2009 metais - Vilniaus universitetas

E f e k t y v u s f i n a n s ų v a l d y m a s81Tačiau nepaisant šios aktyvios pozicijos ir to, kad Vilniaus universitetas 2009 metais pradėjo vykdytididžiausią iš visų mokslo ir studijų institucijų ES struktūrinių fondų projektų dalį, vykdytų irpradėtų projektų skaičius yra palyginti nedidelis: buvo vykdoma 12 projektų, įskaitant du projektuspagal integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų programą, kurių finansavimo ir administravimosutartys buvo pasirašytos paskutinę 2009 metų dieną (15 lentelė). 2009 metais panaudota 6,5 proc.skirtos paramos.15 lentelė. 2009 metais vykdomi ES struktūrinių fondų projektaiProgramosVykdomų projektųskaičiusProjektų vertė(tūkst. Lt)2009 metaispanaudotų lėšų suma(tūkst. Lt)Žmogiškųjų išteklių plėtros programa 2 6635,1 425,4Ekonomikos augimo veiksmų programa 4 124 969,6 4522,2Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 4 13 996,6 4155,1Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominėserdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų2 3026,5 660,0programa*Iš viso 12 148 627,8 9762,7* projektai administruojami pagal ES struktūrinės paramos tvarkąTaigi, tikroji 2007–2013 metų ES struktūrinė paramos mokslui ir studijoms pradžia nusikėlė į2010 metus. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tęsiamos 14 Vilniaus universiteto vardu pateiktų projektųvertinimo procedūros, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais buvo patvirtinti11 valstybės projektų, įpareigojančių Universitetą 2010 metais pateikti šių projektų paraiškas ir pradėtijuos įgyvendinti. Visų šių projektų vertė sudarė 451,7 mln. Lt. Didžiausios apimties projektaitenka Ekonomikos augimo veiksmų programai (6 priedo 11 lentelė).Lyginant Vilniaus universitetui teksiančią paramą 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiusu 2004–2008 metais tekusia parama, ryškūs tiek paramos apimties, tiek struktūros skirtumai.Naujojo laikotarpio paramos lėšos viršys 600 mln. Lt sumą ir bus daugiau nei devynis kartusdidesnės nei ankstesnio laikotarpio. Naujuoju laikotarpiu apie 88 proc. paramos teks investicijomsį infrastruktūrą ir apie 12 proc. – investicijoms į žmogiškuosius išteklius, o praeito laikotarpio šiosinvesticijos sudarė atitinkamai 44 proc. ir 56 proc. Šį skirtumą daugiausia sąlygoja tai, kad naujuojulaikotarpiu yra pradedama naujų modernių pastatų statyba ir didėja investicijos į mokslo įrangą.1.3. Specialiosios programos ir kitos pavedimų lėšos(nebiudžetinės pajamos)Specialiosios programos ir kitos pavedimų lėšos (nebiudžetinės pajamos) 2009 metais sudarė66 017,79 tūkst. Lt ir buvo 5445,99 tūkst. Lt arba 8,99 proc. didesnės nei 2008 metais (6 priedo12 lentelė). Universiteto padalinių teikiamų mokamų paslaugų pajamos buvo 49 955,21 tūkst. Ltarba 6383,24 tūkst. Lt daugiau nei 2008 metais. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią specialiosiosprogramos dalį – 42 315,38 tūkst. Lt – sudarė mokesčiai ir įmokos už studijas bei kitas studijų paslaugas.Šios pajamos padidėjo net 10 215,08 tūkst. Lt. Šis padidėjimas buvo daugiausia dėl studijųfinansavimo pokyčių – Mokslo ir studijų įstatymas nuolatinėse studijose įteisino valstybės nefinansuojamasstudijas. Pajamos iš patalpų nuomos sumažėjo perpus ir buvo 516,6 tūkst. Lt, nes LietuvosRespublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį 50 proc. pajamų, gautų už nuomą, reikiagrąžinti į valstybės biudžetą. Daugiausia specialiosios programos pajamų ir išlaidų turėjo Ekonomikos(15 622,3 tūkst. Lt pajamų), Teisės (4797,0 tūkst. Lt pajamų) ir Kauno humanitarinis fakultetai(5737,9 tūkst. Lt pajamų) (6 priedo 13 lentelė).