E f e k t y v u s f i n a n s ų v a l d y m a s79140,000105,000106,31580,541138,431106,434133,621103,181112,85890,84370,00035,00002007 m. 2008 m. <strong>2009</strong> m. 2010 m.Visi asignavimaiBe vis stipendij23 pav. Valstybės biudžeto asignavimų pokytis (tūkst. Lt)<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> mokslinei veiklai finansuoti apskaičiuoti biudžeto asignavimai sudarė 25 064 tūkst. Lt(2007 m. – 18,8 mln. Lt, 2008 m. – 24,1 mln. Lt). Tai sudarė 24,8 proc. lėšų, skirtų už mokslinę produkcijąvisiems Lietuvos universitetams. Remiantis apskaičiuota asignavimų suma, Universitetasvienam tyrėjo etatui turėjo gauti 16,9 tūkst. Lt (2008 m. – 16,4 tūkst. Lt), vienam sąlyginio tyrėjoetatui – 39,1 tūkst. Lt (2008 m. – 36,8 tūkst. Lt).Tačiau mažinant biudžeto asignavimus, Universitetui už mokslinės veiklos rezultatus (mokslinespublikacijas ir lėšas, gautas vykdant mokslo programas ir užsakomuosius mokslo tiriamuosiusdarbus) skirta 22 056,3 tūkst. Lt – 8,4 proc. mažiau negu 2008-aisiais. Atitinkamai mažėjo ir biudžetiniųasignavimų išvestiniai rodikliai: iki 14,9 tūkst. Lt vienam tyrėjo ir iki 34,4 tūkst. Lt vienamsąlyginio tyrėjo etatui (14 lentelė).14 lentelė. Tiesioginių asignavimų dinamikaPajamų suma 2007 m. 2008 m.<strong>2009</strong> m.apskaičiuota skirtaBiudžeto asignavimai (tūkst. Lt) 18 771,0 24 070,0 25 065,0 22 056,3Asignavimų suma vienam tyrėjo etatui (tūkst. Lt) 12,68 16,4 16,9 14,9Asignavimų suma vienam sąlyginio tyrėjo etatui(tūkst. Lt)28,70 36,8 39,1 34,41.2. Valstybės tikslinės kitos lėšosValstybės tikslinės kitos lėšos sudarė 23 525,73 tūkst. Lt ir buvo 26 9240,98 tūkst. Lt arba 53,4 proc.mažesnės nei 2008 <strong>metais</strong>. Valstybės tikslinių lėšų sumažėjo iš visų valstybės finansavimo šaltinių(6 priedo 5, 6 , 7 ir 8 lentelės). Didžiausią įtaką sumažėjimui turėjo daugiau nei dvigubas ES struktūriniųfondų tikslinių lėšų sumažėjimas iki 9789,3 tūkst. Lt (nuo 29 314,9 tūkst. Lt 2008 <strong>metais</strong>).1.2.1. M o k s l i n i ų t y r i m ų i r e k s p e r i m e n t i n ė splėtros finansavimo šaltiniai<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> iš įvairių šaltinių moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) finansuotigauta 12 998,71 tūkst. Lt (2008 m. – 16 273,06 tūkst. Lt). Tai sudarė 37,1 proc. (2008 m. – 40,3 proc.)visų MTEP gautų lėšų (6 priedo 9 lentelė).Iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo <strong>2009</strong> <strong>metais</strong> gauta 7292,99 tūkst. Lt arba 5,9 proc.mažiau nei 2008 <strong>metais</strong> (2008 m. – 7748,5 tūkst. Lt, 2007 m. – 5328,0 tūkst. Lt). Didžiausią šių lėšų
80V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o v e i k l a <strong>2009</strong> m e t a i sdalį – 80,3 proc. – sudarė Aukštųjų technologijų plėtros programos ir Prioritetinių Lietuvos moksliniųtyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių programos projektų lėšos. Daugiausia lėšų iš šiošaltinio, kaip ir kasmet, gavo Fizikos, Gamtos mokslų, Chemijos fakultetai ir Taikomųjų mokslųinstitutas. Iš humanitarinių ir socialinių mokslų padalinių geriausiai sekėsi Filologijos ir Filosofijosfakultetams bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui (6 priedo 10 lentelė).<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> iš valstybės įstaigų ir institucijų gauta 1286,41 tūkst. Lt (2008 m. – 2045,9 tūkst. Lt),iš Lietuvos ir užsienio užsakovų – 1004,16 tūkst. Lt (2008 m. – 1515,4 tūkst. Lt). Tarptautiniamsprojektams vykdyti iš Europos Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų gauta 3 415,15 tūkst. Lt(2008 m. – 4963,3 tūkst. Lt). <strong>2009</strong> <strong>metais</strong> lėšų gauta ir už teikiamas mokslines paslaugas – 428,9 tūkst.Lt (2008 m. – 302,0 tūkst. Lt).Bendra pajamų iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų suma buvo 20,1 proc.mažesnė negu 2008 <strong>metais</strong>. Daugiausia sumažėjo lėšos iš Lietuvos valstybės įstaigų ir institucijų beiverslo įmonių – atitinkamai 36,7 ir 33,7 proc. Mažiausiai kito pajamos iš Lietuvos valstybinio moksloir studijų fondo – sumažėjo tik 5,9 proc.Numatoma, kad 2010 <strong>metais</strong> dėl Lietuvos mokslo finansavimo sistemos pertvarkos pasikeismokslinės veiklos pajamų struktūra, didesnį svorį įgaus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamimokslo projektai, mobilumas, leidyba ir kita su mokslinės veiklos palaikymu susijusi veikla.1.2.2. Europos Sąjungos struktūrinė parama2007–2013 <strong>metais</strong> ES struktūrinė parama Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms teikiama pagalLietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šias veiksmų programas:Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, Ekonomikos augimo veiksmų programą irSanglaudos skatinimo veiksmų programą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijosduomenimis, ES struktūrinė parama švietimui ir mokslui sudarys daugiau kaip 4 mlrd. Lt, o planuojamaparama Lietuvos mokslui ir studijoms 2007–2013 <strong>metais</strong> yra 2,8 mlrd. Lt. Švietimo ir moksloministerija Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų programųprioritetus įgyvendina per septynias ministerijos programas. Aukštosios mokyklos gali dalyvautiįgyvendinant šias ministerijos programas:• Nacionalinę studijų programą,• Tyrėjų karjeros programą,• Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą,• Bendrąją nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą,• Nacionalinę profesinio orientavimo švietimo sistemoje programą.Mokslo ir studijų institucijos taip pat gali dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos Respublikosūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikosaplinkos apsaugos ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LietuvosRespublikos Vyriausybės administruojamose programose.Naujuoju ES struktūrinės paramos laikotarpiu projektai yra atrenkami dviem būdais – projektųkonkursų būdu ir valstybės projektų planavimo būdu. Didžiausią mokslui ir studijoms skiriamąprojektų dalį yra numatyta atrinkti valstybės projektų būdu. <strong>2009</strong> metus reikia laikyti užsitęsusiųparengiamųjų darbų <strong>metais</strong>: mokslo ir studijų srityje tebuvo paskelbti keli projektų konkursai, opagrindinis darbas buvo nukreiptas į valstybės projektų planavimą. Buvo rengiami valstybės projektųaprašai, o juos patvirtinus ministrų įsakymais – projektų paraiškos. Šį daug laiko sąnaudų pareikalavusįdarbą lydėjo dažni sprendimus priimančių institucijų nuomonės keitimaisi ir projektųdalyvių interesų derinimai.<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> <strong>2009</strong> <strong>metais</strong>, kaip ir ankstesniais, buvo aktyviausia mokslo ir studijų institucija,padedanti Lietuvos valstybei ES struktūrinės paramos lėšas investuoti į šaliai reikalingiausiąmokslą ir studijas. Universiteto potencialas leido ir įpareigojo būti svarbiausia aukštąja mokykla,rengiant valstybės projektų aprašus ir projektus pagal paskelbtus kvietimus.