2009 metais - Vilniaus universitetas

58V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o v e i k l a 2009 m e t a i sSvarbiausiu pasiekimu 2009 metais galima įvardyti dviejų strateginių Universiteto dokumentų:Atviros prieigos prie Vilniaus universiteto mokslo darbų ir mokslinių tyrimų rezultatų nuostatųbei Vilniaus universiteto institucinės / elektroninės talpyklos koncepcijos – rengimą ir patvirtinimą.2008 m. spalio 21 d. Elektroninės informacijos strategijos tarybos (ELITA) posėdyje nutarta: palaikytieLABa ir kurti Universiteto institucinę talpyklą. Vykdant šį nutarimą, buvo parengti minėti dokumentai.Rengiant nuostatus surinkta įvairi informacija, išanalizuota pasaulio bibliotekų patirtis, strateginiaiatvirosios prieigos dokumentai. Parengtiems dokumentams pritarė ELITA, 2009 m. spalio8 d. juos patvirtino Vilniaus universiteto Senato komisija. Pagrindiniai šių nuostatų teiginiai yra šie:• Vilniaus universitete dirbantys tyrėjai, mokslininkai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, mokslopagalbinis personalas ir kiti Universiteto mokslinės bendruomenės nariai savo moksliniusstraipsnius, išspausdintus recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose, bei kitą mokslo produkcijąpagal galimybes privalo talpinti Vilniaus universiteto elektroninėje talpykloje.• Iš Universiteto biudžeto finansuojami mokslo darbų žurnalai turi būti įtraukti į atviros prieigosžurnalų registrą (DOAJ–- Directory of Open Access Journals, http://www.doaj.org).Verta pažymėti, kad Vilniaus universitetas yra pirmoji akademinė institucija Lietuvoje, patvirtinusiatviros prieigos nuostatus. Toliau plėtojant veiklą, susijusią su atvira prieiga prie mokslo informacijos,buvo išsiųsta informacija Universiteto mokslo žurnalų redkolegijoms dėl Atviros prieigosnuostatų bei Senato nutarimas, įpareigojantis Universiteto mokslo žurnalų redkolegijas talpinti žurnalusDOAJ, suteiktos konsultacijos, kaip šį nutarimą įgyvendinti. Propaguojant atvirą prieigą priemokslo informacijos, buvo skaityti du pranešimai tarptautinėse konferencijose, parengtas straipsnisį Vilniaus universiteto bibliotekos naujienlaiškį, skirtas Atviros prieigos dienai, bei bibliotekininkųtinklaraštį rock&roll bibliotekininkas (http://bukbibliotekininku.blogspot.com/2009/10/atvira-prieiga-nauja-biblioteku-veiklos.html).2.1.2. S t u d i j ų i r m o k s l i n i ų t y r i m ų a p l i n k o sir sąlygų gerinimas2009 metais baigus P. Skargos kiemo šiaurinio korpuso antrojo aukšto patalpų rekonstrukciją,į jas metų pabaigoje persikėlė specialieji bibliotekos skyriai – Grafikos kabinetas, Retų spaudiniųir Rankraščių skyriai. Šioje bibliotekos dalyje įrengtoje specialiųjų rinkinių erdvėje sukurta ištaigi,šiuolaikiška ir patogi aplinka užtikrina geras darbo sąlygas senųjų dokumentų skaitytojams irgarantuoja saugią aplinką seniesiems dokumentams. Retų spaudinių skaityklos, iki šiol buvusiosP. Smuglevičiaus salėje, perkėlimas į specialiųjų rinkinių dalį suteikė galimybę atskirti ją nuo bendronaudojimo skaityklų, auditorijų bei turistų lankomų istorinių salių ir įrengti senųjų dokumentųtyrimų aplinkai reikalingas tyliąsias erdves. Grafikos kabinetas ir skaitykla aprūpinti tokio pobūdžiodokumentams saugoti reikalinga įranga, skaitytojams įrengtos modernios darbo vietos.2009 metais biblioteka toliau įgyvendino 2008-aisiais patvirtintą patalpų plėtros koncepciją. Skaityklųrekonceptualizacija, kokybiškos informacijos telkimas vienoje vietoje – šiuos tikslus leis įgyvendintiUniversiteto centrinių rūmų fakultetų bibliotekų integravimas į Universiteto bibliotekoserdves. 2009 metais pasiruošta perkelti pirmąją – Filosofijos – skaityklą: suremontuotos patalpos,pradėti fondo tvarkymo ir atrankos darbai.Bibliotekos Humanistikos informacijos centre atidaryta Goethe’s instituto Vilniuje padovanotavokiškų leidinių biblioteka. Didžiąją fondo dalį sudarančios knygos bei mediateka – tai kokybiškavokiečių kalbos dėstymo metodinė medžiaga ir šiuolaikinės vokiečių literatūros kūriniai, ypač aktualūsgermanistams, taip pat leidiniai, susiję su Vokietijos istorijos, kultūros bei meno tyrinėjimais.2009-ųjų pradžioje buvo nuspręsta atsisakyti vadinamųjų „sanitarinių“ dienų, kurių metu anksčiaupaskutinę mėnesio darbo dieną vartotojai nebūdavo aptarnaujami, taigi negalėdavo naudotisbibliotekos paslaugomis. Universiteto biblioteka viena pirmųjų sulaužė šią daugelį metų šalyje gyvavusiątradiciją. „Sanitarinės“ dienos atsisakymas, atvirų fondų išplėtimas bendrojoje skaitykloje,įdiegta spaudinių išdavimo iš atvirų fondų sistema padidino informacijos prieinamumą ir informaciniųpaslaugų kokybę.