2009 metais - Vilniaus universitetas

36V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o v e i k l a 2009 m e t a i sVisapusiškai naudingi yra ir užsienio mokslininkų trumpalaikiai vizitai moksliniams tyrimamsvykdyti. 2009 metais pagal dvišalio bendradarbiavimo programas, tarpinstitucinio bendradarbiavimosutartis ar nacionalinius ir tarptautinius projektus Universitete dirbo 25 mokslininkai iš Airijos,Italijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.2. Tarptautinį ir nacionalinį pripažinimą pelniusių ir naujas iniciatyvaspradėjusių mokslinių kolektyvų ir mokslininkų rėmimas2.1. Mokslinės veiklos efektyvumo vertinimasAtsižvelgus į 2008 metais Studijų kokybės vertinimo centro paskelbtus aukščiausio lygio mokslocentrų atrankos rezultatus, buvo išanalizuotas Universiteto pagrindinių mokslinių tyrimų krypčiųir biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų efektyvumas. Analizė parodė, kad 21-ai iš 53-ijų išanalizuotųkrypčių priskiriamas vienas arba du biudžetiniai mokslo tiriamieji darbai, keturioms kryptimsnepriskirta nė vieno darbo. Analizuojant konkrečioms kryptims priskiriamas publikacijas išryškėjo,kad kai kuriose kryptyse / temose dominuoja valstybės biudžeto asignavimų skyrimo už mokslinęveiklą požiūriu žemais balais vertinamos publikacijos. Tai nedidelės apimties publikacijos, publikacijosnerecenzuojamuose periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, tezės ir pan. Taip pat pastebėta,kad yra krypčių, kurioms temos yra priskiriamos, tačiau publikacijų arba nepriskirta, arba priskirtosvos kelios. Nors šią išvadą gali pakoreguoti „techninės“ priežastys (publikacijos priskyrimo vienaiar kitai temai ar krypčiai problema, registracijai pateikiamų aprašų netikslumai, registracijosklaidos ir pan.), tačiau išryškėjusios kai kurių krypčių tendencijos kelia susirūpinimą.Temų priskyrimo kryptims ir publikacijų priskyrimo temoms, publikacijų registravimo laikunetikslumai, mokslo raida ir besikeičiantys Universiteto personalo moksliniai interesai paskatinoperžiūrėti ir koreguoti Universiteto mokslinės veiklos kryptis, atsižvelgti į šių dienų mokslo aktualijasir turimą potencialą. Kamieninių padalinių pasiūlymų pagrindu buvo suformuluotos ir Senatopatvirtintos naujos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, atspindinčios Universiteto vykdomų tyrimųįvairovę.2.2. Aukšto lygio mokslinė produkcijair jos vertinimas nacionaliniu mastu2009 metais Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naują „Mokslo ir studijų institucijų mokslo(meno) darbų vertinimo metodikos“ redakciją, kuri pakeitė tiek humanitarinių ir socialinių, tiekfizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslinės produkcijos vertinimo taisykles.Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių tyrimus vykdančios institucijos pirmą kartągalėjo išskirti prestižinius C kategorijos darbus, kuriuos vertino ekspertai. Dvidešimčiai sąlyginiųinstitucijos mokslininkų galėjo būti pateiktas vienas C kategorijos darbas. Remdamasis šiuo reikalavimuUniversitetas galėjo išskirti 15 darbų: 8 fizinių, 5 medicinos ir 2 gamtos mokslų sričių.Vertinimui pateikti penkių kamieninių padalinių – Chemijos, Fizikos, Matematikos ir informatikos,Medicinos fakultetų ir Taikomųjų mokslų instituto – 2008 metų išskirtiniai pasiekimai. Ekspertaiaštuonis pateiktus darbus, kurie atitiko tiek dalykinius, tiek formaliuosius reikalavimus, priskyrėprestižinei C kategorijai. Tarp jų keturi darbai (fizikų organizuotas Tarptautinis feroelektrikų fizikossimpoziumas, matematikų – konferencija NORDSTAT ir darbas „Oficialių elektroninių dokumentųkvalifikuotų elektroninių parašų sukūrimo ir tikrinimo priemonės“ ir medikų kartu su kolegomisiš kitų institucijų sukurta nauja diagnostikos aparatūra) buvo įvertinti 80 taškų iš 100 galimų. Visiaštuoni Vilniaus universiteto darbai gavo 510 taškų – daugiausia iš kitų Lietuvos universitetų (KTUmokslininkų pasiekimai įvertinti 420, KMU – 320, VGTU – 180 taškų).Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams buvo suteikta galimybė patiems išskirti pačiusreikšmingiausius, patenkančius į vadinamąjį pirmąjį lygmenį, mokslinių tyrimų darbus, kuriuosvertino ekspertai. Vertinti pateikta per 200 mokslinių publikacijų, kurioms ekspertai skyrė 671 balą(didžiausia vienam darbui skiriamų balų suma buvo prilyginta 10). Geriausiai įvertinta Istorijos