M o k s l o r e z u l t a t y v u m o d i d i n i m a s351.2.3. Doktorantų akademinė karjera<strong>Vilniaus</strong> universiteteAkademiniuose padaliniuose daug nuveikta užtikrinant sklandų perspektyviausių doktorantųperėjimą iš doktorantūros į tolesnę akademinę karjerą. Dabar apie trečdalis studijuojančių doktorantųyra įdarbinami Universiteto padaliniuose. <strong>2009</strong> metų gruodžio 31 dienos duomenimis, iš 564doktorantų, baigusių doktorantūros studijas 2004–<strong>2009</strong> <strong>metais</strong>, 256 (45,4 proc.) dirba <strong>Vilniaus</strong> universiteteasistentais, lektoriais, mokslo darbuotojais, docentais, vadovauja padaliniams (6 lentelė).6 lentelė. Universitete dirbantys doktorantaiFakultetas2004–<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> baigędoktorantūrą ir dirbantysUniversiteteapgynę daktarodisertacijasMatematikos ir informatikos 21 15 6Fizikos 23 20 3Chemijos 20 17 3Gamtos mokslų 22 14 8Medicinos 27 25 2Iš jųneapgynę daktarodisertacijųKomunikacijos 12 10 2Istorijos 15 7 8Filologijos 28 18 10Ekonomikos 11 7 4Teisės 28 23 5Kauno humanitarinis 24 22 2Filosofijos 15 14 1TSPMI 10 8 2Iš viso 256 200 56Pastaba: skiltyje „neapgynę daktaro disertacijų“ skaičiai yra besikeičiantys, nes <strong>2009</strong> <strong>metais</strong> baigusiųjų doktorantūrądisertacijos yra teikiamos gynimui.1.3. Mokslininkų ir dėstytojųmokslinės kvalifikacijos tobulinimas<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> apie 100 Universiteto mokslininkų dalyvavo užsienyje vykstančiuose kvalifikacijoskėlimo kursuose, stažuotėse ir vasaros mokyklose, beveik 600 – mokslinėse konferencijose, seminaruose,suvažiavimuose. Šios ir kitos išvykos finansuotos Universiteto, padalinių, projektų lėšomis.Prie mobilumo didinimo prisidėjo ir Universiteto mokslo skatinimo fondas, parėmęs 109 mokslininkųišvykas, bei Lietuvos mokslo taryba, skyrusi paramą 12-ai tyrėjų.Universiteto mokslininkai aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamame ESstruktūrinių fondų projekte „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“,kurio tikslas – sudaryti galimybes jauniems mokslininkams rengtis savarankiškam tiriamajam darbui,kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją. <strong>2009</strong> <strong>metais</strong> paskelbtamLietuvos mokslo tarybos podoktorantūrinių stažuočių projektų konkursui Universitetas kartu sujaunaisiais mokslo daktarais pateikė daugiau kaip 20 paraiškų, iš kurių patvirtinta 11 paraiškų.Pagal projekto sąlygas šie jaunieji mokslininkai (tarp jų vienas iš Turkijos) buvo dvejiems metamsįdarbinti visu etatu įvairiuose Universiteto padaliniuose, jiems skirtas finansavimas kelti kvalifikacijąužsienyje, atlikti tyrimus. Iš viso podoktorantūros stažuotojams <strong>Vilniaus</strong> universitete gautasfinansavimas sudaro 1,6 mln. Lt.<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> Universitete tobulinosi trys Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamistažuotojai, penki Europos Sąjungos remiami tyrėjai iš Graikijos, Japonijos, Norvegijos, Pakistanoir Taivano.
36V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o v e i k l a <strong>2009</strong> m e t a i sVisapusiškai naudingi yra ir užsienio mokslininkų trumpalaikiai vizitai moksliniams tyrimamsvykdyti. <strong>2009</strong> <strong>metais</strong> pagal dvišalio bendradarbiavimo programas, tarpinstitucinio bendradarbiavimosutartis ar nacionalinius ir tarptautinius projektus Universitete dirbo 25 mokslininkai iš Airijos,Italijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.2. Tarptautinį ir nacionalinį pripažinimą pelniusių ir naujas iniciatyvaspradėjusių mokslinių kolektyvų ir mokslininkų rėmimas2.1. Mokslinės veiklos efektyvumo vertinimasAtsižvelgus į 2008 <strong>metais</strong> Studijų kokybės vertinimo centro paskelbtus aukščiausio lygio mokslocentrų atrankos rezultatus, buvo išanalizuotas Universiteto pagrindinių mokslinių tyrimų krypčiųir biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų efektyvumas. Analizė parodė, kad 21-ai iš 53-ijų išanalizuotųkrypčių priskiriamas vienas arba du biudžetiniai mokslo tiriamieji darbai, keturioms kryptimsnepriskirta nė vieno darbo. Analizuojant konkrečioms kryptims priskiriamas publikacijas išryškėjo,kad kai kuriose kryptyse / temose dominuoja valstybės biudžeto asignavimų skyrimo už mokslinęveiklą požiūriu žemais balais vertinamos publikacijos. Tai nedidelės apimties publikacijos, publikacijosnerecenzuojamuose periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, tezės ir pan. Taip pat pastebėta,kad yra krypčių, kurioms temos yra priskiriamos, tačiau publikacijų arba nepriskirta, arba priskirtosvos kelios. Nors šią išvadą gali pakoreguoti „techninės“ priežastys (publikacijos priskyrimo vienaiar kitai temai ar krypčiai problema, registracijai pateikiamų aprašų netikslumai, registracijosklaidos ir pan.), tačiau išryškėjusios kai kurių krypčių tendencijos kelia susirūpinimą.Temų priskyrimo kryptims ir publikacijų priskyrimo temoms, publikacijų registravimo laikunetikslumai, mokslo raida ir besikeičiantys Universiteto personalo moksliniai interesai paskatinoperžiūrėti ir koreguoti Universiteto mokslinės veiklos kryptis, atsižvelgti į šių dienų mokslo aktualijasir turimą potencialą. Kamieninių padalinių pasiūlymų pagrindu buvo suformuluotos ir Senatopatvirtintos naujos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, atspindinčios Universiteto vykdomų tyrimųįvairovę.2.2. Aukšto lygio mokslinė produkcijair jos vertinimas nacionaliniu mastu<strong>2009</strong> <strong>metais</strong> Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naują „Mokslo ir studijų institucijų mokslo(meno) darbų vertinimo metodikos“ redakciją, kuri pakeitė tiek humanitarinių ir socialinių, tiekfizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslinės produkcijos vertinimo taisykles.Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių tyrimus vykdančios institucijos pirmą kartągalėjo išskirti prestižinius C kategorijos darbus, kuriuos vertino ekspertai. Dvidešimčiai sąlyginiųinstitucijos mokslininkų galėjo būti pateiktas vienas C kategorijos darbas. Remdamasis šiuo reikalavimuUniversitetas galėjo išskirti 15 darbų: 8 fizinių, 5 medicinos ir 2 gamtos mokslų sričių.Vertinimui pateikti penkių kamieninių padalinių – Chemijos, Fizikos, Matematikos ir informatikos,Medicinos fakultetų ir Taikomųjų mokslų instituto – 2008 metų išskirtiniai pasiekimai. Ekspertaiaštuonis pateiktus darbus, kurie atitiko tiek dalykinius, tiek formaliuosius reikalavimus, priskyrėprestižinei C kategorijai. Tarp jų keturi darbai (fizikų organizuotas Tarptautinis feroelektrikų fizikossimpoziumas, matematikų – konferencija NORDSTAT ir darbas „Oficialių elektroninių dokumentųkvalifikuotų elektroninių parašų sukūrimo ir tikrinimo priemonės“ ir medikų kartu su kolegomisiš kitų institucijų sukurta nauja diagnostikos aparatūra) buvo įvertinti 80 taškų iš 100 galimų. Visiaštuoni <strong>Vilniaus</strong> universiteto darbai gavo 510 taškų – daugiausia iš kitų Lietuvos universitetų (KTUmokslininkų pasiekimai įvertinti 420, KMU – 320, VGTU – 180 taškų).Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams buvo suteikta galimybė patiems išskirti pačiusreikšmingiausius, patenkančius į vadinamąjį pirmąjį lygmenį, mokslinių tyrimų darbus, kuriuosvertino ekspertai. Vertinti pateikta per 200 mokslinių publikacijų, kurioms ekspertai skyrė 671 balą(didžiausia vienam darbui skiriamų balų suma buvo prilyginta 10). Geriausiai įvertinta Istorijos