2010 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

TAU T I N I Ųbendrijųnaujienos2010Nr. 3 (34)Lietuvos tautinės bendrijos fotografijose. Romė.Vlado Uznevičiaus nuotr.

Birželio 26 d. Raižiuose (Alytaus raj.), vienojeseniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, iškilmingaiatidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajamir 600-osioms Žalgirio mūšio, kuriame prieš kryžiuočiuskovėsi ir totorių raiteliai, metinėms atminti.p. 10Zitos Stankevičienės nuotr.Jurijaus Antonovo nuotr.Pirmomis liepos dienomis Palangojevyko festivalis „Baltijos aušros“,kuriame dalyvavo geriausi kūrybiniaikolektyvai iš Vilniaus, Klaipėdos,Visagino, o taip pat jaunimo rokogrupė „Dias“ iš Minsko. Nuotraukojematome vaikų ansamblio „Vesnuški“iš Vilniaus dalyves.p. 15Rugsėjo 17 – 19 d. Vilniuje vyko Gediminošventė. Taip atgaivinta Lietuvos didžiojokunigaikščio Gedimino šventės tradicija.Turtingoje trijų dienų programoje – kultūros,pramogų, sporto varžybos, prekyba suvenyrais,amatų demonstravimas ir kt.Tarp gausybės renginių visą savaitgalįsostinėje šurmuliavo ir antrus metus vykusiTautų mugė.p. 15Ninos Šesternikovos nuotr.

ISBN 1648-4355Informacinis leidinysTautiniųbendrijųnaujienos2010Nr. 3(34)Leidžia Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.Leidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltRedakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneM a k e t a v oMindaugas MarkevičiusT u r i n y sAKTUALIJOSJ. Rumša. Lietuvos tautinės bendrijos –per dvidešimt Nepriklausomybės metų 2J. Rumša. Raižiuose totoriai atidengė paminkląVytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui 4Pagerbė romų holokausto aukų atminimą 7S. Novopolskaja. Romų vaikai ilsėjosi prie Baltijos jūros 7L. Bartkienė. „Be Lietuvos jau sunku“. Interviu su Lietuvos libaniečiųdraugijos pirmininku Hichamu Ibrahimu. 8J. Duoba. Iš Lietuvos kilę vokiečiai puoselėja ryšius su gimtuoju kraštu 10Konkursas „Azerbaidžanas mano akimis“ 11Paminėjo Moldovos Respublikos Nepriklausomybės dieną 11ŠVIETIMASJ. Rumša. „Mokyklos lenkų mokomąja kalba yra visiškai integruotos įvalstybės švietimo sistemą“. Interviu su Lietuvos lenkų mokyklų mokytojųdraugijos „Macierz szkolna“ pirmininku Juzefu Kviatkovskiu. 12KULTŪRAPalangoje vyko festivalis „Baltijos aušros“ 15L. Bartkienė. Vilnietė Minodora buvo pirmoji Paryžiuje 16NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIGedimino šventėje – Tautų mugės spalvos 15M. Meišutovič. Totorių jaunimo forumas Kazanėje 17Tautinių bendrijų namuose 17NAUJOS KNYGOSKnyga apie trijų šimtų metų rusų materialinę kultūrą Baltijos šalyse 18Koranas išleistas lietuvių kalba 18F. Niunka. Lietuvos baltarusiai – apie save ir savo istoriją 19TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos Latvijoje 20S U M M A R YT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)1

A K T U A L I J O SLietuvos tautinės bendrijos –per dvidešimt Nepriklausomybės metųRugsėjo 17 d. Vilniuje vyko konferencija „Lietuvą kuriame kartu:tautinės bendrijos per dvidešimt atkurtos Lietuvos Nepriklausomybėsmetų“.Į konferenciją pakviesti tautinių mažumų ir kitų nevyriausybiniųorganizacijų, valstybinių institucijų atstovai, užsienio šalių diplomatai,reziduojantys mūsų šalyje.Konferencijoje buvo aptartas tautinių bendrijų nueitas kelias perdu pastaruosius dešimtmečius, tautinių bendrijų indėlis formuojantpilietinę visuomenę, šios srities įstatyminės bazės klausimai, atskirųtautinių bendruomenių patirtis, siekiant išsaugoti tautinį tapatumą.Konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvos užsienio reikalųministras Audronius Ažubalis, kultūros ministras Arūnas Gelūnas.Konferenciją surengė Užsienio reikalų, Kultūros ministerijos beiTautinių bendrijų namai.Jonas RUMŠAKaip tautinės bendrijos dalyvavopilietinės visuomenės kūrimo procese?Atgimimas ir Sąjūdis paskatino iršalies tautines mažumas jungtis į organizacijas.1987 m. įsteigtas Lietuvoskultūros fondas. „Vienas pagrindiniųFondo uždavinių buvo rūpintis kitųtautybių žmonių kultūra“, - kalbėjoTautinių bendrijų tarybos pirmininkas,Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijospirmininkas Mahiras Gamzajevas. –„Tų pačių metų rudenį prie Kultūrosfondo steigėsi būsimosios pilietinėsvisuomenės segmentai – įvairių tautųnacionalinių kultūrų draugijos. Pagrindinisšių draugijų uždavinys – atkurtiEtnopolitikos aktualijosKultūros ministro patarėjas ImantasMelianas savo pranešime apžvelgėLietuvos tautinių bendrijų nueitą keliąper 20 Nepriklausomybės metų, nagrinėjoaktualius etnopolitikos ir su jasusijusius klausimus.„Tarpetninių santykių ir valstybėspolitikos tautinių mažumų atžvilgiusrityje Lietuva turi kuo didžiuotis“, -teigė I. Melianas. – „Mums pavykoišvengti smurtinio susipriešinimo tarpskirtingų etninių grupių, susipriešinimo,kuris lydėjo, o kai kur ir šiandientebelydi sudėtingas visuomeninespolitines transformacijas kitose pokomunistinėsešalyse. Vienas pirmųjųlaisvėjančios Lietuvos teisės aktųbuvo Tautinių mažumų įstatymas“.Neretai galima išgirsti, kad reikiapaspartinti tautinių mažumų integracijąį Lietuvos pilietinę visuomenę,su kuo negalima nesutikti. Tačiau,I. Meliano nuomone, nemažiau aktualusyra ir tautinės daugumos – lietuvių –integravimosi į pilietinę visuomenęklausimas. Juk ne paslaptis, kaddidesnė dalis mūsų tautiečių iki šiolmąsto ir operuoja ne pilietinėmis, otik siaurai tautinėmis kategorijomisarba savotiškai bando inkorporuotipilietiškumą į tautiškumo sampratą.I. Meliano teigimu, visuomenėjetrūksta kantrybės ir tolerancijos arbatolerancija suvokiama tik kaip susilaikymonuo viešo priešiškumo demonstravimo.Trūksta politinės kultūros,istorinių, teisinių, ypač tarptautinėsteisės, žinių, jau nekalbant apie etnopsichologijąarba etniškumo teoriją.Prisidėjo prie pilietinėsvisuomenės kūrimo2 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Iš dešinės: kultūros ministras Arūnas Gelūnas, užsienio reikalų ministrasAudronius Ažubalis, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas,Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas,kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.Vlado Uznevičiaus nunacionalinę savimonę, kurią niveliavointernacionalinės draugystės ir tautųsusiliejimo idealai“.Svarbų vaidmenį, teigė M. Gamzajevas,suvaidino 1988 m. įsteigtaLietuvos tarpnacionalinė koordinacinėasociacija, kuri veikė iki 1992 m. irkurios veikloje dalyvavo per 70 įvairiųtautinių mažumų atstovų.Buvo priimti Pilietybės, Tautiniųmažumų įstatymai ir kiti svarbūstautinėms mažumoms teisiniai aktai.Tautinės bendrijos palaikė Lietuvossiekį tapti ES ir euroatlantiniųstruktūrų nare.„Tačiau po Lietuvos įstojimo į

ES ir NATO pastebimas tam tikraspilietinės visuomenės formavimosisulėtėjimas, visuomeninio aktyvumosumažėjimas, o kai kuriais atvejais – irsąstingis“, - sakė M. Gamzajevas. –„Didžiausiu praradimu laikau tai, kadLietuvoje nuo pat Nepriklausomybėsatkūrimo galutinai nesubrendo atvirapilietinė visuomenė. Visuomenėje išryškėjoksenofobijos ir tautinio nepakantumoapraiškos. Nepavyko išlaikytižmonių bendrystės ir atsakomybėsjausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpėir suteikė jėgų atkurti laisvą Lietuvą“.Bet, M. Gamzajevo teigimu, jisnėra pesimistas ir Lietuvą ateityjematąs kaip daugiatautę, daugiakultūręvalstybę, užimančią prideramą vietąir turinčią savo balsą pasaulio tautųbendrijoje.Teisės turi būti saugomos„Pagarba žmogaus teisėms irvisuomenės įvairovei yra vienos pagrindiniųdemokratinės santvarkosvertybių”, - kalbėjo konferencijojeLygių galimybių kontrolieriaustarnybos vyr. patarėja DanguolėGrigolovičienė.Lietuvos patirtis šioje srityje turitarptautinę rekšmę. Sukurta ir tobulinamaįstatyminė bazė. Sugriežtintabaudžiamoji atsakomybė už tautinės,rasinės nesantaikos kurstymą. Priimtakovos prieš rasizmą ir ksenofobijąprevencinių priemonių 2009-2011metų programa.Tačiau tautinių mažumų teisiųapsaugoje ne viskas padaryta.D. Grigolovičienės nuomone, reikėtųratifikuoti Europos regioninių,Konferencijos metu.arbamažumų, kalbų chartiją. Būtinašias kalbas išsaugoti kaip Europoskultūros paveldo sudėtinę dalį. Beje,septyniolika valstybių ratifikavo šįdokumentą.D. Grigolovičienė teigė, kad negalitenkinti Tautinių mažumų įstatymonaujos redakcijos rengimo tempai.Šalyje nėra užimtumo skatinimopolitikos. Dėl to ypač kenčia romai,tarp kurių didelis nedarbas ir kuriemsmažesnės įsidarbinimo galimybės.Tautinės mažumos jausis saugios,nepatirs diskomforto, jei su rasizmo,Konferencijos pertraukos metu. Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūrosdraugijos pirmininkė Marija Rubaževičienė ir Vengrijos ambasadoriusLietuvoje Peter Noszko-Horvath.Vlado Uznevičiaus nuA K T U A L I J O Sksenofobijos reiškiniais bus kovojamane tik įstatymo jėga. Visuomenėjeturi būti sukurta nepakantumo šiemsgėdingiems faktams atmosfera, aktyviaipropaguojama tolerancija. Šiuosklausimus gvildeno Holokausto iržydų kultūros Lietuvoje studijų centro„Atminties namai“ direktoriusGiedrius Kiaulakis.Sujungė Baltijos keliasTautinės bendrijos aktyviai dalyvavovisose Sąjūdžio akcijose. Vienatokių – „Baltijos kelias“, vėliauįrašytas į pasaulio Gineso rekordųknygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.Tačiau tada – 1989 m. rugpjūčio 23 d.„Baltijos kelio“ dalyviai apie rekordusnegalvojo. Ir ne dėl jų stovėjo.Apie „Baltijos kelio“ prasmę konferencijojekalbėjo Lietuvos rumunųkultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkėLučija Bartkienė.„Baltijos kelio“ idėja gimė, artėjantgėdingo Molotovo – Ribentropopakto 50-osioms metinėms“, - sakėL. Bartkienė. – „Žmonių nuomonėtais laikais nebuvo juridiškai įforminta,tačiau tai praktiškai buvo atvirasreferendumas, kurio dalyviai pasakėsavo nuomonę dėl laisvos, nepriklausomosLietuvos“.L. Bartkienė prisiminė, kad „Baltijoskelyje“ dalyvavo ir iš MoldovosRespublikos atvykę Liaudies frontoatstovai.Pabaiga kitame numeryje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Vlado Uznevičiaus nu3

A K T U A L I J O SRaižiuose totoriai atidengė paminkląVytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiuiBirželio 26 d. Raižiuose (Alytaus raj.), vienoje seniausių Lietuvostotorių gyvenviečių, iškilmingai atidengtas paminklas kunigaikščiuiVytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio, kuriame prieš kryžiuočiuskovėsi ir totorių raiteliai, metinėms atminti.Jonas RUMŠATapo gražia šventePaminklo atidengimo ceremonijatapo gražia švente. Į ją atvyko dauggarbingų svečių, tarp jų: Seimo nariai,Vyriausybės atstovai, Lietuvojeakredituoti užsienio šalių diplomatai,Alytaus rajono ir miesto savivaldybiųatstovai, totorių bendruomeniųpasiuntiniai iš Lietuvos, Lenkijos,Baltarusijos, Latvijos, Krymo, Tatarstanoir kt.Šventėje dalyvavo europarlamentarasVytautas Landsbergis,kuris kartu su Vytauto Didžiojopaminklo pastatymo fondo pirmininkuMotiejumi Jakubausku per-Kalba Lietuvos totorių bendruomenių sąjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas.4 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Zitos Stankevičienės nuotr.juostelę.kirpo simbolinę paminkloatidengimo juostelę.V. Landsbergis priminėtotorių atsikėlimo įLietuvą istoriją. „Totoriųbendr uomenėtapo Lietuvos valstybėsperlu – ištikimi šalies piliečiai,kariai, žemdirbiai,amatininkai, kuriantysvalstybę kartu su kitaisgyventojais, išlaikė ištikimybęLietuvai ir josvaldovui“, - sakė europarlamentaras.Paminklą pašventinoLietuvos musulmonųsunitų dvasiniocentro – muftiato – valdybospirmininkas muftijusRomas Jakubauskas ir Kaišiadoriųvyskupas Juozas Matulaitis.Teatralizuotas vaidinimas nukėlėžiūrovus į Vytauto Didžiojo laikus.Europarlamentaras Vytautas Landsbergis (k.) ir VytautoDidžiojo paminklo pastatymo fondo pirmininkas MotiejusJakubauskas perkirpo simbolinę paminklo atidengimoZitos Stankevičienės nuotr.Nugriaudėjo trys patrankos salvės– už Žalgirio mūšio 600-metį, užTėvynę Lietuvą, už lietuvių ir totoriųdraugystę bei bendrą istoriją.Sveikino aukščiausipareigūnaiSveikinimus paminklo VytautuiDidžiajam ir Žalgirio mūšio600-osioms metinėms atminti iniciatoriamsir visiems šventės dalyviamsatsiuntė Lietuvos Respublikos PrezidentėDalia Grybauskaitė, Seimo PirmininkėIrena Degutienė, MinistrasPirmininkas Andrius Kubilius.„Lietuvos didžiajam kunigaikščiuiVytautui ir Žalgirio mūšio 600-osiomsmetinėms skirto paminklo atidengimasRaižiuose pagerbia ne tik šį iškilųkarvedį bei tokio svarbaus Lietuvos

istorijai mūšio atminimą, bet ir liudijaLietuvos totorių bendruomenėsindėlį į Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybėskovas bei kultūrosturtinimą“, - sakoma PrezidentėsD. Grybauskaitės sveikinime. Visusšiuos šimtmečius gyvendami Lietuvoje,toliau pažymi Prezidentė,totoriai buvo ištikimi šalies patriotai,praturtino Lietuvos gyvenimą ir kultūrąsavitais bruožais, kuriuos būtinasaugoti, puoselėti, tausoti.Seimo Pirmininkė I. Degutienėsavo sveikinime rašo: „Mintysedžiaugiuosi kartu su Jumis, kad VytautoDidžiojo vardas ir atminimasvėl sukvietė pabūti kartu per amžiusartimas lietuvių ir totorių tautas, darkartą priminė mūsų bendrą istoriją. Taigražus ženklas iš praeities, bet kartu –viltinga žinia mūsų dabarčiai ir ateičiai:Lietuvos istoriją kuriame kartu“.„Istoriją kuriame kartu“Po pamaldų Raižių mečetėje įvykokoncertas „Istoriją kuriame kartu“.Pasirodė lietuvių ir totorių menokolektyvai, atlikėjai.Dainavo daugelio tarptautiniųoperos festivalių laureatė, operossolistė Lilija Gubaidulina iš Kazanės.Šventės dalyviai galėjo pasigrožėtiLietuvos totoriai.Jano Matejkos paveikslo „Žalgiriomūšis“ originalaus dydžio reprodukcija.Žiūrovų dėmesį traukė Lietuvostotorių ir Dzūkijos meistrų amatųpristatymas.Visi galėjo įvertinti totorių kulinarijospaveldą.Totoriai lankininkai iš Lenkijos irKauno riterių klubo atkūrė istoriniomūšio fragmentus.Šventės dalyvius linksmino Lietuvoskariuomenės Sausumos pajėgųorkestras „Geležinis vilkas“.Raižiai – traukos centras„Raižiuose pastatyti paminklądidžiajam Lietuvos kunigaikščiuiVytautui Lietuvos totorių bendruomeniųsąjunga nutarė 2007 m. irtokiu būdu įamžinti šio iškilausvaldovo, Lietuvos totorių globėjo,atminimą“,- „Tautinių bendrijųnaujienoms“ sakė Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkasAdas Jakubauskas.Raižiai – sena totorių gyvenvietė,įkurta prieš 500 metų. Kaimo istorijąliudija trylika senųjų totorių kapinių.Anot A. Jakubausko, Raižiai kaipVytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšioįamžinimo vieta pasirinkti dėl keletoA K T U A L I J O Spriežasčių – tai esą vienas seniausiųtotoriškų kaimų Lietuvoje, be to,Raižiuose ir sovietmečiu veikė mečetė,todėl kaimas vertinamas kaipLietuvos totorių traukos centras.Raižiai, sakė A. Jakubauskas, garsūsir tuo, kad čia gimė 1863-iųjų metųsukilimo dalyvis generolas Janas Chaleckis,Volynėje suformavęs totoriųraitininkų dalinį.„Augau Butrimonyse, dažnai būdavauir čia, Raižiuose, bet niekadaneatkreipdavau dėmesio į gamtą.Kai paminklas buvo sumontuotas,pasižiūrėjome į tolius, pamatėmebundančią gamtą, žaliuojančias pievas,Butrimonių prieigas ir supratome,kad paminklas stovi deramojevietoje“, - iškilmingos ceremonijosmetu kalbėjo A. Jakubauskas. - „Esulabai dėkingas visiems, prisidėjusiemsprie šios gražios ir kilnios idėjos įgyvendinimo“.Paminklui pastatyti buvo įsteigtasir įregistruotas Vytauto Didžiojopastatymo fondas. Kreipėmės į savogentainius ir šalies gyventojus, kviesdamiaukoti būsimam paminklui.Primins garbingą istorijąPaminklas įprasmins bendrąlietuvių ir totorių istoriją, kovas užLietuvos valstybės nepriklausomybę.Žalgirio mūšyjekartu su Lietuvos irLenkijos kariuomenėmisdalyvavo totorių raiteliai,vadovaujami Aukso Ordoschano Tochtamyšosūnaus caraičio Dželaled-Dino.Prieš 600 metųįvykusios kautynės tarpjungtinių Lietuvos ir Lenkijospajėgų ir Kryžiuočiųordino, pasibaigė pastarojosutriuškinimu, pokurio jis nebeatsigavo.Mūšis užbaigė 200 metųtrukusį karą, o Lietuva irLenkija buvo pripažintosdidžiosiomis valstybėmis.„Paminklas – tai atsi-Zitos Stankevičienės nuotr.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)5

A K T U A L I J O Sdėkojimas ir padėka kunigaikščiuiVytautui, totorių gyvenviečių organizatoriuiir globėjui Lietuvos DidžiojojeKunigaikštystėje“, - skulptūrospastatymo motyvus aiškino A. Jakubauskas.„Gal būt ateis laikas, kai tas paminklas,kuris numatytas, atsiras irKeturiasdešimties totorių kaime“, -teigė Lietuvos totorių bendruomeniųatidengti du saulės laikrodžiai. Vienasrodo vietos laiką, kitas – Žalgiriomūšio lauko laiką. Tai unikalus, vienintelistoks laikrodis Lietuvoje, kurioautorius – Jonas Navikas, Kaunotechnologijos universiteto Elektronikosir valdymo inžinerijos fakultetodarbuotojas.Laukia rėmėjų lėšųIš pat pradžių buvo sumanytapaminklą pastatytirėmėjų lėšomis, kurių aukoti galima irdabar. Pavardės visų rėmėjų, paaukojusių1500 litų ir daugiau, bus įamžintosšalia paminklo įrengtoje specialiojeplokštėje. Su jais bus sudaroma paramossutartis. Paaukojusiems mažesnessumas asmenims bus įteikti Padėkosraštai, jų pavardės bus paskelbtos laikraštyje„Lietuvos totoriai“.A. Jakubauskas sakė, kad paminklokaina neviršijo 200 tūkst. litų. Dalįlėšų, du tūkst. litų, skyrė Krašto apsaugosministerija.sąjungos pirmininkas.Skulptoriausvilniečio JonoJagėlos sukurtaspaminklas Raižiuoseyra penkiųmetrų ir dvidešimtcentimetrųaukščio, atliktasiš tamsiai pilkosspalvos granito,sveriančio perdešimt tonų. Joviršutinėje dalyjeįkomponuoti Gedimino stulpai irtotorių simbolis – Tarak Tamga,vidurinėje dalyje iškalti skaičiai –1392-1430 (Vytauto Didžiojo valdymometai), 1397 (totorių atsikėlimoį Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystęmetai), 1410 (Žalgirio mūšio metai),apatinėje paminko dalyje užrašas –„Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“.Tą pačią dieną Raižiuose buvoZitos Stankevičienės nuotraukos.Šventės Raižiuose vaizdai.2009 m. rugsėjo 4 d. į būsimopaminklo pamatus buvoįleista kapsulė su laišku būsimomskartoms. Laiške surašytainformacija apie Žalgirio mūšiosvarbą, kunigaikštį Vytautą Didįjįbei totorių atsikėlimo į LietuvosDidžiąją Kunigaikštystę bei jųgyvenimo Lietuvoje istorija. BūtentVytautas Didysis LietuvojeXIV amžiuje įkurdino pirmąjątotorių bendruomenę.Vytauto Didžiojo paminklui Raižiuose prašo aukoti:Lietuvos totorių bendruomenių sąjungaVytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondasKodas 301841870Sąskaita: LT 634010040900309307,DnB NORD banko Alytaus skyriusLietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkasDr. Adas Jakubauskas, tel. 8 682 72 328,el. paštas: lietuvos.totoriai@gmail.comDaugiau informacijos: www.tatarlar.lt6 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)

Rugpjūčio 2-ąją – Tarptautinęromų – holokausto aukų atminimodieną – Panerių memoriale Vilniujebuvo pagerbtas romų tautybės žmonių,nacių nužudytų Antrojo pasauliniokaro metais, atminimas. Ceremonijojedalyvavo Romų visuomenėscentro, Tautinių bendrijų namų,Lietuvos vaikų fondo darbuotojai,romų bendruomenės, visuomeniniųA K T U A L I J O SPagerbė romų holokausto aukų atminimąSvetlana NOVOPOLSKAJARomų visuomenės centro direktorėJono Rumšos nuotr.organizacijų atstovai.Romų aukųpagerbimo metukalbėjo kultūrosviceministrasDeividas Staponkus,kultūrosministro patarėjasImantas Melianas,Lietuvosčigonų bendrijos„Čigonų laužas“prezidentas JosifasTyčina, Vilniaus čigonų bendrijospirmininkas Stepas Visockas, Lietuvosvaikų fondo direktorė RomualdaNavikaitė, Romų visuomenės centrodirektorė Svetlana Novopolskaja,Tautinių bendrijų tarybos pirmininkasMahiras Gamzajevas.Kalbėjusieji pažymėjo, kad naciųvykdytas genocidas romų atžvilgiuyra nusikaltimas žmogiškumui, etninisžmonių naikinimas dėl tautybės.Šiems nusikaltimams negali būti atleidimo,o aukos neturi būti pamirštos.Buvo pasiūlyta, kad Rugpjūčio2-oji – Tarptautinė romų – holokaustoaukų atminimo diena – būtų įtraukta įvalstybės atmintinų dienų sąrašą.Tylos minute pagerbtas romųholokausto aukų atminimas. Ceremonijosdalyviai prie paminklo fašizmoaukoms padėjo gėlių.Tarptautinė romų – holokaustoaukų atminimo diena šiemet minimaantrą kartą. Ji buvo pasiūlyta Romųnacionalinio kongreso ir Tarptautinėsromų sąjungos ypatingojo renginioapie Europos romų padėtį ES metu2009 m. birželio 29 d.Manoma, kad 1939 – 1944 m.galėjo būti nužudyta apie pusėmilijono romų tautybės žmonių, oLietuvoje – ne mažiau kaip penkišimtai romų.TBN inf.Romų vaikai ilsėjosi prie Baltijos jūrosNebe pirmus metus Romų visuomenės centrasorganizuoja vasaros poilsio stovyklas romų vaikamsir paaugliams. Šiemet baigiantis vasarai tokia stovyklabuvo suorganizuota Palangoje Lietuvos vaikųfondo poilsio bazėje. Ši įstaiga – ilgametė romųprogramų vykdytoja ir rėmėja.Laimė pabuvoti prie jūros (nevienam tai buvo pirmas kartas)nusišypsojo stropiausiems, aktyviausiailankiusiems Dienos centrąmokiniams – dešimčiai mergaičių irdešimčiai berniukų.Kiekviena diena stovykloje prasidėdavorytiniu bėgimu prie jūrosarba lengva mankštele. Mums pasisekė:visą laiką buvo puikus oras.Vaikai maudėsi, statė smėlio pilis,žaidė gaudynes, spardė kamuolį, rinkokriaukles ir akmenukus.Be maudyniųir saulėsvonių, vaikaipabuvojo Miškošventėje,kurioje galėjopatikrinti savo žinias apie gamtą,parodyti orientacinius gebėjimus,komandos vieningumą. Romų vaikaitaip pat lankėsi Gintaro muziejuje,Botanikos sode, dalyvavo Slibinųmedžioklėje. Pastaroji – tai maršrutasįvairiomis kurorto vietomis, kuriosestovyklautojai susipažino su šešiaisiš aštuonių spalvingais slibinais beijų istorijomis.Kiekviena poilsio prie jūros dienaJaunieji romai prie Gintaro muziejaus Palangoje.buvo kupina naujų įspūdžių, žinių irpaslapčių įminimo. Stovyklautojamslabai patiko Visažistų konkursas,žaidimai „Du kapitonai“, „Lobiopaieška“. Teko pralieti ne vienąprakaito lašą, kad nusipelnytum apdovanojimo.Nepastebimai prabėgo septyniosdienos prie gintarinės Baltijos. Stovyklospabaigą vainikavo vakaronė sučigoniškais šokiais ir dainomis.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Romų visuomenės centro nuotr.7

A K T U A L I J O Skas net nesitikėjo, kad bendruomenėgyvuos taip ilgai. Buvo įvairių kalbų,įkalbinėjimų nestoti į bendruomenę,bet, ačiū Dievui, viskas dabar gerai.Gaila, kad mes neturime ambasadosar konsulato, bet mes bandėme, bandomeir toliau bandysime tą spragąkaip nors užpildyti. Padedame kiekgalime tiems studentams, kurie darnemoka lietuvių kalbos ir tiems, kurieturi kitokių problemų.- Ar sulaukiate paramos iš Lietuvosvyriausybinių institucijų?- Taip, sulaukėme paramos išLietuvos vyriausybinių institucijų.Tai buvo labai malonus bei garbingaspoelgis iš Lietuvos pusės per karąsu Izraeliu 2006 m. Apie tai mespranešėme Libano vyriausybei beipaprastiems žmonėms, kad yra tokiavalstybė Lietuva ir ji mūsų nepamiršokaro metu.- Žinau, kad tavo žmona lietuvaitė,katalikė. Kaip jums pavykstasubalansuoti šeimyninįgyvenimą?- Taip, mano žmona lietuvaitė,katalikė, bet ir musulmonas, ir katalikasyra Dievo tarnas, nesvarbu kokiaireliginei bendruomenei priklausytų.Mes puikiai gyvename ir sutariame,niekada nekilo problemų dėl religijos.Man svarbiausia koks žmogus esi, one kokiai religinei bendruomenei priklausai.Tuo labiau, kad musulmonasgali susituokti ir su krikščione, ir sužyde.- Kiek moki kalbų ir kokią vietąpagal sudėtingumą skirtum lietuviųkalbai?- Aišku, savo gimtąją arabų kalbą,prancūzų, anglų ir lietuvių kalbas.Šiuo metu lietuvių kalba yra antrapo arabų kalbos, nes jau tiek metųgyvenu Lietuvoje ir bendrauju jakiekvieną dieną. Tuo labiau, šeimoješnekame lietuviškai. Lietuvių kalbaiš pradžių man buvo labai sudėtingabei sunki, bet po to tapo labai lengva,labai norėjau ją išmokti ir išmokaugana greitai šnekėti.- Puikiai žinai, kad dabar Lietuvojesunkmetis. O kokia ekonominėsituacija Libane?- Skirtingai nei Lietuvoje, o gal irvisame pasaulyje, Libane vykdomalabai konservatyvi bankų politika.Ten bankai nedalija paskolų visiemskas tik nori ir tai padėjo iš daliesnepajusti jokių krizių, nes bankaivisada turėjo labai dideles pinigųatsargas. Nesinori labai girtis, bet ištikrųjų turime neblogų finansininkų.Sako, kad žydai geriausi finansininkaipasaulyje, bet, manau, ir libaniečiaine blogesni. Libano centrinio bankopirmininkas jau kelerius metus iš eilėsyra išrenkamas geriausiu bankininkuAzijos regione ar pasaulyje. Iš tikrųjų,jo vykdoma politika padėjo išvengtigalimų krizės pasekmių. Norėčiaudar pažymėti, kad vidutines pajamasturinčių žmonių skaičius mažėja.Vaikščiojant po Beirutą, nepastebėsijokių krizės požymių. Gyvenimasverda. Nėra tuščių kambarių viešbučiuose,tuščių vietų naktiniuose klubuose.Daug turistų. Numatoma, kadturistai šiais metais Libane išleis daugiaukaip 12 milijardų dolerių. Šiuometu jaučiamas tiesiognerealus nekilnojamojoturto bumas. Kainosnebeįkandamos paprastiemsžmonėms,nes būstus perka nevien libaniečiai. Labaidaug užsieniečių perkabūstus ir žemės sklypus,o tai labai padidinokainas. Libane tikrai yravienas labai geras dalykas:nuo bado nemirsi.Čia žmonės padedavargšams ir pasidalinasu tais, kurie neturi kovalgyti.- Ar Beirute yralietuvių bendruomenėir apskritai kokieyra ryšiai tarp Lietuvosir Libano?- Yra Libane žmonių, kurie studijavoLietuvoje. Kiti susituokę sulietuvaitėmis, čia įsikūrė ir gyvenajau seniai. Kai dėl ryšių tarp Lietuvosir Libano, tai mes siekiame, kad jiebūtų stiprūs ir šilti. Žinoma, kiek tainuo mūsų priklauso. Tokių progųbuvo ne viena. Mes stengiamėsgarsinti Lietuvą Libane, nes mažaikas žino apie Lietuvą. Kitaip tariantesame tam tikra prasme Lietuvosatstovai Libane ir tai mes daromesu malonumu.- Papasakok apie Libano simbolįkedrą, pavaizduotą šaliesnacionalinėje vėliavoje.- Kedras yra Libano Respublikospasididžiavimas, nes nauja era prasidėjo,kai finikiečiai pradėjo gamintilaivus iš Kedro. Jie galėjo keliauti iružsiiminėti prekyba. Dėl Kedro medienospradėjo klestėti jų verslai, neskedras yra vienas stipriausių medžių.Kedras vaizduoja Libano žalumą.- Kada galvoji grįžti į Lietuvą?- Dar nežinome tikslios grįžimodatos, bet, tikiuosi, greitu laiku mesbūsime Lietuvoje, be Lietuvos jausunku.....► Libanas yra nedidelė šalis. Joje gyvenaapie 4 milijonus gyventojų. Šalies klimatastinka turizmui ir žiemą, ir vasarą. Libanegalima sutikti graikų – romėnų kultūriniopalikimo objektų. Ekonominiai ryšiai suLietuva labai silpni.► Lietuvoje gyvena apie 100 libaniečių.Skirtingais keliais jie atvyko į Lietuvą. Daugumajų yra studentai. Lietuvos libaniečiųbendruomenėje yra apie 70 narių. Visi jie,pagal galimybes, moka nario mokestį.► Pasak pašnekovo 11 milijonų libaniečiųgyvena už šalies ribų. Šeimoje libaniečiaikalba arabų kalba. Mokykloje visi dalykaidėstomi prancūzų arba anglų kalba, todėlstudentams yra lengva pradėti mokytis užsienyje.► Libano simbolis kedras pavaizduotasnacionalinėje vėliavoje. Libane yra kedrų,kuriems per 2000 metų. Tokie medžiai vadinamiJėzaus Kristaus kedrais.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)9

A K T U A L I J O SIš Lietuvos kilę vokiečiai puoselėjaryšius su gimtuoju kraštuLiepos 30 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko susitikimassu Vilniuje besilankančiais etniniais Lietuvos vokiečiais,gyvenančiais Vokietijoje. Susitikimą surengė Vilniausvokiečių bendrija, vadovaujama pirmininko Ervino Peteraičio.Jame dalyvavo Seimo nariai, Kultūros ministerijosir kitų valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijųatstovai, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatai.Jonas DUOBAPastebėjo gerų permainųVokiečių iš Lietuvos bendruomenė(Landsmannschaft der Deutschenaus Litauen) vienija vokiečių tautybėsasmenis, kurie 1941 m. kovo mėnesįHitlerio ir Stalino susitarimu buvoprivestinai perkelti iš sovietinės Lietuvosį Vokietiją. Jų protėviai Lietuvojegyveno šimtmečius, nemažai darnuo kunigaikščio Gedimino laikų. ĮVokietiją tada buvo perkelta per 52tūkstančius žmonių. Prasidėjus karui,dalis jų grįžo atgal į Lietuvą. 1944 m.vasarą, frontui artėjant prie Lietuvos,vokiečių karinė administracijapareikalavo, kad vokiečių tautybėsgyventojai išvyktų į Vokietiją.Filosofijos daktaras Alfredas Baronas,Bendruomenės pirmininkopavaduotojas, Miuncheno skyriausvadovas, susitikimo dalyviams perdavėdraugijos pirmininko Hardy Mettosveikinimus. Jis šį kartą negalėjo atvyktiį Lietuvą, nes gydosi po operacijos.Pats A. Baronas paskutinį kartąLietuvoje yra buvęs prieš aštuoneriusmetus ir dabar, kaip jis sakė, jam buvomalonu pastebėti daug gerų pasikeitimųmūsų šalyje ir sostinėje Vilniuje.Kitas svečias iš Vokietijos profesoriusdaktaras Jonas Norkaitispapasakojo apie vokiečių – išeivių išLietuvos mokslinę ir kultūrinę veiklą,Hiutenfeldo Vasario 16-osios lietuviųgimnaziją, kuri šiemet mini savo įkūrimo60-metį. Praeitais mokslo metaisjoje mokėsi 187 mokiniai. Daugelįmetų J. Norkaitis dirbošios gimnazijosdirektoriumi.Tarp svečių buvoBendruomenės Kultūrosir labdaros fondosteigėjas ir savininkas Ewald Heinsu žmona Sybille, ilgametis žurnalo„Heimatgruss“ leidėjas, poetas –vertėjas, Gedimino ordino kavalieriusAlfredas Franzkeit, Bendruomenėsreikalų tvarkytojas Klaus Fuchs ir kt.Prisiminė dviejų tautų ryšiusApie lietuvių ir vokiečių tautų istoriniusryšius, kontaktus tarp žmonių,asmeninius įspūdžius, Lietuvos ir Vokietijossantykius susitikime kalbėjoVilniaus vokiečių bendrijos pirmininkasErvinas Peteraitis, Vokietijosambasados Lietuvoje pirmasis sekretoriusspaudos, kultūros ir konsuliniamsreikalams Jean Pierre Froehly,užsienio reikalų viceministras ŠarūnasAdomavičius, Seimo narys EgidijusVareikis, Tautinių bendrijų tarybospirmininkas Mahiras Gamzajevas.Baigiantis susitikimui, Vilniausvokiečių bendrijos choras padainavokeletą vokiečių ir lietuvių liaudiesdainų.Vokiečių iš Lietuvos bendruomenėsnarių (iš viso 30 žmonių) viešnagėmūsų krašte truko nuo liepos 25 d.iki rugpjūčio 3 d. Be Vilniaus, svečiailankėsi Trakuose, Klaipėdoje, Šilutėje,Šiauliuose, Kybartuose, Nidoje irkituose miestuose bei miesteliuose, iškurių jie yra kilę.Nepamiršo LietuvosJono Rumšos nuotr.Organizacija „Vokiečių iš Lietuvosbendruomenė“ įkurta 1951 m.tuometinėje Vakarų Vokietijoje.Įkūrimo metu ji vienijo apie dešimttūkstančių narių. Šiuo metu jai priklausoapie vieną tūkstantį asmenųvisoje Vokietijoje. Bendruomenėspirmininkas yra Hardy Mettas.Prabėgo dešimtmečiai, tačiaujie nepamiršo savo tėvynės. Apielankymąsi joje sovietiniais laikaisnegalėjo būti ir kalbos. Pirmą kartąBendruomenės nariai organizuotaiatvyko į Lietuvą 2001 m., kai buvominimos 60 – osios perkėlimo į Vokietijąmetinės. Nors daugelis mūsųkraštą paliko, būdami maži, tačiau iršiandien kai kurie kalba lietuviškai.Tarp atvykstančių yra tokių, kurie jaugimė Vokietijoje.Bendruomenės skyriai yra Hamburge,Bremene, Esene, Miuncheneir kituose Vokietijos miestuose beižemėse.Vokiečių iš Lietuvos bendruomenėketuris kartus per metus leidžiaperiodinį leidinį „Rūta“ (Die Raute).Jame apžvelgiami Lietuvos ir Vokietijossantykiai, Lietuvos politinės aktualijos,Bendruomenės veikla. Kartą permetus leidžiamas almanachas „Tėvynėspasveikinimas“ (Heimatgruss).10 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)

A K T U A L I J O SKonkursas „Azerbaidžanas mano akimis“Ką vyresnės kartos Lietuvos žmonės, palikdami mokyklos suolą, žinojoapie Azerbaidžaną? Pietų Kaukazo šalis, kalnuotas kraštas, prie Kaspijosjūros, ten išgaunama daug naftos, sostinė Baku... O ką apie šią tolimą ir dėlto paslaptingą šalį žino šiandieniniai moksleiviai? Tai parodys konkursas.Konkursą „Azerbaidžanas mano katalikų bažnyčią, savo organizacijas.akimis“ paskelbė Lietuvos azerbaidžaniečiųbendrija, Tautinių bendrijų joje mokytojavo lietuvių literatūrosTuo metu Baku realinėje gimnazi-namai kartu su Švietimo ir mokslo klasikas Vincas Krėvė. Eglė, žalčiųministerija bei Lietuvos jaunimo turizmocentru.džaniečių kalba. Šiandien mūsų šaliskaralienė, jau seniai kalba azerbai-„Kviečiu moksleivius aktyviai sieja strateginės partnerystės ryšiaidalyvauti konkurse ir praturtinti energetikos srityje, bendri interesaisavo žinias iš įvairių sričių, pavyzdžiui,daugiau sužinoti apie senovinę Konkurso nuostatuose, kuriuosEuropos Sąjungos erdvėje“.azerbaidžaniečių nacionalinę šventę patvirtino švietimo ir mokslo ministrasGintaras Steponavičius, pažymi-Novruzą,“ – sakė Lietuvos azerbaidžaniečiųbendrijos pirmininkas ma, kad konkursas skiriamas LietuvosMahiras Gamzajevas.ir Azerbaidžano tarpkultūriniam pažinimuistiprinti. Juo siekiama skatinti„Azerbaidžanas – vienas seniausiųpasaulio civilizacijos ir kultūros mokinius domėtis šia šalimi ir savožidinių, išsidėstęs Europos ir Azijos mintis perteikti naudojant informacinestechnologijas. Darbuose, kuriuossandūroje, kur senų senovėje driekėsižymusis šilko kelias, - teigė M. Gamzajevas.– Lietuvių ir azerbaidžaniečių atspindėti Azerbaidžano istoriją irturi sudaryti 10 – 15 skaidrių, siūlomatautas jungia šimtmečių kultūriniai, valstybingumą, ryšius su Lietuva, kalbą,etnokultūrą, papročius, tradicijas,literatūriniai, dvasiniai ryšiai. Dvidešimtojoamžiaus pradžioje čia muziką, literatūrą, sportą, gamtą ir kt.savo namus rado keletas tūkstančių Konkurse gali dalyvauti 7 – 12išeivių iš Lietuvos. Jie dirbo, turėjo klasių šalies bendrojo lavinimo mokyklųmokiniai. Darbai turi būti išsiųstiLietuvos jaunimo turizmo centrui iki2010 m. spalio 25 d.Konkurso darbus vertins komisija.Nugalėtojai bus pakviesti į baigiamąjįrenginį, jiems bus įteikti diplomai,prizai.Šis konkursas – pirma tokio pobūdžioakcija, kurią surengti iniciatyvąparodė tautinė bendrija.Tuo tarpu Azerbaidžane šiuometu vyksta moksleivių konkursas„Lietuva mano akimis“, kurį rengiamūsų šalies ambasada Azerbaidžaneir šios šalies Kultūros ir turizmoministerija.TBN inf.Paminėjo Moldovos Respublikos Nepriklausomybės dienąLietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, vienijantiišeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos, rugpjūčio26 d. Tautinių bendrijų namuose surengė Moldovos RespublikosNepriklausomybės dienos minėjimą.Įžanginiu žodžiu iškilmingą susirinkimąpradėjo „Dačijos“ pirmininkėLučija Bartkienė.Minėjime kalbėjo Moldovos Respublikosambasadorius LietuvojeIgoris Klipii. Jis pasveikino tautiečiusnacionalinės šventės proga, kvietėjuos dažniau lankytis savo istorinėjetėvynėje, papasakojo apie šiandieninępadėtį šalyje.Europarlamentarė Laima Andrikienė,Seimo narys Egidijus Vareikispasidalino įspūdžiais apie savo išvykasį Moldovos Respubliką įvairiomisprogomis, susitikimus sušios šalies politikais, kultūrosveikėjais.Minėjime taip patkalbėjo istorikas AlgisKasperavičius, buvusi„Dačijos“ vadovė LikaŽalakevičienė, kultūrosministro patarėjas ImantasMelianas.Moldovos RespublikaNepriklausomybę paskelbė1991 m. rugpjūčio 27 d.TBN inf.Vlado Uznevičiaus nuotr.Moldovos Respublikos ambasadorius LietuvojeIgoris Klipii.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)11

Š V I E T I M A S„Mokyklos lenkų mokomąja kalba yra visiškaiintegruotos į valstybės švietimo sistemą“Lietuvos lenkų mokyklų mokytojųdraugija „Macierz szkolna“ išleido unikaliąknygą „Szkoly polskie w RepubliceLitewskiej“ („Lenkiškos mokyklos LietuvosRespublikoje“). Joje 116-kos ugdymoįstaigų istorija nuo pirmųjų pokario metųiki šių dienų. Knyga gausiai iliustruota.Negalima be jaudulio žiūrėti į nuotraukas,darytas, pavyzdžiui, prieš 60 metų. Iš jų įmus žvelgia pokario pirmokų ir vyresniųvaikų akys. Skurdūs drabužėliai, apavas,kai kurie basi. Tačiau kaip spindi jų akys,kiek jų veiduose šviesos, džiaugsmo, šypsenų.Visose nuotraukose kartu su vaikais –pedagogai. O kokiose mokyklose tekomokytis tuo metu. – kaimo trobose, apkūrenamosekrosnimis, be elektros.Įžanginį knygos straipsnį parašė Lietuvoslenkų mokyklų mokytojų draugijos„Macierz szkolna“ pirmininkas JuzefKviatkovski. Su juo kalbamės apie švietimolenkų mokomąja kalba istoriją iršiandieninę padėtį.Vlado Uznevičiaus nuotr.Jonas RUMŠA- Lietuvos mokyklų lenkų mokomąjakalba istoriją knygoje pradedatenuo pokario metų. Kodėl?- Iš istorijos nieko negalimaišmesti, patinka kas nors mums arnepatinka. Joje neturi būti baltųdėmių. O šiandien tokia tendencijapastebima. Kai dėl švietimo sovietiniolaikotarpio, tai, kaip mes jįbevertintume, reikia pripažinti, kadsunkiomis sąlygomis, ypač pirmaisiaispokario metais, mokytojai dirbopasiaukodami, nežiūrėdami darbovalandų, pamiršdami poilsį, asmeniniusinteresus. Parašyti apie juos,apie to meto mokyklas – tai atiduotipagarbos ir dėkingumo duoklę tolaikotarpio švietimo darbuotojams.Po Antrojo pasaulinio karo lenkiškųmokyklų Lietuvoje istorija yra ganaįdomi. Sąlygiškai aš šią istoriją padali-nau į tris periodus. Pirmasis – tai iškartpo karo iki šeštojo dešimtmečiovidurio. Tuo metu lenkų visuomenėlabai stengėsi išlaikyti lenkiškas mokyklas.Po didelių pokalbių čia, Lietuvoje,ir Maskvoje priimtas Lkp cknutarimas steigti tautinių mažumųmokyklas. 1951-1953 m. buvo masiškaisteigiamos lenkiškos mokyklosPietryčių Lietuvoje. Pavyzdžiui, 1953m. mokyklose lenkų mokomąja kalbamokėsi 27 tūkstančiai mokinių, t. y.septyni procentai nuo visų respublikosmokinių skaičiaus. Tuo laikulenkų tautybės gyventojai irgi sudarėseptynis procentus. Iš viso veikė per230 lenkiškų mokyklų, aišku, buvo irvisai mažų, kaip ir visoje Lietuvojetada. Toks buvo pirmasis lenkiškųmokyklų mūsų šalyje periodas pokaro.- Kas būdinga vėlesniais metais?- Nuo 1953 m. mokinių skaičiuslenkiškose mokyklose po truputįpradėjo mažėti. Daug lenkų tautybėsgyventojų persikėlė gyventi į Lenkiją.Pirma repatriacija, paskui antra...Nuo 1953 m. iki 1959 m. buvo tryslenkų išvažiavimo į Lenkiją bangos.Išvyko apie 200 tūkst. žmonių.Prasidėjo periodas, kurį aš vadinurusifikacijos periodu. Tai susiję sutuo, kad atvažiavo daug kolūkių,tarybinių ūkių, gamyklų vadovų,specialistų iš kitų sovietinių respublikų.Į Lietuvą iš Baltarusijos kėlėsigyventi ir paprasti žmonės. Pas musbuvo lengviau gauti priesodybinį 60Szkoły polskie w Republice Litewskiej.Stowarzyszenie Nauczycieli SzkółPolskich na Litwie „Macierz Szkolna“.Redakcja: Jan Sienkiewicz... Wilno, Kronta.Scripta manent, 2009, 398 p., iliustr.Tiražas 1500 egz.12 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)

arų sklypą (kitur jis buvo mažesnis),lengviau pasistatyti namą. Be to, trūkodarbo jėgos. Todėl vadovai mielaipriimdavo atvykusius. Rusų kalbapradėjo dominuoti šioje Lietuvosteritorijoje. Vietoj lenkiškų mokyklųėmė kurtis rusiškos. 1974 m. mokiniųskaičius lenkiškose mokyklosetesudarė tik keturis procentus nuovisos respublikos mokinių skaičiaus,o 1989 m. – tik du proc. Tai reiškia,kad lenkiškose mokyklose mokėsitik dešimt tūkstančių mokinių.- Kaip atgimė lenkiškos mokyklos,atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę?- Po Nepriklausomybės atkūrimolenkiškos mokyklos pradėjo dinamiškaiaugti. Tai trečias šių ugdymo įstaigųistorijos periodas. Nuo 1990 m.mokinių skaičius jose kasmet didėjovienu tūkstančiu. Žinoma, tasdidėjimas turėjo vieną kartąsustoti. Nuo 1994 m. mokiniųskaičius lenkiškose mokyklosepradėjo mažėti. Pavyzdžiui,mokyklą baigdavo pusantrotūkstančio mokinių, o pirmokųateidavo vienas tūkstantis.Tokiu būdu mokinių skaičius nuoketurių proc. anksčiau sumažėjo ikitrijų proc. dabar, o lenkų tautybėsgyventojų mūsų šalyje yra 6,7 proc.Išeina, kad kas antras lenkų šeimosvaikas eina į lenkišką mokyklą.- Knygoje daug rašoma apiejūsų draugiją...- Lietuvos lenkų mokyklų mokytojųdraugija „Macierz szkolna“įkurta prieš dvidešimt metų, 1990 m.lapkričio 11 d. Data sutampa suLenkijos Nepriklausomybės diena.Ši organizacija žinoma dar nuo1905 m. Rašytojas Henrikas Senkevičiusbuvo vienas šios draugijos kūrėjų.Tada ji vadinosi „Polska macierzszkolna“. Ji dirbo visą švietėjišką,edukacinį darbą. Vilniuje draugijabuvo įkurta 1915 m. ir gyvavo iki1930 m.Mūsų darbas – padėti mokykloms,mokytojams, vaikams puoselėtisavo kultūrą, švietimą. Nuopirmųjų dienų mes rūpinomėsvadovėlių lenkų kalba leidyba, mokytojųpasiuntimu į kursus, mokiniųišvažiavimu į vasaros stovyklas Lenkijojeir t. t.Rengiame konkursus, kurie skatinamokyklų bendruomenių, mokytojų,mokinių aktyvumą, siekimątobulėti. Juose dalyvauja visosmokyklos. Konkurso „Geriausiamokykla – geriausias mokytojas“ pagrindinisvertinimo kriterijus – mokiniųįstojimas į aukštąsias mokyklas.Vyksta moksleivių teatrų, skaitovų,lenkiškos dainos, lietuvių kalbosdiktanto ir kiti konkursai, rašytojų,visuomenės veikėjų gyvenimo datų,tautinių švenčių minėjimai.Padedame mokykloms gerintimaterialinę bazę, diegti į mokymoLenkiškos ugdymo įstaigos turi reikalingątechninę bazę, gerų mokytojų. Mokiniųžinios yra aukšto lygio. Apie 80 proc. mūsųabiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Taidaug. Nėra abejonių, kad šios mokyklos turivisas galimybes ir toliau gyvuoti.procesą naujas technologijas. PirmiejiRespublikoje gavome iš Kanadoslenkų aštuonias tonas kompiuteriųir kompiuterinės įrangos. Kiekvienalenkiška vidurinė mokykla tada gavopo 5 – 7 kompiuterius. Tuo laiku taibuvo naujas dalykas.- Kokias problemas šiandiensprendžiate?- Mus jaudina būsimas naujasŠvietimo įstatymas. Jo priėmimas,kaip žinoma, atidėtas rudeniui.Projekte yra viena pataisa, kurią mesaiškiai vadiname diskriminacine. Jojepažymima, kad tose vietovėse, kuriosemokymas vykdomas dviem artrim kalbomis ir neužtenka mokiniųvienuoliktai klasei sukomplektuoti(vienuoliktai klasei komplektuotireikia dviejų paralelinių klasių),tada steigėjas įpareigojamas išlaikytivienuoliktą klasę valstybine mokomąjakalba. Aš ne prieš, kad būtųŠ V I E T I M A Sišlaikyta klasė valstybine mokomąjakalba, bet reikia sudaryti sąlygaskomplektuoti vienuoliktą klasę irlenkų ar rusų mokomosiomis kalbomis.Pavyzdžiui, Maišiagaloje veikialenkiška mokykla, kuri turi lenkiškųir rusiškų klasių. Yra ir mokyklalietuvių mokomąja kalba. TačiauMaišiagaloje negalima sukomplektuotidviejų paralelinių klasių jokiamokomąja kalba. Tokių vietoviųyra daug. Tai reiškia, kad mokiniai,baigę dešimt lenkiškos ar rusiškosmokyklos klasių, bus priversti eitimokytis į vienuoliktą klasę lietuviųmokomąja kalba.- Ką Jūs siūlote?- Mes pateikėme alternatyvą.Tose vietovėse, kuriose mokymasvykdomas dviem ar trim kalbomis,mokiniai dalinami į du ar tris srautus.Tada mokinių skaičių vienuoliktaiklasei siūlome sumažintiper pusę nuo nustatyto visomsšalies mokykloms. Tokiu būdubus galima išlaikyti tautiniųmažumų mokyklas su mažesniumokinių skaičiumi. Taipyra daroma Europos šalyse,kuriose yra tautinių mažumų mokyklų.Pavyzdžiui, Lenkijoje lietuviškosemokyklose vienai klasei sukomplektuotireikia penkiolikos mokinių. OPunske vienoje lietuviškoje klasėjegali būti septyni mokiniai.Jeigu bus priimta minėta pataisa,tai iš keturiasdešimt lenkiškų viduriniųmokyklų, dabar esančių PietryčiųLietuvoje, galėtų toliau dirbtitik trylika. Taip būtų apribojamavaikų teisė gauti vidurinį išsilavinimągimtąja kalba, ką garantuoja mūsųįstatymai.- Kas dar Jus jaudina? Kaip dėlvadovėlių?- Dėl kitų problemų galima gyventi.Vadovėliams leisti mūsų draugijakooperuoja pinigus (priminsiu,kad Švietimo ir mokslo ministerijavadovėlių leidyba neužsiima). Ne iškarto užsakome dešimt pavadinimųvadovėlių, o kasmet – po du tris.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)13

Š V I E T I M A SPenkeriems metams tų vadovėliųužtenka.Lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas– taip pat probleminisdalykas.- Kodėl tai nepriimtina?- Taip, gal reikėtų suvienodinti.Tačiau mokyklose lietuvių mokomąjakalba pirmose – dešimtose klasėsevalandų suma, skirta lietuvių kalbai,yra dukart didesnė negu lenkiškoseir rusiškose mokyklose. Kaip galimatada egzaminą daryti vienodą, jeigupamokų skaičius dukart mažesnis.Be to, vadovėliai atskiri, programosatskiros. O egzaminas bus vienodas.Aš Švietimo ir mokslo ministerijojedaug kartų siūliau: suvienodinkimelietuvių kalbos valandų skaičių,parenkime bendras programas,vadovėlius. Negalima pamiršti irmokytojų parengimo. Pertvarkąsiūlome pradėti nuo pirmos klasės,vykdyti laipsniui iki dvyliktosklasės. Tada rengiame egzaminą,pažiūrėsime, kaip viskas vyks. Dabarnori viską iškart. Suvienodintilietuvių kalbos egzaminą buvo numatyta2007 m., po to – 2009 m.,dabar - 2012 m. Bet tai nerealu.Švietimo ir mokslo ministerijojebuvo sudaryta darbo grupė, kuriaivadovavo Kauno technologijosuniversiteto profesorius GediminasMerkys. Jo nuomone, lietuvių kalbosegzaminą reikėtų suvienodinti, tačiauturi būti įvestas tam tikras pereinamasiskoeficientas.Prieš lietuvių kalbos egzaminosuvienodinimą pasisakė ir grupėVilniaus universiteto mokslininkų,surengusių kontrolinius darbus lietuviškose,lenkiškose ir rusiškose klasėse.Rezultatai kalba, kad kol kas lietuviųkalbos egzamino suvienodintineįmanoma. Tai, kaip minėjau, turibūti procesas, pradedamas nuo pirmosklasės.- Kiek lenkiškų mokyklų yradabartiniu metu?- Šio metu yra 108 mokyklos.Formaliai jų sumažėjo dėl administracinėsreformos. Daug mažųpradinių mokyklų, kurios anksčiaubuvo savarankiškos, tapo stambesniųmokyklų skyriais.- Kokios, Jūsų nuomone, lenkiškųmokyklų perspektyvos?- Lenkiškos mokyklos yra geraiorganizuotos. Tai patvirtina ir šiosknygos išleidimas. Ją rašė, medžiagąrinko visų mokyklų bendruomenės.Lenkiškos ugdymo įstaigos turi reikalingątechninę bazę, gerų mokytojų.Mokinių žinios yra aukšto lygio.Apie 80 proc. mūsų abiturientų įstojaį aukštąsias mokyklas. Tai daug. Nėraabejonių, kad šios mokyklos turi visasgalimybes ir toliau gyvuoti.Kai kas sako, joglenkiškos mokyklosyra užsidariusios.Negalima su tuo sutikti.Programos yravienodos, vadovėliaivienodi. Lenkiškosmokyklos yra šimtuprocentų integruotosį Lietuvos švietimosistemą.Integracija taip patvyksta ne tik tokiubūdu. Kiekvienamelenkiškame vadovėlyjeyra terminų žodynėlis.Mokiniai ateityje savodarbe neturės dėl toproblemų.Lenkiškos mokyklosdalyvauja visuotiniameLietuvosšvietimo gyvenime.Rajoniniai, respublikiniaikonkursai ir kitirenginiai, kuriuose dalyvaujavisos ugdymoįstaigos, nepriklausomainuo mokomosioskalbos, vykdomivalstybine kalba, išimčiųniekam nedaroma.Aštuntokai, devintokaigali laisvai vartotivalstybinę kalbą kaipžodžiu taip ir raštu. Nėra tokios problemos,kuri reikalautų ką nors keisti.Tačiau jeigu įstatymiškai ta sistemabus sugriauta, tai bus bėdos.Bus nereikalingos įtampos, aistrų.Aš suprantu, mokyklas reikia stambinti.Gal palikti keturiasdešimt,gal trisdešimt, bet ne trylika. Tokiuatveju, pavyzdžiui, Šalčininkųrajone liktų dvi ar trys vidurinėsmokyklos – Šalčininkuose, Eišiškėse,gal dar Jašiūnuose. Kai aš mokiausi,Eišiškių rajone veikė viena lenkiškamokykla – Versekoje. Man ikimokyklos buvo dvidešimt vienaskilometras. Tačiau negalima lygintikas buvo 1955 m. ir kas yra 2010 m.► 1988 m. mokyklų lenkų mokomąjakalba I-XII klasėse mokėsi 9995 mokiniai(2,0 proc. visų šalies mokinių skaičiaus),2000 m. – 22303 (3,83 proc.), 2007 m. – 16110(3,32 proc.). Pažymėtina, kad 2000 m. šiosemokyklose buvo didžiausias mokinių skaičiusper visą Nepriklausomybės laikotarpį.► 1994 m. 32,3 proc. abiturientų, baigusiųmokyklas lenkų mokomąja kalba, įstojoį aukštąsias mokyklas, 2000 m. – 50,1 proc.,2008 m. – 79,4 proc. (daugiausia per Nepriklausomybėslaikotarpį).► Lenkijos Tautos Edukacijos ministerijaparengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąjakalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko2009-2011 metais programą“ užsienio šalyse.► Programoje rašoma, kad JAV gyvena10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai,Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje,Ukrainoje – po 1 milijoną, DidžiojojeBritanijoje – apie 500 tūkst., o Lietuvoje irRusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų. Lietuvosstatistikos departamento duomenimis, Lietuvojegyvena 205 tūkst. lenkų tautybės žmonių.► Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąjakalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje– 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos,Ukrainoje ir Baltarusijoje – po 2 mokyklas.► Visose kitose valstybėse lenkai lankoarba sekmadienines lenkų mokyklas arbamokosi lenkų kalbos kaip dalyko.14 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIPalangoje vyko festivalis „Baltijos aušros“Pirmomis liepos dienomisPalangoje vyko festivalis „Baltijosaušros“, kuriame dalyvavogeriausi kūrybiniai kolektyvai išVilniaus, Klaipėdos, Visagino,o taip pat jaunimo roko grupė„Dias“ iš Minsko.Pirmąją festivalio dieną savoprogramą parodė baltarusių kolektyvai„Kupalinka“, instrumentinisansamblis „Natiurma“, ansamblis„Svitanok“, svečiai iš Baltarusijos.Kitą dieną koncertavo menokolektyvai iš Vilniaus. Skambėjopoeto ir kompozitoriaus MichailoBoženkino autorinės ir rusų liaudiesdainos, kurias atliko ansamblis „Igraj,Bajan!” (vadovė Zinaida Boženkina).Vaikų ansamblis „Vesnuški“ (vadovėTamara Tretjakova) padainavorusų liaudies dainų, jį keitė šokiųkolektyvas „Fantazija“ (vadovė IngaGurejeva). Lietuvių liaudies šokiųGrupė festivalio dalyvių.atliko kolektyvas „Siaudelė“ (vadovėBirutė Sakalienė). Savo kūrybos eilesapie Lietuvą, jos gamtos grožį skaitėVilniaus mokytojų namų klubo „Svetoč“pirmininkė Greta Fedorčenko.Koncerto programą parengė Zinaidair Michailas Boženkinai.TBN inf.Gedimino šventėje – Tautų mugės spalvosRugsėjo 17 – 19 d. Vilniuje vyko Gedimino šventė.Taip atgaivinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gediminošventės tradicija. Turtingoje trijų dienų programoje –kultūros, pramogų, sporto varžybos, prekyba suvenyrais,amatų demonstravimas ir kt.Tarp gausybės renginių visą savaitgalį sostinėje šurmuliavoir antrus metus vykusi Tautų mugė.V. Kudirkos aikštėje sumontuotoje scenoje pasirodėtotorių, lenkų, rusų, žydų, karaimų, romų tautinių bendrijųšokių ir dainų ansambliai.Jurijaus Antonovo nuotr.Ninos Šesternikovos nuotraukos.Tuo tarpu Gedimino prospekte šventės svečiusdžiugino nuotaikingas tautų mugės šurmulys. Vilniečiaiir miesto svečiai galėjo susipažinti su tautodailininkais,tautinių bendruomenių amatininkais, kulinarais, kuriepristatė savo kultūrinį paveldą, tradicinius gaminius.Mugės svečiai galėjo sužinoti įvairių valgių gaminimopaslapčių, paragauti nacionalinių patiekalų, iš arčiaususipažinti su tautinių bendrijų papročiais.TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)15

K U L T Ū R AVilnietė Minodora buvo pirmoji ParyžiujeMinodora Šernaitė, NacionalinėsM. K. Čiurlionio menų mokyklosmokinė, balandžio mėnesįVI Tarptautiniame AleksandroGlazunovo smuikininkų konkurseParyžiuje tapo pirmosios vietoslaureate. Mademoiselle Minodoragavo diplomą, pasirašytą„Conservatoir Slave de Musigue“prezidento Igorio Lazko ir AleksandroGlazunovo fondo įkūrėjosir garbės prezidentės HajrijosVukobrat.Lučija BARTKIENĖLietuvos rumunų kultūros bendrijos„Dačija“ pirmininkėPaliko didelį įspūdįKonkurso, kuris vyksta kas dvejimetai, dalyviai skirstomi į šešias grupes,priklausomai nuo to, kiek laikodalyvis mokosi groti. Minodoros amžiausgrupėje reikėjo atlikti keturis kūrinius,iš kurių vienas turėjo būti klasicizmoepochos, o kitas – virtuozinėpjesė. Vilnietė atliko V. A. Mocarto,šiuolaikinio lietuvių kompozitoriausA. Šenderovo, B. Dvariono kūriniųir fantaziją N. Rimskio-Korsakovooperos „Auksinis gaidelis“ temomis.Minodora savo grojimu palikodidelį įspūdį konkurso komisijosnariams. Jie laureatės diplome įrašėsavo sveikinimus jai.Lietuvos atstovė ne tik laimėjopirmąją vietą, bet ir surinko konkursobalų maksimumą – Grand Prix.Todėl jai buvo suteikta galimybėkoncertuoti konservatorijoje, kuriojevyko konkursas.Konkurse dalyvavo daug stipriųdalyvių iš Serbijos, Vokietijos, Rusijos,Uzbekistano ir kitų šalių.„Konkurso metu susipažinau sudaugeliu labai įdomių žmonių, - pasakojoMinodora. – Iš komisijos pirmininkoIgorio Lazko ir jo žmonosMajos asmeniškai gavau dovaną – įrašųdiską su autografu. Su kai kuriaiskonkurso dalyviais palaikau ryšius“.Vilnietė liko labai sužavėta Paryžiumi,į kurį atvyko pirmą kartą.Laisvu nuo konkurso metu ji kartusu mama aplankė Luvro muziejų,vaikščiojo Eliziejaus laukais, gerėjosiParyžiumi naktį nuo Eifelio bokšto.Tačiau kelionės į Paryžių galėjoir nebūti.Darbas atnešė rezultatųJaunoji smuikininkė MinodoraŠernaitė nuo 2003 m. mokosi NacionalinėsM. K. Čiurlionio menų mokyklosStyginių skyriaus vedėjos, Lietuvosmuzikos ir teatro akademijosdocentės Undinės Jagelaitės klasėje.„Minodora – talentinga smuikininkė,pasižymi rimtu darbu, atsakingupožiūriu į savo specialybę, - apie savoauklėtinę kalbėjo jos mokytoja. – Visa16 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Lina Belik-Šernienė, Maja Lazko, Minodora Šernaitė, Igoris Lazko.Minodoros festivalyje Paryžiuje pelnytasdiplomas .tai kartu su gerais fiziniais ir techniniaisduomenimis leido jai pasiektigerų rezultatų“.2007 m. smuikininkė pelnė duapdovanojimus. Tarptautiniame konkurse„Gradus ad Parnasus“ Kaune jibuvo apdovanota diplomu, o Respublikiniamežiemos konkurse Trakuoselaimėjo pirmąją vietą. Metais anksčiauJ. Fibicho konkurse Vilniuje Minodorabuvo trečioji.Pradžia buvo BendrijojeIš asmeninio archyvo.Pirmuosius žingsnius į muzikospasaulį Minodora žengė Lietuvos rumunųkultūros bendrijoje „Dačija“.Kartu su mama moldave Lina Belik-Šerniene ir tėčiu lietuviu VitalijumiŠernu ji dalyvaudavo Bendrijos renginiuoseTautinių bendrijų namuose,grieždavo smuiku, dainuodavo vaikųansamblyje „Floričika“, deklamuodavoeilėraščius. Vėliau dalyvavotautinių mažumų sekmadieniniųmokyklų festivaliuose.Tautinių bendrijų namuose2008 m. „Dačija“ surengė vakarą,skirtą rumunų skulptoriui ConstantinoBrancusi (1876-1957). Tarp svečiųbuvo ir AB „Krekenavos agrofirma“generalinis direktorius Linas Grikšas.Išgirdęs kaip griežia jauna smuikininkė,jis sutiko apmokėti kelionę įfestivalį Paryžiuje.

Totorių jaunimo forumas KazanėjeIV – ajame Pasaulio totorių jaunimo forume Kazanėje dalyvavoLietuvos totorių jaunimo delegacija, vadovaujama Nemėžio bendruomenėsatstovės Editos Aleksandravičiūtės. Delegaciją sudarė aštuonijaunuoliai iš Vilniaus, Visagino, Klaipėdos.Lietuvos totorių bendruomenių atstovai – IV Pasauliototorių jaunimo forumo dalyviai Kazanėje.Marija MEIŠUTOVIČForumas vyko rugpjūčio 27-31 d.Jame dalyvavo 550 delegatų iš Totorijos,kitų Rusijos regionų, Lietuvos,Australijos, Kanados, JAV, Turkijos,Kinijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kt.Šiemet forumas vyko kiekvienammusulmonui švento Ramadanomėnesio dienomis, o taip pat minint20-ąsias Totorijos Respublikos įkūrimometines.Forumo tikslas – vienyti įvairiųšalių totorių jaunimą, skiepyti jammeilę tautinėms vertybėms, aptartiaktualius jaunimo gyvenimo ir veiklosklausimus. Forumo metu veikė šešiossekcijos, kuriose savo nuomonęgalėjo pareikšti kiekvienas dalyvis.Tai „Nacionalinio išsilavinimo perspektyvosdaugianacionalinėje šalyje“,„Naujojo totorių elito formavimas“,„Jaunimo organizacijų ekonominėsbazės kūrimo mechanizmas“, „Vieningostotorių informacinės erdvėskūrimas“ , „Nacionalinės savastiesišsaugojimas masinės kultūros diktatosąlygomis“. Diskusijų metu mes darkartą turėjome galimybę įsitikinti, kadIš asmeninio archyvo.pasaulinė kultūra yra kaip mozaika irkiekviena tauta su savo kultūra yrabrangus šios mozaikos elementas.Labai svarbu totorių tautai išlikti visopasaulio kultūrų kontekste.Labai įdomi buvo ir kultūrinėforumo programa.Pirmąją dieną buvo surengtaekskursija po Kazanę. Vaikščiodamipo miestą, mes pajutome neapsakomąpasididžiavimą totorių tauta.Išvydę Kazanės Kremlių, negalėjomepatikėti savo akimis – koks grožisatsivėrė prieš mus. Susidarė įspūdis,kad pakliuvome į rytietišką karalystę,kur kiekvienas akmenėlis turi savoistoriją. Mečetė „Kul Sharif“ pranokovisus lūkesčius. Ji nustebino savoprabanga, grožybe, turtinga biblioteka.Pažymėtinas dar tas faktas, kadvisai netoli „Kul Sharif“ mečetės yrastačiatikių Dievo motinos soboras.Mečetė ir soboras ne atsitiktinai pastatytikaimynystėje. Jie simbolizuojavieno tikėjimo tolerantiškumą kitam.Pasaulio totorių jaunimo forumasrengiamas nuo 2004 m. kas antrimetai.TBN inf.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAITautinių bendrijųnamuoseLiepos 31 d. Tautinių bendrijųnamuose vyko šventinis vakaras,skirtas Vilniaus vaikų klubo „Darija“vadovės Liudmilos Nikolskajosjubiliejui. Renginio metuLiudmilą Nikolskają sveikinoRusijos Federacijos ambasadosLietuvoje atstovas N.Terechinas,Vilniaus miesto savivaldybėstarybos narė Nina Šesternikova,Tautinių bendrijų namų direktorėAlvida Gedaminskienė, tautiniųbendrijų atstovai, kolegosiš Pabradės muzikos mokyklos.Renginio metu buvo demonstruojamafilmuota medžiaga apieL.Nikolskajos kūrybinę veiklą,skambėjo muzikiniai sveikinimaijubiliatei.***Rugpjūčio 7 d. vyko baltarusiųbendruomenės narių susitikimassu televizijos „Belsat“ kūrybinegrupe iš Minsko.***Rugpjūčio 16 d. vyko literatūriniosusivienijimo „Logos“narių susirinkimas. Savo kūryboseiles skaitė poetai J. Ščuckij irN. Ruskich.***Rugpjūčio 23 d. Vilniaus ukrainiečiųbendrija minėjo UkrainosNepriklausomybės dieną. UkrainosNepriklausomybės diena yraRugpjūčio 24-oji (1991 m.)***Rugpjūčio 24 d. vyko Vokiečiųbendruomenės ansambliorepeticijos. Bendruomenė ruošiasiBaltijos šalių vokiečių dainųšventei, kuri vyks rugsėjo 24-26 d.Ventspilyje (Latvija).***Rugpjūčio 25 d. vyko Lietuvosgudų visuomeninių organizacijųsusivienijimo prezidiumo posėdis.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)17

N A U J O S K N Y G O SKnyga apie trijų šimtų metų rusųmaterialinę kultūrą Baltijos šalyseRugpjūčio 16 d. Tautinių bendrijųnamuose įvyko knygos „Pabaltijorusai: istorija kultūros paminkluose(1710-2010)“ („Прибалтийскиерусские: история в памятникахкультуры. 1710-2010)“ pristatymas.Šiame veikale pirmą kartą pateikiamaPabaltijo rusų istorija nuo 1710 m.iki 2010 m. Atskaitos tašku paimti1710 m., kai Estliandija ir Lifliandijabuvo įjungtos į carinės Rusijos sudėtį.Knyga susideda iš penkių skyrių,kurių kiekvienas atspindi atskirą istorinįetapą.Per 700 puslapių apimties, puikiaiišleistame leidinyje pateikti 222-jųmaterialinės kultūros paminklų, tarp jųcerkvių, vienuolynų, teatrų, administraciniųpastatų ir gyvenamųjų namų,tvirtovių, mokymo ir kultūros įstaigų,tiltų, gamyklų ir kt. aprašymai bei fotografijos.Tekstą papildo piešiniai, žemėlapiai,naudotos literatūros sąrašai.Medžiagą rinko ir tekstus rašė34 autoriai Lietuvoje, Latvijoje irEstijoje.Tarp knygoje aprašytų paminklų,esančių Lietuvoje, - Šven-tosios Dvasios cerkvėsir vienuolynoansamblis Vilniuje,grafų Zubovų rūmaiir parkas Šiauliuose,Puškinų sodybaMarkučiuose Vilniuje,namas Vilniuje(Didžioji g. 14), kuriamegimė ir gyvenodidysis rusų aktoriusVasilijus Kačalovas(Šverubovič), Rusijosreformatoriaus PiotroStolypino sodybaKalnaberžėje (Kėdainiųraj.) ir kt.Iš viso leidinyje užfiksuota60 esamų irbuvusių rusų kultūrospaminklų Lietuvoje.Estijoje tokių yra 55,Latvijoje – 107.Knygą 500 egzemplioriųtiražu išleidoEuropos studijų institutasRygoje.TBN inf.Koranas išleistas lietuvių kalbaLeidykla „Kronta“ išleido antrąpataisytą ir papildytą šventos musulmonųknygos – Korano (arab.Qur“an) leidimą lietuvių kalba. Pirmąkartą Koranas lietuviškai buvoišleistas 2008 m. Jį išvertė šviesausatminimo poetas Sigitas Geda.Koranas – viena labiausiai skaitomųknygų pasaulyje.Po dviejų metų turime naują Koranoleidimą. Jį iš originalaus arabiškoteksto išvertė ir suredagavo Kaunototorių mečetės imamas muftijusRomas Jakubauskas. Šį kartą vertimasyra visiškai išbaigtas ir papildytasreliginių bei istorinių terminų paaiš-kinimais. Vertime stengtasi perteiktivisą Korano grožį ir skambesį. Jameskaitytojas ras Islamo kaip religijosvystymosi pagrindus, pasaulio sutvėrimoistoriją, buvusių tautų ir pranašųistorijas bei taisykles žmonėms, išpažįstantiemsIslamą. Taip pat stengtasiparuošti atitinkamą rytietišką apipavidalinimostilių ir perteikti Koranoypatumus Lietuvos skaitytojams.Šis Korano leidimas išleistas suLietuvos musulmonų bendruomenėspalaiminimu – yra patvirtintas LMS-DC – Muftiato.Korano pasirodymas lietuviųkalba – svarbus kultūrinis ir istorinis18 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Vienas iš knygos autorių Vilniaus universitetodocentas Pavel Lavrinec (k.) ir leidinio redaktoriusEuropos studijų instituto (Ryga) direktoriusprofesorius Aleksandras Gaponenko.Vlado Uznevičiaus nuotr.įvykis. Lietuva, kuri turi daugiau kaipšešių šimtų metų bendrą istoriją suIslamo religiją išpažįstančia žmoniųbendruomene, iki šiol neturėjogalimybės tinkamai susipažinti sumusulmonų Šventuoju raštu.Lietuvoje nuo Vytauto Didžiojolaikų gyvenantys totoriai naudojosioriginaliu Koranu, o totoriškas variantaspasirodė XX a. pradžioje (vertėMusa Džarula uly Bigijevas).Knyga skirta ne tik musulmonams,bet ir visiems norintiems susipažinti suIslamo religija iš arčiau. Pirmasis Koranoleidimas lietuvių kalba keletą savaičiųbuvo tarp labiausiai perkamų knygų.

N a u j o s k n y g o sLietuvos baltarusiai – apie save ir savo istorijąXX amžiaus pradžioje Vilnius buvo vienas centrų, kur formavosibaltarusių nacija. Čia buvo leidžiami pirmieji baltarusių laikraščiai„Naša dolia“ ir „Naša niva“, spausdinamos baltarusiškos knygos, kūrėbaltarusių rašytojai, dirbo valstybės, politikos veikėjai. Deja, laikas negailestingas.Dalis baltarusių kultūros klodų Lietuvoje primiršta arbažinoma tik fragmentiškai. Šias baltas dėmes tam tikra dalimi turėtųužpildyti neseniai Gudų kultūros draugijos Lietuvoje išleista knyga„Baltarusiai Lietuvoje: vakar ir šiandien“.*Fiodoras NIUNKALeidinio pirmoje dalyje „Už savobaltarusišką žodį“ pasakojama apiebaltarusių gyvenimą Vilniaus krašte,baltarusių kultūrinį darbą, švietimą,periodinę spaudą, kovą už gimtąjį žodįtrečiąjį ir ketvirtąjį praėjusioamžiaus dešimtmečius.Leidinio autorius AleksandrasAdamkovičius atlikodidelį, daug kruopštumoreikalaujantį darbą, rinkdamasarchyvinę medžiagą,ją apdorodamas, versdamastekstus iš lenkų ir rusųkalbų į baltarusių kalbą.Knygoje spausdinamaarchyvinė minėto laikotarpiomedžiaga, Lietuvoscentrinio valstybės archyvodokumentų kopijos,asmeninių archyvų nuotraukos.Iš jų matyti, kaipbuvo steigiamos baltarusiųmokyklos, spausdinami jųsąrašai, mokyklų vadovųlaiškai valdžios įstaigomsir kt. Pateikta Vilniausbaltarusių gimnazijų veikla1921-1939 m., mokymo programos,dėstytojų sąrašai ir kt.Periodinių leidinių baltarusių kalbaVilniuje trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečiusbuvo leidžiama tiek daug, kadkartais pagalvoji, ar pačioje nepriklausomojeBaltarusijoje per dvidešimtpastarųjų metų (per tokį pat laikotarpį)buvo leidžiama tiek laikraščių baltarusiųkalba. Pavyzdžiui, 1937 m. Vilniujeėjo dvylika baltarusiškų periodiniųleidinių. Beje, dauguma leidinių buvodrausti Lenkijos valdžios. Knygojepasakojama to laikotarpio baltarusiųspaudos istorija, spausdinamos laikraščiųnuotraukos.Atskiras skyrius paskirtas baltarusiųdeputatų klubo veiklai nušviesti.Baltarusių deputatų klubas – tai baltarusiųdeputatų frakcija Lenkijos parlamente1922-1928 m. ir 1928-1930 m.Frakcija gynė politinius, nacionalinius,pilietinius, kultūrinius baltarusių tautosinteresus. Iš pradžių jai priklausėvienuolika deputatų.Antroje knygos dalyje rašoma apiešiandieninę Vilniaus baltarusių veiklą.Kaip minėta, Vilniuje gyveno, dirbo irkūrė daug žymių baltarusių kultūros,meno, švietimo veikėjų, rašytojų, poetų.Devyniems baltarusių veikėjamsatminti įvairiose sostinės vietose priepastatų, susijusių su jų veikla, Gudųkultūros draugijos Lietuvoje rūpesčiupritvirtintos memorialinės lentos.Knygoje spausdinamos šių paminklųnuotraukos, rašoma apie šios organizacijosveiklą.Vilniaus baltarusiai dalinasi savomintimis apie baltarusių kultūros,švietimo reikalus, istorinio paveldo,gimtosios kalbos išsaugojimo ir kitasproblemas. Tai Gudų kultūros draugijosLietuvoje pirmininkas FiodorasNiunka, Vilniaus pedagoginio universitetoFilologijos fakultetoBaltarusių kalbos,literatūros ir etnokultūroscentro direktorėdoc. dr. Lilija Plygavka,Lietuvos nacionalinėstelevizijos laidos baltarusiųkalba „Vilniaus sąsiuvinis“autorė žurnalistėTatjana Dubaviec,Vilniaus PranciškausSkorinos vidurinės mokyklosdirektorė GalinaSivolova, Lietuvos gudųvisuomeninių organizacijųsusivienijimo prezidentasRoman Voinickij,buvusi komunistų lageriųkankinė LeokadijaŠyšėja, medicinos daktarasSergejus Karabačas,mokytoja NinaBrilieuskaja.„Baltarusiai Lietuvoje: vakar iršiandien“ – pirmoji tokio pobūdžioknyga apie Lietuvos baltarusius. Gudųkultūros draugija Lietuvoje ketina išleistidar tris panašius leidinius.*Беларусы ў Лiтве: учора i сëння.Аляксандр Адамковiч. Вiльня.Таварыства беларускай культуры ўЛiтве. Кн. 1 : Вiльня. 2010. Vilnius,Mylidos reklama. 198 p. iliustr., faks.,portr. Tiražas 500 egz.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)19

T A U T I N Ė S M A Ž U M O S U Ž S I E N Y J ETautinės mažumos LatvijojeLatvijoje gyvena 2 mln. 245 tūkst.gyventojų, latviai sudaro 59,4 proc.Kiti šalies gyventojai priskiriami tautinėmsmažumoms. Skaitlingiausiatautinė mažuma – rusai (27,5 proc.).Toliau eina baltarusiai (3,5 proc.),ukrainiečiai (2,4 proc.), lenkai(2,3 proc.), lietuviai (1,3 proc.) ir kt.Rusai sudaro 27,5 proc. gyventojų,tačiau rusų dalis tarp šios valstybėspiliečių siekia 19,7 proc. arba58,7 proc. rusų yra Latvijos piliečiai,o 37,0 proc. – neturi pilietybės. Dėlpilietybės suteikimo rusakalbiamsLatvija turi problemų su Rusija irEuropos Sąjunga.Latvijoje valstybinė kalba yra latviųkalba. Ypatingas tautinės mažumoskalbos statusas suteiktas lyviųkalbai. Dabar jų yra išlikę mažiaukaip du šimtai. Lyvių kalbą vartojane daugiau kaip dešimt vyresnėskartos žmonių.Nuo 1988 m. veikia Latvijostautinių kultūrų draugijų asociacija,vienijanti dvidešimt įvairių tautiniųkultūrų draugijų.Prie Latvijos prezidento veikiaTautinių mažumų konsultacinė taryba.Ji svarsto tautinių mažumų etniškumo,kultūros, kalbų, religijos klausimus,skatina tautines mažumas aktyviaidalyvauti politiniame gyvenime.Rygą vienas rusų žurnalas pavadinorusiškuoju užsienio perlu.Nuo 1883 m. veikia RygosM. Čechovo rusų dramos teatras.Latvijoje išeina per 60 laikraščių iržurnalų rusų kalba. Nuo 2008 m.išeina keturi bendranacionaliniaidienraščiai rusų kalba. Visuomeniniameradijuje yra rusiškas kanalas,kuris transliuoja laidas ištisą parą.Kiekvieną vakarą transliuojamosvisuomeninės televizijos naujienųlaidos rusų kalba.Valstybinėse Latvijos mokyklosemokoma aštuoniomis tautiniųmažumų kalbomis. Apie pusantrošimto mokyklų ugdymo procesąvykdo rusų mokomąja kalba. Jųvyresnėse klasėse jau daugiau kaippenkerius metus 60 proc. visų dalykųmokoma valstybine latvių kalba.Nuolat didėja moksleivių skaičiusmokyklose latvių mokomąjakalba. Jeigu 1995/1996 mokslometais jie sudarė 60,3 proc., tai2007/2008 m. m. – 73,4 proc. Tuotarpu mokyklose rusų mokomąjakalba mokinių skaičius nuolat mažėja.1995/1996 m. m. jose mokėsi132 540 mokinių, o 2007/2008 m. m. –65 402. 2007/2008 m. m. 72,4 proc.pirmaklasių pradėjo mokytis latviųkalba. Ši tendencija paaiškinamatuo, kad ne latvių tautybės tėvaisiekia savo vaikams duoti tokį išsimokslinimą,kuris ateityje suteiktųjiems daugiau galimybių įgyti universitetinįišsilavinimą ir sėkmingiaukonkuruoti darbo rinkoje.2001 m. įkurta Tautinių mažumųšvietimo konsultacinė taryba,kuri kartu su Švietimo ir moksloministerija, studentais, tautiniųmažumų mokyklų mokytojais, otaip pat su moksleivių tėvais irnevyriausybinėmis organizacijomissvarsto aktualius tautinių mažumųšvietimo klausimus.S U M M A R YL. Bartkienė. It Is Already Hardwithout Lithuania. Interview withthe chairman of the LithuanianLebanese Society Hicham Ibrahim.H. Ibrahim came from Lebanon toLithuania to study. After graduatinghis studies, he created familywith a Lithuanian and now lives inLithuania already for thirteen years.Hicham shares his thoughts on relationsamong people of differentcultures and religions and on problemsthat are encountered.J. Duoba. Germans of LithuaniaCherish Relations with Their NativeCountry. In the House of NationalCommunities, a meeting with ethnicGermans of Lithuania, presentlyliving in Germany, took place. TheCommunity of Germans fromLithuania unites persons of Germannationality who, because of the agreementbetween Hitler and Stalin ofMarch 1941, were forcibly relocatedfrom Lithuania to Germany. Membersof the community frequent Lithuania,show interest in life here and publisha newspaper Rūta (The Rue) and analmanac Tėvynės Pasveikinimas (Salutationof the Homeland).J. Rumša. Schools with Polish as TeachingLanguage Are Fully Integrated into theState Education System. Interview withJuzefas Kviatkovskis, the chairman ofthe Association of Lithuania’s PolishSchool Teachers Macierz Szkolna. Theassociation has issued a unique book– ‘Szkoly polskie w Republice Litewskiej’(Polish Schools in the Republicof Lithuania). It presents history ofPolish schools from after-war periodto the present days. J. Kviatkovskisshares his thoughts on developmentand problems of these educationalinstitutions and suggests ways tosolve it.Competition ‘Azerbaijan as I See It’.This competition was announcedby the Lithuanian Community ofAzerbaijanis and the House of NationalCommunities in cooperationwith the Ministry of Education andScience and the Lithuanian YouthTourism Centre. It is open for pupilsof 7-12 forms of general-educationschools. The aim of the competitionis to promote interest of pupils tothe country and expression of theirthoughts using information technologies.The works should reflecthistory of Azerbaijan, its relationswith Lithuania, its language, ethnicculture, customs, traditions, music,literature, sports, nature, etc.20 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)

Naujos knygosKoranas. Literatūrinis prasmių vertimas. Vertė Romas Jakubauskas,Sigitas Geda. Vilnius, Kronta. 2010, 584 p.Antrasis literatūrinis Korano prasmių vertimas į lietuviųkalbą.p. 18Беларусы ў Лiтве:учора i сëння. АляксандрАдамковiч.Вiльня. Таварыствабеларускай культурыў Лiтве. Кн. 1 :Вiльня. 2010. Vilnius,Mylidos reklama.198 p., iliustr., faks.,portr. Tiražas 500 egz.p. 19Прибалтийские русские: история в памятникахкультуры. Под общей редакциейА. В. Гапоненко. Рига. Институт европейскихисследований. 2010. 736 с.Viršelyje: paminklas Taline šarvuočio „Rusalka“jūrininkams, žuvusiems 1893 m.p. 18Szkoły polskie w Republice Litewskiej.Stowarzyszenie Nauczycieli Szkół Polskich naLitwie „Macierz Szkolna“. Redakcja: Jan Sienkiewicz...Wilno, Kronta. Scripta manent, 2009,398 p., iliustr. Tiražas 1500 egz.Viršelyje: Putiniškių (Vilniaus r.) pradinėsmokyklos mokytojas Valerijanas Možeiko sumokiniais. Nuotrauka daryta 1950 m.p. 12

Tautinių bendrijų namuoseiškilmingai įteiktibrandos atestatai VilniausPranciškaus Skorinos vidurinėsmokyklos abiturientams.Šiemet septyniolikajaunuolių atsisveikino susavo mokykla, mylimais mokytojais,jaunesniais draugais.Visi jie nusprendėmokytis toliau. Keturiolikaįstojo į Lietuvos, Baltarusijos,Rusijos aukštąsiasmokyklas, trys – į kolegijas.Nuotraukoje: mokyklosdirektorė Galina Sivolovaįteikia brandos atestatusabiturientams.Mokyklos nuotr.Rugpjūčio 9 d. Vilniaus m. Tomo Zano bibliotekojeatidaryta piešinių paroda „Lietuvostotorių vaikai piešia Žalgirio mūšį“. Tai bendrasLietuvos totorių bendruomenių sąjungos,Tautinių bendrijų namų ir T. Zano bibliotekosprojektas. Parodoje eksponuojama apie trisdešimttotorių tautybės vaikų iš Vilniaus miestoir Keturiasdešimties totorių kaimo (Vilniausraj.) piešinių. Juose – Žalgirio mūšio, kurio600-ąsias metines šiemet minime, vaizdai, kaipjuos įsivaizduoja 10-12 metų vaikai.Anksčiau ši paroda buvo eksponuojamaTautinių bendrijų namuose.Ką vyresnės kartos Lietuvos žmonės, palikdamimokyklos suolą, žinojo apie Azerbaidžaną?Pietų Kaukazo šalis, kalnuotas kraštas, prie Kaspijosjūros, ten išgaunama daug naftos, sostinėBaku... O ką apie šią tolimą ir dėl to paslaptingąšalį žino šiandieniniai moksleiviai? Tai parodyskonkursas„Azerbaidžanas mano akimis“, kurįpaskelbė Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija,Tautinių bendrijų namai kartu su Švietimo irmokslo ministerija bei Lietuvos jaunimo turizmocentru.p. 11