Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 320Ankstesniuose literatūriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptėshidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją (taigi,yra Gražutės regioninio parko BST dalis), registruota daugiau į LRK įrašytų rūšių.Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptėsmarias. Menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) auga Antalieptės hidrografiniamedraustinyje ties Ąžuolynės gyvenviete. Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) rastapelkėje prie Degučių gyvenvietės. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapisgedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esančioje aukštapelkėje. Melsvasisgencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraibė (Orchis morio) auga pievose mariųšlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelkėtuose miškuose (Švažas irkt., 1999).BST vietovė: Pušnies pelkė (LTIGN0001)Pušnies pelkės BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovėsplotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 26 67 rytųilgumos ir 55 29 52 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir įvairiųtipų šlapžemės (7.6-9 lent.).Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelkės kompleksą sudaro tarpinės pelkės,žemapelkės ir 5 ežerai. Biotopų įvairovė labai didelė. Buvę sausinamieji kanalai yrabebrų (Castor fiber) patvenkti.7.6-9 lent. Pušnies pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 27Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 36Šlapios pievos, mezofitų pievos 7Kita ariama žemė 8Plačialapių lapuočių miškai 4Mišrūs miškai 1Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos17vietos, pramonės objektų užimti plotai)iIš viso: 100Pušnies pelkės BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomisteritorijomis) NATURA 2000 vietovė. Ji yra įsteigta saugoti ES svarbos gamtinesbuveines, tokias kaip 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 6430 (Eutrofiniai aukštiejižolynai) ir 6230 (Rūšių turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtinės buveinės yraįrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą.Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkėje gyvena retas į LRK įrašytas šermuonėlis(Mustela erminea). Ūdra (Lutra lutra) ir keletas šeimų bebrų (Castor fiber) taip patgyvena šiame pelkių komplekse. Abi pastarosios rūšys yra įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos II priedą. Rastos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon;įrašytas į LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje).Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999),nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbiretiems paukščiams, įrašytiems į ES Paukščių Direktyvos 79/409/EEC I priedą. Čia peripavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) čia taip pat peri. Pelkėježinomos jų tuokvietės. Peri ir viena tikučių (Tringa glareola) pora. Pelkėjebesimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spėjama, kad taip pat peri