Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 533svarbių elementų pažeidimo ir nesudaro avarinės situacijos. NES nėra klasifikuojamaskaip avarija; tai dalis AE eksploatacinės būsenos, kurią sudaro normali eksploatacija irNES. Numatytų eksploatacinių sutrikimų pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijostiekimo nutrūkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikiančiosjėgainės atskirų elementų veikimo sutrikimas, kontrolės įrenginių atskirų elementųfunkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrūkimas. AEyra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai į aplinką retai viršijanormaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinėsgyventojų apšvitos dozės apribojimas, atsižvelgiant į NES, neturi viršyti 0,2 mSv permetus.Projektinės avarijos (PA) – tai avarinės situacijos, kurių siekiama išvengti branduolinėsenergetikos objektą projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kurių metuprojekte nustatyti parametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytoseribose, o į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribiniųaktyvumų. PA atveju AE saugos sistemos ir apsauginis kiautas taip ribojaradioaktyviųjų medžiagų kiekį, išmetamą į aplinką, kad nėra būtina taikyti apribojimusžemės bei maisto produktų vartojimui, o pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr.15-624; 2008, Nr. 35-1251) maksimali jonizuojančiosios spinduliuotės dozėgyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv. Tipiškų PA pavyzdžiai yra reaktyvumokontrolės praradimas, kuro tvarkymo avarijos, avarijos su šilumnešio praradimu (angl.Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t.Avarija, įvykstanti už projektavimo pagrindų ribų, yra vadinama neprojektine avarija(NA). Tokios avarijos metu gali įvykti arba gali neįvykti reaktoriaus aktyviosios zonosdegradacija (sąlygojanti reikšmingą aktyviosios zonos pažeidimą). NA pavyzdžiai yravisiškas elektros energijos ar vandens tiekimo nutrūkimas, LOCA kartu su visiškuavarinės aktyviosios zonos aušinimo sistemos sutrikimu ir t.t.Avarinė būsena, apimanti didelę aktyviosios zonos degradaciją, yra vadinama sunkiojiavarija (SA). SA tikimybė yra mažesnė nei 10 -6 per metus (TATENA saugos standartųserija Nr. 23). SA atveju pažeidžiama didelė dalis kuro rinklių reaktoriuje, ir didelisradioaktyviųjų medžiagų kiekis išmetamas į apsauginį kiautą, kuris neleidžia įvyktidideliam išmetimui į aplinką. Didžiausi leidžiami išmetimai po sunkiosios avarijos turinesukelti ūmių poveikių gyventojų sveikatai netoli nuo AE, neturi sąlygoti ilgalaikiųdidelių žemės plotų ar vandens naudojimo apribojimų. Lietuvos teisės aktainereglamentuoja išmetimų SA atveju. Todėl poveikio aplinkai vertinimui naudojamadidžiausias leistinas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100TBq Cs-137 išmetimas į orą), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybosnutarimas 395/91). Pagal Suomijos valstybinės tarybos nutarimą (395/91) avarijos,sukeliančios didelius radioaktyviųjų medžiagų išmetimus, turi būti labai mažai tikėtinos.Projektinis kriterijus šiam labai mažai tikėtinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimuinustatytas Suomijos Radiacinės ir branduolinės saugos inspekcijos (STUK) vadoveYVL 2.8, kur nurodoma, kad vidutinė išmetimų, viršijančių nustatytą Cs-137 100 TBqvertę, tikimybė turi būti mažesnė negu 5·10 -7 per metus. AE projektavimo etapepatvirtinama, kad sunkiosios avarijos tikimybė yra mažesnė negu 10 -6 per metus.Daugelis techninių priemonių, skirtų gyventojų radiacinei apsaugai normalioseksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacinės saugos esant avarinėms sąlygoms.Ypatingosios priemonės, numatytos gyventojų apsaugai avarinėse situacijose, yratokios:• apsauginio kiauto sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus įaplinką;