Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

7.2.1.10 Apledėjimas, šerkšnas, grunto įšalasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 246Per metus yra apie 15 dienų, kada susidaro plikšala (apledėjimas), 14 dienų, kadasusidaro šerkšnas ir 18 dienų, kada vyksta pūgos. Šerkšno gijų ilgis siekia 50 mm.Grunto įšalas paprastai prasideda pirmoje gruodžio mėnesio pusėje ir tęsiasi ikibalandžio mėnesio vidurio. Vidutinis įšalo gylis siekia iki maždaug 50 cm. Priklausomainuo grunto sudėties ir jo drėgnumo, maksimalus įšalo gylis gali siekti 110 cm.7.2.1.11 Aplinkos oro foninis užterštumas ir šiltnamio dujosŠiame skyrelyje pateikta informacija apie aplinkos foninį užterštumą ir šiltnamiodujas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt/)pateiktomis atmosferos teršalų koncentracijų tyrimų ataskaitomis.Oro teršalų koncentracijų analizė Lietuvoje vykdoma Integruoto monitoringo (IM)stotyse Aukštaitijoje (LT01), Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje. Automatinės orokokybės stebėjimo stotys yra didžiausiuose Lietuvos miestuose (artimiausia stotisyra Panevėžyje); tačiau jos atspindi oro padėtį tik didžiuosiuose miestuose. Orokokybę naujos AE regione galima įvertinti, remiantis oro užteršimo koncentracijosmatavimais Aukštaitijos (LT01) stotyje, kuri yra maždaug už 80 km į šiaurės vakarusnuo IAE. Šioje stotyje matuojamos dujinių (SO 2 , NO 2 ), aerozolinių (SO 2- 4 ) ir bendrų--+ΣNO 3 (dujinių NO 3 ir aerozolinių dalelių NO 3 suma) ir ΣNH 4 (dujinių NH 3 ir+aerozolinių dalelių NH 4 suma) teršalų koncentracijos. 7.2-3 lentelėje pateiktos2006 m. Aukštaitijos stotyje (LT01) išmatuotos oro teršalų vertės, o 7.2-5 lentelėje –2007 m vertės.7.2-3 lent. Statistinės oro teršalų koncentracijų vertės LT01 stotyje 2006 m.(Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).Teršalų koncentracijosMažiausia Didžiausia Metinis vidurkisKomponentas Matavimovienetas LT01 LT03 Preila LT01 LT03 Preila LT01 LT03 PreilaSO 2 μgS/m 3 0,07 0,04 0,01 5,64 4,10 7,59 0,85 0,89 0,47NO 2 μgN/m 3 0,15 0,08 0,23 2,29 2,89 5,33 0,70 1,10 1,30SO 42-ΣNO 3-ΣNH 4+μgS/m 3 0,16 0,26 0,02 2,84 2,76 2,00 0,84 0,79 0,39μgN/m 3 0,14 0,20 0,01 1,49 1,17 3,27 0,52 0,58 0,69μgN/m 3 0,46 0,32 0,17 2,96 3,27 5,06 1,26 1,51 1,71Aplinkos oro taršos ribinės vertės pagal Aplinkos oro užterštumo normas (Valstybėsžinios, 2001, Nr. 106-3827) pateiktos 7.2-4 lentelėje.7.2-4 lent. Aplinkos oro užterštumo ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos,ekosistemų ir augmenijos apsaugai.Teršalas SO 2 SO 2 SO 2 NO 2 NO 2 NO x KD 10 KD 2.5 COVidutiniškaslaikotarpis1 val.Ribinė 350vertė, μg/m 3 (24 t)24val.125(24 t)1metai,½ metų20E1 val. 1 metai 1 metai 24 val. 24 val. 8 val.200(18 t)KD – kietosios dalelės(24 t), (18 t), (35 t), (14 t) – leidžiamas viršijimas per metus4030A50(35 t)40(14 t)10mg/m 3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 247E – ekosistemų apsaugaiA – augmenijos apsaugaiGalima pastebėti, kad išmatuotosios vertės neviršija ribinių verčių. Lyginant metinesvidutines oro teršalų koncentracijos vertes 2006 m. IM stotyse ir Preiloje, galima2-pastebėti, kad SO 2 ir SO 4 koncentracijos Preiloje sudaro beveik pusę koncentracijų IMstotyse. Tačiau metinė vidutinė NO 2 koncentracija Preiloje yra beveik dvigubai didesnė,lyginant su LT01, ir truputį (maždaug 18 %) didesnė už LT03. Aukštaitijoje (LT01)metinės vidutinės visų matuojamų teršalų koncentracijų vertės 2006 m. buvo mažesnėsnei Žemaitijoje (LT03). Metinės NO 2 , ΣNO - 3 ir ΣNH + 4 koncentracijos Žemaitijoje yra12–57 % didesnės nei Aukštaitijoje.SO 2 ir NO 2 koncentracijų pokyčiai smarkiai priklauso nuo metų laiko. Didžiausios sierosdioksido koncentracijos, kelis kartus viršijančios vidutinę vertę visose analizės vietose2006 m., LT01 ir LT03 stotyse Preiloje buvo sausio–kovo mėnesiais. Aukštaitijoje(LT01) nuo balandžio iki metų pabaigos, išskyrus kelias rugpjūčio savaites, SO 2koncentracija buvo mažiau nei 0,85 µgS/m 3 . Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje SO 2koncentracijos, mažesnės už vidurkį, buvo išmatuotos 2006 m. balandžio–spaliomėnesiais, o didesnės nei metinės vidutinės SO 2 koncentracijos buvo pastebėtos kaikuriomis lapkričio–gruodžio savaitėmis. Didelės NO 2 koncentracijos (iki 2,5–3,7µgN/m 3 ) LT01 ir LT03 stotyse dažnai pasitaikė sausio–vasario mėnesiais ir gruodį.Tačiau nuo kovo iki spalio vidurio NO 2 koncentracijos buvo mažesnės už vidutines2006 m. vertes, užfiksuotas LT01 ir LT03. Preiloje, kaip ir IM stotyse, NO 2koncentracijų pokyčiai nereikšmingi. Didžiausios koncentracijos vyravo sausio,lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nuo kovo iki lapkričio NO 2 koncentracijos buvodažniausiai mažesnės už vidutines 2006 m. vertes. Tačiau taip pat ir vasaros metu buvodienų, kuomet NO 2 koncentracijos siekė 2–3 µgN/m 3 . Oro virš Lietuvos užteršimosieros ir azoto mišiniais lygį įtakoja šių teršalų išmetimas iš vietinių užteršimo šaltinių irdaugiausiai iš Vakarų ir Pietų Europos šalių.Keičiantis SO 2- 4 koncentracijoms visose oro užteršimo monitoringo vietose pastebėta,kad didžiausios koncentracijos užfiksuojamos žiemos mėnesių savaitėmis (IM stotyse)ar dienomis (Preiloje), ir jos sutampa su didelėmis SO 2 koncentracijomis. Keičiantisamonio darinių ΣNH +4 koncentracijoms, dažnesni mažesnių už 2006 m. vidutineskoncentracijas atvejai pastebimi vasaros, o ne žiemos mėnesiais. Didesnės ir mažesnės+2-ΣNH 4 koncentracijos pastebimos kartu su didelėmis ir mažomis SO 4koncentracijomis.Abiejose IM stotyse ir Preiloje ΣNO - 3 koncentracijos dažniau viršijo 2006 m. vidurkįsausio–balandžio mėnesiais. Mažesnės nei 0,4 µgN/m 3 -ΣNO 3 koncentracijospasitaikydavo nuo gegužės iki spalio.Turint galvoje vidutinių metinių SO 2 koncentracijų pokytį per 13 metų laikotarpį,galima pastebėti reikšmingą jų sumažėjimą visose monitoringo vietose nuo 1994 m. iki1997 m. LT01 ji sumažėjo maždaug tris kartus, LT03 ir Preiloje – maždaug du kartus.SO 2 koncentracijos per pastaruosius 10 metų kito palyginus nedaug, ir nebuvo pastebėtajokios ryškios padidėjimo ar sumažėjimo tendencijos. SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,74 ± 0,16μgS/m 3 , LT03 – 0,76 ± 0,24 μgS/m 3 ir Preiloje – 0,93 ± 0,26 μgS/m 3 .Vidutinių metinių SO 2- 4 koncentracijų pokytis panašus į SO 2 . SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,89 ± 0,15μgS/m 3 , LT03 – 0,83 ± 0,18 μgS/m 3 ir Preiloje – 1,06 ± 0,28 μgS/m 3 .

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 248Metinės vidutinės NO 2 koncentracijos 1999-2006 m. Aukštaitijoje (LT01) kito nuo 0,66iki 0,70 μgN/m 3 , nebuvo pastebėta jokios reikšmingos padidėjimo ar sumažėjimotendencijos, šio periodo vidurkis buvo 0,66 μgN/m 3 , standartinis nuokrypis – ±0.03μgN/m 3 , o Žemaitijoje (LT03) buvo pastebėtas nežymus vidutinių metinių koncentracijųpadidėjimas nuo 0,69 μgN/m 3 (1999 m.) iki 1,1 μgN/m 3 (2006 m.). Preiloje iki 2000 m.vidutinės metinės NO 2 koncentracijos sumažėjo nuo 2,20 iki 1,18 μgN/m 3 , o tolesnėjeeigoje nepastebima vienos pokyčio tendencijos, vidutinė koncentracija yra 1,26 μgN/m 3 ,o standartinis nuokrypis – ±0,07 μgN/m 3 .Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad IM stotyse metinės ΣNO 3-koncentracijos kinta labai nedaug, ir viso periodo vidutinių koncentracijų vertės irstandartiniai nuokrypiai yra tokie: LT01 – 0,49 ± 0,07 μgS/m 3 , LT03 – 0,56 ± 0,10μgS/m 3 , Preiloje – 0,75 ± 0,15 μgS/m 3 .+2-ΣNH 4 k oncentracijos pokytis ore yra panašus į SO 4 koncentracijos pokytį.Aukštaitijoje ji sumažėjo iki 1,44 µgN/m 3 (1997 m.), Žemaitijoje – iki 1,56 µgN/m 3(1998 m.), tolesnėje koncentracijų eigoje nėra bendros padidėjimo ar sumažėjimotendencijos.7.2-5 lent. Statistinės oro teršalų koncentracijų vertės IM stotyse ir Preiloje 2007m. (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).Teršalų koncentracijosMažiausia Didžiausia Metinis vidurkisKomponentas Matavimovienetas LT01 LT03 Preila LT01 LT03 Preila LT01 LT03 PreilaSO 2 μgS/m 3 0,01 0,02 0,04 3,49 1,55 2,29 0,38 0,34 0,25NO 2 μgN/m 3 0,05 0,07 0,44 3,05 3,90 4,24 0,61 0,83 1,182-SO 4 μgS/m 3 0,02 0,03 0,15 2,98 1,57 3,35 0,63 0,58 0,51-ΣNO 3 μgN/m 3 0,06 0,09 0,16 1,39 2,33 1,95 0,42 0,52 0,59+ΣNH 4 μgN/m 3 0,02 0,04 0,52 3,37 2,44 6,17 0,95 0,90 1,66Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išskyrimasLietuva pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvenciją (JTBKKK)kaip I Priedo šalis 1992 m. ir ratifikavo ją 1995 m. Kioto protokolas buvo pasirašytas1998 m ir ratifikuotas 2002 m. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio dujų išmetimą8 %, lyginant su 1990 m. lygiu, per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį 2008–2012 m.1990 m. iš viso buvo išskiriama maždaug 49 milijonai tonų CO 2 ekvivalento, taigi per2008–2012 m. metinis šiltnamio dujų (GHG) kiekis turi būti bent jau 45 milijonai tonųCO 2eqv /per metus. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.)Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų susidarantys išmetimai, išreikšti CO 2 ekvivalentu(be CO 2 pašalinimų ir išmetimų iš žemėnaudos, žemėnaudos keitimo ir miškininkystėssektoriaus) sumažėjo maždaug 53 % per 1996–2006m. (7.2-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 249Iš viso be ŽNŽNPMIš viso su ŽNŽNPMŠiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu)emisija į orą, milijonai tonų605040302010019901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Metai7.2-2 pav. Išmetimo tendencijos susikaupusioms šiltnamio dujoms (milijonai tonų CO 2ekvivalentu) Lietuvoje (ŽNŽNPM – žemėnauda, žemėnaudos paskirties keitimas irmiškininkystės)Po nacionalinės ekonomikos nuosmukio 1990-aisiais sekė greitas šiltnamio dujųišmetimo sumažėjimas. Šiltnamio dujų išmetimo sumažėjimas nuo 1990 iki 2000 m.siekė daugiau nei 60 %. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos bendrasis vidausproduktas (BVP) pradėjo kilti, ir išmetimų sumažėjimas sulėtėjo. Metinis šiltnamio dujųišmetimo padidėjimas 2000–2006 m. buvo maždaug 4 % per metus.Pagrindinių šiltnamio dujų išmetimų sumažėjimas nuo 1990 m. iki 2006 m. parodytas7.2-3 pav.Išmetimai, mln. t CO2 ekvivalentu454035302520151050CO2 CH4 N2O19901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Metai7.2-3 pav. Šiltnamio dujų išmetimo tendencijos pagal dujas CO 2 ekvivalentu, milijonaistonų.Visų trijų dujų išmetimai nuolat didėjo nuo 2000 m. iki 2006 m. Šis padidėjimasdaugiausiai vyko dėl BVP augimą atspindinčio pramoninės gamybos padidėjimo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 250Didžiausi anglies dioksidų išmetimo kiekiai susidarė dėl kuro degimo procesų įvairiuosesektoriuose.1996 m. CO 2 išmetimai iš transporto augo, didėjant automobilių parkui. CO 2 išmetimaiiš biomasės nuo 1990 m. padidėjo daugiau nei 2,5 karto. Vyriausybė, remdamaatsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą, skatino biomasės kaip kuro naudojimą.Taip pat buvo manoma, kad tai švaresnis ir pigesnis kuro šaltinis. Be to, daug namų sukatilinėmis atsisakė sunkaus mazuto ir pasirinko biomasę pagal Bendrai įdiegiamosveiklos programą su Skandinavijos šalimis. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita,2008 m.)Metano išmetimai sumažėjo nuo maždaug 6,1 iki maždaug 3,2 milijonų tonų CO 2ekvivalento nuo 1990 m. iki 2000 m., tačiau išliko pakankamai pastovios nuo 2000 m.,kisdamos ribose maždaug nuo 3,2 iki 3,4 milijonų tonų CO 2 ekvivalento.Didžioji dalis metano išmetimų yra iš žemės ūkio sektoriaus, ir sumažėjimas atsiradodaugiausiai dėl žemės ūkio sektoriaus restruktūrizacijos atgavus nepriklausomybę, dėlko smarkiai sumažėjimo galvijų skaičius. Antras didelis metano išmetimo šaltinis yraatliekų apdirbimas, apimantis maždaug 40 % bendro kiekio, ir išmetimai taip pat jausumažėjo, tačiau ne taip dramatiškai. Nors metano išmetimas energetikos sektoriujenuolat mažėjo per visą 1990–2006 m. laikotarpį, nuo 2000 m. išmetimai išliko stabilūsdėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimosi.N 2 O išmetimas sumažėjo maždaug perpus nuo 1990 m. iki 1995 m., bet tada vėl pradėjodidėti ir pasiekė 5,2 milijonų tonų CO 2 ekvivalento 2006 m., lyginant su 7 milijonaistonų CO 2 ekvivalento 1990 m.Nuo 1990 m. iki 1996 m. N 2 O išmetimas mažėjo visuose sektoriuose (energetikos,pramonės, žemės ūkio ir atliekų). Išmetimas nuo 1995 m. didėjo daugiausiai dėl labaižymaus N 2 O išmetimų pramonėje augimo – pramoniniai išmetimai 2006 m. viršijo 1990m. lygį maždaug 3 kartus. Dėl to pramoninių išmetimų bendrame N 2 O išmetimų kiekyjedalis padidėjo nuo 11 % 1990 m. iki 42 % 2006 m., o žemės ūkio N 2 O išmetimų dalissumažėjo nuo 84 % 1990 m. iki 54 % 2006 m. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita,2008 m.).Šiltnamio dujų išmetimas auga greičiau, nei buvo prognozuojama Nacionalinėje darnausvystymosi strategijoje. Tačiau tai nesudaro sunkumų Lietuvai laikytis Kioto protokoloreikalavimų. Sunkumų gali iškilti po 2010 m., kai bus uždarytas antrasis Ignalinos AEblokas, ir be naujos AE dalį energijos poreikio reikės kompensuoti, deginant iškastinįkurą.Potencialūs foninio užteršimo pokyčiai dėl IAE uždarymoAntrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas 2009 m. pabaigoje, todėl prieš naujo AEpaleidimą bus reikalingi pakaitiniai pajėgumai. Antrasis blokas pagamina maždaug 20TWh per metus. Tokį elektros energijos kiekį galima pakeisti Lietuvos šiluminiųelektrinių produkcija ir importuojama elektros energija. Priešingai atominėmselektrinėms, šiluminės elektrinės į orą išmeta teršalus – tokius, kaip azoto oksidas,sieros dioksidas ir kietosios dalelės. Šie teršalai veikia aplinkos oro kokybę elektriniųapylinkėse. Poveikio dydis ir paveikta sritis priklauso nuo šiluminės elektrinės dydžio irtipo bei nuo naudojamų poveikio sumažinimo priemonių. Skirtingų teršalų kiekiai, taippat ir jų poveikiai aplinkos oro kokybei skiriasi priklausomai nuo šiluminės elektrinėsnaudojamo kuro.Jei elektros energijos gamybai naudojamas iškastinis kuras, gaminsis šiltnamio dujos,tuo tarpu branduolinės elektrinės, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės, naudojančiosbiokurą, negamina šiltnamio dujų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2517.2.1.12 Radionuklidų išmetimai į orąIgnalinos AE yra vienintelis radionuklidų išmetimo į orą šaltinis Lietuvoje. Leidimusišmesti radionuklidus iš branduolinių įrenginių į aplinką išduoda Aplinkos ministerijapagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką išbranduolinės energetikos objektų ribojimo ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimobei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693)reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus Aplinkos ministerija išduoda Ignalinos AEleidimus į aplinką išmesti radionuklidus. Radionuklidų išmetimai iš Ignalinos AE yranuolat stebimi. Informacija apie radionuklidus, išmestus iš esamos Ignalinos AE įaplinkos orą, ir jų aktyvumą yra pateikta 7.2-6, 7.2-7, ir 7.2-8 lentelėse (IAE ataskaitaПТОот-0545-15, 2008). Reikia pažymėti, kad šie tam tikrų į aplinką išmetamųradionuklidų aktyvumai yra 100 ar daugiau kartų mažesni už ribinius aktyvumus,nurodytus Aplinkos ministerijos leidime išmesti į aplinką radioaktyviąsias medžiagas.7.2-6 lent. Aerozolinių radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2001–2007m., aktyvumas (10 5 Bq) (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008)NuklidasMetai2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007RibinisaktyvumasNa-24 14,8 15,2 529 1840 0 0 195 463Cr-51 312 124 190 86,2 0,02 365 215 682000Mn-54 1790 949 1430 1090 333 560 257 96200Co-58 98,9 42,0 112 64,4 27,7 39,7 17,4 73400Fe-59 599 238 318 52,5 105 226 104 491000Co-60 2990 1920 2260 2320 1030 1020 889 2880000Zn-65 27,0 4,74 18,5 1,92 160 234 0 8320As-76 0 0 0 0 0 0 0 103000Sr-89 332 483 587 618 553 287 543 61100Sr-90 421 587 453 597 559 592 615 53800Sr-91 0 0 0 0 0 0 0 25900Zr-95 325 87,9 120 91,2 0 2,62 15,4 733000Nb-95 1430 421 458 431 13,4 140 63,2 487000Mo-99 0 0 0 44,4 44,4 41,2 40,0 146000Ru-105 0 0 0 0 0 0 0 125000Sb-122 0 0 0 0 0 0 0 27700Sb-124 0 0 0 0 0 0 0 147000I-131 * 19500 24900 14200 106000 66700 77000 84900 9870000I-132 0,40 12,3 0 0,41 0 8,80 9580I-133 15,2 0,16 342 104 1430 1100 3990 19800Cs-134 178 279 147 133 12,2 22,7 35,7 13300I-135 0 0 0 0 0 0 148 86700Cs-136 0 0 0,40 0,25 0,05 0 0 14800Cs-137 1770 1170 925 661 1280 1020 316 1390000Ba-140 0 0 0 0 0 0 0 10800La-140 2,70 0 0 0 0 0 0 77200Ce-144 0 0 0 0 0 0 0 78600W-187 0 0 0 0,04 0 0 0 56400Iš viso 10500 7010 8030 8420 5590 6910 7822* - I-131 įskaitant molekulinę, organinę ir aerozolinę frakcijas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2527.2-7 lent. Inertinių dujų radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2001–2007 m., aktyvumas (10 10 Bq) (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008)NuklidasMetai2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007RibinisaktyvumasAr-41 6180 3780 3220 1430 1340 961 1340 900000Kr-85m 61,1 200 196 90,3 145 49,6 320 45000Kr-87 25,9 120 22,6 45,1 28,1 0 455 21500Kr-88 27,4 117 57,4 34,8 24,8 0 518 14700Xe-133 2640 4550 2740 4090 5110 1780 2930 360000Xe-133m 2,60 17,4 11,8 15,5 175 0 0 2730Xe-135m 56,2 143 0 33,7 0 0 818 8000Xe-135 552 719 470 369 625 332 713 30600Xe-138 94,7 430 0 45,1 0 0 668 6810Iš viso 9640 10100 6720 6160 7440 3120 7760Dozės gyventojams, sąlygotos radionuklidų išmetimo iš esamos Ignalinos AE, yrapateiktos 7.2-8 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). Tam, kad nebūtųviršijama apribotoji dozė (0,2 mSv per metus), priimta, kad kiekvieno radionuklidųsrauto iš Ignalinos AE (į aplinkos orą ir vandenį) sąlygojama metinė efektinė dozėneturi viršyti 0,1 mSv per metus. 7.2-8 lentelėje parodyta, kad faktinė metinė kritinėsgyventojų grupės narių dozė, sąlygojama Ignalinos AE veiklos, yra maždaug tik 1 %nuo 0,1 mSv per metus vertės.7.2-8 lent. Metinė kritinės gyventojų grupės narių dozė, sąlygojama radionuklidųišmetimų iš Ignalinos AE 2001–2007 m.MetaiInertinės dujosKritinės gyventojų grupės narių metinė dozė, μSvAerozoliai irI-131Bendra dozė, μSv% nuo 0,1mSv/metus vertės2001 0,065 0,154 0,219 0,222002 0,047 0,172 0,219 0,222003 0,035 0,110 0,145 0,152004 0,017 1,878 1,894 1,892005 0,016 1,109 1,126 1,132006 0,011 1,377 1,388 1,392007 0,034 1,335 1,369 1,377.2.2 Poveikio oro kokybei vertinimas7.2.2.1 Teršalai, išmetami į orą NAE statybos ir eksploatacijos metuTeršalų kiekiaiNaujos AE statybos metu pagrindinis teršalų išmetimų į aplinkos orą šaltinis buseismas, dėl kurio atsiras išmetamosios dujos ir dulkės. Atominės elektrinės statybeireikia didelio skaičiaus darbuotojų ir daug transporto. Daugiausiai darbuotojų reikės perketvirtuosius statybos metus, kai maždaug 1800 mašinų ir 60 autobusų kasdien važinėsiš Visagino į Ignalinos AE ir atgal. Be to, kasdien reikės maždaug 100 sunkvežimių.Statybos metu dulkės kils ir dėl žemės darbų, transporto aikštelėje ir tam tikrų atskirųveiklų, tokių, kaip betono maišymo vietose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 253Naujos AE eksploatavimo metu daugiausiai teršalų išmetimų į aplinkos orą bus dėlrezervinių variklių veikimo ir dėl eismo. Kasdien į ir iš naujos AE važinės maždaug1000 automobilių ir 30–35 autobusai. Be to, kasdien į elektrinę važinės maždaug 40sunkvežimių.Transporto sąlygoti teršalų išmetimai į aplinkos orą pateikti 7.2-9 lentelėje.Apskaičiuotos vertės apima ir eismą, susijusį su IAE eksploatavimo nutraukimu.7.2-9 lent. Numatomi išmetimai dėl eismo, statant ir eksploatuojant naują AE.Azoto oksidai NO xSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies monoksidas COAnglies dioksidas CO 2Statybos stadija, t/per metus300,11983549Eksploatavimo stadija, t/per metus140,10,2441593Rezerviniai varikliai naudojami avarinėse situacijose, kai nėra ryšio su energetinesistema. Normalios eksploatacijos sąlygomis rezerviniai varikliai naudojami tik kasmėnesį vykdomiems funkciniams bandymams. Teršalų išmetimai iš naujos AErezervinių variklių pateikti 7.2-10 lentelėje. Apskaičiuojant buvo priimta, kad varikliainaudoja dyzelinį kurą, ir kad per metus veikia maždaug 200 valandų.7.2-10 lent. Apskaičiuoti rezervinių variklių išmetimai.Azoto oksidai NOxSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies dioksidas CO 2t/per metus10,20,5500Naujai AE šiluma turbūt bus tiekiama iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamosšiluminės katilinės, kuri taip pat tiekia centrinį šildymą Visagino miestui. Garasgreičiausiai bus tiekiamas iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamos garokatilinės. Šių katilinių poveikis aplinkai buvo įvertintas abiejų katilinių PAV ataskaitose(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a ir Ignalinos AE eksploatavimonutraukimo tarnyba, 2004b).Poveikis oro kokybeiStatant naują AE, dėl eismo keliais padidės teršalų išmetimai į aplinkos orą. Kadangidarbuotojų skaičius bus didžiausias ketvirtaisiais statybos metais, didžiausi išmetimaidėl eismo bus tik tuo laikotarpiu. Kitais statybos metais išmetimai į aplinkos orą dėltransporto bus mažesni. Taigi, teršalų išmetimai į aplinkos orą, sąlygoti transporto NAEstatybos metu, nedarys reikšmingo ilgalaikio poveikio vietinio oro kokybei.Dulkių šaltiniai dažniausiai yra gana žemai, o kiekis mažas, todėl poveikis yra vietinis,ir dulkės neturės didelės įtakos oro kokybei už statybos aikštelės ribų.Naujos AE eksploatavimo metu eismo intensyvumas bus beveik toks pat, kaip ir IAEeksploatavimo metu, todėl nauja AE nedarys reikšmingo neigiamo poveikio orokokybei.Rezervinių variklių išmetimai normalios eksploatacijos metu yra gana nedideli, todėl jieirgi nesąlygos reikšmingo poveikio oro kokybei.Galima padaryti išvadą, kad naujos AE statyba ir perdavimas-priėmimas eksploatuotinedarys reikšmingo žalingo poveikio NAE regiono aplinkos oro kokybei, atsižvelgiant į

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 254foninį užterštumą. Tikimasi tik labai vietinės reikšmės neigiamo poveikio statybosmetu, daugiausiai statybos aikštelėje.7.2.2.2 Išvengiami dujų išmetimaiIšmetamųjų dujų ir šiltnamių dujų išmetimai, kurių išvengiama dėl naujos AE, buvoapskaičiuoti priimant, kad elektros energijos kiekis, lygus naujos AE pagaminamamkiekiui, būtų iš dalies gaminamas Lietuvoje šiluminėse elektrinėse, ir iš daliesimportuojamas. Pagal nulinės alternatyvos apibūdinimą, pateiktą 4.4 skyriuje, jei nebuspastatyta nauja AE, daugiausia elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama naudojantgamtines dujas. Kadangi Lietuvos energetikos strategijoje yra numatyti tikslai padidintibiomasės naudojimą, priimama, kad elektros energija, pagaminta naudojant biomasę,irgi įtraukiama į nulinę alternatyvą. Priimama, kad importuojama elektros energija busgaminama šiluminėse elektrinėse, kurui naudojant anglį ir mazutą, ir hidroelektrinėsebei atominėse elektrinėse. Apskaičiuojant išvengiamus dujų išmetimus, naudojamiišmetimų faktoriai atitinka ES direktyvą dėl didelių kurą deginančių įrenginių(2001/80/EB).Įvertinti išmetimai nulinėje alternatyvoje (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh eenergijos kiekis) pateikti 7.2-4 paveiksle. Tokie išmetimų kiekiai būtų pagamintiLietuvoje (deginant gamtines dujas ir biomasę) ir šalyje, eksportuojančioje elektrosenergiją į Lietuvą, jei nebūtų pastatyta nauja AE.Išmetimų įvertinimas nulinėje alternatyvoje taip pat apibūdina situaciją prieš naujos AEpaleidimą, kai antrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas. Gali būti, kad tuo metuimporto dalis bus didesnė, jei Lietuvoje nebus pastatyti nauji pajėgumai.7.2-4 pav. Išvengiami išmetimai (tonomis per metus), kai nauja AE pakeičia gamybą pagalnulinę alternatyvą (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis)7.2-5 pav. iliustruoja anglies dioksido išmetimus nulinės alternatyvos atveju (priimant,kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis). Nelaikoma, kad dėl biomasės deginimoatsiranda išmetimai, todėl CO 2 išmetimai iš biomasę deginančių elektrinių yra lygūsnuliui. Bendras CO 2 kiekis, pagaminamas nulinės alternatyvos atveju, būtų maždaug 5,8milijonai tonų, iš kurių maždaug 3,8 milijonų tonų būtų pagaminama Lietuvoje. Taiatitinka 45 % visų Lietuvos CO 2 išmetimų dėl kuro deginimo energetikos sektoriuje2006 m. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2557.2-5 pav. Anglies dioksido (CO 2 ) išmetimai (tonomis per metus) nulinės alternatyvosatveju (priimant, kad bus gaminamas 24 TWh e energijos kiekis)7.2.2.3 Radiologinis poveikisVisos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.Paprastai šiose išmetimuose yra inertinių dujų, jodo, aerozolių, tričio, radioanglies.Pagal LR teisės aktus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavusleidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkosministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal normatyvinio dokumento LAND42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimoir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“(Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Esami radionuklidų išmetimai į aplinką iš Ignalinos AE yra aprašyti skyriuje 7.2.1.12.Galimi dujiniai išmetimai iš skirtingų reaktorių tipų apibendrinti 7.2-11 lentelėje. 7.2-11lent. pateikti duomenys gauti iš projektavimo dokumentacijos (angl. Design ControlDocumentation – DCD), pateiktos skirtingiems reaktorių tipams. DCD yra laisvaiprieinama JAV branduolinio reguliavimo komisijos svetainėje (www.nrc.gov). Šiuoseprojektavimo dokumentuose radionuklidų išmetimai vertinti skaitiniais metodais,priimant konservatyvias prielaidas bei atsižvelgiant į galimus radionuklidų išmetimusnumatomų eksploatacinių sutrikimų atvejais. Kaip rodo atominių elektrinių įvairiosešalyse patirtis, faktiniai radionuklidų išmetimai į aplinką yra žymiai mažesni neikonservatyviai apskaičiuotos reikšmės.Kai kurių reaktorių projektuotojai pateikia išmetimo duomenis 70-čiai radionuklidų,tačiau 7.1-34 lentelėje pateiktų radionuklidų sąrašas sudarytas remiantis LAND 42-2007, kuriuose pateikti radionuklidų išmetamų į aplinką dozės daugikliai ir kurie taikytigyventojų apšvitos vertinimuose. Taip pat reikia pažymėti, kad išmetimų į orąduomenys apie inertines dujas ir skilimo produktus iš CANDU-6 reaktoriaus nėrapateikti konkrečiam nuklidui. Todėl konservatyviai priimta, kad suminius inertinių dujųir skilimo produktų aktyvumus atitinka Kr-88 ir Cs-137, kadangi jų dozės daugikliai yradidžiausi. 7.10.2.2 skyrelyje pateikti vertinimai kokią metinę dozę gauna gyventojai nuoišmetimų į aplinką iš įvairių reaktorių tipo. Kaip rodo skaičiavimai, jei atsižvelgti į tai,kokią dalį dozės ABWR, AP-1000, EPR, APWR ir kitų reaktorių išmetimuose į aplinką

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 256sudaro radionuklidai, kurių aktyvumai yra pateikti CANDU-6 reaktoriui (t.y. inertinėsdujos, C-14, H-3, I-131, Co-58, Co-60, Cr-51, Mn-54 ir Nb-95), matyti kad šieradionuklidai sudaro apie 95% suminės metinės dozės sąlygotos išmetimų į aplinką.Taigi, net ir turinti išsamų radionuklidų išmetamų į aplinką iš CANDU-6 reaktoriaussąrašą bei išmetimų iš kai kurių reaktorių skaičiavimuos vertinant visus 70 ar daugiauradionuklidų, 7.10.2.2 skyrelyje įvertintų dozių reikšmė padidėtų ne daugiau kaip 5 %.Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, sąlygojamos dujinių išmetimų įaplinką iš skirtingų branduolinių reaktorių tipų, yra apskaičiuotos 7.10.2.2 skyriuje.7.2-11 lent. Vidutiniai metiniai radionuklidų išmetimai (Bq/per metus) į orąnormaliomis vieno AE reaktoriaus bloko normalios eksploatacijos metuBWR PWR PHWRABWR 1 ESBWR 2 EPR 3 APWR 4 AP-1000 5 WWER 6 CANDU-6 7Ar-41 2,50E+11 2,85E+08 1,26E+12 1,26E+12 1,26E+12 1,10E+12 i/nBa-140 1,00E+09 7,82E+08 1,55E+05 1,55E+07 1,55E+07 i/n i/nC-14 3,40E+11 3,54E+11 2,70E+11 2,70E+11 2,70E+11 7,00E+10 1,05E+12Ce-141 3,40E+08 2,66E+08 4,81E+05 1,55E+06 1,55E+06 i/n i/nCo-58 8,90E+07 3,70E+07 1,78E+07 8,51E+08 8,51E+08 i/n i/nCo-60 4,80E+08 3,18E+08 4,07E+06 3,26E+08 3,22E+08 5,50E+03 i/nCr-51 1,30E+09 7,73E+07 3,59E+06 2,26E+07 2,26E+07 2,10E+05 i/nCs-134 2,30E+08 1,78E+08 1,78E+06 8,51E+07 8,51E+07 1,95E+06 i/nCs-136 2,20E+07 1,47E+07 1,22E+06 3,15E+06 3,15E+06 4,55E+06 i/nCs-137 3,50E+08 2,69E+08 3,33E+06 1,33E+08 1,33E+08 i/n 1,50E+07Cs-138 6,30E+06 8,50E+04 i/n i/n i/n i/n i/nFe-59 3,00E+07 1,94E+07 1,04E+06 2,92E+06 2,92E+06 i/n i/nH-3 2,70E+12 2,80E+12 6,66E+12 6,66E+12 1,30E+13 1,25E+13 1,18E+14I-131 9,60E+09 1,51E+10 3,26E+08 1,55E+08 4,44E+09 3,80E+08 1,90E+08I-132 8,10E+10 5,89E+10 i/n i/n 1,48E+10 8,50E+07 i/nI-133 6,30E+10 4,88E+10 1,18E+09 2,37E+09 1,48E+10 5,50E+08 i/nI-134 1,40E+11 1,06E+11 i/n i/n i/n 4,50E+07 i/nI-135 8,90E+10 6,14E+10 i/n i/n i/n 3,05E+08 i/nKr-85 2,10E+13 4,29E+12 1,26E+15 5,18E+13 1,52E+14 1,20E+14 i/nKr-85m 7,80E+11 6,50E+11 5,55E+12 i/n 1,33E+12 9,50E+11 i/nKr-87 9,30E+11 1,45E+12 1,96E+12 i/n 5,55E+11 1,00E+13 i/nKr-88 8 1,40E+12 2,18E+12 6,66E+12 i/n 1,70E+12 2,50E+13 4,90E+13Kr-89 8,90E+12 1,40E+13 i/n i/n i/n i/n i/nLa-140 6,70E+07 1,29E+06 i/n i/n i/n i/n i/nMn-54 2,00E+08 1,47E+08 2,11E+06 1,59E+07 1,59E+07 i/n i/nMo-99 2,20E+09 1,66E+09 i/n i/n i/n i/n i/nNa-24 1,50E+08 5,42E+05 i/n i/n i/n 4,40E+05 i/nNb-95 3,10E+08 2,44E+08 1,55E+06 9,25E+07 9,25E+07 i/n i/nNp-239 4,40E+08 8,28E+06 i/n i/n i/n i/n i/nPr-144 7,00E+05 1,35E+04 i/n i/n i/n i/n i/nRb-89 1,60E+06 2,01E+04 i/n i/n i/n i/n i/nRu-103 1,30E+08 1,04E+08 6,29E+05 2,96E+06 2,96E+06 i/n i/nRu-106 7,00E+05 1,35E+04 2,89E+04 2,89E+06 2,89E+06 i/n i/nSr-89 2,10E+08 1,48E+08 5,92E+06 1,11E+08 1,11E+08 i/n i/nSr-90 2,60E+06 7,65E+05 2,33E+06 4,44E+07 4,44E+07 i/n i/nSr-91 3,70E+07 6,72E+05 i/n i/n i/n i/n i/nTe-132 7,00E+05 1,41E+04 i/n i/n i/n 1,55E+06 i/nXe-131m 1,90E+12 1,10E+11 1,30E+14 9,62E+12 6,66E+13 i/n i/nXe-133 8,90E+13 3,11E+13 3,18E+14 1,70E+14 6,00E+14 i/nXe-133m 3,20E+09 8,59E+07 6,66E+12 7,40E+10 3,22E+12 i/n i/nXe-135 1,70E+13 2,43E+13 4,44E+13 7,40E+10 1,22E+13 9,00E+12 i/nXe-135m 1,50E+13 2,27E+13 5,18E+11 1,48E+11 2,59E+11 1,25E+11 i/nXe-137 1,90E+13 2,90E+13 i/n 1,48E+11 i/n i/n i/nXe-138 1,60E+13 2,32E+13 4,44E+11 3,70E+10 2,22E+11 6,55E+10 i/n

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 257BWR PWR PHWRABWR 1 ESBWR 2 EPR 3 APWR 4 AP-1000 5 WWER 6 CANDU-6 7Zn-65 4,10E+08 2,80E+08 i/n i/n i/n i/n i/nZr-95 5,90E+07 4,49E+07 3,70E+05 3,70E+07 3,70E+07 i/n i/ni/n – informacijos apie išmestų nuklidų aktyvumą reaktorių projektuotojų dokumentuose nepateikta1 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/abwr.html2 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html3 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/epr.html4 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html5- http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/ap1000.html6 - Belene NPP Environmental Impact Assessment Report BNPP-EIA-PEC-NEK-0001-E37 - TQ AECL, 2008 (pagal reaktoriaus gamintojų informaciją, išmetimai iš EC-6 ir ACR-1000 buspanašūs arba mažesni)8 – Černavodos AE 3 ir 4 blokų PAV ataskaita. http://www.nuclearelectrica.ro/page.php?pid=707.2-11 lentelėje radionuklidų išmetimai pateikti AE vienam blokui. Šia planuojamaūkinė veikla numatoma, kad suminė naujos AE blokų elektrinė galia neviršys 3400MW. Todėl 7.2-12 lentelėje pateikiamos išmetimų vertės konservatyviai normalizuotos3400 MW galiai, t.y. tokios išmetimų vertės būtų tuo atveju, jei pasirinkto reaktoriaustipo ir blokų skaičiaus suminė elektrinė galia būtų 3400 MW. Tačiau faktiškai taipnebus, nes įvairių reaktorių galia skiriasi, todėl blokų skaičius, neviršijantis 3400 MWgalią, taip pat skirsis. Pavyzdžiui, ABWR reaktoriaus atveju, blokų skaičius būtų lygus2 (jų suminė galia 2600 MW), APWR – 2 blokai (suminė galia 3400 MW), CANDU-6– 4 blokai (suminė galia 3000 MW). Reaktoriaus tipo galia ir blokų skaičius, kuriamesant neviršijama planuojama 3400 MW elektrinė galią, nurodyti 7.2-12 lentelėje.7.2-12 lent. Metiniai radionuklidų išmetimo į orą kiekiai (Bq/metus) normalizuoti3400 elektrinei galiaiBWR PWR PHWRTipas ABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 WWER CANDU-6Galia,MW e1300 1535 1660 1700 1100 1000 750Blokųsk.2 2 2 2 3 3 4Ar-41 2,50E+11 2,85E+08 1,26E+12 1,26E+12 1,26E+12 1,10E+12 i/nBa-140 1,00E+09 7,82E+08 1,55E+05 1,55E+07 1,55E+07 i/n i/nC-14 3,40E+11 3,54E+11 2,70E+11 2,70E+11 2,70E+11 7,00E+10 1,05E+12Ce-141 3,40E+08 2,66E+08 4,81E+05 1,55E+06 1,55E+06 i/n i/nCo-58 8,90E+07 3,70E+07 1,78E+07 8,51E+08 8,51E+08 i/n i/nCo-60 4,80E+08 3,18E+08 4,07E+06 3,26E+08 3,22E+08 5,50E+03 i/nCr-51 1,30E+09 7,73E+07 3,59E+06 2,26E+07 2,26E+07 2,10E+05 i/nCs-134 2,30E+08 1,78E+08 1,78E+06 8,51E+07 8,51E+07 1,95E+06 i/nCs-136 2,20E+07 1,47E+07 1,22E+06 3,15E+06 3,15E+06 4,55E+06 i/nCs-137 3,50E+08 2,69E+08 3,33E+06 1,33E+08 1,33E+08 i/n 1,50E+07Cs-138 6,30E+06 8,50E+04 i/n i/n i/n i/n i/nFe-59 3,00E+07 1,94E+07 1,04E+06 2,92E+06 2,92E+06 i/n i/nH-3 2,70E+12 2,80E+12 6,66E+12 6,66E+12 1,30E+13 1,25E+13 1,18E+14I-131 9,60E+09 1,51E+10 3,26E+08 1,55E+08 4,44E+09 3,80E+08 1,90E+08I-132 8,10E+10 5,89E+10 i/n i/n 1,48E+10 8,50E+07 i/nI-133 6,30E+10 4,88E+10 1,18E+09 2,37E+09 1,48E+10 5,50E+08 i/nI-134 1,40E+11 1,06E+11 i/n i/n i/n 4,50E+07 i/nI-135 8,90E+10 6,14E+10 i/n i/n i/n 3,05E+08 i/nKr-85 2,10E+13 4,29E+12 1,26E+15 5,18E+13 1,52E+14 1,20E+14 i/nKr-85m 7,80E+11 6,50E+11 5,55E+12 i/n 1,33E+12 9,50E+11 i/nKr-87 9,30E+11 1,45E+12 1,96E+12 i/n 5,55E+11 1,00E+13 i/nKr-88 1,40E+12 2,18E+12 6,66E+12 i/n 1,70E+12 2,50E+13 4,90E+13Kr-89 8,90E+12 1,40E+13 i/n i/n i/n i/n i/nLa-140 6,70E+07 1,29E+06 i/n i/n i/n i/n i/n

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 258BWR PWR PHWRTipas ABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 WWER CANDU-6Galia,MW e1300 1535 1660 1700 1100 1000 750Blokųsk.2 2 2 2 3 3 4Mn-54 2,00E+08 1,47E+08 2,11E+06 1,59E+07 1,59E+07 i/n i/nMo-99 2,20E+09 1,66E+09 i/n i/n i/n i/n i/nNa-24 1,50E+08 5,42E+05 i/n i/n i/n 4,40E+05 i/nNb-95 3,10E+08 2,44E+08 1,55E+06 9,25E+07 9,25E+07 i/n i/nNp-239 4,40E+08 8,28E+06 i/n i/n i/n i/n i/nPr-144 7,00E+05 1,35E+04 i/n i/n i/n i/n i/nRb-89 1,60E+06 2,01E+04 i/n i/n i/n i/n i/nRu-103 1,30E+08 1,04E+08 6,29E+05 2,96E+06 2,96E+06 i/n i/nRu-106 7,00E+05 1,35E+04 2,89E+04 2,89E+06 2,89E+06 i/n i/nSr-89 2,10E+08 1,48E+08 5,92E+06 1,11E+08 1,11E+08 i/n i/nSr-90 2,60E+06 7,65E+05 2,33E+06 4,44E+07 4,44E+07 i/n i/nSr-91 3,70E+07 6,72E+05 i/n i/n i/n i/n i/nTe-132 7,00E+05 1,41E+04 i/n i/n i/n 1,55E+06 i/nXe-131m 1,90E+12 1,10E+11 1,30E+14 9,62E+12 6,66E+13 i/n i/nXe-133 8,90E+13 3,11E+13 3,18E+14 1,70E+14 6,00E+14 i/nXe-133m 3,20E+09 8,59E+07 6,66E+12 7,40E+10 3,22E+12 i/n i/nXe-135 1,70E+13 2,43E+13 4,44E+13 7,40E+10 1,22E+13 9,00E+12 i/nXe-135m 1,50E+13 2,27E+13 5,18E+11 1,48E+11 2,59E+11 1,25E+11 i/nXe-137 1,90E+13 2,90E+13 i/n 1,48E+11 i/n i/n i/nXe-138 1,60E+13 2,32E+13 4,44E+11 3,70E+10 2,22E+11 6,55E+10 i/nZn-65 4,10E+08 2,80E+08 i/n i/n i/n i/n i/nZr-95 5,90E+07 4,49E+07 3,70E+05 3,70E+07 3,70E+07 i/n i/n7.2.3 Poveikio sumažinimo priemonėsNeradiologinio poveikio sumažinimo priemonėsEismo sukeliamą dulkėjimą galima sumažinti išasfaltavus kelius, vedančius į aikštelę.Greičio apribojimai žvyruotuose keliuose bei darbo aikštelėse ir nuolatinis keliųvalymas sumažins dulkių išmetimus.Automobilių, važinėjančių į ir iš aikštelės statybos metu, kiekį galima sumažinti,organizuojant apgyvendinimo vietas statybininkams netoli aikštelės, kad jiems nereikėtųkasdieninio transporto.Radiologinio poveikio sumažinimo priemonėsDujinių radioaktyviųjų medžiagų surinkimas ir išmetimas vyks per naujos AEventiliacijos sistemą. Iš esmės ventiliacijos sistema suprojektuota taip, kad orocirkuliacija būtų pernešama iš mažo užteršimo sričių į didelio užteršimo sritis ir,galiausiai, po filtravimo oras būtų išleidžiamas per ventiliacijos kaminą į atmosferą. Dėltam tikro kamino aukščio išleistų radioaktyviųjų izotopų dispersija būna geresnė. Todėlsumažėja jų koncentracija ore, ir apšvitos dozė gyventojams dėl išmetimų būnamažesnė.Tipinės techninės AE įrengtos priemonės, norint sumažinti radioaktyvųjį poveikį dėldujinių išmetimų, yra tokios:• Nuolat stebimi radioaktyviųjų aerozolių, radioaktyvaus jodo, inertinių dujų, tričio,radioanglies aktyvumai išmetimuose per kaminą;• Išleidžiamas oras yra filtruojamas. Yra skirtingos filtravimo stadijos:o Didelio efektyvumo filtravimas, norint sulaikyti teršalų daleles;

o Radioaktyvaus jodo, esančio užterštame ore, sulaikymas;o Galimų aktyvių anglies dalelių oro sraute sulaikymas.• Periodiška ventiliacijos sistemos dalių apžiūra bei priežiūra.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 259Faktinės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos saugos analizėsataskaitoje, kurioje bus atsižvelgta Techninio projekto aspektus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2607.3 POŽEMINIS VANDUO7.3.1 Dabartinė aplinkos būklė7.3.1.1 Naujos AE aikštelė Nr. 1Naujos AE aikštelėje Nr. 1 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 8,7 m. („Hidroprojekto“ ataskaita,2006a; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).23-R206277213122 8 315 6941110710 500 1000m7.3-1 pav. Naujos AE alternatyvių aikštelių (1 ir 2) ir gręžinių jose išsidėstymas.Mėlynai pažymėti geologinės – hidrogeologinės paskirties gręžiniai, rudai –geotechninės paskirties gręžiniai.7.3-1 lent. Neįsotintos zonos gruntų hidraulinės savybės, nustatytos in situinfiltrometro pagalba (stebint vandens lygio pažemėjimą infiltrometre).No Vieta Data Gylis, m1 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 12 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 13 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 24 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 35 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 4Filtracijos koeficientas,m/para2006-08-27 0,3 0,142006-08-28 0,3 0,452006-08-28 0,3 0,442006-08-26 0,3 0,242006-08-23 0,2 0,06

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2616 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 47 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 52006-08-04 0,5 0,082006-08-25 0,3 0,34Durpingos nuogulos paplitusios kai kur šiaurės rytinės aikštelės dalies paviršiausįdubose. Čia pelkėtose vietose gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijoszona susidaro laikinai tik vasaros sausmečiu. Aeracijos zonos storis mažėja šiaurės –šiaurės rytų link. Kiti būdingi teritorijos hidrogeologiniai kūnai apibūdinti pagalduomenis gręžinio Nr. 1, kuris buvo išgręžtas aikštelės centrinėje dalyje (7.3-1 pav.).Nespūdiniai vandeningi sluoksniai paplitę visoje aikštelės teritorijoje ir yra susiję sukeliais litologiniai sluoksniais – durpių, smėlio ir priemolio sluoksniais pagrindinėjeaikštelės dalyje. Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio irlimnoglacialinio smėlio ir žvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo(Baltijos ledynmečio) moreninėse nuogulose. Šis gruntinis vanduo yra pirmas nuožemės paviršiaus. Vandeningas sluoksnis slūgso nuo 0,8 iki 24 m gylio intervale.Vandens tėkmės kryptis yra šiaurės, šiaurės rytų – Drūkšių ežero link. Metinė gruntiniovandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0 m, aukščiausias vandens lygisgruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningųsluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo grunto sudėties. Bandomųjų išpumpavimų(išsiurbimų) būdu įvertintos filtracijos koeficiento vertės tiriamojoje teritorijoje:smulkaus dulkingo smėlio – 2,3⋅10 -6 –6,9⋅10 -6 m/s; smulkaus smėlio – 1,9⋅10 -5 –2,8⋅10 -5m/s; rupaus žvyringo smėlio – 5,6⋅10 -5 –1,3⋅10 -5 m/s; žvyro – 9,1⋅10 -5 –1,9⋅10 -5 m/s.Vandens sudėtis – kalcio-magnio hidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduoyra silpno agresyvumo betono atžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2627.3-2 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 1 gręžinio Nr. 1 supaprastintas hidrogeologinispjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda – vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 263Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3⋅10 -9 iki 9⋅10 -9 m/s. Todėl, netatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Tiriamoje teritorijoje detaliau buvo apibūdinti kvartero tarpmoreniniai vandeningiejisluoksniai, kurie nuo žemės paviršiaus yra išsidėstę taip: pirmas vandeningas sluoksnis– aqIII-II (Grūda–Medininkai), antras vandeningas sluoksnis – aqII (Medininkai–Žemaitija) ir trečias – aqII-I (Žemaitija–Dainava). (7.3-2 lent.).7.3-2 lent. Vandeningų sluoksnių filtracijos koeficiento vertės pagal išpumpavimoduomenis.GręžinioNr.VandeningassluoksnisLitologijaFiltrointervalas, mVandeningų sluoksniųfiltracijos koeficientas Kpagal išpumpavimoduomenis, m/paraVandenslygiopažemėjimasVandenslygiopakilimasVidutinė Kvertė,m/para1 Devono Smulkus smėlis 131-136 (5) 19,1 28,0 23,62345Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Vidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis, labaimolingasVidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis62-65 (3) 3,5 4,5 4,050-53 (3) 0,4 0,5 0,4554-57 (3) 0,8 0,8 0,831-34 (3) 15,1 10,9 13,0Pirmas tarpmoreninis sluoksnis (aqIII-II) paplitęs visoje aikštelės teritorijoje. Sluoksnįsudaro smulkiagrūdis smėlis su žvirgždu. Vyraujanti vandens lygio altitudė (aukštisabsoliutine išraiška) apie 130 m. Vandens spūdis pakyla iki 15 m virš sluoksnio.Pagrindinė vandens tekėjimo kryptis iš pietų į šiaurę, požeminis vanduo išsikrauna įDrūkšių ežerą. Bendra vandens mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magniokalciohidrokarbonatinis, pagal angliarūgštės kiekį nėra agresyvus betonui. Gręžiniųdebitas yra 8–9 l/s, lyginamasis debitas – 0,1–1,2 l/s.Antras tarpmoreninis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs beveik visoje aikštelėsteritorijoje. Sluoksnį susidaro rupus smėlis, jo storis – apie 3 m. Šio vandeningosluoksnio spūdžio altitudė aukščiausia pietinėje, žemiausia – šiaurinėje teritorijosdalyje. Tai rodo, jog pagrindinė požeminio vandens tėkmių kryptis yra iš pietų į šiaurę,link Dauguvos, kur yra sluoksnio iškrovos zona. Vandeningo sluoksnio filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4⋅10 -6 iki 1,5⋅10 -4 m/para, filtracinio laidumokoeficientas – nuo 2,5⋅10 -4 iki 2,9⋅10 -3 m 2 /s. Vanduo yra kalcio-magniohidrokarbonatinis, bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Kitų kvartero vandeningųsluoksnių savybės yra panašios. Dažniausiai jie paplitę tik paleoįrėžiuose.

7.3.1.2 Naujos AE aikštelė Nr. 2.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 264Naujos AE aikštelėje Nr. 2 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 13 m. (Ataskaita Nr. 33978DSP,1986; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).Pelkių nuogulos labiausiai paplitę aikštelės vakarinėje dalyje ir užima beveik pusęaikštelės teritorijos. Čia gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijos zonalaikinai susidaro tik vasaros sausmečiu. Apskritai, aeracijos zonos storis mažėja šiaurės–šiaurės vakarų kryptimi link Drūkšių ežero ir pelkės, kuri Holocene buvo Drūkšių ežerodalis. Aikštelės paviršiaus altitudė pelkės paplitimo plote yra 143–144 m abs.a, olikusioje teritorijos dalyje – 143–153 m. abs.a. Kiti būdingi hidrogeologiniai kūnai yraapibūdinti pagal duomenis gręžinių Nr. 3-R ir 20627 (7.3-3 pav.), kurie buvo išgręžtiaikštelės rytinėje dalyje (7.3-1 pav.).Gruntinis vanduo paplitęs visoje aikštelės teritorijoje ir yra susijęs su keliais litologiniaisluoksniais: durpių sluoksniu – vakarinėje aikštelės dalyje, smėlio ir priemoliosluoksniais – likusioje teritorijos dalyje.Pelkių nuogulose (bIV) gruntinio vandens lygis priklauso nuo kritulių kiekio. Durpėsyra gerai ir vidutiniškai susiskaidžiusios. Durpių sluoksnio storis yra nuo 0,1 iki 8,6 m.Durpes dažnai dengia technogeniniai supilti gruntai.Limninės nuogulos (lIV), kurių storis yra 0,5–2,9 m, paplitę vakarinėje aikštelės dalyje.Jos paplitę po pelkių nuogulomis. Litologiškai – tai uždurpėjęs priesmėlis, priemolis,pilkas smėlis.Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio ir limnoglacialinio smėlio iržvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo (Baltijos ledynmečio)moreninėse nuogulose. Šio vandeningo sluoksnio storis yra nuo kelių centimetrų iki 3 mpietvakarinėje aikštelės dalyje. Gruntinio vandens tėkmių kryptis yra šiaurės vakarų –link Drūkšių ežero. Metinė gruntinio vandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0m, aukščiausias vandens lygis – gruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningų sluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo gruntosudėties ir yra panašios kaip pirmoje aikštelėje. Vandens sudėtis – kalcio-magniohidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduo yra silpnai agresyvus betonoatžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2657.3-3 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 2 gręžinio Nr. 20627 supaprastintashidrogeologinis pjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda –vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 266Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3⋅10 -9 iki 9⋅10 -9 m/s. Todėl, net giatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Antros aikštelės teritorijoje nėra vandeningo sluoksnio (aqIII-II). Šis sluoksnis paplitęspirmos aikštelės teritorijoje, o taip pat ir į vakarus nuo antros aikštelės už pastarosiosribų. Šio sluoksnio storis didėja vakarų kryptimi.Aikštelėje yra paplitę trys spūdiniai kvartero vandeningi sluoksniai: pirmas vandeningassluoksnis – agII (Medininkai–Žemaitija), antras vandeningas sluoksnis – aqII-I(Žemaitija–Dainava), trečias – aqI-1 (Dainava–Dzūkija). Nuo aikštelės vakarų kryptimiesančiuose paleoįrėžiuose paplitęs vandeningas sluoksnis aqI-2 (pomoreninis sluoksnis).Pirmas spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs visoje aikštelės teritorijoje.Sluoksnį sudaro smėlis su žvirgždu, storis – 3–40 m. Vyraujanti vandens lygio altitudėapie 120 m. abs.a. Virš vandeningo sluoksnio spūdis siekia apie 20 m, vandens lygisnusistovi 10–12 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Požeminio vandens tėkmių kryptis yraiš pietų į šiaurę, vandeningas sluoksnis išsikrauna Dauguvos slėnyje. Filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4⋅10 -6 iki 3,2⋅10 -4 m/s, filtracinio laidumo koeficientas– nuo 2,5⋅10 -4 iki 2,9⋅10 -3 m 2 /s. Bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l, vanduo yramagnio-kalcio hidrokarbonatinis. Kitų giliau slūgsančių kvartero vandeningų sluoksniųsavybės yra panašios, tačiau dėl informacijos stokos pastarieji sluoksniai mažiauapibūdinti. Giliau slūgsantys kvartero vandeningi sluoksniai dažniausiai paplitę tikpaleoįrėžiuose. Čia jie gali sudaryti iki 100–200 m storio vandeningų sluoksnių,sudarytų iš įvairaus smėlio, žvirgždo ir gargždo, sistemas. Vandeningo sluoksnio aqII-Ifiltracijos koeficiento vertės svyruoja nuo 0,8 iki 4,8 m/para. Bendra vandensmineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magnio-kalcio hidrokarbonatinis.7.3.2 Poveikio požeminiam vandeniui vertinimasAlternatyvios aikštelės (Nr. 1 ir Nr. 2) yra beveik vienodos požeminio vandens sąlygųpožiūriu. Todėl galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis bus nagrinėjamas kartuabiem aikštelėms.Gruntinis (nespūdinis) vanduo: Svarbiausi gamtiniai faktoriai, lemiantys gruntiniovandens pažeidžiamumą (arba saugą) yra tokie: aeracijos zonos storis ir sandara,aeracijos zoną sudarančių nuogulų filtracinės ir sorbcinės savybės, infiltracinės mitybospobūdis, dydis ir kt. Sąlyginai priimama, jog kuo prastesnės aeracijos zoną sudarančiųuolienų filtracinės savybės ir kuo giliau slūgso gruntinis vanduo, tuo geriau jisapsaugotas nuo paviršinės taršos. Turint tai omeny, galima teigti, kad gruntinis vanduoabejose aikštelėse yra silpnai apsaugotas nuo paviršinės taršos, t.y., egzistuoja potencialipoveikio gruntiniam vandeniui rizika naujos AE statybos ir eksploatacijos laikotarpiu.Tačiau per visą IAE eksploatacijos periodą IAE kilmės radionuklidų gruntiniamevandenyje už AE aikštelės ribų nebuvo nustatyta. Tik pačioje IAE aikštelėje ir visiškaišalia jos buvo užfiksuoti mobilūs radionuklidai – 3 H ir 14 C. Įvertintos efektyviosiosdozės vertės iki šiol buvo daug mažesnės nei apribotosios dozės (Mažeika, 2002).Gama spindulius skleidžiančių radionuklidų gruntiniame vandenyje beveik neįmanomanustatyti netgi prie pat IAE radioaktyviųjų atliekų saugyklų komplekso. Kartaisgruntiniame vandenyje yra fiksuojami 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn itin maži tūriniai aktyvumai.Remiantis IAE eksploatacijos patirtimi, AE aplinkoje gruntiniam vandeniui nėra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 267didesnio radiacinio poveikio. Tačiau atsižvelgiant į negiliai slūgsančio gruntiniovandens pažeidžiamumą, turėtų būti įrengta gruntinio vandens monitoringo sistema.Požeminis (spūdinis) vanduo: Spūdinių vandeningų sluoksnių pažeidžiamumą lemiavandeninguosius sluoksnius dengiančių silpnai laidžių sluoksnių storis bei vandensapykaitos sistemoje trukmė.15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių Lietuvos teritorijoje yra 5 vandeningisluoksniai, kurie gali būti naudojami centralizuotam vandens tiekimui. Iš jų pagrindiniaiyra šie: Kvartero (aqII) vandeningas sluoksnis ir Devono (D 3 +D 2 ) vandeningaskompleksas (sluoksnių sistema). Devono vandeningas kompleksas naudojamasVisagino miesto centralizuotam vandens tiekimui ir IAE poreikiams. Vidutinė vandensgavyba iš Visagino vandenvietės yra apie 8800 m 3 /para. Naujos AE aikštelė Nr. 1 yra 1km atstumu nuo Visagino vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3 juostos. NaujosAE aikštelės Nr. 2 pietvakarinė dalis ribojasi su sanitarines apsaugos zonos 3 juosta. Bešios pagrindinės vandenvietės 15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 30veikiančių gręžinių, skirtų vandens tiekimui mažoms gyvenvietėms ir ūkio subjektams.Tokių pavienių gręžinių vandens gavyba dažniausiai yra iki 10 m 3 /para. Visi pavieniaigręžiniai, eksploatuojantys Kvartero ir Devono vandeningus sluoksnius, yra išsidėstętoliau nuo naujos AE aikštelių nei Visagino vandenvietė.Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių,skirtų centralizuotam vandens tiekimui. Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuonaujos AE aikštelių yra 7 veikiantys požeminio vandens gavybos gręžiniai. 30 kmspinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50 pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių.Latvijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių, skirtųcentralizuotam vandens tiekimui. Taip pat nėra pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių. 30 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50pavienių požeminį vandenį eksploatuojančių gręžinių.Devono vandeningą kompleksą Visagino miesto ir IAE poreikiams eksploatuojantivandenvietė yra 4 km atstumu nuo dabartinės IAE aikštelės. Šis vandeningaskompleksas gerai apsaugotas paviršinės taršos atžvilgiu. Šis teiginys buvo pagrįstasmodeliavimo rezultatais, kurie parodė, kad vanduo, įsifiltravęs IAE aikštelėje, niekadanepateks į Visagino vandenvietę, esant natūraliai požeminio vandens tėkmių būklei(IAE ir UAB „Vilniaus hidrogeologija“ ataskaita, 2003). Tik esant didelei vandensgavybai (40 000 m 3 /para) iš vandeningo komplekso vandenvietės teritorijoje, požeminiovandens tėkmių kryptis pasikeistų, o modeliuojamų elementarių vandens daleliųjudėjimo laikas nuo IAE iki vandenvietės būtų 300–400 metų (Jakimavičiūtė ir kt.,1999). Šis laikotarpis yra daug ilgesnis nei naujos AE eksploatavimo laikas.Taigi, remiantis tyrimų ir modeliavimo duomenimis, galima teigti, jog spūdiniaisluoksniai gerai apsaugoti nuo AE statybos ar eksploatavimo poveikio. Spūdiniopožeminio vandens saugos požiūriu abi aikštelės yra tinkamos AE statybai ireksploatavimui.7.3.3 Poveikio požeminiam vandeniui sumažinimo priemonėsPotenciali požeminio vandens ir eksploatacinių gręžinių kaptažo zonų užteršimo rizikabus minimizuota, naudojant geriausius techninius sprendimus statant ir eksploatuojantAE. Tai pat bus minimizuojama nuotėkų bei kitų taršos būdų rizika, bus įrengtamonitoringo (ankstyvojo perspėjimo) sistema.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 268Yra keli tinkami techniniai sprendimai, siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą.Naujos AE statybos ir eksploatacijos metu visi potencialūs pavojingų medžiagų šaltiniai(pvz., naftos produktų konteineriai, transformatoriai ir kt.) bus talpinami į antriniusapsaugos baseinus. Požeminio vandens tarša bus ribojama nuo visų įrengimų nuvedantgruntinį nuotėkį į drenažo sistemą. Taip pat gruntinio vandens lygis aplink giliaisiekiančias statinių ir įrengimų struktūras bus nuolat pažeminamas, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo galimos taršos.Bus įrengta požeminio vandens monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringasturi būti vykdomas pagal kas 3–5 metus rengiamas požeminio vandens monitoringoprogramas. Šių programų rengimo ir vykdymo tvarka aprašyta dokumente „Ūkiosubjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.101-4578). Ši sistema turi apimti gruntinį vandeningą sluoksnį bei gali apimti pirmą nuopaviršiaus spūdinį vandeningą sluoksnį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2697.4 DIRVOŽEMIS7.4.1 Esama būklėPagal Lietuvos higienos normą HN 60: 2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1357)dirvožemis – viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos,veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiemsorganizmams), ir turintis potencialų derlingumą. Dėl pramoninės statybos teritorija,kurioje yra parinktos aikštelės naujos AE statybai, praeityje buvo smarkiai pakeista.Ignalinos AE trečiojo bloko statyba prasidėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.Statybinės medžiagos ir įrengimai statybos metu buvo saugomi aikštelėje, parinktojeketvirtojo bloko statybai. Šiuo metu trečiojo bloko konstrukcijos ir nebaigti statytistatiniai yra išardyti, anksčiau saugotos medžiagos pašalintos. Teritorijos žemėspaviršius yra išlygintas ir didžiojoje dalyje padengtas technogeniniu supiltiniu gruntu.Parinktose aikštelėse dirvožemio sluoksnis dažniausiai yra nukastas.Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779) gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos,kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama irpanaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas arstatinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arbakaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka.Naujos AE statybai parinktose aikštelėse dirvožemis nebuvo specialiai tiriamas ir galibūti apibūdinamas tik pagal regioninių tyrimų ir kartografavimo duomenis. Naujos AEparinktoms aikštelėms yra būdingi pasotinti bazėmis jauriniai (JRb) ir, vietomis,paprastieji smėlio (SMp) dirvožemiai. Pasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai yrasusiformavę ant glacigeninių molingų ar priemolingų nuogulų, o paprastieji smėliodirvožemiai – ant smėlingų nuogulų. Drėgnose aikštelių vietose ar reljefopažemėjimuose kartais aptinkami žemapelkių durpiniai dirvožemiai (DPz). Jauriniųdirvožemių tankis siekia apie 2 g/cm³, smėlinių – apie 1,2 g/cm³, o durpiniaidirvožemiai yra gana purūs (tankis tesiekia 1,1 g/cm³).Rytų Lietuvos dirvožemiai sąlyginai yra mažai derlingi, jiems būdingas mažas humusokiekis (apie 1–2 %). Tik durpiniai dirvožemiai gali būti laikomi išimtimi, nes juosepaprastai humuso yra daug. Rūgščių-šarmų pusiausvyra (pH rodiklis) smėliniuosedirvožemiuose yra apie 6,4, molinguose – 7,4, o durpiniuose – apie 6,5. Ignalinos AEapylinkėse žemė ir dirvožemis nėra naudojami žemės ūkiui. Dirvožemio cheminėsudėtis paprastai yra panaši į motininės uolienos cheminę sudėtį. Dirvožemio mineralinėdalis susiformuoja iš motininės uolienos ir sudaro apie 90 % jo svorio. Organinędirvožemio dalį (apie 10 % svorio) sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės liekanos irhumusas. Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės – huminorūgštis, fulvorūgštis, humatomelaninė rūgštis, nehidrolizuotoji liekana, bitumai, vaškai,dervos, lipoidai. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto,fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.Svarbiausi elementai dirvožemio mineralinėje dalyje yra fosforas, kalis, azotas, siera,kalcis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yrakalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamaimikroelementais. Dalis pastarųjų yra sunkieji metalai, kurie dažnai būna technogeninėskilmės. Pagal Lietuvos geocheminį atlasą (Kadūnas ir kt., 1999) Ignalinos AE apylinkiųdirvožemių foninės mikroelementų koncentracijos yra pateiktos 7.4-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2707.4-1 lent. Ignalinos AE apylinkių dirvožemių foninės mikroelementųkoncentracijos.ElementasKoncentracija skirtinguose dirvožemiotipuose, ppmSmėliniai Priemolingi DurpiniaiAg 0,065 0,064 0,058As 2,8 3,7 1,7B 27,2 32,7 19,8Ba 291 370 231Co 4,4 6,0 3,3Cr 24,2 42,5 20,5Cu 6,5 11,3 8,7Ga 5,1 7,5 4,0Y 20,7 28,8 16,4Yb 2,5 2,4 2,5La 18,2 26,5 19,2Li 10,7 16,3 7,5Mn 502 600 466Mo 0,65 0,8 0,71Nb 14,5 13,6 9,8Ni 10,1 16,9 11,9P 598 527 680Pb 14,8 14,6 18,1Rb 58 76,6 38,5Sc 2,5 7,7 4,2Sn 1,3 2,3 1,1Sr 68,3 91,2 67,6Th 4,2 7,5 3,8Ti 1916 3075 1870U 1,7 3,0 1,4V 27,5 45,3 31,4Zn 24,7 32,9 29,4Zr 282 363 192Vanduo dirvožemyje yra kelių formų. Pirmoji – hidroskopinis vanduo, kurį stipriai laikodirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C temperatūra.Hidroskopinis vanduo augalams neprieinamas. Antroji forma – plėvelinis, arba silpnaisurištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis judalėtai, augalams sunkiai prieinamas. Trečioji forma – kapiliarinis vanduo. Jis laikosismulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose. Ketvirtoji forma – gravitacinisvanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamasgravitacijos. Vertikali drėgmės migracija dirvožemyje lemia įvairių medžiagų patekimonuo žemės į gilesnius sluoksnius galimybes.Didžiąją parinktų aikštelių paviršiaus dalį dengia technogeniniai supiltiniai gruntai ardirvožemiai. Tik antroje aikštelėje vietomis lokaliai yra išlikęs natūralus dirvožemis.Buvusių statinių vietose abiejose aikštelėse tiek dirvožemyje, tiek giliau slūgsančiuosegruntuose gausu statybinio laužo, vamzdžių ar kabelių likučių. Technogeniniaisupiltiniai gruntai buvo pilami čia nuo pat Ignalinos AE pirmosios eilės statybospradžios. Gruntai buvo pilami iš sunkvežimių, jų netankinant. Šie gruntai yra priemolio,priesmėlio, smėlio, statybinio laužo mišinys. Kai kuriose aikštelių vietose supiltiniųgruntų storymė siekia 10 metrų. Gruntas buvo pilamas į iškastų durpių vietas, o

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 271dažniausiai – į pažemintas reljefo vietas neiškasant durpių. Taigi, yra vietų, kur po piltogrunto sluoksniu slūgso durpės. Balų nuogulos– durpės ir dumblas – sudarė anksčiaubeveik penktadalį tyrimų teritorijos ploto. Dabar šios nuogulos arba iškastos, arba slūgsopo piltinio grunto storyme, arba yra nejudintos. 1988 metais pietrytinėje pirmosiosaikštelės dalyje buvo išaiškinta vieta, kur durpių sluoksnis siekė net 10,8 m. Parinktųaikštelių žemės paviršių dažniausiai dengiančio technogeninio supiltinio grunto(dirvožemio) drėgnis ir plastingumas yra apibūdinti 7.4-2 lentelėje.7.4-2 lent. Technogeninio supiltinio grunto (dirvožemio) drėgnis ir plastingumas.LitologijaDrėgnisTakumo riba PlastingumoribaPlastiškumorodiklisLikvidumorodiklisw n wL wp Ip I LDulkingas molis 0,166 0,316 0,147 0,169 0,112Priemolis 0,151 0,263 0,133 0,130 0,138Priemolis 0,151 0,265 0,130 0,135 0,156Priesmėlis ir dulkingaspriesmėlis0,174Priemolis 0,159 0,262 0,138 0,124 0,169Technogeninis gruntas ar dirvožemis dažniausiai yra be augalijos. Tik antrojojeaikštelėje drėgnuose pažemėjimuose auga krūmokšniai. Šio dirvožemio cheminė sudėtispriklauso nuo jį sudarančių nuogulų cheminės sudėties. Abiejose aikštelėse supiltinįgruntą sudaro dulkingas priemolis. Šias nuogulas sudaro silikatai, karbonatai feldšpatai,plagioklazai ir molio mineralai (montmorilonitas, kaolinitas, hidrožėručiai). Gruntolaidumas vandeniui ir filtracijos koeficientas priklauso nuo jo granuliometrinės sudėties.Juo didesnės dalelės, juo geresnės dirvožemio ar grunto filtracinės savybės. Dulkio irmolio dalelių kiekis parinktų aikštelių supiltiniame grunte siekia 20–30%. Jeipriemolingas gruntas nėra plyšiuotas jo filtracijos koeficientas yra gana mažas. Tačiaugamtinėmis sąlygomis jame būna daug plyšių. Filtracijos koeficientas yra nustatomaslauko bandymų metu. Parinktų aikštelių supiltinio grunto filtracijos koeficientas buvonustatytas geologinio kartografavimo ir specialių tyrimų metu. Lauko bandymaisnustatytas priemolio filtracijos koeficientas kinta nuo 0,14 iki 0,34 m per parą. Dulkingųir smėlingų gruntų filtracijos koeficientas siekia 0,45 m per parą (Marcinkevičius ir kt.,1995; Keraševičius ir Kropas, 2006).Filtracijos koeficientas apibūdina prisotintą filtraciją. Tačiau viršutinė dirvožemio irgrunto dalis yra neprisotinta vandeniu ir sudaro aeracijos zoną virš gruntinio vandenslygio. Vandens ar drėgmės migracija čia vyksta pagal kapiliarinio judėjimo dėsnius irpriklauso nuo slėgio dirvožemio porose. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad drėgmėsvertikalios migracijos aeracijos zonoje greitis kinta nuo 1 iki 2 m per metus. Molinguosegruntuose jis siekia 1, o smėlinguose – 2 m per metus. Parinktose aikštelėse aeracijoszonos storis kinta nuo 1 iki 5 m.Drėgmės migracija taip pat priklauso ir nuo dirvožemio sorbcinių savybių. Šios savybėsnebuvo specialiai tirtos naujos AE statybai parinktose aikštelėse. Tačiau pagalankstesnių Lietuvos dirvožemių tyrimų rezultatus yra žinoma, kad glacigeninių nuogulųir jų pagrindu susidariusių dirvožemių sorbcinė talpa yra gana didelė. Pavyzdžiui,priemolio sorbcinė talpa naftos produktams siekia 15 mg/kg.Dirvožemio tarša paprastai yra pastebima viršutiniame (0–10 cm gylyje) arbaariamajame (0–25 cm gylyje) dirvožemio sluoksnyje. Natūralus dirvožemioapsivalymas priklauso nuo dirvožemio tipo, klimatinių sąlygų ir teršalų pobūdžio.Teršalai greitai migruoja smėlio dirvožemiuose, o molingi juos sorbuoja. Esant drėgnam

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 272ir šiltam klimatui, teršalai iš dirvožemio išplaunami greičiau negu esant šaltam irsausam klimatui. Kai kurie toksiški sunkieji metalai nedegraduoja ir kaupiasidirvožemyje, vandenyje, dugno nuosėdose, augaluose ir gyvūnų organizmuose.Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą (žr. 9 skirsnį „Monitoringas“)dirvožemio kokybė yra pastoviai stebima. Radionuklidų koncentracija dirvožemyjestebima IAE teritorijoje, kurioje yra ir NAE alternatyvios aikštelės, sanitarinės apsaugoszonoje ir stebėjimo zonoje, iš viso 7 nuolatinio stebėjimo postuose (438 pastatas,sandėlių ūkis, Visagino miesto ligoninė, Tilžė, Turmantas, Čepukai, Ignalina)Duomenys apie radionuklidų koncentracijos regiono dirvožemyje vidurkį yra pateikti7.4-3 lent.7.4-3 lent. Radionuklidų savitasis aktyvumas Ignalinos AE regiono dirvožemiuose(IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008).MetaiSavitasis aktyvumas dirvožemyje, Bq/kgIš viso(išskyrus Ra, Th, K)Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Sr-90* Ra-226 Th-228 К-40 Bq/kg Bq/m 21999 7,89 1,28 0,17 0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 273tyrimų duomenimis gana didelis dirvožemio ir supiltinių silpnų gruntų tūris turės būtipašalintas tiek pirmoje, tiek antroje aikštelėje. Pašalinto grunto saugojimui yra parinktosaikštelės A ir B (7.4-1 pav.), kurių kiekvienos plotas siekia 24 ha. Kiekvienoje aikštelėjegalės būti saugoma 700 000 m³ grunto. Pašalintas dirvožemis ir gruntas bus saugomasparinktoje aikštelėje, supilant pylimą. Dalis pašalinto grunto bus sugrąžinta į statybosaikštelę, o kita dalis liks galutiniam saugojimui. Statant 2 reaktorius, 1 300 000 m³grunto bus sunaudota statybos aikštelėje. Dirvožemis ir gruntas, kuris bus pašalintas,nėra vertingas. Jame humuso kiekis yra labai mažas ar iš viso jo nėra. Augalųdirvožemyje auga labai mažai, taigi poveikis aplinkai dėl dirvožemio pašalinimo busnežymus.AB7.4-1 pav. Preliminarios statybos metu pašalinto grunto saugojimo aukštelių vietos: A-pirmajai statybos aikštelei, B- antrajai aikštelei.Potencialūs dirvožemio taršos šaltiniai iki naujos AE eksploatavimo pradžios gali būtitransporto priemonės, įrengimai, cheminės medžiagos, naudojamos statyboje, irnuotėkos iš laikinųjų statinių. Statybos metu taip pat gali padidėti švino, cinko ar naftosproduktų koncentracijos dirvožemyje. Statyba truks 5–7 metus, kas yra per trumpaslaikas atsirasti ženklesniems dirvožemio cheminės sudėties pokyčiams. Minėtaspoveikis dirvožemiui bus trumpalaikis.Galima dirvožemio tarša dėl užteršto oro statybos metu bus labai maža, o eksploatacijosmetu – nepastebima, nes, veikiant elektrinei oro tarša bus eliminuota. Naujoji AE bussuprojektuota taip, kad dirvožemio tarša normalios eksploatacijos metu busnereikšminga. Bus užkirstas kelias bet kokiems pratekėjimams iš chemikalų saugyklųarba nuotekų rinktuvų. Todėl negali vykti joks ženklus teršalų kaupimasis arpernešimas. Nedidelės dirvožemio taršos atveju taršos pernešimas negalės vykti dėlaukščiau aprašytų dirvožemio savybių.Statybos metu tam tikras kiekis iškasto dirvožemio bus pakeistas tinkamesnėmismedžiagomis. Užpildymo medžiagos bus pasirinktos pagal jų tinkamumą statybosaikštelei. Cheminė dirbtinio dirvožemio sudėtis priklausys nuo to, iš kokių nuosėdų jisbus sudarytas. Dirbtinio dirvožemio pralaidumas ir hidraulinis laidumas priklausys nuodalelių dydžio.Planuojamos naujosios AE aikštelės yra veikiančios Ignalinos AE pramoninėje zonoje,kur aikštelių gamtinis dirvožemis jau anksčiau buvo pakeistas. Todėl naujosios AEstatyba, eksploatavimas ir eksploatavimo nutraukimas nedarys reikšmingo poveikioaikštelių dirvožemio biologiniam aktyvumui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 274Pašalinus dirvožemio ir grunto sluoksnį, žemės paviršiuje slūgsos gilesnieji kvarteronuogulų sluoksniai. Šios nuogulos yra sąlygiškai švarios. Dėl naujos AE įrenginių irpastatų apkrovos šios nuogulos (gruntai) bus sutankinti. Sutankėjimo laipsnis ir galimiįsėdžiai yra prognozuojami ir bus apskaičiuoti pagal lauko tyrimų rezultatus vėlesniameprojekto etape.Numatoma, kad normalios naujos AE eksploatacijos metu, radiologinis poveikisdirvožemiui bus nežymus, todėl jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, susidariusios dėlradionuklidų patekusių į dirvožemį, bus taip pat labai nežymios.Planuojama ūkinė veikla nesukels dirvožemio erozijos ar kitų nepageidaujamų procesų.Iki naujos AE eksploatavimo pradžios turi būti parengta kompleksinė aplinkosmonitoringo programa. Rengiant šią programą, turi būti atlikti ekogeologiniai tyrimai irįvertintas esamas dirvožemio užterštumas radionuklidais. Jeigu tyrimai nustatysdirvožemio ar supiltinio grunto, kuris NAE statybos metu bus pašalintas ireksploatavimo metu saugojamas aikštelėse, užterštumą radionuklidais, NAE aplinkosmonitoringo programoje bus numatyta papildoma tų pašalintų gruntų stebėsena dar priešpradedant eksploatuoti naują AE.7.4.3 Poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonėsStatybos darbai bus vykdomi naudojant įrangą, kuri yra sukonstruota taip, kad būtųišvengta dirvožemio erozijos ar pavojingų cheminių medžiagų (degalų, tepalų)išsiliejimo į dirvožemį. Statybai reikalingos medžiagos bus saugomos pastatuose arbabetonuotose aikštelėse ir bus izoliuotos nuo aplinkos. Nuotėkos iš laikinųjų pastatų bussurenkamos ir išvežamos į nuotėkų valymo įrenginius.Iškastas dirvožemis ir gruntas bus saugomas sąlygiškai trumpą laiką (1–2 metus).Saugojimo aikštelių plotas bus kiek įmanoma mažesnis, siekiant sumažinti fizinįpoveikį aplinkai. Pasibaigus statybai, nukastas gruntas bus panaudotas aplinkossutvarkymui, nedidelių pakilumų suformavimui. Kraštovaizdis bus kuriamas pagalspecialų projektą.Siekiant išvengti dirvožemio taršos naujos AE aikštelėje, tam tikrose vietose žemėspaviršius bus padengtas nelaidžia vandeniui medžiaga. Kitose vietose bus pasėta pieva,apsodinti dekoratyviniai augalai. Mažą galimų teršalų kiekį iš dirvožemio galės pašalintiaugalai.Nauja AE bus suprojektuota taip, kad būtų išvengta cheminės ir radiologinės aplinkostaršos. Visi nuotėkų šalinimo technologiniai įrenginiai bus konstruojami iš sąlygiškainelaidžių skysčiams medžiagų. Tinkamos elektrinės eksploatacijos metu dirvožemiotarša bus neįmanoma.Galimų aplinkos kokybės pokyčių valdymui bus vykdomas naujos AE aplinkoskompleksinis monitoringas, kurio metu bus stebima ir dirvožemio kokybė. Pastebėjusneigiamus dirvožemio kokybės pokyčius, bus imtasi techninių priemonių jo atkūrimui.galimos techninės priemonės yra mechaninis užteršto dirvožemio pašalinimas(nukasimas) arba dirvožemio valymas vietoje (in situ), sukeliant dirbtinius fizikiniusprocesus (pavyzdžiui, elektrolizę) ar panaudojant specialias medžiagas (pavyzdžiui,sorbentus).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2757.5 GEOLOGIJA7.5.1 Esama būklėArealo piečiau Drūkšių ežero geologinė sandara ir jos ypatumai yra išsamiai apibūdinti,remiantis visais ankstesnių tyrimų duomenimis, esančiais Valstybinėje geologijosinformacijos sistemoje. Naujai AE parinktos aikštelės apibūdintos, naudojant tiekgeologinio kartografavimo fondinę medžiagą, tiek specialių tyrinėjimų medžiagą.7.5.1.1 Prekvartero uolienosIgnalinos atominės elektrinės rajonas yra Rytų Europos platformos dviejų stambiųregioninių tektoninių struktūrų – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės ir Latvijos balnosandūros zonoje. Todėl jo struktūrinės tektoninės sąlygos yra sudėtingos. Pagalkristalinio pamato paviršiaus reljefą čia išskiriamos žemesnės eilės tektoninės struktūros(blokai): Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas, Rytų Drūkšių įlinkis(grabenas) ir Pietų Drūkšių pakilimas. Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas,Rytų Drūkšių pakilimas priklauso Latvijos balnui, Pietų Drūkšių pakilimas – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizei, o Drūkšių įlinkis (grabenas) – minėtųjų regioninių struktūrųsandūros zonai (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Kristalinis pamatas slūgso apie 720 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Jį sudaro apatinioproterozojaus uolienos – dažniausiai biotito ir amfibolo sudėties gneisas, granitas,migmatitas ir kt. Prekvartero uolienų nuosėdinės dangos storis regione kinta nuo 703 iki757 metrų. Ją sudaro vendo komplekso ir paleozojaus uolienos. Vendo kompleksąsudaro gravelitas, įvairiagrūdis feldšpato-kvarcinis smiltainis, aleurolitas ir argilitas.Paleozojaus geologinį pjūvį sudaro apatinio ir vidurinio kambro, ordoviko, apatiniosilūro ir vidurinio bei viršutinio devono uolienos (7.5-1 ir 7.5-2 pav.). Apatinį kambrąsudaro įvairaus rupumo, dažniausiai smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis kvarcinis,kvarcinis-glaukonitinis smiltainis, aleurolitas ir molis, apatinį ir vidurinį kambrą –smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis smiltainis, ordoviką – klinties ir mergelio sluoksniai,apatinį silūrą – domeritas ir dolomitas, vidurinį devoną – gipsinga brekčija, domeritas,dolomitas, taip pat smulkaus ir smulkučio smėlio, smiltainio, aleurolito ir moliosluoksniai, viršutinį devoną – smulkaus ir smulkučio smėlio bei smiltainio, aleurolito irmolio sluoksniai. Vendo komplekso storis – 135–159 m, bendras apatinio ir viduriniokambro uolienų storis – 93–114 m, ordoviko – 144–153 m, silūro – 28–75 m, devonouolienų storis siekia 250 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2767.5-1 pav. Naujos AE rajono prekvartero geologinis žemėlapis (Marcinkevičius ir kt.,1995): 1 – kvartero dariniai (pjūvyje); viršutinio devono svitos: 2 – Stipinai; 3 – Tatula –Įstra; 4 – Suosa – Kupiškis; 5 – Jara; 6 – Šventoji; vidurinio devono svitos: 7 – Butkūnai;8 – Kukliai; 9 – Kernavė; 10 – Ledai; 11 – lūžis; 12 –geologinio-tektoninio pjūvio linija; 13 –gręžinys; 14 – Ignalinos AE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2777.5-2 pav. Naujos AE rajono geologinis pjūvis (Marcinkevičius ir kt., 1995): 1 – kvarteras:morena, smėlis, aleuritas ir molis; 2 – vidurinis ir viršutinis devonas: smėlis, smiltainis,aleurolitas, molis, domeritas, dolomitas, brekčija; 3 – apatinis siluras: domeritas,dolomitas; 4 – ordovikas: klintis, mergelis; 5 – apatinis-vidurinis kambras Aisčių SerijaLakajų svita: smiltainis; 6 – apatinis kambras Rudaminos-Lontovo svitos: argillitas,aleurolitas, smiltainis; 7 – vendas: smiltainis, gravelitas, aleurolitas, argillitas; 8 –apatinisproterozojus: granitas, gneisai, amfibolitas, milonitas; struktūriniai kompleksai: 9 –hercininis; 10 – kaledoninis; 11 – baikalinis; 12 – kristalinis pamatas; 13 – ribos tarpsistemų; 14 – ribos tarp kompleksų; 15 –lūžiai.

7.5.1.2 Regiono kvartero nuogulos ir geomorfologijaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 278Arealas piečiau Drūkšių ežero yra Baltijos aukštumų distalinėje dalyje, atsitraukiančioNemuno amžiaus ledyno suformuotame kraštinių darinių ruože, Gaidėsglaciodepresijoje, esančioje į pietus nuo Drūkšių ežero (Marcinkevičius ir kt., 1995).Didžiąją glaciodepresijos dalį užima moreninių kalvų, volų ir į volus panašių formųlaukai ir masyvai. Kalvos – vidutinės ir smulkios, jų viršūnės plokščios, o šlaitainuožulnūs. Vyrauja 155–165 m absoliutinio aukščio kalvos, o į šiaurės rytus nuoDrūkšių ežero jų aukštis siekia ir 170–172 m. Būdingos fliuvioglacialinės irlimnoglacialinės kalvos, volai, limno- ir fliuviokeimai, ozai ir į ozus panašūs volai.Pažemėjimai tarp kalvų, esantys 141–145 m absoliutiniame aukštyje, dažnai užpelkėję. Įpietus nuo Ignalinos AE, Gaidės glaciodepresijoje, išsiskiria Čebarakų masyvas, kuriopaviršius padengtas plona zandrinio smėlio danga. Jo paviršius plokščias, vietomissmulkiai kalvotas, su termokarstinėmis įdaubomis. Daugelyje vietų iš po zandriniosmėlio kyšo vidutinės ir smulkios moreninės kalvos. Ignalinos AE apylinkėse vyraujasmulkiai kalvotas moreninis reljefas.Kvartero nuogulos slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais išraižyto, pokvarterinio paviršiaus(7.5-3 pav.). Jų storis regione kinta nuo 62 iki 260 m. Kvartero storymę sudaroviduriniojo ir viršutiniojo pleistoceno bei holoceno nuogulos. Nustatytos viduriniojopleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žemaitijos, Medininkų ledynų bei viršutiniojopleistoceno Viršutiniojo Nemuno Grūdos ir Baltijos stadijų ledynų ir jų tirpsmovandenų paliktos nuogulos. Kvartero nuogulų storymėje aplink Drūkšių ežerą vyraujaglacialinės nuogulos (morena) – moreninis priemolis bei priesmėlis, čia slūgsančiosvietomis iki 60–80 m gylio be smėlingų tarpmoreninių sluoksnių (7.5-4 pav.). Betdažniausiai storymėje moreninis priesmėlis arba priemolis sluoksniuojasi su įvairausgrūdėtumo smėlių, aleuritų arba molių sluoksniais (7.5-6 pav.). Vyraujantistarpmoreninių nuogulų storis yra nuo 10–15 iki 25–35 m (molio sluoksnių storis – nuo0,5–1 iki 50–70 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).Regiono paviršius sudarytas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno bei jotirpsmo vandenų paliktų nuogulų. Vyrauja kraštiniai glacialiniai dariniai (morena),sudarantys didžiąją įvairiai kalvotą regiono paviršiaus dalį. Pavienės kalvos bei jųmasyvai supilti iš įvairaus grūdėtumo smėlių: tai ozų, keimų ir kitokios tirpusio ledoplyšius užpildžiusios nuogulos. Tarp Drūkšių ir Švento ežerų duburių suklotossmėlingos ledyno tirpsmo vandenų srautų nuogulos, kurių storis vietomis siekia net 40–50 m. Kai kurių kalvų viršūnės arba paviršiaus pažemėjimai apkloti nestoru (2–4 mstorio) molio sluoksniu.Holoceno (poledynmečio laikotarpio) nuogulos – tai aliuvinės, ežerinės nuosėdos,deliuvis (šlaitų nuogulos) ir pelkių nuogulos (durpės). Jos išplitę visos teritorijospaviršiuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2797.5-3 pav. Naujos AE rajono pokvartero paviršiaus schema: 1 – paleoįrėžiai; 2 –pokvartero paviršiaus isohipsės, m; 3 – Gręžiniai ir pokvartero paviršiaus absoliutusgylis; 4 – Ignalinos AE (autoriai: R. Kanopienė, V. Marcinkevičius).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2807.5-4 pav. Naujos AE regiono kvartero geologinis žemėlapis (originalo mastelis 1:50 000,autorius: R. Guobytė (Marcinkevičius ir kt., 1995)).

7.5-5 pav. Kvartero geologinio žemėlapio legenda.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 281

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2827.5-6 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis A–A (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2837.5-7 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis B–B (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2847.5.1.3 Siūlomų aikštelių geologinės sąlygosKristalinis pamatasKristalinis pamatas slūgso labai nevienodame 550–750 m gylyje nuo žemės paviršiaus.Tai yra todėl, kad kristalinis pamatas (7.5-2, 7.5-8 pav.) yra suskaidytas į nevienododidumo skirtingai iškilusius vienas kito atžvilgiu struktūrinius blokus. Šių blokųnevienodo iškilimo amplitudė Ignalinos AE apylinkėse siekia 55 m. Pačios IAEpramoninėje teritorijoje kristalinio pamato paviršiaus altitudės sudaro nuo minus 561,2m (gręž. P6) iki minus 581,4 m (gręž. P5), o absoliutinio aukščio izolinija, kertanti IAEpramoninę aikštelę, lygi minus 575 m.Kristalinio pamato uolienos yra ankstyvojo-vidurinio proterozojaus amžiaus. PrieDrūkšių ežero, kiek į šiaurę nuo IAE pramoninės teritorijos išgręžtas gilusis gręžinyspasiekė kristalinio pamato uolienas 732 m gylyje (Vaitonis ir kt., 1976; Juozapavičius irJuodkazis, 1987). Į šias uolienas įsigręžta iki 781 m gylio. Šiame gylio tarpsnyje nuo781 iki 732 m kristalinio pamato uolienos yra granito gneisas, amfibolitas ir kristalinisskalūnas.Ant dislokuoto kristalinio pamato paviršiaus slūgso nuosėdinių uolienų danga, kuriojeišskiriamos vendo, kambro, ordoviko, silūro, devono ir kvartero geologinių sistemųuolienos.Nuosėdinės uolienosGiliųjų gręžinių, išgręžtų gretutiniuose plotuose, duomenys rodo, kad tektoniniųdeformacijų suskaidytą blokinės sandaros kristalinį pamatą dengia viršutinioproterozojaus geologinio amžiaus vendo kompleksui priskiriamos uolienos, o dislokuotąir išplautą vendo komplekso storymės paviršių dengia apatinio kambro terigeninėsuolienos. Vendo kompleksas slūgso 732–596 m gylio intervale. Jį sudaro margaspalvissmiltainis ir aleurolitas.Argilito ir smiltainio sluoksnis su litifikuoto molio sluoksneliais, slūgsantis virš vendokomplekso 598–585 m gylio tarpsnyje, priskiriamas apatiniam kambrui. Viduriniokambro margaspalvis smulkiagrūdis smiltainis slūgso 585–570 m gylio intervale. Šįvidurinio kambro sluoksnį nedarniai dengia kaledoninio komplekso uolienos.Tiriamosios teritorijos geologiniame pjūvyje apatinio ordoviko geologinio amžiausšviesiai pilka klintis ir smiltainis slūgso ant vidurinio kambro uolienų 570–507,2 mgylio tarpsnyje, vidurinio ordoviko klintis ir mergelis slūgso 507,2–496,2 m gyliointervale, o viršutinio ordoviko šviesiai pilka klintis slūgso 496,2–440,1 m gyliotarpsnyje.Ordoviko sistemos uolienas nedarniai dengia apatinio silūro geologinio amžiaus šviesiaipilkas dolomitinis mergelis, kurio sluoksnis yra 440,1–354 m gylyje. Viršutinio silūrodolomitas, klintis ir mergelis tiriamoje teritorijoje slūgso 354–220 m gylio intervale.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2857.5-8 pav. Kristalinio pamato paviršiaus struktūrinė schema: 1 – tektoninių struktūrų(blokų) ribos; 2 – šiaurės Zarasų pakopa; 3 – Anisimovičių gabenas; 4 – rytų Drūkšiųpakilimas; 5 – Drūkšių įlinkis (grabenas); 6 – pietų Drūkšių pakilimas; 7 – stratoizohipsėsabs.a.m.; 8 –tektoniniai lūžiai, nustatyti pagal aeromagnetinės ir gravitacinės nuotraukosduomenis; 9 – tektoniniai lūžiai, numatyti pagal seisminės žvalgybos duomenis; 10 –gręžinys: skaitiklyje – gręžinio numeris, vardiklyje – kristalinio pamato paviršiausabsoliutinis aukštis, m; 11 – geologinio pjūvio linija; 12 – Ignalinos AE; 13- naujaielektrinei siūlomos aikštelės. (Pagal Marcinkevičių ir kt., 1995).Ant silūro sistemos uolienų išplauto paviršiaus slūgso hercininio komplekso uolienos.Tai viduriniam devonui priklausantis šviesiai pilkas aleurolitas, smiltainis ir dolomitas.Šios uolienos tiriamoje teritorijoje slūgso labai nevienodai ir galima tik prognozuoti,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 286kad gręžinys galėtų šį sluoksnį pasiekti 220–119,5 m gylio intervale. Kai kuriuosegręžiniuose (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995; Juozapavičius irJuodkazis, 1987), kurie yra išgręžti tiriamosios teritorijos rajone kiek į pietvakarius nuoDrūkšių ežero, devono sistemos smiltainio ir aleurolito storymė siekia 76–77 m, o kitosevietose ši storymė arba visiškai išplauta paleoįrėžiuose, arba likusi nedidelio storio.Vidurinio devono Narvos horizonto uolienos Ignalinos AE rajone sudaro 86–98 mstorio regioninę vandensparą. Išplautų devono sistemos uolienų paleoįrėžiais eroduotosevietose (7.5-1 pav.) Narvos vandensparinis horizontas daug plonesnis, o kai kur jo storistesiekia vos 5 m. Vidurinio-viršutinio devono Šventosios–Upninkų smiltainio storymėIgnalinos AE rajone vietomis visiškai išplauta, kitur likusi tik apatinė eroduotosstorymės dalis. Tiriamoje teritorijoje Upninkų serijos Kuklių ir Butkūnų svitų smiltainisir aleurolitas sudaro erozijos išraižytą ikikvarterinį paviršių, kurį dengia kvarterinėsledynmečiais susiformavę nuogulos ir nuosėdos.Kvartero nuogulosŠi labai sudėtingos sandaros ir labai nevienoda kvartero geologinio amžiaus nuogulų irnuosėdų storymė sudaryta iš ledynmečiais susidariusių nuogulų ir nuosėdų. Šiaistorymei priskiriamos ir dabartinės holoceninės nuogulos (durpės, sapropelis, sudurpėjęnuogulos) ir technogeniniai gruntai. Kvartero nuogulų ir nuosėdų storymė rajone siekiaapytiksliai 120 m. Nuogulų storis priklauso nuo paviršiaus reljefo altitudės irikikvarterinio paviršiaus absoliutinių aukščių.Kadangi aikštelėse nebuvo gręžiami gręžiniai gilesni kaip 50 m, tai kvartero nuogulų irnuosėdų storymės dalį, slūgsančią giliau kaip 50 m iki 120 m gylio galima apibūdinti tikatsižvelgiant į gretutinių teritorijų bei Ignalinos AE pramoninės teritorijos geologinėssandaros dėsningumus.Sudėtingame kvartero sistemos nuogulų geologiniame pjūvyje galima išskirti keliųledyno antslinkių glacigeninius darinius. Šių nuogulų storymė sudaryta iš žvyniniųsustumtiniųir monolitinių sluoksnių ir lęšių, kurių sandaroje vyrauja moreniniaipriemoliai ir priesmėliai. Šiuos monolitinius ar skeldiškus sustumtinius sluoksnius skirialimnoglacialinių ir fliuvioglacialinių nuosėdų sluoksniai ir lęšiai.Aikštelė Nr. 1Pirmoji aikštelė yra Ignalinos AE pramoninės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje. Pietinėriba yra arti vakarų–rytų transporto juostos, vakarinė riba sutampa su trečiojoenergetinio bloko griuvenų ruožu, o iš šiaurės ir šiaurės vakarų tyrimų teritoriją ribojaDrūkšių ežero pakrantėje įrengtų hidrotechnikos kanalų ruožas. Iš šiaurės ir šiaurės rytųteritoriją supa nuleidžiamųjų hidrotechnikos įrenginių atskirtas 100–200 m Drūkšiųežero pakrantės ruožas, toliau į šiaurę pereinantis į pusiasalį.Geomorfologiniu požiūriu aikštelės teritorija yra Baltijos aukštumos dalis. Jospaviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo Baltijos ledyno pakrašty. Tai tipiškaskraštinių moreninių darinių reljefas. Pietinėje dalyje paviršiaus reljefas priklausovadinamosios Gaidės glaciodepresijos Čebarakų masyvui (Vaitonis ir kt., 1976), kuriopaviršius daugelyje vietų padengtas plona zandrinio smėlio danga. Čebarakųgeomorfologinio masyvo paviršius plokščias, vietomis smulkiai kalvotas, su labaidažnomis reljefe lėkštomis termokarstinėmis duobėmis, įdaubomis.Šiaurinės aikštelės dalies reljefui būdingas lėkštas užpelkėjusios banguotos lygumosperėjimas į pelkėtą Drūkšių ežero pakrantę. Šiaurinės ir rytinės dalies paviršiausabsoliutiniai aukščiai keliais metrais, o vietomis metru ar net mažiau viršija Drūkšiųežero vandens lygio absoliutinį aukštį, kuris sudaro vidutiniškai per metus 141,5 m.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 287Geomorfologiniu aspektu vertinant aikštelę, galima sakyti, kad jos pietinės daliesgamtinis reljefas yra visiškai pakeistas IAE trečiojo energobloko statybos vietoje, okitos šio statybos sklypo dalys – suplaniruotos žemės darbų eigoje. Buvusių pelkiųvietose durpės visiškai ar iš dalies iškastos, užpiltos smėliu, žvyru, kitu supiltiniugruntu. Supiltos privažiavimo kelių sampylos. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje,prišlietoje prie hidrotechnikos kanalų, pirminis gamtinis reljefas pažeistas iškasų,sampylų, kitų technogeninio reljefo formų. Tačiau ir pietinės, ir šiaurinės daliesdabartinio planiruojamo paviršiaus nuolydis yra šiaurės ir šiaurės rytų, Drūkšių ežeropakrantės kryptimi.Aikštelės teritorijoje pačią apatinę kvartero storymės dalį sudaro Dzūkijos svita. Šiossvitos glacigeninės nuogulos (gIIdz) slūgso tiesiog ant eroduoto prekvartero paviršiaus.Dzūkijos svitos morena masyvi, monolitinė ar mažai plyšiuota. Tai moreninis priemolisir priesmėlis su žvirgždu ir gargždu. Dzūkijos svitos nuogulas kai kur dengiatarpmoreninės proglacialinės nuogulos – akvaglacialinis smėlis ar žvyras.Glacigeniniai Dainavos svitos dariniai (gIIdn) išplitę labai nevienodai, lokaliai.Glacigeniniai Dainavos svitos moreniniai dariniai – moreninis masyvus priemolis sužvirgždu ir gargždu sudaro lokalinius lęšius ir sluoksnius, kurių storis gali siekti daugiaukaip 10 m (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Vidurinio pleistoceno tarpmoreniniai dariniai – akvaglacialinis smėlis irlimnoglacialinis aleuritas – slūgso tiriamos teritorijos kvartero nuogulų pjūvio apatinėjedalyje, po Žemaitijos glacigeninėmis nuogulomis. Žemaitijos svitos (gIIžm) moreninispriemolis turi mažiau žvirgždo ir gargždo intarpų už Dainavos moreną (Marcinkevičiusir kt., 1995; Juozapavičius ir Juodkazis, 1987).Medininkų svitos glacigeniniai dariniai (gIImd) sudaro limnoglacialinių,fliuvioglacialinių ir glacialinių nuogulų kompleksą (lgIImd, fIImd, gIImd). Medininkųmoreniniai dariniai – moreninis priesmėlis ir priemolis – yra būdingos rudos ir rusvairudos spalvos ir turi daug nuosėdinių uolienų žvirgždo ir gargždo. Medininkų svitoslimnoglacialinis molis (lgIImd) gręžiniuose pastebėtas šalia tiriamosios teritorijos.Viršutinio pleistoceno Grūdos morena sudaro tiriamos teritorijos geologinio kvarterosistemos pjūvio dalį (gIIIgr). Grūdos moreninis priemolis yra išskirtas Ignalinos AEpramoninės teritorijos geologiniuose pjūviuose. Grūdos moreninės nuogulos sudaroištisinius sluoksnius, kurie yra Baltijos pagrindinės morenos bei Baltijos posvitėskraštinių moreninių darinių pagrindas.Baltijos kraštiniai moreniniai dariniai (gtIIIbl) formuoja gamtinį reljefą, o glacigeninėsnuogulos sudaro IAE statinių natūralų pagrindą. Taigi, Baltijos posvitėsfliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir glacialinės nuogulos yra tiriamosios daliesteritorijos natūralūs gruntai, tiriami ir vertinami inžineriniu geologiniu ir geotechniniuaspektu.Kvartero sistemos nuogulų storymės geologinį pjūvį užbaigia dabartinės holoceninėsnuogulos, kurios sudaro silpnų gruntų masyvus. Tai morenos duburiuose susiklostęlimninės nuogulos ir nuosėdos, balų durpės ir sudurpėję gruntai bei sampylų supiltiniaigruntai (tIV) (Jonušas ir kt., 2006).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2887.5-9 pav. Pirmosios aikštelės schematizuotas geologinis- hidrogeologinis pjūvis.Nuogulų genezė:1 – pelkių, 2 – fliuvioglacialinės, 3 – glacialinės nuogulos;tarpmoreniniai spūdiniai vandeningi sluoksniai: 4 – Baltijos–Grūdos, 5 – Grūdos–Medininkų, 6 – Medininkų–Žemaitijos, 7 – Žemaitijos–Dainavos, 8 – Dainavos–Dzūkijos, 9– Dzūkijos fliuvioglacialinių nuosėdų; mažai laidūs sluoksniai (sąlyginės vandensparos):10 – Grūdos, 11 – Medininkų, 12 – Žemaitijos, 13 – Dainavos, 14 – Dzūkijos glacialinės; 15– durpė, 16 – sapropelis; 17 – smėlis, smulkutis smulkus; 18 – smėlis įvairus; 19 –žvirgždas; 20 – aleuritas; 21 – molis; 22 – priemolis; 23 – prekvartero uolienos; 24 –išbandytas gręžinys ir išbandyto horizonto vandens pjezometrinis lygis (skaitmuo –mineralizacija, g/l) (pagal Keraševičių ir Kropą, 2006)Aikštelė Nr. 2Aikštelė Nr. 2 yra vakarinėje Ignalinos atominės elektrinės pramoninės teritorijosdalyje. Aikštelė priklauso Baltijos aukštumų daliai – Aukštaičių aukštumosgeomorfologiniam rajonui, Gaidės kalvotos moreninės pakilumos mikrorajonui.Aikštelės paviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijosledyno pakraštyje.Aikštelės žemės paviršiuje ryškėja keletas neaukštų, 3–6 m aukščio kalvelių. Žemėspaviršiaus absoliutinis aukštis žemėja šiaurės kryptimi, Drūkšių ežero link. Aikštelėspaviršius buvo pakeistas Ignalinos AE statybos metu. Šiuo metu aikštelėje yra išlikękeletas elektros srovės paskirstymo stočiai priklausiusių pastatų dalių.Prekvartero uolienos aikštelės teritorijoje buvo tirtos ir kartografuotos tik paskutiniojokompleksinio 1: 50 000 mastelio geologinio kartografavimo metu. Detalesniųgeologinių ir inžinerinių geologinių tyrimų gylis siekė 20 m. Remiantis keleto įvairiųtyrimų rezultatais, iki 20 m gylio kvartero nuogulų storymę sudaro viršutiniojopleistoceno glacigeninės (gIII bl), fliuvioglacialinės (fIII bl) kraštinių darinių nuogulosir šiuolaikinės (holoceno) biogeninės (bIV), limninės (lIV) bei technogeninės (tIV)nuogulos (7.5-10 pav.). Technogeninės nuogulos – tai supiltiniai gruntai, kuriuos sudaroprieš išlyginimą aikštelės paviršiuje slūgsojusios nuogulos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2897.5-10 pav. Schematizuotas antrosios aikštelės geologinis pjūvis.Glacigenines nuogulas sudaro moreninis priemolis ir priesmėlis. Šios nuogulos slūgso0,5–1,0 m gylyje pietinėje aikštelės dalyje ir 5,5–10 m gylyje šiaurinėje dalyje.Glacigeninių nuogulų bendras vidutinis storis aikštelėje siekia 20–25 m. Šios nuogulossusiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno pakraštyje (gtIII bl) irpriešpaskutiniojo apledėjimo Medininkų ledyne (dugninė morena gII md). Medininkųmoreninės nuogulos slūgso 137–151,2 m absoliutiniame aukštyje. Vietomis aikštelėjeglacigenines nuogulas dengia įvairus fliuvioglacialinis smėlis. Smėlio sluoksnio storisnėra didelis ir kinta nuo 0,5 m didžiojoje aikštelės dalyje iki 5 m negiliuosepaleoįrėžiuose. Sluoksnio slūgsojimo gylis kinta nuo 1,0 iki 9,2 m. Šios smėlingosnuogulos priskiriamos Baltijos stadijos kraštiniams fliuvioglacialiniams dariniams (ftIIIbl). Didžiąją aikštelės žemės paviršiaus dalį dengia technogeninės nuogulos (supiltinisgruntas), kurias sudaro mažo tankumo, vietomis uždurpėjęs dulkingas priemolis.Technogeninių nuogulų (tIV) storis kinta nuo 0,5 iki 11 m. Didžiausias supiltinio gruntostoris yra būdingas šiaurinei aikštelės daliai (Krainiukovas ir kt., 1986).Inžineriniu geologiniu požiūriu pakankamo stiprumo statinių pagrindu gali būtilaikomos tik viršutinio ir vidurinio pleistoceno glacigeninės nuogulos. Naujos AEpastatų statybos vietose silpni biogeniniai, limniniai ir supiltiniai gruntai turės būtinukasti ir pašalinti nuo abiejų aikštelių žemės paviršiaus.7.5.1.4 Tektoniniai lūžiaiNaujos AE apylinkėse nustatyti dviejų tipų tektoniniai lūžiai: ikiplatforminiai –nekertantys nuosėdinės dangos ir platforminiai – kertantys nuosėdinę dangą. Nuosėdinędangą kertantys lūžiai yra sublatuminės, submeridianalios, šiaurės vakarų ir šiaurės rytųkrypčių. Ryškiausiai išsiskiria Drūkšių įlinkio (grabeno) ir Anisimovičių grabeno lūžiųserijos. Drūkšių grabenas, kurio plotis 3–5 km, yra sudėtinga tektoninė struktūra,sudaryta iš trijų 0,5–1,5 km pločio juostų. Vidurinė grabeno dalis iškelta ir sudarohorstą. Lūžių ilgis – virš 20 km. Horstą ribojančių lūžių amplitudės – 25–55 m, iššiaurės ir pietų įlinkį (grabeną) ribojančių lūžių amplitudės siekia 10–20 m. Lankoformos Anisimovičių grabeno lūžiai jį suskaldo į beveik lygiagrečias 0,5–0,7 km pločiojuostas, pako-pomis nusileidžiančias rytų – šiaurės rytų kryptimi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 290Lūžių ilgis yra apie 10 km, amplitudė – 15–60 m. Bendra sprūdžių amplitudė nuoapatinio silūro kraigo yra apie 180 m. Šiaurės Zarasų pakopoje ir Pietinio Drūkšiųpakilimo rytinėje dalyje paplitę submeridianalios krypties lūžiai. Šiaurės Zarasųpakopos rytinė dalis submeridianalios krypties lūžių suskaldyta į siaurus 0,5–1,5 kmpločio horstus ir grabenus. Lūžiai – 5–9 km ilgio, jų amplitudės – 10–20 m. PietiniųDrūkšių pakilimo lūžių, ribojančių 0,7–1,75 km pločio Apvardų-Prūto ir Mačioniųgrabenus, ilgis – 13–15 km, amplitudės – 10–25 m.Šiaurės rytų ir šiaurės vakarų krypties lūžiai nustatyti visose NAE apylinkių tektoninėsestruktūrose (blokuose). Jų ilgis kinta nuo 3–5 km iki 15–18 km, amplitudės – 15–20 m(Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas, už jo į rytus esantis Anisimovičių grabeno blokas beiRytų Drūkšių pakilimo blokas priklauso stambiai regioninei tektoninei struktūrai –vadinamajam Latvijos balnui, o Pietų Drūkšių blokas – kitai regioninei tektonineistruktūrai – Mozūrijos–Baltarusijos anteklizei. Drūkšių depresijos blokas (grabenas) yrašių regioninių tektoninių struktūrų sandūros zona (Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas yra šiauriau Drūkšių ežero. Nuo Drūkšių depresijosbloko jį skiria platuminės krypties Zarasų tektoninis lūžis. Per Drūkšių ežero vidurįsubmeridianalia kryptimi einantis Skirno tektoninis lūžis dalija Šiaurės Zarasų pakoposbloką į dvi dalis.Rytų Drūkšių pakilimo blokas yra pietinėje ir šiaurės rytinėje Drūkšių ežero ir pakrantėsdalyje. Iš pietvakarių jį riboja Stankovičių, o iš šiaurės – Zarasų lūžiai.Drūkšių depresijos blokas sudaro lanko pavidalo juostą, kuri tęsiasi iš vakarų įpietryčius per visą IAE rajoną. Blokas suskaidytas žemesnės eilės lūžių ir sudaroneotektoniškai aktyvią grabeno – horsto-grabeno struktūrą. Iš šiaurės Drūkšių depresijosbloką riboja Zarasų ir Stankovičių lūžiai, iš pietų ir pietryčių Drūkšių (Visagino) irObolės lūžiai.Pietų Drūkšių blokas užima pietinę Ignalinos AE rajono dalį. Šiaurėje ir šiaurės rytuosenuo Drūkšių depresijos jį skiria Drūkšių (Visagino) ir Obolės lūžiai. Pietuose šį blokąriboja Rudžių lūžis, o iš vakarų – meridianinės krypties Smalvos lūžis.Pietų Drūkšių bloką kerta keli submeridianinės krypties vietiniai lūžiai, kurie skaidobloką į nedidelės amplitudės grabeno tipo struktūras – Apvardų–Prūto, Mačionių ir kt.(Marcinkevičius ir kt., 1995).Tiriamos teritorijos tektoniniam vertinimui yra svarbūs platforminiai lūžiai, kurie kertanuosėdinių uolienų storymę. Tokie artimiausi yra Drūkšių depresijos bloką – Drūkšiųgrabeną ir iš pietų ribojantys Drūkšių (Visagino) ir iš pietryčių pusės – Obolės lūžiai.Šių lūžių ilgis siekia 20 km, o iš pietų Drūkšių bloką ribojančio Drūkšių (Visagino)lūžio amplitudė siekia 10–20 m. Pietų Drūkšių pakilimo bloko rytinėje dalyje yrasubmeridianinės krypties vietinių lūžių, kurių ilgis 5–9 km, o amplitudė – 10–29 m.Pietų Drūkšių pakilimo bloke yra vietinių lūžių, kurių amplitudės Apvardų–Prūto irMačionių grabenuose siekia 10–25 m. Regioninių lūžių sankirta yra Drūkšių ežere, kursusikerta įvairių krypčių giluminiai lūžiai (7.5-11 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2917.5-11 pav. Ignalinos AE pramoninės teritorijos tektoninė schema. 1– tektoniniai lūžiai; 2–neotektoninės zonos pagal morfometrinę analizę; 3– neotektoninės zonos pagalmorfosruktūrinę analizę; 4- naujai elektrinei siūlomos aikštelės. (Pagal Marcinkevičių irkt., 1995).Ignalinos AE rajone yra neotektoniškai aktyvių zonų, kurios gali būti lokaliai siejamossu giluminių lūžių zonomis, bet yra šiek tiek persistūmusios lūžių linijų atžvilgiu.Parinktos aikštelės, esančios greta Ignalinos AE energetinių statinių, yra Pietų Drūkšiųstruktūrinio bloko šiaurės rytinėje dalyje. Ši bloko dalis yra 4–5 km atstumu nuoDrūkšių (Visagino) ir Skirno regioninių lūžių sankirtos. Drūkšių (Visagino) regioniniolūžio zona yra apytikriai 0,5 km atstumu nuo pirmosios aikštelės šiaurinės ribos.Apvardų–Prūto ir Mačionių grabenus sudarantys vietiniai giluminiai lūžiai parinktųaikštelių nesiekia.Išvados• regioniniai giluminiai tektoniniai lūžiai, kertantys kristalinį pamatą ir nuosėdiniųuolienų storymę, suskaido Ignalinos AE rajoną į keturis struktūrinius blokus;• parinktos NAE aikštelės yra Pietų Drūkšių struktūrinio bloke, sąlyginai stabiliojeištisinėje monolitinėje šio bloko dalyje;• nuo Drūkšių (Visagino) giluminio regioninio lūžio zonos NAE pirmoji aikštelė yraapytiksliai 1,0 km atstumu, o nuo Skirno regioninio lūžio nutolusi per 5–6 km;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 292• siūlomose aikštelėse, atliekant projektinių inžinerinių geologinių tyrimų stadijos(patvirtinimo etapas) gręžinių gręžimo darbus, būtina numatyti bent vieno gręžiniogylį padidinti iki Upninkų svitos Ledų posvitės nuosėdinių uolienų slūgsojimo gylio,nes apie vietinio tektoninio lūžio tikimybę konkrečioje projektuojamo statiniovietoje galima spręsti pagal šių uolienų sluoksnio kraigo absoliutinį gylį šiame irgretutiniuose anksčiau gręžtuose gręžiniuose.7.5.1.5 Neotektoniniai žemės plutos judesiaiPagal morfometrinės ir morfostruktūrinės analizės bei kosminių nuotraukų dešifravimoduomenis galima parodyti, kad neotektoniškai aktyvių linijinių zonų dauguma beveiksutampa su pagal geofizinių metodų ir gręžimo duomenis išskirtų tektoninių lūžiųzonomis arba atskirais lūžiais. Patys aktyviausi lūžiai yra Drūkšių regiono,Anisimovičių gabeno bei Skirno lūžis. Su neotektoniškai aktyviomis linijinėmiszonomis susiję ir siauri paleoįrėžiai, kartais siekiantys beveik 200 m gylį (nuopokvarterinio paviršiaus) (Marcinkevičius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajonas regioniniu mastu yra žemės paviršiaus neotektoninio vertikalauskitimo srityje, kuri sudaro 120 × 230 km matmenų ruožą. Šioje srityje žemės paviršiauskilimo greitis sudaro apytiksliai 2 mm per metus (Hidroprojektas, 1981). Lyginant sufundamentiniu Vilniaus reperiu, Ignalinos AE pramoninės teritorijos žemės paviršiausregioninis kilimo greitis siekia 2,5 mm per metus.Bendrame Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus neotektoninio vertikalaus kilimo fonedėl tektoninių lūžių vyksta struktūrinių blokų diferenciniai poslinkiai. Šie poslinkiai –vertikalūs ir horizontalūs – yra matuojami įrengtame geodinaminiame poligone. 1988metų ataskaitose apdorotų kompleksinių tyrimų duomenų pagrindu nustatyta(Voskresenskaja ir kt., 1988; Darbo grupės išvados ..., 1988), kad visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra ištisiniame struktūriniame bloke, bet dėl giluminių lūžiųaktyvumo vyksta diferenciniai žemės paviršiaus judesiai Drūkšių grabeno sandūroje suPietų Drūkšių bloku.Vertinant Ignalinos AE pramonės teritorijos seismines sąlygas 1988 m. sudarytabuvusios SSSR valstybinė komisija konstatavo, kad IAE rajone nepakanka tyrimų, tarpjų ir geodezinių, dabartiniam tektoninių lūžių aktyvumui analizuoti. Tokių geodeziniųtyrimų duomenys yra vienas iš kokybinių rodiklių vertinant Ignalinos AE geodinaminėsrizikos laipsnį. Tyrimų tikslai buvo suformuluoti taip: ar Ignalinos AE rajone giluminiaitektoniniai lūžiai yra aktyvūs, ar tektoninių lūžių aktyvumo sukelti žemės paviršiausposlinkiai nekelia grėsmės veikiantiems branduolinės energetikos objektams, jųeksploatacinei saugai.Dabartiniams vertikaliesiems žemės paviršiaus poslinkiams matuoti 1989 m. įrengtasgeodinaminis poligonas (Juknelis ir kt., 1990). Ignalinos AE geodinaminį poligonąsudaro precizinės niveliacijos tinklas (Zakarevičius, 1999), kuris apima apie 110 km 2plotą, esantį Drūkšių ežero dubumoje ir aprėpiantį Ignalinos AE pramoninę teritoriją.Geodeziniai preciziniai matavimai atlikti 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais.Vertikaliųjų žemės paviršiaus poslinkių matavimo duomenys grafine išraiška pateikti7.5-12 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2937.5-12 pav. Matavimų geodinaminiame poligone rezultatai. 1- svyravimų amplitudžiųdiagramos stebėjimo taškuose; 2- tektoniniai lūžiai (pagal Zakarevičių, 1994).Iš geodinaminio poligono reperių vertikaliųjų poslinkių galima išaiškinti, kad poligonoteritorijoje vertikalieji žemės paviršiaus judesiai yra diferencijuoti pagal blokus. Ryškiaipagal tektoninius blokus reperių poslinkiai išsiskiria pagal giluminį Drūkšių lūžį.Šiaurinio ir pietinio blokų tarpusavio vertikaliųjų poslinkių amplitudė per tyrimųlaikotarpį nuo 1989 iki 1994 m. buvo apie 5 mm (Zakarevičius, 1999). Šiaurinis blokaskyla pietinio atžvilgiu. Pastebėta vertikaliųjų poslinkių krypties inversija – vienų metųmatavimų ciklo duomenys rodo tam tikros vietos kilimą, kitų metų matavimo cikloduomenys rodo toje vietoje reperį pasislenkant žemyn (Zakarevičius, 1999). Kadangiskirtingi struktūriniai teritorijos blokai apriboti giluminių tektoninių lūžių, galima darytiprielaidą, kad vyksta atskirų blokų posvyriai. Matavimų rezultatai liudija, kad žemėspaviršiaus judesių diferenciacija Ignalinos AE rajone susijusi su tektoniniais lūžiaisapribotais struktūriniais blokais. Geodeziniais preciziniais matavimais nustatytiposlinkiai yra ne tik žemės paviršiaus, bet ir kristalinio pamato blokų diferenciniųvertikalių judesių išraiška. Todėl teigiama (Voskresenskaja ir kt., 1988; Zakarevičius,1999), kad Ignalinos AE rajone aktyvūs tektoniniai procesai vyksta ir šiuo metu. Tačiauabsoliutūs poslinkių dydžiai, sudarantys per trejus metus apie 5 mm amplitudę irkaitaliojantys poslinkių vektoriaus linkmę, praktiškai yra nykstamai maži. Gal būtsvarbesnė šių geodinaminių poslinkių tyrimo išvada yra ta, kad dviejų regioniniųtektoninių struktūrų sandūroje esanti Ignalinos AE pramoninė teritorija, esanti netoliese

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 294nuo tektoninių lūžių sankirtos Drūkšių ežere, seismingumo vertinimo aspektu yrapadidinto jautrumo zonoje.Vertikaliųjų neotektoninių žemės paviršiaus poslinkių intensyvumą geriausiaireprezentuoja matavimai, atlikti pirmojoje aikštelėje atskiruose stebėjimo taškuose.Matavimų ciklų duomenys rodo esant vieno taško nuoseklaus kilimo tendenciją. Kilimoamplitudė sudaro apie plius du milimetrus per 1989–1992 m. laikotarpį. Kito taškovertikalių poslinkių inversijos nustatytos 1989–1991 m. laikotarpiu ir sudarė beveikpusės milimetro amplitudę, o 1989–1992 m. suminė vertikalaus poslinkio vektoriausamplitudė neviršijo vieno milimetro. Tokios absoliutinės išmatuotų poslinkiųskaitmeninės vertės liudija, kad pirmoji aikštelė nėra aktyvių tektoninių lūžių zonoje, ožemės paviršiaus diferencijuotą nykstamai mažos amplitudės kilimą sukeliageodinaminiai procesai, vykstantys gretimame Drūkšių įlinkio grabene.Pastaraisiais metais užbaigtas ir Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus horizontaliųjųdiferencinių poslinkių matavimas preciziniais geodeziniais būdais. Atlikushorizontaliųjų poslinkių tyrimus nustatyta, kad Ignalinos AE rajono blokinė sandarapasitvirtina su labai aukšta tikimybe.Matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone ir apie Drūkšių ežerą įrengtamegeodinaminiame poligone didžiausių santykinių horizontalių poslinkių kryptys sutampasu geologiniais metodais išaiškintų tektoninių lūžių kryptimis (Stanionis, 2005).Preciziniai geologiniai matavimai, atlikti 1992–1994 metais, parodė, kad Ignalinos AErajone metinės didžiausio pailgėjimo vertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant išpietvakarių į šiaurės rytus spaudimo zona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra bendrojo tektoninio gniuždymo zonoje (Stanionis, 2005).Taigi, horizontalių žemės paviršiaus poslinkių preciziniai matavimai parodo, kad naujosAE pirmosios aikštelės teritorija yra veikiama tektoninio gniuždymo (7.5-13 pav.).Didžiojo svarbiausiojo įtempio kryptis beveik sutampa su meridianine, todėlgniuždomasis įtemptumas yra statmenas Drūkšių ežerą kertančiam Drūkšių (Visagino)regioniniam lūžiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2951 – seisminis tyrimas, 2 - aeromagnetinis tyrimas, 3 – morfostruktūrinė analizė. Kiti: 4 -Ignalinos atominė elektrinė, 5 – GPS taškai, 6 – pagrindinės apkrovos (1 – maksimaluspagrindinės apkrovos pokytis, 2 – minimalus pagrindinės apkrovos pokytis)7.5-13 pav. Žemės plutos svarbiausio tektoninio įtempio struktūra (pagal Juknelį ir kt.,1990).Išvados• žemės paviršiaus poslinkių precizinių geodezinių matavimų duomenys patvirtinageologinių tyrimų išvadą apie blokinę žemės gelmių sandarą Ignalinos AE rajone;• šie tyrimai ir matavimai patvirtina prielaidas apie Drūkšių (Visagino) ir Skirnotektoninių lūžių aktyvumą;• preciziniai matavimai parodė, kad pirmojoje aikštelėje žemės paviršiaus poslinkiaiyra nykstamai maži, kad tam tikru laikotarpiu vertikalių poslinkių vektorius keičiasavo linkmę – žemės paviršius tai kyla, tai leidžiasi;• preciziniai matavimai aikštelėje Nr. 2 nebuvo atliekami;• horizontalių poslinkių matavimai paliudija apie nykstamai mažas santykinesdeformacijas ir nykstamai mažus deformacijų gradientus;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 296• dabartinių žemės paviršiaus judesių pobūdis rodo, kad aikštelės yra pakankamuatstumu nuo Drūkšių (Visagino) tektoninio lūžio sankirtos su tektoniniu Skirno lūžiuir patenka į gniuždomojo įtemptumo sritį piečiau Drūkšių (Visagino) tektoniniolūžio zonos.7.5.1.6 Seisminis aktyvumasLietuvos teritorija tradiciškai traktuojama kaip aseisminė arba labai mažo seismingumosritis. Tą apsprendžia geologinės sandaros ypatumai (ankstyvojo prekambrokonsolidacijos Žemės pluta) bei didžiulis nuotolis iki aktyvių tektoninių sričių. Tačiauturimi istoriniai ir dabartiniai duomenys rodo, jog gretimuose Lietuvai kraštuose yrabuvę juntamų žemės drebėjimų (7.5-14 pav.).7.5-14 pav. Baltijos kraštų seismingumas: apskritimai – istoriniai įvykiai nuo 1616 iki 1965m.; šešiakampiai – tektoniniai įvykiai, užregistruoti nuo 1965 iki 2004 m.; trikampiai –veikiančios seisminės stotys.Paskutiniai 4,4 ir 5,0 magnitudės (pagal Richterio skalę) stiprumo žemės drebėjimaibuvo užfiksuoti Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje 2004 m. rugsėjo 21 d. Juosužfiksavo pasaulinės seisminės stotys, taip pat Ignalinos AE seisminio monitoringostotis.Pagal istorinius duomenis nuo 1616 m. 250 km spinduliu apie Ignalinos AE yra buvę 19žemės drebėjimų (PNIIIS, Maskva, 1988). 1999 m. IAE apylinkėse, vykdant elektrinėssaugumo projektus, buvo įrengtos 4 seisminio monitoringo stotys (žr. 7.5-14 pav.). Nuoto laiko Lietuvos geologijos tarnyba pagal susitarimą su IAE apdoroja ir analizuojašiose stotyse surenkamus duomenis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 297Naujas VATESI normatyvinis dokumentas „Seisminio poveikio branduolinėsenergetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01“ (Valstybės žinios, 2006, Nr.87-3447) nustato branduolinės energetikos objektų konstrukcijų, sistemų ir komponentųprojektavimo ir analizės reikalavimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti jų saugąįvykus žemės drebėjimui.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3, 2002; TATENAsaugos standartas Nr. NS-R-3, 2003; TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003)pateikiamos rekomendacijos atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikosobjektų statybos aikštelių seismingumui įvertinti ir kiekybiškai apibūdinti žemėsvirpesių projektinius parametrus bei gruntų seismines kategorijas.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos standartas Nr. NS-R-3, 2003; TATENAsaugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003) atsižvelgiama, kad vykstant žemės drebėjimui AEstatinys virpa kartu su geologiniu pagrindu, t.y. kartu su gruntų masyvu, į kurį remiasistatinys. Todėl vertinant seismingumą vertinama visa sistema “statinys–pagrindas”.Todėl būtina nagrinėti du aspektus.Pirmasis aspektas – kaip virpantis žemės drebėjimo metu pagrindas veikia statinioseisminius poslinkius. Tektoninių pagrindo plyšių poslinkiai gali sukelti AE statiniųgriūtį. Todėl tiesiog virš tektoninių plyšių statyti AE yra draudžiama (TATENA saugosstandartų serija Nr. 110, 1993). Kiti poveikiai AE statiniams priklauso ir nuo statiniųkonstrukcijos, išdėstymo ir jų dinaminių charakteristikų. Bet labai svarbios yra pagrindogruntų sudėties, sandaros, vandeningumo ir fizinės būklės charakteristikos, kuriosapibūdina gruntų seismines kategorijas.Antrasis aspektas – pagrindo gruntų laikomosios gebos įvertinimas ir nuosėdųdeformacijos, kurias sukelia nuolatinės ir seisminės apkrovos. Seismiškai patvarių AEstatinių ir įrenginių projektavimo esminis principas yra griežtai laikytis TATENAsaugos standartų nuostatų, kad būtų išvengta radiologinių avarijų, kurias gali sukeltibranduolinės energetikos objektų sugriovimai vykstant žemės drebėjimui.Kadangi atominė jėgainė yra potencialiai pavojingas radiacinės saugos aspektubranduolinės energetikos objektas, būtina garantuoti jo apsaugą nuo seisminių poveikių.Tačiau nėra prasmės nepagrįstai didinti seisminį patvarumą tų statinių ir įrenginių, kuriųsugriovimas nesukelia radiologinės avarijos. Taigi, TATENA saugos filosofija –kiekvienam atominės jėgainės elementui keliami seisminio patvarumo saugosreikalavimai yra skirtingo lygmens. Nustatytos skirtingos AE statinių ir įrenginiųpatvarumo kategorijos susiejamos su radiacine sauga. Aukščiausios kategorijos yrabranduolinio reaktoriaus statiniai.Taigi, kiekvienai seisminio patvarumo statinių kategorijai nustatomi skirtingi pavojingointensyvumo ir tikimybės virpesių lygiai, kurie gali pasireikšti galimo žemės drebėjimometu toje konkrečioje AE aikštelėje.TATENA saugos standartai numato, kad kiekvienai parinktai AE aikštelei turi būtiįvertinti du seisminių virpesių, kuriuos su tam tikra nustatyta tikimybe toje aikštelėjegali sukelti žemės drebėjimas, lygmenys:• SL-1 (seismingumo lygmuo 1), kuris atitinka Rusijos Federacijos standartų seisminįlygmenį PZ (projektnoje zemletriasenije), JAV vadinamą santrumpa OBE(Operating Basis Earthquake – pagrindinis darbinis žemės drebėjimas), DidžiojeBritanijoje vadinamą DBE (Design Basis Earthquake);• SL-2 (seismingumo lygmuo 2), kuris atitinka Rusijos federacijos MRZ(maksimalnoje rasčiotnoje zemletriasenije), JAV vadinamą SSE (Safe Shutdown

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 298Earthquake – saugaus sustabdymo žemės drebėjimo lygmuo), Didžiojoje BritanijojeSSE ar BDBE (Beyond Design Basis Earthquake).Seismingumo lygmuo SL-1 yra toks tikėtinai didžiausias seisminių grunto virpesiųlygmuo AE aikštelėje, kai galima nutraukti elektros ar šilumos energijos gamybąnesustabdant reaktoriaus, o tik pakeičiant jo eksploatacijos būklę. TATENA nurodo,kad vertinant tokio lygmens žemės drebėjimo lygmenį, jo pasikartojimo tikimybė yra10 -2 1/metai. Tai yra, tokio lygmens grunto seisminius poslinkius gali sukelti žemėsdrebėjimas, kuris gali įvykti bet kuriuo laiko momentu bet vieną sykį per 100 metų.Taigi, galimai didžiausias seisminių virpesių intensyvumas AE aikštelėje, kurį galisukelti SL-1 stiprumo žemės drebėjimas, turi nustatytą tikimybę, kad gali įvykti toskonkrečios AE eksploatavimo laikotarpiu.Seismingumo lygmuo SL-2 yra įmanomai stipriausio žemės drebėjimo sukeltųseisminių virpesių lygmuo AE aikštelėje, kai dar įmanoma saugiai sustabdytibranduolinį reaktorių. Pagal VATESI dokumentą P-2006-01 (Valstybės žinios, 2006,Nr. 87-3447) SL-2 – seismingumo lygmuo, kurio tikimybė per reaktoriauseksploatavimo metus yra didesnė už intervalo nuo 1 × 10 -3 iki 1 × 10 -4 (vidutinių verčių)arba nuo 1 × 10 -4 iki 1 × 10 -5 (medianos) ribą. Taigi, SL-2 seismingumo lygmuo nustatodidžiausią įmanomą seisminių virpesių intensyvumą, kurį AE aikštelėje gali sukeltitokio stiprumo žemės drebėjimas, kurio galimybės negalima atmesti net ir tuo atveju,kai jo tikimybė yra nykstamai maža.Seismingumo lygmenys SL-1 ir SL-2, kaip ir žemės drebėjimų intensyvumas, nusakomibalais pagal tarptautinę 12-os balų skalę MSK-64 (1964 metų Medvedevo–Šponhojerio–Karniko skalę) arba pagal tapačią 12-os balų 1998 metų Europosmakroseisminę skalę EMS–98.AE statinių ir įrenginių seisminių deformacijų riziką didina pagrindo gruntų prastosseisminės charakteristikos, kurios priklauso nuo gruntų sudėties, vandeningumo irfizinės būklės. Gruntų storymės kategorizuojamos. Seisminiu aspektu yra pavojingiausitrečiosios seisminės kategorijos gruntai (Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2004; PN AE G-5-006-87; Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995). Jei AEaikštelės 10-ties metrų grunto storymėje jos pusę ar daugiau sudaro trečiosios seisminėskategorijos gruntai, AE aikštelės seismingumo lygiai didinami vienu balu. Taivadinamasis AE aikštelės seismingumo lygmens įvertinimas atsižvelgiant į gruntųsąlygas.Ignalinos AE teritorijos seismingumo dabar galiojantis įvertinimas paremtas oficialiaišvada, kurią parengė SSSR ministrų tarybos 1988-09-22 nutarimu Nr.1886 P sudarytadarbo grupė Ignalinos AE aikštelės seisminėms sąlygoms įvertinti (Darbo grupėsišvados ..., 1988). Vadovaujantis TATENA saugos standartais buvo išsamiai išnagrinėtiIgnalinos AE aikštelės geologinių, tektoninių, geofizinių, geodezinių, seismologinių,hidrogeologinių, inžinerinių-geologinių bei inžinerinių-seisminių tyrimų duomenys. Šiųduomenų nagrinėjimo pagrindu buvo nustatyti Ignalinos AE aikštelės seismingumolygmenys PZ (SL-1) ir MRZ (SL-2) balais pagal MSK-64 skalę atsižvelgiant į gruntųsąlygas (t.y. įvertinant III-sios seisminės kategorijos gruntų buvimą AE statiniųpagrinduose).Darbo grupė, atsižvelgdama, kad Ignalinos AE aikštelėje statinių pagrindų storymėsviršutinę 10-ties metrų dalį sudaro III-sios seisminės kategorijos gruntai, nustatė 6 balų(pagal MSK – 64 skalę) seismingumo lygmenį PZ, kas atitinka 6 balų lygmenį SL-1pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę. Darbo grupė nustatė 7 balų (pagal MSK-64 skalę)seismingumo lygmenį MRZ, kas atitinka 7 balų lygmenį SL-2 pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę (Darbo grupės išvados ..., 1988).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 2991988 metų birželio- spalio mėnesiais Maskvos gamybinio ir mokslo tyrimo institutoPNIIIS specialistai atliko instrumentinius seismingumo tyrimus ir Ignalinos AEaikštelės seisminį mikrorajonavimą (Voskresenskaja ir kt., 1988). Atliktų instrumentiniųtyrimų duomenų pagrindu buvo įvertinti kiekybiniai seisminiai parametrai ir atliktasseisminis mikrorajonavimas, aprėpęs ir tiriamosios teritorijos plotą.Pagal seisminio mikrorajonavimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios teritorijosseismingumo lygmuo PZ (SL-1) yra 6 balai pagal MSK-64 skalę, įvertinus, kadviršutinę gruntų masyvo 10 metrų storymę sudaro trečiosios seisminės kategorijosgruntai. Tiriamosios teritorijos seismingumo lygmuo MRZ (SL-2) yra 7 balai pagalMSK-64 skalę, įvertinus, kad viršutinėje 10 metrų storymėje yra trečiosios seisminėskategorijos gruntų (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). PagalTATENA saugos standartuose pavartotas santrumpas tiriamasis teritorijos seismingumolygmuo SL-1 yra 6 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS – 98 skalę), o seismingumolygmuo SL-2 yra 7 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS-98 skalę).Instrumentinių matavimų ir modeliavimo būdais atliktas seisminių charakteristikųįvertinimas pateiktas instituto PNIIIS ataskaitoje apie Ignalinos AE aikštelės ir paskirųjos dalių seismingumą (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagalpateiktus duomenis seisminių virpesių parametrus tiriamoje teritorijoje galimaapibūdinti tokiomis vertėmis (Voskresenskaja ir kt., 1988):• kritinis pagreitis a max = 0,0375 g PZ (SL-1) seismingumo lygmeniui;• kritinis pagreitis a max = 0,075 g MRZ (SL-2) seismingumo lygmeniui.Sąjunginio projektinio ir mokslo tyrimo kompleksinės energetinės technologijosinstituto (VNIPIET) 1989 m. parengtoje analitinėje ataskaitoje tiriamojoje teritorijojetaikomas 3-sis seisminis modelis, kurį apibūdina grunto vidutinis tankis ρ = 2,2 Mg×m -3 , skersinių bangų sklidimo greitis v s = 400 m×s -1 , išilginių bangų sklidimo greitis v p =1400 m×s -1 (Michailičenko ir kt., 1989).Gruntų storymės, slūgsančios iki 10 m gylio, dinaminės charakteristikos:• skersinių bangų sklidimo greitis v s =,250–270 m×s -1 ;• išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1080–1125 m×s -1 ;• dinaminis Puasono skaičius v d = 0,45–0,46;• dinaminis Jungo modulis E d = 365–450 MPa;• dinaminis Kulono modulis G d = 125–160 MPa;• santykinė disipacija D p = 0,5–0,85.Gruntų storymės, slūgsančios giliau už 10 m, suvidurkintos dinaminės charakteristikos:• skersinių bangų sklidimo greitis v s = 380 m×s -1 ;• išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1140 m×s -1 ;• dinaminis Puasono skaičius v d = 0,43;• dinaminis Jungo modulis E d = 800 MPa;• dinaminis Kulono modulis G d = 300 MPa;• santykinė disipacija D p = 0,60.Taigi, vertinant seisminių poveikių sukeliamas AE statinių pagrindų deformacijas,gruntų masyvų geologinė sandara idealizuotai suprastinama: priimama hipotezė, kad AEstatinio pagrindas susideda iš begalinės tįsos horizontalių sluoksnių, gruntai nagrinėjamikaip tiesiškai deformuojama klampiai tampri terpė, o deformacinės gruntųcharakteristikos vienodos tam tikro sluoksnio ribose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 300Išvados• Ignalinos AE pramonės teritorijos seisminės sąlygos yra išsamiai ištyrinėtoskompleksiniais metodais, atliktas seisminis mikrorajonavimas, kurio duomenimisgalima vadovautis nustatant tiriamosios teritorijos seismingumo lygmenis;• išmatuoti ir nustatyti gruntų storymių seisminiai parametrai atitinka TATENAsaugos standartų rekomendacijas seismingumo tyrimų metodams ir metodikoms;• išaiškinta, kad viršutinę 10-ties metrų grunto storymės dalį sudaro mažai atsparūstrečiosios seisminės kategorijos gruntai;• atsižvelgiant į trečiosios seisminės kategorijos gruntų dominavimą tiriamosiosteritorijos viršutinėje geologinio pjūvio dalyje, seisminio mikrorajonavimo darbų irtyrimų duomenys leido nustatyti 6 balų seismingumo lygmenį PZ (SL-1) ir 7 balųseismingumo lygmenį (SL-2) pagal MSK-64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę;• atliktų instrumentinių seisminių tyrimų Ignalinos AE antrosios eilės statybosaikštelėse rezultatai leidžia apibūdinti gruntų storymių apibendrintas seisminescharakteristikas naujos AE aikštelėse.7.5.2 Siūlomų aikštelių palyginimasTiesioginis naujos AE statybos ir eksploatacijos poveikis žemės gelmėms gali būtisusijęs su gruntų ir gruntinio vandens cheminės sudėties ir savybių pokyčiais bei gruntosutankėjimu ir suslūgimu po planuojamais pastatais.Abiejų aikštelių geologinės sąlygos yra gana panašios. Pirmosios aikštelės žemėspaviršius yra išlygintas. Pažemėjimuose slūgsojusios durpės yra visiškai ar iš daliespašalintos, o jų vietoje šiuo metu slūgso supiltinis gruntas. Antrojoje aikštelėje žemėspaviršius nėra visiškai išlygintas, jame išsiskiria keletas neaukštų kalvelių. Gilesniuosepažemėjimuose slūgso supiltinis gruntas. Durpės nėra pilnai pašalintos. Silpnų gruntųtūris antrojoje aikštelėje yra didesnis. Tiek supiltinis gruntas, tiek limninės ar pelkiųnuogulos nėra pakankamo stiprumo pagrindas naujos AE statiniams ir turi būti pašalinti.Naujos atominės elektrinės statyba ir eksploatacija nepaveiks gilesnių žemės gelmiųsluoksnių ir spūdinio vandens. Detalesnis poveikio vandeniui vertinimas yrapateikiamas 7.3 skyriuje, o poveikio dirvožemiui vertinimas –7.4 skyriuje.Lūžių zonose dėl vertikalių žemės paviršiaus judesių skirtumų gali vykti statiniųpagrindo ir kitų konstrukcijų pleišėjimas, kas savo ruožtu gali padidinti avarijų riziką.Todėl nauja AE turi būti statoma ant stabilaus pagrindo, kuris nėra suskaidytastektoninių lūžių.Struktūrinės tektoninės naujos AE regiono sąlygos yra gana sudėtingos. Įvairiaistyrimais buvo nustatyta, kad vertikalūs žemės paviršiaus judesiai yra susiję su kristaliniopamato ir nuosėdinės dangos lūžiais apribotų tektoninių blokų aktyvumu. Vertikaliųžemės plutos judesių santykinė amplitudė gali siekti 2 mm per metus. Preciziniaigeologiniai matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone metinės didžiausio pailgėjimovertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant iš pietvakarių į šiaurės rytus spaudimozona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AE pramoninė teritorija yra bendrojotektoninio gniuždymo zonoje.Abi siūlomos aikštelės yra tame pačiame gana stabiliame tektoniniame bloke. Aikštelėseslinkių absoliučios vertės yra praktiškai be galo mažos ir neigiamas poveikis dėltektoninių slinkimų naujos AE statybai ir eksploatavimui nelaukiamas. Pagal šiuo metuturimus duomenis abi aikštelės yra vienodai priimtinos ir tinkamos pagal tektonines irseimines sąlygas. Detalesniam aikštelių vertinimui pagal šias sąlygas reikalingi tikslūsinstrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai. Atliekant projektinių inžinerinių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 301geologinių tyrimų stadijos (patvirtinimo etapo) gręžinių gręžimo darbus būtina numatytibent vieno gręžinio gylį padidinti iki Upninkų svitos Ledų posvitės nuosėdinių uolienųslūgsojimo gylio, nes apie vietinio tektoninio lūžio tikimybę konkrečioje projektuojamostatinio vietoje galima spręsti pagal šių uolienų sluoksnio kraigo absoliutinį gylį šiame irgretutiniuose anksčiau gręžtuose gręžiniuose. Vėlesnėje stadijoje, atlikus išsamiustyrimus, seisminės ir tektoninės sąlygos bus patikslintos.7.5.3 Poveikio sumažinimo priemonėsSvarbiausia neigiamo poveikio mažinimo priemonė yra tinkamas projektas. Naujos AEprojektas atitiks visus TATENA saugos standartus ir LR įstatymų ir kitų teisės aktųsaugos reikalavimus.Naujos AE reaktorius ir kiti pastatai bus suprojektuoti ir pastatyti taip, kad išliktųstabilūs numatomo stiprumo žemės drebėjimo atveju. Neigiamo poveikio dėl vertikaliųar horizontalių žemės plutos tektoninių judesių bus išvengta, tinkamai suprojektavusstatinius.Visi galimi neigiami aplinkos kokybės pokyčiai bus stebimi. Atominės elektrinėsaplinkos monitoringo programa apims hidrogeologinius, geocheminius ir geodeziniusplanuojamos elektrinės aikštelėje. Jei kurio nors aplinkos komponento kokybės pokyčiaiviršytų leistiną lygį (pavyzdžiui, avarijos atveju), šis aplinkos komponentas busatkuriamas techninėmis priemonėmis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3027.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ7.6.1 Dabartinė aplinkos būklė7.6.1.1 Bendra biologinės įvairovės charakteristika ir svarbiausios vertybėsVertinant naujos atominės elektrinės (naujos AE ir NAE) poveikį biologinei įvairoveišiame darbe daugiausiai buvo analizuojama Lietuvos Respublikos teritorija, esanti30 km spinduliu aplink Tumelinos gyvenvietę (Drūkšių ežero vakarinė pakrantė).Toliau šiame darbe analizuojama teritorija bus vadinama NAE regionu. Šis regionas yraAukštaitijos aukštumoje ir patenka į Baltijos aukštumos fizinį-geografinį regioną.Aukštesnes ir sausesnes regiono vietas dengia miškai. Reljefas banguotas, gausu ežerų.NAE regionas priklauso Mišrių miškų biomo Taigos regionui. Didžioji jo dalispriklauso Rytų Baltijos provincijos Rytinės Lietuvos ežeringajai ir Šiaurinės Nalšiosaukštumų dalims.Biologinės įvairovės požiūriu NAE regione yra keletas labai svarbių ekologiniųkompleksų: Drūkšių ežero, Smalvos ir Smalvykščio ežerų su aplinkinėmis šlapžemėmis,Antalieptės marios (ant Šventosios upės įrengta Antalieptės hidroelektrinės vandenssaugykla), Pušnies pelkė ir kai kurie kiti.Regiono klimatas – kontinentinis. Čia klimato rodiklių metiniai svyravimai šalyjedidžiausi. Metų sezonai keičiasi greičiausiai, žiemos ilgiausios ir šalčiausios, o vasara iraugalų vegetacijos laikotarpis yra trumpiausi.Šiame poveikio aplinkai vertinimo (PAV) darbe aptariamos ir vertinamos tokiosbiologinės įvairovės vertybės:• Tarptautinės svarbos NATURA 2000 tinklo ir kitos biologinės įvairovės apsaugaiskirtos saugomos teritorijos;• Tikslinės [qualifying] paukščių rūšys (į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedąįtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos (įsteigtos)paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST); tikslinės rūšies sąvoka darbevartojama tik kalbant apie konkrečią PAST);• Kitos paukščių rūšys, įtrauktos į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą (kuriųpopuliacijoms apsaugoti Lietuvoje steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST));• Tikslinės [qualifying] augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedąįtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe vartojama tik kalbant apiekonkrečią BAST);• Kitos augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą įtrauktos rūšys,kurių populiacijoms apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos(BAST);• Tikslinės [qualifying] gamtinės buveinės (į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedąįtrauktų tipų buveinės, kurioms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslinės buveinės sąvoka darbe vartojama tik kalbantapie konkrečią BAST);• Kitos gamtinės buveinės, įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą, kuriomsapsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST);• Rūšys įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC IV priedą;• Rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (LRK);

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 303• Agreguojančios [angliškai – aggregated] gyvūnų rūšys (kolonijinės, migracijų metuformuojančios sankaupas ir pan.);• Medžiojamos rūšys.Taigi, šiame darbe biologinės įvairovės vertybėmis buvo laikomos gyvūnų ir augalųrūšys (jų vietinės populiacijos), taip pat vertingų tipų gamtinės buveinės, kuriomsapsaugoti pagal ES direktyvas 79/409/EEC ir 92/43/EEC turi būti steigiamos saugomosteritorijos; šalyje retos ir nykstančios rūšys, kurių išsaugojimui jos yra įrašytos įLietuvos raudonąją knygą (LRK), ir taip pat kai kurios kitos žmonių bendruomenėms,visuomenei svarbios saugomos rūšys.7.6.1.2 NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo apžvalgaVertybės, svarbios kuriant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinkląEuropinis ekologinis tinklas ,,NATURA 2000” yra Europos Bendrijų saugomų teritorijųtinklas. Jis yra kuriamas, formuojamas įgyvendinant ES Direktyvas 79/409/EEC ir92/43/EEC. Svarbiausias NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo kūrimo tikslas yraretų rūšių ir buveinių, kurioms Europoje gresia išnykimas, išlikimo užtikrinimas.Remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Bendrijos Direktyva 79/409/EEC dėl laukiniųpaukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva arba ES Paukščių direktyva) jos I priedenurodytų rūšių apsaugai tinkamiausiuose plotuose steigiamos ,,Paukščių apsaugaisvarbios teritorijos” (PAST; angliškai – “Special Protection Areas” (PASTs)). Į šiosdirektyvos I priedą yra įtrauktos paukščių rūšys, kurioms gresia išnykimas, kurios yrajautrios specifiniams jų buveinių pokyčiams, o taip pat retos ir kitokios rūšys, kuriosnusipelno ypatingo dėmesio dėl jų specifiškų buveinių.Remiantis ES Paukščių direktyvos 4 straipsniu (jo 2-ju paragrafu) reguliariaimigruojančių paukščių rūšių, kurios nėra įtrauktos į I priedą, apsaugai reikia taip patimtis analogiškų priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šlapynių, šlapžemiųišsaugojimui. Šalys ES narės taip pat privalo užkirsti kelią PAST užteršimui ir jųbuveinių kokybės pabloginimui bei vengti paukščių trukdymo.Įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Bendrijos Direktyvą 92/43/EEC dėl natūraliųbuveinių ir faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva arba ES Buveiniųdirektyva) turi būti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST; angliškai –Special Areas for Conservation (SACs)). Prieš steigiant BAST, remiantis moksliniaistyrimais parenkamos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijųkriterijus (angliškai – Sites of Community Importance (SCIs)). Vietovių, atitinkančiosbuveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašas yra pateikiamas EuroposKomisijai (EK). Po to, kai šį buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančiųvietovių sąrašą patvirtina EK, jas priimta vadinti bendrijos svarbos teritorijomis (BST).Bendrijos svarbos teritorijų pagrindu šalys narės privalo steigti buveinių apsaugaisvarbias teritorijas.Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tenkina BASTišskyrimo kriterijus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. birželio 15 d. įsakyme Nr. 1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Pagal ES Buveiniųdirektyvą, šalys narės, taikydamos įvairias priemones, turėtų užtikrinti, kad NATURA2000 tinklo saugomų teritorijų natūralių gamtinių buveinių ir rūšių buveinių kokybėnepablogės ir neatsiras veiksnių, kurie trikdytų (veiktų neigiamai) rūšis, kurių vietospopuliacijoms apsaugoti šios teritorijos yra įsteigtos.Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (24 straipsnis, 2 paragrafas;Žin., 1993, Nr. 63–1188; 2001, Nr. 108-3902), pirmiausiai yra steigiama nacionalinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 304saugoma teritorija. Vėliau jai gali būti suteikiamas PAST arba vietovės, atitinkančiosbuveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, statusas, ar steigiama bendrijos svarbosteritorija, arba buveinių apsaugai svarbi teritorija. Europos Komisija jau yra patvirtinusivietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, arba BST sąrašą.Minėtų BST išskyrimo teisinis pagrindas yra 2005 m. birželio 15 d. LietuvosRespublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).NAE regiono NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijosRegione yra 8 NATURA 2000 tinklui priklausančios bendrijos svarbos teritorijos(BST). Jos yra vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione(7.6-1 pav. ir 7.6-1 lent.).Remiantis literatūriniais šaltiniais, daugiausiai biologinės įvairovės vertybių NAEregione yra susitelkę NATURA 2000 tinklo teritorijose. Todėl šiame NAE poveikioaplinkai vertinime didžiausią dėmesį ir skyrėme NATURA 2000 tinklo teritorijoms.Dauguma BST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę rytų-vakarų ašieskryptimi. Gražutės regioninio parko ir Dietkauščiznos pievų BST į NAE regionąpatenka tik dalinai.7.6-1 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveinių, augalų ir gyvūnųapsaugai (BST) NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.Vietovės pavadinimas Plotas, haRibų trumpa charakteristikaDrūkšių ežeras 3611 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį. Jos beveik sutampa suDrūkšių ežero PAST ribomis.Smalvelės upė iršlapžemėsSmalvos ir Smalvykščioežerai ir pelkėsGražutės regioninisparkas547 Ribos sutampa su Smalvoshidrografinio draustinio ribomis. Jostaip pat beveik sutampa ir su Smalvosšlapžemių komplekso PAST ribomis.2225 Ribos sutampa su Smalvokraštovaizdžio draustinio ribomis.26125 Ribos sutampa su Gražutės regioninioparko ribomis, išskyrus rekreacinės,žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios)paskirties prioriteto funkcines zonas. Jiapima Šiaurės rytinės Gražutėsregioninio parko dalies PAST.Pušnies pelkė 779 Ribos sutampa su Pušniestelmologinio draustinio ribomis.Rūžo ežeras 205 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį.Gervelės pelkė 373 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį.Dietkauščiznos pievos 147 Patenka į Dysnos hidrografinį draustinį(dalis draustinio). Ribos nustatytospagal specialų žemėlapį.Vietovės kodasNATURA 2000tinklo duomenųbazėjeLTZAR0029LTZAR0026LTZAR0025LTZAR0024LTIGN0001LTIGN0026LTIGN0017LTIGN0004

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 305*Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Šakeliškės pievų BST tik ribojasi su NAE regionu. Aukštaitijos nacionalinis parkas yravos už kelių kilometrų į pietryčius nuo NAE regiono (7.6-2 pav. jo ribos pažymėtosraudona spalva). Šios dvi už NAE regiono ribos esančios saugomos teritorijos darbedetaliau nebuvo analizuojamos.Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinėsreikšmės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), 5 teritorijos yra pilnai ar dalinainacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos yra vandens telkinių apsaugoszonos (teritorijų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę), ir vienateritorija yra kol kas dar nepriskirta saugomoms teritorijoms.7.6-3 lentelėje pateikta informacija rodo, kad NAE regione esančios bendrijos svarbosteritorijos (BST) yra tarptautiniu mastu svarbios saugant įvairias miškų, pelkių ir pievųbuveines, ūdros (Lutra lutra), kelių rūšių bestuburių bei augalų vietines populiacijas.7.6-1 pav. NATURA 2000 tinklo bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių,augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).Bendrijos svarbos teritorijos: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvelės upė ir šlapžemės; 3 –Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės; 4 – Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušniespelkė; 6 – Rūžo ežeras; 7 – Gervelės pelkė; 8 –- Dietkauščiznos pievos; 9 – Šakeliškėspievos.NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST), vertingos vietos paukščių praktinei apsaugai (7.6-2 pav. ir 7.6-2 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 306Šių PAST įsteigimo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybėsnutarimas Nr. 399 (2006 m. rugsėjo 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 819 redakcija;Žin., 2006, 92-3635).Dauguma PAST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę Rytų-Vakarų ašieskryptimi. Gražutės regioninio parko šiaurės rytinės dalies PAST užima tik Gražutėsregioninio parko teritorijos dalį. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už keliųkilometrų į pietryčius nuo NAE ribos (7.6-2 pav.; jo riba pažymėta raudona spalva).7.6-2 lent. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST),vertingos paukščių apsaugai NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.*Vietovės pavadinimas Plotas, haRibų trumpa charakteristikaDrūkšių ežeras 3612,33 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.Dysnų ir Dysnykščioapyežerių šlapžemiųkompleksasSmalvos šlapžemiųkompleksasŠiaurės rytinė Gražutėsregioninio parko dalis4016,56 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.538 Ribos sutampa su Smalvos hidrografiniodraustinio ribomis. Jos beveik sutampa suSmalvelės upės ir šlapžemių BST ribomis.5699,85 Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parkodalies PAST apima Gražutės regioninioparko teritorijos dalį. Ribos nustatytospagal specialų žemėlapį.Vietovės kodasNATURA 2000tinkloduomenųbazėjeLTZARB003LTIGNB004LTZARB002LTZARB004* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Iš 4 NATURA 2000 tinklui priklausančių PAST, 3 vietovės yra tarptautinės reikšmėsbendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių ir rūšių apsaugai ir 2 vietovėsyra nacionalinės svarbos saugomos teritorijos. Dvi teritorijos yra vandens telkiniųapsaugos zonos. Jų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3077.6-2 pav. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) NAEregione: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvos šlapžemių kompleksas; 3 – Šiaurės rytinėGražutės regioninio parko dalis; 4 – Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemiųkompleksas (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).Svarbiausios (tikslinės) vertybės, saugomos paukščių apsaugai svarbiose teritorijose(7.6-4 lent.) rodo, kad NAE regiono PAST yra tarptautiniu požiūriu vertingos įvairiųekologinių grupių paukščių populiacijoms. Jose saugomų rūšių paukščių svarbiausiosveisimosi ir maitinimosi buveinės yra vandens telkiniai (pvz., didysis baublys (Botaurusstellaris ir juodakaklis naras (Gavia arctica)), miškai (žvirblinė pelėda (Glaucidiumpasserinum)), atviras agrarinis kraštovaizdis (griežlė (Crex crex)) ir mišrios teritorijos,kuriose yra vandens telkinių su pelkėmis ir pievomis apylinkėse (juodoji žuvėdra(Chlidonias niger)).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3087.6-3 lent. NATURA 2000 tinklo dalies, skirtos buveinių apsaugai (BST) NAEregione, svarbiausios vertybės.Vietovėspavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenųbazėjeVertybių kiekis 1(vietinėsSvarbiausios vertybės 2 populiacijosdydis; teritorijosplotas)Drūkšių ežeras LTZAR0029 Ūdra (Lutra lutra) 6–10 ind.Smalvelės upė iršlapžemėsSmalvos irSmalvykščioežerai ir pelkėsLTZAR0026 Ūdra (Lutra lutra)1–5 ind.LTZAR0025 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 354,59 ha9010* Vakarų taiga 265,94 ha7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 265,94 ha91D0 Pelkiniai miškai88,7 ha9080 Pelkėti lapuočių miškai 88,7 ha7230 Šarmingos žemapelkės 88,7 ha7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte 88,7 ha3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 53,2 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)251–500 ind.Žvilgančioji riestūnė (Drepanocladusvernicosus)Gražutės LTZAR0024 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių 105 haregioninis parkasaugalų bendrijomis7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 69,6 ha7120 Degradavusios aukštapelkės 27,2 ha3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 18,4 ha91D0 Pelkiniai miškai10,9 ha6210 Stepinės pievos* 1,0 ha6120* Karbonatinių smėlynų smiltpievės 6,4 haDidysis auksinukas (Lycaena dispar)Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens)251–500 ind.Gervelės pelkė LTIGN0017 7120 Degradavusios aukštapelkės 50 ha91D0 Pelkiniai miškai95 haPušnies pelkė LTIGN0001 6230* Rūšių turtingi briedgauryna 7,9 ha6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 39,7 ha7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 237,9 haRūžo ežeras LTIGN0026 Plačioji dusia (Dytiscus latissimus)Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) >10 000 ind.Dietkauščiznos LTIGN0004 6410 Melvenynai 4 hapievos6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 4 ha6450 Aliuvinės pievos 14 ha6510 Šienaujamos mezofitų pievos 1 ha7230 Šarmingos žemapelkės 21 ha9080* Pelkėti lapuočių miškai 4 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)51–100 ind.1 – Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3092 – Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbtivietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybėspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys (informacija)). Skaičiai –buveinių tarptautiniai kodai. Žvaigždute pažymėtos prioritetinės buveinės.7.6-4 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijų, įsteigtų paukščių apsaugai NAE regione(PAST) svarbiausios (tikslinės) vertybės ir jų gausa.*Vietovės pavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenųbazėjeVertybių gausa 1Svarbiausios (tikslinės) (vietinėsvertybės 2 populiacijosdydis)Drūkšių ežerasDysnų ir Dysnykščio apyežeriųšlapžemių kompleksasSmalvos šlapžemių kompleksasŠiaurės rytinė Gražutės regioninioparko dalisLTZARB003 Didysis baublys (Botaurusstellaris)10 patinųLTIGNB004 Griežlė (Crex crex) 30 patinųLTZARB002 Juodoji žuvėdra(Chlidonias niger)LTZARB004 Juodakaklis naras (Gaviaarctica)40 perinčių porų3 perinčios porosŽvirblinė pelėda(Glaucidium passerinum)4-5 perinčios poros* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).1 Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbtivietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybėspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys, informacija).Juodakaklis naras (Gavia arctica) ir žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) yra labaireti paukščiai Lietuvoje, todėl jų populiacijų apsauga yra ypatingai svarbi taip pat irnacionaliniu požiūriu. Šalyje turimais duomenimis (Kurlavičius, Raudonikis, 2001)vietinė mažiausia juodakaklio naro (Gavia arctica) populiacija yra vos 3 poros. Šiosrūšies apsaugos Lietuvoje požiūriu NAE regionas (ypač Šiaurės rytinės Gražutėsregioninio parko dalies PAST) yra svarbiausias. Besiveisianti žvirblinės pelėdos(Glaucidium passerinum) populiacija šalyje taip pat palyginti maža (minimum 50 porų;Kurlavičius, Raudonikis, 2001). Taigi, NAE regione besiveisianti populiacija kai kuriaismetais gali sudaryti net iki 10 % visos šalies populiacijos. Kitų tikslinių paukščių rūšiųregioninės populiacijos sudaro žymiai mažesnę dalį nuo jų šalies populiacijų.7.6.1.3 Atskirų NAE regiono NATURA 2000 teritorijų aprašymasŠioje darbo dalyje NATURA 2000 teritorijos charakterizuojamos detaliau. Pirmiauaprašomos BST vietovės, o po to ir PAST. Didžiausias dėmesys skiriamas Drūkšiųežero NATURA 2000 teritorijoms (BST ir PAST), kadangi numatoma, jog labiausiairealus NAE poveikis bus Drūkšių ežerui ir artimiausioms jo apylinkėms.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 310BST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZAR0029)Drūkšių ežeras yra didžiausias ežeras Lietuvoje. Jo plotas Lietuvos Respublikoje yraapie 3611 ha. Kita ežero dalis priklauso Baltarusijai. Viso ežero plotas yra 4480 ha.Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 34 57 rytų ilgumos ir 55 37 19vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandenys (7.6-5 lent.). Didžiausias ežero gylis yra31 m.Kadangi numatoma, jog didžiausias galimas NAE poveikis teks Drūkšių ežerui, tai šiNATURA vietovė, lyginant su kitomis šio regiono saugomomis teritorijomis, aprašomažymiai detaliau.7.6-5 lent. Drūkšių ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją* (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 58Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 3Grūdinių laukai 4Kita ariama žemė 6Plačialapių lapuočių miškai 6Mišrūs miškai 16Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos7vietos, pramonės objektų užimti plotai)Iš viso: 100* Šioje ir kitose panašiose lentelėse pateikiami duomenys iš NATURA 2000 saugomų teritorijų tinkloduomenų bazės (4 skyrius; vietovės aprašymas). Ši informacija naudinga norint geriau suprasti saugomosteritorijos biotopų struktūrą.Ryšys su kitomis NATURA tinklo teritorijomis: Drūkšių ežero BST ribojasi su kitaNATURA 2000 teritorija – Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) irSmalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Tuo pačiu Drūkšių ežero BST išorinėsribos beveik pilnai sutampa su Drūkšių ežero PAST (LTZARB003) ribomis.NATURA 2000 vertybės, kurių apsaugai įsteigtos saugomos teritorijos: SvarbiausiasDrūkšių ežero BST įsteigimo tikslas yra apsaugoti tikslinės rūšies - ūdros (Lutra lutra),kuri yra įrašyta į ES Buveinių direktyvos II priedą, vietinę populiaciją. Jos vietinępopuliaciją sudaro 6–10 individų. Remiantis naujausiais duomenimis (Švažas ir kt.,2008) Drūkšių ežero BST yra 8 subarealai, kuriuose ūdros (Lutra lutra) registruojamosdažniausiai (7.6-3 pav.). Šie subarealai faktiškai yra ūdros (Lutra lutra) svarbiausiosbuveinės. Remiantis žiniomis apie ūdrai (Lutra lutra) būdingą elgesį galima teigti, kadjudėdamos (migruodamos) tarp tinkamiausių buveinių bei dispersijos metu josdaugiausiai renkasi vandens telkinių pakrantes ir įvairius upelius. Vis tik apie buveinėsnaudojimą ir ūdros (Lutra lutra) Drūkšių ežero populiacijos gausos dinamiką detaliainėra žinoma.Pagal NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje talpinamą informaciją, kirtiklis (Cobitistaenia) yra kita šios saugomos teritorijos tikslinė vertybė. Jis ežere yra įprasta žuvųrūšis.Kitos rūšys / žinduoliai: Trys Drūkšių ežero BST gyvenančios žinduolių rūšys yraįrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus) į šią teritoriją užklystaatsitiktinai. 2006–2008 m. pavienės lūšys (Lynx lynx) registruotos Zarasų bei vienas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3117.6-3 pav. Drūkšių ežero BST ir PAST tikslinių biologinių vertybių (išskyruskirtiklio (Cobitis taenia)) radvietės. Spalvotos figūros apytikriai rodo vertybėmssvarbias vietas (patinėlių giedojimo (veisimosi) vietas, radvietes bei dažniausiainaudojamas buveines). Gelsva spalva parodytos ežero pakrantėse susiformavęPhragmitetea ir Potamogenetea (Nymphaea) augalų bendrijos (Vilniausuniversiteto Ekologijos instituto 2006–2007 m. ir L. Raudonikio (2008 m.) duomenys).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 312individas – Ignalinos rajonuose. Daroma išvada, kad NAE regionas nėra labai svarbusšiam gyvūnui (Švažas ir kt., 2008). Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, NAE regione,bebras (Castor fiber) yra įprastas žinduolis. Regione 2006–2008 m. priskaičiuota nuo1100 iki 2700 individų.Ežero apylinkėse gyvena retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas šermuonėlis(Mustela erminea). Drūkšių ežero BST gyvena dar kitos trys žinduolių rūšys, įrašytos įLRK. Ūdra (Lutra lutra) yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir yra tikslinėrūšis. Baltasis kiškis (Lepus timidus) yra retas, bet stebimas reguliariai. Beržinė sicista(Sicista betulina) retai aptinkama pievose ir aplinkiniuose miškuose (Švažas ir kt.,1999). Rudųjų nakvišų (Nyctalus noctula) kolonija jų veisimosi metu buvo rasta Tilžėsgyvenvietėje. Taip pat regione keletą kartų stebėtas natuzijaus šikšniukas (Pipistrellusnathusii). Abi minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.Kitos rūšys / varliagyviai ir ropliai: NAE regione registruota 10 varliagyvių ir 5 ropliųrūšys (Rana temporaria, R. arvalis, R. lessonae, R. esculenta, Bufo bufo, B. calamita,Pelobates fuscus, Bombina bombina, Triturus vulgaris, T. cristatus; Lacerta vivipara, L.agilis, Anguis fragilis, Vipera berus ir Natrix natrix; Švažas ir kt., 2008).2006 m. iki 3 km nuo IAE atstumu buvo rastos dvi retos varliagyvių rūšys, įrašytosBuveinių Direktyvos II priede (skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė(Bombina bombina)). Šios dvi rūšys, o taip pat Bufo calamita yra įtrauktos į LRK. 5rūšys (Triturus cristatus, Bombina bombina, Rana arvalis, Rana lessonae, Pelobatesfuscus, Lacerta agilis) yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos IV priedą (Švažas ir kt.,2008). Arti IAE kūmutės (Bombina bombina) apgyvendina ne tik natūralius, bet iržmonių veiklos smarkiai pažeistus vandens telkinius. Skiauterėtasis tritonas (Trituruscristatus) rastas Tumeliuos miške rūšiai tipiškoje buveinėje labai arti IAE.Kitos rūšys / vabzdžiai: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rasta daugiau nei 1500 rūšiųvabzdžių (Švažas ir kt., 2008). Entomologinių vietovės tyrimų metu taip pat rastasausumos vabzdžių, kurie yra įrašyti į LRK. Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis)yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifron)(Odonata) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) yra taip pat įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos IV priedą bei į LRK. Žirgeliai Odonata yra ekologiškai susiję su vandenstelkiniais. NAE apylinkėse jie yra daugiausiai susiję su Drūkšių ežeru. Pavieniaiindividai yra rasti pietvakarinėje ežero dalyje netoli Yliškės. Pavieniai didiejiauksinukai (Lycaena dispar; Lepidoptera, Lycaenidae) buvo randami visame regionepievose netoli nuo vandens telkinių (Švažas ir kt., 2008).Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) (Coleoptera, Carabidae) yra taip pat įtrauktasį LRK. Nedidelės šio vabalo populiacijos rastos Tilžės miške. Pavieniai machaonų(Papilio machaon; Lepidoptera, Papilionidae) individai pastoviai kasmet randami Tilžėsir Visagino gyvenviečių apylinkėse. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon, Lepidoptera,Lycaenidae) atsitiktinai randamas visame regione šlapiose pievose. Pievinis satyriukas(Coenonympha tullia; Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievose netoli Visaginogyvenvietės. Pastarosios rūšys yra rašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008).Rhyssella obliterata ir Phytodietus geniculatus (Hymenoptera, Ichneumonidae) buvorastos Smalvelės upės slėnio pievoje netoli Drūkšių ežero. Tai vienintelė šių rūšiųradimvietė šalyje (Švažas ir kt., 2008).Drūkšių ežero apylinkėse rasta ir daugiau vabzdžių rūšių. Pvz., Carabus convexus(Coleoptera, Carabidae) yra reta rūšis Lietuvoje. Šis vabalas gyvena daugiausiaipamiškėse, miškuose palei vandens telkinius. Jis rastas miškingoje vietoje netoliSmalvelės upelio. Sospita vigintiguttata (Coleoptera, Coccinellidae) taip pat rastasmiške palei Smalvelės upelį. Stenoptinea cyaneimarmorella (Lepidoptera, Tineidae) ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 313Parornix traugotti (Lepidoptera, Gracilariidae) drugiai rasti Visagine. Tai vienintelė šiųdviejų rūšių radimvietė šalyje. Drugys Caryocolum tischeriella (Lepidoptera,Gelechiidae) rastas Tilžės gyvenvietėje. Tai taip pat vienintelė vieta, kur šis vabzdisšalyje rastas. Deja, manoma, kad ši rūšis šiuo metu jau yra išnykusi. Gausi Buckleriapaludum (Lepidoptera, Pterophoridae) vietinė populiacija buvo rasta Mištautųgyvenvietėje prie Bedugnio ežero. Melitaea phoebe (Lepidoptera, Nymphalidae) drugysrastas pievoje Smalvelės upės slėnyje netoli Drūkšių ežero ir arti pagrindinio IAEpastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip pat rasta Smalvelėsupės slėnyje netoli Drūkšių ežero (Švažas ir kt., 2008).Labai netoli IAE taip pat rastos kelios retos vabzdžių rūšys. Pvz., baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apie 2 km atstumu nuo IAE. Didysisauksinukas (Lycaena dispar) rastas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo IAE.Kitos rūšys / vėžiagyviai: Literatūroje nurodoma (Švažas ir kt. 1999; Raudonikis,Kurlavičius, 2000), kad Drūkšių ežere gyvena keletas reliktinių gyvūnų rūšių. Jamerandami reliktiniai vėžiagyviai Mysis oculata relicta ir Pallasiola quadrispinosa yraįrašyti į LRK.Kitos rūšys / flora: Čia randama retų bei įrašytų į LRK (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,1997) augalų rūšių, pvz., eraičininė nendrūnė (Scolochloa festucacea, įrašyta į LRK),Zanichelia palustris, Alisma gramineum, Nitella opaca (retos rūšys; kurias reikėtųsaugoti). Šie augalai, išskyrus siauralapį dumblialaiškį (Alisma gramineum), anksčiaunet dominavo ežero makrofitų bendrijose. Taip pat nemažai retų į LRK įrašytųsausumos augalų rūšių rasta Drūkšių ežero apylinkėse (Švažas ir kt., 2008). Pvz.,dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica),Dactylohiza incarnata, lieknasis švylys (Eriophorum gracine), melsvasis gencijonas(Gentiana cruciata), Juncus stygius, šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), Carexheleonastes. Žvilgančioji riestunė (Hamatocaulis vernicosus) yra ne tik įrašyta į LRK,bet taip pat yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Dauguma retų augalų rūšiųrasta Drūkšių ežero pakrantėse, gretimose šlapynėse bei pievose (7.6-4 pav.).Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, eraičininė nendrinė (Scolochloafestucaceae) tuo metu buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).Kitos rūšys / grybai, kerpės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios retosmakromicetų rūšys, įrašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008), pvz., Russula aurata,Melanoleuca turrita ir Tricholoma inocyboides.IAE regionas pažymi biologinės įvairovės turtingumu. Lyginant su kitomis šaliesvietomis, šiame regione ji ištyrinėta labiau. Ilgalaikių kompleksinių tyrimų metu (1979–1983 m.) Drūkšių ežere ir apylinkėse (apytikriai 0,5 km atstumu nuo jo) visoužregistruota 213 agarikoidinių makromicetų (Agaricales) ir 120 rūšių Aphyllophorales,33 rūšys dyskomicetų, 29 rūšys kerpių ir susijusių grybų rūšių ir 31 rūšis vandens grybų(Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3147.6-4 pav. Kai kurių retų augalų paplitimas Drūkšių ežero BST (Švažas ir kt.,2008); spalvoti taškai rodo retų rūšių augalų kartografavimo vietas.Gamtinės buveinės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios vertingos į ESBuveinių Direktyvos I priedą įrašytos gamtinės buveinės: 4 tipų pievos (6210*, Stepinėspievos; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvinės pievos ir 6510, Šienaujamos mezofitųpievos); vieno tipo miškai (9080*, Pelkėti lapuočių miškai); dviejų tipų pelkės (7140,Tarpinės pelkės ir liūnai; 7230, Šarmingos žemapelkės) ir dviejų tipų vandens telkinių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 315buveinės (3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis ir 3150, Natūralūs eutrofiniaiežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis). Pievų buveinės koncentruojasi Dūkštos irSmalvelės upelių slėniuose netoli Drūkšių ir Karoliniškių ežerų. Pelkių buveinės yradaugiausiai susitelkę Smalvelės upelio slėnyje ir arti Drūkšių bei Karoliniškių ežerų(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojomės Drūkšių ežero ir jo apylinkiųvertingų buveinių, įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą kartografavimoduomenimis (Švažas ir kt., 2008).Pastarųjų metų svarbiausi augmenijos pokyčiai: 1993–1997 m., kuomet veikė du IAEgeneratoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augalų bendrijųpokyčius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo įtakoje labai suklestėjoCladophora rūšys. Šie dumbliai dengė visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jiebeveik visur augo virš panirusių augalų. Ežero pakraščiuose susidarė 10–500 m pločiohelofitų juostos. Tačiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos(ypač šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur bangų mūša yradidžiausia; Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 1997).Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metubuvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).Specialių ežero botaninių tyrimų metu 1996–1997 m. (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,1997) rastos tik 69 vandens augalų rūšys. Nustatytos 27 skirtingos augalų asociacijos,daugiausiai priskiriamos vyraujančioms Potamogetonetea pectinati, Phragmiteteaaustralis ir Charetea fragilis augalų bendrijų klasėms.Medžiojami gyvūnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams.Briedžių (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zarasų rajonuose sudaro apie vienąšeštadalį šalies populiacijos (tuo tarpu minėti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šaliesploto). Kitų medžiojamų žvėrių, tokių kaip stirnų (Capreolus capreolus), tauriųjų elnių(Cervus elaphus) bei šernų (Sus scrofa) vietinės populiacijos IAE regione, lyginant su jųšalies populiacijomis, nėra didelėsBST vietovė: Smalvelės upė ir šlapžemės (LTZAR0026)Šios saugomos teritorijos išorinės ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio irbeveik sutampa su Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) ribomis.Vietovės plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 2720 rytų ilgumos ir 55 38 09 vakarų platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemėsir miškai (7.6-6 lent.). Smalvelės upės ir šlapžemių BST yra tiesiogiai susijusi sukitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drūkšių ežero BST (LTZAR0029),Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST (LTZAR0025), Drūkšių ežero ir Smalvosšlapžemių komplekso PAST (atitinkamai LTZARB003 ir LTZARB002).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3167.6-5 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščiųsankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3177.6-6 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščiųsankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3187.6-6 lent. Smalvelės upės ir šlapžemių BST biotopų struktūra pagal NATURA2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 43Grūdinių laukai 5Pagerintos žalienos 2Kita ariama žemė 1Plačialapių lapuočių miškai 12Mišrūs miškai 37Iš viso: 100Smalvelės upės ir šlapžemių BST įsteigimo svarbiausias tikslas yra saugoti tikslinėsrūšies ūdros (Lutra lutra) vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 saugomųteritorijų duomenų baze matyti, kad šios saugomos teritorijos kita tikslinė rūšis yrakūmutė (Bombina bombina). Šis varliagyvis yra įrašytas į ES Buveinių Direktyvos IIpriedą. Ši rūšis Smalvelės upės ir šlapžemių BST laikoma įprasta.BST vietovė: Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės (LTZAR0025)Ribos sutampa su Smalvo kraštovaizdžio draustiniu. Vietovės plotas yra apie 2225 ha.Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 22 55 rytų ilgumos ir 55 37 07vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir miškai (7.6-7 lent.).7.6-7 lent. Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST biotopų struktūra pagalNATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 24Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 15Kita ariama žemė 4Plačialapių lapuočių miškai 2Spygliuočių miškai 29Mišrūs miškai 26Iš viso: 100Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST ribojasi su kitomis NATURA 2000saugomomis teritorijomis: Gražutės regioninio parko bei Smalvelės upės ir šlapžemiųBST (atitinkamai LTZAR0024 ir LTZAR0026).Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST yra įsteigta siekiant saugoti ES svarbostikslines gamtines buveines, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą iraugalų rūšis, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą: 3140 (Ežerai sumenturdumblių bendrijomis), 9010* (Vakarų taiga), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai),91D0 (Pelkiniai miškai), 9080 (Pelkėti lapuočių miškai), 7230 (Šarmingos žemapelkės),7210 (Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 3160 (Natūralūs distrofiniai ežerai) bei dvilapįpurvuolį (Liparis loeselii) ir žvilgančiąją riestūnę (Drepanocladus vernicosus).Literatūroje nurodoma, kad Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST gyvena retas,įrašytas į LRK, šermuonėlis (Mustela erminea) (Švažas ir kt., 2008). Baltasis kiškis(Lepus timidus) yra taip pat įrašytas į LRK, tačiau čia negausus. Šioje saugomojeteritorijoje gyvena ir ūdra (Lutra lutra) bei dvi šeimos bebrų (Castor fiber). Šios abirūšys yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus), kuris taip

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 319pat yra įtrauktas į ES Buveinių Direktyvos II priedą, registruojamas kai kuriais metaisnereguliariai. Teritorijoje stebėtos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon,įrašytas į LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje).Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST rasta augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt.,1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus),lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii), beržaskeružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najasmarina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) rastanet keliuose saugomos teritorijos ežeruose.BST vietovė: Gražutės regioninis parkas (LTZAR0024)Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražutės regioninio parko ribomis. Josplotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 08 23 rytųilgumos ir 55 37 19 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai(7.6-8 lent.). Gražutės regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugomateritorija Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST. Į ją patenka visa Šiaurės rytinėsGražutės regioninio parko dalies PAST.7.6-8 lent. Gražutės regioninio parko BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 19Grūdinių laukai 10Pagerintos žalienos 2Kita ariama žemė 7Plačialapių lapuočių miškai 6Spygliuočių miškai 31Mišrūs miškai 25Iš viso: 100BST įsteigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augalų ir drugių rūšis. Tikslinėsgamtinės buveinės yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalųbendrijomis), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 7120 (Degradavusios aukštapelkės), 3140(Ežerai su menturdumblių bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinėspievos) ir 6120* (Karbonatinių smėlynų smiltpievės). Tikslinė gyvūnų rūšis yra drugysdidysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslinė augalų rūšis – vėjalandė šilagėlė(Pulsatilla patens).NATURA 2000 duomenų bazės informacija rodo, kad Gražutės regioninio parko BSTtaip pat yra svarbi saugant ir kitas, į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytas gamtinesbuveines, pvz., 3150 (Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis),7110* (Aktyvios aukštapelkės), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės), 7220(Šaltiniai su besiformuojančiais tufais), 9010* (Vakarų taiga), 9020* (Plačialapių irmišrūs miškai), 9180* (Griovų ir šlaitų miškai) ir 9080 (Pelkėti lapuočių miškai). Be toši vietovė yra svarbi saugant vietines ūdros (Lutra lutra), skiauterėtojo tritono (Trituruscristatus), kūmutės (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum),kurie yra įrašyti į ES Buveinių Direktyvos II priedą, vietos populiacijas.Kitos gamtosaugos požiūriu vertingos floros rūšys yra liekninis beržas (Betula humilis)ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios rūšys yra įrašytos į LRK.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 320Ankstesniuose literatūriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptėshidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją (taigi,yra Gražutės regioninio parko BST dalis), registruota daugiau į LRK įrašytų rūšių.Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptėsmarias. Menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) auga Antalieptės hidrografiniamedraustinyje ties Ąžuolynės gyvenviete. Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) rastapelkėje prie Degučių gyvenvietės. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapisgedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esančioje aukštapelkėje. Melsvasisgencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraibė (Orchis morio) auga pievose mariųšlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelkėtuose miškuose (Švažas irkt., 1999).BST vietovė: Pušnies pelkė (LTIGN0001)Pušnies pelkės BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovėsplotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 26 67 rytųilgumos ir 55 29 52 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir įvairiųtipų šlapžemės (7.6-9 lent.).Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelkės kompleksą sudaro tarpinės pelkės,žemapelkės ir 5 ežerai. Biotopų įvairovė labai didelė. Buvę sausinamieji kanalai yrabebrų (Castor fiber) patvenkti.7.6-9 lent. Pušnies pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 27Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 36Šlapios pievos, mezofitų pievos 7Kita ariama žemė 8Plačialapių lapuočių miškai 4Mišrūs miškai 1Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos17vietos, pramonės objektų užimti plotai)iIš viso: 100Pušnies pelkės BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomisteritorijomis) NATURA 2000 vietovė. Ji yra įsteigta saugoti ES svarbos gamtinesbuveines, tokias kaip 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 6430 (Eutrofiniai aukštiejižolynai) ir 6230 (Rūšių turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtinės buveinės yraįrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą.Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkėje gyvena retas į LRK įrašytas šermuonėlis(Mustela erminea). Ūdra (Lutra lutra) ir keletas šeimų bebrų (Castor fiber) taip patgyvena šiame pelkių komplekse. Abi pastarosios rūšys yra įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos II priedą. Rastos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon;įrašytas į LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje).Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999),nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbiretiems paukščiams, įrašytiems į ES Paukščių Direktyvos 79/409/EEC I priedą. Čia peripavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) čia taip pat peri. Pelkėježinomos jų tuokvietės. Peri ir viena tikučių (Tringa glareola) pora. Pelkėjebesimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spėjama, kad taip pat peri

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 321vapsvaėdis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievinių lingių (Circus pagargus) poros čiataip pat suka lizdus. Pelkėje peri mažiausiai 5 gervių (Grus grus) poros ir 10–15nesubrendusių šios rūšies paukščių laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeniniųmigracijų metu čia susirenka iki 100 individų. Vietovėje kasmet registruojama 6–7švygždų (Porzana porzana) patinėlių tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežlių (Crexcrex) teritorijų. Pelkėje peri mažiausiai 2 balinių pelėdų (Asio flammeus) poros.Mėlyngurklė (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinčia rūšimi. Čiaregistruota ir daugiau retų paukščių rūšių. Pvz., pelkėje peri baltaskruostė žuvėdra(Chlidonias hibridus).Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996–1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taippat nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi irretiems į LRK įrašytiems paukščiams. Palankiais metais pelkėje peri apie 5 porasraudonkojo tulikų (Tringa totanus), 2–3 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata),daugiau nei 1 pora paprastųjų griciukų (Limosa limosa), viena pora žaliųjų meletų(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinčios baltasparnės žuvėdros(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvės kielės (Motacilla citreola).Pušnies pelkė yra viena iš nedaugelio vietovių Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželisnykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena jų pora stebėta veisimosi metu (Švažas ir kt.,1999).Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojančioms žąsims. Iki 500 poilsiuisustojusių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) pelkėjestebėta pavasarinės paukščių migracijos metu (Švažas ir kt., 1999).Pelkėje rasta ir retų augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraibė (Orchismorio) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza longifolia).BST vietovė: Rūžo ežeras (LTIGN0026)Vietovės plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2629 39 rytų ilgumos ir 55 29 03 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai(7.6-10 lent.). Rūžo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija.Svarbiausias jos įsteigimo tikslas yra saugoti augalų ir bestuburių tikslinių rūšiųmažosios suktenės (Vertigo angustior), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) irpūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos II priedą, vietos populiacijas.7.6-10 lent. Rūžo ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 100Iš viso: 100BST vietovė: Gervelės pelkė (LTIGN0017)Vietovės plotas yra apie 373 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2626 51 rytų ilgumos ir 55 27 13 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyraujamiškai ir įvairių tipų šlapžemės (7.6-11 lent.). Gervelės pelkės BST yra izoliuotasaugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovėmis). Ji buvo įsteigtasiekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 322aukštapelkės) ir 91D0 (Pelkiniai miškai), kurios yra įrašytos į Buveinių Direktyvos Ipriedą.7.6-11 lent. Gervelės pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 8Kita ariama žemė 3Plačialapių lapuočių miškai 24Mišrūs miškai 65Iš viso: 100BST vietovė: Dietkauščiznos pievos (LTIGN0004)Vietovės plotas yra apie 147 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 2756 rytų ilgumos ir 55 20 19 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja žemėsūkio ir medine augalija apaugę plotai (7.6-12 lent.).7.6-12 lent. Dietkauščiznos pievų BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Grūdinių laukai 29Mišrūs miškai 41Kita ariama žemė 17Plačialapių lapuočių miškai 13Iš viso: 100Dietkauščiznos pievų BST yra izoliuota NATURA 2000 vietovė. Ši saugoma teritorijaužima Dysnos hidrografinio draustinio dalį. Ji yra įsteigta siekiant išsaugoti ES svarbosgamtines buveines – melvenynus (6410). Ši gamtinė buveinė yra įtraukta į ES BuveiniųDirektyvos I priedą.Remiantis NATURA 2000 duomenų bazės informacija Dietkauščiznos pievų BST yrataip pat vertinga saugant 91E0 (Aliuviniai miškai) gamtinę buveinę bei augalus - dvilapįpurvuolį (Liparis loeselii) (51–100 individų) ir paprastąją tuklę (Pinguicula vulgaris).PAST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZARB003)Drūkšių ežeras (BST ir PAST) yra IAE aušintuvas ir prie projektuojamos NAEarčiausiai esantis didelis atviro vandens telkinys bei arčiausiai esanti NATURA 2000saugoma teritorija. Kitos saugomos teritorijos nuo NAE yra žymiai toliau (pvz.,Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST – apie 5 km, Dysnų ir Dysnykščioapyežerių šlapžemių kompleksas (PAST) – apie 13 km; žiūr. 7.6-1 pav. ir 7.6-2 pav.).Žmonių lankymasis čia ribojamas dėl pasienio režimo.Vietovės plotas yra apie 3612 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2633 43 rytų ilgumos ir 55 36 59 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai irįvairūs žemės ūkio plotai (7.6-13 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3237.6-13 lent. Drūkšių ežero PAST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 71Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 5Grūdinių laukai 3Pagerintos žalienos 3Kita ariama žemė 10Plačialapių lapuočių miškai 3Mišrūs miškai 5Iš viso: 100Vertybės, kurių apsaugai įsteigta NATURA 2000 saugoma teritorija: Drūkšių ežeroPAST yra įsteigta saugoti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), kuris yra įrašytas į ESPaukščių Direktyvos I priedą, vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 duomenųbazės informacija (LR Aplinkos ministerija) Drūkšių ežere besiveisianti šios rūšiespopuliacija yra viena didžiausių šalyje (10 baubiančių patinų). Šioje PAST didžiųjųbaublių (Botaurus stellaris) populiacijos tankis tinkamose buveinėse yra labai didelis(7.6-3 pav.).Ežeras taip pat yra svarbus saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES PaukščiųDirektyvos I priedą. NATURA 2000 duomenų bazėje (LR Aplinkos ministerija)talpinama informacija apie tai, kad Drūkšių ežero PAST peri viena juodakaklių narų(Gavia arctica) pora, 5 nendrinių lingių (Circus aeruginosus) poros, 10 juodųjų žuvėdrų(Chlidonias niger) porų, viena mėlyngurklių (Luscinia svecica) pora bei suskaičiuoti 6švygždų (Porzana porzana) patinai ir vienas plovinės vištelės (Porzana parva) patinas.Pagal literatūrinius duomenis Švažas ir kt. (1999), prieš keletą metų juodakaklis naras(Gavia arctica), kuriam šalyje gresia išnykimas, buvo laikomas Drūkšių ežere galimaiperinčia rūšimi. Praeito amžiaus gale juodakakliai narai (Gavia arctica) (ypačnesubrendę individai) ežere buvo stebimi kasmet.Kitos paukščių rūšys: Surinkta truputis duomenų apie kitas retas paukščių rūšis, kuriosyra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz.,jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) buvo laikomas galimai Drūkšių ežero apylinkėseperinčia rūšimi. Naujausiais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 2008), šis paukštisčia tikrai peri. Iki 7 individų registruojama ežere žiemą. Ypač ši vietovė yra vertingajūriniams ereliams (Haliaeetus albicilla) šaltomis žiemomis, kuomet kiti šių paukščiųmaitinimuisi tinkami regiono vandens telkiniai yra padengti ledu. Fragmentiškiapsilankymai ežere žiemą leidžia teigti, kad jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla)Drūkšių ežere koncentruojasi atšalimų metu. Naujausiais tyrimais (Švažas ir kt., 2008)nustatyta, kad rudė (Aythya nyroca) taip pat laikytina perinčia rūšimi.Viena pievinių lingių (Circus pagargus) pora veisiasi Dūkštos upelio slėnio šlapiosepievose. Viena dvi gervių (Grus grus) poros veisiasi ties šiaurine ežero įlanka. Pavienėsjuodakrūčių bėgikų (Calidris alpina) poros anksčiau perėdavo Pilies saloje. Šiuo metu šisala priklauso Baltarusijai. Apskritai, ežero salos yra svarbios migruojančių paukščiųpoilsio vietos.Naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 2008) Drūkšių ežere ir jo apylinkėse iš visostebėta 140 paukščių rūšių. Iš jų 33 rūšys yra įrašytos į LRK ir 31 rūšis yra įtraukta į ESPaukščių Direktyvos I priedą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 324Drūkšių ežeras ir Drūkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukščiųrūšims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatėdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnykęs(nesiveisia), tačiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpelių (Coturnix coturnix)teritorijos išaiškintos Dūkštos upelio slėnyje. Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)Drūkšių ežere taip pat veisiasi. Patelė su jauniklių vada stebėta 1999 m. Šių paukščiųbūriai iki 350 individų pasirodo paukščių migravimo laikotarpiais. Rūšis taip patreguliariai stebima neužšalusiame Drūkšių ežere sausio–vasario mėnesiais. Dviraudonkojų tulikų (Tringa totanus) poros peri Dūkštos upelio slėnyje. Dvi–trys didžiųjųkuolingų (Numenius arquata) poros ir keletas paprastųjų griciukų (Limosa limosa) porųperi Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dūkštos upelio slėnyje. Vienajūršarkių (Haematopus ostralegus) pora peri rytinės ežero įlankos pakrantėje, kuri šiuometu taip pat priklauso Baltarusijai. Pavienės pilkųjų ančių (Anas strepera) porospastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) kaikuriais metais peri ežero apylinkėse. Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) yrapalyginti įprasta perinti rūšis. Vienos apskaitos metu suskaičiuota daugiau nei 10 patinų.Drūkšių ežeras yra Rytų Lietuvoje svarbi didžiųjų dančiasnapių sankaupų ir žiemojimovieta. Rudenį stebima iki 900 paukščių. Žiemoja ežere iki 500 šių paukščių. Tulžys(Alcedo atthis) laikomas galimai perinčia rūšimi. Jis reguliariai stebimas ežere ir paleiDūkštos upelį. Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) veisimosi metu rasta Dūkštosupelio slėnyje. Ši rūšis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999).1985–2000 m. netoli Tilžės gyvenvietės (šiauriau Drūkšių ežero) beveik kasmet stebimiteritorijas demonstruojantys (labai tikėtina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo),pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai(Dendrocopos leucotos), sodinės startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinįelgesį demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), lygutė(Lullula arborea) ir lėlys (Caprimulgus europaeus) (minėtos rūšys yra įtrauktos į ESPaukščių Direktyvos I priedą) šioje vietovėje yra įprastos rūšys (P. Kurlavičiausasmeninis pranešimas).Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardeacinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yravakarinės ežero įlankos pakrantės miške labai arti dabar veikiančios IAE. Pastaraisiaismetais didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypačAukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama.Labiausiai dėl šios veiklos didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijose paleiDrūkšių ežerą lizdų skaičius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egrettaalba) yra Lietuvoje nauja perinti paukščių rūšis. Ji yra įrašyta į ES Paukščių DirektyvosI priedą.Drūkšių ežeras yra svarbus ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai.Ši besiveisianti Drūkšių ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šiepaukščiai veisimosi metu telkiasi į keletą kolonijų. Baltasparnė žuvėdra (Chlidoniasleucopterus) registruota perint Dūkštos upelio slėnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis rūšisšalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlavičius, 2000).1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapynių tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvonustatyta, kad pavasarinių ir rudeninių paukščių migracijų metu ežere susiformuojadidelės migruojančių vandens paukščių sankaupos: iki 700 didžiųjų ančių (Anasplatyrhynchos), 550 laukių (Fulica atra), 480 klykuolių (Bucephala clangula), 120nebylių gulbių (Cygnus olor) ir dideli kai kurių kitų rūšių paukščių būriai.Vakarinėje ežero dalyje, ypač kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandenspašiltėjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 325paukščiams yra labai tinkamos buveinės. Čia nuolat gausiai žiemoja didiejidančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), didžiosios antys(Anas platyrhynchos), nebylės gulbės (Cygnus olor) ir laukiai (Fulica atra) (Švažas irkt., 1999).Paukščių bendrijų ir populiacijų ilgalaikiai pokyčiai. Kai kuriuose pastarųjų metųšaltiniuose (Švažas ir kt., 2008) nurodoma, kad Drūkšių ežero ir jo apylinkių paukščiųfauna žymiai pakito. Nurodomos ir tokių pokyčių priežastys. Tai daugiausiai lemiaežero eutrofikacijos procesai ir žemės ūkio veiklos nutraukimas laukuose, kas sukeliaatvirų buveinių apaugimą sumedėjusiais augalais bei nendrynų plitimą ežero pakrantėse.Dėl minėtų priežasčių kai kurių retų rūšių vietinės populiacijos sumažėjo arba jos netlokaliai išnyko. Tai pasakytina apie juodakaklį narą (Gavia arctica), jūršarkę(Haematopus ostralegus), raudonkojį tuliką (Tringa totanus), griciuką (Limosa limosa),didžiąją kuolingą (Numenius arquata), juodakrūtį bėgiką (Calidris alpine), gaiduką(Philomachus pugnax) ir upinę žuvėdrą (Sterna hirundo). Tačiau po to, kai pradėjoveikti IAE, dėl minėtų buveinių pokyčių nendrynų paukščių vietinės populiacijos(didžiojo baublio (Botaurus stellaris) ir plovinės vištelės (Porzana parva)) pagausėjobei atsirado naujų rūšių (pvz., ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus)).PAST vietovė: Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas (LTIGNB004)Vietovės plotas yra apie 4016,56 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra26 19 56 rytų ilgumos 55 28 05 vakarų platumos. Vietovėje išimtinai vyrauja vandenstelkinių biotopas (7.6-14 lent.).7.6-14 lent. Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST biotopųstruktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkosministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 95Grūdinių laukai 1Kita ariama žemė 1Mišrūs miškai 3Iš viso: 100Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra izoliuota NATURA2000 vietovė. PAST įsteigta tikslu išsaugoti vietinę griežlės (Crex crex) populiaciją.PAST taip yra svarbi norint išsaugoti šalies didžiojo baublio (Botaurus stellaris),nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus) ir švygždos(Porzana porzana) populiacijas. Šios rūšys yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čiasuskaičiuoti 7 didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) baubiantys patinėliai, 30 griežiančiųgriežlės (Crex crex) patinėlių, rasta 11 nendrinės lingės (Circus aeruginosus) perinčiųporų, 2 poros pievinių lingių (Circus pygargus) ir 8 giedantys švygždos (Porzanaporzana) patinėliai.Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra taip pat svarbi kaikuriems regione retiems paukščiams (Raudonikis, 2004). 11 čia perinčių paukščių rūšiųyra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.PAST vietovė: Smalvos šlapžemių kompleksas (LTZARB002)Išorinės ribos beveik sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir su Smalvelės upės iršlapžemių BST. Vietovės plotas yra apie 538 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 326Grinvičą yra E 26 28 34 rytų ilgumos 55 37 34 vakarų platumos. Vietovėje vyraujašlapžemės ir miškai (7.6-15 lent.).7.6-15 lent. Smalvos šlapžemių komplekso PAST biotopų struktūra pagalNATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 80Grūdinių laukai 1Kita ariama žemė 2Mišrūs miškai 17Iš viso: 100Smalvos šlapžemių komplekso PAST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma teritorija– Smalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Ši paukščių apsaugai svarbiteritorija įsteigta tikslu išsaugoti vietinę juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger) perinčiąpopuliaciją. Ši rūšis yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Pagal NATURA2000 duomenų bazės (LR Aplinkos ministerija) informaciją vietinę juodųjų žuvėdrų(Chlidonias niger) populiaciją sudaro 40 porų.Ši saugoma teritorija yra taip pat svarbi kai kurioms kitoms paukščių rūšims, įrašytoms įES Paukščių Direktyvos I priedą. Deja, jų perinčios populiacijos čia nėra didelės. PagalNATURA 2000 DB duomenis čia suskaičiuoti du didžiojo baublio (Botaurus stellaris)patinai, peri dvi poros nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circuspygargus) pora, rasti trys giedantys švygždų (Porzana porzana) patinėliai, dvi gervių(Grus grus) poros ir penkios paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) poros. Tetervinai(Tetrao tetrix) ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia) taip pat stebimi Smalvos šlapžemiųkomplekso PAST, bet nėra duomenų apie jų populiacijų vietinę gausą.PAST vietovė: Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis (LTZARB004)Vietovės plotas yra apie 5699,85 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra26 09 32 rytų ilgumos 55 39 17 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai irspygliuočių miškai (7.6-16 lent.).Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST yra susijusi (teritorijos dalinaipersidengia) su kitomis NATURA 2000 vietovėmis – Gražutės regioninio parko BST iršalies saugoma teritorija – Gražutės regioniniu parku. PAST buvo įsteigta tiksluišsaugoti vietines žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir juodakaklių narų (Gaviaarctica) perinčias populiacijas. Šios abi rūšys yra įtrauktos į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čiaperi 3 poros juodakaklių narų (Gavia arctica) ir 4–5 poros žvirblinių pelėdų(Glaucidium passerinum).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3277.6-16 lent. Šiaures rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST biotopųstruktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkosministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 23Grūdinių laukai 1Plačialapių lapuočių miškai 1Spygliuočių miškai 64Mišrūs miškai 11Iš viso: 100Vietovė taip pat svarbi saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal valstybinės stebėsenos (NATURA 2000 duomenų bazė; LR aplinkosministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juodųjų peslių (Milvusmigrans) poros, 4–5 poros lutučių (Aegolius funereus), 7 poros baltnugarių genių(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirščių genių (Picoides tridactylus), 3 poros mažųjųerelių rėksnių (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvaėdžių (Pernis apivorus); girdėti 7–8giedantys didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) patinėliai, gyvena 5 poros juodųjųmeletų (Dryocopus martius), 6 poros lygučių (Lullula arborea) ir taip pat keltas porųžuvininkų (Pandion haliaetus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), lėlių(Caprimulgus europaeus) ir mažųjų musinukių (Ficedula parva).Ankstesniais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptėshidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parkodalies PAST, yra stebėta ir daugiau paukščių rūšių (viso 24 rūšys), kurios yra įrašytos įES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz., dažnai buvoregistruojamas jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena šių erelių pora turi lizdągretimame miške. Draustinyje stebėti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra).Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievinės lingės (Circuspygargus) pora peri draustinio pietinėje dalyje. Girdėta keletas švygždos (Porzanaporzana) ir griežlės (Crex crex) giedančių patinėlių (Švažas ir kt., 1999).Antalieptės hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukščių rūšims,kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdėtipavieniai giedantys putpelių (Coturnix coturnix) patinėliai. Manoma, kad draustinyjetikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebėtas veisimosi sezono metu.Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata). Rudakakliskragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinčia rūšimi. Draustiniolaukuose stebėti pilkųjų žąsų (Anser anser) būriai iki 40 paukščių. Draustinyjetikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapių ančių (Anas clypeata). Draustinio teritorijojepriskaičiuota iki 15 perinčių didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) porų. Taip patstebėtos didelės jų sankaupos (iki 380 paukščių). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulžių(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999).Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukščiams. Rudenį čiastebėta iki 120 apsistojusių vidutinių dančiasnapių (Mergus serrator) (Švažas ir kt.,1999).7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei įvairovei svarbios teritorijosNAE regione yra 7 nacionalinės vertingos saugomos gamtinės teritorijos (7.6-7 pav.).Teisinės šių nacionalinių vertingų gamtinių saugomų teritorijų įsteigimo sąlygos ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 328aplinkybės bei kai kuri kita su jų įsteigimu susijusi svarbi informacija yra pateikta7.6-17 lentelėje.Daugiausiai nacionalinių saugomų teritorijų yra NAE regiono vakarinėje dalyje.Labiausiai saugomos teritorijos yra išsidėstę palei rytų – vakarų ašį. Į NAE regionąpatenka tik Gražutės regioninio parko ir Dysnos hidrografinio draustinio teritorijų dalis.Pratkūnų geomorfologinis draustinis yra ant pateis NAE regiono ribos. Aukštaitijosnacionalinis parkas yra į pietvakarius nuo NAE ir yra keli kilometrai už jo ribos (įregioną nebepatenka). Dėl šios priežasties Aukštaitijos nacionalinio parko saugomateritorija detaliau šiame darbe neanalizuojama.7.6-7 pav. NAE regione pagal nacionalinius teisinius aktus įsteigtos saugomosteritorijos (pagal valstybinių saugomų teritorijų kadastrą; Valstybinė saugomųteritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos). Regiono perimetras pažymėtasmėlyna spalva. Saugomos teritorijos: 1 – Tilžės geomorfologinis draustinis; 2 –Smalvos hidrografinis draustinis; 3 – Smalvo kraštovaizdžio draustinis; 4 –Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies telmologinis draustinis; 6 – Dysnoshidrografinis draustinis; 7 – Pratkūnų geomorfologinis draustinis; 8 – Aukštaitijosnacionalinis parkas.Iš 7 NAE regione esančių šalies saugomų teritorijų 5 teritorijos yra tarptautinės svarbos,skirtos gamtinių buveinių ir (arba) biologinės įvairovės rūšių apsaugai (yra Bendrijossvarbos teritorijos (BST) ir (arba) Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)). DviBendrijos svarbos teritorijos (BST) kol kas dar nėra saugomomis pagal šalies teisiniusaktus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 329Teritorijos, pagal nacionalinius teisinius aktus laikomos vandens telkinių apsaugoszonomis, šiame darbe detaliau nebuvo aptariamos. Jos nėra nurodytos nei šaliessaugomų teritorijų žemėlapyje (7.6-7 pav.), nei svarbiausios informacijos sąvade(7.6-17 lent.).Prieinamos informacijos apie NAE regiono nacionalines saugomas teritorijas analizėsrezultatai rodo (7.6-17 lent.), kad jos yra multifunkcinės. Šios teritorijos buvo įsteigtosdaugiausiai siekiant saugoti kraštovaizdžius su natūralių upelių vertingais slėniais irraiškingu reljefu. Viena saugoma teritorija yra įsteigta tikslu saugoti pelkių kompleksą irdar viena be gamtinių vertybių taip pat saugoti kultūros vertybes.7.6.1.5 Biologinės įvairovės vertybės už saugomų teritorijų ribųŽinomi tik keli literatūriniai šaltiniai, nagrinėjantys, aprašantys biologinės įvairovėsvertybes NAE regione nesaugomose teritorijose. Be to ši informacija nepakankamaidetali. Pagal duomenis, pateikiamus Lietuvos raudonojoje knygoje (Rašomavičius,2007), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) randama Ignalinos ir Zarasų rajonuose.Tuo remiantis darome išvadą, kad ji yra paplitusi ir NAE regione. Analogiškaisamprotaujant taip pat daug kitų rūšių, kurios yra įrašytos į LRK, pvz. machaonas(Papilio machaon), žalioji ir nendrinė rupūžės (Bufo calamita ir B. viridis), vapsvaėdis(Pernis apivorus), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), pievinė lingė (Circus pagargus),vištvanagis (Accipiter gentilis), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), žuvininkas(Pandion haliaetus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Lyrurus tetrix), putpelė(Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus),uldukas (Columba oenas) ir baltasis kiškis (Lepus timidus) yra šalyje retos rūšys, tačiaupaplitusios visuose NAE regiono rajonuose (Rašomavičius, 2007). NAE regione taip patrasta daug retų įrašytų į LRK augalų rūšių: Nitela syncarpa, Neckera pennata,Calliergon trifarium, Lycopodiela inundata, Huperza selago, Botrychiummatricariifolium, Nymphaea alba, Myriophyllum alterniflorum, Thesium ebracteatum,Callitriche hermaphroditica, Alisma gramineum, Hydrilla verticillata, Najas minor,Gymnadenia conopsea, Dactylorhiza fuchsii, D. incarnate, D. longifolia, D. maculate,D. ochroleuca, D. traunsteineri, Hammarbya paludosa, Malaxis monophyllos,Corallorhiza trifida, Juncus stygius, Carex heleonastes ir Scolochloa festucacea(Rašomavičius, 2007). Meesia triquetra yra rastas Zarasų rajone.Remiantis esamais literatūriniais duomenimis darome išvadą, kad NAE regionebiologinės įvairovės vertybės yra daugiausiai susitelkę saugomose teritorijose. Tačiaukai kurios šių vertybių yra randamos ir vietovėse, nepatenkančiose į saugomasteritorijas. Šios vietovės yra mažiau žinomos ir, labiausiai tikėtina, mažiau svarbios.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3307.6-17 lent. Svarbiausia informacija apie NAE regiono saugomas teritorijas, įsteigtas pagal LR teisės aktus*.Saugomos teritorijosoficialus pavadinimasTilžės geomorfologinisdraustinisSmalvos hidrografinisdraustinisSmalvo kraštovaizdžiodraustinisGražutės regioninisparkasPušnies telmologinisdraustinisDysnos hidrografinisdraustinisPratkūnųgeomorfologinisdraustinisPlotas,haSteigimo teisinis pagrindas Steigimo tikslas Teritorijoskodas (ID)43,68 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)547,44 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos1983-12-14 sprendimas Nr. 342(Žin., 1983, 36-383; 22-244)2225,28 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos1960-09-27 sprendimas Nr. 517(Žin., 1960, 27-244)29471 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)779,4 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)586,63 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)623,47 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)Apsaugoti unikalų limnoglacialinioreljefo kompleksąApsaugoti Smalvos upelio natūralųslėnįApsaugoti būdingą kraštovaizdį suSmalvo ir Smalvykščio ežeraisAukštaičių aukštumojeApsaugoti būdingą kraštovaizdį irkultūrines vertybes Šventosios upėsaukštupyjeApsaugoti pelkių kompleksąApsaugoti Dysnos upės slėnįlimnoglacialinėje žemumojeApsaugoti Sėlių aukštumosmoreninį kompleksą su Pratkūnųkalva0210200000010 Nežinoma* Šaltinis: Valstybinių saugomų teritorijų kadastras; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.http://stk.vstt.lt/stk/default2.jsp?bs=1&lang=lt&jsessionid=E00C236D64073306E6A695C978F8110E.Tarptautinė saugomos teritorijosreikšmė0210300000009 Svarbi. Teritorija yra beveik tokia pat kaipir Smalvos šlapžemių komplekso PAST irkaip Smalvelės upės ir šlapžemių BST0230100000014 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irSmalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkiųBST0700000000012 Svarbi. Dalį teritorijos apima Gražutėsregioninio parko BST ir Šiaurės rytinėsGražutės regioninio parko dalies PAST0210900000027 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irPušnies pelkės BST0210300000013 Svarbi. Dalis teritorijos yra tokia pat kaip irDysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemiųkomplekso PAST0210200000011 Nežinoma

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3317.6.1.6 Biologinės įvairovės vertybės už Lietuvos ribųLatvijaNAE regiono saugomos teritorijosLatvijos Respublikos teritorijoje į 30 km NAE zoną pilnai ar dalinai patenka šiossaugomos teritorijos: saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augsdaugava”, apimanti gamtosparką ,,Daugavas loki”; saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augszeme”, apimanti gamtosparkus ,,Meduma ezeraine” ir ,,Svente”; taip pat gamtiniai draustiniai ,,Bardinska ezers”(ežeras), ,,Skujines ezers” (ežeras) ir gamtos parkas ,,Silene”, apimantis gamtiniusdraustinius ,,Ilgas” ir ,,Glusonkas purvs” (pelkė; (7.6-18 lent., 7.6-8 pav.). Teritorijųnaudojimą ir apsaugą reglamentuoja Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 415(2003 m. liepos 22 d.), patvirtinantis ,,Nurodymus dėl saugomų gamtinių teritorijųapsaugos ir naudojimo”. Latvijos teritorijoje iki 30 km nuo Lietuvoje numatomos statytiNAE zonoje taip pat yra 9 mikro draustiniai. Jų bendras plotas yra apie 126,8 ha. PagalLatvijoje galiojančius teisinius aktus (Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 45 dėl,,Mikro draustinių stiegimo, apsaugos ir tvarkymo”), detalesnę informaciją apiemikrodraustinius galima gauti iš Latvijos valstybinėje agentūroje ,,Latvijas Vides,geologijas un meteorologijas agentura” (Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijosagentūra). NAE regionas Latvijos teritorijoje taip pat apima šiuos gamtos paminklus:Medumu alley, Medumu park (dendrologiniai sodiniai) bei 74 saugomus medžius(Latvijos Respublikos 1998 m. balandžio 7 d. patvirtintas ,,Saugomų gamtinių teritorijųįstatymas”).Visos aukščiau minėtos teritorijos yra svarbios europiniu mastu, kadangi jos yraįtrauktos į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą.NAE regioneLatvijos Respublikoje saugomų teritorijų sąrašasAugszemeApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką – Medumuezeraine (ežerynas), Svente gamtos draustinį – Bardinska ir Skujines ežerus); NATURA2000 teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes ir Sederes kaimiškosiosseniūnijos.Plotas: 20 828 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: Vertinga kraštovaizdžio teritorija apima Sventes ir Medumu ežerussu salomis bei keletą aplinkinių mažų ežerų. Į ją patenka Augszeme aukštumos beikeletas biologinės įvairovės požiūriu vertingų teritorijų. Čia randamos biologinėsvertybės yra 12 į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytų buveinių ir 8 paukščių rūšys,saugomos pagal ES Paukščių Direktyvą.Bardinska ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.Plotas: 5 ha.Įsteigimo metai: 2004.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 332Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijojerandama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).Skujines ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.Plotas: 10 ha.Įsteigimo metai: 2004.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijojerandama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).Medumu ezeraineApsaugos kategorija: gamtos parkas (yra saugomos kraštovaizdžio vietovės –Augszeme dalis. Į jį įeina ir gamtinis draustinis - Medumu ežero salos); NATURA 2000saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 1484 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: nedideli įvairių tipų miškai ir apyežerių pereinamo tipo pelkės.Randami saugomų rūšių orchidiniai augalai (pvz., dvilapis purvuolis (Liparis loeselii).Ežerai yra svarbios retų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos. Čia taip pat auga daugrūšių saugomų retų aukštesnių augalų, samanų ir kerpių.Medumu ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į gamtos parką – Medumu ezeraine(ežerynas). Tai NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 3 ha.Įsteigimo metai: 1987.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta tikslu saugoti Medumu ežero salas.Didžiausia teritorijos gamtinė vertybė yra ežero salose augantys miškai. Tai daugiausiaiplačialapių lapuočių medynai, kur buveinėse vyrauja liepos, drebulės, beržai bei ąžuolaiir uosiai.Medumu parkasApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 333Plotas: 12.5 ha.Įsteigimo metai: 1977.Meduma alėjaApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 0.4 ha.Įsteigimo metai: 2005.SventeApsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –Augszeme. Apima gamtinį draustinį – Sventes ežero salas. Tai taip pat NATURA 2000saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes, Sēderes kaimiškosiosseniūnijos.Plotas: 2225 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: ypatingo grožio ežeras. Apima Sventes ežerą, kuris yra Latvijojevienas švariausių. Jame yra 3 mišku padengtos salos. Ežeras eutrofinio tipo. Teritorijojeyra pereinamo tipo pelkių, liūnų, šlapių juodalksnynų. Iš ypatingai saugomų augalųminėtini didžioji dantenė (Circaea lutetiana), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii),smailialapė plūdė (Potamogeton acutifolius) ir kitos rūšys.Sventes ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra gamtos parko Svente dalis). NATURA2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sventes kaimiškoji seniūnija.Plotas: 3 ha.Įsteigimo metai: 1987.Gamtinės vertybės: ypatingai gražios Svente ežero salos. Didžiausios salos Viskuplotas – 1.7 ha. saloje vyrauja lapuočiai: juodalksniai, beržai ir uosiai.SileneApsaugos kategorija: gamtos parkas (apima gamtinius draustinius Ilgas ir Glusonkaspelkė). NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Lidumnieku ir Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos.Plotas: 3825 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: įvairių tipų miškai (ypatingai pelkiniai ir pelkėti) ir eutrofinio tipoežerai. Ežerai yra labai vertingos retų saugomų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 334Žinomos 2 stambios jų kolonijos. Randama labai daug retų saugomų gyvūnų ir augalųrūšių.IlgasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į Selene gamtos parką). TaiNATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.Plotas: 157 ha.Įsteigimo metai: 1999.Gamtinės vertybės: auga ir gyvena daug saugomų Latvijoje rūšių. Iš jų minėtiniaugalai: pataisas-varinčius (Lycopodium annotinum), vaistinis pataisas (L. clavatum),mažoji gegūnė (Orchis morio), rausvoji plūdė (Potamogeton rutilus). Gausu retų rūšiųpaukščių: mažasis erelis rėksnys (Aquilla pomarina), baltnugaris genys (Dendrocoposleucotos), juodoji meleta (Dryocopus martius), pilkoji meleta (Picus canus), vapsvaėdis(Pernis apivorus), juodasis gandras (Ciconia nigra).Glusonkas pelkėApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra Selene gamtos parko dalis) ir NATURA2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.Plotas: 155 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: teritorijoje saugomi 2 distrofiniai ežerai (Glusņas ir Glusonkas).Šie ežerai yra apsupti atvirų tarpinio tipo pelkių ir liūnų. Toliau apylinkėse auga irpelkinio tipo pušynai bei eglynai.AugsdaugavaApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką –Daugavas loki (Daugavos upės kilpos)) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores,Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslavos rajonui.Plotas: 52 325 ha.Įsteigimo metai: 1990.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įkurta tikslu saugoti kultūrines ir gamtinesvertybes Daugavos upės natūraliame slėnyje ir jo apylinkėse. Joje randama daug rūšiųsaugomų augalų ir gyvūnų bei daug tipų natūralių biotopų (pvz., pagal ES BuveiniųDirektyvą saugomų upių vingių, atvirų žemyninių kopų su smiltyninių šepetukų(Corynephorus canescens) pievomis, šaltiniais ir šaltiniuotomis kalkingomis pelkėmis,šlaitų ir griovų miškais, sausų kalkingų pievų ir kt.Daugavas loki (Dauguva upės kilpos)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 335Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –Augsdaugava) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores irSkrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslava rajonui.Plotas: 12372 ha.Įsteigimo metai: 1990.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta palaikyti ir saugoti unikalų Dauguvaupės vidurupio kraštovaizdį, vertingas gamtines vietoves, gamtinių teritorijų įvairovębei vietinius istorinius paminklus. Gamtos parkas apima 8 dideles Dauguvos upės kilpastarp Kraslava miesto ir Naujene griovos.7.6-8 pav. NAE regione Latvijos Respublikos ribose esančios saugomos teritorijos.7.6-18 lent. Latvijoje NAE regione saugomos teritorijos ir jų plotas.Nr. Saugomos gamtinės teritorijos pavadinimas Plotas, ha1. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augsdaugava” 52 3251.1. Gamtos parkas “Daugavas loki” 12 3722. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augszeme” 20 8282.1 Gamtos parkas “Medumu ezeraine” 14842.1.1. Gamtinis draustinis “Meduma ezera salas” 32.2. Gamtos paminklas “Medumu parks” 12,52.3. Gamtos paminklas “Medumu aleja” 0,42.4 Gamtos parkas “Svente” 22252.4.1. Gamtinis draustinis “Sventes ezera salas” 32.5. Gamtinis draustinis “Skujines ezers” 10

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3362.6. Gamtinis draustinis “Bardinska ezers 53. Gamtos parkas “Silene” 38253.1. Gamtinis draustinis “Glusonkas purvs” 1553.2. Gamtinis draustinis “Ilgas” 157BaltarusijaNAE regione esančios saugomos teritorijosVisa 30 km spinduliu apie NAE zona Baltarusijos teritorijoje priklauso Braslavoadministraciniam rajonui. Joje yra keletas saugomų teritorijų. Arčiausiai esant irplačiausiai žinoma saugoma teritorija yra Braslavo ežerų nacionalinis parkas.Braslavo ežerų nacionalinis parkasBraslavo ežerų nacionalinis parkas įsteigtas tikslu saugoti Braslavo ežerų grupėsnatūralų kompleksą, unikalų ledynmečio suformuotą kraštovaizdį, vadinamamBaltarusijos ežerynui (Belaruskoe Poozerje) būdingą biologinę įvairovę (ypač augalus irgyvūnus); organizuoti aplinkosauginį gyventojų švietimą bei kultūrinio paveldoapsaugą, o taip pat organizuoti rekreaciją ir turizmą. Braslavo ežerų nacionalinis parkasįsteigtas 1995 metais.Parkas apima 71,5 tūkstančių ha teritoriją, kas sudaro daugiau nei trečdalį Braslavoadministracinio rajono ploto (7.6-9 pav.). Šiaurės-pietų kryptimi parkas yra nutysęs 56km. Jo teritorijos plotis svyruoja nuo 7 iki 29 km. Priklausomai nuo prioritetinių parkovertybių išsidėstymo, jis yra suskirstytas į funkcines zonas. 27746 ha (39 %) yrapriskirta reguliuojamos ūkinės veiklos zonai. Čia atliekami žmogaus ūkinės veiklosnepažeistų ekosistemų tyrimai tikslu įvertinti jų atsparumą, atstatymo bei plėtrosgalimybes. Ekonominė zona apima 25815 ha (36,3 % nuo viso parko ploto). Joje yravisa parką aptarnaujančių institucijų infrastruktūra, rekreaciniai ir gyvenamieji pastatai.Rekreacijai skirta zona užima 12103 ha (17,0 %). Ji apima rekreacinę ir turizmoinfrastruktūrą, skirtą parko lankytojų rekreacijai ir kultūrinės veiklos organizavimui.Gamtos draustinių ir rezervatų zona sudaro tik 3452 ha (4,9 %). Jai yra priskirtosvertingiausios ir mažiausiai naudojamos Boginsky miško vietos. Šios zonos svarbiausiastikslas yra išsaugoti žmonių veiklos nepaliestas ir unikalias ekosistemas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3377.6-9 pav. Nacionalinis parkas “Braslavo ežerai”.Parke gausu miškų ir ežerų. Miškai užima beveik pusę nacionalinio parko ploto (46 %).60 parko ežerų užima apie 17% jo teritorijos. Didžiausi ežerai yra šie: Driviaty, Snudy,Strusovo, Boginskoe. Volos Yužny ežeras parke yra giliausias. Jo didžiausias gylis yra40,4 m.Parko reljefą suformavo paskutinis ledynmetis. Braslavo aukštuma yra vienas išunikaliausių natūralių Baltarusijos gamtinių kompleksų. Kalvų, ežerų, pelkių ir upiųkombinacija daro teritoriją labai mozaikiška. Parke daug milžiniškų riedulių. Kai kuriejų siekia iki 10 m ilgio. Geologiniu ir istoriniu požiūriais jie yra labai vertingi. Braslavoaukštumai būdingi dalinai nujaurėję dirvožemiai. Priemolio ir priesmėlio dirvožemiaisutinkami retokai.Šiuolaikinei parko faunai būdingos Vidurio Europos mišriųjų miškų rūšys. Ežeruosegyvena 29 rūšių žuvys. Stebimi 189 rūšių paukščiai. Iš jų 45 rūšys yra retos irnykstančios. Didžiausiomis vertybėmis laikomi perintys juodieji gandrai (Ciconianigra), žvyrės (Lagopus lagopus), juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina). Stambiejiparko žinduoliai yra briedis (Alces alces), rudasis lokys (Ursus arctos), vilkas (Canislupus) ir lūšis (Lynx lynx). Parke rasta apie 500 floros rūšių. Apie 20 augalų rūšių yraBaltarusijoje retos. Volos Yužny ežeras yra Baltarusijoje vienintelė vieta, kur randamireliktiniai vėžiagyviai (Crustacea), išlikę regione nuo paskutinio ledynmečio laikų.Kitos saugomos teritorijosVitebsko regione (srityje) yra ir tarptautinės svarbos saugotinų bei saugomų teritorijų.Kai kurios jų yra arti Lietuvoje planuojamos statyti NAE regiono Baltarusijoje ribos, okitos yra netoli už jo ribos. Tarptautinės svarbos vertingomis teritorijomis pirmiausiailaikytinos šios vietovės ir šios saugomos teritorijos (Kozulin ir kt., 2002): Elnia pelkė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 338(centro koordinatės: E 27 55 ir N 55 34; 23200 ha), ežerų ir pelkių kompleksas,,Asveiski” (Azerna-bolotny kompleks ,,Asveiski”; centro koordinatės: E 28 01 ir N 5606; 22600 ha); miško ir pelkių kompleksas „Raudonasis šilas“ (Lesa-bolotny kompleks,,Červony bor“ centro koordinatės: E 28 30 ir N 56 00; 34234 ha); Servatc (centrokoordinatės: E 27 30 ir N 55 00; 9268 ha).Elnia pelkė yra paskelbta hidrografiniu draustiniu (zakaznik). Jis įstiegtas 1968 m.1998 m. ši pelkė paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija(Important Bird Area (IBA) of international value). Ežerų ir pelkių kompleksas,,Asveiski” yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įkurtas 2000 m. 1998 m. jisbuvo nominuotas tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija. Miškų ir pelkiųkompleksas ,,Červony bor“ yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įsteigtas1995 m. Šiuo metu jis pripažintas potencialia tarptautinės reikšmės paukščiams svarbiateritorija. Saugoma teritorija „Servatc“ yra hidrografinis draustinis (zakaznik). Ji taip patpaskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija.7.6.1.7 Biologinės įvairovės vertybių Lietuvoje santraukaNAE regione Lietuvoje yra 8 NATURA 2000 saugomos teritorijos (BST), skirtossaugoti gamtinėms buveinėms, augalams ir gyvūnams, įsteigtos įgyvendinant ESBuveinių Direktyvą. Bendrijos svarbos teritorijos įsteigtos apsaugoti 23 tipų tarptautinėssvarbos buveinėms. Pagal minėtą ES Buveinių Direktyvą šios 23 tipų buveinės ir 12rūšių tarptautinės svarbos gyvūnų bei augalų yra NAE regiono tikslinės biologinėsįvairovės vertybės (joms apsaugoti yra įsteigtos BST).NAE regione Lietuvoje yra 4 NATURA 2000 saugomos teritorijos (PAST įsteigtosįgyvendinant ES Paukščių Direktyvą) ir skirtos saugoti gamtosaugos požiūriuvertingoms paukščių populiacijoms. Šiose NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijoseyra 26 perinčios paukščių rūšys. Jos yra laikomos NAE regiono tikslinėmis rūšimis(vertybėmis; joms apsaugoti yra įsteigtos PAST).Šiame darbe poveikio biologinei įvairovei vertinimo požiūriu svarbiausiomisvertybėmis laikėme tas, kurių vietos populiacijų išsaugojimui įsteigtos Drūkšių ežeroBST ir Drūkšių ežero PAST. Taigi, svarbiausiomis biologinės įvairovės vertybėmisšiame darbe laikėme ūdrą (Lutra lutra; 6–10 individų), kirtiklį (Cobitis taenia; ežereįprasta rūšis), didįjį baublį (Botaurus stellaris; vietinė perinti populiacija – 10baubiančių patinėlių), juodakaklį narą (Gavia arctica; 1 pora), nendrinę lingę (Circusaeruginosus; 5 poros), švygždą (Porzana porzana; 6 giedantys patinai), plovinę vištelę(Porzana parva; 1 giedantis patinas), juodąją žuvėdrą (Chlidonias niger; 10 porų) irmėlyngurklę (Luscinia svecica; 1 pora).Dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų artimiausių apylinkių biologinės įvairovėsvertybėsKeleto tarptautinės svarbos biologinės įvairovės vertybių buvimo (augimo, gyvenimo)vietos yra dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Dvižinomos ūdros (Lutra lutra) kartografuotos buveinės (tikėtina ir veisimosi vietos), vienadidžiojo baublio (Botaurus stellaris), viena švygždos (Porzana porzana) ir vienanendrinės lingės (Circus aeruginosus) buveinės (lizdinės teritorijos arba veisimosivietos) yra Drūkšių ežero pakrantėse arti pasiūlytų NAE statybos vietų. Kaip jau minėta,visos šios rūšys yra laikomos Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST tikslinėmisvertybėmis (7.6-10 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3397.6-10 pav. Biologinės įvairovės vertybių paplitimas dviejų pasiūlytų NAE statybosvietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Žymėjimai: raudona brūkšninė linija –ūdros (Lutra lutra) dažniausiai naudojama buveinė; žydras taškas – nendrinėslingės (Circus aeruginosus) veisimosi vieta; žalias taškas - didžiojo baublio(Botaurus stellaris) patino teritorija; geltonas taškas – dirvoninio kalviuko (Antuscampestris) veisimosi vieta; violetinis taškas švygždos (Porzana porzana) patinoteritorija; raudonas taškas – skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) veisimosibuveinė; raudonas trikampis – didžiojo baltojo garnio (Egretta alba) kolonija(veisimosi vieta).Kai kurios kitos rūšys, įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir ES PaukščiųDirektyvos I priedą yra taip pat rastos pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAEartimiausiose apylinkėse. Laukinių paukščių masinio veisimosi laikotarpyje dirvoniniskalviukas (Anthus campestris) gyvena teritorijoje, kur kasant žvyrą buvo stipriaipažeista žolinė danga. Ši rūšis yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Ūdra(Lutra lutra), didysis baublys (Botaurus stellaris), švygžda (Porzana porzana) irdirvoninis kalviukas (Anthus campestris) yra įrašyti į LRK.Dvi varliagyvių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II ir IV priedus, bei į LRK(skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė (Bombina bombina)), gyvena taippat labai arti IAE (7.6-10 pav.). Kūmutė (Bombina bimbina) gyvena beveik visoje IAEteritorijoje išlikusiuose ar žmonių veiklos pažeistose vietose - naujai susiformavusiuosemažuose vandens telkiniuose. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) rastas mažuosevandens telkiniuose Tumeliuos miške.Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardeacinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keletas lizdų) kolonijayra Drūkšių ežero pakrantės miške netoli dabartinės Ignalinos AE. Didysis baltasisgarnys (Egretta alba) yra naujai Lietuvoje vos prieš metus kitus pradėjusi perėtipaukščių rūšis. Ji yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą.Labai netoli IAE yra reta tarptautiniu mastu saugoma buveinė ,,Pelkėti lapuočių miškai”(9080). Ši buveinė yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos I priedą.Didysis auksinukas (Lycaena dispar) stebėtas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuoIAE. Ši rūšis yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 340Kai kurie reti augalai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą rasti arti IAE (pvz., eračininėnendrinė (Scolochloa festucacea), lieknasis švylys (Eriophorum gracile).Kai kurios retos bestuburių gyvūnų rūšys taip pat rastos arti IAE. Pvz., Melitaea phoebe(Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievoje Smalvelės upelio slėnyje arti Drūkšių ežeroir arti pagrindinio IAE pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taippat rasta pievoje Smalvelės upelio slėnyje netoli Drūkšių ežero. Baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apytikriai 2 km į vakarus nuo IAE.7.6.1.8 Sausumos biologinės įvairovės radioekologinė būklėBendrai apie radioekologijąRadioekologija yra mokslinė disciplina, tirianti radioaktyviųjų medžiagų ryšius suaplinka, kaip įvairūs veiksniai ir mechanizmai veikia jų migraciją ir patekimą įmitybines grandines bei ekosistemas bei kokį poveikį jos turi aplinkai. Radiologinįpoveikį sukelia natūralios ir antropogeninės kilmės šaltiniai, tame tarpe pramoninėskilmės branduolinės ir radioaktyviosios medžiagos.Žinoma, kad šiuolaikinės atominės elektrinės labai nedaug teršia aplinką. Nepaisant to,svarbu nuolat vykdyti radioekologinės būklės stebėseną bei tirti radioaktyviųjųmedžiagų sklaidą ir pernašas gamtoje.Ankstesnės stebėsenos (monitoringo) rezultataiNustatyta, kad 1996–2001 m. didžiausias 137 Cs aktyvumas (kiekis) miško augaluosesvyravo nuo 71 iki 174, o dirvoje (jų augimo vietose) buvo iki 109 Bq/kg (7.6-19 lent.).Miško ekosistemose šio radionuklido didžiausias aktyvumas nustatytas augaluoseHiloconium splendens ir Pteridium aquilenium (atitinkamai 164 ir 174 Bq/kg). Tirtuoseaugaluose didžiausias 137 Cs aktyvumas svyravo atitinkamai nuo 102 iki 130 Bq/kg, o jųaugimo vietose dirvožemyje iki 108 Bq/kg (7.6-19 lent.). Tirtuose pievų augaluose ir jųaugimo vietų dirvožemyje didžiausios 137 Cs aktyvumo reikšmės buvo santykinai mažos,atitinkamai 26 ir 30 Bq/kg (7.6-19 lent.). Augaluose ir dirvoje didžiausias 137 Csaktyvumas nustatytas miškų ir pelkių ekotopuose arčiausiai nuo Ignalina AE esančiojeGrikiniškių tyrimo vietoje ir Tilžėje, kuri yra kitoje IAE pusėje ir kitoje Drūkšių ežeropusėje. 2003–2005 ir 2007 m., lyginant su 1996–2001 m. atliktais tyrimais, 137 Cs kiekis(aktyvumas) IAE regione miško, pelkės ir pievos augaluose daugumoje atvejų buvopanašus arba mažesnis (7.6-19 lent.) (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita,2007).7.6-19 lent. Svarbiausių radionuklidų individualus aktyvumas (Bq/kg, s.m.)tirtuose įvairių Ignalinos AE regionų ekotopų augaluose.EkotopaiAugalai irkitos tirtosmedžiagosRadionuklidų aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausiosreikšmės1996–2001137 Cs2003–200520071996–200160 Co2003–200520071996–2005Miškas Samanos 50–71 – – 15 3 – 8–15 –Hilocomium30–164 29–80 31±4 3–28

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 341Dryopteris filixmas26–37 – –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 342250137 Cs25090 Sr20020015010050019941995199619971998200020012002200320077.6-11 pav. Vidutinės 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo reikšmės (Bq/kg s.m.) augaluosefoninės stebėsenos taškuose (stotyse) IAE regione (Ignalina NPP) ir Ignalinos,Varėnos bei Plungės regionuose (rajonuose).7.6.2 Poveikio augalams, faunai ir saugomoms teritorijoms vertinimasAkivaizdu, kad yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įvairų poveikį biologinei įvairovei.Be to gali būti poveikis, kuris pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje ir priklausys nuodaugelio veiksnių, kurie vargiai gali būti prognozuojami, numatomi dabar. Todėl vertapaminėti, kad šis poveikio vertinimas grindžiamas tik tokiais veiksniais, kurie gali būtinumatomi dabar, t.y. šio vertinimo metu. Pvz., plačiai diskutuojamai klimato šiltėjimogalimai įtakai šiame NAE poveikio vertinimo darbe didesnis dėmesys apskritaineskiriamas. Panašiuose vertinimo darbuose verta tik skirti dėmesį labiausiaiakivaizdžiam, objektyviai numatomam poveikiui. Taip elgiantis poveikio vertinimas yraaiškesnis ir tikslesnis, ir išvengta visų galimų ilgalaikių ateities situacijų, kuriosnepriklausys nuo analizuojamo projekto, nagrinėjimo, analizavimo.Kadangi kai kurios NATURA 2000 saugomos teritorijos yra arti projekto vykdymovietovės, poveikis NATURA 2000 tikslinėms vertybėms yra vertinamas atskirai. Taippat atskirai vertinamas poveikis sausumos faunai, florai ir gamtinėms buveinėms.Poveikis vandens ekosistemos vertybėms (atskirai nuo NATURA 2000 vertybių)vertinamas 7.1 poskyryje ir nekartojamas šioje darbo dalyje.Poveikį apsprendžiantys veiksniaiNumatoma, kad naujos atominės elektrinės statybos ir vėliau jos veikimo (darbo)tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai pasireikš trimis svarbiausiomis kryptimis: i)dėl transporto pokyčių, ii) dėl triukšmo ir vibracijos pokyčių, iii) dėl tiesioginiopoveikio objekto statybos metu, IV) dėl vandens ekosistemos Drūkšių ežere pokyčių(vandens temperatūros, eutrofikacijos, vandens balanso ir srovių, ledo dangos pokyčių irkt.). Žemiau detalizuojant vertinimo procedūrą šie veiksniai bus vadinami atitinkamai i,ii, iii ir iv. Pateikiame trumpą jų charakteristiką:i) Numatoma, kad transporto reikmėms NAE statybos ir vėliau darbo metupirmiausiai bus panaudojami esami keliai ir nesitikima, kad transporto plėtrasukels didelį poveikį aplinkai (lyginant su esama situacija). Tikimasi, kad NAEstatybos metu, lyginant su vėlesniu jos darbo laikotarpiu, eismas bus didesnis, bettai truks santykinai laikinai (net jei statybos darbai truktų, pavyzdžiui, 5 metus).ii) Triukšmas ir vibracija tiek NAE statybos, tiek ir jos darbo metu daugiausiai veiksaplinką Drūkšių ežere. Apskritai manoma, kad, lyginant su dabartine padėtimi,triukšmas reikšmingai nepadidės.15010050019941995Ignalinos AE Ignalina Plungė Varėna1996199719982000200120022007

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 343iii) Tiesioginis statybos poveikis gali būti nusakomas taip: NAE ir ją lydinčių statinių,įrenginių statybos vietoje dėl tiesioginio užstatymo betarpiškai bus sunaikintos kaikurios buveinės bei augalija ir vietinės gyvūnų populiacijos. Darbe vertinamos dvistatybai ir kitokiam su tuo susijusiam naudojimui parinktos vietos.iv) Numatoma, kad vandens aplinkos pokyčiai bus svarbiausi poveikio veiksniai.Manoma, kad NAE terminis efektas vandens ekosistemai sukels esminį poveikį.Akivaizdu, kad vandens savybės, parametrai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti irdėl kitų veiksnių. Pvz., vandenų eutrofikacijai didelę įtaką turi vandens valymosistemų veikimas. Vis tik manoma, kad NAE terminis poveikis Drūkšių ežerui buslemiamas poveikio veiksnys. Ir dar daugiau – nuo šio veiksnio labiausiaipriklausys ir kiti vandens ekosistemos pokyčiai. Todėl poveikio aplinkai efektasaplinkai labiausiai priklausys nuo to, kaip technologiškai bus sprendžiami NAEaušinimo klausimai. Numatomi trys poveikio aplinkai variantai. Jie yra aprašytipoveikio vandenų aplinkai poskyryje ir detaliai čia nekartojami.Siekiant trumpai, bet vis dar lengvai suprantamai pailiustruoti skirtingų terminio teršimoir aušinimo technologijų kombinacijų poveikį aplinkai, remiantis modeliavimorezultatais bei hidrologijos, limnologijos ir ekologijos ekspertų poveikio aplinkaivertinimu, buvo suformuoti trys scenarijai. Visi scenarijai numato, kad NAEgalingumas bus 3 400 MW e, bet technologiškai skirsis aušinimo sistemos ir dėl tošiluminės apkrovos Drūkšių ežere varijuos. Poveikio aplinkai vertinimui sukurti tokiescenarijai:• Scenarijus T1. Didžiausia ežero šiluminė apkrova būtų 3 160 MW. Čia turimagalvoje išleidimas (angl. „released MW“). Tai apytikriai lygu 1 700 MW elektrosenergijos, pagamintos naudojant tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Likusieji1 700 MW e būtų pagaminami naudojant aušinimo bokštus. Šis scenarijus pagal jogalimą poveikį aplinkai būtų labai panašus į dabar esančią situaciją, kuomet veikiaabu Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai.• Scenarijus T2. Ežero šiluminė apkrova daugiausiai siektų 6 310 MW (išleidime,išmetime). Tai apytikriai lygu 3 400 MW elektros energijos, pagamintos naudojanttiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Pagal šį scenarijų ežero šilumos apkrovos irjo vandens temperatūros, lyginant su IAE darbu dabar (atitinka T1 scenarijų),padidėtų.• Scenarijus T3. NAE vėsinimui būtų naudojami vien tik minėti aušinimo bokštai,todėl ežero šiluminės apkrovos būtų nereikšmingos. Lyginant su esama situacija kaiveikia IAE, pagal šį scenarijų ežero vandens temperatūros sumažėtų. Taip patlyginant su T1 ir T2 scenarijais, NAE veikiant pagal T3 scenarijų, ežere vandenstemperatūros taip pat būtų žemiausios.Taigi, šis vertinimas poveikio ežerui požiūriu gali būti grubiai priligintas situacijai, kaibūtų gaminama 1 700 MWe (T1), 3 400 MWe (T2) ir 0 MWe (T3) elektros energijos,elektrinę aušinant ežero vandeniu tiesiogiai (T3 atveju – aušinimui vanduo į ežerąnebūtų išleidžiamas visiškai).Dėl aukščiau išaiškintų priežasčių, vertinant NAE poveikį biologinei įvairovei,didžiausias dėmesys bus kreipiamas į Drūkšių ežero vandens temperatūros galimuspokyčius. Tuo tarpu kitoms teritorijoms aplink Drūkšių ežerą (net jei jos yra NATURA2000 saugomos teritorijos ar kitokios svarbios vietovės) bus skiriama mažai dėmesio.Mat akivaizdu, kad didžiausias NAE poveikis aplinkai pasireikš per jos įtaką Drūkšiųežero ekosistemai. Taip pat aišku, kad svarbiausias efektas – vandens temperatūrospadidėjimas ežere negali įtakoti aplinkinių sausumos ekosistemų dideliu atstumu, okitiems su Drūkšių ežeru ekologiškai susijusiems vandens telkiniams negali persiduoti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 344„prieš srovę“. Aukščiau minėti ežero vandens temperatūros režimai (galimostemperatūrinės apkrovos) toliau darbe bus apibendrintai nurodomos kaip T1, T2 ir T3scenarijai (variantai).7.6.2.1 Poveikio NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui vertinimasVertinimo aiškinimas ir analizuojamos vertybėsNATURA 2000 tinklas suformuotas tikslu saugoti ir palaikyti svarbias biologinėsįvairovės vertybes. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šias vertybes priimta vadintitikslinėmis vertybėmis, kadangi būtent jų išsaugojimui vienos ar kitos vietovės buvoparinktos formuojant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą. NATURA 2000saugomos teritorijos yra dviejų tipų. Skirtingų tipų saugomų teritorijų tikslinės vertybėstaip pat yra skirtingos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST), arba bendrijossvarbos teritorijos (BST) yra steigiamos saugoti gamtines buveines ir biologinėsįvairovės rūšis. Šios vertybės yra įrašomos į oficialias NATURA 2000 duomenų formas.Formos 3.1 poskyryje nurodomi gamtinių buveinių tipai, o 3.2.c-3.2.g poskyriuoseišvardinamos žinduolių, varliagyvių, žuvų, bestuburių ir augalų rūšys (tos, kurios yraįtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II priedą). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST) steigiamos saugoti paukščių rūšis, kurios vėliau nurodomos oficialiojeNATURA 2000 duomenų formoje 3.2.a poskyryje (kurios yra įtrauktos į ES PaukščiųDirektyvos I priedą) ir 3.2.b poskyryje (kurios vietovėje neperi ir nėra įtrauktos į ESPaukščių Direktyvos I priedą, tačiau reguliariai pasirodo migruodamos).Taigi, atliekant poveikio NATURA 2000 tinklui vertinimą didžiausias dėmesys busskiriamas kiekvienos NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos tikslinėms vertybėms.Poveikis kitoms biologinės įvairovės vertybėms bus aptariamas atskirai.Kaip jau buvo minėta aukščiau, NAE regione yra daug NATURA 2000 saugomųteritorijų. Tačiau kadangi svarbiausia NAE įtaka biologinei įvairovei apibrėžiamaryšium su galimais aušintuvo vandens temperatūros pokyčiais (detaliau žr. 7.6.2poskyrį), svarbiausi poveikio vertinimo akcentai turi būti sutelkti į Drūkšių ežerą, kaipNATURA 2000 vietovę. Tuo tarpu NAE dirbant normaliai, ar net jos statybos metutiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkinėms teritorijos nebus reikšmingas. Tiesa,nedidelis netiesioginis poveikis gali pasireikšti dėl padidėjusio žmonių srautosaugomose teritorijose ar šalia jų. Tačiau šis veiksnys šiame darbe laikomas mažaitikėtinu, todėl jam nebus skiriamas didelis dėmesys. Taip pat reikia pastebėti, kad nėražinių apie kitus vykdomus ar numatomus projektus, kurie turėtų įtaką mūsų vertinimuiir kurių įtaka aplinkai kartu su NAE statybos projektu NATURA 2000 tikslinėmsvertybėms galėtų turėti bendrą ar net akumuliuojantį poveikį.Šis vertinimas yra paremtas biologinės įvairovės vertybių (tikslinių vertybių)gamtosauginės būklės palankumo analize. Vertybės palanki gamtosauginė būklė (PGB)trumpai gali būti nusakoma kaip situacija, kuomet tam tikro tipo gamtinės buveinės arrūšies (jos vietos populiacijos) būsena yra pakankamai gera, t.y. pasižymi geraiskokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei geromis perspektyvomis tokią būseną išlaikyti(numatomoje) ateityje. Rūšys (jų vietinės populiacijos) privalo ilgalaikėje perspektyvojebūti natūralių buveinių komponentu. Rūšių ir gamtinių buveinių paplitimas (vietinispaplitimo arealas) nemažėja ir nėra tikėtina, kad jis sumažės numatomoje ateityje;buveinės ar populiacijos kiekybiniu požiūriu ilgalaikėje perspektyvoje atsinaujins(dauginsis, regeneruos). Bet koks neigiamas NAE projekto poveikis atskirai arbabendrai su kokiu nors kitu projektu dabar ar ateityje, keičiantis aukščiau minėtusveiksnius, neturi turėti reikšmingos įtakos tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms.Kadangi nėra aiškaus ar paprasto aiškinimo kas yra reikšmingas neigiamas poveikis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 345biologinėms vertybėms, todėl jam vertinti ir yra naudojamas rodiklis „palankigamtosauginė būklė“.Atliekant NATURA 2000 vertinimus atsižvelgiama į vadinamą atsargumo principą.Taikant šį principą visais atvejais, kuomet vertinimo metu tam tikros rizikos, kad planasar projektas turės reikšmingą neigiamą įtaką atmesti nėra galimybės, turi būtipripažįstama, kad tokia rizika egzistuoja (neigiamas poveikis bus).Poveikio vertinimas detaliauTransportas. Jei NAE statybos ir vėliau darbo metu transporto eismas busorganizuojamas dabar esamais keliais, ir, tikėtina, statybos metu, lyginant su darbolaikotarpiu, naudojamo transporto kiekis padidės, tai neturės reikšmingo neigiamopoveikio tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms (7.6-20 lent.). Ši išvada galios, jeinebus statomi nauji keliai kitur, nei šiuo metu pažeistose (urbanizuotose) vietose (ypačarčiau prie Drūkšių ežero, kadangi tikslinės vertybės yra daugiau ar mažiau ekologiškaisusiję su vandens ekosistemomis).Triukšmas, vibracija ir statyba. Triukšmas ir vibracija bei NAE statybos darbai galiturėti vidutinę neigiamą įtaką trims vertybėms (rūšims). Nenumatomas neigiamas šiųveiksnių poveikis likusioms 5 rūšims (tikslinėms vertybėms; žiūr. 7.6-20 lent.).Vandens aplinkos pokyčiai. Priklausomai nuo maksimalios Drūkšių ežero vandenstemperatūros numatomas labai skirtingas NAE poveikis NATURA 2000 tinklui(Drūkšių ežero PAST ir BST). Vandens maksimali temperatūra priklausys nuo NAEšiluminės apkrovos (terminio teršimo apimčių). Darbe buvo analizuojami trysscenarijai: T1, T2 ir T3. Didžiausias neigiamas poveikis NATURA 2000 saugomųteritorijų tinklo vertybėms iškiltų, jei būtų parinktas ir įgyvendinamas T2 scenarijus(šiluminė ežero apkrova būtų maksimum iki 6 310 MW (išleidime, išmetime) ir topasėkoje žymiai padidėtų ežero vandens temperatūra. T2 temperatūrinis variantas turėtųdidžiausią neigiamą poveikį beveik visoms analizuotoms rūšims. Svarbiausias poveikioekologinis rezultatas būtų maisto gyvūnams (žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų)sumažėjimas. Taip nutiktų susidarius tik labai ekstremalioms sąlygoms. Vis tikakivaizdžiai labiausiai tikėtina, kad net esant aukštoms ežero vandens temperatūromsvisoms tikslinėms ežero ekosistemos vertybėms tikriausiai pakaktų žuvų, vabzdžių irkitų vandens gyvūnų bei augalų palaikyti jų PGB. Vis tik laikantis aukščiau minėtoatsargumo principo, T2 scenarijus turi būti laikomas sprendimu, kuris gali būti grėsme,kad tai turės neigiamos įtakos vienai ar daugiau NATURA 2000 tikslinių vertybių (žiūr.7.6-20 lent.), nes analizuojamos rūšys yra ekologiškai pilnai priklausomos nuo ežeroekosistemos. Tuo tarpu sprendiniai pagal T1 ar T3 scenarijus, įgyvendinus numatytasneigiamo poveikio mažinimo priemones, NATURA 2000 tinklo vertybėms beveikneturėtų jokios neigiamos įtakos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3467.6-20 lent. Numatomas esminis NAE poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų (Drūkšių ežero BST ir PAST) tikslinėms vertybėms,priklausomai nuo statybos vietos ir vandens aušinimo scenarijaus.*Tikslinė vertybė /NATURA vietovėŪdra (Lutra lutra) /Drūkšių ežeroBST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitistaenia)/ Drūkšiųežero BST;LTZAR0029Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Reikšmingaspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautuspaanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmėsnesikeis. Jei NAE statybaibus pasirinkta 2 vieta,trukdymo, baidymo rizikagali iškilti, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirastų bent 10 kartųarčiau iki vienos išprioritetinių vietų(dažniausiai naudojamosbuveinės, kuri, labiausiaitikėtina, yra ūdros (Lutralutra) veisimosi buveinė.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis, jeistatybai bus pasirinkta 2siūloma vieta.Poveikio Poveikio nebus.nebus (kirtiklisyra žuvis)Tiesiogiai statybos įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Jei NAEstatybai bus pasirinkta 2 vieta, atsirasžmonių trukdymo, baidymo įtaka(triukšmas, žmonių buvimas,dispersijos ir migracijos keliųužblokavimas, kt.). Ypač didelėgrėsmė vietinei populiacijai iškils dėlto, jog numatoma, kad statybos darbaiir pati nauja AE fiziškai blokuosvietinės populiacijos individųdispersijos ir migracijos kelius. Ūdrayra vandenų pakrančių rūšis, turintisantykinai dideles teritoriją, kuriąindividai kontroliuoja judėdami(vaikščiodami) pakrantėmis. Užstatytair kitaip šiuo požiūriu pažeista teritorijayra beveik visiškai rūšiai netinkama(net migravimui). Todėl NAE galimastatyba 2 parinktoje vietoje sumažinsrūšies PGB, jei poveikio mažinimopriemonės nebūtų įgyvendintos.Aušinamojo vandens ėmimo irišleidimo įrenginių statyba bei galimižemsiurbių darbai gali neigiamaipaveikti kirtiklio (Cobitis taenia)populiaciją arti darbų vietos. Poveikis,manoma, būtų labai lokalus ir laikinas.Jis negalėtų turėti reikšmingos įtakoskirtiklio populiacijos išlikimui ežere beirūšies PGB.Esama situacijareikšmingainesikeis ir išlikspanašios sąlygoskaip yra dabar,todėl ir ateityjebus rūšiaitinkamos sąlygosveistis ir naudotivietovę.Kadangidabartinė situacijažymiai nepakis,nesitikima jokioreikšmingonepalankauspoveikio vietospopuliacijai.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotencialią riziką, jog pakis(supaprastės) žuvų bendrijos rūšinėsudėtis (žuvys yra pagrindinis šiožinduolio maistas). Pagal prognozesnet jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtissupaprastės, žuvų biomasė arbažuvų kiekis nesumažės. Todėl šiemsgyvūnams bus pakankamai maisto,kad jų PGB išliktų tokia pat.Kirtiklis yra tolerantiškas aukštaivandens temperatūrai ir santykinaimažoms deguonieskoncentracijoms. Jis gyvenalitoralėje, kur pastovios anaerobinėssąlygos nėra tikėtinos. Jis neršiavietose, kur gausu vandens augalų.Remiantis rūšies buveinėspasirinkimo dėsningumais, daromaišvada, kad kirtiklis yra pakankamaieutrofikacijai ir vandens pašiltėjimuitolerantiška rūšis. TodėlKadangiežerovandenstemperatūros buspanašios įnatūralias,nesitikimajokioneigiamopoveikio.Lyginant suesamapadėtimi,litoralėszonosbuveinėspasikeistųnežymiai.Todėlneigiamopoveikiokirtiklio

Tikslinė vertybė /NATURA vietovėJuodakaklis naras Poveikio(Gavia arctica)/ nebusDrūkšių ežero (juodakaklisPAST LTZARB003 naras yraekologiškaisusijęs tik suežeru).Nendrinė lingė(Circusaeruginosus)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 347Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmėsnesikeis. Jokio didesniopoveikio rūšiainenumatoma.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, iš esmėsnesikeis. Nepriklausomainuo to, kuri iš dviejųsiūlomų vietų buspasirinkta NAE statybai,rūšies trukdymo, baidymorizika gali atsirasti. Mattriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirastų kritiškai artimažiausiai bent vienosperimvietės. Galimasreikšmingas neigiamaslokalinis poveikis (vienaiporai). Tačiau lyginant suesama situacija, tiek patporų ežere galėtų perėti irateityje (PGB nesikeis), jeiStatybos darbų įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos, todėl joksdidesnis poveikis rūšiai nenumatomas.Statybos darbų įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Gali iškiltipavojus, kad padidės rūšiai nepalankižmonių trukdymo, baidymo įtaka(triukšmas, žmonių buvimas, kt.) vienaiporai. Tačiau manoma, kad dabartinėrūšies PGB nesikeis, jei specialiosneigiamą poveikį mažinančiospriemonės bus įgyvendintos.Kadangidabartinėssąlygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todėl irateityje išliksanalogiškossąlygos šiai rūšiaiperėti bei naudotivietovę.Kadangidabartinėssąlygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todėl irateityje išliksanalogiškossąlygos šiai rūšiaiperėti bei naudotivietovę.neprognozuojamas neigiamasreikšmingas poveikis.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotencialią riziką, jog žuvų bendrijosrūšinė sudėtis supaprastės. Galimasneigiamas poveikis buveinėskokybei, ypač dėl maisto kokybėspablogėjimo bei dėl helofitų masiškosuvešėjimo. Taigi, galimas bendrasneigiamas poveikis rūšiai. Tačiaunet jei žuvų rūšinė sudėtis tikriausiaipasikeis, žuvų biomasė (tuo pačiužuvų kiekis) nesumažės ir šiemspaukščiams ir tuomet maisto buspakankamai. Helofitų plitimas ežeregali sumažinti rūšies PGBartimiausioje ateityje.Galimas neigiamas ir teigiamaspoveikis rūšies populiacijai.Veisimosi buveinių bendras plotasežero terminio teršimo įtakojeakivaizdžiai padidės (helofitai –labiausiai Phragmitetum australiesaugalų bendrijos). Tuo tarpu rūšiesmaitinimosi sąlygos gali pablogėti.Kadangi ežero apylinkės daugiausiaiyra ne žemės ūkio plotai (be topievos ir ganyklos sudaro mažąžemės ūkio plotų dalį), todėl rūšiessvarbiausios mitybos vietos yraežere ir aplinkinėse šlapynėse.Nepaisant to labiausiai tikėtina, kadir ateityje rūšiai bus pakankamaimaisto, ir jos PGB nepakis.populiacijainesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.

Tikslinė vertybė /NATURA vietovėŠvygžda (Porzanaporzana)/ Drūkšiųežero PASTLTZARB003Plovinė vištelė(Porzana parva)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 348Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Neigiamaspoveikisnenumatomas, kadangirūšiesveisimosivieta yraežeropakrančiųnendrynai.Juodoji žuvėdra Svarbus(Chlidonias niger)/ poveikisspecialios neigiamąpoveikį mažinančiospriemonės būtųįgyvendintos.Jei NAE statybai būtųpasirinkta 1 numatytavieta, iškiltų trukdymo,baidymo pavojus, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija, labaipriartėtų prie vienos iššios rūšies perėjimo vietų.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis 1statybvietės pasirinkimoatveju. Nežiūrint to, rūšiesPGB nesikeis ir NAEstatybos atveju, jeispecialios neigiamąpoveikį mažinančiospriemonės busįgyvendintos.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todėlreikšmingas poveikisrūšiai dėl NAE statybosneprognozuojamas.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeNAE statybos darbų įtakoje veisimosivietos tiesiogiai nebus sunaikintos. Jei1 vieta bus parinkta statybai, iškilsrizika, jog akivaizdžiai padidės žmoniųtrukdymas, baidymas (dėl triukšmo,žmonių buvimo, kt.) vienoje iš rūšiesveisimosi vietų. Jei specialiosneigiamą poveikį mažinančiospriemonės bus įgyvendintos, dabartinėrūšies PGB nepasikeis ir ateityje.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiaiKadangidabartinė situacijakeisis nežymiai,neįvyks žymiųežerotemperatūrospokyčių, tai irrūšiai ateityje buspanašios kaipdabar sąlygosveistis bei kitaipnaudoti buveinę.Žymus ežero vandens pašiltėjimassukels pavojų, jog gali pakisti rūšiesbuveinių struktūra, augalų bendrijųrūšinė sudėtis bei vandens lygis, dėlko gali sumažėti ežero pakrančiųtinkamumas ir kokybė.Tačiau manoma, kad maistoresursai išliktų tokie pat tinkamipalaikyti PGB.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.keisis nežymiai, Veisimosi buveinių bendras plotasneįvyks žymių ežero terminio teršimo įtakojeežeroakivaizdžiai padidės (helofitai –temperatūros labiausiai Phragmitetum australiespokyčių, tai ir augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšiesrūšiai ateityje bus maitinimosi sąlygos gali pablogėti.panašios kaip Nepaisant to labiausiai tikėtina, kaddabar sąlygos ir ateityje rūšiai bus pakankamaiveistis bei kitaip maisto (vabzdžių ir kitokių sunaudoti buveinę. vandeniu susijusių gyvių) PGBpalaikyti.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatoma

Tikslinė vertybė /NATURA vietovėDrūkšių ežero nenumatomas perspektyvoje gali pakistiPAST LTZARB003 , kadangi tik nežymiai, todėltransporto reikšmingas poveikissrautus rūšiai dėl NAE statybosplanuojama neprognozuojamas.organizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Mėlyngurklė(Luscinia svecica)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 349Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todėlreikšmingas poveikisrūšiai dėl NAE statybosneprognozuojamas.nebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.keisis nežymiai,neįvyks žymiųežerotemperatūrospokyčių, tai irrūšiai ateityje buspanašios kaipdabar sąlygosveistis bei kitaipnaudoti buveinę.Kadangidabartinė situacijakeisis nežymiai,neįvyks žymiųežerotemperatūrospokyčių, tai irrūšiai ateityje buspanašios kaipdabar sąlygosveistis bei kitaipnaudoti buveinę.Veisimosi buveinių bendras plotasežero terminio teršimo įtakoje (dėlpaspartėjusios ežero eutrofikacijos)akivaizdžiai padidės. Tuo tarpurūšies maitinimosi sąlygos galipablogėti tik labai ekstremaliuatveju. Nepaisant to labiausiaitikėtina, kad ir ateityje rūšiai buspakankamai maisto (vabzdžių irkitokių su vandeniu susijusių gyvių)PGB palaikyti.Galima buveinės pokyčių rizika (tuoatveju, jei rūšis perės ežeropakrantės šlapynėje). Augalųbendrijos rūšinės sudėties beivandens lygio pokyčiai galineigiamai įtakoti pakrantės buveinėstinkamumą, kokybę. Nepaisant to,labiausiai tikėtina, kad ir ateityjerūšies PGB ir ateityje išliks.vandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireigšmingoneigiamopoveikionesitikima.* ,,Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija” biologinei įvairovei yra jų trikdymo veiksniai, kilsiantys statybos darbų ir būsimo darbo (veikimo) metu. ,,Statybos tiesioginėįtaka” reiškia tiesioginį darbų poveikį dėl buveinių sunaikinimo pasikeitus žemės paskirčiai. “T1”, “T2” ir “T3” reiškia skirtingus ežero vandens šildymo variantus,skirtingas vandens temperatūras bei skirtingus techninius sprendimus. Detaliau žr. poskyrį 7.6.2.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3507.6.2.2 Poveikio sausumos faunai vertinimasPradinė darbo išvada (teiginys) yra tai, kad NAE poveikis biologinei įvairovei labiausiaipasireiškia dėl jos įtakos vandens telkiniui – aušintuvui (Drūkšių ežero ekosistemai) irdėl statybai paskirtos vietovės įsisavinimo, pakeitimo. Kitais žodžiais tariant Drūkšiųežero šiluminė apkrova (terminis teršimas) ir tiesioginis NAE statybos vietossunaikinimas yra dvi didžiausios grėsmės biologinei įvairovei. Nesitikima, kad triukšmoir vibracijos lygiai žymiai padidės, lyginant su dabartine jų būkle. Todėl nesitikima šiųveiksnių žymesnio NAE statybos neigiamo poveikio nei NATURA 2000 saugomomsteritorijoms, nei kitoms teritorijoms (jei bus įgyvendintos numatytos neigiamo poveikiomažinimo priemonės).Aukščiau buvo analizuotas NAE šiluminės apkrovos Drūkšių ežerui poveikis NATURA2000 tinklo saugomoms teritorijoms (Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST;detaliau žr. poskyrį 7.6.2.1). Buvo padarytos išvados, jog Drūkšių ežero šiluminėapkrova neturės reikšmingos tiesioginės neigiamos įtakos vietinei sausumos ir pusiauvandens gyvūnijai NAE statybos vietoje ir ežere tuo atveju, jei bus įgyvendinamosspecialios neigiamo poveikio sumažinimo priemonės. Nepriklausomai nuo numatytų irdarbe analizuotų NAE poveikio aplinkai scenarijų (T1, T2, T3), nuo žuvų kaip maistošaltinio priklausantys gyvūnai turėtų ir ateityje turėti pakankamai maisto, kadangitikimasi, jog bendras žuvų kiekis ežere (biomasė) nesumažės (tik įgyvendinant T2scenarijų žuvų bendrijos rūšinė sudėtis pakistų).Tiesioginis NAE statybos poveikis sausumos ir pusiau vandens gyvūnams gali būtireikšmingas statybos vietoje ir artimiausiose apylinkėse. Jis priklausys nuo pasirinktosstatybai vietos. Biologinės įvairovės vertybės, gyvenančios ar naudojančios IAEteritoriją bei jos apylinkes buvo aprašytos aukščiau. Galimo tiesioginio statybos darbųpoveikio šioms vertybės analizė leido padaryti išvadą, kad ryšium su NAE statybakylantys triukšmas ir vibracija neturės neigiamo poveikio vietinėms sausumos gyvūnųpopuliacijoms, jei parengtos jo sumažinimo priemonės bus įgyvendintos (7.6-21 lent.).Transporto intensyvumo NAE statybos metu gali turėti neigiamą poveikį vietosvarliagyviams – skiauterėtiesiems tritonams (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombinabombina). Manoma, kad šis neigiamas poveikis labiausiai pasireikš varliagyviųmigracijos ir dispersijos metu.Jei 1 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai pilnai sunaikintų dirvoniniokalviuko (Anthus campestris) veisimosi buveinę ir ši rūšis lokaliai išnyktų.Jei 2 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai būtų sunaikinta dalis skiauterėtojotritono (Triturus cristatus) buveinės ir atsirastų rizika šių varliagyvių vietineipopuliacijai sumažėti.Nepriklausomai nuo to kuri iš pasiūlytų dviejų būtų pasirinkta NAE statybai, tai sukeltųneigiamą poveikį vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Dalis rūšiesbuveinės ir dalis jos populiacijos būtų sunaikinta.Yra tam tikra rizika, kad statant NAE mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba) kolonija galinukentėti dėl antropogeninio trikdymo (labai tikėtino padidėjusio žmonių lankymosi,rekreacijos ir pan.).Neprognozuojamas neigiamas NAE statybos poveikis didžiajam auksinukui (Lycaenadispar), kuris gyvena pievoje, maždaug apie 2,5 km į pietus nuo IAE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3517.6-21 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos faunai, priklausomai nuopasiūlytos NAE statybos vietos.*Saugomos faunosrūšys, gyvenančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginė įtakaDirvoninis kalviukas(Anthus campestris).1-2 poros.Reikšmingasneigiamaspoveikisneprognozuojamas tuo atveju, jeistatyba vyks 2pasiūlytoje vietojeir jei eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais.Prognozuojamasreikšmingasneigiamaspoveikis atveju,jei statybai busparinkta pasiūlytapirmoji vieta. Norseismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,tačiau jointensyvumopadidėjimas galipažeisti rūšiespopuliaciją.Nors eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,tačiau jointensyvumopadidėjimaspažeis rūšiespopuliaciją.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportąnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmolygis iš esmėsnesikeis ir ilgalaikėjeperspektyvoje.Neprognozuojamasreikšmingasneigiamas poveikis 2pasiūlytos statybosvietos pasirinkimoatveju.Jei statybai bus pasirinktaantroji pasiūlyta vieta,veisimosi buveinės nebussunaikintos.Jei NAE statybai buspasirinkta pirmoji pasiūlytavieta, tai rūšies veisimosibuveinė bus pilnaisunaikinta.Skiauterėtasistritonas (Trituruscristatus). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Jei statybai bus pasirinktapirmoji pasiūlyta vieta, neirūšies veisimosi, neigyvenimo vietosnenukentės.Jei NAE statybai buspasirinkta antroji pasiūlytavieta, tai dalis rūšiesveisimosi ir gyvenimo vietų(buveinių) būtų pilnaisunaikinta.Kūmutė (Bombinabombina). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Nepriklausomai nuo to,kuri iš dviejų pasiūlytųvietų bus pasirinkta NAEstatybai, dalis rūšiesveisimosi ir gyvenimobuveinių bus pilnaisunaikinta, o vietospopuliacija nuskurs.Mišri didžiųjųkormoranų(Phalacrocoraxcarbo), pilkųjų garnių(Ardea cinerea) irdidžiųjų baltųjų garnių(Egretta alba)kolonija. Atitinkamaiapie 500, 150 irkeletas lizdų.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Tiesiogiai dėl NAEstatybos nei rūšiesveisimosi didžiojo baltojogarnio veisimosi vietanenukentės. Atsiras rizika,kad žmonių trukdymas,baidymas gali padidėti(daugiausiai dėl žmoniųbuvimo, lankymosi, kt.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 352Saugomos faunosrūšys, gyvenančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginė įtakaDidysis auksinukas(Lycaena dispar).Vietos populiacijosgausa tiksliainežinoma.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportąnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Dėl NAE statybos rūšiesnuolatinės buveinėsnenukentės.* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.7.6.2.3 Poveikio sausumos florai ir gamtinėms buveinėms vertinimasDarbe analizuotas galimas NAE statybos poveikis sausumos florai ir retoms gamtinėmsbuveinėms (vietovėje, kur vyks statyba bei artimiausiose apylinkėse). Biologinėsįvairovės vertybės, gyvenančios, augančios ar tiesiog esančios dabartinės IAEteritorijoje ir artimiausiose jos apylinkėse buvo aptartos aukščiau. Galimo tiesioginiostatybos poveikio šioms vertybėms analizė leido daryti išvadą, kad transportas,triukšmas ir vibracija bei tiesioginė NAE statyba neturės neigiamos įtakos saugomųrūšių sausumos augalams ir saugomoms buveinėms (7.6-22 lent.).7.6-22 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos florai ir retomsgamtinėms buveinėms, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos.*Saugomos florosrūšys ir saugomosgamtinės buveinės,augančios ar esančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeScolochloa festucaceaTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginėįtakaNeprognozuojamasžymus neigiamaspoveikis, nestransportą numatytaorganizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Neigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportąnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta rūšiesaugavietė.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta rūšiesaugavietė.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta 9080 buveinėar jos užimamo plotodalis.Lieknasis švylys(Eriophorum gracine)Poveikisnenumatomas.Buveinė 9080, Pelkėtilapuočių miškaiNeigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportąnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3537.6.2.4 Poveikio biologinei įvairovei santraukaGali būti padaryta išvada, kad NAE projekto poveikis biologinei įvairovei pasireikšbeveik vien tik Drūkšių ežere ir jo artimiausiose apylinkėse. Poveikis vandensbiologinei įvairovei įvertintas ir aprašytas 7.1. skyriuje. Čia aptariami poveikiosausumos biologinei įvairovei ir NATURA 2000 vertybėms vertinimo rezultatai.Svarbiausi poveikiai gali būti apibrėžiami taip:Poveikis NATURA 2000 vertybėmsNenumatoma, jog neigiamas transporto poveikis bus reikšmingas NATURA 2000tikslinėms vertybėms (7.6-23 lent.).Triukšmo poveikis gali turėti neigiamą įtaką biologinės įvairovės vertybėms,padidindamas jų trikdymo riziką. Rizika padidės todėl, kad triukšmo šaltiniai, lyginantsu esama situacija, būtų kritiškai arti nuo kai kurių saugomų rūšių (tikslinių vertybių)paukščių perėjimo vietų ir perinčius individus gali išsibaidyti. Statybos tiesioginėsneigiamos įtakos pasėkoje gali padidėti tikslinių vertybių trukdymo įtaka. Neigiamosįtakos vertybėms gali turėti žmonių buvimas perdaug arti, jų lankymasis, kas jas galipaveikti neigiamai (ypač paukščius jų veisimosi metu).7.6-23 lent. Numatomo esminio NAE poveikio NATURA 2000 tikslinėmsvertybėms poveikio stiprumas, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos irvandens aušinimo scenarijaus.*Tikslinės vertybės /NATURA 2000teritorijosŪdra (Lutra lutra) / Drūkšiųežero BST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitis taenia)/Drūkšių ežero BST;LTZAR0029Juodakaklis naras (Gaviaarctica)/ Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Nendrinė lingė (Circusaeruginosus) / Drūkšiųežero PAST; LTZARB003Švygžda (Porzanaporzana) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Plovinė vištelė (Porzanaparva) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Juodoji žuvėdra(Chlidonias niger) /Drūkšių ežero PAST;LTZARB003Mėlyngurklė (Lusciniasvecica) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003TransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaT1 T2 T32x 2x - x (

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 354vertybėms turės skirtingą poveikį. Esant scenarijams T1 ir T3, neigiamas poveikisNATURA 2000 tikslinėms vertybėms mažai tikėtinas. Tačiau poveikio įtaka (pasekmės,efektas) biologinei įvairovei bei ekologiniams procesams turi būti stebimas(monitoringuojamas) ir poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos visur irvisada, kai tik galima.Scenarijus T2 potencialiai gali sukelti reikšmingiausią (didžiausią) neigiamą poveikį.Visos rūšys (nebent išimtis būtų dalis mėlyngurklės populiacijos) yra priklausomos nuoežero ekosistemos. Galimo neigiamo poveikio pasėkoje gali žymiai sumažėti jųpopuliacijų gausa, ypač jei ežero vandens temperatūra pakils tiek daug, kad tinkamomaisto objektai taps retais. Tačiau tikėtina, kad net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtiespokyčiai būtų reikšmingi, žuvų ir kitų tinkamo maisto resursų (daugiausiai vabzdžių)kiekis ir biomasė nesumažės, ir aukščiau minėtoms rūšims ežere bus pakankamas kiekismaisto. Net taikant atsargumo principą negalima pilnai teigti, kad T2 scenarijustikslinėms vertybėms sukels reikšmingą neigiamą įtaką. Neigiamą įtaką gali taip patsukelti tikslinių rūšių gyvūnų maitinimosi sąlygų kokybės pablogėjimas (maisto kiekioar jo kokybės sumažėjimas) ežero ekosistemos buveinėse ar vietose, kurios yraekologiškai priklausomos nuo ežero ekosistemos; ar jų buveinių kokybės pablogėjimas(daugiausiai veisimosi buveinių; pasikeitus augalų kiekiui, jų bendrijos rūšinei sudėčiai,horizontaliai ir vertikaliai struktūrai bei kt.).Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, NAE neigiamas terminio ežero teršimo poveikis galipaveikti iki 70 % populiacijos narių (analizuotos keturios didžiausios populiacijos). Jeinebūtų taikomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, tolimesnėje perspektyvojeneigiamas T2 scenarijaus poveikis lemtų ūdros (Lutra lutra) ir juodakaklio naras (Gaviaarctica) vietinių populiacijų PGB pablogėjimą.Poveikis sausumos faunaiRyšium su NAE statyba, nei transportas, nei triukšmas neturėtų turėti reikšmingosneigiamos įtakos sausumos gyvūnų populiacijoms (7.6-24 lent.).Transporto intensyvumo padidėjimas NAE statybos metu turės neigiamą poveikįskiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina bombina). Numatoma,kad, lyginant su esama situacija, dėl to padidės šių abiejų rūšių populiacijų mirtingumas,nes žymiai daugiau jų suvažinės keliais važinėjantys automobiliai.7.6-24 lent. Numatomo esminio NAE poveikio stiprumas sausumos saugomaifaunai, priklausomai nuo pasiūlytos statybos vietos.*Sausumos saugomos faunos rūšysartimiausiose NAE apylinkėseTransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaDirvoninis kalviukas (Anthus campestris). - - 1xxSkiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). 2x - 2xKūmutė (Bombina bombina). 1,2x - 1,2xMišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjųgarnių (Egretta alba) kolonija- - 1,2x* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, jos metu būtų visiškaisunaikinta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) buveinė ir veisimosi vieta, ir ši rūšislokaliai išnyktų. Jei NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, tuomet būtų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 355sunaikinta dalis skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinės bei iškiltų rizika, kadvietinė jo populiacija sumažės ar net ilgalaikėje perspektyvoje ir visai išnyks.NAE statant bet kurioje pasiūlytoje statybvietėje, abiem atvejais tai turės neigiamą takąvietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Mat statybų pasėkoje dalis šiosrūšies buveinės bus sunaikinta ir dalis vietos populiacijos išnyks. Mišriai didžiųjųkormoranų (Phalacrocorax carbo), pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjųgarnių (Egretta alba) kolonijai gali pakenkti per daug intensyvus žmonių lankymasis,rekreacija ir pan.NAE reikšmingas neigiamas poveikis kitoms saugomoms vertybėms (įrašytoms į ESPaukščių Direktyvos I priedą, į ES Buveinių Direktyvos I ir II priedus bei į Lietuvosraudonąją knygą) nėra numatomas.Poveikis sausumos saugomai florai ir gamtinėms buveinėmsPrognozuojama, kad joks mūsų analizuotas veiksnys (transportas, triukšmas ir vibracijabei tiesioginė NAE statyba) neturės reikšmingo neigiamo poveikio saugomų rūšiųsausumos augalų vietos populiacijoms ir saugomoms gamtinėms buveinėms.7.6.2.5 Radiologinio poveikio santraukaIlgalaikiai (1994–2007) radionuklidų aktyvumo sausumos augaluose ir jų augimo vietosdirvožemyje Ignalinos AE regione parodė, kad didžiausią poveikį regiono augalų irdirvos radioekologinei būklei turi 137 Cs. Jo aktyvumas šiuose substratuose per visątyrimų laikotarpį nesumažėjo, o svyravo panašiame reikšmių intervale. Tuo tarpuIgnalinos AE sausumos augaluose 137 Cs ir taip pat 90 Sr aktyvumas buvo panašus arbažemesnis nei kitų Lietuvos regionų (pvz., Plungės, Varėnos ir Ignalinos) augaluose.Didžiausias 137 Cs kiekis, patekęs į sausumos ekosistemą, susikaupia dirvoje 10–15 cmnuo paviršiaus sluoksnyje. Priešingai nei 90 Sr, šiam radionuklidui būdinga taipvadinamas senėjimo reiškinys. Tai reiškia, kad kuo ilgiau 137 Cs yra dirvoje, tuo labiaujis yra surišamas (lėčiau iš jos pasišalina). Dėl padidėjusio 137 Cs surišimo (fiksacijos), jopasišalinimas iš dirvos gali sumažėti iki 10 kartų. Taigi, šiuo radionuklidu užterštų dirvųsavaiminis apsivalymas yra žymiai lėtesnis, nei kitais radionuklidais. Todėlradionuklidais (ypač 137 Cs) užterštų dirvožemių apsivalymo procese tai vaidina svarbųvaidmenį.Remiantis atliktos analizės rezultatais galima konstatuoti, kad augalų ir jų dirvosradiologinė būklė Ignalinos AE regione yra pakankamai gera; tačiau įvertinus natūralausdirvos apsivalymo nuo 137 Cs galimybes, NAE galimas poveikis regiono radioekologineibūklei turi būti mažesnis, nei dabartinėje Ignalinos AE.7.6.3 Poveikio mažinimo priemonės7.6.3.1 NATURA 2000 biologinė įvairovėTais atvejais, kuomet projektas ar planas gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikįNATURA 2000 tikslinėms vertybėms, vis dar išlieka galimybė šį projektą ar planą tęsti.Tačiau tokiais atvejais reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie yra numatyti ESBuveinių Direktyvos 92/43/EEC 6(4) straipsnyje.Turi būti parodyta, kad numatytos alternatyvos, kurias norima patvirtinti, tikslinesvertybes pažeis mažiau, ir kad nėra kitų galimų atlikti alternatyvų, kurios dar labiausumažintų galimą neigiamą poveikį. Čia taip pat turi būti paisoma priežasčių, kuometneprivaloma atsižvelgti į visuomenės interesus. Tačiau šios įpareigojančios priežastys

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 356neatsižvelgti į visuomenės nuomonę nėra Direktyvoje apibrėžtos, tačiau kaip pavyzdžiaiminima žmonių sveikata, saugumas ir palankumas aplinkai. Bendrojo intereso taikymąEuropos Komisija nurodo kaip ,,komercinės veiklos priežiūra tikslu užtikrinti bendrąjįinteresą, šalims narėms įpareigojimas užtikrinti viešą priežiūrą. Tai daugiausiai turibūti taikoma transporto, energetikos ir ryšių tinkluose”. Vis tik bendrojo interesoprincipo taikymo priežastis turi būti labai svarbi bei turi būti atsižvelgta į ilgalaikęperspektyvą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, NAE projekto atveju bendrojointereso taikymo priežastis yra akivaizdi, nes jis yra palankus globalinio klimatošiltėjimo efektui mažinti. Energijos gamyba yra esminis dalykas Lietuvos ekonomikaibei taip pat vietinei ekonomikai ir vietos bendruomenei. NAE aušinimui skirto vandenspaėmimo ir aušinamojo vandens išleidimo sprendiniai bei aušinimo sistemos turėtų būtiparenkamos taip, kad mažiausiai kenktų esamai gamtinei situacijai, turint galvoje, kadNATURA vertybėms (taip pat daugeliui kitų biologinės įvairovės vertybių) labaisvarbu, kad ežero vandens temperatūra išliktų tokia kaip yra dabar. Jei poveikiomažinimo priemonės ir kitų „saugiklių“ taikymas neduotų norimo efekto, turi būtisvarstomos kompensacinės priemonės. Apie parinktas kompensacines priemones turibūti informuojama Europos Komisija (European Commission, 2007).Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad NAE neigiamas poveikis galėtų būti sumažintastrims tikslinėms vertybėms. Jei 2 vieta būtų parinkta NAE statybai, poveikio mažinimopriemones reikėtų taikyti ūdrai (Lutra lutra) ir nendrinei lingei (Circus aeruginosus; žr.7.6-25 lent.). Siekiant užtikrinti šių dviejų rūšių PGB (įgyvendinant atsargumo principą)rekomenduojama ežero pakrantėje suformuoti apsauginę zoną, kurioje nebūtų vykdomajokia plėtra. Numatoma, kad ši zona sumažins galimą neigiamą rūšies trikdymo įtaką. Jaūdros (Lutra lutra) ir daugelis kitų ekologiškai su ežero ekosistema susijusių gyvūnųnaudosis migruodami bei ji bus savotiškas jų dispersijos koridorius.Triukšmingų statybos darbų poveikis galėtų būti sumažintas, jei darbai nebūtų vykdomisvarbiausiu tikslinių rūšių veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus)veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos.Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, poveikio mažinimo priemonėsturi būti skiriamos arčiausiai perinčioms tikslinėms vertybėms nendrinei lingei (Circusaeruginosus) ir švygždai (Porzana porzana). Šios abi rūšys peri ežero pakrantėje -nendryne ir pakrantės pelkutėje. Siekiant palaikyti šių rūšių PGB, rekomenduojamasuformuoti ir įsteigti apsaugos zoną ežero pakrantėje, kurioje nevykdyti jokios plėtros(išskyrus NAE būtinų įrenginių statybą, priežiūrą; detaliau žr. 7.6-26 lent.). Ši apsauginėzona sumažins neigiamą minėtoms rūšims trikdymo poveikį. Ūdros (Lutra lutra) irdaugelis kitų su ežero pakrante ekologiškai susijusių gyvūnų rūšių ja naudosis kaipmigracijos ir dispersijos koridoriumi. Didžioji pasiūlytos pirmos NAE statybos vietosužimamos teritorijos dalis ir greta esanti (iki dabar išlikusi) potenciali apsauginė zonayra siauresnė nei 200 m. Nežiūrint to šis rekomenduojamas migracinis koridorius būtųnaudingas daugeliui vietos gyvūnų.Triukšmingų statybos darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių veisimosilaikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvojetęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, švygždos (Porzana porzana) – nuogegužės pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos darbų nereikėtų vykdytibalandžio - birželio mėnesiais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3577.6-25 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėmsvertybėms mažinančios priemonės: antroji pasiūlyta vieta.*TikslinėsvertybėsŪdra (Lutralutra)Nendrinė lingė(Circusaeruginosus)Triukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaPoveikio mažinimo priemonėsx x Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietusbūtų suformuota apsauginė zona tarp NAE (kaipgyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero pakrantės(sausumos ir vandens ribos), kaip ekologiškai labaivertingos teritorijos – įvairių gyvūnų, ypatingai ūdros(Lutra lutra) migracinio koridoriaus. Apsauginėjezonoje neturėtų vykti jokia plėtra ir joje neturėtųvykti jokios statybos (išskyrus NAE veikimui būtinusįrenginius – vandens paėmimo kanalą). Ji turi liktikaip įmanoma natūralesnė.Antroje pasiūlytoje statybos vietoje suformavusapsauginę zoną sumažės galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose ūdros(Lutra lutra) buveinėse ežero pakrantėje.Ši priemonė leis palaikyti rūšies PGB, kadangi šiosir daugelio kitų ekologiškai su ežero ekosistema, oypač jo pakrante – sausumos ir vandens riba,susijusių rūšių svarbiausias migravimo ir dispersijoskoridorius, bus išsaugotas ilgam.x(20%) x(20%) Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietusbūtų suformuota apsauginė zona tarp NAE (kaipgyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero pakrantės.Triukšmingų statybos darbų nevykdymas rūšiesveisimosi metu (balandis - birželis) sumažins rūšiestrikdymą dėl triukšmo ir vibracijos. Tokiu būdu busužtikrintas vienos arčiausiai antros pasiūlytosstatybvietės perinčios poros (apytikriai 20 % visosvietos populiacijos) PGB.* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Taip pat nepriklausomai nuo to, kuri iš pasiūlytų vietų bus pasirinkta NAE statybai,rekomenduojama mažinti potencialų neigiamą poveikį ūdrai (Lutra lutra). Laikantisatsargumo principo ir siekiant užtikrinti rūšies PGB, siūloma taikyti specialiaspriemones aukščiau aprašytoje NAE apsaugos zonoje. Kaip minėta aukščiau, šiojezonoje neturėtų būti vykdoma jokia plėtra. Tikimasi, kad ši zona sumažins galimąneigiamą rūšies trikdymo poveikį, ir ūdra (Lutra lutra) bei ekologiškai su ežeroekosistema susiję gyvūnai ją naudos kaip migravimo ir dispersijos koridorių.Kadangi NAE aušinimui skirto vandens temperatūra yra nenatūraliai aukšta, šioaušinimui skirto vandens išleidimo atviras kanalas gali būti rimta kliūtimi ūdroms(Lutra lutra) ir kitiems (neskraidantiems) sausumos gyvūnams apsaugos zoną naudojantmigravimui ar dispersijai. Tai reiškia, kad ūdros (Lutra lutra) ir kitų ekologiškai panašiųsausumos žinduolių PGB arti IAE net šiuo metu gali būti neužtikrinta. Suprantama,netaikant specialių priemonių, PGB gali būti neužtikrinama ir ateityje, po to kai buspastatyta NAE. Faktinė ūdros (Lutra lutra) gamtosauginė būklė IAE apylinkėse nėratiksliai žinoma, nes nėra duomenų apie šių žinduolių vietos populiacijos gausosdinamiką. Todėl siekiant atstatyti šiuo metu IAE užblokuotą ūdros migracijos Drūkšiųežero pakrante (ties IAE) koridorių rekomenduojama įrengti uždarą ,,tiltelį” (primenantįdidelio diametro vamzdį), kuriuo migruojantys nedideli gyvūnai paežerėje (ties vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 358ir sausumos riba) galėtų saugiai pereiti iš vieno aušinamojo vandens kanalo kranto įkitą. Apsauginės zonos riba link NAE turėtų būti aptverta, kad gyvūnai nepatektų į NAEteritoriją ir ten nenukentėtų, nežūtų, o būtų nukreipiami link paežerės. Ties ,,tilteliu”tvora nuo NAE ir nuo aušinamojo vandens kanalo pusės turi nukreipti gyvūnus link,,tiltelio”.7.6-26 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėmsvertybėms mažinančios priemonės: pirmoji pasiūlyta vieta.*TikslinėsvertybėsTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakax(20%)Poveikio mažinimo priemonėsNendrinė lingė(Circusaeruginosus)Švygžda(Porzanaporzana)Ūdra (Lutralutra)x(20%)x(20%)x(20%)Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAEstatybai, rekomenduojama išsaugoti esamąneužstatytą teritoriją tarp aušinamo vandens kanaloir ežero ir jos pagrindu suformuoti apsauginę zoną.Ji turi likti kuo natūralesnė.Ši poveikio sumažinimo priemonė atskirtų NAE(gyvūnų trikdymo šaltinį) ir ežero pakrantę(sausumos ir vandens ribą), kaip ekologiškai labaivertingą teritoriją – įvairių gyvūnų, ypatingai ūdros(Lutra lutra) migracinį koridorių. Apsauginėje zonojeneturėtų vykti jokia plėtra ir joje neturėtų vykti jokiosstatybos (išskyrus NAE veikimui būtinus įrenginius,pvz., aušinamo vandens kanalą). Ji turi likti kaipįmanoma natūralesnė. Ši priemonė leis palaikytiūdros (Lutra lutra) vietos populiacijos PGB.Pirmojoje pasiūlytoje statybos vietoje suformavusapsauginę zoną sumažės galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiosenendrinės lingės (Circus aeruginosus) ir švygždos(Porzana porzana) veisimosi vietose (buveinėse)ežero pakrantėje. Nežiūrint to, triukšmingų statybosdarbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšiųveisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circusaeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasinuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos,švygždos (Porzana porzana) – nuo gegužėspradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybosdarbų nereikėtų vykdyti balandžio–birželiomėnesiais.* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Yra žinoma, kad ūdra kirsdama kelius puikiai naudojasi požeminiais perėjimais (pogreitkeliais esančiais ,,kanalizuotais” grioviais, upeliais). Daugelyje Europos šaliųsukauptas patyrimas saugant ūdras (Lutra lutra) jų migravimo ir žmonių naudojamųgreitkelių susikirtimo vietose. Šis patyrimas galėtų būti pritaikytas ir statant NAELietuvoje.7.6.3.2 Kita biologinė įvairovėRekomenduojama taip pat mažinti NAE neigiamą poveikį kitai saugomai ir taip patsvarbiai biologinei įvairovei, savo statusu labai panašiai kaip ir tikslinės vertybės. JeiNAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, poveikio mažinimo priemonėsturėtų būti skiriamos kūmutei (Bombina bombina) ir skiauterėtajam tritonui (Trituruscristatus) (7.6-27 lent.).Rekomenduojama saugoti visą koloniją, kadangi visos ten perinčios rūšys ekologiškaiyra susiję. Pagal poreikį, kai kurių vietos populiacijų (pvz., didžiojo kormorano

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 359(Phalacrocorax carbo)) gausa gali būti kontroliuojama taikant humaniškus selektyviusmetodus.Vienintelė galima poveikio dirvoniniam kalviukui sušvelninimo priemonė naujosiosatominės elektrinės statybos aikštelėje būtų naujų dykviečių zonų įrengimas gretastatybos teritorijos. Tačiau, atsižvelgiant į neabejotinus neigiamus poveikius kitomsgamtos vertybėms bei bendrą šios vienos teritorijoje gyvenančios porosnereikšmingumą, šios poveikio sušvelninimo priemonės negalima rekomenduoti. Be to,aikštelės teritorija bet kuriuo atveju negali būti laikoma geriausia įmanoma buveinešioms rūšims.7.6-27 lent. Rekomenduojamos NAE neigiamo poveikio biologinei įvairoveimažinimo priemonės: į ES Buveinių Direktyvos IV priedą įrašytos rūšys.*Vertybės /pasiūlytosstatybosvietosKūmutė(Bombinabombina)1 arba 2 vietosSkiauterėtasistritonas (Trituruscristatus)2 vietaTransportasStatybostiesioginėįtakaPoveikio mažinimo priemonėsx x Ryšium su NAE statybos darbais, transportointensyvumas statybos vietoje ir jos apylinkės daugiauar mažiau padidės. Todėl rekomenduojama mažintikūmučių (Bombina bombina) ir skiauterėtųjų tritonų(Triturus cristatus) žuvimo keliuose (esamuose irtuose, kurie bus statomi nauji) po automobilių rataisriziką. Siūloma parengti ir patvirtinti šių rūšių tvarkymoplaną. Jį turėtų įgyvendinti NAE statybos projektovykdytojas. Rekomenduojama prieš tai parinktojestatyti NAE vietovėje ir jos artimiausiose apylinkėseatlikti šių rūšių detalius ekologijos tyrimus. Tyrimųmetu turi būti kartografuotos veisimosi ir žiemojimovietos, svarbiausi migravimo ir dispersijos keliai.Rūšies tvarkymo plane turėtų būti nurodyta:- ruožai, kur pakelės turėtų būti aptvertos tiksluneleisti šiems gyvūnams patekti ant kelio;- vietos, kur turi būti įrengtos specialios požeminėsperėjimo migracijų metu per kelius vietos (jei reikia šiąveiklą derinant su vandentvarkos priemonėmis). Šiaisperėjimais galės naudotis ne tik minėtų, bet ir kitųrūšių varliagyviai, maži žinduoliai (įskaitant netpavienius ūdros (Lutra lutra) individus);- saugotinos esamos ir reikalingos sukurti naujosžiemojimo vietos;- mažo ploto saugotini ar įrengtini vandens telkiniai.Tvarkymo planas turi būti integruotas į atitinkamusplėtros, statybų planus ir įgyvendinamas kartu su NAEstatybos, infrastruktūros formavimo bei kitaisparuošimo darbais.

Vertybės /pasiūlytosstatybosvietosMišri didžiųjųkormoranų(Phalacrocoraxcarbo), pilkųjųgarnių (Ardeacinerea) irdidžiųjų baltųjųgarnių (Egrettaalba) kolonija.1 arba 2 vietosTransportasStatybostiesioginėįtaka* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 360Poveikio mažinimo priemonės- x Numatoma rizika, kad NAE statybos metu žmoniųtrukdymas, baidymas gali padidėti (daugiausiai dėlžmonių buvimo, lankymosi, kt.). Kolonijai gali būtipakenkta padažnėjus žmonių lankymuisi, stichiškaiatsiradus rekreacinei traukai. Todėl rekomenduojamakolonijos teritoriją bei likusią pusiasalio dalį (kuriojenėra paukščių lizdų) įjungti į aukščiau minėtąapsauginę zoną tarp NAE ir Drūkšių ežero. Ilgalaikisšios zonos sukūrimo tikslas yra ūdros (Lutra lutra) irkitų sausumos bei pusiau sausumos gyvūnųmigravimo ir dispersijos galimybių ežero pakrantėmisužtikrinimas bei kai kurių vertingų gyvūnų (tame tarpetikslinių vertybių) veisimosi vietų (buveinių)išsaugojimas. Ši apsaugos zona turėtų būti santykinaiuždara teritorija, kurioje nesilankytų pašaliniai žmonėsir kur palei Drūkšių ežerą be kliūčių galėtų judėtisausumos gyvūnai.Kalbant apie visas rūšis, išvardintas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos92/43/EEC dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priedo adalyje, galioja šios taisyklės:• Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnųrūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:(a) bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;(b) šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego irmigracijos metu;(c) tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;(d) pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.a ir b punktuose nurodytas draudimas galioja visiems gyvūnų, kuriems 12 straipsnistaikomas, gyvenimo etapams. (Naujajai AE aktuali ištrauka iš 1992 m. gegužės 21 d.Tarybos Direktyvos 92/43/EEC dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei florosapsaugos, 12 straipsnio)• Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikymasnetrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų gerą apsaugos būklę jų natūralauspaplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15straipsnio a ir b dalių:(a) siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;(b) siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams,miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims;(c) atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančiųpriežasčių neatsižvelgti į visuomeninius interesus, įskaitant socialinio arekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingaspasekmes;(d) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijųatstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo,įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 361(e) siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti irlaikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurįnustato kompetentingos nacionalinės institucijos.Kas dveji metai valstybės narės Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitąapie aukščiau paminėtas nukrypti leidžiančias nuostatas. (Naujajai AE aktuali ištrauka iš1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEC dėl natūralių buveinių ir laukinėsfaunos bei floros apsaugos, 16 straipsnio)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3627.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA7.7.1 Dabartinė aplinkos būklėNaują AE planuojama statyti ir eksploatuoti IAE pramoninėje teritorijoje. Siūlomųaikštelių kraštovaizdis yra pramoninis ir susijęs su elektros energijos gamyba(pagalbiniai įrenginiai, veikianti panaudoto kuro saugykla, buitinių nuotekų valymoįrenginiai, Visagino miesto šildymo sistemos vamzdynai ir elektros energijos perdavimolinijos), žr. 7.7-1 pav. Matomiausia esančios IAE dalis yra kaminai.7.7-1 pav. Dabartinis IAE pramoninės zonos ir NAE aikštelių kraštovaizdis.Kraštovaizdį aplink atominę elektrinę daugiausia sudaro miškai ir pelkės. Gyvenamąsiasteritorijas sudaro nedideli kaimai su tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinisgamtinis kraštovaizdžio elementas su susijusiomis veiklomis (žūklė, poilsiavimas).Drūkšių ežero baseino kraštovaizdį charakterizuoja reljefas, susiformavęs ledynmečiolaikotarpiais, jam būdingi vaizdingi kalvagūbriai, siauros daubos, ežerai ir lygumos, taippat pušynai bei didžiulės vandeningos pievos (7.7-2 pav.) (Pauliukevičius ir kt., 1997).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3637.7-2 pav. Drūkšių ežero baseino kraštovaizdžio tipai (Pauliukevičius ir kt., 1997).Vertingiausios kraštovaizdžio teritorijos yra ganėtinai toli nuo NAE. Smalvoshidrografinis draustinis, Smalvos kraštovaizdžio draustinis ir Tilžės geomorfologinisdraustinis yra saugomos teritorijos, patenkančios į 10 km spindulio aplink naująją AEteritoriją (žr. 7.8-1 pav. kitame – 7.8 skyriuje). Pušnies saugoma teritorija yra apytiksliaiuž 13 km nuo naujosios AE aikštelių. Gražutės regioninis parkas yra apytiksliai už 15km nuo numatytų naujos AE alternatyvių aikštelių.Gražutės regioninio parko, užimančio 29471 ha, paskirtis yra apsaugoti Šventosios upėsbaseino kraštovaizdį su jos ežerais, miškais, natūralia ekosistema, taip pat kultūriniopaveldo vertybes, išlaikant ir racionaliai jas naudojant. Parke dominuoja pušynai (72 %)ir beržynai (17 %). Vidutinis miško amžius yra 65 metai.Smalvos hidrografinis draustinis taip pat yra kraštovaizdžio atžvilgiu vertingas savokalvotu reljefu ir ypatingais ekologiniais dariniais.

7.7.2 Poveikio kraštovaizdžiui ir žemėnaudai vertinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 364Kraštovaizdis Drūkšių ežero baseine degradavo statant ir eksploatuojant IAE, Visaginomiestą ir jų infrastruktūrą. Pagal valstybinę mokslo programą (Pauliukevičius ir kt.,1997) buvo nustatyta, kad 1,43 % baseino (neįskaitant ežero) buvo pažeista negrįžtamai.Palikti dirbamos žemės laukai sudaro 1,56 %, sumažėjęs miškų plotas – 3,83 %. 7.7-3pav. parodyta pradiniam kraštovaizdžiui padaryta žala Drūkšių ežero baseine.7.7-3 pav. Kraštovaizdžio degradacijos laipsnis Drūkšių ežero baseine(Pauliukevičius ir kt., 1997).Drūkšių ežero baseine santykis tarp natūralių bei pusiau natūralių teritorijų irurbanizuotų rajonų yra 21,4. Natūralios bei pusiau natūralios teritorijos taip pat vyraujavisoje 30 km aplink IAE teritorijoje. Nepaisant to, kad IAE ir Visagino miesto statybažymiai sumažino šį santykį (apie 2 kartus), jis išlieka keletą kartų didesnis, negu betkuriame kitame Lietuvos regione (vidutinis Lietuvoje – 7,9, Utenos apskrityje – 10,6,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 365Ignalinos rajone – 10,9). Taigi, galima daryti išvadą, kad Drūkšių ežero baseine vyraujapusiau natūralus, mažai paveiktas kraštovaizdis su intensyvios technogenizacijosrajonais. Aukščiau minėtas santykis Visagino miesto ir IAE teritorijoje gerėja dėlapleistų dirbamų žemių ir rekultivuojamų teritorijų renatūralizacijos (Poveikio aplinkaivertinimo ataskaita U1DP0, 2007).Drūkšių ežero krantai yra daugiausiai apaugę mišku, o tai ženkliai sumažina ežeroapžvalgos galimybę iš pakrantės zonų. Yra tik kelios vietos, kur ežero pakrantėje būnadaugiau žmonių. Vaizdas iš tokių vietų pateiktas parengtuose fotomontažuose. Be to,buvo parengti fotomontažai, naudojant 7.7-1 pav. nuotrauką iš oro. Fotomontažuoseparodytas kraštovaizdis po naujos atominės elektrinės pastatymo. Fotomontažai buvoparuošti vienam jėgainės blokui, dviem blokams bei dviem blokams su aušinimobokštais – visi variantai 1-ajai ir 2-ajai aikštelei yra pateikti šioje PAV ataskaitoje, nestai sudaro didžiausią poveikį kraštovaizdžiui. Apžvalgos taškai pažemio lygiofotomontažams pateikti 7.7-4 pav. Iš 2 apžvalgos taško 2-ojoje aikštelėje pastatyta NAEnebus matoma. Fotomontažo paveikslai, demonstruojantys NAE poveikį esamamkraštovaizdžiui, pateikti paveiksluose nuo 7.7-5 iki 7.7-14.Fotomontažo paveiksluose pavaizduoti drėgno aušinimo bokštai su natūraliacirkuliacija. Įvertintas 850 MW elektros energijos galios elektrinės drėgno aušinimonatūralios cirkuliacijos bokšto skersmuo yra apytikriai 120 m., o 1700 MW galioselektrinei reikia dviejų tokio skersmens aušinimo bokštų. Jų įvertintas aukštis yra 150m. Vėsaus ir drėgno klimato sąlygomis virš bokšto dažnai susidaro matomas šleifas dėlišeinančio oro įsotinimo. Šie natūralios cirkuliacijos drėgno aušinimo bokštai darytųdidžiausią poveikį kraštovaizdžiui, kadangi priverstinės cirkuliacijos drėgno aušinimobokštų dydis yra ženkliai mažesnis.7.7-4 pav. Apžvalgos taškų vieta pažemio lygio fotomontažuose.

7.7-5 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 366

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3677.7-6 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-7 pav. 1 apžvalgos taškas – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 368

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3697.7-8 pav. 1 apžvalgos taškas – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-9 pav. 2 apžvalgos taškas – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 370

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3717.7-10 pav. 2 apžvalgos taškas – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-11 pav. Nuotrauka iš oro – 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 372

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3737.7-12 pav. Nuotrauka iš oro – 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-13 pav. 1 apžvalgos taškas – 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 374

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3757.7-14 pav. 1 apžvalgos taškas – 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 376Galima padaryti tokią išvadą: naujos AE statyba šalia IAE nesudarys ženklesniopoveikio kraštovaizdžio degradacijai ir nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijųsantykio. Tik keliose ežero pakrantės vietose AE matys didesnis žmonių skaičius. Todėlpoveikis kraštovaizdžiui nebus reikšmingas.7.7.3 Poveikio sumažinimo priemonėsNaujosios AE išvaizdai pagerinti bus naudojama landšafto architektūra, tinkamodizaino, medžiagų ir statybos tipų parinkimas bei apželdinimas.Būtino kelių tinklo gerinimo ir galimo atnaujinimo metu naujos AE regione bussuremontuotos kelių pralaidos arba įrengtos papildomai, kur reikia. Todėl esamosužlietos teritorijos bus nudrenuotos ir jas bus galima vėl naudoti miškui arba žemėsūkiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3777.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAIAplink naują AE 10 km spinduliu yra saugomos šios teritorijos: Smalvos hidrografinisdraustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis ir Smalvos kraštovaizdžio draustinis (7.8-1pav.). Pušnies telmologinis draustinis yra apie 13 km nuo naujos AE.7.8-1 pav. Saugomos teritorijos (pažymėta tamsiai žalia spalva) 10 km spinduliuaplink naują AE.Naujos AE aplinkoje yra septyni kultūros paveldo objektai: Petriškės senovėsgyvenvietė I, Petriškės piliakalnis, Petriškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovėsgyvenvietė I, Grikiniškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės gyvenvietė III irStabatiškės dvarvietė (7.8-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 378VandensINLETpaėmimasVandensišleidimasOUTLET7.8-2 pav. Kultūros vertybės naujos AE alternatyvių aikštelių 1 (A) ir 2 (B)aplinkoje: 1 - Petriškės senovės gyvenvietė I, 2 - Petriškės piliakalnis, 3 - Petriškėssenovės gyvenvietė II, 4 – Grikiniškės senovės gyvenvietė III, 5 - Grikiniškėssenovės gyvenvietė II, 6 - Grikiniškės senovės gyvenvietė I, 7 - Stabatiškėsdvarvietė.Atstumas nuo IAE planuojamo mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekųpaviršinio kapinyno Stabatiškės aikštelės iki Drūkšių ežero yra apie 2 km. Aikštelę nuoežero skiria IAE pramoninė teritorija (7.8-2 pav.). Stabatiškės aikštelėje 2006 m.birželio mėn. atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo aptikta sunaikintaStabatiškės dvarvietė (kaimavietė). Tyrimų metu centrinėje dvarvietės teritorijos dalyjeaptiktas iki 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis su statybinėmis šiukšlėmis ir pavieniaiskeramikiniais, metaliniais bei kauliniais radiniais. Pirminiais duomenimis buvusiosdvarvietės teritorija užima apie 1,95 ha plotą (Paviršinio kapinyno PAV ataskaita,2007). Atliekant papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus Stabatiškėsdvarvietės (kaimavietės) teritorijoje aptikti dviejų laikotarpių (XV a. antrosios pusės–XVI a. ir XVIII a. antrosios pusės–XX a.) kultūriniai sluoksniai – 20–80 cm storiodirvožemio ir priemolio su statybine ir buitine keramika, metaliniai, stikliniai,osteologiniai archeologiniais radiniais (Lietuvos archeologų draugijos darbo ataskaita,2006). Nustatyta, kad tai XV a. antrojoje pusėje–XVI a. egzistavusios sodybvietėsliekanos. XVII a. čia žmonės nebegyveno.Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Drūkšių dvaras ėjo iš vienų rankų į kitas, kolgaliausiai palaipsniui buvo išparduotas. Tuo metu iš naujo apgyvendinta ir Stabatiškėsvietovė (kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pabaigos). Čia buvonedidelis dvarelis. Atlikus tyrimus buvo patikslinta šio objekto teritorija (Lietuvosarcheologų draugijos darbo ataskaita, 2006). Jis užima 1,5 ha plotą.Aikštelės aplinkoje yra tariamų arba neidentifikuotų nekilnojamojo paveldo paminklų.Dažniausiai tai – natūralios kalvos, vietos gyventojų vadintos piliakalniais. Ilgamečiokultūrinio sluoksnio jose nerandama. Greta aikštelės būta neišlikusios Montvilųdvarvietės. Kiti buvę objektai yra sunaikinti arba pažeisti AE ir jos infrastruktūrosstatybos metu, kai kurie (pilkapiai) – dar anksčiau. Jų atkūrimas ar atstatymas nesietinassu planuojama ūkine veikla (Paviršinio kapinyno PAV ataskaita, 2007).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 379Regione yra Čebarakų, Pasamanės (vadinamo Bažnyčiakalniu A1537), Rimšės,Švėgždžiūnų piliakalniai, Lapušiškės, Sausalio (vadinamo Žuvėdrų kapais) pilkapynai irkitos kultūros vertybės (Pauliukevičius ir kt., 1997), tačiau jos yra gerokai toliau nuosiūlomų naujos AE alternatyvių aikštelių.7.8.1 Poveikio kultūros paveldo objektams vertinimasIAE statybos metu aikštelės ribose buvo atlikta daug žemės kasimo darbų, kurių metunebuvo rasta jokių svarbių archeologinio paveldo objektų.Kadangi esančios kultūros vertybės yra už siūlomų alternatyvių aikštelių ribų, jos nebuspaveiktos statant naują AE. Nauji privažiavimo keliai, dirvožemio laikino saugojimoaikštelės ir kita nauja infrastruktūra nepaveiks arčiau ežero esančių kultūros vertybių.Daugiau kultūros paveldo objektų, etninių ir kultūros vertybių, kuriuos galėtų neigiamaipaveikti nauja AE, nėra.7.8.2 Poveikio sumažinimo priemonėsLaikini statiniai ir saugyklų aikštelės bus statomi toliau nuo kultūros paveldo objektų.Atliekant papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo aptikta Stabatiškėsdvarvietė (kaimavietė). Statant IAE planuojamą mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyviųjų atliekų paviršinį kapinyną, ji būtų sunaikinta (Paviršinio kapinyno PAVataskaita, 2007). Poveikiui sumažinti yra pasiūlyti (Lietuvos archeologų draugijosdarbo ataskaita, 2006) šie būdai:1. Pakeisti projektuojamo kapinyno techninius parametrus taip, kad Stabatiškėsdvarviete (kaimavietė) išliktų nepažeista statybų metu; šiuo atveju vietoje vakarinėskapinyno aikštelės dalies galima būtų didinti rytinę jos dalį, paliekant dvarvietėsteritoriją neužimtą. Šiuo atveju laisvoje aikštelės teritorijoje telpa 50 rūsių, tačiaunebelieka rezervinės teritorijos.2. Jeigu numatyta statybų vieta ir darbų apimtys nesikeistų, tai šiuo atveju reikalingaatlikti pilną Stabatiškės dvarvietės (kaimavietės) teritorijos mokslinį archeologinįištyrimą. Šiuo atveju būtų būtina ištirti 0,6 ha plotą (Lietuvos archeologų draugijosdarbo ataskaita, 2006).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3807.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA7.9.1 Bendroji informacijaNaujos atominės elektrinės (NAE) lokalizacija nekeičia jos sanitarinės zonos irstebėsenos zonos ar vadinamojo probleminio regiono ribų sampratos iš esmės, todėlnėra pagrindo į projekto aprėptį įtraukti naujus teritorinius administracinius subjektus.Jais ir toliau tebelieka Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono, Visagino miesto, Zarasųrajono savivaldybės, Latvijos Respublikos Daugpilio miesto ir Daugpilio rajonosavivaldybės bei Baltarusijos Respublikos Braslavo rajonas. NAE lokalizacija iš esmėsnekeičia ir 30 km stebėsenos zonos aprėpties, todėl joje, o taip pat probleminiame IAEregione atlikti atominės elektrinės poveikio socialinei aplinkai tyrimai gali būtinaudojami teritoriniu palyginamuoju pagrindu.Siekiant naujų palyginamųjų duomenų, buvo parengta ir NAE subjektams (savivaldosinstitucijoms, stambiausioms įmonėms, saugomų teritorijų administracijoms, kitomsinstitucijoms) buvo pateikta speciali apklausos anketa, duomenys yra sukaupti irapibendrinti.Pažymėtina, kad nė vienas (išskyrus Visagino miesto savivaldybę) teritorinisadministracinis vienetas nepatenka į NAE 30 km spindulio zoną su visa savo teritorija.Sanitarinės apsaugos 3 km zona galimai yra tik Visagino miesto savivaldybės ribose,tačiau jos padėtis gali kiek kisti dėl aikštelės lokalizacijos.7.9.1.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiPlanuojamoji ūkinė veikla yra retai apgyventoje teritorijoje, tarpvalstybiniame ilgalaikėsdepopuliacijos regione. Pažymėtini šie svarbiausieji gyventojų sklaidos ir demografiniųprocesų aspektai:• Apgyvendinimo sistema: regione dominuoja itin smulkios (1–10 gyventojų)gyvenamosios vietovės (apie 17 proc. formalių gyvenviečių Lietuvos segmenteyra gyvenvietės be nuolatinių gyventojų); greta NAE esančioje Rimšėsseniūnijoje yra mažiausia santykinė vaikų iki 15 m. dalis Lietuvoje;• Lietuvos segmente yra 3 miestai nuo 900 iki 29 000 gyventojų, apie 12gyvenviečių nuo 200 iki 900 gyventojų; Latvijos segmente – pietinė Daugpiliomiesto dalis, 4 gyvenvietės daugiau negu 1 000 gyventojų, 19 gyvenviečių – tarp100 ir 1000 gyventojų. Baltarusijos segmente virš 100 gyventojų turi apie 10gyvenviečių, o regiono centras Braslavas (Breslauja) yra ties NAE santykinėsapžvalgos (30 km) riba;• Lietuvos ir Latvijos regiono segmentuose plinta nenuolatinių gyventojų (t. y.žemės nuosavybės turėtojų) iš Daugpilio ir Visagino miestų. Pastarasis reiškinysliudija apie atomininkų miesto atskirties nuo aplinkos spartų mažėjimą. Kaikuriuose teritoriniuose funkciniuose vienetuose (pvz., Ignalinos rajonosavivaldybės Rimšės seniūnijoje) registruotų nuolatinių gyventojų irnenuolatinių (formaliai ,,būnančių”) gyventojų skaičius yra apylygis;• Visuose trijuose NAE regiono segmentuose vyksta ilgalaikė kaimo gyventojųdepopuliacija;• Lietuvos ir Latvijos segmentuose yra stambių gyvenviečių (Visagino irDaugpilio miestai), kuriuose po greitos depopuliacijos XX a. paskutiniajamedešimtmetyje demografinė situacija stabilizavosi ir priartėjo prie šalies vidurkių.Baltarusijos segmente esantis subregioninis centras Braslavas (Breslauja) yramažo demografinio potencialo, tačiau ir jame pastebima depopuliacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3812005 m. duomenimis bendrasis IAE regiono (Visagino savivaldybė – 59 km 2 , Ignalinosrajonas – 1496 km 2 ir Zarasų rajonas – 1334 km 2 ) gyventojų skaičius siekė 71700(Visagine – 28700, Ignalinos ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 21400 ir 21600). NorsNAE regionas sudaro 4,3 proc. šalies teritorijos, tačiau jo gyventojai sudaro apie 2 proc.šalies gyventojų. Taigi, NAE regionas yra ganėtinai retai apgyvendinta šalies vietovė.Per paskutinius keletą metų yra pastebimas NAE regiono gyventojų mažėjimas. Nuo1999 m. iki 2005 m. bendras regiono gyventojų skaičius sumažėjo beveik 11500(~14%). Pagrindinė informacija apie regiono demografinius bei gyventojų pasiskirstymą30 km spinduliu apie Ignalinos AE yra pateikta 7.9-1 ir 7.9-2 lent. bei 7.9-1 pav.Į 30 km spindulio zoną yra įtraukti ir Latvijos bei Baltarusijos gyventojai (7.9-1 pav.).30 km spinduliu gyventojų tankumas yra maždaug 48 žmonės/km 2 . Tai yra mažiau neinominalus gyventojų tankumas Lietuvoje, kuris yra lygus 56,7 žmonės/km 2 . Faktiškaigyventojų tankumas naujos AE regione yra vienas iš mažiausių Lietuvoje.Sanitarinės apsaugos zonos ribose (R=3 km) nėra pastoviai gyvenančių gyventojų ir čiaribojama ūkinė veikla (žr. 7.9-2 pav.). Artimiausias miestas yra Visaginas, kuris yraapie 8 km nuo naujos branduolinės jėgainės.7.9-1 lent. Demografiniai Ignalinos AE regiono rodikliai 2005 metais.Rodiklis Ignalinos r. Zarasų r. VisaginasIAEregionasGyventojų 0-14 m. dalis, % 14,58 15,81 12,70 14,36Gyventojų 15-44 m. dalis, % 34,83 36,66 48,75 40,08Gyventojų 45-64 m. dalis, % 24,62 23,92 28,74 25,76Gyventojų 65+ m. dalis, % 23,45 20,85 7,35 17,22Gyventojų 75+ m. dalis, % 10,23 9,46 1,87 7,19Gimstamumas 1000 gyv. 7,45 8,49 8,16 8,03Mirtingumas 1000 gyv. 22,46 20,22 6,73 16,47Natūralus prieaugis -15,04 -11,73 1,45 -8,447.9-2 lent. Įvertintas gyventojų pasiskirstymas (tūkstančiais) 2005 metais.ApskritimospindulysŠ ŠR R PR P PV V ŠVGyventojų skaičiusŽiedeApskritime30 km 33,5 0,7 7,6 1,2 1,5 2,1 2,0 0,8 49,3 116,925 km 1,2 0,9 2,2 2,2 4,0 1,4 1,2 7,5 20,6 67,620 km 0,4 0,3 1,2 1,1 1,1 2,5 0,8 0,6 8,1 47,015 km 0,5 0,7 0,9 0,8 0,8 1,1 0,3 0,9 5,9 38,910 km 0,4 0,5 0,6 0,4 0,9 0,4 29,2 0,3 32,8 33,05 km - - - - 0,1 - - 0,1 0,2 0,23 km - - - - - - - - - -Iš visosegmente36,0 3,2 12,4 5,8 8,4 7,5 33,5 10,1 Iš viso 116,9

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3827.9-1 pav. Gyventojų pasiskirstymas 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 km spindulio zonose apie naująAE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3837.9-2 pav. Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zona ir šalia esantys objektai. (1 – IAEreaktorių blokai, 2 – esama IAE panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelė 3 - atvirielektros paskirstymo įrenginiai, 4 – tiekimo bazė, 5 – nuotekų valymo sistema irautotransporto skyrius, 6 – Visagino miesto artezinių gręžinių vieta, 7 – statybinė bazė, 8– pramoninė statybinė bazė, 9 – buvusi karinė bazė , 10 – šiluminė katilinė, 11 – Visaginosąvartyno vieta, 12 – planuojamo kietųjų atliekų apdorojimo komplekso ir planuojamoslaikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos aikštelė, 13 – kietųjų atliekų išėmimokomplekso aikštelė, 14 – planuojamo paviršinio labai mažo aktyvumo atliekų kapinynoaikštelė, 15 – planuojamo paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžiųradioaktyviųjų atliekų kapinyno aikštelė. Taip pat parodyta IAE esanti 3 km spinduliosanitarinės apsaugos zona).7.9.1.2 Ūkinė veiklaŪkiniu požiūriu naujos AE regionas yra nepakankamai išvystytas Lietuvos regionas (išskyrusVisagino miestą). Regione dominuoja mažai intensyvus žemės ūkis irmiškininkystė (pvz., gyvulininkystės intensyvumas yra apie 1,4 karto mažesnis neividutinis Lietuvoje). Regione nerasta svarbių mineralų (išskyrus kvarco smėlį).Mažmeninės prekybos apyvarta regione yra 1,5 karto, o paslaugų apimtis daugiau nei2,5 karto mažesnė nei šalies vidutinė.Visagino miesto darbo jėga yra urbanistinio tipo – jaunesnio amžiaus (67% sudarogyventojai neturintys 41 metų), turintys geresnį išsilavinimą ir įvairesnio pobūdžioprofesinį pasirengimą. Ignalinos ir Zarasų rajonuose dominuoja kaimiško tipo darbojėga – senesnio amžiaus, turintys žemesnį išsilavinimą ir nedidelio įvairumo profesinįpasirengimą. Visagino mieste galintys dirbti darbingo amžiaus žmonės sudaro 66%, taiyra 22,2 tūkstančius žmonių; Ignalinos rajone – 52%, tai yra 12,9 tūkstančiai žmonių irZarasų rajone – 53% (13 tūkstančių žmonių). Bedarbystė Visagine yra truputėlį didesnėnei faktinis bedarbystės lygis Lietuvoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 384Iš viso nagrinėjamame regione yra apie 980 darbdavių (įskaitant valstybės institucijas),iš kurių apie 700 yra smulkios ir vidutinės verslo įmonės, turinčios mažiau negu 250darbuotojų.Bendrieji nagrinėjamo regiono ūkio bruožai yra šie:• regione dominuojanti ūkinė veikla pagal gyventojų užimtumą yra aptarnavimas,pramonė ir energetika, pagal teritoriją – ekstensyvus žemės ūkis, miškų ūkis,kaimo turizmo ir ekologinio ūkio plėtra;• Visagino, kaip praeityje vadintino monofunkciniu AE aptarnaujančiu miestu,ūkinė veikla darosi įvairesnė, didėja miesto ūkinė diversifikacija ir sąryšis suregionu;• regione ir jo gretimybėse plėtojama kurortinė ir rekreacinė veikla.Verslo lūkesčiams (iš Lietuvos pusės) šiame tarpvalstybinio “trikampio” regione naujosatominės elektrinės statybos ir eksploatacijos kontekste didžiausią įtaką preliminariaigalėtų daryti šie veiksniai:• dabar veikiančios IAE uždarymas ir su tuo susiję veiksniai:· užimtumo IAE mažėjimas;· gyventojų perkamosios galios ir paklausos mažėjimas Visagine;· elektros energijos brangimas;· IAE uždarymo darbai (naujos laikinos darbo vietos);• naujos AE statyba ir su tuo susijusi prekių, paslaugų bei darbo jėgos paklausa;• tolesnė Europos sąjungos parama kaimui, regiono plėtrai bei tarpvalstybiniambendradarbiavimui;• periferinė regiono padėtis trijų valstybių sienų sandūroje toli nuo stambių ūkiniųcentrų;• verslo ryšių su Latvija plėtra dėl tolesnio buvusio sienos barjero poveikiomažėjimo.Užsienio subjektams (8 Latvijos pagastams/vietos municipalitetams, Daugpilio rajono irDaugpilio miesto savivaldybėms, Baltarusijos respublikos Braslavo rajono tarybai,Braslavo nacionaliniam parkui ir kitoms galimai suinteresuotoms institucijomsužsienyje NAE regione) buvo pateiktos tikslinės apklausos anketos.7.9.1.3 TransportasArtimiausias plentas yra už 12 km į vakarus nuo naujos AE. Šis plentas jungia Ignalinosmiestą su Zarasais ir Dūkštu, iš jo taip pat yra išvažiavimas į Kauno–Sankt Peterburgoplentą. Įvažiavimas į plentą iš pagrindinio nuo naujos AE einančio kelio yra netoliDūkšto miestelio (7.9-3 pav.). Yra ir kitas išvažiavimas į Vilniaus–Zarasų plentą. Kelioatkarpa nuo naujos AE iki Dūkšto yra maždaug 20 km ilgio.Pagrindinė geležinkelio magistralė Vilnius–Sankt Peterburgas praeina už 9 km į vakarusnuo NAE( 7.9-3 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3857.9-3 pav. Kelių ir geležinkelių tinklas.Lietuvoje nustatytos 3 zonos, virš kurių skrydžiai yra draudžiami, viena iš jų yra 10 kmskersmens teritorija virš IAE (7.9-4pav.).Apie 30 000 oro skrydžių per metus (2005 m.) įvyksta iš Vilniaus oro uosto, kuris yrauž 130 km nuo naujos AE aikštelės. Apie 125 000 lėktuvų per metus kerta Lietuvos oroerdvę. Šalies teritorijoje veikia 30 civilių, karinių ir mišrios paskirties oro uostų.Vilniaus skrydžių informacijos regione per 2000–2005 metus skridusių orlaivių skaičiaipateikti 7.9-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3867.9-4 pav. Lietuvos oro uostai, draudžiamos, apribotos ir pavojingos zonos.7.9-5 pav. Vilniaus skrydžių informacijos regione skridusių orlaivių skaičius 2003–2007m. (www.caa.lt)7.9.1.4 Triukšmas ir vibracijosAukščiausių triukšmo lygių šaltiniai AE yra garo išmetimo įrenginiai, turbinos irgeneratoriai, garo surinktuvai, maitinimo bei kondensatorių siurbliai ir t.t. Pagalbiniuosekompleksuose taip pat gali būti atskirų įrenginių, kur triukšmo lygiai viršija normas.Triukšmo modeliavimo rezultatai, kurie yra pateikti kitame 7.10 skyriuje, parodo, kadnormalios eksploatacijos sąlygomis triukšmo lygis šalia naujos AE neviršys 55 dB.

7.9.1.5 Esamų darbuotojų perkvalifikavimo ir panaudojimo galimybėsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 387Pagal potencialių tiekėjų pateiktą informaciją ir konsorciumo patirtį, vidutinis naujosAE visų energoblokų eksploatacijai būtinas darbuotojų skaičius sudaro apie 500žmonių. Tikslus skaičius priklauso nuo eksploatuojančios organizacijos struktūros, kuribus nustatyta priėmus nutarimą dėl naujos AE įrenginių tipo. Kai tiktai paaiškėseksploatuojančios organizacijos struktūra, bus nustatytos individualios funkcijos šiojestruktūroje. Kiekvienai funkcijai atlikti būtina atitinkama kvalifikacija, kuri gali būtiįgyjama nustatytų apmokymų pagalba per būtiną laikotarpį.Žemiau pateikti grafikai parodo esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrą 2008 m.gegužės mėnesio duomenimis. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrapateikta 7.9-6 paveiksle.Personalo skaičius1000900800700600500400300200100066Amžiaus grupė7.9-6 pav. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra.Naujos AE komercinė eksploatacija bus pradėta tarp 2015 ir 2020 metų, kadangiprojektavimas, statyba, perdavimas-priėmimas eksploatuoti, licencijavimas, bandymai irpaleidimas užtruks nuo 7 iki 12 metų. Oficialus išėjimo į pensiją amžius Lietuvojevyrams yra 62,5, o moterims – 60 metų. Todėl beveik visi esami darbuotojai, kuriemsdabar yra 46 arba daugiau metų, iki to laiko, kai prasidės naujos AE komercinėeksploatacija, turės būti išėję į pensiją.Priimant, kad apmokyti darbuotojai privalo galėti dirbti dar mažiausiai penkerius metusprieš išeidami į pensiją, lieka apie 500 jaunesnių nei 41 metų dabar esamų IAEdarbuotojų (žr. 7.9-6 pav.), kurie turi būti įvertinti, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas,išsilavinimą, papildomus apmokymus ir kvalifikaciją, kad galima būtų nuspręsti,kuriuos iš jų būtų galima priimti į naują eksploatuojančią organizaciją ir kokiomissąlygomis (papildomas išsilavinimas, apmokymai, pakartotini apmokymai ir kitoskvalifikacijos kėlimo programos). Dabar dar per anksti daryti išsamesniusapibendrinimus, tačiau kai kuri informacija apie esamą darbuotojų struktūrą yra pateikta7.9-7 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 388Vadovai Specialistai Tarnautojai Darbininkai600Darbuotojų skaičius500400300200100066Amžiaus grupės7.9-7 pav. Įvairių amžiaus grupių IAE darbuotojų struktūra 2008 metais.7.9.2 Poveikio socialinei ekonominei aplinkai vertinimas7.9.2.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiDarbo jėgos išteklių ir jų prognozės požiūriu, atsižvelgiant į planuojamą ūkinę veiklą,preliminariai pastebėtina, kad:• ligi šiol buvusios ilgalaikės demografinės prognozės NAE regiono atžvilgiu(Lietuvos segmente) nepasitvirtino: Utenos apskričiai jos buvo apie minus 5proc., Visagino miestui – apie minus 15 proc. (t.y. gyventojų skaičius mažėjosparčiau, nei tikėtasi);• regiono miestuose demografinė situacija stabilizuojasi, o kaimuose kinta irkiekybiškai, ir kokybiškai: daugėja ne gyventojų, o nekilnojamojo turtosavininkų. Faktinis kaimo gyventojų skaičiaus tankumas kaimuose mažėjavisuose teritoriniuose segmentuose, o miestuose gyventojų skaičiusstabilizuojasi;• nėra prielaidų manyti, kad Latvijos ir Baltarusijos segmentuosegeodemografiniai procesai vyksta kitaip, nes anksčiau atlikti tyrimai atskleidėanalogiškas tendencijas Lietuvoje;• ilgalaikės (pageidaujamos apie 60 metų) demografinės prognozės formaliai yraneatliekamos tokiu regioniniu lygmeniu, tam reikėtų atskiro tyrimo;• preliminariai prognozuotina, kad vietiniai darbo jėgos resursai yra nepakankamine tik dėl numatomų darbų apimties, pobūdžio, demografinių krašto tendencijų,bet ir dėl to, kad prasidėjo Visagino miesto ūkinės veiklos diversifikacija,gyvensenos pokyčiai, kuri dalį jo gyventojų atsiejo nuo tiesioginės veiklosatominėje elektrinėje. Tai ypač atsispindi AE regiono jaunimo nuostatose irlūkesčiuose;• Baltarusijos Respublikos segmento darbo jėgos potencialas yra nedidelis irmažai perspektyvus dėl amžiaus struktūros, be to, jo dalyvavimas pirmosiosenaujos AE statybos, įrengimo ir eksploatacijos stadijose yra ribotas politiniųpriežasčių.• Darbo jėgos išteklių požiūriu būtina atsižvelgti į pakartotinius LatvijosRespublikos planus NAE 30 km stebėsenos zonoje statyti stambią naftosperdirbimo gamyklą, atliekų naikinimo įmones ir kitus pramonės objektus, kuriegali būti paklausi darbo rinka regiono gyventojams, ypač – Latvijos segmente.

7.9.2.2 Ūkinė veiklaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 389Kai mažoje šalyje uždaroma didelė atominė elektrinė, prarandamas pagrindinisnacionalinis elektros tiekimo šaltinis, o tai sąlygoja didesnes elektros kainas, mažesnįeksportą arba didesnį importą, kas savo ruožtu daro neigiamą poveikį nacionalineiekonomikai. Tokioje situacijoje daugėja siūlymų pakeisti uždarytus branduoliniusįrenginius naujais. Esanti infrastruktūra ir darbo jėgos pasiūla daro tokius siūlymus itinpatraukliais, ir tokios investicijos turi ženkliai sumažinti IAE uždarymo socialinį irekonominį poveikį.NAE statyba ir eksploatacija vertintina iš esmės teigiamai, nors esama ir kai kuriųneigiamų aspektų.Pagrindiniai teigiami aspektai yra:• darbo rinkos aktyvėjimas, kadangi numatoma, jog skirtingais statyboslaikotarpiais nuo 5 iki 7 metų dirbs iki 3500 darbuotojų;• papildomų investicijų poveikis, kadangi numatoma, jog dėl NAE statybos josgali sudaryti apie 70 milijonų Lt per metus;• NAE eksploatacijos metu reikės apie 500 darbuotojų;• infrastruktūros, ypač Visagino ir aplinkinių gyvenviečių namų sektoriausvystimasis;• socialinė ir politinė Visagino stabilizacija Ignalinos AE uždarymo kontekste.Pozityvi įtaka Visagino visuomenės psichologiniam klimatui;• multiplikacinis ekonominis efektas (per aptarnavimo sferos plėtrą);• regiono investicinio patrauklumo padidėjimas.Reikšmingiausi neigiami aspektai:• mažai tikėtinas teigiamas socialinis ekonominis poveikis Baltarusijos ir Latvijossegmentams NAE aplinkoje; jų teritorijų patrauklumas prioritetiniams turizmo,rekreacijos ir ekologinio ūkio verslams gali sumažėti, nors atsižvelgiant į tai, kadIAE jau veikia regione, o ją uždarius atmosferos tarša sumažės, toks poveikismenkai tikėtinas;• nebaigta žemės reforma besiformuojančios naujos žemės paklausos kontekstegali sukelti interesų konfliktus. Tačiau abi naujos AE alternatyvios aikštelės yraIAE sanitarinės apsaugos zonoje, todėl jokios kitos ūkinės veiklos čia yraneleidžiamos bent jau iki IAE eksploatavimo nutraukimo pabaigos.Socialinis ekonominis poveikis turizmo ir rekreacijos sektoriams NAE regiono Lietuvossegmente ir gretimybėse vertintinas prieštaringai: viena vertus, planuojama veikla galimažinti regiono patrauklumą prioritetiniams turizmo, rekreacijos ir ekologinio ūkioverslams, kita vertus, nauja veikla ir darbuotojų pajamos gali didinti šių paslaugųpaklausą, o tuo pačiu ir šio sektoriaus plėtrą.Taip pat reikia pažymėti, kad Ignalinos AE šiame regione eksploatuojama beveik 30metų, o joje susidaręs PBK bus saugomas IAE teritorijoje dar apie 50 metų;radioaktyviųjų atliekų kapinynai taip pat numatyti šalia Ignalinos AE. Todėl net irnulinės alternatyvos atveju (nestatant NAE), regione ilgą laiką išliks branduolinėsenergetikos objektai.Suomijos, Prancūzijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad AE statybos metu, dėl darbo rinkossuaktyvėjimo, aptarnavimo sferos plėtros ir kitų faktorių jaučiamas teigiamas socialinisekonominis poveikis visame regione.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3907.9.2.3 Transportas ir triukšmasTiek esami krašto keliai, tiek geležinkeliai, potencialiai naudotini NEA veiklai, yraatokiai nuo apgyventų teritorijų, jų erdvinio santykio kaita nenumatoma. Iš pagrindiniotransporto mazgo, aprūpinančio esama ir būsimą AE (Dūkšto) automobilių kelias irgeležinkelis driekiasi atokiai Visagino ir kitų gyvenamųjų vietovių, tiesa, greta Visaginokolektyvinių sodų.Visgi galimas intensyvus eismas, susijęs su NEA statyba ir eksploatacija, krašto keliaisir geležinkeliu vyktų itin retai apgyventa teritorija.Transporto mazgu šioje ūkinėje veikloje galėtų būti Dūkšto miestas, tačiau jame paleipagrindines komunikacijas dominuoja gamybiniai ir transporto infrastruktūros įrenginiai(išskyrus mokyklą ir keletą sodybų).Oro transporto poveikis AE aplinkoje yra neaktualus, nes tai yra neskraidoma zona(išskyrus NATO karinę policiją ir IAE bei pasienio saugos sraigtasparnių skrydžius).Nėra prielaidų tvirtinti, kad numatomos NAE poveikis aplinkai triukšmo ir vibracijospožiūriu viršys esamą (žiūr. 7.10 skyriuje pateiktus triukšmo modeliavimo rezultatus).7.9.2.4 Gyventojų nuomonės tyrimasVisagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomonės tyrimas (Gyventojų nuomonės tyrimoataskaita, 2008) yra poveikio aplinkai vertinimo sudedamoji dalis, reikalinga vertinantplanuojamos ūkinės veiklos socialinį ekonominį poveikį. Tyrimą PAVA rengėjųužsakymu atliko UAB „RAIT“ Rinkos analizės ir tyrimų grupė. Tyrimo metu buvosiekiama ištirti požiūrį bei nuomonę apie naują AE bei jos galimus poveikius socialineiekonominei Visagino miesto ir aplinkinių regionų gyventojų aplinkai.Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo ištirti netoli dabartinės IAE gyvenančių Lietuvosgyventojų požiūrį į naujosios AE poveikį gyvenamajai aplinkai, susisiekimopriemonėms/transportui, laisvalaikio užsiėmimų galimybėms, pragyvenimui irprofesiniam gyvenimui, gyventojų emigracinėms nuostatoms, nekilnojamojo turto verteiregione, gyventojų užimtumui, didžiausius poveikius elektrinės statybos ireksploatacijos metu, asmeninį informuotumą apie naujos AE projektą.Siekiant įgyvendinti iškeltus tyrimo tikslus, buvo atliktas reprezentatyvusis regionogyventojų tyrimas. Jo metu buvo apklausta 518 Visagino mieste ir jo apylinkėse 20 kmspinduliu (Dūkšte, Rimšėje, Turmante, Kaniūkuose, Kimbartiškėje ir Dūkšteliuose)gyvenančių žmonių. Apklausa buvo atliekama, apklausiant respondentus jų namuosepagal standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo fiksuojami respondentų atsakymai.Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant18 metų ir vyresnių Visagino miesto ir jo apylinkių gyventojų pasiskirstymą pagalamžių, lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę. UAB „RAIT“ tyrimai atlikti, laikantisESOMAR (angl. European Society for Opinion and Marketing Research – Europosorganizacija nuomonių ir rinkos tyrimams) reikalavimų.7.9.2.4.1 Pagrindiniai tyrimo rezultataiVisagino miesto ir apylinkių gyventojai teigiamai įvertino galimą naujosios AE poveikįšiems socialinės ekonominės aplinkos aspektams:Gyvenamajai aplinkai po naujosios AE statybų: („Kaip Jūs įvertintumėte savogyvenamąją aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė?“: labai patraukli -42,4%, patraukli – 41,6%: iš viso – 84,0%, 7.9-8 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 391GYVENAMOSIOS APLINKOS VERTINIMAS PONAUJOSIOS ELEKTRINĖS PASTATYMO1,6%8,9%5,5%42,4%Labai patraukliPatraukliNepatraukliLabai nepatraukliNegaliu įvertinti41,6%7.9-8 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąjąaplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė?“ (N=518)Dabartinė gyvenamoji aplinka vertinama ypač palankiai ir kiek palankiau, nei būsiantipo naujosios AE statybų („Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąją aplinką šiuometu?“: labai patraukli – 36,0%, patraukli – 55,1%: iš viso – 91,2%).Šeimos pragyvenimui ir profesiniam gyvenimui: („Kaip manote, kaip naujoji atominėelektrinė paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą?“: labaiteigiamai – 22,9%, teigiamai – 43,7%: iš viso – 66,6%, 7.9-9 pav.).NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKISŠEIMOS PRAGYVENIMUI AR PROFESINIAMGYVENIMUI0,5%6,2%24,7%2,0%22,9%Labai teigiamaiTeigiamaiNiekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamaiNegaliu įvertinti43,7%7.9-9 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinėpaveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą?“ (N=518)Būsto vertei: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks Jūsų nuolatiniobūsto vertę?“: vertė padidės – 49,0% (skaičiuojant nuo gyvenančių regione nuolat),7.9-10 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 392NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKISNUOLATINIO BŪSTO VERTEI9,3%9,5%49,0%Vertė padidės32,2%Reikšmingo pokyčionebusVertė sumažėsNegaliu įvertinti7.9-10 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinėpaveiks Jūsų nuolatinio būsto vertę?“ (N=508)Gyventojų užimtumo lygiui statybos ir eksploatavimo metu: („Kaip Jūs vertinatenaujosios atominės elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybosmetu?“: užimtumas labai padidės – 46,7%, užimtumas padidės – 42,8%:iš viso –89,5%, 7.9-11 pav.); („Kaip Jūs vertinate naujosios atominės elektrinės poveikįgyventojų užimtumui (darbo padėčiai) eksploatacijos metu?“: užimtumas labai padidės– 26,6%, užimtumas padidės – 38,7%: iš viso – 65,4%).NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKISGYVENTOJŲ UŽIMTUMUI STATYBOS METU5,6%2,0% 3,0%46,7%Užimtumas labai padidės42,8%Užimtumas padidėsUžimtumas nepakisUžimtumas sumažėsNegaliu įvertinti7.9-11 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs vertinate naujosios atominėselektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybos metu?“ (N=518)Vertindami susisiekimo priemones, transportą: („Kaip manote, kaip naujoji atominėelektrinė paveiks susisiekimo priemones/transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.),kurias Jūs naudojate?“: labai teigiamai – 13,9%, teigiamai – 35,9%: iš viso – 49,7%;niekaip nepaveiks – 41,6%). Regiono gyventojai pasidalino į dvi apylyges grupes: kiekdaugiau mano, kad naujoji AE susisiekimą paveiks teigiamai, kiti, kurių kiek mažiau, –kad neturės jokio poveikio, 7.9-12 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 393NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKISSUSISIEKIMUI0,1%1,9%6,7%13,9%Labai teigiamaiTeigiamaiNiekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamai41,6%35,9%Negaliu įvertinti7.9-12 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinėpaveiks susisiekimo priemones/ transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.), kurias Jūsnaudojate?“ (N=518)Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomone, naujoji AE niekaip nepaveiks šiųaspektų:Poilsio ir laisvalaikio galimybių: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiksJūsų poilsio ar kitų laisvalaikio užsiėmimų galimybes?“: niekaip nepaveiks – 61,5%,7.9-13 pav.).NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKISLAISVALAIKIO UŽSIĖMIMŲ GALIMYBĖMS5,4%1,6%6,6%8,7%16,2%Labai teigiamaiTeigiamaiNiekaip nepaveiksNeigiamaiLabai neigiamaiNegaliu įvertinti61,5%7.9-13 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinėpaveiks Jūsų poilsio ar kitų laisvalaiko užsiėmimų galimybes?“ (N=518)Ketvirtadalis (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio sričiai regioneturės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaip labai teigiamą (8,7%) arbateigiamą (16,2%) laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Šeši iš dešimties (61,5%) mano,kad NAE niekaip nepaveiks laisvalaikio užsiėmimų galimybių, o 7,0% mano, jog NAEturės neigiamą poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Apžvelgus atsakymųpasiskirstymus, matoma, kad galvodami apie NAE poveikį savo poilsio ir laisvalaikiogalimybėms didesnė dalis regiono gyventojų mano, kad NAE šios gyvenimo sritiesniekaip nepaveiks.Paklausti, kokius laisvalaikio užsiėmimus konkrečiai paveiks naujoji AE, žmonės buvo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 394linkę daugiau abstrakčiai samprotauti, nei vardinti konkrečias veiklos rūšis. Teigę, kadnaujoji AE apskritai laisvalaikį paveiks labiau teigiamai, iš konkrečių laisvalaikioleidimo galimybių minėjo, kad bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių ir poilsiovietų (7,3%), bus paveikta žvejyba (5,3%), atsiras pokyčių turizmo sferoje (4,5%),7.9-14 pav. Manantys, jog naujoji AE laisvalaikį paveiks neigiamai, teigė, kad paveiktabus žvejyba (32,1%), poilsis miške (14,3%), plaukiojimas, plaukiojimas valtimi (6,3%),taip pat buvo sakančių, kad neigiamai bus paveikti visi laisvalaikio praleidimo būdai(6,3%), 7.9-15 pav.LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMAI, KURIEMS BUS TEIGIAMAS POVEIKISNepasikeis, nieko nepaveiks32,5%Viską paveiks teigiamai, bus geriau10,8%Bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, poilsio vietųMiestas turės daugiau lėšųPaveiks žvejybąPoky čiai turizmo sferojePokyčiai gyventojų užimtumo, socialinėje srityseBus saugiauPoky čiai paslaugų sferoje, infrastruktūros plėtra, investicijosPaveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimiViskas bus kitaip, bus nauja ateitisKita7,3%5,3%5,3%4,5%3,9%2,3%2,1%2,0%1,1%6,6%Nenurodė28,9%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%7.9-14 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikioužsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi,kitas atvirame ore vykdomas veiklas)?“. Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie teigiamaivertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms.(N=129)LA ISVA LA IKIO UŽSIĖMIMAI, KURIEMS BUS NEIGIAMAS POVEIKISPaveiks žvejybąBus įtaka poilsiui miškePaveiks gamtąPaveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimiPaveiks visus laisvalaikio praleidimo būdusBus įtaka maudynėms, šiltesnis vanduo maudynėmsĮtakos buvimą saulėjeNepasikeis, nieko nepaveiksGeresnė nuomonė atvykstančiųjų iš toliauBus mažiau žmoniųBus daugiau žmoniųBus įtaka turizmuiGali padidėti blogas poveikis sveikataiNenurodė9,0%6,3%6,3%5,8%5,8%4,6%3,7%3,0%2,7%2,5%2,4%14,3%25,7%32,1%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 3957.9-15 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikioužsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi,kitas atvirame ore vykdomas veiklas)?. Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie neigiamaivertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. (N=36)Analizuojant atsakymus į šį klausimą pagal socialines-demografines charakteristikas,statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, tačiau matoma tendencija, kad visaginiečiai labiaunei aplinkinių gyvenviečių gyventojai linkę manyti, kad NAE poilsio ir laisvalaikiogalimybes paveiks teigiamai.Respondentų paklausus, kaip NAE paveiks jų norą išsikelti iš regiono, septyni išdešimties (70,4%) atsakė, kad elektrinė noro išsikelti nepaveiks, 4,4% atsakė, jog norasišsikelti padidės, o penktadalio (21,9%) teigimu noras išsikelti iš regiono sumažės.Vadinasi, didžioji dalis savo nuomonės išvažiuoti, ar pasilikti dėl NAE statybų neketinakeisti, o kas penktam regiono gyventojui noras išsikelti sumažės, 7.9-16 pav.NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBOSPOVEIKIS IŠSIKĖLIMUI IŠ REGIONO3,3%4,4%21,9%Noras išsikeltipadidėsNoro išsikeltinepaveiksNoras išsikeltisumažėsNegaliu įvertinti70,4%7.9-16 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinėpaveiks Jūsų norą išsikelti iš regiono?“ (N=518)Nors statistiškai reikšmingų skirtumų pagal socialinės-demografines charakteristikasnėra, matoma tendencija, kad Visagino miesto gyventojams labiau nei apylinkiųgyventojams noras išsikelti sumažės (25,3% visaginiečių ir 1,3% aplinkinių vietoviųgyventojų teigė, kad noras išsikelti sumažės). Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojaidažniau teigė, kad NAE statyba noro išvažiuoti iš regiono nepaveiks.Didžiausias poveikis atominės elektrinės statybos metu, regiono gyventojų nuomone,bus užimtumui (37,7%). Taip pat gyventojai mano, kad statybos metu didžiausiaspoveikis bus saugumo jausmui (28,6%), Drūkšių ežerui (26,5%) ir eismui (23,8%),7.9-17 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 396POVEIKIA I ELEKTRINĖS STATYBOS METUUžimtumuiSaugumo jausmuiDrūkšių ežeruiEismuiKraštovaizdžiui ir žemėnaudaiTriukšmuiOro kokybei ir klimatuiŽvejybaiSveikataiRegiono tinkamumui gyventiRadioaktyviųjų išmetimų poveikisKiti (žmonių tarpusavio santykiams, visuomenės nuomonei)Jokio poveikio, niekas nepasikeisNenurodė0,4%28,6%26,5%23,8%18,8%15,3%14,5%13,9%13,1%11,9%10,4%7,8%7,3%37,7%0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,07.9-17 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromasdidžiausias poveikis elektrinės STATYBOS metu?“ (N=518)Kad bus daromas didžiausias poveikis saugumo jausmui dažniau minėjo apklaustiejigyvenantys Visagino mieste, o eismui ir kraštovaizdžiui – gyvenantys apylinkėse.Poveikį oro kokybei ir klimatui dažniau nurodė 26–35 metų apklaustieji ir asmenys,gyvenantys Visagino miesto apylinkėse. 18–25 metų apklaustieji dažniau nurodėpoveikį sveikatai.Paklausti apie poveikius naujosios atominės elektrinės eksploatavimo metu,respondentai teigė, kad didžiausias poveikis bus energijos rinkai (41,0%). Taip patgyventojai dažniau teigė, kad didžiausias poveikis bus užimtumui (29,0%), Drūkšiųežerui (26,3%) ir saugumo jausmui (23,8%), 7.9-18 pav.Poveikį užimtumui dažniau minėjo visaginiečiai, o poveikį Drūkšių ežerui ir orokokybei ir klimatui – apylinkių gyventojai. Kad bus didžiausias poveikis oro kokybei irklimatui taip pat dažniau minėjo įgiję profesinį išsilavinimą. Radioaktyviųjų išmetimųpoveikį, poveikį sveikatai ir žvejybai dažniau minėjo 18–25 metų asmenys bei Visaginom. apylinkių gyventojai. Poveikį kraštovaizdžiui ir žemėnaudai dažniau minėjo 36–45metų apklaustieji ir asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 397POVEIKIAI ELEKTRINĖS EKSPLOATACIJOS METUEnergijos rinkaiUžimtumuiDrūkšių ežeruiSaugumo jausmuiOro kokybei ir klimatuiRadioaktyviųjų išmetimų poveikisSveikataiRegiono tinkamumui gyventiŽvejybaiKraštovaizdžiui ir žemėnaudaiPoveikis eismuiTriukšmuiKitaJokio poveikio, niekas nepasikeisNenurodė0,8 %3,0 %4,9 %7,2 %7,1 %8,8 %11,2 %14,8 %14,1 %17,1 %16,9 %23,8 %26,3 %29,0 %Pakils vandens temperatūra, sumažėsradiacijos lygis, viskas bus stabilu, teigiamaspoveikis šalies ekonomikai, visuomenėsnuomonei41,0 %0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%7.9-18 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromasdidžiausias poveikis elektrinės EKSPLOATACIJOS metu?”Apibendrinę 7.9-17 ir 7.9-18 paveiksluose pateiktus atsakymus matome, kad, gyventojųnuomone, be energijos rinkos, didžiausi poveikiai statybos ir eksploatavimo metu busdaromi toms pačioms sritims: užimtumui, saugumo jausmui ir Drūkšių ežerui. O kaikurioms sritims poveikis statybos ir eksploatavimo metu skirsis. Respondentai mano,kad statybos metu bus veikiamas eismas, kraštovaizdis ir žemėnauda bei triukšmo lygis,tačiau eksploatavimo metu tokio poveikio nebebus. Eksploatavimo metu respondentaidažniau įžvelgė poveikį oro kokybei ir klimatui bei radioaktyviųjų išmetimų poveikius,kurie statybų metu, jų nuomone, šioms sritims nebus daromi.Visagino miesto ir apylinkių gyventojai nėra gerai informuoti apie NAE projektą: („ArJūs iki šiol gavote pakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinėsprojektą?“: yra gavę šiek tiek informacijos – 52,9%, nieko nėra girdėję apie projektą –15,7%: iš viso – 68,6% mažai informuotų ar neinformuotų regiono gyventojų, 7.9-19pav.). Šiuo klausimu kiek išsiskiria Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomonė.Visaginiečiai labiau nei apylinkių gyventojai jaučiasi pakankamai informuoti ir daugiauinformacijos nepageidauja, tačiau bendrai, tiek vienų, tiek kitų didesnė dalis yra mažaiinformuota apie NAE projektą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 398INFORMACIJA APIE ATOMINĖS ELEKTRINĖSPROJEKTĄ15,7%0,6%3,2%27,6%Gavau per dauginformacijosGavau pakankamaiinformacijos52,9%Esu girdėjęs (-usi) arbaperskaitęs (-čiusi) šiektiek informacijos apie šįprojektąIki šiol nebuvau girdėjęs(-usi) ar skaitęs (-čiusi)apie šį projektąNenurodė7.9-19 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Ar Jūs iki šiol gavote pakankamai arnepakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinės projektą?“ (N=518)Regiono gyventojai norėtų gauti daugiau informacijos klausimais, parodytais 7.9-20pav.KLAUSIMAI, KURIAIS NORIMA GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOSPoveikis sveikataiMan nereikia daugiau informacijosPoveikiai energijos rinkaiPoveikis užimtumuiPoveikis oro kokybei ir klimatuiPoveikis regiono tinkamumui gyventiRadioaktyviųjų išmetimų poveikisPoveikis saugumo jausmuiPoveikis Drūkšių ežeruiPoveikis kraštovaizdžiui ir žemėnaudaiPoveikis žvejybaiPoveikis eismuiTriukšmasKitiNenurodė9,1%7,2%6,3%5,6%3,0%8,3%13,8%23,2%22,6%20,9%20,0%19,6%18,5%31,5%30,4%0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%7.9-20 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kokiais klausimais Jūs norėtumėte gautidaugiau informacijos?“Regiono gyventojų nuomone, nauja atominė elektrinė Lietuvoje turi būti pastatyta(sutinka – 91,9%) ir jie pritaria naujosios elektrinės statybai vienoje iš planuojamųaikštelių (sutinka – 82,8%), tačiau nesijaučia galintys įtakoti, kurie poveikiai aplinkaiyra vertinami ir kaip vertinami. Šeši iš dešimties (63,4%) nesutiko su teiginiu, kad galiįtakoti, kurie poveikiai aplinkai yra vertinami ir kaip vertinami. Nepaisant to, kadgyventojai nesijaučia galintys paveikti vertinimo procesą, jie tiki, kad galimi poveikiaiaplinkai bus visapusiškai įvertinti (sutinka – 66,3%).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 399POŽIŪRIS Į NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBAS IR VERTINIMĄ100,090,080,070,060,050,040,030,020,010,00,066,3%63,4%23,3% 22,0%14,5%10,3%Aš manau, kad galiminaujosios atominėselektrinės poveikiaiaplinkai bus visapusiškaiįvertintiAš galiu įtakoti tai, kuriepoveikiai aplinkai yravertinami ir kaip jie yravertinami91,9%82,8%4,5% 3,6%4,0%Aš manau, kad Lietuvojeturėtų būti pastatytanaujoji atominė elektrinė13,2%Aš pritariu naujosiosatominės elektrinėsstatybai vienoje išplanuojamų aikšteliųSutinku Nesutinku Negaliu atsakyti7.9-21 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Sutinkate ar nesutinkate su šiais teiginiais?“(N=518)Gyventojams gana sunku buvo pareikšti savo pageidavimus projekto planuotojams irvertintojams, tačiau tie, kurie turėjo savo nuomonę, išreiškė tokius pageidavimusplanuotojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgtaplanuojant naująją elektrinę. Kokie Jūsų pageidavimai planuotojams?“):• kad būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (16,6%);• kad būtų pagalvota apie žmonių užimtumą (9,4%);• kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (5,5%);• kad būtų spartesnė statybos darbų eiga (5,1%).Vertintojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgtavertinant naujosios elektrinės poveikį aplinkai. Kokie Jūsų pageidavimaivertintojams?“):• kad būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (17,4%);• kad būtų atsižvelgta į oro kokybę, klimatą, laikomasi ekologinių normų (12,6%);• kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (9,9%).Taigi, pagrindinis pageidavimas planuotojams ir vertintojams – atsižvelgti į AEsaugumą ir jos eksploatacijos saugumą.IšvadaApibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, galima teigti, kad Visagino miesto irapylinkių gyventojai naujos AE poveikį daugumai tirtų socialinio ekonominiogyvenimo sferų vertina palankiai, ir pritaria naujos AE statyboms vienoje iš planuojamųaikštelių. Planuojant ir vertinant naujosios AE poveikius jie pageidauja, kad pirmiausiaibūtų atsižvelgta į AE ir jos eksploatacijos saugumą. Kadangi pusė gyventojų yra mažaiinformuoti ar neinformuoti apie šį projektą, jiems reikėtų suteikti daugiau informacijosapie planuojamus darbus ir poveikius, tuo pačiu informuojant ir apie galimybes pateiktisavo nuomonę ir vertinimus projekto planuotojams bei vertintojams, kadangi didesnėregiono gyventojų dalis nemano, kad gali įtakoti šį procesą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4007.9.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.9.3.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiSiūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:• su NAE statybos ir eksploatacijos veikla susijusių veiklų diversifikacijos(įvairovės) atskleidimas visuomenei, ypač – ilgalaikio jos statytojų ireksploatuotojų aptarnavimo srityje: tai paskatintų aplinkinių teritorijų verslus irstabilizuotų jų (teritorijų) geodemografinę situaciją atsižvelgiant į ilgalaikęveiklos perspektyvą;• maksimalus Visagino darbo jėgos potencialo pasitelkimas, vengiant masinėsdarbo jėgos imigracijos iš išorės (išskyrus aukštos klasės specialistus irspecialiąsias tarnybas).Būtina atsižvelgti į svarbų aspektą, taikant jį ilgalaikei planuojamai veiklai: naujos AEstatybai ir eksploatacijai: esama demografinė ir darbo rinkos situacija grindžiama 2001m. gyventojų ir būstų surašymo bei einamaisiais savivaldybių struktūrų duomenimis.Atsižvelgiant į numatomą NAE statybos grafiką itin aktualūs ir pravartūs bus 2012–2013 metų surašymų, atliekamų visose regiono valstybėse, duomenys, leisiantyspatikslinti geodemografines tendencijas, darbo išteklių potencialą ir kt.7.9.3.2 Ūkinė veiklaSiūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:• esamame IAE regione Ignalinos ir gretimos gyvenvietės įgavo kurortiniųvietovių statusą; jos nėra Ignalinos AE stebėsenos 30 km zonoje, tačiau ir toliausiejamos su probleminiu Ignalinos AE regionu dėl administracinėspriklausomybės. Tai kelia ūkinės veiklos priešpriešą. Dėl to būtinos tokiosnaujos atominės elektrinės įvaizdžio formavimo priemonės, kurios ne tikformuotų pačios NAE įvaizdį, bet ir psichologiškai atsietų ją nuo likusio regiono(ypatingai Ignalinos rajono savivaldybės) bei mažintų potencialią neigiamą įtakąprioritetinėms regione rekreacinėms, kurortinėms, turizmo bei ekologinio ūkioveikloms;• LR Vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. 10 d. nutarimu Nr. 875 Zarasų miestuisuteikė kurortinės teritorijos statusą. Zarasų miestas yra už 25 km nuoveikiančios Ignalinos AE, ir jo rekreacinėms, turizmo, kultūrinėms veikloms taikol kas netrukdė, tačiau formuojant NAE įvaizdį būtina pabrėžti, kad pasenę irVakarų standartų neatitinkantys IAE RBMK reaktoriai bus išmontuoti, naujojeelektrinėje bus naudojamos pačios moderniausios ir saugiausios technologijos, oNAE teigiamas poveikis regiono socialinei ekonominei plėtrai dėl darbo rinkossuaktyvėjimo, investicinio patrauklumo padidėjimo, aptarnavimo sferos plėtrosgali pritraukti papildomų investicijų ir į regiono rekreacinius, kurortinius beiturizmo objektus;• sprendžiant šio interesų balanso klausimą būtų tikslinga atlikti specialų tyrimą,skirtą platesniam NAE poveikio socialinei ekonominei aplinkai išsiaiškinimuišalies Bendrojo plano kontekste;• dumblėjimą Drūkšių ežero dalyje ties Tilžės, Raipolės, Padrūkšės, Burniųkaimais Zarasų rajone sukelia ne IAE radiologinis poveikis, o iš valstybėsįmonės „Visagino energija“ eksploatuojamų komunalinių nuotekų valymoįrenginių į Drūkšių ežerą išleidžiamos nepakankamai išvalytos komunalinėsnuotekos. Šiems nuotekų valymo įrenginiams būtina rekonstrukcija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 401Rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas vykdyti 2008 m. gegužės mėnesį.Naujosios Visagino nuotekų valyklos galia bus 5 500 m 3 /d, valykla turėsaktyvuotą biologinį dumblų perdirbimą ir atitiks dabartinius Lietuvos ir ESnuotekų tvarkymo reikalavimus. Rekonstrukcijos projektą finansuoja Lietuvosvalstybė ir ES sanglaudos fondas, tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010m. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Drūkšių ežero pakrantėms buskoncentruotas ties pasirinkta statybos aikštele ir ties aušinimo vandens paėmimoir išleidimo vietomis. Šis poveikis bus trumpalaikis, o poveikio tolesnėms ežeropakrantėms, poilsio zonoms, paplūdimiams ir kitoms rekreacinėms veiklomsnesitikima. Jei toks neplanuotas poveikis būtų aptiktas ir labiau nutolusiomspakrantėms, tai NAE eksploatuojanti organizacija imsis atitinkamų poveikiosumažinimo priemonių.Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma Visagino miesto irapylinkių gyventojų (61,5%) mano, kad NAE niekaip nepaveiks jų poilsio ir laisvalaikiogalimybių, ketvirtadalis (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio irrekreacijos sričiai regione turės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaiplabai teigiamą (8,7%) arba teigiamą (16,2%), ir tik 7,0% gyventojų mano, jog NAEdarys neigiamą poveikį jų laisvalaikio užsiėmimų galimybėms.Visuomenės nuomonės apklausa taip pat parodė, kad dauguma Visagino miesto irapylinkių gyventojų (84,0%) mano, kad jų gyvenamoji aplinka po to, kai bus pastatytanaujoji elektrinė, bus labai patraukli (42,4%) arba patraukli (41,6%), ir tik 7,1%apklaustųjų mano, kad ji bus nepatraukli (5,5%) arba labai nepatraukli (1,6%). Taip patdauguma Visagino miesto ir apylinkių gyventojų (89,5%) mano, kad NAE statybosmetu gyventojų užimtumas labai padidės (46,7%) arba padidės (42,8%), tik 5,6%apklaustųjų mano, kad gyventojų užimtumas nepakis, ir tik 2% apklaustųjų mano, kadgyventojų užimtumas sumažės.7.9.3.3 Transportas ir triukšmasDarbai vyks negyvenamoje teritorijoje, todėl pagrindinė priemonė yra darbo saugosreikalavimų paisymas. Vengiant padidinto triukšmo dėl intensyvesnio eismo Dūkšte irgretimose gyvenvietėse gali būti reguliuojamas krovos darbų ir krovininio transportoeismo grafikas, įrengiamos triukšmo užkardos gyvenvietėse palei pagrindinius kelius.Vietos gyventojų nuomone, efektyvios priemonės būtų alternatyvių esamiemspagrindinių automobilių kelių modernizacija ir pritaikymas naujoms reikmėms.7.9.3.4 Darbo kalbaĮvairiose studijose branduolinės energetikos, aviacijos ir medicinos srityse buvoanalizuojamas darbo kalbos poveikis gebėjimams atlikti darbą didelės rizikos aplinkose.Rezultatai parodė, kad gebėjimas atlikti darbą yra žymiai geresnis, kai yra vartojamagimtoji kalba. Ypač streso sąlygomis, tokiomis kaip trikdžiai ar avarinės sąlygos, klaidųskaičius dėl neteisingo supratimo, kuris sąlygoja avarijas arba katastrofas, yra žymiaimažesnis, kai vietoj užsienio kalbos vartojama gimtoji kalba.Todėl naujos AE eksploatavimas turi būti vykdomas vartojant lietuvių kalbą. Visosinstrukcijos, apmokymo programos ir eksploatavimo procedūros turi būti išleistoslietuvių kalba. Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia aprašymus ir procedūras bet kuria kitakalba, jos turi būti išverstos į lietuvių kalbą. Originalūs dokumentai turi būti saugomikaip etalonas originalo kalba, bet nenaudojami kasdieniniame darbe.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 402LR Valstybinės kalbos įstatymo I-779 (Valstybės žinios, 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr.68-2760) 4 straipsnis nustato, kad „visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos,įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius beitechninius dokumentus tvarko valstybine kalba“. Šio įstatymo 24 straipsnis nustato, kad„bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbosstatusą neleistini“ (Valstybės žinios, 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr. 68-2760).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4037.10 VISUOMENĖS SVEIKATA7.10.1 Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklė7.10.1.1 Demografiniai rodikliaiNaujos AE (NAE) alternatyvios aikštelės yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, netoli nuovalstybės sienos su Baltarusija ir Latvija. Artimiausi gyventojai yra už maždaug 3 km įpietvakarius nuo alternatyvios aikštelės Nr. 2.Kaimyninių šalių populiacijos ir metinio prieaugio, nurodyto Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO) duomenų bazėje „Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatosrodikliai), duomenys pateikiami 7.10-1 lentelėje. Duomenų bazėje yra tik 2005 metųduomenys.Baltarusijos gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis už Lietuvos ir keturis kartusdidesnis už Latvijos.7.10-1 lent. Gyventojų skaičius (tūkstančiais).Šalis 2005Baltarusija 9 755Latvija 2 307Lietuva 3 431Metinio gyventojų prieaugio rodiklis yra neigiamas visose trijose šalyse, didžiausias –Latvijoje, žemiausias – Baltarusijoje. Metinis 2005 metų prieaugis pateikiamas 7.10-2lentelėje.7.10-2 lent. Metinis gyventojų prieaugis (%).Šalis 2005Baltarusija -0,5Latvija -0,8Lietuva -0,6Visoms trims šalims, turinčioms sumažėjusį gyventojų prieaugį (žiūr. 7.10-2 lentelę),neiškils tokių problemų kaip padidėjusi maisto, infrastruktūrų ir paslaugų paklausa. Kitavertus, neigiamas prieaugis iš dalies atspindi įtemptą socialinę aplinką, kuri, savoruožtu, neigiamai veikia sveikatos rodiklius.7.10.1.2 Gyventojų sveikatos rodikliaiŠiame skyriuje minėtų trijų šalių gyventojų sveikatos būklė perteikiama bendrojomirtingumo, standartizuoto mirtingumo ir gyvenimo trukmės rodikliais.Šie rodikliai parodo tik esamą sveikatos būklę. Šalių sveikatos rodiklių skirtumųpriežastys nebuvo įvertintos, kadangi tam reikėtų įvertinti specifinius mirtingumoatvejus (pvz., nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, rūkymo, socialinių veiksnių ir pan.).Toks įvertinimas neįtrauktas į PAV apimtį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 404Esamos IAE regiono gyventojų sveikatos būklė nebuvo įvertinta dėl anksčiau minėtųpriežasčių. Visų trijų šalių sveikatos duomenų rinkimas pareikalautų prieigos prietikslios statistikos ir išsamaus epidemiologinio tyrimo, o tai neįeina į šio PAV apimtį.Bendrasis trijų šalių mirtingumas 1 000 gyventojų pateikiamas 7.10-3 lentelėje. Kaipmatyti iš šios lentelės, mirtingumas 1 000 gyventojų Lietuvoje per 20 metų išaugo nuo10 (1990) iki 12 (2005), Latvijoje – nuo 12 (1990) iki 14 (2005), Baltarusijoje – nuo 10(1985) iki 14 (2005). Daugiausiai mirtingumas padidėjo Baltarusijoje, mažiausiai –Lietuvoje. Didžiausias mirtingumas 1 000 gyventojų (1985-2005) yra Latvijoje (13,4),mažiausias – Lietuvoje (11,4).Informacijos šaltinis – JT statistikos skyrius, pateikiantis mirtingumo rodiklius tik kaspenkerius metus.7.10-3 lent. Bendrasis mirtingumas 1 000 gyventojų (Šaltinis: JT statistikosskyrius).Šalis ar vietovėGyventojų projektavimovariantai1985 1990 1995 2000 2005Baltarusija Apytikris (praeityje) 10 10 12 14 14Vidutinis 12Latvija Apytikris (praeityje) 13 12 14 14 14Vidutinis 13,4Lietuva Apytikris (praeityje) 11 10 12 12 12Vidutinis 11,4Informacija apie standartizuoto mirtingumo rodiklius paimta iš PSO duomenų bazės„Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos rodikliai). Turimas rodiklis yrastandartizuoto pagal amžių mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (100 000 gyventojų) irstandartizuoto mirtingumo nuo vėžio (100 000 gyventojų) 2002 metais.Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų yra aukščiausiasBaltarusijoje, žemiausias – Lietuvoje (žiūr. 7.10-4 lentelę).7.10-4 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų (100000 gyventojų).Šalis 2002Baltarusija 839,0Latvija 733,0Lietuva 640,0Kita vertus, standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio yra didžiausiasLietuvoje, žemiausias – Baltarusijoje (žiūr. 7.10-5 lentelę).7.10-5 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio (100 000gyventojų).Šalis 2002Baltarusija 143,0Latvija 156,0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 405Šalis 2002Lietuva 161,0Gyvenimo trukmė atspindi bendrą gyventojų mirtingumą. Ji apima visų amžiaus grupių– vaikų ir paauglių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių – mirtingumo modelį. Jiapskaičiuoja vidutinišką metų kiekį, kuriuos naujagimis turėtų nugyventi esantdabartiniam mirtingumui. Duomenų bazė pateikia tik 2004–2005 metų rodiklius.Didžiausia tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė yra Lietuvoje, mažiausia –Baltarusijoje (žiūr. 7.10-6 lentelę).7.10-6 lent. Gyvenimo trukmė (metais).Vyrai:Šalis 2004 2005Baltarusija 63,0 63,0Latvija 66,0 65,0Lietuva 66,0 65,0Moterys:Šalis 2004 2005Baltarusija 74,0 75,0Latvija 76,0 76,0Lietuva 78,0 77,0Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė arba sveiko gyvenimo trukmės rodiklis (HALE),paremtas gyvenimo trukme, tačiau įtraukiantis ir laiką, praleistą esant prastai sveikatai,dar nėra prieinamas PSO duomenų bazėje.7.10.1.3 Naujos AE regiono ir Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių palyginimasŠiame skyriuje Ignalinos AE regiono (Visagino savivaldybės, Ignalinos rajonosavivaldybės ir Zarasų rajono savivaldybės) gyventojų sveikatos rodikliai palyginami suvidutinėmis Lietuvos ir visos Utenos apskrities gyventojų sveikatos rodikliais.Gyventojų mirtingumo duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento duomenųbazės. Mirtingumo rodikliai yra nestandartizuoti pagal amžių, todėl jų palyginimasleidžia tik orientaciniai įvertinti savivaldybių būklę.Būtina pabrėžti, kad mirtingumo detalizavimas pagal specifines ligas (pvz., skydliaukėsvėžį) gali būti klaidinantis dėl tokių veiksnių kaip įvykiai Černobylio atominėjeelektrinėje 1986 m. Tik specialus tyrimas leistų įvertinti, kokį poveikį Ignalinos AEveikla turi aplinkinių gyventojų sveikatai.Visagino savivaldybė pagal gyventojų amžių yra santykinai jauna: 2008 m. dominavo20–29 ir 45–54 m amžiaus gyventojai ir jų santykinai buvo daugiau negu kitose Utenosapskrities savivaldybėse, o gyventojų nuo 60 iki 85 metų ir vyresnių buvo santykinaimažiau (7.10-7 lentelė).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4067.10-7 lent. Gyventojų skaičius 2008 metų pradžioje pagal amžiaus grupes(Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, http://db1.stat.gov.lt/statbank).LietuvosAmžiaus Respublikagrupė GyventojųskaičiusUtenosapskritis% Gyventojųskaičius%VisaginosavivaldybėGyventojųskaičius%Ignalinos rajonosavivaldybėGyventojųskaičius%Zarasų rajonosavivaldybėGyventojųskaičius0–4 153653 4,56 6690 3,88 1205 4,22 754 3,74 830 4,035–9 164108 4,87 7549 4,37 1011 3,54 891 4,42 1011 4,9110–14 199237 5,92 9615 5,57 1249 4,37 1123 5,57 1159 5,6315–19 261469 7,77 13639 7,90 2215 7,75 1489 7,39 1721 8,3620–24 273337 8,12 14728 8,53 3277 11,5 1487 7,38 1729 8,4025–29 230019 6,83 9425 5,46 2201 7,70 899 4,46 915 4,4430–34 222989 6,62 9067 5,25 1811 6,34 931 4,62 915 4,4435–39 246077 7,31 11288 6,54 1803 6,31 1219 6,05 1279 6,2140–44 251161 7,46 12881 7,46 2400 8,40 1363 6,77 1459 7,0845–49 266562 7,92 14546 8,43 3520 12,32 1468 7,29 1550 7,5350–54 214653 6,38 11758 6,81 2837 9,93 1247 6,19 1230 5,9755–59 192278 5,71 10387 6,02 1853 6,48 1252 6,21 1223 5,9460–64 157658 4,68 8412 4,87 903 3,16 1118 5,55 1113 5,4065–69 164157 4,88 9526 5,52 1008 3,53 1339 6,65 1215 5,9070–74 142750 4,24 8546 4,95 669 2,34 1302 6,46 1150 5,5875–79 116095 3,45 7157 4,15 376 1,32 1164 5,78 1020 4,9580–84 72243 2,15 4874 2,82 183 0,64 770 3,82 710 3,4585 ir 37911 1,13 2492 1,44 61 0,21 331 1,64 364 1,77vyresniIš viso 3366357 100 172580 100 28582 100 20147 100 20593 100%Visagino savivaldybės bendruomenė yra gana uždara, suformuota iš Ignalinos AEdarbuotojų ir jų šeimų. Dėl to šios savivaldybės gyventojų mirtingumo lygiai yra ypačįdomūs dėl galimos didesnės radiologinio poveikio tikimybės.Utenos apskrities gyventojų mirtingumo rodiklis 1000 gyventojų yra didesnis už šaliesvidurkį (7.10-8 lent., 7.10-1 pav.). Visagino gyventojų mirtingumo lygis yra mažiausiasvisų apskrities savivaldybių kontekste ir beveik du kartus mažesnis negu šalies vidurkis.7.10-8 lent. Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų (Statistikos departamentas prie LRVyriausybės, http://db1.stat.gov.lt/statbank)1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 11,5 11,5 11,3 11,1 11,6 11,8 11,9 12,0 12,8 13,2 13,5Utenos apskritis 14,4 14,5 13,5 13,5 13,7 14,5 14,7 14,8 15,8 15,8 16,8Visagino savivaldybė 4,9 4,2 5,6 5,5 6,2 5,2 6,0 6,8 6,7 7,6 8,0Ignalinos rajono savivaldybė 19,4 19,6 19,2 17,1 17,8 21,4 20,2 19,4 22,5 19,9 22,5Zarasų rajono savivaldybė 19,0 19,2 18,0 18,9 16,2 18,0 19,4 19,7 20,2 19,5 20,2

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4071000 gyventojų tenka mirusių25201510501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaUtenos apskritisVisagino savivaldybėIgnalinos raj. sav.Zarasų raj. sav.7.10-1 pav. Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų 1997–2007 laikotarpiu.Nustatyta reikšminga – daugiau kaip 0,8 – koreliacija tarp bendrojo mirtingumo ir 65metų bei vyresnių gyventojų skaičiaus. Tačiau pažymėtina, kad Visagino gyventojųbendrojo mirtingumo rodiklis turėtų būti mažesnis, įvertinant minėto amžiaus gyventojųskaičių (7.10-2 pav.).7.10-2 pav. Koreliacija tarp bendrojo mirtingumo ir 65 metų bei vyresniųgyventojų skaičiaus: X – mirtingumas 100000 gyventojų; Y – 65 metų ir vyresniųgyventojų dalis procentaisUtenos apskrities gyventojų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didesnis už šaliesvidurkį, tačiau Visagino gyventojų mirtingumo rodiklis yra mažesnis už gretimųsavivaldybių (7.10-9 lent., 7.10-3 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4087.10-9 lent. Mirusiųjų dėl piktybinių navikų (C00C97) skaičius 1000 gyventojų(Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, http://db1.stat.gov.lt/statbank)1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 2,00 2,05 2,10 2,21 2,24 2,27 2,27 2,32 2,36 2,40 2,45Utenos apskritis 2,15 2,44 2,14 1,22 2,45 2,64 2,63 2,66 2,64 2,79 2,83Visagino savivaldybė 0,89 0,80 1,07 2,80 1,02 1,22 1,29 1,39 1,26 1,57 1,51Ignalinos rajono savivaldybė 2,47 2,53 2,37 2,66 3,39 3,81 3,09 3,30 3,65 3,45 4,02Zarasų rajono savivaldybė 2,90 2,91 2,56 2,11 2,32 2,87 3,26 2,73 3,57 3,35 3,411000 gyventojų tenkamirusių dėl piktybiniųnavikų4,543,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaVisagino savivaldybėUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.Zarasų raj. saviv.7.10-3 pav. Mirusiųjų dėl piktybinių navikų (C00C97) skaičius 1000 gyventojų1997–2007 laikotarpiu.11 metų laikotarpyje Visagino savivaldybėje nustatytas mirtingumo nuo piktybiniųnavikų padidėjimas 2000 metais. Apskrities ir visos respublikos mastu stebimasmirtingumo nuo piktybinių navikų augimas (7.10-3 pav.).Paskutiniųjų 6 metų laikotarpiu Utenos apskrities gyventojų mirtingumo nuokraujotakos sistemos ligų rodiklis auga ir yra didesnis už šalies vidurkį. Visaginosavivaldybės gyventojų mirtingumo rodiklis yra mažesnis lyginant su gretimomissavivaldybėmis beveik visais stebėjimų metais (7.10-10 lent., 7.10-4 pav.).7.10-10 lent. Mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligos (I00I99) skaičius 1000gyventojų (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės,http://db1.stat.gov.lt/statbank)1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 6,14 6,02 5,92 5,98 6,28 6,44 6,45 6,56 6,98 7,17 7,20Utenos apskritis 8,34 8,07 7,42 2,71 7,96 8,33 8,37 8,54 8,73 9,09 9,39Visagino savivaldybė 2,02 2,46 2,35 8,88 3,17 2,26 2,79 3,09 3,03 3,18 3,81Ignalinos rajono savivaldybė 11,7 11,9 10,8 8,34 9,87 11,6 11,8 11,3 12,4 11,5 11,9Zarasų rajono savivaldybė 11,9 11,4 10,3 5,48 10,5 10,8 12,2 12,5 11,0 11,1 10,4

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4091000 gyventojų tenka mirusių dėlkraujotakos sistemos ligos141210864201997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos RespublikaVisagino savivaldybėZarasų raj. saviv.MetaiUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.7.10-4 pav. Mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligos (I00I99) skaičius 1000gyventojų 1997–2007 laikotarpiu.Kaip matyti 7.10-4 paveiksle, Visagino savivaldybės gyventojų mirtingumas nuokraujotakos sistemos ligų buvo pakilęs 2000 m., nors kitose Utenos apskritiessavivaldybėse mirtingumas tais metais buvo net sumažėjęs.Gyventojų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų Utenos apskrityje yra didesnis užšalies vidurkį. Visagino savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo šių ligų yra mažesnislyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Išimtį sudaro 2000 m. rodiklis (7.10-11lent., 7.10-5 pav.).7.10-11 lent. Mirusiųjų dėl kvėpavimo sistemos ligos (J00J98) skaičius 1000gyventojų (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės,http://db1.stat.gov.lt/statbank)1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 0,43 0,45 0,41 0,45 0,42 0,47 0,47 0,47 0,51 0,50 0,58Utenos apskritis 0,69 0,75 0,56 1,26 0,68 0,64 0,78 0,78 0,84 0,81 0,89Visagino savivaldybė 0,18 0,18 0,12 3,39 0,10 0,10 0,14 0,10 0,17 0,32 0,21Ignalinos rajono savivaldybė 0,99 0,80 0,76 4,27 0,78 0,83 1,48 1,19 1,27 1,34 1,72Zarasų rajono savivaldybė 0,44 0,97 0,65 2,48 0,70 0,57 0,58 1,00 1,02 1,04 1,35

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4101000 gyventojų tenka mirusių dėlkvėpavimo sistemos ligos4,543,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos RespublikaVisagino savivaldybėZarasų raj. saviv.MetaiUtenos apskritisIgnalinos raj. saviv.7.10-5 pav. Mirusiųjų dėl kvėpavimo sistemos ligos (J00J98) skaičius 1000gyventojų 1997–2007 laikotarpiu.Kaip matyti 7.10-5 paveiksle, 2000 m. stebėtas mirtingumo nuo šių ligų pakilimasvisose apskrities savivaldybėse. Tokio pakilimo priežastys nėra ištirtos. Šaliesgyventojų mirtingumo rodiklis 2000 m. pakilo labai neženkliai.Mirtingumas nuo išorinių priežasčių Utenos apskrityje taip pat yra didesnis už šaliesvidurkį. Išimtį sudaro 2000 m. (7.10-12 lent., 7.10-6 pav.). Visagino savivaldybėsgyventojų mirtingumas nuo išorinių priežasčių yra mažesnis, irgi išskyrus 2000 metus.7.10-12 lent. Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių (V01Y89) skaičius 1000gyventojų (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės,http://db1.stat.gov.lt/statbank)1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Lietuvos Respublika 1,47 1,45 1,42 1,46 1,58 1,52 1,52 1,48 1,63 1,57 1,55Utenos apskritis 1,81 1,72 1,72 0,93 1,82 1,84 1,81 1,62 2,04 1,70 1,81Visagino savivaldybė 1,13 1,07 1,19 1,78 1,47 1,04, 0,94 1,01 0,98 1,08 1,16Ignalinos rajono savivaldybė 2,35 2,25 2,98 1,96 2,70 3,29 2,33 2,06 2,72 2,11 2,06Zarasų rajono savivaldybė 1,81 2,19 2,16 1,46 1,84 2,47 1,97 2,05 2,78 2,13 2,50

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4111000 gyventojų tenka mirusių dėlišorinių mirties priežasčių3,532,521,510,501997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007MetaiLietuvos RespublikaUtenos apskritisVisagino savivaldybėIgnalinos raj. saviv.Zarasų raj. saviv.7.10-6 pav. Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių (V01Y89) skaičius 1000gyventojų 1997–2007 laikotarpiu.7.10.2 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas7.10.2.1 Neradiologinis poveikisPagrindinė neradiologinė rizika gyventojų sveikataiPlanuojama ūkinė veikla bus vykdoma IAE pramoninėje teritorijoje ir esamos 3 kmspindulio IAE sanitarinės apsaugos zonos ribose. Minimalus atstumas nuo planuojamosnaujos AE iki dabartinės sanitarinės apsaugos zonos ribos yra apie 1,5–2 km.Dabartinėje IAE sanitarinės apsaugos zonoje nėra nuolatinių gyventojų, taip patapribota ūkinė veikla. Planuojama ūkinė veikla bus vystoma toli nuo nuolatiniųgyventojų.Potencialus įprastų (neradiologinės kilmės) pavojingų veiksnių visuomenės sveikataivertinimas pateiktas toliau esančiose lentelėse. 7.10-13 lentelėje pateikta statybų etaporizika, 7.10-14 lentelėje – eksploatavimo etapo rizika.

7.10-13 lent. Statybų etapo rizika (trukmė 5–7 metai).Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)1. Elgesio irgyvenimo būdoveiksniai(maitinimosiįpročiai, alkoholiovartojimas,rūkymas,narkotinių irpsichotropiniųmedžiagųvartojimas,saugus seksas,kita)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 412Komentarai0 Šalies Nedidelė įtaka šalies alkoholio suvartojimui.- RegioninisIš kitų vietovių atvykstantys statybininkai, būdamiatskirti nuo šeimų, gali padidinti alkoholio suvartojimąregione.2. Fizinėsaplinkos veiksniai2.1. Oro kokybė 0 Šalies Šalies oro užterštumo lygiai beveik nebus paveikti.2.2. Vandenskokybė- RegioninisStatybų dulkės, suvirinimo dūmai, transportoišmetamosios dujos. Transporto išmetamosios dujos,galinčios paveikti šalia kelių esančias gyvenvietes,nurodytos skyriuje 7.10.2.10 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies vandens kokybei.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminiam geriamajamvandeniui, nes statybose naudojamų chemikalųkonteineriai bus tinkamai izoliuoti, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo užteršimo jiems išsiliejus.Laukiamas minimalus poveikis paviršiniam vandeniuidėl buitinių nuotekų išleidimo ir lietaus vandensnuvedimo. Planuojamas mechaninis ir biologinisnuotekų valymas bei paviršinių nuotekų valymas nuonaftos. Nuotekų kiekis, užterštumo lygis paviršiniamsvandenims detaliau aprašyti skyriuje 7.1.Geriamojo vandens kiekis ir kokybė aprašyti skyriuje7.1.2.3. Maisto kokybė 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies maisto kokybei0 RegioninisPadidėjęs eismas ir transporto išmetamų dujų kiekis,taip pat užterštas lietaus vanduo netoli kelių turėsnedidelės neigiamos įtakos netoli kelių augantiemspasėliams. Kaimyninių ežerų ir upių žuvų kokybėnepablogės dėl nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo.2.4. Dirvožemis 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies dirvai0 RegioninisŽemės darbai (kasinėjimas) sudarys 1 400 000 m 3 , ožemės darbai su užpildymo medžiagomis sudarys 1300 000 m 3 . Užpildymo medžiagos nebus užterštos,todėl nenumatoma jokios žalos dirvai. Galimo dirvosužterštumo iš statybose naudojamų chemikalųtalpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą talpyklųsandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 413Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)MastasKomentarai2.7. Triukšmas 0 Šalies Nebus nutiesta jokių specifinių kelių tarp AE statybosvietos ir tolimų šalies regionų, todėl triukšmas sudarysminimalų pavojų šalies mastu.- RegioninisEsantys keliai gali būti atnaujinti ar išplėsti.Transporto pagausėjimas gali padidinti triukšmo lygįprie kelių įsikūrusiose gyvenvietėse. Triukšmoįvertinimas pateiktas skyriuje 7.10.2.1.2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms šaliesmastu.Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.Statybininkams apgyvendinti gali neužtekti butų, tokiuatveju reikės pastatyti tam tikrą skaičių laikinųgyvenamųjų namų.2.9. Saugumas 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2.10. Susisiekimopriemonės2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliekųtvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis+ RegioninisRegioninisTransporto pagausėjimas ir didelės mašinos galipadidinti kelių avarijų ir sužeidimų skaičių.0 Jau įrengtas susisiekimo tinklas.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomos joks kitas teritorinisplanavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijoje,taigi ją supančios žemės paskirtis nebus pakeista.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis0 RegioninisPopierius, stiklas, pakavimo atliekos, metalo laužas,elektros prietaisų laužas, panaudotos padangos,nebepataisomai sugedę automobiliai, nuotekųnuosėdos ir betono nuosėdos bus utilizuoti vietinėseleidimą perdirbti atliekas turinčiose įmonėse.Atliekų kiekis, atsirasiantis per statybas, aprašytasskyriuje 6.0 Šalies Statybos pareikalaus elektros energijos, tai padidinselektros energijos suvartojimą šalies mastu.0 RegioninisGalimas prijungimas prie esamo tinklo. Numatomaselektros energijos suvartojimo padidėjimas regionomastu.2.14. Avarijų rizika 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2. 15. Pasyvusrūkymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. Kultūrosvertybės- RegioninisNėraNėraGali padaugėti nelaimingų eismo įvykių keliuose irstatybų aikštelėje. Dažniausiai į juos bus įtrauktidarbininkai ir vietovės šalia kelių.Nenumatomas poveikis kultūros vertybėms arsaugomoms teritorijoms, kadangi statybos vyksdabartinės IAE teritorijoje. (Skyrius 7.8.)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 414Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)MastasKomentarai3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.3.3. Nuosavybė Nėra Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis nuosavybei.3.4. Pajamos 0 Šalies NAE statyba darys teigiama poveikį pajamomis,gaunamoms iš mokesčių. Taip pat dalis elektrosenergijos bus parduodama užsienio šalims. Vis taidarys didelį teigiamą poveikį šalies pajamoms.3.5. Mokslogalimybės3.6. Užimtumas,darbo jėgos rinka,verslo galimybės.3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis+ RegioninisNėraTikimasi regiono pajamų padidėjimo, kadangi padidėsprekių ir paslaugų paradavimai.Nenumatomas joks poveikis mokslo galimybėms. Jauįrengtas mokymo tinklas. Nenumatomas statybininkųšeimų, galinčių reikalauti mokslo įstaigų, atsikėlimas.0 Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimošalies mastu.+ RegioninisStatybose bus įdarbinta maždaug 3 500 žmonių. Tailaikinai išvystys regiono darbo jėgos rinkos rodiklį,kadangi tam tikras skaičius statybininkų buspasamdyta iš vietinės darbo jėgos rinkos. Taigi,laukiamas teigiamas poveikis darbo lygiui ir nedarbosumažėjimui (smulkiau aprašyta skyriuje 7.9.1.2).0 Šalies Numatomas minimalus poveikis nusikalstamumuišalies mastu.- RegioninisNėraJei didelis skaičius statybininkų atvyks iš tolimųregionų, tai gali pabloginti nusikalstamumo padėtįregione. To priežastimi gali būti socialinė atskirtis,susijusi su darbininkų nutolimu nuo šeimų.Laisvalaikio ir poilsio sąlygos išliks nepakitusios.3.9. Judėjimas Nėra Statybų darbai nedarys įtakos judėjimo laisvei.3.10. Socialinėapsauga (socialiniskontaktas ir gerovė)NėraStatybos yra laikina veikla, todėl numatomas tikminimalus poveikis socialiniam saugumui.3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultūrinis kontaktasNėraStatybos yra laikina veikla, todėl numatomas tikminimalus poveikis visuomeniškumui.3.12. Migracija 0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.3.13. Šeimossudėtis4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai,fiziniai,- RegioninisNėraPateikiamikitameskyriujeGali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruotų tam tikras skaičius statybų specialistų iš kitųšalių. Žmonių, susijusių su IAE eksploatavimu ireksploatavimo nutraukimu, emigracijos aspektaiįvertinti specialioje valstybinėje pirmojo ir antrojo IAEblokų eksploatavimo nutraukimo programoje(Valstybės žinios 2005, Nr. 17-536).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 415Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. Estetinisvaizdas5.2. Supratingumas Nėra5.3. Sugebėjimas Nėraišlaikyti situaciją5.4.Reikšmingumas5.5. Galimikonfliktai6. Socialinės irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,tęstinumas,našumas,apsauga,naudingumas,kokybė, pagalbossau technika)MastasKomentarai0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis estetiniamvaizdui. Naujos AE poveikis landšaftui įvertintasskyriuje 7.7.+ Naujos AE statyba yra reikšminga visos šalies irregiono ekonomikai.0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais.0 Esamo socialinių ir sveikatos paslaugų tinklo pakaksstatybų laikotarpiu. Artimiausios įstaigos:• Visagino Pirminės sveikatos priežiūros centras,Taikos prospektas 15 LT-31139;• „Ambulansas“ – Visagino greitosios medicinospagalbos skyrius, Taikos prospektas 15 LT-31139;• Visagino ligoninė, Taikos prospektas 15 LT-31107.7.10-14 lent. AE eksploatavimo etapo rizika (trukmė – 60 metų).Sveikatai įtakądarantys veiksniai1. Elgesio irgyvenimo būdoveiksniai(maitinimosiįpročiai, alkoholiovartojimas,rūkymas,narkotinių irpsichotropiniųmedžiagųvartojimas, saugusseksas, kita)Teigiami (+);neigiami (-); MastasKomentarainedideli (0)+ Šalies Elektros energijos gamybos padidėjimas ir dėl tosumažėjusi elektros energijos bei plataus vartojimoprekių kaina padidins prieigą prie kokybiškų platausvartojimo prekių ir paslaugų.+ RegioninisGeresnės darbo perspektyvos pagerins socialinępadėtį, sumažins socialinę atskirtį ir narkotiniųmedžiagų bei alkoholio vartojimą, su sąlyga, jogdabartinės IAE darbuotojai nėra diskriminuojamijiems įsidarbinant NAE.

Sveikatai įtakądarantys veiksniai2. Fizinės aplinkosveiksniai2.1. Oro kokybė2.2. Vandens kokybė2.3. Maisto kokybė2.4. DirvožemisTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 416Komentarai+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro naudojimas sumažins oroužterštumą ir su juo susijusias ligas.- RegioninisKaršto vandens ir garo katilinių, transporto ir kitospramoninės teršalai bus išmesti į aplinkos orą.Kadangi pagrindinės orą teršiančios medžiagos busišmetamos toli nuo artimiausių gyvenviečių, aplinkuiesančiose prie kelio išsidėsčiusiose gyvenvietėseoro užterštumas neviršys leistinos normos. Kitameskyrelyje žemiau pateikiami teršalų išmetimų kiekiaiir jų poveikis aplinkos oro kokybei.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemio ir žemės gelmių taršą ir pagerinsgruntinio vandens kokybę.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminio geriamovandens kokybei. Galimos žemės gelmių taršos išstatybose naudojamų chemikalų talpyklų busišvengta užtikrinant tinkamą talpyklų sandarinimą irapsaugą nuo nutekėjimo.Geriamas vanduo bus naudojamas buitinėmsreikmėms, technologiniams procesams ir remontųmetu. Vanduo bus tiekiamas iš Visaginosavivaldybės vandentiekio tinklų. Aušinimo irtechninis vanduo bus tiekiamas iš Drūkšių ežero.Vandens sunaudojimas detaliai aprašytas skyriuje7.1.Nuotekos bus nukreipiamas į Visagino nuotekųvalymo įrenginius, išvalytas – į Skripkų, po to – įDrūkšių ežerą. Nuotekų valymas, išleidimas ir jųužterštumas aprašyti skyriuje 7.1.Lietaus ir pramoninis vanduo po vietinio valymo busišleistas į Drūkšių ežerą, kaip nurodyta skyriuje 7.1.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemio ir oro taršą, nuodingų medžiagų kiekįpasėliuose ar vaisiuose ir daržovėse.+ RegioninisDrūkšių ežero žuvų užterštumas nepakils, lyginantsu esama padėtimi (žr. skyrių 7.1.)+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro sunaudojimas sumažinsdirvožemio užterštumą.0 RegioninisGalimos dirvožemio taršos iš statybose naudojamųchemikalų talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamątalpyklų sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.2.7. Triukšmas 0 Šalies Nenumatomas joks triukšmas šalies mastu.- RegioninisIAE nėra triukšminga pramonės šaka: dažniausiaitriukšmą keliančios mašinos ir įrengimai yra pastatųviduje.Išorėje, ant stogų ar sienų sumontuotos ventiliacijossistemos nepadidins triukšmo lygio artimiausiosegyvenvietėse dėl esamo nemažo atstumo irpakankamai žemo skleidžiamo triukšmo lygio.Nenumatoma, kad naujos AE eksploatavimaspadidins transporto srautą, jeigu IAE bus išmontuota

Sveikatai įtakądarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 417Komentaraiiki naujos AE eksploatavimo pradžios. Jeiišmontavimo darbai nebus užbaigti, tam tikraislaikotarpiais galimas transporto srauto ir triukšmopadidėjimas.2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms.2.9. Saugumas2.10. Susisiekimopriemonės2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliekųtvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis2.14. Avarijų rizika+ RegioninisĮdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.+ Avarijos, išoriniai ir vidiniai įvykiai, įskaitant irterorizmą, gali kelti grėsmę saugiai AEeksploatacijai. Tačiau į galimas avarijas bei vidaus ir(ar) išorės grėsmes atsižvelgiama elektrinės projekte(žr. 5 ir 10 skyrius). Numatoma, jog AE sauga busužtikrinama diegiant pažangiausias fizinės,branduolinės ir radiacinės saugos priemones.0 Susisiekimo tinklas jau yra įrengtas.0 Šalies Be statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAEteritorijoje, taigi ją supančios žemė paskirtis nebuspakeista.0 Šalies Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. Neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas darys tikminimalią įtaką šalies mastu, kadangi jos buslaidojamos arba perdirbamos regiono atliekųtvarkymo sistemoje.Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 RegioninisNeradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. 6 skyriuje aprašomos įvairių rūšių atliekos irkiekiai. Atliekos bus laidojamos arba perdirbamosregiono atliekų tvarkymo sistemoje. Pavojingosatliekos bus pristatomos į šalies sistemą.Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 Šalies Elektros energijos tinklas jau nutiestas dabartinėsAE statybų metu.+ RegioninisBus nutiesti tam tikri kabeliai ar linijos,sujungsiančios naują AE su esamu tinklu.Naujos AE veikimui reikės elektros energijos,gamtinių dujų, dyzelinio ir branduolinio kuro.Energijos šaltiniai ir metiniai kiekiai aprašyti 1skyriuje.0 Šalies Neigiama įtaka neradiologinėms avarijoms šaliesmastu vargiai įmanoma.- RegioninisGalimos mažos neradiologinės avarijos, susijusiossu technologinėmis problemomis, valymo įrenginių,įrangos ir mašinų gedimais, gaisrais ar sprogimais.Nenumatomas negatyvus neradiologinių avarijųpoveikis žmonių sveikatai, išskyrus transportoavarijas, kadangi artimiausi gyventojai yra už ne

Sveikatai įtakądarantys veiksniai2.15. Pasyvusrūkymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. KultūrosvertybėsTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)NėraNėraMastasmažiau kaip 2 km.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 418KomentaraiNauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis esamomskultūros vertybėms ir kitiems objektams.3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.3.3. NuosavybėNėraNauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikisnuosavybei.3.4. Pajamos0 Šalies Numatomas bendrojo vidaus produkto (BVP)padidėjimas šalies mastu.+ RegioninisNumatomas BVP padidėjimas regiono mastu.NėraMokymo tinklas jau yra. Įdarbinus darbuotojus iš3.5. Moksloužsienio, gali prireikti pajėgumų mokyti užsieniečiųgalimybėsvaikus.3.6. Užimtumas,darbo jėgos rinka,verslo galimybės3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis3.9. Judėjimas3.10. Socialinėapsauga (socialiniskontaktas ir gerovė)3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultūrinis kontaktas3.12. Migracija+ Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimošalies mastu.+ RegioninisNauja AE įdarbins maždaug 500 žmonių. Padidėsšios grupės pajamos. Padidėjusios pajamos pakelsšio reginio pajamų rodiklį.0 Šalies Nenumatomas nusikalstamumo padidėjimas šaliesmastu.+ RegioninisNėraNėraPadidėjus socialinei apsaugai, regione turėtųpagerėti nusikalstamumo situacija, nebent vietiniamsgyventojams nėra suteikiamos geros darbogalimybės.Nėra planuojamos laisvalaikio ar poilsioinfrastruktūrų statybos. Nauja AE bus pastatytadabartinės IAE teritorijos ribose, todėl nenumatomasjoks poveikis esamam tinklui.Planuojama ūkinė veikla nedarys įtakos judėjimolaisvei.0 Nenumatomas joks poveikis šalies mastu.NėraDarbai neturės jokios įtakos šiems aspektams.0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.0 RegioninisGali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruotų tam tikras skaičius branduolinėsenergetikos specialistų iš kitų šalių. Didelis tokiųspecialistų skaičius nenumatomas, kadangi yra

Sveikatai įtakądarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)3.13. Šeimos sudėtis Nėra4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai, fiziniai,biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. EstetinisvaizdasPateikiamikitameskyriujeMastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 419Komentaraipakankamai vietinių specialistų, turinčiųkompetencijos eksploatuoti AE.0 Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijos ribose. NaujosAE poveikis landšaftui įvertintas skyriuje 7.7.5.2. Supratingumas Nėra5.3. Sugebėjimas Nėraišlaikyti situaciją5.4. Reikšmingumas + Nauja AE yra reikšminga visos šalies ekonomikai.5.5. Galimi konfliktai0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais, išskyrus interesų grupes, pasisakančiasprieš atominę energiją.6. Socialinės irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,tęstinumas,našumas, apsauga,naudingumas,kokybė, pagalbossau technika)0 Socialinių ir sveikatos paslaugų tinklas jau yra, jopakaks NAE.Kaip matyti iš aukščiau pateiktų lentelių, kai kuri rizika gali būti įvertinta kiekybiškai,kita – kokybiškai. Ta, kurią galima įvertinti detaliau, yra susijusi su išmatuojamaaplinkos tarša, pvz.:• Oro tarša;• Triukšmas.Pagrindinė neradiologinė profesinė rizikaProfesinė apšvita šioje PAV ataskaitoje neanalizuojama. Kaip reikalauja Lietuvosvisuomenės sveikatos įvertinimo teisės aktai, tarp jų Lietuvos Respublikos visuomenėssveikatos priežiūros įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2225), Planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenėssveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarka (Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-4091) ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai (Valstybėsžinios, 2004, Nr. 106-3947), Poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje bus išnagrinėtaprofesinė rizika, kurios įvertinimas yra darbdavio atsakomybė. Profesinė apšvita busįvertinta išankstinėje saugos analizės ataskaitoje, paremtoje techniniu projektu.Vadovaujantis geriausia tarptautine praktika, saugos įvertinimas bus pradėtas kartu su

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 420planuojamos ūkinės veiklos planavimu ir projektavimu. Saugos įvertinimo rezultatai buspanaudoti būtiniems pakeitimams projekte atlikti, kad jis atitiktų saugos reikalavimus.Taigi planuojama ūkinė veikla gali būti įgyvendinta užtikrinant, kad profesinės apšvitaneviršys ribinių verčių, nustatytų Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.Toliau esančioje 7.10-15 lentelėje nurodomi pagrindiniai neradiologiniai profesinėsrizikos veiksniai naujos AE statybos metu.7.10-15 lent. Pagrindinė statybos etapo profesinė rizika.Rizikos veiksnysNepatogi kūno padėtis dirbant dėl darboaplinkos ir daugkartinių judesiųJudėjimas per užtvaras, judėjimas slidžiais,nelygiais paviršiais netoli aštrių kraštųInstrumentų ir medžiagų pristatymasJudėjimas aukštais ir nepatvariais paviršiaisValymas aukšto slėgio įrenginiaisLaikomų daiktų ar medžiagų kritimasBlizginimas, lyginimasDarbas prastai apšviestoje vietojePavojus susižeistiPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautisąnarius, susižeisti delnus, nugarąPavojus iš aukštai nukristiDulkių, triukšmo, susižeidimo, akių uždegimopavojusSutraiškymo, prispaudimo, nukritimo pavojusDulkės, vibracija, triukšmas ir daugkartiniaijudesiaiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiJudėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito Pavojus susižeistitransporto eismasKasimo darbaiPavojus nukristi, pasitemptiDarbas šalia aštrių objektų, armatūros, Pavojus susižeisti ar įsidurtikonstrukcijų metalinių dalių ir panašiaiDarbas nuotekų šuliniuose ar izoliuotose vietose Pavojus uždusti, užsikrėsti mikrobaisDarbas šalia elektros linijų ir instaliacijų Elektros smūgio pavojusDarbas šalikelėse ar keliuose ir gatvėse sugausiu eismuDarbas šiltose patalpose ar laukeKontaktas su betonu, cementu, kalkėmis, klijais,dažais, lakais, tirpikliais ir kitais chemikalaisSunkvežimių ir mašinų vairavimasCheminių medžiagų ir dujų laikymasPjovimas deguonimiPavojus susižeisti, patekti į nelaimingusatsitikimusKarščio smūgio pavojusPavojus pakenkti odai, apsinuodytiAvarijų ir susižeidimų pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus nusideginti ir apsinuodyti dūmaisBetono bei kitų statybinių medžiagų pjovimas,gręžimas ir šlifavimasSuvirinimasKėlimo įrangos naudojimasKilnojamųjų pjovimo, gręžimo, perforavimoįrenginių naudojimasAtsakomybė, darbo intensyvumasDulkės, šiluminis poveikis, galimi sužeidimai,vibracijaElektros smūgio, nudegimo, apsinuodijimosuvirinimo dūmais pavojus, ultravioletinių,infraraudonųjų spindulių radiacijaPavojus susižeistiTriukšmas, vibracija, pavojus susižeistiStresasIšvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas bus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 421atliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos vertinimo nuostatais(Valstybės žinios, 2003, Nr. 100-4504).Pagrindiniai neradiologiniai profesinės rizikos veiksniai naujos AE eksploatavimo metupateikti 7.10-16 lentelėje.7.10-16 lent. Pagrindinė eksploatavimo etapo profesinė rizika.Rizikos veiksnysAtsakomybė, darbo intensyvumasNeergonomiška kūno padėtis dirbantInstrumentų ir medžiagų pristatymasDarbas dideliame aukštyjeDarbas prastai apšviestoje vietojeJudėjimas vietose, kur gausus mašinų, kitotransporto eismasDarbas šalia elektros linijų ir instaliacijųCheminių medžiagų ir dujų laikymasCheminių medžiagų naudojimasKėlimo įrangos naudojimasDarbas kompiuteriuStresasPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautisąnarius, susižeisti delnus, nugarąPavojus nukristi, susižeistiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiPavojus susižeistiElektros smūgio pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus apsinuodyti, nusideginti cheminėmismedžiagomis, galimas darbo vietos oroužterštumasPavojus susižeistiRegos, sveikatos sutrikimų dėl sėdimo darbopavojusIšvardintų pavojų bus išvengta, laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas busatliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos įvertinimo nuostatais.Pagrindinės naujos AE statybos metu naudojamos cheminės medžiagos ir jų keliamarizika sveikatai yra pateikta 7.10-17 lentelėje. Cheminės medžiagos naudojamoslaikantis cheminių medžiagų saugumo duomenų lapo nurodymų, taip sumažinama rizikadarbuotojams. Cheminių medžiagų kiekiai ir naudojimas smulkiai aprašyti 1 skyriuje.Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones.Naujos AE statyboje naudojamų cheminių medžiagų atliekos surenkamos irsutvarkomos, kad nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai. Cheminių medžiagų atliekossmulkiai aprašytos 6 skyriuje.7.10-17 lent. Pagrindinės naujoje AE naudojamos cheminės medžiagos ir galimasjų pavojus darbuotojams.CheminėmedžiagaBoro rūgštis(suslėgtovandensreaktoriujeEPR)HidrazinasPavojus sveikataiĮkvėpus: sudirginama kvėpavimo takų gleivinė. Gali būti absorbuota iš gleivinės irapnuodyti nervų ir kitas sistemas. Nurijus: simptomai panašūs į pasireiškiančiusnurijus. Patekus ant odos: sudirginama oda. Patekus ant odos per pažeistą arnudegintą odą. Simptomai panašūs į pasireiškiančius įkvėpus ir nurijus. Patekus įakis: akys sudirginamos, parausta ir skauda. Esant ilgalaikiam kontaktui:ilgalaikis kontaktas sukelia svorio mažėjimą, vėmimą, viduriavimą, odos bėrimą,traukulius ir anemiją. Lengviausiai pažeidžiamos kepenys ir ypač inkstai.Galimas stiprus poveikis sveikatai:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 422CheminėmedžiagaPavojus sveikataiAmoniakasLičiohidroksidasH 2 SO 4Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), prarijus. Pavojingas patekus antodos (griaužia), patekus į akis (dirgina), įkvėpus. Įkvėpus, galimas stipruskvėpavimo takų sudirginimas. Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Medžiaga nuodinga kraujui, inkstams, plaučiams, nervų sistemai, gleivinei.Kancerogeninė medžiaga.Amoniakas yra labai šarmingas ir graužia visus kūno audinius.Įkvėpus: graužia. Ypač pavojingas gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takųaudiniams. Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės irskrandžio nudegimų ir sukelti mirtį. Patekus ant odos: odos kontaktas sušarminėmis medžiagomis gali sukelti skausmą, paraudimą, smarkų sudirginimąar stiprių nudegimų. Gali būti absorbuotas per odą ir sukelti somatinių poveikių.Patekus į akis: graužia. Gali sukelti miglotą regėjimą, akių paraudimą, smarkiusaudinių nudegimus ir akių pažeidimus. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis arpakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar pakartotinaskontaktas gali pažeisti akis, kepenis, inkstus ar plaučius.Galimas stiprus poveikis sveikatai:Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), į akis (dirgina), prarijus, įkvėpus.Pavojingas patekus į akis (graužia). Dulkių įkvėpimas sudirgina skrandį iržarnyną arba kvėpavimo takus, būdingas deginimas, čiaudėjimas ir kosėjimas.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Pavojingas prarijus, įkvėpus. Medžiaga gali būti nuodinga inkstams,virškinamajam traktui ir žarnynui, viršutiniams kvėpavimo takams, odai, akims,centrinei nervų sistemai (CNS).Galimas stiprus poveikis sveikatai:Gali nepagydomai pažeisti akį. Dirgina ir degina akis. Oda: stipriai dirgina irdegina odą. Nurijus: degina virškinamąjį traktą ir žarnyną. Įkvėpus: gali stipriaisudirginti kvėpavimo takus. Sukelia kvėpavimo takų cheminius nudegimus.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis arpakartotinis įkvėpimas gali sukelti nosies kraujavimą, kongestiją, krūtinėsskausmus ir bronchitą. Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su akimis gali sukeltikonjunktyvitą.NaOH (50 %) Įkvėpus: stiprus dirgiklis. Priklausomai nuo įkvėpto dulkių ar garų kiekio, poveikisskiriasi nuo švelnaus dirginimo iki rimto viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo.Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir skrandžio nudegimų.Patekus ant odos: graužia. Patekus ant odos gali sudirginti ar smarkiai nudegintiodą, patekus didesniam kiekiui, gali likti randai. Patekus į akis: graužia. Dirginaakis, patekus didesniam kiekiui, gali nudeginti akis, tai gali lemti ilgalaikį regėjimopablogėjimą, net aklumą. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis kontaktas suskiestais tirpalais ar dulkėmis naikina audinius.NaOH (10-30%) (20 %)Tepalinėalyva(tikėtina)Poveikis toks pat, kaip aprašyta anksčiau. Mažesnė koncentracija keliamenkesnę žalą sveikatai.Ūmi ir lėtinė žala sveikatai. Įkvėpus: gali sukelti anesteziją, galvos skausmus,svaigulį, pykinimą, dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Oda: gali išdžiovinti ir(arba) sudirginti odą. Akys: gali sudirginti, sukelti paraudimą ir ašarojimą. Nurijus:gali sudirginti, sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Įkvėpimo pavojus: prarijusgali patekti į kvėpavimo sistemą.Oro taršaPagrindiniai statybos etapo oro taršos šaltiniai yra išmetamosios dujos ir statybų dulkės.Išmetamąsias dujas sudaro:• Anglies monoksidas;

• Azoto oksidai;• Sieros dioksidas;• Suspenduotos dalelės;• Anglies dioksidas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 423Apytiksliai statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekiai nurodyti toliau esančiojelentelėje. 7.10-18 lentelėje pateikti naujos AE bei dabartinės IAE uždarymo metutransporto išmetamųjų dujų duomenys.7.10-18 lent. Metinis statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis, tonomis.Automobiliai /transporto priemonėsvaromosa) benzinuKiekis,vienetaitonų permetusCO NO x SO 2KietosiosdalelėsCO 297,8 30,3 0,11 0,55 3 549Statybų metu daug dulkių atsiranda dėl statybų, dirvožemio pervežimo ir iškrovimo,eismo ir kai kurių atskirų operacijų, pvz., betono maišymo. Paprastai dulkių kiekis nėradidelis, taigi poveikis tik vietinis ir dulkės neturės jokios įtakos oro kokybei už statybųaikštelės ribų.Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai AE veikimo metu yra transporto išmetamosios dujos,šiluminės ir garų katilinės, atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Numatomi išmetimai į orąpateikti toliau esančioje 7.10-19 lentelėje. 7.10-19 lentelėje pateikti naujos AE beidabartinės IAE uždarymo metu transporto išmetamųjų dujų duomenys. Dulkesdažniausiai sukelia transportas, jos neturi jokio svarbaus poveikio.7.10-19 lent. Metinis eksploatavimo etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis,tonomis.Automobiliai /transporto priemonėsvaromosa) benzinuKiekis,vienetaitonų permetusCO NO x SO 2KietosiosdalelėsCO 243,6 13,6 0,05 0,25 1 593Metiniai garo katilinės, šiluminės katilinės ir dyzelinio generatoriaus išmetamų dujųkiekiai skirtingais laikotarpiais pateikti 7.10-20 lentelėje. Būtina paminėti, jog naujaiAE tenka tik maža dalis šiluminės katilinės pagamintos energijos, todėl šiluminėskatilinės išmetamos dujos negali būti priskiriamos AE išmetimams.7.10-20 lent. Metinis stacionarių šaltinių, garo katilinės, šiluminės katilinės irdyzelinių generatorių išmetamų dujų kiekis, tonos/metai.Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinėDyzelinisgeneratorius2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->SO 2 0 0 0 0 0,2NO x 16 33 39 116 1CO 6 12 14 41

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 424Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinėDyzelinisgeneratorius2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->CO 2 21 300 44 620 524 500 157 046 500Kietos dalelės 0 0 0 0 0,5Išvardintų teršalų neigiama įtaka sveikatai nurodyta toliau esančioje 7.10-21 lentelėje.7.10-21 lent. Pagrindinių oro teršalų, išmetamų transporto arba AE stacionariųšaltinių, poveikis sveikatai (Šaltinis: JAV Aplinkos apsaugos valdyba).Cheminis junginysAnglies monoksidas(CO)Poveikis sveikataiGali pakenkti sveikatai sumažindamas deguonies tiekimą kūno organams(pvz., širdžiai ir smegenis) ir audiniams.Poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Sergantiems širdies ligomis net irmažas keikis CO gali sukelti skausmą krūtinėje ir sumažinti gebėjimąmankštintis; pakartotinis kontaktas gali sukelti kitų širdies ir kraujagysliųsutrikimų.Poveikis centrinei nervų sistemai. Įkvėpiantiems didelius CO kiekius galipablogėti regėjimas, sumažėti darbingumas, gebėjimas mokytis, rankųmiklumas, sunkių užduočių atlikimas. Ypač dideliais kiekiais CO yra labainuodingas ir gali sukelti mirtį.Smogas. CO prisideda prie smogo susidarymo, galinčio sukelti rimtųkvėpavimo problemų.Azoto oksidai (NO x ) NO x įvairiai veikia sveikatą ir aplinką dėl jo sudėtyje esančių azoto oksidošeimos junginių ir darinių, tokių kaip azoto dioksidas, azoto rūgštis,diazoto monoksidas, nitratai ir azoto monoksidas.Vaikai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, pvz., astma ir dirbantys laukeyra ypač jautrūs plaučių audinio pažeidimams ir plaučių funkcijossusilpnėjimui. NO x lengvai reaguoja su įprastais organiniais elementais irnetgi ozonu, suformuodamas įvairiausius toksinus, kai kurie iš jų galisukelti biologines mutacijas.Lakūs organiniaijunginiaiDalelėsSieros dioksidas(SO 2 )CO 2Lakūs junginiai gali sudirginti akis, nosį ir gerklę. Išskirtiniais atvejais –galvos skausmus, pykinimą ir koordinacijos praradimą.Užterštumas sveikatai pavojingomis dalelėmis, ypač smulkiomis, galisukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai,kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys, sunkus kvėpavimas; sumažėjusiplaučių funkcija; pablogėjusi astma; chroniško bronchito vystymasis;nereguliarus širdies ritmas; nemirtini širdies priepuoliai, priešlaikinėsžmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, mirtys.SO 2 dujų poveikis kvėpavimo takams: dideli SO 2 kiekiai ore gali sukeltilaikinus kvėpavimo sunkumus žmonėms, sergantiems astma irdirbantiems lauke. Ilgalaikis kontaktas su dideliais SO 2 dujų kiekiais irdalelėmis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina esamas širdies ligas.Sulfato dalelių poveikis kvėpavimo takams – SO 2 reaguoja su kitomis oreesančiomis cheminėmis medžiagomis ir suformuoja smulkias sulfatodaleles. Įkvėpus, dalelės kaupiasi plaučiuose ir siejamos su kvėpavimotakų ligomis, sunkiu kvėpavimu ir priešlaikine mirtimi.Regėjimo pablogėjimas – ore esančioms dalelėms ir dujoms išsklaidžiusar sugėrus šviesą, atsiranda migla.Kelia riziką tik uždarose patalpose.Metiniai Utenos apskrities ir ją sudarančių savivaldybių išmetimai į orą pateikti 7.10-22lentelėje.

7.10-22 lent. 2006 metų išmetimai į orą, tūkstančiais tonų.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 425Dalelės SO 2 NOx CO VOCUtenos apskritis 127,5 116,3 189,4 899,7 84,7Anykščių rajono savivaldybė 8,3 4,8 23 99,7 18,2Ignalinos rajono savivaldybė 14,2 1,5 16,8 147,7 5Molėtų rajono savivaldybė 29,3 2,3 21,9 182,5 1,2Utenos rajono savivaldybė 37,7 0,2 93,5 258,8 38,7Visagino rajono savivaldybė 2,1 16,8 12,5 51 21,6Zarasų rajono savivaldybė 35,9 90,7 21,7 160 ..Planuojamos veiklos įtaka išmetimams į orą pateikta 7.10-23 lentelėje.7.10-23 lent. Metinės suplanuotos 2006 metų AE veiklos (transportas ir stacionarūsšaltiniai) išmetimų į orą proporcijos apskrities ir savivaldybių mastu.Dalelės SO 2 NO x COUtenos apskritis, tonos 127,5 116,3 189,4 899,7Visagino rajono savivaldybė, tonos 2,1 16,8 12,5 51Suplanuota veikla, tonos 0,00075 0,00025 0,0146 0,0441Suplanuota veikla Utenos apskrityje, % 0,0006 0,0002 0,008 0,005Suplanuota veikla Visagino rajonosavivaldybėje, %0,0358 0,0015 0,117 0,086Kaip matyti iš šios lentelės, suplanuotos veiklos įtaka išmetimų į orą atžvilgiu busminimali tiek apskrities, tiek savivaldybių lygiu.Atsižvelgiant į šalies ir regiono mastu suplanuotų veiksmų sumažinti oro taršą dėldeginamo iškastinio kuro svarbą, suplanuotos veiklos išmetimai į orą bus nežymūs.TriukšmasNaujos AE statyba užtruks apytiksliai 5–7 metus. Vykstant statybos darbams, vietinėjeteritorijoje galimas triukšmo padidėjimas. Toks triukšmo poveikis, įprastas bet kokiemsstatybos darbams, priimtinas tik naujos AE teritorijoje, kurioje nėra nuolatiniųgyventojų. Kadangi statybų mašinos dirba su pertraukomis, o jų rūšys kintapriklausomai nuo projekto etapo, statybų metu triukšmo lygis kis. Tačiau, kadangiartimiausi gyvenamieji namai yra nutolę bent 2 kilometrų atstumu nuo naujos AEstatybos vietos, tikimasi, jog statybų triukšmas retai teviršys normą.Pagrindiniai statybų etapo triukšmo šaltiniai yra statybos mašinos ir eismas. Statybųmašinų keliamo triukšmo stiprumas gali kisti sekančiai:Pneumatiniai įrenginiai – 115 dBA;Metaliniai įrenginiai – 105 dBA;Elektriniai varikliai – 85 dBA;Oro kompresoriai – 105 dBA.Numatomas eismo mašinų triukšmo lygis statybų metu nurodytas 7.10-2 ir 7.10-3paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas pateikti7.10-1 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4267.10-1 pav. Spalvos ir atitinkami triukšmo lygiai.7.10-2 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje statybų metu.7.10-3 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje statybų metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 427Pagrindiniai triukšmo šaltiniai AE eksploatavimo metu yra ventiliacijos įranga,atsarginiai dyzeliniai generatoriai, turbinos ir eismas. Įrangos keliamo triukšmostiprumas gali kisti kaip parodyta:• Elektros generatoriai – 90 dBA;• Ventiliatoriai – 100 dBA;• Turbogeneratoriai – 92 dBA (jie bus įrengti pastato viduje su garso izoliacija).AE eksploatavimo metu lauke girdimas tik nenutrūkstantis tylus ūžimas. Triukšmąlengvai nuslopina kiti šaltiniai, pavyzdžiui, vėjas. Jei naujoje elektrinėje busnaudojamas suslėgto vandens reaktorius, garų grandinė turės apsauginius vožtuvus,kurie bus tikrinami per kasmetinę apžiūrą. Patikros metu, vožtuvai išleidžia aukštoslėgio garus ir garsus, bei trumpą garsą, kuris bus aukštesnis už įprastą triukšmo lygįelektrinės teritorijoje. Jei NAE aušinimui bus naudojami aušinimo bokštai, jie taip patkels tam tikrą triukšmą. Natūralios cirkuliacijos šlapio aušinimo bokštuose, kurie būtųtinkamiausias sprendimas pasirenkant NAE aušinimo sprendimą. triukšmas susidaro dėlkrentančio vandens bokšto viduje.Numatomas eismo ir įrangos keliamas triukšmas eksploatavimo metu, įskaitant irnatūralios cirkuliacijos aušinimo bokštus, parodytas 7.10-4 ir 7.10-5 paveiksluose.Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas pateikti 7.10-1paveiksle.1 km7.10-4 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje eksploatavimo metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4287.10-5 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje eksploatavimo metu.Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2990) reikalauja,kad triukšmo lygis neviršytų 7.10-24 lentelėje nustatytų normų.7.10-24 lent. Triukšmo ribos reikšmės (HN 33:2007).Infrastruktūra007 Tiesioginėgyvenamųjų irvisuomeniniųpastatų aplinkaEkvivalentiškastriukšmo lygis,dBA656055Maksimalus triukšmolygis, dBA706560Paros Tinkami triukšmo lygiai žymėtimetas,valanda L av L 6-18 L 18-22 L 22-66–1818–2222–665 66 61 55Kaip matyti iš anksčiau pateiktų žemėlapių, statybų (įskaitant transportą) triukšmasneviršys 55 dBA (nakties metu miesto rajonuose) 80–100 m atstumu nuo kelio centro.Maždaug 850 m atstumu nuo statybų vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmasneviršija 55 dBA.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 429Valdymo (įskaitant transportą) triukšmas neviršys 55 dBA (nakties metu miestorajonuose) 30–40 m atstumu nuo kelio centro. Maždaug 250-300 m atstumu nuovaldymo vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas neviršija 55 dBA.Žinoma, veikimo etapo metu statybos ar pervežimo darbai nevyks naktį, taigi padidintotriukšmo zonos nebus tokios didelės, kaip nurodyta anksčiau.Triukšmas gali sukelti klausos sutrikimų, trikdyti bendravimą, miegą, sukelti širdies irkraujagyslių bei psichinių, psichofiziologinių poveikių, sumažinti darbingumą irišprovokuoti nepasitenkinimą, bei socialinio elgesio pokyčius. Pagrindinė socialinėklausos sutrikimo pasekmė – negalėjimas suprasti šnekos normaliomis sąlygomis, tailaikoma rimtu socialiniu trūkumu.Klausos sutrikimai dažniausiai apriboti darbo aplinkos. Nepramoninis triukšmasvadinamas bendruomenės triukšmu, taip pat žinomas kaip aplinkos, gyvenamųjų rajonųar namų triukšmas.Didžiajai daliai žmonių, buvimas aukštesnio nei įprasto 70 dB triukšme visą gyvenimą,nesukels klausos sutrikimų. Suaugusio žmogaus ausis gali toleruoti retkarčiaispasitaikantį iki 140 dB stiprumo triukšmą, tačiau vaikams maksimalus triukšmostiprumas negali viršyti 120 dB. (PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas)Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai nurodyti toliau esančioje 7.10-25lentelėje.7.10-25 lent. Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai (* - Šaltinis:PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas).AplinkaKritiškas poveikis sveikataiGarso lygisdB(A)*LaikasvalandomisAtvirame lauke esančios Susierzinimas 50–55 16gyvenamosios vietovėsViduje esantys būstai Sunkumai suprati kalbą 35 16Miegamieji Miego trikdymas 30 8Mokyklos klasės Bendravimo trikdymas 35 PamokųmetuPramoniniai, komerciniai Klausos sutrikimai 70 24rajonai bei rajonai, kur dideliseismasMuzikos klausymas per Klausos sutrikimai 85 1ausinesCeremonijos ir pramogos Klausos sutrikimai 100 4Kaip matyti iš pateiktų triukšmo žemėlapių (7.10-2, 7.10-3, 7.10-4 ir 7.10-5 pav.),triukšmo lygis neviršys gyvenamiesiems rajonams nustatytos triukšmo normos tiekgyvenvietėse prie kelių, tiek esančiose šalia numatytos statybos vietos sanitarinėsapsaugos zonoje. Taigi neigiamas triukšmo poveikis sveikatai nenumatomas.Esant reikalui, bus matuojamas triukšmo lygis lauke. Esant reikalui, bus sustabdytidarbai ir imtasi triukšmo sumažinimo priemonių įgyvendinimo. Vadinasi, statybosdarbų įtaka artimiausių gyvenamųjų rajonų triukšmo lygiui bus minimali ir laikina.Pasibaigus statybos darbams, sumažės ir potencialių triukšmo šaltinių kiekis. Iš statybųaikštelės bus išvežtos mašinos bei nutrauktas statybinių medžiagų gabenimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 430Viduje esančių įrengimų skleidžiamą triukšmą prislopins pastato konstrukcija. Taiginaujos AE vidiniai įrenginiai ir mašinos nesukels triukšmo, kuris būtų girdimasarčiausiai esančių gyventojų.Operatorių patalpos taip pat gali būti pakankamai izoliuotos nuo triukšmo.Neradiologinio poveikio santraukaPagrindiniai kokybiniai neradiologinio poveikio šaltiniai yra pateikti aukščiau esančioselentelėse. Didžioji dalis poveikių – minimalūs.Taigi, pagrindinis teigiamas poveikis priskirtinas ekonomikai ir socialiniam saugumui, oneigiamas poveikis daugiausiai yra neradiologinis ir susijęs su aplinkos tarša iravarijomis, kaip pateikta 7.10-26 lentelėje. Neigiamas poveikis bus sušvelnintas ir tapsminimalus.7.10-26 lent. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis sveikatai.SveikataiįtakądarantysveiksniaiVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsKomentarai irpastabosStatybos etapas1. Oro Transportas CO, NOx,užterštumasSO 2 , VOC,daleliųišmetimai2. Triukšmas Eismas,statybųmašinos irįrengimai3. AvarijųrizikaEismasSusierzinimasGalipadaugėtinelaimingųeismo įvykiųNedidelis Nenustatytidėl mažųišmetimųTriukšmolygiopadidėjimasPadidėjuseismui,laukiamadaugiau80-100 metrų Statybųatstumu nuokelio centrotriukšmasneviršys 55dBA.Maždaug850 metrųatstumu nuostatybųvietos centroesančiojevaldymovietojetriukšmasneviršys 55dBA.Triukšmas užsanitarinėsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.Kokybinisįvertinimasmašinų irįrengimųskleidžiamotriukšmokontrolė.Eismoorganizavimasir nauji keliaiPoveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busįvertintas pagalprofesinės rizikosvertinimokompetenciją.Poveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busįvertintas pagalprofesinės rizikosvertinimokompetenciją.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 431SveikataiįtakądarantysveiksniaiVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaikeliuose ir avarijų.statybųaikštelėje.Dažniausiai įjuos busįtrauktidarbininkai irvietovėsšalia kelių.4. Migracija Statybos KvalifikuotųAEstatybininkųimigracija išužsienioEksploatavimo etapas1. Oro Transportas, CO, NO x ,užterštumasgaro katilinė,šiluminėkatilinė irdyzeliniaigeneratoriaiSO 2 , VOC,daleliųišmetimai2. Triukšmas Eismas, Susierzinimventiliatoriai, asturbogeneratoriai3. AvarijųrizikaGalimosnedidelėsneradiologinUgnis,neapdorotųišmetamųjųNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNedidelis KokybinisįvertinimasNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsEsantgalimybei,įdarbinti kuodaugiauvietinės darbojėgosNedidelis 0,1–8,93 % Išmetamųjųpadidėję dujųišmetimai problemossavivaldybės nagrinėjimasmastu iržymiaimažesniišmetimaišalies mastuNedidelis Triukšmas Apsauga nuoneviršys 55 triukšmodBA (naktiesmetu miestorajonuose)30-40 metrųatstumu nuokelio centro.Maždaug 80metrųatstumu nuovaldymovietos centroesančiojevaldymovietojetriukšmasneviršija 55dBA.Triukšmas užsanitarinėsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.Nedidelis KokybinisįvertinimasNe mažesniskaip 2kilometrųKomentarai irpastabos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 432Sveikataiįtakądarantysveiksniai4. MigracijaVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiės dujųtechnologinė išsiveržimass avarijosBranduoliniųinstaliacijųvaldymasImigracijaNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNedidelis KokybinisįvertinimasNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsatstumas ikiartimiausiųgyvenamųjųrajonų užkirskeliąneigiamampoveikiuiVietiniųbranduoliospecialistųįdarbinimasKomentarai irpastabosDidelis tokiųspecialistųskaičiusnenumatomas,kadangi yrapakankamaivietinių branduoliųprofesionalų,turinčiųkompetencijosvaldyti AE.Tikėtinas neigiamas poveikis apibendrintas 7.10-27 ir 7.10-28 lentelėse.7.10-27 lent. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės grupėms.Visuomenės grupėsVeiklos arpriemoniųtipas, užkratošaltiniaiGrupės dydis PoveikisKomentarai ir pastabos1. Visuomenėsgrupės (vietiniaigyventojai) užsanitarinės apsaugoszonos ribų2. Darbuotojai Nurodytaskyriuje3. Kita NesusijęStatyba ir Sanitarinėseksploatavima apsaugos zonossribose nėranuolatiniųgyventojų.Ribota ūkinėveikla500–1 0000(-)Poveikis sanitarinės apsaugoszonos viduje bus minimalus.Poveikį už AE sanitarinėsapsaugos zonos ribos galimalaikyti nereikšmingu.Poveikis darbuotojams dėlplanuojamos ūkinės veiklos galibūti valdoma ir apribojamanaudojant, kur galima,apsaugines priemones,nuotoliniu būdu valdomą įrangą,tinkamas valdymo procedūras irt.t. Poveikis darbuotojams busoptimizuotas techninioprojektavimo metu ir neviršysprofesinės sveikatos ir saugosreikalavimų nustatytų normų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4337.10-28 lent. Kiekybinis poveikių įvertinimas.Poveikio ypatumaiPoveikįsukeliantisveiksnys< 500Paveiktų žmoniųskaičius501–1000Įrodymai (tikimybė),įrodymų stiprumas> 1001 Aiškūs Tikėtini GalimiTrumpa(< 1 m.)TrukmėVidut.(1–3 m.)Ilga(> 3 m.)1. Triukšmas + + +2. Oro tarša + + +7.10.2.2 Radiologinis poveikisŠiame skyrelyje nagrinėjamas radiologinis poveikis gyventojams naujos AE normalioseksploatacijos metu, priėmus radionuklidų išmetimus į aplinką aprašytus 7.1 ir 7.2skyreliuose. Gali radionuklidų išmetimai projektinės ir sunkiosios avarijos metu bei jųsąlygotas poveikis gyventojams išnagrinėti 10 skyriuje.Radiacinės saugos reikalavimai personaluiLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato darbuotojų ribines dozes:• Efektinė dozė – 100 mSv per penkerius metus.• Metinė efektinė dozė – 50 mSv;• Lygiavertė dozė akies lęšiukui –150 mSv per metus.• Lygiavertė dozė odai, galūnėms (rankoms ir kojoms) –500 mSv per metus. Ši ribaturi būti apskaičiuota vidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunančiam maksimaliąapšvitą.Įprasta atominių elektrinių praktika yra papildyti norminius reikalavimus vidinėmisradiacinės saugos procedūromis. Šios procedūros numato papildomus reikalavimusnuolatinės kontrolės ir radiacinio poveikio personalui optimizacijos užtikrinimui. Taippat atsižvelgiama į radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo įgyvendinimą.Pavyzdžiui, metinė darbuotojų apšvita kontroliuojama, kad neviršytų 20 mSv, tam, kadneviršytų penkerių metų laikotarpio dozės ribinės vertės metinio vidurkio, ir taipneatsirastų ypatingų apribojimų darbo veiklai paskesniais metais.Radiacinės saugos reikalavimai gyventojamsLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato gyventojų ribines dozes :• Metinė efektinė dozė 1 mSv.• Metinė efektinė dozė ypatingais atvejais 5 mSv, su sąlyga, kad 5 iš eilės metusvidutinė dozė nebus didesnė kaip 1 mSv per metus;• lygiavertė metinė dozė akies lęšiukui 15 mSv.• Lygiavertė dozė odai yra 50 mSv per metus. Ši riba turi būti apskaičiuotavidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunančiam maksimalią apšvitą.Pagal Lietuvos Respublikos Higienos normą HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003; Nr.15-624, 2008, Nr. 35-1251) gyventojų apšvita turi būti apribojama, taikant apribotąjądozę projektuojant, eksploatuojant branduolinės energetikos objektus (normaliomiseksploatavimo sąlygomis ir planuojamų eksploatavimo avarijų metu) ir nutraukiant jųeksploatavimą. Jei prie gyventojų apšvitos prisideda daugiau nei vienas kompleksas,visa metinių efektinių dozių suma gyventojams iš visų prisidedančių branduolinės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 434energetikos objektų turi neviršyti apribotosios dozės. Nustatyta apribotoji dozėgyventojams yra 0,2 mSv per metus.Pagal Lietuvos Respublikos norminio dokumento LAND 42-2007 (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus, jei radionuklidai pasklistų į aplinką keliomistrasomis (pvz., oro ir vandens trasomis), ir tos pačios ar skirtingų kritinių gyventojųgrupių nariai būtų įtakoti, dozė, gaunama iš tam tikros trasos, turi būti ribojama taip, kadbendra iš visų trasų gaunamų dozių suma neviršytų apribotosios dozės. Tiesioginėsišorinės jonizuojančios spinduliuotės poveikis turi būti įvertintas, ir visa dozė (dėlradioaktyviųjų išmetimų ir tiesioginės apšvitos) kritiniams gyventojų grupės nariamsneturi viršyti apribotosios dozės.Palyginimui galima nurodyti, kad metinės efektinės dozės Lietuvos gyventojams,gaunamos dėl gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, vidutiniškai sudaro 2,1mSv (RSC 1997-2007 veiklos metų ataskaita). Vidutinės dozių, gaunamų iš pagrindiniųgamtinių spinduliuotės šaltinių, vertės yra: radonas patalpose – 1 mSv, kosminėradiacija – 0,35 mSv, statybinės medžiagos patalpose – 0,45 mSv, gamtiniairadionuklidai žmogaus kūne – 0,34 mSv. Vidutinė pasaulio gyventojų dozė, gaunamadėl gamtinės radiacijos, yra 2,4 mSv per metus.Radiologinis poveikis normaliomis IAE darbo sąlygomisPlanuojama, kad pirmasis naujosios IAE blokas pradės veikti ne vėliau kaip 2015 m.Papildomų blokų, reikalingų tam, kad būtų pasiektas pilnas planuojamas galingumas,statyba ir paleidimas priklausys nuo projekto įgyvendinimo grafiko (žr. 1 skyrių).Radiologinis poveikis aplinkai normaliomis AE veiklos sąlygomis gali atsirasti dėlradioaktyvių išmetimų į orą ir vandenį. AE pastatai ir konstrukcijos, kuriose yraradioaktyviųjų medžiagų, gali būti išorinės jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.Radioaktyvūs skysčiai ir dujos, atsirandantys atominėje elektrinėje, yra surenkami,sulaikomi, kad sumažėtų jų aktyvumas, ir filtruojami. Net po filtravimo į orą ir vandenįpatenka minimalūs radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Išmetimai į orą patenka perventiliacijos vamzdį, o nuotekos į Drūkšių ežerą patenka po radiacinės kontrolės per AEnuotekų nukreipimo ir išleidimo kanalus.Esančių ir planuojamų Ignalinos AE kompleksų (laikinųjų panaudoto branduolinio kurosaugyklų, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso ir kitų) radiologiniaipoveikiai, kurie turi būti aptarti bendrojo poveikio įvertinime (iš naujosios AE bei išIgnalinos AE), aptariami 7.11 skyriuje.Metiniai radionuklidų išmetimai į aplinkąSkystųjų į aplinką patenkančių išmetimų įvertinimas pateiktas 7.1 skyriuje. Metiniaiskystųjų radioaktyviųjų medžiagų išmetimai į Drūkšių ežerą apibendrinami pagalskirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi technologinėmis alternatyvomis.Į orą išmetamų radionuklidų vertinimas pateiktas 7.2 skyriuje. Metiniai radionuklidųišmetimai į orą apibendrinami pagal skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomitechnologinėmis alternatyvomis.Šie duomenys naudojami kaip pagrindas gyventojų galimai apšvitai apskaičiuoti.Kritinės gyventojų grupės narių metinės apšvitos apskaičiavimo metodasKritinės gyventojų grupės narių radiacinė apšvita IAE apylinkėse dėl nustatytųradionuklidų išmetimų į orą ir į Drūkšių ežerą buvo apskaičiuota, naudojant išmetimųkonvertavimo į dozes faktorius pateiktus dokumente LAND 42-2007 (Valstybės žinios,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4352007, Nr. 138-5693). Šie specifiniai radionuklidų konversijos faktoriai pateikia sąryšįtarp radionuklidų specifinių nuolatinių ilgalaikio aktyvumo išmetimų į aplinką ir dozės,kurią gauna kritinės grupės narys didžiausios numatytos apšvitos vietoje. Konversijosfaktoriai išvedami, atsižvelgiant į specifinius aplinkos komponentus ir tai vietai būdingąkritinių grupės narių gyvenimo būdą bei maitinimosi savybes kartu su visomis tiesiogiaisusijusiomis išorinės ir vidinės apšvitos trasomis.Normatyvinis dokumentas LAND 42-2007 yra paremtas keliomis nuorodomis; vienasvarbių nuorodų yra Nedveckaitė ir kt. 2000. Šis dokumentas apibūdina matematiniusmodelius, įgyvendinamus, norint įvertinti išmestų radionuklidų elgesį kritinės grupėsnarių sudėtinėse dalyse ir mitybos grandinėse bei įpročiuose. Parenkant gyventojųkritines grupes, nustatyta, kad didžiausią neigiamą radionuklidų, išmetamų į aplinkosorą, poveikį jaus ūkininkai, o radionuklidų, išmetamų į vandenį, – žvejai arba sodininkai(transuraninių radionuklidų atveju). Tam, kad nebūtų viršijama apribotoji dozė, priimta,kad kiekvieno radionuklidų srauto (į aplinkos orą ir vandenį) sąlygojama metinėefektinė dozė neturi viršyti 0,1 mSv per metus. LAND 42-2007 vertinant kritinių grupiųnarių dozę, atsižvelgta:• ūkininkų atveju – į išorinę apšvitą, sąlygotą ore esančių ir iškritusių ant žemėspaviršiaus radionuklidų, ir vidinę apšvitą dėl įkvepiamo radionuklidais užteršto oro irradionuklidais užteršto maisto;• žvejų atveju – į išorinę apšvitą, sąlygotą vandenyje ir priekrantės dirvožemyje esančiųradionuklidų, ir vidinę apšvitą dėl maitinimosi žuvimi;• sodininkų atveju – į išorinę apšvitą nuo ežero vandeniu laistomos žemės paviršiaus,vidinę apšvitą dėl maitinimosi laistomoje žemėje išaugintais maisto produktas ir į orąpakeltų dirvožemio dalelių įkvėpimo.Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 nustatant dozės faktorius remtasi šiomisprielaidomis ir metodais:• išmetimų į orą atveju atmosferinė sklaida buvo įvertinta, taikant Gauso debesiesmodelį, kuris vertina atspindį nuo žemės paviršiaus ir nuo maišomo sluoksnioviršaus. Buvo naudojami nacionaliniai ilgalaikiai meteorologiniai duomenys(vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūra, debesuotumas, debesų aukštis irkrituliai) iš artimiausios meteorologinės stoties panašioje vietovėje (15 km nuoIgnalinos AE). Buvo padaryti pataisymai, įvertinant vėjo greitį išmetimo kaminoaukštyje ir debesies pakilimą.• atsižvelgiama į radionuklidų susikaupimą per 40 metų laikotarpį ant iš pradžiųneužteršto žemės paviršiaus. Radionuklidų koncentracijos pačiomisnepalankiausiomis sąlygomis žemės ūkio ir gyvūniniuose produktuose buvopaskaičiuotos, naudojant tiesinį pernašos modelį. Apskaičiuojant metinę išorinęir vidinę dozę, kurią dėl išmetimų į orą gauna kritinė ūkininkų grupė,svarbiausios yra šios apšvitos trasos: apšvita nuo ore esančių radionuklidų,įkvėpimas, išorinė apšvita dėl radionuklidų nusėdimo ant žemės ir radionuklidaisužterštų maisto produktų suvartojimo. Buvo priimta, kad ši kritinė grupė šaliaIAE gyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.• skystųjų medžiagų išmetimo į aplinką atveju, tikėtina, kad didžiausiaradionuklidų koncentracija bus aušinimo vandens išleidimo kanale Drūkšiųežere. Taigi, radionuklidų, išmetamų į vandenį iš AE, dozės daugikliai buvoapskaičiuoti žvejams, žvejojantiems šioje zonoje, arba sodininkams,naudojantiems Drūkšių ežero vandenį sodų laistymui. Buvo nustatyta metinėkritinės žvejų grupės apšvita šiomis apšvitos trasomis: apšvita nuo ore esančių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 436radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl radionuklidų susikaupimo ant ežerokranto ir žuvų suvartojimo. Taip pat buvo nustatyta mažų priemiesčio sodųsodininkų, esančių netoli Drūkšių ežero ir naudojančių šio ežero vandenįlaistymui, apšvita. Daugumai radionuklidų dozės daugikliai žvejų apšvitai yradidesni, lyginant su sodininkų apšvita.Kritinės gyventojų grupės narių apšvitos skaičiavimai pagal normatyvinį dokumentąLAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nerodo dozės kitimopriklausomai nuo atstumo tarp išmetimų šaltinio ir kritinės gyventojų grupės nario.Todėl pagal TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai, naudojamiradioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio vertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19)rekomendacijas atlikti papildomi dozės skaičiavimai SAZ dydžio pagrindimui (žr.7.10.3.2 skyrelį).TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 poveikio įvertinimo modeliai apima iratsižvelgia į visus pagrindinius radioaktyviųjų išmetimų į orą sklaidos kelius ir apšvitostrasas. Tai yra:• išmetamų į orą radionuklidų sklaidos atmosferoje ir savitųjų aktyvumų pažemiolygyje skaičiavimus tam tikruose apšvitos taškuose;• gyventojo gaunamos metinės efektinės dozės dėl išorinės apšvitos, sąlygotosradioaktyviųjų išmetimų debesies ir dozės dėl vidinės apšvitos, sąlygotosradionuklidais užteršto įkvepiamo oro, skaičiavimus;• radionuklidų nusėdimo ant žemės paviršiaus ir jų sąlygotos išorinės apšvitosgyventojo gaunamos metinės efektinės dozės skaičiavimus;• radionuklidų nusėdimo ganyklose, ganyklų žolėje susikaupusio aktyvumo,aktyvumo dalies, patekusios į gyvulių pašarą ir žmogaus gaunamos metinėsefektinės dozės dėl vidinės apšvitos, sąlygotos pagrindinių gyvulinės kilmėsproduktų – pieno ir mėsos – vartojimo, skaičiavimus;• nusėdimo būdu pasėlių laukuose susikaupusio radionuklidų aktyvumo,aktyvumo dalies, patekusios į pasėlius ir žmogaus gaunamos metinės efektinėsdozės dėl vidinės apšvitos, sąlygotos augalinės kilmės produktų vartojimo,skaičiavimus.Vertinant radionuklidų išmetimų į atmosferą poveikį gyventojams nagrinėjamos dviatskiros kritinės gyventojų grupės:• 1-oji grupė: šios grupės narys yra vietinis gyventojas kasdien du kartus (ikipaskirties punkto ir atgal) pereina naujos AE SAZ. Priimta, kad žmogus einavidutiniškai 5 km/h greičiu (3 km spindulio SAZ atveju tai sudarytų apie 870val. per metus; 1 km spindulio SAZ – 290 val. per metus). Bendra metinėefektinė dozė E, sąlygota išorinės ir vidinės apšvitos, 1-os kritinės gyventojųgrupės nariui apskaičiuojama pagal šią formulę:∑ + ∑E = H e(g)I k ,(j j,inh j,inh)jjčia:H j – kritinės grupės nario dozės ekvivalentas j-tojo radionuklido išorinėsapšvitos spinduliuotei;e(g) j,inh – kaupiamoji efektinė dozė įkvėpus g amžiaus grupės nariui j-tojoradionuklido vienetinį aktyvumą (pagal Lietuvos higienos normą HN73:2001);I j,inh – per metus įkvepiamas j-tojo radionuklido kiekis;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 437k – metų dalis, praleista IAE SAZ.• 2-oji grupė: šios grupės narys yra vietinis gyventojas, gyvenantis ties SAZ ribair užsiimantis žemės ūkiu (gyvulininkyste, daržininkyste). Bendra metinėefektinė dozė E, sąlygota išorinės ir vidinės apšvitos, apskaičiuojama pagal šiąformulę:∑ Hj+ ∑eg)ingIing+ ∑j j ,E =(,e(g)j,inhIj,inh,jčia:jjH j – kritinės grupės nario dozės ekvivalentas j-tojo radionuklido išorinėsapšvitos spinduliuotei;e(g) j,ing ir e(g) j,inh – kaupiamoji efektinė dozė prarijus ar įkvėpus g amžiausgrupės nariui j-tojo radionuklido vienetinį aktyvumą [pagal Lietuvoshigienos normą HN 73:2001];I j,ing ir I j,inh – per metus praryjamas ar įkvepiamas j-tojo radionuklidokiekis.Kritinės gyventojų grupės narių metinės dozėsMetinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radionuklidų išmetimo įorą pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-29 lentelėje.Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693)pateikiami dozės daugikliai radionuklidų išmetimams iš trijų skirtingų aukščių 150, 75ir 10 m. Kadangi šioje PAV ataskaitoje nagrinėjamų tipų reaktoriai ventiliacijos kaminųaukščiai bus ne žemesni kaip 60 m bei kaip matyt iš (TATENA SSS Nr. 19) pateiktųdispersijos faktorių reikšmių įvairiems išmetimo aukščiams (46-80 m išmetimoaukščiams dispersijos faktoriai yra tokie patys), priimti dozės daugikliai radionuklidųišmetimams iš 75 m aukščio. Išmetimo iš 150 m atveju, dozės daugiklių vertės yramažesnės.7.10-29 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamosdėl radionuklidų išmetimo į orą iš vieno blokoBWR PWR PHWRABWR 1 ESBWR 2 EPR 3 APWR 4 AP-1000 5 WWER 6 CANDU-6 7Ar-41 8,50E-10 9,69E-13 4,28E-09 4,28E-09 4,28E-09 3,74E-09 -Ba-140 3,23E-09 2,53E-09 5,01E-13 5,01E-11 5,01E-11 - -C-14 5,10E-07 5,31E-07 4,05E-07 4,05E-07 4,05E-07 1,05E-07 1,58E-06Ce-141 8,44E-11 6,60E-11 1,19E-13 3,85E-13 3,85E-13 - -Co-58 3,33E-10 1,38E-10 6,66E-11 3,18E-09 3,18E-09 - -Co-60 9,32E-08 6,17E-08 7,90E-10 6,33E-08 6,25E-08 1,07E-12 -Cr-51 7,07E-11 4,21E-12 1,95E-13 1,23E-12 1,23E-12 1,14E-14 -Cs-134 6,49E-08 5,03E-08 5,03E-10 2,40E-08 2,40E-08 5,51E-10 -Cs-136 3,14E-10 2,10E-10 1,74E-11 4,50E-11 4,50E-11 6,50E-11 -Cs-137 1,43E-07 1,10E-07 1,36E-09 5,43E-08 5,43E-08 - 6,12E-09Cs-138 6,22E-14 8,39E-16 - - - - -Fe-59 1,33E-10 8,57E-11 4,60E-12 1,29E-11 1,29E-11 - -H-3 1,65E-08 1,71E-08 4,08E-08 4,08E-08 7,96E-08 7,65E-08 7,22E-07I-131 1,83E-06 2,88E-06 6,21E-08 2,95E-08 8,46E-07 7,24E-08 3,62E-08I-132 6,60E-09 4,80E-09 - - 1,21E-09 6,92E-12 -I-133 4,08E-07 3,16E-07 7,64E-09 1,53E-08 9,58E-08 3,56E-09 -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 438BWR PWR PHWRABWR 1 ESBWR 2 EPR 3 APWR 4 AP-1000 5 WWER 6 CANDU-6 7I-134 3,38E-09 2,56E-09 - - - 1,09E-12 -I-135 4,56E-08 3,14E-08 - - - 1,56E-10 -Kr-85 3,21E-09 6,56E-10 1,93E-07 7,93E-09 2,33E-08 1,84E-08 -Kr-85m 3,18E-10 2,65E-10 2,26E-09 - 5,43E-10 3,88E-10 -Kr-87 2,06E-09 3,21E-09 4,34E-09 - 1,23E-09 2,21E-08 -Kr-88 8,09E-09 1,26E-08 3,85E-08 - 9,83E-09 1,45E-07 2,83E-07Kr-89 2,48E-08 3,90E-08 - - - - -La-140 1,37E-11 2,63E-13 - - - - -Mn-54 2,18E-09 1,60E-09 2,30E-11 1,73E-10 1,73E-10 - -Mo-99 3,22E-10 2,43E-10 - - - - -Na-24 6,63E-11 2,40E-13 - - - 1,94E-13 -Nb-95 3,81E-10 3,00E-10 1,90E-12 1,14E-10 1,14E-10 - -Np-239 2,54E-11 4,79E-13 - - - - -Pr-144 3,09E-16 5,97E-18 - - - - -Rb-89 9,79E-15 1,23E-16 - - - - -Ru-103 3,40E-10 2,72E-10 1,65E-12 7,75E-12 7,75E-12 - -Ru-106 1,86E-11 3,58E-13 7,66E-13 7,66E-11 7,66E-11 - -Sr-89 8,57E-10 6,04E-10 2,42E-11 4,53E-10 4,53E-10 - -Sr-90 6,19E-10 1,82E-10 5,55E-10 1,06E-08 1,06E-08 - -Sr-91 2,14E-12 3,88E-14 - - - - -Te-132 6,90E-13 1,39E-14 - - - 1,53E-12 -Xe-131m 4,20E-11 2,43E-12 2,87E-09 2,13E-10 1,47E-09 - -Xe-133 7,28E-09 2,54E-09 2,60E-08 - 1,39E-08 4,91E-08 -Xe-133m 2,39E-13 6,43E-15 4,98E-10 5,54E-12 2,41E-10 - -Xe-135 1,04E-08 1,49E-08 2,72E-08 4,53E-11 7,47E-09 5,51E-09 -Xe-135m 1,28E-08 1,93E-08 4,40E-10 1,26E-10 2,20E-10 1,06E-10 -Xe-137 5,68E-09 8,67E-09 - 4,42E-11 - - -Xe-138 3,75E-08 5,44E-08 1,04E-09 8,68E-11 5,21E-10 1,54E-10 -Zn-65 1,14E-07 7,80E-08 - - - - -Zr-95 1,29E-10 9,78E-11 8,06E-13 8,06E-11 8,06E-11 - -Iš viso 3,36E-06 4,24E-06 8,19E-07 6,60E-07 1,65E-06 5,02E-07 2,62E-06Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radionuklidų išmetimo įvandenį , pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-30 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4397.10-30 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamosdėl radionuklidų išmetimo į vandenį iš vieno blokoBWR PWR PHWRABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 WWER CANDU-6Ag-110m 3,05E-10 - 4,08E-10 1,67E-09 9,73E-10 - 1,65E-11Ba-140 1,94E-10 2,33E-10 1,19E-09 1,66E-09 1,57E-09 - -C-14 1,84E-08 - - - - 1,27E-08 4,34E-08Ce-141 7,10E-12 4,14E-12 2,96E-12 1,71E-11 5,33E-12 - 6,24E-13Ce-144 2,46E-09 - 1,68E-09 7,25E-09 4,10E-09 - 4,20E-10Co-58 8,66E-11 4,24E-10 1,44E-09 9,44E-09 3,22E-09 1,59E-10 1,27E-11Co-60 4,04E-07 3,99E-08 7,98E-09 6,21E-07 1,95E-08 5,63E-09 3,00E-07Cr-51 3,42E-11 5,77E-11 4,44E-12 2,66E-11 8,22E-12 3,60E-12 2,16E-11Cs-134 1,67E-06 1,86E-07 7,12E-07 3,29E-06 2,72E-06 9,62E-08 1,41E-08Cs-136 2,36E-09 3,04E-09 2,30E-09 1,63E-07 4,66E-09 - -Cs-137 7,90E-07 1,60E-07 3,12E-07 1,60E-06 1,18E-06 7,44E-08 3,12E-08Fe-59 6,29E-11 4,40E-11 - 1,45E-09 1,26E-10 1,43E-11 1,60E-10H-3 7,77E-08 1,81E-08 2,63E-06 2,07E-06 1,31E-06 7,00E-07 4,73E-06I-131 2,36E-09 3,10E-09 2,52E-08 1,48E-09 1,05E-08 1,26E-09 2,60E-09I-132 4,52E-12 1,42E-12 2,09E-12 5,41E-13 2,85E-12 1,32E-13 -I-133 5,55E-10 1,17E-09 1,95E-09 4,50E-11 3,72E-10 - 9,74E-12I-134 1,07E-12 2,51E-14 - 5,59E-14 5,10E-13 - -I-135 5,00E-11 3,60E-11 9,98E-11 5,20E-12 3,31E-11 - -Y-91 2,48E-11 3,16E-11 - 2,03E-11 - - -La-140 1,07E-11 - 4,78E-10 5,03E-10 4,68E-10 - 1,41E-13Mn-54 7,89E-09 4,85E-10 1,64E-09 1,37E-08 3,94E-09 5,00E-10 2,14E-09Mn-56 1,41E-11 4,81E-12 - - - - -Mo-99 1,01E-11 3,66E-11 - 2,08E-11 6,96E-12 - 3,63E-13Na-24 4,58E-11 8,32E-11 9,94E-11 7,66E-11 2,65E-11 - -Nb-95 5,18E-08 1,04E-09 5,18E-09 1,04E-07 1,09E-08 1,54E-09 5,05E-07Np-239 2,99E-11 1,06E-10 5,59E-12 5,10E-12 2,31E-12 - -Pr-143 9,14E-14 6,33E-12 3,52E-12 5,55E-12 9,14E-12 - -Ru-103 5,73E-12 1,27E-12 7,96E-11 1,08E-10 1,57E-10 - 3,18E-12Ru-106 2,01E-10 - 3,68E-08 5,57E-08 8,70E-08 - 7,33E-10Sb-125 - - - - - - 1,18E-10Sr-89 6,11E-11 1,22E-10 2,78E-11 8,33E-11 5,55E-11 5,85E-14 -Sr-90 2,47E-09 1,41E-09 - 1,27E-09 7,03E-10 - 5,30E-10Te-132 6,81E-11 3,40E-10 8,19E-09 8,00E-09 4,08E-09 2,30E-10 2,12E-10Zn-65 4,66E-09 2,34E-08 8,80E-09 1,14E-08 2,13E-08 - 4,35E-09Zr-95 1,65E-10 3,92E-12 2,55E-11 2,55E-10 4,51E-11 9,01E-12 9,01E-10Iš viso 3,04E-06 4,40E-07 3,75E-06 7,96E-06 5,38E-06 8,93E-07 5,63E-06Suminė metinė kritinės gyventojų grupės narių apšvita, apskaičiuota pagal LAND 42-2007 normatyvinio dokumento metodiką, gaunama dėl radionuklidų išmetimų į aplinką(į vandenį ir orą) pagal skirtingus reaktorių tipus su sumine galia neviršijančia 3400MW e yra apibendrinama 7.10-31 lentelėje. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo,galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus, metinės dozės kinta nuo 4,19 iki 33,01 µSv(nuo 0,004 iki 0,033 mSv). Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija apieradionuklidų išmetimus į aplinką pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaiptechnologinės alternatyvos, tipams. Tačiau galima teigti, kad trūkstamų tipų reaktoriųsąlygotos metinės dozės dėl išmetimų į aplinką bus aukščiau paminėtose dozių kitimoribose. Kaip jau buvo minėta, apribotoji dozė gyventojams nuo visų apšvitą lemiančiųBEO yra 0,2 mSv (200 µSv) per metus. Visų esamų ir planuojamų BEO apšvitosprognozė yra pateikta 7.11.1 skyriuje. Dozės, gaunamos normaliomis naujosios AEdarbo sąlygomis bus apie 6 kartus mažesnės už apribotąją dozę. Taip pat reikia atkreipti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 440dėmesį į tai, kad metiniai radioaktyvių nuotekų išmetimai į aplinką apskaičiuojami,naudojant konservatyvias prielaidas. Faktiniai išmetimai iš veikiančių AE dažniausiaiyra mažesnės už apskaičiuotas vertes.7.10-31 lent. Bendra kritinės gyventojų grupės narių gaunama dozė, dėlradionuklidų išmetimų į aplinkąBWR PWR PHWRTipas ABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 WWER CANDU-6Galia,MW e1300 1535 1660 1700 1100 1000 750Blokųsk.2 2 2 2 3 3 4Metinė efektinė dozė, SvDėlišmetimų 6,08E-06 8,80E-07 7,50E-06 1,59E-05 1,61E-05 2,68E-06 2,25E-05į vandenįDėlišmetimų 6,71E-06 8,48E-06 1,64E-06 1,32E-06 4,94E-06 1,51E-06 1,05E-05į orąIš viso 1,28E-05 9,36E-06 9,14E-06 1,72E-05 2,11E-05 4,19E-06 3,30E-05Dozių, kurias sąlygoja radioaktyvieji išmetimai į atmosferą, apskaičiavimų rezultatai 1-osios kritinės grupės nariams pateikti 7.10-32 lentelėje. Nagrinėjami tik dviejų tipųreaktoriai – CANDU-6 ir ESBWR, kadangi jie sąlygoja didžiausias dozes gyventojųkritinės grupės nariams pagal 7.10-29 lent. Vertinant dozę konservatyviai priimtadidžiausio išmetimų iš naujos AE tūrinio aktyvumo vieta.7.10-32 lent. 1-osios kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė, sąlygotaradioaktyviųjų išmetimų į atmosferą iš naujos AE normalios eksploatacijos metuMetinė efektinė dozė, mSv/metus, kai laikas, praleistas SAZ:Reaktoriaus tipas290 val. per metus(R SAZ =1 km)870 val. per metus(R SAZ =3 km)CANDU-6 (4 blokai) 2,69E-03 8,07E-03ESBWR (2 blokai) 3,15E-04 9,45E-04Tiesioginės spinduliuotės poveikis 1-osios kritinės gyventojų grupės nariui įvertintasatsižvelgiant į grupės nario praleidžiamą laiką SAZ ir vidutinę dozės galią nuo šiuometu Ignalinos AE SAZ esančių objektų. Remiantis Ignalinos AE monitoringo 2007 m.ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktais „Skylink“ sistemos daviklių matavimoduomenimis, priimta, kad vidutinė dozės galia esamoje IAE SAZ lygi 0,115 μSv/val.Priimant, kad tokia dozės galia bus veikiami 1-osios kritinės gyventojų grupės nariai,šios grupės nario gaunama metinė efektinė dozė dėl tiesioginės apšvitos, priklausomainuo praleisto laiko SAZ, pateikta 7.10-33 lentelėje.7.10-33 lent. 1-osios kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė dėltiesioginės apšvitosLaikas, praleistasSAZ, val. per metusMetinė efektinė dozė, mSv/metus290 0,03

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 441870 0,10Atnaujintoje Lietuvos higienos normoje HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, No. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) 89 punkte teigiama, kad asmenims, nuolat arba laikinaidirbantiems BEO ar kituose su BEO eksploatavimu ar priežiūra susijusiuose objektuose,esančiuose BEO sanitarinėje apsaugos zonoje, ir nepriskiriamiems nei A, nei Bkategorijų darbuotojams taikoma higienos normoje HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002,Nr. 11-388; 2003, Nr. 90-4080) nustatyta ribinė dozė, t.y. 1 mSv per metus. Naujos AEstatybos metu į šią kategoriją patenka statybininkai, kurie esamos Ignalinos AE vykdysstatybos darbus. Greta alternatyvios aikštelės Nr. 1 yra laikinoji Ignalinos AE panaudotobranduolinio kuro saugykla, todėl konservatyviai priimama, kad šioje aikštelėjedirbdami statybininkai patirs didžiausią apšvitą. Statybininkų gaunama metinė efektinėdozė aikštelėje Nr. 2 bus mažesnė. Pagal Ignalinos AE monitoringo 2007 m. ataskaitoje(INPP, PTOot-0545-15) pateiktus maršrutinio gama fiksavimo duomenis,konservatyviai priimta, kad dozės galia aikštelėje Nr. 1 yra 0,152 μSv/h, taip patpriimtos ir vidutinės Ignalinos AE SAZ išmatuotų radionuklidų koncentracijų ore irdirvožemyje. Priėmus prielaidą, kad statybininkai per metus dirba 2000 valandų,apskaičiuota statybininkų patiriama apšvita nuo tiesioginės bei išorinės spinduliuotės irper įkvėpimą gaunama dozė lygi 0,3 mSv per metus. Šią dozę lemia tiesioginėspinduliuotė nuo Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklos, tačiau josreikšmė yra mažesnė nei ribinė dozė asmenimis dirbantiems SAZ.Dozių, kurias sąlygoja radioaktyvieji išmetimai į atmosferą, apskaičiavimų rezultatai 2-osios kritinės grupės nariams pateikti 7.10-6 paveiksle. Kaip matyti iš 7.10-6 pav.,didesnes dozes dėl radioaktyviųjų išmetimų į orą sąlygoja keturi CANDU-6 blokai,lyginant su dvejais ESBWR blokais. Santykis tarp CANDU-6 ir ESBWR sąlygojamųdozių – apytiksliai 2,5. Abiem atvejais didžiausios dozės stebimos 800 m spinduliozonoje aplink išmetimo šaltinį. Apšvitos dozė mažėja, didėjant atstumui, o taške,esančiame už 1 km nuo šaltinio, sudaro apie 6,67E-02 mSv/metai CANDU-6 reaktoriuiir apie 2,62E-02 mSv/metai – ESBWR. Ties 3 km riba nuo išmetimo vietos dozėssudaro 1,5E-02 mSv/metai bei 5,5E-03 mSv/metai atitinkamai CANDU-6 ir ESBWRreaktoriams.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4421,0E-03ESBWRCANDU-6Dozė, Sv/ metai1,0E-041,0E-051,0E-060 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000Atstumas, m7.10-6 pav. 2-osios kritinės gyventojų grupės nario gaunamos dozės priklausomybė nuoatstumoProfesinės apšvitos santrauka, remiantis egzistuojančių AE eksploatavimo patirtimiTurbūt daugiausiai informacijos apie profesinės apšvitos dozes įvairiose atominėseelektrinėse surinkta Branduolinės energijos agentūros (NEA) Informacinės profesinėsapšvitos sistemoje (ISOE). Taigi, šiame skyriuje pateikta informacija yra trumpanaujausios ISOE ataskaitos (OECD, 2008) santrauka.Nuo 1992 m. ISOE, kurią bendrai finansuoja OECD/NEA ir TATENA, remiadarbuotojų dozių optimizaciją atominėse elektrinėse. Įvairiais informacijos sklaidosbūdais atominių elektrinių radiacinės saugos profesionalai ir nacionalinės priežiūrosinstitucijos visame pasaulyje keičiasi patirtimi bei yra publikuojami svarbius techniniaišaltiniai.Vienas svarbiausių ISOE programos aspektų yra metinės profesinės apšvitos tendencijųstebėjimas atominių elektrinių kompleksuose visame pasaulyje tam, kad galima būtųnustatyti gaires, padaryti lyginamąją analizę ir pasikeisti patirtimi tarp ISOE narių.Naudodamiesi ISOE duomenų baze, kurioje yra metinės profesinės apšvitos duomenys,teikiami visų dalyvaujančių įstaigų, ISOE nariai gali atlikti įvairius bandymus irtendencijų analizes pagal šalis, reaktorių tipus ar kitus kriterijus, tokius, kaip susijusiųblokų grupavimas. Žemiau esančioje santraukoje pateikti pagrindiniai profesinėsapšvitos dozių atominėse elektrinėse bendrųjų tendencijų punktai.2006 m. pabaigoje ISOE programoje dalyvavo 71 įmonė iš 29 šalių (336 eksploatuojamiblokai, 42 uždaryti blokai) kartu su prižiūrinčiomis institucijomis iš 25 šalių. ISOEprofesinės apšvitos duomenų bazėje buvo informacija apie profesinės apšvitos lygius irtendencijas iš 401 eksploatuojamo reaktoriaus 29 šalyse, o tai sudaro maždaug 91 %pasaulyje eksploatuojamų komercinių atominių reaktorių. 7.10-34 lentelėjeapibendrinamas dalyvavimas pagal reaktoriaus tipą ir statusą.

7.10-34 lent. Reaktorių, įtrauktų į ISOE duomenų bazę, skaičius.Veikiančių reaktorių, įtrauktų įISOE duomenų bazę, skaičiusNeabejotinai sustabdytųreaktorių, įtrauktų į ISOEduomenų bazę, skaičiusBendras reaktorių, įtrauktų įISOE duomenų bazę, skaičiusKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 443PWR BWR PHWR GCR LWGR KitasIšviso262 88 28 22 1 0 40126 15 2 31 4 2 80288 103 30 53 5 2 481Vidutinės metinės kolektyvinės dozės už 2006 m. santrauka pagal reaktorių tipusveikiantiems reaktoriams pateikiama 7.10-35 lentelėje.7.10-35 lent. Vidutinių kolektyvinių dozių santrauka 2006 m.Reaktorių tipai2006 m. vidutinėmetinėkolektyvinė dozė(žmogui•Sv)2004-2006 m.(žmogui•Sv):trejų metų nuolatatnaujinamasvidurkisAukšto spaudimo vandens reaktoriai (PWR/VVER) 0,71 0,75Verdančio vandens reaktoriai (BWR) 1,32 1,41Aukšto spaudimo sunkaus vandens reaktoriai(PHWR/CANDU)1,15 1,06Visi reaktoriai, įskaitant šaldomus dujomis (GCR) irlengvo vandens grafitinius reaktorius (LWGR)0,85 0,887.10-36 ir 7.10-37 lentelėse pateikiamos apšvitos tendencijos per pastaruosius trejusmetus visiems reaktorių tipams, išreikštos kaip atitinkamai vidutinės metinės ir trejųmetų nuolat atnaujinamos metinės kolektyvinės dozės. Šie rezultatai visų pirma yraparemti duomenimis, kurie buvo pateikti ir užregistruoti ISOE duomenų bazėje per2007 m. ir papildyti individualiomis šalių ataskaitomis.7.10-36 lent. Vidutinės metinės kolektyvinės dozės blokuose pagal reaktorių tipus2004-2006 m. (žmogui•Sv).PasaulinisPWR, VVR BWR PHWR GCR LWGRvidurkis2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 20060.77 0.77 0.71 1.46 1.47 1.31 0.84 1.19 1.15 0.04 0.06 0.12 3.41 2.11 3.06 0.89 0.91 0.857.10-37 lent. Trejų metų nuolat atnaujinamas metinių kolektyvinių dozių blokuosepagal reaktorių tipus vidurkis 2002-2006 m. (žmogui•Sv).PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06Pasaulinisvidurkis0.84 0.80 0.75 1.64 1.57 1.41 0.96 1.05 1.06 0.07 0.06 0.07 4.03 3.49 3.00 0.99 0.95 0.88‘02-‘04’03-‘05’04-‘067.10-7 paveiksle parodyti 2006 m. duomenys juostinėje diagramoje nuo aukščiausios ikižemiausios vidutinės dozės pagal skirtingus reaktorių tipus. 7.10-8 paveiksle parodytosvidutinių kolektyvinių dozių tendencijos pagal reaktorių tipus 1992-2006 m., o 2006 m.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 444vidutinės metinės dozės yra pakankamai mažos. 7.10-7 paveiksle „reaktorių skaičius“reiškia reaktorių blokų, kurių tų metų duomenys buvo pateikti ataskaitose.7.10-7 pav. 2006 m. vidutinės kolektyvinės dozės pagal reaktoriaus tipą.7.10-8 pav. Vidutinė kolektyvinė dozė reaktoriuje visuose eksploatuojamuosereaktoriuose pagal reaktorių tipus 1992-2006 m. (Pastaba: Įterptas grafikas parodo vidutinękolektyvinę dozę LWGR tipo reaktoriuose).Europoje vidutinė kolektyvinė dozė vienam PWR ir VVER tipo reaktoriui 2006 m.buvo maždaug 0,58 žm.·Sv viename reaktoriui; daugumoje šalių tendencija buvo stabiliarba mažėjo per pastaruosius trejus metus. Vidutinė kolektyvinė dozė vienam BWR tiporeaktoriui Europoje 2006 m. buvo maždaug 1,00 žm.·Sv. Trejų metų nuolat atnaujinamometinės kolektyvinės dozės vidurkio tendencija, kuri geriau atspindi bendrą dozės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 445tendenciją, rodo nežymų sumažėjimą PWR ir VVER tipo reaktoriuose: vertė krito nuo0,74 žm.·Sv viename reaktoriui 2002-2004 m. iki 0,65 žm.·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Tendencija BWR tipo reaktoriuose atrodo stabilesnė: 1,01 žm.·Sv vienamereaktoriui 2002-2004 m. ir 1,00 žm·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Trejų metųnuolat atnaujinami metinės kolektyvinės dozės vidurkiai vienam BWR tipo reaktoriuiyra labai panašūs visose Europos šalyse, mažiausia vertė yra Švedijoje (0,91 žm.·Sv,didžiausia – Šveicarijoje (1,08 žm.·Sv).Apskritai, metinė vidutinė kolektyvinė dozė vienam veikiančiam reaktoriaus blokuinuolat mažėjo per laikotarpį, kuris buvo tirtas ISOE duomenų bazėje, ir 2006 m.vidurkiai išlaiko lygį, pasiektą per pastaruosius keletą metų. Nepaisant kai kurių metiniųsvyravimų buvo išlaikyta aiški kolektyvinės dozės mažėjimo tendencija daugumojereaktorių.Smulkesnį aptarimą ir dozių tendencijų įvairiose šalyse analizes galima rasti (OECD,2008). Tačiau pažymima, kad dėl sudėtingų kolektyvines dozes įtakojančių parametrų irbendradarbiaujančių elektrinių įvairovės, aukščiau pateikta diskusija ir skaičiaineparemia jokių išvadų, susijusių su radiacinės saugos funkcionavimo kokybe aukščiaupaminėtose šalyse.7.10.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.10.3.1 Neradiologinio poveikio pasekmių sumažinimasNauja AE bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktųreikalavimus. Ankstesniuose 7.10.2.1 ir 7.10.2.2 poskyriuose išvardinti visi skirtinginaujos AE poveikio gyventojų sveikatai tipai, ir kai kuriems tipams nurodomos irpoveikio sumažinimo priemonės. Daugelis veiksmų ir techninių sprendimų, kaipapsaugoti ir sumažinti neigiamus poveikius, bus nustatyti detaliau naujos AEprojektavimo metu.Gyventojų sveikatą įtakojantys veiksniai, kuriuos nauja AE gali veikti neigiamai jąstatant ar eksploatuojant, yra oro kokybė, triukšmas, avarijų (statybos ir eismo) rizika,migracija, alkoholio suvartojimas ir nusikalstamumas.Naujos AE poveikio oro kokybei mažinimo priemonės apibūdinamos 7.2.3. poskyryje.Čia aptariamos taip pat ir eismo į ir iš naujosios AE poveikio sumažinimo priemonės.Kadangi karšto vandens ir garo katilinės nėra ūkinės veiklos, vertinamos šiame PAV,dalis, jų poveikiai ir sumažinimo priemonės apibūdinami juos liečiančiuose PAV(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a; Ignalinos AEeksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b).Naujos AE statybinės veiklos triukšmo poveikius galima sumažinti, pasirenkant laikąypatingai triukšmingiems ar blaškantiems veiksmams atlikti darbo dienomis ir dienosmetu. Panašiai, jei reikia, galima pasirinkti ir didelio eismo, vykstančio į statybųaikštelę, laikui. Triukšmo lygius galima sumažinti naudojant ir triukšmo barjerus.Mechanizmų ir įrengimų sukeliamą triukšmą naujos AE eksploatavimo metu galimaefektyviai sumažinti, pasirenkant statybines technologijas ir pastatų medžiagas. Taip pattriukšmo šaltinius galima izoliuoti gaubtais, arba, jei reikia, juose galima įtaisyti garsoslopintuvus. Dėl vibracijų kylantį triukšmą galima sumažinti, pastatant vibruojančiuosįrenginius ant lankstaus pagrindo.Naujos AE poveikį eismo saugumui galima sumažinti atitinkamu eismo planavimu irkontrole. Statant ir eksploatuojant naują AE eismo kiekį galima sumažinti,organizuojant autobusų transportą naujos AE darbuotojams. Statybos metu galima

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 446pastatyti specialias apgyvendinimo patalpas šalia statybos aikštelės tam, kad būtųsumažintas eismo kiekis. Statybos metu galima sudaryti tvarkaraštį specialiamtransportui, kad šis važinėtų ne tomis valandomis, kai yra kasdieninis eismo piko metas.Profesinės rizikos veiksniai ir būdai jiems sumažinti yra atskirai apibūdinami 7.10.2.1 ir7.10.2.2 poskyriuose.Neigiamų socialinių poveikių, tokių, kaip įvairios socialinės problemos, atsirandančiosdėl laikino statybinės darbo jėgos atsikraustymo į tą sritį, sumažinimas turi būtiįvertintas iš anksto, planuojant šį projektą. Neigiamus poveikius galima sumažinti,bendradarbiaujant naujos AE organizatoriui ir šalia esančioms savivaldybėms. Galimasuderinti įvairią darbuotojų laisvalaikio veiklą, o darbuotojams užsieniečiams galimaduoti patarimų apie vietinę kultūrą ir įpročius.7.10.3.2 Radiologinio poveikio pasekmių sumažinimasAplink naujosios AE aikštelę bus sukurta sanitarinės apsaugos zona (SAZ), kur nebusjokių nuolatinių gyventojų, ir ekonominė veikla bus. Radiologinis poveikis gyventojųsveikatai sanitarinės apsaugos zonoje bus minimalus ir neviršys ribų, nurodomųradiacinės saugos reikalavimuose. Už sanitarinės apsaugos zonos ribų poveikį galimalaikyti nereikšmingu. SAZ įkūrimo tvarka aprašyta „Sanitarinių apsaugos zonų ribųnustatymo ir režimo taisyklėse“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 134-4878). Reikiapažymėti, kad terminai ir kriterijai, naudojami srities aplink AE įvardinimui ir šiossrities dydžio nustatymui įvairiose šalyse skiriasi. Lietuvos teisės aktuose naudojamasterminas „Sanitarinės apsaugos zona“, kuris buvo naudojamas buvusioje TarybųSąjungoje, ir tipiškai tokios zonos aplink atominę elektrinę spindulys Tarybų Sąjungojebuvo 3 km. Dabartinės Ignalinos AE SAZ taip pat yra 3 km spindulio. Kitokie terminai,tokie, kaip „uždrausta zona“ (angl. exclusion area) ar „elektrinės aikštelė“, yranaudojami JAV ir Suomijos įstatymuose. 7.10-38 lentelėje pateikiama zonų aplink AEsukūrimo reikalavimų ir kriterijų įvairiose šalyse santrauka.Kadangi skirtingi išmetamų radionuklidų srautai (į aplinkos orą ir vandenį) gali sąlygotitos pačios ar skirtingos kritinės grupės narių apšvitą, kiekvienam radionuklidų srautuitaikoma dozės vertė, lygi pusei apribotosios dozės (t. y. 0,1 mSv per metus). Taigi,apribotoji dozė, kurią sąlygoja į oro išmesti radionuklidai ir pagal kurią parenkamasSAZ dydis, priimta lygi 0,1 mSv per metus. 1-osios ir 2-osios kritinės gyventojų grupėsnarių metinių efektinių dozių skaičiavimo rezultatai, pagal kuriuos ir yra siūlomasnaujos AE SAZ dydis, pateikti 7.10.2.2 skyrelyje. Remiantis šiais vertinimais, visiemsreaktorių tipams naujos AE SAZ dydis turėtų būti apie 1 km spindulio. Reikia pažymėti,kad apskaičiuota kritinės gyventojų grupės narių maksimali metinė apšvita sąlygotaradionuklidų išmetimų į vandenį yra apie 0,02 mSv (žr. 7.10-30 lent.). Ši reikšmėneviršija apribotosios dozės taikomos radionuklidų srautui į vandenį.Siūlomos aikštelės naujajai AE yra dabartinėje IAE pramoninėje aikštelėje ir sanitarinėsapsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės sanitarinėsapsaugos zonos ribų yra maždaug 1,5 km. Taigi, naujai AE (bet kurio reaktoriaus tipoatveju) siūlomas SAZ būtų dabartinės IAE SAZ ribose, todėl nereikėtų taikyti naujųapribojimų ar žmonių perkėlimų iš naujosios AE SAZ.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4477.10-38 lent. Zona aplink atominę elektrinę.Sanitarinės apsaugos zona(Valstybės žinios, 1996, Nr.119-2771)Uždrausta zona (10 CFR)Elektrinės aikštelė (YVL1.10)Sanitarinės apsaugos zona- tam tikra teritorija arbaradioaktyviojo užteršimovieta, kurioje apšvitinimolygis branduolinėsenergetikos objektonormalaus eksploatavimosąlygomis gali viršyti leistinasnormas.Iki objekto eksploatacijospradžios iš sanitarinėsapsaugos zonos teritorijosVyriausybės nustatyta tvarkaiškeldinami visi gyventojai.Joje draudžiama su objektoeksploatacija ar aptarnavimunesusijusi veikla ir įrenginiųbei pastatų statyba. Žemė,miškas ir vandens telkiniai,esantys sanitarinėsapsaugos zonoje, gali būtinaudojami ūkio reikalams tikgavus objektąeksploatuojančiosorganizacijos sutikimą irAplinkos ministerijos beiSveikatos apsaugosministerijos leidimus.Pagal (Valstybės žinias,2004, Nr. 134-4878)apribotoji dozė gyventojams(0,2 mSv/per metus) neturibūti viršijama prie SAZ ribųnormaliomis naujosios AEeksploatavimo sąlygomis.Uždrausta zona reiškia reaktoriųsupančią zoną, kurioje reaktoriausoperatorius turi teisę apspręstiveiklą, įskaitant darbuotojų irnuosavybės iškeldinimą iš tossrities. Šią zoną gali kirsti plentas,geležinkelis ar vandens kelias susąlyga, kad jie nėra taip artiobjekto, jog trukdytų normaliaiobjekto eksploatacijai, ir jeiefektyviai suderinama eismokontrolė plentu, geležinkeliu arvandens keliu, kad, jei kiltų avarinėsituacija, galima būtų apsaugotigyventojų sveikatą ir užtikrinisaugą. Gyvenimas šaliauždraustosios zonos turėtų būtiuždraustas. Bet kokiu atveju, kilusbūtinybei reikia būti pasiruošusperkelti gyventojus. Uždraustojezonoje leidžiama veikla, nesusijusisu reaktoriaus eksploatacija sutam tikrais apribojimais, su sąlyga,kad nebus jokių pastebimų pavojųgyventojų sveikatai ir saugai.Uždrausta zona turi būti tokiodydžio, kad žmogus, būdamas dvivalandas bet kurioje jos ribųvietoje iš karto po dalijimosiproduktų išmetimo pradžiossuminė apšvitos dozė visam kūnuineviršytų 25 rem, arba suminėdozė skydliaukėje dėl jodoapšvitos, neviršytų 300 rem.Atominės elektrinės aikštelėapima maždaug vienokilometro atstumą nuoobjekto. Ji apibūdinama kaipvieta, kur, kaip taisyklė,leidžiama tik veikla, susijusisu atomine elektrine.Nuolatinis gyvenimasdraudžiamas, ir leidžiamastik labai ribotas darbuotojų arlaisvalaikio apgyvendinimas.Leidimo turėtojas,atsakingas už atominėselektrinės eksploataciją, turisprendimo teisę visai veiklaitoje vietoje ir, jei yrabūtinybė, gali iš aikštelėspašalinti žmones, neturinčiusleidimo, ar neleisti tokiemsžmonėms įeiti. Elektrinėsaikštelėje gali būti vykdomakitokia veikla, nesusijusi suobjektu, jeigu ji nekeliapavojaus elektrinėssaugumui. Aikštelę gali kirstieismo juosta, jei eismas yramažas, ir jei, atsiradusbūtinybei, jį galima nukreiptikitur. Aikštelės lankymasleidžiamas, jeigu leidimoturėtojas turi galimybękontroliuoti lankytojųjudėjimą.Be to, bus priimtos administracinės ir techninės priemonės, kad būtų sumažintasradiologinis poveikis. Priemonės yra tokios:• Radioaktyvių šaltinių kontrolė. Bus naudojamos radioaktyviųjų medžiagųsandarumui užtikrinti reikalingos priemonės bei procedūros. Bus įdiegta daugbarjerų, kurie apsaugotų nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką.• Radioaktyviųjų išmetimų kontrolė. Ji apima priemones bei veiklą, kurios busįdiegtos naujoje AE, kad galima būtų kontroliuoti radioaktyviuosius išmetimus įaplinką, kad būtų laikomasi nurodytų ribų.• Radioaktyviųjų išmetimų monitoringas. Bus įdiegtos radioaktyviųjų išmetimųtam tikruose išmetimo taškuose matavimui reikalingos priemonės beiprocedūros.• Aplinkos monitoringas. Bus įdiegtos priemonės ir procedūros, reikalingosaplinkoje esančių radionuklidų aktyvumo lygiams matuoti, radiologinio poveikiogyventojų sveikatai ir aplinkai dėl radioaktyviųjų išmetimų iš naujosios AEvertinti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 448Detalesnės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos saugosanalizės ataskaitoje, kurioje bus įvertinti Techninio projekto aspektai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4497.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAINORMALIOS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS7.11.1 Radiologinio poveikio apibendrinimasKaip nurodoma PAV programoje, šis skyrius apibendrina radiologinio poveikioskirtingiems aplinkoms komponentams įvertinimą, kurį sąlygoja normali naujosios AEeksploatacija. Taip pat svarstomi ir kiti esami ir planuojami BEO, esantys Ignalinos AEsanitarinės apsaugos zonojeRadiologinis poveikis aplinkai NAE normalaus eksploatavimo metu gali pasireikšti dėlradioaktyviųjų išmetimų į aplinką. Radionuklidų išmetimų į vandenį ir į orą vertinimasskirtingiems branduolinių reaktorių tipams pateiktas atitinkamai 7.1.2 ir 7.2.2 skyriuose.LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nurodo principus, kaip turi būtiatliktas radiologinio poveikio aplinkai vertinimas. Vienas iš principų teigia, jog tuoatveju, kai apsaugos priemonės užtikrina pakankamą žmonių saugą, jos yra pakankamosir aplinkai bei gamtos ištekliams apsaugoti. Taigi, remiantis duomenimis apieradioaktyviuosius išmetimus į aplinką, buvo atlikti ir 7.10 skyriuje yra pateiktigyventojų galimos apšvitos skaičiavimai. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios irblokų skaičiaus, kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės, sąlygojamosradioaktyvių išmetimų (į orą ir į vandenį), svyruoja nuo 4,19 iki 33,01 µSv (nuo 0,004iki 0,033 mSv). Nustatyta apribotoji dozės gyventojams yra 0,2 mSv (200 µSv) permetus. Taigi, dozės sąlygojamos naujosios AE normalios eksploataciją bus apie 6 kartusmažesnės negu apribotoji dozė. Tai reiškia, jog naujoji AE nesukels kenksmingųsveikatai poveikių (pvz.: gyvenimo trukmės sutrumpėjimo ir kokybės pablogėjimo dėljonizuojančios radiacinės apšvitos, somatinių efektų, vėžinių ar genetinių susirgimų).Esamų ir planuojamų Ignalinos AE branduolinių įrenginių apžvalgaAbi potencialios aikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje su 3 km spinduliosanitarine apsaugos zona (SAZ). 2009 m. pabaigoje IAE bus visiškai sustabdyta. IAEeksploatacijos nutraukimui buvo pasirinkta nedelstino išmontavimo koncepcija.Vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą, nauji BEO (branduolinės energetikos objektai)numatomi pastatyti IAE pramoninėje aikštelėje ir netoli jos esamų eksploatacinių ireksploatacijos nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų (tik tam tikrųrūšių atliekų) kartu su panaudotu branduoliniu kuru tvarkymui, laikinajam saugojimui irlaidojimui.Esamos IAE eksploatavimo nutraukimas ir šių naujų BEO eksploatacija gali tęstis kelisdešimtmečius ar net ilgiau. Šios esamos ir naujos veiklos gali sąlygoti radiologinįpoveikį naujosios AE aikštelėse vykdant statybos darbus. Jau eksploatuojamosnaujosios AE radiologinis poveikis gali būti papildytas esamos ir naujos branduolinėsenergetikos veiklos radiologiniu poveikiu.Pagal galutinį IAE eksploatavimo nutraukimo planą (IAE ENPVG, 2004),eksploatavimo nutraukimo procesas yra suskaidytas į keliolika savarankiškųeksploatavimo nutraukimo projektų (ENP). Kiekvienas iš šių ENP yra procesas,apimantis tam tikrą veiklos sritį, apibrėžiantis darbus bei jų ypatybes ir suteikiantispradinius duomenis konkrečios veiklos organizavimui, saugos analizei ir poveikioaplinkai vertinimui. Siekiant, kad poveikio aplinkai vertinimas remtųsi patikima irdetalia informacija, kuri tampa galima tik vykdant konkretų ENP, IAE eksploatavimonutraukimo PAV programoje (IAE ENPVG, 2004) numatoma, kad PAV ataskaitos busrengiamos atskirai kiekvienam ENP. Kiekviena vėlesnio ENP PAV ataskaita turiatsižvelgti į ankstesnių ataskaitų rezultatus. Tokiu būdu bendras IAE eksploatacijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 450nutraukimo poveikis aplinkai būtų vertinimas ir kontroliuojamas remiantis naujausiainformacija, o poveikio aplinkai sumažinimo priemonės būtų adekvačios realiaisituacijai.Be eksploatavimo nutraukimo darbų Ignalinos AE esamuose BEO, eksploatavimonutraukimo projektas numato šių objektų statybas:• laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS);• kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KATSK);• labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų laidojimo moduliai (Landfill tipokapinynas);• mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršinis kapinynas.Šiuo metu eksploatuojamą bitumuotų radioaktyviųjų saugyklą ateityje numatomapertvarkyti į kapinyną. 2006 m. pradėjo veikti skystų radioaktyviųjų atliekų (t.y.panaudotų jonų pakaitos dervų ir filtro nuosėdų cementavimo) sukietinimo įrenginys.Sukietintos atliekos bus laikinai saugomos IAE aikštelėje pastatytoje naujoje saugykloje,vėliau bus palaidotos paviršiniame trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyviųjų atliekų kapinyne. Jau nuspręsta išplėsti esamą panaudoto branduoliniokuro saugyklą. 2006 m. VATESI papildė licencijos sąlygas ir leido saugyklojepapildomai saugoti dar 18 CONSTOR RBMK-1500 tipo konteinerių. Planuojama darviena modifikacija, padidinanti esamos saugyklos talpą dar 10 CONSTOR RBMK-1500tipo konteinerių.Ignalinos AE sanitarinės apsaugos 3 km spindulio zonoje naujai planuojami arnumatomi pertvarkyti bei esami BEO parodyti 7.11-1 pav. BEO veiklos etapai(eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo, institucinės priežiūros ir pan.) apibendrinti7.11-2 pav.7.11-1. pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinės apsaugos zonojeesantys ir planuojami branduolinės energetikos objektai.

7.11-1 paveiksle pavaizduoti branduolinės energetikos objektai:Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4511 – 158 statinys (numatomas bitumuotų radioaktyviųjų atliekų kapinynas) ir naujalaikinoji sukietintų radioaktyviųjų atliekų saugykla (158/2 statinys); 2 – Ignalinos AEreaktorių blokai; 3A, 3B – planuojamos naujos AE alternatyvios aikštelės; 4 – esamaPBK saugykla; 5 – nauja LPBKS; 6 – naujas KATSK; 7 – Landfill kapinyno laidojimomoduliai; 8 – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas; 9– Landfill kapinyno buferinė saugyklaLandfill kapinyno buferinė saugykaIgnalinos AENauja AEEsanti PBKSEksploatavimasEksploatavimo nutraukimasAktyvi institucinė priežiūraPasyvi institucinė priežiūraNauja LPBKSNaujas KAASKCementuotų RA saugyklaLabai mažo aktyvumo RA laidojimomoduliai (Landfill kapinynas)158 stat. (bitumuotų RA kapinynas)Mažo ir vidutinio akrtyvumo RApaviršinis kapinynas2000 2050 2100 2150 2200 2250 2300 2350M E T A I7.11-2 pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinės apsaugos zonojeesančių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų veiklos pagrindiniaietapai.Planuojama, kad pirmas reaktoriau blokas bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau nei 2015m. Taigi, bendras radiologinis poveikis dėl naujosios AE ir esamų bei planuojamųIgnalinos AE įrenginių, esančių IAE pramoninėje aikštelėje, yra apskaičiuotas 2015-iesiems. Naujosios AE eksploatacijos metu Ignalinos AE BEO radiologinis poveikis dėlsaugomose radioaktyviose atliekose bei PBK esančių radionuklidų radioaktyvausskilimo, tiktai mažės.Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ esančių BEOPagal monitoringo ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktus duomenis, šiuo metudėl radioaktyviųjų išmetimų į aplinką iš Ignalinos AE gaunamos dozės, sąlygotos SAZesančių BEO apibendrintos 7.11-3 paveiksle. Galima daryti išvadą, kad dozės, sąlygotosfaktinių išmetimų iš IAE aikštelės, yra daug mažesnės už apribotąją dozę (0,2 mSv permetus (HN 87:2002)). Nuo 1995 m. išmetimų į vandenį sąlygojama dozė palaipsniuimažėja. Dozė dėl išmetimų į orą bendru atveju yra žymiai mažesnė. Dozės padidėjimas2004 m. buvo sąlygotas I-131 išmetimo iš IAE skystųjų atliekų apdorojimo įrenginio(pastatas 150)).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4527.11-3. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenįsąlygojama kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė 1992–2007 m.laikotarpiu (IAE, PTOot-0545-15).Eksploatuoti IAE planuojama iki 2009 metų pabaigos. Konservatyviam IAEeksploatacijos (iki 2010 m.) išmetimų poveikiui prognozuoti pasirinktos paskutiniųmetų (1999–2007 m.) didžiausios dozės. Priimta, kad kritinės gyventojų grupės nariometinė efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į orą, yra 1,9Е-03 mSv(2004 m. apšvitos dozė), o efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai įvandenį bus 4,19Е-03 mSv (2002 m. apšvitos dozė).IAE SAZ esančių BEO poveikio prognozė taip pat apima būsimų radioaktyviųjųišmetimų sąlygotą poveikį vykdant tokią naujai planuojamą veiklą:• galutinai sustabdant IAE 1-ojo bloko reaktorių, iškraunant kurą, vykdantįrenginių dezaktyvaciją ir pan. pagal taip vadinamą IAE eksploatacijosnutraukimo projektą U1DP0. U1DP0 veiklą planuojama įgyvendinti 2005-2012m.;• toliau eksploatuojant naują cementavimo įrenginį, skirtą skystų radioaktyviųjųatliekų sukietinimui ir laikinąją saugyklą, skirtą sukietintų atliekų saugojimui.Cementavimo įrenginys bus eksploatuojamas apie 14 metų. Projektinėlaikinosios saugyklos eksploatacijos trukmė yra apie 60 m.IAE SAZ esančių BEO prognozuojama radioaktyviųjų išmetimų sąlygojama gyventojųapšvita apibendrinta 7.11-4. paveiksle. Kaip matyti, prognozuojama metinė apšvitosdozė yra maža. Didžiausią dozės vertę (9,69Е-03 mSv per metus) daugiausiai lemia2009 m. planuojama 1-ojo energobloko įrenginių dezaktyvacija ir priimta prielaida, kadIAE eksploatacija taip pat sąlygoja konservatyviai įvertintą dozę (6,09Е-03 mSv).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4537.11-4. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenįsąlygojamos kritinės gyventojų grupės nario metinės efektinės dozės prognozė7.11-4 paveiksle pateikta prognozuojama apšvita neįvertina poveikio aplinkai dėlpanašios įrenginių dezaktyvacijos 2-jame energobloke. Šiai veiklai bus rengiamasatskiras, taip vadinamas U2DP0 projektas. Radioaktyviųjų išmetimų sąlygoto poveikioįvertinimo šiuo metu nėra, todėl galimas tik apytikslis vertinimas. Planuojama, kad kuroiškrovimas iš 2-ojo energobloko, jau esant veikiančiai LPBKS, bus užbaigtas per keletąmetų po galutinio reaktoriaus sustabdymo. Lyginant su pirmuoju energobloku, antrojoenergobloko įrenginių deaktyvavimas galės būti pradėtas praėjus mažiau laiko pogalutinio reaktoriaus sustabdymo. Todėl išmetamų radionuklidų (trumpaamžių Mn-54,Fe-55, Co-58, Co-60, Cs-134 ir pan.) aktyvumas bus didesnis ir tai sąlygos didesnįpoveikį, nei panaši U1DP0 veikla. Priimama, kad 2-ojo energobloko įrenginiųdezaktyvacija gali sąlygoti apie dvigubai didesnę kritinės gyventojų grupės nario metinęapšvitą (atskirais metais iki 8,0E-03 mSv). Apibendrinant, galima prognozuoti, kad po2015 metų IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų sąlygota kritinės gyventojųgrupės nario metinė efektinė dozė bus mažesnė nei 1Е-03 mSv.Detalesnių radioaktyviųjų išmetimų poveikio aplinkai prognozių tolimesniems IAEeksploatacijos nutraukimo etapams šiuo metu nėra. Kaip numato IAE eksploatavimonutraukimo PAV programa, kiekvienas vėlesnis poveikio aplinkai vertinimas turėsatsižvelgti į ankstesnių studijų rezultatus.Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ naujai planuojamų BEORemiantis KATSK poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAVA KATSK)konservatyviai įvertinta metinės gyventojų grupės nario efektinė dozė sąlygotaradioaktyviųjų išmetimų vykdant atliekų išėmimo ir apdorojimo etapo darbus yra7,79Е-03 mSv. Užbaigus radioaktyviųjų atliekų išėmimą iš IAE esamų saugyklų,radioaktyviųjų išmetimų į aplinką kiekis ir gyventojų apšvita sumažės.LPBKS saugos analizės ataskaitoje, konservatyviai apskaičiuota kritinės gyventojųgrupės nario metinė efektinė dozė dėl radionuklidų išmetimų į orą neviršija 4,15Е-04mSv. Planuojama, kad visas panaudotas branduolinis kuras iki 2016 m. bus patalpintas įhermetiškus saugojimo konteinerius ir bus izoliuotas nuo aplinkos. Vėliau šiosplanuojamos ūkinės veiklos sąlygoti radioaktyvieji išmetimai galimi tik atsiradus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 454būtinybei perkrauti kurą LPBKS kuro inspektavimo karštojoje kameroje (KIKK). Mažaitikėtinu PBK perkrovimo atveju, galima papildoma apšvita iki 1,67Е-04 mSv.Tikimybė, kad PBK saugojimo laikotarpiu konteineriai gali prarasti sandarumą ir todėlkurą reikės perkrauti į kitą konteinerį, yra labai maža. Konteineris bus suprojektuotaskaip suvirinta dviejų barjerų sistema, užtikrinanti mažiausiai 50 metų saugiąeksploataciją. Todėl KIKK eksploatacijos nereikėtų laikyti normaliai planuojama veikla.Landfill kapinyno laidojimo moduliuose bus laidojamos tik kietos arba sukietintosradioaktyviosios atliekos. Prieš tai šios radioaktyviosios atliekos bus laikinai saugomosLandfill kapinyno buferinėje saugykloje. Kapinyne nebus radioaktyviųjų atliekųapdorojimo įrenginių – atliekos į kapinyną bus atvežamos galutinai apdorotos,supakuotos ir paruoštos laidoti. Radioaktyviųjų atliekų pakuotės privalės tenkintipriimtinumo laidoti Landfill kapinyne kriterijus. Numatoma, kad normaliaieksploatuojant kapinyną, radionuklidai į atmosferą aerozoline ar dujine forma nepateks.Kapinyno laidojimo moduliuose užpildymo metu veiks laikina rūsių drenažo sistema,radionuklidų išmetimų į aplinką taip pat nebus. Landfill kapinyno poveikio aplinkaivertinimas yra rengimo stadijoje. Pagal preliminarius vertinimus, kritinės gyventojųgrupės nario metinę efektinę dozę dėl radioaktyviųjų išmetimų iš Landfill kapinynobuferinės saugyklos siekų apie 2,54E-06 mSv, o dėl radioaktyviųjų išmetimų iš Landfilllaidojimo modulių neviršytų 6,00Е-07 mSv.Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršinio kapinyno PAV ataskaitoje(RATA, 2007) pateikti kritinės gyventojų grupės nario, t.y. vietinio gyventojo –ūkininko, maksimalių apšvitos dozių, kurias sąlygoja paviršinis mažo ir vidutinioaktyvumo radioaktyvių atliekų kapinynas, įvertinimai. Maksimali įvertinta bendrosiosapšvitos dozės vertė sudarytų apie 0,009 mSv per metus užteršto vandens iš Drūkšiųežero vartojimo bei ežere sugautos žuvies valgymo atveju arba 0,0015 mSv per metusužteršto vandens iš gręžinio, įrengto 150 m atstumu nuo paviršinio kapinyno, vartojimoatveju. Maksimalios bendrosios apšvitos vertės pasirodymo tikimasi praėjus maždaug 9000 metų po kapinyno uždarymo, tačiau šioje naujos AE PAV ataskaitojekonservatyviai priimta, kad maksimali dozė 0,009 mSv per metus bus 2015 metais.Kritinės gyventojų grupės nario didžiausios metinės efektinės dozės, sąlygotosradioaktyviųjų išmetimų (į orą ir vandenį) iš IAZ SAZ esamų ir planuojamų BEO,prognozė apibendrinta 7.11-1 lentelėje.7.11-1 lent. Radioaktyviųjų išmetimų poveikio prognozė (2015-iesiems).BEOEsamos Ignalinos AE BEOKATSKLPBKSKIKK (PBK perkrovimo metu LPBKS)Landfill kapinyno buferinė saugyklaLandfill kapinyno laidojimo moduliaiPaviršinis mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyvių atliekų kapinynasNaujoji AEIŠ VISORadioaktyviųjų išmetimų sąlygota dozė,mSv/metus1,00E-037,79E-034,15E-041,67E-042,54E-065,60E-079,00E-033,30E-025,14E-02Kaip matyti iš 7.11-1 lentelės, didžiausią indėlį 2015 metais į radioaktyviųjų išmetimųsąlygotą dozę įneša naujosios AE išmetimai.

Tiesioginės spinduliuotės poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 455IAE pramoninėje aikštelėje ir jos aplinkoje vykdomi radiacinių laukų monitoringorezultatai rodo, kad jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios padidėjimas yrastebimas lokaliai ir tik arti kai kurių radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo įrenginių.Planuojamoje KAASK ir LPBKS aikštelėse, kurios yra apytikriai 1,5 km atstumu nuoIgnalinos reaktorių blokų, esamų sausojo tipo PBK saugyklų ir kitų BEO, atliktimatavimai rodo, kad gama spinduliuotės fonas šių aikštelių aplinkoje neišsiskiria išgama spinduliuotės fono, matuojamo už IAE esamos SAZ ribų. Vidutinė dozės galiosreikšmė atitinka IAE regiono dozės galios vidurkį.Tai reiškia, jog įtaka, sąlygojama tiesioginės apšvitos iš esamų Ignalinos AE BEO,nesukuria ypatingo poveikio didesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Taigi, manoma,kad esamose SAZ ribose (3 km) radiologinis tiesioginės spinduliuotės sąlygojamaspoveikis visuomenei yra nereikšmingas ir toliau nenagrinėjamas.Radiologinio poveikio išvadosPriklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir bendro NAE blokų skaičiaus, metinėskritinės gyventojų grupės narių dozės, sąlygotos radionuklidų išmetimų į aplinką (į orąbei vandenį), svyruoja nuo 4,19 iki 33,01 µSv (nuo 0,004 iki 0,033 mSv). Esamos SAZribose radiologinis poveikis dėl tiesioginės apšvitos yra nereikšmingas.Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metinė efektyvikritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojama radionuklidų išmetimų į aplinką išnaujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE BEO, esančių dabartinės SAZ (3 kmspindulio) ribose, bus mažesnė negu 0,0514 mSv. Nustatyta apribotoji dozėgyventojams yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinė dozė 2015-aisiais normaliosBEO, esančių SAZ, eksploatacijos metu bus apie 4 kartus mažesnė nei apribotoji dozė.7.11.2 Poveikio Drūkšių ežerui apibendrinimas7.11.2.1 NAE aušinimo vandens poveikisIš naujosios AE į Drūkšių ežerą išleidžiamas aušinamo vandens kiekis priklauso ne tiknuo pagaminamos elektros energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos.Tiesioginėje aušinimo sistemoje visa šiluma išleidžiama į ežerą, tuo tarpu aušinimobokštų atveju tik maža šilumos dalis patenka į ežerą, o didžioji dalis išsisklaido ore.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 456Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 160 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Tačiau, taikant dabartinis ežero sušildymo kriterijus (t.y. leistinas 20 % ežero paviršiausploto sušildymas virš 28 laipsnių), maksimali leistina šiluminė apkrova ežerui vasarosmėnesiais bus maždaug 1390 MW išleista . Dėl šios priežasties karščiausiais vasarosmėnesiais šiluminė ežero apkrova turėtų būti sumažinta. 3160 MW išleista šiluminėsapkrovos sumažinimas per pusę, karščiausiu laikotarpiu leistų palaikyti ežerotemperatūras, neviršijančias dabartinio kriterijaus, gal tik keletą dienų. Dabartiniskriterijus yra gana nelankstus, o remiantis modeliavimo rezultatais matyti, kad netnedideli kriterijaus pakeitimai santykinai leistų labai lanksčias šilumines apkrovas.Dabartinio kriterijaus nedideli viršyjimai ekologiniu požiūriu yra nieko nelemiantys.Todėl eksploatuojant NAE ir naudojant atitinkamas monitoringo priemones, būtųtikslinga, kad temperatūrinis ežero sušildymo kriterijus naujai AE būtų taikomaslanksčiau nei dabartinis.Jei šiluminė apkrova bus nereikšminga (aušinimas vyks tik aušinimo bokštuose), ežerotemperatūra sugrįš prie gamtinio lygio, ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygasrūšims, mėgstančioms vėsų vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo ikibūklės, buvusios prieš IAE eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvuseutrofikacijos procesas tęsis, šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažasdeguonies kiekis laikotarpiu, kai ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taškonedidelis ežero šildymas gali net būti naudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėtiskirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai geriausias pasirinkimas, kai galvojama apieežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies neigiamo poveikio dėl deguoniessumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumilaikoma šildoma sritis. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasi nelabaismarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniui pasiskirstytiefektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumos apykaitos į orą, irvandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiauapribota ir seklesnė, ir tai maišo šiltam išleidžiamam vandeniui susimaišyti su vėsesniuežero vandeniu, todėl sumažėja paviršinė sritis, kur vyksta vėsinimas oru. Taigi, dėlpietinio išleidimo kanalo atsirastų žymesni sušilimo ir eutrofikacijos poveikiai pietineiežero daliai, nei pasirinkus kitas išleidimo kanalo galimybes.Išleidimo kanalo padalinimas į dvi vietas nėra žymiai geresnis sprendimas, nei dabartinėišleidimo galimybė, lyginant vidutinį sušildomų sričių dydį.Gilaus aušinimo vandens paėmimo galimybės modeliavimo metu šalto vandenssaugykla gilesnėje ežero vietoje sumažėjo pačioje modeliavimo pradžioje, po ko iš giliaipaimamo vandens temperatūra nesiskyrė nuo temperatūros dabartinės paėmimoalternatyvos sąlygomis. Be to, gilaus paėmimo alternatyvos atveju po ežerotemperatūrinio gradiento pažeidimo padidėja šiltesnio vandens susimaišymasgilesniuose sluoksniuose, ir taip padidėja bendras šilumos kiekis ežere. Rezultate gilauspaėmimo alternatyvos atveju paviršiaus temperatūra pakiltų visame ežere šiltuojulaikotarpiu, lyginant su dabartine paėmimo alternatyvos.Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėlgaravimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 457orą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimometodo pasirinkimo.Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiaunormos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikominedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristųžemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris irežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiaiežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju.Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledobūklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminėsapkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovųpagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi.7.11.2.2 Naujosios AE nuotekų poveikiaiBiogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE sudarys tik 4-8 % visos biogeniniųmedžiagų apkrovos, išleidžiamos iš Visagino naujojo nuotekų valymo įrenginio. Taigi,biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE yra maža, lyginant su visa apkrovaDrūkšių ežerui, patenkančia iš kitų šaltinių (tokių, kaip Visagino buitinės nuotekos irgamtiniai nuotėkiai). Taigi, naujosios AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijailaikomas nereikšmingu, ir jo negalima atskirti nuo bendro eutrofikacijos vystimosiežere.Nuotekos, susidarančios dėl apdorojimo ir techninių procesų, bus apdorojamos,priklausomai nuo nuotekų kokybės, mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmispriemonėmis, remiantis taisyklėmis ir įstatymais. Nuotekos susidarančios techniniovandens gamybos proceso metu, bus neutralizuotos. Bus pašalinti galimi naftosproduktų likučiai. Skystos atliekos iš kontroliuojamos zonos bus apdorojamos skystųradioaktyviųjų atliekų apdorojimo komplekse. Apskaičiuota, kad apdorotų nuotekųpoveikis ežerui bus minimalus ir priimtinas. Tačiau šis poveikis bus stebimas, ir jeiatsiras nepriimtinų pasekmių, nuotekų apdorojimas bus patobulintas.7.11.2.3 GamtovaizdisDrūkšių ežero baseino gamtovaizdis pasikeitė dėl IAE, Visagino miesto ir susijusiosinfrastruktūros statybos bei eksploatacijos.Naujosios AE statyba šalia IAE nepadarys didesnio poveikio gamtovaizdžio nykimui irnepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų santykio. Todėl poveikis Drūkšių ežerogamtovaizdžiui ir jo apylinkėms nebus žymus.7.11.2.4 Kultūrinis paveldasNesitikima jokio poveikio kultūros paveldui ar objektams, susijusiems su Drūkšių ežeru.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4587.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS7.12.1 Bendroji dalisŠioje PAV ataskaitoje buvo įvertintos šios naujos atominės elektrinės Lietuvojeįgyvendinimo alternatyvos :• Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos (visi reaktoriai yra III arba III+kartos):o suslėgto vandens reaktorius (PWR);o verdančio vandens reaktorius (BWR);o suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (HWR).• Galios alternatyvos:o Energijos gamyba daugiausiai iki 3400 MW e .• Vietos alternatyvos:o aikštelė Nr. 1 – IAE rytinėje pusėje;o aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje.• Aušinimo alternatyvos:o Tiesioginis aušinimas:• Skirtingos paėmimo ir išleidimo kanalų vietų alternatyvos:o Netiesioginis aušinimas:• šiuo metu naudojamas paėmimas;• giluminis paėmimas;• vakarinis paėmimas;• šiuo metu naudojamas išleidimas;• pietinis išleidimas.• šlapio aušinimo bokštai;• sauso aušinimo metodai;• mišrūs aušinimo bokštaiŠių alternatyvų poveikio aplinkai skirtumai yra trumpai apibendrinti tolesniuoseskyriuose.7.12.2 Alternatyvų palyginimas7.12.2.1 Palyginimo lentelės7.12-1 ir 7.12-2 lent. yra apibendrintas svarbiausias poveikis aplinkai, atsižvelgiant įskirtingas alternatyvas, kurios buvo įvertintos. Po to einančiuose skyriuose yraaptariamos ir lyginamos skirtingos aikštelių bei techninės alternatyvos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4597.12-1 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai statybos metu suvestinė.STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysAtominės Šiek tiek išaugselektrinės statyba nuotekųsąlygojamaapkrova, betrekonstruotųnuotekų valymoįrenginiųpajėgumai yrapakankami.Klimatas ir orokokybėLaikinas vietinisdulkių poveikis.Dulkių susidarymasneturės reikšmingopoveikio oro kokybeiuž statybosaikštelės.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisDideli žemėskasimo darbai,tačiau žemė jaubuvo stipriaipaveikta žmoniųveiklos abejoseaikštelėse.Jokio neigiamopoveikiogruntiniamvandeniui.Biologinė įvairovėGalimas reikšmingasneigiamas poveikis ūdrų(Lutra lutra) ir nendrinių lingių(Circus aeruginosus)populiacijoms (Natura 2000 –zonos skiriamosiomsvertingoms rūšims, ūdra yraįtraukta į ES Arealųdirektyvos IV priedą), jeigubus pasirinkta 2 aikštelė, galibūti sumažintas iki priimtinolygio.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis nendriniųlingių (Circus aeruginosus) iršvygždų (Porzana porzana )populiacijoms (Natura 2000zonos skiriamosiomsvertingoms rūšims), jeigu buspasirinkta 1 aikštelė, gali būtisumažintas iki priimtino lygio.Gamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasNežymusgamtovaizdžiopokytis. Jokiųreikšmingųskirtumų tarpalternatyviųaikštelių nėra.Jokių pokyčiųžemėnaudosapribojimų sferojenėra nei vienojeaikštelėje.Socialinė -ekonominėaplinkaVisuomenėssveikataReikšmingas Garsai iš statybųteigiamas poveikis aikštelės neviršysregiono55 decibelųekonomikai ir apytiksliai 850visuomenei tiek metrų atstumuLietuvoje, tiek nuo statybųLatvijoje: vietos centro.- Reikšmingas Triukšmaspoveikis neviršys leistinoužimtumui. lygio.- Padidėjęsilgalaikioapgyvendinimoir paslaugųporeikis.AE statybaireikalingųdarbuotojų išužsienio imigracija,įvairiapusis poveikisvietinei visuomenei.Kitas neigiamas poveikisabiejose aikštelėse nėrareikšmingas biologineiįvairovei arba jis gali būtisumažintas iki priimtino lygio.SusijusiosinfrastruktūrosstatybaPoveikio nėra.Laikinas vietinisdulkių poveikis,nereikšmingasNaujųprivažiavimo keliųir kitos reikalingosinfrastruktūrosstatyba daryspoveikį gruntuiReikšmingo poveikio nėra.Reikšmingopoveikio nėra,nes naujųperdavimo linijųmaršrutai irelektros stulpaiReikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiTriukšmasneviršys leistinolygio.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 460STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysKlimatas ir orokokybėGruntinisvanduo,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėGamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasSocialinė -ekonominėaplinkaVisuomenėssveikataatliekantreikalingus žemėsdarbus.nėra būtini.Latvijoje.ReikalingųaušinimokonstrukcijųstatybaNaujo imtuvostatymasaikštelėje Nr. 2gali sukeltilaikiną vandensdrumstumąartimojeaplinkoje.Jeigu naujasišleidimas busreikalingasabiejų aikšteliųalternatyvųatveju, statybagali sukeltilaikiną vandensdrumstumą.Poveikio nėra.Reikšmingopoveikio nėra.Galimas reikšmingas Reikšmingoneigiamas poveikis ūdrų poveikio nėra.(Lutra lutra ) ir nendrinių lingių(Circus aeruginosus )populiacijoms (Natura 2000 –zonos skiriamosiosvertingoms rūšims, ūdra yraįtraukta į ES Arealųdirektyvos IV priedą), jei buspasirinkta antroji aikštelė, galibūti sumažintas iki priimtinolygio.Reikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.Triukšmasneviršys leistinolygio.Neapdorotasvanduo irnuotekosTransportavimasir eismasReikšmingųpoveikių nėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Gruntinio vandenskiekispakankamas.Nauji svarbūsįrenginiai arvamzdynai nėrabūtini.Poveikio nėra.Eismas keliuose Poveikio nėra.padidins išmetas įorą naujos AEstatymo metu. EismoPoveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra.Galimas neigiamas poveikisraudonpilvėms kūmutėms(Bombina bombina ) irskiauterėtiesiems tritonamsPoveikio nėra.Padidėjusio eismovietinis/regioninispoveikis.Eismo keliamastriukšmasneviršys 55decibelų 80-100

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 461STATYBOSETAPASPaviršiniaivandenysKlimatas ir orokokybėsąlygojamos išmetosstatybos metu buvoįvertintos irnustatyta, kadilgalaikio reikšmingopoveikio vietos orokokybei nėra.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovė(Triturus cristatus ) turi būtisumažintas, pasirinkusaikštelę Nr. 2. Jeigu buspasirinkta aikštelė Nr. 1,būtinos poveikio sumažinimopriemonės raudonpilvėmskūmutėms. Šios rūšys yragriežtai saugomos ES lygiu(įtrauktos į ES Arealųdirektyvos IV priedą).Gamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasSocialinė -ekonominėaplinkaVisuomenėssveikatam atstumu nuomagistralėscentro. Triukšmasneviršys leistinolygio.Galimastransporto avarijųskaičiauspadidėjimas dėldidesnio eismointensyvumo.Nėra tikimasijokio reikšmingopoveikio dėleismosąlygojamųišmetų.7.12-2 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai eksploatavimo metu suvestinė.EKSPLOATAVIMOETAPASNaujos atominėselektrinėseksploatavimasVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisDrūkšių ežeras Reikšmingo Reikšmingonaudojamasaušinimui ir kaippoveikio nėra. poveikionėra.neapdoroto vandensšaltinis.Biologinė įvairovėIšleidžiamas aušinimo vanduogali paveikti biologinę įvairovę.Kraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasElektrinė busmatoma tik iš keliųežero pakrantėsvietų. Nežymusgamtovaizdžiopokytis, jokioreikšmingo skirtumotarp aikštelėsalternatyvų.Socialinėekonominė aplinkaUžimtumas apytiksliai500 žmonių.Reikšmingasteigiamas poveikisregioninei ekonomikaiir visuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.VisuomenėssveikataReikšmingopoveikio nėra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 462EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominė aplinkaVisuomenėssveikataRadioaktyviųjųmedžiagųišmetimaiAušinimo vanduoir nuotekosReikšmingopoveikio nėra.Šiluminis krūvis,tenkantis Drūkšiųežerui, jeigunaudojamastiesioginisaušinimas. Ežerasekologiniu požiūriugali netoleruotipastebimai didesniošiluminio krūvionegu IAEsukeliamojo.Reikšmingo Poveikiopoveikio nėra. nėra.Išmetimaisudaro tikdidžiausiųleidžiamųverčių dalį.Poveikionėra.Poveikionėra.Esama sanitarinėsapsaugos zonanebus plečiama,nėra tikimasipokyčiųžemėnaudosapribojimų arnorminių aktųsferoje aplinkinėseteritorijose abiejoseaikštelėse.Poveikio nėra. Nesusijęs Poveikio nėra. Reikšmingopoveikio nėra.Ženkliųradioaktyviųjųišmetų baimė galikelti nerimą irpaveikti saugumojausmą, jokiųdidesnių pokyčiųesamai situacijainėra.Galimo reikšmingo neigiamo Reikšmingopoveikio Drūkšių ežero Natura poveikio nėra.2000 –zonos skiriamosiomsvertingoms rūšims bei kitomsbiologinės įvairovės vertybėmsnegali būti išvengta, jei šiluminėapkrova, viršijanti 3160MW išmesta. , pateks į ežerą.Teigiamas poveikis ypačpaukščių faunos biologineiįvairovei, kadangi ežero dalysApledėjimo sąlygų Reikšmingopasikeitimas gali poveikio nėra.paveikti žvejybosgalimybes tam tikrosevietose.Žvejyba galima, jokiopoveikio bendramsugavimui. Rūšinėsudėtis gali pasikeisti,jei didelis aušinimovandens kiekis bus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 463EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominė aplinkaVisuomenėssveikataToleruotina šiluminėežero apkrova 3160MW išmesta.Naujas giluminisimtuvas neatneštųpastebimos naudos.Naujas vakarinisimtuvas aikštelėjeNr. 2 atneštųnežymios naudos.pastoviai žiemos metu būtųneužšalusios.išleidžiamas į Drūkšiųežerą.Reikšmino poveikionėra.Naujas pietinisišleistuvas sąlygosdidesnį pietinės irrytinės Drūkšiųežero dalių įšilimą irten paspartinseutrofikacija.Padalintasišleistuvasneatneštų žymiosnaudos.Vandens kiekis buspakankamas visųaušinimo sprendimųatvejais.Maksimali 3400 MWelektros energijosgamybos galia yragalima derinanttiesioginį aušinimąsu aušinimobokštais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 464EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominė aplinkaVisuomenėssveikataApdorotas techninisvanduo, turintisdruskų, busišleidžiamas įDrūkšių ežerą, betjokio reikšmingopoveikio nesitikima.Triukšmas Poveikio nėra. Poveikionėra.Radioaktyviųjųatliekų tvarkymasir laidojimasKitos atliekos irchemikalaiEismas irtransportavimasPoveikio nėra.Poveikio nėra.Poveikio nėra.Poveikionėra.Poveikionėra.Poveikionėra.Poveikionėratinkamaitvarkant irlaidojant.Busvykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikionėratinkamaitvarkant irlaidojant.Reikšmingo Poveikiopoveikio nėra. nėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Reikšmingo poveikionėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėratinkamai tvarkant irlaidojant.Bus vykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėratinkamai tvarkant irlaidojant.Galimas neigiamas poveikisraudonpilvėmskūmutėms(Bombina bombina)ir skiauterėtiesiemstritonams(Triturus cristatus) turibūti sušvelnintas, jeigupasirinkta antroji aikštelė. Jeibus pasirinkta aikštelė Nr. 1,poveikio sušvelninimoPoveikio nėra.Padidėjusio eismoregioninis/vietinispoveikis.Reikšmingopoveikio nėra.Bus vykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikio nėratinkamai tvarkantir laidojant.Eismo keliamastriukšmas neviršys55 decibelų 80-100 m atstumunuo magistralėscentro. Triukšmasneviršys leistinolygio.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 465EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominė aplinkaVisuomenėssveikatapriemonės yra būtinosraudonpilvėms kūmutėms. Šiosrūšys yra griežtai saugomos ESlygiu (įtrauktos į ES Arealųdirektyvos IV priedą).Nesitikimareikšmingopoveikio dėl eismosąlygojamųišmetų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4667.12.2.2 Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvosNaujajai AE Lietuvoje pasirinktas reaktoriaus tipas arba tipai turi būti saugūs, turinaudoti patvirtintas technologijas ir neatsilikti nuo naujausių branduolinės technologijospasiekimų. Pasirinktas reaktoriaus tipas turi atitikti saugos ir kitus Lietuvos norminiųaktų ir standartų bei tarptautinių standartų reikalavimus.Saugos reikalavimai, nustatyti suslėgto vandens reaktoriams (PWR), verdančio vandensreaktoriams (BWR) ir suslėgto sunkiojo vandens reaktoriams (HWR), jų saugos lygis,poveikiai aplinkai ir socialinei – ekonominei aplinkai vieni nuo kitų žymiai nesiskiria.Taip pat nėra didelių skirtumų šviežio kuro vežimo, saugojimo ir tvarkymo, galutinioradioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo srityse. Suslėgto sunkiojo vandensreaktorius (CANDU) reikalauja žymiai didesnio kuro kiekio ir tuo būdu jame susidarodidesnis panaudoto branduolinio kuro (PBK) kiekis. Šiam reaktoriui taip pat reikalingassunkusis vanduo, kuris turėtų būti importuojamas. Suslėgto vandens reaktorius mažaiskiekiais į aplinką išskiria borą.7.12.2.3 Elektros energijos gamybos galios alternatyvosMažiausias reaktorius, įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimą, yra 600 MW e galios, odidžiausias - 1 700 MW e galios. Maksimali 3 400 MW e elektros energijos gamybosgalia buvo nustatyta remiantis ateities elektros energijos poreikio scenarijais irapribojimais, kuriuos nustatė esamos aikštelės ir infrastruktūra. Tikslus statomos NAEdydis ir galia priklauso nuo pasirinkto reaktoriaus tipo ir tiekėjo bei nuo, pavyzdžiui,esamų aikštelių techninių ir aplinkos apribojimų.Planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos gamybos galios poveikiai,priklausantys nuo pasirinkto reaktoriaus, reaktorių skaičiaus ir aušinimo sprendimų,kaip vienintelės apkrovos, tenkančios aplinkai, kuri praktikoje keičiasi tiesiogiaiproporcingai elektros energijos gamybos galiai, yra reikalingas aušinimo vandenskiekis. Kadangi yra nustatyta viršutinė riba pašildyto aušinimo vandens kiekiui, kurįDrūkšių ežeras gali ekologiniu požiūriu toleruoti (kaip aptarta 7.1 skyriuje), būtinarealizuoti kitus aušinimo sprendimus, derinant su tiesioginiu aušinimu, panaudojantDrūkšių ežerą.Elektros energijos galia ir tuo būdu NAE dydis įtakoja transportuojamų ir NAE statybosbei eksploatacijos metu naudojamų medžiagų bei susidariusių atliekų kiekį, darbininkųskaičių, taigi ir eismo apimtį ir socialinį ekonominį projekto poveikį. NAE elektrosenergijos galios dydis nesąlygos ženklaus poveikio elektros perdavimo linijoms,kadangi esamos aukštos įtampos laidų atramos buvo suprojektuotos net keturiemsRBMK reaktorių blokams. NAE galios dydis neturės ženklios įtakos ir kitai reikalingaiinfrastruktūrai.NAE galios dydis įtakoja radioaktyviųjų išmetimų kiekį normalios eksploatacijos metu,bet šis poveikis gali būti laikomas nereikšmingu, nes sukeltos dozės bus žymiaimažesnės negu nustatyta apribotoji dozė netgi didžiausios NAE elektros energijos galiosatveju.7.12.2.4 Vietos alternatyvosYra dvi naujos AE vietos alternatyvos. Aikštelė Nr. 1 yra esamos IAE rytinėje pusėje,aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje. Abi aikštelės ribojasi su IAE aikštele. NaujosAE galimybių studijoje, kuri buvo parengta prieš pradedant naujos AE PAV procedūrą,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 467buvo nustatyta, kad esami aikštelių plotai yra pakankami naujos AE reaktorių blokamsbei elektrinės eksploatacijai reikalingiems kompleksams.Šiame poskyryje yra pateiktas alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas beipoveikių aplinkai palyginimas, kuriuos gali sąlygoti alternatyvios aikštelių vietos.Alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimasŠioje naujos AE PAV ataskaitoje nagrinėjamas galimas NAE poveikis aplinkai, tačiauanalizė, kaip galimų statybos aikštelių aplinka (geologinės bei seisminės sąlygos,meteorologinės ypatybės, žmogaus veikla ir kt.) gali daryti įtaką NAE projektiniamssprendimams bei saugai, nėra PAV sudedamoji dalis. Dėl šios priežasties yra inicijuotasatskiras projektas „Potencialių naujosios AE statybos aikštelių įvertinimas“, kuriotikslas – vadovaujantis TATENA saugos reikalavimais NS-R-3 „Site evaluation fornuclear installations“ įvertinti potencialių aikštelių tinkamumą naujos AE statybai.Atliekant tokį vertinimą bus parengtas statybos sklypo aprašymas bei nustatytosprojektavimo darbams svarbių parametrų vertės (gruntų savybės, seismingumas, ribinėsaplinkos temperatūros ir pan.).Galimi išoriniai įvykiai, kurie dėl jų galimos įtakos NAE saugai ir projektiniamssprendimams privalo būti išnagrinėti atliekant potencialių statybos aikštelių tinkamumovertinimą, yra šie:• seisminiai faktoriai;• geotechninės sąlygos;• meteorologinės sąlygos;• vietovės užtvindymo tikimybė;• žmogaus sukelti išoriniai įvykiai.Šių veiksnių vertinimas iš esmės atliekamas vadovaujantis tam skirtais TATENAsaugos vadovais, kuriuose pateikti nurodymai dėl taikytinų vertinimo metodikų,išeitinių duomenų patikimumo, nagrinėtinų klausimų rato bei kita aktuali informacija.Be jau paminėtų tyrimų planuojama atlikti ir naujos AE galimų aikštelių ekogeologinįtyrimą (aplinkosauginį auditą). Šio tyrimo tikslas yra nustatyti anksčiau aikštelėjevykdytos veiklos pasekmes, t.y. grunto užterštumą, požeminius kliuvinius ir pan. Tokiotyrimo rezultatai yra svarbūs nustatant aikštelės vertę bei planuojant projekto rizikosvaldymo veiksmus.Šioje PAV ataskaitoje pateikto palyginimo tikslas – pagal šiuo metu turimus duomenisidentifikuoti pagrindines alternatyvių aikštelių aplinkos teigiamas ir neigiamas savybesir palyginti poveikius aplinkai. Techninės priemonės, kurių pagalba būtų galimaeliminuoti neigiamas aplinkos savybes, bei kaip aikštelių aplinkos savybės gali įtakotinaujos AE saugą, šioje PAV ataskaitoje nėra nagrinėjamos. Šie klausimai išsamiai busišnagrinėti naujos AE techniniame projekte bei saugos analizės ataskaitoje. Alternatyviųaikštelių sąlygos palygintos skirstant jas į sąlygines klases pagal kiekvieną analizuojamąparametrą (0 – nepriimtina, 1 – vidutiniškai ir 2 – priimtina). Apibendrinti alternatyviųnaujosios AE aikštelių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygų palyginimai pateikti 7.12-3 lentelėje.

7.12-3 lent. Alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimasCharakteristika1.1. Inžinerinėsgeologinės sąlygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 468Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas1. Geologinės sąlygosPirmosios aikštelės paviršių dengia technogeninės nuogulos(supiltinis gruntas), kurias sudaro vidutinio plastiškumopriemolio, priesmėlio ir smėlio mišinys. Aikštelė išsamiai ištirtair gruntų savybės žinomos. Pastatų statybos vietose silpnibiogeniniai, limniniai ir supiltinai gruntai turės būti pašalinti. Posupiltinais gruntais 1–6 m. gylyje slūgso pakankamo tankumo irstiprumo viršutinio ir vidurinio pleistoceno glacigeninėsnuogulos (žiūr. 7.5 skyrių). Inžineriniu geologiniu požiūriudidelio takumo ir stiprumo gruntai suteikia stabilų pagrindąpastato pamatams.1.2. Geomorfologija Aikštelės reljefas buvo pakeistas ankstesnių statybos darbųmetu. Žemės paviršius buvo išlygintas su nedideliu nuolydžiu įšiaurės vakarus. Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygiosvyruoja tarp +143 ir 149 m.1.3. GeotechninėssąlygosAikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų.Gruntų geotechninės sąlygos yra tinkamos stabiliemspamatams.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Antrojoje aikštelėje po dirvožemio sluoksniu slūgsotechnogeninis gruntas, kurį sudaro vidutinio plastiškumomoreninis priemolis ir priesmėlis. Gruntų savybės ištirtos iki 20m. gylio. Kai kuriose aikštelės vietose technogeninio gruntosluoksnio storis siekia 10 metrų. Vietomis aikštelėjeglacigenines nuogulas dengia įvairus fliuvioglacialinis smėlis,kurio sluoksnio storis kinta nuo 0,5 iki 5 m. (žiūr. 7.5 skyrių).Pakankamo tankumo ir stiprumo viršutinio ir viduriniopleistoceno glacigeninės nuogulos, suteikiančios stabilųpagrindą pamatams, slūgso po technogeninėmis nuogulomis,kurios turės būti pašalintos.2 Aikštelėje yra keletas 3–6 m aukščio kalvelių. Žemės paviršiusbuvo pakeistas Ignalinos AE statybos darbų metu. Teritorijospaviršius turi nedidelį nuolydį (aukštis virš jūros lygio 153,1–152,2) į šiaurę. Kai kurios drėgnos aikštelės vietos yraužpelkėjusios.2 Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų,išskyrus užpelkėjimą mažuose plotuose. Gruntų geotechninėssąlygos yra tinkamos stabiliems pamatams.Išvada: Pagal turimą informaciją apie geologines, geomorfologines ir geotechninės sąlygas, aikštelės Nr. 1 sąlygos yra šiek tiek palankesnės2122. Hidrogeologinės sąlygos3) 2 – priimtina, 1 – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netaikomas esamam atvejui4) 2 – priimtina, 1 – – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netaikomas esamam atvejui

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 469CharakteristikaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas2.1. Gruntinis vanduo Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčiųir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemėspaviršiaus (ypač šiaurės rytinėje aikštelės dalyje), sausaislaikotarpiais nukrinta iki 4 m, kai kuriose vietose iki 9 m. Šisgruntinis vanduo yra morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo,kurio tėkmės yra mažo intensyvumo ir nesudaro ištisiniovandeningo sluoksnio. Statybos ir eksploatavimo laikotarpiubus reikalingas gruntinio vandens lygio žeminimas(žiūr. 7.3skyrių).2.2. Požeminis vanduo Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqIII-II)slūgso apie 25 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 3-5m, virš sluoksnio – apie 20 m storio molinga perdanga(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2.3. Pagrindiniaiiškrovos taškai2.4. Gruntinio vandenstekėjimo kryptis irgreitis2.5. Požeminiovandens mitybaAikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikraunašalia aikštelės esančiuose pažemėjimuose, grioviuose beiDrūkšių ežere.Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqIII-II)požeminis vanduo išsikrauna Drūkšių ežere.Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta į šiaurės rytus link Drūkšių ežero, vandens tėkmė(Darsi greitis) – 5.2 10 -6 cm/s.Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30mm/metai.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčių 1ir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemėspaviršiaus (beveik trečdalyje pelkėtos teritorijos šiaurėsvakarinėje aikštelės dalyje), sausais laikotarpiais nukrinta iki 3m, kai kuriose vietose iki 13 m. Šis gruntinis vanduo yramorenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo, kurio tėkmės yra mažointensyvumo ir nesudaro ištisinio vandeningo horizonto.Statybos ir eksploatavimo laikotarpiu bus reikalingas gruntiniovandens lygio žeminimas (žiūr. 7.3 skyrių).2 Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII)slūgso apie 32 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 4-5m, virš sluoksnio – apie 23 m storio molinga perdanga(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2 Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikraunaaikštelėje esančiuose pelkėtuose pažemėjimuose, grioviuosebei Drūkšių ežere.Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqII)požeminis vanduo išsikrauna šiaurės kryptimi Dauguvos upėsslėnyje.2 Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta į šiaurės rytus link Dauguvos upės, vandenstėkmė (Darsi greitis) – 2.3 10 -5 cm/s.2 Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30mm/metai.Išvada: 2 aikštelės hidrogeologinės sąlygos yra šiek tiek sudėtingesnės nei 1 aikštelės: labiau komplikuotas gruntinio vandens režimas dėl pelkių nuogulų buvimo bei didesnėspūdinio vandens tėkmė. Abi aikštelės yra tinkamos planuojamai ūkinei veiklai, tačiau sąlygos aikštelėje Nr 1 šiek tiek geresnės.22123. Hidrologinės sąlygos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 470CharakteristikaAušinimo vandenskanalaiAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelėje Nr. 1 esamos aušinimo vandens paėmimo irišleidimo kanalų vietos yra tinkamos ir užtikrina beveik visoežero paviršiaus dalyvavimą aušinimo procese. Bus galimanaudoti esamas aušinimo vandens paėmimo ir išleidimokonstrukcijas, reikės tik nedaug prailginti šiuos kanalus.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelėje Nr. 2 turės būti pastatytas naujas aušinimo1vandens paėmimo kanalas, o išleidimo kanalas turės būtiženkliai ilgesnis, siekiant išvengti aušinimo vandensrecirkuliacijos (žiūr. 4.2 skyrių).Išvada: Vertinant ežero vandens naudojimą aušinimo reikmėms, aikštelė Nr. 1 gali naudoti esamus IAE vandens paėmimo ir išleidimo kanalus. Aikštelės Nr. 2 atveju, reikėtųnaujo vandens paėmimo kanalo ir ilgo išleidimo kanalo siekiant išvengti aušinimo vandens recirkuliacijos, todėl aikštelė Nr. 2 yra mažiau tinkama.4.1. Radionuklidųsorbcijos, tirpimosąlygos4.2. Gruntinio vandenspH4.3. Natūralūs koloidaiir organinės medžiagos4.4 Vandens poveikisbetonui4. Geocheminės sąlygosRemiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenųchemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų irorganinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatiniųvandenų tipui. pH kinta nuo 7,2 iki 7,7 (7.3 skyrius).Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinėsmedžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.1 Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenųchemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų irorganinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.2 Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatiniųvandenų tipui. pH kinta nuo 6,8 iki 7,3 (7.3 skyrius).1 Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinėsmedžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2121Išvada : Pagal geochemiją abi aikštelės palankios ir vienodai priimtinos.5.1. Tektonika Pagal šiuo metu turimus duomenis aikštelė yra priimtina irtinkama pagal tektonines sąlygas. Detalesniam aikštelėsvertinimui pagal šias sąlygas reikalingi tikslūs instrumentiniaimatavimai ir papildomi tyrimai.5.2. Seismingumovertinimas5. Tektoninės ir seisminės sąlygosAtsižvelgiant į trečios seisminės kategorijos gruntų dominavimąviršutinėje aikštelės geologinio pjūvio dalyje, seisminiaimikrozoniniai darbai ir tyrimų duomenys įgalino nustatytiaikštelėje 6 balų seisminį lygį (SL-1) ir 7 balų seisminį lygį (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę.2 Pagal šiuo metu turimus duomenis aikštelė yra priimtina irtinkama pagal tektonines sąlygas. Detalesniam aikštelėsvertinimui pagal šias sąlygas reikalingi tikslūs instrumentiniaimatavimai ir papildomi tyrimai.2 Aikštelė yra Ignalinos AE gamybinėje zonoje. Seisminiai lygiaigali būti įvertinti pagal tyrimų rezultatus aplinkinėse vietovėse.Aikštelės charakteristika yra 6 balų seisminis lygis (SL-1) ir 7balų seisminis lygis (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-98)makroseisminę skalę.22

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 471Charakteristika5.3. Neotektoniniaižemės svyravimai5.4. GruntųpraskydimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasPo Drūkšių ežeru yra neotektoniškai aktyvių zonų susikirtimotaškas. Visas išmatuotų poslinkių dydis žymi, kad teritorija nėraaktyvių tektoninių lūžių zonoje ir diferencijuotas, be galo mažosamplitudės žemės paviršiaus pakilimas yra įtakotasgeodinaminių procesų, kurie vyksta gretimame Drūkšiųžemumos grabene (žiūr 7.5 skyrių).Vandeningi gruntai iš dumblo ar smulkaus grūdėto smėlio(geologinis indeksas tplIV; lIV; gIImd; fIImd; lgIIžm; gIIdn) galiturėti aukštą suskystėjimo potencialą. Tie gruntai yra trečiosseisminės kategorijos (7.4 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Neotektoniškai aktyvios zonos kerta aikštelę nr.2 iš vakarų į 1rytus. Šios zonos buvo nustatytos ruošiant žemėlapį pagalmorfometrinius ir morfostruktūrinius duomenis. Preciziniaimatavimai aikštelėje Nr. 2 nebuvo atliekami (žiūr 7.5 skyrių).1 Vandeningi gruntai iš dumblo ar smulkaus grūdėto smėlio(geologinis indeksas tplIV; ftIIIbl) gali turėti aukštą suskystėjimopotencialą. Tie gruntai yra trečios seisminės kategorijos (7.4skyrius).1Išvada: Pagal šiuo metu turimus duomenis abi aikštelės yra vienodai priimtinos ir tinkamos pagal tektonines ir seimines sąlygas. Detalesniam aikštelių vertinimui pagal šiassąlygas reikalingi tikslūs instrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai. Atliekant projektinių inžinerinių geologinių tyrimų stadijos (patvirtinimo etapo) gręžinių gręžimo darbusbūtina numatyti bent vieno gręžinio gylį padidinti iki Upninkų svitos Ledų posvitės nuosėdinių uolienų slūgsojimo gylio, nes apie vietinio tektoninio lūžio tikimybę konkrečiojeprojektuojamo statinio vietoje galima spręsti pagal šių uolienų sluoksnio kraigo absoliutinį gylį šiame ir gretutiniuose anksčiau gręžtuose gręžiniuose.6. Paviršiniai procesai6.1. Potvynio galimybė Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +143 ir149 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiausnuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.2 Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +153.1 ir152.2 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiausnuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.26.2. Nuošliaužos Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.2 Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.26.3. Erozija Dirvožemio ar griovų erozija nebuvo pastebėta. Dirvožemisnederlingas ir geomorfologija nepalanki griovų erozijai.2 Derlingas dirvožemis yra padengtas augmenija ir dirvožemioerozijos nebuvo užfiksuota. Geomorfologija nepalanki griovųerozijai.2Išvada: Abi aikštelės įvertintos kaip vienodai priimtinomis.7.1. Ekstremalūs vėjai7.2. Krituliai7. MeteorologijaAtstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokios pačios meteorologinės sąlygos būdingos abejose aikštelėse.Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE eksploataciją bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 472Charakteristika7.3. Ekstremalus sniegodangos storis7.4 Ekstremaliostemperatūros7.5 Viesulai (Tornado)7.6 ŽaibavimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2KlasifikaApibūdinimasvimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos standartais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.4 “Atominių elektriniųaikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius reiškinius”, ir kt.).Išvada: Abiejose aikštelėse meteorologinės sąlygos yra vienodos. Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE saugą bus pateiktas saugosanalizės ataskaitoje.8.1. Sprogimas(bangos ir skeveldrųpoveikis)8.2. Gaisras8.3. Degių, sprogių,toksiškų, nuodingų,korozinių arradioaktyvių medžiagųišmetimas8.4. Lėktuvo kritimas8.5. Grunto nusėdimas;8.6. Aušinimo vandenspaėmimo konstrukcijųblokavimas arpažeidimas.8.7. Elektromagnetinėinterferencija8. Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiaiKadangi atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokie patys išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abejose aikštelėse.Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai įtakos naujos AE saugą bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizėsataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos standartais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.1 “Atominių elektriniųaikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių sukeltus įvykius”, ir kt.).Išvada: Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abiems aikštelėms. Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai gali įtakoti naujos AE saugąbus pateiktas saugos analizės ataskaitoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 473Charakteristika9.1. Žemės arbanuosavybės jurisdikcija9.2 Iš ankstonumatomas žemėsplėtojimasdominančioje vietovėje.Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas9. Žemės naudojimasNumatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinėsteritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legaliosabiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės.Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomisKlasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinėsteritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legaliosabiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės.2210.1. Gyventojų apšvita Sanitarinės apsaugos zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarppasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.10.2.Gyventojųtankumas10. Gyventojų pasiskirstymasNaujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarinės apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugoszonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veiklataip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamųvietovių (7.9 skyrius).2 Sanitarinės apsaugos zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarppasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.2 Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarinės apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugoszonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veiklataip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamųvietovių (7.9 skyrius).22Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis.11.1. Biologinė įvairovė Aikštelėje nėra saugomų rūšių. Specialios priemonės saugotibiologinei įvairovei nėra reikalingos.11. Aplinkos apsauga2 Aikštelėje ar arti aikštelės yra saugomų rūšių. Reikalingosspecialios priemonės saugoti biologinei įvairovei.1

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 474Charakteristika11.2. Saugomosvietovės ir ekologinėssistemos11.3. Reikšmingųviešųjų vertybiųvietovės11.4. Socialinėekonominė aplinkaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 kmspinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščiųpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančiųBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenųkokybę) (žr. 7.6 skyrius).Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septynikultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje(7.8 skyrius).Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje,kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visaginomiestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iškurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbiųmineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km 2spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščiųpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančiųBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenųkokybę) (žr. 7.6 skyrius).2 Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni 2kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje(7.8 skyrius).2 Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje, 2kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visaginomiestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iškurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbiųmineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 475Charakteristika11.5. EsamainfrastruktūraAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelėje gera kelių ir geležinkelio susisiekimo infrastruktūra.Artimiausias greitkelis tęsias 11 km į aikštelės vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaipZarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kaunąsu Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas įgreitkelį yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas įgreitkelį Vilnius – Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštąyra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 8km į aikštelės vakarus.Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinėspolicijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).11.6. Gamtovaizdis Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal galios gaminimo blokus ir pastatus, sujungtus į galiosgamybos procesą.Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų irpelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimeliųtradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms(žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelėje turi būti nutiestas geresnis kelių tinklas ir įrengtanauja geležinkelio atšaka.Artimiausias greitkelis tęsiasi 12 km į aikštelės vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaipZarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną suSankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į greitkelįyra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į greitkelį Vilnius– Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą yra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 9km į aikštelės vakarus.Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinėspolicijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).2 Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal skirstymo stotį ir pastatus, sujungtus į galios gamybosprocesą.Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų irpelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimeliųtradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms (žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).12Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis, tačiau aikštelė Nr 1 tinkamesnė, nes joje nėra saugomų rūšių ir vietinių kelių infrastruktūros yra geresnė.12. Naujosios AE statybos sąlygos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 476Charakteristika12.1.Aplinkos padėtis irsavybės12.2. Žemės gelmiųypatumai12.3. Požeminiovandens ir kitosvertybės12.4. Aikštelėstyrinėjimo lygis irreikalingi papildomiduomenys12.5.MelioracijossvarbaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelė yra į rytus nuo IAE antrojo bloko, ji buvo skirta 3 ir 4IAE blokams. Tai maždaug 0,493 km 2 dydžio teritorija, savošiaurine dalimi (ilgis 0,6 km) besiribojanti su 1 ir 2 blokųaušinimo vandens išleidimo kanalu. Pietuose ši teritorijaapribota vakarų–rytų krypties keliu. Rytiniame aikštelėspakraštyje yra šiaurės vakarų–pietryčių krypties geležinkelis.Rytuose teritorija apribota pradėtu kasti aušinimo vandenskanalu, anksčiau planuotu 4 IAE blokui. Aikštelės perimetrasyra apie 3,5 km. Pietinėje pusėje (kraštinės ilgis 1,26 km) yraIAE tarpinė PBK saugykla.Naujos AE galimybių studijoje, kuri buvo parengta priešpradedant naujos AE PAV procesą, buvo nustatyta, kadaikštelės plotas yra pakankamas naujos AE ir pagalbiniųįrenginių statybai.Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienosžiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologiniųobjektų nėra.Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Aikštelė yra apie 1 km atstumu nuo Visagino vandenvietėssanitarinės zonos trečios juostos ribos (7.3 skyrius).Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra naudingųjų iškasenų armineralinių šaltinių. Pagal esamus duomenis nebuvo aptiktakitokių vertybių. Aikštelės teritorijoje požeminis vanduonenaudojamas gėrimui.Aikštelėje buvo vykdoma daug geologinių tyrinėjimų (7.5skyrius). Reikalingi papildomi duomenys (dirvožemis,geotechninės charakteristikos) bus gauti prieš projektavimą.Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į prie aikštelėsesančias požemines vietoves, griovius ir Drūkšių ežerą.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelė yra į vakarus nuo esamų atvirų elektros paskirstymo 1įrenginių. Tai šiuo metu neužstatyta (užpelkėjusi ir apaugusikrūmais) teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km 2 . Šiaurėje jiribojasi su Drūkšių ežeru (ribos ilgis 0,75 km). Kitos trysteritorijos kraštinės sudaro taisyklingą stačiakampį, kurio rytinėkraštinė – 1,1 km ilgio, o vakarinė – 0,66 km. Teritorijoje yrapastatas Nr. 108 (valstybės įmonės „Visagino energetikosremontas“ administracinis pastatas). Šiai aikštelei būtinapagerinti privažiavimo kelius ir įrengti naują geležinkelio atšaką.Naujos AE galimybių studijoje, kuri buvo parengta priešpradedant naujos AE PAV procesą, buvo nustatyta, kadaikštelės plotas yra pakankamas naujos AE ir pagalbiniųįrenginių statybai.2 Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienosžiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologiniųobjektų nėra.Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Pietvakarinė aikštelės dalis ribojasi su Visagino vandenvietėssanitarinės zonos trečia juosta (7.3 skyrius).2 Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra naudingųjų iškasenų armineralinių šaltinių. Pagal esamus duomenis nebuvo aptiktakitokių vertybių. Aikštelės teritorijoje požeminis vanduonenaudojamas gėrimui.Reikia atlikti daugiau išsamių tyrimų.2 Būtini išsamesni aikštelės geologiniai tyrimai (7.5 skyrius).Reikalingi papildomi duomenys (dirvožemis, geotechninėscharakteristikos) bus gauti prieš projektavimą.2 Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į pelkėtus šlaitus,grioviu ir Drūkšių ežerą.1222

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 477Charakteristika12.6. Žemės naudojimopakeitimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasŽemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).12.7. Viešas įvertinimas Visagino miesto ir aplinkinių vietovių gyventojai išreiškiapozityvų požiūrį dėl naujosios AE statybos aikštelėje nr.1.Išvada: Naujos AE statybai 1-oje aikštelėje sąlygos yra palankios. 2-oje aikštelėje sąlygos yra mažiau palankios.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiems2specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).2 Dėl šiuo metu tebevykstančio viešo bendro diskutavimo dėl 1naujosios AE aplinkos poveikio įvertinimo, aikštelė Nr.2 sukėlėneigiamą atsakomąją reakciją dėl galimos sanitarinėsapsauginės zonos, kuri gali siekti arba apimti šalia esančiussodus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 478Palyginus alternatyvių aikštelių, skirtų naujosios AE statybai ir eksploatavimui,aplinkos savybes, padarytos tokios išvados:• Geochemijos sąlygos, paviršiaus procesai, meteorologija, žmogaus įtakoti įvykiai,žemės naudojimas ir gyventojų paplitimas yra vienodai palankus statyboms abejoseaikštelėse.• Pagal šiuo metu turimus duomenis abi aikštelės yra vienodai priimtinos ir tinkamospagal tektonines ir seimines sąlygas. Detalesniam aikštelių vertinimui pagal šiassąlygas reikalingi tikslūs instrumentiniai matavimai ir papildomi tyrimai.• Hidrogeologinės sąlygos aikštelėje Nr. 2 yra truputį labiau komplikuotos neiaikštelėje Nr. 1. Taigi, pirmoji aikštelė laikoma tinkamesne. Tačiau pirmojojeaikštelėje turi būti numatytos priemonės, kad NAE statybos metu nebūtų pažeistosnei esama IAE, nei būsima paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno Stabatiškėsaikštelėje paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos.• Vertinant aušinamo vandens išleidimui į ežerą svarbias hidrologines sąlygas,aikštelės Nr. 1 yra labiau tinkama. Norint turėti efektyvų tiesioginį aušinimąaikštelėje Nr. 2 reikėtų iškasti ilgą aušinimo kanalą.Galutinė aikštelių įvertinimo išvada yra tokia, kad abi aikštelės yra tinkamos naujosiosAE statybai ir eksploatavimui.Alternatyvios aikštelių poveikių aplinkai palyginimasAikštelė Nr. 1 buvo iš pradžių numatyta trečiam ir ketvirtam Ignalinos AE reaktoriams.Kai kurios pamato konstrukcijos buvo pastatytos praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje,nuo to laiko didžioji dalis buvo pašalinta. Visą aikštelę visiškai pakeitė žmogus ir dabarją sudaro didelė, atvira ir tuščia teritorija su skurdžiu dirbtiniu dirvožemiu. Todėltiesioginis poveikis, pasirinkus statybai aikštelę Nr. 1, būtų labai mažas.Aikštelė Nr. 2 daugiausia susideda iš krūmynų, pakitusių IAE statymo metu. Kaikuriuos miškus reikia iškirsti, ruošiant aikštelę.NAE aikštelėje Nr. 1 bus galima naudoti esamas aušinimo vandens paėmimo irišleidimo konstrukcijas, bus reikalingas tik nedidelis šių kanalų prailginimas. AikštelėjeNr. 2 turės būti pastatytas naujas aušinimo vandens paėmimo kanalas, o išleidimokanalas turės būti ženkliai ilgesnis.Abi aikštelės gali paveikti biologinę įvairovę dėl tiesioginės statybos priemonių irvertingų rūšių arealų trikdymo. Kadangi aikštelė Nr. 1 jau yra paruošta, šios aikštelėspoveikis būtų žymiai mažesnis, lyginant su aikštele Nr. 2.Kadangi abi aikštelės yra išdėstytos greta esamos IAE, NAE statyba kraštovaizdžiolabai nepakeis abiejų alternatyvų atveju.Aikštelė Nr. 2 būtų išdėstyta arčiau Visagino miesto ir gyvenviečių. Atstumas ikiartimiausios gyvenvietės būtų mažiausiai 2 km, o atstumas iki Visagino miesto centrobūtų 6-8 km. Taigi, šis faktorius gali būti laikomas ne itin reikšmingu.Aplinkosaugos požiūriu aikštelė Nr. 1 yra tinkamesnė, nes ji jau parengta ir ji yramažiau ar daugiau apsupta IAE techninių konstrukcijų. Tačiau skirtumas tarp dviejųaikštelių aplinkosaugos požiūriu vis dėlto yra nereikšmingas.7.12.2.5 Aušinimo alternatyvosPats svarbiausias faktorius, renkantis aušinimo sistemą, yra pakankamai didelio vandenstelkinio buvimas ir šiluminių išmetų poveikis vandens telkinio ekologijai. Jei aušinimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 479geba pakankama ir jei poveikis aplinkai yra priimtinas, tiesioginiams aušinimuiteikiama pirmenybė. Šlapio aušinimo bokšto sprendimas yra antras pasirinkimas, jeivandens garavimo poveikis ir nuleidžiamo vandens išleidimas į naudojamą vandenstelkinį yra priimtinas. Jei šie kriterijai yra tenkinami, tada pagrindiniai lemiantysfaktoriai yra esamų aikštelių dydis, poveikis veiksmingumui ir investicijų išlaidųvertinimas.Tiesioginis aušinimasTiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalaujasantykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jospranašumai paprastai yra mažesnės investicijų išlaidos ir didesnis elektrinėsveiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandenįtelkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama į orą garavimo būdu.Sušildyto vandens išleidimas gali turėti įvairų poveikį priimančiam vandens telkiniui.Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nėra būtina kita, nei mechaninis didesnių daleliųpašalinimas, procedūra.Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos gali ženkliai paveikti aplinką. Buvoįvertintas poveikis Drūkšių ežero temperatūrai, naudojant skirtingas tiesioginioaušinimo vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingaielektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvių NAE aušinimo vandens paėmimoir išleidimo vietų derinių scenarijų konfigūracijos buvo įvertintos, naudojant trimatįhidrodinaminį ežero modelį, specialiai sukurtą paviršinio vandens modeliavimui. Buvonaudojami tokie aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo deriniai:• (DD) – dabartinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (GD) – giluminis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (DP) – dabartinis paėmimas ir pietinis išleidimas;• (VD) – vakarinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (VP) – vakarinis paėmimas ir pietinis išleidimas;• (DPad) – dabartinis paėmimas ir padalintas išleidimas.Iš skirtingų išleidimo pasirinkčių dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai vertinimopagrindu laikomas įšilęs ežero vandens plotas. Tačiau skirtingos išleidimo pasirinktysviena nuo kitos ženkliai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžiaaušinimo vandeniui veiksmingai plisti į pagrindinę ežero dalį, taip sudarydama sąlygasaušinimui dėl šilumos atidavimo į atmosferą bei dėl maišymosi su vėsesniu ežerovandeniu. Pietinė išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltamišleistam vandeniui susimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, tuo būdu sumažindamapaviršiaus plotą, kur gali vykti aušinimas į atmosferą. Išleidimo padalinimas į dvi vietasnebūtų geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginantvidutinį įšilusių plotų dydį. Tačiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelįprivalumą karščiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatūra viršija 28 °C ribą,yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatūra netoli pietinioišleidimo.Iš sumodeliuotų paėmimo pasirinkčių, kaip kriterijų naudojant įšilusį plotą, vakarinispaėmimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni užgiluminio paėmimo pasirinktį. Vakarinio paėmimo pasirinkties atveju buvo gautavidutiniškai 0,1°C vėsesnė vandens temperatūra, lyginant su šiuo metu naudojamupaėmimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši į dabartinę paėmimo alternatyvąmodeliavimo metu. Temperatūrų skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu ikiišleidimo. Giluminio paėmimo pasirinkties modeliavime gilesnės ežero dalies šaltovandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko paėmimo vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 480temperatūra nesiskyrė nuo šiuo metu naudojamos aušinimo vandens paėmimoalternatyvos. Be to, giluminio paėmimo pasirinktyje po ežero terminio gradientopažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvėja, tokiu būduišauga viso ežero šilumos talpa. Todėl giluminio paėmimo pasirinkties atveju buvogautos aukštesnės paviršiaus temperatūros šilčiausiais laikotarpiais, lyginant su šiuometu naudojama pasirinktimi.Skirtingi galios lygiai žymiai nekeičia parametrų tarp dviejų skirtingų paėmimo irišleidimo vietų alternatyvų.Tiesioginis aušinimas taip pat gali sukelti ežero vandens garavimą ir taip paveiktivandens lygį ir kiekį ežere. Hidrologinis poveikis ežerui ir jo pasekmės yra laikomosnereikšmingomis. Retų kelerių vienas po kito einančių sausų metų periodais ežero lygisnukristų žemiau normalaus, tačiau išliktų virš minimalaus leistino lygio. Vandensgaravimas, aušinant NAE, periodiškai šiek tiek sumažintų suminį vandens tūrį, tuo būdupaveikdamas vandens, nutekančio į Prorvos upę Baltarusijoje, kiekį.Remiantis trimačiu modeliavimu ir vertinimu aišku, kad dėl ekologinių priežasčių tikdalis planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos galios gali būtigeneruojama, naudojant Drūkšių ežerą tiesioginiam aušinimui. Ekologiniu požiūriutoleruojama ežero šilumos apkrova apytiksliai lygi 3160 MW išmesta .Netiesioginis aušinimasNetiesioginis aušinimas turi būti taikomas, jei ežero šilumos apkrova didesnė už 3160MW išmesta .Galimi netiesioginio aušinimo būdai:• Šlapio aušinimo bokštai;• sauso aušinimo metodai;• mišriojo aušinimo bokštai.Šlapio aušinimo bokštai naudoja ežero vandenį aušinimui per garavimą, konvekciją irspinduliavimą. Šlapio aušinimo bokštai yra dažniausiai naudojama sistema vietose suribotais vandens ištekliais ar specialiais poreikiais riboti šiluminę apkrovą vandenstelkiniui. Tai antra pagal veiksmingumą aušinimo sistema po tiesioginio aušinimosistemos, taip pat ši sistema turi didesnes investavimo išlaidas. Jos energijossuvartojimas bei ploto poreikis priklauso nuo konstrukcijos tipo. Aušinimo bokštai sunatūralia trauka suvartoja daugiau energijos, bet reikalauja mažiau vietos nei aušinimobokštai su priverstine trauka. Aušinimo bokštams paprastai reikalingas aušinimovandens apdorojimas prieš bioapaugimą, nuodegas ir pakibusias daleles, atitinkamainaudojant priimtinus biocidus, antiskalantus ir dispergentus. Kadangi didžioji šilumosdalis išgaruoja į atmosferą ir nepatenka į vandens sistemas, poveikis priimančiamvandens telkiniui išlieka mažesnis negu tiesiogiai aušinant.Šlapio aušinimo bokštai gali būti naudojami ir kaip tiesioginio aušinimo dalis.Naudojant tokį būdą, aušinimo vanduo visas arba dalis vandens kiekio prieš jįišleidžiant į ežerą yra ataušinamas.Šlapio aušinimo bokštai sukelia matomas garų sroves, esant tam tikroms oro sąlygoms.Sauso aušinimo sistemos gali būti oru aušinami kondensatoriai arba taip vadinamosHelerio sistemos. Sauso aušinimo sistemose aušinimo veiksmingumas yra mažesnisnegu šlapio aušinimo sistemose, taip pat mažesnis ir vandens poreikis. Specifiniai oruaušinamų kondensatorių ir Helerio sistemos bruožai yra nereikšmingas papildomomaitinimo vandens suvartojimas, bet taip pat ir gana neefektyvus aušinimas. Oruaušinamuose kondensatoriuose aušinimas vyksta konvekcijos ir išspinduliavimo dėka.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 481Dėl reliatyviai mažo šilumos perdavimo efektyvumo, oru aušinami kondensatoriaireikalauja didelio ploto. Helerio sistema yra netiesioginis sauso aušinimo metodas. Tarpkondensatoriaus ir sauso aušinimo bokšto yra uždara cirkuliacija, kurios konstrukcijayra labai panaši į oru aušinamų kondensatorių. Kondensatorius yra čiurkšlinis, kurispurškia vėsų vandenį tiesiai į verdančio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduoturi būti demineralizuotas vanduo.Sauso aušinimo sistemos nėra reguliariai naudojamos kaip pirminė aušinimo sistemadidelėse (> 1 000 MW) atominėse elektrinėse, nes aušinimo sistemos reikalaujasantykinai didelės teritorijos (iki dešimt kartų didesnės, negu šlapio aušinimo bokštai) iržymiai sumažina elektrinės veiksmingumą. Elektros energijos poreikis taip pat yradidelis dėl ventiliatorių, reikalingų oro cirkuliacijai. Sauso aušinimo sistemųinvestavimo išlaidos yra ženkliai didesnės nei šlapio aušinimo. Taip pat sauso aušinimobokštų sistema viena gali būti nepajėgi užtikrinti reikiamų eksploatacinių savybių, esantaukštai aplinkos temperatūrai. Sauso aušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jossuvartoja labai nedaug vandens, todėl paprastai nebūna nuostolių dėl garavimo. Kadangiši sistema neišskiria šiluminių išmetų, nesukeliauji nesąlygoja jokio šiluminio poveikioaplinkinėms vandens sistemoms.Esant sąlygoms, kai vanduo kai kuriais periodais gali būti ribojantis faktorius, gali būtipalanku derinti sauso ir šlapio aušinimo metodus. Galima naudoti atskirai šlapio ir sausoaušinimo bokštus arba įtraukti ir šlapio, ir sauso aušinimo skyrius į to paties bokštokonstrukciją (mišrus bokštas). Mišriojo bokšto konstrukcija skiriasi priklausomai nuogamintojo. Tačiau pagrindinė idėja yra ta, kad šlapio aušinimo dalis yra bokštopagrinde, o sauso aušinimo – viršuje. Aušinimo sistema gali būti eksploatuojama,priklausomai nuo vyraujančių sąlygų. Kai turimas pakankamas kiekis vandens, sausasaušinimas, kuris suvartoja daugiau elektros energijos, yra išjungiamas ir šilumospašalinimas priklauso nuo šlapio aušinimo bokšto. Kai vandens ištekliai yra riboti,šiluma arba bent jos dalis, priklausomai nuo konstrukcijos, išsklaidoma, naudojantsausojo aušinimo bokštus.Taikant dabartinį ežero temperatūros apribojimo kriterijų (20 % / 28 ºC), leistinamaksimali šiluminė apkrova ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais ežerui yra ribota. Tačiaukitais metų periodais šiluminė ežero apkrova, tenkinanti temperatūros apribojimokriterijų, gali būti gerokai didesnė. Remiantis šiluminės apkrovos ežerui vertinimorezultatais, 3160 MW išleista šiluminės apkrovos sumažinimas per pusę, karščiausiulaikotarpiu užtikrintų, kad esamas 20 % / 28 ºC kriterijus leistų palaikyti ežerotemperatūras, neviršijančias dabartinio kriterijaus (išskyrus gal tik keletą dienų). Dėlšios priežasties aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu geriausias sprendimas būtųkarščiausiais metų mėnesiais riboti šiluminę apkrovą ežerui.7.12.2.6 Projekto neįgyvendinimo palyginimasPats ryškiausias projekto neįgyvendinimo poveikis yra socialinio - ekonominiopobūdžio. Atsižvelgiant į planuojamą Ignalinos AE 2 bloko uždarymą 2009 m.,neįgyvendinimo situacija nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Po Ignalinos AE uždarymosocialinė - ekonominė Visagino regiono situacija dėl bedarbystės pasikeistų į blogąjąpusę. Nauja atominė elektrinė šį neigiamą poveikį pakreiptų į priešingą pusę, siūlydamadarbą ir kitą ekonominę naudą. Jei NAE nebūtų statoma, jos pastebimas poveikisužimtumui ir NAE regiono socioekonomikai, įskaitant ir Latvijos teritoriją, nebūtųįgyvendintas.Po Ignalinos AE uždarymo šiluminės apkrovos, šiuo metu tenkančios Drūkšių ežerui,nebebus, ir tai paveiks ežero ekologiją ir biologinę įvairovę bei pakeis dabartinę padėtį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 482Tai gali turėti reikšmingą poveikį ir biologinei įvairovei, kaip antai Drūkšių ežeroNatura 2000 zonos skiriamosioms vertingoms rūšims, ypač paukščiams. Sunku tiksliainuspėti, kaip ežeras vystysis, bėgant laikui, po šiluminės apkrovos nutraukimo, betgalima numanyti, kad tai nesugrąžins situacijos, kokia buvo prieš Ignalinos AEperdavimą eksploatuoti dėl kitų faktorių, paveikusių ežero vystimąsi į kitą pusę. NAEšiluminė apkrova padėtų kai kurioms šiandieninėms biologinės įvairovės rūšims toliauegzistuoti arba, jei jos išnyktų po IAE uždarymo, sudarytų joms galimybę sugrįžti įežerą po NAE perdavimo eksploatuoti. Tai ypač būdinga tam tikroms paukščių rūšims.Jeigu projektas nebus įvykdytas, elektros energiją, kurią būtų gaminusi NAE, gamintųalternatyvios elektros energijos gamybos formos. Pakeitus elektros energijos kiekįiškastiniu kuru, būtų sukelti ženkliai didesni sieros dioksido, azoto oksidų, angliesdioksido ir kitų dalelių išmetimai. Tiesioginis šių išmetimų poveikis nebūtų jaučiamasVisagino regione, bet tose vietose, kurios yra arti elektrinių, gaminančių alternatyviąelektros energiją, ir arti kuro šaltinių Lietuvoje ir užsienyje. Anglies dioksido išmetųpoveikis klimato pokyčiams yra visuotinis.7.12.3 Ekologinis planuojamos ūkinės veiklos pagrindimasDrūkšių ežero naudojimas tiesioginiam aušinimui dėl ekologinių priežasčių yra galimastik esant apytiksliai 3 160 MW išmesta šiluminiam išmetimui į ežerą. Derinant tiesioginįaušinimą su šlapio aušinimo bokštais ir/ar sausojo ar mišriojo aušinimo sprendimais,planuojama maksimali 3 400 MW elektros energijos gamybos galia yra pasiekiamaaplinkosaugos požiūriu.Aplinkosaugos požiūriu NAE statybai aikštelė Nr. 1 yra šiek tiek priimtinesnė užaikštelę Nr. 2. Aikštelė Nr. 1 mažiaus paveiks Drūkšių ežero Natura 2000 saugomasteritorijas ir vertingas rūšis, nors, statant NAE, abiejų aikštelių atveju vertingosbiologinės įvairovės rūšys gali būtų neigiamai paveiktos. Sušvelninimo priemonės yrareikalingos tam, kad būtų pasiektas priimtinas poveikio vertingoms biologinės įvairovėsrūšims lygis.Poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo aptikta jokio reikšmingo poveikio aplinkai arvisuomenei, sąlygojamo NAE statybos ar eksploatacijos, kurio nebūtų galima priimti arsušvelninti iki priimtino lygio.PAV nesilaiko pozicijos dėl rimtų avarijų rizikos priimtinumo individualiu požiūrioetiniu ar kitu asmeninių pagrindu. Vertinimas buvo nukreiptas į kuo aiškesnį galimųavarijų tikimybės pristatymą ir informacijos apie susijusias pasekmes palyginimą, kadskaitytojai galėtų tai panaudoti susidarydami savo nuomonę. Branduolinės saugospagrindai ir rimtos branduolinės avarijos tikimybė buvo išnagrinėta 5.3 skyriuje ir 10skirsnyje.Tinkamai tvarkant, panaudotas kuras ir kitos naujos atominės elektrinėsradioaktyviosios atliekos nekelia žalingo poveikio aplinkai ar žmonėms. Šiųradioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimams bus taikomos jų poveikio aplinkaivertinimo procedūros, kur bus įvertintas šių sprendimų ekologinis pagrindimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4838 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS8.1 AtliekosŠiame skyriuje yra apibendrintas galimas tarpvalstybinis poveikis naujos atominėselektrinės (NAE) statybos ir eksploatacijos metu. Nuodugniau poveikis yra aptartas 7-ame šios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos skirsnyje.8.1.1 Radiologinis poveikisPagal Lietuvos įstatymus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas be viso kito turi užtikrinti,kad:• visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų metu, naudojant tinkamus metodus,asmenys, visuomenė ir Lietuvos bei už jos sienų esanti aplinka yra apsaugotosatitinkamai nuo radiologinio, biologinio, cheminio ir kitų pavojų, kurie gali būtisusiję su radioaktyviosiomis atliekomis;• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos sauga yra garantuota eksploatacijoslaikotarpiu ir po jo.Radioaktyviosios atliekos yra saugomos NAE aikštelėje, Lietuvos teritorijoje, griežtailaikantis aukščiau paminėtų veiksnių. Sprendimai dėl ilgalaikio saugojimo ir panaudotobranduolinio kuro (PBK) laidojimo kol kas nėra priimti. Tvarkymas, saugojimas irradioaktyviųjų atliekų iš NAE laidojimas bus atskiro poveikio aplinkai vertinimoprocedūrų tema ateityje.Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) sutartis reikalauja, kad kiekvienašalis narė pateiktų bendrijai planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų laidojimu (37straipsnis), o licencijos turėtojas paskelbtų bendrijai technines kompleksocharakteristikas jo kontrolei (78 straipsnis) ir pateiktų pranešimą apie investavimą (41straipsnis).Nėra numatoma, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali sukelti kokių nors svarbiųtarpvalstybinių radiologinių poveikių.NAE radionuklidų išmestų į vandenį, tarpvalstybinis poveikis yra aptartas 8.2.1skyriuje.8.1.2 Neradiologinis poveikisNeradioaktyviosios atliekos bus tvarkomos Lietuvoje, laikantis Lietuvos atliekųtvarkymo įstatymo (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir atliekųtvarkymo taisyklių reikalavimų (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381).Nenumatoma, kad neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas tokiu būdu gali sukelti kokį norstarpvalstybinį neradiologinį poveikį.Apdorotų nuotekų nukreipimo iš NAE į Drūkšių ežerą tarpvalstybinis poveikis yraaptartas 8.2.2 skyriuje.8.2 Vandens būklėŠiame skyriuje nagrinėjamas poveikis Drūkšių ežerui, kaip visumai, nes šis ežeras yradalinai išsidėstęs Baltarusijos teritorijoje, taip pat poveikis Prorvos upei Baltarusijoje,upei, kuria vandenys išteka iš Drūkšių ežero.

8.2.1 Radiologinis poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 484Nustatytas radionuklidų aktyvumas vandens aplinkoje aplink Ignalinos AE perpaskutinius 10 metų pastoviai mažėjo. Nauja AE bus statoma ir eksploatuojamanaudojant geriausias esamas technologijas ir metodus, o tai reiškia, kad bendrasradionuklidų išmetimų į vandens ekosistemą kiekis mažės. Vadinasi, aplinkos būklė galipagerėti. Įgyvendinus naujos AE projektą, išmetimai bus tokie maži, kad nesukels jokiosvarbesnio žalingo poveikio aplinkai.8.2.2 Neradiologinis poveikis8.2.2.1 Nuotekų poveikisBiogeninių medžiagų iš NAE sąlygojama apkrova bus maža palyginti su bendraapkrova Drūkšių ežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai (pvz., Visagino buitinės ir gamtinėsnuotekos). Tokiu būdu naujos AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai yralaikomas nereikšmingu. Apdorotų nuotekų poveikis ežerui vertinamas kaip antraeilis irpriimtinas. Vis dėlto tokio pobūdžio poveikis bus kontroliuojamas, ir jei būtų pastebėtosnepriimtinos pasekmės, nuotekų priežiūra bus patobulinta.8.2.2.2 Aušinimo vandens poveikisŠilumos, išleidžiamos į Drūkšių ežerą, kiekis priklauso ne tik nuo pagamintos elektrosenergijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginėje aušinimo sistemojevisa šiluma išteka į ežerą, kai tuo tarpu aušinimo bokštų atveju tiktai minimali šilumosdalis patenka į ežerą ir didžioji dalis yra išsklaidoma ore.Šilto aušinimo vandens išmetimo į Drūkšių ežerą poveikio modeliavimo apskaičiavimaitiesioginio aušinimo sistemoje buvo atlikti naudojant trimatį hidrodinaminį vandenssrauto modelį, specialiai pritaikytą ežerų ir pakrantės teritorijų modeliavimui. Buvoištirti skirtingos NAE galios ir įvairių NAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimokanalo vietų poveikis Drūkšių ežero, kaip visumos, vandens temperatūrai, įskaitant irBaltarusijos teritoriją.Remiantis projektuojamais rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 160 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Jei būtų naudojami vien tik aušinimo bokštai, ežero temperatūra sugrįžtų prie įprastolygio ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas rūšims, mėgstančioms vėsųvandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki būklės, buvusios prieš IAEeksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis,šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas deguonies kiekis laikotarpiu, kaiežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško nedidelis ežero šildymas gali net būtinaudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėti skirtingą poveikį ežero ekosistemai: taigeriausias pasirinkimas, kai galvojama apie ežero šildymą, bet gali privesti prie iš daliesneigiamo poveikio dėl deguonies sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.Dabartinis išleidimas kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi laikomassušildytas plotas. Tačiau įvairios išleidimo kanalo alternatyvos žymiai viena nuo kitosnesiskiria. Esamoji AE išleidimo vieta leidžia aušinimo vandeniui efektyviai plisti įpagrindinę ežero dalį, tuo pačiu leisdama vandeniui atvėsti dėl šilumos atidavimo įatmosferą bei maišymosi su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 485uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam išleidžiamam vandeniui maišytis su vėsesniu ežerovandeniu, tokiu būdu sumažėja paviršiaus plotas, kur vyksta šilumos atidavimas įatmosferą. Tokiu būdu pietinis išleidimas sąlygotų aiškesnius sušilimo ir eutrofikacijospoveikius pietinėje Baltarusijos teritorijos ežero dalyje labiau negu kiti išleidimopasirinkimai.Išleidimo kanalo padalijimas į dvi vietas, lyginant vidutinį sušilusių plotų dydį, nėražymiai geresnis sprendimas negu dabartinio išleidimo kanalo alternatyva.Giluminio aušinamo vandens paėmimo alternatyva duotų aukštesnę paviršiaustemperatūrą visam ežerui šilčiausiais metų periodais, lyginant su esama vandenspaėmimo kanalo alternatyva dėl ežero temperatūrinio gradiento pažeidimo.Pagrindinis hidrologinis naujos AE eksploatavimo poveikis yra garavimo sukeltinuostoliai, kai šiltas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į orą garavimo būdu.Bendrieji nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo metodo pasirinkimo.Per normalius hidrologinius metus vidutinis ežero lygio nukritimas žemiau normalausnėra laukiamas, ir tuo būdu hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologinės pasekmės yralaikomos nereikšmingomis. Per sausus metus (pasitaikančius 1 karto per 20 metų ciklu)ežero lygis nukrisdavo žemiau normalaus, nors nenukrisdavo žemiau minimalausleidžiamo reguliuojamo lygio (apytiksliai trejiems vieniems po kitų einantiems sausiemsmetams). Tokiu būdu tokio įvykio pasekmės vertinamos kaip mažos.Poveikis Prorvos upeiVandens garavimas aušinant NAE sumažintų visą vandens tūrį Drūkšių ežere, kartupaveikdamas vandens kiekį, įtekantį į Prorvos upę. Naujos AE eksploatavimas pasireikšbendru vandens kiekio, ištekančio į Prorvos upę, sumažėjimu, kuris būtų lygus aušinimosistemų sąlygotam garavimui. Nuotėkis, patenkantis į Prorvos upę, IAE eksploatavimometu nebuvo matuojamas. Tuo būdu nuotėkis vertinamas, atimant papildomą garavimą(0,8 m 3 /s), vertinamą kaip sukeltą IAE su vidutine 1 800 MW galia 5 , iš įprastiniovidutinio nuotėkio (MQ=3,3 m 3 /s). Tokiu būdu apskaičiuotas dabartinis vidutinisnuotėkis į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s.Naujasis vidutinis nuotėkis yra apskaičiuojamas panašiai (atimant papildomą garavimą,kurį sąlygoja NAE, iš gamtinio nuotėkio.Garavimas iš naujos elektrinės (imant 3400 MW galią) būtų apytiksliai 0,7 m 3 /sintensyvesnis negu yra dabar (kas atitinka 1 600 MW padidėjimą). Dėl tos priežastiesdabartinis vidutinis metinis nuotėkis į Prorvos upę sumažėtų apytiksliai 28 %.Vidutinio nuotėkio sumažėjimas paveiktų apytiksliai 50 km ilgio Prorvos upės plotąprieš įtekant į Dysnos upę. Sumažėjęs srautas gali pakeisti pakrantės augmeniją irpakrantės bei pelkių rūšių arealus palei Prorvos upę. Jie taip pat gali turėti neigiamąpoveikį upės vandens naudojimui, pvz., drėkinimui ar galvijų girdymui. Tačiau, kaiprodo vertinimas, nuotėkio sumažėjimas būtų toks mažas, kad nei žmonėmis, nei gamtainesukeltų jokio žymaus neigiamo poveikio. Minimalus Prorvos upės nuotėkis išliksdabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų scenarijų atvejais.Vidutinio Dysnos upės nuotėkio sumažėjimas yra toks mažas (7 % 10 m 3 /s vidutinionuotėkio), kad po santakos su Dysnos upe NAE poveikis gali būti laikomasnereikšmingu.5 Vidutinė elektros energijos gamyba buvo apskaičiuota kaip 1993-2004 m. laikotarpio metinis vidurkis, kai buvoeksploatuojami abu blokai.

Apledėjimo sąlygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 486Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledobūklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminėsapkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovųpagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi. Poveikis ledo dangai Drūkšių ežero dalyje, esančioje Baltarusijos teritorijoje,yra galimas esant didesnei galiai, naudojant tiesioginį aušinimą.Bus atliekamas NAE aušinimo vandens poveikio Drūkšių ežerui ir ištekančioms upėmsmonitoringas, taip bus galima apkeisti NAE eksploatacijos parametrus, jei tai reikalinga.8.3 Klimatas ir oro kokybė8.3.1 Radiologinis poveikisVisos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.Pagal LR teisės aktus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavusleidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkosministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytas sąlygas irprocedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo įaplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinkąradionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Radionuklidų išmetimai iš NAE į aplinkos orą bus gerokai mažesni, nei leistini, kurieyra nustatyti, kad apsaugotų žmones ir aplinką nuo kenksmingo jonizuojančiosiosspinduliuotės poveikio. Radionuklidų išmetimai bus pastoviai kontroliuojami.Tarpvalstybinė gyventojų metinė apšvita dėl radionuklidų išmetimų į aplinką yra aptarta8.11.1 skyriuje.8.3.2 Neradiologinis poveikisNAE nesukels anglies dioksido išsiskyrimo į atmosferą eksploatavimo metu. BendrasCO 2 išsiskyrimo kiekis iš šiluminių elektrinių, gaminančių tokį patį elektros kiekį kaip irNAE su maksimaliu galingumu (3 400 MW e ), jei NAE nebūtų statoma, būtų apie 5,8milijonų tonų per metus, iš kurių apie 3,8 milijonu tonų būtų gaminama Lietuvoje. Taiatitinka 45 % viso Lietuvoje 2006 m. dėl kuro deginimo energetikos sektoriujeišsiskyrusio CO 2 . CO 2 yra taip vadinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriosprisideda prie globalinio atšilimo. Tuo būdu NAE turės teigiamą tarpvalstybinį poveikį,nes ji neskatina globalinio atšilimo.NAE statyba ir eksploatacija turės tiktai vietinį neigiamą poveikį oro kokybei,daugiausia statybos etape. Tarpvalstybinis poveikis oro kokybei nėra numatomas.8.4 Gruntiniai vandenys8.4.1 Radiologinis poveikis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 487Remiantis IAE eksploatavimo patirtimi žalingo poveikio spūdiniams vandeningiesiemssluoksniams ar paviršiniams gruntiniams vandenims netgi vietos mastu nebus.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.8.4.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.8.5 Dirvožemis8.5.1 Radiologinis poveikisNAE normalios eksploatacijos metu tikimasi, kad radiacijos dozės dėl radionuklidų,esančių dirvožemyje, bus nežymios.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.8.5.2 Neradiologinis poveikisPagrindinis poveikis dirvožemiui pasireikš statybos etapo metu ir bus apribotas statybosplote.Todėl tarpvalstybinio neradiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.8.6 Žemės gelmės8.6.1 Radiologinis poveikisNenumatoma, kad statyba ir eksploatavimas paveiktų gilesnius geologinius sluoksnius.Nauja AE turi būti pastatyta ant stabilaus pamato, kuris nėra išsidėstęs ant techtoniniolūžio. Abi NAE aikštelės alternatyvos yra ant tos pačios techtoninės struktūros, kuri yragana stabili. Absoliučios poslinkių vertės aikštelėse praktiškai yra labai mažos,neigiamo poveikio dėl tektoninio judėjimo naujos AE statybai ar eksploatavimui nėranumatoma.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologiniųsąlygų nėra numatoma.8.6.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių sąlygųnėra numatoma.8.7 Biologinė įvairovė8.7.1 Radiologinis poveikisRemiantis turimais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad radioekologinė dirvožemio,floros ir faunos būklė Ignalinos AE regione ir jos apylinkėse yra gana gera. Todėlradioekologinė floros ir faunos būklė kaimyninėse valstybėse irgi gali būti laikoma gera.Naujos AE poveikis radioekologinei regiono būklei yra laikomas mažesniu neguveikiančios Ignalinos AE poveikis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 488Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio poveikis florai, faunai ir biologineiįvairovei nėra numatoma.8.7.2 Neradiologinis poveikisAušinimo vandens išleidimas į Drūkšių ežerą, tiesioginis NAE statybos aikštelės, kaiparealo, pažeidimas, statybos aikštelės apylinkių trikdymas ir transportas galimai paveiksbiologinę įvairovę.Buvo įvertintas NAE šiluminių nuotekų poveikis Drūkšių ežerui. Gyvūnų rūšys, kuriosyra priklausomos nuo žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų ir augalų, kaip nuo maistošaltinio, taip pat turės pakankamai maisto ateityje, nes nemanoma, kad žuvų, vabzdžių irt.t. kiekis sumažės – tik rūšių struktūra gali pasikeisti, jeigu labai ženklus aušinimovandens kiekis bus išleidžiamas į Drūkšių ežerą. Tačiau atsižvelgiant į prevenciniusprincipus, negalima atmesti galimybės, kad šiluminei ežero apkrovai viršijus 3 160MW išleista Drūkšių ežerui gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį ežero ekologijai ir tuopačiu ežero vertingoms biologinės įvairovės rūšims per sudėtingas sąveikos grandines.Tai taip pat gali turėti tarpvalstybinių pasekmių ežero biologinei įvairovei.NAE gali turėti teigiamą tarpvalstybinį poveikį ypač paukščių faunos biologineiįvairovei, nes žiemą ežero dalys pastoviai būtų neužšalusios. Tai ypač aktualu, turintomenyje, kad Ignalinos AE bus uždaryta 2009 m., po kurių ežeras nebegaus jokiosreikšmingos šilumos apkrovos, ir tai sąlygos, kad ežeras žiemą bus padengtas ledu bentjau periodiškai ir tai neigiamai paveiktų paukščių faunos įvairovę.Reikšmingų tarpvalstybinių poveikių sausumos faunai, florai ir bioįvairovei beivarliagyvių įvairovei nenumatoma. Galimi neigiami poveikiai gyvūnų populiacijomsbus maži arba juos bus galima sumažinti iki tokio priimtino lygio, kai Drūkšių ežerorūšių ateičiai nebebus keliama grėsmė dėl NAE.8.8 Kraštovaizdis ir žemėnauda8.8.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.8.2 Neradiologinis poveikisDėl IAE statymo ir eksploatavimo, Visagino miesto ir susijusių infrastruktūrų Drūkšiųežero baseino kraštovaizdis pasikeitė.Naujos AE statyba netoli IAE žymiai nepakeis kraštovaizdžio, matomo nuo Drūkšiųežero pakrančių, taip pat ir nuo Baltarusijos pakrančių. Tik keliose vietose prie ežeropakrantės NAE bus matoma didesniam skaičiui žmonių.NAE nebus matoma iš Latvijos teritorijos.Todėl ryškaus tarpvalstybinio poveikio gamtovaizdžiui nėra numatoma.8.9 Kultūrinis paveldas8.9.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.

8.9.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio poveikio kultūrinio paveldo objektams nebus.8.10 Socialinė-ekonominė aplinka8.10.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.10.2 Neradiologinis poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 489Ryškus teigiamas poveikis socialinei-ekonominei aplinkai yra laukiamas NAE regionoužsienio dalyse. Atsiras Latvijos darbo jėgos poreikis. Ženkli visos darbo jėgos(3 000 –3 500 darbininkų) dalis statybos metu atvyks iš kitų šalių nei Lietuva ir Latvija, ir jiemsreikės apgyvendinimo keleriems metams. Šie darbuotojai atvyks kartu su šeimomis.Kadangi siena tarp Lietuvos ir Latvijos yra atidaryta, galima numanyti, kad darbo jėgabus pasklidusi gyventi ne tik Visagine ar jo apylinkėse, bet potencialiai ir Latvijospusėje, bent jau Daugpilyje. Eksploatacijos fazės metu žymus skaičius užsieniečių, apie800 – 1000 darbininkų, kuriems taip pat reikės apgyvendinimo, periodiškai dirbs NAEtuo metu, kai bus vykdomi metiniai kapitaliniai remontai.Darbo jėga žymiu mastu naudos pagrindinio regioninio Daugpilio miesto Latvijospusėje paslaugų sferą, ir tai turės svarbų teigiamą socialinį-ekonominį poveikį šiamLatvijos regionui.Tarptautiniam oro transportui nėra poveikio, kadangi dėl Ignalinos atominės elektrinėsskrydžiai šioje teritorijoje yra draudžiami.NAE projektas susidūrė su šiokiu tokiu pasipriešinimu užsienio visuomenės tarpe,pavyzdžiui, Latvijoje, kas nurodo, kad projektas kelia susirūpinimą bent jau daliaiužsienio visuomenės. Tai bent jau dalinai rodo neigiamą požiūrį į branduolinęenergetiką.Numatomas ženklus teigiamas tarpvalstybinis socialinis-ekonominis poveikis. Ryškausneigiamo socialinio-ekonominio nėra numatoma, nes NAE bus statoma šalia esančiosAE, prie kurios aplinkinės teritorijos yra prisitaikiusios.8.11 Visuomenės sveikata8.11.1 Radiologinis poveikisNaujos AE normalios eksploatacijos išmetimų į vandenį radionuklidų poveikisnagrinėtas, prognozuojant gyventojų individualios apšvitos dozes, kaip yrarekomenduojama tarptautinėje praktikoje (IAEA Safety Reports Series No. 19). Šispoveikio žmogui ir aplinkai vertinimo būdas jau anksčiau detaliai nagrinėtas irpritaikytas Ignalinos AE atvejui (Mažeika and Motiejūnas, 2003).Radionuklidų pernašos ežerų ir upių sistemoje skaičiavimai, taip pat maksimaliųmetinių efektinių dozių prognozavimai kritinės gyventojų grupės nariams atliktikompiuterine programa PC CREAM (Consequences of Releases to the EnvironmentAssessment Methodology) (Simmonds et al., 1995). Tačiau kompiuterinė programa PCCREAM 97 neturi ežerinės sistemos modelio, nes Europoje AE daugiausia statomosjūrų ar didelių upių pakrantėse. Todėl mūsų vertinimui reikėjo paprastą boksinį ežerosistemos modelį įtraukti į PC CREAM upės sistemos modelį. Tokiu atveju visa

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 490nagrinėjama sistema apėmė Drūkšių ežero modelį (du komponentai – vanduo ir dugnonuosėdos), Prorvos-Dysnos upių sistemos dinaminį modelį (iki Dysnos miestoBaltarusijoje), Dauguvos upės sistemos dinaminį modelį (iki Daugpilio miestoLatvijoje), paprastą praskiedimo modelį likusiai Dauguvos upės daliai ir Baltijos jūrosRygos įlankai.Radionuklidų aktyvumų koncentracijos suspenduotose dalelėse, dugno nuosėdose irfiltruotame vandenyje buvo suskaičiuotos trims eksploatacijos trukmėms (1, 5, 50 metų)kiekvienam sistemos segmentui. Remiantis aktyvumų koncentracijoms, buvosuprognozuoti gyventojų apšvitos parametrai: išorinė apšvita (nuo gama ir betaspinduolių, esant žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime,nuo gama ir beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje, upės sistemos vertinime,radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir įkvepiant purslų ežerosistemos vertinime, radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir geriamuvandeniu upės sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos dozė suaugusiamgyventojui. Atliekant skaičiavimus PC CREAM 97 kodu, buvo naudojami vietoveibūdingi ir bendriniai parametrų rinkiniai. Tai buvo: radionuklidų pasiskirstymokoeficientai nuosėdose gėlavandenei sistemai K d , sedimentacijos (greičių) koeficientaik’, radionuklidų koncentracijos faktoriai gėlavandenėms žuvims (Simmonds et al.,1995); kiekvieno radionuklido gama kvantų energijos ir skilimo konstantos λ (ICRP,1983); kiekvieno radionuklido beta dozių ekvivalentai (US DoE, 1988); kiekvienoradionuklido dozių koeficientai dėl jų patekimo į organizmą nurijus (IAEA, 1996).Fotonų apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir 0,2upės kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977).Dešimt tipiškų radionuklidų, patenkančių į aplinką ir joje besikaupiančių kiek didesniaiskiekiais, buvo analizuoti skaičiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I,134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, būdingas skirtingiems hidrologinės sistemos segmentams ,buvo nagrinėta viena gyventojų kritinė grupė - žvejai.Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiamečių hidrologinių stebėjimųduomenų bazių Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upių nuotėkiai: Prorvaties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebėjimų duomenys), Dysnažemiau santakos su Drūkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebėjimų duomenys),Dysna ties Šarkovščina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebėjimų duomenys),Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebėjimųduomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebėjimų duomenys).Radionuklidų aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos įlankojeskaičiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotėkis - 700 m 3 /s,vandens masių Rygos įlankoje tūris – 1,1⋅10 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE ikiRygos įlankos – apie 550 km.Drūkšių ežero sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimasmaistui, vandens purslų įkvėpimas, išorinė apšvita dėl gama ir beta spinduolių, esantžmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje.Upių sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas maistui, upėsvandens vartojimas gėrimui (labai konservatyvi prielaida), išorinė apšvita dėl gama irbeta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje.Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejūnas, 2003), Drūkšių ežero žvejo patirtąapšvitos dozę dėl IAE normalios eksploatacijos nuotekų lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indėlis didėja, nes šis nuklidasmobilus – greitai pernešamas vandeniu, tačiau bendrai dozė su atstumu mažėja.Nemobilių (sorbuojamų) radionuklidų (pvz., 60 Co) indėlis žmogaus apšvitai, esant

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 491minėtoms apšvitos trasoms, labai greitai mažėja einant žemyn hidrografiniu tinklu.Einant žemyn hidrografiniu tinklu, keičiasi ir apšvitos trasų svoris: pavyzdžiui, Drūkšiųežerui pagrindinė apšvitos trasa yra žuvies naudojimas maistui, tačiau žemiauesančiuose hidrologiniuose segmentuose žuvies įtaka apšvitai santykinai mažėja, betišauga išorinės apšvitos dėl gama spinduolių svoris. Mobilių radionuklidų (pvz., 3 H)santykinė įtaka apšvitai hidrologiniame kelyje mažai keičiasi. Kritinėms grupėms,kurios yra nagrinėjamos sistemos tolimiausiuose segmentuose, pagrindinė apšvitos trasayra upės vandens vartojimas gėrimui (itin konservatyvi prielaida, geriamo vandenstiekimas iš upės šiame regione retai pasitaikantis dalykas), o žuvų vartojimas maistuisudaro apie 10% nuo visos dozės.Radionuklidų pernašos IAE aplinkoje faktoriai (Sv/metai:Bq/metai), nustatyti IAEnuotekų sklaidai vandens sistemoje nuo Drūkšių ežero iki Rygos įlankos, gali būtipritaikyti naujos AE poveikio aplinkai vertinimui, priimant tas pačias aplinkos savybesir nuo radionuklidų priklausančius parametrus. Tokia prielaida yra pateisinama, nesnaujos AE aikštelių hidrologinės ir hidrogeologinės sąlygos dabartiniame ištirtumolygyje nesiskiria nuo IAE sąlygų. Remiantis radionuklidų pernašos aplinkoje faktoriųvertėmis ir prognoziniais normalios eksploatacijos nuotekų (žr. 7.1.2 skyrių)radionuklidų aktyvumų dydžiais ( 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I, 134 Cs, 137 Cs)skirtingiems reaktoriams ir atitinkamiems blokų skaičiams, įvertintas naujos AEradiologinis poveikis vandens sistemai (8.11-1 lent. ir 8.11-1 pav.).8.11-1 lent. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,vertinta gyventojų apšvitos efektinė dozė, mSv/metaiHidrologinio segmentasReaktoriaus tipas ABWR ESBWR AP-1000 EPRCANDU-6APWR WWERBlokų skaičius 2 2 3 2 4 2 3Ištekėjimas išDrūkšių ež. – 1,37E-03 2,52E-04 1,60E-02 1,97E-02 7,11E-02 1,69E-02 7,88E-03Prorvos upelis (1)Dysna tiesDrisviatos(Drūkšos) upelio1,42E-04 2,42E-05 1,79E-03 2,36E-03 8,60E-03 1,97E-03 9,47E-04įtekėjimu (2)Dysna tiesŠarkovščina 8,20E-05 1,33E-05 9,30E-04 1,23E-03 4,49E-03 1,04E-03 4,93E-04Baltarusijoje (3)Dauguva žemiauDysnos miesto 1,90E-05 3,94E-06 3,94E-04 5,27E-04 1,91E-03 4,20E-04 2,11E-04Baltarusijoje (4)Dauguva tiesDaugpiliu (5)8,74E-06 1,71E-06 1,63E-04 2,18E-04 7,89E-04 1,75E-04 8,72E-05Dauguva ties Ryga(6)2,50E-06 4,90E-07 4,65E-05 6,22E-05 2,25E-04 5,00E-05 2,49E-05Baltijos jūrosRygos įlanka (7)7,13E-07 1,40E-07 1,33E-05 1,78E-05 6,44E-05 1,43E-05 7,12E-06

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 492Naujos AE radiologinis poveikis žemiau esančio vandens sistemai1,00E+00Efektinė dozė, mSv/metai1,00E-011,00E-021,00E-031,00E-041,00E-051,00E-06CANDU-6*EPRAPWRAP-1000WWERABWRESBWRLinija (pusėaprib. dozės)1,00E-071 2 3 4 5 6 7Segmento numeris8.11-1 pav. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,hidrologinis segmentas apibūdintas 8.11-1 lentelėjeDėl naujos AE nuotėkų į Drūkšių ežerą radionuklidų susidaranti gyventojų individualiosapšvitos efektinė dozė yra mažesnė už dozės ribą ir apribotąją dozę visiems reaktoriųtipams ir labai mažėja su hidrologiniu atstumu. Didžiausia dozė prognozuojamaCANDU-6 reaktoriui, kuriam būdingi gerokai didesni 3 H aktyvumai nuotėkose,palyginus su kitais reaktoriais.Naujos AE nuotekų radionuklidų pernaša hidrologine sistema į kaimynines valstybesyra nereikšminga. Jau žemiau Obolės ežero Baltarusijos Respublikoje gyventojųapšvitos dozė dėl nuotekų radionuklidų prognozuojama mažesnė nei nereguliuojamasislygis (0,010 mSv/metai).Siekiant įvertini, kaip kintant atstumui keičiasi gyventojų apšvita sąlygota radionuklidoišmetimų į orą, buvo atlikti dozės skaičiavimai esant įvairiems atstumams nuo išmetimošaltinio. Remiantis TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai,naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio vertinimui“ (TATENASSS Nr. 19) rekomendacijomis buvo apskaičiuotas dozės kitimas atstumui nuo šaltiniodidėjant iki 20 km.Dozės priklausomybės nuo atstumo skaičiavimo rezultatai parodyti 8.11-2 pav.Didžiausios dozės stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį, vėliauatstumui didėjant dozė mažėja. Esant 1 km atstumui nuo šaltinio, gyventojų apšvita yradu kartus mažesnė už maksimalią, už 3 km dozė sumažėja 10 kartų, o už 10 km – 100kartų. Remiantis skaičiavimo rezultatais, dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai įorą iš visų reaktorių tipų ~3,5 km atstumu nuo elektrinės yra mažesne užnebekontroliuojamą lygį (0,010 mSv per metus). Trumpiausias atstumas nuoplanuojamos naujos AE aikštelės Nr. 1 iki Baltarusijos sienos, einančios Drūkšių ežeru,yra apie 3,5 km, o iki Latvijos sienos – apie 8 km. Taigi, tarpvalstybinis poveikis dėlradionuklidų išmetimų į aplinką yra nežymus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 493Galimas tarpvalstybinis radiologinis poveikis įvairių avarijų metu išnagrinėtas 10skyriuje.1,00E+00Dose max /Dose X m1,00E-011,00E-021,00E-030 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000Distance, m8.11-2 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo8.11.2 Neradiologinis poveikisNauja atominė elektrinė bus pastatyta Ignalinos AE pramoninėje aikštelėje ir 3 kmspindulio IAE sanitarinės apsaugos zonoje. NAE bus pastatyta pakankamu atstumu nuopastoviai gyvenančių gyventojų Latvijoje ir Baltarusijoje.Todėl pastebimo tarpvalstybinio neradiologinio poveikio visuomenės sveikatai nėranumatoma.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 4949 MONITORINGAS9.1 ĮvadasAplinkos monitoringas yra sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklėskitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. LR Aplinkosmonitoringo įstatymas (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) nustato aplinkosmonitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procesedalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę.Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:• aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė;• natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių,ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;• fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei joįtaka gamtinei aplinkai;• gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštiejikrituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) 4straipsniu, aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkiosubjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacijaapie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių irvietiniu lygmeniu.Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančiąintegruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai beigamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdytigamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniumastu. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdoAplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotosinstitucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos.Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas, vadovaujantis Valstybine aplinkosmonitoringo programa. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, josrengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo irinformacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai(Valstybės žinios, 2007, Nr. 4-179).Šiuo metu valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkosmonitoringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 19-608; 2008, Nr.104-3973). Šioje programoje patikslintas aplinkos oro radiologinio monitoringo tinklas,turintis užtikrinti radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos AEeksploatavimo ir jo nutraukimo metu, sekti į Lietuvą patenkančius ir išnešamusradionuklidų srautus, įvertinti teritorijos, kur galima didžiausia kolektyvinė radionuklidųdozė gyventojams – Vilniaus miesto, – radiologinę aplinką (6.1.6 punktas). Vienas iššios programos tikslų aplinkos oro būklės stebėjimo srityje – gauti duomenis, kurieleistų analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokybę Lietuvos teritorijojeatsižvelgiant į tolimąją ir artimąją radionuklidų pernašą (ir iš branduolinės energetikosobjektų). Uždaviniai tikslui pasiekti yra šie (8.1.2 punktas):

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 495• nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamųradionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį gyventojams jėgainės eksploatavimo irjo nutraukimo metu;• fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozėsgalios pokyčius.Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apiesavivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietinesaplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Savivaldybiųaplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą,kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringoprogramos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringokontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybiųaplinkos monitoringo nuostatai (Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3035).Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršosšaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jųsukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Vadovaujantis teisės akto „Ūkiosubjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240;2004, Nr. 181-6712) 8 punktu, ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka vykdoteršalų išmetimo į aplinką apskaitą ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai,privalo vykdyti taršos šaltinių monitoringą. Taršos šaltinių monitoringas yra ūkiosubjektų stacionarių taršos šaltinių emisijos (teršalų išmetimo ar išleidimo) į aplinkąmonitoringas. vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymotvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 9 punktu, stacionariųaplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos orotaršos šaltinių kontrolės grafiką. Vadovaujantis šio teisės akto 15 punktu, vandens taršosšaltinių (nuotekų) monitoringo ūkio subjektas vykdo pagal nuotekų ir paviršiniovandens kontrolės planą, kuris rengiamas vadovaujantis teisės aktais „Vandens ištekliųnaudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka“(Valstybės žinios, 2001, Nr. 29-941), „Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomismedžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14-222) ir „Vandenųtaršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14-523).Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas yra ūkio subjektų emituojamų(išmetamų ar išleidžiamų) teršalų poveikio aplinkai bei jos komponentamsmonitoringas. Vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymotvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 16 punktu, ūkiosubjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektųaplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programą, kuri apima ūkinės veiklos vykdymometu susidariusių teršalų poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požeminį vandenį)stebėjimus bei vertinimą. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programosrengimą, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą ir duomenų pateikimą reglamentuojateisės aktas „Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“(Valstybės žinios, 1999, Nr. 54-1763). Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai)monitoringo programą rengia ūkio subjektas, ji rengiama atsižvelgiant į ūkio subjektoplanuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, programa sudaroma 3–5 metams.9.2 Valstybinis radiologinis monitoringasValstybinis radiologinis monitoringas yra sistemingas ir nuolatinis valstybinis apšvitosdozės ir aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 496užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė.Valstybinį radiologinį monitoringą reglamentuoja teisės aktas „Valstybinio radiologiniomonitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo irsavivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai ir bei visuomenei tvarka“(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804).Vadovaujantis šio teisės akto 6 punktu, Valstybinis radiologinis monitoringas (toliau –Monitoringas) vykdomas visoje šalies teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju bei retuojuMonitoringo tinklais. Tankusis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, apimantisvisą šalies teritoriją ir skirtas įvertinti radioaktyvumo lygių vidutines vertes. RetasisMonitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, kuriame atliekami didelio tikslumomatavimai, skirti įvertinti aplinkos radioaktyvumo momentinius lygius bei jų kaitostendencijas.Nuolatinio Monitoringo vykdymo būdai:• nuolatinis ėminių ėmimas ir matavimai;• nuolatinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai;• periodinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai;• nuolatiniai tiesioginiai matavimai.Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu Monitoringo regionu. Vadovaujantis šioteisės akto 8 punktu, Monitoringą organizuoja ir vykdo šios institucijos:• Aplinkos apsaugos agentūra – aplinkos gama dozės galios, aerozolių ir paviršiniovandens (ši Monitoringo dalis yra Valstybinio aplinkos monitoringo dalis);• Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras (toliau – Radiacinėssaugos centras) – geriamojo vandens, pieno, „maisto krepšelio“.Radiacinės saugos centras papildomai teikia radionuklidų kiekių krituliuose matavimų iraplinkos dozės ekvivalento gyventojams Ignalinos ir Kupiškio rajonuose duomenis, oValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolėsduomenis.Monitoringo ataskaita rengiama kiekvienais metais. Vadovaujantis šio teisės akto(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804) 15 punktu, Aplinkosapsaugos agentūra rengia gama dozės galios, aplinkos oro bei paviršinio vandensMonitoringo ataskaitos dalį, Radiacinės saugos centras – geriamojo vandens, pieno ir„maisto krepšelio“ Monitoringo ataskaitos dalį. Radiacinės saugos centras pateikiaataskaitos dalį, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia gyvūninių žaliavųradiologinės kontrolės duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai elektronine forma iki kitųmetų balandžio 1 d. Monitoringo duomenys bei ataskaita teikiama valstybės valdymo irsavivaldos institucijoms bei visuomenei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisėsaktų nustatyta tvarka.Vadovaujantis šio teisės akto (Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804) 18 punktu, metinė Monitoringo ataskaita ir Monitoringo duomenys iki kitų metųbirželio 30 d. pateikiami Europos Bendrijų Komisijai. Už duomenų bei ataskaitospateikimą Komisijai atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 499AGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškos automatinėsradiacinio monitoringo stotys. Jų šiuo metu veikiančių yra 7. Visos AGIR stotysįrengtos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos stotyse.Pagrindinės radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinės sistemosRADIS funkcijos yra pateiktos 9.2-2 paveiksle.9.2-2 pav. Pagrindinės RADIS vykdomos funkcijos (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/)Stotys PMSLietuvoje radiacinio monitoringo stočių PMS tinklą sudaro 9 stotys, sujungtos supagrindine PMS tarnybine stotimi bei duomenų baze. Visos stotys bei su jomis susijusiinfrastruktūra (tarnybinė stotis, kompiuteriniai tinklai ir pan.) įrengtos pagal „Danijos irLietuvos tarpvalstybinę sutartį dėl paramos programos branduolinio saugumo,radiacinės apsaugos ir pasirengimo galimoms branduolinėms avarijoms srityse".PMS radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Danijoje, GreenwoodEngineering kompanijoje, bendradarbiaujant su Danijos ekstremalių situacijų valdymoagentūra (DEMA), Danijos technikos universitetu (DTU) ir Danijos nacionalinebranduolinių tyrimų laboratorija (Risoe). Stotyse naudojama programinė įranga sukurtaDanijos kompanijoje Prolog Development Center (PDC).Radiacinio monitoringo stotys PMS veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotusduomenis kaupia stotyje esančio kompiuterio atmintyje. Visus PMS stočių sukauptusduomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia PMS tarnybinė stotis, esanti Aplinkosapsaugos agentūroje (toliau – AAA), kurie po to patenka į pagrindinę RADIS duomenų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 500bazę. Esant normaliai radiologinei situacijai duomenys iš kiekvienos PMS sotiesatsisiunčiami kartą per parą.PMS stotys taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją. PMSmonitoringo stočiai ar kitoms AAA stotims išmatavus jonizuojančios spinduliuotėsgama dozės galią, viršijančią 300 nSv/h (nanosivertų per valandą), RADIS sistemaautomatiškai siunčia perspėjimo signalą – tekstinį pranešimą į RADIS specialistųmobiliuosius telefonus-komunikatorius su trumpu priežasties aprašymu. AAAspecialistai patikrina RADIS sistemos būklę ir, įsitikinę perspėjimo signalo pagrįstumu,įjungia dažnesnį monitoringo stočių apklausos režimą – ne rečiau nei kas vieną valandą.AAA nedelsdama telefonu informuoja Atsakingas institucijas. Monitoringo duomenisAAA kas valandą pagal nustatytą formą siunčia Atsakingoms institucijoms,vadovaujantis teisės akto „Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių irkitų institucijų informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“(Valstybės žinios, 2005, Nr. 4-79) reikalavimais.Jei susidarius ypatingai radiacinei situacijai yra pasiekiami ar viršijami kriterijai,patvirtinti LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykiųkriterijų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 29-1004; 2008, 143-5702),Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – VAAI) nedelsdama informuojaAplinkos ministerijos vadovybę bei Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovą.Gavus neoficialią ar anoniminę informaciją apie galimą radiacinį pavojų, AAAsprendimu monitoringo stotys gali būti pradedamos apklausti dažnesniu apklausosrežimu – kas valandą. Apie tai telefonu nedelsiant informuojamos Atsakingosinstitucijos. Esant jų prašymui, Atsakingoms institucijoms kas valandą pagal nustatytąformą teikiami Monitoringo duomenys.PMS stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu sukiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkuselektros maitinimui (iki 5 dienų). Gama spinduliuotės intensyvumo matavimai atliekaminatrio jodido (NaI) detektoriumi. Naudojant šio tipo detektorių galima gauti ne tikjonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį, bet ir energetinį spektrą.Energetinio spektro analizė automatiškai atliekama tiek stotyje, tiek PMS tarnybinėjestotyje. PMS stotys dar papildomai matuoja ir temperatūrą bei lietaus intensyvumą.Lietaus intensyvumo jutiklis leidžia išvengti „klaidingų“ aliarmo signalų, susijusių sunatūraliu gama dozės galios padidėjimu lyjant. Kiekvienoje stotyje papildomai įrengtasdar vienas, kontrolinis Geigerio-Miulerio tipo gama dozės galios detektorius (AAAsvetainė http://193.219.133.11/v1/).Stotys ALNORLietuvoje radiacinio monitoringo stočių ALNOR tinklą sudaro 2 stotys sujungtos supagrindine ALNOR tarnybine stotimi bei duomenų baze. ALNOR stočių įrengimąLietuvoje parėmė Švedija.ALNOR radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Suomijoje, RADOSTechnology kompanijoje. ALNOR tarnybinėje stotyje naudojama programinė įrangataip pat sukurta RADOS Technology kompanijoje.Radiacinio monitoringo stotys ALNOR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotusduomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau Lietuvoje įrengtųALNOR stočių sukauptus duomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia ALNOR tarnybinėstotis, esanti AAA, Vilniuje. ALNOR tarnybinė stotis gautus duomenis persiunčia įpagrindinę RADIS duomenų bazę. Esant normaliai radiacinei situacijai duomenys iškiekvienos ALNOR soties atsisiunčiami kartą per parą. ALNOR stotys taip pat atlieka ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 501ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMSstočių skyrelyje.ALNOR stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu sukiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkuselektros maitinimui (iki 3 dienų). ALNOR stotyse jonizuojančios spinduliuotės gamadozės gali lygis matuojamas Geigerio-Miulerio tipo detektoriumi RADOS RD-02L(AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/).Stotys AGIRLietuvoje radiacinio monitoringo stočių AGIR (Automatizuoti Gama Intensyvumo oreRegistratoriai) tinklą sudaro šiuo metu veikiančios 7 stotys, įrengtos LietuvosHidrometeorologijos tarnybos stotyse. AGIR stotys sukurtos ir pagamintos Lietuvoje,Fizikos institute. Programinė įranga sukurta Aplinkos apsaugos agentūroje, RADIS.Stotyse sumontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės jutikliai ir elektronika registruojagama spinduliuotės intensyvumą ir leidžia stebėti lygiavertės dozės galios pažemio oreparos ar sezoninę kaitą. Stotys AGIR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus dozėsgalios duomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau duomenysautomatiškai perduodami į vietinį Hidrometeorologijos stoties kompiuterį, kuriamesuformuojamas duomenų byla. Ši duomenų byla perduodama kartu su meteorologineinformacija, kurią suformuoja ir kas tris valandas siunčia hidrometeorologinės stotiesoperatorius. Tokiu būdu jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios duomenųbyla patenka į Hidrometeorologijos tarnybos duomenų bazės tarnybinę stotį. Vėliau šieduomenys internetu perduodami į AGIR tarnybinę stotį ir RADIS duomenų bazę. AGIRstotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/). Stotys AGIR taip pat atlieka ir ankstyvojo radiaciniopavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMS stočių skyrelyje.Mobili radiacinio monitoringo stotisRADIS turi vieną mobilią radiacinio monitoringo stotį Exploranium GR-660.Monitoringo stotis įrengta visureigio bazėje, todėl gali būti naudojama radioaktyviųjųšaltinių paieškai ir aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimams.Įjungta GR-660 sistema nuolat automatiškai matuoja aplinkos gama spinduliuotėsintensyvumą ir nurodytu laiko intervalu (pvz., kas sekundę) gautus duomenis įrašo įkompiuterio kietąjį diską. Įrašomas ne tik pilnas kiekvieno matavimo energetinisspektras, bet ir DGPS (angl. Differential Global Positioning System – geografiniųvietovės koordinačių nustatymo sistema) pagalba gautos tikslios matavimo vietosgeografinės koordinatės. Be to, matavimo metu yra galimybė „gyvai“ stebėti matavimorezultatus, pateikiamus monitoriuje. Monitoriuje galima stebėti kintantį energetinįspektrą, konkrečių radionuklidų aktyvumą, sistemos judėjimo trajektoriją ir pan. Įmobilios monitoringo stoties komplektą taip pat įeina nešiojamas spektrometrasExploranium GR-130 EnviSpec (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/).Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje, RADIS struktūra irpagrindinė ARGOS duomenų bazėRadiacinio monitoringo stočių tinklo išdėstymas Lietuvoje pateiktas 9.2-3 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5029.2-3 pav. Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/)Pagrindinėje RADIS būstinėje Vilniuje ištisą parą veikia RADIS tarnybinė stotis irRADIS duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje kaupiami bei analizuojami duomenys,gaunami iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (kompiuteriniu tinklu, modemu, internetu,diskeliais ir pan.). Kita vertus, RADIS ne tik gauna, bet ir teikia informaciją. 9.2-4paveiksle parodyta RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus.9.2-4 pav. RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 503HIRLAM (angl. HIgh-Resolution Limited-Area Model) yra meteorologinių duomenųpaketas. RADIS šiuos duomenis gauna iš Danijos meteorologijos instituto. HIRLAMmeteorologiniai duomenys naudojami ARGOS radiacinės taršos sklidimo atmosferojeprognozėms atlikti.RADIS sistemą sudaranti techninė įranga (radiacinio monitoringo stotys, kompiuteriaibei tarnybinės stotys) įrengta įvairiose Lietuvos vietose. Be to, RADIS turi nuolatiniųinformacijos apsikeitimo ryšių su giminingomis organizacijomis tiek Lietuvoje, tiekužsienyje. Žemiau pateiktoje schemoje pavaizduota RADIS struktūra pagal fizinętechninės įrangos įrengimo vietą.9.2-5 pav. RADIS struktūra pagal fizinę techninės įrangos įrengimo vietą (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/)ARGOS duomenų bazė gali būti papildoma duomenimis iš įvairių šaltinių. Tai gali būtirankiniu būdu ARGOS klientų įvedami duomenys arba automatiškai importuojamiduomenys iš įvairių tipų radiacinio monitoringo stočių. Į pagrindinę ARGOS duomenųbazę patenkančių duomenų schema pateikta 9.2-6 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5049.2-6 pav. Duomenys, patenkantys į pagrindinę ARGOS duomenų bazę (AAA svetainėhttp://193.219.133.11/v1/)9.2.2 Radiacinės saugos centro vykdomas valstybinis radiologinis monitoringasRadiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo Radiacinės saugos centras(toliau – RSC). Pieno, mėsos, žuvies, daržovių (kopūstai, bulvės) ėminiai iš Ignalinosrajono tiriami nuo 1976 metų ir iš Zarasų regiono nuo 1979 metų. Maisto produktųėminiai iš Utenos ir žolės ėminiai iš Ignalinos ir Zarasų regionų tiriami nuo 1992 metų.1998–2000 metais ėminiai buvo gaunami ir iš Švenčionių regiono.Nuo 2002 metų RSC radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdosutinkamai su Europos Komisijos rekomendacijomis (2000/473/Euratom),vadovaudamasis LR Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. spalio 7 d.įsakymu Nr. 528/490 “Dėl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo,vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms,Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Valstybės žinios,2002, Nr. 100-4460).Ėminiuose matuojami bendras alfa ir beta aktyvumai bei 137 Cs ir 90 Sr aktyvumai.Geriamojo vandens ėminiuose metinės efektyvios dozės nustatymui matuojami bendrasalfa ir beta aktyvumai ir tričio aktyvumas, sutinkamai su Lietuvos higienos norma HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (Valstybės žinios, 2003,Nr. 79-3606; 2007. Nr. 127-5194).9.3 Ignalinos AE esama aplinkos monitoringo sistemaNuo eksploatacijos pradžios IAE vykdo aplinkos monitoringą 30 km spinduliostebėjimo (monitoringo) zonoje aplink reaktorių blokus. Monitoringas vykdomas pagalpatvirtintą aplinkos monitoringo programą. IAE esama aplinkos monitoringo programa(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)apibrėžia:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 505• ežero ir požeminio vandens kokybės stebėseną (fizinius ir cheminius parametrus);• radionuklidų savitojo aktyvumo ore ir krituliuose stebėseną;• buitinių ir paviršinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės sudėties ir radiologinęstebėseną;• radionuklidų išmetimo į aplinkos orą stebėseną;• meteorologinius stebėjimus;• radionuklidų savitojo aktyvumo ežero ir požeminiame vandenyje stebėseną;• dozės ir dozės galios sanitarinės apsaugos (3 km) ir stebėjimo (30 km) zonosestebėseną;• radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną žuvyje, dumbliuose, dirvožemyje, žolėje,dugno nuosėdose, grybuose, lapuose;• radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną maisto produktuose (piene, bulvėse,kopūstuose, mėsoje, grūduose).Buitinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės taršos monitoringą atlieka valstybės įmonė,,Visagino energija“.Radiologiniai matavimai, atliekami pagal IAE esamą aplinkos monitoringo programą(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3),yra apibendrinti 9.3-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5069.3-1 lent. IAE esamo radiologinio monitoringo suvestinė (Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)1. Nuotekos(išleidžiamasvanduo)2. Dujiniai iraerozoliniaiišmetimai įatmosferą77Bendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per savaitę – 1, 2 energoblokų techninio vandens paėmimas,iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas vanduo, iš 150 pastatoišleidžiamas techninis vanduo;Kartą per mėnesį – techninis vanduo po šilumokaičių;Kiekvienam išleidimui – iš spec. skalbyklos išleidžiamas vanduo.Radionuklidų tūrinisaktyvumasSpektrometrinisKartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamasvanduo, techninis vanduo po šilumokaičių, iš 150 pastatoišleidžiamas vanduo, vanduo koridoriaus 003 (D1, D2) priduobėse;Kiekvienam išleidimui – iš 150 pastato išleidžiamas nebalansinisvanduo.Nuo 0,1 iki 1,85×10 8Bq/l, priklausomai nuomonitoringo objekto0,74÷1,85×10 8 Bq/lSr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas 0,1÷3×10 3 Bq/lvanduo.Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš 150 pastato išleidžiamas vanduo. 0,01÷10 3 Bq/lBendras β aktyvumas Radiometrinis Nuo karto per parą iki karto per ketvirtį, priklausomai nuo filtroekspozicijos laiko.Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį –dujų ir aerozolių išmetimai per 1, 2 reaktoriųventiliacinius kaminus.Radioaktyviųjųinertinių dujųaktyvumasRadioaktyviųjųaerozolių aktyvumasRadioaktyviųjųinertinių dujųaktyvumasSpektrometrinisSpektrometrinisSpektrometrinisKartą per savaitę – dujų ir aerozolių išmetimai iš 150 pastato per153 įrenginį.Kartą per parą ir savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktoriųventiliacinius kaminus;Kartą per mėnesį – išmetimai iš 130 ir 156 pastatų;Kartą per ketvirtį – išmetimai iš 157 pastato.Kartą per parą – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliaciniuskaminus;Kartą per savaitę – išmetimai dėl 1, 2 reaktorių remonto metuišsiskiriančios likutinės šilumos.Nuo 2,4×10 -8 iki1,85×10 7 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto0,01÷10 3 Bq/l1,85÷3,7×10 5 Bq/lNuo 2,5×10 -6 iki3,7×10 5 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto1,85÷ 3,7×10 5 Bq/l

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 507Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)3. Termofikacinioįrenginio vanduo119 pastate4. Aplinkos oras iratmosferiniaikrituliai29Radioaktyviųjųaerozolių aktyvumasSpektrometrinisKartą per parą ir mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktoriųventiliacinius kaminus;Kartą per savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliaciniuskaminus, išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį, išmetimai dėl1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinės šilumos.Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliaciniuskaminus, išmetimai iš 130, 156 ir 159 pastatų.I-131 Spektrometrinis Kartą per parą, savaitę, mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktoriųventiliacinius kaminus;Kartą per savaitę – išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį,išmetimai dėl 1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinėsšilumos.H-3, C-14 Radiometrinis Išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius kaminus, priklausomainuo projekto TATENA LIT/9/005 vykdymoNuo 2,5×10 -6 iki6,7×10 3 Bq/lpriklausomai nuomonitoringo objekto0,1÷3×10 3 Bq/lNuo 2,4×10 -7 iki 26Bq/l priklausomai nuomonitoringo objektoBendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per parą – šiluminių tinklų vanduo. 0,1÷3×10 3 Bq/lRadionuklidų tūrinis Spektrometrinis Kartą per dvi savaites – vanduo iš 141 įrenginio;0,74÷1,85×10 8 Bq/laktyvumasKartą per ketvirtį – šiluminių tinklų vanduo.γ radionuklidųaktyvumasSpektrometrinisTris kartus per mėnesį – atmosferos oras nuolatinio stebėjimopunktuose;Kartą per mėnesį – atmosferos krituliai nuolatinio stebėjimopunktuose ir pramoninėje aikštelėje.Sr-90 Radiometrinis Du kartus per metus (žiemą, vasarą) – atmosferos oras nuolatiniostebėjimo punktuose.1,5×10 -6 ÷15 Bq/m 33×10 -5 ÷3×10 2 Bq/m 3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 508Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)5. IAE aplinkosvandens terpės104γ radionuklidųaktyvumasSpektrometrinisišgarinus20 kartų per mėnesį (darbo dienomis) – techninio vandensišleidimo ir paėmimo kanalo vanduo;Kartą per 10 d. – ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninėsaikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;Kartą per mėnesį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalovanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo;Kartą per ketvirtį (sausį, balandį, liepą, spalį) – šilumos tinklųvanduo;Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduopramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –geriamas vandentiekio vanduo, geriamas vanduo iš šulinių Tilžėjeir Gaidėje;Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo;Kartą per metus (žiemą) – sniegas nuolatinio stebėjimo vietose,pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose ir PBKS aikštelėje.Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandensišleidimo ir paėmimo kanalo vanduo, ūkinės-buitinės kanalizacijosvanduo, stebėjimo gręžinių vanduo pramoninės aikštelės ir PBKSteritorijose;Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo;Kartą per metus (žiemą) – šilumos tinklų vanduo, gamybiniųatliekų poligono apvedimo kanalo vanduo, sniegas nuolatiniostebėjimo vietose, pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose irPBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo.Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandensišleidimo ir paėmimo kanalo vanduo.1×10 -3 ÷0,3 Bq/lSr-90Radiocheminisišskyrimas0,3 Bq/lPu izotopų aktyvumasRadiocheminisišskyrimas1×10 -2 Bq/l

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 509Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)6. Dozė ir dozėsgalia IAEaplinkoje7. Dumblas išsaugojimoaikštelės86TLDdozimetrųišdėstymasparodytas9.3-1 pav.1H-3 Be koncentravimo,filtruojantBendras α aktyvumasBendras β aktyvumasγ spinduliuotės dozėsgaliaγ spinduliuotės dozėγ radionuklidųaktyvumasPu izotopų aktyvumasKoncentruotasmėginysKoncentruotasmėginysRadiometrinisKartą per mėnesį – techninio vandens išleidimo kanalo vanduo,ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės aikštelės krituliųpaėmimo vietose ir PBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1,2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;Kartą per ketvirtį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalovanduo;Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduopramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje.Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iššulinių Tilžėje ir Gaidėje.Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iššulinių Tilžėje ir Gaidėje.Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –statybinių atliekų sąvartyne ir keliuose.Kartą per ketvirtį – dozės galia nuo SPD-1, SPD-2 įrangos, rūbų,avalynės ir technikos;3 Bq/l0,1 Bq/l0,01 Bq/l1×10 -6 ÷1×10 -1 Sv/hNuolat – SkyLink sistema2×10 -8 iki 10 Sv/hRadiometrinis, Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – dozė sanitarinės apsaugos 2,5×10 -4 ÷5 SvTLDir stebėjimo zonų TLD išdėstymo vietose.Be koncentravimo Kartą per mėnesį 15 Bq/kgRadiocheminisišskyrimasDu kartus per metus (pavasarį, rudenį)300 Bq/kg8. Drūkšių ež. dugnonuosėdos10Ėminiųėmimoγ radionuklidųaktyvumasDžiovintas,koncentruotasmėginys.SpektroskopinisKartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKSaikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių.3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 510Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)vietosDrūkšiųežereparodytos9.3-2 pav.Viršutinio sluoksnio (2cm) γ radionuklidinėsudėtisSr-90 viršutiniamesluoksnyje (2 cm)Džiovintas,koncentruotasmėginys.SpektroskopinisDeginimas irradiocheminisišskyrimasKartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.15 Bq/kg30 Bq/kgγ radionuklidųpasiskirstymo profilis(3-10 cm)RadiocheminisišskyrimasKartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.15 Bq/kgPu izotopųpasiskirstymo profilis(3-10 cm)RadiocheminisišskyrimasKartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.300 Bq/kg9. Drūkšių ež.vandensaugmenija11ĖminiųėmimovietosDrūkšiųežerepateiktos9.3-2 pav.γ radionuklidųaktyvumasSr-90DžiovinantspektroskopinisDeginimas irradiocheminisišskyrimasKartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKSaikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių;Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.Kartą per metus (rudenį) – išleidimo kanale, po valymo įrenginių;Kartą per vasarą – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.3 Bq/kg3 Bq/kg10. Maisto produktai,augalai, gruntas34 γ radionuklidųaktyvumasKoncentruotas,nekoncentruotas,integruotasmėginyspriklausomai nuomonitoringoobjektoKartą per mėnesį – pienas Tilžėje;Kartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatiniostebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje;Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – Drūkšių ež. žuvis;Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai);Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje;Kartą per metus (rugsėjį) – bulvės Tilžėje;Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postųvietose ir Grikeniškių pusiasalyje, grybai ir samanos Vilaragio,Grikeniškių, Tilžės, Gaidės, Visagino vietovėse, stirniena 10 kmspindulio nuo IAE zonos ribose, grūdinės kultūros (rugiai arbaavižos) Tilžėje, mėsa (kiauliena, jautiena) Tilžėje arba Turmantovietovėse.3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 511Nr.MonitoringokomponentasMatavimotaškųskaičiusMatuojamiparametraiMatavimometodasMonitoringo objektas/vieta ir periodiškumasMatavimo ribos /detektavimo riba*)Sr-90α radionuklidųaktyvumasRadiocheminisišskyrimasRadiocheminisišskyrimasKartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatiniostebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje.Kartą per metus (pavasarį) – Drūkšių ež. žuvis;Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai);Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje;Kartą per metus (rudenį) – pienas Tilžėje.Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postųvietose ir Grikeniškių pusiasalyje.Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai).3 Bq/kg0,3 Bq/kg*) Lentelėje nurodyta detektavimo riba atitinka mažiausią išmatuojamą mėginio aktyvumą su 95% patikimumu. Su mažesniu patikimumu gali būti matuojami ir mažesni aktyvumai. Taip pat,to paties tipo bandiniai gali skirtis savo sudėtimi (pvz. grunto bandiniai gali būti skirtingos granuliometrinės sudėties) todėl jų detektavimo ribos bus skirtingos. Lentelėje pateiktoskonservatyvios (maksimalios) detektavimo ribų reikšmės.Lentelėje:150 pastatas – IAE skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo kompleksas;D1, D2 – IAE 1 ir 2 reaktorių kontrolės, elektros ir deaeratorių patalpos;153 įrenginys – 150 pastato ventiliacijos kaminas;130 pastatas – IAE remonto dirbtuvės;156 pastatas – IAE speciali skalbykla;157 pastatas – IAE vidutinio ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugykla;159 pastatas – IAE automobilių plovimo pastatas;PLK-1, 2, PLK-3 – IAE pramoninės lietaus kanalizacijos;PLK-PBKS – esamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos (PBKS) pramoninė lietaus kanalizacija;SPD-1, 2 – IAE sukarintos priešgaisrinės tarnybos daliniai.30 Bq/kg3 Bq/kg

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5129.3-1 pav. Termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo aplink IAE vietos (Aplinkosmonitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)9.3-2 pav. Ėminių ėmimo vietos Drūkšių ežere (Aplinkos monitoringo programa. IAE,Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)

9.4 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 513Naujos AE monitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus LR įstatymų irkitų teisės aktų reikalavimus, TATENA saugos standartus ir įsipareigojimus pagalJungtinių Tautų konvencijas. Dalis esamos IAE monitoringo sistemos gali būtiintegruota į naujos AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju esamos monitoringosistemos ir naudojami prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų šiuolaikinius tikslumoir periodiškumo reikalavimus. IAE eksploatavimo metu, vykdant aplinkos monitoringoprogramą, sukaupta daug duomenų apie aplinkos komponentes. Kuriant naujos AEaplinkos monitoringo sistemą, bus pasinaudota IAE aplinkos monitoringo vykdymometu sukauptais duomenimis ir jų analizės rezultatais (sukauptais nuo jos eksploatavimopradžios, eksploatavimo metu ir nutraukus eksploatavimą). Numatoma, kad neturėtųkeistis aplinkos oro ir atmosferos kritulių nuolatinio stebėjimo vietos, Drūkšių ežerovandens, nuosėdų, augmenijos, vandens indikatorinių organizmų, bentosinių gyviųėminių ėmimo vietos, termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo vietos, dirvožemio,ganyklų žolės, geriamo vandens, maisto produktų, augalų nuolatinio stebėjimo vietos,tačiau gali keistis paimamo ir išleidžiamo vandens matavimo vietos priklausomai nuopasirinktos vandens paėmimo ir išmetimo kanalų alternatyvos, gali būti įrengti naujipožeminio vandens stebėjimo gręžiniai, nauji dozimetrai ir kt. Išsami informacija apienaujos AE aplinkos monitoringo sistemą, pagrindžiant atskirus jos komponentus, buspateikta NAE techniniame projekte.9.4.1 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimaiVadovaujantis LR Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025)9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkiosubjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai ir kuri turibūti suderinta ir patvirtinta teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymotvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) nustatyta tvarka.Branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) radiologinis monitoringas vykdomasvadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 42-2007„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo irleidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkosaprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nustatytais reikalavimais.Vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo 3 straipsnio 4 punktu ir 29 straipsniu(Valstybės žinios, 1998, Nr. 115-3230; 2006, Nr. 72-2691) ir Lietuvos Respublikosgyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju plano11.5, 11.7, 11.10–11.13 ir kitais aktualiais punktais (Valstybės žinios, 2000, Nr. 32-908)Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalu ministerijossprendimu įvedamas sustiprintas ar ypatingas Radiacinio lygio stebėjimo sistemos darborežimas vietinės ar bendrosios avarijos bei ekstremalios situacijos (ypatingos radiacinėssituacijos) atveju.9.4.1.1 Bendrieji principaiNauja AE gali būti pradėta eksploatuoti tiktai gavus leidimą radionuklidų išmetimams įaplinką. Leidimą išduoda Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Lietuvos aplinkosapsaugos normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką išbranduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidusišdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr.138-5693) (toliau – LAND 42-2007) 17 punktu, subjektas – naujos AE eksploatuojantiorganizacija – turi pateikti Aplinkos ministerijai prašymą leidimui gauti, radionuklidų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 514išmetimo į aplinką planą ir radiologinio monitoringo programą, parengtą pagal LAND42-2007 VI skyriaus reikalavimus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru.Vadovaujantis LAND 42-2007 21 punktu, leidimas išduodamas neterminuotam laikui.Vadovaujantis LAND 42-2007 27 punktu, subjektas, eksploatuodamas ar nutraukdamasBEO eksploatavimą, privalo:• siekti, kad išmetamų į aplinką radionuklidų aktyvumas būtų kiek įmanomamažesnis;• vykdyti taršos monitoringą tam, kad būtų patvirtinta, jog veikla atitinka leidimosąlygas ir būtų galima įvertinti kritinių grupių narių apšvitos dozę;• kaupti ir saugoti monitoringo ir apšvitos dozių vertinimo duomenis įstatymonustatyta tvarka.Vadovaujantis LAND 42-2007 35 ir 41 punktais, BEO radiologinis monitoringasvykdomas pagal subjekto parengtą radiologinio monitoringo programą, susidedančią ištaršos monitoringo ir aplinkos monitoringo. Subjektas turi vykdyti meteorologinius irhidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizeiBEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir gyventojų kritinių grupių narių efektinėmsdozėms vertinti.9.4.1.2 Reikalavimai radiologinio monitoringo programaiVadovaujantis LAND 42-2007 40 punktu, monitoringo programoje turi būti nurodyta:monitoringo tikslai, organizavimo principai; vykdytojai; trumpas BEO veiklos ir galimopoveikio aplinkai aprašymas; stebėjimo vietų parinkimo principai, pagrindimas; BEOaikštelės schema su nurodytais taršos šaltiniais ir ėminių ėmimo/stebėjimo vietomis;meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų BEO poveikio aplinkai zonoje planas;analizuojami aplinkos komponentai; ėminių ėmimo ir analizavimo periodiškumas;matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos; matavimo metodų kalibravimoir kokybės užtikrinimo procedūros; duomenų kaupimas, dozių vertinimo modeliai;monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai; duomenų ir ataskaitų pateikimo terminai,forma, duomenų ir ataskaitų gavėjai.Vadovaujantis LAND 42-2007 39 punktu, monitoringo programa turi apimti visasradionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinįradionuklidų, išmestų į aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidųišmetimo pokyčius ir kritinių grupių narių efektines dozes.9.4.1.3 Reikalavimai taršos monitoringuiRadionuklidų išmetimai į aplinkos orąVadovaujantis LAND 42-2007 43 punktu, radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą,aktyvumui įvertinti turi būti įrengtos dujų ėminių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimoarba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimaimatuojamas bet kokiomis sąlygomis.Vadovaujantis LAND 42-2007 44 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinamaį aplinkos orą išmetamų radionuklidų sudėtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3 H,14 C).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 515Vadovaujantis LAND 42-2007 45 punktu, išmetamo į aplinkos orą 3 H aktyvumaspagrindinėse fizinėse-cheminėse formose turi būti matuojamas ne rečiau kaip kasketvirtį.Vadovaujantis LAND 42-2007 46 punktu, trumpalaikei BEO taršos kaitai įvertinti nerečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) turi būtimatuojamas bendras išmetamų į aplinkos orą radionuklidų aktyvumas.Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos,radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arbanepertraukiamai imant integralius ėminius.Radionuklidų išmetimai į vandenįVadovaujantis LAND 42-2007 47 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinamaišmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3 H,bet neįskaitant 14 C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būtiįrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių ėminių paėmimo sistemos(rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamasradionuklidų bendrasis aktyvumas. Kitais atvejais ėminiai turi būti imami periodiškumu,atitinkančiu išmetimų dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimaimatuojami išleidžiamo vandens srautai.Vadovaujantis LAND 42-2007 48 punktu, jei vanduo ilgą laiką kaupiamas, prieš jįišleidžiant iš BEO į aplinką turi būti imami ėminiai ir įvertinama radioizotopinė sudėtisir radionuklidų aktyvumas.Papildomi reikalavimaiVadovaujantis LAND 42-2007 49 punktu, išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 Caktyvumas turi būti matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinantmatavimais, kai BEO veikia įvairiais režimais.Vadovaujantis LAND 42-2007 50 punktu, į aplinkos orą ir vandenį išmetamųradionuklidų aktyvumas turi būti įvertinamas trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis.Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą radionuklidais (pvz., paleidžiant arstabdant branduolinės energetikos objektą ar jo dalį remonto metu), turi būti atliekamipapildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir taikomilaboratoriniai metodai.9.4.1.4 Reikalavimai aplinkos monitoringuiVadovaujantis LAND 42-2007 51 punktu, aplinkos monitoringas turi apimtijonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės irradionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkantaplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtakąkritinių grupių narių apšvitai.Vadovaujantis LAND 42-2007 52 punktu, nepertraukiami jonizuojančiosiosspinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumusreprezentatyviose branduolinės energetikos objekto teritorijos, sanitarinės apsaugoszonos vietose ir tolstant nuo branduolinės energetikos objekto link artimų svarbiųgyvenamųjų vietovių. Dozės galiai matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniaiprietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai)prietaisai.Vadovaujantis LAND 42-2007 53 punktu, radionuklidų išmetimo (išleidimo) vietose arnetoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 516ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio aplinkai zonoje, kuri nustatomamonitoringo programoje, turi būti imami aplinkos komponentų ėminiai.Vadovaujantis LAND 42-2007 54 punktu, sausumos ekosistemų atveju turi būti imamišie ėminiai: oro (dujų ir aerozolių), iškritų, dirvožemio, miško gėrybių (uogų ir grybų)bei augalų, ganyklų žolės, maisto produktų (mėsos, pieno ir grūdų), geriamojo vandens,požeminio vandens (tarp jų gruntinio), indikatorinių (pasižyminčių savybe kauptiradionuklidus) organizmų ir medžiagų.Vadovaujantis LAND 42-2007 55 punktu, vandens ekosistemų atveju turi būti imamišie ėminiai: filtruoto vandens, skendos dalelių, dugno nuosėdų, vandens augalų,bentosinių gyvių, žuvų, indikatorinių organizmų ir medžiagų.Vadovaujantis LAND 42-2007 56 punktu, ėminiai turi būti imami periodiškumu,atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertintikritinės grupės (grupių) narių apšvitai.Vadovaujantis LAND 42-2007 57 punktu, aplinkos komponentų užterštumui įvertintituri būti nustatoma ėminių radionuklidinė sudėtis ir matuojamas gama spinduolių ( 137 Cs,134 Cs, 60 Co, 54 Mn, 95 Zr, 9 5Nb, 131 I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas betaspinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) ir alfa spinduoliais ( 239,240 Pu) turi būti įvertinamasanalizuojant parinktus būdingiausius ėminius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitojoaktyvumo matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.Vadovaujantis LAND 42-2007 58 punktu, ėminiai gali būti imami dažniau bei atliekamipapildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis į aplinkos orą ir vandenįišmetamų (išleidžiamų) radionuklidų aktyvumas ar sudėtis.9.4.1.5 Pagrindiniai taikomų metodų ir įrenginių reikalavimaiVadovaujantis LAND 42-2007 60 punktu, monitoringas turi būti atliekamas taikanttokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamaitiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnesnei 0,01 mSv per metus dozes.Vadovaujantis LAND 42-2007 63 punktu, monitoringo sistemos turi būti dubliuotos irnuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kuriolaikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.Vadovaujantis LAND 42-2007 64 punktu, duomenų kokybei užtikrinti monitoringosistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos iratnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinantkokybės užtikrinimo programą.9.4.1.6 Reikalavimai požeminio vandens monitoringo vykdymuiKaip būtina aplinkos monitoringo dalis aplink naujos AE aikštelę bus numatytistebėjimo gręžiniai požeminio vandens monitoringui. Požeminio vandens monitoringoprograma bus parengta, vadovaujantis norminio dokumento „Ūkio subjektų požeminiovandens monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) reikalavimais, irpateikta Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti.Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 4punktu, pagal šio dokumento reikalavimus parengta ir patvirtinta ūkio subjektopožeminio vandens monitoringo programa yra privalomas priedas prie paraiškos Taršosintegruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 517Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 12.5punktu, požeminio vandens monitoringo programoje pateikiami monitoringo tinklas irjo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai,parengti pagal Žemės gelmių registro (Valstybės žinios, 2006, Nr. 54-1961)reikalavimus.9.4.1.7 Reikalavimai buitinėms, gamybinėms ir paviršinėms nuotekoms tvarkytiNaujos AE buitinės ir gamybinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Nuotekų tvarkymoreglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus. Vadovaujantis šioreglamento 6 punktu, nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per išleistuvą,kuriam įrengti teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas arba suderintasstatybos projektas ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo įaplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos techniniame projekte (pagalkurį išduotas statybos leidimas) arba leidime nuotekų išleidimui).Naujos AE paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymoreglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus. Vadovaujantis šioreglamento 5 punktu, paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių,komunalinių ir gamybinių nuotekų.Vadovaujantis šio reglamento 7 punktu, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymosistemą turi būti išnagrinėjami ir, esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai:• sumažinantys paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiamakiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas),įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamoskiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);• sumažinantys kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz.,numatomas nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo reikmėms irpan.);• sumažinantys susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausągalimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiosevietose ar pan.).Vadovaujantis šio reglamento 8 punktu, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymosistemą, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt., turi būtivadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 (Valstybės žinios,2003, Nr. 83-3804).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5189.4.2 Siūlymai naujos AE išmetamų į orą ir vandenį radionuklidų monitoringui9.4.2.1 Išmetimai į orąTikslus išmetamų į orą radionuklidų aktyvumų matavimas reikalingas nustatyti, aratominė elektrinė neviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime išmesti į aplinkąradioaktyviąsias medžiagas nustatytų ribinių į aplinkos orą išmetamų radioaktyviųjųmedžiagų aktyvumų. Radionuklidai iš atominės elektrinės išmetami perkontroliuojamus kelius, per elektrinės ventiliacinį kaminą ir, galimas daiktas,mažesniąja dalimi, per oro kondicionavimo sistemą turbinų salėje. Siekiant nustatytiradionuklidų, išmetamų iš naujos AE į aplinkos orą, aktyvumus, matavimai busvykdomi imant ventiliacinio oro kamine ėminius ir nepertraukiamai matuojant.Trumpalaikei naujos AE taršos kaitai įvertinti ne rečiau kaip 1 kartą per parą(svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) bus matuojamas bendras išmetamų įaplinkos orą radionuklidų aktyvumas. Radionuklidai bus sugrupuoti į tris grupes:inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai.Aktyvumas bus matuojamas tiesiogiai arba įvertinamas, matuojant nepertraukiamaiimamų integralių ėminių gama-spektrus. Išmetamų dujų srautas bus patikimaimatuojamas bet kokiomis sąlygomis, sistema bus dubliuota. Bus nustatytaradionuklidinė sudėtis išmetamame ore ir išmatuoti radionuklidų aktyvumai. Išmetamo įaplinkos orą 3 H aktyvumai bus matuojami pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose.Siūlymai bendrų dujų ir dalelių naujos AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui irišmetamų radionuklidų pavyzdžiai bei išmatuotinos jų tūrinio aktyvumo ribos pateikti9.4-1 lentelėje.9.4-1 lent. Siūlymai bendrų dujų ir dalelių AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui irišmetamų radionuklidų pavyzdžiai, bei išmatuotinos ribos (Edilex, 2008).MinimalusMatavimoišmatuotinasMatavimo metodas Dubliavimas Radionuklidasobjektasaktyvumas,skaičiuojant 1m³ oroInertinių dujų Nuolatinis matavimasradionuklidaioro ir Nustatymasaerozolio laboratorijoje mažiausiaidalelių kartą per savaitęmišinyjetaiptaip133 Xe 10 kBq/m³ matavimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 519MatavimoobjektasMatavimo metodas Dubliavimas RadionuklidasNustatymaslaboratorijoje ne rečiaukaip kas mėnesįNustatymaslaboratorijoje ne rečiaukaip kas mėnesįMinimalusišmatuotinasaktyvumas,skaičiuojant 1m³ oro³H 0,1 kBq/m³14 C 10 Bq/m³Radionuklidų kiekis išmetimuose nustatomas gama spektrometrinių matavimų pagalbamatuojant aerozolinių dalelių ir inertinių dujų ėminius iš ventiliacinio oro kamine. Taileis įvertinti atskirų radionuklidų patekimą į pažemio orą. Kadangi radionuklidai išnaujos AE į aplinką gali pakliūti iš reaktorių ventiliacinių kaminų ir per ventiliaciniuskanalus iš patalpų su radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įranga, skaičiavimai busatliekami trims skirtingiems išmetimų aukščio atvejams. Naujos AE ventiliaciniaikaminai turės pavyzdžių ėmimo įrangą visuose taškuose, per kuriuos bus išmetamosdujos. Įrangoje bus panaudotos efektyviausios ir pažangiausios technologijos, kuriasgalima pritaikyti praktikoje. Kietos dalelės, esančios sraute, iš kurio imamas pavyzdys,bus gaudomos pavyzdžių ėmimo filtruose, kurie bus nuolat keičiami ir analizuojami.Radionuklidų aktyvumas dujinėse medžiagose bus matuojami nuolat veikiančiuradiometru. Specifinei analizei bus imami dujų ėminiai reguliariais intervalais.9.4.2.2 Išmetimai į vandenįPanašios kaip ir išmetimų į orą ėminių rinkimo procedūros gali būti taikomosradionuklidų matavimui vandenyje, išleidžiamame iš naujos AE į Drūkšių ežerą. Busnustatyta radionuklidinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas vandenyje, patenkančiame įaplinką. Pagrindiniuose išleidimų keliuose bus įrengtos stacionarios sistemostiesioginiam matavimui arba integruotų ėminių rinkimui. Kai bus tikslinga, bus įrengtosautomatizuotos sistemos. Mažiausiai kartą per parą bus nustatomi bendri aktyvumai.Mažiau svarbiose kelio dalyse ėminiai bus renkami reguliariai. Išleidžiamo į aplinkąvandens srautai bus patikimai išmatuoti visuose keliuose ir bet kuriomis sąlygomis.Siūlymai iš naujos AE į aplinką išleidžiamo vandens monitoringui ir išmatuotinosavitojo aktyvumo juose ribų pavyzdžiai yra pateikti 9.4-2 lentelėje.Visos paviršinės nuotekos iš naujos AE aikštelės bus apdorojamos nuotekų valymoįrenginiuose. Nuotekos iš valymo įrenginių bus renkamos į specialias talpas, kur busatliekami radionuklidų aktyvumo koncentracijų matavimai. Valymo įrenginiųlaboratorijoje bus matuojami radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai.Vanduo bus valomas, kad tie lygiai būtų pakankamai maži, kad vandenį galima būtųišleisti į aplinką. Jei radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai busnepakankamai maži, vanduo bus grąžinamas pakartotiniam valymui. Kartu su vandensišleidimu į ežerą bus paimami sudėtiniai ėminiai. Geriausių galimų technologijųautomatizuoti matavimo įrenginiai bus įrengti išmetimo vamzdyje. Taip pat bus įrengtosautomatiškai užsidarančios sklendės, kai radionuklidų aktyvumai vandenyje bus perdideli. Be to, tokie pagalbiniai įrenginiai, kaip kietų atliekų apdorojimo bei saugojimokompleksas ir šalia naujos AE aikštelės esanti IAE panaudoto branduolinio kurosaugykla, bus įjungti į naujos AE išmetimų kontrolės sistemą.Sistemos, skirtos radionuklidų vandenyje, patenkančiame iš naujos AE į aplinką,matavimams, turės priemones kalibravimui ir operatyviam tikrinimui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5209.4-2 lent. Siūlymai radionuklidų monitoringui vandenyje, patenkančiame iš naujos AE įaplinką, ir išmatuotinų aktyvumo koncentracijų ribų pavyzdžiai (Edilex, 2008).IšmatuotinasIšmetimai Matavimo metodas Dubliavimas Radionuklidas aktyvumas 1 m³vandensGama-spinduoliai Nuolatinis rinkimasvandenyje,patenkančiame įaplinką Nustatymas specifinėjeišmetimų laboratorijojeTaip arbatikrinimasrenkantvisivisi400 kBq1 kBqAlfa- spinduoliaivandenyjepatenkančiame įaplinkąSvarbūs betaspinduoliaivandenyjepatenkančiame įaplinkąNustatymasvisiBendras aktyvumaslaboratorijoje ne rečiau1 kBqkaip kas mėnesį 241 Am 10 BqNustatymaslaboratorijoje ne rečiaukaip kas mėnesįNustatymaslaboratorijoje ne rečiaukaip kas mėnesį89 Sr ir 90 Sr Suminis aktyvumas0,2 kBq³H 50 kBq9.4.2.3 Papildomas monitoringasIšmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 C aktyvumas bus matuojamas arba įvertinamasskaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai nauja AE veikia įvairiais režimais. Įaplinkos orą ir vandenį išmetamų radionuklidų aktyvumas bus įvertinamas trumpalaikiotaršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršąradionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant energetinius blokus), bus atliekamipapildomi taršos stebėjimai. Tam bus naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos irtaikomi laboratoriniai metodai.9.4.3 Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių gyventojams ir aplinkai monitoringasJonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje matavimai leidžia nustatyti išmestų išatominės elektrinės radionuklidų spinduliavimo dozes gyventojams ir aplinkai.Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai atominės elektrinės aplinkoje ir apylinkėseįgalina patvirtinti, kad LR teisės aktuose nustatytos ribinės jonizuojančiosiosspinduliuotės dozės vertės nėra viršijamos. Jonizuojančiosios spinduliuotėsmonitoringas taip pat patvirtina radionuklidų aktyvumų matavimų rezultatus atominėselektrinės ventiliaciniame ore ir leidžia nustatyti trumpalaikius bei ilgalaikius įprastinėsjonizuojančios spinduliuotės dozės aplinkoje pakitimus. Jonizuojančios spinduliuotėsmonitoringo programos sudėtinė dalis yra, pvz., išorinės jonizuojančiosios spinduliuotėsmatavimai ir su oru įkvėpiamų radionuklidų duomenų bei radionuklidų kiekiųėminiuose, reprezentuojančiuose skirtingas maisto grandines, siekiančias žmogų,analizė.Naujos AE radiologinio monitoringo programa apims visas radionuklidų sklaidos irgyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų įaplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius irkritinių grupių narių efektines dozes. Vadovaujantis LAND 42-2007 42 punktu, naujosAE radiologinio monitoringo programa ir jos pakeitimai bus suderinti su Aplinkosministerija, AAA, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos irRSC. Pirmoji peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Vadovaujantis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 521LAND 42-2007 38 punktu, monitoringas bus pradėtas vykdyti ne mažiau nei 1-eriusmetus iki naujos AE eksploatavimo pradžios.Aplinkos monitoringas apims jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios, išorinėssugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumomatavimus. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai bus atliekami,atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose naujos AE teritorijos, sanitarinėsapsaugos zonos vietose ir tolstant nuo naujos AE link artimų svarbių gyvenamųjųvietovių. Visi prietaisai, naudojami dozės galios ir išorinės sugertosios dozėsmatavimams, reprezentuos geriausias turimas technologijas. Aplinkos indikatoriųėminiai bus paimami sanitarinės apsaugos zonoje ir vietovėse, kur teršalai yra išmetamiarba išleidžiami ir kur tikimasi didžiausios taršos (pagal radionuklidų dispersijosskaičiavimus ir teritorijos ypatumus). Ėminiai bus renkami dažnumu, atitinkančiuaplinkos komponento kaitą ir užtikrinančiu kritinės grupės narių apšvitos įvertinimą.Aplinkos indikatorių užterštumo įvertinimui turi būti nustatyta radionuklidinė sudėtisėminiuose ir išmatuoti gama spinduolių ( 137 Cs, 134 Cs, 60 Co, 54 Mn, 95 Zr, 95 Nb, 131 I ir kitų)aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) bei alfa spinduoliais ( 239,240 Pu) bus nustatomas analizei parinkus ėminių prototipus. Kai bus žinoma ar spėjama,kad radionuklidų kiekiai ar aktyvumai oro ar vandens išmetimuose keisis, ėminiai busimami dažniau ir naudojami atitinkami matavimai. Monitoringas bus atliekamas taikanttokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamaitiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnesnei 0,01 mSv per metus dozes. Monitoringo sistemos bus dubliuotos ir nuolatveikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kuriolaikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.Duomenų kokybės užtikrinimui monitoringo sistemos bus instaliuojamos, atestuojamos,kalibruojamos, naudojamos ir renovuojamos sutinkamai su branduolinės pramonėsstandartais ir kokybės užtikrinimo programa. Siūlymas naujos AE radionuklidųmonitoringo programai pateiktas 9.4-3 lentelėje.9.4.3.1 Išorinė jonizuojančioji spinduliuotėIšorinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės bus matuojamos nuolat. Dabar esantiIAE monitoringo įranga (pvz., SkyLink sistemos davikliai) gali būti integruota į naujosAE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju įranga turės būti atnaujinta ir naudojamosnaujausios technologijos. Nuolat veikiantys aplinkos dozimetrai irtermoliuminescenciniai dozimetrai stotyse, išdėstytose 0–10 km zonoje nuo naujos AE,bus naudojami nenutrūkstantiems matavimams ir duomenų kaupimui. Papildomai kartąper du metus bus atliekami gama-spektrometriniai matavimai.9.4.3.2 Aerozoliniai radionuklidai ir jodasMonitoringo programoje bus nustatytas aerozolinių radionuklidų ir jodo ore ėminiųpaėmimas radionuklidų išmetimo vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagalradionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose naujos AEgalimo poveikio aplinkai zonoje. Aerozolinių radionuklidų ir jodo monitoringas ore busvykdomas naudojant didelio tūrio oro ėminių rinkiklius. Oro ėminiai bus renkami nuolatir vienu metu. Visa įranga, įskaitant ir filtrus, bus geriausia iš dabar naudojamų. Filtraibus keičiami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, bet būtinai branduolinio kuro keitimoatominėje elektrinėje dienomis. Rinkiklyje, esančiame prie atominės elektrinės, filtraibus keičiami dažniau – kas savaitę. Portatyvinis oro ėminių rinkiklis bus naudojamas,

9.4.3.3 IškritosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 522kai reikės, kompleksiniam monitoringui kartą per savaitę branduolinio kuro keitimometu.Radionuklidų aktyvumai iškritose bus nuolat matuojami kritulių ėminiuose. Iškritųrinkikliai (kritulių ėminių rinkikliai) sausoms iškritoms ir iškritoms su krituliais rinktibus išdėstyti 1–10 km atstumu nuo naujos AE. Elektrinis šildymas bus naudojamas tam,kad išvengti užšalimo, ir surinkto rinkiklyje sniego tirpinimui žiemą. Ėminių rinkimoindai bus reguliariai keičiami. (STUK-A227, 2008, p. 27)9.4.3.4 Dirvožemio ėminiaiPrieš pradedant dirbti naujai AE bus įvertintas dirvožemio užterštumas regione. NaujosAE eksploatavimo metu ėminiai bus imami iš vietų, kur bus didžiausios iškritos,siekiant nustatyti ilgaamžių radionuklidų akumuliaciją. Ėminiai bus imami iš 6standartinių taškų du kartus per metus.9.4.3.5 Ganyklų žolėGanyklų žolės ėminiai bus imami du kartus per augimo sezoną 0–10 km atstumuose nuonaujos AE. Ganyklų žolės ėminiai bus sudėtiniai (jungtiniai), atspindintys pienągaminančias fermas.9.4.3.6 Sausumos augalai, miško gėrybės ir medžiojama faunaSausumos augalų, tokių kaip samanos, miško gėrybės (uogos ir grybai) ėminiai busimami mažiausiai trijose vietose, o medžiojamos faunos (elnių ar stirnų mėsos) – išvieno rinkimo punkto. Bus stengiamasi surinkti ėminius įmanomai mažesnėje irvienarūšėje teritorijoje. Miško gėrybių ėminiai bus renkami prie naujos AE 2 kartus permetus augimo sezono metu tuo pačiu metu, kai imami dirvožemio ėminiai,medžiojamos faunos ėminiai – kartą per metus, o samanų ėminiai – kartą per metus pobranduolinio kuro keitimo.9.4.3.7 Kiti maisto produktaiBus imami mėsos (kiaulienos, jautienos), pieno, žuvies, daržovių (kopūstų, bulvių,salotų), grūdinių kultūrų (rugių arba avižų) ėminiai. Visi ėminiai bus renkami kuo arčiaunuo naujos AE (0–30 km atstumais), panašiais, kaip yra dabar renkami IAE. Pienoėminiai iš vietinių pieninių, esančių naujos AE regione, bus imami kas savaitę. Ėminiai,reprezentuojantys visą regiono pieno produkciją, bus imami iš pieno surinkimo cisternųkartą per mėnesį, sutinkamai su standartiniais maisto ėminių rinkimo metodais.Kopūstų, bulvių ir salotų ėminiai bus renkami du kartus per augimo sezoną iš parinktųdaržų, auginančių daržoves, naudojamas namų ūkyje. Grūdinių kultūrų (rugių arbaavižų) ėminiai bus renkami kartą per metus iš vietinių laukų. Mėsos (kiaulienos,jautienos) ėminiai iš naminių gyvulių bus renkami kartą per metus.9.4.3.8 Geriamas vanduoGeriamo vandens ėminiai bus imami 2–4 kartus per metus tiesiogiai iš vandensvamzdžių tinklo arba žaliavinio vandens rezervuarų.

9.4.3.9 Aplinkiniai gyventojaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 523Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai šalia namų leidžia patikrinti, kadtikrai nėra reikšmingos arba neatpažintos apšvitos apylinkių gyventojams. Matavimaibus atliekami pas 8–15 gyventojus(jų).9.4.3.10 Ežero ekosistemaEžero ekosistemos ėminiai bus imami iš artimų naujai AE vietų: filtruoto vandens (4kartus per metus), indikatorinių organizmų (du kartus per metus), dugno nuosėdų (dukartus per metus), vandens augalų (kartą per metus), skendos dalelių (kartą per metus),bentosinių gyvių (kartą per metus) šešiose stotyse. Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5249.4-3 lent. Siūlymas naujos AE radionuklidų monitoringo programai (adaptuotas STUK-A227, 2008, p. 14–17).MonitoringoobjektasIšorinėjonizuojančiojispinduliuotė oreMatavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniaiAplinkos dozimetrai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas irduomenų kaupimasDozės galia, min., max., vidutinė,analoginė diagrama ar vidutinėsreikšmės valandai skaičiais.TLD dozimetrų stotys 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas Gama dozė, 4 kartus per metusPapildomi gama-spektrometriniai matavimai Kartą kas du metus Gama spektrasAerozoliniai Oro ėminių rinktuvai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai, du kartus per mėn.radionuklidai ir(prie NAE – kartą per savaitę)jodas pažemio ore Papildomi stebėjimai su portatyviniu ėminių rinkikliu pavėjinėje AE pusėje Kartą per savaitę kuro keitimo Gama spinduoliaimetuIškritos Iškritų rinkikliai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai ir 3 H, 4–12 kartų permetus; 89 Sr ir 90 Sr, 4 kartus per metusDirvožemis Dirvožemio ėminiai iš vietų, kur bus didžiausios iškritos, ilgaamžių Du kartus per metusGama spinduoliai ir90 Sr, vertikalusradionuklidų akumuliacijai nustatytipasiskirstymasSausumos augalai, Miško uogos ir grybai iš trijų vietųDu kartus per metus kartu su Gama spinduoliainatūralūs produktaidirvožemio ėminių ėmimuir medžiojama Medžiojamų gyvūnų mėsa iš vieno rinkimo punkto, artimo atominei elektrinei Kartą per metusGama spinduoliaifaunaSamanos iš trijų vietųKartą per metus po kuro keitimo Gama spinduoliaiGanyklų žolė Sudėtinis (jungtinis) ėminys, atspindintis pieną gaminančias fermas Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiPienasĖminys, atspindintis fermose gaminamą pienąKartą per savaitę131 I ir gama spinduoliaiĖminys, atspindintis visą regiono pieno produkciją Kartą per mėnesį/ kartą per 2mėnesiusGama spinduoliai ir 131 I (jei reikia) –kartą per mėnesį; 89 Sr, 90 Sr – šešiskartus per metus)Daržo produkcija Bulvės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiKopūstai Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiSalotos Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiGrūdinės kultūros Rugiai arba avižos Kartą per metus Gama spinduoliaiMėsa Jautienos ir kiaulienos ėminiai iš gyvulių, auginamų regione Kartą per metus Gama spinduoliaiGeriamas vanduo Geriamo vandens, vandens iš atominės elektrinės ir artimų gyvenviečių 2–4 kartus per metus Gama spinduoliai ir 3 H, 2–4 kartus perėminiaimetus, 89 Sr ir 90 Sr, 2 kartus per metusEžero vanduo Ėminiai iš 6 stočių aplinkinėse ežero dalyse 4 kartus per metus Gama spinduoliai, 3 H, 89 Sr ir 90 Sr

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 525MonitoringoobjektasDugno nuosėdosVandensindikatoriniaiorganizmaiMatavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniaiSkendos dalelės, surinktos gaudykle stotyse aplinkinėse ežero dalyse Kartą per metus Gama spinduoliai, 238 Pu ir 239,240 PuDugno nuosėdų ėminiai, imami iš keleto stočių aplinkinėse ežero dalyse Du kartus per metus Gama spinduoliai, 90 Sr, 238 Pu ir 239,240 Pu,vertikalus pasiskirstymasĖminiai pagal galiojančius rinkimo standartusNuolatinis rinkimas per augimosezonąGama spinduoliai, 4 kartus per augimosezonąBentosiniai gyviai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 SrVandens augalai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 SrŽuvisŽuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4 ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš Du kartus per metusGama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Srišmetimo zonų ir palyginamųjų zonų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5269.5 Kitas monitoringas9.5.1 Esama monitoringo sistema9.5.1.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistemaLietuvos teritorija tradiciškai vertinama kaip ne-seisminė ar mažai seisminė zona.Tačiau istoriniai ir dabarties duomenys rodo, kad mažo ar vidutinio intensyvumoseisminiai įvykiai stebimi ir Baltijos šalių teritorijoje. IAE regione įsteigtos keturiosseismologinių stebėjimų stotys. Duomenys gauti stotyse apdorojami ir analizuojamisutinkamai su VATESI teisės aktu P-2006-01 “Reikalavimai seisminio poveikiobranduoliniams įrenginiams analizei” (Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447) ir TATENAsaugos standartais.Seisminio perspėjimo monitoringo sistema turi daviklius išdėstytus daugiau nei 30 kmatstume nuo elektrinės ir gali skelbti aliarmą pirmiau nei žemės drebėjimo bangapasieks stotį. Sistema nustato seisminius įvykius mažesnius nei nustatyti žemėsdrebėjimai, kurie netrukdo kitų sistemų darbui ir jų atsiradimas nesudaro jokios rizikoselektrinės darbui.9.5.1.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringasAušinimo vanduoAušinimo vandens monitoringas apima išleidžiamo vandens kiekio, temperatūros irkokybės matavimus.Aušinimo vandens kiekis bus sekamas pagal naujosios AE eksploatacinius duomenis iraušinimo vandens siurblių našumą.Temperatūros monitoringas bus vykdomas pastovaus temperatūros matavimo sistemos,kuri bus įdiegta naujojoje AE, dėka. Monitoringas bus vykdomas naudojantautomatinius temperatūros monitoringo prietaisus. Įtekančio ir ištekančio vandenstemperatūra (ėminių punktuose, esančiuose vandens paėmimo ir išleidimo kanaluose)bus pastoviai kontroliuojama realaus laiko monitoringo prietaisais. Rezultatai busįrašomi į kompiuterinę sistemą. Į šią sistemą taip pat bus nuolatos įrašoma informacijaapie naujosios AE eksploataciją. Matavimai naudojami temperatūros pakilimokondensatoriuje bei aušinimo vandens srauto skaičiavimams. Remiantis šiaismatavimais taip pat bus skaičiuojamas šiluminės energijos kiekis, nukreipiamas įDrūkšių ežerą.Drūkšių ežere bus kontroliuojami šiluminiai išleidžiamo aušinimo vandens poveikiai.Bus įdiegta ežero temperatūros monitoringo sistema. Ėminių punktų skaičius irišsidėstymas bei jutiklių gylis bus nustatytas taip, kad būtų galima sukurti algoritmą,apibūdinantį ežero temperatūros režimą, palyginamą su teisės aktuose nustatytaiskriterijais.Remiantis monitoringo sistemos teikiama informacija, atitikimas teisės aktuosenustatytiems kriterijams leistinam Drūkšių ežero vandens temperatūros režimui busstebimas interaktyviai. Todėl informaciją apie viršytus kriterijus AE operatoriai gausgreitai, o tai leis laiku sumažinti ežero šiluminę apkrovą. Atitinkamai, ežero vandenstemperatūra bei meteorologinė informacija leis grįžti prie didesnės šiluminės apkrovos,neviršijant teisės aktuose nustatytų šiluminio režimo kriterijų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 527Siekiant palengvinti kontrolę, monitoringo informacija bus teikiama aplinkosaugosatsakingai institucijai.NuotekosNuotekų kokybė stebima sutinkamai su Nuotekų tvarkymo reglamentu (Valstybėsžinios, 2007, Nr. 110-4522) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu (Nr.TV(2)-3, išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento).Buitinių nuotekų apdorojimas yra pagal sutartį perduotas valstybinei įmonei “VisaginoEnergija”, kuri valdo Visagino vandens valymo įrenginius ir taip pat vykdo nuotekųstebėjimus. Be to nuotekų monitoringas apima regeneracijos ištakų ir lietaus vandensnuotėkų sistemų stebėjimus. Lietaus vanduo tvarkomas sutinkamai su dokumento,,Paviršinio vandens tvarkymo reglamentas” (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594)reikalavimais. Stebėjimai atliekami pašildyto vandens nutekėjimo kanale, įtekėjimokanale ir pramoninio-lietaus vandens nutekėjimo kanaluose 1,2 (PLK-1,2), 3 (PLK-3)bei Panaudoto branduolinio kuro aikštelės nutekėjimo kanale.9.5.1.3 Aplinkos efektų monitoringasIstoriškai aplinkos efektų monitoringas buvo dalis įvairių valstybės finansuojamųmokslinių programų (1978–2007) apimančių abudu radiologinį ir neradiologinįmonitoringus. Vandens ekosistemų monitoringo rezultatų santrauka pateikta 7.1.1.4skyrelyje. Radionuklidų Drūkšių ežero vandenyje monitoringo rezultatų santraukapateikta 7.1.1.5 skyrelyje, radiologinės Drūkšių ežero floros ir faunos būsenosmonitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.5 skyrelyje, ekotoksikologinės būsenos Drūkšiųežere monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.7 skyrelyje ir radiologinės sausumosfloros ir faunos monitoringo rezultatų santrauka – šios PAV ataskaitos 7.6 skyrelyje.Detalūs mokslinio monitoringo duomenys yra Lietuvos valstybinė mokslo programos,,Atominė energetika ir aplinka” ataskaitoje (Mokslinių ataskaitų rinkinys, 1993–1997,Vilnius, sąsiuviniai 1–5) ir neseniai parengtoje Radiacinės saugos centro kartu sumokslo institucijomis projekto ataskaitoje (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita,2007).9.5.1.4 Dūmtraukio dujų monitoringasPilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu.Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas remiantis stoties Aukštaitijojemonitoringo duomenimis (7.2 skyrius).9.5.1.5 Triukšmo monitoringasTriukšmo iš IAE lygis reguliariais intervalais nestebimas.9.5.1.6 Socialinio poveikio monitoringasSocialinio ekonominio monitoringo IAE regione programa buvo parengta Geologijos irgeografijos instituto regioninės geografijos skyriuje 2002 metais (R. Baubinas ir kt.,2002). Programos parengimą finansavo Jungtinių Tautų vystimosi programa, okoordinavo Socialinės saugos ir darbo ministerija. Monitoringas atliktas pasirengimoIAE eksploatavimo nutraukimui kontekste. Tikslas buvo galimai sumažinti negatyvųIAE eksploatavimo nutraukimo poveikį ir padidinti socialinės politikos efektyvumą.Daugiau informacijos apie socialinius procesus regione pateikta šios PAV ataskaitos 7.9skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5289.5.2 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemai9.5.2.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistemaEsanti seisminio perspėjimo monitoringo sistema IAE aplinkoje įrengta 1999 metais.Sistema bus pritaikyta ir naujau AE. Be to, nauja AE bus projektuojama ir statomaįvertinant galimą seisminį aktyvumą.Visi seisminio perspėjimo monitoringo sistemos įrenginiai bus modernizuoti jei busreikalinga kad atitiktų dabartinius nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.9.5.2.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringasAušinimo vanduoAušinimo vandens monitoringas apima išmetamo vandens kiekio, temperatūros irkokybės nustatymą.Aušinimo vandens kiekis bus kontroliuojamas pagal naujos AE eksploatavimoduomenis ir aušinimo vandens siurblių galingumą. Temperatūros stebėjimai bus atliktinaujoje AE įrengta nenutrūkstamo temperatūros matavimo sistema. Temperatūra busstebima automatiniais prietaisais, kurie informaciją siųs tiesiai į reikalingą duomenųkaupiklį. Įtekančio ir ištekančio vandens temperatūra (ėminių rinkimo stotys paėmimo irišleidimo kanaluose) bus matuojama realiame laike. Matavimų valandiniai ir parosvidurkiai bus saugomi kompiuterinėje sistemoje. Kompiuterinėje sistemoje taip pat bussaugomi duomenys apie šilumos ir elektros sąnaudas naujosios atominės elektrinėseksploatavimo metu. Matavimų duomenys naudojami skaičiuojant temperatūros kilimąšilumokaičiuose ir apskaičiuojant aušinimo vandens srauto greitį. Remiantismatavimais, taip pat bus apskaičiuotas šiluminės energijos, nukreiptos į Drūkšių ežerą,kiekis.Ištekančio aušinimo vandens šiluminis poveikis bus matuojamas Drūkšių ežere.Nuolatiniai temperatūros matavimai bus atliekami automatiniais prietaisais, įrengtais 2–4 ėminių rinkimo stotyse. Ėminių rinkimo stočių vietos bus nustatytos įvertinantreprezentatyvumą. Visais atvejais, kai tai bus galima, bus naudojamos šiuo metuIgnalinos AE esančios ėminių rinkimo stotys. Aušinimo vandens kokybės monitoringasyra aprašytas sekančiame skyriuje “Nuotekos”NuotekosBuitinių nuotekų kokybę stebės Visagino nuotekų apdorojimo įmonė. ,,Visaginoenergija“ stebi išleidžiamų nuotekų kokybę ir kiekį, kadangi ji yra atsakinga už į aplinkąišmetamo vandens kokybę. Įmonės rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas 2008 m.gegužės mėnesį, o naujoji įmonė atitiks šiandienos Lietuvos teisės aktų (Nuotekųtvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522; Paviršinių nuotekųtvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus ir ESstandartus (Tarybos Direktyva 91/27/EEC dėl miestų nuotekų apdorojimo).Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktųreikalavimais, kurių laikytis reikalauja ir EEC miestų nuotekų apdorojimo direktyva.Ėminiai, proporcingi srautui arba renkami 24 valandų periodiškumu, bus renkami tamepačiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus būtina, paėmime. Minimalus ėminiųkiekis kiekvienais metais bus 12; šie ėminiai bus renkami lygiais intervalais per metus.Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduotų kietųjųmedžiagų kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 529į stebėjimų programą taip pat galės būti įtrakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai,nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yrapateikti 7.1 skyriuje “Vandens būklė”. Neutralizavimo baseine prieš išmetimą įaušinimo vandens kanalą bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandenskokybė bus tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr ,NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei buspanaudoti pesticidai, jie taip pat bus įtraukti į stebėjimų programą. Kai tikslinga, turėtųbūti nagrinėjami ir kiti parametrai.Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžiūrosšuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus įrengti alyvos detektoriai,automatiškai pranešantys apie aptiktą alyvą. Prieš išmetant į ežerą, alyvosseparatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokybė bustikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS.Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) ėminių rinkimo irlaboratorijų darbo patirtis.9.5.2.3 Aplinkos efektų monitoringasĮ stebėjimų programą bus įtrauktas aplinkos efektų monitoringas. Kartu su vadovybebus sudarytas detalus monitoringo (stebėjimų) planas, tačiau į jį gali būti įtraukti, pvz.,šie rodikliai: fizikinė cheminė vandens kokybė, pirminė produkcija (chlorofilas-a),vandens augmenija ir žuvų atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas siūlymas dėlstebėjimų parametrų ir dažnių. Fizikinė cheminė Drūkšių ežero vandens kokybė busstebima (tiriama) 3–12 kartų per metus, ėminius imant 2–5 ėminių rinkimo stotyse. Bustiriama bent jau pH, O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 .Jei reikės, bus tiriami ir kiti parametrai.Pirminės produkcijos stebėjimai gali būti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-amatavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono ėminių deriniu. Stebėjimai turi būtiatliekami reguliariai (2–6 kartus per mėnesį), imant ėminius keliose ėminių rinkimostotyse (2–5) augimo sezono metu.Vandens augmenijos sudėtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimosezono metu, ėminius (pavyzdžius) imant keliose ėminių rinkimo stotyse (2–5). Žuvųfondo stebėjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 metų. Žuvų rūšinė sudėtis ir gausabus tiriama tiek vandens paviršinėje, tiek pakrantės zonoje (2–5 ėminių rinkimostotyse). Kiti būdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taippat gali būti naudojami. Visais galimais atvejais jau esančiose ėminių rinkimo stotysenebus daroma jokių pakeitimų. Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą visi taikomiėminių rinkimo ir jų analizės būdai (metodai) bus grindžiaminacionaliniais/tarptautiniais standartais.9.5.2.4 Dūmtraukio dujų monitoringasPilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu bustaikomos ir naujai AE. Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintasremiantis matavimais integruoto monitoringo stotyse.9.5.2.5 Triukšmo monitoringasNaujos AE statybos metu bus atliekami triukšmo matavimai jei to reikės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 530Naujos AE eksploatavimo metu triukšmo matavimai bus atliekami reguliariai tikslunustatyti ar triukšmo iš AE lygis neviršija nustatyto taisyklėmis lygio.Jei reikės, triukšmo lygis atvirame ore bus išmatuotas vietose, kur toks triukšmasgirdimas žymiai aiškiau.9.5.2.6 Atliekų registravimasĮvairių tipų atliekos, atsirandančios atominėje elektrinėje, bus registruojamos.9.5.2.7 Socialinio poveikio monitoringasEsamo socialinio ekonominio IAE monitoringo metodai ir rezultatai, kur galima, buspritaikyti naujai AE. Kooperacija su interesų grupėmis yra svarbi normalių operacijųdalis visų modernių, socialiai patikimų kompanijų. Žmonių gyvenančių regionenuomonės bus studijuojamos klausinėjant ir naudojamos paramos projekto socialiniopoveikio apmokėjimui. Poveikio sveikatai apmokėjimas yra taip pat projekto socialiniopoveikio apmokėjimo dalis. Tinkama naudojimui informacija apie negatyvų projektopoveikį ir apie galimą jo prevenciją gali būti gauta atviro apsikeitimo su interesųgrupėmis metu. Ryšiai nustatyti poveikio aplinkai apmokėjimo procedūrų metu galitarnauti kaip bendravimo kanalai ateityje.Operatorius organizuos reguliarius susirinkimus su kaimyninių sričių atstovais, o esantisIAE informacijos centras gali platinti informaciją apie naują AE (ekskursijos,informaciniai biuleteniai, naujienų puslapiai, bukletai, kalendoriai, žurnalai ir kt.). Taippat bus tiriamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis gyventojams ir verslui.9.6 Duomenų ir ataskaitų teikimasPasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip per savaitę, duomenys apie mėnesinę taršą (išskyrus3 H, kurio duomenys pateikiami kas trys mėnesiai) bus pateikiami AAA, RSC irVATESI. Monitoringo metinė ataskaita bus pateikiama Aplinkos ministerijai, AAA,RSC, VATESI ir vietos savivaldos institucijoms iki kitų kalendorinių metų balandžio 1dienos.Monitoringo ataskaitą sudarys:• visų Monitoringo programoje numatytų matavimų rezultatai, jų analizė;• į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendrasmetinis radionuklidų (pagal sąrašą, pateiktą LAND 42-2007 4 priedo dokumente„2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijosapie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines irskystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas)“) aktyvumas;• bendroji informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, naujoje AEperdirbtos, susidarę, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos);• į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu,normuotosios taršos vertė;• taršos ir užterštumo kaitos tendencijos ir jų analizė;• įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinėsdozės (kiekvienam radionuklidui, radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms,bendra naujos AE), jų palyginimas su apribotąja doze;• neplanuotų radionuklidų išmetimų į aplinką priežastys, išmetimų analizė;• kita svarbi informacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 53110 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS10.1 Įvadas į rizikos analizęŠiame skyriuje analizuojamos potencialiai galimos avarinės situacijos (rizikos),tikėtinos vykdant planuojamą ūkinę veiklą, ir kurios gali sukelti poveikį aplinkai.Rizikos vertinimas poveikio aplinkai vertinime (PAV) skiriasi nuo rizikos vertinimo,atliekamo vėliau, AE saugos analizės ataskaitoje (SAA). Paprastai poveikio aplinkaivertinimo procese AE techninis projektas dar nebūna parengtas, todėl PAV svarbuidentifikuoti galimas avarines situacijas, kurios būtų bendros skirtingų tipų jėgainėms,bei nustatyti avarines situacijas, darančių didžiausią poveikį aplinkai. Rizikosvertinimas, pateikiamas PAV ataskaitoje, turėtų būti traktuojamas kaip preliminarus, jisnepakeičia būtinybės atlikti sudėtingesnę ir išsamesnę rizikos analizę, kuri turi būtipagrįsta realiais projektiniais sprendimais. Vėlesnėse stadijose, kai bus pasirinktasreaktoriaus tipas ir bus parengtas šio pasirinkto AE tipo techninis projektas, išsamirizikos analizė, susijusios pasekmės ir prevencinės/poveikio sumažinimo priemonės busaprašytos saugos analizės ataskaitoje.Avarinės situacijos, kurios gali sąlygoti radionuklidų išmetimus ir personalo ir/arbagyventojų radiacinę apšvitą, yra ypatingai svarbios poveikio aplinkai vertinimui.Vykdant planuojamą ūkinę veiklą dauguma galimų avarinių situacijų gali sąlygotiradiologinį ir neradiologinį poveikį arba tik neradiologinį poveikį, kaip pavyzdžiuireaktoriaus avarinio sustabdymo atveju. Avarijos su neradiologinėmis pasekmėmispaprastai sąlygoja daug mažesnį poveikį. Dauguma neradiologinių cheminių medžiagųjėgainėje naudojama pagalbiniuose procesuose. Chemikalų saugojimo talpyklųkonstrukcija bei įdiegtos procedūros užtikrina chemikalų saugų naudojimą beisaugojimą nedarant žalingo poveikio nei aplinkai, nei darbuotojams. Pavojingųchemikalų ar naftos produktų didelių kiekių išmetimo į vandenį, atmosferą ar dirvožemįrizika yra minimali, todėl tolesnėje analizėje nagrinėjamos tik radiologinių avarijųpasekmės.Lietuvos Respublikos teisės aktas „Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitosrengimo nuostatai“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) nustato, kad planuojamos ūkinėsveiklos avarinės situacijos bei jų galimos rizikos turėtų būti vertinamos pagal norminįdokumentą „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).”Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Valstybės žinios,2004, Nr. 130-4649) numato reikalavimus pramoninių avarijų vertinimui. Šiodokumento 3.1 pastraipoje nurodoma, kad šie nuostatai negalioja objektams, kurie galisukelti jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Kadangi radiologinis poveikis yrapirmaeilės svarbos poveikio aplinkai vertinime, pramoninės avarijos ir jų tyrimas busnagrinėjamas techninio projekto etape.Rizikos vertinimą, atliktą šioje PAV ataskaitoje, sudaro tokie etapai:• pradinių įvykių, projektinių avarijų (PA), sunkiųjų avarijų identifikavimas;• avarijų, darančių ribinį poveikį aplinkai, atranka ir pasirinkimas;• jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijųmetu nustatymas;• avarinių radionuklidų išmetimų sklaidos modeliavimas bei gyventojų apšvitosvertinimas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 532• gyventojų apsaugomųjų veiksmų aprašymas radiologinės ar branduolinėsavarijos atveju.Pradinių įvykių, PA ir sunkiųjų avarijų pasirinkimas paremtas TATENA saugosstandartais ir ataskaitomis:• Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmoniųsukeltus įvykius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.1);• Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologiniusreiškinius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.4);• Atominių elektrinių avarijų analizė (TATENA saugos standartų serija Nr. 23).Avarijų analizė, pasekmių klasifikacija ir ribinių atvejų pasirinkimas pateiktas 10.2skyriuje ir yra paremtas „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijomis” (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).Jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų atvejuidentifikavimas yra paremtas skirtingų reaktorių tipų projektavimo kontrolėsdokumentacija (angl. Design Control Documentation (DCD)), kuri yra laisvai prieinamaJAV branduolinio reguliavimo komisijos interneto svetainėje (www.nrc.gov). Į DCDyra įtraukta informacija apie tai, kokie radionuklidai išmetami į aplinką normalioseksploatacijos metu bei avarijų atveju iš skirtingų tipų reaktorių.Avarinių išmetimų iš naujosios AE sklaidos modeliavimui buvo naudojama oro kokybėsir avarinių sąlygų modeliavimo sistema SILAM (http://silam.fmi.fi). Radionuklidųišmetimai avarijos metu, jų sklaidos modeliavimas ir galimos pasekmės aptarti 10.3skyriuje.Avarijos pasekmių vertinimas, gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės arbranduolinės avarijos atveju yra paremti Lietuvos higienos norma HN 87:2002„Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose ” (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) bei Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsaugaįvykus radiacinei ar branduolinei avarijai” (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691).10.2 Naujosios AE rizikos vertinimas10.2.1 Eksploatacinės būsenos ir avarinė sąlygos AEVisas apribojimų ir sąlygų, pagal kuriuos AE yra projektuojama, siekiant užtikrinti, kadkuro pažeidimas ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimas neviršys nustatytų ribų, rinkinyssudaro AE projektavimo pagrindus. Laikantis projektavimo pagrindų, nagrinėjamas tamtikras skaičius nenumatytų įvykių, tarp jų operatorių klaidos ir įrangos gedimai, kuriųpasekmės arba galimos pasekmės yra reikšmingos saugos požiūriu. Pagal įvykiopasireiškimo tikimybę ir galimas pasekmes įvykis gali būti klasifikuojamas kaipnumatytas eksploatacijos sutrikimas (dar vadinamas pereinamuoju režimu), projektinėavarija, neprojektinė avarija arba sunkioji avarija.Normali eksploatacija – tai tokia AE eksploatacija, kurios charakteristikos neviršijanustatytų eksploatacinių ribų ir sąlygų. Tai apima paleidimą, eksploataciją, stabdymą,sustabdymą, techninį aptarnavimą, bandymus ir kuro perkrovimą. Galimų radiologiniųpoveikių aplinkai naujosios AE normalios eksploatacijos metu vertinimas pateiktas 7skirsnyje.Numatytas eksploatacinis sutrikimas (NES) yra eksploatacijos proceso nukrypimas nuonormalios eksploatacijos eigos, kuris, kaip tikimasi, įvyks bent vieną kartą per AEeksploatacijos laiką, bet kuris atitinkamų projektinių priemonių dėka nesukelia saugai

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 533svarbių elementų pažeidimo ir nesudaro avarinės situacijos. NES nėra klasifikuojamaskaip avarija; tai dalis AE eksploatacinės būsenos, kurią sudaro normali eksploatacija irNES. Numatytų eksploatacinių sutrikimų pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijostiekimo nutrūkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikiančiosjėgainės atskirų elementų veikimo sutrikimas, kontrolės įrenginių atskirų elementųfunkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrūkimas. AEyra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai į aplinką retai viršijanormaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinėsgyventojų apšvitos dozės apribojimas, atsižvelgiant į NES, neturi viršyti 0,2 mSv permetus.Projektinės avarijos (PA) – tai avarinės situacijos, kurių siekiama išvengti branduolinėsenergetikos objektą projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kurių metuprojekte nustatyti parametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytoseribose, o į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribiniųaktyvumų. PA atveju AE saugos sistemos ir apsauginis kiautas taip ribojaradioaktyviųjų medžiagų kiekį, išmetamą į aplinką, kad nėra būtina taikyti apribojimusžemės bei maisto produktų vartojimui, o pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr.15-624; 2008, Nr. 35-1251) maksimali jonizuojančiosios spinduliuotės dozėgyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv. Tipiškų PA pavyzdžiai yra reaktyvumokontrolės praradimas, kuro tvarkymo avarijos, avarijos su šilumnešio praradimu (angl.Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t.Avarija, įvykstanti už projektavimo pagrindų ribų, yra vadinama neprojektine avarija(NA). Tokios avarijos metu gali įvykti arba gali neįvykti reaktoriaus aktyviosios zonosdegradacija (sąlygojanti reikšmingą aktyviosios zonos pažeidimą). NA pavyzdžiai yravisiškas elektros energijos ar vandens tiekimo nutrūkimas, LOCA kartu su visiškuavarinės aktyviosios zonos aušinimo sistemos sutrikimu ir t.t.Avarinė būsena, apimanti didelę aktyviosios zonos degradaciją, yra vadinama sunkiojiavarija (SA). SA tikimybė yra mažesnė nei 10 -6 per metus (TATENA saugos standartųserija Nr. 23). SA atveju pažeidžiama didelė dalis kuro rinklių reaktoriuje, ir didelisradioaktyviųjų medžiagų kiekis išmetamas į apsauginį kiautą, kuris neleidžia įvyktidideliam išmetimui į aplinką. Didžiausi leidžiami išmetimai po sunkiosios avarijos turinesukelti ūmių poveikių gyventojų sveikatai netoli nuo AE, neturi sąlygoti ilgalaikiųdidelių žemės plotų ar vandens naudojimo apribojimų. Lietuvos teisės aktainereglamentuoja išmetimų SA atveju. Todėl poveikio aplinkai vertinimui naudojamadidžiausias leistinas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100TBq Cs-137 išmetimas į orą), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybosnutarimas 395/91). Pagal Suomijos valstybinės tarybos nutarimą (395/91) avarijos,sukeliančios didelius radioaktyviųjų medžiagų išmetimus, turi būti labai mažai tikėtinos.Projektinis kriterijus šiam labai mažai tikėtinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimuinustatytas Suomijos Radiacinės ir branduolinės saugos inspekcijos (STUK) vadoveYVL 2.8, kur nurodoma, kad vidutinė išmetimų, viršijančių nustatytą Cs-137 100 TBqvertę, tikimybė turi būti mažesnė negu 5·10 -7 per metus. AE projektavimo etapepatvirtinama, kad sunkiosios avarijos tikimybė yra mažesnė negu 10 -6 per metus.Daugelis techninių priemonių, skirtų gyventojų radiacinei apsaugai normalioseksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacinės saugos esant avarinėms sąlygoms.Ypatingosios priemonės, numatytos gyventojų apsaugai avarinėse situacijose, yratokios:• apsauginio kiauto sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus įaplinką;

• radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sumažinimas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 534Pirmasis gyventojų apsaugos reikalavimas yra užtikrinti, kad yra priemonės, kuriųpagalba išmetimus į aplinką galima nutraukti. Apsauginio kiauto sandarumasužtikrinamas įvairių priemonių pagalba, tarp jų sandarumas, paremtas oru pernešamųradioaktyviųjų medžiagų matavimais reaktoriaus pastate.Antrasis reikalavimas yra užtikrinti, kad ten, kur vyksta išmetimai, jie sumažinamiatitinkamos filtracijos dėka bei užtikrinant mažesnį radionuklidų (konkrečiai jodo)lakumą.10.2-1 lent. pateikiamas galimas įvykių pasireiškimo suskirstymas.10.2-1 lent. Įvykių pasireiškimo suskirstymas, pagal (TATENA saugos standartųseriją Nr. 23).Pasireiškimodažnis (perreaktoriauseksploatacijosmetus)10 -2 – 1(numatomasper jėgainėseksploatacijoslaiką)10 -4 – 10 -2(galimybėdidesnė negu1% perjėgainėseksploatacijoslaiką)10 -6 – 10 -4(galimybėmažesnė negu1% perjėgainėseksploatacijoslaiką)< 10 -6(labai mažaitikėtina)CharakteristikosTerminologijaTikėtinas NES Numatomi pereinamiejirežimai, pereinamieji režimai,įprasti gedimai, vidutiniodažnumo incidentai, sutrikimųsąlygos, nenormalios sąlygosĮmanomas PA Retai pasikartojantysincidentai, retaipasikartojantys gedimai,ribiniai gedimai, avarinėssąlygosMažaitikėtinasMenkaitikėtinas10.2.2 Išoriniai ir vidiniai įvykiaiPriimtinumokriterijaiKurasnepažeidžiamasJokio radiologiniopoveikio nėra arbajokio radiologiniopoveikio uždraudžiamosioszonos ribųNA Avarinis gedimas Radiologinėspasekmės uždraudžiamosioszonos,neviršijančiosnustatytų ribųSA Avarinis gedimas Reikalingas avarinisreagavimasAtominių elektrinių saugos analizėje didelis dėmesys skiriamas vertinant kaip išoriniaiir vidiniai įvykiai gali įtakoti AE saugą. Šis vertinimas ir gauti rezultatai pateikiamiatominės elektrinės saugos analizės ataskaitoje. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitojenėra svarbu įvertinti kokie išoriniai ar vidiniai įvykiai sukėlė avariją. PAV svarbiausiainustatyti ir išnagrinėti tokias avarijas, kurių poveikis aplinkai yra maksimalus lyginantsu kitomis avarijomis. Plačiau apie tai, kokių avarijų poveikis yra vertinamas šioje PAVataskaitoje, yra pateikta 10.3.1 skyrelyje.Išoriniai ir vidiniai įvykiai, į kurios atsižvelgiama AE techniniame projekte ir saugosanalizėje, dažniausiai skirstomi į šias keturias įvykių grupes:• išoriniai gamtiniai;• išoriniai žmogaus sukelti;• vidiniai žmogaus veiklos sukelti;

• įrangos ar elementų gedimai.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 535Išoriniai gamtiniai įvykiai, į kuriuos paprastai atsižvelgiama projektuojant AE irvertinant jos saugą, yra tokie:• žemės drebėjimas;• išorinis potvynis;• ekstremalios temperatūros;• ekstremalūs vėjai ir uraganai;• lietus, sniegas, ledo susidarymas;• sausra;• žaibas;• gamtiniai gaisrai.Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai gali būti šie:• lėktuvo kritimas;• pavojai dėl greta esančių įrenginių, transporto veiklos (raketų, dujų debesies,sprogimo bangos ir t.t.);• elektromagnetinė interferencija;• sabotažas, teroristų ataka;• grunto nusėdimas;• išorinis gaisras;• aušinimo vandens paėmimo konstrukcijų blokavimas ar pažeidimas.Vidiniai žmogaus veiklos sukelti įvykiai:• vidinis gaisras;• vidinis sprogimas (įskaitant skriejančių objektų susidarymą)• pavojingų (dusinančių, toksinių), degių ir sprogių dujų susidarymas ir/arbaišmetimas į aplinką;• chemiškai agresyvių dujų ir skysčių susidarymas ir/arba išmetimas į aplinką• darbuotojų sabotažas ir tyčinis kenkimas;• personalo klaidos.Kaip jau buvo minėta aukščiau, į šiuos ir kitus išorinius ir vidinius įvykiusatsižvelgiama projektuojant AE bei rengiant saugos analizės ataskaitą, kuriojevertinamos tokių įvykių pasekmės ir numatomos techninės ir administracinės priemonėskaip išvengti ar sušvelninti šias pasekmes.10.2.3 Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear Event Scale(INES))Avarinių sąlygų AE aprašymas pateiktas 10.2.1 skyriuje. Tačiau toks suskirstymasnerodo avarijos reikšmingumo. Pavyzdžiui, ir kuro tvarkymo avarijos, ir LOCA yraprojektinės avarijos, tačiau šių avarijų pasekmės yra labai skirtingos. Todėl buvo įdiegtatarptautinė branduolinių įvykių skalė INES (TATENA ir EBPO/BEA, 2001), skirtaužtikrinti spartų informacijos perdavimą žiniasklaidai bei visuomenei apie įvykiųvisuose branduolinės energetikos objektuose, susijusiuose su civiline branduolinepramone, įskaitant įvykius, kurių metu naudojami spinduliuotės šaltiniai ir gabenamosradioaktyviosios medžiagos, reikšmingumą saugai. Tinkamai sugrupuodama įvykius,INES palengvina bendrą suvokimą apie incidentus ir avarijas AE (žr. 10.2-2 lent.).Įvykiai, apie kuriuos turi būti pranešama, yra 2 ar aukštesnio lygio bei įvykiai, keliantystarptautinės bendruomenės susidomėjimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 536Įvykiai, turintys branduolinės ar radiologinės reikšmės, klasifikuojami naudojant INESskalę, kuri yra padalinta į aštuonis lygius. Gamybiniai įvykiai, neapimantysbranduolinių ar radiologinių operacijų, nevertinami pagal skalę (angl. „out of scale“).Toks pavyzdys yra gaisras, jeigu jis nesąlygoja jokio galimo radiologinio pavojaus irnepaveikia saugos lygio. Numatyti eksploatacijos sutrikimai priklauso INES 0 lygiui.Buvo atrinkti penki lygiai, skirti apibrėžti poveikiams už aikštelės ribų, rimčiausias iš jųyra INES 7 lygis. Tokios avarijos metu būtų išmesta į aplinką didelė AE aktyviosioszonos radionuklidų dalis. Lengviausios, INES 3 lygio avarijos atveju gyventojas gautųdozę, apytiksliai lygią vienai dešimtajai didžiausios leidžiamos metinės dozės. ŽemiauINES 3 lygio turi būti svarstomas tik poveikis aikštelėje bei poveikis „apsaugos gilyn“barjerams.Incidentai, kurių metu civilinės saugos veiksmai nereikalingi, išsidėsto nuo INES 1lygio (anomalija) iki INES 3 lygio (pavojingas incidentas). Avarija, nesukeliantireikšmingo pavojaus už aikštelės ribų, priskiriama INES 4 lygiui. Šiuos lygius apibrėžiakritinės grupės gauta dozė. Avarijų, priskiriamų INES 5 lygiui, pasekmės yra ribotiišmetimai, dėl kurių būtų dalinai įgyvendintos atsakomosios priemonės, įtrauktos įavarinius planus tikėtinų poveikių žmonių sveikatai sumažinimui. INES 6-7 lygiaiklasifikuojami kaip avarijos, kurioms įvykus būtina įgyvendinti civilinės saugosveiksmus. Pastaruosius lygius apibūdina išmestų radioaktyviųjų medžiagų kiekis,atitinkantis radiologinį ekvivalentą pagal nustatytą radioizotopo I-131 terabekereliųskaičių.Didžioji dauguma įvykių, apie kuriuos pranešama iš pasaulyje eksploatuojamų AE,priskiriami žemesniems nei INES 3 lygiams.10.2-2 lent. Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Lygis /AprašymasINES 0NuokrypiaiINES 1AnomalijaINES 2IncidentasĮvykių apibūdinimasNukrypimai nuo normalios eksploatacijos sąlygų gali būti klasifikuojami kaipINES 0, kai eksploatacijos ribos ir sąlygos nėra viršijamos, o tokienukrypimai yra valdomi pagal atitinkamas procedūras.Pavyzdžiai: dubliuojančios sistemos vienetinis atsitiktinis gedimas, aptiktasperiodinių inspektavimų ar bandymų metu, planuotas reaktoriaus atjungimasir nežymus apsauginio kiauto sandarumo praradimas kontroliuojamojojezonoje be rimtesnių pasekmių saugos kultūrai.Anomalija, kurios parametrai viršija nustatytas eksploatacijos ribas, betišlieka visi „apsaugos gilyn“ barjerai. Tai gali būti dėl įrangos gedimo,operatoriaus klaidos ar procedūrų neatitikimų ir tai gali atsitikti vykdantveiklas, kurias apima skalė, tokias kaip elektrinės eksploatacija,radioaktyviųjų medžiagų transportavimas, kuro tvarkymas ir atliekųsaugojimas.Pavyzdžiai: techninių specifikacijų ar transportavimo nuostatų pažeidimas,nedideli defektai vamzdyne, neatitinkantys priežiūros programos nustatymų.Apima incidentus su reikšmingu saugos požiūriu gedimu, bet su pakankamu„apsaugos gilyn“ barjerų skaičiumi, galinčiu susidoroti su papildomaisgedimais. Įvykiai, sukeliantys dozę darbuotojui, viršijančią nustatytądidžiausią leidžiamą metinę dozę, ir/arba įvykis, sąlygojantis dideliųradioaktyviųjų medžiagų kiekių atsiradimą įrenginiuose, nenumatyti projekteir reikalaujantys koreguojančių veiksmų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 537Lygis /AprašymasINES 3PavojingasincidentasINES 4Avarija,nesukeliantididelės rizikosuž aikštelės ribųINES 5Avarija,sukelianti rizikąuž aikštelės ribųINES 6Rimta avarijaĮvykių apibūdinimasIšorinis radioaktyviųjų medžiagų išmetimas, sąlygojantis gyventojų kritinėsgrupės dešimtųjų dalių mSv dydžio dozę. Esant tokiam išmetimui gali būtireikalingos apsaugomosios priemonės už aikštelės ribų. Įvykiai aikštelėje,sąlygojantys darbuotojams dozę, galinčių sukelti ūmius poveikius sveikatai,ir/arba sąlygojantys ženklų užterštumo pasklidimą. Tolesnis saugos sistemųgedimas gali sudaryti avarines sąlygas.Toks incidentas yra buvęs Paks AE Vengrijoje 2003 m. Elektros energijostiekimo atjungimo metu kuro rinklės buvo valomos gilaus vandens baseinodugne, atskirame valymo įrenginyje. Dėl įrangos projektinio gedimo,šilumnešio cirkuliacijos sistema buvo sutrikdyta, todėl kuro rinklės perkaito.Tai sukėlė radioaktyviųjų inertinių dujų bei nedidelio jodo kiekio išmetimą įreaktoriaus salę. Išmetimai už aikštelės ribų buvo nereikšmingi; išorinėsspinduliuotės lygiai aikštelėje ir greta jos neviršijo normalių foninių lygių.Žmonės nebuvo sužeisti; spinduliuotės dozė darbuotojams sudarėdaugiausiai 10% didžiausios leidžiamos metinės dozės.Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, sąlygojantis kelių mSv dozęgyventojų kritinei grupei. Mažai tikėtina, kad būtų reikalingi apsaugomiejiveiksmai už aikštelės ribų. Aikštelėje padaroma ženkli žala įrenginiams. Dėlavarijos apšvitinami vienas ar daugiau darbuotojų, viršijant dozę, todėlsusidaro didelė mirties tikimybė.Toks įvykis yra buvęs Japonijoje, Tokkaimure branduolinio kuro gamykloje,kur 1999 m. įvyko kritiškumo avarija. Trys darbuotojai gavo per didelęapšvitos dozę, du iš jų dėl apšvitos vėliau mirė. Gamykla buvo miestoteritorijoje, kuri vėliau buvo evakuota, toliau gyvenantiems gyventojams buvopatarta saugotis. Plonos pastato bei urano konteinerio sienos neapsaugojoaplinkos nuo spinduliuotės. Didžiausia asmens, ne darbuotojo, gauta dozėsiekė 16 mSv.Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką (kiekiais, radiologiškaiatitinkančiais nuo šimtų iki tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykus tokiamišmetimui, tikėtina, kad reikėtų dalinai įgyvendinti avarijos likvidavimo irgyventojų apsaugos priemones, įtrauktas į avarinius planus tikėtinų poveikiųsveikatai sumažinimui.Incidentas Three Mile Island (JAV) 1979 m. buvo INES 5 lygio įvykis. Avarijaprasidėjo dėl protėkio reaktoriaus sistemoje. Buvo automatiškai paleistasreaktoriaus avarinis aušinimas, kurį klaidingai nutraukė operatoriai. Taisukėlė perkaitimą ir dalinį aktyviosios zonos išsilydimą. Nepaisant rimtosreaktoriaus aktyviajai zonai padarytos žalos slėginis indas ir apsauginiskiautas išliko nepažeisti, todėl buvo užkirstas kelias išmetimui į aplinką.Poveikiai aplinkai buvo nereikšmingi.Išoriniai radioaktyviųjų medžiagų išmetimai (kiekiais, radiologiškaiatitinkančiais dešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykis tokiamišmetimui, tikėtina, kad reikėtų pilnai įgyvendinti avarijos likvidavimo irgyventojų apsaugos priemones, įtrauktas į vietinius avarinius planus rimtųpoveikių sveikatai apribojimui.Yra įvykusi tik viena INES 6 lygio avarija. Tai įvyko Tarybų Sąjungoje(dabartinėje Rusijoje) 1957 m., perdirbimo gamykloje prie Kyštym miesto.Talpykla su didelio aktyvumo skystosiomis atliekomis buvo susprogdinta, kassukėlė radioaktyviųjų medžiagų išmetimą. Poveikiai sveikatai buvo apribotiįgyvendinus likvidavimo ir gyventojų apsaugos priemones, tokias kaip aplinkgyvenančių gyventojų evakuacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 538Lygis /AprašymasINES 7Didelė avarijaĮvykių apibūdinimasDidelių radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas iš didelio įrenginio (pvz., išreaktoriaus aktyviosios zonos). Paprastai tai būna trumpaamžių ir ilgaamžiųdalijimosi produktų mišinys (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais daugiau kaipdešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Dėl tokio išmetimo susidarytųūmių poveikių sveikatai pasireiškimo tikimybė; uždelsti poveikiai sveikataididelėje teritorijoje; galimybė, kad bus įtraukta daugiau nei viena šalis;ilgalaikės pasekmės aplinkai.Yra įvykusi tik viena INES 7 lygio avarija; tai buvo avarija Černobylioatominėje elektrinėje1986 m. Tarybų Sąjungoje (dabartinėje Ukrainosteritorijoje). Reaktorių sunaikino sprogimas, po to prasidėjo grafito,naudojamo kaip lėtiklis reaktoriuje, gaisras. Tai sukėlė didžiulį radioaktyviųjųmedžiagų išmetimą į aplinką. Keletas elektrinės darbuotojų bei žmonių,dalyvaujančių valyme, žuvo dėl avarijos sukeltų sužeidimų arbaspinduliuotės sukelto tiesioginio poveikio sveikatai. Buvo nustatyta 30 kmspindulio draudžiamoji zona aplink reaktorių, apie 135 000 žmonių buvoevakuota.Labai didelį skaičių atskirų avarijų scenarijų atominėje elektrinėje galima išvesti išįvykių kategorijų, jėgainės eksploatacinių būsenų, taikytinų priimtinumo kriterijų ir t.t.derinių. Net saugos analizės ataskaitai pilna visų sudaromų scenarijų analizė nėrapraktiška ir logiška. Todėl PAV vertinime nagrinėjamos tik tipiškos AE avarijos(kritiškumo avarija, avarija su šilumnešio praradimo, kuro tvarkymo avarijos ir t.t.).Kadangi numatomi eksploataciniai sutrikimai nedaro reikšmingo poveikio darbuotojamsir jokio poveikio aplinkai, PAV jie nėra nagrinėjami.10.2.4 Rizikos identifikavimas ir analizėRizikos analizės rezultatai pateikti 10.2-3 lent. Lentelės struktūra ir turinys atitinkanorminiame dokumente „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297) pateiktasrekomendacijas. Galimų avarijų padarinių (žmonėms, aplinkai ir nuosavybei)klasifikacija, klasifikacija pagal avarijos plėtojimosi greitį ir avarijos tikimybępaaiškinta žemiau. Išsamesni paaiškinimai yra pateikti „Planuojamos ūkinės veiklosgalimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijose“ (Informaciniai pranešimai, 2002,Nr. 61-297).Pasekmių žmonių gyvybei ir sveikatai klasifikacija (L)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Nereikšmingos laikinas lengvas savijautos pablogėjimas2 Ribotos keletas sužalojimų, ilgalaikis savijautos pablogėjimas3 Didelės keletas sunkių sužalojimų, labai žymus savijautos pablogėjimas4 Labai didelės kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika - keliasdešimt sunkiaisužalotų, iki 500 - evakuotų5 Katastrofinės keliolika mirčių, keli šimtai sunkiai sužalotų, daugiau kaip 500evakuotųPasekmių gamtai klasifikacija (E)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Nereikšmingos nėra užteršimo, poveikis lokalizuotas2 Ribotos nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas3 Didelės nestiprus užteršimas, išplitęs poveikis4 Labai didelės stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 5395 Katastrofinės ypač stiprus užteršimas, išplitęs poveikisPasekmių materialinėms vertybėms (nuosavybei) klasifikacija (P)Žymėjimas KlasėPadarytos žalos vertė, tūkst. Lt.1 Nereikšmingos mažiau 1002 Ribotos 100 - 2003 Didelės 200 - 10004 Labai didelės 1000 - 50005 Katastrofiniai daugiau 5000Avarijų plėtojimosi greičio klasifikacija (S)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Ankstyvas ir aiškus padariniai lokalizuoti, žalos nėraįspėjimas2 Vidutiniškas šiek tiek išplitęs, nežymi žala3 Jokio įspėjimo vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labaistaigus (sprogimas)Avarijų tikimybės klasifikacija (Pb)Žymėjimas KlasėGrubiai paskaičiuotas dažnis1 Neįmanoma rečiau negu kartą per 1000 metų2 Beveik neįmanoma kartą per 100 - 1000 metų3 Visiškai tikėtina kartą per 10 - 100 metų4 Tikėtina kartą per 10 - 1 metus5 Labai tikėtina dažniau kaip kartą per metusPasekmių svarbos klasifikacija (Pr)Žymėjimas Pasekmių požymiaiA NereikšmingosB RibotosC DidelėsD Labai didelėsE Katastrofinės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 540L – pasekmės sveikatai ir gyvybeiE – pasekmės gamtaiP – pasekmės turtui10.2-3 lent. Galimų avarijų, kurias sąlygoja planuojama ūkinė veikla, rizikos analizė.S – avarijos plėtojimosi greitisPb – tikimybėPr – pasekmių svarbaObjektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasPoveikiskonstrukcijomsPoveikiskonstrukcijomsIšoriniaigamtiniaiįvykiai(Projektiniaiišoriniaiįvykiai)Išoriniaižmogausveiklossąlygotiįvykiai(Projektiniaiišoriniaiįvykiai)Lėktuvokritimas;teroristųatakaNuosavybėNuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,Apkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dėl žemėsdrebėjimo, potvynio,ekstremalių temperatūrų,vėjų ir uraganų; lietaus;sniego, žaibo ir t.t.Apkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dėlsprogimo bangos ir raketų;išorinio gaisro;elektromagnetinėsinterferencijos ir t.t.Šie ekstremalūs įvykiaigali sąlygoti AEkonstrukcijos pažeidimą,įmanomos radioaktyviųjųmedžiagų išmetimas įL E P S Pb Pr- - 1 1 5 A Į išorinių gamtiniųįvykiai apkrovųderinius atsižvelgiamaAE projektavimo irstatybos metu, saugossistemos suprojektuotosatlaikyti šias išorinesgamtines apkrovas irpoveikius.- - 1 1 2 A Į išorinius žmogausveiklos sąlygotusįvykius yraatsižvelgiama AEprojektavimo metu.Naudojami atitinkamiprojektavimo standartaibei medžiagos.3 2 2 3 1 C Tikimasi, kad visosnaujosios AEpasižymės sugebėjimupilnai atlaikyti lėktuvokritimo bei kitųVandens lygis Drūkšių ežereyra reguliuojamoshidrotechninių įrenginiųpagalba (žr. 7.1.1 skyrių). Jeišis reguliuojantis įrenginysbus sugriautas dėl išoriniųįvykių, vandens lygissumažės iki 139,1 m.Vandens lygio kritimoprocesas bus gana ilgas.Dabartinio aušinimo vandenspaėmimo kanalo dugnas yra135 m lygyje. Todėl AEaušinimas nebus visiškai irgreitai sutrikdytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 541Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamybaKuroperkėlimasRadiacinėapšvitaRadiacinėapšvita(Neprojektinės avarijos)Reaktyvumo kontrolėspraradimas(PA)Kritiškumoavarija(PA)L E P S Pb Prnuosavybė aplinką. teroristų keliamųgrėsmių poveikįkonstrukcijųvientisumui.Atitinkamos fizinėsapsaugos priemonės.Eksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėReaktyvumo kontrolėspraradimas gali sąlygotiper didelį šilumossusidarymąbranduoliniame kure beisu tuo susijusį barjerų,saugančių nuoradioaktyviųjų medžiagųišmetimų, pažeidimą.Intensyvūs spinduliuotėslaukai dėl tiesioginėsneutronų ir gamaspinduliuotės, sukeliantyspotencialiai didelędarbuotojų radiacinęapšvitą; gyventojų apšvitadėl išmetimų;eksploatacijos nutrūkimas.Intensyvūs spinduliuotėslaukai dėl tiesioginėsneutronų ir gamaspinduliuotės, sukeliantyspotencialiai didelędarbuotojų radiacinęapšvitą; gyventojų apšvitadėl išmetimų;2 2 1 1 2 B Reaktyvumo kontrolėssistemos yrasuprojektuotos suatitinkamomisreaktyvumo galimolaipsnio ir didėjimospartos ribomis,siekiant užtikrinti, kadreaktyvumo avarijospoveikiai negalėtųsąlygoti nei reaktoriausšilumnešio slėgioslenksčio pažeidimo,nei sutrikdytiaktyviosios zonos, jąpalaikančiųkonstrukcijų ar kitųreaktoriaus slėginiobako vidaus įrenginiųtiek, kad būtų ženkliaipakenkta aktyviosioszonos aušinimui.1 2 1 2 1 B Avarijos pasireiškimogalimybė ir jospasekmės yra ribojamosprojektinių ireksploataciniųprocedūrų dėka.PAV ataskaitojenagrinėjamos LOCA avarijos(pagal INES skalęatitinkančios 5-tą lygį)radiologinės pasekmėsdidesnės nei šios projektinėsavarijos atveju.Pagrindinis pavojus yradarbuotojams. Antrojipasekmė gali būtitrumpaamžių radioaktyviojoskilimo produktų išmetimasuž aikštelės ribų bei galimaskomplekso užterštumas.Daugeliu atvejų poveikiai už

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 542Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosL E P S Pb Preksploatacijos nutrūkimas.aikštelės ribų ir aikštelėjeneviršija INES 4 lygio.AE KuroperkėlimasRadiacinėapšvitaKurotvarkymoavarija(PA)EksploatuojantysdarbuotojaiAvarija gali įvykti dėlkuro rinklių kėlimomechanizmo gedimo, dėlkurio pakelta kuro rinklėnukrenta ant reaktoriausaktyviosios zonos arba įPBK saugojimo baseiną.Radiacinė darbuotojųapšvita;eksploatacijos nutrūkimas1 1 - 1 3 A Pagal eksploatavimoprocedūras tokiosavarijos atvejuventiliacijos sistematuri būti išjungta, oreaktoriaus pastato arkuro pastato kurotvarkymo zonaizoliuota. Priklausomainuo AE konfigūracijosapsauginis kiautasdaugeliu atvejų taip patsudarys vieną iš saugoslygmenų.Įvykiai nepanaudoto kurotvarkymo metu paprastaipriskiriami INES 0 lygiui,jeigu nėra panaudoto kuroelementų pažeidimo rizikos.Radionuklidų kiekispavienėje apšvitintoje kurorinklėje yra daug mažesnisnei panaudoto kuro baseine arreaktoriaus aktyviojojezonoje.Kol yra užtikrinamaspanaudotos kuro rinklėsaušinimas, tol būnaužtikrinamas svarbus saugoslygmuo, kadangi kuromatricos vientisumui nedaropoveikio perkaitimas.Bendrai su kuro perkaitimuyra susiję dideli laikomasteliai.Įvykiai, kurie neįtakojapanaudotų kuro rinkliųelementų aušinimo, o tiksąlygoja nedideliusišmetimus arba net irnesukelia išmetimų, paprastaipriskiriami INES 0 lygiui.Įvykiai, kurių metu dėlženklaus kuro elementųįkaitimo pažeidžiamas kuroapvalkalų vientisumas, galibūti priskiriami 2 lygiui.AE PBK Radiacinė PBK Eksploatuo Radioaktyviojo skilimo 1 1 - 2 3 A Dėl didelio vandens Nedideli pratekėjimai iš PBK

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 543Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEsaugojimas apšvita saugojimobaseinoaušinimosutrikimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasTechninisaptarnavimas /deaktyvavimasGaisrasCheminispavojus(PA)Vidinis irišorinisgaisras(PA)CheminėavarijajantysdarbuotojaiNuosavybėEksploatuojantysdarbuotojaišilumos nuvedimas nuopanaudotų kuro rinkliųgali būti sutrikdytas, todėlgalimi kuro apvalkalųpažeidimai.Išmetimai į saugojimobaseinų vandenį bei į PBKsaugojimo baseinų salėserdvęDegių medžiagųužsiliepsnojimas.Eksploatacijos nutrūkimasPavojingų ar potencialiaipavojingų chemikalųpasklidimas.L E P S Pb Prtūrio ir santykinaimažos radioaktyviojoskilimo šilumospaprastai būnapakankamai laikokoreguojantiemsveiksmams įgyvendintiįvykių, apimančiųpanaudoto kuro baseinųaušinimo sutrikimą,atveju. Pratekėjimas išbaseino ribojamaskonstrukcijos dėka.- - 1 3 4 A Naujoje AE busnumatytos atitinkamosgaisro prevencijos irgaisro likvidavimopriemonės bei busįsteigtos priešgaisrinėsgelbėjimo pajėgos,kurių dydis ir apimtysbus nustatomosrengiant avarinėsparengties planą beivadovaujantis LRVyriausybės nutarimuNr. 794 (Valstybėsžinios, 2003, Nr. 60-2726).1 - - 2 3 A Išleidimo įrangoskonstrukcija, įrengimasir eksploatacija,saugojimo irtransportavimovamzdynai.baseino paprastaiklasifikuojami kaip INES 0lygio.Eksploatacija, kuriosparametrai viršijaeksploatacines ribas irsąlygas, ženklus temperatūrospadidėjimas arba aušinimovandens lygio sumažėjimaspanaudoto kuro baseineklasifikuojami kaip INES 1lygio įvykiai. INES 2 lygiopožymis yra kuro elementopažeidimo pradžia.Pagal INES skalę ši avarijagali būti ir nereitinguojama,jei gaisras nesąlygojaradionuklidų išmetimo įaplinką. Tačiau jei tokieišmetimai ir būtų, PAVataskaitoje nagrinėjamosLOCA avarijos (pagal INESskalę atitinkančios 5-tą lygį)radiologinės pasekmėsdidesnės nei gaisro atveju.Dauguma chemikalų,saugomų AE, yra naudojamapagalbiniuose procesuose,tokiuose kaip vandensapdorojimas. Chemikalai taippat naudojami tokiems

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 544Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamybaElektrosenergijosgamybaRadiacinėapšvitaRadiacinėapšvitaŠilumnešiopraradimoavarijaapsauginiokiautoviduje(PA)Pagrindinėsgaro linijosar vandenstiekimolinijospažeidimoavarijaapsauginiokiautoišorėjeEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai.Vamzdyno trūkisapsauginio kiauto viduje,sąlygojantis šilumnešiopraradimą reaktoriausaušinimo sistemoje;reaktoriaus aktyviosioszonos aušinimo pajėgumassumažėja. Ženklusskaičius kuro apvalkalųgali būti pažeistas.Išmetimai į apsauginįkiautą.Dideli garo linijos arvandens tiekimo linijospažeidimai apsauginiokiauto išorėje.Radioaktyviosiosmedžiagos, išmestos išpažeisto vamzdyno,patenka tiesiai į aplinką.Dėl tokios avarijos kurasnepažeidžiamas.L E P S Pb PrAutomatinėssignalizacijos sistemosbei priežiūrosinstrukcijos, skirtosužtikrinti, kadnesusidarytų jokiųnekontroliuojamų arneaptinkamųpratekėjimų.2 2 1 1 2 B Vamzdynai yra aukštoskokybės, suprojektuotipagal branduolinėsstatybos pramonėsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkossąlygas. Be to,apsauginio kiautokonstrukcija tokiųavarijų atveju užtikrinavientisumą ir išlaikoprojektines išmetimųribas.1 2 - 2 2 A Vamzdynai yra aukštoskokybės, suprojektuotipagal branduolinėsstatybos pramonėsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkossąlygas.tikslams, kaip pirminiokontūro įrangos ir vamzdynųdeaktyvavimas.Nesitikima, kad LOCAįvyktų per jėgainėseksploatacijos laiką, ši avarijayra postuluojama kaipmaksimali projektinė avarija.10.3 skyrelyje nagrinėjamaLOCA avarija APWRreaktoriui atitinka 5-tą lygįpagal INES skalęPAV ataskaitojenagrinėjamos LOCA avarijos(pagal INES skalęatitinkančios 5-tą lygį)radiologinės pasekmėsdidesnės nei šios projektinėsavarijos atveju.(PA)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 545Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamybaElektrosenergijosgamybaRadiacinėapšvitaRadiacinėapšvitaAktyviosioszonospažeidimas(NA)Apsauginiokiautopažeidimas(Sunkiojiavarija)Eksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėDideli išmetimai įapsauginį kiautą.Apgaubas užkerta keliąišmetimams arba juossumažina.Dideli dalijimosi produktųišmetimai į aplinką.L E P S Pb Pr3 4 4 1 1 D Daugybinės saugossistemos, skirtosužkirsti keliąaktyviosios zonospažeidimui. Apsauginiskiautas užtikrina, kadnebūtų dideliųišmetimų į aplinką.5 5 5 1 1 E Daugybinės saugossistemos, skirtosužkirsti keliąapsauginio kiautopažeidimui. Pagrindinisuždavinys yra užkirstikelią, kiek tai įmanoma,visoms sunkiosiomsavarijoms, kurios galėtųsukelti pirminioapsauginio kiautoapkrovas ir sąlygoti joper ankstyvą pažeidimą.Kad įvyktų aktyviosios zonospažeidimas, vienu metu turibūti pažeistos daugybinėssaugos sistemos bei turi būtiatlikta keletaseksploatuojančių darbuotojųklaidingų veiksmų.Aktyviosios zonos pažeidimodažnis yra mažesnis nei 10 -5per metus, o dideliųradioaktyviųjų medžiagųišmetimų dažnis yra mažesnisnegu 10 -6 per metus.PAV ataskaitojenagrinėjamos sunkiosiosavarijos (pagal INES skalęatitinkančios 6-tą lygį)radiologinės pasekmėsdidesnės nei šiosneprojektinės avarijos atveju.Labiau tikėtinų sunkiųjųavarijų pasekmės nesukeliaapsauginio kiauto pažeidimodaugiau kaip 72 valandas.Mažo dažnio sunkiųjų avarijųpasekmės nesukeliaapsauginio kiauto pažeidimomažiau nei per 24 valandas.10.3 skyrelyje nagrinėjamasunkioji avarija pagal INESskalę atitinka 6-tą lygį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 54610.3 Avarijų poveikio modeliavimasGalimų avarijų naujoje AE poveikio vertinimo tikslas – nustatyti kokius gyventojųapsaugomuosius veiksmus reikėtų taikyti įvykus projektinei (maksimalaus poveikio) irsunkiajai avarijomis. Kriterijai, pvz. dozės galia iš debesies, dirvožemio užterštumas I-131, Cs-137 ir kt., kuriems esant turi būti taikomi atitinkami gyventojų apsaugomiejiveiksmai, yra pateikti HN 99:2000 „Gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės arbranduolinės avarijos“ (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691). Todėl avarijų poveikiomodeliavimo rezultatuose pateikti tik tie rezultatai, pagal kuriuos galima nuspręsti kokieapsaugomieji veiksmai turėtų būti taikomi.Žemiau esančiuose skyreliuose aprašytos prielaidos charakterizuojant avariniusišmetimus, jų sklaidos modeliavimo metodika ir modeliavimo rezultatai, pagal kuriuos10.4 skyrelyje įvertinta kokie gyventojų apsaugomieji veiksmai turėtų būti taikomiprojektinės avarijos ir sunkiosios avarijos atvejais.10.3.1 Išmetimų šaltinio apibrėžimas avariniams išmetimamsAvariniai išmetimai iš naujosios atominės elektrinės (NAE) buvo išnagrinėti dviematvejams:• maksimalaus poveikio projektinei avarijai (PA), kuri kaip parodė žemiau esantysvertinimai atitinką 5-tą lygį pagal INES skalę;• sunkiajai avarijai (pagal žemiau esančius vertinimus atitinką 6-tą lygį pagalINES skalę).Lietuvos įstatymuose nėra specifinių nurodymų ar reikalavimų, kaip turėtų būtivertinamas poveikis aplinkai PA ar sunkiosios avarijos atveju. Todėl buvo naudojamaužsienio šalių patirtis ir buvo remtasi šias dokumentais:• Alternatyvūs radiologinių išmetimų šaltiniai atominių reaktorių projektiniųavarijų vertinimui. JAV Branduolinės saugos inspekcija, Reguliavimo vadovas1.183, 2000;• Avarinių išmetimų šaltiniai lengvojo vandens atominės elektrinėms NUREG-1465, 1995;• Vyriausybinės Tarybos nutarimas 395/91 dėl bendrųjų atominių elektriniųsaugos nuostatų, Suomija, 1991;• Atominių elektrinių avarijų analizė. TATENA saugos standartų serija Nr. 23,2002.• Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (INES). Bendrai parengta TATENA irEBPO/BEA. 2001.Atominėse elektrinėse pasitaiko skirtingų PA (kritiškumo avarija, kuro tvarkymoavarija, gaisras ir t.t.), tačiau poveikio aplinkai vertinimui yra svarbu nustatyti tipiškasavarijas, kurios apima visų PA pasekmes. Pagal RG 1.183, tokia visa apimantiprojektinė avarija yra avarija su šilumnešio praradimu LOCA su nepažeistu apsauginiukiautu (t.y., apsauginio kiauto pratekėjimas lygus projektiniam pratekėjimui).Išmetimų šaltinio vertinimui, siekiant reprezentuoti sunkiųjų avarijų išmetimus, buvonaudojami Suomijos nutarimo 395/91 nuostatai.Kaip naujosios AE Lietuvoje alternatyvos yra svarstomi skirtingi technologiniaivariantai (reaktorių tipai). Išmestų radionuklidų aktyvumas priklauso nuo reaktoriaustipo, todėl remiantis laisvai prieinama informacija buvo palygintas avarijos metuišmestų radionuklidų aktyvumas skirtingiems reaktorių tipams. Technologinės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 547alternatyvos (reaktorių tipai), nagrinėjamos kaip galimi pasirinkimai naujajai AELietuvoje, aprašytos 5 skirsnyje.Avarinių išmetimų vertinimui buvo naudojami du laisvai prieinamos informacijosšaltiniai:• JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainė (ABWR; AP1000;ESBWR; U.S. EPR; US-APWR);• Didžiosios Britanijos Health and Safety Executive (HSE) Interneto svetainė(ACR-1000; Didžiosios Britanijos EPR; ESBWR; AP1000).Informacija apie kai kuriuos reaktorius (V-392, V-448, SWR-1000, etc.) nėra laisvaiprieinama. Tačiau laisvai prieinamos informacijos avarinių išmetimų iš skirtingųreaktorių analizė parodė, kad išsiskyrusių radionuklidų aktyvumas priklauso nuoreaktoriaus galios. Todėl galingiausių reaktorių, tokių kaip ESBWR, EPR bei APWR,poveikis aplinkai turėtų būti laikomas ribiniu išmetimų šaltiniu ir galimų pasekmiųvertinimo pagrindu.Taip pat reikėtų pažymėti, kad laisvai prieinama informacija apie kai kuriuos reaktoriusyra labai išsami (pateikiamos visos prielaidos, pradiniai duomenys, tarpiniai rezultataibei galutiniai rezultatai), o apie kai kuriuos kitus reaktorius pateikiami tik pradiniaiduomenys ir galutinės radiologinės pasekmės.Izotopų rinkinys, į kurį buvo atsižvelgta išmetimų PA ir sunkiosios avarijos vertinime,paremtas Tarptautine branduolinių įvykių skale (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Avarija su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA))Duomenys apie ABWR (US-ABWR DCD, 2008), APWR (US-APWR DCD, 2007) irESBWR (US-ESBWR DCD, 2007) buvo išnagrinėti kaip pagrindas avarinių išmetimųcharakteristikoms nustatyti, kadangi yra pateiktos išsamios šių reaktorių charakteristikos(galios tankiai, iškraunamo kuro charakteristikos, įsodrinimas ir kt.), o šie duomenysbūtini norint išsamiai įvertinti trumpaamžių ir ilgaamžių dalijimosi produktų poveikį.Radionuklidų, išmetamų avarijos metu į aplinką, aktyvumų analizė, pagaldokumentuose (JAV-ABWR DCD, 2008), (JAV-APWR DCD, 2007), (JAV-ESBWRDCD, 2007) pateiktus duomenis, leido padaryti išvadą, kad išmetimai į aplinką išAPWR LOCA atveju turėtų būti laikomos ribiniu atveju.Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA atveju APWR reaktoriuiapibendrinti 10.3-1 lent. Kaip jau buvo minėta aukščiau, radionuklidų sąrašas paremtasINES vadovu (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). Pagal RG 1.183 LOCA atveju turėtų būtipriimta 30 dienų (720 valandų) radioaktyviųjų medžiagų išmetimo trukmė.INES skalėje avarijos reitinguojamos pagal I-131 radiologinio ekvivalento išmetimus įaplinką. Siekiant įvertinti kokio lygio pagal INES skalę yra vertinama sunkioji avarija,reikia įvertinti įvairių išmetamų radionuklidų aktyvumus pagal I-131 ekvivalentą. INESvartotojo vadove (TATENA ir EBPO/BEA, 2001) yra pateikti šių nuklidų radiologinioekvivalento koeficientai. Radionuklidų išmetimai LOCA atveju gali būti klasifikuojamikaip INES 5 lygio įvykis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 54810.3-1 lent. Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA metu (Bq) (DCDUS-APWR, 2007).NuklidasSkilimopus. 0-8 val. 8-24 val. 24-96 val. 96-720 val. IŠ VISOKr-85(inertinių dujųekv.)10,72 m3,44E+16 1,71E+16 1,13E+16 2,04E+16 8,32E+16I-131 8,04 d 5,25E+13 2,08E+13 6,85E+13 2,07E+14 3,49E+14Cs-134 2,06 m 5,33E+12 5,99E+10 0,00E+00 0,00E+00 5,40E+12Cs-137 30,0 m 3,03E+12 3,41E+10 3,70E+07 0,00E+00 3,06E+12Te-132 78,2 val 5,22E+12 6,33E+10 3,70E+06 0,00E+00 5,29E+12Sr-90 29,12 m 1,45E+11 1,89E+09 0,00E+00 0,00E+00 1,47E+11Co-60 5,27 m 5,88E+08 7,40E+06 3,74E+04 0,00E+00 5,96E+08Ru-106 368,2d 9,88E+10 1,28E+09 0,00E+00 0,00E+00 9,99E+10Am-241 432,2 m 2,78E+06 3,61E+04 0,00E+00 0,00E+00 2,81E+06Pu-239 24065 m 1,48E+07 1,92E+05 0,00E+00 0,00E+00 1,50E+07Sunkioji avarijaKaip jau buvo minėta 10.2.1 skyriuje, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimųsunkiosios avarijos atveju. Todėl didelio išmetimo scenarijaus reprezentavimui, siekiantparodyti galimą tokių įvykių pasekmių mastą bei informuoti apie avarinio planavimopriemonių apimtį, kurios turėtų būti įgyvendintos, jeigu prasidėtų naujosios AE statybair eksploatacija, yra naudojamas sunkiųjų avarijų išmetimo į aplinką kriterijus (100 TBqCs-137 išmetimas), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas395/91). Kadangi LOCA avarijos analizei, kaip ribinis atvejis, naudojamas APWRreaktorius, šis reaktorius taip pat pasirinktas sunkiosios avarijos poveikio vertinimui.(Valstybinės tarybos nutarime 395/91) nurodytas apribojimas tik Cs-137 išmetimui;tačiau turi būti atsižvelgta ir į kitų radionuklidų išmetimus. Išmetimų į aplinką šaltinisvertinamas, remiantis Cs-137 100 TBq išmetimu. Kitų izotopų išmetimai perskaičiuotipagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį išmetimo metu. APWRaktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis pateikta (US-APWR DCD, 2007).Pagal tikimybinį rizikos vertinimą bei APWR sunkiųjų avarijų vertinimą (tokį vertinimąatliko reaktoriaus projektuotojai ir jis pateiktas US-APWR DCD) apsauginio kiautovientisumas išlaikomas daugiau kaip 24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijospradžios. 24 valandų laiko periodas yra apsauginio kiauto funkcionalumo uždavinys,nustatytas JAV BSI nuostatuose bei Europos reikalavimuose (EUR 2001), kuriamenurodama, kad apsauginio kiauto vientisumas turi būti išlaikytas apytiksliai 24 valandasnuo aktyviosios zonos degradacijos pradžios, o apsauginio kiauto pažeidimo tikimybėturi būtų mažesnė negu 0,1 aktyviosios zonos pažeidimo tikimybės nustatytostikimybinės rizikos vertinimo metu. Todėl išmetimų šaltinio skaičiavimuose priimtas 24valandų uždelsimas iki išmetimų į aplinką.Išmetimai į aplinką sunkiųjų avarijų atveju apibendrinti 10.3-2 lent. Išmetimų šaltinisnormalizuotas Cs-137 100 TBq išmetimui. Kitų radionuklidų išmetimai perskaičiuotipagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį praėjus 24 valandoms beiremiantis „Avarinių išmetimų šaltinius lengvojo vandens atominės elektrinėms“(NUREG-1465, 1995) duomenimis. Aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis iraktyvumai yra naudojama nustatyti santykį tarp įvairių nuklidų. Radioaktyviųjųišmetimų dalys į apsauginį kiautą skirtingiems radionuklidams yra nustatytos remiantis(NUREG-1465, 1995). Išimtis yra išmetimų dalis ceziui, kuri priimama lygi 0,50((NUREG-1465, 1995) nurodoma 0,75). Kadangi išmetimai normalizuojami Cs-137 100

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 549TBq, esant didesnei Cs-137 išmetimų daliai į apsauginį kiautą, bus nepakankamaiįvertinti kitų radionuklidų aktyvumai. Be to, skirtingos šalys priima skirtingas išmetimųdalis į apsauginį kiautą. Dokumente „Sunkiųjų reaktorių avarijų išmetimų šaltiniųnaudojimo pasaulyje palyginimas“ (SAND94, 1994) pateikiama apžvalga, kaip įvairiosešalyse nustatomi sunkiųjų avarijų išmetimų šaltiniai.Priimtas 100 m išmetimo aukštis. Toks aukštis artimam atstumui yra konservatyvus,kadangi sanitarinės apsaugos zonoje (1-3 km) nėra gyvenančių gyventojų. Pasekmiųvertinimui didžioji dalis išmetimų turėtų tekti apgyvendintai teritorijai. Išmetimo trukmė– 6 valandos.Kaip buvo minėta, INES skalėje avarijos reitinguojamos pagal I-131 radiologinioekvivalento išmetimus į aplinką. 10.3-2 lentelės paskutiniame stulpelyje suminis I-131radiologinio ekvivalento išmetimas lygus 8,18E+15 Bq, o tai pagal INES skalę atitinka6 lygio įvykį.10.3-2 lent. Išmetimai į aplinką sunkiosios avarijos atveju (Bq).NuklidasSkilimopusamž.Aktyviosios zonosradionuklidinė sudėtis0 val. 24 val.Išmetimųdalis įapsauginįkiautąIšmetimai įaplinką po24 val.I-131 ekv.Kr-85m 4,48 val 1,79E+18 4,41E+16 1,00 1,24E+13 0,00E+00Kr-85 10,72 m 6,40E+16 6,40E+16 1,00 1,79E+13 0,00E+00Kr-87 1,27 val 3,55E+18 7,49E+12 1,00 2,10E+09 0,00E+00Kr-88 2,84 val 5,00E+18 1,43E+16 1,00 4,00E+12 0,00E+00Xe-133 5,245 d 1,11E+19 1,07E+19 1,00 2,99E+15 0,00E+00Xe-135 9,09 val 3,38E+18 4,23E+18 1,00 1,19E+15 0,00E+00I-131 8,04 d 5,33E+18 4,97E+18 0,75 1,04E+15 1,04E+15Te-132 2,06 m 7,59E+18 6,13E+18 0,50 8,59E+14 2,58E+14Sr-90 30,0 m 5,14E+17 5,14E+17 0,05 7,20E+12 7,20E+13Cs-134 78,2 val 1,25E+18 1,25E+18 0,50 1,76E+14 3,51E+15Cs-137 29,12 m 7,14E+17 7,14E+17 0,50 1,00E+14 3,00E+15Pu-239 5,27 m 2,09E+15 2,09E+15 0,001 5,84E+08 5,84E+12Co-60 368,2d 1,61E+16 1,61E+16 0,05 2,25E+11 1,35E+13Ru-106 432,2 m 2,79E+18 2,78E+18 0,05 3,89E+13 2,73E+14Am-241 24065 m 9,77E+14 9,81E+14 0,003 8,24E+08 7,42E+12Suma8,18E+1510.3.2 Radionuklidų sklaida ir jų sąlygojamas poveikis10.3.2.1 MetodikaSklaidos modeliavimas dviem avarijų scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir avarinių sąlygų modeliavimo sistemąSILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrįsta dviejų branduolių Langranžo –Oilerio modeliavimo struktūra, kurią sukūrė SMI kartu su keliais kitais skirtingų šaliųinstitutais, skirta spręsti plataus spektro avarinių sąlygų, oro kokybės ir kontrolėsproblemas. Laikydamasi avarinių sąlygų modeliavimo standartų, SILAM vertinakiekvieno į aplinką išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinėje susidariusių izotopųkoncentracijas ir nusėdimą.Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais išEuropos vidutinės trukmės oro prognozių centro (angl. European Center for MediumRange Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvinių duomenų archyvo. Duomenys apima

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 550du einančius iš eilės 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todėl, kadmeteorologinės tų metų sąlygos atitinka tipiškas sąlygas Europoje.Dozių, kurias sąlygoja radionuklidų avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtassklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai beimetodikos, skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei nuosėdose konvertavimui įdozes. Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmeninės konstantos, naudojamos dozėsvertinimo skaičiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (Sofiev et al. 2008).Palyginimas su kitais metodaisPrincipas, anksčiau plačiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtasmodeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtinessąlygas, taip vadinamą „blogiausią sklaidos scenarijų“. Gauso modeliavimų rezultatas –tai viršutinės ribinės nusistovėjusios koncentracijos bei nusėdimo srautai bei avarijospoveikio vertinimais. Nors arti elektrinės Gauso modeliai duoda pagrįstus rezultatus,tačiau ignoruoja tikrąsias sklaidos ypatybes – besikeičiančio vėjo, realaus vertikalaus irhorizontalaus maišymosi eigos per dieną įtakos ir t.t. Šie modeliai nenurodomodeliuojamo modelio tikimybės realybėje. Rezultatai gaunami be informacijos apietai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidarotokios sklaidos sąlygos.Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaičiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis, įskaitant ir duomenis apielietus, iš realių stebėjimų archyvų. Trimačio modeliavimo sistema, naudojama šiamevertinime, yra skirta spręsti sūkurinės sklaidos lygtį, atsižvelgiant į meteorologiniųsąlygų kitimą bei sūkurinės sklaidos koeficiento nehomogeniškumą erdvėje ir laike. Šismetodas leidžia pakeisti dirbtinai sukurtą konservatyvų „blogiausią atvejį“ fiziškai irstatistiškai pagrįstomis charakteristikomis. Atlikus pakankamai ilgo periodomodeliavimus, koncentracijų ir nusėdimo procentiniai kiekiai gali būti apskaičiuotipaprastu būdu. Šis metodas pasižymi labai dideliais ir ilgai trunkančiais kompiuteriniaisskaičiavimais, tačiau jis yra ir pats universaliausias: jį galima taikyti bet kokiu mastu irbet kokio tipo šaltiniui.10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozių vertinimo rezultataiAplinkos ir žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų avarijosmetu bei modeliuojamo taško geografinės padėties. Siekiant apimti visas realiasmeteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli skirtingų meteorologinių sąlygų atvejaiper 2001 ir 2002 m. Buvo sudaryti dvimačiai apšvitos lygių, neviršijamų su tam tikratikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms sąlygoms, žemėlapiai.Sklaida buvo modeliuojama 1200 km pločio teritorijai (skaičiavimų sričiai), kuri yrapakankamai didelė vertinimo tikslams. Avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) beisunkiosios avarijos (SA) išmetimų scenarijams konkretaus atvejo modeliavimas trunka,kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaičiavimo sritį. Reikiamo laikovertinimas: t = X s/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yra tipiškas vėjogreitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžio sričiainuklidų pernašos per zoną laikas sudaro apie 40 valandų.Naudojant aukščiau aprašytą avarijų pasirinkimą, modeliavimo trukmė vienam avarijosatvejui buvo paimta 32 dienos LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelispradeda kiekvieno atvejo skaičiavimus kiekvienos dienos pradžioje per visą vertinimuipasirinktą laikotarpį (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dėl trumpos išmetimų trukmėssunkiosios avarijos atveju reikėjo išanalizuoti du atvejų rinkinius: dienos išmetimus ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 551nakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingomsatmosferos sąlygoms, todėl yra logiška įvertinti dviejų nepriklausomų atvejų rinkinius.Kiekvienas iš trijų modeliavimo atvejų (LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvo išanalizuotisu dviem erdvinėmis skiriamosiomis gebomis, kad būtų atsižvelgta ir į regioninius, ir įvietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidai ir 2 kmskiriamoji geba – artimajai.Vertinimas buvo atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kadavarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.Taigi, jei tam tikroje vietoje LOCA scenarijui nusėdimo tikimybė yra 98 %, o paviršiausradioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jei įvyks LOCAavarija, tikimybė, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu 100 Bq/m 2 , yralygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifinė konkrečiai vietai, t.y., vertinimoišdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikio žemėlapiai.Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusėdimo verčių priklausomybę nuo atstumo nuoNAE bei nuo tikimybės. X ašis – tai ilguma rytų – vakarų skersiniam pjūviui beiplatuma šiaurės – pietų skersiniam pjūviui. Y ašis rodo tikimybės procentinę vertę –kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vertė), 100 % reikšmė yra apačioje. Dėl vėjokrypčių anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjūviai. Pvz., tiesiairytų kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusėdimо tankis LOCA avarijos atveju yradaugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131nusėdimo tankiui LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 %tikimybę šiuose skersiniuose pjūviuose. Panašiai dozių vertės taip pat priklauso nuoatstumo nuo NAE bei tikimybės.Kaip matyti, zona su didesnėmis koncentracijomis yra didesnė didesnei tikimybei. Šisdidėjimas yra stebimas (bet nebūtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje:kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimybę yra didesnė negu 98 %tikimybės atveju. Skersinio pjūvio paveikslai rodo ženklius ir nevienodus šuolius nuo 99% iki 100 %. Maksimalios vertės iš visų parametrų yra jautriausios modelioapribojimams bei meteorologinių duomenų netikslumams, todėl jos yra labiausiaineapibrėžtos. Todėl yra prasminga nenaudoti maksimalių tikimybių kaip vertinimopagrindo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55210.3-1 pav. Avarija su šilumnešio praradimu (LOCA), jodo-131 nusėdimo tankis,Bq/m 2 , didelėje srityje su 20 km skiriamąja geba; žemėlapis viršuje: rytų – vakarųpjūvis, žemėlapis apačioje: šiaurės – pietų pjūvis.Žemėlapiai, pateikiami rezultatų aprašymui, turi skalę platumos ir ilgumos laipsniais.Pačios NAE geografinė padėtis yra 26,56 0 E, 55,6044 0 N. Šioje platumoje vieno laipsnioatstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnioatstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.

NusėdimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 553Cs-137 ir I-131 yra pagrindiniai nuklidai, vertinant radioaktyvųjį nusėdimą bei dozę popostuluotos AE avarijos, kadangi jie yra biologiškai reikšmingiausi tarp radionuklidų,išmestų AE avarijos metu. Cs-137 pusėjimo trukmė – apie 30 metų. Taigi, kai šisnuklidas išsiskiria į aplinką, jis išlieka daugelį metų. Todėl jis yra ypatingai svarbusilgalaikių poveikių vertinimui. Lyginant su Cs-137, I-131 pusėjimo trukmė yra trumpa –8 dienos. I-131 gali kauptis skydliaukėje ir ją pažeisti. Rizika ypatingai didelė yravaikams, tačiau ją galima sumažinti vartojant jodo papildus. Šioje ataskaitoje nusėdimožemėlapiai pateikiami Cs-137 ir I-131. Aktyvumo vienetas, naudojamas šiuosežemėlapiuose, yra bekerelis [Bq].DozėsRadionuklidų išmetimai į atmosferą gali sąlygoti radiacinę apšvitą keletu išorinių arbavidinių kelių. Išorinė apšvita vyksta dėl tiesioginės spinduliuotės iš radioaktyviojodebesies, arba nuo radionuklidų, nusėdusių ant žemės. Todėl išorinė dozė apima dozędėl jonizuojančios spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies bei dozę dėl spinduliuotėsnuo žemės paviršiaus. Vidinę apšvitą sąlygoja radionuklidų įkvėpimas ir nurijimas.Nurijimo dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandensvartojimo bei atsižvelgia į radionuklidų migraciją maisto grandinėse.Suminė efektyvioji dozė vertina ir išorinę, ir vidinę dozę. Trumpalaikę efektyviąją dozęsąlygoja dozė dėl spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies ir nuo žemės bei dozė perįkvepiamą. Ilgalaikę efektyviąją dozę sąlygoja spinduliuotė nuo žemės paviršiaus ir, tuoatveju jei nėra taikomi jokie apsaugomieji veiksmai, užterštų radionuklidais maistoproduktų ir geriamojo vandens vartojimas. Sunkiosios avarijos atveju, turėtų būtitaikomi keletas gyventojų apsaugomųjų veiksmų siekiant, kad sumažėtų efektinė dozė(žr. 10.4 skyrelį). Didelė dozės dalis, sąlygota nurijimo, būtų išvengta priėmus maisto,geriamo vandens apribojimą. Tokiu būdu efektinę dozę iš esmės sąlygotų tik išorinėapšvita.Šiame skyriuje dozių žemėlapiai pateikiami spinduliuotės iš debesies, suminei išorineidozei per 50 metų. Siekiant apšvitos dozes palyginti su apsaugomųjų veiksmų taikymokriterijais, taip pat pateikiamos spinduliuotės nuo žemės paviršiaus ir išorinėsspinduliuotės dozės galios reikšmės. Dozės vienetas yra sivertas [Sv].AVARIJA SU ŠILUMNEŠIO PRARADIMUŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusėdimams bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėmsdozėms, kurias sąlygoja išmetimai LOCA scenarijaus atveju. Taip pat pateikiami dozėsgalios dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai.Žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis)atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis)atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55410.3-2 pav. LOCA, I-131 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė sritis su 20 kmskiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamąja geba)10.3-3 pav. LOCA, Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55510.3-4 pav. LOCA, Sr-90 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamąja geba)10.3-5 pav. LOCA, dozė dėl spinduliuotės iš debesies [mSv] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55610.3-6 pav. LOCA, suminė išorinė dozė per 50 metų [mSv] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-7 pav. LOCA, dozė galia dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje:didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55710.3-8 pav. LOCA, išorinės apšvitos dozės galia [mSv/h] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)SUNKIOJI AVARIJASunkioji avarija, išmetimai dienąŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusėdimams bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėmsdozėms, kurias sąlygoja dienos išmetimai SA scenarijaus atveju. Taip pat pateikiamidozės galios dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galiosrezultatai. Kaip ir anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių(vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų(pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.10.3-9 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); I-131 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55810.3-10 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-11 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Sr-90 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 55910.3-12 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė dėl apšvitos iš debesies[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritissu smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-13 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); suminė išorinė dozė per 50metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56010.3-14 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė galia dėl apšvitos nuožemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąjageba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-15 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); išorinės apšvitos dozės galia[mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)Sunkioji avarija, išmetimai naktįŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131, Cs-137 ir Sr-90nusėdimams bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėmsdozėms, kurias sąlygoja nakties išmetimai SA scenarijaus atveju. Taip pat pateikiamidozės galios dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galiosrezultatai. Kaip ir anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių(vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų(pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56110.3-16 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); I-131 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-17 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56210.3-18 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Sr-90 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-19 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė dėl apšvitos iš debesies[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritissu smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56310.3-20 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); suminė išorinė dozė per 50metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-21 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė galia dėl apšvitos nuožemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąjageba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56410.3-22 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); išorinės apšvitos dozėsgalia [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba;dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.4 Avarijų pasekmių įvertinimasAvarijos pasekmių bei gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo vertinimas remiasiavarijos poveikio modeliavimo rezultatais aprašytais 10.3 poskyryje. 10.3 poskyryje taippat pateikiama specifinė informacija apie apšvitos dozės priklausomybė nuo atstumo beiapšvitos kelių. Remiantis šiais duomenys galima nustatyti kokie ir kokiu mastuapsaugomieji veiksmai turėtų būti taikomi įvykus nagrinėjamoms avarijoms. Šiameavarijų pasekmių vertinime nėra detaliai vertinamas poveikius įvairių kitų projektiniųavarijų išmetimų, kurio poveikis būtų mažesnis nei pasirinktos projektinės avarijos, taippat jonizuojančios spinduliuotės šaltinio charakteristikos avarijos metu ir kitos detalės.Šie klausimai bus išsamiai įvertinti naujos AE saugos analizės ataskaitoje. PAVprocesui svarbiausiai parodyti kokios ribinės avarijos gali būti, koks jų galimaspoveikis, kokius apsaugomuosius veiksmus ir kokiu mastu reikėtų taikyti. Apsaugomiejiveiksmai, kuriuos reikėtų taikyti nagrinėjamos projektinės ir sunkiosios avarijos atvejuaprašyti 10.4-3 lentelėje.Pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) naujaiprojektuojamų ir statomų atominių elektrinių sauga turi užtikrinti, kad jaseksploatuojant ar nutraukiant jų eksploatavimą, projektinių avarijų metu gyventojųapšvitos dozė, nulemta vienos projektinės avarijos, būtų mažesnė negu apsaugomosiosveiklos taikymo lygis, taikomas apsaugomajam veiksmui – slėpimuisi, t. y. 10 mSv. HN99:2000 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691) nurodo, kad išvengtosios dozės dydis,nuo kurio reikia slėptis, yra ≥ 10 mSv ne ilgiau kaip dvi paras. Konservatyviai įvertinuskokią maksimalią dozę visais galimais apšvitos keliais (iš debesies, kvėpuojant, valgantmaistą bei geriant pieną ir kt.) per dvi paras gauna vaikas LOCA avarijos atveju, gautareikšmė lygi 7,6 mSv. Gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės ar branduolinėsavarijos atveju yra aprašyti HN 99:2000 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691). HN99:2000 pateikti apsaugomosios veiklos taikymo lygiai, kurie apibūdinami išvengtosiosdozės dydžiu, kurį viršijus būtina imtis apsaugomosios veiklos. Išvengtoji dozė – taidozės sumažėjimas dėl apsaugomųjų veiksmų (t.y. išvengtoji dozė lygi numatomosiosdozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui).Apsaugomieji veiksmai skirstomi į skubius ir ilgalaikius. Skubūs gyventojų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 565apsaugomieji veiksmai taikomi iki radionuklidų išmetimo į aplinką (tai yra laikotarpis,nuo avarijos, kuri gali sąlygoti išmetimus į aplinką, pradžios iki radionuklidų išmetimo įaplinką; ši fazė trunka nuo pusvalandžio iki paros arba ilgiau) ir ankstyvojoje avarijosfazėje (tai laikotarpis nuo radionuklidų išmetimo į atmosferą pradžios iki išmetimopabaigos; šios fazės trukmė - nuo valandos dalies iki kelių parų). Remiantis HN99:2000, skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai apibendrinti 10.4-1 lentelėje.10.4-1 lent. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmaiApsaugomasisveiksmasSlėpimasisJodo profilaktikaAprašymasSlėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos iš radioaktyviojodebesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių beiradionuklidų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių.Išvengtosios dozės dydis, nuo kurio reikia slėptis, yra ≥ 10 mSv ne ilgiaukaip dvi paras. Slėptis gali būti rekomenduojama ir esant mažesneiišvengtajai dozei bei trumpesnį laiką, ypač tada, kai gyventojus ruošiamasievakuoti.Slėptis gyventojams rekomenduojama visais atvejais, kai yra nustatytabendrosios avarijos klasė (iki radionuklidų išmetimo į aplinką), kaiprognozuojamos tokios apšvitos dozės, dėl kurių reikia taikyti skubiusapsaugomuosius veiksmus, ir atsižvelgiant į tokius operatyviuosiusapsaugomosios veiklos lygius:• aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje – (0.1 – 1)mSv/h;• aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų - ≥ 1 mSv/h;Jodo profilaktikos tikslas - išvengti nulemtųjų jonizuojančiosiosspinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitiniotiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitosdozę siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių - skydliaukės vėžio ir gėrybiniųnavikų.Jodo profilaktikos apsaugomosios veiklos taikymo lygis yra ≥ 100 mGyskydliaukės išvengtoji dozė. Naujagimių, kūdikių, vaikų, paauglių, nėščių irmaitinančių moterų skydliaukės išvengtoji dozė, dėl kurios reikia taikytijodo profilaktiką, yra ≥ 10 mGy, suaugusiesiems iki 40 metų - ≥ 100 mGy.Jodo profilaktika rekomenduojama atsižvelgiant į šiuos operatyviuosiusapsaugomosios veiklos taikymo lygius:• aplinkos dozės galia radioaktyviajame debesyje ≥ 0.1 mSv/h;• aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 μSv/h;• dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131radionuklidu – ≥ 10 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartotiužterštus maisto produktus);• dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131radionuklidu – ≥ 2 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartotipieną ir geriamąjį vandenį);• savitasis I-131 radionuklido aktyvumas maisto produktuose ≥ 1kBq/kg (apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maistoproduktus);• tūrinis I-131 radionuklido aktyvumas piene ir geriamajamevandenyje ≥ 0.1 kBq/kg (apribojama arba uždraudžiama vartotipieną ir geriamąjį vandenį).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 566ApsaugomasisveiksmasEvakavimasKvėpavimo takųapsaugaMaisto produktų,geriamojovandens beipašarų apsaugaAprašymasEvakavimas yra skubus gyventojų apsaugomasis veiksmas, kuris turi būtiiš anksto planuojamas ir taikomas iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo įaplinką. Gyventojų evakavimas iš užterštos teritorijos gali būti taikomas irankstyvojoje avarijos fazėje po radionuklidų išmetimo.Evakavimo tikslas yra išvengti arba sumažinti trumpalaikį didelių apšvitosdozių pavojų:• apsaugoti gyventojus nuo radionuklidų įkvėpimo (t.y. sumažintividinę apšvitą);• išvengti išorinės apšvitos, sąlygotos radionuklidų, iškritusių antžemės paviršiaus ir aplinkos objektų.Išvengtosios dozės dydis, dėl kurio reikia evakuoti gyventojus, yra ≥ 50mSv ne ilgiau kaip vieną savaitę, tačiau galima evakuoti gyventojus esantišvengtosios dozės dydžiui mažesniam negu 50 mSv, taip pat didesniamnegu 50 mSv.Gyventojų evakavimas vykdomas atsižvelgiant į šiuos operatyviuosiusapsaugomosios veiklos taikymo lygius:• aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje ≥ 1 mSv/h;• aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 mSv/h.Gyventojų evakavimas rekomenduojamas, kai viršijamas bent vienasoperatyvusis apsaugomosios veiklos lygis.Ankstyvojoje avarijos fazėje gyventojams, kurie radioaktyviojo debesiespraslinkimo metu yra atvirame ore, rekomenduojama kvėpavimo takųapsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodoradionuklidų sąlygota vidinė apšvita.Kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai. Jų neturint,gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės.Užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arbauždraudimas yra svarbūs apsaugomieji veiksmai ankstyvojoje(radioaktyviųjų medžiagų išmetimo) ir vėlyvojoje avarijos fazėse.Atsižvelgiant į avarijos klasę, prognozuojamą avarijos mastą,radioaktyviojo debesies judėjimo kryptį, gyventojai perspėjami nevalgytiatvirame lauke augančių lapinių daržovių, vaisių, uogų, negerti neuždengtųšachtinių šulinių vandens, o ganiavos metu negerti pieno 100 km spinduliu2-3 savaites.Nustačius aplinkos dozės galią nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 μSv/h,uždraudžiamas arba apribojamas potencialiai užterštų maisto produktųvartojimas. Šis operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis rodo, kad dozėsgalia nuo radioaktyviųjų iškritų pirmomis dienomis po avarijos viršijagamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės foną, o maisto produktųradioaktyvusis užterštumas tokiais atvejais gali viršyti didžiausią leidžiamąradionuklidų aktyvumą.Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio I-131 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartotiproduktus, kurių paviršius gali būti užterštas, taip pat gerti pieną, jeigugyvuliai ganėsi užterštose pievose. Esant dirvožemio užterštumo tankiui I-131 radionuklidu ≥ 10 kBq/m2, draudžiama vartoti jais užterštus maistoproduktus, o ≥ 2 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandiniųsavitasis ar tūrinis aktyvumas.Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio Cs-137 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartotiproduktus, kurie yra užteršti minėtais radionuklidais, taip pat gerti pieną,jeigu gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Jei dirvožemio užterštumo tankisCs-137 radionuklidu ≥ 2 kBq/m2, draudžiama vartoti užterštus maistoproduktus, o ≥ 10 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandiniųsavitasis ar tūrinis aktyvumas.Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti užterštus maisto produktus, esant I-131I

ApsaugomasisveiksmasŽmonių ir rūbųdeaktyvavimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 567Aprašymasradionuklido savitajam aktyvumui juose ≥ 1 kBq/kg, o pieną ir geriamąjįvandenį - esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,1 kBq/l.Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti maisto produktus, esant Cs-137radionuklido savitajam aktyvumui juose ≥ 0,2 kBq/kg, o pieną ir geriamąjįvandenį - esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,3 kBq/l.Deaktyvavimas – tai radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangosir kitų objektų bei žemės paviršiaus. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti išpraslenkančio radioaktyviojo debesies ir dėl radionuklidų, patekusių antatvirų kūno vietų, drabužių, ir nusėdimų ant žemės paviršiaus,deaktyvavimas atliekamas deaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpiniųgyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudotimobilūs deaktyvavimo punktai.Deaktyvavimo punkto uždaviniai:• priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus;• nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą;• deaktyvuoti žmones ir kontroliuoti deaktyvavimo efektyvumą;• vertinti viso kūno ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmąpatekusius radionuklidus;• surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos įskalbyklas, valymo įmones ar laidoti;• prireikus suteikti medicininę pagalbą arba medicininius tyrimus.Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra taikomi vėlyvojoje avarijos fazėje (tai laikotarpispo atominės elektrinės avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugos priemonių;priklausomai nuo atominės elektrinės avarijos masto gali trukti keletą ir dar daugiaumetų). Ilgalaikiais apsaugomaisiais veiksmais siekiama sumažinti arba išvengtiatsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių (vėžio ir paveldimųjųreiškinių), taip pat apsaugoti nuo ilgalaikės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosiosspinduliuotės reiškinių. Remiantis HN 99:2000, ilgalaikiai apsaugomieji veiksmaiapibendrinti 10.4-2 lentelėje. Reikia pažymėti, kad remiantis HN 73:2001, o taip pat irTATENA saugos standartų serija Nr. 115, dozės, kurios turi atitikti laikino gyventojųperkėlimo ir nuolatinio iškeldinimo apsaugomosios veiklos lygius, yra visų šaltiniųdozių suma, kurių, pritaikius atitinkamus pataisomuosius veiksmus, galima išvengti. Įšią dozių sumą paprastai neįtraukiama apšvita nuo suvartotų maisto produktų irgeriamojo vandens radioaktyviosios taršos.10.4-2 lent. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmaiApsaugomasisveiksmasLaikinas žmoniųperkėlimasAprašymasLaikinas gyventojų perkėlimas - tai organizuotas ir suderintas žmoniųiškėlimas iš avarijos pakenktos zonos ilgesniam, bet ribotam laikui (nuo keliųmėnesių iki metų), siekiant apsaugoti nuo paviršiaus radioaktyviųjųnusėdimų išorinės apšvitos ir pakartotinai pakeltų į orą (resuspenduotų)radioaktyviųjų dalelių inhaliacijos (vidinės apšvitos).Gyventojai laikinai perkeliami iš užterštos teritorijos, kad būtų išvengtadidesnės kaip 30 mSv apšvitos dozės per vieną mėnesį.Gyventojai laikinai perkeliami esant paviršiaus radioaktyviųjų nusėdimųdozės galiai ≥ 0,2 mSv/h. Dozės galia ≥ 0,2 mSv/h atvirame lauke atitinka 30mSv išvengtąją dozę, kurią žmogus gautų per 30 d. nuo paviršiausradioaktyviųjų iškritų, įvertinant tai, kad dėl buvimo namuose apšvitasumažėja 50 %.Jeigu išvengtoji dozė kitą mėnesį yra mažesnė už 10 mSv, gyventojai išlaikino perkėlimo vietų grąžinami atgal. Gyventojų laikino perkėlimo metuvykdomos atstatomosios priemonės - deaktyvuojama gyvenamoji aplinka(žemė, pastatai, keliai ir kt.).

ApsaugomasisveiksmasNuolatinisžmoniųiškeldinimasAplinkosdeaktyvavimasAtkuriamosiospriemonėsžemės ūkyjeKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 568AprašymasNuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamassiekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą.Vėlyvojoje avarijos fazėje rekomenduojamos šios aplinkos deaktyvavimopriemonės:• Deaktyvuoti žemę, taikant įvairaus gylio arimą.• Pašalinti užterštą dirvos sluoksnį (5-10) cm.Žemės ūkio atkuriamųjų priemonių pagrindinis principas yra tam tikrųmedžiagų, pvz. ežerų dumblo nuosėdų, kalio trąšų, aliuminio silikatų,organinių, fosfatinių trąšų ir kt. naudojimas, kurios sumažina augalų cezio irstroncio radionuklidų įsisavinimą.Taip pat yra rekomenduojama taikyti sėjomainą, auginti mažiau cezio irstroncio radionuklidų kaupiančias kultūras; vietoj smulkių galvijų (avių, ožkų)auginti stambius raguočius, nes cezio radionuklidų avių ir ožkų piene irmėsoje gali būti 2-5 kartus daugiau negu karvių; ir kitas atkuriamąsiaspriemones.Remiantis avarinių išmetimų sklaidos modeliavimo rezultatais (žr. 10.3 poskyrį),apsaugomieji veiksmai, kurių gali prireikti naujoje AE įvykus projektinei avarijai sušilumnešio praradimu ir sunkiajai avarijai, aprašyti 10.4-3 lentelėje. Reikia pažymėti,kad modeliavimas atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kadavarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.Todėl apšvitos ir nusėdimų poveikis avarijos metu gali būti mažesnis nei pateiktasšiame vertinime. Taip pat reikia pažymėti, kad gauti modeliavimo rezultatai priklausonuo vietos sąlygų (žr. 10.3 poskyryje pateiktus rezultatų žemėlapius). Remiantis šiaisargumentais, galima teigti, kad apsaugomųjų veiksmų mastas gali ir nebūti toks dideliskaip kad yra pateiktas 10.4-3 lentelėje. Be to, kaip matyti iš skaičiavimų, poveikis nėratolygiai pasiskirstęs aplinkui naujos AE vietą, jis priklauso nuo to, kokiosmeteorologinės sąlygos bus ir kaip sklis radioaktyvusis debesis.Reikia pažymėti, kad dozės, sukauptos avarijos įvykio metu (dozė dėl spinduliuotės išradioaktyviojo debesies, dozė odai ir t.t.), turėtų būti aiškiai atskirtos nuo dozės galių,tokių kaip spinduliuotės nuo žemės paviršiaus sąlygojamos dozės galia, suminė išorinėsdozės galia ir t.t. Esminis šių parametrų skirtumas yra tas, kad, pvz., radioaktyviojodebesies sąlygojama dozė gaunama tik paties avarijos įvykio metu – t.y. per 2 dienųarba 32 dienų laikotarpį atitinkamai SA ir LOCA atveju. Kai pagrindinis įvykis baigiasi,baigiasi ir dozės kaupimasis, nes radioaktyvusis debesis būna nuneštas arba nusėdęs.Priešingai, dozės, kurias sąlygoja nusėdę radionuklidai – dozė dėl spinduliuotės nuožemės paviršiaus, dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojovandens vartojimo ir t.t. – iš esmės yra ilgalaikės, ir avarijos įvykio pabaigoje nusistovitik jų kaupimosi sparta. Esant tokiai spartai (atėmus radioaktyvųjį skilimą bei aplinkossavaiminį ir priverstinį apsivalymą), kaupimasis tęsiasi ilgą laikotarpį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 56910.4-3 lent. Apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atvejuApsaugomasisveiksmasSlėpimasisJodoprofilaktika(rekomenduojama)EvakavimasKriterijus LOCA Sunkioji avarijaAplinkos dozėsgalia debesyje:(0.1 – 1) mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1mSv/hAplinkos dozėsgalia debesyje:≥ 0.1 mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1μSv/h;I-131 nusėdimas:≥ 2 kBq/m 2 .Išvengtoji dozė: ≥50 mSv;Aplinkos dozėsgalia debesyje: ≥1 mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1mSv/h.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 1,0E-04 mSv/h.Maksimaliai apskaičiuotosdozės reikšmės yra arti AE(iki 10 km).LOCA atveju slėpimasisnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 1,0E-04mSv/h.Maksimalus apskaičiuotas(10-15 km atstumu nuo AE)I-131 nusėdimas lygus 41,2kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, LOCA atveju jodoprofilaktikąrekomenduojama taikytigyventojams gyvenantiems10-15 km atstumu nuo AE.Išvengtoji dozė yramažesnė nei 50 mSv.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 1,0E-04 mSv/h.LOCA atveju evakavimasnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,011 mSv/h.Maksimaliai apskaičiuotosdozės reikšmės yra arti AE(iki 10 km).Sunkiosios avarijos atvejuslėpimasis nėra būtinas.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,011 mSv/h.Maksimalus apskaičiuotasI-131 nusėdimas lygus1272,0 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, sunkiosios avarijosatveju jodo profilaktikąrekomenduojama taikytigyventojams gyvenantiems250-600 km atstumu nuoAE.Išvengtoji dozė yramažesnė nei 50 mSv.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-02 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,011 mSv/h.Sunkiosios avarijos atvejuevakavimas nėra būtinas.

ApsaugomasisveiksmasMaistoproduktų,geriamojovandens beipašarųapsaugaLaikinasžmoniųperkėlimasNuolatinisžmoniųiškeldinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 570Kriterijus LOCA Sunkioji avarijaAplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1μSv/h;I-131 nusėdimas:≥ 10 kBq/m 2(maisto produktųuždraudimas);I-131 nusėdimas:≥ 2 kBq/m 2 (pienoir geriamojovandensuždraudimas);Cs-137nusėdimas: ≥ 2kBq/m 2 (maistoproduktųuždraudimas);Cs-137nusėdimas: ≥ 10kBq/m 2 (pieno irgeriamojovandensuždraudimas).30 mSv permėnesį;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 0.2mSv/h (po 2-30parų nuoavarijos)Dozė per visągyvenimą: > 1Sv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 1,0E-04 mSv/h.Maksimalus apskaičiuotasI-131 ir Cs-137 nusėdimasyra atitinkamai lygus 41,2 ir4,3 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 10-15 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 30-35km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas ~5 km atstumunuo AE.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimų1,0E-04 mSv/h. Per mėnesįgauta dozė būtų lygi 0,074mSv.LOCA atveju laikinasžmonių perkėlimas nėrabūtinas.Maksimali apskaičiuotadozė dėl išorinės apšvitosper visą gyvenimą lygi 3,44mSv.LOCA atveju nuolatinisžmonių iškeldinimas nėrabūtinas.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,011 mSv/h (11μSv/h).Maksimalus apskaičiuotasI-131 ir Cs-137 nusėdimasyra atitinkamai lygus 1272,0ir 143,8 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 100-250 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 200-600 km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 50-100 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 20-50km atstumu nuo AE.Išorinės apšvitos dozėsgalia lygi 0,011 mSv/h. Permėnesį gauta dozė bus lygi7,92 mSv.Sunkiosios avarijos atvejulaikinas žmonių perkėlimasnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotadozė dėl išorinės apšvitosper visą gyvenimą lygi 117mSv.Sunkiosios avarijos atvejunuolatinis žmoniųiškeldinimas nėra būtinas.Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atveju yra jodoprofilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas. Projektinės avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) atveju, kuripagal INES skalę atitinka 5-tą lygį, teritorija, kurioje reikėtų taikyti apsaugomuosiusveiksmus yra žymiai mažesnė (iki 35 km atstumu nuo AE) palyginus su teritorijasunkiosios avarijos, kuri pagal INES skalę atitinka 6-tą lygį, atveju (iki 600 km). Reikiapažymėti, kad didžiausius atstumus, kuriuose reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus,sąlygoja I-131 nusėdimas. Tačiau jodo profilaktika bei užterštų maisto produktų irgeriamojo vandens vartojimo apribojimas arba uždraudimas yra laikini, nes I-131pusėjimo trukmė yra 8 dienos, todėl nusėdusio I-131 aktyvumas sparčiai mažėja. Cs-137 aktyvumas mažesnis nei I-131, todėl pagal Cs-137 nusėdimo kriterijų, teritorijų,kuriuose taikomas užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas, dydis mažesnis (iki 5 km LOCA atveju ir iki 100 km sunkiosiosavarijos atveju), tačiau Cs-137 pusėjimo trukmė 30 metų, todėl apsaugomieji veiksmaiyra ilgalaikiai.

10.5 Avarinis pasirengimas ir avarijų likvidavimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 571Įgyvendintos avarinio reagavimo priemonės atominėse elektrinėse reiškia, kad yranumatytos reikiamos priemonės reaguoti į avarinę situaciją. Esant radiacinio pavojaussituacijai, įgyvendinami civilinės saugos veiksmai. Branduolinę energetiką ir civilinęsaugą reglamentuojantys teisės aktai nustato reikalavimus civilinei saugai, gelbėjimo beiavarinio reagavimo veiksmams. Pagrindiniai tiesės aktai, reglamentuojantys avarinįpasirengimą ir avarijų likvidavimą yra šie:• Avarinės parengties reikalavimai branduolinės energetikos objektąeksploatuojančiai organizacijai (P-2008-01) (Valstybės žinios, 2008, Nr. 130-5017);• Civilinės saugos įstatymas (Valstybės žinios, 1998, Nr. 115-3230; 2006, Nr. 72-2691);• Priešgaisrinės saugos įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 123-5518);Pagal avarinės parengties reikalavimus BEO eksploatuojančiai organizacijai (Valstybėsžinios, 2008, Nr. 130-5017), naują AE eksploatuojanti organizacija turės:• užtikrinti avarijų ir incidentų prevenciją bei įvykus avarijai, skubiai atlikti šiaspagrindines avarinės parengties užduotis:· vykdyti priemones, kad branduolinės energetikos objektas būtų grąžinta įnormalios eksploatacijos padėtį;· apsaugoti žmones, esančius branduolinės energetikos objekte;· švelninti avarijos pasekmes;· nustatyti avarijos klasę;· informuoti apie avariją VATESI ir kitas valstybės valdymo ir priežiūrosinstitucijas, dalyvaujančias reagavime į avariją;· pasitelkti į pagalbą avarines tarnybas už objekto ribų;· vykdyti radioaktyviųjų išmetimų monitoringą branduolinės energetikosobjekto viduje ir sanitarinės apsaugos zonoje;· padėti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms informuoti visuomenę.• numatyti avarijos pasekmių sušvelninimo priemones, kuriuose turės būti:· parengta avarijos valdymo programa;· įrengtos ryšio linijos tarp objekto valdymo pulto ir padalinių, pagal nustatytątvarką dalyvaujančių avarinėje parengtyje, ir užtikrinta, kad jos veiksavarijos sąlygomis;· numatyta, kaip bus pasitelkiama į pagalbą avarinės tarnybos ir pagalbiniaidarbuotojai, kokiu būdu jie bus informuojami apie esamą avarinę situaciją irkaip jie galės patekti į objektą;· numatytos darbuotojų ir avariją likviduojančių darbuotojų dezaktyvavimovietos, metodai ir resursai.• užtikrinant skubių apsaugos priemonių planavimą, turi būti:· numatyti, kad priklausomai nuo avarijos klasės BEO nedelsdama pateiksrekomendacijas valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms beisavivaldybėms dėl skubių apsaugos veiksmų taikymo gyventojams;· aprašyta, kokiu būdu objekte ir objekto sanitarinės apsaugos zonoje esantysžmonės bus įspėti apie avariją ir jiems bus pateiktos skubių apsaugosveiksmų taikymo instrukcijos;· numatytos tinkamos žmonių, esančių objekte, susirinkimo vietos,evakuacijos maršrutai;· numatyta monitoringo sistema, kuri matuotų dozes BEO žmonių susirinkimovietose;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 572· numatytos ryšio priemonės, užtikrinančios skubių apsaugos veiksmųįgyvendinimą avarijos metu;· aprašyti kriterijai kiekvienam apsauginiam veiksmui nutraukti;• užtikrinant visuomenės perspėjimą, informavimą, turi būti:· numatyta, kaip ir kokia informacija apie avariją bei BEO EO reagavimą įavariją bus teikiama visuomenei;· numatyta, kokiu būdu bus perspėjama visuomenė, paskelbus atitinkamąavarijos klasę;· BEO poveikio zonoje suprojektuota perspėjimo ir informavimo sistemosorganizacinių ir techninių priemonių visuma bei įrengta elektroninės tono irbalso sirenos, užtikrinančios garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalobei informacijos apie gresiančią ekstremalią situaciją, jos galimus padarinius,priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremalios situacijosbūdus, perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms irįstaigoms, ūkio subjektams.• užtikrinant tinkamą planavimą, reikiamų instrukcijų parengimą bei materialinįtechninįaprūpinimą ir avarinių įrengimų, ryšių sistemų ir išteklių planavimą, turibūti:· numatytos standartinės instrukcijų formos arba taisyklės, kaip rengti šiasinstrukcijas;· numatytos pareigos visas instrukcijas, informacinę medžiagą, dokumentus,reikalingus funkcijoms vykdyti, laikyti prieinamais tose vietose, kur šiosfunkcijos vykdomos;· numatytos procedūros, analizės priemonės ir kompiuterinės programosavarinio reagavimo funkcijų įgyvendinimui;· numatyti įrankiai, priemonės, atsargos, įranga, ryšių sistemos,dokumentacija, reikalingi avarinės parengties organizacijos funkcijomsatlikti;· numatytas BEO avarijų valdymo centras, aprūpintas būtina įranga irdarbuotojais, kaip pagrindinis reagavimo į avariją punktas;· numatyta techninė įranga BEO eksploatuojantiems darbuotojams, kuri leistųefektyviai sušvelninti avarijos pasekmes ir būtų lengvai prieinama;· numatytos priemonės ir įrenginiai, leidžiantys atlikti bandinių analizęstacionarioje arba mobiliojoje laboratorijoje, esančioje už skubių apsaugospriemonių zonos ribos, jei objekte esantys įrenginiai tampa neprieinami arbaužteršti;· numatytos priemonės, leidžiančios stebėti jonizuojančiosios spinduliuotėslygį objekto viduje bei sanitarinės apsaugos zonos ribose;· numatyta sistema, galinti nustatyti potencialias avarines situacijas;· numatyta įranga, kuria bus teikiama informacija avarijos metu;· numatytos avariją likviduojančių darbuotojų individualiosios apsaugospriemonės, įskaitant priemones į pagalbą atvykstantiems ne BEOdarbuotojams;· numatyti priemonių, reikalingų reaguojant į avariją, ištekliai ir numatyta,kaip bus organizuotas jų tiekimas.Avarinis pasirengimas ir avarijų likvidavimas išsamiai aprašomi avarinės parengtiesplane – tai dokumentas, numatantis organizacines, finansines, technines, medicinines,evakavimo ir kitas priemones, kurių imamasi įvykus avarijai branduolinės energetikosobjekte, siekiant apsaugoti darbuotojus, gyventojus ir aplinką nuo avarijos padarinių.Šis planas rengiamas atsižvelgiant į techninio projekto duomenis, saugos analizėsišvadas, techninį reglamentą, eksploatacijos procedūras bei kitus dokumentus,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 573rengiamus po to, kai atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinėveikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Avarinės parengties planas turi būti parengtas irsuderintas su VATESI ir kitomis valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis beipraktiškai patikrintas pratybų metu, prieš pradedant BEO eksploataciją.Naujos AE statybos metu taip pat galimos ir avarijos nesukeliančios radiologiniopoveikio (gaisras, eismo įvykiai, cheminis pavojus ir kt), kurių prevencijai irlikvidavimui bus numatytos priemonės rengiant statybos bei logistikos planavimą.Per Ignalinos AE beveik 30-ties metų eksploatacijos laikotarpį tiek atominę elektrinęeksploatuojanti organizacija, tiek valdymo ir priežiūros institucijos yra sukaupusiosdidelę patirtį avarinės parengties ir avarijų likvidavimo srityse. Neabejojama, kadsukaupta patirtis, reagavimo į avariją ir jos likvidavimo procedūros bus pritaikytos irnaujai AE, atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus. Išsami informacijaapie avarinę parengtį, likvidavimui reikalingų priemonių ir pajėgų skaičių, darbuotojų irgyventojų apsaugą bus pateikta rengiant naujos AE techninį projektą bei saugos analizėsataskaitą. Žemiau pateikiama informacija apie Ignalinos AE esamą avarinį pasirengimą.Dabartinė Ignalinos AE pranešimo ir operatyviosios informacijos apie avarijąelektrinėje schema bei Ignalinos AE avarijų likvidavimo metu naudojamos ryšio irinformavimo priemonės pateiktos 10.5-1 ir 10.5-2 pav. Tikėtina, kad panaši sistema busįdiegta ir naujoje AE.10.5-1 pav. Ignalinos AE pranešimo ir operatyviosios informacijos apie avarijąelektrinėje schema (IAE instrukcija ПТОэд-0812-20В2)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 57410.5-2 pav. Ignalinos AE avarijų likvidavimo metu naudojamos ryšio irinformavimo priemonės (IAE instrukcija ПТОэд-0812-20В2)Ignalinos AE avarinio reagavimo planas įgyvendinamas avarijos metu arba pripažinus,kad jėgainėje gali susidaryti rimta problema. Priemonės, reikalingos avarijos metu, ircivilinės saugos veiksmai aprašyti avarinės parengties plane. Planas skirtas apsaugotidarbuotojus bei apriboti ir sušvelninti pasekmes radiacinės avarijos atominėjeelektrinėje atveju. Pagrindiniame dokumente yra instrukcija, kaip organizuotitechninius, medicininius, evakuacijos bei kitus veiksmus, kurių gali reikėti. Šis planasgalioja visam aikštelėje esančiam personalui, priešgaisrinės apsaugos darbuotojams,apsaugininkams bei komandiruotiems asmenims.Avarinės situacijos yra skirstomos į tris tipus, priklausomai nuo rimtumo ir galimybėsjas kontroliuoti: avarinė parengtis, aikštelės avarija ir bendroji avarija. Kiekvienossituacijos atveju taikomi atitinkami veiksmai, priklausomai nuo situacijos pobūdžio irapimties.Avarinės parengties metu jėgainės saugos lygis būna nepažeistas, tačiau operatoriai galilaikyti ar pripažinti, kad yra galimybė, jog situacija pablogės, todėl jie gali imtisprevencinių ar vietinių atsargumo priemonių. Parengtis aktyvuojama, sukvietusatsakingą grupę į avarinį operatorių centrą. Apie situaciją taip pat pranešama VATESI irvietinei gelbėtojų tarnybai.Aikštelės avarijos metu sauga jau būna pablogėjusi arba jai iškilęs neišvengiamaspablogėjimo pavojus tiek, kad radiacinė grėsmė yra laikoma galima. Avarinėorganizacija pilnai pasirengusi tam atvejui, jei įvykis peraugtų į bendrą avariją(aktyviosios zonos pažeidimą, radioaktyviųjų medžiagų išmetimas ar per didelį radiacinįpavojų). VATESI įspėjama, vietinė gelbėjimo tarnyba informuojama.Bendrosios avarijos metu susidaro reali ar faktinė radioaktyviųjų išmetimų rizika, o taireikalauja civilinės saugos veiksmų. Avarinė organizacija pilnai pasirengusi, jipasiruošusi neatidėliojant įgyvendinti apsaugomuosius veiksmus. VATESI ir vietinėgelbėjimo tarnyba nedelsiant įspėjama.Ignalinos atominė elektrinė ir naujosios jėgainės aikštelė yra už 6 km nuo Visaginomiesto, kuriame gyvena 32 600 gyventojų. Dabar galiojantis avarinės parengties planas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 575leidžia informuoti gyventojus apie avariją per nuotolinio valdymo ryšio sistemą. Taiapima garsiakalbių ryšio tinklą ir avarines įspėjančias sirenas. Avarinės parengties planenenumatytas slėpimasis. Tačiau yra numatyti tokie veiksmai: pranešimas miestogyventojams, patariantis likti patalpų viduje ir uždaryti visus langus ir duris, jodotablečių skyrimas, evakuacija į teritoriją, virš kurios nepraeina radioaktyvusis vėjonešamas debesis bei maisto produktų ir vandens tiekimo kontrolė.Pirmosiomis avarijos stadijomis yra svarbu apsisaugoti nuo spinduliuotės iš išmetimųdebesies bei išvengti spinduliuotės dozės, įkvėpus radioaktyviųjų medžiagų. Evakuacijayra efektyviausia apsaugos forma, tačiau daugelioavarijų atveju spinduliuotės dozė yrapakankamai sumažinama pastato sudaromos apsaugos (t.y. ekranavimo) dėka.Vartojant jodo tabletes skydliaukė gali būti apsaugota nuo radioaktyviojo jodo. Taiužtikrina, kad skydliaukė yra užpildyta stabiliuoju jodu, todėl į kūną susigeria nedidelisradioaktyviojo jodo kiekis.Spinduliuotės dozė, kurią tiesiogiai sąlygoja nusėdimai ir dulkės, gali būt ženkliaisumažinta, laikinai iškėlus gyventojus iš užterštos zonos, bei po to atlikus, jei taireikalinga ar įmanoma, vietinį žemės paviršiaus ir pastatų valymą (deaktyvavimą).Judėjimo apribojimas gali būti įdiegtas, siekiant kontroliuoti patekimą į užterštą zoną,išskyrus būtinų avarinių veiksmų metu. Jeigu reikia ir jei tai įmanoma, evakuacijavykdoma prieš tai, kai radioaktyvusis debesis pasiekia zoną. Atsižvelgiant į vėjo kryptį,parengiama keletas evakuacijos kelių. Gyventojai evakuojami visuomeniniu ardarbuotojų transportu į tarpinius evakuacijos punktus, kuriuos kontroliuoja savivaldybiųnepaprastųjų situacijų komisijos. Šie punktai įkuriami tam, kad būtų galima kontroliuotiišvykimą iš užterštos teritorijos bei atvykimą į ją, vykdyti žmonių, gyvūnų ir transportopriemonių radiologinę kontrolę, užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą, vykdyti žmoniųsanitarinį apdorojimą bei technikos deaktyvavimą.Jodo tablečių vartojimas, gyventojų evakuacija ir judėjimo apribojimas gali efektyviaisumažinti didžiausią spinduliuotės dozę, sąlygojamą avarijos. Tokie apribojimaireikalingi tik artimoje atominės elektrinės aplinkoje ir apima tik nedidelę teritoriją.Toliau nuo užterštos zonos dozė bus tokia maža, kad jokių ilgalaikių judėjimoapribojimų nebus numatoma.Naminių ir fermų gyvūnų apsauga (laikant juos patalpose ir apsaugant pašarus) galisumažinti spinduliuotės dozę maisto produktuose. Iškritų atveju bus pateiktosinstrukcijos paruošti kaip įmanoma švaresnius pašarus ir išsaugoti švarų vandenį.Maisto ir vandens tiekimo kontrolė yra labai svarbi įvykus didelėms avariniamsradioaktyviųjų medžiagų išmetimams į aplinką. Kai kurie maisto produktai gali būtiuždrausti. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai maisto produktuosepateikti Lietuvos higienos normoje HN 99:2000.Plataus masto civilinės saugos veiksmai reikalingi tik sunkiosios avarijos metu, 6-tolygio pagal INES skalę ar sunkesnės avarijos metu. Kaimyninių šalių (Latvijos,Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities) civilinės saugos struktūras, TATENA,Europos Komisiją apie avariją informuoja VATESI, naudodama tarpvalstybines ryšiopriemones, o Latvijos ir Baltarusijos civilines saugos struktūras – ir per atominėselektrinės vietinę įspėjimo zoną (aptarnaujančią 30 km spindulio teritoriją aplinkIgnalinos AE, kuri turėtų būti patvirtinta ir naujajai elektrinei, tačiau, pritarusatitinkamoms reguliuojančioms įstaigoms, gali būti sumažinta).Jeigu įvyktų radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už aikštelės ribų, Aplinkos ministerijapirmiausia informaciją apie branduolinę avariją turi pateikti VATESI. Tada VATESIperduoda informaciją apie avariją TATENA, Europos Komisiją ir kaimyninėms šalims,nurodydama: avarijos laiką, tikslią vietą ir pobūdį, galimas ar nustatytas avarijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 576priežastis, bendrąsias išmetimų į aplinką charakteristikas bei radioaktyviųjų medžiagųišmetimų ypatybes, sudėtį ir aukštį. Branduolinės avarijos atveju Priešgaisrinėsapsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateiksinformaciją apie avariją savivaldybių civilinės saugos poskyriams per automatinęvaldymo ir informavimo sistemą.Visagino gyventojai, tarp jų ir elektrinės darbuotojai, būtų evakuoti Vyriausybėsnutarimu pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos planą. Naujosios atominės elektrinės blokas neįneš jokių pokyčių į esamusregiono civilinės saugos veiksmus.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja radiacinį monitoringą.Pastovi jonizuojančiosios spinduliuotės lygio monitoringo sistema šiuo metu yranaudojama Ignalinos aikštelėje bei aplink ją. Spinduliuotės lygių pokyčiai Lietuvoje,kuriuos sukelia radioaktyviųjų medžiagų perkėlimas iš kitų šalių arba avarijos Ignalinosaikštelėje sąlygoti išmetimai į atmosferą, gali būti kontroliuojami ir sekami. Aplinkosapsaugos agentūra vykdo ypač didelio, taip pat avarinio užterštumo, ypatingųjųekologinių ir kitų ekstremalių situacijų bei avarijų atvejais tyrimus, vertina beiprognozuoja paviršinio vandens bei aplinkos oro būklę pagal ypatingųjų ekologinių irkitų ekstremalių situacijų bei avarijų atvejais poveikio aplinkai tyrimų duomenis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 57711 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAIVertinimo metu kiek įmanoma išsamiau buvo identifikuoti galimi neapibrėžtumųveiksniai arba praktiniai sunkumai, su kuriais buvo susidurta PAV ataskaitos rengimometu, bei buvo atsižvelgta į jų pasekmes poveikio vertinimo rezultatų patikimumui.Identifikuoti neapibrėžtumai bei sunkumai ir jų pasekmės aprašyti atitinkamuose 7 ir 10skyrių poskyriuose.Turimuose duomenyse apie aplinką bei poveikių vertinime visada būna apibendrinimųir prielaidų. Šioje NAE projekto stadijoje, pvz., techniniai duomenys vis dar yrapreliminarūs ir nepilni, todėl jie sąlygoja aukščiau paminėtų apibendrinimų ir prielaidųporeikį.Riboti duomenų apie Baltarusijos regioną kiekiai tam tikrose vertinimo darbo dalysesukėlė sunkumų. Iš Baltarusijos buvo gauta informacija tik apie atliekamą radiologinįmonitoringą, nors per LR aplinkos ministeriją buvo pateikti oficialūs prašymai ir kitaiinformacijai gauti.Buvo susidurta su kai kuriais sunkumais, bandant surinkti pakankamai patikimusnaujausius duomenis apie Drūkšių ežero hidrologiją bei Prorvos upės ir kitų Baltarusijosupių hidrologiją. Pavyzdžiui, nėra realių nuotėkio iš Drūkšių ežero matavimo duomenų.Ekstrapoliuojant esamus matavimų duomenis, sudaromi vertinimui reikalingihidrologiniai duomenys nėra pakankamai tikslūs. Patikimų, pakankamų ir tiksliųduomenų trūkumas sąlygoja tam tikrus neapibrėžtumus poveikio vertinime.Todėl PAV ataskaitoje pateikti aušinamo vandens modeliavimo rezultatai turėtų būtilaikomi preliminarias.Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų sunkiosios avarijos atveju. Todėlpoveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas radioaktyviųjų medžiagųišmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 išmetimas į orą), nustatytasSuomijos teisės aktuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 57812 NUORODOS1 skyriusEuropos Komisija, 2007. „Europos energetikos politika“. Komisijos biuletenis EuroposTarybai ir Europos Parlamentui. Europos Sąjungos Komisija, 2007 m. sausio 10 d.[http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/site/fi/com/2007/ com2007_0001fi01.pdf] (2008kovo 3 d.).Europos Komisija, 2008. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėlskatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Briuselis, 2008.01.23,COM(2008) 19 final, 2008/0016 (COD) [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0019:FIN:EN:PDF].Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita(U1DPO PAVA). Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, A1.4/ED/B4/0006,7 leidimas, 2007.Ignalinos atominė elektrinė, 2003. Ignalinos AE, Turbinų salė. Eksploatacija;Hidrotechninių konstrukcijų techninis aprašymas.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 442 „DėlLietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „DėlLietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planopatvirtinimo“ papildymo. Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080.NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008. Ignalinos AE naujojo kietųjų atliekųtvarkymo ir saugojimo komplekso PAV ataskaita. NUKEM Technologies GmbH ir LEI,14-780.6.7/EIAR/R:5, 2008.2 skyriusKonvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO,1991). Ratifikuota nuo 1999-10-07. Valstybės žinios, 1999, Nr. 92-2688.Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. PatvirtintaLRV 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymasNr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472.3 skyriusPlanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymasNr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472.4 skyriusIAEA TECDOC Series No. 1408, 2004. Energy Supply Options for Lithuania. Adetailed Multi-sector Integrated Energy Demand, Supply and Environmental Analysis.IAEA, Vienna.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 579IAEA TECDOC Series No. 1541, 2007. Analyses of Energy Supply Options andSecurity of Energy Supply in the Baltic States. IAEA, Vienna.Messner & Strubegger (1995); Riahi & Roehrl (2000). MESSAGE – Model for EnergySupply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact. InternationalInstitute for Applied Systems Analysis (IIASA), Austria.Nacionalinė energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m.sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430.5 skyriusAP1000 informacinis biuletenis. www.energetics.com/pdfs/nuclear/ap1000.pdf.ESBWR informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf]Fennovoima Oy 2008. Environmental Impact Assessment Report for a Nuclear PowerPlant. October 2008.General Electric informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf.]Kwasny R., Aul F., Lohrey K., 2007. Šiuolaikinė veikla ir tendencijos urano rinkoje.Alzenau. Heft 11/2007.OECD ir TATENA, 2006. Uranas 2005 – resursai, produkcija ir paklausa.Tarptautinė branduolinės saugos priežiūros grupė, 1996. Apsauga gilyn branduolinėjesaugoje. INSAG-10.TATENA, 2005. Vadovavimo sistema saugiam radioaktyviųjų atliekų apdorojimui,tvarkymui ir saugojimui.[http://www-ns.iaea.org/downloads/standards/drafts/ds336.pdf]TATENA, 2006. Pagrindiniai saugos principai: Saugos pagrindai. TATENA saugosstandartų serijos, Nr. SF-1, VienaTATENA, 2008. INFCIS (Bendroji branduolinio kuro ciklų informavimo sistema).2008, birželis. [http://www-nfcis.iaea.org]US-APWR informacinis biuletenis. [www.mnes-us.com/htm/usapwrdesign.htm]WNA, 2007. Pasaulio branduolinės energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Pasaulinė urano gavyba. 2007, liepa. [http://www.worldnuclear. org/info/inf23.html].WNA, 2008a. Informaciniai dokumentai. Urano įsodrinimas. 2008, kovas.[http://www.world-nuclear.org/info/inf28.html].WNA, 2008b. Informaciniai dokumentai. In Situ Leach (ISL) Urano gavyba. 2008,kovas. [http://www.world-nuclear.org/info/inf27.html?terms=ISR]WNA, 2008c. Informaciniai dokumentai. Panaudoto branduolinio kuro perdirbimaspakartotinam panaudojimui. 2008, balandis. [http://world-nuclear.org/info/inf69.html].WNA 2008d. Information Papers. Transport of radioactive materials. February 2008.[http://www.world-nuclear.org/info/inf20.html].WNA 2008e. Information Papers. World Uranium Mining. July 2008.[http://www.world-nuclear.org/info/inf23.html].6 skyriusDCD APWR, 2007. Design Control Document for the US-APWR. Chapter 11 –Radioactive Waste Management. MUAP- DC011, December 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 580DCD AP-1000, 2005. AP1000 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, Revision 10. 2005 (http://www.nrc.gov/reactors/newreactors/design-cert/ap1000.html)DCD AP-600, 1999. AP600 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, 1999 (NRC Accession Number ML003691382).DCD ABWR, 2007. US ABWR Design Control Document/Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management. August 2007 (http://www.nrc.gov/reactors/newreactors/design-cert/abwr.html).DCD ESBWR, 2007. US ESBWR Design Control Document /Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management, Rev. 4, September 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html).Devgun J. S., 2008. A Review of Decommissioning Considerations for New Reactors.WM2008, Phoenix, Arizona, USA, February 24–28.EIA ACR-1000, 2006. Description for the ACR-1000 Environmental Assessment.10820-03700-ENA-001-NP, November 2006.EPR FSAR, 2007. U.S. EPR Final Safety Analysis Report. AREVA.IAEA TECDOC Series No. 1394. Planning, Managing and Organizing theDecommissioning of Nuclear Facilities: Lessons Learned. IAEA, Vienna, 2004.IAEA TECDOC Series No. 1478. Selection of Decommissioning Strategies: Issues andFactors. IAEA, Vienna, 2005.IAEA-TECDOC-1492. Improvements of radioactive waste management at WWERnuclear power plants. IAEA, Vienna 2006.Kanopiene R., Sliaupa S., Lazauskiene J., Giedraitis R., Mazeika J., Maseliene V.,Baliukevicius A. 2005. Investigations of Possibilities to Dispose of Spent Nuclear Fuelin Lithuania: a Model Case. Volume 1: Suitability of Geological Environment inLithuania for Disposal of Spent Nuclear Fuel / Edited by: Satkunas J.; RadioactiveWaste Management Agency, Lithuanian Energy Institute, Geological Survey ofLithuania, Institute of Geology and Geography, Swedish Nuclear Fuel and WasteManagement Co. – Vilnius: LGT, 2005. – 66 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 65–66.Poskas, P., Brazauskaite, A., Narkunas, E., Smaizys, A. & Sirvydas, A. 2006. Genericrepository concept for RBMK-1500 spent nuclear fuel disposal in crystalline rocks inLithuania. Paper at TopSeal 2006 conference on 17–20 September 2006, Olkiluoto,Finland [http://www.euronuclear.org/events/topseal].Regulation on Sewage Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-515 of 8 October 2007. State Journal, 2007, No. 110-4522.Regulation on Surface Water Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-193 of 2 April 2007. State Journal, 2007, No. 42-1594.Reisenweaver, D.W., 2003. The International Atomic Energy DecommissioningConcept, Proc. of an Int. Conf. on Safe Decommissioning for Nuclear Activities, Berlin,14–18 Oct. 2002, IAEA, Vienna (2003) 123–130.Safety Standards Series No. WS-R-5. Decommissioning of Facilities Using RadioactiveMaterial. Safety Requirements. IAEA, Vienna, 2006.TQ AECL, 2008. Response to Technical Questions from Atomic Energy of CanadaLimited (AECL), dated 4 th April 2008.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 581WNA, 2008. Information Papers. Waste Management in the Nuclear Fuel Cycle.August 2008 [http://www.world-nuclear.org/info/inf04.html].7.1 skyrelis(78/659/EEB) Tarybos direktyva 1978 m. liepos 18 d. dėl gėlojo vandens, kuriamreikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės.Oficialus žurnalas L: 1978-08-14 Nr.222–1(92/43/EEB) Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei florosapsaugos 1992 m. gegužės 21 d.Adlienė D., Adlytė R., 2005.Vandens augalų užterštumas ilgaamžiais radionuklidaisIgnalinos atominės elektrinės apylinkėse. Environmental research, engineering andmanagement, 3(33), 32–39.Almenas K., Kaliatka A., and Ušpuras E. 1998. Ignalina RBMK-1500. Informacinėknyga. Išplėsta ir atnaujinta versija. Paruošta Lietuvos energetikos instituto. PublikuotaLietuvos energetikos instituto, Kaunas.Aplinkos apsaugos agentūra. (AAA) Valstybinio ežerų monitoringo metinės ataskaitos2002–2006 m. (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696)Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU–750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.).Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „Įvertinti valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę irekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotėspoveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atliktielektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacinės saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251Blindow I., 1992. Decline of Charophytes during eutrophication: comparison withangiosperms. Freshwat. Biol. vol. 28, p. 9–14Bružinskienė A., Virbickas J. 1988. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba Lietuvos TSRvandenyse 1974 – 1985 metais. Vilnius. P. 1–169Bukantis A., Rimkus E., 2005. Klimato nepastovumas ir kaita Lietuvoje, ActaZoologica Lituanica, 15 tomas, Nr. 2, ISSN 1392-1657, p. 100–104.Bulgakov N., ir Levich A., 1999. Azoto fosforo santykis – faktorius reguliuojantisfitoplanktono bendrijos struktūrą. Archiv für Hydrobiologie 146: 3–22.Drižius R. ir kt. 1984. Mokslo-tiriamojo darbo ataskaita. Aktyvių ir profilaktiniųpriemonių įdiegimas kovojant su techninio vandens tiekimo sistemos užterštumu irDrūkšių ežero – vandens telkinio – aušintuvo aušinimo gebėjimo tyrimai. Fizikiniųtechniniųenergetikos problemų institutas, Kaunas, 55 psl.EPA, 1996a. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4150. Sausumos augalųtoksiškumas. I pakopa (vegetative vigor). EPA 712-C-96-163.EPA, 1996b. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4250. Vegetative vigor, IIpakopa. EPA 712-C-96-164Gylio duomenys, 2008. IAE tarnybos pateikti viso Drūkšių ežero kontūro 1 mintervalais gylių duomenys DXF formate.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 582Grigelis A., 1993. Zoobentos// Šiluminė energetika ir aplinka, 10 T., 2 dalis.Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniame IAEeksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 105-110.Gudelis A., Remeikis V., Plukis A., Lukauskas D., 2000. HPGe detektorių kalibravimoefektyvumas matuojant aplinkos ėminius. Aplinka ir cheminė fizika 22(3-4). 117-125psl.Helsingin energia, 2008. Metinė ataskaita, 2007.[http://www.helsinginenergia.fi/vuosi2007/tal_lampo.html].I. Magone, 1989. Transporto emisijos fitotoksiškumo bioindikacija. Kachalova OL,redaktorius. Transporto emisijos magistraliniuose keliuose į natūralią aplinkątoksiškumo bioindikacija Ryga, Latvija: Zinatne, P 108–116.IAE laiškas Nr. 109-4859 (12–14, datuotas 2007-08-27).IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008. IAE regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultatų ataskaita. IAE Darbų saugos skyrius, 2008.Ichikawa S., 1992. Tradescantia stamen – plaukų sistema kaip geras botaninis mutacijųbandiklis: tai atitinka jonizuojančios spinduliuotės ir cheminę mutacijas; atrasti kai kuriesinenergetiniai efektai. Mutacijų tyrimas, 270, 3-22IEA, 2005. Energijos balansas OECD priklausančioms šalims ir OECDnepriklausančioms šalims.Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.JAV Branduolinio reguliavimo komisija, skirtingų tipų reaktorių projektavimo kontrolėsdokumentacija (DCD). Pasiekimas www.nrc.gov. Lankytasi 2008.06.26.Jungtinių tautų aplinkos apsaugos programa, Tarptautinė darbo organizacija, PasaulinėSveikatos organizacija, 1988. Tarptautinė cheminės saugos programa. Aplinkossveikatos kriterijai: 204 Boron.Koponen J., Kummu M., Lauri H., Virtanen M., Inkala A.,Sarkkula J., Suojanen I.,Veijalainen N., 2008 PAV 3D modelio vadovas, [http://www.eia.fi/wupfin/training/manuals.html].Langford T., 1990. Aušinimo vandens išmetimo ekologinis poveikis. Elsevier taikomųjųmokslų leidykla Ltd. Londonas, 1990.LST EN ISO 7346-1:2000. Vandens kokybė. Medžiagų ūminio letalaus toksiškopoveikio gėlavandenei žuviai [Brachydanio rerio Hamilton-Buchanan (Teleostei,Cyprinidae)] nustatymas. 1 dalis. Statiškasis metodas (ISO 7346-1:1996).LST ISO 9698:2006. Vandens kokybė. Tričio tūrinio aktyvumo nustatymas. Skysčioscintiliacijos skaičiavimo metodas (tpt ISO 9698:1989).LST ISO 10229:2000. Vandens kokybė. Medžiagų ilgalaikio toksiško poveikiogėlavandenei žuviai nustatymas. Metodas įvertinti medžiagos poveikį vaivorykštinioupėtakio [Oncorhynchus mykiss Walbaum (Teleostei, Salmonidae)] augimo greičiui (tptISO 10229:1994).Lukšienė B., Druteikienė R., Gvozdaitė R., Gudelis A., 2006. 239,240 Pu, 137 Cs, 210 Pb ir40 K erdvinio pasiskirstymo Baltijos pajūrio viršutinio dirvos sluoksnyje palyginamojianalizė. J. Environ. Radioactivity, 87, p. 305–314.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 583Lukšiene D., 1995. Lydekos Esox lucius L. reprodukcinės sistemos pokyčiai Drūkšiųežere – Ignalinos AE aušintuve. Straipsnių rinkinys (Red. L. Kairiūkštis, Z. Rudzikas, P.Suveizdis, P. Grybauskas): Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei.Botanikos institutas, Vilnius, 191–195.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita:Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.).Marčiulionienė D., Kazlauskienė N., Švobienė R., Budrienė S., 1996. Ignalinos AEaušinimo vandens telkinio ir Dniepro kaskadinių vandens telkinių ekotoksikologiniaityrimai naudojant biotestus. Vilnius, Ekologija, 1, 74–80.Marčiulioniene D., Montvydienė D., Kiponas D., Lukšiene B., Butkus D. 2004:Technogeninių radionuklidų ir jų mišinių su sunkiaisiais metalais toksiškumastradeskantėms. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 346–350.Marčiulionienė D., Petkevičiūtė D., 1997. Technogeninių radionuklidų akumuliacijosgėlavandenėse žuvyse ypatumai. Ekologija 3, Vilnius, 44–48.Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Minouflet, M., S. Ayrault, P.-M. Badot, S. Cotelle, J.-F. Ferard, 2005. Assessment ofthe Genotoxicity of 137Cs Radiation Using Vicia-micronucleus, Tradescantiamicronucleusand Tradescantia-stamen-hair Mutation Bioassays. J. EnvironmentalRadioactivity, 81, 143–153.Mokslinių tyrimų studija/Botanikos institutas, 2008. Drūkšių ežero ekosistemosaprašymas, Botanikos institutas, Vilnius. Sutarties Nr. 14-193.8.8 55 p.Montvydiene D., Marčiulionienė D., 2004. Sunkiųjų metalų toksiškumo sąveikosįvertinimas daugiakomponentiniame mišinyje naudojant Lepidium sativum ir Spirodelapolyrrhiza. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 351–358.OECD 208 (pirminė versija), 2003, Sausumos augalų bandymas: daigo atsiradimo iraugimo testas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Paryžius.Patenkančių teršalų įvertinimas ir biogeninių elementų balanso sudarymas išmetimo įIAE vandens telkinį-aušintuvą ekologinio normavimo įdiegimui, 1991. Galutinėataskaita Nr. 11/91-KS su Ignalinos atomine elektrine. Ekologijos ir mikroorganizmųgenetikos institutas UrO AN SSSR. Permė, 187 psl.Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys,apsaugos reikalavimų aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d.įsakymu Nr. D1-633. Valstybės žinios, 2006, Nr. 15-159.Lietuvos valstybinė moksloprograma “Atominė energetika ir aplinka” (1993–1997), 1998. Ekosistemų būklė irperspektyvos Ignalinos atominės elektrinės regione, Baigiamasis mokslinių ataskaitųrinkinys), Vilnius, 6 sąsiuv.Pimpl M., 1996. Analitinės procedūros nustatant radionuklidus dirvoje. TATENATarptautiniai mokymo kursai nustatant radionuklidus aplinkos mėginiuose. Karlsruhe,1–7.Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „Įvertinti valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę irekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotėspoveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atlikti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 584elektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacinės saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Salickaitė-Bunikienė L., Kirkutytė I., 2003. Ignalinos AE aušinimo baseino (Drūkšiųež.) biogeninių medžiagų tyrimas 1998–2002 m. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba,Nr. 3(25)Sandström O. & Svensson B 1990. (In Swedish) Kylvattnets ekologiska effekter.Froskningen i Bitestsjön, Forsmark, 1984–1988. Statens vattenfallsverk. Grafik & Prab.55 s.Sokolova I., 1971. Kalcis, stroncis-90 ir stroncis jūros organizmuose. Kijevas, 1-239.Sparrow A., Underbrink A., Rossi H., 1972. Mutacijos sukeltos Tradescantia naudojantmažas x-spindulių ir neutronų dozes. Mokslas, 176, 916–918STUK, 2004. Ydinturvallisuus. Toim. Jorma Sandberg. Säteilyturvakeskus, Helsinki.STUK, 2005. Ydinturvallisuus. Suomi ja lähialueet. Neljännesvuosiraportti 1/2005.Kirsti Tossavainen (eds.). ISBN 952-478-008-9 (pdf).STUK, 2006. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2006. ElinaKainulainen (eds.). [http://www.stuk.fi/ydinvoimalaitokset/nvr/nvr1-2006.html]ISBN952-478-008-9 (pdf)STUK, 2007. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2007. Risto Isaksson(eds.). [http://www.stuk.fi/julkaisut/stuk-b/stuk-b78.pdf ]Suomela J., 1993. Stroncio-90 nustatymo metodai maisto produktuose ir aplinkosėminiuose pagal Čerenkovo skaičiavimus. SSI - ataskaita Nr. 93-11. Švedijos radiacinėssaugos institutas. Stokholmas.Ševčenko V., Pomeranceva М., 1985. Jonizuojančiųjų spinduliuočių poveikio genetiniaityrimai. Maskva, Nauka, 278 p. (rusų kalba).Valstybės žinios, 2005, Nr. 24–786. LAND 64–2005 „Radioaktyvaus stroncio–90nustatymas aplinkos elementų mėginiuose. Radiocheminis metodas“.Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentasLAND 42-2007. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektųribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologiniomonitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d.Įsakymu Nr. D1-699.Virbickas J. ir kt. 1993. Ichtiocenozės produktyvumas // Šiluminė energetika ir aplinka.10 T, 2 dalis. Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniameIAE eksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 123-130.Virbickas J., 1988. Gėlų vandens telkinių žuvų populiacijos struktūra ir dinamika esantšiluminiam poveikiui. Disertacija biologijos mokslo daktaro laipsniui gauti. Vilnius. Psl.440.Vosyliene M.Z., Kazlauskiene N., Jokstas K. 2005. Toxic effects of crude oil combinedwith oil cleaner simple green on yolk-sac larvae and adult rainbow trout Oncorhynchusmykiss. Environ. Sci. & Pollut. Res. 12(3), 136–139.Wang W. 1992. Augalų panaudojimas aplinkos teršalų įvertinimui. Aplinkos užterštumoir toksikologijos apžvalga, 126, 88–127.

7.2 skyrelisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 585AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004b. Naujos garo katilinės poveikio aplinkaivertinimo analizė. B5/TN/B2/0006, Versija 01 (anglų kalba).Aplinkos oro užterštumo normos. Patvirtinta LR aplinkos ministro ir LR sveikatosapsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640. Valstybės žinios, 2001,Nr. 106-3827.IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008. IAR regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultatų ataskaita. IAE Darbų saugos skyrius, 2008.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a. Naujos šiluminės katilinėspoveikio aplinkai vertinimo analizė. B5/TN/B2/0005, Versija 01 (anglų kalba).Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinėsenergetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-699.Nacionalinė energetikos strategija. 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimonutarimas Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430.Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m. Lietuvos Respublikos nacionalinėšiltnamio dujų išmetimų aprašo ataskaita (Aprašas už 1990–2006 metus), Metinėataskaita pagal Jungtinių Tautų Klimato kaitos konvenciją (anglų kalba).7.3 skyrelis„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006a. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), Kaunas.„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių inžinerinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita. IItyrimų etapas (patvirtinimo etapas), I ir II tomai, Kaunas.„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c. Būsimo šuntinio reaktoriaus įrenginio statybosaikštelės išankstiniai inžineriniai geologiniai tyrinėjimai IAE 330 kV skirstykloje, Itomas, 2 dalis, Kaunas.Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU–750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.).Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita:Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.).Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 586Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. Valstybėsžinios, 2003, Nr. 101-4578.IAE ir UAB „Vilniaus hidrogeologija“ ataskaita, 2003. Visagino m. vandenvietėssanitarinės apsaugos zonos perskaičiavimas ir jos būklės įvertinimas (SAZ projektas).VĮ Ignalinos AE Eksploatavimo nutraukimo tarnybos ir UAB ,,Vilniaus hidrogeologija“ataskaita, I tomas (tekstai ir priedai). Vilnius, 2003. IAE kodas TASpd-0499-70766/1.7.4 skyrelisIAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008. IAR regiono 2007 m. radiacinio monitoringorezultatų ataskaita. IAE Darbų saugos skyrius, 2008.Kadūnas V., Budavičius R., Gregorauskienė V., Katinas V., Kliaugienė E., RadzevičiusA., Taraškevičius R., 1999. Lietuvos geocheminis atlasas. Ats. red. J. Satkūnas:Lietuvos geologijos tarnyba, Geologijos institutas.- Vilnius: LGT, 1999.- 90 p,:18lent.+162 žemėl.Keraševicius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Klimas A., 1988. Erdviniai-laiko netolygumai gruntinio vandens infiltracinei mitybai.Vandens resursai, 1988, Nr. 3. psl. 66-72 (rusų kalba).Mažeika J., 1993. Izotopiniai požeminio vandens migracijos tyrimai Ignalinos atominėselektrinės rajone. Geologija. 15. Vilnius. 67–73.V. Marcinkevičius, S. Bucevičiūtė, S. Marfin, J. Valiukevičius, V. Račkauskas, R.Kanopienė, 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė irinžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis LatvijosRespublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis-geologinėmis sąlygomis (Drūkšiųobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „Įvertinti valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę irekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotėspoveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atliktielektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacinės saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.7.5 skyrelisDarbo grupės išvados vertinant Ignalinos AE aikštelės seismines sąlygas, 1988.Maskva. Ignalinos AE archyvas (rusų kalba).Hidroprojektas, 1981. Ignalinos AE (antrojo etapo) statybos aikštelės pradinis seisminiopavojingumo įvertinimas pagal fondinę ir literatūrinę medžiagą, 1981. Ataskaita,Hidroprojektas, Maskva. IAE archyvas (rusų kalba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 587Jonušas A., Kropas A., Keraševičius T., 2006. Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomiejimoksliniai inžineriniai geologiniai tyrimai naujos atominės elektrinės statybai. II tyrimųetapas (patvirtinimo etapas). UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Junkelis I., Marcinkevičius V., Šeštokas I., 1990. Lūžiai Ignalinos AE rajone. Pabaltijoir Baltarusijos ekologinės geologijos problemos. Pranešimų tezės. Vilnius, LitNIGRI,194–197 psl. (rusų kalba).Juozapavičius G., Juodkazis V., 1987. Ignalinos AE rajono inžinerinių-geologinių,hidrogeologinių ir geologinių-ekologinių padėties ir galimų pokyčių sąlygų išvados.Lietuvos SSR geologijos valdyba, LitNIGRI, Vilnius. Geologijos tarnybos fondas (rusųkalba).Keraševičius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Krainiukov S., Krivulin N., Chorunžij V., 1986. IAE antro bloko ORU-750 inžinerinių -geologinių tyrimų techninė ataskaita. VNIPET, Leningradas. IAE archyvas (rusų kalba).Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 03 26 įsakymas Nr. 135 „Dėl pavojingųmedžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimovykdymo tvarkos“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 38-1406.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S., Marfin S., Valiukevičius J., Račkauskas V.,Kanopienė R., 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė irinžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis LatvijosRespublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis – geologinėmis sąlygomis (Drūkšiųobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).Michailičenko O., Možachenko D., Nikolskij M., 1989. Ignalinos AE mikrorajonavimopradinės seismologinės informacijos analizė (pagal PNIIIS tyrimų medžiagą, tema 568),mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Visasąjunginis projektavimo mokslo tiriamasisenergetikos technologijos institutas (VNIPET), Maskva. IAE archyvas (rusų kalba).Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.1-06. (Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770).PN AE G-5-006-87. Seismiškai atsparių atominių elektrinių projektavimo normos,Maskva, 1989 (rusų kalba).Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33.Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447.Stanionis A., 2005. Žemės plutos horizontaliųjų judesių Ignalinos atominės elektrinėsrajone tyrimas geodeziniais metodais. Daktaro disertacijos santrauka. VilniausGedimino technikos universitetas, Vilnius.Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995. Projektavimo normos II dalis, 7skyrius. Rusijos Federacijos Statybos ministerija, Maskva, GP CPP (rusu kalba).Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2004. Inžineriniai geologiniai(geotechniniai) tyrimai. Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 588TATENA saugos standartas Nr. NS-R-3. Aikštelės įvertinimas branduolinės energetikosobjektams. TATENA, Viena, 2003.TATENA saugos standartas Nr. 110. Branduolinės energetikos objektų sauga.TATENA, Viena, 1993.TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6. Atominių elektrinių seisminis projektavimas irkvalifikavimas. TATENA, Viena (2003)TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3. Seisminio pavojaus įvertinimas atominėmselektrinėms. TATENA, Viena, 2002.Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59. Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578.Voskresenskaja L., Mindel I., Trifonov B., Šmidt G., 1988. Ignalinos AE aikštelėsseisminio mikrorajonavimo laboratorinių tyrimų atskaita (2 knygos). 1 knyga (tekstas irpriedai). Gamybinis ir mokslo statybinių tyrinėjimų institutas (PNIIIS), Maskva, IAEarchyvas (rusų kalba).Zakarevičius A., 1999. Dabartiniai žemės plutos judesiai Ignalinos atominės elektrinėsrajone. Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija, 23 knyga. Vilnius, leidykla„Lietuvos mokslas“. 490–501 psl.7.6 skyrelisBalevičienė J., Sinkevičienė Z., Balevičius A. 1997. Drūkšių ežero litoralės augmenijosbūklė ir daugiametės jos kaitos. – Lietuvos valstybinė mokslo programa Atomineenergetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993–1997. 3. 3-73.Balevičienė J., Lazdauskaitė Z., Sinkevičienė Z., Stankevičiutė J. 1997. AE regionoaugmenijos charakteristika, dinamika, kaitos, apsauga. – Lietuvos valstybinė moksloprograma Atominė energetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993 – 1997. 4.103-184.Barauskas R., Baškytė R., Kirstukas M., Mikalauskas G., Snitkienė L., Valantiejienė V.2004. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Lututė.European Commission. 2007: Guidance document on Article 6(4) of the ‘HabitatsDirective’ 92/43/EEC. Clarification of the concepts of: Alternative solutions, Imperatereasons of overriding public interest, Compensatory measures, Overall Coherence,Opinion of the Comission. January 2007.Kozulin A. V., Vergeichik L. A., Nikiforov M. E., Ivanovski V. V., Birjukov V. P.,Dombrovski V. Ch., Grichik V. V., Mximenkov M. V, Byshniov I. I., Sidorovich V. E.,Cherkas N. D., Mongin E. A. 2002. Treasures of Belorusian Nature. Minsk.Kurlavicius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščiu vietinių perinčių populiacijųgausa. Ciconia. 9:92-97.Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „Įvertinti valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę irekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotėspoveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atliktielektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacinės saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 589Rašomavičius V. (red). 2007. Lithuanian Red Book. Lietuvos raudonoji knyga. Lututė.Raudonikis L., 2004. Europos Sajungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijosLietuvoje. Important bird areas of the European Union importance in Lithuania.Lietuvos ornitologų draugija ir Ekologijos institutas. Kaunas, Lutute.Raudonikis L., Kurlavicius P. 2000. Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje.Important bird areas in Lithuania. Lietuvos ornitologų draugija. Kaunas, Lututė.Results of Radiation Monitoring at IAE Region in 2007. IAE Report PTOot-0545-15,2008.Švažas S., Drobelis E., Balčiauskas L., Raudonikis L., 1999. Important wetlands inLithuania. OMPO and Institute of Ecology. Vilnius.Švažas S., Balčiauskas L., Stankevičiutė J., Ivinskis P., Rimšaitė, J., Sorokaitė J.,Raudonikis L., Matusevičiutė A., 2008. Ignalinos atominės elektrinės regiono sausumosbiologinės įvairovės aprašymas ir vertinimas. Ekologijos institutas. Ataskaita Nr. 14-000.8.8. 206 p.7.7 skyrelisPauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas.Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitųrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl.Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita U1DP0, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimotarnyba, A1.4/ED/B4/0006, 7 leidimas, 2007.7.8 skyrelisLietuvos archeologų draugijos darbo ataskaita, 2006. Dėl Stabatiškės dvarvietės(kaimavietės) archeologinių tyrimų ir projektuojamo paviršinio radioaktyviųjų atliekųkapinyno poveikio vertinimo nekilnojamoms kultūros paveldo vertybėms. Lietuvosarcheologų draugija. Darbo ataskaita.Pauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas.Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitųrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl.Paviršinio kapinyno PAV ataskaita, 2007. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymoagentūra. Paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimo PAV ataskaita. Vilnius.7.9 skyrelisGyventojų apklausos ataskaita, 2008. Visagino miesto ir aplinkinių gyvenviečiųgyventojų nuomonės dėl naujos AE statybos tyrimo ataskaita. UAB ,,RAIT“, Rinkosanalizės ir tyrimų grupė, 2008 m kovo 31 d., 65 psl.7.10 skyrelis10 CFR. U.S. NRC Reglamentų 10 skyrius, Federalinių reglamentų kodas. JAV.YVL 1.10. Saugos kriterijus. Suomija, 2000.Branduolinės energijos įstatymas, Valstybės žinios, 1996, Nr. 119-2771.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 590Galutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė,2004.IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a. Naujosios šildymokatilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5,B5/TN/B2/0005, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimas.IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b. Naujosios garokatilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5,B5/TN/B2/0006, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimasIgnalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo programaA1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymogrupė2004.Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinėsenergetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-699.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”.Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624, 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymenenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimotaisyklės. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m liepos 5 d. įsakymu Nr.V-511. Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-4091.Nedveckaite T, Motiejunas S, Kučinskas V, Mažeika J, Filistovič V, Juščiene D,Maceika E, Morkeliūnas L. ir Hamby D.M. Radioaktyviosios išlakos į aplinką irskydliaukės ligos incidentas Ignalinos atominėje elektrinėje, Apsauga nuojonizuojančios spinduliuotės, 79 tomas, Nr. 6, 2000.OECD, 2008. Atominių elektrinių profesinė apšvita, Septyniolikta metinė ISOEprogramos Ataskaita. 2006 NEA Ataskaita Nr. 6318, 2008.Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. Patvirtinta LRSveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491. Valstybės žinios,2004, Nr. 106-3947.RSC 2008 Lietuvos Radiacinės saugos centras. [www.rsc.lt]. (2008 liepa).Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės. Patvirtinta LR Sveikatosapsaugos ministro 2004 rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-589. Valstybės žinios, 2004, Nr.134-4878.Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002 Nr. 56-2225.7.11 skyrelisGalutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė,2004.IAE, PTOot-0545-15. IAE regiono 2007 m. radiologinio monitoringoataskaita.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 591programa A1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektųvaldymo grupė2004.J. Dahlberg, U. Bergström, 2004. IAE landfill. Studsvik ataskaita. ISBN 91-7010-371-2.Studsvik, RadWaste AB, Švedija.LEI, 2006. Landfill tipo kapinyno preliminarių atliekų priimtinumo kriterijųparengimas. Galutinė ataskaita.Valstybės žinios 2007, Nr. 138-45693. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentasLAND 42-2007. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektųribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologiniomonitoringo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d.Įsakymu Nr. D1-699.HN 87:2002, Lietuvos higienos norma ,,Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose”. Patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2002 12 17 įsakymu Nr. 643.Žin., 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.PAVA KATSK, Ignalinos AE naujasis kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimokompleksas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas NUKEMTechnologies GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-780.6.7/EIAR/R:4, 4leidimas, 2007 m. gruodžio 22 d.PAVA LBPKS, Panaudoto RBMK branduolinio kuro iš Ignalinos AE 1 ir 2 blokųlaikinas saugojimas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Konsorciumas GNS–NUKEM GmbH ir Lietuvos energetikos institutas. S/14-658.5.9/EIA-R-04, 4 leidimas,2007 m. spalio 24 d.RATA, 2007. Paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimo poveikio aplinkaivertinimo papildyta ataskaita. 3-2 versija. RATA, Vilnius 2007.7.12 skyrelisSafety Standards Series No. NS-R-3. Site Evaluation for Nuclear Installations. SafetyRequirements. IAEA, Vienna, 2003.8 skyriusICRP (1983). Radionuklidų transformacija, emisijų energija ir intensyvumas ICRPPublikacija 38, Pergamon leidykla.J. Mažeika., S. Motiejūnas. Vandens nuotekų su radionuklidais iš Ignalinos AEįvertinimas, veikiant elektrinei normaliu režimu. Ekologija, Vilnius, 2003, Nr. 4, 36-42.J. R. Simmonds, G. Lawson, ir A. Mayall, (1995). Radiologinių pasekmių įvertinimometodologija esant planiniams radionuklidų išmetimams į aplinką. CECLiuksemburgas, EUR 15760 EN.JAV DoE (1988). Išorinė dozės galios konversijos faktorius skaičiuojant dozęgyventojams. DoE/EH – 0070.NRC (1977). Branduolinio reglamentavimo komisija, Reglamentavimo vadovas 1.109.Metinių dozių skaičiavimas žmogui nuo reaktoriaus planinių išmetimų skaičiavimųatitikimų įvertinimui pagal 10 CFR Part 50 (NRC, Vašingtonas).TATENA (1996). Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai apsaugai nuojonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacijos šaltinių sauga. Saugos standartų serija 115.Viena, TATENA.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 592TATENA Saugos standartų serija Nr. 19 “Pagrindiniai modeliai naudojami išmetamųradioaktyviųjų medžiagų poveikio aplinkai įvertinimui”9 skyrius2000/473/Euratom. Commission Recommendation of 8 June 2000 on the application ofArticle 36 of the Euratom Treaty concerning the monitoring of the levels ofradioactivity in the environment for the purpose of assessing the exposure of thepopulation as a whole (notified under document number C(2000) 1299).91/271/EEC. Council Directive of 21 May 1991 concerning urban waste watertreatment. The Council of the European Communities. Official Journal, L 135,30/05/1991, P. 0040–0052.Aplinkos monitoringo programa. Ignalinos AE, kodas PTOed-0410-3V2.Baubinas R. ir kt., 2002. Ignalinos AE regiono socialinis-ekonominis monitoringas:metodologija, programa, įdiegimas. Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius.Edilex 2008. Monitoring of discharges of radioactive substances from a nuclear powerplant (In Finnish). [http://www.edilex.fi/stuklex/fi/lainsaadanto/saannosto/YVL7-6].IAE regiono radiologinės-ekologinės būklės tyrimai prieš pradedant eksploataciją, 1985.Galutinė ataskaita 1-05-03-01-033 160-126, Maskva–Vilnius–Kaunas (rusų kalba).Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu joseksploatacijos periodu; Serija "Šiluminė energetika ir aplinka" Tomas 10, dalis 1,2Vilnius "Akademija" 1992 (Rusų kalba).Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 36-2000 „Aplinkoselementų užterštumo radionuklidais matavimas” Valstybės žinios, 2000, Nr. 101-3208;2005, Nr. 59-2083.Valstybės žinios 2007, Nr. 138-45693. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinisdokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinėsenergetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarkos aprašas“.Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybėsreikalavimai”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”.Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 “Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos valstybinė mokslo programa ,,Atominė energetika ir aplinka”. Moksliniųataskaitų rinkinys, 1993–1997, Vilnius, sąsiuviniai 1–5.LR aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223. Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr.47-1558.LR aplinkos monitoringo įstatymas Nr. X-595. Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025.Nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.įsakymu Nr. D1-515 (LR aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515redakcija). Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522.Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193. Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 593Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Projekto „Įvertinti valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę irekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotėspoveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atliktielektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatytiapšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita.Vilnius, Radiacinės saugos centras, Geologijos ir geografijos institutas, Fizikosinstitutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33.Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447.STUK-A227, 2008. Ilus Erkki, Klemola Seppo, Vartti Vesa-Pekka, Mattila Jukka,Ikäheimonen Tarja K. Monitoring of Radionuclides in the Vicinities of Finnish NuclearPower Plants in 2002–2004. Helsinki.Šiluminė energetika ir aplinka, 1992. Ignalinos AE vandens aušinimo rezervuaroekosistema eksploatavimo pradinėje stadijoje. Tomas 10, Vilnius, ,,Mokslas” (rusųkalba).Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta LR aplinkos ministro2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230. Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr.181-6712.Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Lietuvosgeologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59. Valstybėsžinios, 2003, Nr. 101-4578.10 skyriusDCD JAV-ABWR. 2 Pakopa. 15 Skyrius. Avarijos ir analizė. 2008.(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/abwr.html)DCD JAV-APWR. 15 Skyrius – Pereinamųjų procesų ir avarijų analizė. 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html)DCD JAV-ESBWR. ESBWR. 2 pakopa 15 skyrius. Saugos analizė. 2007(http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html).EUR 2001. Europinių įmonių reikalavimai LVR atominėms elektrinėms. Pagrindiniairadioaktyviosios dalies reikalavimai.Ignalinos AE instrukcija ПТОэд-0812-20В2, Avarinė parengtis. Pranešimo avarijosIAE atveju instrukcija.YVL 2.8. tikimybinė saugos analizė atominių elektrinių saugos darbų organizavime.Suomija, 2003.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d įsakymuNr. 643. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos higienos norma HN 99:2000 Gyventojų apsauga įvykus radiacinei arbranduolinei avarijai. LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymas Nr.380. Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691.NUREG-1465, 1995. Avarijų radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai lengvojo vandensatominėms elektrinėms.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2009 01 22 594Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos.Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367. Valstybėsžinios, 2002, Nr. 61-297.Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Patvirtinta LRAplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636. Valstybės žinios, 2006,Nr. 6-255, 2008, Nr. 79-3138.Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Patvirtinta LRV 2004m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966. Valstybės žinios, 2004, Nr. 130-4649.SAND94, 1994. Pasaulyje plačiai naudojamų reaktorių radioaktyviųjų išmetimų šaltiniųpalyginimai sunkių avarijų metu.Sofiev, M., Prank, M., Jalkanen, J.-P., Valkama, I., Karppinen, A. & Pietarila, H. 2008.Dispersion simulations and dose estimates for Accidental Radioactive Releases from thePlanned New Nuclear Power Plant in Lithuania. – Finnish Meteorological Institute,Helsinki, 9.9.2008.Valstybės Tarybos nutarimas 395/91. Valstybės Tarybos nutarimas dėl pagrindiniųsaugos reikalavimų atominėms elektrinėms. Suomija, 1991.Avarinės parengties reikalavimai branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiaiorganizacijai (P-2008-01), Valstybės žinios, 2008, Nr. 130-5017.Valstybės žinios, 2003, Nr. 60-2726. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 794 „Dėl gaisroatžvilgiu pavojingų objektų, kurių savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigtipriešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines pajėgas), kriterijųpatvirtinimo“.