IV. Pelkių buveinės

TurinysĮvadas................................................................................................................. IV-4Pelkių buveinių atpažinimo schema.............................................................. IV-7Sphagnum genties rūšių apibūdinamoji lentelė............................................ IV-87110 *Aktyvios aukštapelkės........................................................................ IV-257120 Degradavusios aukštapelkės................................................................ IV-347140 Tarpinės pelkės ir liūnai....................................................................... IV-417150 Plikų durpių saidrynai......................................................................... IV-517160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės.......................................... IV-567210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte...................................................... IV-627220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais............................................... IV-667230 Šarmingos žemapelkės......................................................................... IV-70Literatūra......................................................................................................... IV-78IV-3

ĮvadasES Buveinių direktyvos I priedo pelkių buveinėms priskiriamos įvairiųtipų pelkės, pelkėjančių oligotrofinių ir mezotrofinių ežerų pakraščių vandenspaviršiuje besivystančios augalų bendrijos, šaltinių išsiliejimo vietos iršaltininių upelių pakraščiai bei šakotosios ratainytės (Cladium mariscus) pelkėjantyssąžalynai ežerų helofitų juostoje.Pelkėmis vadinami perteklingai drėkinami, higrofiline augalija apaugęsausumos plotai, kuriuose vyksta durpėdara, t. y. augalijos produkcija yra didesnėuž jos mineralizaciją ir degradaciją. Pelkėms priskiriami plotai, kuriuosedurpių klodas storesnis nei 30 cm.Pagal mineralinės mitybos pobūdį Lietuvos pelkės skirstomos į ombrotrofines(pagrindinis mineralinės mitybos šaltinis yra krituliai) ir mineralotrofines(pagrindinis mineralinės mitybos šaltinis paviršiniai ir gruntiniai vandenys).Pagal paviršiaus formą pelkės skirstomos į aukštapelkes (pelkės centrasaukščiau už periferinę dalį), žemapelkes (pelkės centras žemiau už periferinędalį) ir tarpinio tipo pelkes (paviršius tarpinio pobūdžio). Tarp skirstymo pagalmineralinės mitybos šaltinį ir paviršiaus formą yra tam tikra koreliacija.Aukštapelkės paprastai būna ombrotrofinės, žemapelkės ir tarpinio tipo pelkės– mineralotrofinės.Ombrotrofinėms pelkėms, kuriose sąlygos augalams yra ekstremalios (mažasmaisto medžiagų kiekis, itin rūgšti terpė), būdinga nedidelė induočių rūšių įvairovė(Cyperaceae, Droseraceae, Ericaceae, Scheuchzeriaceae šeimų augalai), samanųdangoje vyrauja kiminai (Sphagnum spp.). Žemapelkėms būdinga palygintididelė induočių rūšių įvairovė, samanų dangoje vyrauja žaliosios samanos.Pelkių vandens reakcija įvairuoja nuo rūgščios iki silpnai šarminės (pH –2,6–8,0). Rūgščiomis laikomos pelkės, kurių pH mažiau už 4,8 (būdinga aukštapelkėms).Silpnai rūgščių (subneutralių) pelkių pH įvairuoja 4,8–6,4 ribose(būdinga žemapelkėms ir tarpinio tipo pelkėms). Šarmingoms pelkėms priskiriamostokios, kurių pH yra 6,4–8,0 (būdinga žemapelkėms).Pelkių augalai (durpojai) pagal mitybos poreikius skirstomi į aukštapelkinius(oligotrofinius) ir žemapelkinius (eutrofinius). Svarbesni aukštapelkiniaidurpojai yra Oxycoccus spp., Andromeda polifolia, Drosera spp., Rubuschamaemorus, Chamaedaphne calyculata, kiminai Sphagnum angustifolium,Sphagnum magellanicum, Sphagnum fuscum, Sphagnum rubellum, Ledumpalustre, Calluna vulgaris, Vaccinium uliginosum. Svarbesniems žemapelkiniamsdurpojams priklauso įvairios gluosnių rūšys (Salix cinerea, Salix auri­IV-4

ta), įvairios viksvų (Carex) rūšys, švyliai (Eriophorum angustifolium, Eriophorumlatifolium), Menyanthes trifoliata, žaliosios samanos (dygės – Calliergon,dygutės – Calliergonella, drepanės – Drepanocladus), kai kurios kiminų rūšys(Sphagnum warnstorfii, Sphagnum obtusum, Sphagnum centrale).Aukštapelkėse dėl ekstremalių augimo sąlygų pušų augimas sulėtėjęs. Josbūna pelkinių ekologinių formų.Aukštapelkės išsiskiria savitu mezoreljefu bei mikroreljefu.Aukštapelkių mezoreljefo elementai:Lagas – šlapia, turtinga augalų eutrofinė juosta einanti aplink visą pelkę.Vanduo čia subėga iš pelkės ir apypelkio. Pavasarį, sniegui tirpstant, lage telkšovanduo. Jis gali laikytis iki pat vasaros. Lage aptinkamos viksvų bendrijos iržaliosios samanos. Dėl tiesioginio ar netiesioginio apsausinimo lage atsirandakrūmų ir medžių. Priklausomai nuo vandens trofiškumo, lage auga skirtingosmedžių rūšys. Jei trofiškumas didelis – juodalksniai, jei mažesnis – pušys ir beržai.Priešlaitis. Čia ne taip šlapia kaip lage ir vanduo nėra toks maistingas. Todėl,tolstant nuo lago, priešlaityje nyksta žaliosios samanos. Vietoj jų auga kiminai,kurie dažniausiai sudaro ištisinę dangą. Priešlaityje, skirtingai nuo lago,juodalksnių jau nebūna. Auga beržai ir pušys arba tik pušys, nėra krūmų, tikkur ne kur atsiranda Ledum palustre. Taigi, augalija primena tiek aukštapelkės,tiek žemapelkės augaliją; ją galima laikyti tarpinio tipo pelkės augalija.Šlaitas. Dar sausesnė pelkės pakraščio juosta, kurios samanų dangoje augabeveik vien kiminai (Sphagnum magellanicum), o gana tankiame krūmokšniųaukšte – Ledum palustre. Jei pelkė sausėja ar yra sausesnė, tai, statėjant šlaitui, jopakraščiai gali apaugti Vaccinium uliginosum krūmais, o pušelės gerokai ūgtelėti.Žiedinių augalų nedaug, nes čia tikra aukštapelkės augalija.Aukštaplynė – centrinė, aukščiausia išgaubtos aukštapelkės dalis. Tarp šlaitoir aukštaplynės paprastai nėra aiškios ribos. Kartu su Sphagnum magellanicumauga Sphagnum fuscum, vietoj gailių – viržiai, pušelės retos ir nedidelės.Aukštapelkių mikroreljefo elementai:Kimsai – aukštaplynių pakilesnės vietos, užimančios nuo vieno iki keliųkvadratinių metrų plotus.Duburiai – tarp kimsų esantys šlapi ploteliai.IV-5

IV-6Kimsai ir duburiai sudaro kimsų ir duburių kompleksą. Jie paprastai būnaaukštaplynėje.Ežerokšniai – gana dideli, ypač gilūs, pilni vandens mikroreljefo pažemėjimai.Rumbės – izohipsių kryptimi besidriekiantys mikroreljefo iškilimai.Praplaišos – tarp rumbių esantys mikroreljefo pažemėjimai.Praplaišos ir rumbės sudaro kompleksus, kurie aptinkami aukštaplyniųnuolydžių vietose. Atsiranda dėl sniego slėgio nuolydžio zonoje.

Pelkių buveinių atpažinimo schema(1) Ombrotrofinės pelkės su aukštapelkiniais durpojais(2) Durpių klodas plonas, einant liūliuoja (susidaręs oligotrofinio ar distrofinio vandens telkinio paviršiuje)(3) Aukštapelkinių durpių klodas storas, užpildo visą pelkės dubenį(4) Buveinė nepažeista arba joje antropogeninės pažaidos nežymios (durpėdara nesutrikdyta)(5) Matomos buveinės pažaidos (grioviai, durpių kasimo duobės, karjerai), kurios keičia hidrologinįrežimą(6) Pionierinės bendrijos su Rhynchospora alba ant drėgnų plikų durpių aukštapelkių ir tarpinio tipopelkių plotuose(7) Kitokios buveinės(8) Į buveinių sudėtį būtinai įeina Cladium mariscus(9) Šaltiniai ir šaltinių vandeniu maitinamos pelkės(10) Šaltinių ir pelkių vanduo nekalkingas (pH ≤ 6,4), šaltiniai dažnai geležingi(11) Šaltinių ir pelkių vanduo neutralios ar šarminės reakcijos (pH ≥ 6,4)(12) Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis(13) Pelkė, išsivysčiusi kalkingų šaltinių įtakoje(14) Kitokios buveinės(15) Sudaro aukštapelkiniai ir žemapelkiniai durpojai(16) Sudaro tik žemapelkiniai durpojaiIV-7

Sphagnum genties rūšių apibūdinamoji lentelė(Skaičius po rūšies pavadinimo nurodo buveinės tipą, kuriam rūšis yra būdinga arba tipinė. M. Rylospiešiniai)1. Šakučių lapai stambūs (dažniausiai ilgesni nei 2,3 mm), staiga susiaurėjusiair atsilošusia viršūne (šakutės atrodo tarsi garbanotos). Stambus, melsvaiarba pilkai žalias užpelkėjusių eutrofinių miškų kiminas................................................................................................S. squarrosum (9080)Sphagnum squarrosum:a) bendras vaizdas; b) stiebo lapas; c) šakutės lapas.– Šakučių lapai prigludę, statūs arba šiek tiek atspurę, jų galiukai nebūna nulinkę.Įvairaus dydžio ir įvairiose augavietėse augantys kiminai...................... 22. Šakučių lapai labai platūs (plotis sudaro 2/3 lapo ilgio) ir labai gaubti.Stambūs storomis šakutėmis kiminai................................................................... 3– Šakučių lapai siauresni ....................................................................................... 93. Rausvai violetinės, kartais vos rausvos spalvos aukštapelkių kiminas.Stiebo lapai pailgai liežuviški, jų ilgis 2–3 kartus didesnis už plotį, beveikvisas lapas vienodo pločio ........... S. magellanicum (7110, 7120, 7140, 91D0)IV-8

Sphagnum magellanicum:a) bendras vaizdas; b) stiebo lapas; c) šakutės lapas;d) šakutės lapo skersinis pjūvis; e) hialodermio ląstelės.– Žalios, gelsvos arba rusvos spalvos kiminai ................................................... 44. Stiebo hialodermio ląstelės su įvijomis išaugomis ir poromis. Šakučių lapaitankiai išsidėstę, dydžiu ir forma skiriasi nuo stiebo lapų.......................... 5– Stiebo hialodermio ląstelės be išaugų ir porų. Šakučių lapai retai išsidėstę,beveik tokio pat dydžio ir formos (kiaušiniškai liežuviški, gaubti) kaip stiebolapai. Beveik visos stiebo ir šakučių lapų vandeningosios ląstelės su daugybeplaušelių ........................................................................... S. platyphyllum (7140)Sphagnum platyphyllum:a) šakutės lapas; b) stiebo lapas; c) stiebo skersinis pjūvis.IV-9

5. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra elipsės formos,apsuptos vandeningųjų ląstelių, kurios iš abiejų lapo pusių viena nuo kitosatskirtos vos žymia siaura pertvarėle......................................................... S. magellanicum (7110, 7120, 7140, 91D0)– Chlorofilinės ląstelės yra kitokios formos, jų vienas arba abu galai atviri(jos neapsuptos vandeningųjų ląstelių)............................................................... 66. Stiebo lapų ląstelės dažniausiai be plaušelių, su 1–4 pertvarėlėmis. Šakučiųlapų vandeningųjų ląstelių vidinė pusė nelygi, su papilėmis ar išaugomis ..... 7– Stiebo lapų ląstelės dažniausiai tik su 1 pertvarėle arba iš viso be pertvarėlių,su plaušeliais ar be jų. Šakučių lapų vandeningųjų ląstelių vidinė pusėlygi ............................................................................................................................ 87. Šakučių lapų vandeningųjų ląstelių vidinė pusė su papilėmis, rečiau be jų.Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra verpstės formos.Stiebas dažniausiai tamsiai rudas ar juodas, rečiau šviesus. Rusvos spalvosaukštapelkių duburių kiminas ........................................... S. papillosum (7110)Sphagnum papillosum:a) šakutės lapo skersinis pjūvis; b) stiebo lapas; c) šakutės lapo ląstelė (iš išorinės pusės).– Šakučių lapų vandeningųjų ląstelių vidinė pusė su šukučių pavidalo išaugomis.Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra platauslygiakraščio trikampio formos. Stiebas dažniausiai gelsvas ar rusvas.................................................................................................. S. austinii, S. affineIV-10

8. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra verpstės arbastatinaitės formos, jų abu galai atviri....................................................S. centraleSphagnum centrale:a) stiebo lapas; b) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra trikampio formos..................................................................................S. palustre (7140, 91D0)Sphagnum palustre:a) stiebo lapas; b) šakutės lapo skersinis pjūvis.9. Puokštelėse mažiausiai po 6 (dažniausiai po 7–13) šakutes. Viršūnėsgalvutė apvali, iškilusi. Svyrančiosios šakutės dažniausiai rausvos............................................................................................... S. wulfianum (91D0)Sphagnum wulfianum:a) šakučių puokštė; b) stiebo lapas; c) šakutės lapas.IV-11

– Puokštelėse šakučių mažiau kaip 6 (dažniausiai po 3–5) ........................... 1010. Augalai rausvos, purpurinės ar violetinės spalvos, bent jau kai kurios jųdalys (sklerodermis, šakučių galai ir pan.) .......................................................11– Augalai dažniausiai balsvi, gelsvi arba rusvi ................................................ 1711. Šakučių lapai gana stambūs (1,5–3 mm ilgio), o stiebo – labai smulkūs(iki 0,5 mm ilgio), trumpai liežuviški, plačiu pagrindu ir plačiu apkraščiu.Tankiomis žemaūgėmis vejomis augantis kiminas ....... S. compactum (7120)– Šakučių ir stiebo lapų skirtumas ne toks ryškus ...........................................1212. Puokštelėse po 5, rečiau po 4 šakutes, 3 iš jų įstrižinės. Šakučių lapai išsidėstęaiškiomis 5 eilėmis. Stiebo lapai trikampiški (kartais dėl užlinkusiųkraštų net smailia viršūne). Užpelkėjusių spygliuočių miškų kiminas......................................................................................................S. quinquefarium– Puokštelėse po 3–4 šakutes, 2 iš jų įstrižinės ................................................ 1313. Viršutinės stiebo lapų vandeningosios ląstelės siauros, ištįsusios S raidėsformos, su daugybe plaušelių. Lapų viršūnė smailėjanti............................................................ S. capillifolium (7110, 7120, 9010, 91D0)Sphagnum capillifolium:a) stiebo lapas; b) viršutinė stiebo lapo ląstelė.IV-12

– Vandeningosios ląstelės rombo formos, kartais su plaušeliais. Stiebo lapailiežuviški, apvalia, šiek tiek supleišėjusia viršūne, kartais užlinkusiais kraštaisir ištįsusia viršūne ................................................................................................1414. Stiebo lapų vandeningosios ląstelės be pertvarėlių arba su 1 pertvarėle.Stiebo lapai plačia, per vidurį dažnai supleišėjusia viršūne. Visos šakučiųlapų išorinės pusės ląstelės lapo su stambiomis žiedinėmis poromis................................................................................................................. S. russowiiSphagnum russowii:a) stiebo lapas; b) viršutinės stiebo lapo ląstelės; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebo lapų vandeningosios ląstelės su 2–4 pertvarėlėmis. Vidurinėsšakučių lapų ląstelės be porų ..............................................................................1515. Šakučių, bent jau viršūninių, lapai išsidėstę aiškiomis eilėmis. Stiebolapų ląstelės (kartais tik viršutinės lapų dalies) su plaušeliais ....................... 16– Šakučių lapai nesudaro aiškių eilių. Stiebo lapų ląstelės be plaušelių. Stiebolapai apie 1,5 mm ilgio, truputį platesniu apkraščiu, jų kraštai viršūnėjesmarkiai užlinkę, todėl viršūnė yra ištįsusio vamzdelio formos (rečiaulapai trikampiškai liežuviški). Stiebas dažniausiai rausvai violetinis................................................................................................................ S. subnitens16. Viršutinės šakučių lapų dalies išorinės pusės ląstelės su labai smulkiomisžiedinėmis poromis, o vidurinės lapo dalies pakraščiuose – su gerokai stambesnėmis.Šakučių lapai išsidėstę labai aiškiomis eilėmis. Pilkai violetinėsspalvos žemapelkių ir tarpinio tipo pelkių kiminas......................................................................................S. warnstorfii (7140, 7230)IV-13

Sphagnum warnstorfii:a) šakučių puokštė; b) ir c) stiebo lapai; d) viršutinės stiebo lapo ląstelės.– Viršutinės šakučių lapų ląstelės su stambesnėmis poromis, todėl taip aiškiainesiskiria nuo vidurinės lapo dalies ląstelių. Raudonos spalvos aukštapelkiųkiminas .............................................................. S. rubellum (7110, 7120)Sphagnum rubellum:a) stiebo lapas; b) viršutinės stiebo lapo ląstelės.17. Šakučių lapai gana stambūs (1,5–3 mm ilgio), o stiebo – labai smulkūs(iki 0,5 mm ilgio), trumpai liežuviški, plačiu pagrindu ir plačiu apkraščiu.Tankiomis žemaūgėmis vejomis augantis kiminas ........ S. compactum (7120)– Šakučių ir stiebo lapų skirtumas ne toks ryškus ...........................................1818. Stiebo lapai plačiai kastuviški, smulkiai supleišėjusia viršūne ir supleišėjusiaiskraštais. Šakučių lapai nesudaro aiškių eilių. Stiebas šviesus (žalsvas argelsvas). Vidutinio dydžio žalsvas užpelkėjusių miškų, tarpinio tipo pelkių iržemapelkių kiminas ....................................................................... S. fimbriatumIV-14

Sphagnum fimbriatum stiebo lapas.– Stiebo lapai kitokios formos, jų viršūnė neišplatėjusi ..................................1919. Stiebo lapai liežuviški, jų viršūnė su giliu pleištišku įskilimu, kuris kartaisgali siekti lapo vidurį. Stiebo lapų vandeningosios ląstelės stambios. Užpelkėjusiųpaežerių, pelkių kanalų ir liūnų kiminas ................S. riparium (7140)Sphagnum riparium stiebo lapas.– Stiebo lapai be gilaus įskilimo ........................................................................ 2020. Stiebo lapai liežuviški, lygiagrečiais kraštais. Jų ląstelės dažniausiai bepertvarėlių ir plaušelių, tačiau dažnai su pastarųjų liekanomis ....................21– Stiebo lapai kitokios formos, siaurėjantys. Jei stiebo lapai liežuviški, jų ląstelėsdažniausiai su plaušeliais ar pertvarėlėmis ............................................. 2321. Stiebo lapų apkraštys į apačią platėjantis. Stiebas gelsvas, žalsvas ar rusvas.Išorinis hialodermio sluoksnis su poromis. Chlorofilinės ląstelės šakučiųlapų skersiniame pjūvyje yra trikampio arba trapecijos formos, jų pagrindasnukreiptas į vidinę (įgaubtąją) lapo pusę ..........................................................22IV-15

– Stiebo lapai liežuviški, tarsi nukirsta viršūne. Jų apkraštys į apačią neplatėja.Stiebo lapų vandeningosios ląstelės stambios, be pertvarėlių ir plaušelių.Stiebas dažniausiai tamsiai rudas, rečiau rusvas, gelsvas ar žalsvas. Hialodermisbe porų. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra trikampioarba trapecijos formos, jų pagrindas nukreiptas į išorinę (išgaubtąją)lapo pusę ............................................................................... S. teres (7140, 7230)Sphagnum teres:a) stiebo lapas; b) šakutės lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis; d) stiebo lapo ląstelės.22. Stiebo lapai supleišėjusia viršūne. Išorinis stiebo hialodermio sluoksnissu stambiomis gausiomis poromis (po 1–3 kiekvienoje ląstelėje). Žalias, pilkaižalias ar gelsvas užpelkėjusių miškų, dažniausiai eglynų,kiminas............................................................................... S. girgensohnii (91D0)Sphagnum girgensohnii:a) stiebo lapas; b) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebo lapai apskrita, tik per vidurį dantyta ar supleišėjusia viršūne. Vandeningosiosląstelės dažniausiai be pertvarėlių arba su 1 pertvarėle, kartaissu plaušeliais. Išorinio hialodermio sluoksnio poros smulkios ir ne tokiosgausios. Dažniausiai rausvos spalvos kiminas .................................S. russowii23. Puokštelių šakutės trumpos, beveik visos vienodos formos ir dydžio,nediferencijuotos. Galvutės šakutės nukreiptos į viršų. Šakučių žievė su labaiIV-16

yškiomis retortinėmis ląstelėmis, kurios išsidėsčiusios linijiškai, po dvi.Šakučių lapai trumpi ir platūs, su stambiomis poromis. Stiebo lapai beveiktokio pat dydžio ir formos kaip šakučių lapai. Šviesiai žalias smulkus aukštapelkiųduburių kiminas ............................................... S. tenellum (7110, 7120)Sphagnum tenellum:a) šakutės lapo skersinis pjūvis; b) ir c) stiebo lapai; d) šakutės lapas;e) stiebo lapo krašto ląstelės; f) šakutės žievė.– Puokštelių šakutės dažniausiai dvejopos – įstrižinės ir svyrančiosios, o jeine, tuomet šakutės ilgesnės ir likusių požymių visuma kitokia .................... 2424. Šakučių lapai išsidėstę labai aiškiomis 5 eilėmis. Šakutės trumpos ir tvirtos.Stiebas tamsiai rudas. Stiebo lapai trikampiškai liežuviški arba dėl užsiraičiusiųkraštų trikampiški .............................................................. S. pulchrum– Kitokie požymiai ...............................................................................................2525. Stiebo lapai trikampiški, nuo pat pagrindo smailėjantys viršūnės link......26– Stiebo lapai kitokios formos. Jei stiebo lapai trikampiški, jų pati viršūnėbuka, tik kraštai užsilenkę .................................................................................. 27IV-17

26. Stiebo lapai lygiašonio trikampio formos. Šakučių lapai siauri ir ilgi, jųilgis iki 5 kartų didesnis už apatinės dalies plotį. Vandeningosios ląstelės,bent jau viršutinėje lapo dalyje, su plaušeliais, kartais jų gausu ir apatinėjedalyje. Labai šlapių augaviečių, dažniausiai aukštapelkių praplaišų, duburių,ežerokšnių ir griovių augalas. Ištraukto iš vandens šio kimino šakutės nusvyrakaip kutai ........................................S. cuspidatum (3160, 7110, 7140, 7150)Sphagnum cuspidatum:a) šakutės lapas; b) stiebo lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebo lapai plataus lygiakraščio trikampio formos, smailia viršūne, susmaigaliu. Šakučių lapai trumpesni ....................................................................................................................................S. fallax (3160, 7110, 7140, 7150, 91D0)Sphagnum fallax:a) stiebo lapas; b) šakutės lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.IV-18

27. Stiebo lapai trikampiškai liežuviški (nuo pagrindo pamažu siaurėjantysviršūnės link). Šakučių lapų chlorofilinės ląstelės skersiniame pjūvyje yratrikampio formos, jų pagrindas nukreiptas į išorinę (išgaubtąją) lapo pusę.Žalios, geltonos ar rusvos spalvos kiminai (niekada nebūna rausvosspalvos) ................................................................................................................. 28– Stiebo lapai liežuviški, jei jų viršūnė ir siaurėjanti, tai apatinėje dalyje irties viduriu jų kraštai lygiagretūs. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniamepjūvyje yra statinaitės, rečiau trapecijos ar trikampio formos, iš abiejųlapo pusių atviros, pagrindas nukreiptas į vidinę (įgaubtąją) lapo pusę. Dažnairausvos spalvos (bent jau su rausvomis dėmėmis) kiminai .....................3428. Stiebo lapų vandeningosios ląstelės su plaušeliais ir pertvarėlėmis ....... 29– Stiebo lapų vandeningosios ląstelės be plaušelių ir pertvarėlių ..................3229. Puokštelėse dažniausiai po 3 šakutes. Stiebo lapai viršutinėje dalyjesmarkiai užlinkusiais kraštais, lapo viršūnės vandeningosios ląstelės beveikvisada su plaušeliais. Stiebas su labai ryškiu hialodermiu . S. balticum (7110)– Puokštelėse dažniausiai daugiau kaip po 3 šakutes. Stiebo lapų kraštaiviršutinėje dalyje plokšti arba šiek tiek užlinkę, vandeningosios ląstelės suplaušeliais ar be jų ................................................................................................3030. Šakučių lapų ląstelės (kartais tik išorinės lapo pusės) su gausiomis poromis,išsidėsčiusiomis ištisinėmis eilėmis........................................................... 31– Šakučių lapų ląstelės su negausiomis kampinėmis poromis arba be jų. Stiebolapai lygiašonio trikampio pavidalo. Šakučių lapai siauri ir ilgi, jų ilgis iki5 kartų didesnis už apatinės dalies plotį. Labai šlapių augaviečių, dažniausiaiaukštapelkių praplaišų ir duburių augalas. Ištraukto iš vandens šio kiminošakutės nusvyra kaip kutai.............................................................. S. cuspidatum (3160, 7110, 7140, 7150)31. Tik išorinės šakučių lapų pusės vandeningosios ląstelės su stambiomisporomis. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra romboformos, atviros iš abiejų lapo pusių ........................................................ S. majusIV-19

Sphagnum majus:a) stiebo lapas; b) šakutės lapo skersinis pjūvis; c) šakutės lapo ląstelės su poromis.– Abiejų šakučių lapų pusių vandeningosios ląstelės su gana gausiomis, tačiausmulkesnėmis poromis. Šakučių lapų skersiniame pjūvyje chlorofilinėsląstelės yra trikampio formos, vidinėje lapo pusėje neryškiai apsuptos vandeningųjųląstelių.................................................................................... S. jensenii32. Stiebo lapai lygiakraščio trikampio formos, šiek tiek supleišėjusia bukaviršūnėle. Šakučių lapai siaurai lancetiški.................................................................... S. angustifolium (7110, 7140, 91D0)Sphagnum angustifolium:a) stiebo lapas; b) šakutės lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebo lapai lygiašonio trikampio formos, buka viršūnėle arba trikampiškailiežuviški. Šakučių lapai platesni, kiaušiniškai lancetiški ................................33IV-20

33. Galvutės šakutės dažniausiai išsidraikiusios, jų galiukai riesti. Chlorofilinėsląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje iš vidinės (įgaubtosios) lapopusės apsuptos vandeningųjų ląstelių. Vandeningosios ląstelės turi daugsmulkių porų, išsidėsčiusių eilėmis palei jungtis (geriausiai matoma labaismarkiai nudažyto lapo apatinės dalies pakraščiuose) .....................S. obtusumSphagnum obtusum:a) stiebo lapas; b) šakutės lapo skersinis pjūvis; c) šakutės lapo ląstelės su poromis.– Galvučių šakutės dažniausiai neriestais galais, nusvirusios. Šakučių lapųskersiniame pjūvyje chlorofilinės ląstelės yra trapecijos formos, atviros tiekvidinėje, tiek išorinėje pusėje. Šakučių lapų vandeningosios ląstelės be porų..................................................................................... S. flexuosum (7140, 91D0)Sphagnum flexuosum: a) stiebo lapas; b) šakutės lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.34. To paties stiebo lapai įvairaus dydžio ir formos, jų kraštai dantyti. Šakučiųlapai smarkiai užlinkusiais kraštais, tarsi įpjauta viršūnėle, skersiniamepjūvyje su rezorbciniu latakėliu lapo pakraštyje......................................................................................................... S. molle (7120)IV-21

Sphagnum molle:a) stiebo lapas; b) šakutės lapas; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebo ir šakučių lapai kitaip atrodantys, be rezorbcinio latakėlio ............ 3535. Puokštelėse po 5 šakutes, 3 iš jų įstrižinės. Šakučių lapai išsidėstę 5 aiškiomiseilėmis. Stiebo lapai trikampio formos, dažniausiai siaura apskritaviršūnėle. Užpelkėjusių spygliuočių miškų kiminas ............S. quinquefarium– Puokštelėse po 3–4 šakutes, 2 iš jų įstrižinės..................................................3636. Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra trikampioarba trapecijos formos, jų pagrindas nukreiptas į vidinę (įgaubtąją) lapopusę ........................................................................................................................37– Chlorofilinės ląstelės šakučių lapų skersiniame pjūvyje yra statinaitės formos,atviros abiejose lapo pusėse........................................................................4037. Stiebas rudas. Augalai taip pat dažniausiai rusvi. Šakučių lapų ląsteliųporos smulkesnės ............................................................ S. fuscum (7110, 7120)Sphagnum fuscum: a) ir b) stiebo lapai; c) šakutės lapo skersinis pjūvis.– Stiebas žalias, violetinis arba raudonas ......................................................... 38IV-22

38. Stiebo lapų ląstelės S raidės formos. Šakučių lapai nesudaro aiškių išilginiųeilių ............................................. S. capillifolium (7110, 7120, 9010, 91D0)– Stiebo lapų ląstelės rombo formos. Šakučių lapai išsidėstę gana aiškiomisišilginėmis eilėmis ............................................................................................... 3939. Šakučių lapų ląstelės iš išorinės lapo pusės viršutinėje dalyje su labaismulkiomis žiedinėmis poromis, o vidurinės lapo dalies pakraščiuose – sudaug stambesnėmis. Šakučių lapai išsidėstę labai aiškiomis eilėmis. Pilkaivioletinės spalvos žemapelkių ir tarpinio tipo pelkių kiminas..................................................................................... S. warnstorfii (7140, 7230)– Viršutinės šakučių lapų dalies ląstelės su stambesnėmis poromis, todėl taipryškiai nesiskiria nuo vidurinės lapų dalies ląstelių. Raudonos spalvos aukštapelkiųkiminas ...................................................................................S. rubellum40. Stiebo hialodermis sudarytas iš (1) 2–4 plonasienių ląstelių sluoksnių(matomų skersiniame pjūvyje) ...........................................................................41– Stiebo hialodermis sudarytas iš 1 plonasienių ląstelių sluoksnio ............. .4241. Hialodermis iš 2–4 ląstelių sluoksnių. Stiebo lapai iki 1 mm ilgio, vandeningosiosląstelės be plaušelių arba yra labai nedaug plaušelių viršutinėjelapo dalyje. Šakučių galai aiškiai riesti. Dažniausiai gelsvai rusvos spalvoskiminas................................................................................................ S. contortumSphagnum contortum:a) šakučių puokštelė; b) šakutės lapas; c) stiebo lapas; d) šakutės lapo skersinis pjūvis; e)stiebo skersinis pjūvis.IV-23

– Hialodermis iš 1–2 ląstelių sluoksnio. Stiebo lapai 1–2,5 mm ilgio, vandeningosiosląstelės beveik iki pat pagrindo daugybe plaušelių. Šakučių lapairetai išsidėstę, beveik tokio pat dydžio ir formos kaip stiebo lapai. Dažniausiaižalsvas kiminas ..................................................................... S. platyphyllum42. Stiebo lapai trumpi, apatinėje dalyje praplatėjusiu apkraščiu, vandeningosiosląstelės dažniausiai be pertvarėlių, su plaušeliais tik prie viršūnės arbe jų. Šakučių lapai dažniausiai vienašališkai pjautuviškai lenkti. Jų vandeningosiosląstelės turi daug žiedinių gana stambių porų............................................................................................ S. subsecundum (7140)Sphagnum subsecundum: a) ir b) stiebo lapai; c) šakutės lapas; d) stiebo skersinis pjūvis.– Stiebo lapai ilgi, dažniausiai ilgesni kaip 1,2 mm, šiek tiek supleišėjusiaviršūne, dažniausiai tiesūs, jų vandeningosios ląstelės su plaušeliais. Šakučiųlapai dažniausiai tiesūs arba tik apatiniai lapai pjautuviškai lenkti .............. 4343. Stiebo lapai trikampiškai liežuviški, jų vandeningosios ląstelės tik viršutinėjedalyje, kartais iki vidurio su plaušeliais. Svyrančiosios šakutės smailiaisgalais, prisiplojusios prie stiebo ..................................................... S. inundatum– Stiebo lapai liežuviški arba kastuviški, jų vandeningosios ląstelės beveik ikipat pagrindo, kartais tik iki vidurio, su plaušeliais................................................................................. S. denticulatum (3130, 3160)IV-24

7110 *Aktyvios aukštapelkėsBendrasis buveinės aprašasNepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineraliniųmedžiagų, ombrotrofinės (maitinamos lietaus vandens) aukštapelkės. Vandenslygis jose dažniausiai aukštesnis negu aplinkinėse teritorijose, gali būti ežerokšnių.Augalija daugiametė, vyrauja kiminai, kartu auga acidofiliniai Cyperaceaešeimos augalai, Ericaceae šeimos krūmokšniai, pavienės žemaūgės pušys.Aktyviomis vadinamos aukštapelkės, kurios vis dar užima didelius plotusir kuriose kaupiasi durpės. Priskiriamos ir tos, kuriose aktyvus durpių formavimasislaikinai nutrūkęs, pvz., dėl sausros arba po gaisro.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Pagrindinis buveinės mineralinės mitybosšaltinis yra krituliai, todėl didžiausias aukštapelkinių durpojų ir durpių klodoaugimo greitis yra Vakarų Lietuvoje, kur iškrenta didžiausias kritulių kiekis.Vegetacijos laikotarpiu buveinėje būna aukštas vandens lygis, tačiau nevienodasatskirose vietose ir atskirais laikotarpiais: lage vanduo telkšo didesnęV. Uselio nuotr.IV-25

7110vegetacijos periodo dalį, o lietingais metais ir visą vegetacijos periodą; aukštapelkėsplynėje vanduo gali būti samanų dangos paviršiuje arba iki 30 cmžemiau jos. Gilesniuose duburiuose ir ežerokšniuose vanduo telkšo nuolat.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Gausūs oligotrofiniai durpojai.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyta.Buveinės struktūraPelkę juosia šlapiausia pelkėje oligomezotrofinė pakraštinė juosta – lagas;už lago būna labiau ar menkiau ryškus pelkės priešlaitis ir šlaitas (aukščioskirtumas nuo keliasdešimties cm iki kelių m), apaugęs pelkinių ekologiniųformų pušimis; aukštapelkės plynė arba plynraistis su kimsų ir duburių kompleksaisbei ežerokšniais.Išsiskiria vertikalūs mikroreljefo ir augalijos komponentai. Aukštapelkėscentrinės dalies mikroreljefui būdingi iki 0,5 m aukščio pakilimai – kimsai –ir tarp jų esantys pažemėjimai – duburiai. Smarkiai išgaubtų aukštapelkiųperiferinėje plynės dalyje izohipsių kryptimi išsidėstę pailgi mikroreljefo pakilimai– rumbės, o tarp jų išsidėstę pažemėjimai – praplaišos, sudarantysrumbių ir praplaišų kompleksą. Aplink medžius susiformavę kupstai.Vertikalioje augalijos struktūroje išsiskiria 4 aukštai: medžių, krūmokšnių,žolių, samanų ir kerpių. Centrinė pelkės dalis be medžių arba su negausiaispelkinių ekologinių formų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) sąžalynais(aukštis iki 2 m, projekcinis padengimas iki 40 %). Periferinėje dalyje (mažesnėseaukštapelkėse – ir centre) pušys iki 5 m aukščio, padengimas – iki 20 %.Krūmokšnių aukštas centrinėje duburingoje dalyje nesusivėręs, jame vyraujaOxycoccus palustris ir Andromeda polifolia, pasitaiko daugiau ar mažiauCalluna vulgaris augalų. Kimsų vyraujamuose plotuose krūmokšniai augatankiau. Ledum palustre nėra arba tik pavieniai, žemaūgiai. Žolių aukšte vyraujaEriophorum vaginatum (duburiuose ir praplaišose – Rhynchospora alba,Trichophorum cespitosum) augalai. Samanų danga ištisinė (išskyrus dujų beišalčio pažeistas vietas ar antrinius vandens telkinius), joje vyrauja kiminai.IV-26

7110Sukcesijos kryptysAukštapelkės augalija vystosi iš 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų. Tolesnėaukštapelkių natūralios sukcesijos kryptis – į aukštapelkinius raistus ir 91D0*Pelkinius miškus. Dėl sausinimo sukcesija pastarųjų buveinių linkme paspartėja.Augalų bendrijosSphagnion magellanici (Sphagnetum magellanici, Eriophoro-Trichophoretumcespitosi), Rhynchosporion albae p.p. (klampynės ir liūnai), Ledo-Pinetumsylvestris p.p. (aukštapelkės plynėje esantys < 0,3 ha plotai).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisAtitinka ombrogenines, ombrotrofines, oligotrofines pelkes.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisSudaro mozaiką su 3160 Natūraliais distrofiniais ežerais, 7150 Plikų durpiųsaidrynais, 7140 Tarpinėmis pelkėmis ir liūnais, ribojasi su 91D0 *Pelkiniaismiškais, pažeistuose pelkių masyvuose – su 7120 Degradavusiomis aukštapelkėmis.IV-27

7110Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Andromeda polifoliaCarex limosaDrosera anglicaDrosera intermediaDrosera rotundifoliaEriophorum vaginatumOxycoccus palustrisRhynchospora albaScheuchzeria palustrisTrichophorum cespitosumBetula nanaCalluna vulgarisCarex paucifloraEmpetrum nigrumRubus chamaemorusUtricularia minorDicranum bergeriSphagnum cuspidatumSphagnum fallaxSphagnum fuscumSphagnum magellanicumSphagnum rubellumSphagnum tenellumAulacomnium palustreCalypogeia sphagnicolaCephalozia connivensPolytrichum strictumSphagnum angustifoliumSphagnum balticumSphagnum capillifoliumSphagnum papillosumCladonia stellarisCladonia stygiaIV-28

7110Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Bent 5 tipinės rūšys.• Centrinę pelkės dalį užima kimsų ir duburių kompleksai su oligotrofineaugalija. Joje medžių nėra arba auga lajomis nesiliečiančios pelkinių ekologiniųformų pušys, beržų nėra arba jie tik pavieniai ir jauni, krūmokšniųaukšte gausiai auga Oxycoccus palustris, Andromeda polifolia, Calluna vulgaris,samanų dangoje vyrauja Sphagnum spp.• Vanduo vegetacijos laikotarpiu tarp kimsų ne giliau nei 30 cm gylyje, jeiyra sausesnių plotų, tai jie užima nedidelę teritorijos dalį; vandens pH

7110palustre, Lysimachia thyrsiflora, Menyanthes trifoliata) ir gausių žaliųjų samanų.• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų buveinės aktyvios aukštapelkės atskiriamos zonoje,kurioje brandaus amžiaus medžiai yra žemesni nei 5 m; jei aukštesni,jų padengimas neturėtų viršyti 20 % paviršiaus (nėra aiškiai fizionomiškaiišreikšto medžių aukšto). Pelkinių miškų krūmokšnių aukšte gausiai augaLedum palustre, Vaccinium spp., Chamaedaphne calyculata.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha, bet kompleksuosesu kitomis buveinėmis inventorizuojami ir mažesni plotai.• Inventorizuojant aukštapelkinį kompleksą, visos jo dalys turi būti priskirtosEB svarbos buveinėms (3160, 7110, 7140, 7150, 9080, 91D0). Pereinamopobūdžio aukštapelkių dalys priskiriamos atitinkamoms buveinėmspagal jų vyraujančius požymius. Brėžiant kontūrų ribas neturi likti EBsvarbos buveinėms nepriklausančių aukštapelkės plotų.• Buveinei priskiriami pelkinių miškų atskirti ne mažesni nei 0,1 ha aukštapelkėsplotai; jei aukštapelkės centrinėje dalyje pelkinio miško intarpasmažesnis nei 0,3 ha, jis priskiriamas 7110 *Aktyvioms aukštapelkėms. Jaitaip pat priskiriami ir ežerokšniai, kurių plotas neviršija 10 m 2 .• Aukštapelkinio komplekso dalys, turinčios tarpinio pobūdžio tarp buveinių7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai augalijossudėtį (auga Lysimachia thyrsiflora, Menyanthes trifoliata, Carex echinata,Carex lasiocarpa), priskiriamos 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinės tipui.• Aukštapelkių klampynės priklauso šiam buveinės tipui.• Jei yra pažeistų aukštapelkės plotų, priskirtinų 7120 Degradavusioms aukštapelkėms,bet didesnėje ploto dalyje aptinkama aktyviai aukštapelkei būdingaaugalija, visas plotas priskiriamas 7110 *Aktyvioms aukštapelkėms,nurodant blogą jos būklę. Tokiose pažeistose augavietėse intensyviai augantysmedžiai iki 5 m aukščio neturėtų dengti daugiau kaip 40 %.• Gaisrų paveiktos aukštapelkės ir 91D0 *Pelkiniai miškai, kuriuose silpnaiatželia medžiai, priskiriami prie 7110 *Aktyvių aukštapelkių.IV-30

7110V. Uselio nuotr.Andromeda polifoliaSiauralapė balžuvaV. Uselio nuotr.Carex limosaSvyruoklinė viksvaZ. Gudžinsko nuotr.Drosera anglicaIlgalapė saulašarėZ. Gudžinsko nuotr.Drosera rotundifoliaApskritalapė saulašarėIV-31

7110Z. Gudžinsko nuotr.Eriophorum vaginatumKupstinis švylysZ. Gudžinsko nuotr.Oxycoccus palustrisPaprastoji spanguolėZ. Gudžinsko nuotr. E. Meškauskaitės nuotr.Rhynchospora albaBaltoji saidraScheuchzeria palustrisPelkinė liūnsargėIV-32

7110Z. Gudžinsko nuotr.Sphagnum cuspidatumSmailiašakis kiminasZ. Gudžinsko nuotr.Sphagnum fuscumRudasis kiminasZ. Gudžinsko nuotr.Trichophorum cespitosumKupstinė kūlingėIV-33

7120 Degradavusios aukštapelkėsBendrasis buveinės aprašasAukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralushidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtisarba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyviomsaukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas.Dažniausiai tokie plotai apauga krūmokšniais (Calluna vulgaris, Ledum palustre),medžiais (Betula pendula, Betula pubescens, Pinus sylvestris), kiminųdanga degraduoja, bet durpių klodas išlieka. Galinčiais natūraliai regeneruotipelkių plotais laikomos teritorijos, kuriose, atkūrus hidrologinį režimą, per30 metų atsikurs durpes formuojanti augalija.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Storas aukštapelkinių durpių sluoksnis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Oligotrofiniai durpojai.Antropogeniniai veiksniai. Aukštapelkių degradacija įvykusi dėl nepalankiaipakeisto hidrologinio režimo, durpių eksploatavimo.V. Uselio nuotr.IV-34

7120Buveinės struktūraLagas dėl hidrologinių sąlygų išdžiūvęs ir apauginėja medžiais (beržais,juodalksniais, pušimis); priešlaičio ir šlaito aukštapelkinio raisto bei aukštapelkinėsplynės ar plynraisčio augalija dėl suvešėjusių medžių ir krūmokšniųpanašėja, todėl ilgainiui ribos tarp jų nyksta. Pelkė tampa plokštesne dėl durpiųklodo suslūgimo. Dėl tos pačios priežasties žemesniais tampa ir kimsaibei rumbės.Medžių aukšto projekcinis padengimas įvairus, priklausomas nuo pažaidųpobūdžio ir poveikio laiko. Ypatingai suvešėjęs krūmokšnių aukštas, kuraugalai ne tik gausūs, bet ir aukšti (iki 0,7 m aukščio). Žolių aukštas itin retas,augalai (nors kai kur gali gausiai augti Molinia caerulea, Phragmites australis),menkai išsivystę, sumažėjusi jų rūšinė įvairovė. Samanų danga nevienoda:kur hidrologinės sąlygos itin sutrikdytos, gali būti atvirų durpių plotelių, kurieilgainiui, mineralizuojantis durpėms, pradeda apauginėti miškams būdingųrūšių samanomis ir kerpėmis. Menkiau pažeistuose plotuose atvirų durpiųlopinėlių mažiau, bet čia higrofilines samanas pakeičia prie žemesnio vandensir didesnio trofinio lygių prisitaikiusios kiminų ir žaliųjų samanų rūšys.Paprastai gausu jaunų medžių (greta intensyviau pradėjusių augti pelkiniųekologinių formų pušų atsiranda jaunų individų, pradeda augti beržai).Seno durpių kasimo vietose gali būti susiformavusios liūninio tipo bendrijos.Sukcesijos kryptysSukcesijos kryptys priklauso nuo pažaidų masto, jų poveikio laiko ir tvarkymopriemonių. Jei pažaidos nėra labai didelės (karjerų plotas mažesnisnei 20 %, durpių klodas nėra labai mineralizuotas), atkūrus aukštapelkei reikalingashidrologines sąlygas, buveinė atsistato ir atitinka 7110 *Aktyviomsaukštapelkėms keliamus reikalavimus. Jei karjerai užima didesnį plotą, juosebesivystanti augalija ilgainiui įgauna 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinėspožymius, o tarp karjerų esantys plotai, priklausomai nuo hidrologinių sąlygų,virsta 7110 *Aktyviomis aukštapelkėmis arba 91D0 *Pelkiniais miškais.IV-35

7120Augalų bendrijosGalimos įvairiems taksonams priskiriamos bendrijos.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisDurpynas p.p.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisDažnai ribojasi ar sudaro mozaiką su 7110 *Aktyviomis aukštapelkėmis,91D0 *Pelkiniais miškais. Pelkiniuose masyvuose, kuriuose yra liekaninių distrofiniųežerų (3160 Natūralūs distrofiniai ežerai), ribojasi su ežerus juosiančiais7140 Tarpinių pelkių ir liūnų plotais.IV-36

7120Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Betula pendulaBetula pubescensPinus sylvestrisAndromeda polifoliaDrosera rotundifoliaEriophorum vaginatumOxycoccus palustrisCalluna vulgarisChamaedaphne calyculataEmpetrum nigrumLedum palustreMolinia caeruleaRubus chamaemorusVaccinium myrtillusVaccinium uliginosumVaccinium vitis-idaeaSphagnum capillifoliumSphagnum magellanicumSphagnum rubellumCalypogeia sphagnicolaCephalozia connivensDicranum polysetumHylocomium splendensPleurozium schreberiPolytrichum strictumSphagnum compactumSphagnum fuscumSphagnum molleSphagnum tenellumCladonia stellarisCladonia stygiaIV-37

7120Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 4 (neįskaitant medžių), iš jų bent 2 tipinėsrūšys.• Yra mozaikiškai išsidėsčiusių laukymių (ne mažiau 20 % kontūro ploto) suaukštapelkėms būdinga augalija ar oligotrofiniais krūmokšniais (Ledumpalustre, Vaccinium uliginosum).• Aukštapelkinės rudos durpės klodo storis ne mažesnis kaip 50 cm.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Augalija visiškai sunaikinta arba pakitusi: apsodinta mišku ar pakeista įsėjuskultūrinių augalų; dėl biogeninių medžiagų patekimo ar durpių klodomineralizacijos pakitusios trofinės sąlygos, augalijoje vyrauja nitrofilinės,ruderalinės ar invazinės rūšys.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 7110 *Aktyvių aukštapelkių skiriasi tuo, kad akivaizdžiai matomiantropogeninės veiklos požymiai: sausinamieji grioviai, durpių kasimoduobės ar karjerai. Aptinkama intensyviai augančių pušų ir jaunų beržų,krūmokšnių aukšte gausiai auga Calluna vulgaris, Ledum palustre, Vacciniumspp., žolių dangoje gali vyrauti Molinia caerulea, kiminų dangadegradavusi. Atsikuriančio hidrologinio režimo buveinėse aukštapelkėmsbūdingos rūšys vis tik nesudaro natūralioms bendrijoms būdingos kompozicijos,vyrauja vienarūšiai sąžalynai.• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų skiriasi fragmentuotu ir nevienodo amžiausmedynu, degradavusia samanų, ypač kiminų danga, pasitaikančiais atvirosdurpės ploteliais.IV-38

7120Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Buveinės tipui priskiriamos aukštapelkinės bendrijos, kuriose sparčiai augančiųformų medžiai (iki 5 m aukščio) dengia virš 40 % (kiminų dangagali būti išsivysčiusi). Vyresni ar aukštesni medynai priskiriami jei kiminųdanga degradavusi, o aukštapelkinė augalija (Calluna vulgaris, Eriophorumvaginatum) telkiasi mozaikiškose laukymėse, užimančiose ne mažiaukaip 20 %, arba tokie medynai išsibarstę fragmentais iki 0,5 ha.• Buveinei gali būti priskiriami gaisrų paveikti nusausintų aukštapelkių plotai.• Medžiais apaugančios aukštapelkės, jei nėra sausinimo ar durpių kasimopožymių (griovių, duobių), skiriamos prie 91D0 *Pelkinių miškų.IV-39

7120V. Uselio nuotr.Andromeda polifoliaSiauralapė balžuvaZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Drosera rotundifoliaApskritalapė saulašarėEriophorum vaginatumKupstinis švylysIV-40

7140 Tarpinės pelkės ir liūnaiBendrasis buveinės aprašasBuveinės, kuriose vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofiniųar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato,paviršiuje. Šios buveinės turi lietaus ir gruntinių bei apypelkio vandenų maitinamųpelkių požymių. Joms atstovauja labai įvairios augalų bendrijos. Dideliuosepelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančioskinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijųsu kiminais arba žaliosiomis samanomis. Neretos šiose buveinėse vandens irbūdmainių augalų bendrijos. Šiam buveinių tipui taip pat priskiriamos mineralotrofinėsžemapelkės, nepriklausančios stambiems pelkių kompleksams, atviriliūnai ir mažos žemapelkės, susiformavusios paupiuose ir paežerėse (pereinamojojezonoje tarp vandens telkinių ir mineralinio pakraščio).Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Formuojasi neigiamose reljefo formose, oligotrofiniųir mezotrofinių ežerų pakraščiuose. Augalų mineralinės mitybos šaltiniai– krituliai ir gruntiniai vandenys (užima tarpinę padėtį tarp ombrogeniniųir soligeninių pelkių). Vegetacijos laikotarpiu buveinėse vandens lygis dažniausiaibūna kiek žemiau samanų dangos paviršiaus, bet gali ir telkšoti paviršiuje.V. Rašomavičiaus nuotr.IV-41

7140Gamtiniai biologiniai veiksniai. Gausūs oligotrofiniai ir mezotrofiniaidurpojai.Antropogeniniai veiksniai. Anksčiau nemaža dalis atvirų tarpinių pelkiųbuvo palaikoma reguliariu šienavimu (mažiau užmirkusiose vietose, kur galiaugti miškas). Gali formuotis išeksploatuotų aukštapelkių regeneracija atstačius(atsistačius) palankų hidrologinį režimą. Kai kuriais atvejais gali susiformuotidėl dirbtinai pablogėjusių drenavimosi sąlygų.Buveinės struktūraMikroreljefas gali būti nelygus, su neaukštais kimsais. Augalijoje išsiskiria2–5 aukštai. Pavienių Betula pubescens, Pinus sylvestris, rečiau Picea abiesmedžių pasitaiko mezotrofinėse ir mineralotrofinėse pelkėse. Krūmų taip patpasitaiko ne visada, jie būna pavieniai. Dažniausiai aptinkamos Salix gentiesrūšys, pasitaiko Frangula alnus, Betula humilis. Medžių ir krūmų pagausėjimassietinas su antropogenine įtaka (eutrofizacija ir/ar hidrologinių sąlygųsutrikdymas, gaisrai), rečiau su natūraliais gaisrais ir sausringaisiais periodais.Kimsuotose mezotrofinėse pelkėse pasitaiko krūmokšnių (Andromedapolifolia, Oxycoccus palustris), bet jie paprastai būna negausūs. Žolių aukštasne visada vienodai išreikštas. Mezotrofinėse ir mineralotrofinėse pelkėse žo-IV-42V. Uselio nuotr.

7140linių augalų daugiau (projekcinis padengimas iki 70 %), vyrauja aukštosiosviksvos. Oligotrofinių ir distrofinių ežerų liūnuose bei aukštapelkių klampynėsežolių aukštas menkiau išreikštas ir sudarytas daugiausiai iš smulkiųjųCyperaceae šeimos atstovų. Samanų danga dažniausiai ištisinė, bet plotuosesu aukštu vandens lygiu gali būti atviro vandens ar durpių lopinėlių. Ji galibūti sudaryta tik iš kiminų arba iš žaliųjų samanų, arba jų mozaikos.Komponentų amžius: nepažeistose buveinėse Betula pubescens ir Piceaabies medžiai paprastai būna neilgaamžiai. Ilgiau išsilaiko Pinus sylvestris,įgydama pelkėms būdingas ekologines formas.Sukcesijos kryptysBuveinei priskirtini Rhynchosporion albae sąjungos liūnai gali pradėti tiesiogiaivystytis 3130 Mažai mineralizuotuose ežeruose su būdmainių augalųbendrijomis. Caricion lasiocarpae sąjungos bendrijos vystosi iš žemapelkių(Caricetalia nigrae, Caricetalia davallianae) arba iš aukštųjų helofitų (Phragmitionaustralis, Magnocaricion elatae) bendrijų.Tolesnė abiem būdais susiformavusių 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinėsnatūralios augalijos sukcesijos kryptis – vystymasis į 7110 *Aktyviųaukštapelkių buveines.Nusausėjus buveinei gali vystytis į 91D0 *Pelkinius miškus. Dėl šienavimoišsilaikančios buveinės nutraukus veiklą dažniausiai apauga krūmais ir galitransformuotis į 9080 *Pelkėtus lapuočių miškus.Augalų bendrijosCaricion lasiocarpae, Rhynchosporion albae, Caricion nigrae p.p. (plūduriuojančiosvejos), Caricetum rostratae p.p. (su kiminais ir žaliosiomis samanomis).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisSutampa su mezotrofinių ir tarpinių pelkių bei liūnų kategorijomis.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisRibojasi su 7230 Šarmingų žemapelkių, 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 91D0*Pelkinių miškų buveinėmis.IV-43

7140Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Salix lapponumSalix myrtilloidesSalix rosmarinifoliaBetula humilisCarex chordorhizaCarex diandraCarex lasiocarpaCarex rostrataEriophorum angustifoliumEriophorum gracileHammarbya paludosaLycopodiella inundataMenyanthes trifoliataPedicularis palustrisPeucedanum palustreRhynchospora albaScheuchzeria palustrisAgrostis caninaAndromeda polifoliaCalamagrostis strictaCalla palustrisCarex cinereaCarex echinataCarex limosaComarum palustreDrosera anglicaDrosera rotundifoliaEpilobium palustreEquisetum fluviatileEriophorum vaginatumLiparis loeseliiLysimachia thyrsifloraOxycoccus palustrisThelypteris palustrisTrichophorum alpinumUtricularia spp.Hamatocaulis vernicosusScorpidium scorpioidesSphagnum contortumSphagnum cuspidatumSphagnum fallaxSphagnum platyphyllumSphagnum ripariumSphagnum warnstorfiiTomentypnum nitensAulacomnium palustreCalliergon giganteumCalliergonella cuspidataCampylium stellatumCinclidium stygiumDrepanocladus cossoniiDrepanocladus revolvensPlagiomnium elatumPlagiomnium ellipticumPolytrichum strictumSphagnum angustifoliumSphagnum flexuosumSphagnum magellanicumSphagnum palustreSphagnum subsecundumSphagnum teresIV-44

7140Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 5, iš jų bent 2 tipinės rūšys.• Samanų danga bent 70 % ploto sudaryta iš būdingų ir tipinių kiminų iržaliųjų samanų, ištisinė arba su nedideliais atviro vandens ar plikų durpiųploteliais; žolės auga netankiais sąžalynais.• Vandens lygis artimas samanų dangos paviršiui, vanduo rūgštus, neturtingasmaisto medžiagų.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Aukštesni kaip 1,5 m krūmai dengia daugiau kaip 40 %. Tolygiai išsidėstębrandūs medžiai dengia daugiau kaip 20 %.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės skiriasi pastoviais mineralotrofiniųaugaviečių induočių augalais Carex echinata, Carex lasiocarpa, Epilobiumpalustre, Lysimachia thyrsiflora, Menyanthes trifoliata ir žaliosiomissamanomis.• Nuo 7230 Šarmingų žemapelkių skiriasi floros sudėtimi (neaptinkami šarmingųbuveinių indikatoriai Carex flacca, Carex lepidocarpa, Eriophorumlatifolium).• Nuo buveinių 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ir 7220 *Šaltiniaisu besiformuojančiais tufais skiriasi šaltinių ir vandens tėkmių nebuvimu.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha; jei plotas mažesnis– buveinė inventorizuojama kaip taškas.• Aukštapelkių klampynės šiam buveinės tipui nepriklauso. Jos inventorizuojamoskaip neatskiriama buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės dalis.• Įsidėmėtina, kad tai labai heterogeniškas buveinių tipas: jam priskiriamiskirtingos floristinės sudėties, struktūros ir kilmės pelkinės augalijos kontūrai,kaip taisyklė neturintys aiškių kitoms pelkių buveinėms būdingųpožymių.IV-45

7140V. Uselio nuotr.Carex chordorhizaLaibašaknė viksvaV. Uselio nuotr.Carex diandraApvalioji viksvaD. Matulevičiūtės nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Carex lasiocarpaLaiboji viksvaCarex rostrataSnapuotoji viksvaIV-46

7140Z. Gudžinsko nuotr.Eriophorum angustifoliumSiauralapis švylysZ. Sinkevičienės nuotr.Eriophorum gracileLieknasis švylysZ. Gudžinsko nuotr.Hamatocaulis vernicosusŽvilgančioji riestūnėZ. Gudžinsko nuotr.Hammarbya paludosaPelkinė laksvaIV-47

7140Z. Gudžinsko nuotr.Lycopodiella inundataPatvankinis pataisiukasZ. Gudžinsko nuotr.Menyanthes trifoliataTrilapis pupalaiškisZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Pedicularis palustrisPelkinė glindėPeucedanum palustrePelkinis saliavasIV-48

7140Z. Gudžinsko nuotr.Rhynchospora albaBaltoji saidraV. Uselio nuotr.Salix lapponumLaplandinis karklasZ. Gudžinsko nuotr.Salix myrtilloidesMėlynialapis karklasZ. Gudžinsko nuotr.Salix rosmarinifoliaPelkinis karklasIV-49

7140E. Meškauskaitės nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Scheuchzeria palustrisPelkinė liūnsargėSphagnum cuspidatumSmailiašakis kiminasIV-50V. Rašomavičiaus nuotr. M. Rylos nuotr.Sphagnum warnstorfiiVarnstorfo kiminasTomentypnum nitensŽvilgančioji veltenė

7150 Plikų durpių saidrynaiBendrasis buveinės aprašasPionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos su Rhynchospora alba, Droserarotundifolia, Drosera anglica, Lycopodiella inundata, susiformuojančiosnukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose bei natūraliai vandens arbašalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažamaisčių vandenstelkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu. Šiosbuveinės nuo kitų aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių saidrynų skiriasi neretaiant plikų durpių susiformuojančia kerpsamanių danga ir visai neišsivysčiusiaarba labai menka samanų danga.Buveinės paplitusios stambesnių aukštapelkių plynėse, tarpinio tipo pelkėse.Saidrynų su Lycopodiella inundata pasitaiko tik pietrytinės ir rytinėsdalies paežerių pelkėse.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Pionierinės bendrijos vystosi ant atvirų drėgnųdurpių aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse ilgam užliejamuose mikroreljefopažemėjimuose ar šalčio pažeistuose plotuose. Oligotrofinių vandensD. Matulevičiūtės nuotr.IV-51

7150telkinių fliuktuacijų zonoje bendrijos vystosi ant plonu durpių sluoksniu padengtosmėlio.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Rhynchosporion albae sąjungos augalųrūšių diasporų buvimas ir šios augalijos vystymasis.Antropogeniniai veiksniai. Augalinės dangos nukasimas aukštapelkėseir tarpinio tipo pelkėse, atkuriant artimas natūralioms hidrologines sąlygas(durpių paviršius nuolat drėgnas).Buveinės struktūraBendrijos pionierinės, todėl jų struktūra priklauso nuo jų amžiaus. Ankstyvosiosevystymosi stadijose jos būna negausios rūšių, dažniausiai sudarytostik iš žolinių augalų. Krūmokšniai paprastai įsikuria vėliausiai. Projekcinisaugalų padengimas priklauso tiek nuo bendrijos amžiaus, tiek nuo hidrologiniųsąlygų.Sukcesijos kryptysŠios pionierinės arba regeneracinės pelkių augalijos stadijos sukcesijoseigoje virsta 7140 Tarpinėmis pelkėmis ir liūnais arba 7110 *Aktyviomis aukštapelkėmis.Augalų bendrijosRhynchosporion albae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisSudaro mozaiką su 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 7120 Degradavusių aukštapelkiųir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinėmis, ribojasi su 3160 Natūraliaisdistrofiniais ežerais.IV-52

7150Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Drosera anglicaDrosera intermediaDrosera rotundifoliaLycopodiella inundataRhynchospora albaAndromeda polifoliaCarex limosaEriophorum angustifoliumEriophorum vaginatumTrichophorum alpinumCephalozia connivensCladopodiella fluitansCalypogeia sphagnicolaKurzia paucifloraSphagnum cuspidatumSphagnum fallaxWarnstorfia fluitansIV-53

7150Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Pirminėse vystymosi stadijose gali būti vien tik Rhynchospora alba ir Droseraspp.• vegetacijos laikotarpiu durpės drėgnos arba apsemtos plonu vandenssluoksniu.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Dėl durpių išsausėjimo visi augalai sunykę; buveinė apauginėja jaunaismedeliais ir krūmais (projekcinis padengimas daugiau kaip 10 %).Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ši buveinė skiriasi tuo, kad neturi iš kiminųarba kiminų ir lapsamanių sudarytos samanų dangos (pasitaiko tikkerpsamanių).Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha, jei plotas mažesnis– buveinė inventorizuojama kaip taškas.• bendrijos gali būti sudarytos tik iš žolinių augalų; jei yra samanų, joje paprastaivyrauja kerpsamanės; gali būti negausių krūmokšnių.• Įprasta, kad plikų durpių saidrynus supa kitos EB svarbos buveinės (7110*Aktyvios aukštapelkės, 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7140 Tarpinėspelkės ir liūnai) arba šliejasi prie 3160 Natūralių distrofinių ežerų. Priklausomainuo buveinės dydžio, plikų durpių saidrynai gali būti pažymimikaip taškas arba inventorizuojami kaip buveinių kompleksas.IV-54

7150Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Drosera anglicaIlgalapė saulašarėDrosera rotundifoliaApskritalapė saulašarėZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Lycopodiella inundataPatvankinis pataisiukasRhynchospora albaBaltoji saidraIV-55

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkėsBendrasis buveinės aprašasNekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniaisu jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija. Specifinesšaltinių bendrijas sudaro samanos ir kerpsamanės su žiediniais augalais.Jų rūšių sudėtis įvairuoja pagal šaltinių atsivėrimo vietą. Miško šaltiniuoseauga Cardamine amara, Chrysosplenium alternifolium, Carex remota, Poapalustris, Poa remota, Stellaria nemorum, atvirose vietose vyrauja viksvos iraukštaūgės žolės (Carex paniculata, Carex appropinquata, Epilobium parviflorum,Epilobium hirsutum).Šaltiniuotose pelkėse susiformuoja Caricetalia nigrae augalų bendrijos.Šiam buveinių tipui taip pat priskiriamos mineralinių medžiagų turtingosšaltiniuotos pelkės su Saxifraga hirculus, Hamatocaulis vernicosus ir Paludellasquarrosa.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Formuojasi nekalkingų arba mažai kalkingų,rūgščių arba neutralios reakcijos šaltinių vėsaus vandens įtakoje. Pelkė-V. Uselio nuotr.IV-56

7160jimo procesui palankios neigiamos reljefo formos ir nelaidžių dirvožemiųsluoksniai.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Mineralotrofiniai durpojai.Antropogeniniai veiksniai. Nėra.Buveinės struktūraŠaltinio versmė, vandens tėkmės vieta ir šaltinio vandens maitinama žemapelkėlabai skiriasi fizionomiškai, bet sudaro vieną buveinę.Aplink versmę ir vandens tėkmės vietoje gausiai auga lapsamanės ir kerpsamanėssu žiediniais augalais. Tačiau samanų danga neištisinė. Miško šaltiniųištakose šalia palyginti aukštų miglinių ir viksvuolinių šeimų atstovųpažeme driekiasi žemaūgiai (Cardamine amara, Chrysosplenium alternifolium).Versmes dažniausiai supa Alnus glutinosa, Betula pubescens ir Piceaabies medžiai, Salix spp. ir Frangula alnus krūmai. Atvirose vietose dažnaiauga aukštaūgiai augalai (aukštosios viksvos, Epilobium spp.). Šaltinių vandensmaitinamose žemapelkėse ištisinė samanų danga.Sukcesijos kryptysŠaltinių bendrijos stabilios. Kaupiantis durpėms šaltiniuotos žemapelkėsilgainiui gali išsivystyti į 7140 Tarpines pelkes ir liūnus.Augalų bendrijosCardamino-Montion, Caricion nigrae, Magnocaricion p.p. (Caricetum paniculatae).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisŠaltininės žemapelkės.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisŠaltiniai dažnai būna įsiterpę į įvairias miško buveines (9010, 9050, 91E0,9160, 9180), ribojasi su 7140 Tarpinėmis pelkėmis ir liūnais.IV-57

7160Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Cardamine amaraCarex paniculataChrysosplenium alternifoliumPoa remotaSaxifraga hirculusVeronica beccabungaCarex appropinquataCirsium oleraceumCrepis paludosaEpilobium hirsutumEpilobium palustreEpilobium parviflorumEpilobium roseumMyosotis scorpioidesPoa palustrisPoa trivialisStellaria nemorumStellaria uliginosaCratoneuron filicinumHamatocaulis vernicosusMarchantia polymorphaPaludella squarrosaPhilonotis fontanaAulacomnium palustreBrachythecium rivulareBryum pseudotriquetrumCalliergonella cuspidataPlagiomnium undulatumPohlia wahlenbergiiRhizomnium punctatumScapania irriguaTomentypnum nitensWarnstorfia exannulataIV-58

7160Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 4, iš jų bent 2 tipinės rūšys.• Vandens pH mažiau kaip 6,4, stebimos rūdingos tėkmės, žemapelkėjevandens horizontas samanų dangos paviršiuje arba netoli jo.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Žemapelkėje augančių medžių ir krūmų projekcinis padengimas viršija50 %.• Vyrauja nitrofiliniai, ruderaliniai ir/ar invaziniai augalai.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ši buveinė skiriasi būdingų rūšių sudėtimi(joje nėra mezotrofinių ir oligotrofinių augaviečių atstovų Andromedapolifolia, Carex limosa, Oxycoccus palustris, Rhynchospora alba, Sphagnumcuspidatum, Sphagnum magellanicum) ir vandens režimu (7140 Tarpiniųpelkių ir liūnų buveines sudaro tik pelkės, kuriose nėra šaltinių versmių irvandens tėkmių).• Nuo 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais bei 7230 Šarmingų žemapelkiųši buveinė skiriasi šaltinių vandens charakteristikomis. Jie yra nekarbonatingi,dažnai stebimos geležingos nuosėdos, vandens pH reikšmėmažesnė už 6,4. Neaptinkama induočių rūšių, kurios yra šarmingų buveiniųindikatoriai (Carex flacca, Carex lepidocarpa, Eriophorum latifolium).Jų šaltiniuotose vietose neauga Cratoneuron commutatum ir/ar Philonotiscalcarea.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha, jei plotas mažesnis– buveinė inventorizuojama kaip taškas.IV-59

7160Z. Sinkevičienės nuotr.Carex paniculataŠluotelinė viksvaIV-60Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Cardamine amaraKarčioji kartenėChrysosplenium alternifoliumPražangialapė blužnutė

7160M. Rylos nuotr. M. Rylos nuotr.Hamatocaulis vernicosusŽvilgančioji riestūnėPaludella squarrosaRiestalapė lieknėZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Saxifraga hirculusPelkinė uolaskėlėVeronica beccabungaUpelinė veronikaIV-61

7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyteBendrasis buveinės aprašasŠakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežeriųpelkių plotuose. Ratainytynai paprastai aptinkami užpelkėjusių ežerųpakraščių liūnuose, kur sudaro sąžalynus su pelkiniu papartuoliu, rečiau –vandenyje su nendrėmis ir švendrais, kur ribojasi su kitomis nendrynų (Phragmition)ir viksvynų (Magnocaricion) bendrijomis. Neretai aptinkami nuoežero atskirti ratainytynų plotai, įsiterpę tarp kalkingų žemapelkių (Cari ciondavallianae), tarpinio tipo pelkių ir liūnų (Caricion lasiocarpae) bendrijų.Šios buveinės izoliuojamos ir nutolsta nuo ežero pakraščio vykstant pelkėjimui.Tokiuose ratainytės sąžalynuose gausu pelkinių samanų.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Karbonatingas vanduo ežere, sekli litoralė.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Sapropelio kaupimasis ežere; vešliai augantyshelofitai, tarp jų ir Cladium mariscus, mezotrofinių ir mineralotrofiniųdurpojų įsikūrimas.Antropogeniniai veiksniai.Nėra.Buveinės struktūraDažniausiai sudaro juostųpavidalo ežerų pakraščių liūnus,besiribojančius su kitomis Phragmitionir Magnocaricion bendrijomis.Ežeruose, kuriuose pelkėjimoprocesas labiau pažengęs,nuo pakraščio Cladium mariscussąžalynai būna izoliuoti šarmingųžemapelkių ar tarpinių pelkiųplotų.Vertikalioje struktūroje išsiskiriaaukštas (iki 1,5 m aukščio)ir tankus (projekcinis padengimas60–100 %) žolių aukštas, kuriameD. Matulevičiūtės nuotr.IV-62

7210dominuoja Cladium mariscus. Žolių danga būna nevienodai išsivysčiusi. Pradinėsepelkėjimo stadijose samanų nedaug, vėlesnėse gali susidaryti ištisinėjų danga. Gali pasitaikyti pavienių Salix spp. krūmų ar jaunų Alnus glutinosamedelių.Sukcesijos kryptysVykstant pelkėjimo procesui į Phragmition sąjungai būdingomis savybėmispasižyminčias Cladietum marisci bendrijas skverbiasi Caricion lasiocarpaeir Caricion davallianae būdingos rūšys.Augalų bendrijosCladietum marisci.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisRibojasi su 3140 Ežerais su menturdumblių bendrijomis, įsiterpia į 7140Tarpines pelkes ir liūnus ir 7230 Šarmingas žemapelkes.IV-63

7210Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Cladium mariscusCarex lasiocarpaCarex rostrataLiparis loeseliiPhragmites australisThelypteris palustrisTypha angustifoliaCampylium stellatumDrepanocladus cossoniiScorpidium scorpioidesBuveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Privalomai turi būti Cladium mariscus.• Yra pelkinės buveinės požymių – auga pelkinės žolės, susiformavusi samanųdanga (gali būti labai menka).Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Nenurodomi.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo kitų pelkinių buveinių skiriasi tuo, kad rūšių sudėtyje yra mažiau ardaugiau gausesnė Cladium mariscum.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha, bet kompleksuosesu kitomis buveinėmis gali būti kartografuojami ir mažesni plotai.• Įjungiami ir panašiomis sąlygomis pasižymintys (yra kiminų ir žaliųjųsamanų) gretimi, galintys būti potencialiomis Cladium mariscus buveinėmisplotai.• Šakotosios ratainytės sąžalynai, kurie priskiriami prie helofitų bendrijų(nėra jokių pelkėjimo požymių) šiam buveinės tipui nepriklauso.IV-64

7210Z. Gudžinsko nuotr.Cladium mariscusŠakotoji ratainytėIV-65

7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufaisBendrasis buveinės aprašasKieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis,arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse. Šios buveinės su vyraujančiomissamanų bendrijomis beveik visada nedidelės, apima šaltinių išsiliejimovietas ir šaltinių upelių pakraščius.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Kieto vandens šaltiniai su besiformuojančiomisnuosėdomis, dažniausiai trykštantys tiek mišku apaugusiuose, tiekatviruose raguvų, upių ir ežerų šlaituose. Išsiliejęs vanduo telkšo didesniamear mažesniame plote, jo perteklius nuteka į žemesnes reljefo formas.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nėra.Antropogeniniai veiksniai.Nėra.Buveinės struktūraBuveinę sudaro šaltinioversmė, aplink ją užlietasplotas ir šaltininių upeliųpakraščiai.Augalijoje ryškesnis samanųaukštas, kur samanoslopinėliais auga aukštesnėsereljefo vietose. Žoliniaiaugalai pavieniai.Sukcesijos kryptysŠaltinių vandenų įtakojegali vystytis 7230 Šarmingosžemapelkės. Pačių versmiųaplinka gali apaugti sumedėjusiaisaugalais.V. Rašomavičiaus nuotr.IV-66

7220Augalų bendrijosCratoneurion commutati.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisVersmės.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisSudaro kompleksus su 7230 Šarmingų žemapelkių, 6430 Eutrofinių aukštųjųžolynų buveinėmis. Miškingose vietovėse dažniausiai būna įsiterpusios į9080 *Pelkėtus lapuočių miškus ir 91E0 *Aliuvinius miškus.IV-67

7220Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Cardamine amaraCarex appropinquataCarex paniculataPalustriella commutataPellia endivifoliaPhilonotis calcareaBrachythecium rivulareBryum pseudotriquetrumCratoneuron fillicinumBuveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Aptinkama bent 1 būdinga rūšis.• Aiškiai matomos kalkingos nuosėdos.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Daugiau nei 25 % ploto aptinkama neofitų, ruderalinių ir/ar nitrofilinių augalų.• Buveinė apsausinta transformavus upelio vagą.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių skiriasi kieto, neutralios aršarminės reakcijos šaltinių vandenų su gausiomis karbonatų nuosėdomis.Patarimai• Inventorizuojamas kalkingas šaltinis gali neturėti plotinės išraiškos: nesukuriantysšlapynės pavieniai šaltiniai gali būti pažymimi kaip taškai arba linija;retai aptinkami kalkingų versmių kompleksai, kurių aplinkos negalimapriskirti prie kitų tipų buveinių, inventorizuojami kaip kontūrai.• Įprasta, kad kalkingų šaltinių versmes supa kitos EB svarbos buveinės (7230Šarmingos žemapelkės, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 9080 *Pelkėti lapuočiaimiškai, 91E0 *Aliuviniai miškai); šių buveinių kontūruose kaip taškaipažymimos šaltinių versmės arba kaip linijos – šaltinių tėkmės.• Šaltiniuoti plotai, kuriuose nematyti šaltinių versmių ar tėkmių iš jų, pagalbūdingą augaliją priskiriami kitiems pelkinių buveinių tipams.IV-68

7220M. Rylos nuotr.Palustriella commutataKaičioji pelkmėIV-69

7230 Šarmingos žemapelkėsBendrasis buveinės aprašasBuveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomisįmirkusiose dirvose, nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių)ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingųvandenų. Jose vandens lygis laikosi lygiai su substratu arba kiek aukščiau aržemiau jo. Vyraujančios bendrijos, formuojamos kalcifilinių žemaūgių viksvų(Carex dioica, Carex davalliana, Carex flava, Carex hostiana, Carex lepidocarpa,Carex nigra, Carex panicea) ir kitų viksvuolinių (Cyperaceae) šeimosaugalų (Eleocharis quinqueflora, Eriophorum latifolium, Juncus alpino-articulatus,Schoenus ferrugineus), priskiriamos Caricion davallianae sąjungai.Joms būdinga vešli žaliųjų samanų ir turtinga rūšių žolių danga (Dactylorhizaincarnata, Dactylorhiza traunsteineri, Epipactis palustris, Liparis loeselii, Pedicularissceptrum-carolinum, Pinguicula vulgaris, Primula farinosa, Schoenusferrugineus, Swertia perennis).Šioms buveinėms taip pat priskiriami aukštaūgiais žolynais (Phragmitesaustralis, Eupatorium cannabinum, Trisetum sibiricum) apaugę žemapelkiųplotai bei šlapių pievų (Circietum rivularis, Caricetum cespitosae) bendrijos.V. Rašomavičiaus nuotr.IV-70

7230Šios buveinės dažniausiai užima nedidelius plotus paežerių, upių slėnių iršlaitų pelkėse. Didesniuose žemapelkių plotuose sudaro bendrijų kompleksussu šlapių pievų (Molinietalia), aukštųjų viksvų (Magnocaricion), nendrių(Phrag mition), tarpinio tipo pelkių (Caricion lasiocarpae) bendrijomis. Dažnainedideli jų plotai aptinkami prie kalkingų šaltinių.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinėms būdingas aukštas vandens lygis:vanduo būna substrato paviršiuje, kiek žemiau ar aukščiau jo, vanduo šarmingas(pH ≥ 6,4), neretai kalkingas.Dalis šarmingų žemapelkių išsivysto iš seklių karbonatingo vandens ežerų.Iš sausumos buveinių jos dažniausiai išsivysto gruntiniais vandenimis gausiaimaitinamuose reljefo pažemėjimuose, kurių dirvožemiai turtingi karbonatiniųnuogulų arba šarmingų, neretai kalkingų vandenų gausiai drėkinamosedaubose. Rečiau šios buveinės išsivysto ir užima nedidelius plotus kalkingųšaltinių vandens susikaupimo vietose.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Augalijos vešėjimas karbonatingo vandensežeruose, sapropelio kaupimasis. Mineralotrofinių durpojų vešėjimasbazinių gruntinių vandenų kaupimosi vietose arba įvairios reakcijos gruntiniųvandenų perteklingai drėkinamuose karbonatingomis nuogulomis turtinguoseplotuose.Antropogeniniai veiksniai. Anksčiau buveinėse būdavo ekstensyviai ganomair ruošiamas šienas.Buveinės struktūraBūdinga tanki samanų danga. Palyginti retame (projekcinis padengimasmažesnis kaip 70 %) žolių aukšte vyrauja žemaūgiai augalai, tarp kurių gausuviksvų. Pasitaiko Salix genties krūmų.Sukcesijos kryptysBendrijos vystosi iš aukštųjų helofitų bendrijų. Tolesnė jų sukcesija vykstaį 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bendrijas. Nutraukus ganymą ar šienavimąbuveinės gali transformuotis į aukštųjų helofitų bendrijas arba apauga sumedėjusiaaugalija.IV-71

7230Augalų bendrijosCaricion davallianae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisŠarmingos žemapelkės; soligeninės, topogeninės žemapelkės (iš dalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisRibojasi su 6410 Melvenynais, kitų tipų pelkių (7210 *Žemapelkės su šakotąjaratainyte, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai) ir 7220 *Šaltinių su besiformuojančiaistufais buveinėmis.Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Carex buxbaumiiCarex davallianaCarex flaccaCarex lepidocarpaEleocharis quinquefloraEquisetum variegatumEriophorum latifoliumPedicularis sceptrum-carolinumSchoenus ferrugineusSesleria caeruleaSwertia perennisCarex hostianaCarex paniceaCorallorhiza trifidaDactylorhiza incarnataDactylorhiza traunsteineriEpipactis palustrisLiparis loeseliiParnassia palustrisPinguicula vulgarisCalliergon trifariumCampylium stellatumDrepanocladus cossoniiPalustriella commutataPhilonotis calcareaBryum pseudotriquetrumDrepanocladus revolvensFissidens adianthoidesScorpidium scorpioidesSphagnum teresSphagnum warnstorfiiTomentypnum nitensIV-72

7230Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 4, iš jų bent 2 tipinės rūšys.• Vandens pH ≥ 6,4, jis yra substrato lygyje arba kiek aukščiau ar žemiau jo.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Sumedėję augalai užima daugiau nei 25 % ploto.• Neofitai, ruderalinės ir nitrofilinės rūšys išplitusios daugiau nei 20 % ploto.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo buveinės 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai skiriasi būdingų rūšių sudėtimi:šarmingose žemapelkėse neaptinkami mezotrofinių ir oligotrofiniųaugaviečių augalai Andromeda polifolia, Carex diandra, carex lasiocarpa,Carex limosa, Oxycoccus palustris, Rhynchospora alba, samanų dangojevyrauja žaliosios samanos.• Nuo 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių skiriasi drėkinimo pobūdžiu.Šarmingoms žemapelkėms nėra būdingi šaltiniai arba nedidelėstėkmės, tačiau jei tokie pastebimi, jie neturi geležingų nuosėdų, jų pH viršija6,4 (7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių vanduo rūgštesnisir jose neaptinkami šarmingų buveinių indikatoriai Carex flacca, Carexlepidocarpa, Eriophorum latifolium).• Nuo 6410 Melvenynų skiriasi vyraujančiomis pelkinėms (bet ne pievinėms)buveinėms būdingomis žolinių augalų rūšimis ir didele samanųįvairove.IV-73

7230Patarimai• Atskirai susiformavę šarmingų žemapelkių plotai kartografuojami tiktada, jei yra ne mažesni kaip 0,1 ha.• Šalia 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais išsivysčiusios šarmingosžemapelkės inventorizuojamos atskirai, jei jų rūšių sudėtis tenkina minimaliusreikalavimus ir plotas siekia bent 25 m 2 . Jei rūšių sudėtis skurdi irplotai fragmentiški, jie įjungiami į 7220 buveinės sudėtį.• Smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų šarmingų žemapelkių pakraščiuosesusiformavę aukštųjų žolių (Eupatorium cannabinum, Cirsium rivulare,Carex cespitosa) žolynai taip pat priskiriami prie 7230 Šarmingų žemapelkių.• Buveinės, kuriose gausu melvenės ir pagal išvaizdą atrodo kaip melvenynai,tuo atveju, jei jų sudėtyje yra pelkinių augalų (atitinka minimalius reikalavimus),turėtų būti skiriamos prie 7230 Šarmingų žemapelkių. Įprastaipelkinėse buveinėse melvenės būna žemesnės, nei pievų buveinėse, įvairesnėsamanų danga, storesnis durpių sluoksnis.IV-74

7230V. Baroniņos nuotr. D. Matulevičiūtės nuotr.Carex buxbaumiiPievinė viksvaCarex davallianaLiekninė viksvaZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Carex flaccaMelsvoji viksvaCarex lepidocarpaGanyklinė viksvaIV-75

7230M. Rylos nuotr.Drepanocladus cossoniiTarpinė drepanėZ. Gudžinsko nuotr.Equisetum variegatumMargasis asiūklisD. Matulevičiūtės nuotr.Eriophorum latifoliumPlačialapis švylysM. Rylos nuotr.Palustriella commutataKaičioji pelkmėIV-76

7230D. Matulevičiūtės nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Schoenus ferrugineusRausvasis vikšrenisSesleria caeruleaMelsvasis mėlitasV. Rašomavičiaus nuotr.Sphagnum warnstorfiiVarnstorfo kiminasZ. Gudžinsko nuotr.Swertia perrenisDaugiametis patvenisIV-77

Literatūra1. Balevičienė J. 1991: Sintaksonomo-fitogeografičeskaja struktura rastitel’nosti Litvy, Vilnius.2. Balevičienė J., Balevičius A., Grigaitė O., Patalauskaitė D., RašomavičiusV., Sinkevičienė Z., Stankevičiūtė J. 2000: Lietuvos raudonojiknyga. Augalų bendrijos, Vilnius.3. Balevičius K. (red.) 1984: Čepkelių rezervatas, Vilnius.4. Brundza K. 1937: Kamanos. Hidrografija, stratigrafija ir augalija. – ŽŪAmetraštis 10 (3–4), 1–267.5. Brundza K. 1940: Šepeta. Hidrografija, stratigrafija ir augalija. – ŽŪA metraštis13 (4), 1–202.6. Brundza K. 1979: Aukštapelkių reljefo natūralių darinių vystymasis ir jųpavadinimai. – Geografijos metraštis 16, 179–183.7. Budriūnas A. 1962: Žuvinto aukštapelkės geobotaniniai bruožai. – Botanikosklausimai 2, 101–114.8. Couwenberg J., Joosten H. (eds.) 2002: C. A. Weber and the Raised Bogof Augstumal, Tula.9. Grigaitė O. 1993: Lietuvos aukštapelkių augmenijos charakteristika [Rankraštis]:gamtos mokslų daktaro disertacija, Vilnius.10. Jukonienė I., Čiuplys R., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., SinkevičienėZ., Gudžinskas Z., Rašomavičius V., Ryla M. 2009: Diversityand conservation value of habitats in Girutiškis Strict Nature Reserve(Eastern Lithuania). – Botanica Lithuanica 15(1), 3–15.11. Kunskas R. 1985–1986: Lietuvos pelkių durpėdara ir mineralizacija, jųklodų būklė. – Geografijos metraštis 22–23, 40–58.12. Kunskas R. 2005: Mažasis paleogeografijos ir paleosinekologijos atlasas.Ežerų ir pelkių ekosistemų raida, Vilnius.13. Matulevičiūtė D. 1998: Systematic and syntaxonomic structure and dynamicsof the Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954 order in Lithuania.– Botanica Lithuanica 4(3), 341–343.14. Matulevičiūtė D., Rašomavičius V. 2007: European Habitats and theirstatus in surroundings of Lake Žuvintas. – Ekologija 53 (2), 6–12.IV-78

15. Purvinas E. 1955: Lietuvos TSR aukštapelkių išgaubtumo reikšmė jų tipamsnustatyti. – Moksliniai pranešimai. Geologija ir geografija 1, 98–105.16. Purvinas E., Seibutis A. 1957: Pagrindiniai pelkių rajonai Lietuvos TSRteritorijoje. – LTSR MA darbai 2, serija B, 127–140.17. Rašomavičius V. (red.) 1994: Aukštadvario apylinkių augmenija, Vilnius.18. Rašomavičius V. (red.) 2001: Europinės svarbos buveinės Lietuvoje, Vilnius.19. Seibutis A. 1958: Lietuvos pelkės. – Lietuvos TSR fizinė geografija 1 (red.A. Basalykas), Vilnius, 337–381.20. Zajančkauskas P., Šivickis P. (red.) 1968: Žuvinto rezervatas, Vilnius.IV-79