Savickienė I. Linksniai šnekamojoje kalboje. - VDU Kompiuterinės ...

ISSN 1392-0588DARBAI ir DIENOS2000.24Ineta SAVICKIENËLinksniai ðnekamojoje kalboje1. SAKYTINË IR RAÐYTINË KALBASunku bûtø teigti, kad sakytinës ir raðytinëskalbos skyrimas yra naujas dalykas.XX a. lingvistø iðkeltas principas,kad sakytinë kalba ryðkiai skiriasi nuoraðytinës ir dël to ji turëtø bûti laikomasvarbesne tyrimams, susilaukë daugeliopritarimø. Amþiaus pradþioje kai kurielingvistai visiðkai atsisakë kalbëti apieraðytinæ kalbà. Bloomfieldas teigë, kadraðymas nëra kalba, o tik tam tikras kalbosregistravimas (Bloomfield, 1935:21).Jis apeliavo á daugelá faktø: raðymas –tai naujas reiðkinys þmonijos istorijoje;per raðto istorijà raðtingumas buvo prieinamasne visiems; þmonijos raðtingumasyra XX a. visuomenës tikslas; raðtostudijoms reikia kalbiniø þiniø, bet neatvirkðèiai.Bloomfieldo paþiûros padarë átakà irteorinës lingvistikos, ypaè sintaksës, minèiai.Svarbu bûtø prisiminti, kad ir Chomskiskalbëjo apie idealøjá kalbëtojà – klausytojà,bet ne apie idealøjá raðytojà – skaitytojà.Lyonsas (1968: 39–42) irgi atkreipëdëmesá á gramatikos ir þodyno skirtumus,kurie ir skiria sakytinæ ir raðytinækalbà. Jis pabrëþë, kad raðtingose visuomenësesantykis tarp sakytinës ir raðytinëskalbos yra labai sudëtingas – sakytinësir raðytinës kalbos ávairavimai konkreèiojekalboje gali bûti ið dalies nepriklausomi.Taèiau tokie teiginiai nenaikinasakytinës kalbos prioriteto, nes sakytinëkalba vis dëlto pirmiausia reikalingakomunikacijos tikslams net ir labairaðtingose visuomenëse. Be to, vaikai sakytinækalbà ásisavina pirmiausia ir neabejotinailengvai, o raðytinæ kalbà iðmoktiprireikia daugelio metø, ir tai vykstane taip lengvai ir ne visada sëkmingai.Terminai ‘sakytinë kalba’ ir ‘raðytinëkalba’ neapibûdina visiðkai skirtingø terpiø,o yra ið dalies susijæ su skirtingomismorfologijos, sintaksës, þodyno ir tekstoorganizavimo sistemomis.Nemaþa darbø pasaulyje atlikta tiriantsakytinæ kalbà: daþniausiai analizuojamasintaksë (fraziø, sakiniø sintaksë), diskursostruktûra, intonacijos kitimai. Tokiøtyrimø ypaè pagausëjo amþiaus viduryje,kai magnetofonas tapo áprastumûsø buities dalyku. O ðiomis dienomis,sparèiai vystantis technologijoms,sakytinës kalbos tyrimai tampa vis kokybiðkesni,ávairesni ir lengvesni patiemstyrëjams. Paþangios technologijos leidþiataupyti ir laikà, ir pinigus.Kompiuteriniai sakytinës kalbos tekstynaigali bûti ávairûs ir savo kiekybe, irkokybe. Þinomi pasaulyje ðnekamosiosnatûralios kalbos tekstynai savo apimtimisvyruoja nuo 50 000 iki 100 000 þodþiø.Jie gali bûti ávairaus pobûdþio, þanrø:pokalbiai daþniausiai apima dialogus,prisiminimus, pasakojimus, anekdotusir pokðtus (paerzinimus).2. VAIKØ ÐNEKAMOSIOS KALBOSTYRIMO METODAIVaikø kalbos ásisavinimo ir raidos studijossusilaukë didþiulio ávairiø srièiømokslininkø susidomëjimo. Per pastaruosiustris deðimtmeèius gausi vaikø kalbosmedþiaga buvo áraðyta, transkribuo-

90 KALBA IR TECHNOLOGIJAta ir uþkoduota tam tikrai analizei. CHIL-DES (Child Language Data Exchange System)sistema nuo 8-ojo deðimtmeèio viduriosukaupë daugiau kaip 500 vaikøkalbinius duomenis ir pateikë ðià gausiàmedþiagà apdorotà pagal tarptautiniustranskribavimo standartus. Be to, buvosukurta daugiau kaip 20 kompiuterinësanalizës programø, kurios laisvai ir nemokamaiprieinamos internete. Iðsami informacijaapie turiná, struktûrà, transkribavimàir kodavimo sistemas, taip pat iranalizës programos pateikta MacWhinney,Snow (1990) ir MacWhinney (1991,1994). CHILDES sukaupta duomenø bazëir tekstynø analizës programos stipriaiveikia ir vaikø kalbos ásisavinimosrityse atliekamus tyrimus.CHILDES duomenø bazë yra labai didelëir susideda ið daugiau nei 20 milijonøþodþiø. Didþioji dauguma transkriptøyra anglø kalbos ásisavinimo duomenys,bet átraukti ir kitø kalbø duomenys,nors ir kuklesni. Tokia gausi ir ávairiapusëmedþiaga skirta ne tik lyginamiesiemskalbø tyrimams, bet ir gimtosiosbei antrosios (uþsienio), normalios ir sutrikusioskalbos analizei. Child LanguageAnalysis (CLAN) paketai naudojami ávairiørûðiø tekstø analizei, pvz., reikðminiopasakymo ilgio (mean length of utteranceMLU) matavimas, tam tikrø þodþiøar fraziø daþnumo nustatymas, ávairiøkolokacijø iðrinkimas ar dar kitø lingvistiniøreiðkiniø fiksavimas (imitacijøradimas ir iðskyrimas, tam tikrø þodþiøar formø ásisavinimo chronologinis nustatymasir t.t.).Svarbu paminëti tai, kad CHILDES daþnaipritaikoma ne tik vaikø kalbos duomenimskaupti ir analizuoti, bet ir suaugusiøjøðnekamosios kalbos tekstynamssudaryti. CHILDES programos, ypaè patobulintosWindows versijos, yra labailengvos naudotis ir suprantamos net irlabai gerai kompiuteriø neiðmananèiamþmogui.Èia bus aptariamos vaiko ir suaugusiokalbos linksniø vartojimo tendencijos, nustatytosnaudojantis CHILDES programomis.Ðis darbas paraðytas remiantisVilniuje gyvenanèios mergaitës Rûtos pokalbiøanalize 1 . Pokalbius á audiokasetessistemingai áraðinëjo ir transkribavoá kompiuterá pagal CHILDES sistemà Rûtosmama Aurelija Kaðkelevièienë 2 . Buvoáraðinëjama tris keturis kartus per savaitæ.Kiekvienas áraðas trukdavo apiepenkiolika minuèiø. Mama stengësi áraðytivisø galimø situacijø pokalbius. Daþniausiai– tai mamos ir dukters dialogai.Kitø suaugusiøjø ar vaikø pasakymai (utterance)– labai reti. Visi á kompiuteráávesti tekstai buvo koduojami ir kelis kartustikrinami.Socialiniu poþiûriu Rûtos ðeima priklausoviduriniajam sluoksniui. Abu tëvaituri aukðtàjá iðsilavinimà, yra lietuviaiir kalba bendrine lietuviø kalba. Rûtayra vienintelis vaikas ðeimoje. Tyrimometu áraðytos 23 kasetës – ið viso beveik35 valandos áraðø (palyginti su kitø kalbøáraðais, tai pakankamai daug). Áraðaidaryti uþdarose patalpose portatyviniumagnetofonu „SONY TCM– 818“ . Buvoáraðoma á „SONY C–90EFC“ audiokasetes.Dialogai á IBM tipo kompiuterá buvosuvedami tiesiogiai klausantis áraðø iðminëto magnetofono arba naudojantistranskribavimo maðina „SANYO MemoScriber“.Tekstai áraðyti á Word Perfect 4.2 programàDOS aplinkoje. Po to, naudojantiskompiuterine programa CHILDES, medþiagabuvo koduojama ir analizuojama.Ði programa visus transkribavimo irkodavimo darbus leidþia atlikti daug tiksliauir palyginti greitai. Be to, ji ágalinaautomatiðkai analizuoti didelës apimtiespokalbiø tekstus. CHILDES sistema apimadvi priemones. Pirmoji – tai transkribavimoir kodavimo formatas CHAT. Antroji– analizës programø paketas CLAN.Remiantis CLAN programomis Combo,

Ineta SavickienëLINKSNIAI ÐNEKAMOJOJE KALBOJE91Kwal, Freq, buvo atlikti statistiniai medþiagostyrimai, kuriø rezultatai leidodaryti iðvadas apie Rûtos ir mamos vartojamosleksikos, gramatiniø kategorijødaþnumà ir ásisavinimo raidà.Suvedant duomenis á kompiuterá, pirmiausianurodoma informacija apie kiekvienoáraðo situacijà, pokalbio vietà, dalyvius,kasetës ir failo numerius. Bûtinaifiksuojama áraðo data ir vaiko amþius.CHILDES programa sudaryta anglø kalbospagrindu, todël gramatinës kategorijosnurodytos ðia kalba 3 . Visi Rûtos pasakymailietuviðkai uþraðomi á pagrindinæir fonetinæ eilutes. Fonetinëje eilutëjepaaiðkinami ne visai aiðkûs vaikoþodþiai. Mamos kalba uþraðoma tik á pagrindinæeilutæ. Medþiagà koduojant morfologineianalizei, atsiranda dar ir treèia– morfologinë eilutë. Joje fiksuojamavisa þodþio morfologinë informacija –linksnis, skaièius, giminë, linksniuotë irt.t. Pavyzdys 4 :@Begin@Participants: RUT Ruta Target Child, MAMMama Mother, TEV Tevas Father,MOC Mociute Grandmother.@Birth of RUT: 28–JUL–1992@Tape: RUT 17@Filename: Rut202a@Coding: CHAT 5–APR–1989@Age: 2;2.4@Date: 01–OCT–1994@Sit: 10 val. R neseniai atsike’le’. Mruos~iasi s~ukuoti Ru’ta~.*RUT: Mamyte, leisk.%mor:%pho:#N&PER:MAMA::DDD:08:FM:PR:W0|Mamyte’_SG:VOC:mamyte,#V:leisk.Mamyte, leisk.*MAM:%moa:Ateik, suris~iu kasytes.#V:ateik, #V:suris~iu#N&BDP:KASA::DDD:08: FM:CM:W0|kasyte’ _PL:ACC:kasytes*********@Age: 1;8.2@Sit: 21.30 val. R varto knyga~.*MAM: Kas c~ia?%moa: #PRONOM:kas #PRODV:c~ia?*RUT: Mes~kyte’ = metyte’.%mor: #N&ANI:MES~KA::DDD:08:FM:CM:W0|mes~kyte’_SG:NOM:mes~kyte’=metyte’%pho: Metyte’ [=mes~kyte’].Rûtos medþiaga buvo grupuojama pagalmënesius. Kiekvieno mënesio analizuotøpasakymø skaièius yra nurodytas1 lentelëje. Ðie duomenys yra svarbûs, nessuteikia informacijos apie pavartotø formøkieká: esant didesniam pasakymø skaièiui,bus pavartota daugiau formø. Jeigupasakymø sumaþëjo (pvz., 1;11 ar 2;0 periodu),vadinasi, to mënesio áraðai buvotrumpesni.Analizuojant medþiagà, nebuvo atsiþvelgtaá Rûtos kalbos garsaþodþius, pvz.:bum-bum (kamuolys), miau-miau (katytë),au-au (ðuniukas) ir pan., nors jie ankstyvojojemergaitës kalboje daþnai atlikdavodaiktavardþio funkcijà. Nebuvo koduojamiir analizuojami daiktavardþiai,pavartoti dainose, eilëraðèiuose ar citatose,nes tai tik mechaniðki atkartojimai.Darbe neaptariami ankstyvuoju perioduRûtos pamëgti nesuprantami þodþiø junginiai,daþnai tyrëjø vadinami „garsø þaidimais“(Savickienë, 1997), neturintys aiðkiosreikðmës bei formos, pvz.: baka, ba,bak; majo, malia, mulia; dides, diuta, diþ-diþir pan. Taèiau tokie þodþiai, kurie formaliaipanaðûs á daiktavardþius, t.y. turiRûtos ir mamos pasakymø skaièius 1;7– 2;6 laikotarpiu1 lentelë1;7 1;8 1;9 1;10 1;11 2;0 2;1 2;2 2;3 2;4 2;5Rûta 174 648 2090 2354 1411 1511 1542 1601 1741 1653 1382Mama 370 1372 2990 2822 1310 1826 1268 1463 1609 1330 1357

92 KALBA IR TECHNOLOGIJAakivaizdþià galûnæ ar priesagà, nors jøreikðmë suaugusiam nesuprantama, yranagrinëjami, pvz.: lydas, maniutas, patiokas,agulis, lanis, batetë, kutinë, bukanëlë irpan.Uþkoduotuose Rûtos pasakymuose pavartota630 skirtingø daiktavardþiø (sudeminutyvais – 811) 9 853 kartus (tokens).O mamos pasakymuose uþfiksuota 817daiktavardþiø (su deminutyvais – 1110),pavartotø 12 872 kartus.Ðiame darbe analizuojama vieno vaikokalba. Toks metodas, kai tiriama tik vienoinformanto kalba, remiantis ilgalaikiø(longitudinal) stebëjimø duomenimis,yra galimas, jei informantas pripaþástamastipiðku tos kalbos atstovu. Idealiausiabûtø turëti bent tris atstovus, ið kuriønesunku iðrinkti tà tipiðkàjá. Mûsøatveju buvo pradëtos áraðinëti dvi mergaitës– Eglë ir Rûta, taèiau pirmõsiosðiam tyrimui atsisakyta dël vëlyvos fonologinësraidos. Rûta pasirodë esantitinkama, nes jos ankstyvoji (t.y. iki dvejømetø) kalba atitiko standartinius vaikøkalbos raidos kriterijus (Ingram, 1989;MacArthur CDI, 1992–1993; Bates et al.,1995; Smoczyñska, 1998).Ilgalaikiai Rûtos kalbos raidos stebëjimørezultatai lyginami su kitø kalbø duomenimis.Kryþminis (crosslinguistic) kalbølyginimo metodas – tai keliø kalbølyginimas, nustatantis ðiuo atveju kalbosásisavinimo panaðumus ir skirtumus.Jeigu bendrø bruoþø randama daugelyjekalbø, galima kalbëti apie kalbos ásisavinimouniversalijas. Taèiau kiekvienakalba turi ir specifiniø ypatybiø, su kuriomissusiduria tos kalbos besimokantysvaikai. „Kryþminis kalbø lyginimometodas formos ir turinio sàveikà galipadëti atskleisti ir per kalbos raidos universalijas,ir per jos specifinius bruoþus“(Slobin, 1985: 5).Ðiame darbe Rûtos kalbos duomenysdaþnai lyginami su tipologiðkai artimøkalbø (latviø bei rusø) vaikø kalbos duomenimis,taèiau nevengiama lyginti irsu visai skirtingas gramatines sistemasturinèiø kalbø (vokieèiø, graikø) faktais.Latviø vaikø kalba iðsamiai apraðytaV. Rûíës-Draviòios straipsniuose ir dienoraðèiotipo knygose. Rusø kalba, plaèiausiaityrinëta A. Gvozdevo, irgi turidienoraðtinius vaiko kalbos apraðus, fiksuojanèiusádomiø kalbos raidos ypatumø.Reikia pasakyti, kad ði kalba daugiauar maþiau buvo stebima, tiriama irtoliau, taèiau statistiniø duomenø atsiradotik pradëjus dalyvauti „Pre- ir protomorfologijosásisavinimas“ projekte, kurðiuo metu tiriami du rusakalbiai vaikai(Voeykova, 1997a; 1997b; 1998; Protassova,1997; Kiebzak-Mandera et al., 1997).Apie tolesnius sistemingus latviø vaikøkalbos tyrimus neteko girdëti.3. BENDRINËS LIETUVIØ KALBOSLINKSNIO KATEGORIJA„Linksnio kategorija apima kelis kalbosstruktûros lygmenis. Vadinasi, vienamekuriame nors lygmenyje negalima atskleistivisø jos ypatybiø. Morfologijojeapraðoma linksniø formø sistema, taèiauji nëra bereikðmë; paradigminiai santykiaivisada remiasi tuo, kà reiðkia vienaar kita linksnio forma sintagmoje“ (Paulauskienë,1994: 98). Linksnis yra vienapagrindiniø daiktavardþio kategorijø, padedanèiøjungti þodþius á sakinius. Morfologiðkaiapraðant linksnius, neiðvengiamaireikia remtis sintakse bei semantika,nes tik apimant visus ðiuos lygmenis,galima susidaryti linksnio kategorijosvaizdà.Jeigu linksná drauge su prielinksniaissuprasime kaip vienà funkcinæ kategorijà,tai jos centre bus subjektiniai–objektiniaisantykiai. Toliau eina nusakomiejisantykiai, kuriø paèioje periferijoje busaplinkybiø sàvokos. „Prielinksninës kon-

Ineta SavickienëLINKSNIAI ÐNEKAMOJOJE KALBOJE93strukcijos to paties sintaksinio turinio pagrinduáeina á bendrà (prie)linksniø makroparadigmàir santykiauja su linksniaiskaip funkciniai ekvivalentai (su jais sudaroprasmines koreliacijas) ir uþpildoðios kategorijos periferijà“ (Paulauskienë,1994: 387).Prielinksninëje konstrukcijoje daiktavardþiolinksnis jungiamas prie veiksmaþodþioper prielinksná, kuris reikalaujatam tikro linksnio – paprastai kilmininko,galininko arba ánagininko. Lietuviøkalboje prielinksniai daþniausiaivartojami su kilmininku (ant, be, prie, ið,dël, iki), galininku (á, pas, per, pro, prieð,apie), ánagininku (su, po). Prielinksninëskonstrukcijos paprastai nusako bendràvietos reikðmæ, reèiau – kitas aplinkybes(DLKG, 1994; Paulauskienë, 1994; Valeckienë,1998; Ðukys, 1998).Linksniø funkcijos yra sintaksinës irsemantinës. Daiktavardþiai daþniausiaijungiami prie veiksmaþodþio, kuris sudarosakinio centrà ir reikalauja tam tikrolinksnio. Kai kurie linksniai jungiamiprie kitø daiktavardþiø.A. Valeckienë (1998: 251–252) teigia,kad svarbiausi linksniai sakiniui formuotiyra galininkas ir vardininkas. Pagal savopirmines sintaksines funkcijas jie susijæsu veiksmaþodþiø tranzityvumu irsantykiauja tarp savæs kaip subjekto vardininkasir objekto galininkas. Su vardininkuir galininku susijæs kilmininkas.Prie veiksmaþodþiø prisijungæs kilmininkaspagal funkcijà glaudþiai susijæssu galininku ir gali atlikti objekto funkcijà.Kitais atvejais kilmininkas labai daþnaiðliejasi prie daiktavardþiø linksniøkaip „daiktavardþio kvalifikatorius“.Linksniø santykiai ir jø tipiðkiausiossemantinës ir sintaksinës funkcijos yrapateiktos 2 lentelëje.Linksniø funkcijos nëra tik tos, iðvardytoslentelëje – jø egzistuoja kur kasdaugiau. Tà patvirtina ir tiriamoji medþiaga.Pavyzdþiui, kilmininkas junginiuosesu veiksmaþodþiais reiðkia objektà,jo dalá arba neapibrëþtà kieká. Be to, tranzityviniaiveiksmaþodþiai, valdantys galininkà,turëdami neiginá ne-, siejami sukilmininku. Toks kilmininkas vadinamasneiginio kilmininku. Kilmininkas su prielinksniugali atlikti ir aplinkybinæ vietosfunkcijà. Galininkas, be tiesioginio objekto,gali reikðti ir vietos, laiko aplinkybes.Objektà reiðkiantis naudininkas galiatlikti skirtingas semantines funkcijas: finityvo,beneficiento, percipiento. Ánagininkas,be dvejopos objekto reikðmës (instrumentoir komitatyvo), gali reikðti irvietos, laiko aplinkybes. O vietininkas,be vietos, gali reikðti ir laikà. Vadinasi,linksniai turi pagrindiniø ir ðalutiniøreikðmiø.Visus linksnius Jerzy’s Kuryùowicziussuskirstë á dvi grupes. Vardininkà, galininkàir kilmininkà dël jø pirminës sintaksinësfunkcijos jis pavadino „gramatiniais“.Kiti linksniai (naudininkas, ánagininkasir vietininkas) – „konkretieji“ –turi pirminæ semantinæ funkcijà ir daþ-Tipiðkiausios lietuviø k. linksniø semantinës ir sintaksinës funkcijos2 lentelëLinksnis Semantinë funkcija Sintaksinë funkcija Pagrindiniai klausimaiVardininkas Agentas Subjektas KasKilmininkas Posesorius Posesyvas K oGalininkas Patientas Tiesioginis objektas K àNaudininkas Beneficientas Netiesioginis objektas K a mÁnagininkas Instrumentas/ komitatyvas Objektas Kuo/ su kuoVietininkas Lokatyvas Aplinkybë KurÐauksmininkas dialogo linksnis, kaikreipiamasi á kà nors

94 KALBA IR TECHNOLOGIJAnai priklauso nuo konkretaus konteksto,t.y. nuo veiksmaþodþio ir prie jo prisijungusiodaiktavardþio leksiniø reikðmiø(Kuryùowicz, 1964: 31, 188–189).4. LINKSNIO KATEGORIJOSÁSISAVINIMO TYRIMAILinksnio kategorija laikoma viena ið sudëtingiausiø.Pirmiausia todël, kad pagalformà ji yra morfologinë, o pagalturiná – sintaksinë. Antra – ji daugianarë.Dvinarës prieðprieðos ásisavinamosanksèiau nei daugianarës. Vaikø kalbojedaugianarës kategorijos daugeliu atvejøpirmiausia suvedamos á dvinares. Pavyzdþiui,ið pradþiø pasirodo prieðprieða tiesioginis/ netiesioginis linksnis, o tik poto netiesioginis linksnis pradedamas skaidytiá galininkà, kilmininkà ir t.t. (Ceytlin,1988).Remiantis kitø kalbø (slavø: lenkø, rusø;baltø: latviø) tyrimais, nustatyta, kadpirmasis linksniø kontrastas vaikø kalbojeyra vienaskaitos galininko ir kilmininkoprieðprieða vardininkui. Tuo patmetu arba vos vëliau pradedamas vartotiðauksmininkas, daugiskaitos vardininkas,vienaskaitos vietininkas, naudininkasir ánagininkas (Smoczyñska, 1985;Gvozdev, 1949; Rûíe-Draviòa, 1973).Slavø kalbø duomenys rodo, kad tiknuo treèiøjø metø pradþios vaikai pradedadaþniau vartoti daugiskaitos linksnius.Latviø vaikai pirmiausia ásisavina vienaskaitoslinksnius. Todël ir pirmasis kontrastasatsiranda tarp vienaskaitos vardininkoir galininko (1;7–1;9), pvz.: bumba/bumbu (kamuolys/ kamuolá). Treèiojigalûnë, atsiradusi po mënesio, kai pasirodëvardininko/ galininko prieðprieða,buvo vietininko (1;8–1;10). Dar po mënesio(1;11) pradëtos vartoti kilmininkoir vos vëliau – naudininko galûnës. Taigiantrøjø metø pabaigoje beveik visosvienaskaitos linksniø galûnës jau buvoásisavintos, iðskyrus ðauksmininko ir ánagininko.Daugiskaitos vardininkas latviøvaikø kalboje pradëtas vartoti tik apie1;11. Nors daugelio mokslininkø teigta,kad skaièius ásisavinamas anksèiau uþlinksná, Rûíe-Draviòa pateikia latviø kalbosduomenø, kurie prieðtarauja ðiamteiginiui. Tik antrøjø metø pabaigoje irtreèiøjø pirmaisiais mënesiais latviø vaikasásisavina daugiskaitos galininkà, naudininkà,vietininkà ir galiausiai kilmininkà.Abiejø skaièiø ánagininkas vis darnebuvo vartojamas, iki nepasirodë prielinksniai.O prielinksniai yra kaip tik toskalbos dalys, kurios ásisavinamos labaivëlai. Tik 2;4 laikotarpiu vaikas pradëjovartoti pirmuosius prielinksnius (Rûíe-Draviòa, 1973; 1982).Vienaskaitos vardininkas yra ne tik pirmasisatsiradæs minëtø kalbø linksnis.Ðis reiðkinys gana universalus, nes abikategorijos – vienaskaita ir vardininkas– yra neþymëtosios (daug natûralesnësnei daugiskaita ir tiesioginiai linksniai)(Dressler, Karpf, 1995). Dar viena ypatybë,bûdinga daugeliui kalbø, net tipologiðkaitolimoms kalboms, – tai, kad ankstyvojojekalbos ásisavinimo stadijoje vardininkolinksnis (ypaè vyriðkosios giminësdaiktavardþiø) ágyja fleksijà -(i)a. Taipatvirtina slavø (lenkø – Smoczyñska,1985; rusø – Gvozdev, 1949; Ceytlin, 1988),baltø (lietuviø – Savickienë, 1999; latviø– Rûíe-Draviòa, 1973; 1982), graikø(Christofidou, Stephany, 1997; Stephany,1997b), vokieèiø (Mills, 1985) kalbøduomenys. Toká reiðkiná M. Gosy (1989),tyrusi vengrø vaikø balsiø harmonijosásisavinimà, aiðkina taip: „maþi vaikailinkæ vartoti /a/ kaip alomorfà, matyt,dël jo fonologinio neþymëtumo“. Kiekvëliau atsiranda tikrosios vienaskaitosvardininko fleksijos su pirmine prieðprieðagalininkui.

Ineta SavickienëLINKSNIAI ÐNEKAMOJOJE KALBOJE955. LINKSNIØ VARTOJIMAS VAIKOIR MAMOS KALBOJEAptardami Rûtos ir jos mamos linksnius,kreipsime dëmesá á jø vartojimo statistiniusduomenis bei funkcijø analizæ. RemdamiesiKuryùowicziaus linksniø klasifikacija,gramatinius linksnius analizuosimesintaksiniu, o konkreèiuosius – semantiniøfunkcijø aspektu. Statistiniu poþiûriutikimasi, kad tam tikro linksniodaþnumas yra atvirkðèiai proporcingaslinksnio funkcinio þymëtumo laipsniui.Mamos ir Rûtos kalbos bendras visølinksniø daþnumas (procentais) yra nurodytas3 lentelëje.3 lentelëMamos ir Rûtos kalbos bendras visølinksniø daþnumas procentais 1;7–2;6laikotarpiuV. G. K. N. Á. Vt.Mama 44,9 19,5 17,3 4,4 3,9 2,9Rûta 55,7 17,9 14,0 3,8 2,2 1,7Duomenys rodo, kad gramatiniai linksniai,t.y. vardininkas, galininkas ir kilmininkas,yra þymiai daþnesni uþ konkreèiuosiuslinksnius: naudininkà, ánagininkàir vietininkà 5 . Vadinasi, funkciðkaiþymëtas konkreèiøjø linksniø posistemispasiþymi maþu daþnumu. Gramatiniølinksniø daþnumas labai skiriasi nuokonkreèiøjø linksniø daþnumo. Vieno kilmininkodaþnumas yra didesnis nei visøkonkreèiøjø linksniø kartu paimtø (mamoskalboje: K. – 17,3% vs. N.+ Á.+ Vt. –11,2%; Rûtos kalboje: K. – 14,0% vs. N. +Á. + Vt. – 7,7%). Matome, kad daþniausiasyra vardininkas (neþymëtasis narys),o kitame skalës gale atsiduria vietininkasir ánagininkas – reèiausi linksniai.Vietininkas, reèiausias visoje linksniø sistemoje,laikytinas labiausiai þymëtu nariu.Rezultatai panaðûs ir mamos, ir Rûtoskalboje – daþniausiai vartojami gramatiniailinksniai, o konkretieji lieka sistemosperiferijoje. Atskirø linksniø daþnumasmamos ir mergaitës kalboje ðiektiek skiriasi, ypaè vardininko. Pastarasislinksnis vartojimo daþnumu Rûtos kalboje10% pralenkia mamos kalbà; visuskitus linksnius mergaitë vartoja vos reèiaunei mama.Nieko konkretaus negalime pasakytiapie ðnekamosios lietuviø kalbos linksniøvartojimo statistinius duomenis, oraðytinës kalbos linksniø vartojimo tendencijostos paèios – gramatiniai linksniaidaþnesni uþ konkreèiuosius (Þilinskienë,1979: 78–88). 6 Mamos kalbos duomenysleidþia spëti, kad lietuviø suaugusiøjøðnekamosios kalbos faktai skirtøsitik skaièiais – maþesnis bûtø vardininkodaþnumas (vaikø ir jiems skirtojekalboje vardininkas labai daþnas, ypaèankstyvuoju laikotarpiu; tai – specifinëypatybë).Bendras linksniø daþnumas dar nepasakovisko apie linksnio kategorijà. Linksniøstatistikai didelæ átakà daro daiktavardþiosemantika (Laskowski, 1989: 207–226). Tikrindami ðá teiginá, þiûrësime, kokiàreikðmæ linksniø statistikai turi „gyvø/ negyvø“ daiktø semantinë prieðprieða.4 ir 5 lentelëse atskirai pateikiamemamos ir Rûtos kalbos duomenis.4 lentelëMamos kalboje vartojamø gyvø irnegyvø daiktø semantinës prieðprieðoslinksniø distribucija (procentais)Mamos kalba V. G. K. N. Á. Vt.Gyvi daiktai 55,2 8,9 11,1 8,5 2,5 0Negyvi daiktai 35,2 29,6 23,1 0,4 5,1 5,75 lentelëRûtos kalboje vartojamø gyvø irnegyvø daiktø semantinës prieðprieðoslinksniø distribucija (procentais)Rûtos kalba V. G. K. N. Á. Vt.Gyvi daiktai 65,0 8,7 9,9 6,9 1,5 0Negyvi daiktai 44,4 29,0 18,8 0,1 3,0 3,8

96 KALBA IR TECHNOLOGIJAGauti rezultatai rodo, kad ir mamos, irRûtos kalboje vyrauja tos paèios tendencijos,todël toliau kalbësime apie jø vartojamuslinksnius bendrai, o ne skyrium.Statistinis skirtumas tarp gyvus ir negyvusdaiktus reiðkianèiø daiktavardþiø labaiakivaizdus. Daþniausias gyvø daiktølinksnis yra vardininkas (jo daþnumasyra daug didesnis negu visø kitølinksniø kartu paimtø). Negyvø daiktøgrupëje vardininkas atsilieka net 20%, oiðsiskiria galininkas, kuris beveik priartëjaprie vardininko vartojimo daþnumo(ypaè tai matyti mamos kalboje) 7 .Ið gramatiniø linksniø galininkas yralabiausiai þymëtas narys gyvø daiktø grupëje(8,9% mamos kalboje; 8,7% Rûtoskalboje), kilmininkas – negyvø (23,1% –mamos; 18,8% – Rûtos). Negyvø daiktønaudininkas yra labiausiai þymëtas narys(0,4% mamos kalboje ir 0,1% Rûtoskalboje), o ánagininkas ir vietininkas ganadaþni (apie 5% mamos ir apie 3% Rûtoskalboje). Kita vertus, gyvø daiktø naudininkaspasiþymi labai dideliu daþnumu– 8,5% (mamos) ir 6,9% (Rûtos) (beveikkaip ir galininkas mamos kalboje),o vietininkas visai nevartojamas.Rezultatai rodo, kad esama akivaizdþiøskirtumø vartojant gyvø ir negyvø daiktønaudininkà ir vietininkà. Tokio skirtumoprieþastis naudininko atveju yrata, kad ðis linksnis daþniausiai atliekabeneficiento, percipiento ar eksperientofunkcijas (apie semantines funkcijas þr.Jakaitienë, 1988; Valeckienë, 1998). Tokiasfunkcijas atliekantis naudininkas reiðkiagyvà daiktà, t.y. asmená ar gyvûnà.Rûtos ir mamos kalboje naudininkas, atliekantisjau minëtas funkcijas, priklausoLSG „Asmenys“, „Gyvûnai“ ir „Þaislai“(Savickienë, 1999). Kadangi eksperientasyra funkcija, bûdinga ir negyvamkonkreèiam daiktui (paprastai þmogauskûno daliai), á kurá pereina þmogaus suvokiamafizinë ar psichinë bûsena, taitokià funkcijà atliekantis naudininkas randamasmamos ir Rûtos kalboje, pvz.: kaskojytei atsitiko; ar nosytei neðalta; piteliams(pirðteliams) gerai.Negyvus daiktus reiðkianèiø daiktavardþiønaudininkas priklauso LSG „Kitidaiktai“ ir atlieka finityvo funkcijà, kuriyra daikto paskirtis ir tikslas, pvz.: skalbiniamssegti; ðito negalima kaspinëlio balionamsriðti; èia pieðtukam droþti; cia zaisliukamsudëti. Finityvo funkcija skiriasi nuoanksèiau minëtø beneficiento, percipiento,eksperiento funkcijø tuo, kad pastarosiosbûdingos asmeniui, o finityvas – konkreèiamnegyvam daiktui (Valeckienë,1998: 49).Vietininko situacija panaði á naudininko,taèiau ðis linksnis uþima ribines pozicijas– gyvø daiktø posistemyje vietininkasvisiðkai nevartojamas. Taip yradël to, kad áprasèiausia vietininko funkcija– nurodyti vietà. Akivaizdu, kad ðifunkcija apima tik negyvus daiktus, ogyvieji tokios galimybës neturi. Vadinasi,vietininkas yra labiausiai þymëtaslinksnis gyvø daiktø posistemyje, tuo tarputarp negyvus daiktus reiðkianèiø daiktavardþiøjis ágyja kitoká statusà.Aptaræ linksniø statistikà, gauname tokiusrezultatus: abiejø posistemiø neþymëtasisnarys yra tas pats – vardininkolinksnis; labiausiai þymëtas gyvø daiktølinksnis – vietininkas, o negyvø daiktø –naudininkas. Kitø linksniø vartojimo daþnumasirgi labai skiriasi, nelygu kuriamposistemiui jie priklauso. Rezultatai patvirtinamintá, kad nuo to, kà reiðkia daiktavardis,priklauso ne tik atskirø linksniøsemantika, bet ir jø vartojimo potencijos.

Ineta SavickienëLINKSNIAI ÐNEKAMOJOJE KALBOJE97NUORODOS1Medþiagos rinkimà finansavo Austrijos Moksløakademija (W. U. Dresslerio grantas).2Aurelija Kaðkelevièienë Vilniaus universiteteágijo lietuviø kalbos ir literatûros specialybæir ðiuo metu yra to paties universiteto Lituanistiniøstudijø katedros dëstytoja.3Visø pagal CHILDES programà tiriamø kalbøpagrindinë informacija nurodyta anglø kalba.Tai leidþia, net nesuprantant tam tikroskalbos, analizuoti norimà medþiagà. Beje, jausutvarkyti kalbø duomenys yra prieinami perinternetà.4Tiriamosios medþiagos vartojamø simboliøreikðmës: #N – daiktavardis, #V – veiksmaþodis;PER – asmuo, BDP – kûno dalys; DDD –deminutyvas; FM – moteriðkoji giminë, MS –vyriðkoji giminë; PR – tikrinis daiktavardis,CM – bendrinis daiktavardis; 08 – aðtuntojiparadigma. Vietoj lietuviðkø raidþiø ir ð è, þvartojamas simbolis „~“, o vietoj ë, á , ø – „’“.5Kadangi Kuryùowiczius neskyrë ðauksmininkolinksnio, èia jis irgi nëra minimas.6Slavø kalbø statistiniai duomenys panaðûs(ðnekamoji k.): rusø: V. – 32.6, G. – 25.3, K. –22, N. – 4.1, Vt. – 10.1, Án. – 5 (Zemskaja, 1979:74); lenkø: V. – 34.2, G. – 29.8, K. – 19.2, N. –4.8, Án. – 4.4, Vt. – 7.6 (Laskowski, 1989: 212).7Suaugusiøjø kalboje galininko linksnio vartojimas,matyt, susilygintø arba net pralenktøvardininko linksná.LITERATÛRABloomfield L., 1935, Language. London.Ceytlin, 1988 – Öåóòëèí Ñ. Í. Îêêàçèîíàëüíûåìîðôîëîãè÷åñêèå ôîðìû â äåòñêîé ðå÷è. Ëåíèíãðàä:Ãîñóäàðñòâåíûé ïåäàãîãè÷åñêèé èíñòèòóòèìåíè À.È.Ãåðöåíà.Christofidou A., Stephany U., 1997, The earlydevelopment of case forms in the speech of aGreek boy: a preliminary investigation. – Papersand studies in contrastive linguistics / Ed.J. Fisiak, vol. 33. Poznañ: Adam MickiewiczUniversity, 127–139.DLKG – Dabartinës lietuviø kalbos gramatika/Ats. red. V. Ambrazas. 1994, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidykla.Dressler W. U., Karpf A.,1995, The theoreticalrelevance of pre- and protomorphology in languageacquisition. –Yearbook of morphology1994 / Eds. G. Booij, J. Van Marle. Dordrechtetc.: Kluwer Academic Publishers, 99–122.Gósy M., 1989, Vowel harmony: interrelationsof speech production, speech perception, andthe phonological rules. – Acta Linguistica Hungarica,vol. 39, 98–118.Gvozdev, 1949 – Ãâîçäåâ À. Í. Ôîðìèðîâàíèå óðåáåíêà ãðàììàòè÷åñêîãî ñòðîÿ ðóññêîãî ÿçûêà.Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Àêàäåìèè Ïåäàãîãè-÷åñêèõ Íàóê ÐÑÔÑÐ.Ingram D., 1989, First language acquisition: method,description, and explanation. Cambridgeetc.: Cambridge University Press.Jakaitienë E., 1988, Leksinë semantika. Vilnius:Mokslas.Kiebzak-Mandera D., Smoczyñska M., ProtassovaE., 1997, Acquisition of Russian verbmorphology: the early stages. – Studies in Pre-and Protomorphology / Ed. W. U. Dressler.Wien: Österreichische Akademie der Wissenschaften,101–114.Kuryùowicz J., 1964, The inflectional categories ofIndo-European. Heidelberg: Universitätsverlag.Laskowski R., 1989, Markedness and the categoryof case in Polish. – Markedness in synchronyand diachrony / Ed. O. M. Tomiã. Berlinetc: Mouton de Gruyter, 207–226.Lyons J., 1968, Sintroduction to Theoretical Linguistics.Cambridge: CUP.MacArthur CDI – The MacArthur CommunicativeDevelopment Inventory: words and gestures;words and sentences. San Diego, CA: SingularPublishing Group, 1992–1993.MacWhinney B., 1991, The CHILDES project:tools for analyzing talk. Hillsdale, NJ: LawrenceErlbaum Associates.MacWhinney B., 1994, The CHILDES project:tools for analyzing talk. Hillsdale, NJ: LawrenceErlbaum Associates.MacWhinney B., Snow C., 1990, The Child LanguageData Exchange System: An update. –Journal of child language, vol. 17, 457–472.Mills A. E., 1985, The acquisition of German. –The crosslinguistic study of language acquisition,vol. 1. / Ed. D. I. Slobin. Hillsdale, NJ:Erlbaum, 141–253.Paulauskienë A., 1994, Lietuviø kalbos morfologija.– Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla.Protassova E., 1997, Transition from babblingto word structure. – Papers and studies in contrastivelinguistics / Ed. J. Fisiak, vol. 33. Poznañ:Adam Mickiewicz University, 153–158.7

98 KALBA IR TECHNOLOGIJARûíe-Draviòa V., 1973, On the emergence ofinflection in child language: a contributionbased on Latvian speech data. – Studies ofchild language development. / Eds. Ch. A. Ferguson,D. I. Slobin. New York etc.: Holt, Rinehart,Winston, Inc., 252–267.Rûíe-Draviòa V., 1982, No pieciem mçneðiem lîdzpieciem gadiem. Stockholm: The Baltic ScientificInstitute in Scandinavia.Savickienë I., 1997, Komunikacija ir pokalbisankstyvoje vaikystëje. – Darbai ir Dienos, t.5(14), 45–51.Savickienë I., 1999, Lietuvio vaiko daiktavardþiomorfologija. – Daktaro disertacija.Slobin D. I., 1985, Introduction: Why studyacquisition crosslinguistically? – The crosslinguisticstudy of language acquisition, vol. 1. /Ed. D. I. Slobin. Hillsdale, NJ: Erlbaum, 3–27.Smoczyñska M., 1985, The acquisition of Polish.– The crosslinguistic study of language acquisition,vol. 1. / Ed. D. I. Slobin. Hillsdale,NJ: Erlbaum, 595–686.Smoczyñska M., 1998, Sùowa i gesty. – Inwentarzrozwoju mowy i komunikacji MacArthurów(wersja polska 2A). Katedra JæzykoznawstwaOgólnego i Indoeuropejskiego UniversitetuJagielloñskiego. Kraków.Stephany U., 1997, The acquisition of Greek. –The crosslinguistic study of language acquisition,vol. 4. / Ed. D. I. Slobin. Hillsdale, NJ:Erlbaum, 183–334.Ðukys J., 1998, Lietuviø kalbos linksniai ir prielinksniai:vartosena ir normos. Kaunas: Ðviesa.Valeckienë A., 1998, Funkcinë lietuviø kalbosgramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla.Voeykova M. D., 1997a, Acquisition of adectivalinflections (secondary paradigms in childRussian). – Papers and studies in contrastivelinguistics / Ed. J. Fisiak, vol. 33. Poznañ:Adam Mickiewicz University, 141–151.Voeykova M. D., 1997b, Early extragrammaticaloperations in the speech of a Russian child(from 1;04.11 to 2;00.03). – Studies in Pre- andProtomorphology / Ed. W. U. Dressler. Wien:Österreichische Akademie der Wissenschaften,37–43.Voeykova M. D., 1998, Acquisition of diminutivesby a Russian child: preliminary observationsin connection with the early adjectives.– Studies in the acquisition of numberand diminutive marking / Ed. S. Gillis. Antwerppapers in linguistic, vol. 95, 97–113.Zemskaja, 1979 – Çåìñêàÿ Å. À. Ðóññêàÿ ðàçãîâîðíàÿðå÷ü. Ìîñêâà: Íàóêà.Þilinskienë, 1979 – Æèëèíñêåíå Â. Þ. Ñòàòèñòè÷åñêèéàíàëèç ìîðôîëîãèè ëèòîâñêèõ ãàçåòíî-æóðíàëüíûõòåêñòîâ. Àâòîðåôåðàò äèñ.êàíä. ôèëîë. íàóê. Âèëüíþñ.Gauta 2000 12 05Parengta 2000 12 12Ineta SAVICKIENËTHE USAGE OF CASES IN SPOKEN LITHUANIANAbstractOur main focus in the discussion of case usage inRûta’s and Mother’s speech is related to two topics:first, the relevant statistical data and second,the analysis of the functions performed by the casesunder discussion. The starting point of ouranalysis is the classification of cases proposed byKuryùowicz (1964). Grammatical cases are analysedfrom the point of view of their syntactic functions,whereas concrete cases are discussed withrespect to the semantic functions they are used toperform. Our hypothesis is that from a statisticalpoint of view the frequency of occurrence of acertain case is inversely proportional to the degreeof the functional markedness of a specificcase.Due to the lack of research data, not much can besaid about the statistics concerning the use of casesin spoken Lithuanian. However, the tendencies inthe use of cases in written Lithuanian are the same,that is, grammatical cases are more frequent thanconcrete ones. The analysis of the data based onMother’s speech allows us to make an assumptionthat adult speech could actually exhibit certain differencesonly in terms of statistics: it can be positedthat the frequency of occurrence of the nominativecase would be somewhat lower. This can be explainedby the fact that child language, as well as childdirectedspeech, is characterized by a frequent useof the nominative case. This is especially true of theearly periods of language acquisition.