Savanorių pajėgoms – 15 metų - Krašto apsaugos ministerija

SavanorisLietuvos savanorių laikraštis2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Savanorių pajėgoms – 15 metųLietuvos RespublikosPrezidentasapdovanojoSausio 13-osios medaliu:Algimantą Armoną,Zitą Cicėnienę,Gintarą Gabrusėną,ČeslovąGermanavičių,Tomą JuozapąGintilą,Dainių Gudelį,Vidmantą Guršnį,Sigitą Jegelevičių,Rimantą Jušką,GediminąKastanauską,Almantą Leiką,Saulių Ličkų,SvajūnąPapiliauską.Dešimt metųSavanorių pajėgoseSausio 17-oji Nepriklausomybės aikštėje.Gr. Vilius Džiavečka„Savanorio“ korespondentasSausio 17-ą dieną Krašto apsaugossavanorių pajėgos iškilmingaipaminėjo 15-ąsias įkūrimo metines.Nepriklausomybės aikštėjeįvyko pajėgų rinktinių vėliavų ri-kiuotė. Dalyvavo Seimo pirmininkasArtūras Paulauskas, Seimo nariai,Krašto apsaugos ministerijosvadovybė, kariuomenės vadas gen.mjr. Valdas Tutkus, Lauko pajėgųvadas brg. gen. Arvydas Pocius,Savanorių pajėgų vadas plk. AntanasPlieskis, kariuomenės vienetųvadai, užsienio šalių gynybos atašė,kiti svečiai.Sausio 17-ąją Savanorių pajėgųštabe įvykusioje ceremonijoje pasisakėbuvę pajėgų vadai ir kariuomenėsvadovybė.„Savanoriai, mes turime būti laimingi,kad esame ir kad buvome, nesVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukagalėjome ir neišlikti, – kalbėjo pirmasisSKAT štabo viršininkas, dabarKrašto apsaugos ministro patarėjasats. plk. Jonas Gečas. – Mes viską darėmepirmą kartą, kartais klydome, omūsų darbas ir dabar nesibaigia.“Nukelta į 3 psl.KASP vadas medaliu „Užpavyzdingą kario savanoriotarnybą“ (10-ties metų)apdovanojo:j. srž. Gintautą Kinderį,eil. Alfredą Jukną,gr. Rolandą Jurgaitį,gr. Arvidą Bičiūną,gr. Algį Godaitį.Raštingiausio lietuvio titulas – savanoreiPraėjusį šeštadienį vyko nacionalinio diktanto antrasis turas. Dėl raštingiausiolietuvio titulo varžėsi 80 kandidatų, geriausiai pasirodžiusių pirmajame ture.Raštingiausio lietuvio titulasatiteko kaunietei Akvilei Andziukevičiūtei,kuri, būdama įsitikinusi,jog taisyklingai rašytimoka, specialiai finalui net nesirengė.Vertinimo komisija josdiktante neaptiko nė vienos klaidelės,nors tekstas buvo ganėtinaisudėtingas – Broniaus Radzevičiausromano „Priešaušriovieškeliai“ ištrauka.Akvilė dirba finansininke,studijuoja Kauno kolegijoje irtuo pat metu tarnauja savanoreDariaus ir Girėno rinktinės 222kuopoje.Vasario 16-osios išvakarėseŠiaulių universitete likviduotaLietuvių kalbos didaktikos katedra.Šiaulių studentai yra itinEil. Akvilė Andziukevičiūtė.„raštingi“. Doc. Stasys Tumėnas:„Kai perskaičiau studento rašinį,kuris žodyje „Radviliškyje“ padarė3 klaidas (parašė „radviliš-kija“), o žodį „Lietuva“ parašėmažąja raide, kitų rašinių nebeskaičiau“.„Savanorio“ inf.Pusantro dešimtmečiorikiuotėjeAts. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktoriusŠis „Savanorio“ numeris yra362-asis, o 1-asis pasirodė prieš15 metų, 1991 vasario 9 d.Aukščiausiosios Tarybos rūmųgynėjai smalsiai vartė kukliosišvaizdos leidinuką, džiaugdamiesi,kad štai ir jie turisavo laikraštį. Ką tik buvopasirodęs pirmasis „Kario“numeris, „Kardas“, „Trimitas“atgimė dar anksčiau.Kūrėsi Lietuvos ginkluotosiospajėgos, kūrėsi ir karinėspauda.Pirmojo numerio išleista 5 000egz., tačiau pasirodė, jog tokio tiražoper mažai, tad jau nuo 2-ojonumerio jis padvigubintas.Nukelta į 2 psl.Taip atrodė pirmasis„Savanorio“ numeris,pasirodęs prieš 15 metų.

psl.SavanorisAktyviausiAts. plk. ltn. Stanislovas Adamonis, kpt. AndriusAlmanis, mjr. Aidanas Andziulis, psk. Jurgis Auryla,j. srž. Birutė Acišauskienė, ats. mjr. Antanas Burokas,Danguolė Bičkauskienė, plk. ltn. Gintaras Berkevičius,plk. Gintaras Bagdonas, ats. kpt. ČeslovasBagdonas, vyr. srž. Rimantas Bagdonas, kpt. MindaugasButkys, kpt. Vitalijus Bogužas, mjr. AntanasBunikis, plk. Leonardas Bakaitis, ats. kpt. MindaugasBertašius, ats. kpt. Adolfas Barysas, ats. vrš.Jonas Baublys, ats. kpt. Loreta Barysienė, ats. srž.Algis Cibulskas, kpt. Algis Čepelė, mjr. Arturas Čaplikas,eil. Giedrė Červonenkaitė, plk. Arūnas Dudavičius,kpt. Albertas Daugirdas, mjr. Ričardas Dumbliauskas,mjr. Albertas Dusevičius, mjr. AlbertasDapkus, gr. Aida Drevinskienė, ats. kpt. Auksė Dauderienė,ats. vyr. srž. Romas Eidukevičius, kpt. DariusEndzelis, ats. plk. Jonas Gečas, ats. mjr. VytautasGeštautas, mjr. Liudas Gumbinas, kpt. StasysGuščius, kpt. Česlovas Germanavičius, eil. JurgitaGrimalauskaitė, eil. Jurgita Gudeliūnaitė, kpt. ValdasGecevičius, gr. Rita Grigaliūnienė, ats. ltn. LinasGiedraitis, vrš. Vidmantas Guršnys, vyr. srž. LinasGedvilas, Vytautas Indrašius, kpt. Linas Idzelis,ats. mjr. Juozas Juocevičius, ats. plk. ltn. EugenijusJakimavičius, ats. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis,ats. mjr. Gintautas Jasaitis, ats. ltn. Marija Jakimavičienė,mjr. Kęstutis Jankauskas, kpt. RimantasJočys, ats. kpt. Algirdas Jonutis, dr. Sigitas Jegelevičius,vyr. psk. Alvydas Jokšas, mjr. Arnoldas Jančiauskas,kpt. Gintautas Jakštys, ats. kpt. Vida Jurkšaitienė,ats. vyr. srž. Jonas Jatužis, ats. gr. AlgirdasJakštas, mjr. Valdas Jasonas, Vytautas Kazlauskas,ats. ltn. Algirdas Kunigiškis, dim. plk. ltn. Juozas Krakauskas,kpt. Šarūnas Kunickas, ats. plk. ltn. AleksasKaralavičius, ats. psk. Romualdas Komža, kpt.Joana Knietienė, Loreta Krupavičienė, ats. ltn. VladimirasKovalenka, ats. vrš. Marytė Kazlauskienė, ats.kpt. Algirdas Keršis, mjr. Linas Kubilius, ats. vrš. VytautasKybartas, vrš. Rasa Kulbienė, gr. Vilma Kojelienė,srž. Ramūnas Kemežys, kpt. Renatas Kerševičius,vyr. ltn. Mindaugas Kildišius, ats. vrš. BirutėLukoševičienė, mjr. Kęstutis Leonavičius, kpt. RimantasLegis, plk. ltn. Ričardas Leikus, mjr. RolandasLukšas, vyr. srž. Jonas Lukšė, kpt. GediminasLatvys, Gintaras Lučinskas, ats. j. srž. AlgimantasPusantro dešimtmečio rikiuotėjeAtkelta iš 1 psl.Iki 1992 m. balandžio pabaigos„Savanoris“ buvo bendras Kraštoapsaugos departamento (nuoNr. 2 – KAD Savanorių tarnybos,nuo 1992 sausio – Krašto apsaugosministerijos) ir „Lietuvos aido“ leidinys.Pirmasis redaktorius – RimvydasDelkus, nuo 1991 m. spalio –Darius Grinbergas. Tekstus rašė„Lietuvos aido“ žurnalistai – DanguolėBičkauskienė, Dainis Kupčikas,Zonė Šiulienė, Gintaras Mikšiūnas,Lina Baltrukonytė.1992 m. balandžio 24 d. išėjo paskutinis(kaip tada manyta) numeris.„Savanorio“ leidimas sustabdomas,vietoj jo dienos šviesą išvydo„Krašto apsauga“. Greitai paaiškėjo,kad šis savaitraštis – ministerijosleidinys, tad daugiausia dėmesioir skiria ministerijos, jos padaliniųveiklai, o apie savanorius rašo mažai,rašiniai atsitiktiniai, neišsamūs.Gausiausia krašto apsaugos sistemosdalis – Savanoriškoji krašto apsaugostarnyba – liko tarsi ir nebylė.Savanoriai norėjo turėti savo leidinį,atspindintį SKAT veiklą, leidinį,kurio puslapiuose būtų galimareikšti savo mintis, siūlymus, diskutuoti,pasitarti, tuo tarpu „Kraštoapsaugai“ tai neatrodė svarbu.Savanoriobendradarbiai 1991-2006 metais1992 m. rugpjūtį išėjo vienkartinis„Savanorio“ leidinys, skirtasantrajam savanorių susirinkimui,o nuo lapkričio laikraštis vėl pradėtasleisti reguliariai. Pirmuosiuskelis numerius suredagavo LolitaZegerienė, vėliau Antanas Lėckas,1993-2000 m. redaktoriumidirbo Petras Dabulevičius.Per 15 metų kito laikraščio išvaizda,apimtis, periodiškumas, tiražas(deja, kaip ir visos spaudos,mažėjo – nuo 10 000 iki 2 000).Keitėsi ir tematika, kas buvo svarbuprieš dešimt ar penkiolika metų,šiandien jau nebeaktualu, kitas laikotarpis,nauji uždaviniai, kitokskovinio pasirengimo lygis, kitos irproblemos. Buvo metas, kai „Savanorį“,kaip, beje, ir savanorių padalinius,reikėjo labiau „sukarinti“.Jeigu atkurtojo laikraščio paantraštėpradžioje skelbė, jog tai „laikraštisLietuvos savanoriams“, tai labaigreitai ji buvo pataisyta į „Lietuvossavanorių laikraštį“. Tai esminisskirtumas. Apie savanorius gali, jeigunori, rašyti bet kas, kad ir žurnalasbitininkams ar meškeriotojams,o „Savanoris“ yra karinis leidinys,pačių savanorių laikraštis. Mes nerašome„apie“, nes patys esame Savanoriųpajėgų dalis, mažytė, betvis dėlto reikalinga.Liesis, kpt. Juozas Miliušis, ats. vrš. Zenonas Mameniškis,ats. kpt. Ana Motiejūnaitė, kpt. AudriusMaleravičius, kpt. Nijolė Mažulienė, ats. kpt. PetrasMilkintas, mjr. Raimondas Matulaitis, kpt. Žana Mizarienė,Algis Mickevičius, ats. gr. Antanas Miceika,mjr. Algirdas Mackonis, ats. kpt. Diana Mačiūnaitė,ats. ltn. Daiva Navikienė, Jūratė Nedveckaitė, brg.gen. Arvydas Pocius, plk. Antanas Plieskis, dim. plk.ltn. Juozas Petraška, ats. kpt. Stanislovas Petraška,ats. kpt. Vytautas Preikšas, ats. gr. Vytautas Pučėta,eil. Minijus Pučėta, Albertas Petronis, ats. vyr.ltn. Irena Patapavičienė, Alvydas Putelis, kpt. DainiusPašvenskas, kpt. Povilas Paukštė, kpt. KęstutisPileckas, Aistė Pileckaitė, kpt. Laimis Pakaušis, ats.ltn. Skomantas Povilionis, ats. plk. ltn. Vladas Petkevičius,mjr. Dalius Polekauskas, kpt. Renata Pukinskienė,ats. mjr. Vytautas Pečiūra, srž. RičardasPetraitis, Alfonsas Ruigys, ats. kpt. Albina Ročiuvienė,kpt. Virgilijus Rudokas, Algirdas Rašimas, ats.gr. Vytautas Račkauskas, mjr. Gediminas Reutas,Gintautas Stankaitis, dim. ltn. Kazimieras Savičius,Edmundas Simanaitis, ats. kpt. Vytautas Sinkevičius,Virginija Subačienė, ats. mjr. Arūnas Stašaitis,Virginija Samuolienė, mjr. Algimas Samuolis, IlonaSkujaitė, srž. Antanas Sidaras, Darius Sutkus, kpt.Vytautas Sargūnas, vyr. ltn. Narūnas Sirtautas, LaimutisŠilingas, ats. plk. ltn. Juozas Širvinskas, PetrasŠvilpa, mjr. Vidas Šarakauskas, Antanas Šimėnas,mjr. Petras Šlivinskas, ats. kpt. AdolfasŠiugžda, j. srž. Airingas Švedas, gr. Marius Šulga,vyr. ltn. Aleksandras Šukys, Judita Šešplaukytė, kpt.Jolanta Šaltenienė, vyr. ltn. Vaidas Šepkus, ats. vyr.ltn. Nerijus Treinys, dim. mjr. Benediktas Trakimas,kpt. Gediminas Trakimas, kpt. Alvydas Trasauskas,kpt. Tomas Tauginas, ats. mjr. Pranas Urbanavičius,gr. Solveiga Urnikytė, Pranciškus Vainutis, plk. ltn.Pranas Vaišvila, ats. mjr. Rimvydas Vaitiekūnas, ats.gr. Julius Vaupšas, srž. Lina Vaičiulienė, psk. RamūnasValčiukas, srž. Audrius Valma, ats. mjr. EugenijusVaicekauskas, gr. Eimantas Varanauskas, PauliusZubys, ats. mjr. Jonas Zaturskis, plk. GintautasZenkevičius, kpt. Evaldas Zelba, kpt. Sigitas Zapustas,kpt. Sigitas Zajančkauskas, Antanas Žemaitis,mjr. Stasys Žegunis, kpt. Valentina Žeimienė, kpt.Renata Žvinienė, vrš. Eugenijus Žygaitis.Redakcija siekė ir tebesiekiaturėti kuo platesnį neetatinių bendradarbiųratą rinktinėse bei kuopose.Galime pasidžiaugti, jog tasratas tikrai gausus ir jis nemažėja,atvirkščiai, laikraščiui rašo visnauji žmonės. Per 15 metų „Savanoriui“rašiusiųjų priskaičiuotumejau visą tūkstantį. Vieni parašėpo vieną žinutę, ir viskas, kiti – uoliaibendradarbiauja jau antras dešimtmetis.Vienu metu apie Kupiškiosavanorių gyvenimą nuolatinformuodavo gr. Vytautas Pučėta.Informuoja ir dabar, tik jau neVytautas, o jo sūnus savanoris MinijusPučėta. Apie Dainavos rinktinęlaikraštyje rašo kpt. KęstutisPileckas, o iš Lazdijų ateina AistėsPileckaitės rašinėliai. Tokių pavyzdžiųgalėtume pateikti ir daugiau.„Savanoryje“ yra bendradarbiavęPirmosios respublikos kariai,partizaninio karo dalyviai (deja,Juozas Petraška-Lapaitis, BenediktasTrakimas-Genelis, LiudasMulerskas-Naras jau niekada daugiauneparašys), rašo kitų kariuomenėsstruktūrų ir dalinių kariai,mokytojai (teisybę pasakius, dažniaumokytojos), moksleiviai, studentai,vienas kitas mokslininkas.Džiugu, kad kelią į „Savanorį“ surandair jauni, į pajėgas atrotuotikarininkai. Norėtųsi jų didesnioaktyvumo, tačiau jeigu žmogus,anksčiau jokiems laikraščiams nerašęs,ima rašiklį į rankas ar sėdaprie kompiuterio tik pradėjęs tarnybąSavanorių pajėgose, tai jaugerai.Ypač laukiami karių savanoriųlaiškai. Tai ne tik vertinga informacijaiš kuopų, bet ir požymis,jog savanoriai ne kažkokie sraigteliai,o sąmoningi savosios šalies piliečiai,turintys savo įsitikinimus,savo nuomones ir nėra linkę į viskąžiūrėti pro pirštus. Kuo lietuviaibus mažiau abejingi tam, kasvyksta šalyje, tuo mažiau vietosliks melui ir niekšybėms. Kito kelionėra.Ateitis, pilietinė visuomenė neįmanomabe istorinės atminties,tai šaknys, kurias nukirtus tautosmedis ima skursti, džiūti ir galiausiaimiršta. Kas to nesupranta (onesupranta, sako, kam tie istorijosrašiniai „Savanoryje“, nusibodo),pjauna šaką, ant kurios patssėdi. Pilietiškumas ir patriotizmas,tai ne tik padorumas ir sąžiningasdarbas, bet ir jausmas, kadpriklausai savajai tautai. Nesi vėjoblaškoma smiltelė – šiandien čia,Lietuvoje, rytoj kokioj nors Airijojar Portugalijoj. Pasipelnyti galima2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Suteikti laipsniaiLietuvos kariuomenės vadas suteikė kapitono laipsnį:vyr. ltn. Dainiui Bernotui,vyr. ltn. Virginijui Petrikui.Atsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleisti:kpt. Loreta Barysienė, kpt. Virginijus Ragaišis, vrš. Rimantas Šapas, vyr. srž.Renatas Čerškus, vyr. srž. Vitalija Kaminskienė, vyr. srž. Algirdas Lučinskis.PaskyrimaiKpt. Vitalijus Bogužas paskirtas Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 631kuopos vadu.Kpt. Ąžuolas Mačėnas paskirtas LDK Butigeidžio dragūnų mokomojo batalionopoligono viršininku.Kpt. Rolandas Miliauskas paskirtas Aviacijos rinktinės štabo S6 skyriaus viršininku.ApdovanojimaiKrašto apsaugos ministraspareiškė padėkąj. srž. Klaidui Budzevičiui.Lietuvos kariuomenės vadas apdovanojomedaliu „Už nuopelnus“vrš. Romą Klimavičių.Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas apdovanojopadėkos raštu:vrš. Juozą Jušinską, vrš. Arūną Vabuolą, j. srž. Nijolę Vidūnaitę, eil. DeimantęMeiliūnaitę, kpt. Mindaugą Gedvilą, srž. Giedrių Špoką, gr. Donatą Dobilą, DanutęVlasovienę, Aušrą Jokštienę, kpt. Ernestą Tamulį.KASP vadas apdovanojo:medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių metų)srž. Vytautą Perevičių, gr. Artūrą Vainauską, j. srž. Edgarą Boiko, gr. Eimantą Tumasonį,eil. Raimundą Ambrasiūną, eil. Darių Kukecką, eil. Eglę Ovsianaitę, eil. MindaugąTamulionį, eil. Bronių Miliūną, eil. Gediminą Lelešių, j. srž. Aurimą Stuogį, gr.Arūną Daunorą, gr. Vigantą Tarutį, gr. Ramūną Lapėną, gr. Gintautą Samušį, eil. AidąLukoševičių, eil. Raimondą Čepelę, eil. Jūratę Stasiukaitytę, eil. Dainių Šatkauską,eil. Donatą Plinkšį, eil. Klemensą Krivicką, eil. Marių Janulį, eil. Antaną Samulionį, eil.Mantą Tekutį, eil. Gintarą Staškūną, eil. Tomą Juknevičių, eil. Audrių Kintą, eil. JonąVasauską, eil. Domantą Ulį, eil. Nerijų Sereiką, gr. Ramūną Grišių, gr. Darių Mažeiką,j. srž. Arvydą Miškinį, eil. Astą Martusevičiūtę, eil. Saulių Puodžiuką;pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“kpt. Edvardą Jančiulį, kpt. Rimantą Jarmalavičių, psk. Kastytį Vaitaitį;pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“vrš. Arnoldą Levulį, vrš. Andrių Žemaitį;Padėkos raštuvyr. ltn. Ugnių Vaišnorą, vyr. srž. Arminą Rimavičių, vyr. srž. Audrių Taraškų,srž. Giedrių Juodiškį, j. srž. Deividą Karaliūną, j. srž. Marių Petrašiūną, eil. RamūnąPaliunį.bet kur, tačiau tikras, pilnakraujisgyvenimas įmanomas tik Tėvynėje.Kol turtingosios šalys stigs darbojėgos, mums vis bus įrodinėjama,kad yra atvirkščiai, o emigracija –didi laimė.„Savanoris“ surado savo kukliąvietą Lietuvos karinėsspaudos sistemoje, tačiau svarbiausia– jis turi savo skaitytoją,reiklų, kritišką, principingą,geranorišką.Ir dar vienas, esminis dalykas –pajėgų vadovybės požiūris. Ir plk.Jonas Gečas, ir brg. gen. ArvydasPocius, ir plk. Antanas Plieskis, irjuos laikinai pavaduodavę kiti karininkainuoširdžiai rūpinosi ir rūpinasipajėgų laikraščiu. Redakcijojedirbu jau dvylikti metai, tadžinau, ką sakau. Nebuvo nė vienoatvejo, jog užėjus pas vadą ar štaboviršininką laikraščio reikalais,išeitum it musę kandęs, sprendimas(svarbiausia, laikraščiuireikalingas sprendimas) surandamas.Arba toks pavyzdys iš senesniųlaikų. Kai pasklido gandai,regis, turėję realų pagrindą „Savanorio“leidimą nutraukti, neskas tie savanoriai, kad jie dar irsavo laikraštį turi, vado pareigasėjusio plk. ltn. Broniaus Juozaičioreakcija buvo žaibiška ir jam būdinga:„Tik per mano lavoną!..“ Irdar pridėjo keletą žodelių.Dirbti galima.

2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362) Savanoris psl.Karo kapeliono žodisUžgavėnėsKpt. Povilas PaukštėVilniaus įgulos karo kapelionasArtėja viena svarbiausiųKrikščionybės švenčių –Velykos. Tiesa, iki pačiosšventės dar toloka, tačiaukiekvienas ėjimas link šiosšventės prasideda Užgavėniųšventimu.Pelenų trečiadienio ir Užgavėniųšventimu prasidedaGavėnios, ėjimo link Velykųšventės, laikotarpis. Ši šventėmūsų tautoje yra švenčiamajau gana seniai. Prancūzijoješį šventė minima jauXII amžiuje, o po visą Europąišplito XVII amžiuje.Tame pačiame amžiuje Užgavėniųkarnavalai minimi irVilniuje.Savanorių pajėgoms – 15 metųPajėgų veteranai su KASP vadu plk. Antanu Plieskiu.Atkelta iš 1 psl.Anot gen. mjr. ValdoTutkaus, visa Lietuvos kariuomenė– karinės pajėgos,gimė iš savanorių, žmonių,kurie sunkiu mūsų tautai irtėvynei metu atėjo ginti nepriklausomybės.– Brangūs savanoriai, netrukusšvęsime mūsų valstybėstūkstantmetį. Visus šiuosmetus Lietuvoje buvo kariai,buvo kariuomenė. Žmonės,1991–ųjų metų sausį atėjęprie Aukščiausiosios Tarybos,gynė ne Parlamentą arTelevizijos bokštą, gynė savotėvynę. Kiekviena kova reikalaujaaukų, tada kiekvienasbuvo savanoris. Labiausiaipasišventę tuomet metėsavo civilinius darbus, prisisegėantpečius. Savanoriųpajėgose jau yra keli šimtaikarių, kurie atliko tarptautinęmisiją Kosove, yra profesionaliaiparengti. Su pirmaisiaissavanoriais jie turidaug bendro – meilė tėvynei,savanoriškumo jausmasir ryžtas ginti Lietuvą, jei tikto prireiks. Žinau, kad kariaisavanoriai taip pat dalyvavolikviduojant įvairiųnelaimių padarinius Lietuvoje,gelbėjo žmones. O argigali būti kas nors vertingesniouž žmogaus gyvybę?Mes, kariai, čia esame tam,kad užtikrintume saugumąsavo vaikams, kad jiems nereikėtųišgyventi to, ką patyrėmūsų tėvai. Nėra garbingesnėsprofesijos, kaip gintisavo tėvynę! Esame lygūssu Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste,ir Lietuvos karžygiainiekur nedingo, pasikeitėtik uniformos, – sakėLietuvos kariuomenės vadasgen. mjr. Valdas Tutkus.– Savanorių diena mumsdidžiulė šventė, istorikai,rašydami apie savanorius,turės išties daug darbo, –kalbėjo brg. gen. ArvydasPocius. – Aš norėčiau palygintijuos su gintaru, Lietuvosauksu, kurį išplovė Sąjūdžiobanga. Dabar užaugojau ketvirtoji savanorių karta,atliekanti užduotis Kosoveir Afganistane džiaugiuosikaip buvęs jų vadas, kadSavanorių pajėgos išaugo įnaują kokybę, ir didžiuojuosijumis.Priešais Lietuvos RespublikosSeimą išsirikiavo be-Didysis žemaičių vyskupas,tautos švietėjas MotiejusValančius „Žemaičių vyskupystėsistorijoje“ rašo, kadXVII amžiaus pradžioje Žemaitijojebuvo naudojamos„bjaurios ličynos kipšų“, tairodo, kad gamintis kaukesžemaičiai jau mokėjo.Užgavėnės – tai diena,kai žmogus turi linksmintis,juoktis, gali daugiau atsipalaiduoti,bet pažemintižmogaus orumą yra nevalia.Šią dieną juoką stengiamasisukelti pačiais įvairiausiaisveiksmais: neįprastu muzikavimu,šmaikštavimu, teatralizuotaismeniniais vaizdais.Per Užgavėnes simboliškaileidžiama žmonėmsiki soties prisivalgyti, žinant,kad toliau esti Gavėniosmetas, kai žmogus raginamaspasninkui. Tačiauir šiandien žmogus mano,kad pasninkas – tai nevalgymasmėsos. Deja, yra netaip. Pasninkas – tai visųpirma artimo meilės darbai,o tik vėliau eina mėsosnevalgymas.Užgavėnėse pasižymisavo tradicijomis, papročiais,žaidimais, dainomis ir panašiai.Trumpai galima išvardytisvarbesnes:veik pustrečio šimto savanorių.Tarp jų – šešioliktusmetus pajėgose tarnaujantyskariai ir jaunesnieji.– Kiekvienais metais jūs ateinateį savo gimimo vietą, –kalbėjo Seimo pirmininkasA.Paulauskas, – Nedaug kasyra tokie ištikimi savo gimtiesiemsnamams ir kiekvienągimtadienį sugrįžta namo. Čiapirmieji savanoriai davė priesaikąir buvo pasirengę mirti,šioje vietoje prasidėjo jūsų istorija.Tikiu, kad jūs, 1991 metųsausį pradėję garbingą žygį įLietuvos istoriją, joje užimsitegarbingą vietą. Linkiu, kad visadasaugotumėte Lietuvą.1991–ųjų metų sausio 17dieną, po Sovietų sąjungos bandymoginkluota jėga nuverstinepriklausomybę paskelbusiąLietuvos vyriausybę, AukščiausiojiTaryba priėmė įstatymądėl Savanoriškosios krašto apsaugostarnybos (SKAT) įkūrimo.Tarnybos įkūrimas juridiškaiįteisino savanorių veikląir į valstybės gynimą oficialiaiįtraukė visuomenę, kuri galėjoginti savo atsikuriančią valstybę.Taip buvo juridiškai legalizuotosjau veikiančios savanoriųformuotės, susikūrusios dar1. Vaidinimai persirengusgyvuliais, nepažįstamaisžmonėmis bei demonais;2. Gausios vaišės;3. Morės vežiojimas irjos sudeginimas ar paskandinimasšventės pabaigoje;4. Žiemos kovos su pavasariuvaizdavimas – Lašininioir Kanapinio dvikova,kurią laimi Kanapinis.Šių dienų Bažnyčioje nuoPelenų trečiadienio prasidėjusigavėnia yra tas metas,kada Krikšto Sakramentuiruošiami suaugę žmonės(katechumenai). Šis laikotarpistaip pat yra skiriamasdidesnei įžvalgai į save, susikaupimuividinei atgailai,susitaikymui su savimi, suDievu ir artimu.Tad švęskime Užgavėnes,kad Velykų laukimas būtųprasmingas ir naudingas mūsųdvasiniam tobulėjimui.Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka1990 metais.– Mes, lietuviai, galime didžiuotis,kad sunkiu laikotarpiumūsų žmonės, mūsų vyraiir moterys tapo savanoriais, –kalbėjo krašto apsaugos ministrasG.Kirkilas, – Savanorių istorijayra neatsiejama Lietuvoskariuomenės istorijos dalis, kaiviskas prasidėjo nuo paprastųžmonių, o prieš penkiolikametų buvo priimtas įstatymasdėl Savanoriškosios krašto apsaugostarnybos įkūrimo.Per penkiolika pajėgų gyvavimometų savanoriai nuėjoilgą kelią – nuo Parlamentogynėjų bei teritorinėsgynybos užduočių iki aktyviojorezervo struktūros, pasirengusiosdalyvauti tarptautinėseoperacijose.Savanoriškoji krašto apsaugostarnyba 1998 metais buvoreorganizuota į Krašto apsaugossavanorių pajėgas. 2004–aisiais, Lietuvai tapus NATOnare, pasikeitė ir Savanoriųpajėgų užduotys, nuo teritorinėsgynybos pereita į kolektyvinęgynybą, modernaus rezervostruktūrą, organizuotą pagalfunkcinę paskirtį, galinčią vykdytinaujas užduotis ir dalyvautitarptautinėse operacijose.CKB seminarasGr. EimantasVaranauskasDidžiosios Kovos rinktinės CKBkuopos karys savanorisKas yra CIMIC? Dažnai užduodamasklausimas tiek kariuomenėje,tiek ir Savanoriųpajėgose. Turbūt dažnai tai irtelieka tik klausimu, nes retasgali teisingai atsakyti, o dažnaisulaukiame paties paprasčiausioatsakymo: „A! Tai juk S-5“. Kas tai yra iš tikrųjų sausio23-26 dienomis KASP Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Butigeidžiodragūnų mokomajamebatalione vykusiame seminareir bandė išsiaiškinti kariai išKASP rinktinių S-5 skyrių beiiš civilių ir karių bendradarbiavimokuopos.Visų pirma, jei norime atsakytiį šį klausimą, turime išsiaiškinti,ką reiškia pats žodisCIMIC. Dažnai girdimepavadinimą anglų kalba „CI-MIC“ (Civilian - Military Cooperation),na, o lietuviškai taiskamba „CKB“ (Civilių ir kariųbendradarbiavimas). Na,štai ir turime aiškų, lietuvioausiai malonesnį pavadinimą,bet dar ne atsakymą.IstorijaPati sąvoka „CIMIC“-„CKB“ Lietuvos kariuomenėjeatsirado visai nesenai, tadturbūt aišku, kad gali kilti įvairiųneaiškumų. Kitose NATOšalyse šis žodis atsirado maždaugprieš septynerius metus.Pačios CIMIC šaknys užsimezgė1999 metais, kai NATO paprašėOlandijos sudaryti parengiamąjįplaną „CIMIC GruopNorth“ tarptautiniam vienetuisuformuoti ir pakvietė kitasŠiaurės aljanso nares bendradarbiautiEuropos ir NATOšiaurės regione. Paties „CIMICGruop North“ tarptautinio vienetoatsiradimo ir darbo pradžia- 2001-ųjų rugsėjis.Lietuvoje mūsų kariuomenėsvadas 2004 m. balandžio28 d. įsakė suformuoti tokiąkuopą, kuriai specialistusturi parengti Savanorių pajėgos.Tad pajėgose, vykdantįsakymą, tokia kuopa ir pradėtaformuoti. Tapti kuopossavanoriais kviečiami administracijos,švietimo sistemos,aplinkos apsaugos, ekonomikos,socialinių reikalų irsveikatos apsaugos specialistai,taip pat teisininkai, inžinieriai,humanitarinės pagalbosbei kultūros darbuotojai.CKB kuopa suformuota DidžiosiosKovos rinktinėje, dartik pradeda savo veiklą. Kuopospratybos nebuvo rengiamos,tačiau keli kariai jaudalyvavo tarptautiniuose mokymuose„Gintarinė viltis“Lietuvoje, „Cooperative BestEffort“ Ukrainoje ir „BaltijosLapinas“ Estijoje...SeminarasPirmą kartą organizuotąkursą išklausė 22 kariai iš septyniųKASP rinktinių ir „GeležinioVilko“ brigados.CKB specialistų seminaromokymo medžiaga parengtaremiantis Danijos kariuomenės,kuri organizavoįvairius CIMIC kursus, patirtimi.Naudojant daug vaizdinėsmedžiagos, pateikiant irkonkrečių pavyzdžių, klausytojaibuvo supažindinti suesminiais NATO ir Lietuvoskariuomenės civilių ir kariųbendradarbiavimo doktrinųaspektais, praktiniais derybųprincipais, sprendimo priėmimoprocesu, CKB taktinėmisir techninėmis procedūromis,bendravimo su žiniasklaidakonflikto zonoje ypatumais.Sunkiausią darbą rengiantseminarą atliko instruktoriai:CKB kuopos vadaskpt. Gediminas Latvys,iš KASP štabo - kpt. MariusPaukštas ir gr. Vilius Džiavečka;kpt. Marius Bagdonasiš A.Ramanausko-Vanagokovinio rengimo centro, kpt.Evaldas Dirginčius iš Laukopajėgų štabo ir vyr. ltn. MindaugasMaštavičius iš „GeležinioVilko“ brigados Algirdobataliono. Seminaro metu kariaisužinojo, kad CKB funkcijasvykdantiems vienetamsyra numatomos užduotys taikos,o taip pat krizių ar kariniųkonfliktų metu. Bendradarbiaujantkariams ir civiliamsgyventojams, atsiranda poreikisspecialistų, kurie padėtųįvertinti gyventojų poreikiusištirdami aplinką ir susidariusiąpadėtį toje srityje, kurbus vykdomi projektai, t. y.ar projektas suteiks naudosgyventojams ir kariams, artai nesukels kokios neigiamosreakcijos, ar iš viso to projektoreikia, kaip jį atlikti, ar taipadės įgyvendinti vado tikslus...Toks tam tikros sritiesspecialistas privalo turėti įvairiausiąpatirtį ir žinių, nes kitaipjo darbas bus tiesiog pasmerktas.Kariai galėjo pasimokyti irderybų meno. Galima buvoįsitikinti, kad ne toks jau lengvasuždavinys tos derybos, odar ir gausybėje būdų derėtisgalima greitai pasiklysti. Drąsiausiejigalėjo išbandyti tokiussavo sugebėjimus praktinėjeužduotyje. Greitai visipamatė, kaip drąsus pasitikėjimassavimi virsta susidomėjimu,pastangomis ir norumokytis šio sukto, ir be galoįdomaus meno.Klausytojams taip patbuvo pristatyta CIMIC karininkųveikla tarptautinėseoperacijose Kosovo provincijoje,taip pat Irake. Patirtimiapie šias operacijas pasidalijomisijoje Kosovo provincijojetarnavęs kpt. Gediminas Latvysir tarptautinėje misijojeIrake danų bataliono štabe S-5 skyriaus karininko, taip patCIMIC būrio karininko pareigasėjęs vyr. ltn. MindaugasMaštavičius.

psl.Savanoris2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Prisikėlimo rinktinės penkiolikmečiaiGr. Vilius Džiavečka„Savanorio“ korespondentasŠių savanorių neretai paklausia:ką jie čia dar veikia? Ir ne veltuiklausia, penkiolika metų tarnybosSavanorių pajėgose, retas turitokį stažą. Daugybė žmonių per tąlaiką pasikeitė, o 1991 metais tėvynėsginti susirinkę vaikinai, dabarjau žilstelėję trisdešimtmečiai –pasiliko. Jų draugai ir bendraamžiaiper tą laiką pasklido po Lietuvą,kas buvo atkakliausi – prisisegėjau ir kapitonų antpečius, kiti, vaikydamiesiilgesnio lito ir geresniogyvenimo, išsibarstė po užsienius.– Malonu savo buvusiems kariams,dabar jau kelis kartus pralenkusiemsmus laipsniu, atiduotipagarbą, – pasakoja Prisikėlimorinktinės savanoriai seržantai VirginijusGendvilas, Edmundas Bivainis,Ričardas Griguola ir ArvydasSukuris. Jie, penkiolikmečiai,turi teisę kalbėti be užuolankų.Tarnauti vyrai atėjo prieš 15 arnet 16 metų. Virginijus ir Arvydassavanoriais užsirašė dar 1990–aisiais, įstodami į Šaulių sąjungą.Konkrečios veiklos tuo metulyg ir trūko, o į besiformuojančiasstruktūras lindo įvairiausiosreputacijos veikėjai. Vyrams darir šiandien nelengva paaiškinti,pas kurį vadą atėjo, kur užsiregistravo,kada prisiekė. Keitėsi žmonės,pasimetė duomenys ir t. t. Arvydassako, kad oficiali priesaikosdata pas jį byloje – 1991–ųjų lapkričio23–ioji, tačiau tai viso labotik data. Iš tikrųjų tai buvo jau trečiojisavanorio priesaika, o svarbiausiusto meto įvykius jam tekopatirti savo kailiu, tiek perkeltine,tiek tiesiogine prasme. Per sausioįvykius atsidūręs Vilniuje jis greitaisurado draugų, kaip pats sako,tarp patriotiškai nusiteikusio jaunimo,„mušeikų“. Pats taip patbuvo nepėsčias, mokėsi rytų kovosmenų, turėjo karatė mėlyną diržą.Kai prie televizijos bokšto autobusenuvargęs trumpam užsnūdo,atsibudo nuo didelio sąmyšio irtriukšmo. Aikštelėje jau sukinėjosisovietų tankai. Vaikinas dar spėjosugriebęs batus iššokti iš autobuso,kai geležiniais vikšrais atžlegėjusimašina kyštelėjo savo vamzdįkiaurai autobuso langą ir iššovė...Arvydas prisimena, kaip tuščiossalvės banga jį nunešė metrą kitąį priekį...„Jeigu dar būčiau ten miegojęs,tai šitas griausmas tikrai būtųmane pažadinęs“, – bando juokautisavanoris.Naktį, kai prie televizijos bokštoper žmonių minią ėmė brautisdesantininkai, buvo ne vienas,kuris jiems pasipriešino, tarp jų irArvydas: „Situacijoje, kurią papasakosiu,man paprasčiausiai pasisekė,o sovietų desantininkai nepraėjoneapstumdyti. Iki momento,kai smogikai automatuose pakeitėdėtuves su šoviniais, mes jautėmėsgana drąsiai. Vėliau pastebėjomejuos organizuotai keičiantdėtuves, o kai vėl pradėjo šaudytižmonėms virš galvų, išgirdau užnugaros krentant stiklo šukes. Su-pratome, jog šaudo koviniais. Tuometdar neturėjau karinės patirtiesir mes, keliese, ryžomės atimtiautomatą iš nusižiūrėto kareivio.Metaliniu strypu pavyko ginklą išmuštijam iš rankų, o aš puoliau jopaimti. Labai pasisekė, kad netoliesebuvęs jo bendras nepaleido įmano nugarą šūvių serijos, o su guminelazda aptalžė šonus. Tiek karinėstechnikos taip pat pamačiaupirmą kartą. Sovietai po Vilniųvažinėjo tankais T–90, buvo šarvuočiųBMP, BMD, mačiau netgipriešlėktuvinių sistemų.Arvydas stebėjo, kaip tankasArvydas Sukuris.Edmundas Bivainis.tarsi šiaudą nuvertė nemenką tvorąšalia televizijos bokšto: „Žmonėmstokios tvoros neišjudinti, otankas, tik brakšt ir lengvai pervažiavo“.V.Gendvilas ir neseniai po tarnybossovietinėje armijoje grįžęsR.Griguola tomis dienomis buvoAukščiausiosios Tarybos rūmuose.– Tada viskas buvo įdomu, jaunibuvome, jautėme azartą, norą kažkąveikti ir apsiginti. Jei viską reikėtųpakartoti dabar, kažin ar taipbepavyktų, ar išliktume tokie šaltakraujiški.Dėl savęs tuo metu tikrainebijojome, – pasakoja srž.V.Gendvilas.– Buvo gražu žiūrėti, kai aš atvykęsprie statomų barikadų pamačiauįvairiausio jaunimo. Atrodonesutaikomi pankai ir skustagalviaibuvo paprasti vaikinukai, ganadraugiškai tampė rąstus, ruošėsigynybai, visi buvo susitelkę, – prisimenaR.Griguola.Drauge atsisėdę vyrai prisimenadaug įvykių ir detalių. Po 1991–ųjų metų kovo 11–osios paradoAT rūmų gynybos štabo viršininkasJonas Gečas jiems leido pasiliktiuniformas. Pasisekė? Dievaižino, vieni sako, kad paliko todėl,kad šiauliečiai geriausiai žygiavo,kiti, kad paprašęs KelmėsRičardas Griguola.Virginijus Gendvilas.kuopos vadas Rimantas Jurgaitis.O pirmoji chaki spalvos uniformavisiems įsiminė – tvirta, gražiaipasiūta, praktiška, savanoriai ikidabar jas išsaugojo.Kai rugpjūčio mėnesį prasidėjopučas, vyrų laukė naujos užduotys.Virginijų nustebino jo cechoviršininkės, rusų tautybės moteriškės,perspėjimas – sako, jeigu kas,tai tave dabar patį pirmą griebs,Maskvoje perversmas. Eik namo,pas saviškius, o kai viskas baigsis,jei dar būsi Lietuvoje, galėsi grįžtiį darbą.Tuomet Šiaulių Sąjūdžio būstinėjesusirinko „tikri“, Sausio įvykiųužgrūdinti savanoriai, jų tadaVyr. srž. Valdo Mockaus nuotraukosbuvo apie tris keturias dešimtis.Vėliau nemaža dalis jų išėjo liktiniaisį Vaidoto batalioną, kai dalinys1991–ųjų pabaigoje–1992–ųjųpradžioje buvo pradėtas formuotiŠiauliuose. Anot Virgio, pučo dienomisjie jau buvo prisikirtę rąstų,ruošėsi kelių blokavimui, tikdabar neaišku, su kuo tuos rąstusbūtų nutempę, iš kur gavę technikos.Tais pačiais metais savanoriainuo visų įvažiavimų į Šiauliųmiestą nukabino rusiškus užrašusir žvaigždes.– Gaila, kad nesugalvojom tųvarinių žvaigždžių pasiimti, būtumedabar Grūto parkui pardavę,naudos sau turėję. Žvaigždžiųbūta nelengvų, aštuoniese už penkiųkampų paėmę vos ne vos nutempėmeį pakelės krūmus. Vėliauvaikščiojau tomis vietomis – ožvaigždžių ten jau nė kvapo, kažkasnušvilpė. Įdomūs laikai buvo.Savanoriai, mūsų pajėgose tarnaudamišešioliktus metus, susiduriasu aibe problemų, kurios neturėtųvarginti veteranų.– Antai, tarkim prieš dešimtmetų, yra išėjęs rinktinės vado įsakymas,– pasakoja Edmundas, –kad aš galiu budėti atitinkamosepareigose, arba kitas įsakymas,kuriuo remiantis galiu vykdyti saugosinstruktoriaus pareigas šaudymopratybų metu. Tų įsakymų ikišios dienos niekas neatšaukė, o atėjęnauji vadai sako, kad nieko nebegaliudaryti, kadangi nesu baigęsbudėtojo padėjėjo kurso ir t. t.Taigi, išeina, dabar perspektyvesnijauni savanoriai, kurie Dragūnųbatalione baigė vieną kitą kursą.Juos pripažįsta, o mūsų patirties –lyg ir ne.– Kažkas atsitikę ir su kariųrengimo programomis, nes jaukelinti metai mokomės vis to paties,norėtųsi sistemos ir įvairovės.Tikrai nemanau, kad yragerai visos rinktinės savanoriustaktikos mokyti viename mokymųlauke. Jaunesni savanoriaijau tikrai nebesusigaudytų savorajonų miškuose ir keliuose, jeireikėtų, užtat mokymų laukežino kiekvieną kupstą. Kodėl ašnevažiuoju į kursus? Ogi todėl,kad nebebus kam dirbti, manodarbai kuopoje sustos ir žmonėsišsiskirstys. Turiu omenyjesavo žvalgus. Niekam ne paslaptis,kad Savanorių pajėgos laikosiant entuziastų pečių. Kur yrageri vadai, ten ir žmonių pakankamaiar net su kaupu. Laipsniųkėlimo ir skatinimo klausimustaip pat reikėtų išspręsti, – sakoA.Sukuris. Šia tema kalbėjau sukariuomenės vyriausiuoju puskarininkiuvyr. psk. Sauliumi Baldausku,jis mano pusbrolis, taippat pradėjęs savanoriu. Klausiaujo atvirai, kas priklauso kariui,jei jis sąžiningai ir pavyzdingaiištarnauja 5 ar 10 metų, sako –padėkos raštai... Mano nuomoneraštais sotus nebūsi, neradombendros kalbos, laipsniai, anot kariuomenėsvyr. puskarininkio – užišsilavinimą, o už gerą tarnybą –popieriai. Nesutinku.Srž. E.Bivainis praėjusiais metaisrengėsi išvažiuoti į misiją – perėjosudėtingą medicinos komisiją,atranką į taikdarių būrį, netgi įgūdžiųsuvienodinimo kursą, o likus12 savaičių pasirengimo kursui, išbūrio vado išgirdo, kad čia jis nebereikalingas.Nėra kur padėti, peraukštas laipsnis, tokie buvo argumentai.Po šio akibrokšto savanorisvykti į misiją daugiau nebenori,baigia rašyti bakalauro darbą, laukiaegzaminai.– Nelengva mūsiškiams ir pasirengimomisijai kurse, kai tris mėnesiustegauni savanorio algą –kelis šimtus litų. Aš, ruošdamasis įmisiją, buvau išėjęs iš darbo, bet taijau kita istorija. Rezerve likusiemskariams sunkiausia, jiems lieka pažadas,kad su kitu vienetu tikriausiaiišvažiuos. Smagu matyti į misijasišvykstančius karius, tik kadažinai, kokį jie kelią turėjo iki to nueiti,apima apmaudas, bet kartu irpagarbos jiems jausmas. Kada mumiskaip dera pasirūpins?Kai savanorių paklausiau, kaipjiems užteko parako visiems penkiolikaimetų, vyrai susimąstė:– Turbūt visiems periodiškai ateidavonoras pasitraukti, išeiti į atsargą,tačiau artėjantys mokymaišias mintis nustumia į šalį. Važiuojamį miškus!

2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362) Savanoris psl.Pagerinęs Gineso rekordąSrž. Audrius VALMAVyčio rinktinės štabasSavanoris Jonas Grinas nuo2005 metų tarnauja Vyčio rinkti-Savanoris Jonas Grinas.nės Štabo ir aptarnavimo kuopojetransporto remonto būrio evakuacijosskyriaus vairuotoju.Yra baigęs Žemės ūkio akademiją,dirba Biržų bendrovėje„Agaras“ vadybininku, taip patagronomu kooperatyve „Agaroriešutas“. Su žmona Ligita auginadu sūnus – Šarūną ir Arą.Sportuoti Jonas pradėjo vaikystėje,mokydamasis dar penktojeklasėje, pradėjo, kaip ir daugelisberniukų, nuo krepšinio, vėliau– lengvoji atletika, sunkioji, o nuodevintos klasės jau mokėsi Panevėžiosporto mokykloje, dviračiųsporto skyriuje. StudijuodamasŽemės ūkio akademijoje taip patmynė dviračio pedalus, tačiau postudijų, pradėjus dirbti kaime, laikotreniruotėms nebeliko.Kartą, susirgus vienam biržiečiuisvarsčių kilnotojui, sporto vadovaipaprašė Jono gelbėti padėtį,dalyvauti varžybose ir pakilnotituos svarsčius. Debiutą lydėjo sėkmė,iškovota prizinė vieta. Nuotada ir prasidėjo. Tris kartus persavaitę Jonas skuba į sporto salę,treniruojasi po dvi valandas, vasarądar krosas ir maudynės ežere.Sportą pamėgo ir abu sūnūs, jaupelnantys apdovanojimus lengvosiosatletikos varžybose. Sportasne kliūtis siekiant užsibrėžtų tikslų,teigia Jonas, atvirkščiai, sportuojantnebelieka laiko abejotiniemspomėgiams.Eil. Jonas Grinas yra svarsčiųkilnojimo sporto meistras, daugkartinisLietuvos čempionas, Baltijosšalių čempionas ir rekordininkas,pasaulio čempionato IIIvietos laimėtojas, pasaulio senjorųketuris kartus čempionas ir rekordininkas.1998 m. pagerino Ginesorekordą, per vieną valandą 16 kgsvarstį iškėlęs 1612 kartų. PernaiKėdainiuose vykusiose KASP XVžaidynėse iškovota II vieta.43 taurės, 122 medaliai, 194diplomai – tiek trofėjų susikaupėJono namuose nuo 1984 metų, kaibuvo laimėtas pirmasis diplomas.Dalyvauta varžybose Vokietijoje,Rusijoje, Ukrainoje, Gudijoje. Įsimintiniausiasyra 2003 m. pasauliočempionatas, kuriame asmeninėjeįskaitoje iškovota III vieta. Nėvienas Lietuvos svarsčių kilnotojaskol kas taip aukštai dar nėra pakilęs,Jonas Grinas – pirmasis. Vyčiorinktinė džiaugiasi ir didžiuojasisavo gretose turėdama tokį karįsavanorį.Žiemos sporto varžybosepirmavo mūsų kuopaVyr. ltn. Narūnas Sirtautas531 kuopos vado pavaduotojasVasario 18 dieną, Pasvalio rajone,prie Pumpėnų ežero, vykožiemos sporto varžybos. Į šventęsusirinko gausus būrys sveiką gyvensenąmėgstančių žmonių beismalsuolių, dalyvavo Pumpėnų seniūnijosgyventojai, svečiai iš Šiaulių,Pakruojo, Panevėžio, Kuršėnų,Pasvalio sveikuolių klubų ir Vyčiorinktinės 531 kuopos kariai. Žiemosvaržybas organizavo Pasvaliosporto mokykla, Pumpėnų seniūnija,taip pat ir mums, 531 kuopai,teko nemažai padirbėti.Varžybos prasidėjo, kaip ir derakiekvienose varžybose – ugnies(laužo) uždegimu bei rengėjų sveikinimais.Pirmoji rungtis – virvės traukimas,joje panoro dalyvauti 4 komandos:531 kuopos kariai, pasivadinęKASP komanda, dvipumpėniškių komandos ir stipruoliaiiš Jurgėnų. Savanoriai buvo stipriausiir užėmė pirmąją vietą.Dvipūdės giros rovimas. Jojetaip pat nepralenkiami buvo 531kuopos kariai savanoriai – eil. AndriusBrazdžiūnas, iškėlęs dvipūdęgirą 100 kartų, ir gr. Dainius Vaicekauskas– 55 kartus. 531 kuoposkariai savanoriai šioje rungtyje užėmėI ir III vietas, II vietą užėmėJurgėnų miestelio atstovas, išrovęsdvipūdę 70 kartų. Pačios įdomiausiosir daugiausiai emocijų sukėlusiosbuvo kovos su maišais. Čiarungtis panoro ir moterys. Tarpvyrų stipriausias buvo 531 kuoposkarys savanoris eil. Mindaugas Einoris.Paskutinioji rungtis – estafetė.Šioje rungtyje stipriausios buvopumpėniškių komandos, jomsteko I ir II vietos, o III vietą užėmėsvečiai iš Jurgėnų.Po varžybų artėjo renginio kulminacija– ,,ruonių“ maudynės.Pumpėnų ežero eketėje išsimaudytipanoro apie 20 sveikuolių.„Ruoniai“ draugiškai, vadovaujamiLietuvos sveikuolių sąjungosprezidento Dainiaus Kepenio, irskanduodami „mano sieloj šiandienšventė“ šoko į eketę. Po maudyniųpasišildę kariškoje palapinėjevisi laukė Pumpėnų seniūnėsReginos Raškevičienės ir seniūnijossporto instruktoriaus ZenonoBalčiausko įteikiamų diplomų,medalių ir prizų. Daugiausiai jųpelnė Vyčio rinktinės kariai varžybųkomandų rikiuotėje užėmę pirmąjąvietą.Vasario 16-oji KosoveKpt. Darius EndzelisKFOR-13Nepastebimai prasidėjo jau irpenktasis misijos mėnuo čia, Kosove.Kalbėjausi su kariais, jiems laikastikrai nepastebimai prabėgo.Dar, atrodo, neseniai atskridome,vaikščiojome stovykloje nieko nežinodami,bandėme susivokti, kur čiaatsiradome, o dabar jau misija einaį pabaigą, visi savimi pasitikintys,profesionaliai atlieka darbą.Sausis iš tiesų buvo labai įtemptas,ir tuo pačiu - linksmas, nes taibuvo mūsų atostogų mėnuo. Dalisbūrio jau sausio 4-ąją išskridoį Lietuvą, o likusi būrio dalis turėjovykdyti pavestas užduotis: bazės„WHITE EAGLE“ apsaugą,patruliuoti, vykdyti tarnybą pasienyjesu Makedonija. Laikas nejučiaprabėgo, taip, kaip ir atostogaujantiemsLietuvoje, vos spėjome susivokti,kad grįžome, o čia jau laikasišskristi, tačiau atostogos yra atostogos,nors ir trumpos. Grįžus pirmaigrupei, atostogų išvyko likusieji.Vasario 16-ąją batalione buvoviso dalinio iškilminga rikiuotė.Karius pasveikino bataliono vadas,vyriausiasis nacionalinis atstovas.Lietuvių būrio kariams įteiktiNATO medaliai už tarnybą taikosrėmimo operacijose. Batalionovadas devyniems mūsų būrio kariamsįteikė padėkos raštus ir suvenyrussu POLUKRBAT atributikauž profesionaliai atliekamasužduotis bei puikią tarnybą.Mūsų būrys su kolegomis lenkais.

psl.SavanorisRaketos ,,Žemė-žemė“2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Kpt. Albertas DaugirdasŠiame straipsnyje kalbėsimeapie Rusijos kariuomenės raketinęginkluotę, tačiau neprošal būtųtrumpai, bent paviršutiniškai, peržvelgtipačių raketų vystymosi istoriją.Nuo pat pirmųjų ginklų atsiradimožmogus siekė juos padaryti kuoefektyvesniais – aštresniais, tikslesniais,greitesniais, didesnio veikimonuotolio, galingesniais. Atėjometas, kai net ir toliausiai lekiantistrėlė ėmė nebetenkinti karo vadų.Ir štai, X – XII a. Indijoje ir Kinijojepasirodė pirmoji raketinė ginkluotė.Tuo metu labiausiai paplitovadinamosios ,,ugninėsstrėlės“ – strėlės,prie kurių galo būdavopritvirtinamas sviedžiamasisparako užtaisas.XIII a. panašusginklas pasirodė ir Europoje.1650 m. artilerijosinžinierius KazimierasSemenavičius(Raseinių apskrityjegimęs lietuvis) veikale,,Didysis artilerijosmenas“ apibendrino tuo metu žinomasparako raketas ir paskelbėsavo išradimus, tarp jų ir kelių pakopųraketą. Knygoje pirmą kartąpasaulyje keliama daugiapakopėsraketos ir raketinės artilerijos idėja,pateikiami 3 pakopų raketos brėžiniai,apžvelgiama raketų gamybostechnologija. Panašaus tipo raketasimta kurti tik beveik po 300m., prasidėjus skrydžių į kosmosąerai. Jo veikalą išsileido beveik visosEuropos valstybės ir naudojokaip vadovėlį artilerijos ir sprogdinimotechnikos specialistams. XIXa. pab. labai ištobulėjusi artilerijanurungė tuo metu itin netaikliasraketas, tačiau prie jų panaudojimoidėjos grįžta jau Pirmojo pasauliniokaro metu. Ir pirmieji tai padarėaviatoriai. Tarpukariu raketinioginklo kūrimo srityje daugiausiapasistūmėjo dvi šalys – Vokietija,kuri pasinaudojo Versalio sutartyjeneminimu draudimu vystyti raketinestechnologijas, ir Rusija. Tačiau,dėl įvairių priežasčių, būtent vokiečiaitapo dabartinių kosminių raketų,,tėvais“.Frog-1 – Filin.K.Semenavičiaus 3 pakopų raketųbrėžiniai.1942 m. spalio 3 d. mažameBaltijos jūros pusiasalyje prie šiauriniųVokietijos krantų Pėnemiundėspoligone vokiečiai pirmąkartsėkmingai išbandė artilerijos raketąA-4, vėliau pavadintą V-2(plačiau žinomą kaip Fau-2). Degančiųdujų stulpo stumiama raketapasiekė beveik 5,5 tūkst. kilometrųper valandą greitį, pakilo įviršų apie 20 km ir nuskriejo daugiaukaip 200 km. nuotolį. GreitaiV-2 buvo pradėtos masiškai gamintipanaudojant greta esančiosNordhauseno koncentracijos stovykloskalinių darbą. Tūkstančiaisšių raketų karo pabaigoje Hitlerisatakavo Londoną ir kitus PietųAnglijos miestus. Antrajame pasauliniamekare iki tol tebuvo naudotospalyginti nedidelės prieštankinėsir daugiavamzdžių pabūklųraketos, bet nė viena jų nei iš toloneprilygo V-2. Daug kas šią raketąlaiko visų dabartinių kosminiųlaivų tiesiogine pirmtake. Bet naciųdienelės jau buvo suskaičiuotos– nuo katastrofos jų nebegalėjoišgelbėti nei V-2, nei 1945 m.išbandyta dar modernesnė raketaA-9, kurios pagalba ruoštasi bombarduotiAmeriką. Vokiečių gynybaibyrant, iš vakarų artėjant amerikiečiamsir jų sąjungininkams, oiš rytų – rusams, Vokietijos kariniųraketų kūrimo programos vadovasVerneris fon Braunas sukvietėsvarbiausiuosius savo bendradarbiusslaptam pasitarimui. Kaijis paklausė vyrų, kam jie norėtųpasiduoti, atsakymas buvo vieningas– Amerikai. Ginklų pramonėsministerija įsakė raketų kūrimogrupei sunaikinti visus slaptus dokumentas.V. fon Braunas nepaklusoir paslėpė brėžinius apleistoješachtoje Harco kalnuose, kadvėliau juos iš ten pasiimtų. Hitlerisnetgi buvo nurodęs išžudyti konstruktorius,kad tik jų žinios nepasiektųpriešo. Bet šiems kėslamsišsipildyti nebuvo lemta ir V. fonBraunas su savo komanda 1945 m.gegužę sugebėjo pasiekti amerikiečiųužimtą teritoriją ir pasiduotiį nelaisvę. Savo ruožtu sovietai,suvokę kiek vokiečiai pasiekėvystydami raketines technologijas,surinko viską, kas liko po Fau-2 raketų gamyklų bombardavimų,išvežė į Rusiją bent kiek su raketomissusijusius vokiečių inžinieriusir mokslininkus ir pradėjo savo raketiniustyrimus...Šaltiniai beveik nemini, kiek taiįtakojo taktinių ir operacinių raketųtechnologijų kūrimą, tačiau galimaneabejoti, kad ryšys buvo tiesioginis.Taigi dar 1955-1957 m. Sovietųsąjungoje buvo sukurtos taktinėspaskirties nevaldomos raketosZR1 ,,MARS“ (Frog-2 pagalNATO žymėjimą) ir ZR2 ,,FI-LIN“ (Frog-1 pagal NATO žymėjimą).Nauja ginklų sistema buvoskirta atakuoti priešininko taikiniusjo užnugaryje: branduolinioginklo sistemas, didelius kariuomenėssusitelkimo rajonus, vadovavimopunktus, aerodromus,geležinkelio mazgus ir pan. Abiraketos turėjo kieto kuro varikliusir pagal konstrukciją buvo labaipanašios. Paleidimo įranga turėjopernešamą valdymo pultą. Priešpaleidžiant raketą vėjo krypčiainustatyti buvo iškeliamas zondas.Raketų skrydžio nuotolis atitinkamaisiekė 18 km ir 25 km. ,,FI-LIN“ galėjo nešti branduolinę galvutę,kurios svoris siekė iki 1200 kg,o ,,MARS“ – iki 565 kg.Tačiau jau 1953 m.buvo pradėtos projektuoti,o 1961 m. priimamos įginkluotę tobulesnės nevaldomostaktinės raketos,,LUNA“ (2K6). Tokį skubėjimągalima paaiškintituo, kad pagal lėkimo nuotolįir valdymo efektyvumątuo metu ginkluotėje buvęanksčiau minėti sovietiniaikompleksai negalėjo prilygtipirmajam JAV taktiniam branduoliniamraketiniam kompleksui,,HONEST JOHN“ (priimtasį ginkluotę 1954 m., skrydžio nuotolisapie 25 km), todėl buvo siektaper kuo trumpesnį laiką pasivyti iraplenkti amerikiečius. Kompleksassusidėjo iš vikšrinės paleidimosistemos (plaukiojančio tankoPT-76 bazė), transportinės mašinos-puspriekabės,kuri perveždavodvi atsargines raketas, kranoraketų perkrovimui ir dviejų tipųraketų – ZR9 ir ZR10. Abi raketosturėjo kietojo kuro variklius,LUNA 2K6.HONEST JOHN.tačiau skyrėsi savo kovinėmis dalimis.ZR9 turėjo skeveldrinę-fugasinę,o ZR10 – branduolinę kovinędalis.1962-jų pabaigoje sovietai Kubojeslapta dislokavo 12 paleidėjųsu raketomis ZR10. Kai apie taisužinojo amerikiečių žvalgyba kilovadinamoji Karibų krizė, kuriosmetu tik per plauką buvo išvengtabranduolinio konflikto tarp dviejųsupervalstybių (tuo metu raketos,,HONEST JOHN“ buvo įtrauktosį JAV ekspedicinių pajėgų, turėjusiųįsiveržti į Kubą, sudėtį).,,LUNA“ 2K6 paleidimo kompleksosu raketa svoris siekė 18,8tonos. Teoriškai maksimalus greitisbuvo iki 40 km/h, bet jau judant16-18 km/h greičiu gruntiniais keliaisperkrovos būdavo tokios, lygvažiuojant 67 km/h greičiu. Taiviršijo leistinas branduolinės kovinėsgalvutės saugumo normas.Dėl šios priežasties vietoj vikšrinėsvažiuoklės netrukus imta kurtiratinė. Kovinį ekipažą sudarė 11karių. Paleidimo laikas iš žygio padėtiesbuvo 7 min., o iš parengtiesstovio Nr.2 – 5 min.Beveik tuo pat metu vyko ir šiosraketos modernizavimas, siekiantpadidinti jos skrydžio nuotolį. Jibuvo pavadinta ,,LUNA-M“. Buvosuprojektuotos kelių tipų raketos:su branduoline, skeveldrine-fugasine,chemine ir netgi agitacine kovinedalimi. Skeveldrinė-fugasinėkovinė dalis turėjo 200 kg stipriaiveikiančios sprogstamosios medžiagosTGA-40/60 ir sukurdavone mažiau kaip 15 000 skeveldrų(vėliau kovinės dalies svoris pasiekėnet 420 kg). Iki maksimaliai, 70km atstumu, nutolusio taikinio raketanuskriedavo per 145 s.Raketai ,,LUNA-M“ buvo sukurtanauja paleidimo įranga antratinės ZIL-135LM važiuoklės beitransportinė mašina ZIL-135LTM,skirta pervežti tris atsargines raketas.Visos šios priemonės sudarėraketinį kompleksą ,,LUNA-M“9K52, kuris į ginkluotę buvo priimtas1964 m. Nauja paleidimo įranga svėrėjau 23 t., galėjo judėti 60-70 km/h greičiubei turėjo hidromechaninį 3 t keliamosiosgalios kraną. Ekipažas sumažėjonuo 11 iki 7 žmonių. Skrydžionuotolis siekė nuo 11 iki 70 km. Paleidimolaikas iš žygio padėties buvo 10min., o iš kovinės parengties – 7 min.Tačiau ir ,,LUNA“ ir ,,LUNA-M“ turėjo pakankamai didelį trūkumą– didelę sklaidą – apie500-700 m. Netgi raketos su branduoliniuužtaisu panaudojimas neužtikrinogerai apsaugotų taškiniųtaikinių sunaikinimo. Dėl šios priežastiesjau 1966 m. pradėta kurtinauja raketa ,,LUNA-Z“ su primityviakorekcijos sistema, tačiau bandymainuvylė ir jos buvo atsisakyta.Kaip ten bebūtų, tačiau ,,LUNA“tipo raketos buvo žymiausios ,,šaltojokaro“ trumpojo nuotolio bran-duolinės sistemos divizijos lygyje.Apie 1987 m. apie 500 vnt. ,,LUNA“ir ,,SCUD“ (apie šias raketas skaitykitekituose straipsniuose) tiporaketinių kompleksų buvo dislokuotosprieš NATO šalių pajėgas.Kiti 215 kompleksų buvo dislokuotiprieš Kiniją ir Tolimuosiuose Rytuose.Apie 100 vnt. buvo parengtaPietryčių Azijoje ir prieš rytinęTurkiją, o apie 75 vnt. buvo strateginiamerezerve. Nebranduolinė,,LUNA-M“ versija buvo eksportuotaį Varšuvos sutarties organizacijosbei kitas šalis (Afganistaną,Alžyrą, Angolą, Kubą, Egiptą, Iraką,Kuveitą, Libiją, Šiaurės Korėją,Serbiją, Siriją ir Jemeną). Manoma,kad šių raketų gamybą sovietainutraukė 1972 m., tačiau 1994 m.dar buvo duomenų, kad apie 350,,LUNA-M“ paleidimo sistemų(kompleksų) ir apie 1450 raketų visdar buvo tarnyboje. Nors pagrindinėšių raketų paskirtis buvo atakuotiNATO pajėgas, tačiau kovinįkrikštą jos gavo įvairiuose konfliktuosekitose pasaulio vietose. Izraelioir Sirijos karo metu (1973 metais),Sirijos kariuomenė naudojo,,LUNA“ raketas izraeliečių pozicijomsapšaudyti. Tris naktis iš eilėsšiomis raketomis buvo apšaudomaRamat-Davido aviacijos bazė(Izraelio šiaurėje). Vieną naktį raketosnukrito ant vieno netolieseLUNA-M (frog-7).buvusio miestelio, kitą naktį – antkito, visgi trečiąją naktį sirams pavykopataikyti – mažiausiai 2 raketossmogė į personalo gyvenamąsiaspatalpas. Nuo vienos raketosžuvo pilotas ir buvo sužeisti 2 kitiasmenys. Nuo kitos sužeisti keli kareiviai.Iš viso per tris naktis buvopaleista 12 raketų. Kaip matome,efektyvumu jos nepasižymėjo.,,LUNA-M“ buvo panaudota ir Irano-Irakokaro metu 1980-1988 m.Iš viso buvo atlikti 67 šūviai. 1991m. Irakas šiomis raketomis atakavoSaudo Arabijos taikinius. Tiesa,yra duomenų, kad daug raketųbuvo iššauta ir Afganistane 1984-1999 m. Serbai šias raketas panaudojo1993-1994 m., o Rusijos kariuomenė– Čečėnijoje 1999 m.

2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362) Savanoris psl.Vasario 16-osios minėjimas PasvalyjeVyr. ltn. Narūnas Sirtautas531 kuopos vado pavaduotojasKur sustojo LietuvaAts. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktoriusAdutiškio gyvenvietė, žinomajau XIV a., Lietuvos žemėlapio karpytojųdėka šiandien yra pačiamešalies pakraštyje, tačiau ne visadataip buvo. Švenčionių apskričiai priklausėNaručio ežeras rytuose, Svyriųmiestas ir to paties vardo ežeraspietuose, o nuo Adutiškio iki 1920m. nustatytos ir Maskvos pripažintosLietuvos–Sovietų sąjungos sienos– 25 km. Po poros dešimtmečiųMaskva apsimetė sutartį užmiršusi,tarsi ir ne jos derybininkai 1920 m.atkakliai ginčijosi su Lietuvos delegacijadėl kiekvieno kaimelio ar ežero,kuriai pusei jie turėtų priklausyti.1939 m. Stalinas nubrėžė kitokiassienas, be ginčų ir derybų Adutiškįpalikdamas Sovietų sąjungai, tačiaupo metų persigalvojo – keletą nedideliųVilniaus krašto plotelių, taippat ir Adutiškį, perdavė jau okupuotaiLietuvai.„Adutiškis – tai riba, kur sustojoLietuva“, – sako apylinkėsseniūnas Arūnas Pirštelis, turėdamasgalvoje ne tik valstybės sieną,bet ir lietuvybę, kurią stūmė irspaudė iš Rytų slenkanti nutautinimobanga. Šis kraštas atsilaikė,Aistė PileckaitėLazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos8 klasės mokinė„Kariuomenė nėra uždaras organizmas,ji daugybe gijų siejasi suvisuomene, su visa tauta. Jei norime,kad kariuomenėje būtų drausmėir susiklausymas, tai tų dorybiųneturi stigti visuomenėje.“ – PrezidentasA.SmetonaSausio 17 d. Krašto apsaugossavanorių pajėgų 15-osios įkūrimometinės. Šia proga Dainavosrinktinės štabo S5 skyriaus vir-Pasvalio savanoriai išsirikiavo saliutui.Vasario 15 dieną Pasvalio centre,prie rajono savivaldybės pastato,vyko miesto mokyklų mokiniųšventė – minėjimas, skirtas LietuvosValstybės atkūrimo dienai. Išvakarėsesurengta mokinių darbelių paroda„Dovana miestui“, ja buvo papuoštasPasvalio miestas – vitrinos,ugdymo įstaigų langai ir t. t.Vaikai ir paaugliai, skanduodamiLIETUVA, užtvindė pagrindinesmiesto gatves. Jie nešėsi mažas trispalvesbei dirbtines vėliavos spalvų gėlesir sudarė kompoziciją „Vėliava“.Pasvalio 531 kuopos kariai savanoriaiiššovė tris salves – už Vasario16–ąją, antroji salvė – užkritusius dėl Lietuvos nepriklausomybėsir trečioji, audringiausiaisutikta, – už Pasvalio miestą ir jogyventojus. Pasvalio vicemeras PovilasBalčiūnas pasveikino pasvaliečiusir KASP karius. Pasvaliomiesto ugdymo įstaigos – ,,Eglutė“,,,Liepaitė“, ,,Žilvytis“, Svalios,Lėvens, Ustukių pagrindinės mokyklos,P.Vileišio gimnazija ir PasvalioŠaulių kuopa – pristatė savo„namų darbus“ – žiūrovams pasakojo,kas jiems yra Laisvė ir laisvaLietuva. Gausiais aplodismentaisbuvo palydėti kiekvieno vaikoar jaunuolio žodžiai. Anot „Žilvičio“mažosios atstovės: „Laisvėman kiekvieną dieną, kai mamanenutautėjo be kitų priežasčių irtodėl, jog čia ilgus metus dirbo lietuvybėspuoselėtojai, kunigai patriotaiAleksandras Burba, BenediktasKrištaponis, vargonininkasLeonas Bielinis.Partizaninio karo metais, iki1953–iųjų Adutiškio krašte kovėsiVytauto apygardos Tigro rinktinė.Jos paskutinysis vadas, Lietuvoskariuomenės 1–ojo DLK Gediminopėstininkų pulko jaunesnysisleitenantas Vincas Žaliaduonis,žuvo mūšyje Ceikinių valsčiaus Bujutiškėsvienkiemyje 1952 m.Vietinių stribų (daugiausia nelietuviųtautybės – Čaiko, Čalkin,Travkin, Žukian ir kitų) gaujai vadovavoMVD leitenantas GeorgijusBočerovas. Pasižymėjo ypatingužiaurumu ir sadizmu, patskankindavo suimtuosius, moterisišrengdavo nuogai, prievartaudavo,tyčiodavosi, iš gyventojų reikalaudavopinigų, ir pabandyk nemokėtiduoklės banditui, kaip matiškeliausi į Sibirą. Atkūrus nepriklausomybę,Bočerovas pasidarėsau galą, matyt, išsigando pelnytosbausmės. Be reikalo, kaip dabarmatome, paskubėjo, ir plaukasnuo galvos jam nebūtų nukritęs.Vasario 16–osios šventę Adutiškiomiestelyje surengė Rytų Lietuvoskultūrinės veiklos centras (direktorėBirutė Kurgonienė), kartusu Vilniaus karininkų ramove, kuriaivadovauja iš Adutiškio kilęsats. mjr. Remigijus Jukna.Vasario 16–osios deklaracija, pabrėžėsavo pranešime Jono Žemaičiokaro akademijos Mokslo centroviršininkas plk. ltn. dr. GintautasSurgailis, buvo tik žodis, o kad jisvirstų realybe, nepriklausoma valstybe,teko kviesti savanorius, sukurtikariuomenę, kuri iškart turėjo stoti įkovą su gausesnėmis, geriau ginkluotomispriešų jėgomis. Savanorių gretosebuvo ir vyrai iš Adutiškio krašto.Apie juos rašo dr. Jonas Juodagalvissavo knygoje „Švenčionių kraštosavanoriai 1918–1920“. Trys adutiškiečiaisavanoriai – Jonas Meškelė,Povilas Skyrelis ir Pranas Vileita, užparodytą narsumą mūšiuose apdovanotiVyčio kryžiaus ordinais. Dr.J.Juodagalvio knygą adutiškiečiamspristatė Vilniaus universiteto docentasdr. Vytautas Lesčius, kalbėjo irpats autorius.Su Vasario 16–osios šventeadutiškiečius pasveikino Kultūrosministerijos vyr. specialistėIrena Seliukaitė, Adutiškioklebonas Vytautas Pūkas, pasienioužkardos vadas mjr. AlgirdasAndriulionis. Koncertavo Vilniauskarininkų ramovės folkloroansamblis „Vilnelė“, vadovaujamasLaimos Purlienės.Aplankėme Lietuvos savanorių muziejųšininko kpt. Kęstučio Pilecko irLazdijų rajono Krosnos pagrindinėsmokyklos direktoriaus RegimantoJasevičiaus iniciatyva Lazdijųrajono (Krosnos, MotiejausGustaičio gimnazijos, Verstaminų,Šeštokų, Stebulių, Šventežerio,Veisiejų), Kauno, Druskininkų,Alytaus mokyklų moksleiviaibei mokytojai turėjo galimybęplačiau susipažinti su KASP štabeesančiu Lietuvos savanorių muziejumi.KASP štabo S5 skyriausspecialistas vyr. srž. RimantasBagdonas papasakojo savanoriųkieman išleidžia vieną“. Vyresniejitikino, kad jiems laisvė, tai protėviųdidingi darbai, laisvas mokslas,minčių išreiškimas.Prie Kultūros centro bei šaliatrijų laužų buvo vaišinama Ustukiųmalūno išvirta gardžia penkiųgrūdų koše su karšta arbata. Pasvaliomuzikos mokykloje rajonomoksleiviai surengė šventinį koncertą.pajėgų kūrimosi istoriją, šių dienųSavanorių pajėgų tikslus beiuždavinius.Mokiniai susipažino su muziejauseksponatais, žiūrėjo filmą„Tautos savanoriai“, gavo irdovanėlių – knygą „Trečioji savanoriųkarta“. Mokiniai pasveikinokarius savanorius ir įteikėdailininko, partizanų ryšininkoJuozo Gecevičiaus sukurtąmedalį „Kalniškei 60“, Lazdijųrajono savivaldybės išleistąknygelę „Kviečiame apsilankytiLazdijų rajone“.Atsargos savanorių kuopapaminėjo pajėgų 15-metįAts. gr. dr. VytautasRAČKAUSKASVilniaus universiteto Gamtos mokslųfakulteto mokslo darbuotojasDidžiosios Kovos rinktinės Atsargoskarių savanorių kuopa(AKSK) sausio 18 dieną pakvietėpatriotinių organizacijų atstovuspaminėti KASP 15-ąsias įkūrimometines. Paminėjime–vakaronėjekartu su AKSK nariais dalyvavoLietuvos kariuomenės kūrėjųsavanorių sąjungos (LKKSS) Vilniausapskrities skyriaus, VilniausVytautų klubo atstovai, taip pattremtinių choras „Mes nemirę“.Deja, dėl mažos salės kariniamemiestelyje Olandų gatvėje teko ribotidalyvių skaičių.Kpt. Darius Kondratavičiusperdavė Didžiosios Kovos rinktinėsvado plk. ltn. Leono Stonkaussveikinimą, kuris skambėjotaip: „Jūsų kasdieniai darbai ir rūpesčiaistiprina ir garsina Lietuvosvalstybę. Valstybę, kuri išsikovojoteisę į laisvę ir pripažinimą pasaulyje.Tegul ši šventė Jus įkvepiadar geresniems darbams Tėvynėslabui. Nuoširdžiausi sveikinimaivisiems atsargos kariams savano-Kpt. Virgilijus RUDOKASVyčio rinktinės štaboviešųjų ryšių karininkasVyčio rinktinės kariai Kraštoapsaugos savanorių pajėgų įkūrimo15-ąsias metines paminėjoPasvalyje.Po mišių Šv. Jono Krikštytojobažnyčioje rinktinės būriai nužygiavoį Vytauto Didžiojo aikštę,kur savanorius pasveikino Pasvaliorajono meras Gintautas Gegužinskas,Panevėžio miesto merasVitas Matuzas, Savanorių pajėgųvadas plk. Antanas Plieskis.Dariaus ir Girėno aviacijos eskadrilėspilotas vyr. ltn. RobertasŠvabauskas Pasvalio padangėjeatliko aukštojo pilotažo figūras, osraigtasparnio galimybes demonstravoKOP sraigtasparnių eskadrilėsvadas kpt. Alvydas Trasauskasir kpt. Laimis Aleknavičius. Neatsilikoir LDK Butigeidžio dragūnųmokomasis batalionas, parodęspasvaliečiams savo kovostechniką.riams KASP 15-ųjų metinių įkūrimodienos proga.“ Šis sveikinimasskirtas Vilniaus atsargos kariamssavanoriams, o visoje Lietuvojemūsų yra dešimtys tūkstančių…Buvęs Vilniaus rinktinės vadopavaduotojas ats. vyr. ltn. AlgimantasLetenauskas papasakojodaug įdomių ir mažai kam žinomųdalykų iš Vilniaus rinktinėskūrimosi laikotarpio. Vilniaus Vytautųklubo prezidentas VytautasPaulaitis supažindino su kluboveikla, ateities planais, pasiūlėbendradarbiauti rengiant bendrusrenginius ir įteikė klubo tautinėsstiprybės raštus Vilniaus rinktinėsAKSK ir LKKSS Vilniaus apskritiesskyriui. LKKSS Vilniaus apskritiesskyriaus pirmininkas ZigfridasJankauskas padėkojo atsargoskarių savanorių kuopai už mūsųveiklą ir pastangas puoselėjantLietuvos kariuomenės tradicijas.Tremtinių choras „Mes nemirę“oficialių kalbų nesakė, o nuoširdžiaidainavo gražias patriotinesdainas. AKSK narys gr. DainiusGudelis, kuriam sausio 13 d. Prezidentūrojeįteiktas Sausio 13-osiosmedalis, padeklamavo savo eilėraščių.Vyčio rinktinės karių šventėVisus sudomino kpt. ArūnoNorkevičiaus vadovaujamų Vyčiorinktinės karių parodomojiprograma – įkaito (,,liežuvio“)paėmimas, kai, aidint šūviams,nuo aplinkinių namų stogų žaibiškainusileidę kariai mikliainutvėrė svarbų ,,priešo“ asmenį.Vrš. Daliaus Ožalinsko vadovaujamižvalgai pasirodė su savajakovinės savigynos programa.Pasistiprinus gr. Birutės Dainienėsvirta koše ir karšta arbata,šventė tęsėsi Pasvalio kultūros centre.Pranešimą apie pajėgų 15 metųkelią padarė rinktinės vadas plk.ltn. Ričardas Leikus. Pajėgų vadasplk. Antanas Plieskis pasižymėjusiemsrinktinės kariams įteikė apdovanojimus.Savanorius pasveikinoLietuvos šaulių sąjungos vadasats. plk. ltn. Juozas Širvinskas, Lietuvoskariuomenės kūrėjų savanoriųsąjungos Panevėžio skyriauspirmininkas Stasys Kalvėnas.Koncertavo Vilniaus karininkųramovės ansamblis ,,Žalvarinis“,dainavęs gražias lietuviškas dainas.Mirus Štabo aptarnavimo kuopos kariui gr. VirgilijuiSkupui reiškiame gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.Vyčio apygardos 5-oji rinktinėNuoširdžiai užjaučiame Subačiaus kuro bazės apsaugoskarį srž. Almantą Bimbą dėl tėvo mirties.Vyčio apygardos 5-oji rinktinėMirus tėvui, nuoširdžiai užjaučiame psk. Petrą Jankauską.KASP štabasDainavos apygardos 1-oji rinktinė

psl.Savanoris2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Broliai latviai Kososve.Danų bataliono štabo S3 skyrius. Pirmoje eilėje antras iš dešinės kpt. Linas Idzelis.Kosovo įspūdžiaiKpt. Linas IDZELISBALTSQN-12Suomių stovykloje labiausiai patiko,kad jie, misijoje nepamiršta,jog laisvalaikis taip pat yra svarbusreikalas. Tam tikslui yra įrengtossaunos, baseinai šalia jų. Kiekvienassave gerbiantis suomis saunojeapsilanko bent kartą per dieną.Kariai visi 100 proc., pašaukti iš rezervo,norinčių labai daug, todėlgalima atsirinkti geriausius. Pasirengimasmisijai trunka tik tris savaites.Sako, kad užtenka, juo labiau,kad visi yra atlikę privalomąjątarnybą kariuomenėje. Mačiau,kaip jie atlieka užduotis, tikrai rimtikariai, turintys gerą ginkluotę irkovos techniką. Norinčių vykti i misiją,pasak suomių karininko, tikrainetrūksta. Nors misija trunka metus,kiekvienas karys kiekvieną mėnesįturi teisę 6 dienas atostogautinamie, o jeigu dėl užduočių intensyvumonepavyksta išvažiuoti vienąmėnesį, kitą mėnesį jau turi 12 dienų.Tai padeda neatitolti nuo šeimos.Tokia atostogų sistema buvoįdiegta irgi ne iškart, tik kai padaugėjoskyrybų karių šeimose.Dar viena priežastis yra materialinėnauda, eilinis karys uždirba apie3000 eurų per mėnesį, taip pat turigalimybę parsivežti automobilį bejokio muito. Mano pažįstamas suomiųkapitonas jau buvo įsigijęs automobilįVokietijoje ir keltu parsiplukdęsnamo, labai džiaugėsi, kadpavyko sutaupyti apie 30 000 eurų,kuriuos būtų reikėję šiaip perkantišleisti muitams.Daug kartų teko dalyvauti įvairiosetrumpose operacijose su kaimyniniuprancūzų batalionu, kurisyra dislokuotas tik už kelių kilometrųnuo danų bataliono. Jau kąmoka prancūzai, tai kurti stovyklas,tiek visokių įvairiausių boksų,garažų, konteinerių ir surenkamųgyvenamųjų kareivinių, kadnet sunku prasilenkti kartais atvažiuojančiamašina. Mėgsta kolegoskomfortą, kiekvienoje stovyklojeyra restoranas ir beveik kiekvienakuopa dar turi savo atskirą barą.Apribojimų alkoholiui nėra jokių,tai vakarais ten pas juos linksma.Danų kareiviai, visada norėdavopagyventi pas prancūzus kokiąsavaitėlę, grįždavo tokie atsigavę,patenkinti. Beje, prancūzai yra nevieni šiame batalione, taip pat yradidelė belgų kuopa ir Liuksemburgobūrys, nuo kitos rotacijos vienasbūrys belgų kuopoje bus mongolų.Labai gerai, kad prancūzai štabeturi belgų karininkus, šnekančius3-4 kalbomis, taip pat ir anglų, nesprancūzas angliškai kalba taip patkaip mes 1992 m. Tik su keliaiskarininkais pavyko susikalbėti,va tada į priekines gretas statomibelgai. Ta pati situacija yra ir brigadoje,jeigu yra nors vienas belgas,tai jau visus pasitarimus jis irveda. Tiesa, brigadoje teko sutiktiir daug lietuvių, latvių, ukrainiečių,tarnaujančių Prancūzų svetimšaliųlegiono inžinerijos kuopoje.Jų tarnyba ne rožėmis klota, jeigunėra kuo užsiimti, tai reikia kastigriovį nuo ryto iki vakaro, kadbūtų ką veikti, nes pinigus reikiaužsidirbti, todėl ir darbus legionieriamsdažniausiai tenka dirbti sunkiausius,tuo tarpu kiti prancūzųpadaliniai žaidžia futbolą ar restoranegurkšnoja konjaką. Netekomatyti nei vieno pilvoto, nusišėrusioprancūzų kareivio ar karininko,kariuomenė yra ekspedicinė,dažnai būna misijose, todėlvisi sportuoja. Kada pas juos benuvažiuotum,visi laksto, žaidžiafutbolą, sporto salė pilnutėlė, todėlir fizinę formą kariai sugebaišlaikyti. Prancūzų misija trunka4 mėn., po to metus dalinys būnaPrancūzijoje, tada vėl važiuoja įkitą misiją. Patirties karininkai irŠioje nuotraukoje 1918-1920 m. Nepriklausomybėskovų kariai. Priekyje, šalia vairuotojo sėdi 4-ojo Mindaugopėstininkų pulko eilinis, savanoris Rapolas Raila,už vairuotojo – savanoris Legas. Kitų asmenų pavardžiųdar nežinome, todėl prašome pagalbos: jeiguatpažįstate, parašykite. Šiuo metu rengiamas leidinysapie 1918 m. savanorius, renkami biografiniai duomenys,nuotraukos. Labai prašytume bet kokios informacijos,taip pat gal kas turi užrašytų prisiminimų, savanoriųar jų šeimų nuotraukų, išsaugotų dokumentų.kareiviai tikrai turi. Mūsų batalionuipriskirta kuopa (Alpių šaulių)praėjusiais metais buvo Afganistane,kitais metais vyks kažkurį Afriką.Kalėdų šventės batalione buvopuikios ir gausios. Valgykloje stalainuo maisto tiesiog lūžo, todėldaug kas po to skundėsi persivalgę,akys tapo tokios didelės, atrodovisko norisi paragauti, net pamiršti,kad turi tik vieną pilvą.Bataliono vadas kiekvieną kartąrėždavo kalbą, tokią padrąsinančiąir visada padėkodavo visoms tautoms,kurių kariai tarnauja batalione,tad visiems buvo tikrai smagupo tokiu uždegančių kalbų toliautęsti tarnybą. Po šventinės vakarienėseidavome į karininkų barą,nes labai pigiai iš norvegų nusipirkomenamų kiną su visais priedais,tai žiūrėdavome filmą dideliameekrane ir jausdavomės kaipkino teatre. Bet visų filmų pabaigojevisi norėdavo pažiūrėti filmo„Gelbstint eilinį Rajeną“ pradžią,tik tada nusiramindavo ir skirstydavosiį savo konteinerius miegoti.Tada supratau, kad jeigu niekasaplinkui nešaudo, tada reikia bentper televizorių pasižiūrėti, kaip taiatrodo, tik tada galima ramiai užmigti.Viena iš sunkesnių užduočių,kurią teko vykdyti, buvo bendraspatrulis su 37-ąja motorizuotaSerbijos armijos brigada. Teko stebėtipasienį tarp Kosovo ir Serbijos.Visi skyriaus karininkai dalyvavošiame patrulyje bent po vienąkartą.Susitikimo vieta dažnai būdavotaip aukštai kalnuose, kad ikijos tekdavo važiuoti 2-3 val., po todar kopti į kokį kalną, kol sutikdavomegerą privažiavimą iš Serbijospusės turintį serbų patrulį. Patruliomaršrutas nebūdavo labai ilgas,paprastai apie 8-10 km., bet dažniausiaitekdavo eiti kalnų keteromis,nes nebūdavo jokių kelių.Serbai visada vilkėdavo labai sunkiasneperšaunamas liemenes, todėllabai greitai pavargdavo ir tekdavosustoti parūkyti kas 10 min,Po to pradėdavo kalbėti, kad jaureikia baigti tą patrulį, nes visi pavargoir daugiau nebegali eiti, tekdavoserbų karininką ilgai įkalbinėti,kad na dar kokį kilometrąnueikime, o tada jau ir baigsime.Visuose sustojimuose būdavo dalijamasiįspūdžiais, rodoma ginkluotė,keičiamasi antsiuvais ir sausaisdaviniais, todėl laikas prabėgdavogana turiningai ir greitai. Tik potokio pasivaikščiojimo po kalnus,dar kelias dienas visi vaikščiodavoišsiskėtę, nes jau labai skaudėdavokojas. Tada ir supranti, kodėltie prancūzai kiekvieną dieną lakstoir iš patruliavimo grįžta šviežutėliai.(Tęsinys. Pradžia Nr. 1)Renkami duomenys apie1918-1919 m. savanoriusLaiškų laukiamešiuo adresu:Petras RailaLaukų g.1a,RaudondvarisKaunorajonas.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius, Tel.: 242 77 56.El. paštas: savanoris@freemail.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas Voveris.Korespondentas gr. Vilius Džiavečka.Dizainerė Jurgita Šeštokaitė.Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“Kaina 1,20 ct