atsiminimai (ii dalis, tęsinys iš nr.34) - Restoranų verslas
atsiminimai (ii dalis, tęsinys iš nr.34) - Restoranų verslas
atsiminimai (ii dalis, tęsinys iš nr.34) - Restoranų verslas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
kurie ramioje aplinkoje darydavo biznį. Čia, ne kur kitur, mėgindavo laimę<br />
prašmatnesnės Korinto dukterys, siūlydamos savo paslaugas. Be to, į „Žalią<br />
Štralį“ vyrus traukė moterų orkestras. Grojo įvairiais instrumentais 7 jaunos<br />
moterys. Dirigentė vidury, šalimais po tris. Visos dėvėjo ilgas baltas sukneles ir<br />
grodamos visada stovėjo vienoje eilėje. Iš tolo atrodė lyg septynios žvakės. Kaip<br />
ilgai šis simbolinis septynių gražių moterų orkestras žavėjo publiką, nežinau. Iš<br />
estrados išnyko antisemitizmo siautėjimo metu.<br />
Vieną vakarą į kavinę sugūžėjo apie porą šimtų įvairių korporacijų uniformomis<br />
pasipuošusių studentų. Visi su storomis bambuko lazdomis. Užėmę staliukus,<br />
visi užsisakė „po stiklinę magistrato vandens“. Krane vandens kiek nori, bet iš<br />
kur paimti tiek stiklinių ir kiek įkainoti? Teko pakviesti kavinės vedėją, kuris<br />
iš karto suprato, ką reiškia nelaukti gausūs svečiai. Visų pirma paklausė, kas<br />
vadas. Atsistojo augalotas jaunuolis, oriai pasirėmęs lazda į stalą.<br />
- Ko ponas norėtum? – paklausė kavinės vedėjas.<br />
- Reikalaujame, kad nuo estrados išnyktų visos gražios septynios žydės, - atsakė<br />
vadas.<br />
- Iki pirmos aš turiu su jomis sudaręs sutartį, - pasiteisino vedėjas.<br />
- Įstatymus mes gerbiame, ir todėl dėl šventos ramybės paliekame jas, iki<br />
sutartis galioja. Po to ateisime patikrinti. Draugai, žygiuojame toliau.<br />
Studentai triukšmaudami išgriuvo į gatvę. Tą vakarą sunervintos orkestrantės<br />
negalėjo groti ir po kelių dienų iš estrados išnyko galutinai.<br />
Nuo to laiko „Žalias Štralis“ dar labiau pažaliavo, nustojęs tokios atrakcijos.<br />
Mėgino gelbėtis šachmatais, netgi, berods, ruošdavo turnyrus, bet iš šio<br />
žaidimo mėgėjų apčiuopiamos naudos turėta kiek iš ožio pieno.<br />
Dabar šiuose namuose veikia centrinis gastronomas, ir kitados žinomos kavinės<br />
nebeliko nė mažiausio pėdsako.<br />
* Dabar šiame lange (prie Centrinio gastronomo) laikraščių kioskas.<br />
istoRija<br />
Paeiliui užsukime į „Baltą Štralį“. Iš visų trijų Štralio kavinių ši buvo mažiausiai<br />
žinoma. Garsėjo tik skaniais pyragaičiais ir tortais. Nuo šių skanėstų niekas<br />
neatsisako, bet ypatingų jų mėgėjų Vilniuje buvo ne tiek daug. Šiai žmonių<br />
kategorijai priklausė visų pirma išsisklaidę provincijoje gausūs mažesnio ir<br />
didesnio kalibro dvarininkai, turtingesni senamadiški klebonai ir vienas kitas<br />
buvęs pirklys, advokatas ar daktaras. Reikėjo matyti juos valgant „Balto Štralio“<br />
saldžiuosius gaminius. Tai buvo tikra smaližių su dideliu pietizmu atliekama<br />
simfonija. Skirtumas tik tas, kad styginius bei pučiamuosius instrumentus<br />
pavadavo lūpų čepsėjimas.<br />
- Och, panie dzieju, co za słodycz. Buty zdjać i palce lizać. Panie starszy (taip<br />
tuomet buvo vadinami kelneriai. – Aut.), bądż pan łaskaw jeszcze porcyjkę.*<br />
Nukelta į 62 psl. ><br />
RestoRanų veRslas / meniu.lt 1/2011 61
Change language