atsiminimai (ii dalis, tęsinys iš nr.34) - Restoranų verslas

pasaulio viRtuvė
NE mAiStAS, o gyVENimo BūdAS
Ieva Malaiškaitė
yra daug versijų apie tai, kas pirmieji pradėjo kultivuoti ir prisijaukino alyvmedį. nepabijosiu
būti subjektyvi, tačiau, jei norite iš tikrųjų suprasti šio medžio bei jo duodamų vaisių istoriją,
reikšmę ir naudą – kviečiame į graikiją. šalį, kuriai alyvmedį padovanojo Dzeuso dukra atėnė,
kur alyvmedžio šakelėmis buvo „karūnuojami“ olimpinių žaidynių nugalėtojai, šalį, kurioje alyvmedis
gyvuoja daugiau, kaip 5 tūkst. metų.
graikija ne tik antikos paminklai ir virtuvė, tai - žmonės
Nors Graikijoje lankėmės tik trečią kartą, ši šalis priverčia pasijusti lyg
grįžus, na galbūt ne namo, bet mažų mažiausiai į mylimą vasarojimo vietą.
Tačiau šį kartą vykome ne vasaroti, nes tam gruodžio pabaiga ne pats
tinkamiausias laikas, netgi Graikijoje. Važiavome alyvuogiauti! Alyvuogių
derliaus rinkimo sezonas Graikijoje prasideda lapkričio mėnesį ir tęsiasi iki
kovo mėn., tad gruodis – pats darbymetis.
Kad jau užsiminiau apie alyvuogiavimą, turėčiau papasakoti apie tai, kaip
jis vyksta Graikijoje, kaip spaudžiamas alyvuogių aliejus, kaip atpažinti gerą
aliejų, kaip jį degustuoti... ir pažadu, kad visą tai sužinosite, tik kiek vėliau.
Joks produktas, koks jis bebūtų kokybiškas, skanus ar vertingas neatskleis
geriausių savo savybių, jei tam nebus sukurta tinkama atmosfera. Ir
patikėkite manimi, Graikija tiesiog pulsuoja ta „tinkama“ atmosfera. Buvę
šioje šalyje supras apie ką aš kalbu, o nebuvę įsimylės šalį vos pamatę
sidabruojančias alyvuogių giraites slėniuose, paragavę nuostabios Graikijos
virtuvės ir svarbiausia – susipažinę su vietos žmonėmis.
Pažintis su vietiniais gyventojais - pats geriausias būdas pažinti visą
šalies kultūrą, išragauti skaniausius patiekalus, išmokti vietos šokių ir
parsivežti kąsnį Graikijos namo. Jei pasiklysite tarp Graikijos, ar jos salų,
kalnų miestelių, nepraleiskite progos užsukti pas jų gyventojus. O proga
tikrai pasitaikys! Graikų svetingumas ir vaišingumas tikrai ne reklaminis
turizmo agentūrų triukas. Vietiniai niekada neatsisakys progos Jus pakviesti
pasisvečiuoti savo namuose ar padėti iškilus bėdai, netgi jei ta bėda –
tuščias skrandis. Ir kai tik priimsite kvietimą, pasijausite, kaip šeimos narys
- valgysite prie vieno stalo, gersite iš vieno grafino, o Jums išvykstant namų
36 RestoRanų veRslas / meniu.lt 1/2011
šeimininkas nepagailės pačių geriausių savo gėrybių: namuose marinuotų
alyvuogių, skaniausio, kada ragauto, naminio medaus ir žinoma... kvapą
gniaužiančio, nacionalinio gėrimo - rakės (Raki, kai kur dar vadinama -
Tsikoudia).
Žmonės tai – kultūra, šokiai, virtuvė. Ir pati didžiausia klaida, kurią
galite padaryti nuvykę į šią šalį – nepasinaudoti proga pažinti jos kartu su
vietiniais gyventojais. Būtent dėl žmonių, prieš 3 metus, pamilau Graikiją.
Ir nors įsisukti į alyvuogių derliaus nuėmimo sezoną buvo nepakartojama
patirtis, tačiau, didžiąja dalimi, tokia ji tapo dėl visos kelionės metu
lydėjusių žmonių: Graikijos regiono Messinia prekybos ir amatų rūmų
atstovų, kurie tuo pačiu yra ir kultūrinio judėjimo „Alyvuogių kelias“
organizatoriai, 3 kartus už mane „vyresnių“, alyvmedžių giraitės šeimininko
George Moutavelis, alyvuogių aliejaus spaudimo malūno vadovų, ir kitų,
paprastai nepaprastų žmonių.
alyvuogės kelias nuo medžio iki mūsų stalo
Alyvuogių aliejus, prieš pasiekdamas mūsų stalą, turi praeiti 3 didžiausius
žingsnius. Šiuos žingsnius, kartu su juo, viešnagės metu, turėjome progą
praeiti ir mes, t.y.: alyvuogių rinkimas, alyvuogių aliejaus spaudimas malūne
ir aliejaus išpilstymas gamykloje.
Alyvuogių aliejus daugiau nei prieš 3 metus atrado savo vietą mano
virtuvėje, o šiandien iš lentynos ir visiškai išstūmė savo konkurentus.
Tačiau, kad ir kaip vertinčiau ir mėgčiau alyvuogių aliejų, malonumas tai
ne iš pigiausių. Natūralus klausimas kodėl jo kaina aukštesnė nei kitų
aliejų, žinant alyvuogių aliejaus maistinę vertę, ir ant savo kailio išbandžius