Rekomendacijos ES paramos lėšų vidaus auditui - Finansų ministerija

4ĮVADASVidaus audito rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos Finansųministerijos parengtai Pavyzdinei vidaus audito metodikai (finansų ministro 2003 m.geguž÷s 2 d. įsakymas Nr. 1K–117) papildyti ir yra naudojamos kaip papildomaišsami informacin÷ priemon÷, pateikianti viešųjų juridinių asmenų vidaus auditoriamsprincipus, sąvokas ir rekomendacijas, kurios jiems būtų naudingos vykdant irorganizuojant savo veiklą bei rengiant specialias vidaus audito metodikas.Šios Rekomendacijos parengtos vadovaujantis tarptautiniais vidaus auditostandartais, ES ekspertų pateiktomis atitinkamų ,,Dvynių” projektų (PHARE 1999,PHARE 2000, SPPII) vidaus audito rekomendacijomis bei SIGMA ekspertųrekomendacijomis.Kadangi kiekviena organizacija pasižymi savita kultūra ir vidaus audito beikontrol÷s poreikiais, vidaus auditoriai, atsižvelgdami į viešojo juridinio asmensveiklos specifiką, turi parengti savo atskiras vidaus audito metodikas. ŠiomisRekomendacijomis vidaus auditoriai gali pasinaudoti kaip papildoma medžiaga, kuriągali pritaikyti savo poreikiams ir funkcijoms.Ši dokumentą galima rasti Finansų ministerijos interneto tinklapyje:http://www.finmin.lt.

51. ES STRUKTŪRINIŲ, SANGLAUDOS BEI KITŲ PARAMOSFONDŲ LöŠŲ VIDAUS AUDITAS1.1. PHARE & ISPA FONDŲ LöŠŲ VIDAUS AUDITAS1.1. Tikslai ir paskirtisŠi vidaus audito vadovo dalis skirta pad÷ti viešųjų juridinių asmenų, susijusių suISPA ir PHARE fondų l÷šų administravimu vidaus audito tarnyboms. Šioje vidausaudito vadovo dalyje pateikiami tik ISPA ir PHARE l÷šų vidaus audito ypatumai, betneliečiami kiti bendri vidaus audito klausimai, aptarti kituose šio vidaus auditovadovo skyriuose.Šis vadovas gali būti naudojamas atliekant tiek visapusišką ISPA ir PHAREl÷šų auditą, tiek atskirus šių l÷šų vidaus auditus, susijusius, pavyzdžiui, su institucijųvidaus kontrol÷s sistema, pateiktų apmok÷ti išlaidų tinkamumu, projektoįgyvendinimu ir t.t. Šiuo atveju audituotinas ISPA ir PHARE l÷šų vidaus auditosubjektas arba objektas nustatomas remiantis įvertintais rizikos faktoriais, atliktarizikos analize ir įtraukiamas į metinius VAT veiklos planus. Tačiau, iškiluspapildomoms aplinkyb÷ms, galimas ir neplaninis ISPA ir PHARE fondų l÷šų vidausauditas.Rengiant šią vidaus audito vadovo dalį buvo panaudoti šie informacijosšaltiniai:1. Audito vadovas struktūrinių fondų valdymo ir kontrol÷s sistemoms –Finansin÷ šalių narių kontrol÷, 1999-12-05., Europos Komisija, DG „Finansųkontrol÷“, Briuselis. (The Management and Control Systems Audit Manual for theStructural Funds – Financial Controls in the Member States, 12.05.1999, EuropeanCommission, DG ‘Financial Control’, Brussels);2. Europos rekomendacijos INTOSAI audito standartams, Europos auditorūmai, 1998. (European Implementing Guidelines for the INTOSAI auditingstandards, European Court of Auditors, 1998.);3. Audito rūmų politika ir procedūros, 2-as leidimas, Europos auditorių rūmai,2000. (Court Audit Policies and Procedures, 2 nd Edition, European Court of Auditors,2000);4. Visos su ES struktūrinių fondų valdymo, priežiūros ir kontrol÷s sistemomissusijusios ES taisykl÷s bei reglamentai, pavyzdžiui: 1260/1999, 1159/2000, 438/2001,448/2001 ir kiti;5. Kiti susiję dokumentai, ypač dokumentai skirti rizikos faktoriams ir sritimsnustatyti, pavyzdžiui, specialūs Europos auditorių rūmų pranešimai:ECA Special Report No. 12/98;ECA Special Report No. 15/98;ECA Special Report No. 16/98;ECA Special Report No. 6/99;ECA Special Report No. 3/2000;

6ECA Special Report No. 15/2000;6. Europos Sąjungos struktūrinių fondų l÷šų administravimo taisykl÷s,patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. rugs÷jo 11 d. nutarimu Nr.1166; Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 1667 ,,D÷lpavedimo Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrolei atlikti Europos Sąjungosfinansin÷s paramos auditus; Lietuvos Respublikos 1995 m. geguž÷s 30 d. Valstyb÷skontrol÷s įstatymas Nr. I-907 bei v÷lesnis jo 2003 m. liepos 1 d. pakeitimas Nr. IX-1666.1.1.1. Audito apimtisPlanuojami atlikti vidaus auditai turi būti įtraukti į metinius bei strateginiusVidaus audito tarnybų veiklos planus (nebent tai yra neplaniniai vidaus auditai).Atliekant ISPA ir PHARE l÷šų vidaus auditus, turi būti atsižvelgiama į LietuvosRespublikos įstatymus bei EK reglamentus, taisykles ir reikalavimus, tarptautinessutartis. Bendras reikalavimas planuojant bei atliekant ISPA ir PHARE fondų l÷šųvidaus auditus yra, kad vidaus auditai turi visapusiškai apimti bent 5% visųadministruojamų šių fondų l÷šų. Audituojant šių fondų l÷šas turi būti naudojamosvisos vidaus audito rūšys, kaip: finansinis, veiklos, atitikties, valdymo, informaciniųsistemų auditai.Visapusiško vidaus audito tikslai yra nustatyti:1. patikrinti, ar yra nustatytos atitinkamos procedūros, užtikrinančios, kad paramosprašantysis ir d÷l jo priimti sprendimai atitinka nustatytas taisykles, ar sprendimasd÷l paramos suteikimo atitinka šalies srities poreikius ir yra tinkamaidokumentuotas;2. ar yra nustatytos ir vykdomos vidaus kontrol÷s procedūros, užtikrinančiosgalutinio paramos gav÷jo pateikiamos informacijos apie projektą ir joįgyvendinimą teisingumą;3. ar vidaus kontrol÷s sistema užtikrina, kad būtų atliekami tik pagrįsti apmok÷jimaiir būtų išmokamos reikiamos sumos, kad Bendrijos ir valstyb÷s l÷šos yratinkamai apsaugotos;4. ar yra nustatytos ir įgyvendinamos vidaus kontrol÷s procedūros, kurios turiužtikrinti patikrinimų vietose planavimą, ar yra šių patikrinimų metodika, arvidaus kontrol÷s procedūros bei metodika atitinka Europos Komisijos beinacionalinių teis÷s aktų reikalavimus, ar vidaus kontrol÷s sistema užtikrinakokybišką paramos suteikimo sistemos funkcionavimą siekiant tikslų ir efektyviainaudojant išteklius;5. ar įgaliotose institucijose finansų ir buhalterin÷s apskaitos sistemos užtikrinatikslų išlaidų įtraukimą į šias sistemas;6. ar kontrol÷s procedūros užtikrina, kad mok÷jimo reikalavimai būtų įvertinti pagalgaliojantį valiutų keitimo kursą, kad jie būtų teisingai įvertinti ir kad galutiniamgav÷jui išmok÷tos tik l÷šos, atitinkančios deklaruotas ir tinkamas išlaidas;7. ar buvo laikomasi nustatytų taisyklių atrenkant projektus finansuoti iš ISPA irPHARE fondų;8. ar įgaliotose institucijose įdiegtos tinkamos vidaus kontrol÷s procedūros,užtikrinančios, kad apmok÷jimo, pirkimo procedūros, turtas yra tinkamai įtraukti įinstitucijų apskaitos sistemas ir įtrauktos sumos atitinka mok÷jimų reikalavimus;

79. ar prek÷s, turtas, paslaugos, finansuojamos iš fondų l÷šų, yra įsigytos pagalsutarties ar projekto sąlygas, ar projekto sąlygos yra tinkamai įvertintos, ar yratinkamos vidaus kontrol÷s procedūros, užtikrinančios įvertinimo efektyvumą beitai, kad bus įvertinti visi projektiniai siūlymai prieš priimant galutinį sprendimąd÷l finansavimo suteikimo ar tiek÷jo(-ų) atrankos;10. ar projekto įgyvendinimo eiga tinkamai fiksuojama visose institucijų kontrol÷s irvaldymo sistemos grandyse, ar užtikrinamas informacijos saugumas, ar visareikalaujama informacija parodyta ataskaitose;11. ar institucijos nustatytos procedūros atitinka nacionalines bei EK nustatytusreikalavimus viešumui, informacijos pateikimui, lygių galimybių principams,aplinkos apsaugai ir kt.1.1.2. Vidaus audito trukm÷ ir nuoseklumasISPA ir PHARE fondų l÷šų vidaus audito etapai yra šie:1. informacijos surinkimas,2. audituotinų objektų bei subjektų rizikos nustatymas, įskaitant rizikos modeliosudarymą,3. auditavimo subjektų/projektų/išlaidų parinkimas pagal rizikos įvertinimą,4. auditavimo subjektų, objektų įtraukimas į metinį planą,5. vidaus audito tikslų nustatymas,6. vidaus audito plano ir programos sudarymas,7. vidaus audito atlikimas,8. vidaus audito ataskaitos projekto parengimas,9. vidaus audito ataskaitos projekto aptarimas,10. vidaus audito ataskaitos parengimas bei audituojamųjų supažindinimas su ja,11. pažangos steb÷jimas.1.1.3. Informacijos, reikalingos audituojant ISPA ir PHARE fondų l÷šas,surinkimasPrieš atliekant vidaus auditą, vidaus auditorius tur÷tų visų pirma susipažinti sušiais dokumentais:1. ISPA operacijų vadovu,2. PHARE operacijų vadovu,3. Europos Komisijos rekomendacijomis EDIS sistemai,4. procedūrų vadovu PHARE, ISPA ir SAPARD fondams,5. patvirtintais projektiniais reikalavimais ISPA ir PHARE finansuojamiemsprojektams,6. strateginiais regiono vystymo planais, pagal kuriuos projektai turi būtiįgyvendinti, projektų nauda regiono pl÷trai,7. EK reglamentais 1159/2000, 438/2001, 448/2000,8. Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos sutartimi d÷l PHARE programosįgyvendinimo,9. Lietuvos Respublikos teis÷s aktais, reglamentuojančiais specialius reikalavimusISPA, PHARE l÷šų administravimui.

8Prieš pradedant vertinti rizikos faktorius, vidaus auditoriams taip patrekomenduojama perskaityti šiuos specialius Europos auditorių rūmų pranešimus:1. ECA Special Report No. 12/98,2. ECA Special Report No. 15/98,3. ECA Special Report No. 16/98,4. ECA Special Report No. 6/99,5. ECA Special Report No. 3/2000,6. ECA Special Report No. 15/2000.Šie dokumentai pad÷s vidaus auditoriams suvokti pažeidimus, kurie gali būti d÷lvaldymo ir kontrol÷s sistemos neefektyvaus veikimo. Be to, jie bus ypač naudingipradedantiems vidaus auditoriams.1.1.4. Rizikos veiksnių įvertinimasVidaus auditorius turi atsižvelgti į audituojamos srities rizikos veiksnius.Verslo konsultavimo arba kvalifikacijos tobulinimo srityje tai gal÷tų būtirizika, susijusi su:1. dalyvaujančių kvalifikacijos tobulinimo arba verslo konsultavimomokomosiose programose skaičiaus padidinimu,2. suteiktų konsultacijų skaičiaus padidinimu,3. mokesčio už suteiktas paslaugas padidinimu.Tokiais atvejais dalyvavusiųjų tobulinimo kursuose ar verslo konsultacijoseapklausos yra tiesiog būtinos, siekiant įsitikinti paslaugų gav÷jo išlaidų pagrįstumu.Be to vidaus auditorius tur÷tų įsitikinti, kad konsultavimo ar kvalifikacijos k÷limopaslaugos buvo kokybiškos, jų kiekis ir vert÷ atitiko mok÷jimo paraiškoje nurodytuskiekius bei atitiko sutarties d÷l paramos suteikimo sąlygas. Šiuo atveju, siekiantišsiaiškinti min÷tus klausimus, be tiesiogin÷s apklausos gali būti panaudotosapklausos telefonu, elektroniniu paštu. Ypač tai yra aktualu, kai siekiama apklaustidaug žmonių. Paprastai vidaus auditorius tur÷tų apklausti atsitiktinai pasirinktusrespondentus, tačiau nustačius galimas problemas arba įtartinus atvejus, apklausatur÷tų būti pakartota – apklausiant daugiau respondentų ir pateikiant daugiauklausimų. Gali prireikti net patikrinti viso projekto tikslingumą, efektyvumą.Darbų atlikimo bei paslaugų teikimo srityje tai gal÷tų būti rizika, susijusi sugalimybe, kad:1. dalis darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo dokumentacijos bus nepateikta,2. dalis darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo dokumentacijos bus neišsaugota,3. darbų, paslaugų arba medžiagų kaina bus dirbtinai padidinta.Šiuo atveju egzistuoja rizika, kad medžiagos arba paslaugos gali būti negautosarba darbai neatlikti nors tai ir užfiksuota dokumentacijoje. Vidaus auditorius,siekdamas atskleisti ir sumažinti tokių įvykių tikimybę tur÷tų nuolat atrankiniųpatikrinimų būdu įvertinti dokumentaciją, susijusią su kontrakto vykdymoprocedūromis, apmok÷jimu, prekių ar medžiagų įsigijimu, paslaugų pirkimu, įvertintiar darbų atlikimas atitinka nurodytąjį ataskaitose ir t.t.

10taisykles, ar išlaidos tinkamos ir patikrinamos, ar informacijos srautai pakankamaiapsaugoti, tikslūs.Valdymo ir vidaus kontrol÷s sistema turi būti audituojama pagal pasirinktusvidaus audito tikslus, pavyzdžiui:1. ar valdymo ir kontrol÷s sistema atitinka nacionalinius ir EuroposSąjungos reikalavimus, įskaitant reikalavimus viešiesiems pirkimams, viešumui,aplinkos apsaugai. Vidaus auditorius turi patikrinti, ar laikomasi šių reikalavimųnuostatų visose valdymo ir kontrol÷s sistemos srityse;2. ar finansin÷ apskaita atitinka nustatytus reikalavimus ir yra teisinga.Vidaus auditorius tur÷tų mažiausiai įsitikinti, kad:a) visos išlaidų deklaracijos yra pagrįstos pateisinančiais dokumentais,b) vadovaujančioji institucija arba turi pastarųjų dokumentų kopijas, arba žinokur juos galima rasti,c) ar finansiniai duomenys yra teisingai parodyti ir ataskaitose, irkompiuterin÷se sistemose, ataskaitos bei duomenys yra tinkamai apsaugoti ir nuonesankcionuoto panaudojimo, ir nuo fizinių faktorių. Reikia išsiaiškinti kaipduomenys yra įtraukiami į apskaitą, kompiuterines sistemas, kaip ir kas gali jaisnaudotis, ar yra apsaugos priemon÷s,3. ar projektas įgyvendinamas efektyviai (numatyti rezultatai pasiekti).Šiuo atveju vidaus auditorius tur÷tų įsitikinti, kad valdymo ir vidaus kontrol÷s sistemaužtikrina nuolatinę projekto techninių parametrų steb÷seną. Vidaus auditas tur÷tųapimti procedūras, dokumentus ir faktines operacijas;4. ar užtikrinamas viešumas. Vidaus auditorius tur÷tų įsitikinti, kad visainformacija yra prieinama visiems potencialiems paramos prašytojams beiprojektams. Tai apima ne vien tik informacijos prieinamumo visiems prašytojamsužtikrinimą, bet ir aiškinamąjį institucijų darbą, kaip: seminarų, darbinių susitikimųorganizavimas, aiškinamasis darbas per viešojo informavimo priemones.Atlikdamas patikras, vietose vidaus auditorius tur÷tų taip pat įsitikinti, kad:1. visi darbai buvo atlikti ar paslaugos suteiktos pagal nustatytas taisykles;2. visos finansin÷s operacijos tinkamai dokumentuotos ir galima patikrinti visus sutuo susijusius dokumentus;3. atlikti darbai bei jų kiekis atitinka projektin÷je dokumentacijoje numatytų darbųkiekius bei laiko grafiką visuose darbų etapuose;4. visi atlikti darbai, pirkimai, jų nomenklatūra atitinka projektin÷je dokumentacijojenurodytuosius;5. n÷ra nepagrįstų išlaidų.1.1.7. Vidaus audito rezultataiVisus vidaus audito proceso etapus vidaus auditorius turi aprašyti dokumentaliaibei fiksuoti visus nustatytus faktus. Užbaigus vidaus auditą, ataskaitos projektas,išvados, rekomendacijos turi būti aptartos su audituojamuoju. Aptariama gali būtižodžiu (tačiau protokoluotas) arba, pateikus ataskaitos projektą, paaiškinimaipateikiami raštu. Audituojamajam turi būti suteikta pakankamai laiko išnagrin÷tividaus audito metu nustatytus faktus, padarytas išvadas bei pateiktas rekomendacijasbei atsakyti į juos. Jeigu aptarimo metu išsiaiškinama nauja informacija, turinti įtakos

11vidaus audito išvadoms, tai vidaus audito išvados bei rekomendacijos tur÷tų būtipakoreguotos iš naujo.Užbaigus vidaus auditą bei aptarus ataskaitos projektą su audituojamaisiais,surašoma vidaus audito ataskaita. Ataskaitoje bei jos projekte turi būti nurodyta:a) vidaus audito tikslai ir teis÷s aktai, kuriais remiantis buvo atliekamas vidausauditas;b) pavyzdžių atrankos parinkimo būdas – kaip ir kod÷l buvo parinkti audituiatlikti būtent šitie pavyzdžiai;c) taikomos vidaus audito atlikimo metodikos paaiškinimas – kas ir kaip buvoaudituota;d) nustatyti faktai ir išvados;e) rekomendacijos.

121.2. VIDAUS AUDITO METODOLOGIJOS YPATYBöS,ATLIEKANT STRUKTŪRINIŲ BEI SANGLAUDOS FONDŲLöŠŲ VIDAUS AUDITĄ1.2.1. TikslasŠi vidaus audito vadovo metodologijos dalis paruošta remiantis EuroposKomisijos parengtu struktūrinių ir sanglaudos fondų Valdymo ir kontrol÷s sistemųaudito vadovais.Šioje dalyje pateiktos struktūrinių fondų vidaus audito gair÷s atitinka EKreglamentų reikalavimus (EC) Nr. 1260/1999, 2082/93, 438/2001, 1164/94, 1264/99,1265/99, 1386/2002, 16/2003.Šių rekomendacijų nuostatomis rekomenduojama papildyti vidaus auditotarnybų, atliekančių ES paramos fondų l÷šų vidaus auditą, pasirengtą vidaus auditometodologiją.Šioje metodologijoje nurodytos gair÷s yra minimalūs reikalavimai struktūriniųir sanglaudo fondų vidaus auditui. Kadangi kiekvieno struktūrinio, sanglaudos fondol÷šų administravimas bei vidaus auditas turi savo ypatybes, tai vidaus audito tarnybosturi prapl÷sti šiame vadove pateiktas gaires, pritaikyti jas konkrečiam fondui,viešajam juridiniam asmeniui.Šioje dalyje nebus detaliai aprašytas vidaus audito planavimo bei atlikimoprocesai, kadangi tai aprašyta kitose Vidaus audito rekomendacijų dalyse. Pagrindinisd÷mesys šioje dalyje kreipiamas į struktūrinių ir sanglaudos fondų l÷šų vidaus auditoypatumus.1.2.2. Pagrindiniai struktūrinių ir sanglaudos fondų audito dalyviaiKadangi į struktūrinių ir sanglaudos fondų l÷šų auditą yra įtrauktos įvairių tipųinstitucijos (tiek privačios, tiek viešosios), tai struktūrinių ir sanglaudos fondų l÷šųauditas yra sud÷tingas procesas. Pagrindin÷s institucijų rūšys yra:1. Europos auditorių rūmai (Europos Komisijos išor÷s auditoriai),2. Europos Komisijos tarnybos,3. vidaus audito tarnybos Lietuvoje (toliau VAT),4. Lietuvos Respublikos Valstyb÷s kontrol÷,5. galutinių gav÷jų vidaus audito tarnybos.Europos auditorių rūmaiEuropos auditorių rūmų pagrindinis uždavinys yra patikrinti visas EuroposBendrijų pajamas ir išlaidas; patikrinti ar visos pajamos gautos, išlaidos patirtos, artinkamai valdomi finansai. Europos auditorių rūmai – nepriklausoma institucija, kuripadeda Europos parlamentui bei Europos Bendrijų tarybai kontroliuoti biudžetovykdymą. Be to, Europos auditorių rūmai visada gali įvykdyti specialius EuroposBendrijų institucijų pavedimus ir pareikšti savo nuomonę apie tiriamus klausimus.

13Europos auditorių rūmai tikrina ne tik tiesiogiai struktūrinių fondų l÷šųpanaudojimą, bet ir kaip veikia valdymo ir kontrol÷s sistemos Europos Komisijosinstitucijose bei šalyse nar÷se.Europos auditorių rūmai turi teisę gauti visus dokumentus bei atlikti tikrinimusbet kurioje institucijoje, naudojančioje Bendrijos fondų l÷šas.Komisijos tarnybosKiekvienas generalinis direktoratas, atsakingas už Europos Bendrijų fondųvaldymą, turi vidaus audito tarnybą. Šių institucijų atliekamų auditų bendri tikslai yrašie:1. nustatyti, ar šalių narių valdymo ir kontrol÷s sistemos atitinka EuroposKomisijos reikalavimus, ar šios sistemos užtikrina atliekamų operacijų pagrįstumą,teis÷tumą ir kokiu lygiu;2. patvirtinti Europos Komisijos finansuojamų išlaidų pagrįstumą;3. nustatyti netinkamas išlaidas bei šalių narių valdymo ir kontrol÷ssistemos spragas, sąlygojusias netinkamų išlaidų susidarymą.Komisijos institucijų vidaus audito tarnybos gali atlikti auditus Lietuvoje ir tamgali pasitelkti audito įmones.Vidaus audito tarnybos Lietuvos RespublikojeVidaus audito tarnybos Lietuvos Respublikoje atlieka vidaus auditą LietuvosRespublikos institucijose bei tikrina institucijų, administruojančių struktūrinių irsanglaudos fondų paramos l÷šas, valdymo ir kontrol÷s sistemų patikimumą.Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷ – Lietuvos Respublikos Seimuiatskaitinga aukščiausia valstybinio audito institucija, kurios kompetencija be kitųdalykų, atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansin÷s paramosauditus ir teikti atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus (įskaitant irwinding-up deklaraciją).Audito veiklos koordinavimasKadangi į struktūrinių ir sanglaudos fondų l÷šų auditą yra įtrauktos VAT,audituojančios skirtingo pavaldumo institucijas, skirtingus klausimus, tai jų veikląbūtina koordinuoti. Be to, turi būti koordinuojama veikla ne tik tarp LietuvosRespublikos institucijų VAT, bet ir tarp Lietuvos Respublikos VAT ir EuroposBendrijų audito tarnybų.EK reglamento Nr. 1260/1999 38 (3) straipsnyje pateiktas šio procesoišaiškinimas. Audito funkcijas koordinuojanti institucija nustatoma dvišaliususitarimu tarp EK ir šalies nar÷s. Šiuo metu šią funkciją Lietuvos Respublikojevykdo Finansų ministerijos Finansų kontrol÷s metodologijos departamentas.2003 m. balandžio m÷nesio EK memorandume ,,D÷l valdymo struktūrin÷ssistemos supaprastinimo, padarymo ją aiškesne, koordinavimo ir lankstumo 2000-

142006 metais“, Europos komisija pasiūl÷ priemones, suderintas su šalimis nar÷mis,skirtas pagerinti audito veiklos koordinavimą, bei pasiūl÷ ,,pasitik÷jimo sutarties“iniciatyvą, kuri leistų Komisijai labiau pasitik÷ti šalių nacionalinių kontrol÷sinstitucijų atliktų auditų rezultatais.,,Pasitik÷jimo sutarties“, bendros visoms šalims nar÷ms, įgyvendinimas būtųkonkretus žingsnis link ,,vieno audito koncepcijos“, kada Komisija gal÷s naudotinacionalinių audito tarnybų atliktų auditų rezultatus ir įsitikinti nacionalinių valdymobei kontrol÷s sistemų patikimumu. Komisijos tarnyboms tektų atlikti daug mažiauaudito darbo.1.2.3. Valdymo ir kontrol÷s sistemos reguliavimo principaiReguliavimo reikalavimaiKadangi struktūrinių ir sanglaudos fondų valdymo ir kontrol÷s sistemosadministravimą komisijos pavedimu daugiausia atlieka nacionalin÷s institucijos, tod÷lpati valdymo ir kontrol÷s sistema turi būti patikima ir užtikrinti efektyvų struktūriniųir sanglaudos fondų naudojimą.Pagrindiniai reikalavimai šalių narių valdymo ir kontrol÷s sistemai yra išd÷stytiEuropos Tarybos reglamentuose (EC) Nr. 1260/1999 (ypač 38 straipsnyje),1164/1994, 1264/99, 1265/99 ir Europos Komisijos reglamentuose Nr. 438/2001,1386/2002. Atitiktis šiems reikalavimams (kas turi būti svarbiausias Europos sąjungosparamos fondų l÷šų vidaus audito tikslas) turi būti įvertinta atliekant visų lygiųvaldymo ir kontrol÷s sistemos vidaus auditą.Reglamentuose (EC) Nr. 1260/1999 ir 1386/2002 nurodyta, kad šalys nar÷spirmiausia yra atsakingos d÷l gautos paramos finansin÷s kontrol÷s, ir reikalaujama,kad šalys nar÷s:1. įdiegtų valdymo ir kontrol÷s sistemą, užtikrinančią efektyvų ir teisingąbendrijos l÷šų naudojimą;2. pateiktų Komisijai valdymo ir kontrol÷s sistemos aprašymą;3. užtikrintų, kad parama panaudojama pagal visas Komisijos taisyklesbei pagal patikimos finansų kontrol÷s principus;4. patvirtintų, kad išlaidų deklaracijos yra teisingos bei pagrįstospatikrinamais dokumentais;5. nustatytų ir ištaisytų trūkumus ir nukrypimus, bei užkirstų kelią jųsusidarymui;6. pristatytų Komisijai galutinę ataskaitą, kai paramos programa(sanglaudos fondui - projektas) bus užbaigta.Reglamentuose (EC) Nr. 438/2001 ir 1386/2002 nurodyti pagrindiniaivadovaujančiosios, mok÷jimo ir tarpinių institucijų valdymo ir kontrol÷s funkcijųprincipai:1. aiškus funkcijų atskyrimas,2. aiškus funkcijų paskirstymas,3. efektyvi valdymo ir kontrol÷s sistema užtikrinanti tinkamą funkcijųįvykdymą,

154. įdiegta efektyvi informacin÷ sistema, užtikrinanti tikslią, išsamią ir laikupateikiamą informaciją.Reglamentuose (EC) Nr. 438/2001 ir 1386/2002 nustatyti pagrindiniaireikalavimai kontrol÷s sistemai :1. sistema turi apimti pirkimų, paslaugų įsigijimo, išlaidų pagrįstumo irvaldymo procedūrų patikrą;2. funkciškai nepriklausomas mok÷jimo institucijos padalinys tur÷tųatlikti išlaidų deklaracijų patikrą, užtikrinančią išlaidų atitiktį visiems Reglamentųreikalavimams d÷l jų pagrįstumo, tinkamumo, teis÷tumo, atitikimo sutarties d÷lfinansavimo nuostatoms;3. vidaus auditas turi apimti ne mažiau kaip 5% visų tinkamųstruktūrinių fondų išlaidų ir 15% visų tinkamų sanglaudos fondų išlaidų. Vidausauditas turi būti atliekamas nepriklausomos institucijos ar funkciškai nepriklausomopadalinio, kuriame būtų užtikrintas tinkamas funkcijų atskyrimas. Vidaus auditoobjektai turi būti atrenkami remiantis rizikos analize;4. užbaigus paramos programą (sanglaudos fondui -projektą) turi būtiatliekamas baigiamasis auditas (winding up), kurį turi atlikti funkciškainepriklausoma institucija pagal Tarptautinius audito standartus.Kiti Reglamentuose (EC) Nr. 438/2001 ir 1386/2002 nustatyti reikalavimaišalių valdymo ir kontrol÷s sistemoms:1. šalys nar÷s privalo 3 m÷nesių laikotarpiu nuo paramos patvirtinimopateikti Komisijai detalų valdymo ir kontrol÷s sistemos aprašymą (5 straipsnis), taippat pateikti kasmetinį atnaujintą aprašymą (Reglamento Nr. 438/2001 13 straipsnis irReglamento 1386/2002 12 straipsnis),2. užtikrinti, kad valdymo ir kontrol÷s sistema apimtų pakankamą auditoseką (Reglamento Nr. 438/2001 7 straipsnis, Reglamento 1386/2002 6 straipsnis),3. imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama sumažinti dokumentų,patvirtinančių išlaidas bei kontrolę, skaičių (7 straipsnis pagal Reglamentą (EC) Nr.2355/2002),4. aprūpinti Komisiją auditui atlikti reikalingais dokumentais, kaip numatytaatskiros šalies nar÷s ir Komisijos sutartyse (pagal Reglamento (EC) Nr. 1260/1999 18straipsnio reikalavimą).1.2.4. Lietuvos Respublikos valdymo ir kontrol÷s sistemos aprašymasVidaus auditoriai prieš prad÷dami vidaus auditą turi detaliai susipažinti suvaldymo ir kontrol÷s sistema bei jos pakeitimais.Lietuvos Respublikos administravimo ir kontrol÷s sistema yra tokia:1. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas atliekaMok÷jimo institucijos funkcijas, kuri yra įgaliota patvirtinti išlaidų deklaracijas beiišrašyti išlaidų sertifikatus (kaip reikalaujama Reglamentų (EC) Nr. 1260/1999, Nr.1164/1994 32 ir atitinkamai 12 straipsniuose bei Reglamentų (EC) Nr. 438/2001,1386/2002 9 ir atitinkamai 8 straipsniuose (pagal LRV 2003-09-11 nutarimąNr.1166).

162. Finansų ministerijos Finansin÷s paramos departamentas atliekavadovaujančiosios institucijos funkcijas ir yra atsakinga už sistemos valdymą beipagalbos administravimą, kaip nurodyta Reglamentų (EC) Nr. 1260/1999, 1164/199432 ir 12 straipsniuose (pagal LRV 2003-09-11 nutarimą Nr.1166).3. Susisiekimo, Ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo,Socialin÷s apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerija, Žem÷s ūkio ministerijos(toliau kitos ministerijos) veikia kaip tarpin÷s institucijos ir vykdo joms Finansųministerijos kaip vadovaujančiosios ir mok÷jimo institucijos perduotas funkcijas pagalReglamento (EC) Nr. 438/2001 2.2 straipsnio reikalavimus, (pagal LRV 2003-09-11nutarimą Nr.1166).4. Kitų ministerijų vidaus audito tarnyboms pavesta atlikti atrankiniustikrinimus pagal ministerijoms priskirtas priemones (arba užtikrinti jų atlikimą) pagalReglamentų (EC) Nr. 438/2001, Nr. 1386/2002 10 ir 9 straipsnių reikalavimus.5. Finansų ministerijos Vidaus audito tarnyba pagal pasitvirtintusmetinius Vidaus audito tarnybos veiklos planus atlieka Nacionalinio fondo irFinansin÷s paramos departamento, (Mok÷jimo ir Valdymo institucijų) vidaus auditusbei Finansų ministerijai priskirtų priemonių privalomus tikrinimus pagal Reglamentų(EC) Nr. 438/2001, Nr. 1386/2002 10 ir 9 straipsnių reikalavimus.6. Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷ surašo galutinę ataskaitąužbaigus paramos programą (arba projektą - sanglaudos fondui) d÷l sistemospatikimumo pagal Reglamentų (EC) Nr. 438/2001, Nr. 1386/2002 15 ir 13,14,15straipsnių reikalavimus.7. Įgyvendinančiosios agentūros faktiškai vykdo paramos suteikimo,apskaitos, administravimo procedūras.Lietuvos Respublikos struktūrinių fondų administravimo ir kontrol÷s sistemosaprašymas yra pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003-09-11 nutarimu Nr.1166 patvirtintose Europos Sąjungos struktūrinių fondų l÷šų administravimoLietuvoje taisykl÷se, Valstyb÷s kontrol÷s įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo2003 m. liepos 1 d. nutarime Nr. 1667 ,,D÷l pavedimo Lietuvos Respublikos valstyb÷skontrolei atlikti Europos Sąjungos finansin÷s paramos auditus.1.2.5. Vidaus audito veikla LietuvojeVAT pagal Reglamentų Nr. (EC) N° 438/2001 ir Nr. 1386/2002 reikalavimusyra atsakingos už atrankinių patikrinimų (auditų) atlikimą, kurių metu turi būtitikrinama:1. valdymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumas institucijose,2. pasirinktin÷s išlaidų deklaracijos, jų administravimas ir patikra įvairiaislygiais.VAT atliekami atrankiniai tikrinimai (auditai) turi būti pakankami, kad būtųgalima įsitikinti išlaidų deklaracijų pagrįstumu. Atrankiniai tikrinimai (auditai) tur÷tų:1. apimti tinkamą tikrinamų operacijų atranką pagal jų tipus bei dydžius;

172. apimti mažiausiai vieną patikrą, kurios metu būtų patikrinta ministerija beigalutinis gav÷jas pagal kiekvieną paramos formą;3. patikrinimai turi būti atliekami nuosekliai visu paramos periodu;4. atliekant patikrinimus, reiktų atsižvelgti tiek į Komisijos, tiek į Lietuvosnustatytus rizikos faktorius,5. patikrinimai tur÷tų apimti mažiausiai 5 procentus kiekvienos struktūriniųfondų paramos programos l÷šų bei 15 procentų sanglaudos fondo projekto l÷šų.1.2.6. Valstyb÷s kontrol÷s baigiamoji išlaidų deklaracijaReglamento (EC) Nr. 1260/1999 38 straipsnyje ir Reglamentų Nr. 438/2001,Nr. 1386/2002 15 ir 13,14,15 straipsniuose reikalaujama, kad baigus įgyvendintikiekvieną paramos programą (sanglaudos fondui - projektą), nepriklausoma nuovadovaujančiosios ir mok÷jimo institucijos institucija surašytų užbaigiamąjądeklaraciją bei pateiktų ją komisijai. Šioje deklaracijoje tur÷tų būti apibendrintiatliktų patikrinimų rezultatai, apmok÷jimo reikalavimų pagrįstumas, teis÷tumas beireguliarumas. Deklaracija turi būti surašyta kaip aiškinamasis dokumentas supriedais, kurie paaiškintų deklaracijoje nurodytus faktus bei pagrindžiančiais išvadas.Kada užbaigiamojoje deklaracijoje negali būti vispusiškai užtikrinama d÷lvaldymo ar kontrol÷s sistemos silpnumo ar dažnų neatitikimų, deklaracijoje turi būtiišd÷stytos to priežastys, jų turinys, mastas bei įtaka.1.2.7. Kasmetin÷s kontrol÷s ataskaitosLietuva (Finansų ministerija, kaip Vadovaujančioji bei Mok÷jimo institucija)pagal Reglamentų (EC) Nr. 438/2001, Nr. 1386/2002 13 ir atitinkamai 12 straipsnioreikalavimus privalo kasmet informuoti Komisiją apie pasirinktinius tikrinimus.Informacija taip pat turi apimti ir valdymo bei kontrol÷s sistemos pakeitimus.1.2.8. Valdymo ir kontrol÷s sistemos auditasValdymo ir kontrol÷s sistemos auditas turi nustatyti, ar sistema veikiaefektyviai, užkirsti kelią klaidoms, sutrikimams. Vidaus auditas turi nustatyti, arsistema užtikrina vykdomų operacijų legalumą, reguliarumą, deklaruotų išlaidųpagrįstumą bei teis÷tumą.1.2.9. Rizikos įvertinimasKaip buvo pažym÷ta pirmiau, struktūrinių ir sanglaudos fondų audito tikslas yrapatikrinti, ar valdymo ir kontrol÷s sistema funkcionuoja efektyviai, kad užkirstų keliąklaidoms ir sutrikimams bei jiems įvykus tas klaidas bei sutrikimus surastų irištaisytų. Iš esm÷s tai reiškia, kad sistema turi būti testuota visais jos lygiais, kad būtųgalima pasitik÷ti jos efektyvumu. Atskiras vidaus auditas turi būti planuojamas, o

18vidaus audito objektas parenkamas remiantis rizikos analize. Konkrečios vidausaudito procedūros priklauso nuo specifinių klausimų, audito tikslų, audito objekto.Vidaus audito planavimo proceso kertinis akmuo yra tiksliausių rizikos veiksniųnustatymas. Rizika gali būti būdinga arba įgimta: rizika d÷l sutrikimų, klaidų,įvykstančių d÷l silpnos administravimo sistemos tam tikrose srityse (pavyzdžiui, d÷lsud÷tingų reguliavimo mechanizmų - įgimta rizika yra aukšta); kontrol÷s rizika:rizika, kad kontrol÷ nenustatys klaidų, nukrypimų (pavyzdžiui, d÷l silpnos kontrol÷s).Vidaus audito planavimas turi apimti abiejų šių rizikos rūšių veiksnius beirizikingiausias sritis.Būdingos rizikos veiksniai gali būti:1. reguliavimo sud÷tingumas (įskaitant nacionalinį reguliavimą), kuosud÷tingesnis reguliavimas, tuo didesn÷ klaidų įvykimo rizika. Tokios klaidos galiįvykti d÷l klaidingo taisyklių traktavimo, nesupratimo ar paprasčiausiai taikantsud÷tingas taisykles;2. valdymo daugiapakopiškumas – kuo daugiau valdymo institucijų dalyvaujavaldyme, tuo didesn÷ rizika;3. išlaidos, pagrįstos mok÷jimo reikalavimais arba natūriniais mainais (tokiųišlaidų pagrįstumas yra sunkiau patikrinamas, tod÷l tai susiję su didesne būdingarizika);4. did÷jant santykinei (palygti su visos paramos mastu) arba absoliučiaisuteikiamos paramos vertei, santykinai did÷ja ir būdinga rizika;5. paramos būdas bei galutinio gav÷jo tipas, galutinis gav÷jas yra seniaidirbanti ar įsteigta naujai įmon÷, viešasis juridinis asmuo ar privati kompanija, paramasuteikiama konkrečiam objektui ar bendrai iniciatyvai finansuoti;6. didel÷ darbuotojų kaita, laikinai įdarbintų darbuotojų arba neapmokytųdarbuotojų darbas yra rizikingesn÷ sritis, kadangi tai gali atsiliepti valdymo irkontrol÷s efektyvumui;7. kai įgyvendinant vieną projektą l÷šos gaunamos iš kelių fondų (pavyzdžiuiiš sanglaudos ir ERPF);8. finansavimo salygos arba finansuojamos veikos, kurios jau projektoįgyvendinimo metu uždirba pajamas;Audituojamieji būdingą riziką gali sumažinti stiprindami vidaus kontrolę iradministravimo funkcijas. Taigi sritys, turinčios aukštą būdingą riziką, gali tur÷tižemą kontrol÷s riziką ir kontrol÷s sistema būti ypač efektyvi šioje srityje nustatantklaidas bei neatitikimus. Tačiau n÷ra tokios kontrol÷s sistemos, kuri būtu 100procentų patikima, tod÷l vidaus auditorius turi taip pat nustatyti likutinę kontrol÷sriziką (kad klaidų nenustatys kontrol÷). Kadangi efektyvi kontrol÷ mažina būdingąrizika, tai institucijose turi būti dedamos visos pastangos mažinti kontrol÷s riziką irtaip išvengti galimų nepagrįstų išmokų iš struktūrinių fondų paramos l÷šų.Pavyzdžiui, kai paramos sistemą reguliuoja labai sud÷tingos taisykl÷s, institucijos,atsakingos už paraiškų patvirtinimą bei apmok÷jimą, turi kreipti didesnį d÷mesįtikrindamos paraiškas šioje sistemoje.1.2.10. Audito tikslų pasirinkimas

19Vidaus audito rekomendacijų priede yra pateikti klausimynai, kuriuose pagalstruktūrinių ir sanglaudos fondų vidaus audito tikslus yra išd÷styti įvertinimo kriterijaiir audito metu analizuojami klausimai, kurie gali būti naudojami atliekant LietuvosRespublikos institucijos ar įmon÷s vidaus auditą. Pagrindiniai galimi vidaus auditotikslai yra išvardinti 1 lentel÷je bei skirti surinkti pakankamai įrodymų, kad vidausauditorius gal÷tų padaryti išvadas apie valdymo ir kontrol÷s sistemos institucijojeefektyvumą (atskiras vidaus auditas paprastai apima ne visą sistemą, bet tik atskirosinstitucijos sistemą, pvz.: ministeriją, įgyvendinančią agentūrą ir t.t.). Vidaus auditas,apimantis visų institucijų valdymo ir kontrol÷s sistemą, paprastai įvertina išlaidų (beijų pagrįstumo kontrolę) deklaracijos valdymą ir kontrolę visoje sistemoje.Individualūs vidaus auditai gali apimti tiek visus vidaus audito tikslus, tiek būtiatliekami su konkrečiu atskiru tikslu, kuris bus parinktas rizikos įvertinimo pagrinduarba skirtas baigiamajai deklaracijai surašyti (a follow-up audit). LietuvosRespublikoje į struktūrinių ir sanglaudos fondų administravimo bei kontrol÷s sistemąyra įtrauktos: vadovaujančiosios ir mok÷jimo (Finansų ministerija), tarpin÷ (kitosministerijos), įgyvendinančiosios agentūros, galutiniai gav÷jai. Visos institucijos turiskirtingus įgaliojimus administruoti, kontroliuoti ir naudoti struktūrinių ir sanglaudosfondų l÷šas. Vidaus audito planavimo proceso metu vidaus auditorius turi nustatytiaudituojamos institucijos įgaliojimus bei jos atliekamas funkcijas. Ir audituojamosinstitucijos, ir audituojamos sritys ar funkcijos, ir audito tikslai turi būti parinktiremiantis rizikos įvertinimu.1 lentel÷: Lietuvos valdymo ir kontrol÷s sistemos vidaus audito tikslaiNr. Audito tikslas Nuoroda1 Ar funkcijos ir pareigos aiškiaipaskirstytos tarp institucijų beiaiškiai atskirtos.2 Ar yra užtikrinama, kadkreipimosi d÷l paramos, paraiškosįvertinimo, paraiškos pasirinkimofinansuoti procedūros atitinkataisykles bei reikalavimus, arpasirinktos finansuoti paraiškosatitinka srities poreikius apskritai,ar finansavimo sprendimas yravisiškai dokumentuotas.3 Ar yra tinkamos procedūros,užtikrinančios, kad pardav÷jų,tiek÷jų, rangovų parinkimasatitinka Viešųjų pirkimų įstatymą.4 Ar yra tinkamos procedūros,užtikrinančios pirkimų, tiekimų,Reglamento Nr. 1260/99 9 straipsnis,Reglamento Nr. 438/2001 3,4,9,10,15straipsniai,Reglamento Nr. 1159/2000 priedas.Reglamento Nr. 1260/99 34 straipsnis (1),Reglamento Nr. 438/2001 7 straipsnis ir 1priedas,Reglamento Nr. 1164/1994 10 straipsnis.Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimųįstatymas.Reglamento Nr. 1260/99 34 straipsnis,

20atliktų darbų, gautų paslaugųpatikrą ir išlaidų realumą beitinkamumą.5 Ar sistema yra patikima pateiktipatikimą finansinę ir statistinęinformaciją apie projektus ir jųįgyvendinimą.6 Ar patikrinimai yra atliekamirizikos įvertinimo pagrindu, arpatikrinimai apima mažiausiai 5 %(15%) tinkamų išlaidų, arpatikrinimai atliekami tikrinantvaldymo ir kontrol÷s sistemosefektyvumą.7 Ar institucijose, dalyvaujančioseadministruojant, kontroliuojant irnaudojant struktūrinius fondus,yra atskiros apskaitos sistemos arposistem÷s struktūrinių fondų l÷šųapskaitai.8 Ar yra procedūros, užtikrinančios,kad pateiktos komisijaideklaracijos yra tinkamos,paremtos patikrinamaisdokumentais bei apskaitossistemomis, faktiškai patirtos, beipatirtos tik ES finansuojamiemsveiklos tikslams pasiekti.Ar yra nustatytos procedūros,užtikrinančios kad nustatytineatitikimai yra aprašomi,stebimas jų ištaisymas bei kurreikia reikalaujama grąžintinetinkamai panaudotas finansuotasišlaidas.Ar yra nustatytos procedūros,užtikrinančios, kad atliktosoperacijos apskaitomos tinkamaiapskaitos sistemose bei apskaitosduomenys yra tinkamai saugomi.Ar institucijose nustatytospakankamos audito sekos.Reglamento Nr. 438/2001 4 straipsnis.Reglamento Nr. 1260/99 18 ir 34 straipsnis,Reglamento Nr. 438/2001 18 straipsnis bei 4priedas.Reglamento Nr. 438/2001 10 ir 11 straipsnis.Reglamento Nr. 1260/99 34 straipsnis,Reglamento Nr. 438/2001 7,8 straipsniai ir 1priedas.Reglamento Nr. 1260/99 38 straipsnis,Reglamento Nr. 438/2001 9 straipsnis.Reglamento Nr. 1386/2002 4,8 straipsniai.Reglamento Nr. 1386/2002 7 straipsnis.Reglamento Nr. 1386/2002 16 straipsnis.Reglamento Nr. 1386/2002 6 straipsnis.

219. Ar yra nustatytos procedūrosužtikrinančios projektų,finansuojamų iš ES paramos l÷šųefektyvią finansinę bei faktinępriežiūrą.1.2.11. Vidaus audito tikslų pasirinkimas audituojant galutinius gav÷jusKaip nurodyta pirmiau, pagrindinis galutinių gav÷jų vidaus audito tikslas yranustatyti, ar susijusių Lietuvos institucijų valdymo ir kontrol÷s priemonių visumafunkcionuoja tinkamai ir patikimai. Vidaus auditas turi apimti galutinių gav÷jųdokumentų bei administravimo sistemų patikrą. Galimi galutinių gav÷jų vidaus auditotikslai yra išvardinti 2 lentel÷je bei Vidaus audito rekomendacijų priede.2 lentel÷: Galutinių gav÷jų vidaus audito tikslaiAudito tikslaiAr institucijos apskaitos įrašai atitinka galutiniogav÷jo dokumentus.Ar pasirenkant galutinius gav÷jus bei jų projektusbuvo laikomasi reikalavimų Sanglaudos fondoparamai.Ar pasirenkant galutinius gav÷jus buvo laikomasivisų nustatytų formalių reikalavimų paraiškospateikimui, jos įvertinimui ir t.t.Ar projekto įgyvendinimo eiga tinkamaidokumentuota, atitinka faktinę bei atitinka ataskaitųpateiktų administruojančioms institucijoms beiEuropos Komisijai duomenis.Ar pateiktų finansuoti išlaidų rūšis bei jų patyrimolaikas atitinka ES sąlygas, specifikacijas bei faktiškaiatliktą darbą.Ar atliekamų operacijų arba ketinamų atliktioperacijų pobūdis atitinka paraiškoje d÷lfinansavimo nurodytų operacijų pobūdį.Ar ES finansavimas atitinka nustatytus finansiniusapribojimus, nurodytus reglamento Nr. 1260/99 29straipsnyje bei kitose sąlygose, ar finansuojamosl÷šos išmokamas nesumažintos ir nedelsiant.Ar tinkamai atliekamas atitinkamas nacionalinisfinansavimas.NuorodosReglamento Nr. 438/200111 straipsnis ir 1 priedas.Reglamento Nr. 438/200111 straipsnis,Reglamentas Nr.1685/2000 (tinkamumokriterijai).Reglamento Nr. 438/200111 straipsnis.Reglamento Nr.1260/9929 ir 32 straipsniai,Reglamento Nr.438/200111 straipsnis.Reglamento Nr. 438/200111 straipsnis

22Ar galutinis gav÷jas atitinka ES taisykles d÷lviešumo, informavimo, aplinkos apsaugos,konkurencijos ir kitko.Reglamento nr. 1260/9912 straipsnis,Reglamento Nr. 438/200111 straipsnis,Reglamentas Nr.1159/2000 (viešumotaisykl÷s).1.2.12. Audituojamųjų objektų parinkimas naudojant rizikos įvertinimąPagrindinis audituojamųjų parinkimo audituoti tikslas yra užtikrinti, kad vidausaudito pastangos yra nukreiptos į rizikingiausias sritis. Vidaus auditai turi būtiatliekami atrankos būdu ir apimti tiek tikrinimų, kad vidaus auditorius gal÷tų pateiktiišvadas apie valdymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumą bei jos geb÷jimą užkirsti keliąklaidoms ir nukrypimams.Vidaus audito strategija ir specifiniai klausimai tur÷tų apimti visas susijusiassritis (įgyvendinančiosios institucijos, galutiniai gav÷jai, paramos forma) bei vidausaudito laiką.Institucijų, paramos formų, projektų, operacijų parinkimas audituoti turi remtisišsamia rizikos analize. Atliekant rizikos analizę vidaus auditorius turi gauti ir įvertintivisų anksčiau atliktų patikrinimų duomenis (įskaitant įgyvendinančių institucijųatliktų patikrinimų duomenis)Pagrindiniai faktoriai parenkant audituotinus subjektus ir objektus gal÷tų būti:1. informacija apie vidaus kontrol÷s kokybę ir kontrol÷s rizikąaudituojamajame subjekte;2. subjekto rūšis bei patirtis administruojant struktūrinių ir (arba) sanglaudosfondų l÷šas;3. įgimtos arba būdingos rizikos lygis institucijoje;4. iš kitų šaltinių gauta informacija apie specifinius rizikingus veiksnius;5. ankstesnių tikrinimų rezultatai;6. pažangos steb÷jimo poreikis;7. vidaus auditų derinimas su kitomis institucijomis išvengiant auditųdubliavimosi;8. paramos vert÷, svarba ir kt.9. duomenis apie galimus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktus

23Papildomai vidaus auditorius tur÷tų įvertinti ir kitas aplinkybes, kaip:audituojamųjų subjektų išsid÷stymą vietov÷je (kad nebūtų pernelyg didel÷s kelion÷sišlaidos), auditų panašumą (vieno tipo objektų ar subjektų auditas reikalauja mažiauparuošiamojo darbo). Šitos papildomos aplinkyb÷s gali būti panaudotos kaipsavotiškas filtras prieš pasirenkant vidaus audito objektus.Paruošiamasis darbas prieš atliekant vidaus auditąTikslus ir išsamus pasiruošimas yra pagrindin÷ kokybiškai atlikto vidaus auditosąlyga. Pagrindiniai vidaus auditoriaus atliekami veiksmai turi būti (visi jie tur÷tų būtidokumentuoti, kad būtų galima įsitikinti, kad jie yra atlikti kokybiškai):1. bendras rizikos įvertinimas bei audituojamųjų pasirinkimas;2. bendra informacijos apie audituojamąjį peržiūra, ypatingą d÷mesį sutelkiantį audituojamojo vietą struktūrinių ir sanglaudos fondų administravimo ir kontrol÷ssistemoje (pagal Reglamento Nr.(EC) Nr. 438/2001 ir Nr. 1386/2002 5 straipsnioreikalavimus), ankstesnių auditų rezultatus, kurie gal÷tų nurodyti galimas silpnasvietas vidaus kontrol÷s sistemoje;3. kitos informacijos, susijusios su vidaus auditu, kontrol÷s aplinka, galimuspakeitimus administravimo ir kontrol÷s sistemoje surinkimas iš susijusių organizacijųbei informacin÷s sistemos;4. patikrinti ar projektas yra finansuojamas iš vieno ar kelių fondų, kelių fondųl÷šas naudoja arba administruoja audituojamoji institucija5. analitin÷ finansin÷s ir kitos informacijos peržiūra, kuri gal÷tų nustatytisilpnas vietas kontrol÷s sistemoje;6. projektų įgyvendinimo ataskaitų, prašymo finansuoti, paraiškos finansuoti,mok÷jimo reikalavimų bei kitų ataskaitų ir dokumentų peržiūra;7. kur naudojamos IS programos, vidaus auditorius, tam, kad gal÷tų pasitik÷tisistema, turi įsitikinti, kad į IS sistemą buvo įtraukti visi reikalingi duomenys beidokumentai;8. pasirinktam projektui vidaus auditorius turi gauti paraišką, Komisijos arbatarpin÷s institucijos sprendimą d÷l finansavimo suteikimo ir visas apmok÷jimoparaiškas.Šitos peržiūros pas÷koje, vidaus auditorius tur÷tų patikslinti audituojamojosubjekto rizikos įvertinimo duomenis ir nustatyti specifines rizikingas audituotinassritis bei rizikos veiksnius, į kuriuos tur÷tų būti kreipiamas ypatingas d÷mesys vidausaudito metu. Visi pradiniai įvertinti audituojamojo subjekto ar projekto rizikosveiksniai, jų įvertinimas, kaip ir nusistatyti vidaus audito tikslai, vidaus auditoprograma, naudojami klausimynai turi būti aprašyti dokumentais.1.2.13. Patikrinimai vietose bei valdymo ir kontrol÷s sistemos įvertinimasAtlikdamas patikrą vietoje, vidaus auditorius turi surinkti pakankamaiįtikinamų, tinkamų ir patikimų įrodymų, kad valdymo ir kontrol÷s sistemafunkcionuoja, kaip numatyta, ir užtikrina patikimą struktūrinių bei sanglaudos fondųl÷šų administravimą, informacijos išsamumą ir saugumą. Atlikdamas vidaus auditą,vidaus auditorius turi įsitikinti, kad valdymo ir kontrol÷s procedūros yra aprašytos

1.1.1.1 XXX MINISTERIJOS1.3. PAVYZDINIS KLAUSIMYNAS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ VALDYMO IR KONTROLöS SISTEMŲEFEKTYVUMO PATIKRINIMUI ATLIKTIXXX MINISTERIJOS VIDAUS AUDITO TARNYBADATA: PARENGö:AUDITO ID Nr.: TVIRTINO:AUDITO PAVADINIMAS: Valdymo ir kontrol÷s sistemos vidaus auditas, administruojant Struktūrinius fondus (Įgyvendinančiojiinstitucija)1. TEISINö BAZö TAIP/NE/ N/D Nuoroda Pastabos1. Normatyvinių dokumentų valdymas:a. Ar yra formuojama ir prižiūrima normatyviniųdokumentų (reglamentų, įstatymų, nutarimų ir pan.),reglamentuojančių SF administravimą, baz÷ ?b. Ar normatyviniai dokumentai nuolatatnaujinami?c. Kaip darbuotojai supažindinami sunormatyviniais dokumentais?d. Ar numatyta tvarkų keitimo procedūra?e. Ar parengtos vidaus procedūros atitinka

27Vadovaujančios institucijos parengtų teis÷s aktųnuostatas?Išvada2. INSTITUCIJOS STRUKTŪRA IR DARBOORGANIZAVIMAS1. Padalinių nuostatai:a. Ar parengti ir patvirtinti struktūriniųpadalinių nuostatai?b. Ar padalinių nuostatuose atsispindiĮgyvendinančios institucijos f-jos, nurodytos 2003-09-11 d. LR Vyriausyb÷s nutarime Nr. 1166 ?c. Ar aiškiai paskirstytos funkcijos tarpstruktūrinių padalinių?d.2. Funkcijų priskyrimas:a. Ar yra dokumentai, kuriuose pateikiamas f-jųpriskyrimas darbuotojams?b. Ar darbuotojų, atsakingų už įvairias funkcijas,vykdant SF priemonių administravimą, pareiginiuosenuostatuose apibr÷žtos jų funkcijos, pareigos iratsakomyb÷?c. Ar darbuotojai susipažinę su pareigybiųaprašymu ir juo vadovaujasi?d. Ar yra nustatyta darbuotojų pavadavimo tvarka?e. Jeigu SF administruoja daugiau nei vienasstruktūrinis padalinys, ar tinkamai koordinuojamas jųTAIP/NE/ N/D Nuoroda Pastabos

28darbas?3. SF administravimo veiklos planavimas:a. Ar veikla, susijusi su SF administravimu yraplanuojama? Ar veikla vykdoma remiantis planais?b. Jeigu skyriaus veiklos planavimas priklauso nuokito skyriaus, ar yra sukurta informavimo irkomunikavimo tarp skyrių sistema, užtikrinantireikalingos informacijos planavimo procesui, gavimą?4. SF valdymo procedūrų vadovas:a. Ar parengtas ir patvirtintas Struktūrinių fondųvaldymo procedūrų vadovas (nuo konkurso skelbimoiki galutinio išmok÷jimo)?b. Ar darbuotojai supažindinti su SF valdymoprocedūrų vadovu pasirašytinai?c. Ar yra procedūra, reglamentuojanti SFvaldymo procedūrų vadovo peržiūrą ir keitimą?d. Ar darbuotojai dirba pagal SF valdymoprocedūras ? (žr. 5 dalį “SF ADMINISTRAVIMAS,REMIANTIS 2003-09-11 D. LR VYRIAUSYBöSNUTARIMU NR. 1166 IR 2004-05-31 D. LRFINANSŲ MINISTRO ĮSAKYMU NR. 1K-204”)5. Dokumentų perdavimas iš skyriaus į skyrių, bei įarchyvą:a. Ar yra procedūra, reglamentuojanti dokumentųperdavimą iš vieno skyriaus į kitą?b. Ar yra procedūra, reglamentuojanti tinkamądokumentų kaupimą (dokumentų bylų pavadinimus,bylų sud÷tį)?

c. Ar yra procedūra, reglamentuojanti dokumentųperdavimą į archyvą?d. Ar yra dokumentų archyvavimo procedūra?e. Ar yra archyvo dokumentų naudojimosiprocedūra?f. Ar procedūrose numatyta, kad dokumentai turibūti saugomi nustatytą laikotarpį ir prireikuspateikiami kontrol÷s institucijoms teis÷s aktų nustatytatvarka?6. Žmogiškųjų išteklių valdymas:a. Ar yra procedūra, reglamentuojanti darbuotojųpri÷mimo į darbą tvarką?b. Ar yra procedūra, reglamentuojantireikalavimus darbuotojams (kas juos formuoja, kur jieaprašomi, ar jie tikrinami pri÷mimo į darbą metu)?c. Ar yra procedūra, reglamentuojanti darbuotojųmokymų poreikių nustatymą ir dokumentavimą?d. Ar yra procedūra, reglamentuojanti mokymųporeikių patenkinimą?e. Ar yra parengti ir patvirtinti darbuotojųmokymo planai?f. Ar darbuotojų mokymo planai yra vykdomi?g. Ar yra procedūra, reglamentuojanti pastovųinformacijos gavimą apie darbuotojų kvalifikaciją?h. Ar yra nustatyta darbuotojų motyvavimotvarka?i. Ar yra procedūra reglamentuojanti, naujaipriimto darbuotojo apmokymą ir jo vertinimą?29

30Išvada3. BENDRADARBIAVIMAS SU TARPINöMISINSTITUCIJOMIS1. Bendradarbiavimas:a. Ar parengtos ir pasirašytos bendradarbiavimosutartys su tarpin÷mis institucijomis?b. Ar tarpin÷s institucijos teikia tvarkaraščius,kuriuose nurodoma, kada ir pagal kokią procedūrąnumatoma skelbti kvietimus (kokia forma)?c. Ar yra įrodantys bendradarbiavimą sutarpin÷mis institucijomis dokumentai, įrašai (pvz.:rengiant kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją)?d. Ar tarpin÷s institucijos pateikia patvirtintusviešinimo planus?IšvadaTAIP/NE/ N/D NuorodaPastabos4. ES FINANSINIŲ INTERESŲ APSAUGA TAIP/NE/ N/D Nuoroda Pastabos1. Ar yra parengtos ir patvirtintos pažeidimųnustatymo ir informavimo apie pažeidimusprocedūros?Išvada5. SF ADMINISTRAVIMAS, REMIANTIS 2005-04-18 D. LR VYRIAUSYBöS NUTARIMU NR. 414TAIP/NE/ N/D NuorodaPastabos

31IR 2004-05-31 D. LR FINANSŲ MINISTROĮSAKYMU NR. 1K-2041. Paraiškų gavimas ir vertinimas:a. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantikvietimo teikti paraiškas paskelbimą?b. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiinformacijos pateikimą pareišk÷jams?c. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantipreliminarų projektų vertinimą?d. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiparaiškų registravimą?e. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiparaiškų vertinimo organizavimą?f. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiadministracin÷s atitikties vertinimą?g. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantitinkamumo gauti paramą vertinimą?h. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantitinkamumo finansuoti vertinimo procedūrą?i. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiprojektų techninį, finansinį ir ekonominį vertinimą?j. Ar vertinant pareišk÷jo patikimumą ir projektopagrįstumą naudojamasi esamomis valstyb÷sinstitucijų duomenų baz÷mis ir registrais?k. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiparaiškų vertinimo ataskaitos parengimą ir teikimątarpinei institucijai?l. Ar yra procedūra, reglamentuojantiinformacijos teikimo kitoms ES paramą

32administruojančioms institucijoms būdus irinformacijos teikimą?m. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?n. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?o. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?2. Paramos sutarčių sudarymas:a. Ar yra patvirtinta procedūra,reglamentuojanti paraiškų teik÷jų informavimą?b. Ar yra patvirtinta procedūra,reglamentuojanti sutarčių d÷l paramos teikimosudarymą?c. Ar yra patvirtinta procedūra,reglamentuojanti paramos sutarčių registravimą?d. Ar yra patvirtinta procedūra,reglamentuojanti paramos sutarčių keitimą?e. Ar yra patvirtinta procedūra,reglamentuojanti viešinimą apie sudarytas sutartis?f. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?g. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?3. Mok÷jimo prašymų ir mok÷jimoparaiškų teikimas ir tvirtinimas:a. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantimok÷jimo prašymų teikimą ir registravimą?b. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantimok÷jimo prašymų tikrinimą ir tvirtinimą?

c. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiišlaidas pateisinančių bei įrodančių dokumentų teikimąir tikrinimą?d. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiprojekto įgyvendinimo ataskaitų (tarpiniam irgalutiniam mok÷jimui) teikimo tvarką?e. Ar mok÷jimo prašymą tikrina du darbuotojai, iškurių vienas pildo mok÷jimo prašymo tikrinimo irtvirtinimo lapą, o kitas peržiūri informaciją, pasirašo irperduoda įgaliotam tvirtinti darbuotojui?f. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?g. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantimok÷jimo paraiškos rengimo, tikrinimo ir tvirtinimotvarką?h. Ar mok÷jimo paraišką rengia vienasdarbuotojas, o ją tikrina kitas darbuotojas, turintisparaiškų tikrinimo ir registravimo teisę, ir antrasis – jąspausdina?i. Ar mok÷jimo paraišką pasirašo įgaliotas asmuoir duoda tvirtinti direktoriui?j. Ar darbuotojams įgaliojimų suteikimasformalizuotas?k. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?p. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?l. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?33

344. Projektų įgyvendinimo priežiūra:4.1. Patikrosa. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiprojektų patikras vietoje?b. Ar yra planinių patikrų vietoje patvirtintasplanas?c. Ar yra patvirtinti patikros vietoje patikroslapai?d. Ar yra patvirtinta patikros vietoje ataskaitosforma?e. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiveiksmus, nustačius pažeidimą?f. Ar yra patvirtinta forma, rodanti planiniųpatikrų plano įgyvendinimą?g. Jeigu nurodoma paramos gav÷jui, per nustatytąlaiką ištaisyti neesminius neatitikimus, ar sekamasištaisymas?h. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?i. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?j. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?4.2. Projektų įgyvendinimo ataskaitosa. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiprojektų įgyvendinimo ataskaitų tikrinimo tvarką?b. Ar yra patvirtinti patikros lapai projektų

35įgyvendinimo ataskaitoms tikrinti?c. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?d. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?e. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?4.3. Netinkamai įgyvendinami projektaia. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiveiksmus identifikavus netinkamai įgyvendinamusprojektus?b. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?c. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?d. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?4.4. Projektų pirkimaia. Ar yra patvirtinta pirkimų tvarkaperkančiosioms organizacijoms?b. Ar yra patvirtinta vidin÷ procedūra,reglamentuojanti pirkimų kontrolę perkančiosiomsorganizacijoms?c. Ar yra patvirtinta pirkimų tvarkaneperkančiosioms organizacijoms?d. Ar yra patvirtinta vidin÷ procedūra,reglamentuojanti pirkimų kontrolę neperkančiosioms

36organizacijoms?e. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojantiduomenų įrašų vedimą (kol n÷ra SFMIS, registracijosžurnalų vedimą)?f. Ar procedūros parengtos, remiantisnormatyviniais dokumentais?g. Ar laikomasi patvirtintų procedūrų?4.5. Ataskaitų rengimasa. Ar yra patvirtinta procedūra, užtikrinanti, kadbus parengtos ir perduotos visos reikalaujamosataskaitos?b. Ar ataskaitų formos atitinka nurodytasTaisykl÷se formas?4.6. L÷šų planavimasa. Ar yra patvirtinta procedūra, reglamentuojanti l÷šųplanavimą ir duomenų teikimą apie l÷šų poreikį?Išvada6. INFORMAVIMO APIE SF IR VIEŠINIMOSISTEMA1. Viešinimo planai:a. Ar paskirtas institucijoje darbuotojas,atsakingas už informavimą ir viešinimą?b. Ar yra parengta ir prižiūrima normatyviniųTAIP/NE/ N/D NuorodaPastabos

37dokumentų, reglamentuojančių informavimą irviešinimą, duomenų baz÷?c. Ar duomenų baz÷ prižiūrima ir atnaujinama?d. Ar yra taikomos reikalaujamos viešinimopriemon÷s?e. Ar įgyvendinanti institucija gauna tarpin÷sinstitucijos patvirtintus viešinimo planus, kad gal÷tųįgyvendinti jai priskirtus veiksmus?f. Ar yra duomenų įrašai, įrodantys viešinimoplanų įgyvendinimą (institucijos lygmeniu)?g. Ar yra bylų, kuriose saugomi viešinimąįrodantys dokumentai, aprašymai?h. Ar kaupiami viešinimą ir informavimąįrodantys dokumentai įgyvendinančioje institucijoje?i. Ar sudaromos pareišk÷jų, institucijų rengiamųseminarų dalyvių duomenų baz÷s?j. Ar yra atliekamas informavimo ir viešinimorezultatų vertinimas (institucijos lygmeniu)?k. Ar yra sistema, užtikrinanti, kad darbuotojas,atsakingas už informavimą ir viešinimą, gautųreguliariai ir savalaikiai informaciją iš kitų skyriųdarbuotojų, reikalingą viešinimui ir informavimui?7. SFMIS TAIP/NE/ N/Da. Ar į SFMIS įtraukiami visi duomenys?b. Ar užtikrinta duomenų kokyb÷s priežiūra?NuorodaPastabos

38c. Ar paskirti atsakingi darbuotojai už naudojimąsiSFMIS?e. Ar į SFMIS įvesta informacija yraatspausdinama ir ar ją pasirašo atsakingi darbuotojai?f. Ar atspausdinta informacija yra tinkamaisaugoma bei archyvuojama?IšvadaPareng÷:_________________________________________________________________Pareigos, v. pavard÷ parašas data

402. PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ ĮGYVENDINANT LIETUVOS2004—2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO (BPD)PRIEMONES, VIDAUS AUDITO METODIKAI SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004—2006 m. Bendrojoprogramavimo dokumento (BPD) priemones, vidaus audito metodika (toliau vadinama— Metodika) nustato rekomendacijas projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos2004—2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones (toliau vadinama –Projektai), vidaus audito planavimui, atlikimui, Projektų atrankai vidaus audituiatlikti, Projektų vidaus audito ataskaitos parengimui.2. Projektų vidaus audito planavimo bei atlikimo procesai, Projektų vidaus auditoataskaitos parengimas bei jos struktūrai turi atitikti Pavyzdin÷s vidaus audito metodikos,patvirtintos Finansų ministro 2003 geguž÷s 2 d. įsakymu nr. 1K-117, nuostatoms.3. Siekiant įgyvendinti Europos Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 ir EuroposKomisijos reglamentų Nr. 438/2001, Nr. 1159/2000 ir Nr. 448/2004 reikalavimusefektyviai Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo l÷šų finansųkontrolei, vidaus auditui, išlaidų tinkamumui ir viešumui šia metodika rekomenduojamavadovautis visų tarpinių ir įgyvendinančių institucijų VAT, kurios atliekaStruktūrinių fondų l÷šų vidaus auditą. Taipogi ją rekomenduojama taikyti ir kitų viešųjųjuridinių asmenų, kurie dalyvauja įgyvendinant arba yra atsakingi už Projektųįgyvendinimą, VAT.4. Metodikoje vartojamos sąvokos:Rizikos analiz÷s modelis — Projektų atrankos rizikos analiz÷s būdas,Patikrinimas — EK reglamento Nr. 438/2001 10 straipsnyje nurodyta visų tinkamųišlaidų patikra.5. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Pavyzdin÷s vidaus auditometodikos, patvirtintos Finansų ministro 2003 geguž÷s 2 d. įsakymu nr. 1K-117, sąvokas.II SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTŲ VIDAUS AUDITUIPIRMASIS SKIRSNIS. BENDRI REIKALAVIMAI6. Pagrindiniai reikalavimai Projektų vidaus audito atlikimui:

416.1. audituojamųjų projektų, projektų vykdytojų teikiamų mok÷jimo paraiškųbei tam tikrais lygiais parengtų išlaidų deklaracijų atranka vidaus audito atlikimui turi būtivykdomą remiantis rizikos analize,6.2. patikrinimai turi apimti ne mažiau kaip 7 % visų vykdomų Projektųskaičiaus BPD priemon÷je per BPD priemon÷s įgyvendinimo laikotarpį,6.3. patikrinimai turi apimti ne mažiau kaip 7 % visų tinkamų Projektų išlaidųBPD priemon÷je per BPD priemon÷s įgyvendinimo laikotarpį,6.4. tikrinami Projektai bei jų išlaidos turi būti reprezentatyvūs visumosatžvilgių, t.y. atspind÷ti visų vykdomų projektų bei išlaidų ypatybes,6.5. patikrinimai turi tolygiai pasiskirstyti per visą BPD priemonių įgyvendinimolaikotarpį,6.6. patikrinimai tur÷tų apimti tiek projektų, operacijų ir išlaidų, kad būtų galimasusidaryti pagrįstą nuomonę apie Projektų įgyvendinimo ir deklaruotų išlaidų tinkamumąfinansavimui,6.7. atliekant Projektų atranką reikia atsižvelgti į visus galimus rizikos veiksnius,kurie gali įtakoti s÷kmingą Projekto užbaigimą,6.8. kiekviena tarpin÷ ir įgyvendinanti institucija turi būti bent kartą patikrintaper BPD priemon÷s įgyvendinimo laikotarpį.7. Atliekant Projektų vidaus auditą, vidaus auditorius tur÷tų ištirti irpatvirtinti:7.1. ar sukurta valdymo ir kontrol÷s sistema ir ar ji veikia patikimai ir efektyviai,7.2. ar aprašyta audito seka institucijose ir ar ji atitinka faktinius informacijos beipiniginių l÷šų srautus,7.3. ar projekto vykdytojo, įgyvendinančios institucijos, tarpin÷s institucijosapskaitos sistemose atvaizduojamos visos ūkin÷s operacijos ir ūkiniai įvykiai, įrašaiapskaitos sistemose atitinka apskaitos dokumentus,7.4. ar Projektų dokumentai saugomi teis÷s aktų nustatyta tvarka,7.5. ar nurodyti mok÷jimo paraiškose darbai atlikti bei atitinka projektinędokumentaciją bei Projekto finansavimo sąlygas,7.6. ar Europos Bendrijų finansin÷ paramos apimtys neviršija ribų, nustatytųEuropos Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 29 straipsnyje ir kituose Bendrijųdokumentuose,7.7. ar l÷šos buvo išmok÷tos galutiniam projekto vykdytojui nedelsiant ir pilnai,7.8. ar buvo suteiktas atitinkamas nacionalinis bendras finansavimas,

427.9. ar ES ir nacionalin÷ parama buvo suteikta laikantis Bendrijų taisyklių irprincipų, kaip reikalaujama Europos Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 12 straipsnyje.8. Jeigu vidaus audito metu buvo nustatyti neatitikimai, klaidos, apgaul÷satvejai, tai vidaus auditorius turi įvertinti, ar jie buvo sisteminio pobūdžio, keliamą rizikąkitoms operacijoms, kurias atlieka tas pats projekto vykdytojas arba kurias administruoja tapati tarpin÷ institucija, kokios klaidų, neatitikimų, apgaulių susidarymo priežastys,tolimesnių tikrinimų poreikį bei korekcinių ar prevencinių veiksmų būtinumą.III SKYRIUS. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITASPIRMASIS SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PLANAVIMAS IR ATLIKIMAS9. Sudarant strateginius VAT veiklos planus VAT vadovas turi įvertintiplanuojamus VAT išteklių poreikius, reikalingus Projektų vidaus audito atlikimui. Toksįvertinimas gali būti atliekamas pavyzdžiui pagal atskiros BPD priemon÷s įgyvendinimoplanus per programavimo laikotarpį, pagal parengtas ES paramos l÷šų išmokų prognozes.10. Projektų vidaus auditai pagal kiekvieną BPD priemonę planuojami sudarantatskirus metinius VAT Projektų vidaus audito planus, paremtus tos BPD priemon÷sProjektų rizikos analize bei sudarytu kiekvienai priemonei rizikos analiz÷s modeliu.11. Metiniai VAT Projektų vidaus audito planai turi apimti ne mažiau kaip7 % visų plano sudarymo metu vykdomų Projektų bei ne mažiau kaip 7% visųtinkamų tų Projektų išlaidų patikrą.Tikrinamų Projektų išlaidų dydis einamaisiais metaisgali būti koreguojamas, atsižvelgiant į ankstesniais metais Projektuose patikrintų išlaidųdydį, tačiau bendras patikrintų ir suplanuotų tikrinti išlaidų dydis negali būti mažesnis kaip7% visų tinkamų vykdomų arba užbaigtų Projektų išlaidų BPD priemon÷je.12. VAT vadovas į metinį VAT Projektų vidaus audito planą turi įtrauktimažiausiai vieną ES paramos l÷šų administravimo ir vidaus kontrol÷s sistemosįvertinimo vidaus auditą, kuris turį apimti tarpinę instituciją, įgyvendinančią instituciją,Projektų atrankos komiteto veiklą.13. VAT Projektų vidaus audito metiniai planai turi būti įtraukiami įmetinius VAT veiklos planus.14. Projektų vidaus audito metiniai veiklos planai būti peržiūrimi ne rečiau kaipkartą kas ketvirtį tam, kad būtų įvertintas naujų Projektų rizikingumas bei poreikis juosaudituoti.15. Atliekant Projektų vidaus auditą, vidaus auditorius neturi apsiriboti tik 7%visų tinkamų Projekto išlaidų patikra, bet tur÷tų patikrinti tiek operacijų ir išlaidų, kadgal÷tų susidaryti pagrįstą nuomonę apie atitinkamo Projekto atrankos finansavimuitinkamumą, vykdymo projekto išlaidų tinkamumą, įvertinti vykdomą Projekto priežiūrą,projekto vykdytojo ir administruojančių institucijų vykdomas vidaus kontrol÷s procedūras.16. Atliekant Projektų vidaus auditą vidaus auditorius privalo atliktipatikrą pas projekto vykdytoją tam, kad gal÷tų sulyginti deklaruotus mok÷jimoparaiškoje duomenis su ūkin÷mis operacijomis ir įvykiais.

4317. VAT vadovas, atsižvelgdamas į vidaus audito išteklius ir įvertinęs vidauskontrol÷s būklę pagal ankstesnių vidaus auditų rezultatus įgyvendinančioje ir tarpin÷jeinstitucijoje, gali nuspręsti atlikti tik projekto vykdytojo tinkamų išlaidų patikrą,nevertindamas įgyvendinančios ir tarpin÷s institucijos, bet tik pasiremdamas informacin÷ssistemos duomenimis.18. Atliekant Projektų vidaus auditą vidaus auditorius tur÷tų užpildytistandartinį VAT vadovo patvirtintą klausimyną (pavyzdin÷ klausimyno formapateikiama 3 priede).19. Vidaus auditorius VAT vadovo patvirtintame vidaus audito ataskaitospriede Rekomendacijos ir jų įgyvendinimo laikotarpis, (pavyzdin÷ forma pateikiama 2priede) turi nurodyti rekomendacijų įgyvendinimo terminus, kurie turi būti suderinti suaudituojamaisiais. Jeigu sutarimo su audituojamuoju pasiekti nepavyksta, tai turi būtinurodyta pirmiau pamin÷tame priede (skiltyje: rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpis).ANTRAS SKIRSNIS. PROJEKTŲ ATRANKA IR RIZIKOS ANALIZöS MODELIS20. Sudarant rizikos analiz÷s modelį bei atrenkant Projektus, kurie turibūti įtraukti į metinius VAT Projektų vidaus audito planus, būtina nustatyti aiškius,aktualius, specifinius tai priemonei rizikos veiksnius.21. Sudarant rizikos analiz÷s modelį rekomenduojama apsiriboti 5-6 rizikosveiksniais, kadangi didesnis jų skaičius d÷l netikslaus jų parinkimo gali iškreipti atskiroProjekto rizikos įvertinimą.22. Rizikos veiksniai įvertinami skal÷je nuo 1 iki 6 pagal jų reikšmingumą (1-mažai reikšmingas, 6- labai reikšmingas).23. Kadangi kiekvieno nustatyto rizikos veiksnio įtaka Projekto įgyvendinimuin÷ra vienoda, tai VAT vadovas turi įvertinti vieno ar kito veiksnio įtaką, to veiksnioįvertinimą sudaugindamas su veiksnio įtakos koregavimo koeficientu.24. Sudauginus rizikos veiksnio įvertinimą su veiksnio įtakos koregavimokoeficientu, gausime bendrą to veiksnio įtakos įvertinimą. Tokiu būdu įvertinamakiekvieno iš nustatytų rizikos veiksnių įtaką konkrečiam Projektui.25. Susumavus visų rizikos veiksnių įvertinimus, gauname bendrą atskiroProjekto rizikos įvertinimą.26. Bendra Projekto rizikos įvertinimą padalinę iš didžiausio galimo to Projektorizikos įvertinimo (jei visi rizikos veiksniai būtų įvertinti 6), nustatysime Projektorizikingumą, kurį sudauginę su Projekto verte nustatysime Projekto rizikingą vertę.Projekto rizikinga vert÷ apibūdina projekto vertę, kuri yra veikiama nusistatytos rizikos.Projekto rizikingos vert÷s paskaičiavimo pavyzdys pateikiamas 1 lentel÷je. Projektorizikinga vert÷ apskaičiuojama kiekvienam projektui.1 lentel÷

44Projekto rizikingumo vertinimasVeiksniokoregavimokoeficientas1 2 3 4 5 6 Iš visoProjekto įvertinimas pagal įgyvendinančiosinstitucijos parengtos vertinimo ataskaitosduomenisGalutinio gav÷jo tipas (viešas ar privatus, naujaiįsteigtas ar seniai veikiantis, ar turi VAT, arprivalomas auditas)1 1 12 2 4Ankstesnių auditų bei patikrinimų rezultatai 4 2 8Projekto sud÷tingumas (tipinis ar inovacinis) 1 4 4Projekto įgyvendinimo eiga (ataskaitų pateikimas,patikrinimų vietose duomenys)4 6 24Bendras įvertinimas (maksimalus 72) 41Rizikingumo procentas 57%Projekto vert÷Projekto rizikinga vert÷10 mln.5.7 mln.27. Atlikus visų Projektų rizikos analizę pagal sudarytą rizikos analiz÷s modelį,paskaičiuojamas tikrintinų išlaidų dydis Projektuose pagal formulę: 7%*PRV*VPV/VPRVbei duomenis susisteminami lentel÷je. Pastarojoje 1 skiltyje nurodomi vykdomi Projektai, 2skiltyje nurodoma pagal rizikos analiz÷s modelį paskaičiuota Projekto rizikinga vert÷, 3skiltyje nurodoma visa vykdomo Projekto vert÷, 4 skiltyje nurodomas koregavimokoeficientas, kuris yra reikalingas tam, kad būtų patikrinta 7% visų tinkamų programosišlaidų, 5 skiltyje nurodomas paskaičiuotas reikiamas patikrinti visų tinkamų išlaidų dydispagal kiekvieną Projektą. Duomenų susisteminimo pavyzdys pateikiamas 2 lentel÷je.(2lentel÷)ProjektaiProjektorizikinga vert÷Projekto visavert÷KoregavimokoeficientasTikrinamų išlaidų dydisVPV/VPRV7%*PRV*VPV/VPRV1 5.7 10 mln. 2 7980002 4.3 10 mln. 2 6020003 5 10 mln. 2 700000

45Iš viso 15 30 mln. 210000028. Atlikus visų Projektų rizikos analizę pagal sudarytą rizikos analiz÷s modelį,Projektai pagal apskaičiuotas projektų rizikingas vertes sugrupuojami į tris grupes: aukštos,vidutin÷s, mažos rizikos:28.1. aukštos rizikos grup÷s Projektams priskiriami Projektai, kurių rizikinga vert÷didesn÷ už: MRVP+2/3 (DRVP-MRVP),28.2. vidutin÷s rizikos grup÷s Projektams priskiriami Projektai, kurių rizikingavert÷ yra nuo MRVP+1/3 (DRVP-MRVP) iki MRVP+2/3 (DRVP-MRVP),28.3. žemos rizikos grup÷s projektams priskiriami Projektai, kurių rizikinga vert÷yra mažesn÷ už MRVP+1/3 (DRVP-MRVP)Čia: PRV - vykdomo Projekto rizikinga vert÷ BPD priemon÷je,VPRV - visų vykdomų Projektų rizikinga vert÷ BPD priemon÷je,VPV - visų vykdomų Projektų vert÷ BPD priemon÷je,MRVP - mažiausios rizikingos vert÷s vykdomas Projektas BPD priemon÷je,DRVP - didžiausios rizikingos vert÷s vykdomas Projektas BPD priemon÷je.29. Iš kiekvienos rizikos grup÷s VAT vadovas atrenka Projektus, kurie įtraukiami įmetinį VAT Projektų vidaus audito planą, suplanuoja Projektų vertinimo eiliškumą beinustato tikrinamų išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad:29.1. iš kiekvienos rizikos grup÷s turi būti patikrintas bent vienas Projektas,29.2. iš žemos rizikos grup÷s reikia patikrinti iki 30% , iš vidutin÷s rizikos grup÷siki 60%, iš aukštos rizikos grup÷s iki 90% Projektų bei jų išlaidų,29.3. didžiausios rizikingos vert÷s Projektai turi būti tikrinami pirmiausia.30. Atrinkus planuojamus audituoti Projektus bei tikrinamas išlaidas, išlaidos,kurios buvo paskaičiuotos tikrinti kituose vidaus audito neapimtuose Projektuose (2lentel÷s skiltis: tikrinamųjų išlaidų dydis), paskirstomos tokiais principais:30.1. žemos rizikos grup÷s neaudituotinų Projektų tikrinamų išlaidų vertedidinama vidutin÷s rizikos grup÷s atrinktų audituoti Projektų tikrinamų išlaidų vert÷proporcingai atrinktų audituoti vidutin÷s rizikos grup÷s Projektų rizikingai vertei,30.2. vidutin÷s rizikos grup÷s neaudituotinų Projektų tikrinamų išlaidų vertedidinama didžiausios rizikos grup÷s atrinktų audituoti Projektų tikrinamų išlaidų vert÷proporcingai atrinktų audituoti didžiausios rizikos grup÷s Projektų rizikingai vertei.30.3. tikrinamų Projektų išlaidų dydis gali būti koreguojamas atsižvelgiant įankstesniais metais Projektuose patikrintų išlaidų dydį, tačiau bendras patikrintų ir

46suplanuotų tikrinti išlaidų dydis negali būti mažesnis kaip 7% visų tinkamų vykdomų arbaužbaigtų Projektų išlaidų BPD priemon÷je.31. Jeigu didžiausios rizikos grup÷s pasirinktų tikrinti Projektų vert÷ mažesn÷ užreikalingą tikrinamų išlaidų apimtį po išlaidų paskirstymo, tai VAT vadovas turipapildomai numatyti patikrinti didžiausios rizikingos vert÷s Projektus iš didžiausios rizikosgrup÷s Projektų tam, kad tikrinimas apimtų visą nepaskirstytų išlaidų vertę.TREČIAS SKIRSNIS IŠLAIDŲ ATSKIRAME PROJEKTE ATRANKOSPROCEDŪROS32. Atrinkus audituojamus Projektus, tikrinamos išlaidos Projektuose turi būtiatrenkamos pagal statistin÷s analiz÷s metodus arba atliktą Projekto išlaidų rizikos analizę.33. VAT vadovas prieš sudarydamas metinį VAT Projektų vidaus audito planąturi patvirtinti taikomą atrenkant projektus rizikos analiz÷s modelį bei taikomus išlaidųanaliz÷s metodus.KETVIRTAS SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO ATASKAITA IR DARBODOKUMENTAI34. Vidaus audito ataskaitoje turi būti nurodyta atlikto darbo apimtis, nustatytifaktai, išvados, rekomendacijos. Visais atvejais Vidaus audito ataskaitoje vidausauditorius turi įvertinti vidaus kontrol÷s būklę, kokie vidaus kontrol÷s trūkumaisąlygojo vidaus auditoriaus nustatytus faktus ir kaip tuos trūkumus reikia ištaisyti.35. Vidaus audito rekomendacijos kaip ištaisyti nustatytus neatitikimus, klaidasturi būti išvardintos išd÷stant jas pagal jų svarbumą, institucijas bei galutinius gav÷jus.36. Pagrindiniai nustatyti neatitikimai ir klaidos turi būti aptarti suaudituojamuoju tam, kad vidaus auditorius gal÷tų įsitikinti savo padarytų išvadų pagrįstumubei nustatyti būtiną laiko tarpą neatitikimams ir klaidoms ištaisyti bei jų ištaisymo būdą.Rašydamas vidaus audito ataskaitą, vidaus auditorius turi atsižvelgti į pagrįstasaudituojamojo pastabas, vidaus audito ataskaitoje nurodyti audituojamojo pastabas į kuriasnebuvo atsižvelgta.37. Rekomenduojama Projektų vidaus audito ataskaitos forma pateikta 1 priede.38. Prie Projektų vidaus audito ataskaitos rekomenduojama prid÷ti:38.1. VAT vadovo patvirtinta Rekomendacijų įgyvendinimo lentelę (pavyzdin÷Rekomendacijų įgyvendinimo lentel÷s forma pateikiama 2 priede),38.2. VAT vadovo patvirtintą klausimyną, panaudota atliekant vidaus auditą(pavyzdin÷ klausimyno forma pateikiama 3 priede).

471priedas2.1. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITO ATASKAITAXXX MinisterijaData (ataskaitos parašymo data)VIDAUS AUDITO RŪŠIS:VIDAUS AUDITOPAGRINDAS:PRIEMONö(nurodoma: sistemos, 7 procentų patikros)(nurodoma: planinis, neplaninis)(nurodomas prioritetas, priemon÷, paramos fondas)PROJEKTAS:PROJEKTOPAVADINIMAS(nurodomas Projekto identifikacinis Nr. iš IS)(nurodomas Projekto pavadinimas)ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS:PRADŽIA(nurodoma Projekto įgyvendinimo pradžia)PABAIGA(nurodoma Projekto įgyvendinimo pabaiga)PROJEKTO VYKDYTOJAS(nurodomas Projekto vykdytojo pavadinimas irkodas)KONTAKTINIAI ASMENYS (nurodomi audituotų institucijų vadovų vardas,pavard÷, telefono Nr., el.pašto adresas)VIDAUS AUDITO TIKSLAS: (nurodomas vidaus audito tikslas: patikrinti valdymoir kontrol÷s sistemos efektyvumą arba patikrintimok÷jimo paraiškas ir įsitikinti išlaidų tinkamumu)VIDAUS AUDITOPRADŽIA:PABAIGA:(nurodoma vidaus audito atlikimo pradžia)(nurodomas vidaus audito atlikimo pabaiga)VIDAUS AUDITĄ ATLIKĘ (nurodomi vidaus auditą atlikę vidaus auditoriai)AUDITORIAI

48ĮŽANGA1. ANALITINö INFORMACIJA (pateikiama žemiau nurodyta informacija):1.1 Kokiu pagrindu atliktas vidaus auditas:Planinis, neplaninis, jeigu neplaninis nurodyti to priežastį, kelintas atliktas auditasšiais metais (liečia tik privalomus išlaidų tikrinimus).1.2. Projekte dalyvaujančios institucijos ir projekto vykdytojai:Nurodomos projektą administruojančios institucijos ir projekto vykdytojai.1.3. Tikrintos administruojančios institucijos ir projekto vykdytojai:Trumpas administruojančių institucijų ir paramos gav÷jų aprašymas: viešasis,privatus, įsteigimo data, įregistruotas kapitalas, akcijų skaičius, pagrindiniai akcininkai irkita svarbi informacija.1.4. Trumpas projekto aprašymas:Trumpas projekto aprašymas; tikslas pagal kokią priemonę vykdomas, pradžia,pabaiga.1.5. Prašomos kompensuoti išlaidos:Nurodykite pagrindinę finansinę informaciją apie projektą: kiek patirta išlaidų, kiekkompensuota išlaidų. Audito metu, atliekant išlaidų patikrą šie skaičiai tur÷tų būtisutikrinti.Projektin÷sApmok÷tosNeapmok÷tosNustatytosnetinkamomisAudituotosES Nacionalin÷s Privačios2. RIZIKOS ĮVERTINIMAS (pateikiama žemiau nurodytainformacija):

49Aprašykite audituoto projekto bei audituotų institucijų rizikos įvertinimą (pagalrizikos analiz÷s modelį, kurio pagrindu sudaromas metinis planas) bei pateikite bendrusrizikos įvertinimus pagal skalę maža, vidutin÷, didel÷.3. AUDITO TIKSLAI, APIMTIS, METODOLOGIJA (pateikiama žemiaunurodyta informacija):3.1. Audito tikslai:Nurodomas vidaus audito tikslas: patikrinti valdymo ir kontrol÷s sistemosefektyvumą arba patikrinti mok÷jimo paraiškas.3.2. Apimtis:Nurodomas suplanuotas tikrinti laikotarpis ir darbo apimtis.3.3. Metodologija (audituojamųjų objektų parinkimo pagrindas):Aprašoma kokie konkrečiai bus audituojami objektai atliekant auditą, pvz:atsiskaitymo operacijos, viešieji pirkimai, ilgalaikio turto įsigijimas bei kod÷l buvopasirinkti būtent šie.DöSTOMOJI DALIS4. ATLIKTAS DARBAS (pateikiama žemiau nurodyta informacija):4.1, 4.2 dalyse būtina pateikti visų nustatytų pažeidimų, neatitikimų, nukrypimų nuopatvirtintos audito sekos, valdymo ir kontrol÷s sistemos procedūrų aprašymus, nurodytividaus kontrol÷s trūkumus, kurie sąlygojo nustatytus pažeidimus bei neatitikimus, nurodytijų įtaka valdymo ir kontrol÷s sistemai, deklaruojamoms išmokoms. Šiame skyriuje reikiapateikti visus nustatytus faktus, kurių pakanka padarytoms išvadoms bei rekomendacijomspagrįsti. Nustatyti faktai turi būti apibendrinti pagal institucijas, galutinius gav÷jus,projektus, nacionalinį ir ES finansavimą.Nurodykite ar atlikto darbo apimtis atitiko suplanuotą, jei ne tai kod÷l.4.1. Administruojančių institucijų patikra (pagal kiekvieną instituciją):4.1.1. Ankstesnių rekomendacijų vykdymas.4.1.2. Atlikti konkrečių sričių testai.4.1.3. Vidaus kontrol÷s vertinimas, audito sekos vertinimas, neigiamų padariniųrizika institucijos veiklai, nacionaliniam, ES finansavimui.4.1.4. Nustatyta neigiamų faktų įtaka prašomoms kompensuoti išlaidoms, sprendimųpri÷mimui ir t.t.

504.1.5. Išvada ir rekomendacija kaip ištaisyti trūkumus.4.2 Projekto vykdytojai (pagal kiekvieną projekto vykdytoją):4.2.1 Ankstesnių rekomendacijų vykdymas.4.2.2 Atlikti konkrečių sričių testai.4.2.3 Deklaruotų išlaidų patikra (įskaitant buhalterin÷s apskaitos dokumentų beiregistrų patikrą, fizinius patikrinimus).4.2.4 Atitikties nustatytiems teis÷s aktams patikra (išlaidų tinkamumas, viešųjųpirkimų procedūros, reikalavimai aplinkos apsaugai, viešumui, lygiomsgalimyb÷ms).4.2.5 Vykdytų operacijų atitikties finansuojamoms pagal projekto sąlygas patikra(realiai atlikto darbo patikra bei jo atitiktis su sutarties, programosreikalavimais).4.2.6 Vidaus kontrol÷s vertinimas, audito sekos vertinimas, neigiamų padariniųrizika institucijos veiklai, nacionaliniam, ES finansavimui (kur reikalaujama).4.2.7 Nustatyta įtaka prašomoms kompensuoti išlaidoms, sprendimų pri÷mimui irt.t.4.2.8 Išvada ir rekomendacija kaip ištaisyti trūkumus.IŠVADOS5.1 VIDAUS AUDITO TIKSLŲ PASIEKIMAS (pateikiama žemiau nurodytainformacija):Nurodykite ar buvo įmanoma atlikti auditus kaip suplanuota, kod÷l nukrypta nuoplanuoto darbo apimčių, ar atlikto darbo apimtis įgalino įsitikinti deklaruotų išlaidųpagrįstumu, valdymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumu, atlikti išsamų projekto vykdytojoauditą.Kiekvienai institucijai, projekto vykdytojui, projektui, nurodyti pagrindines išvadas,pagrįstas nustatytais faktais ir ar buvo arba yra rizika d÷l netinkamo fondų ar nacionaliniofinansavimo l÷šų panaudojimo. Išvadose kiekvienam nustatytam trūkumui nurodykite ar jisyra sisteminio charakterio, ar paskiras. Jeigu buvo nustatytos sistemin÷s klaidos, atskirkitesisteminius trūkumus pagrindiniuose ir papildomuose elementuose kaip nurodytaKomisijos vadovuose d÷l fondų auditų bei finansinių koregavimų.5.2 BENDRAS PROJEKTO (INSTITUCIJOS) VALDYMO IR KONTROLöSSISTEMOS ĮVERTINIMAS (pateikiama žemiau nurodyta informacija irįvertinimas):

51Pateikite bendra projekto (institucijos) valdymo ir kontrol÷s sistemos įvertinimą:a) d÷l projekto valdymo ar jo įgyvendinimo (institucijos valdymo irkontrol÷s sistemos) - n÷ra esminių pastabų (l.gera),b) projekto valdyme (institucijos valdymo ir kontrol÷s sistemoje) pasteb÷tapaskiros ar išmok÷tos paramos dydžiui netur÷jusių reikšm÷s procedūrinių klaidų (nuoroda įaudito pastabas) (gera),c) projekto valdyme (institucijos valdymo ir kontrol÷s sistemoje) pasteb÷tatrūkumų ar klaidų (nuoroda į audito pastabas), kurios finansuojančią instituciją tur÷tųpaskatinti imtis veiksmų, užtikrinančių projekto išlaidų tinkamumą(patenkinamas)(patenkinama),d) projekto valdyme ir įgyvendinime (institucijos valdymo ir kontrol÷ssistemoje) yra trūkumų (audito pastabos), kurie finansuojančią instituciją paskatintųsvarstyti dalinį ar visišką išmok÷tos paramos grąžinimą arba kitus atitinkamus veiksmus(nepatenkinamas)(nepatenkinama).5.3 AUDITUOTŲ INSTITUCIJŲ KOMENTARAI (pateikiama žemiaunurodyta informacija):Pateikite apibendrintus audituojamųjų komentarus d÷l nustatytų faktų irrekomendacijų.REKOMENDACIJOSApibendrinamos pagrindin÷s rekomendacijos. Jeigu nustatyta, rekomenduokite kokiasuma reikia koreguoti deklaruotas finansavimui išlaidas.Vidaus auditorių parašaiPatvirtinta VAT vadovoAudituojamųjų parašai

522.2. PADARYTOS IŠVADOS, REKOMENDACIJOS IR JŲĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS2 priedasNr. RekomendacijosRekomendacijos Nr. (jeirekomendacijos ataskaitojenumeruojamos) arba nuoroda įataskaitos Nr. ir puslapįAtsakinga užrekomendacijųįgyvendinimąinstitucijaAtsakingas užrekomendacijųįgyvendinimąasmuoRekomendacijųįgyvendinimolaikotarpisVidaus auditorius (vardas, pavard÷, parašas)Audituojamos įstaigos vadovas (vardas, pavard÷, parašas)

532.3. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITO KLAUSIMYNAS3 priedasXXX MinisterijaData (klausimyno užpildymo data)KlausimynasKlausimas TAIP NE PastabosAr kvietimo teikti paraiškas dokumentacija atitinka BPD priedo priemon÷saprašymuiAr projekto atranka ir įgyvendinimas atitiko kvietimo teikti paraiškasdokumentacijos reikalavimamsAr kvietimas teikti paraiškas atitiko tarpin÷s institucijos nustatytas sąlygasAr kvietimas teikti paraiškas, projektų vertinimas, atranka, priežiūra atitinkaskaidrumo, nešališkumo ir konfidencialumo principusAr paramos skyrimo procedūra atitiko tarpin÷s institucijos nustatytąprocedūrąAr paraiška finansavimui bei kiti dokumentai, numatyti kvietimo teiktiparaiškas dokumentacijoje pateikti bei tinkamai užpildytiAr įgyvendinanti institucija nustat÷ ir suderino su tarpine institucija vidinęparaiškų ir projektų vertinimo tvarkąAr įgyvendinanti institucija laikosi vidin÷s paraiškų ir projektų vertinimotvarkos reikalavimųAr atlikę projektų ir paraiškų vertinimus asmenys yra pakankamai kvalifikuotiAr įgyvendinanti institucija pateik÷ tarpinei institucijai vertinimo protokoluosebei vertinimo ataskaitos prieduose visą reikalaujamą informaciją apie visusvertintus projektus ir paraiškasAr projektų atrankos komitetas pateik÷ pagrįstas rekomendacijas d÷lparamos skyrimoAr tarpin÷ institucija priima sprendimą d÷l paramos skyrimo pagal projektų

54atrankos komiteto rekomendacijasAr institucijų veiksmai atitiko kitus Projektų, finansuojamų įgyvendinantLietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD)priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių reikalavimusAr su projekto vykdytoju pasirašyta sutartis atitinka Pavyzdin÷s sutartiesnuostatasAr laikomasi pasirašytos sutarties nuostatųAr projekto vykdytojas pateikia laiku ir tinkamai projekto įgyvendinimoataskaitasAr įgyvendinanti institucija nustat÷ projekto priežiūros kontrol÷s procedūras,atitinkančias pavyzdin÷s sutarties nuostatasAr įgyvendinanti institucija laikosi projekto priežiūros kontrol÷s procedūrųAr projekto vykdytojo buhalterin÷ apskaita atitinka Buhalterin÷s apskaitosįstatymo, pavyzdin÷s sutarties ir kitų teis÷s aktų reikalavimusAr projekto vykdytojo apskaitos duomenys, mok÷jimo prašymo duomenysatitinka įgyvendinančios institucijos duomenisAr pateikiami mok÷jimo prašymai yra pagrįsti pirminiais dokumentaisAr į mok÷jimo prašymus įtrauktos tik tinkamos išlaidos pagal pavyzdin÷ssutarties bei gairių pareišk÷jams nuostatasVisi deklaruojamos mok÷jimo paraiškoje išlaidos buvo faktiškai patirtosVisa informacija apie projektą buvo tinkamai suvesta į ISVidaus auditorius (vardas, pavard÷, parašas)

553. PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ SANGLAUDOS FONDOLöŠŲ, ĮGYVENDINANT SANGLAUDOS FONDO STRATEGIJĄ,VIDAUS AUDITO METODIKAI SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Projektų, finansuojamų iš Sanglaudos fondo l÷šų, įgyvendinant Sanglaudos fondostrategiją, vidaus audito metodika (toliau vadinama — Metodika) nustatorekomendacijas projektų, finansuojamų iš Sanglaudos fondo l÷šų (toliau vadinama –Projektai), vidaus auditui atlikti.2. Projektų vidaus audito planavimo bei atlikimo procesai, Projektų vidaus auditoataskaitos parengimas bei jos struktūra turi atitikti Pavyzdin÷s vidaus audito metodikos,patvirtintos Finansų ministro 2003 geguž÷s 2 d. įsakymu nr. 1K-117, nuostatoms.3. Siekiant įgyvendinti Europos Tarybos reglamento Nr. 1164/1994, EuroposKomisijos reglamentų Nr. 1386/2002 ir Nr. 621/2004 reikalavimus efektyviai EuroposSąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo l÷šų finansų kontrolei, vidaus auditui,viešumui ir 1998 geguž÷s m÷n. Europos Komisijos nustatytus principus išlaidų tinkamumuišia metodika rekomenduojama vadovautis visų tarpinių institucijų VAT, kuriosatlieka sanglaudos fondų l÷šų vidaus auditą. Taipogi ją rekomenduojama taikyti ir kitųviešųjų juridinių asmenų, kurie dalyvauja įgyvendinant arba yra atsakingi už Projektųįgyvendinimą, VAT.4. Metodikoje vartojamos sąvokos:Rizikos analiz÷s modelis — Projektų atrankos rizikos analiz÷s būdas,Patikrinimas — EK reglamento Nr. 1386/2002 9 straipsnyje nurodyta tinkamųišlaidų patikra.5. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Pavyzdin÷je vidaus auditometodikoje, patvirtintoje Finansų ministro 2003 geguž÷s 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, beiLietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų,finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisykl÷se,patvirtintose Finansų ministro 2004 geguž÷s 31d. įsakymu Nr. 1K-204, naudojamassąvokas.II SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTŲ VIDAUS AUDITUIPIRMASIS SKIRSNIS. BENDRI REIKALAVIMAI6. Pagrindiniai reikalavimai Projektų vidaus audito atlikimui:

566.1. audituojamųjų projektų, galutinių paramos gav÷jų teikiamų mok÷jimo prašymųbei tam tikrais lygiais parengtų išlaidų deklaracijų atranka vidaus audito atlikimui turi būtivykdoma remiantis rizikos analize,6.2. patikrinimai turi apimti kiekvieną vykdomą Projektą aplinkos apsaugos irtransporto infrastruktūros srityje per jo įgyvendinimo laikotarpį,6.3. nustatant Projektų audito atlikimo eiliškumą reikia atsižvelgti į visus galimusrizikos veiksnius, kurie gali įtakoti s÷kmingą Projekto užbaigimą,6.4. patikrinimai turi apimti ne mažiau kaip 17 % visų tinkamų Projektų išlaidų,aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūros srityje, patvirtintų iki 2006 gruodžio 31 d.6.5. tikrinamų Projektų išlaidos turi būti reprezentatyvios visumos atžvilgiu, t.y.atspind÷ti visų prašomų finansuoti išlaidų ypatybes,6.6. patikrinimai turi tolygiai pasiskirstyti per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį,6.7. patikrinimai turi apimti tokį kiekį ūkinių operacijų skaičių, kuris įgalintų vidausauditorių susidaryti pagrįstą nuomonę apie Projekto įgyvendinimą,6.8. patikrinimai per projekto įgyvendinimo laikotarpį bent kartą turi apimti tarpinę,įgyvendinančią instituciją ir galutinį paramos gav÷ją.7. Atliekant Projektų vidaus auditą, vidaus auditorius tur÷tų ištirti irpatvirtinti:7.1 ar sukurta valdymo ir kontrol÷s sistema ir ar ji veikia patikimai ir efektyviai,7.2 ar aprašyta audito seka institucijose ir ar ji atitinka faktinius informacijos beipiniginių l÷šų srautus,7.3 ar galutinio paramos gav÷jo, įgyvendinančiosios institucijos, tarpin÷sinstitucijos apskaitos sistemose atvaizduojamos visos ūkin÷s operacijos ir ūkiniai įvykiai,įrašai apskaitos sistemose atitinka apskaitos dokumentus bei Buhalterin÷s apskaitosįstatymo reikalavimus,7.4 ar projektų paraiškos atitinka Europos Tarybos reglamento Nr. 1164/199410 straipsnio nuostatoms,7.5 ar Projektų dokumentai saugomi teis÷s aktų nustatyta tvarka,7.6 ar nurodyti mok÷jimo paraiškose darbai atlikti bei atitinka projektinędokumentaciją bei Projekto finansavimo sąlygas,7.7 ar Europos Bendrijų finansin÷s paramos apimtys neviršija ribų, nustatytųEuropos Tarybos reglamento Nr. 1164/1994 7 straipsnyje ir kituose Bendrijųdokumentuose,

577.8 ar l÷šos buvo išmok÷tos galutiniam paramos gav÷jui ir (ar) rangovuinedelsiant ir pilnai,7.9 ar buvo suteiktas ir išmok÷tas atitinkamas nacionalinis bendrasisfinansavimas,7.10 ar projektai vykdomi pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projektotikslus.8. Jeigu vidaus audito metu buvo nustatyti neatitikimai, klaidos, apgaul÷satvejai, tai vidaus auditorius turi įvertinti, ar jie buvo sisteminio pobūdžio, keliamą rizikąkitoms operacijoms, kurias atlieka tas pats galutinis paramos gav÷jas arba kuriasadministruoja ta pati įgyvendinančioji ar tarpin÷ institucija, kokios klaidų, neatitikimų,apgaulių susidarymo priežastys, tolimesnių tikrinimų poreikį bei korekcinių ar prevenciniųveiksmų būtinumą.III SKYRIUS. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITASPIRMASIS SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PLANAVIMAS IR ATLIKIMAS9. Sudarant strateginius VAT veiklos planus VAT vadovas turi įvertintiplanuojamus VAT išteklių poreikius, reikalingus Projektų vidaus audito atlikimui. Toksįvertinimas gali būti atliekamas remiantis aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrossrityse vykdomų priemonių įgyvendinimo planais per programavimo laikotarpį, pagalparengtas ES paramos l÷šų išmokų prognozes.10. Projektų vidaus auditai aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrossrityse planuojami sudarant atskirus metinius VAT Projektų vidaus audito planus, paremtustos srities Projektų rizikos analize bei sudarytu kiekvienai sričiai rizikos analiz÷s modeliu.11. Metiniai VAT Projektų vidaus audito planai turi apimti ne mažiau kaip17 % vykdomų Projektų išlaidų patikrą.Tikrinamų Projektų išlaidų dydis einamaisiaismetais gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į ankstesniais metais Projektuose patikrintųišlaidų dydį, tačiau bendras patikrintų ir suplanuotų tikrinti išlaidų dydis negali būtimažesnis kaip 17% visų tinkamų vykdomo Projektų išlaidų aplinkos apsaugos ir transportoinfrastruktūros srityse, patvirtintų iki 2006 gruodžio 31 d..12. VAT vadovas į metinį VAT Projektų vidaus audito planą turi įtrauktimažiausiai vieną Sanglaudos fondo l÷šų valdymo ir vidaus kontrol÷s sistemosįvertinimo vidaus auditą, kuris turį apimti tarpinę instituciją, įgyvendinančiąją institucijąir galutinį paramos gav÷ją.13. VAT Projektų vidaus audito metiniai planai turi būti įtraukiami įmetinius VAT veiklos planus.14. Projektų vidaus audito metiniai veiklos planai turi būti peržiūrimi ne rečiaukaip kartą kas pusmetį tam, kad būtų įvertintas naujų Projektų rizikingumas bei poreikisjuos audituoti.

5815. Atliekant Projektų vidaus auditą, vidaus auditorius neturi apsiriboti tik 17%visų tinkamų Projekto išlaidų patikra, bet tur÷tų patikrinti tiek operacijų ir išlaidų, kadgal÷tų susidaryti pagrįstą nuomonę apie atitinkamo Projekto išlaidų tinkamumą, įvertintivykdomą Projekto priežiūrą, paramos gav÷jo ir administruojančių institucijų vykdomasvidaus kontrol÷s procedūras, viešumo procedūrų laikymąsi.16. Atliekant Projektų vidaus auditą vidaus auditorius privalo atliktipatikrą pas galutinį paramos gav÷ją tam, kad gal÷tų sulyginti deklaruotus mok÷jimoprašyme duomenis su ūkin÷mis operacijomis ir įvykiais.17. VAT vadovas, atsižvelgdamas į vidaus audito išteklius ir įvertinęs vidauskontrol÷s būklę pagal ankstesnių vidaus auditų rezultatus įgyvendinančiojoje ir tarpin÷jeinstitucijoje, gali nuspręsti atlikti tik galutinio paramos gav÷jo tinkamų išlaidų patikrą,nevertindamas įgyvendinančiosios ir tarpin÷s institucijos, bet tik pasiremdamasinformacin÷s sistemos duomenimis (kai tokia sistema bus sukurta).18. Atliekant Projektų vidaus auditą vidaus auditorius tur÷tų užpildytistandartinį VAT vadovo patvirtintą klausimyną (pavyzdin÷ klausimyno formapateikiama 3 priede).19. Vidaus auditorius VAT vadovo patvirtintame vidaus audito ataskaitospriede Rekomendacijos ir jų įgyvendinimo laikotarpis, (pavyzdin÷ forma pateikiama 2priede) turi nurodyti rekomendacijų įgyvendinimo terminus, kurie turi būti suderinti suaudituojamaisiais. Jeigu sutarimo su audituojamuoju pasiekti nepavyksta, tai turi būtinurodyta pirmiau pamin÷tame priede (skiltyje: rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpis).ANTRAS SKIRSNIS. PROJEKTŲ ATRANKA IR RIZIKOS ANALIZöS MODELIS20. Sudarant rizikos analiz÷s modelį bei atrenkant Projektus, kurie turibūti įtraukti į metinius VAT Projektų vidaus audito planus, būtina nustatyti aiškius,aktualius, specifinius rizikos veiksnius aplinkos apsaugos ir transportoinfrastruktūros srityse.21. Sudarant rizikos analiz÷s modelį rekomenduojama apsiriboti 5-6 rizikosveiksniais, kadangi didesnis jų skaičius d÷l netikslaus jų parinkimo gali iškreipti atskiroProjekto rizikos įvertinimą.22. Rizikos veiksniai įvertinami skal÷je nuo 1 iki 6 pagal jų reikšmingumą (1-2mažai reikšmingas, 3-4 vidutiniškai reikšmingas 5-6 labai reikšmingas).23. Kadangi kiekvieno nustatyto rizikos veiksnio įtaka Projekto įgyvendinimuin÷ra vienoda, tai VAT vadovas turi įvertinti vieno ar kito veiksnio įtaką, to veiksnioįvertinimą sudaugindamas su veiksnio įtakos koregavimo koeficientu. Veiksnio įtakoskoregavimo koeficientą nustato VAT vadovas skal÷je nuo 1 iki 4.24. Sudauginus rizikos veiksnio įvertinimą su veiksnio įtakos koregavimokoeficientu, gausime bendrą to veiksnio įtakos įvertinimą. Tokiu būdu įvertinamakiekvieno iš nustatytų rizikos veiksnių įtaką konkrečiam Projektui.

5925. Susumavus visų rizikos veiksnių įvertinimus, gauname bendrą atskiroProjekto rizikos įvertinimą.26. Bendra Projekto rizikos įvertinimą padalinę iš didžiausio galimo to Projektorizikos įvertinimo (jei visi rizikos veiksniai būtų įvertinti 6), nustatysime Projektorizikingumą, kurį sudauginę su Projekto verte nustatysime Projekto rizikingą vertę.Projekto rizikinga vert÷ apibūdina projekto vertę, kuri yra veikiama galimos rizikos.Projekto rizikingos vert÷s paskaičiavimo pavyzdys pateikiamas 1 lentel÷je. Projektorizikinga vert÷ apskaičiuojama kiekvienam projektui.Rizikos veiksniaiRizikos veiksnių reikšmingumasVeiksniokoregavimokoeficientas1 lentel÷1 2 3 4 5 6 Iš visoGalutinio gav÷jo administraciniai geb÷jimai 1 1 1Galutinio gav÷jo vidaus kontrol÷s sistema 2 2 4Ankstesnių auditų bei patikrinimų rezultatai 4 2 8Projekto sud÷tingumas (tipinis ar inovacinis) 1 4 4Projekto įgyvendinimo eiga (ataskaitų pateikimas,patikrinimų vietose duomenys, projekto paraiškosparengimo procesas)4 6 24Bendras įvertinimas (maksimalus 72) 41Rizikingumo procentas 57%Projekto vert÷Projekto rizikinga vert÷10 mln.5.7 mln.27. Atlikus visų Projektų rizikos analizę pagal sudarytą rizikos analiz÷s modelį,paskaičiuojamas tikrintinų išlaidų dydis Projektuose pagal formulę:17%*PRV*VPV/VPRV bei duomenis susisteminami lentel÷je. Pastarojoje 1 skiltyjenurodomi vykdomi Projektai, 2 skiltyje nurodoma pagal rizikos analiz÷s modelįpaskaičiuota Projekto rizikinga vert÷, 3 skiltyje nurodoma visa vykdomo Projekto vert÷, 4skiltyje nurodomas koregavimo koeficientas, kuris yra reikalingas tam, kad būtų patikrinta17% visų tinkamų Projektų išlaidų, 5 skiltyje nurodomas paskaičiuotas reikiamas patikrintivisų tinkamų išlaidų dydis pagal kiekvieną Projektą. Duomenų susisteminimo pavyzdyspateikiamas 2 lentel÷je.(2lentel÷)Projektai Projekto Projekto Koregavimo Tikrinamų išlaidų dydis

60rizikinga vert÷ visa vert÷ koeficientasVPV/VPRV*17%*PRV*VPV/VPRV*1 5.7 mln. 10 mln. 2 19380002 4.3 mln. 10 mln. 2 14620003 5 mln. 10 mln. 2 1700000Iš viso 15 mln. 30 mln. 510000028. Atlikus visų Projektų rizikos analizę pagal sudarytą rizikos analiz÷s modelį,Projektai pagal apskaičiuotas projektų rizikingas vertes sugrupuojami pagal projektųrizikingų verčių dydį.*Čia: PRV - vykdomo Projekto rizikinga vert÷ BPD priemon÷je,VPRV - visų vykdomų Projektų rizikinga vert÷ BPD priemon÷je,VPV - visų vykdomų Projektų vert÷ BPD priemon÷je,29. VAT vadovas atrenka Projektus, kurie įtraukiami į metinį VAT Projektų vidausaudito planą, suplanuoja Projektų vertinimo eiliškumą bei nustato tikrinamų išlaidų dydį,atsižvelgdamas į turimus VAT išteklius bei į tai, kad didžiausios rizikingos vert÷s Projektaituri būti tikrinami pirmiausia.30. Tikrinamų Projektų išlaidų dydis gali būti koreguojamas atsižvelgiant įankstesniais metais Projektuose patikrintų išlaidų dydį, tačiau bendras patikrintų irsuplanuotų tikrinti išlaidų dydis negali būti mažesnis kaip 17% visų tinkamų vykdomųarba užbaigtų Projektų išlaidų aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūros srityse,patvirtintų iki 2006 gruodžio 31d..TREČIAS SKIRSNIS IŠLAIDŲ ATSKIRAME PROJEKTE ATRANKOSPROCEDŪROS31. Atrinkus audituojamus Projektus, tikrinamos išlaidos Projektuose turibūti atrenkamos pagal statistin÷s analiz÷s metodus arba atliktą Projekto išlaidųrizikos analizę.32. VAT vadovas prieš sudarydamas metinį VAT Projektų vidaus auditoplaną turi patvirtinti projektų atrankos rizikos analiz÷s modelį bei išlaidų atrankosprojekte analiz÷s metodus, kurie bus taikomi atrenkant projektus ir išlaidas.KETVIRTAS SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO ATASKAITA IR DARBODOKUMENTAI

6133. Vidaus audito ataskaitoje turi būti nurodyta atlikto darbo apimtis, nustatytifaktai, išvados, rekomendacijos. Visais atvejais Vidaus audito ataskaitoje vidausauditorius turi įvertinti vidaus kontrol÷s būklę, kokie vidaus kontrol÷s trūkumaisąlygojo vidaus auditoriaus nustatytus faktus ir kaip tuos trūkumus reikia ištaisyti.34. Vidaus audito rekomendacijos kaip ištaisyti nustatytus neatitikimus, klaidasturi būti išvardintos išd÷stant jas pagal jų svarbumą, institucijas bei galutinius gav÷jus.35. Pagrindiniai nustatyti neatitikimai ir klaidos turi būti aptarti suaudituojamuoju tam, kad vidaus auditorius gal÷tų įsitikinti savo padarytų išvadų pagrįstumubei nustatyti būtiną laiko tarpą neatitikimams ir klaidoms ištaisyti bei jų ištaisymo būdą.Rašydamas vidaus audito ataskaitą, vidaus auditorius turi atsižvelgti į pagrįstasaudituojamojo pastabas, vidaus audito ataskaitoje nurodyti audituojamojo pastabas į kuriasnebuvo atsižvelgta.36. Rekomenduojama Projektų vidaus audito ataskaitos forma pateikta 1 priede.37. Prie Projektų vidaus audito ataskaitos rekomenduojama prid÷ti:37.1. VAT vadovo patvirtintą Rekomendacijų įgyvendinimo lentelę (pavyzdin÷Rekomendacijų įgyvendinimo lentel÷s forma pateikiama 2 priede),37.2. VAT vadovo patvirtintą klausimyną, naudojamą atliekant vidaus auditą(pavyzdin÷ klausimyno forma pateikiama 3 priede).1priedas

62(Titulinis lapas)3.1. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITO ATASKAITAXXX MinisterijaData (ataskaitos parašymo data)VIDAUS AUDITO RŪŠIS:VIDAUS AUDITOPAGRINDAS:(nurodoma: sistemos, 17 procentų patikros)(nurodoma: planinis, neplaninis)Sritis (nurodoma aplinkos apsaugos arba transportoinfrastruktūros sritis)PROJEKTAS:(nurodomas Projekto identifikacinis Nr. iš IS)PROJEKTO(nurodomas Projekto pavadinimas)PAVADINIMASĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS:PRADŽIA(nurodoma Projekto įgyvendinimo pradžia)PABAIGA(nurodoma Projekto įgyvendinimo pabaiga)PARAMOS GAVöJAS (nurodomas Paramos gav÷jo pavadinimas ir kodas)KONTAKTINIAI(nurodoma audituotų institucijų vadovų vardas,pavard÷, telefono Nr., el.pašto adresas)ASMENYSVIDAUS AUDITO TIKSLAS:(nurodomas vidaus audito tikslas: patikrintivaldymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumą arbapatikrinti mok÷jimo paraiškas ir įsitikinti išlaidųtinkamumu)VIDAUS AUDITOPRADŽIA:PABAIGA:(nurodoma vidaus audito atlikimo pradžia)(nurodomas vidaus audito atlikimo pabaiga)VIDAUS AUDITĄ ATLIKĘ (nurodomi vidaus auditą atlikę vidaus auditoriai)AUDITORIAIVIDAUS AUDITOATASKAITA PATEIKTA:(nurodomi asmenys, kuriems pateikiama ataskaita)

63ĮŽANGA1. ANALITINö INFORMACIJA (pateikiama žemiau nurodyta informacija):1.1. Kokiu pagrindu atliktas vidaus auditas:Planinis, neplaninis, jeigu neplaninis nurodyti to priežastį, kelintas atliktas auditasšiais metais (liečia tik privalomus išlaidų tikrinimus).1.2. Projekte dalyvaujančios institucijos ir paramos gav÷jai:Nurodomos projektą administruojančios institucijos ir paramos gav÷jai.1.3. Tikrintos administruojančios institucijos ir galutiniai paramos gav÷jai:Trumpas administruojančių institucijų ir galutinių paramos gav÷jų aprašymas:viešasis, privatus, įsteigimo data, įregistruotas kapitalas, akcijų skaičius, pagrindiniaiakcininkai ir kita svarbi informacija.1.4. Trumpas projekto aprašymas:Trumpas projekto aprašymas; tikslas pagal kokią priemonę vykdomas, pradžia,pabaiga.1.5. Prašomos kompensuoti išlaidos:Nurodykite pagrindinę finansinę informaciją apie projektą: kiek patirta išlaidų, kiekkompensuota išlaidų. Audito metu, atliekant išlaidų patikrą šie skaičiai tur÷tų būtisutikrinti.ESNacionalin÷sProjektin÷sApmok÷tosNeapmok÷tosNustatytos netinkamomisAudituotos2. RIZIKOS ĮVERTINIMAS (pateikiama žemiau nurodyta informacija):

64Aprašykite audituoto projekto bei audituotų institucijų rizikos įvertinimą (pagalrizikos analiz÷s modelį, kurio pagrindu sudaromas metinis planas) bei pateikite bendrusrizikos įvertinimus pagal skalę maža, vidutin÷, didel÷.3. AUDITO TIKSLAI, APIMTIS, METODOLOGIJA (pateikiama žemiau nurodytainformacija):3.1. Audito tikslai:Nurodomas vidaus audito tikslas: patikrinti valdymo ir kontrol÷s sistemosefektyvumą arba patikrinti l÷šų panaudojimą.3.2. Apimtis:Nurodomas suplanuotas tikrinti laikotarpis ir darbo apimtis.3.3. Metodologija (audituojamųjų objektų parinkimo pagrindas):Aprašoma kokie konkrečiai bus audituojami objektai atliekant auditą, pvz:atsiskaitymo operacijos, viešieji pirkimai, ilgalaikio turto įsigijimas bei kod÷l buvopasirinkti būtent šie.DöSTOMOJI DALIS4. ATLIKTAS DARBAS (pateikiama žemiau nurodyta informacija):4.1, 4.2 dalyse būtina pateikti visų nustatytų pažeidimų, neatitikimų, nukrypimų nuopatvirtintos audito sekos, valdymo ir kontrol÷s sistemos procedūrų aprašymus, nurodytividaus kontrol÷s trūkumus, kurie sąlygojo nustatytus pažeidimus bei neatitikimus, nurodytijų įtaka valdymo ir kontrol÷s sistemai, deklaruojamoms išmokoms. Šiame skyriuje reikiapateikti visus nustatytus faktus, kurių pakanka padarytoms išvadoms bei rekomendacijomspagrįsti. Nustatyti faktai turi būti apibendrinti pagal institucijas, galutinius gav÷jus,projektus, nacionalinį ir ES finansavimą.Nurodykite ar atlikto darbo apimtis atitiko suplanuotą, jei ne tai kod÷l.4.1. Administruojančių institucijų patikra (pagal kiekvienąinstituciją):4.1.1. Ankstesnių rekomendacijų vykdymas.4.1.2. Atlikti konkrečių sričių testai.4.1.3. Vidaus kontrol÷s vertinimas, audito sekos vertinimas, neigiamų padarinių rizikainstitucijos veiklai, nacionaliniam, ES finansavimui.4.1.4. Nustatyta neigiamų faktų įtaka prašomoms kompensuoti išlaidoms, sprendimųpri÷mimui ir t.t.4.1.5. Išvada ir rekomendacija kaip ištaisyti trūkumus.4.2. Galutiniai paramos gav÷jai (pagal kiekvieną paramos gav÷ją):

654.2.1. Ankstesnių rekomendacijų vykdymas.4.2.2. Atlikti konkrečių sričių testai.4.2.3. Deklaruotų išlaidų patikra (įskaitant buhalterin÷s apskaitos dokumentų bei registrųpatikrą, fizinius patikrinimus).4.2.4. Atitikties nustatytiems teis÷s aktams patikra (išlaidų tinkamumas, viešųjų pirkimųprocedūros, reikalavimai aplinkos apsaugai, viešumui, lygioms galimyb÷ms).4.2.5. Vykdytų operacijų atitikties finansuojamoms pagal projekto sąlygas patikra (realiaiatlikto darbo patikra bei jo atitiktis sutarties, programos reikalavimais).4.2.6. Vidaus kontrol÷s vertinimas, audito sekos vertinimas, neigiamų padarinių rizikainstitucijos veiklai, nacionaliniam, ES finansavimui .4.2.7. Nustatyta įtaka prašomoms kompensuoti išlaidoms, sprendimų pri÷mimui ir t.t.4.2.8. Išvada ir rekomendacija kaip ištaisyti trūkumus.APIBENDRINTOS IŠVADOS4.3. VIDAUS AUDITO TIKSLŲ PASIEKIMAS (pateikiama žemiau nurodytainformacija):Nurodykite ar buvo įmanoma atlikti auditus kaip suplanuota, kod÷l nukrypta nuoplanuotų darbo apimčių, ar atlikto darbo apimtis įgalino įsitikinti deklaruotų išlaidųpagrįstumu, valdymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumu, atlikti galutinių paramos gav÷juisuteiktų l÷šų auditą.Kiekvienai institucijai, galutiniam paramos gav÷jui, projektui, nurodyti pagrindinesišvadas, pagrįstas nustatytais faktais ir ar buvo arba yra rizika d÷l netinkamo Sanglaudosfondo ar nacionalinio bendrojo finansavimo l÷šų panaudojimo. Išvadose kiekvienamnustatytam trūkumui nurodykite ar jis yra sisteminio charakterio, ar paskiras. Jeigu buvonustatytos sistemin÷s klaidos, atskirkite sisteminius trūkumus pagrindiniuose irpapildomuose elementuose kaip nurodyta Komisijos vadovuose d÷l fondų auditų beifinansinių koregavimų.4.4. BENDRAS PROJEKTO (INSTITUCIJOS) VALDYMO IR KONTROLöSSISTEMOS ĮVERTINIMAS (pateikiama žemiau nurodyta informacija irįvertinimas):Pateikite bendrą projekto (institucijos) valdymo ir kontrol÷s sistemos įvertinimą:e) d÷l projekto valdymo ar jo įgyvendinimo (institucijos valdymo irkontrol÷s sistemos) - n÷ra esminių pastabų (l.gera),f) projekto valdyme (institucijos valdymo ir kontrol÷s sistemoje) pasteb÷tapaskiros ar išmok÷tos paramos dydžiui netur÷jusių reikšm÷s procedūrinių klaidų (nuoroda įaudito pastabas) (gera),

66g) projekto valdyme (institucijos valdymo ir kontrol÷s sistemoje) pasteb÷tatrūkumų ar klaidų (nuoroda į audito pastabas), kurios finansuojančią instituciją tur÷tųpaskatinti imtis veiksmų, užtikrinančių projekto išlaidų tinkamumą(patenkinamas)(patenkinama),h) projekto valdyme ir įgyvendinime (institucijos valdymo ir kontrol÷ssistemoje) yra trūkumų (audito pastabos), kurie finansuojančią instituciją paskatintųsvarstyti dalinį ar visišką išmok÷tos paramos grąžinimą arba kitus atitinkamus veiksmus(nepatenkinamas).5.3. AUDITUOTŲ INSTITUCIJŲ KOMENTARAI (pateikiama žemiau nurodytainformacija):Pateikite apibendrintus audituojamųjų komentarus d÷l nustatytų faktų irrekomendacijų.REKOMENDACIJOSApibendrinamos pagrindin÷s rekomendacijos. Jeigu nustatyta, rekomenduokite kokiasuma reikia koreguoti deklaruotas finansavimui išlaidas.Vidaus auditorių parašaiPatvirtinta VAT vadovoAudituojamųjų parašai

672 priedas3.2. PADARYTOS IŠVADOS, REKOMENDACIJOS IR JŲĮGYVENDINIMO LAIKOTARPISNr. RekomendacijosRekomendacijos Nr. (jeirekomendacijos ataskaitojenumeruojamos) arba nuoroda įataskaitos Nr. ir puslapįAtsakinga užrekomendacijųįgyvendinimąinstitucijaAtsakingas užrekomendacijųįgyvendinimąasmuoRekomendacijųįgyvendinimolaikotarpisVidaus auditorius (vardas, pavard÷, parašas)Audituojamos įstaigos vadovas (vardas, pavard÷, parašas)

683.3. PROJEKTŲ VIDAUS AUDITO KLAUSIMYNAS3 priedasXXX MinisterijaData (klausimyno užpildymo data)KlausimynasKlausimas TAIP NE PastabosAr aprašyta audito seka tarpin÷je institucijojeAr aprašyta audito seka įgyvendinančiojoje institucijojeAr projektas atitinka Sanglaudos fondo strategijos nuostatasAr projekto išankstinis vertinimas atitiko tarpin÷s institucijos nustatytasprocedūrasAr viešųjų pirkimų bei privalomos informacijos pateikimo procedūrosįgyvendinančiojoje institucijoje atitinka Lietuvos Respublikos bei ES teis÷saktų reikalavimus, yra aprašytos bei patvirtintosAr mok÷jimo paraiškos Europos Komisijai parengtos pagal nustatytusreikalavimus ir atitinka mok÷jimo prašymą bei išlaidų apskaitos dokumentusAr įgyvendinančioji institucija nusistat÷ projektų kontrol÷s procedūras bei arjas vykdo.Ar įgyvendinančioji institucija nustat÷ reikalavimus informacijai, kurią galutinisparamos gav÷jas turi pateikti įgyvendinančiajai institucijai.Ar galutinis paramos gav÷jas pateikia laiku ir tinkamai projekto įgyvendinimoataskaitasAr galutinio paramos gav÷jo buhalterin÷ apskaita atitinka Buhalterin÷sapskaitos įstatymo ir kitų teis÷s aktų reikalavimusAr galutinio paramos gav÷jo apskaitos duomenys, mok÷jimo prašymoduomenys atitinka įgyvendinančiosios institucijos duomenisAr pateikiami mok÷jimo prašymai yra pagrįsti galutinio paramos gav÷jo

69apskaitos dokumentaisAr į mok÷jimo prašymus įtrauktos tik tinkamos išlaidos pagal sutartiessąlygas, ES nustatytus principus išlaidų, finansuojamų iš sanglaudos fondol÷šų, tinkamumui, teis÷s aktų reikalavimus ir jos atitinka projektinędokumentaciją bei Projekto finansavimo sąlygas, tarp jų:Projekto planavimo ir projektavimo stadijojeViešojo administravimo išlaidosŽem÷s pirkimo išlaidosProjekto vietos paruošimo išlaidosIlgalaikio turto naudojimo projekte išlaidosNematerialaus turto pirkimo išlaidosPrid÷tin÷s vert÷s mokestisProjekto valdymas ir priežiūraFinansin÷s išlaidosVeiklos išlaidosIšlaidos viešumui ir informacijaiKitos išlaidosAr visos deklaruojamos mok÷jimo paraiškoje išlaidos buvo faktiškai patirtosper nustatytą finansavimo periodąAr finansavimo proporcijos atitiko nustatytas sutartyje proporcijasAr projektai vykdomi pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslusAr l÷šos buvo išmok÷tos galutiniam paramos gav÷jui nedelsiant ir pilnaiAr l÷šų išmok÷jimas galutiniam paramos gav÷jui, rangovui bei jų apskaitaatitiko kitas l÷šų išmok÷jimo bei apskaitos taisyklesAr visa informacija apie projektą buvo tinkamai suvesta į ISVidaus auditorius (vardas, pavard÷, parašas)

704. PRIEDAI1 PRIEDAS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LöŠŲ AUDITOKLAUSIMYNAIPagrindiniai Lietuvos institucijų, administruojančių struktūrinių fondų l÷šas,vidaus audito tikslaiŠiame priede pateikiami pavyzdiniai galimi Lietuvos institucijų bei galutinių gav÷jųvidaus audito tikslai bei klausimynai, skirti pad÷ti pasiekti šiuos tikslus. Kiekvienam tiksluiyra pateiktas atskiras klausimynas, kuris apima bendriausius reikalingus įvertinti atitiktįįstatymams, reglamentams, taisykl÷ms kriterijus.Atkreipkite d÷mesį, kad jeigu yra pateiktas klausimas ar yra nustatytos tam tikrosprocedūros, tai negalima pasitenkinti tik paprastu atsakymu į klausimą, išnagrin÷jusdokumentus, bet reiktų atlikti pagal poreikį kontrol÷s testą arba faktinę patikrą, kadįsitikintume, kad valdymo ir kontrol÷s sistema praktikoje iš tiesų veikia efektyviai.Vidaus audito tikslai1. Ar funkcijos buvo tiksliai paskirstytos, atsakingosinstitucijos paskirtos bei pareigos ir atsakomyb÷ aiškiai atskirtos.1.1. Ar atsakingos institucijos paskirtos?1.2. Ar funkcijos aiškiai paskirstytos?1.3. Ar funkcijos bei atsakomyb÷ aiškia atskirtos?2. Ar yra tinkamai užtikrinta, kad kreipimasis d÷l paramos, kreipimosiprocedūros, paraiškos įvertinimas ir pasirinkimo finansuoti procedūros atitinkanustatytas taisykles, atitinka regiono tikslus, įgaliotos institucijos sprendimai yratinkamai dokumentuoti.2.1. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad kreipimasis d÷l finansavimo,pasiūlymas d÷l finansavimo atitinka esamus regiono pl÷tros poreikius, programavimodokumentus bei jų priedus?2.2. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad apie skelbiamus konkursus žino bei juosedalyvauja visi potencialūs paramos prašytojai?2.3. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad visų pareišk÷jų prašymai d÷l finansavimo yraišnagrin÷ti bei įvertinti?2.4. Ar yra pagrįstas užtikrinimas, kad visų pareišk÷jų prašymai d÷l finansavimo yraįvertinti taikant vienodus, tinkamus ir pagrįstus kriterijus?

712.5. Ar sprendimus priimanti institucija reikalauja, kad pateikiamuose vertintiprojektuose būtų aiškiai suformuoti projektų įgyvendinimo tikslai bei pasekm÷s?2.6. Ar sprendimus d÷l finansavimo priima įgalioti asmenys pagal nustatytasprocedūras, ar nustatytos procedūros atitinka nustatytus reikalavimus?2.7. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad konkursus laim÷ję pareišk÷jai yra tinkamaiinformuoti apie jų teises bei pareigas, susijusias su struktūrinių fondų paramos naudojimu?3. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad tiek÷jų, rangovųparinkimas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymą?4. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad pirkimusbei įsigytas paslaugas galima patikrinti, kad kitos išlaidos yra tinkamos ir atitinkafinansavimo sąlygas.4.1. Ar informacijos srautai yra tinkami apibr÷žti?4.2. Ar vadovaujančioji ir tarpin÷ institucijos gauna pakankamai informacijos,įskaitant finansinę, kad gal÷tų spręsti apie faktinę proceso pažangą?4.3. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad bus imtasi veiksmų,jeigu projektas bus įgyvendinamas ne pagal planą?4.4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad galutiniai gav÷jai pateikia tiktinkamas mok÷jimo paraiškas ir pagal patvirtintą formą?4.5. Ar yra nustatytos procedūros, apibr÷žiančios, kad mok÷jimo paraiškos patenkatik pas paskirtus asmenis?4.6. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad mok÷jimo paraiškose yra visareikiama informaciją apie išlaidas ir visi tas išlaidas pateisinantys dokumentai?4.7. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad mok÷jimo paraiškos yratinkamai patikrintos ir, kad mok÷jimo reikalavimai patvirtinti atsakingų asmenų?4.8. Ar institucija nustat÷ tinkamus apmok÷jimo reikalavimus?5. Ar sistema yra patikima, kad užtikrintų tinkamos finansin÷s beistatistin÷s informacijos srautus.5.1. Ar IS užtikrina patikimos informacijos srautus?5.2. Ar sistema sukaupia bei pateikia Komisijai visą informaciją, kuriosreikalaujama pagal Reglamento Nr. 438/2001 4 priedo reikalavimus?5.3. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros d÷l sistemos palaikymo beitobulinimo?5.4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios duomenų saugumąsistemoje?

725.5. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad visareikalaujama informacija bus pateikta Komisijai?6. Ar patikrinimai apima mažiausiai 5 procentus tinkamų išlaidų, ar jieatliekami atrankos būdu pagal rizikos analiz÷s duomenis?6.1. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad reglamentoNr. 438/2001 10 straipsnio reikalavimai yra visiškai įvykdyti ir kontroliuojamas jųvykdymas?6.2. Ar paskirta institucija, kuri turi atlikti sistemos auditą?6.3. Ar paskirtos institucijos, kurios turi atlikti patikrinimus vietose, ar jos taiatlieka tinkamai?6.4. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad, išaišk÷jus klaidoms irnukrypimams mok÷jimo paraiškose arba patikrų vietose metu, bus imtasi reikiamų veiksmųpanaikinti neigiamą poveikį ir veikiama pagal Komisijos nustatytus reikalavimus?7. Ar institucijos, dalyvaujančios struktūrinių fondų administravime irkontrol÷je, struktūrinių fondų l÷šas apskaito atskirose apskaitos sistemose arsąskaitose?7.1. Ar vadovaujančioji ir tarpin÷s institucijos įdieg÷ finansin÷s apskaitossistemą, kurioje tinkamai parodoma visa informacija?7.2. Ar institucijoje nustatyta bei aprašyta tiksli ir aiški audito seka?7.3. Ar finansin÷s apskaitos sistema užtikrina struktūrinių fondų atskirųpriemonių atsekamumą bei apskaitą?7.4. Ar apskaitos sistema įgalina atskirti pinigų gav÷jus bei apmok÷jimopagrindą?8. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad Komisijai pateiktosišlaidų deklaracijos yra tikslios, teisingos, pagrįstos pateisinančiais dokumentais ir,kad jose įtrauktos tik faktiškai padarytos išlaidos, atitinkančios finansavimo sąlygas.

73Vidaus audito klausimynai2 vidaus audito tikslasAr yra tinkamai užtikrinta, kad kreipimasis d÷l paramos, kreipimosiprocedūros, paraiškos įvertinimas ir pasirinkimo finansuoti procedūros atitinkanustatytas taisykles, atitinka regiono tikslus, įgaliotos institucijos sprendimai yratinkamai dokumentuoti.1. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad apie skelbiamus konkursus žino ir juosedalyvauja visi potencialūs paramos prašytojai?Įvertinimo kriterijus1. Institucija turi kaip galima plačiau informuotiapie skelbiamus konkursus tam, kad visi potencialūsparamos naudotojai būtų informuoti apie tokiągalimybę, įskaitant informaciją ne tik apie pačiągalimybę gauti paramą, bet ir kokios procedūrostaikomos paramos prašytojams;2. Informacija potencialiems paramosnaudotojams turi būti pateikta taip, kad atitiktų ESreikalavimus d÷l viešumo.3. Informacija potencialiems paramosnaudotojams turi būti pateikta taip, kad atitiktų viešųjųpirkimų įstatymą.4. Visi norintieji turi tur÷ti lygias galimybespateikti prašymus d÷l paramos ir visiems pareišk÷jamsturi būti taikomi vienodi kriterijai.5. Informacija apie konkursus turi būti išplatintaiš anksto, kad potencialūs prašytojai tur÷tų pakankamailaiko paruošti bei pagrįsti savo prašymus finansuoti.Specifiniai klausimai1. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kadinformacija apie paramą yra paskelbta tinkamubūdu?2. Ar institucija nustat÷ procedūras,užtikrinančias, kad tarp informacijos paskelbimoir projektų svarstymo yra palikta pakankamailaiko, kad visi pareišk÷jai gal÷tų pateikti savoprašymus?3. Ar institucija paliko pakankamai laiko, kadvisi pareišk÷jai gal÷tų paklausti ir gauti atsakymusį nežinomus klausimus?4. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad apiefinansavimo pasiūlymus būtų paskelbta vietin÷smasin÷s informacijos priemon÷se?5. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kadlaikomasi Viešųjų pirkimo įstatymo reiklavimų?6. Ar saugoma informacija apie visuspareišk÷jus, kurių buvo papildomai paprašytapaaiškinti d÷l prašymų finansuoti?2. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad visų pareišk÷jų prašymaifinansuoti yra išnagrin÷ti bei įvertinti?Įvertinimo kriterijaiSpecifiniai klausimai1. Visos gautos finansavimo paraiškos turi būtiužregistruotos iš karto centralizuotai.2. Visos paraiškos turi būti įvertintos.3. Įrašai apie kiekvieną paraišką turi būti nurodytiatsižvelgiant į atliekamus su ja veiksmus.4. Visos paraiškos turi būti nagrin÷jamosnedelsiant.1. Ar yra nustatytos procedūros,užtikrinančios, kad visos paraiškos d÷lfinansavimo užregistruojamos iš karto po jųgavimo?2. Ar yra nustatytos procedūros,užtikrinančios, kad visos paraiškosužregistruojamos institucijoje centralizuotai?3. Ar yra nustatytos procedūros,užtikrinančios, kad visos paraiškosišnagrin÷jamos nedelsiant?4. Ar paraiškos d÷l kiekvienos atskirospriemon÷s saugomos atskirose bylose?

743. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad visų pareišk÷jų prašymai d÷lfinansavimo yra įvertinti taikant vienodus, tinkamus ir pagrįstus kriterijus?Įvertinimo kriterijai1. Paraiškos įvertinimas turiatitikti programos nuostatas ir procedūras,t.y. institucija turi būti nustačiusi aiškius,patikimus, išmatuojamus kriterijus, kurieatitiktų Komisijos reikalavimus ir remiantisjais būtų galima įvertinti paraiškas.2. Paraiškos įvertinimas turiapimti ir projekto aplinkosauginį bei lygiųgalimybių įvertinimus.3. Turi būti aiškūs įrodymai,kad tie patys kriterijai naudojami įvertinantvisų pareišk÷jų paraiškas.5. Visų paraiškų įvertinimo rezultataituri būti tinkamai ir atskirai saugomiapskaitos sistemoje.6. Išvada d÷l paraiškos patenkinimoar jos atmetimo turi būti aiškiaisuformuluota.Specifiniai klausimai1. Ar atsakomyb÷ d÷l paraiškos įvertinimo yra aiškiaipaskirstyta institucijoje?2. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios vienodusparaiškų įvertinimo kriterijus?3. Ar yra paraiškų įvertinimo procedūros, užtikrinančios,kad paraiškos bus įvertintos pagal kriterijus, atitinkančiusKomisijos nustatytas taisykles d÷l poveikio aplinkai ir d÷llygių galimybių?4. Ar paraiškų įvertinimo kriterijai naudojami nuolat, pvz.,klausimynai?5. Ar paraiškų įvertinimai apima kontrol÷s aplinką, pelno,išlaidų analizę, verslo sąlygų pasikeitimą?6. Ar kitos paraiškos, įskaitant seniau pateiktas d÷l kitųprogramų, neatitinkančios Reglamento Nr. 438/2001 9straipsnio reikalavimų, yra atmestos?7. Ar paraiškų įvertinimo rezultatai yra saugomi kaipatskiri duomenys apskaitos sistemoje?8. Ar sprendimai d÷l paraiškų patenkinimo ar atmetimo yraaiškiai išd÷styti?9. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad patenkintosparaiškos atitinka finansavimo tikslus?4. Ar sprendimus priimanti institucija reikalauja, kad pateikiamuosevertinti projektuose būtų aiškiai suformuluoti projektų įgyvendinimo tikslai bei pasekm÷s?Įvertinimo kriterijai1. Besikreipiantieji paramosturi nurodyti aiškius ir įvertinamus tikslus(rodiklius) ir nurodyti, kaip ir kada jie buspasiekti.2. Besikreipiantieji turinurodyti, kokiais kriterijais bus įvertinamasrezultatų pasiekimo lygis.3. Besikreipiantieji tur÷tųpateikti aiškų ir detalų finansinį planą,aiškiai nurodantį kaip bus naudojamosfondų l÷šos.4. Tikslai turi aiškiai atitiktiprograminius.Specifiniai klausimaiAr institucija įvertino besikreipiančiųjų nurodytų tikslųaiškumą bei įvertinamumą?Ar institucija patikrino, kad besikreipiantieji nustat÷ kad buspasiektas tikslas bei tikslo pasiekimo matą?Ar institucija patikrino, kad tikslai atitinka Bendrajameprogramavimo dokumente nurodytus tikslus?Ar institucija patikrino, kad visos paraiškos finansuoti yrapagrįstos detaliu finansiniu planu, kuriame aiškiai nurodyta,kaip bus naudojamos fondų l÷šos?Ar institucija nustat÷, kad finansinis planas yra patikimas?

755. Ar sprendimus d÷l finansavimo priima įgalioti asmenys ir pagalnustatytas procedūras, ar nustatytos procedūros atitinka nustatytus reikalavimus?Įvertinimo kriterijai1. Institucija turi tur÷ti aiškiaiapibr÷žtas funkcijas bei įgaliojimus priimtisprendimus d÷l struktūrinių fondų l÷šųfinansavimo bei administravimo.2. Turi būti įrodymai, kad sprendimai yrapriimami tam paskirtu priimtinu lygiu.3. Institucija turi užtikrinti, kad išrinktiprojektai atitinka nustatytas taisykles.Specifiniai klausimai1. Ar yra institucijoje paskirtas atsakingas asmuo, įgaliotaspatvirtinti paraiškas d÷l finansavimo?2. Ar institucijoje numatytos kontrol÷s procedūros, kuriosužtikrintų, kad struktūrinių fondų l÷šos yra skiriamosfinansuoti tam pačiam objektui tik vieną kartą?3. Ar paskirtų atsakingų asmenų kvalifikacija yra tinkamapriimti sprendimus?4. Ar atlikti patikrinimai, užtikrinantys, kad visos priimtosfinansuoti paraiškos yra tinkamai patvirtintos (parašai,antspaudai)?5. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad priimtosfinansuoti paraiškos atitinka programinius tikslus beifinansavimo kriterijus?6. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadpasirinkti finansuoti projektai atitinka reikalaujamastaisykles, kaip: laisvos konkurencijos, viešumo, paramosbendro finansavimo iš nacionalinio biudžeto?7. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadprojektas n÷ra finansuojamas du kartus iš skirtingų fondų arprogramų l÷šų?6. Ar yra pagrįstai užtikrinama, kad konkursus laim÷ję pareišk÷jaiyra tinkamai informuoti apie jų teises bei pareigas, susijusias su struktūrinių fondų paramosnaudojimu?Įvertinimo kriterijaiTuri būti užtikrinima, kad visibesikreipiantieji po jų projekto patvirtinimoiš karto po teigiamo sprendimo pri÷mimoyra raštu informuojami apie suteiktąfinansavimą ir finansavimo sąlygas.Specifiniai klausimai1. Ar yra nustatytos procedūros, kad visi besikreipiantysyra informuojami apie primtą sprendimą bei jo pagrindą?2. Ar institucija užtikrina, kad apie sprendimą buvoinformuotas pareišk÷jas iš karto po sprendimo pri÷mimo?3. Ar numatytos paraiškų vertinimo procedūros,užtikrinančios, kad visos paraiškos yra išnagrin÷tos?4. Ar sutartis d÷l finansavimo pasirašyta atsakingo už taiasmens?5. Ar pateikta informacija apie teigiamą sprendimopri÷mimą apima finansavimo sąlygas bei terminus, iš jų:– reikalavimus finansavimui;– d÷l išlaidų, kurios bus finansuotos;– finansavimo termino nustatymą;– informaciją apie projekto įgyvendinimą beiapmok÷jimo reikalavimų pateikimo tvarką?– reikalavimą d÷l dokumentų pateikimo Komisijosatstovams, atliekant auditą;

76– reikalavimus sąskaitų pateikimo tvarkai, apskaitostvarkai, pirkimų tvarkai;– reikalavimusi d÷l viešumo ir informacijospateikimo.6. Ar patvirtintos paraiškos atitinka viešumo reikalavimus?4 vidaus audito tikslasAr yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad pirkimus beiįsigytas paslaugas bus galima patikrinti, kad kitos išlaidos yra tinkamos ir atitinkafinansavimo sąlygas.1. Ar informacijos srautai yra tinkamai apibr÷žti?Įvertinimo kriterijai1. Galutiniai gav÷jai turibūti nuo projekto pradžios raštiškaiinformuoti apie ataskaitų ir informacijospateikimo reikalavimus, kurių jie privalolaikytis.2. Reikalavimai galutiniamsgav÷jams turi atitikti minimalius Komisijosnustatytus reikalavimus.3. Reikalavimai turi būtipakankami, kad leistų institucijai nustatytiprojekto įgyvendinimo eigą bei rezultatus.4. Informacijos ir ataskaitų pateikimoreikalavimai turi aiškiai atitikti vykdomosveiklos tikslus bei finansinį planą.Specifiniai klausimai1. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad visigalutiniai gav÷jai raštiškai informuoti apie ataskaitų irinformacijos pateikimo reikalavimus, kurių jie privalolaikytis?2. Ar nustatytos procedūros atitinka Komisijosreikalavimus?3. Ar nustatytos projekto eigos vertinimo procedūros,leidžiančios nustatyti projekto įgyvendinimo eigą beirezultatus, tiek finansinius, tiek natūra?4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadparaiškose išd÷styti tikslai atitinka programavimo dokumentenurodytus tikslus?5. Ar reikalavimai ataskaitoms ir informacijos pateikimuiaiškiai atitinka pareišk÷jo pateiktą finansinį planą?2. Ar vadovaujančioji institucija, tarpin÷ institucija gauna pakankamai informacijos,įskaitant finansinę, kad gal÷tų spręsti apie faktinę proceso pažangą?Įvertinimo kriterijaiSpecifiniai klausimai

771. Ataskaitos turi aiškiainurodyti projekto įgyvendinimo pažangąprieš patvirtinant pačią ataskaitą.2. Ataskaitose pateikiamainformacija turi būti vertinama pagalkriterijus, nustatytus pradedant įgyvendintiprojektą.3. Ataskaitos beiinformacija turi aiškiai nurodyti projektoįgyvendinimo lygį.4. Ataskaitose turi būtinurodyta reikalaujama finansin÷informacija, nurodanti, kaip buvopanaudotos fondų l÷šos.5. Ataskaitos turi būtipagrįstos pateisinančiais dokumentais.6. Ataskaitos finansin÷jedalyje turi būti nurodyti visi reikšminginukrypimai nuo finansinio plano.7. Ataskaitose turi būtinurodyta fondo l÷šų bendra suma ir kaip jibuvo panaudota.1. Ar ataskaitose pateikti visi reikalaujami rodikliai?2. Ar ataskaitose pateikti ir finansiniai ir natūriniairodikliai, nustatyti prieš pradedant įgyvendinti projektą?3. Ar ataskaitoje nurodyti rodikliai aiškiai atspindi tikslųpasiekimo lygį?4. Ar ataskaitos pateiktos nustatytais terminais?5. Ar numatytos procedūros, kurios užtikrintu reikiamusinstitucijos veiksmus, jei ataskaitas v÷luojama pateikti?6. Ar nustatytos patikrinimų vietose procedūros ?7. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios sutarties sąlygųlaikymąsi?8. Ar nustatyta patikrinimų rezultatų saugojimo tvarka,atrankinių tikrinimų atlikimo tvarka bei atrankos būdas,priemonių, kurių buvo imtasi nustačius neatitikimus, analiz÷sbei apskaitos tvarka.9. Ar ataskaitos iš galutinių gav÷jų apima visą nustatytąreikiamą informaciją?10. Ar ataskaitos pagrįstos dokumentais (sąskaitomis,gavimo dokumentais, ekspertų ataskaitomis)?11. Ar ataskaitoje pateikta finansin÷ informacija atitinkafinansinį planą?12. Ar nustatytos procedūros, kurių reikia imtis, jeiataskaitoje nenurodyta visa reikalinga informacija, kuriosreikia projekto įgyvendinimo procesui įrodyti?13. Ar nustatytos procedūros, kurių reikia imtis, jei projektoįgyvendinimo rezultatai yra nepatenkinami?3. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad bus imtasi veiksmų,jeigu projektas bus įgyvendinamas ne pagal planą?Įvertinimo kriterijai1. Projekto įgyvendinimo priežiūrosfunkcija turi būti perduota paskirtiemsatsakingiems asmenims.2. Turi būti numatytos procedūros,kurių reikia imtis, kada projektoįgyvendinimo eiga neatitinka numatytoplane.• Veiksmai, kurių imamasi, kai projektoįgyvendinimas neatitinka reikalavimų, turibūti prižiūrimi paskirtų atsakingų asmenų.Specifiniai klausimai1. Ar projekto įgyvendinimo priežiūros funkcija perduotapaskirtiems atsakingiems asmenims?2. Ar yra nustatytos procedūros, aprašančios, kaip turi būtistebimas projekto įgyvendinimo procesas?3. Ar šiose procedūrose numatyti patikrinimai, kuriuosreikia atlikti atsižvelgiant į projektų įgyvendinimorezultatus?4. Ar nustatytos procedūros, kurių reikia imtis jeipateikiamose ataskaitose n÷ra nurodyta visa reikalingainformacija?5. Ar numatytos procedūros, kurių reikia imtis, kada

78projekto įgyvendinimo eiga neatitinka plano?6. Ar numatytose procedūrose yra atsižvelgiama į projektoįgyvendinimo rezultatus?7. Ar atliekama pakankama projekto įgyvendinimopriežiūra, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo lygį?4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad galutiniai gav÷jai pasieks tiktinkamas mok÷jimo paraiškas ir pagal patvirtintą formą?Įvertinimo kriterijai1. Galutinių gav÷jų apmok÷jimoparaiškose turi būti pateikta visareikalaujama finansin÷ informacija.2. Apmok÷jimo paraiškų pateikimolaikas turi atitikti nustatytą laiką.3. Apmok÷jimo paraiškos turi atitiktinustatytą formą.Specifiniai klausimai1. Ar institucija nustat÷ pakankamai laiko apmok÷jimoparaiškoms pateikti?2. Ar yra nustatytos procedūros įvertinti paraiškųnepateikimo laiku priežastis?3. Ar institucija nurod÷, kokie pateisinamieji dokumentaituri būti pateikiami kartu su mok÷jimo paraiška?4. Ar institucija reikalauja tik patvirtintų dokumentųkopijų?5. Ar nustatyti bendri paraiškos pateikimo formosreikalavimai?6. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadmok÷jimo paraiškos bus nepriimamos, jeigu jos neatitiksnustatytos formos?5. Ar yra nustatytos procedūros, apibr÷žiančios, kad mok÷jimo paraiškos patektų tikpas paskirtus asmenis?Įvertinimo kriterijai1. Mok÷jimo paraiškos institucijojeturi būti perduotos paskirtam atsakingamasmeniui.2. Turi būti užtikrintas aiškus pareigųatskyrimas tarp asmenų, atsakingų užprojekto įvertinimą, patvirtinimą irmok÷jimo paraiškų įvertinimą,patvirtinimą.Specifiniai klausimai1. Ar institucija paskyr÷ asmenį, atsakingą už paraiškųpri÷mimą ir įvertinimą?2. Ar aiškiai atskirtos paraiškų pri÷mimo, įvertinimo,patvirtinimo, projekto įvertinimo, patvirtinimo funkcijos tarpatsakingų asmenų?6. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad mok÷jimo paraiškose būtų visareikalaujama informacija apie išlaidas bei visi tas išlaidas pateisinantys dokumentai?Įvertinimo kriterijai1. Mok÷jimo paraiškose turibūti nurodyta informacija apie išlaidas, kurisulyginama su planuotomis.2. Mok÷jimo paraiškos turibūti patvirtintos pirminiaias dokumentais,Specifiniai klausimai1. Ar mok÷jimo paraiškose patirtos išlaidos palyginamos suplanuotomis?2. Ar nurodytos išlaidos yra analizuojamos paskirtų asmenų( pagal suplanuotas)?3. Ar atliekami patikrinimai, kurių metu nustatoma, kad

79kurie aiškiai įrodytų, kad išlaidos yrapadarytos ir jos yra pagrįstos.3. Turi būti aiškūs įrodymaibet kuriuo projekto įgyvendinimo metu, kadgalutinis gav÷jas atitinka reikalavimus d÷lfinansavimo.pirminiai dokumentai atitinka mok÷jimo paraiškas?4. Ar, kur reikalaujama, pateikiama auditoriaus ataskaita?7. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad mok÷jimo paraiškos bustinkamai patikrintos ir patvirtintos atsakingų asmenų?Įvertinimo kriterijai1. Apmok÷jimo paraiškųpagrįstumas turi būti patikrintas bei pateiktiatliktų patikrinimų įrodymai.2. Paskirtas atsakingas asmuoturi patvirtinti apmok÷jimo paraiškas.Specifiniai klausimai1. Ar institucija turi rašytines procedūras, nurodančias, kaipapmok÷jimo paraiškos turi būti tikrinamos?2. Ar tikrinami klausimai yra įtraukti į patikros lapus?3. Ar atlikti patikrinimai tinkamai įforminti (pavyzdžiui,patvirtinti atlikusio patikrinimą pareigūno)?4. Ar patikrinimai apima dokumentų pasirašymopatikrinimus?5. Ar yra patikrinimai, kad mok÷jimo paraiškose nurodytosišlaidos arba jų dalis nebuvo apmok÷tos anksčiau?6. Ar patikrinimai apima išlaidų pagrįstumo, tinkamumo,atitikimo planuotoms patikrinimus?7. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadgalutinis gav÷jas atitiktų kriterijus d÷l avansinioapmok÷jimo?8. Ar yra procedūros, nustatančios mok÷jimo paraiškosatitikti visiems reikalavimams?9. Ar sąskaitos atitinka išlaidų deklaracijas?10. Ar atliekami patikrinimai, kurie užtikrina, kad galutinisgav÷jas viso projekto įgyvendinimo metu atitinkafinansavimo sąlygas ir visos išlaidos yra tinkamos?11. Ar apmok÷jimo paraiškos tikrinamos aritmetiškai?12. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios visų pirmiaunurodytų klausimų patikrinimus prieš patvirtinant paraiškas?8. Ar institucija nustat÷ tinkamus apmok÷jimo reikalavimus?Įvertinimo kriterijai1. Pagal reglamento Nr. 1260/99 32(1)straipsnio reikalavimus pinigin÷s l÷šosgalutiniam gav÷jui turi būti pervestoskaip galima greičiau.2. Reikalavimai apmok÷jimo paraiškomsturi atitikti Komisijos reikalavimus.Specifiniai klausimai1. Ar institucija yra nustačiusi apmok÷jimo galutiniamsgav÷jams terminus?2. Ar nustatytos procedūros, kad būtų apmokamanustatytais terminais?3. Ar analizuojami pav÷luoti apmok÷jimai, ar imamasiveiksmų išvengti tokių situacijų?4. Ar institucija nustat÷ procedūras, kurios užtikrintųapmok÷jimo atitiktį mok÷jimo paraiškoms?5. Ar institucija nustat÷ specifines galutinio apmok÷jimosąlygas, kurios atitinka Komisijos reikalvimus?

806. Ar institucija nustat÷ reikalavimus valiutųkonvertavimui?7. Ar institucija nustat÷ specifines procedūras,užtikrinančias nacionalinį ir regionalinį finansavimą?8. Ar institucija užtikrino, kad būtų mokama visa suma, t.y. be administracinių išlaidų?5 audito tikslasAr sistema yra patikima, kad užtikrintų tinkamos finansin÷s bei statistin÷sinformacijos srautus?Pastaba: Tai n÷ra detalus klausimynas iki galo įvertinantis IS ir jis negali būtitraktuojamas kaip duomenų bazių išsamaus audito klausimynas? Iš pateiktų klausimųvidaus auditorius gali tik įsitikinti, ar IT sistema yra įdiegta.1. Ar IS užtikrina patikimos informacijos srautus?Įvertinimo kriterijai1. IStur÷tų būti centralizuota arba tinklin÷, priekurios visos institucijos tur÷tų savo lygiopri÷jimą atitinkamai prie centrin÷sduomenų baz÷s arba decentralizuotų bazių.2. Turibūti užtikrinta, kad centrin÷s duomenųbaz÷s duomenys naudojami kaip pagrindasataskaitoms komisijai sudaryti ir centrin÷sduomenų baz÷s duomenys yra identiškikitų decentralizuotų bazių duomenims.Specifiniai klausimai1. Ar duomenų baz÷se užtikrintas finansin÷s ir statistin÷sinformacijos, kurios reikalaujama pagal Komisijosreikalavimus, įtraukimas ir saugojimas?2. Ar duomenų baz÷je užtikrintas saugiausias duomenųperdavimo, saugojimo, įtraukimo būdas?3. Ar užtikrinta, kad įtraukiami duomenys parodo galutinįrezultatą?4. Jei duomenys yra įtraukiami šalutiniuose duomenų baz÷smoduliuose, ar yra užtikrinama, kad duomenys yrasulyginami su centrin÷s duomenų baz÷s duomenimis?5. Ar sistema yra pritaikyta struktūrinių fondų duomenųapskaitai, apyskaitai, identifikavimui?6. Jeigu duomenų apskaitos baz÷ yra skirtinga nuoapmok÷jimo baz÷s, duomenys nuolat sulyginimai tarp abiejųduomenų bazių bei ar užtikrinamas efektyvus duomenųsrautų jud÷jimas tarp šių duomenų bazių?2. Ar sistema sukaupia bei pateikia Komisijai visą informaciją, kurios reikalaujamapagal Reglamento Nr. 438/2001 4 priedo reikalavimus?Įvertinimo kriterijaiSistema turi pateikti finansinę irstatistinę informaciją apie projektoįgyvendinimą, kaip nurodyta ReglamentoNr. 438/2001 4 priede.Specifiniai klausimai1. Ar sistema fiksuoja finansinio plano įgyvendinimą pagalnustatytus rodiklius?2. Ar sistema fiksuoja atskiros išlaidų deklaracijos sumas irįtraukia jas į visos programos apskaitą?3. Ar sistemoje įmanoma atsekti atskirų operacijų išlaidas,t.y. nustatyti:a) jų tapatumą,b) ryšius su programa,

81c) ryšius su finansiniu planu,d) atskirų rodiklių kaitą,e) patikrinimų duomenis,f) pateisinančių dokumentų buvimo vietą,g) atskirų operacijų sumas, paraiškų vertes,v÷lavimą ir t.t.,h) ES/nacionalinio/privataus finansavimo vertes beijų neatitikimą vert÷ms, nurodytoms sutartyse,I) sumas išlaidų deklaracijose, kurias mok÷jimoinstitucija pateikia Komisijai,J) individualius pirkimus, kuriuos atlieka galutinisgav÷jas,4. Ar sistemos kodavimo sistema įgalina atsekti įvykį pagalveiksmą bei veiksmo objektą?5. Ar į sistemą įtraukti įrašai apie koregavimą, atkūrimą beipajamas?3. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros d÷l sistemos palaikymo bei tobulinimo?Įvertinimo kriterijaiKad sistema būtų patikima, ji turibūti aptarnaujama kvalifikuoto personalo.Specifiniai klausimai1. Ar atsakomyb÷ d÷l sistemos veiklos ir jos priežiūrosyra aiškiai paskirstyta ir nurodyta institucijos nuostatuose?2. Ar atsakomyb÷ bei jos ribos aiškiai paskirstytos tarppersonalo?3. Jeigu dalis darbų atliekama kitų institucijų, tai arsantykiai tarp institucijų aiškiai nustatyti sutartyse?4. Ar atsakingi už sistemos veiklą bei priežiūrądarbuotojai tinkamai apmokomi?4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios duomenų saugumą sistemoje?Įvertinimo kriterijaiDuomenų įtraukimas beisaugojimas, perdavimas, apsauga turi būtitinkamai kontroliuojami ir apsaugomi.Specifiniai klausimai1. Ar pri÷jimas prie duomenų yra griežtai apribotas.(leidžiama tik tiems, kuriem pri÷jimas reikalingas)?2. Ar reikalaujama leidimo ir ar įrašas apie tai yraišsaugomas?3. Ar pri÷jimas prie sistemos kontroliuojamas, pavyzdžiui,ar yra slaptažodis?4. Ar duomenis įtraukti gali tik tam įgalioti asmenys?5. Ar yra duomenų įtraukimui instrukcijos?6. Ar sistema reguliariai daro atsargines kopijas?7. Ar įtraukti duomenys kontroliuojami, pavyzdžiui,grupin÷ kontrol÷, mišri kontrol÷, dviguba patikra?8. Kaip saugomi reikšmingi duomenys?9. Ar yra nustatyta duomenų jud÷jimo seka?

826 vidaus audito tikslasAr patikrinimai apima mažiausia 5 procentus tinkamų išlaidų, ar jie atliekamiatrankos būdu pagal rizikos analiz÷s duomenis?1. Ar yra nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad reglamento Nr.438/2001 10 straipsnio reikalavimai yra visiškai įvykdyti ir kontroliuojamas jų vykdymas?Įvertinimo kriterijai1. Turi būti nustatyta, kurieasmenys/institucija atlieka sisteminį auditąir pasirinktinius projektų patikrinimus.2. Jeigu į struktūrinių fondųadministravimą ir kontrolę yra įtrauktoskelios institucijos/padaliniai, turi būtiužtikrintas atitinkamas veiksmųkoordinavimas.Specifiniai klausimai1. Ar nustatyta, kurie asmenys, institucijos, padaliniai atlikstikrinimus pagal Reglamento Nr. 438/2001 10 straipsnioreikalavimus?2. Ar yra užtikrintas pasikeitimas atliktų kontrol÷s veiksmųrezultatais tarp institucijų/padalinių/asmenų?3. Jeigu patikrinimus atlieka keliosinstitucijos/padaliniai/asmenys, ar užtikrinta, kad visi jievadovaujasi atlikta bendra rizikos analize?4. Ar yra nustatyta atsakomyb÷ konkrečiam asmeniui, kadbūtų užtikrintas reikalaujamas minimalus kontrol÷s lygis?2. Ar paskirta institucija, atliekanti sistemos auditą?Įvertinimo kriterijai1. Atsakinga institucija turipatikrinti valdymo ir kontrol÷s sistemosefektyvumą vietoje.2. Atlikus patikrinimus, jųrezultatai turi atsispind÷ti rašytin÷seataskaitose.3. Institucija turi steb÷ti, kadpateiktos rekomendacijos iš tiesų yraįgyvendinamos.Specifiniai klausimai1. Ar institucija atlieka patikrinimus, kad nustatytųvaldymo ir kontrol÷s sistemos efektyvumą vietose?2. Ar sistemos auditas apima tikslus, nurodytusšiame vadove?3. Ar yra nustatyta audito seka ir ar jinai yraįvertinama?4. Ar audituotini subjektai pasirenkami pagalrizikos analizę?5. Ar patikrinimus atlieka pakankamai kvalifikuotaspersonalas?6. Ar atlikus patikrinimą, jo rezultatai yra parodomirašytin÷se ataskaitose?7. Ar ataskaitose pateikiamos rekomendacijos kaippagerinti audituotinų subjektų veiklą?8. Ar sekama kaip įgyvendinamos rekomendacijos?3. Ar paskirtos institucijos, turinčios atlikti patikrinimus vietose, ar jos tai vykdotinkamai?Įvertinimo kriterijai1. Atsakingainstitucija turi visapusiškai patikrintimažiausia 5 procentus visų programosfinansuojamų išlaidų.2. Patikrinimai turi būti atliekamiatsižvelgiant į rizikos analizę bei atliekamųSpecifiniai klausimai1. Ar institucija atlieka visų audituotinų subjektųir objektų rizikos analizę?2. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad rizikos analiz÷ remiasi naujausiais duomenimis beimetodais?3. Ar pasirenkant subjektus patikrinti vietose, jie

83operacijų apimtį.3. Patikrinimai turi būti atliekaminuosekliai per visą tam tikros paramosprogramos periodą.4. Atlikus patikrinimus vietose, jųrezultatai turi būti parodomi rašytin÷seataskaitose.5. Institucija turi steb÷ti, kadpateiktos rekomendacijos iš tikrųjų yraįgyvendinamos.atrenkami pagal rizikos analizę?4. Ar užtikrinta, kad atrankinai pavyzdžiai apimtųvisus aspektus?5. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad kontrol÷ apims visą programavimo periodą?6. Ar patikrinimai vietose atliekami pakankamaikvalifikuotų asmenų?7. Ar patikrinimų metu yra tikrinama:a) apskaitos įrašai bei juos atitinkantys pateisinantys irpirminiai dokumentai,b) tinkama audito seka?c) ar išlaidos, jų padarymo laikas, būdas, rūšis atitinkaKomisijos reikalavimus bei faktiškai atliktus darbus,d) ar atliekami veiksmai atitinka reikalavimus, numatytussutartyje d÷l finansavimo?e) ar finansavimo sumos neviršija ribų, nustatytųreglamento Nr. 1260/99 29 straipsnyje bei kituosekomisijos reikalavimuose finansavimui,f) ar finansavimo l÷šos pervedamos galutiniam gav÷juinedelsiant ir nemažinant jų sumų,g) ar nacionalinis finansavimas buvo atliktas ir atitikoKomisijos reikalavimus bei sutarties sąlygas,h) ar finansuotos l÷šos atitinka Komisijos reikalavimus irvykdomą politika pagal Reglamento Nr. 1260/99 12straipsnio reikalavimus,8. Ar atlikus patikrinimus vietose jų rezultataiparodomi rašytin÷se ataskaitose?9. Ar ataskaitose pateiktos rekomendacijos, kaippagerinti audituojamųjų veiklą?10. Ar institucija stebi pateiktų rekomendacijųįgyvendinimą?11. Ar institucija atlieka patikrinimų apskaita beikontrolę, kad būtų užtikrintas reikalavimas patikrinti 5procentus finansavimo l÷šų?4. Ar nustatytos procedūros, kurios užtikrintų kasmetinį ataskaitų teikimą komisijai,kaip to reikalauja Reglamento Nr.438/2001 10 ir 12 straipsniai, įskaitant informacijos apievaldymo ir kontrol÷s sistemos pakeitimus pateikimą?Įvertinimo kriterijai1. Turi būti numatytosprocedūros, kurios įgalintų nustatytisistemos pakeitimus bei pranešti apie taiKomisijai.2. Institucija turi numatyti irpaskirti atsakingus asmenis, kurieužtikrintų, kad ataskaitos Komisijai būtųpildomos ir persiunčiamos Komisijai pagalKomisijos reikalavimus.3. Turi būti nustatyti atsakingi užataskaitų patvirtinimą asmenys.Specifiniai klausimai1. Ar institucija paskyr÷ atsakingą asmenį steb÷tipasikeitimus sistemoje?2. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad apiebet kuriuos valdymo ir kontrol÷s sistemos pakeitimus buspranešama atsakingam už kasmetin÷s ataskaitos ruošimąasmeniui?3. Ar institucija nustat÷ procedūras, užtikrinančias, kadreglamentų reikalavimų įgyvendinimas bus tinkamaiapibendrintas ir parodytas metin÷je ataskaitoje?4. Ar institucija nustat÷ procedūras, kurios užtikrintų,kad metin÷ ataskaita bei jos priedai bus patvirtinti beipatikrinti atsakingų asmenų?5. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad

84kasmetin÷ ataskaita bus pateikiama komisijai per nustatytąterminą?5. Ar nustatytos procedūros, kurios užtikrina, kad išaišk÷jus klaidoms irnukrypimams mok÷jimo reikalavimuose arba patikrų vietose metu, bus imtasi reikiamųveiksmų panaikinti neigiamą poveikį bei veiksmų pagal Komisijos nustatytusreikalavimus?Įvertinimo kriterijai1. Institucija turi saugotidokumentinius įrašus apie visusnukrypimus, sukčiavimus, kitus neatikimus.2. Institucija turi būtipasirengusi rašytines procedūras, kuriosužtikrintų nustatytų patikrinimų metuklaidų, neatitikimų, sukčiavimų taisymus.3. Institucija turi tur÷ti procedūras,užtikrinančias nustatytų klaidų, neatitikimų,sukčiavimų tyrimą bei informacijos apie taipateikimą paskirtiems asmenims arbainstitucijoms.Specifiniai klausimai1. Ar institucija nustat÷ rašytines procedūras,kurios nustatytų, kaip reikia elgtis nustačius klaidas irneatitikimus mok÷jimo reikalavimuose?2. Ar mok÷jimo reikalavimuose nustatytosklaidos fiksuojamos ir sekama, ar jos yra ištaisomos?3. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadnustačius patikrinimų vietose klaidas, jos bus fiksuojamosir nepasikartos mok÷jimo reikalavimuose?4. Ar nustatytos procedūros, nustatančios, kaipreikia elgtis nustačius sukčiavimus ir neatitikimus?5. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadvadovaujantis personalas bus informuojamas apienustatytus sukčiavimo bei neatitikimų atvejus, imsisveiksmų ir prižiūr÷s šių klaidų taisymus?6. Ar nustatytos procedūros, kurios užtikrintų,kad atsakinga institucija steb÷s klaidų taisymusmažiausiai 6 m÷nesius nuo jų nustatymo?7. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadjeigu klaidos, sukčiavimo atvejai, neatitikimai neištiriamiper 6 m÷nesius, apie juos bus informuojama Komisija?8. Ar yra nustatytos procedūros, kurios nurodytųkokių veiksmų reikia imtis, kai nustatomos sistemin÷sklaidos?9. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad susijusios institucijos bus informuojamos apienustatytus sukčiavimo atvejus?10. Ar yra nustatytos procedūros, kuriosužtikrintų galutinių gav÷jų teises apskųsti atsakingosinstitucijos veiksmus, kai ji nepatenkina mok÷jimoparaiškos?7 vidaus audito tikslasAr institucijos, dalyvaujančios administruojant ir kontroliuojant struktūriniųfondus, šių fondų l÷šas įtraukia į atskiras apskaitos sistemas ar sąskaitas?1. Ar vadovaujanti ir tarpin÷s institucijos įdieg÷ finansin÷s apskaitos sistemą, kuriojetinkamai pateikiama visa informacija?

85Įvertinimo kriterijai1. Institucija turi tur÷tifinansinę ir apskaitos sistemą, kuri leistųnustatyti tam tikrą finansinį veiksmą.2. Mok÷jimo pavedimaituri būti apskaitomi po vieną beiklasifikuoti pagal atskirus gav÷jus, fondus,programas.Specifiniai klausimai1. Ar visi pavedimai iš struktūrinių fondų l÷šųapskaitomi pagal atskirus įrašus ir klasifikuojami pagalatskirus fondus, gav÷jus, programas?2. Ar atliekami patikrinimai, kurie užtikrintųteisingą struktūrinių fondų l÷šų apskaitą beiklasifikavimą?3. Ar atliekami patikrinimai, kurie užtikrina, kadvisos operacijos yra apskaitytos?4. Ar nustatytos procedūros, kurios užtikrina,kad apie kiekvieną iš fondų l÷šų finansuojamą operacijągalutinis gav÷jas pateik÷ pakankamai informacijos?5. Ar nustatytos procedūros užtikrinančiosduomenų srautų ryšius tarp duomenų ir apmok÷jimų?2. Ar institucijoje nustatyta bei aprašyta tiksli ir aiški audito seka?Įvertinimo kriterijai1. Institucijaturi tur÷ti nusistačiusi audito seką, kuri turibūti aprašyta dokumentuose.2. Turi būtinustatytos procedūros, užtikrinančios, kadsistemoje atsiradus pakeitimams, kuriepaveiks audito seką, tai iš karto busparodoma rašytiniuose audito sekospakeitimo dokumentuose.3. Turi būti nustatytos procedūros,užtikrinančios, kad apie audito sekospakeitimus bus informuojami visi reikalingiasmenys bei institucijos.Specifiniai klausimai1. Ar institucija nusistat÷ audito seką, kurią apraš÷dokumentuose?2. Ar nustatytas audito sekos nustatymo laikas?3. Ar audito sekos pasikeitimų priežiūra yra pavestakonkrečiam asmeniui?4. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios auditosekos nuolatinį atnaujinamą?5. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad visireikalingi asmenys bei institucijos bus informuojami apieaudito sekos pasikeitimus?3. Ar finansin÷s apskaitos sistema užtikrina struktūrinių fondų atskirų priemoniųatsekamumą bei apskaitą?Įvertinimo kriterijai1. Bendrijos l÷šos turi būtiapskaitomos atskirose banko sąskaitose.2. Struktūrinių fondų l÷šų dalis, iškurios buvo finansuota tam tikra veikla, turibūti nustatoma iš apskaitos įrašų.Specifiniai klausimai1. Ar bendrijos l÷šosapskaitomos atskirose banko sąskaitose ir atskiruosebuhalterin÷s apskaitos registruose?2. Ar galima nustatyti apskaitossistemoje fondo l÷šų dalį, iš kurios buvo finansuotasvienas ar kitas veiksmas?3. Ar vykdomi pastovus patikrinimai tarp gautų irpanaudotų fondų l÷šų?4. Ar galima nustatyti įsigijimams ir apmok÷jimamspanaudotų atskirų fondų l÷šas?

864. Ar apskaitos sistema įgalina atskirti pinigų gav÷jus bei apmok÷jimo pagrindą?Įvertinimo kriterijaiKiekvieną kartą apmokant iš fondųl÷šų, turi būti aiškiai nustatomaapmok÷jimo pagrindas, galutinis gav÷jasbei fondo ir programos l÷šos.Specifiniai klausimai1. Ar apskaitos įrašai aiškiai parodo galutinį šiųl÷šų gav÷ją?2. Ar apskaitos įrašai aiškiai parodo kiekvienoapmok÷jimo šaltinį (fondas, programa)?3. Ar institucijoje paruošiama detali kiekvienofinansuoto veiksmo ataskaita?4. Ar institucija paruošia mok÷jimo institucijaiataskaitą, kurioje nurodyta:a) kiekviena finansuota operacija,b) galutinis gav÷jas,c) apmok÷jimo paraiškos patvirtinimo data,d) finansuojama bei išmok÷ta suma,e) patirtų išlaidų laikotarpis,f) išlaidų iš viso bei pagal reikalaujamus matus?8 vidaus audito tikslasAr yra nustatytos procedūros, kurios užtikrintų, kad pateiktos Komisijai išlaidųdeklaracijos bus tikslios, teisingos, pagrįstos pateisinančiais dokumentais ir į jas busįtrauktos tik faktiškai padarytos išlaidos, atitinkančios finansavimo sąlygas.1. Ar mok÷jimo institucija nustat÷ procedūras, užtikrinančias išlaidų deklaracijųatitiktį Komisijos reikalavimams?Įvertinimo kriterijai1. Atsakomyb÷ užapmok÷jimo paraiškos ruošimą turi būtiaiškiai pavesta vienam ar grupei asmenų.2. Į apmok÷jimoparaiškas turi būti įtrauktos tik atitinkančiosreikalavimus išlaidos.3. Į apmok÷jimoparaiškas turi būti įtrauktos tik išlaidos,patirtos per finansuojamą laikotarpį,išlaidos , skirtos finansuojamiemsveiksmams atlikti, ir patirtos laikantisnustatytų kitų finansavimo sąlygų beireikalavimų.4. Į apmok÷jimo paraiškas gali būtiįtrauktos tik tos išlaidos, kurios atitinkavalstyb÷s r÷mimui taikomus kriterijus.Specifiniai klausimai1. Ar atsakomyb÷ už apmok÷jimo paraiškosruošimą mok÷jimo institucijoje aiškiai pavesta vienam argrupei asmenų?2. Ar atsakomyb÷ už apmok÷jimo paraiškospatvirtinimą mok÷jimo institucijoje aiškiai pavesta vienamar grupei asmenų?3. Ar mok÷jimo institucija informuota apievadovaujančios institucijos, tarpinių institucijųatsakomybę, funkcijas?4. Ar mok÷jimo institucija nustat÷ procedūras,užtikrinančios, kad vadovaujančioji institucija bei tarpin÷sinstitucijos įvykdys visus reikalavimus?5. Ar mok÷jimo institucija atlieka tikrinimus,kurių d÷ka į apmok÷jimo paraiškas būtų įtrauktos tik tosišlaidos, kurios atitinka apmok÷jimo terminus, apmok÷jimoformas, kurios gali būti pagrįstos pateisinančiaisdokumentais?6. Ar mok÷jimo institucija nustat÷ procedūras,kurios užtikrintų, kad apmok÷jimo sumos nebus įtrauktos į

87apmok÷jimo paraiškas du kartus?7. Ar į apmok÷jimo paraiškas įtrauktos tik tosišlaidos, kurios atitinka valstyb÷s r÷mimui taikomuskriterijus?8. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad apmok÷jimo paraiškos bus patikrintos prižiūrinčiųasmenų prieš jas pateikiant komisijai?9. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad apmok÷jimai yra atliekami prieš nustatytą galutinįterminą?2. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios tinkamų valiutų kursų naudojimą?Įvertinimo kriterijai1. Finansiniai planai turi būti sudaryti eurais.2. Mok÷jimo paraiškose turi būti naudojamasoficialus euro kursas.Specifiniai klausimaiAr finansiniai planai sudaryti eurais?Ar yra nustatytos procedūros, kurios užtikrina, kadmok÷jimo paraiškose bus naudojamas oficialus eurokursas?

88Pagrindiniai galutinių gav÷jų vidaus audito tikslaiVidaus audito tikslai1. Ar įgaliotos institucijos buhalteriniai įrašai atitinka galutinio gav÷jopateisinančius dokumentus?1.1. Ar galutinis pinigų gav÷jas yra aiškiai nustatytas?1.2. Ar galutinis gav÷jas atitinka reikalavimus, taikomus struktūrinių fondųl÷šų paramai?1.3. Ar galutinio gav÷jo buhalteriniuose įrašuose parodytos visos išmokomossumos?1.4. Ar galutinio gav÷jo patirtos išlaidos tiksliai parodytos apmok÷jimoparaiškose, pateikiamose Lietuvos institucijoms?1.5. Ar galutinis gav÷jas turi apskaitos sistemą, užtikrinančią visųapmok÷jimo paraiškose nurodomų sumų teisingumą ir tikslumą?1.6. Ar galutinis gav÷jas turi vidaus audito tarnybą (kur tai priklauso pagalVidaus kontrol÷s ir vidaus audito įstatymą)?1.7. Ar galutinis gav÷jas audituotas auditorių (kur to reikalaujama pagalįstatymų reikalavimus?2. Ar patirtos išlaidos atitinka nurodytąsias spesifikacijose, ar jos patirtosfinansuojamu laikotarpiu ir atitinka faktiškai atliktą darbą?2.1. Ar galutinis gav÷jas laikosi Komisijos reikalavimų?2.2. Ar galutinis gav÷jas nustat÷ procedūras, kurios užtikrintų finansuojamoproceso eigos steb÷jimą bei informacijos apie procesą patikrinamumą bei patikimumą?2.3. Ar galutinis gav÷jas nustat÷ tinkamą ataskaitų pateikimo įgaliotomsinstitucijoms bei Komisijai tvarką, įgalinančią institucijas laiku gauti teisingą bei savalaikiąinformaciją apie proceso įgyvendinimą?2.4. Ar galutinis gav÷jas gali pagal dokumentus nurodyti ryšį tarp faktiškaipatirtų išlaidų ir išlaidų, nurodytų specifikacijose?2.5. Ar patirtos išlaidos nurodomos kaip finansuojamos, atitinkanurodytąsias finansavimo paraiškoje ir ar jos patirtos finansavimo paraiškoje nurodytuterminu?3. Ar nurodomi finansuotini veiksmai atitinka finansavimo paraiškojeprašomus finansuoti veiksmus?3.1. Ar galutinio gav÷jo atlikti veiksmai atitinka finansavimo paraiškojeprašomus finansuoti veiksmus?

894. Ar finansavimas yra ribojamas pagal Reglamento Nr.1260/99 29straipsnio bei kitus Komisijos reikalavimus, ar pinigin÷s sumos galutiniam gav÷juipervedamos nedelsiant ir nev÷luojant?4.1. Ar finansavimas yra ribojamas pagal Reglamento Nr. 1260/99 29straipsnio bei kitus Komisijos reikalavimus?4.2. Ar pinigin÷s sumos galutiniam gav÷jui pervedamos nedelsiant irneribojant?5. Ar galutinis gav÷jas taip pat finansuojamas iš Lietuvos biudžeto?5.1. Ar galutinis gav÷jas finansuojamas iš Lietuvos biudžeto taip, kaipnumatyta finansavimo paraiškoje?6. Ar galutinis gav÷jas atitinka Komisijos reikalavimus viešumui,konkurencijai, gamtos apsaugai, lygioms galimyb÷ms?6.1. Ar galutinis gav÷jas yra informuotas apie Lietuvos ir ES reikalavimusviešiesiems pirkimams?6.2. Ar galutinis gav÷jas (kur reikalaujama) nustat÷ procedūras, kuriosužtikrintų, kad pasiūlymai dalyvauti konkursuose bus kaip galima plačiau paskelbti?6.3. Ar yra nustatyta sistema, užtikrinanti, kad konkursiniai reikalavimaiatitiks nustatytus reikalavimus?6.4. Ar yra nustatyta sistema, užtikrinanti, kad gauti konkursiniai pasiūlymaibus įvertinti ir nugal÷tojas nustatomas atsižvelgiant į objektyvius ir teisingus kriterijus?6.5. Ar yra užtikrintas viešumo ir prieinamumo reikalavimas skelbiamaiinformacijai?6.6. Ar pakankamai užtikrinti ES viešumo ir skaidrumo reikalavimai? Argalutinis gav÷jas atitiko Komisijos reikalavimus gamtos apsaugai bei lygioms galimyb÷ms?

90Vidaus audito klausimynai1 vidaus audito tikslasAr įgaliotos institucijos buhalteriniai įrašai atitinka galutinio gav÷jopateisinančius dokumentus?1. Ar galutinis pinigų gav÷jas yra aiškiai nustatytas?Įvertinimo kriterijai1. Galutinio gav÷jo pavadinimas,forma, adresas turi būti patikrinti.2. Turi būti patikrintas galutiniogav÷jo banko sąskaitos numeris.Specifiniai klausimaiAr galutinio gav÷jo pavadinimas, forma ir adresasatitinka nurodytus?Ar galutinio gav÷jo banko sąskaitos numeris atitinkanurodytus?2. Ar galutinis gav÷jas atitinka reikalavimus, taikomus struktūrinių fondų l÷šųparamai?Įvertinimo kriterijai1. Pasirinktas galutinisgav÷jas turi atitikti nustatytus reikalavimus.2. Galutinis gav÷jas turi atitikti visusnustatytus reikalavimus viso projektoįdiegimo proceso metu.Specifiniai klausimai1. Ar projektas atitinka visus reikalaujamuskriterijus?2. Ar projektas įdiegimo metu išlieka tinkamaspagal visus reikalaujamus kriterijus?3. Ar galutinio gav÷jo buhalteriniuose įrašuose atsispindi visos išmokomossumos?Įvertinimo kriterijai1. Atsakomyb÷d÷l apmok÷jimo paraiškos teisingumo,įvertinimo turi būti aiškiai paskirtaatsakingiems asmenims.2. Atsakomyb÷d÷l perkamų prekių ir paslaugųįvertintojų ir patvirtintojų turi būtiaiškiai atskirta nuo tų asmenų, kurieatlieka mok÷jimus.3. Tik pagrįstosir tinkamos išlaidos turi būti įtrauktos įmok÷jimo paraišką ir patvirtintos.Specifiniai klausimai1. Ar yra paskirtas bent vienas asmuo, atsakingas užparaiškų įvertinimą bei patvirtinimą?2. Ar atsakomyb÷ tarp perkamų prekių ir paslaugųįvertintojų ir patvirtintojų aiškiai atskirta nuo tų, kurieatlieka mok÷jimus?3. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadmok÷jimai negali būti atlikti jų nesuderinus su įrašaisapskaitos registruose?4. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad tikatlikti mok÷jimai bus įtraukiami į apskaitos įrašus?5. Ar apmok÷jimai atliekami tik už prekes ir paslaugas,kurios buvo įsigytos ir jų įsigijimas atitiko nustatytuskriterijus?6. Ar išmokomos tik tikslios ir nustatytos sumos?7. Ar yra nustatytos procedūros kurios užtikrintų, kadvaldymo ir administracin÷s išlaidos nebus įtraukiamos įfinansuojamas išlaidas?8. Ar PVM, susijęs su finansuojamais veiksmais, yraapskaitomas atskirai?9. Ar grąžinamas PVM n÷ra įtraukiamas į finansuojamassumas?

914. Ar galutinio gav÷jo patirtos išlaidos tiksliai parodytos apmok÷jimo paraiškose,pateikiamose Lietuvos institucijoms?Įvertinimo kriterijaiTuri būti aiškiai nustatoma iš kokiųstruktūrinių fondų l÷šų, kokių programų yrafinansuojamas tam tikras veiksmas.Specifiniai klausimai1. Ar sąskaitas ir mok÷jimus, finansuojamus išstruktūrinių fondų l÷šų, galima atskirti iš bendrųgalutinio gav÷jo pirkimų arba gautų įplaukų?2. Ar yra procedūros, kurios užtikrintų, kad sąskaitosir mok÷jimai bus apskaitomi atsižvelgiant įfinansuojamą veiksmą?5. Ar galutinis gav÷jas turi apskaitos sistemą, kuri užtikrintų visų mok÷jimo paraiškosenurodomų sumų teisingumą ir tikslumą?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas turi tur÷tinusistatęs procedūras, kurios užtikrintų, kadvisos mok÷jimo paraiškos bus išsamios,aiškios, tikslios.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas paskyr÷ atitinkamus asmenistikrinti mok÷jimo paraiškų tikslumą, atitiktįnustatytiems reikalavimams?2. Ar galutinis gav÷jas aiškiai paskyr÷ atsakingus užapmok÷jimo paraiškų paruošimą kompetentingusasmenis?3. Ar galutinis gav÷jas pateik÷ įgaliotai institucijaimok÷jimo paraiškas su pateisinančiais dokumentais?4. Ar mok÷jimo paraiška, kurią pateik÷ galutinisgav÷jas atsakingai institucijai, buvo įvertinta kaippuiki, gera, patenkinama, nepatenkinama?5. Ar galutinis gav÷jas atlieka patikrinimus, kadišlaidos, pateiktos apmok÷jimo paraiškoje būtųtinkamos?6. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad tiktinkamos mok÷ti sumos yra įtrauktos į mok÷jimoparaiškas?6. Ar galutinis gav÷jas turi vidaus audito tarnybą (kur priklauso pagal Vidauskontrol÷s ir vidaus audito įstatymą)?Įvertinimo kriterijai1. Galutinis gav÷jasturi tur÷ti vidaus audito tarnybą, kur toreikalaujama pagal Vidaus kontrol÷s irvidaus audito įstatymo reikalavimus, kurituri būti:Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas yra įsisteigęs VAT?2. Ar VAT yra nusistačiusi tinkamas darboprocedūras bei metodus?3. Ar VAT audituoja galutinio gav÷jo finansinę irapskaitos sistemas?4. Ar stebima pažanga?5. Ar galutinis gav÷jas priima rekomendacijas ir jas

92a) Funkciškai nepriklausoma,įgyvendina?b) Turi tikrinti finansines ir apskaitosprocedūras,2. VAT nustatytifaktai ir rekomendacijos turi būtiįgyvendinti.7. Ar galutinis gav÷jas audituotas auditorių (kur to reikalaujama pagal įstatymųreikalavimus)?Įvertinimo kriterijai1. Ar įgaliotainstutucija, audito imon÷ tikrina galutiniogav÷jo finansines bei apskaitos procedūras.2. Ar galutinisgav÷jas nedelsdamas įgyvendina visasįgaliotos institucijos ar audito įmon÷spateiktas rekomendacijas?Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas yra audituojamas arbaprižiūrimas įgaliotos institucijos?2. Ar patikrinimų metu buvo nustatytos problemos,susijusios su veiksmais, finansuojamais iš struktūriniųfondų l÷šų?3. Ar galutinis gav÷jas nedelsdamas įgyvendina visasįgaliotos institucijos ar audito imon÷s suteiktasrekomendacijas?2 vidaus audito tikslasAr patirtos išlaidos atitinka nurodytas spesifikacijose, yra patirtos finansuojamulaikotarpiu ir atitinka faktiškai atliktą darbą?1. Ar galutinis gav÷jas laikosi Komisijos reikalavimų?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas turi atitiktitinkamumo reikalavimus.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas yra informuotas apiereikalavimus d÷l finansavimo?2. Ar galutinis gav÷jas ÷m÷si priemonių, kad jisatitiktų iškeltus reikalavimus?3. Ar galutinis gav÷jas gali pateikti dokumentus,įrodančius, kad jis atitinka visus nustatytusreikalavimus?2. Ar galutinis gav÷jas nustat÷ procedūras, kurios užtikrintų finansuojamoproceso eigos steb÷jimą bei informacijos apie procesą patikrinamumą bei patikimumą?

93Įvertinimo kriterijai1. Galutinis gav÷jas turi būti nusistatęs veiklostikslus bei kriterijus tų tikslų pasiekimolygiui išmatuoti.2. Galutinis gav÷jas turi nuolat rinktiinformaciją, kaip įgyvendinami jo tikslai,administracija turi imtis priemonių gerintišių tikslų įgyvendinimą.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas turi nusistatęs veiklos tikslusbei kriterijus tų tikslų pasiekimo lygiui išmatuoti.2. Ar galutinis gav÷jas yra nusistatęs tinkamaspriemones fiziniam tikslų įgyvendinimo lygiui įvertinti?3. Ar tikslų pasiekimo bei proceso priežiūrosrodikliai yra nuolat stebimi kompetentingų tam paskirtųdarbuotojų?4. Ar nustačius klaidų bei trūkumų imamasipriemonių juos ištaisyti?3. Ar galutinis gav÷jas nustat÷ tinkamą ataskaitų pateikimo įgaliotomsinstitucijoms bei Komisijai tvarką, kuri įgalintų institucijas laiku gauti teisingą informacijąapie proceso įgyvendinimą?Įvertinimo kriterijai1. Galutinis gav÷jas turi būtiįsidiegęs informacijos pateikimo sistemą,atitinkančią Lietuvos bei ES reikalavimus.2. Informacijos pateikimo sistematuri dirbti nepriekaištingai.3. Galutinis gav÷jas turi būtinusistatęs procedūras, užtikrinančias, kadteikiama Lietuvos institucijoms beiKomisijai informacija yra tiksliai parodytaataskaitose.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas yra įsidiegęs informacijospateikimo sistemą?2. Ar galutinis gav÷jas ataskaitas pateikia tik tamtikriems nustatytiems reikalavimuose žmon÷ms?3. Ar ataskaitos ruošiamos?4. Ar ataskaitos tinkamai dokumentuotos?5. Ar ataskaitos yra išsamios ir atspindi visąreikalaujamą informaciją?6. Ar galutinis gav÷jas tinkamai patikrina ataskaitas?4. Ar galutinis gav÷jas gali pagal dokumentus nurodyti ryšį tarp patirtų išlaidų beiišlaidų, nurodytų specifikacijose?Įvertinimo kriterijai1. Turi būti nustatyta tiksli auditoseka tarp padaryto darbo ir patirtų beideklaruotų išlaidų.2. Tik darbas, nurodytasspecifikacijose, gali būti pagrindasdeklaruotoms išlaidoms finansuoti.Specifiniai klausimai1. Ar faktiškai atliktas darbas tiksliai dokumentaliaiatitinka deklaruotas ir patirtas išlaidas?2. Ar atliktas darbas atitinka specifikacijosenurodytą?3. Ar išlaidos deklaruotos tik tos, kurios atitinkafaktiškai atliktą bei specifikacijose nurodytą darbą?5. Ar išlaidos, nurodomos kaip finansuojamos, atitinka nurodytas finansavimoparaiškoje ir yra patirtos finansuojamu laikotarpiu?

94Įvertinimo kriterijai1. Gali būti kompensuojamos tiktos išlaidos, kurios patirtos finansuojamulaikotarpiu.2. Išlaidos turi atitiktiprogramavimo laikotarpį.Specifiniai klausimai1. Ar deklaruotos finansavimui tik tos išlaidos,kurios patirtos finansuojamu laikotarpiu?2. Ar deklaruotos finansavimui tik tos išlaidos,kurios patirtos programavimo laikotarpiu?3 vidaus audito tikslasAr nurodomi kaip finansuotini veiksmai atitinka finansavimo paraiškojeprašomus finansuoti veiksmus?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas gali atlikti tiktokius veiksmus, darbus kurie sulygtifinansavimo paraiškoje bei sutartyje d÷lfinansavimo (tik su šiais veiksmaissusijusios išlaidos jam buskompensuojamos).Specifiniai klausimai1. Ar projekto faktin÷ eiga atitinkafinansavimo sutartyje nurodytą?2. Ar yra vykdomos procedūros, nustatančios,kaip galutinis gav÷jas turi elgtis, jeigu neatliekamas,v÷luojamas atlikti koks nors veiksmas?3. Ar galutinis gav÷jas faktiškai atlieka tai, kasnurodyta finansavimo paraiškoje bei finansavimosutartyje?4 vidaus audito tikslasAr finansavimas yra ribojamas pagal Reglamento Nr. 1260/99 29 straipsnio beikitus Komisijos reikalavimus ir pinigin÷s sumos pervedamos galutiniam gav÷juinedelsiant ir ar nev÷luojant?1. Ar finansavimas yra ribojamas pagal Reglamento Nr.1260/99 29 straipsnio bei kitus Komisijos reikalavimus?Įvertinimo kriterijaiReikia atsižvelgti į apribojimusnustatytus Komisijos reikalavimuose.Specifiniai klausimai1. Ar Komisijos finansavimas neviršija 75 %padengti visų tinkamų išlaidų ir mažiausiai 50 %privačių išlaidų 1 tikslo regionuose (detaliau išd÷stytaReglamento Nr. 1260/99 29 straipsnyje)?2. Ar atsižvelgiama į tas išlaidas, kurios sukuriapajamas bei ar atsižvelgiama į tas pajamas, nustatantKomisijos finansuojamų išlaidų procentą?3. Ar atsižvelgiama į visus kitus apribojimus,nustatytus Reglamento Nr. 1260/99 29 straipsnyje?

952. Ar pinigin÷s sumos galutiniam gav÷jui pervedamosnedelsiant, ar nev÷luojant?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas finansavimo l÷šasturi gauti visas ir nedelsiant. Negali būti išfinansuojamų l÷šų išskaitomos jokiossumos ar dengiamos išlaidos.Specifiniai klausimai1. Ar galutiniam gav÷jui apmok÷ta institucijosnustatytais terminais?2. Ar mokančioji institucija nustat÷ aiškius beipagrįstus terminus?3. Ar nustatyti apmok÷jimo v÷lavimai pateisinti arne?4. Ar galutinis gav÷jas gavo visą finansavimo sumąbe jokių išskaitymų?5. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad išgalutinio gav÷jo v÷lesniais laikotarpiais nebusišskaitytos išlaidos, kurios priskirtos prieadministravimo bei kitų su struktūrinių fondųaptarnavimu susijusių išlaidų?5 vidaus audito tikslasAr galutinis gav÷jas taip pat finansuojamas iš Lietuvos biudžeto?1. Ar galutinis gav÷jas finansuojamas iš Lietuvos biudžeto taip, kaip numatytafinansavimo paraiškoje?Įvertinimo kriterijai1. Galutinis gav÷jas turi gautiiš Lietuvos Respublikos biudžetofinasuojamų l÷šų dalį kaip numatytafinansavimo sutartyje.Specifiniai klausimai2. Ar galutinio gav÷jo apskaitos sistemoje atsispindiiš Lietuvos gautas finansavimas: biudžetin÷s irprivačios l÷šos?3. Ar yra dokumentai, įrodantys, kad nacionalinisfinansavimas buvo atliekamas proporcijomis,numatytomis finansavimo sutartyje?4. Ar yra dokumentiniai įrodymai, kad nacionaliniofinansavimo l÷šos panaudotos projektams, kurie taip patfinansuojami iš komisijos l÷šų, finansuoti,proporcijomis, numatytomis finansavimo sutartyje?6 vidaus audito tikslasAr galutinis gav÷jas atitinka Komisijos reikalavimus viešumui, konkurencijai,aplinkos apsaugai, lygioms galimyb÷ms?1. Ar galutinis gav÷jas yra informuotas apie Lietuvos Respublikos ir ESreikalavimus viešiesiems pirkimams?Įvertinimo kriterijaiSpecifiniai klausimai

96Ar galutinis gav÷jas yra informuotasapie Lietuvos Respublikos ir ESreikalavimus viešiesiems pirkimams.Ar galutinis gav÷jas yra informuotas apie LietuvosRespublikos ir ES reikalavimus viešiesiems pirkimams,įsigyjant prekes, paslaugas, skelbiant konkursusdarbams atlikti?2. Ar galutinis gav÷jas (kur reikalaujama) nustat÷ procedūras, kurios užtikrintų, kadpasiūlymai dalyvauti konkursuose bus paskelbti taip plačiai kaip galima?Įvertinimo kriterijai1. Visi skelbiami pasiūlymaiviešiesiems pirkimams turi būti paskelbtitaip plačiai, kad užtikrintų realiąkonkurenciją.2. Reikia atsižvelgti į reikalavimus,skelbti pasiūlymus d÷l visos darbo apimties,nedalijant darbų barų tarp atskirų rangovų,tiek÷jų, pardav÷jų.Specifiniai klausimaiAr visi skelbiami pasiūlymai viešiesiems konkursamspaskelbti pakankamai viešai, įskaitant nacionalinęžiniasklaidą, televiziją, radiją kitas masin÷sinformacijos priemones, kad būtų užtikrinta realikonkurencija?Ar atsižvelgta į reikalavimus skelbti pasiūlymus d÷lvisos darbo apimties, nedalijant darbų barų tarp atskirųrangovų, tiek÷jų, pardav÷jų.?3. Ar yra nustatyta sistema, užtikrinanti, kad reikalavimai konkursiniamspasiūlymams atitinka nustatytus teis÷s aktais reikalavimus?Įvertinimo kriterijai1. Pasiūlymai viešiesiems pirkimamsturi būti pateikti su išsamia informacija apiekonkursinius bei projektinius reikalavimus.3. Reikalavimai konkursiniamspasiūlymams, derybos su pageidaujančiaisturi atitikti nustatytas procedūras.Specifiniai klausimaiAr viešųjų pirkimų procedūros aiškiai aprašytosvadovuose?Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad visidiskriminavimo elementai bus eliminuoti teikiant beisvarstant konkursinius pasiūlymus. Ar pasiūlymuosedalyvauti konkursuose nurodyti atrankos kriterijai?Ar nustatytas realus terminas visiems norintiemsdalyvauti konkurse (paprastai tai tur÷tų sudaryti 90dienų nuo pranešimo apie konkursą paskelbimodienos)?Ar suteikta papildoma informacija vienam kandidatuisuteikiama ir kitiems?4. Ar yra nustatyta sistema, užtikrinanti, kad gauti konkursiniai pasiūlymai busįvertinami ir nugal÷tojas nustatomas atsižvelgiant į objektyvius ir teisingus kriterijus?Įvertinimo kriterijai1. Gauti konkursiniaipasiūlymai turi būti apskaityti beiužregistruoti konkursinį pasiūlymąskelbiančioje institucijoje.Specifiniai klausimai1. Ar visi gauti konkursiniai pasiūlymai buvo atidarytipaskelbtu konkursiniame pasiūlyme laiku, dalyvaujantmažiausiai dviem žmon÷ms ir ar jie visi buvo užfiksuoti kaipgauti?

972. Konkursinių pasiūlymųįvertinimo kriterijai turi būti pateiktipotencialiems sutarties sudarytojams irvisi gauti pasiūlymai turi būti įvertintipagal vienodus kriterijus.4. Kiekvienas konkursinispasiūlymas turi būti apskaitomas beiraštu įvertinamas, kartu turi būtipateikiama ir rašytin÷ išvada d÷lkonkurso laim÷tojo ir pralaim÷tojų.2. Ar yra konkursinių pasiūlymų atidarymo ataskaita, kuriojebūtų nurodyta: užregistruotų pasiūlymų skaičius, faktiškaiišimtų pasiūlymų skaičius, skaičiaus neatitikimas, to priežastys,konkursinių pasiūlymų kainos?3. Ar dalyvaujantys konkurse gavo pranešimus apie konkursodatą?4. Ar įvertinimo kriterijai buvo nustatyti prieš gaunantpasiūlymus ir apie juos buvo informuoti visi konkursedalyvaujantys?5. Ar konkursinių pasiūlymų atitiktis skelbiamomskonkursin÷ms sąlygoms nustatyta pagal vienodus kriterijus?6. Ar konkurso nugal÷tojas nustatomas kolegialiu tamsudaryto komiteto sprendimu?7. Ar nustatyti įvertinimo kriterijai yra tinkami?8. Ar galutinis gav÷jas aprašo kiekvieno pasiūlymoįvertinimą?9. Ar sprendimas d÷l konkurso nugal÷tojo bei pralaim÷jusiųišsamiai aprašytas bei dokumentuotas, įskaitant atitiktįpasiūlymo bendrai formai, techninį ir finansinį įvertinimą,raštiškas išvadas d÷l konkurso nugal÷tojo?10. Ar saugoma konkurso dokumentacija apima:a) atrankos bei nugal÷tojo nustatymo kriterijus,b) atmestus pasiūlymus,c) reikalavimus subrangoviniams darbams,d) siūloma valiutą.11. Ar galima patvirtinti, kad po kvietimo dalyvauti konkursepaskelbimo, įvertinimo kriterijai pakeisti nebuvo.12. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad tikpareišk÷jams išsiųsti kriterijai buvo naudojami įvertinantkonkursinius pasiūlimus?13. Ar nustatytos procedūros užtikrina, kad:a) pasiūlymai yra tikrinami finansiškai bei esant klaidoms , jiekoreguojami,b) įvertinami alternatyvūs pasiūlymai žemiausios kainossiūlymui,c) iš kiekvienos grup÷s pasiūlymų yra išrenkamas labiausiaiekonomiškai naudingiausias,d) dalyvaujantys konkurse atstovai, pasiūlę neįprastai žemąkainą, prašomi pagrįsti tokią kainą, tokių pasiūlymųpri÷mimas arba atmetimas yra pagrindžiamas dokumentais?14. Ar galutinis gav÷jas pasiraš÷ sutartį?15. Ar apie konkurso rezultatus buvo informuota peržiniasklaidą?5. Ar buvo užtikrintas viešumo ir prieinamumo reikalavimas skelbiamai informacijai?Įvertinimo kriterijai1. Galutinis gav÷jas turi laikytisviešumo reikalavimų, kuriuos nustat÷ ESSpecifiniai klausimai2. Ar galutinis gav÷jas buvo informuotas apie visusreikalavimus viešumui ir informacijai?

98bei Lietuvos Respublika.3. Ar galutinis gav÷jas laik÷si visų reikalavimų viešumuibei informacijai?6. Ar buvo pakankamai užtikrinti ES viešumo ir skaidrumo reikalavimai?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas turi laikytisskaidrumo reikalavimų, kuriuos nustat÷ ESbei Lietuvos Respublika.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas buvo informuotas apie visusreikalavimus skaidrumui?2. Ar galutinis gav÷jas laik÷si visų reikalavimųskaidrumui?7. Ar galutinis gav÷jas atitiko Komisijos reikalavimus aplinkos apsaugai bei lygiomsgalimyb÷ms?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas turi laikytisaplinkos apsaugos reikalavimų, kuriuosnustat÷ ES bei Lietuvos Respublika.Specifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas buvo informuotas apie visusreikalavimus aplinkos apsaugai?2. Ar galutinis gav÷jas laik÷si visų reikalavimųaplinkos apsaugai?8. Ar galutinis gav÷jas atitiko Komisijos reikalavimus lygioms galimyb÷ms?Įvertinimo kriterijaiGalutinis gav÷jas turi laikytisreikalavimų lygioms galimyb÷ms, kuriuosnustat÷ ES bei Lietuvos RespublikaSpecifiniai klausimai1. Ar galutinis gav÷jas buvo informuotas apie lygiųgalimybių reikalavimus?2. Ar galutinis gav÷jas laik÷si visų reikalavimų lygiomsgalimyb÷ms?Vidaus audito testai, naudojami sistemai įvertintiŠiame priede pateikiame platų spektrą rodiklių, kurie tur÷tų būti įvertinti atliekantsistemos testavimą.Sistemos testavimo tikslas nustatyti, ar institucijos, galutinio gav÷jo veiksmaiatitinka nustatytas taisykles ir reikalavimus. Struktūrinių fondų vidaus audito atveju,sistemos testavimas dažniausiai naudojamas atliekant tolesnius tyrimus sistemos grandyse,kuriose jau anksčiau buvo nustatyta trūkumų. Kadangi patys testai yra skirti ištirtikonkrečias veiksmų ar procedūrų rūšis, tai audito programos tur÷tų būti kiekvienu atvejupritaikomos konkretaus vidaus audito tikslams, pagal toliau pateiktus rodiklius. Svarbisistemos testavimo dalis yra analitin÷ analiz÷, kurios metu įvertinami gauti testų rezultatai.Atliekant auditą svarbiausia pasirinkti tinkamą analiz÷s metodą, kuris kuo mažiau iškreiptųrezultatus ir būtų su mažiausiomis paklaidomis.

99Kiekvieno testo metu turi būti įvertinama ar sistema, procedūros atitinka ir kaipatitinka šiuos pateikiamus rodiklius. Kiekvienam rodikliui įvertinti pateikiame galimustestavimo būdus. Tačiau tai yra tik pavyzdžiai, kurie tur÷tų būti patobulinti konkretausvidaus audito metu.RodiklisVeiklos legalumasir pastovumasFinansin÷s ir kitosinformacijosišsamumasAtliekamųveiksmų realumasAtliekamųveiksmų matasĮvertinimasFaktinis buvimasNuosavyb÷Naudojamųišteklių beigaminių kokyb÷TestasPatikrinimas, kad faktiškai atliekami veiksmai atitinka nustatytusreikalavimus bei taisykles. Pavyzdžiui testo metu reikia patikrinti, artam tikra finansuojama veikla finansuojama nustatytais santykiais išES, Lietuvos Respublikos bei privačių l÷šų.Patikrinimas, kad informacin÷ sistema apskaito visą reikalaujamąfinansinę bei kitą reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, testo metu galimapatikrinti, ar įrašai apie visus dalyvavusius mokymuose, jų dalyvautaspaskaitas sutampa su finansinę paramą gavusio galutinio gav÷jo beiprižiūrinčios institucijos įrašais duomenų baz÷se.Patikrinimas, ar veiksmai įrašyti duomenų baz÷se, apskaitosregistruose, mok÷jimo paraiškose kaip padaryti, iš tiesų atlikti.Pavyzdžiui, testo metu reikia sutikrinti, ar mok÷jimai, nurodytiapskaitos sistemoje, iš tiesų atlikti, sutikrinti pirminius bankiniusdokumentus. Panašiai atsargų likučiai gali būti sutikrinti išanalizavusvažtaraščius, sąskaitas faktūras ir t.t.Patikrinimas, ar atlikti veiksmai buvo įvertinti realiomis kainomis.Pavyzdžiui, galima sutikrinti, koks valiutų kursas buvo naudojamaskonvertuojant valiutas.Patikrinimas, ar materialin÷s vertyb÷s buvo užpajamuotos irapskaitytos teisingomis vert÷mis. Pavyzdžiui, užpajamavimo vert÷palyginama su sąskaitoje faktūroje nurodyta verte.Patikrinimas, ar buhalterin÷s apskaitos sistemoje nurodyti aktyvaiiš tiesų egzistuoja. Pavyzdžiui, faktinis patikrinimas materialiniųvertybių vietoje.Patikrinimas, ar turtas iš tiesų priklauso audituojamajam ir arefektyviai šis turtas naudojamas. Pavyzdžiui, testas gali apimtipatikrinimą dokumentų, kurie įrodo nuosavyb÷s priklausomybę.Patikrinimas panaudojamų medžiagų, paslaugų bei pasiektųrezultatų kokyb÷s. Pavyzdžiui, įsigytų paslaugų kokyb÷ gali būtiįvertinta sutikrinus sertifikatus, kuriuos pateik÷ d÷stytojai. Rezultatusgalima įvertinti, pagal k÷lusių kvalifikaciją asmenų profesines žinias.

1002 PRIEDAS: SANGLAUDOS FONDO LöŠŲ VIDAUS AUDITOKLAUSIMYNAISanglaudos fondo vidaus audito tikslai atliekant vidaus auditą administruojančioseinstitucijose ir pas galutinius gav÷jusŠiame priede išd÷styti/aprašyti vidaus audito tikslai (institucijų/galutinių gav÷jųįvertinimas pagal atskirų kriterijų atitiktį nustatytiems teis÷s aktams ir kitiemsreikalavimams) ir detalūs klausimai, kuriuos reikia atsakyti institucijų/galutinių gav÷jųvidaus auditų metu.Atkreipkite d÷mesį, kad, įvertindamas ar yra nustatytos konkrečios procedūros,vidaus auditorius netur÷tų tenkintis tik formaliu atsakymu į pateiktą klausimyne klausimą,tačiau taip pat tur÷tų pagrįsti savo išvadą išnagrin÷tais dokumentais bei atliktais kontrol÷sar atskirų sričių testais, kad įsitikintų, jog valdymo ir kontrol÷s sistema iš tiesų veikiaefektyviai praktiškai.Klausimynai paruošti tokiu būdu, kad atskiram vidaus audito tikslui (tam tikrokriterijaus įvertinimas) yra numatyti konkretūs klausimai, kurie tur÷tų būti atsakyti vidausaudito metu. Vidaus auditorius tur÷tų pritaikyti šiuos klausimynus jo nusimatytiemskonkretiems vidaus audito tikslams, kurie nebūtinai tur÷tų sutapti su mūsų nurodytais.Valdymo ir kontrol÷s sistemos vidaus audito tikslai:Nr. Kriterijai Klausimas1. Sistemos aprašymas Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadsistemos aprašymai būtų peržiūrimi, atnaujinami irkaip to reikalaujama, apie pakeitimus pranešamaKomisijai (Komisijos reglamento Nr.1386/02 5,12straipsniai)?2. Prašymo pateikimo,svarstymoirpatvirtinimo procesas3. Projekto priežiūrosprocesasAr yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadparaiškos gauti paramą gauti bei priimti sprendimaid÷l jų atitinka nustatytus reikalavimus ir ar apskritaipatys projektai atitinka teritorijos poreikius, ar visiinstitucijos sprendimai yra paremti dokumentais(Tarybos reglamento Nr. 1164/94 10 straipsnis)?Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančiosSanglaudos fondo projektų faktinio ir finansiniovykdymo efektyvią priežiūrą per visą projektoįgyvendinimo laikotarpį?4. Vadovavimas Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančiostinkamą vadovavimą institucijoms, atsakingoms užSanglaudos fondo projektus (Komisijos reglamentoNr. 1386/02 2 straipsnis) bei vadovavimą padaliniams

101pačiose institucijose?5. Informavimas apienustatytus neatitikimusAr yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad,nustačius neatitikimus, visais atvejais būtų rašomosneatitikimų ataskaitos, būtų stebimas neatitikimųšalinimas ir, kur reikia, reikalaujama grąžintinetinkamai panaudotas l÷šas (Komisijos reglamentoNr. 1386/02 7 straipsnis)?6. Auditas Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančiosinstitucijų valdymo ir kontrol÷s sistemų audito irbaigiamojo audito (winding-up) atlikimą (Komisijosreglamento Nr. 1386/02 9,10,11,12, 13, 14, 15straipsniai ir Tarybos reglamento Nr. 1164/94 12straipsnis)?7. Kontrol÷s procedūros Ar institucijos, dalyvaujančios Sanglaudos fondol÷šų administravime, turi nustatytas finansines irkontrol÷s procedūras išlaidų teisingumui, teis÷tumuibei tinkamumui užtikrinti (Komisijos reglamento Nr.1386/02 4, 8 straipsniai)?8. Reikalavimai viešumui Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančiosviešumo reikalavimų, nurodytų finansavimo sutartyje,laikymąsi?9. Apskaitos informacija irinformacijos pateikimasKomisijaiAr nustatytas procedūras, užtikrinančias projektųapskaitą bei informacijos apie projektus pateikimąpagal Komisijos reikalavimus (Komisijos reglamentoNr. 1386/02 16 straipsnis)?10. Audito seka Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadvaldymo ir kontrol÷s sistemos užtikrina pakankamąaudito seką?Šiems išvardintiems vidaus audito tikslams pasiekti (įvertinti sistemą pagalnusistatytus kriterijus) vidaus auditorius, atlikdamas Sanglaudos fondo valdymo irkontrol÷s sistemos auditą, tur÷tų atsakyti į šiuos klausimus.Įvertinimo kriterijaiSpecifiniai klausimai1. Sistemos aprašymas 1. Ar Europos Komisijai pateiktas valdymo ir kontrol÷ssistemos aprašymas (pagal Reglamento Nr. 1386/02 5straipsnio reikalavimus)?2. Ar institucijoje paskirtas asmuo, atsakingas už sistemosaprašymo priežiūrą?

1022.1. Jei taip, įvardyti atsakingą asmenį ir jam priskirtasprocedūras.2.2. Jei ne, nurodykite kada bus sukurtos tokiosprocedūros.3. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad atsakingasasmuo informuojamas apie sistemos pasikeitimus?3.1. Jei taip, gaukite pranešimo atsakingam asmeniuidokumento kopiją.3.2. Ar informavimo apie sistemos pasikeitimusprocedūros unifikuotos?3.3. Jei taip, aprašykite procedūras.2. Prašymo pateikimo,svarstymo ir patvirtinimoprocesas1. Ar institucijos paruoštas sistemų aprašymas tinkamaiapibūdina prašymo pateikimo ir patvirtinimo procedūras?2. Ar nacionalin÷ institucija atliko Sanglaudos fondoporeikio regiono pl÷trai studiją? Kada?3. Ar yra aiškus ryšys tarp atrinktų projektų ir įvertintoporeikio regiono pl÷trai?4. Ar nustatytos kontrol÷s procedūros, užtikrinančios aiškųaplinkos ir transporto projektų atskyrimą?5. Ar yra procedūrų vadovas, apimantis prašymo pateikimoir jo patvirtinimo procesus?6. Ar yra paskirtas įgaliotas asmuo, atsakingas už prašymųperžiūrą ir patvirtinimą?7. Ar yra atitinkamos procedūros, užtikrinančios, kadpatvirtinti projektai atitinka ES reikalavimus:7.1. aplinkos poveikio įvertinimui;7.2. transporto strategijai?8. Ar yra atitinkamos procedūros, užtikrinančios, kad tiepatys projektai nebūtų kelis kartus finansuojami?9. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadgalutinis gav÷jas įvertinamas ar jis yra PVM mok÷tojas priešsuteikiant paramą, ir garantuojančios, kad:

1039.1. Finansinis projekto planas yra tiksliai sudarytas;9.2. projekto išlaidos bus tinkamai deklaruotos?3. Projekto priežiūrosprocesas1. Ar institucijos paruoštame sistemos aprašymeatspind÷tos projekto priežiūros proceso procedūros?2. Ar yra procedūrų vadovas, nustatantis projektopriežiūros proceso procedūras?3. Ar šios rašytin÷s procedūros nustato:3.1. kaip atskiros projekto operacijos turi būti prižiūrimos;3.2. kaip atliekami patikrinimai projekto įgyvendinimoeigoje;3.3. kokių veiksmų reikia imtis, kai projektasįgyvendinamas netinkamai?4. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad projektasprižiūrimas, tikrinamas visą jo įgyvendinimo laikotarpįatsižvelgiant į:4.1. Aplinkybes / sąlygas, nustatytas Komisijos sprendimeskiriant finansavimą projektui;4.2. ES ir nacionalin÷s taisykles, pvz.: reikalavimus:4.2.1. viešumui,4.2.2. viešiesiems pirkimams,4.2.3. išlaidų tinkamumui?5. Ar ataskaitos apie projekto pažangą apima finansinį irfaktinį progresus?5.1. Nurodyti, kas ruošia tokias ataskaitas.6. Ar ataskaitos gaunamos laiku?7. Ar įgyvendinimo ataskaitose apie projekto pažangąpakankamai detaliai ir teisingai pateikti finansiniai ir faktiniaiduomenys?8. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad institucijojebus imtasi veiksmų kai tik bus nustatytos problemas artrūkumai?9. Ar nustatytos procedūros, užtikrinančios pateiktų

104rekomendacijų kaip ištaisyti trūkumus įgyvendinimą?4. Vadovavimas 1. Ar atsakomyb÷ už vadovavimą paskirstyta tarp atskirųasmenų/grupių? (mok÷jimo, Vadovaujančioje ir tarpin÷seinstitucijose)?2. Ar išleisti vadovai aprašantys visų institucijų, atsakingųuž Sanglaudos fondo administravimą, valdymo, koordinavimoir įgyvendinimo procedūras?3. Ar išleistų vadovų pakanka pad÷ti šioms institucijomssukurti sistemas, užtikrinančias:3.1. deklaruojamų išlaidų teisingumą bei tinkamumą;3.2. kad projektai būtų rengiami, įgyvendinami, užbaigiamipagal finansavimo sprendimo sąlygas?5. Informavimas apienustatytus neatitikimus1. Ar institucijos sistemos aprašymas apima informacijosapie nustatytus neatitikimus pateikimo procedūras?2. Ar atsakomyb÷ d÷l nustatytų neatitikimų ataskaitosparuošimo, jos pateikimo, neatitikimų ištaisymo, steb÷jimopaskirta konkretiems asmenims/padaliniams (vadovaujančioje,mok÷jimo ir tarpin÷je institucijose)?2.1. kaip dažnai ruošiamos ataskaitos apie nustatytusneatitikimus;2.2. kaip prižiūrimas nustatytų neatitikimų ištaisymas;2.3. Ar išskiriami sisteminiai ir nesisteminiaineatitikimai/klaidos/trūkumai?3. Ar atsakomyb÷ d÷l grąžinamų sumų iš išmok÷tų sumųapskaitos ir jų išreikalavimo paskirta konkretiemsasmenims/padaliniams?3.1. Ar tvarkoma apskaita atitinka EuroposKomisijos reikalavimus?3.2. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios,kad grąžinamos sumos iš išmok÷tų sumų, apmokamosnedelsiant?4. Ar yra nustatytos procedūros, užtikrinančios, kadmok÷jimo institucija Europos Komisijai siunčia ataskaitas apieturimas grąžinti sumas, apie grąžintas sumas, klasifikuotaspagal grąžintinų sumų susidarymo datą? Kas konkrečiai

105atsakingas už ataskaitų sudarymą?6. Auditas 1. Ar sistemos aprašymas tiksliai apibūdina reikalavimusauditui, atliekančio auditą padalinio vietą struktūroje?2. Ar institucija, atliekanti 15 proc. visų tinkamų išlaidųpatikrą bei sistemos auditą, funkciškai nepriklausoma nuoadministravimo ir kontrol÷s funkcijų?3. Ar atsakomyb÷ už sistemų auditą paskirta institucijaipagal Reglamento Nr. 1386/02 9 str. reikalavimus?4. Ar administruojančios institucijos daro įtakąatrenkamiems auditui projektams?5. Ar atliekančių auditą institucijų personalas pakankamaikvalifikuotas?6. Ar šios institucijos naudoja rizikos analizę atrinkdamiprojektus/sandorius auditui?7. Kaip užtikrinamas tolygus patikrinimų/auditųpaskirstymas per programavimo laikotarpį (2000 – 2006metai)?8. Kaip užtikrinamas audituojamų projektųreprezentatyvumas (pagal dydžius, rūšis)?9. Ar atliekančios auditą institucijos auditus atlieka pagalsudarytus kasmetinius audito planus?10. Ar šios institucijos naudoja standartines audito ataskaitųformas?11. Ar vykdomas nustatytų audito metu neatitikimųištaisymo pažangos steb÷jimas?12. Ar VAT turi pasirengusios audito klausimynus, kuriebus naudojami Sanglaudos fondo projektams audituoti?13. Ar sudarytuose klausimynuose, ataskaitose atsispindiprojektų ypatyb÷s?14. Ar klausimynuose, ataskaitose atsispindi fizin÷ projektųpatikra?15. Ar klausimynuose, ataskaitose atsispindi prekių ir

106paslaugų patikra pagal pateisinamus dokumentus?16. Ar klausimynuose atsispindi viešumo, viešųjų pirkimų,išlaidų tinkamumo tikrinimai?17. Ar audito funkcijos buvo perduotos privačiomskompanijoms?17.1. Ar audito funkcijų delegavimas užtikrina kokybiškoaudito atlikimą (sutarties sąlygos)?17.2. Ar atliekančios auditą kompanijos tinkamaiinformuotos apie ES reikalavimus?17.3. Kaip kontroliuojama atliekančių auditą įmonių auditokokyb÷?18. Ar atsakomyb÷ d÷l baigiamojo audito atlikimo (windingup)pagal Reglamentų Nr. 1164/94 ir Nr. 1264/99 reikalavimusperduota funkciškai nuo vadovaujančios ir mok÷jimoinstitucijų nepriklausomai institucijai?7.Kontrol÷s procedūros 1. Ar institucijos sistemos aprašymas tiksliai apibr÷žiaatsakomybę tarp padalinių d÷l apmok÷jimo paraiškų teikimo,išlaidų grąžinimo, tikrinimo procesų?2. Ar yra aprašytos procedūros, apimančios mok÷jimoprašymų pateikimo, grąžinamų išlaidų išieškojimo,informacijos surinkimo ir pateikimo procesus?3. Ar yra procedūros, užtikrinančios pateikiamųapmok÷ti išlaidų tinkamumą?4. Ar atliekami patikrinimai, garantuojantys, kad:4.1. išlaidos patirtos ir apmok÷tos finansavimo sprendimenumatytu laikotarpiu;4.2. į išlaidas neįskaityti avansai;4.3. išlaidas patyr÷ galutinis gav÷jas, nurodytasfinansavimo sprendime;4.4. išlaidos paremtos pirminiais išlaidų dokumentais,kurie buvo pagal nustatytas procedūras patvirtinti;4.5. išlaidos nebuvo įtrauktos į ankstesnes apmok÷jimoparaiškas;

1074.6. išlaidos buvo patikrintos aritmetiškai;4.7. išlaidos, patirtos veikoms, kurios numatytosfinansavimo sprendime, vykdyti;4.8. išlaidos, patirtos prisilaikant nustatytų teis÷s aktų, kaipViešųjų pirkimo įstatymo, aplinkos apsaugos reikalavimų irkt.?5. Ar tinkamai atskirtos asmenų, tikrinančių paraiškasapmok÷jimui ir jas apmokančiųjų, pareigos?6. Ar yra aiškiai atskirtos asmenų, patvirtinančių išlaidasir apmokančių paraiškas pareigos?7. Ar patikrinimai yra pakankami ir tinkamai pagrįstipirminiais dokumentais?8. Ar yra procedūros užtikrinančios, kad l÷šos galutiniamgav÷jui būtų išmokamos laiku ir neatid÷liojamai?9. Ar visos tarpin÷s institucijos ir galutiniai gav÷jaiinformuojami apie skaičiuojamą valiutos kursą?10. Ar tikrinama, kad deklaruojant išlaidas jos būtųskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kurso m÷nesio vidurkį?8. Reikalavimai viešumui 1. Ar yra užtikrinta, kad visos tarpin÷s institucijos irgalutiniai gav÷jai būtų informuoti apie reikalavimus viešumui?2. 2.Ar paskirtas ,,viešumo” tarnautojas tikrinti projektųatitiktį Sanglaudos fondo viešumo reikalavimams?3. Ar atliekami projektų patikrinimai vietose,užtikrinantys,kad laikomasi viešumo reikalavimų?4. Ar reikalaujama įrodymų iš galutinių gav÷jų apieįgyvendintas viešumo priemones (fotografijos, lankstinukai irt.t.)?5. Ar atliekami tikrinimai įsitikinti, kad įvykdytos viešumopriemon÷s atitinka projekto biudžeto apimtį?

1089. Apskaitos informacijair informacijos pateikimasKomisijai1. Ar Sanglaudos fondo projektų informacija/ duomenysapskaitomi kompiuterizuotoje apskaitos sistemoje ir:1.1. ar šios informacijos pakanka garantuoti, kad SFprojektų informacija būtų laiku, tinkamai ir tiksliai pateikimainstitucijoms ir EK?1.2. ar sistemoje pateikiama visa informacija, reikalaujamaReglamento Nr.1386/02 4 priede?2. Ar teikiama Komisijai informacija atitinka techniniusreikalavimus, nustatytus Reglamento Nr. 1386/02 5 priede?3. Ar sistemos duomenų baz÷ reguliariai atnaujinama,užtikrinant, kad gaunami duomenys/informacija būtų nauji?4. Ar yra procedūros, užtikrinančios, kad Komisijaiinformacija būtų pateikta per dešimt darbo dienų jospareikalavus?5. Ar pri÷jimas prie informacijos yra ribojamas?6. Ar pri÷jimas prie informacijos yra pakankamaiapsaugotas nuo nesankcionuoto jos panaudojimo?7. Ar sudaromi kompiuterinių sistemų atnaujinimoplanai?8. Jeigu naudojama ne kompiuterizuota apskaitossistema, tai ar užtikrinami pirmiau išvardinti reikalavimai?10. Audito seka 1. Ar yra audito sekos aprašymas, kuris apima:1.1. Apskaitos duomenų buvimo vietą visose institucijose(įskaitant technines instrukcijas, finansinius planus, pažangosataskaitas, derybų dokumentus ir pan.);1.2. visas institucijas;1.3. atskirų išlaidų rūšių priskyrimo projektamsskaičiuokles;1.4. išlaidų sumavimą kiekvienu lygiu;1.5. kompiuterizuotos informacijos jud÷jimo srautus?2. Ar visi šie nurodyti procesai:2.1. aprašyti įtraukiant kiekvienos institucijos informaciją.

1092.2. Pateiktos diagramos, aprašančios informacijossrautus tarp institucijų?3. Ar institucijose paskirti atsakingi asmenys už auditosekos steb÷jimą ir jos atnaujinimą?Savarankiškų testų tikslasSistemos testavimo tikslas nustatyti, ar institucijos, galutinio gav÷jo veiksmaiatitinka nustatytas taisykles ir reikalavimus. Sanglaudos fondo l÷šų vidaus audito atvejusistemos testavimas dažniausiai naudojamas atliekant tolesnius tyrimus sistemos grandyse,kuriose jau anksčiau buvo nustatyta trūkumų. Kadangi patys testai yra skirti ištirtikonkrečias veiksmų ar procedūrų rūšis, tai audito programos tur÷tų būti kiekvienu atvejupritaikomos konkrečiam vidaus auditui, kurio tikslas ir būtų įvertinti tuos veiksmus arprocedūras, kaip jie atitinka nustatytus reikalavimus pagal toliau pateiktusrodiklius/kriterijus.Kiekvienam rodikliui įvertinti pateikiame galimus testavimo būdus. Tačiau v÷lgipabr÷žiame, kad tai yra tik pavyzdžiai, kurie tur÷tų būti patobulinti konkretaus vidausaudito metu.Kriterijus/vertinimopagrindasVeiklos legalumas irpastovumasFinansin÷s ir kitosinformacijos išsamumasAtliekamų veiksmų realumasVeiklos įvertinimasTestų rūšys ir pavyzdžiaiTikrinama, ar faktiškai atliekami veiksmai atitinkanustatytus reikalavimus bei taisykles. Pavyzdžiui, testo metureikia patikrinti, ar tam tikra veikla, finansuojama išSanglaudos fondo l÷šų, atitinka nustatytus reglamentųreikalavimus, pvz., d÷l procentinio finansuojamos veiklosdydžio.Tikrinima, ar informacin÷ sistema apima visąreikalaujamą finansinę bei kitą reikalingą informaciją.Pavyzdžiui, testo metu galima patikrinti, ar visos pirkimosąskaitos buvo įtrauktos, ar padarytas darbas, pirktos prek÷sparodytos sąskaitose.Tikrinama, ar veiksmai, įrašyti finansin÷se ir kitoseapskaitos sistemose, iš tiesų atlikti. Pavyzdžiui, testo metutikrinant, ar mok÷jimai, nurodyti apskaitos sistemoje, iš tiesųatlikti, reikia sutikrinti pirminius bankų dokumentus.Panašiai atsargų likučiai gali būti sutikrinti išanalizavusvažtaraščius, sąskaitas faktūras ir t.t.Tikrinama, ar sandorių sumos apskaičiuotos teisingai.Pavyzdžiui, testo metu galima patikrinti, ar naudojami

110Vert÷svertinimasFaktinis buvimasNuosavyb÷nustatymas/teisingi kursai konvertuojant nacionalinę valiutą į eurą.Tikrinama, ar turtas teisingai įvertintas ir užregistruotasfinansin÷je apskaitoje. Pavyzdžiui, testo metu galimapatikrinti, ar turtas, pirktas ar parduotas iš Sanglaudos fondol÷šų, teisingai įvertintas ir užregistruotas apskaitos sistemoje,tikrinant pirmines sąskaitas ar pardavimo pažymas.Tikrinama, ar turtas ir kiti nurodyti aktyvai iš tiesų yra.Pavyzdžiui, patikrinama, ar turtas, užregistruotas finansin÷jeapskaitoje, iš tikrųjų yra. Šie testai apima faktiniuspatikrinimus – turto saugotojo/ prižiūr÷tojo patvirtinimasarba turto faktin÷ apžiūra.Tikrinama, ar turtas iš tiesų priklauso audituojamajam irar efektyviai šis turtas naudojamas. Pavyzdžiui, testas galiapimti patikrinimą dokumentų, įrodančių nuosavyb÷spriklausomybę, nuomos sąlygas ir kt.Naudojamų išteklių bei jųpanaudojimo rezultatokokyb÷. Informacijos srautųkokyb÷.Tikrinama naudojamų medžiagų, paslaugų bei pasiektųrezultatų kokyb÷. Pavyzdžiui, patikrinimai tur÷tų užtikrinti,kad išlaidos rezultatui pasiekti ir rezultatas yratinkamos/patenkinamos kokyb÷s.Įtraukiama informacija turi būti išsami ir tiksli,naudojama analizei ir ataskaitoms informacija turi būtipagrįsta įtraukta pirmine informacija bei taip pat būti išsamiir tiksli.Pagrindiniai vidaus audito tikslai atliekant Sanglaudos fondo projektų patikrasvietose.Atlikdamas Sanglaudos fondo projektų patikras vietose, vidaus auditorius tur÷tųįvertinti projekto, atskirų jo procesų atitiktį nustatytiems reikalavimams.Pateikiameklausimynus 5 pagrindiniams rodikliams, kuriuos toliau tur÷tų įvertinti auditorius, kaip šierodikliai atitinka nustatytus reikalavimus.Audito sekaTikslas – įsitikinti, kad institucijos finansin÷ ir apskaitos sistema nustato pakankamą auditoseką bei įgalina nustatyti duomenų ryšį.TESTAS Taip Ne PASTABOSPatikrinti, ar išlaidos, užfiksuotos mok÷jimoprašymuose pateikiamuose Komisijai, paremtospirminiais dokumentais, kuriuos turi tarpin÷s

111institucijos ir galutiniai gav÷jai.Ar naudojami atskiri buhalterin÷s apskaitosregistrai projektų sąnaudoms/išlaidoms irpajamoms/įplaukoms registruoti?Ar iš sumin÷s informacijos galima atsekti seką ikipirminių duomenų?Ar sumos nacionaline valiuta prieš išmokantgalutiniam gav÷jui buvo konvertuotos tinkamu kursu?Ar yra skaičiuokl÷s, nustatančios ryšį ir analizuojaišlaidas tarp įvairių projekto elementų, kaip žem÷sįsigijimas, konsultavimo išlaidos ir kt.?Išlaidų tinkamumasTikslas – užtikrinti, kad finansuojamos būtų tik tos išlaidos, kurios atitinka Sanglaudosfondo paramos teikimo reikalavimus.TESTAS Taip Ne PASTABOSAr finansuojamos išlaidos patirtos irapmok÷tos laikotarpiu, nustatytu Komisijossprendime d÷l projekto finansavimo?Ar išlaidos yra tinkamos finansuotiatsižvelgiant į kitus Komisijos reikalavimus(d÷l PVM, nuosavos žem÷s pirkimo,administravimo sąnaudų ir t. t.)?Ar į finansuojamas išlaidas n÷ra įtrauktisumok÷ti avansai rangovams už dar neatliktusdarbus arba nefinansuojamus darbus?Viešieji pirkimaiTikslas – įsitikinti, kad paraiškų pri÷mimas, jų įvertinimas atitinka Viešųjų pirkimųįstatymą bei ES reikalavimus viešumui.TESTAS Taip Ne PASTABOSAr institucijoje aprašyta viešųjų pirkimųprocedūra, įskaitant aiškų funkcijų atskyrimątarp infrastruktūros ir aplinkos sektoriausviešųjų pirkimų?Ar projekto vadovas informuotas apieViešųjų pirkimo įstatymo bei kitų ES teis÷saktų reikalavimus viešiesiems pirkimams?Ar sudarytos struktūrin÷s schemos ir (ar)jos tinkamai parodo dokumentų pateikimo ir

112sprendimų pri÷mimo procesų srautus?Ar viešųjų pirkimų procedūros aprašytosprocedūrų vadovuose?Kaip užtikrinta, kad bet kokie subjektyvūsar šališki veiksniai neturi įtakos priimantsprendimus? Ar pasiūlymuose dalyvautikonkursuose atrankos kriterijai tiksliainustatyti/apibr÷žti?Parengiamieji darbaiAr nustatyti reikalavimai konkursiniamspasiūlymams prieš kviečiant įmones dalyvautikonkurse?PaskelbimasAr kvietimas dalyvauti konkurse iš ankstopaskelbtas oficialiame ES žurnale, laikraštyjeir kituose nacionaliniuose leidiniuose?Ar teisingai nurodytas paraiškos padavimogalutinis terminas (mažiausiai 90 dienų nuopranešimo paskelbimo)?Ar apie ko-finansavimą paskelbta ESoficialiame žurnale, kaip nurodytaReglamento Nr. 1164/94 1 straipsnyje ir 2priede?Ar iš konkurso laim÷tojo buvopareikalauta kokios nors papildomosinformacijos, jei taip, ar informacija pateiktavisiems kitiems paraiškų teik÷jams?Paraiškų atrinkimo procedūrosAr procedūrų vadovuose tinkamaiaprašytos paraiškų atrinkimo, vertinimoprocedūros ir ar jų laikomasi:Atpl÷šiant paraiškos vokus,Vertinant paraiškas,Atmetant paraiškas?Ar iš konkurso laim÷tojo buvopareikalauta kokios nors papildomosinformacijos, jei taip, ar informacija pateiktavisiems kitiems paraiškų teik÷jams?Paraiškų vokų atpl÷šimo procedūrosAr paraiškų vokai buvo atpl÷šti nurodytakonkursiniame pasiūlyme dieną, ar atpl÷šimometu dalyvavo du ir daugiau asmenų, ar visosparaiškos užregistruotos?Ar paraiškų vokų atpl÷šimo ataskaitą yratiksli ir ar:Atitinka pateiktų paraiškų skaičių,Nurodytos atsiimtos/panaikintosparaiškos,Nurodyta, kod÷l atmestos paraiškos,

113Nurodyta, kod÷l laim÷jo konkretiparaiška?Laim÷jusių paraiškų atrinkimo procedūrosAr nustatyta paraiškų atrinkimo įvertintiprocedūra, ar yra įvertinamos visos pateiktosparaiškos?Ar yra paraiškų įvertinimo komitetas?Koks pagrindinis šio Komiteto vaidmuo?Kokie naudojami kriterijai atrenkantlaim÷jusias paraiškas?Ar šie kriterijai tinkami?Ar visos paraiškos įvertintos pagalvienodus kriterijus?Ar paraiškų įvertinimo ataskaitaparuošiama?Ar paraiškos teisingai įvertintos pagalnustatytus kriterijus?Ar technikai/inžinieriai parengia techninioprojektų įvertinimo ataskaitas, kuriostraktuojamos kaip paraiškų įvertinimo dalis?Ar institucija paskelb÷ reikalavimusparaiškų įvertinimui, kuriuose būtų nurodyta:Atrankos kriterijai,Laim÷jusios paraiškos įvertinimopagrindas,Ar leidžiami nukrypimai nuo projektiniųsąlygų,Subrangos suteikimo sąlygos,Reikalavimai, kokia valiuta turi būtiišreikšti projekto finansiniai rodikliai?Ar vertinant paraiškas pagal įvairiuskriterijus paraiškos buvo teisingai įvertintos?Ar vertinant paraiškas buvo laikomasipaskelbtų reikalavimų?Ar vertinant paraiškas buvo atliktas jųaritmetinis sutikrinimas. Jeigu buvo nustatytaklaidų, ar jomis buvo koreguojami paraiškųfinansiniai skaičiai?Ar įvertintos kitos alternatyvosžemiausiam kainos siūlytojui?Ar atrinktos ekonomiškiausios irnaudingiausios paraiškos?Ar paraiškos kaina/vert÷ atitinka planuotąprojekto biudžetą?Ar prašoma pareišk÷jų paaiškinti d÷lnenormaliai mažų kainų/pigių pasiūlymų ir arvertintojai pritaria arba atmeta šiuospasiūlymus motyvuotai?

114Ar visa paraiškos atrinkimo procedūra –formalios jos atitikties patikra, techninis,finansinis įvertinimas aprašyta procedūrųvadovuose ir kt. dokumentuose?Ar paraiškas vertinamos pagal visuspaskelbtus kriterijus?Ar įvertinant paraiškas nenaudojami kitipasiūlyme d÷l dalyvavimo konkursenenurodyti kriterijai?Sutarčių sudarymasAr sutartys pasirašomos atsakingųinstitucijų/ paskirtų atsakingų asmenų?Ar apie konkurso rezultatus praneštaoficialiame žurnale/leidinyje?Ar laikomasi nustatytos skundų/apeliacijųnagrin÷jimo tvarkos?Projektų įgyvendinimasTikslas – įsitikinti, ar projektas vykdomas kaip suplanuota ir patvirtinta Komisijossprendime.TESTAS Taip Ne PASTABOSAtlikti patikrą vietoje siekiant įsitikinti,kad projektas iš tiesų įgyvendinamas.Ar pagrindiniai projekto ciklai, darbaiatitinka finansuojamus, numatytuspatvirtintame Komisijos sprendime?Ar įgyvendinant projektą buvo viršytosplanuotos ir patvirtintos išlaidos ir kod÷l?Ar įgyvendinamas projektas buvo keistas,ar pakeitimai tinkamai suderinti ir patvirtinti?Ar pagrįstas technikos ekspertųpanaudojimas ir apmok÷jimas (išlaidos jiemsapmok÷ti lyginamos su projekto gautanauda)?Ar technikos ekspertai pateik÷ ataskaitas?Ar atsižvelgta į technikos ekspertųataskaitose išd÷stytas pastabas?Ar technikos ekspertų rekomendacijosįgyvendintos?Viešumo priemon÷sTikslas – įsitikinti, ar būtų laikomasi viešumo reikalavimų, išd÷stytų Sprendime d÷lfinansavimo.TESTAS Taip Ne PASTABOS

115Ar dalyvaujančios administravimeinstitucijos informuoja visuomenę apie ESvaidmenį įgyvendinant projektus?Ar buvo imtasi priemonių užtikrinantviešumą ir informacijos paskelbimą vietose?Ar informacija apie projektą buvotinkamai paskelbta vietin÷se informavimopriemon÷se?Kai investicijos viršija 1 milijoną eurų:Ar atitinkamos institucijos organizuojaprojekto įgyvendinimo vietoje reguliariaskonferencijas informuodamos apie projektą?Ar projekto vietoje yra pastatytainformacin÷ lenta, ne trumpiau nei 2 metus podarbų užbaigimo, kurioje ES būtų paskirta nemažiau kaip 50 procentų vietos, joje nurodytabendra projekto vert÷, iš Sanglaudos fondofinansuota vert÷, ES emblema?Ar yra pakabinta informacin÷ lentel÷,prieinama visai visuomenei, su pavaizduotuES, Sanglaudos fondo simboliu/ženklu?Kai investicijos viršija 10 milijonų eurų:Ar nuolat pristatoma/išleidžiamaspausdinta informacin÷ medžiaga, audiovaizdin÷ medžiaga, kuri transliuojama pernacionalinę bei rajono televiziją, skelbiamaper radijo stotis, esant poreikiui pateikiamaKomisijai ir suinteresuotoms įmon÷ms?Ar pastatyta informacin÷ lentel÷ lenta?Kai investicijos viršija 20 milijonų eurų,Ar papildomai prie pirmiau nurodytųviešojo informavimo priemoniųadministruojančios institucijos organizuojanuolatines konferencijas nacionaliniu mastu,liečiančias projektus, įskaitant audio vaizdin÷smedžiagos pristatymus?Viešųjų pirkimų konkursų laim÷tojaiAr pagal Tarybos reglamento Nr. 1164/942 priedo 1 straipsnio nuostatas atsakingainstitucija išspausdino oficialiame ESleidinyje pranešimą apie Bendrijos paramągavusius projektus ir apie skelbiamuskonkursus?

1163 PRIEDAS. STATISTINöS ATRANKOS METODO TAIKYMO DETALIZACIJA.Vartojamos sąvokosAnomali klaida – reiškia tokią klaidą, kuri susijusi su pavieniu įvykiu, nebepasikartojakitais atvejais, išskyrus tą nustatytą pavienį, ir tod÷l ne reprezentuoja visumos klaidų.Atrankos rizika – tai tokia rizika, kad taikant tas pačias audito procedūras auditoriausišvados, padarytos remiantis atrankos duomenimis, skiriasi nuo išvadų, gautų iš duomenųvisumos.Audito atranka – elementų atrinkimas, kurie geriausiai reprezentuoja visumą, arbaaudito procedūrų taikymas mažiau kaip 100 procentų tiriamos visumos, leidžiantisauditoriui įvertinti padaryti išvadas apie visumą.Dispersija – tai vidutin÷ sklaida apie visumos vidurkį: dispersija lygu įvairov÷.Reikšmingumo slenkstis – tai riba už kurios, auditoriaus nuomone, klaidų irneatitikimų visuma gali įtakoti projektų tikimyb÷s vartotojų nuomonę.Stratifikacija – tai procesas, kai visuma suskaidoma į povisumes, kurių kiekviena yragrup÷ atrankos vienetų, turinčių panašius požymius (dažnai pinigine verte). Stratifikavimotikslas sumažinti objektų (vienetų) kintamumą atskiros povisum÷s ribose. Tai įgalinasumažinti atrankos apimtį, nedidinant atrankos rizikos. Povisumes reikia apibr÷žti labaiaiškiai, kad kiekvienas atrankos vienetas būtų priskirtas tik vienai grupei (angl. strata).Tik÷tina klaida – klaida, kurią auditorius tikisi surasti.Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujantES ir nacionalinių teis÷s aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai.Tiriamoji visuma – išskirtų pagal tam tikrą požymį elementų visuma, iš kuriosauditorius atranka pavyzdžius išvadoms pagrįsti.Toleruotina klaida – tai didžiausia priimtina visumos klaida.Visuma – reiškia pilną duomenų sistemą, apie kurią auditorius turi padaryti išvadas, iškurios buvo atrinktas pavyzdys. Visuma gali būti suskirstytas į grupes ir povisumes, kuriųkiekviena tiriama atskirai. Sąvoka visuma apima ir grupes (angl. strata).

117I ETAPASDEKLARUOTŲ TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PATIKRINIMŲPLANAVIMAS IR ATLIKIMASVAT turi per visą BPD įgyvendinimo laikotarpį patikrinti ne mažiau kaip 5 procentusvisų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų pagal institucijai, atsakingai už veiklosatrankinius patikrinimus, priskirtas visas BPD priemones. Tiktai faktiškai patikrintųdeklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų suma gali būti įskaičiuojama į 5 procentus tikrintinųdeklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų. Skaičiuojant 5 procentus patikrintų deklaruotųtinkamų finansuoti išlaidų, turi būti atsižvelgta į keletą ypatumų.Tokiais ypatumais gali būti, kai:2. į 5 procentų reikalaujamų patikrinti deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų apimtįgali būti įskaičiuotos tik išlaidos, patirtos ir deklaruotos iki patikrinimo atlikimo pradžios;3. patikrinimo metu nustačius, kad patikrintos išlaidos yra patirtos netinkamai, šiosišlaidos gali būti įskaičiuotos į 5 procentų reikalaujamų patikrinti išlaidų apimtį, tačiau jeipažeidimas finansiniu požiūriu yra reikšmingas, tikrintinų projekto išlaidų procentas turibūti padidintas;4. į reikalaujamą patikrinti 5 procentų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų apimtįneįskaičiuojamos Europos Komisijos ir Europos audito rūmų auditorių patikrintos išlaidosbei įgyvendinančiųjų institucijų patikrinimų vietoje metu pagal Komisijos 2001 m. kovo 2d. reglamento Nr. 438/2001 4 straipsnio reikalavimus tikrintos išlaidos;5. neleistinas dvigubas patikrintų išlaidų skaičiavimas (pavyzdžiui, jei tam tikroprojekto l÷šos tikrinamos du kartus – projekto įgyvendinimo metu ir užbaigus projektą, įpastarojo patikrinimo metu tikrintų išlaidų sumą negali būti antrą kartą įskaičiuota pirmojopatikrinimo metu tikrintų išlaidų suma).VAT tikrintinas deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas pasirenka atlikdama kiekvienoprojekto rizikos analizę. VAT gali savarankiškai pasirinkti rizikos analiz÷s modelįpriklausomai nuo turimų duomenų. Rekomenduojamas projekto rizikos analiz÷s modelispadeda apskaičiuoti projekto rizikingą vertę.

118II ETAPASPROJEKTŲ RIZIKOS ANALIZö PAGAL KIEKVIENĄ BPD PRIEMONĘVAT atsirinkdama tikrinti deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, pirmiausia turiatlikti projektų pagal kiekvieną BPD priemonę rizikos analizę ir suskirstyti visus projektus įdidel÷s, vidutin÷s ir mažos rizikos grupes.Projektų suskirstymas atliekamas pagal BPD priemon÷s kiekvieno projekto rizikosveiksnius, kuriuos vidaus auditorius pasirenka savarankiškai. Projekto rizikos vertinimoveiksniai gali būti tokie:1. projekto įvertinimas pagal įgyvendinančiosios institucijos parengtos vertinimoataskaitos duomenis;2. kontrol÷s rizika (rizika, kad pirmaisiais metais audituojamajame subjekte(subjektuose) veikianti vidaus kontrol÷s sistema neaptiks klaidų, tačiau laikui b÷gant stipr÷svidaus kontrol÷ ir kontrol÷s rizika maž÷s);3. projekto vykdytojas (viešasis ar privatus; naujai įsteigtas ar ilgai vykdantis veiklą);4. projekto sud÷tingumas (keli projekto finansavimo šaltiniai, tipinis ar inovacinis);5. darbuotojų kaita audituojamajame subjekte (subjektuose) (pavyzdžiui, projektas,kurio įgyvendinimo metu institucijoje vyksta darbuotojų kaita, susijęs su didesne rizika, nesnaujus darbuotojus reikia apmokyti);6. ankstesni projekto patikrinimai (jeigu atsirinktas projektas nebuvo tikrintasanksčiau, jis yra rizikingesnis už jau tikrintus projektus).Pateikiamas projektų rizikos analiz÷s modelio pavyzdys, kuriame apskaičiuojamaprojekto rizikinga vert÷. Nurodyti rizikos veiksniai gali būti papildyti, tačiau VAT siūloma,atliekant projektų rizikos analizę, apsiriboti 5 – 6 rizikos veiksniais. Projektų rizikosanaliz÷s modelio pavyzdys pateiktas lentel÷je Nr. 1. Kiekvienas rizikos veiksnysįvertinamas balais nuo 1 iki 6, kur 1, 2 – mažai reikšmingas, 3, 4 – vidutiniškaireikšmingas, 5, 6 – labai reikšmingas. Kadangi kiekvieno nustatyto rizikos veiksnio įtakaprojekto įgyvendinimui n÷ra vienoda, VAT vertinimu, veiksnio reikšm÷ koreguojamaveiksnio koregavimo koeficientu. Susumavus visų rizikos veiksnių balus, gaunamasbendras atskiro projekto rizikos įvertinimo balas. Bendrą projekto rizikos įvertinimo balą

119padalijus iš didžiausio galimo to projekto rizikos balo, nustatomas projekto rizikingumoprocentas.Projektų rizikos analiz÷s modelio pavyzdys. Lentel÷ Nr.1Eil.Nr.Projekto rizikingumovertinimas(balai)Žemas Vidutinis AukštasRizikosveiksniokoregavimokoeficientasIšvisoRizikos veiksniai1 2 3 4 5 61 Projekto įvertinimas pagalįgyvendinančiosios institucijosparengtos vertinimo ataskaitosduomenis2 Projekto vykdytojo tipas (viešasisar privatus, naujai įsteigtas arilgai veikiantis, ar turi vidausaudito tarnybą, ar privalomasauditas)3 Ankstesnių auditų beipatikrinimų rezultatai4 Projekto sud÷tingumas (tipinis arinovacinis)1 1 12 2 42 4 84 1 45 Projekto įgyvendinimo eiga(ataskaitų pateikimas,patikrinimų vietose duomenys)6Bendras įvertinimas (maksimalus– 72) (veiksnio koregavimokoeficientai dauginami išveiksnių maksimalios rizikosįvertinimo reikšm÷s)6 4 247 Rizikingumo procentas (%) 578 Projekto vert÷ (mln. Eur) 10419 Projekto rizikinga vert÷ (PRV)(mln. Eur)5.7

120III ETAPASPROJEKTŲ TIKRINTŲ IŠLAIDŲ DYDŽIŲ ANALIZöAtlikus visų projektų rizikos analizę, projektų tikrintinų išlaidų dydis apskaičiuojamaspagal formulę5 % × PRV × VPV / VPRV,kur:PRV – projekto rizikinga vert÷,VPV – visų vykdomų projektų vert÷,VPRV – visų vykdomų projektų rizikinga vert÷.Projektų tikrintinų išlaidų dydžio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas lentel÷je Nr. 2.Lentel÷s 1 stulpelyje nurodomi vykdomi projektai, 2 stulpelyje nurodomos pagal projektorizikos analiz÷s modelį apskaičiuotos projektų rizikingos vert÷s, 3 stulpelyje nurodomosvisos vykdomų projektų vert÷s, 4 stulpelyje nurodomas koregavimo koeficientas, 5stulpelyje nurodomas apskaičiuotas reikiamas patikrinti visų tinkamų finansuoti išlaidųdydis pagal kiekvieną projektą.Projektų tikrintinų išlaidų dydžio apskaičiavimo pavyzdys. Lentel÷ Nr.2Projektai Projekto rizikinga vert÷ Projekto visa vert÷ Koregavimo koeficientas Tikrintinų išlaidų(mln. Eur) (mln. Eur) suma (Eur)VPV/VPRV 5%×PRV×VPV/VPRV1 5.7 10 2 5700002 5 10 2 5000003 4.3 10 2 430000Iš viso 15 30 1500000

121IV ETAPASPROJEKTŲ RIZIKOS ANALIZö PAGAL APSKAIČIUOTĄ PROJEKTŲRIZIKINGĄ VERTĘAtlikus visų projektų rizikos analizę pagal projekto rizikos analiz÷s modelį, projektaipagal apskaičiuotą projektų rizikingą vertę sugrupuojami į tris grupes: didel÷s, vidutin÷s irmažos rizikos:1. didel÷s rizikos grup÷s projektams priskiriami projektai, kurių rizikinga vert÷ didesn÷už reikšmę, gautą apskaičiavus: MRVP + 2/3 (DRVP-MRVP);2. vidutin÷s rizikos grup÷s projektams priskiriami projektai, kurių rizikinga vert÷ yratarp reikšm÷s, gautos apskaičiavus MRVP + 1/3 (DRVP-MRVP), ir reikšm÷s, gautosapskaičiavus MRVP + 2/3 (DRVP-MRVP);3. mažos rizikos grup÷s projektams priskiriami projektai, kurių rizikinga vert÷ yramažesn÷ už reikšmę, gautą apskaičiavusMRVP + 1/3 (DRVP-MRVP),kur:MRVP – mažiausios rizikingos vert÷s vykdomas projektas,DRVP – didžiausios rizikingos vert÷s vykdomas projektas.Iš kiekvienos rizikos grup÷s atrenkami projektai, kurie įtraukiami į metinį VAT veiklosplaną bei tikrinamų išlaidų dydį, atsižvelgiant į tai, kad iš kiekvienos rizikos grup÷s turibūti patikrintas bent vienas projektas: iš mažos rizikos grup÷s rekomenduojama patikrintiiki 30 procentų, iš vidutin÷s rizikos grup÷s – iki 60 procentų, iš didel÷s rizikos grup÷s – iki100 procentų projektų bei jų išlaidų; projektai, susiję su didžiausia rizika, turi būtitikrinami pirmiausia.Jeigu didel÷s rizikos grup÷s pasirinktų tikrinti projektų vert÷ po tikrintinų išlaidųpaskirstymo yra mažesn÷ už privalomų tikrinti išlaidų apimtį, VAT vadovas turipapildomai numatyti patikrinti didžiausios rizikingos vert÷s projektus iš didel÷s rizikosgrup÷s projektų.

122Deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas atrinkti galima taikant atsitiktin÷s statistin÷satrankos metodą ir pagal vidaus auditoriaus atliktą projekto rizikos analizę. Deklaruotųtinkamų finansuoti išlaidų atranką esant dideliam mok÷jimo operacijų skaičiuirekomenduojama atlikti naudojant kompiuterinę deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidųatrankos programą, kurios aprašas yra Finansų ministerijos internetiniame puslapyje,nuorodoje „Rekomendacijos ES paramos l÷šų vidaus auditui“.V ETAPASPROJEKTŲ STATISTINöS ATRANKOS METODŲ TAIKYMASStatistin÷s atsitiktin÷s atrankos (stratifikuotos atrankos) teorijaAtlikus projektų rizikos analizę, atliekama deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrankasiekiant užtikrinti reprezentatyvumą ir taikant statistin÷s atsitiktin÷s atrankos metodą.Atrenkant konkrečius audito visumos vienetus yra taikomi statistiniai ir nestatistiniaiatrankos būdai. Statistin÷ atranka reiškia atrankos būdą, turintį šiuo požymius: atsitiktinisatrankos išrinkimas bei tikimybių teorijos taikymas atrankos rezultatams ir atrankos rizikaiįvertinti. Atrankos būdas neturintis min÷tų požymių, vadinamas nestatistine atranka.ATRANKOS METODAISTATISTINIAI ATRANKOS METODAINESTATISTINIAI ATRANKOS METODAISTATISTINö ATSITIKTINö ATRANKASTATISTINö SISTEMINö ATRANKATeorijoje statistin÷ atranka (angl. Statistical Sampling) yra procedūros (technika), kainaudojami statistiniai skaičiavimai. Statistin÷ atranka reikalauja, kad visi visumoselementai būtų atrinkti atsitiktinai. Atrankos vienetai gali būti piniginiai vienetai arbadokumentai (pvz. paraiškos, sąskaitos – faktūros). Statistin÷je atrankoje dažniausiai taikomi

123metodai: 1) statistin÷ atsitiktin÷ atranka (angl. Statistical Random Sampling); 2) statistin÷sistemin÷ atranka (angl. Statistical System Sampling). Tačiau gana dažnai sutinkama ir kitastatistin÷s atrankos klasifikacija, kur yra išskiriamos šios atrankų rūšys: paprastoji statistin÷atranka (angl. Simple Random Sampling); piniginio vieneto atranka (angl. Monetary UnitSampling); stratifikuota atranka (angl. Stratified Sampling). Piniginio vieneto atranka šiuoatveju atitinka statistin÷s sistemos atrankos metodą, o stratifikuota atranka – statistin÷satsitiktin÷s atrankos metodą.1) Statistin÷ atsitiktin÷ atranka – atranka užtikrinanti, kad kiekvienas visumos vienetasturi vienodą statistinę galimybę-tikimybę būti atrinktas nepriklausomai nuo jų vert÷s (tiekypač didelis, tiek ypač mažas). Naudojant atsitiktinę atranką atrankos vienetas yrakiekybinis vienetas, kai iš sunumeruoto sąrašo statistinių lentelių pagalba atsitiktinaiatrenkamas tam tikras elementas.2) Statistin÷ sistemin÷ atranka – atranka, kai pavyzdžiai atrenkami pagal apskaičiuotąvienodą atrankos intervalą, tai yra atrenkamas atsitiktinis pradžios taškas „x“, po to,pasirinkus tam tikrą skaičių „n“, atrenkami kiti vienetai.Nestatistin÷ atranka yra procedūros (technika), kai nenaudojami statistiniaiskaičiavimai. Taikydamas nestatistinę atranka ir atrinkdamas pavyzdžius auditorius priimaprofesinį sprendimą, parinkdamas tokius pavyzdžius, kurie turi būti visumai būdingassavybes. Atranka turi būti atlikta objektyviai. Nestatistin÷je atrankoje yra taikomi šiemetodai: paprasta atsitiktin÷ atranka, kai kiekvienas visumos vienetas turi vienodątikimybę būti atrinktas; chaotiška atranka, kurią naudojant svarbu išlaikyti chaotiškumą.Pasirinkdamas konkrečioms aplinkyb÷ms efektyviausią statistin÷s ar nestatistin÷satrankos būdą, pateikiantį pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, auditorius priimaprofesinį sprendimą. Pvz. auditoriui dažnai svarbiau atlikti klaidų priežasčių ir esm÷sanalizę negu jų buvimo ar nebuvimo (t.y. skaičiavimų) statistinę analizę. Šioje situacijojelabiausiai tinka nestatistin÷ atranka. Taikant statistinę atranką, jos apimtis nustatoma pagaltikimybių teorija arba remiantis profesiniu sprendimu.Pažym÷tina, kad atrankos apimtis n÷ra svarbus kriterijus, skiriant statistinius būdus nuonestatistinių. Atrankos apimtis yra priklausoma nuo faktorių (tokių kaip įgimtos rizikos

124padid÷jimas, kontrol÷s rizikos padid÷jimas, audito patikimumo lygio padidinimas (arbapriešingai, rizikos sumažinimas, kad auditorius padarys išvadas, jog n÷ra reikšmingųklaidų, faktiškai joms esant), bendrosios priimtinos (toleruotinos) klaidos padidinimas,klaidos, kurią auditorius tikisi surasti visumoje padidinimas, visumos stratifikavimas (kaitai tinkama)) ir pan., tai yra jų funkcija bus panaši, nepriklausomai nuo to statistinis arnestatistinis būdas parinktas. Dažnai, taikant statistin÷s atsitiktin÷s ar sistemin÷s atrankosapibr÷žimo neatitinkantį būdą, naudojami statistinio atrankos būdo elementai. Pavyzdžiui,taikomas statistinis išrinkimas, naudojant kompiuteriu parinktus (generuotus) atsitiktiniusskaičius. Tačiau, kai taikoma atranka turi statistin÷s atrankos požymius, reikia statistiškaiišmatuoti ir jos riziką.Pirmiausiai auditorius apsvarsto atskirus (specifinius) tikslus ir audito procedūrų derinį,kuris geriausiai tinka tiems tikslams pasiekti. Ieškomų audito įrodymų pobūdis ir galimųklaidų esm÷ (aplinkyb÷s) ar kitos audito įrodymų ypatyb÷s pad÷s auditoriui apibr÷žti klaidąir visumą iš kurios darytina atranka. Remdamasis audito tikslais, auditorius apibr÷žiaklaidos esmę ir aplinkybes. Aiškus klaidos esm÷s, sąlygų, požymių supratimas yra labaisvarbus, užtikrinant, kad visos sąlygos ir tik tos, kurios atitinka testo tikslus yra numatytosprojektuojant klaidas. Atlikdamas atranką auditorius paprastai atlieka klaidos, kurią tikisiaptikti testuojamoje visumoje, preliminarų vertinimą ir nustato kontrol÷s rizikos lygį. Toksvertinimas paremtas ankstesn÷mis auditoriaus žiniomis arba nedideliu visumos pozicijųtyrimu ir naudingas planuojant audito atranką bei nustatant atrankos apimtį.Auditoriui svarbu įsitikinti, kad visuma tinkama atrankos procedūrų tikslams ir kadbūtų užtikrintas pilnutinumas. Visuma gali būti stratifikuojama (išskaidoma) skirtingaisbūdais. Daromos išvados apie kontrolę už pirmuosius 10 m÷nesių ir atliekamosalternatyvios procedūros ar atskira atranka už likusius du m÷nesius. Audito efektyvumągalima padidinti, suskaidžius visumą į atskiras povisumes, turinčias atpažinimo požymius irsavybes. Stratifikavimo tikslas sumažinti objektų (vienetų) kintamumą atskiros povisum÷sribose. Tai įgalina sumažinti atrankos apimtį, nedidinant atrankos rizikos. Povisumes reikiaapibr÷žti labai aiškiai, kad kiekvienas atrankos vienetas būtų priskirtas tik vienai grupei(angl. strata).Auditorius turi išrinkti atrankos objektus tik÷damasis, kad visi atrankos vienetai esantysvisumoje turi galimybę patekti į atranką. Statistin÷ atranka reikalauja, kad visi atrankos

125objektai būtų atrinkti atsitiktinai, taip, kad kiekvienas objektas tur÷tų galimybę patekti įatranką, kai atrankos pavyzdys yra piniginis vienetas (valiuta, suma). Taikant nestatistinęatranką, atrinkdamas pavyzdžius auditorius priima profesinį sprendimą. Kadangi atrankostikslas padaryti išvadą apie visą visumą, auditorius siekia atlikti reprezentyvią atranką,parinkdamas tokius atrankos objektus, kurie turi tipines visumos savybes. Atranka turi būtiatlikta objektyviai.Deklaruotų tinkamų finansuotų išlaidų atranka taikant statistinę atsitiktinę(stratifikuotą) atrankąSiekiant užtikrinti reprezentatyvumą tikrinamų išlaidų dydį tarp pasirinktų audituotiprojektų rekomenduojama atrinkti tinkamas finansuoti išlaidas, remiantis statistin÷sanaliz÷s duomenimis bei įvertinant atskirų išlaidų rizikingumą. Min÷ta atranka, esantdideliam išlaidų skaičiui gali būti atliekama kompiuterin÷s programos pagalba. Tokiakompiuterin÷ programa parengta, remiantis pateikiama stratifikuotos pavyzdžių atrankosstatistine formule:Pavyzdžių skaičiusn = X * Σ (N i 2 ) * (σ 2 X i / X i ))(M / z) 2 + Σ (N i * σ 2 X i )Stratifikuotų pavyzdžių skaičiusn h = n * (X h / X), n m = n * (X m / X), n i = n * (X i / X)kur:n = pavyzdžių skaičiusN h = visumos (populiacijos) dydis aukštos rizikos grup÷je (angl. strata)n h = pavyzdžių skaičius aukštos rizikos grup÷jeN m = visumos (populiacijos) dydis vidutin÷s rizikos grup÷jen m = pavyzdžių skaičius vidutin÷s rizikos grup÷jeN i = visumos (populiacijos) dydis žemos rizikos grup÷jen i = pavyzdžių skaičius žemos rizikos grup÷jeX h = visos išlaidos aukštos rizikos grup÷jeX m =visos išlaidos vidutin÷s rizikos grup÷je

126X i = visos išlaidos žemos rizikos grup÷jez = z balų suma, užtikrinanti patikimumą = 1.96 siekiant 95 procentųM = reikšmingumas, nustatytas kaip 5 procentų bendros vert÷s, kur reikšmingumas lygusX = (X h +X m +X i )σ 2 X i = dispersija = standartin÷ paklaida 2 , kurdispersija (σ 2 X i ) = n i * Σ X i 2 – (Σ X i ) 2n i (n i - 1)Taikant stratifikuotos pavyzdžių atrankos statistinę formulę, bendras pavyzdžių skaičiusatrankos konkrečiam projektui apskaičiuojamas naudojant stratifikuotos pavydžių atrankosteoriją. Bendras pavyzdžių skaičius paskirstomas tarp rizikingumo kategorijų proporcingaibendram išlaidų mastui pagal kiekvieną tikrinamojo laikotarpio grupę (angl. strata). Jeiguapskaičiuota reikšm÷ yra didesn÷ už visą projektų skaičių, ji mažinama iki tai grupeipriskirtų projektų skaičiaus, o jeigu apskaičiuota reikšm÷ mažesn÷ už vienetą, ji apvalinamaiki vieno. Projektai turi būti atsirenkami atsitiktine tvarka iš atitinkamos rizikos kategorijos.Tai tur÷tų užtikrinti atrankos reprezentatyvumą pagal visų tipų projektus, orientuojantis įdidel÷s rizikos grupes.Teis÷s aktų, reglamentuojančių veiklos atrankinių patikrinimų ir atrankinių patikrinimųatlikimą, nuostatos numato, kad turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 procentai deklaruotųtinkamų finansuoti išlaidų. Jeigu auditoriai tikrintų visas atrinktų projektų išlaidas, taisudarytų daugiau kaip 5 procentus, nes būtų pasirenkami didžiausios vert÷s ir didžiausiosrizikos projektai. Tod÷l pavydžių tikrinimą reik÷tų traktuoti kaip daugiaetapį auditą, oišlaidos atrinktuose projektuose tur÷tų būti atrenkamos taip, kad ne mažiau kaip 5 procentaideklaruotų metinių tinkamų finansuoti išlaidų būtų patikrinta kiekvienais metais peratitinkamą programavimo laikotarpį.Taikant statistinį atsitiktin÷s atrankos (stratifikuotą) metodą atliekama eil÷ veiksmų,siekiant užtikrinti optimalią deklaruotų tinkamų finansuotų išlaidų atrankos procedūrą.Pavyzdžių atranka internetiniame Excel variante atliekama tokia seka: pradedant nuoduomenų įvedimo ir iki gaunamų rezultatų. Duomenys tur÷tų būti talpinami Microsoft

127Excel faile ir išd÷stomi 5 lakštuose (angl. sheet), kurie naudojami duomenims suvesti irprograminei audituotinų projektų atrankai. Šie lakštai užvadinti sekančiai: ,,Info“,,,Projektai“, ,,Mok÷jimai“, “Lentel÷”, ,,Rezultatai“. Norint, kad veiktų audito pavyzdžiųatrankos Excel‘io variantas, reikia, kad kompiuteris atitiktų tam tikrus sisteminiusreikalavimus, tai yra jame būtų instaliuota tokia programin÷ įranga: “Microsoft Excel” irkad sistema leistų vykdyti makrokomandas, pvz. Macros‘us.Lakšte „Projektai“ yra saugomi visi audituojamo periodo projektai. Kadangiskaičiavimuose yra naudojami duomenys iš pirmų penkių stulpelių, jei reikia, gretimuosestulpeliuose galima prisirašyti savas pastabas ar pan. Šie duomenys skaičiavimuose nebusnaudojami. Po duomenimis taip pat gali būti įvairūs papildomi skaičiavimai (pvz. įvairiossumos, projektų skaičius ir pan.). Lentel÷s:- pirmame stulpelyje rašomas eil÷s numeris;- antrame – projekto pavadinimas;- trečiame – projekto rizika (aukšta, vidutin÷ ar žema). Projekto riziką apskaičiuojavidaus auditoriai remdamiesi rizikos analiz÷s modeliu;- ketvirtame – projekto vert÷;- penktame – projekto išlaidos per audituojamą periodą.Duomenis galima suskirstyti į dvi dalis – sumin÷s projekto eilut÷s ir visi kiekvienoprojekto mok÷jimai. Sumin÷ projekto eilut÷ nuo atskiro mok÷jimo skiriasi tuo, kad rizikayra įvertinama tik prie sumin÷s projekto eilut÷s, o prie atskirų mok÷jimų, rizika n÷ravertinama. Kiekvienas mok÷jimas priskiriamas konkrečiam projektui pagal pavadinimą.Lakšte „Mok÷jimai“ yra suvedami visi projektų mok÷jimai. Kadangi skaičiavimuose yranaudojami duomenys iš pirmų keturių stulpelių ir tik tie, šalia kurių antrame stulpelyje yraparašytas projekto pavadinimas, tad jei reikia, gretimuose stulpeliuose galima prisirašytisavas pastabas ar pan. Šie duomenys skaičiavimuose nebus naudojami. Po duomenimis taippat gali būti įvairūs papildomi skaičiavimai (pvz. įvairios sumos, projektų skaičius ir pan.).Šie duomenys nebus įtraukiami į skaičiavimus, jei šalia jų antrame stulpelyje nebusparašytas projekto pavadinimas. Kiekvienas mok÷jimas yra priskiriamas konkrečiamprojektui pagal pavadinimą. Lentel÷je:- pirmame stulpelyje rašomas eil÷s numeris;- antrame – mok÷jimo pavadinimas;

128- trečiame – projekto pavadinimas;- ketvirtame – išlaidos per audituojamą laikotarpį.Suvedus reikalingus duomenis į lakštus “Projektai” ir “Mok÷jimai”, galima atrinkti,kuriuos projektus ir mok÷jimus audituoti. Tam reikia lakšte „Info“ paspausti mygtuką,,Skaičiuoti“. Prasid÷jus skaičiavimams atsiras pranešimas apie tai, kiek ir kokios rizikosprojektų surasta. Paspaudus mygtuką „Ok“, skaičiavimai bus pratęsti ir lakšte „Rezultatai“bus išvesti skaičiavimo rezultatai. „Rezultatų“ lakšte pateikiama informacija apie tai, kiekir kokios rizikos projektų yra iš viso, kokia jų vert÷, kiek reikia patikrinti projektų irmok÷jimų, kad būtų užtikrintas 5 ir 15 procentų visų išlaidų ir kartu – visų paramosfinansuojamų išlaidų – patikrinimas.Nor÷tume atkreipti d÷mesį, kad ši Excel‘io audituotinų projektų pavyzdžių atrankosprograma buvo išsiųsta ministerijų, įgyvendinančiųjų ES Struktūrinių fondų ir Sanglaudosfondo l÷šomis finansuojamus projektus, vidaus audito padalinių vadovams 2005 m.geguž÷s 27 d. elektroniniu paštu. Taip pat šią Exel‘inę programą galima rasti Finansųministerijos interneto tinklapyje adresu http://www.finmin.lt nuorodoje „Vidausauditas“/“ES Struktūrinių fondų atrankos elektronin÷ programa“.VI ETAPASAUDITO ATRANKA IR KITOS DUOMENŲ ATRINKIMO PROCEDŪROSAudito atranka ir kitų duomenų atrinkimasAtlikdamas finansin÷s informacijos patikrinimo procedūras, auditorius projektuojaatrankoje aptiktas klaidas visai visumai, atsižvelgdamas į projektuojamos klaidos poveikįatskiriems audito tikslams ir kitoms audito sritims. Kad susidarytų vaizdą apie klaidų skalę,auditorius projektuoja bendrą visumos klaidą ir palygina ją su toleruotina klaida.Finansin÷s informacijos patikrinimo procedūrose toleruotina klaida yra toleruotinasinformacijos iškraipymas (klaida ir/ar apgaul÷). Sumine išraiška ji turi būti mažesn÷ ar lygiauditoriaus preliminariai nustatytam reikšmingumui, kuris taikomas audituojant atskirasišlaidų eilutes.

129Reikšmingumo slenkstis šiuo atveju laikytina riba už kurios, auditoriaus nuomone,klaidų ir neatitikimų visuma gali įtakoti projektų tikimyb÷s vartotojų nuomonę. Tik÷tinaklaida – klaida, kurią auditorius tikisi surasti, o toleruotina klaida – tai didžiausia priimtinavisumos klaida. Nustačius anomalią klaidą, ji gali būti eliminuota iš projektuojamosvisumos klaidos. Kiekvienos neištaisytos anomalios klaidos poveikis, projektuojantneanomalias klaidas turi būti papildomai įvertintas. Jei sąskaitos likutis ar sandorių klas÷buvo suskaidyta į grupes, klaida projektuojama kiekvienai iš jų atskirai. Apsvarstant galimąklaidų poveikį sąskaitos likučiui ar sandorių klasei, kiekvienos grup÷s (angl. strata)projektuojama klaida sumuojama su anomaliomis klaidomis ir skaičiuojama kombinuotaklaida.Auditorius turi įvertinti atrankos rezultatus, kad nustatytų ar pasitvirtina preliminarusatitinkamų visumos požymių įvertinimas ar jį reikia peržiūr÷ti. Pavyzdžių atrankos atveju,negavus pradinį įvertinimą patvirtinančių įrodymų ar nustačius nelauktai didelę atrankosklaidą, gali prireikti perskaičiuoti kontrol÷s rizikos lygį. Finansin÷s informacijospatikrinimo atveju, išaiškinta nelauktai didel÷ atrankos klaida (kai n÷ra v÷lesnių įrodymųapie reikšmingų iškraipymų nebuvimą), įtikina auditorių, jog išlaidų likutyje ar jų tamtikroje grup÷je yra reikšmingų iškraipymų.Jei projektuojamos ir anomalios klaidos bendroji suma mažesn÷ už toleruotiną, nors jaiir artima, auditorius apsvarsto ar atrankos rezultatai įtikinantys, ir jeigu to reikia, priimasprendimą surinkti papildomų audito įrodymų. Projektuojamos ir anomalios klaidosbendroji suma yra auditoriui tinkamiausias visumos klaidos išmatavimas. Tačiau atrankosrizika daro įtaką rezultatams. Tada, kai tinkamiausias klaidos įvertinimas artimastoleruotinai klaidai, auditorius pripažįsta riziką, kad skirtinga atranka nulems irtinkamiausią įvertinimą, kuris gali viršyti toleruotiną klaidą. Kitų audito procedūrųrezultatų apsvarstymas padeda auditoriui gauti papildomų audito įrodymų, nustatytiįgalinančių rizikos sumaž÷jimą.Kai atrankos rezultatai rodo, kad atitinkamų visumos požymių preliminarų įvertinimąreikia peržiūr÷ti, auditorius turi ištirti ne tik nustatytas bet ir potencialias klaidas bei atliktivisus reikiamus koregavimus; ir/ar modifikuoti planuotas audito procedūras; ir/arapsvarstyti poveikį auditoriaus išvadai.

130Atrankos rezultatų įvertinimasKiekvienam atrinktam pavyzdžiui auditorius pritaiko audito procedūras, tinkamaskonkrečiam audito tikslui pasiekti. Gautų rezultatų įvertinimas yra baigiamasis irsud÷tingiausias atrankos etapas. Jo metu gauta informacija turi didžiausią įtaką formuojantauditoriaus išvadas ir rekomendacijas. Atlikęs audito procedūras su atrinktais auditopavydžiais, auditorius turi įvertinti atrankos rezultatus:1) išanalizuoti pavyzdyje rastas klaidas;2) rastas pavyzdyje klaidas pritaikyti visumai;3) iš naujo įvertinti atrankos procesą.1) Pavyzdyje rastos klaidos analiz÷. Analizuodamas rastas klaidas auditorius galipasteb÷ti, kad daugelis klaidų turi bendrų bruožų. Tokiais atvejais auditorius gali nuspręstinustatyti visus bendrus bruožus turinčius visumos elementus ir padidinti audito procedūras,nes tokios klaidos gali būti tyčin÷s arba gali rodyti apgaul÷s tikimybę. Kartais auditoriusnustato, kad klaida yra susijusi su pavieniu įvykiu ir nesikartoja, ir tod÷l visumos klaidųnereprezentuoja, tai yra anomali klaida. Tai auditorius pagrindžia atlikęs papildomas auditoprocedūras.2) Pavyzdyje rastos klaidos pritaikymas visumai. Atlikdamas savarankiškas auditoprocedūras auditorius turi visai visumai pritaikyti atrankos vienete aptiktas klaidas pinigineišraiška ir apsvarstyti numatomos klaidos poveikį konkrečiam audito tikslui ir kitoms auditosritims. Kad susidarytų aiškų vaizdą apie klaidų mąstą, auditorius projektuoja bendrąvisumos klaidą ir palygina su toleruotina klaida. Savarankiškose audito procedūrosetoleruotina klaida yra toleruotinas informacijos iškraipymas sumine išraiška mažesnis arlygus auditoriaus nustatytam reikšmingumui, kuris taikomas audituojant tam tikrų išlaidųlikučius. Nustatyta anomali klaida gali būti pašalinama iš projektuojamos klaidos. Jeiguišlaidų grup÷ (tiriamoji visuma) buvo padalyta į dalis, kiekvienos dalies klaidaprojektuojama atskirai. Svarstant galimą klaidų poveikį visai išlaidų grupei, kiekvienojedalyje projektuojamos klaidos sumuojamos su anomaliomis ir skaičiuojamos bendra klaida.3) Atrankos rizikos įvertinimas iš naujo. Kai bendra visumos klaida viršija didžiausiątoleruotiną klaidą, auditorius iš naujo įvertina atrankos riziką. Jei toji rizika nepriimtina,auditorius turi nuspręsti ar reikia daugiau audito procedūrų. Auditoriaus sprendimą gali

131nulemti atrankos rezultatų palyginimas su didžiausia toleruotina klaida (reikšmingumolygiu):- Kai bendra visumos klaida neviršija pus÷s reikšmingumo lygio auditorius galipriimti sprendimą šias klaidas priimti (toleruoti);- Kai bendra visumos klaida viršija pusę reikšmingumo, auditorius turi nuspręsti ar:o Prašyti audituojamo subjekto ištirti rastas klaidas ir kitų klaidų galimybes,atlikti visus reikiamus pataisymus;o Atlikti išsamesnį auditą, tai yra išpl÷sti audito atrankos dydį (apimtis)o Taikyti alternatyvias audito procedūras, siekiant gauti papildomąpatikimumą.- Kai rastos visumos klaidos viršija reikšmingumo lygį auditorius gali priimtisprendimą šių klaidų nepriimti (netoleruoti) ir pareikšti atitinkamą nuomonę.Tikrindami mažiau kaip 100 procentų visumos (populiacijos), negalime būti absoliučiaitikri, kad išsiaiškinome visas klaidas. Tačiau mes galime apskaičiuoti pasitik÷jimointervalus, kuriuose mes galime būti tikri, kad įvertinome, koks gali būti didžiausias klaidųdiapazonas. Nagrin÷jant klaidas reikia pirmiausiai nusistatyti kiekvienos klaidos pobūdį,kurios gali būtų atsitiktin÷s ir sistematin÷s.Atsitiktin÷s klaidos (angl. random errors) – tai tokios klaidos, kurios tikrinant gali būtirastos bet kurioje atskaitomyb÷s vietoje. Tokios klaidos ekstrapoliuojamos visai apskaitossričiai. Visos klaidos (angl. all errors) laikomos atsitiktin÷mis, kol nebus įrodyta kitaip.Sistematin÷s klaidos (angl. systematic errors) – tai tokios klaidos, kurios įtakoja tik tamtikro tipo operacijas. Tai nustačius, gali reik÷ti patikrinti visas tokių tipų operacijas, kadbūtų nustatytas tikrasis tokių klaidų poveikis. Apsisprendimas ar kvalifikuoti klaidą kaipsisteminę, turi būti priimamas labai atsargiai, įvertinus turimus ir gautus rezultatus.Klaidos turi ypatingus reikšmingumo (angl. materiality) vertinimo ypatumus, nes josgali būti reikšmingos pagal savo prigimtį (angl. material by nature) ir reikšmingos pagalkontekstą (angl. material by context). Jeigu buvo patikrinta 100 procentų visumos (imties),visos klaidos mums žinomos, tod÷l nebereikia nieko daugiau daryti, o tik įvertinti ar jųsuma nedidesn÷ nei reikšmingumas.

132Taigi, dvi situacijos gali iškilti: kai labiausiai tik÷tina klaida didesn÷ už reikšmingumą irlabiausiai tik÷tina klaida mažesn÷ už reikšmingumą, tačiau viršutin÷ klaidų riba – ne. Jeigulabiausiai tik÷tina klaida didesn÷ už reikšmingumą: galima įtarti reikšmingą klaidą (angl.material error), tačiau negalime to patvirtinti. Jeigu labiausiai tik÷tina klaida mažesn÷ užreikšmingumą, tačiau viršutin÷ klaidų riba – ne: reikšmingos klaidos. Tačiau norintpašalinti dviprasmiškumą reikia atlikti papildomą darbą. Abiem atvejais papildomas darbasreikalingas siekiant patvirtinti reikšmingos klaidos buvimą arba nebuvimą.

Atrankos netikrumasAtsitiktin÷s klaidosAtsitiktinis taškas žymaBaigiamosios deklaracijos pateikimasBendra (viso) didel÷s rizikos vert÷s visumos klaidaBendra (viso) kitų projektų suma lygiDidel÷s vert÷s klaidosDidinimo koeficientasKlaidų dažnisKlaidų įvertinimasklaidų vert÷s sumaKumuliatyvusis Poisono pasiskirstymasLabiausiai tik÷tina klaidaNorima viršutin÷ klaidų ribaPaklaidosPapildomai pavydžių imčiaiPaprasčiausi statistikos terminaiPaprastoji atsitiktin÷ atrankaPasiskirstymasPatikimumo faktoriaiPatikimumo intervalaiPiniginio vieneto atrankaPoauditin÷ veiklaProjektų atranka finansiniame auditeReikšmingos pagal kontekstąReikšmingos pagal savo prigimtįReikšmingos klaidosReikšmingumasSistematin÷s klaidosStratifikuota, sluoksnin÷, suskaidyta atrankaTikimyb÷Vidurkio ir dispersijos pavyzdysVidutin÷ didel÷s rizikos projektų grup÷s klaidaVidutin÷ kitų projektų klaidaViršutin÷ klaidų ribaViršutin÷ klaidų riba – precizijaŽODYNöLISsampling uncertaintyrandom errorscell randomwinding – uptotal high value errortotal other errorhigh value errorsuplift factorerror rateevaluation of errorserrors found totalledcumulative Poissonmost likely errordesired upper error limittrainsadditional samples requiredsimple statistical termssimple random samplingdistributionsassurance factorsconfidence intervalsmonetary unit samplingfollow – upsampling in financial auditmaterial by contextmaterial by naturematerial errormaterialitysystematic errorsstratified samplingprobabilityexample of mean and varianceaverage high value erroraverage other errorupper error limitoutturn precision2001-11-21133(139)

SPECIALIŲ TERMINŲ ŽODYNASApskaitoskontrol÷s sistemaAccountingControl SystemVidaus kontrol÷s sistemos dalis, susijusi su ūkiniosubjekto apskaitos tikslų įgyvendinimu.Apskaitos Accounting Finansinių ataskaitų ruošimo metodai irpolitikos policiesprocedūros.Mok÷tinos l÷šos Accounts payable Kreditoriniai įsiskolinimai, kurie susidaro ūkiniamsubjektui perkant atsargas, išteklius ar paslaugas.KaupimoprincipasAccruals basis Apskaitos metodas kai pajamos yra registruojamosiš karto po uždirbimo, o išlaidos iš karto, kai yraAdekvatikontrol÷Administracin÷kontrol÷s sistemaAdequate ControlAdministrativeControl Systempatiriamos, nepaisant piniginio atsiskaitymo.Kontrol÷, kuri užtikrina organizacijos rizikosvaldymo efektyvumą ir organizacijos tikslųpasiekimą našiai bei ekonomiškai.Kontrol÷s sistemos dalis, susijusi suadministracin÷mis procedūromis, reikalingomisvadovyb÷s sprendimams priimti, pasiekti didžiausiąekonominį ir administracinį našumą bei užtikrintiadministracin÷s politikos įgyvendinimą.Sugeb÷jimas Appreciation Geb÷jimas, atpažinti esamas ar potencialiasįvertintiproblemas ir įvertinti problemų sprendimo būdus.Turtas Assets Grynieji pinigai, pirk÷jų įsiskolinimai, atsargos,investicijos, nuosavyb÷, gamykla, įranga, taip patneišmok÷tos išmokos.Turtas,nematerialusUžtikrinimopaslaugosAuditoinformacijaAssets, intangible Akcijos, obligacijos, reputacija, licenzijos,patentai, nuoma, autorin÷s teis÷s, organizaciniaikaštai, lengvatos ir kt.AssuranceServicesAudit EvidenceObjektyvus ir nepriklausomas informacijosnagrin÷jimas siekiant įvertinti organizacijos rizikosvaldymą, kontrolę ar valdymo procesus.Informacija, pagrindžianti auditorių, vidaus auditotarnybų I nuomones, išvadas bei ataskaitas.Audito įgaliojimai Audit Mandate Audito atsakomyb÷, galios, diskretiškumas irpareigos, priskirtos bet kuriai audito institucijaiAuditoAudit procedures Vidaus audito tikslų pasiekimo priemon÷.procedūrosAudito programa Audit programme Dokumentas, išvardinantis audito tikslus,procedūras, kurių reikia laikytis audito metu.Audito ataskaita Audit report Pasirašyta raštu sudaryta ataskaita, kurioje yrapateikiami audito tikslas, apimtis ir rezultatai.Audito standartai Audit standards Reikalavimai, privalomi vidaus auditoriams.Audito seka Audit trail Raštiškas valdymo ir kontrol÷s sistemosaprašymas, numatantis procedūras ir kontrol÷selementus, kuris įgalina atsekti sandorių eigą.Audito darbo Audit working Tai audito metu gautos informacijos įrašai, atliktosdokumentai papersanaliz÷s duomenys ir padarytos išvados.

AudituojamojišalisAuditeeApima visus audituojamus asmenis, skyrius arorganizacijos veiklą.Įgaliojimo Authorizing Leidimo suteikimas veiklai ar sandoriui atlikti.suteikimasBalanso ataskaita Balance sheet Finansin÷ ataskaita.Grynųjų pinigų Cash basis Apskaitos būdas kai operacijos apskaitomos pagalmetodaspiniginį jud÷jimą.Statutas Charter Dokumentas, kuris apibr÷žia veiklos tikslą,įgaliojimus ir atsakomybę.Etikos kodeksas Code of Ethics Patvirtintos sąvyb÷s, kurios taikomos vidausauditoriuiAtitiktis Compliance Organizacijos politikos, planų, procedūrų,įstatymų, nuostatų ir sutarčių laikymasis.Išvados Conclusions Vidaus auditoriaus patikrintos veiklos, nustatytųInteresųkonfliktasConflictInterestoffaktų, rezultatų įvertinimas.Visi santykiai, kurie neatitinka organizacijosinteresų ir sąlygoja asmens geb÷jimą objektyviaiatlikti savo pareigas.Kontrol÷ Control Visi vadovyb÷s, valdybos ir kitų veiksmai, siekiantsustiprinti rizikos valdymą ir padidinti tikimybę,kad nustatyti tikslai ir siekiai bus įgyvendinti.Kontrol÷saplinkaKontrol÷sprocesaiControlEnvironmentControl processesValdybos ir vadovyb÷s požiūris ir veiksmai, susijęsu kontrol÷s procedūromis organizacijoje.Politika, procedūros ir veikla, užtikrinantys, kadrizika išliktų rizikos valdymo proceso metunustatytose ribose.Kontrol÷s rizika Control Risk Rizika, kad vidaus kontrol÷s priemon÷misnepavyks nustatyti pasitaikančių klaidų.Kriterijai Criteria Standartai, vertinimai ar lūkesčiai, naudojamiatliekant vertinimą.Detektyvin÷skontrol÷spriemon÷sNurodomosioskontrol÷spriemon÷sTinkamasprofesinisatidumasDetective controlsVeiksmai, kurių imtasi siekiant nustatyti ir taisytinepageidautinus pasitaikiusius faktus.Directive controls Veiksmai pageidaujamam įvykiui sukelti arskatinti.DuecareprofessionalAtidumas ir sugeb÷jimai, kuriuos privalo tur÷tividaus auditorius, kad gal÷tų atlikti vidaus auditą.Ekonomiškumas Economy Tai išteklių, kaštų, naudojamų bet kurios veiklosnustatytiems rezultatams pasiekti, sumažinimas.Efektyvumas Effectiveness Veiklos pasiekimų rodiklis, t.y. santykis tarpplanuoto ir faktinio veiklos rezultato.Efektyvi kontrol÷ Effective controlKontrolę, kuri užtikrina organizacijos tikslų irsiekių įgyvendinimą.Našumas Efficiency Veiklos rezultato ir efekto didinimas ikimaksimumo, atsižvelgiant į įd÷tas sąnaudas.Audito užduotis Engagement VAT pavedimas ar uždavinys.2001-11-21135(139)

Klaida Error Netyčinis klaidingas pranešimas ar reikšmingosinformacijos praleidimas galutin÷je auditoataskaitoje.Įvertinimas Evaluation Proceso įvertinimas, atsižvelgiant į ekonomiškumą,efektyvumą ir našumąIšankstin÷finansin÷ kontrol÷(IFK)Galutinis vidausauditas (GVA)Ex-ante FinancialControl (EAFC)Ex-post InternalAudit (EPIA)Išankstin÷ finansų kontrol÷ (IFK) yra kompleksaskontrol÷s priemonių, vykdomų prieš įgyvendinantfinansinius sprendimus d÷l asignavimų,įsipareigojimų, konkursų procedūrų, sutarčiųpasirašymo, l÷šų išmok÷jimo ir neteis÷tai išmok÷tųsumų susigrąžinimo.Tai audito priemonių kompleksas, vykdomas pofinansinių sprendimų pri÷mimo. GVA gali vykdyticentralizuotos valstyb÷s audito tarnybos, atsakingosir atskaitingos aukščiausioms valstyb÷sinstitucijoms.Išor÷s auditas External audit Bet koks auditas, kurį atlieka nuo audituojamosubjekto vadovyb÷s nepriklausomas auditorius.Išor÷s peržiūros External reviews VAT darbo kokyb÷s vertinimas, kurį atliekanepriklausomi nuo organizacijos asmenys.Finansų auditas Financial Audits Finansinių bei apskaitos ataskaitų tikrinimas irvertinimas.FinansųkontrolieriusFinancialcontrollerFinansų kontrolieriaus funkcijos skirtingoseorganizacijose gali būti skirtingos, pvz.:a) išankstinis atskirų sandorių, kurie atitinkanuostatas ir procedūras, patvirtinimas, arbab) valdymo funkcija, susidedanti iš tokių pareigųkaip sandorio įrašymas ir apdorojimas (finansin÷apskaita) ir biudžeto rodiklių rengimas bei jųatskaitomyb÷ (valdymo apskaita).Finansų kontrol÷ Financial controls Vidaus kontrol÷s priemon÷s finansinių ataskaitųpagrįstumui, pateikimui laiku, visapusiškumui,kokybiškumui užtikrinti.Finansin÷ssistemosFinancial Systems Procedūros, taikomos ruošiant, ir teikiant patikimąinformaciją apie finansinius sandorius.Nustatyti faktai Findings Audito nustatyti faktai.Pažangos Follow upsteb÷jimasFormalios vidausperžiūrosFormalreviewsinternalProcesas, per kurį vidaus auditoriai nustato, arvadovyb÷ imasi priemonių trūkumams pašalinti.Tai apima ir išor÷s auditorių ar kitų šaliųnustatytus trūkumus ar rekomendacijas.Periodiškas VAT savęs įvertinimas, siekiantįvertinti atlikto audito darbo kokybę. Šias peržiūraspaprastai atlieka VAT vadovo paskirta grup÷ arbaasmuo.Klastot÷ Fraud Visi veiksmai, kuriuos galima charakterizuoti kaipapgavystę, nusl÷pimą ar pasitik÷jimo sulaužymą.Funkcin÷ Functional Vidaus auditoriaus statusas, suteikiantis jam galią2001-11-21136(139)

nepriklausomyb÷(FN)Independence (FI) laisvai priimti profesinius sprendimus kontrol÷s iraudito klausimais nepriklausomai nuo organizacijosvadovo.Esminis Fundamental Klausimas tampa esminis (pakankamai svarbus) kaijo reikšm÷ finansin÷ms ataskaitoms yra tokia didel÷,kad visas finansines ataskaitas galima laikytiklaidingomis iš esm÷s.BendrosiosnormosGeneralstandardsTai kvalifikacija ir kompetencija, reikalingosnepriklausomam ir objektyviam auditui atlikti.Gair÷sNuorodos kaip laikytis bendrųjų ir specifiniųvidaus audito profesionalios praktikos standartų.Funkciškainepriklausomas,Independent,functionallyAsmuo, tarnyba ar įstaiga nepriklausomi nuosprendimų pri÷mimo ar valdymo procesų, pvz.,kaip numatyta Reglamente 2064/97.Būdinga rizika Inherent Risk Tai rizika, kuri egzistuoja visose konkrečioseVidausveiklaauditoInternalActivityAuditsrityse, nepaisant kontrol÷s priemonių.VAT veikla, kuri skirta pad÷ti organizacijaipasiekti organizacijos tikslus bei kontroliuotiriziką.Vidaus kontrol÷ Internal control Viešojo juridinio asmens vadovo sukurta visųkontrol÷s rūšių sistema, kurios d÷ka siekiamaužtikrinti viešojo juridinio asmens veiklosteis÷tumą, ekonomiškumą, efektyvumą,rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitųveiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą,informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą,sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiemsasmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusiųrizikos veiksnių valdymą.Tarptautin÷aukščiausiųjųInternationalOrganisation ofTarptautin÷ nepriklausoma institucija, kurios tikslasyra skatinti audito institucijas keistis id÷jomis iraudito institucijų Supreme Audit patirtimi valstyb÷s finansų kontrol÷s srityje.organizacija(TAAIO)Institutions(INTOSAI)IS auditas IS audit IS auditas tai informacin÷s sistemos, naudojamosvaldymo sprendimams priimti, auditas.informacijos apdorojimą, jos valdymą ir kontrolę.PažeidimaiIrregularityTyčinis neteisingų duomenų pateikimas arspecifin÷s informacijos praleidimas finansin÷se arkitose ataskaitose, dokumentuose ar įrašuose.išleidimas,Vadovyb÷ Management Asmenys, kurie yra atsakingi už organizacijostikslų nustatymą ir(ar) įgyvendinimą.Svarbumas ir Materiality and Informacijos ar kito objekto vert÷.reikšmingumas(Svarbus)significance(Material)2001-11-21137(139)

Monitoringas Monitoring Priežiūra, steb÷jimas ir testavimas.Tikslai Objectives Plačiausiai apibr÷žtini teiginiai, ką organizacijaimasi įgyvendinti.Objektyvumas Objectivity Nešališkas požiūris.Operacijos Operations Pasikartojanti organizacijos veikla, skirta sukurtiproduktui arba paslaugai.Rezultatai Outputs Programos, veiklos ar projekto vykdymo pasekm÷s.Veiklos auditasPerformanceAuditAuditas, kurio metu tikrinama, kaip ekonomiškai,efektyviai ir našiai audituojamoji įmon÷ naudojasavo išteklius vykdydama savo funkcijas.Planavimas Planning Tikslų, politikos, procedūrų, apimties, lygio ir laikosąnaudų, reikalingų tikslams įgyvendinti,nustatymas.Postulatai Postulates Pagrindin÷s prielaidos, nuoseklūs d÷sniai, loginiaiprincipai ir reikalavimai, kuriais remiantis sudaromiaudito standartai.Prevencin÷skontrol÷spriemon÷sPreventivecontrolsVeiksmai, siekiant išvengti nepageidaujamųįvykių.Kvalifikacija Proficiency Sugeb÷jimas taikyti žinias.Programos Programs Organizacijos specialios paskirties veikla.Kokyb÷sužtikrinimasQuality assurance Programa, kuria remiantis VAT vadovas įvertinavidaus audito tarnybos veiklą.Rekomendacijos Recommendations Veiksmai, kuriuos vidaus auditorius laikoreikalingais, susidariusioms sąlygoms taisyti arbaoperacijoms gerinti.Ataskaita Report Raštiška auditoriaus išvada.AtaskaitosnormosReport standards Struktūra, pagal kurią auditorius surašo ataskaitąapie audito rezultatus, įskaitant ir rekomendacijas.Rizika Risk Įvykis, kuris gali tur÷ti nepageidautinų ar neigiamųpasekmių, tikimyb÷.Risk assessment Sistemos dalių rizikos įvertinimas pagalnusistatytus rizikos veiksnius.RizikosvertinimasRizikos veiksniai Risk factors Tai kriterijai, naudojami nustatyti santykinįreikšmingumą ir tikimybę, kad sąlygos ir(ar)įvykiai, galintys pakenkti organizacijai, gali įvykti.Rizikos valdymas(RV)Žymūs kontrol÷strūkumaiApimtiesapribojimasRisk management Visas rizikos identifikavimo, įvertinimo irkontroliavimo procesas. Reikiamų kontrol÷spriemonių taikymas, kad rizika būtų sumažinamaiki leistino lygio.SignificantControl WeaknessScope limitationVidaus kontrol÷s nepakankami veiksmaiužtikrinant rizikos valdymą..VAT veiklos ribojimas d÷l ko negalima pasiektiVAT tikslų ir planų.Žymūs audito Significant audit Tos sąlygos, kurios, VAT nuomone, gal÷tųnustatyti faktai findingspakenkti organizacijai.Vidaus audito Standards for the Tai kriterijai, remiantis kuriais yra įvertinama2001-11-21138(139)

profesin÷spraktikosstandartaiProfessionalPractice ofInternal AuditingVAT. Jie yra numatyti kaip vidaus auditopraktikos etalonai.Perteklius arba Surplus or deficit Skirtumas tarp biudžeto pajamų ir išlaidų.deficitasApžvalga Survey Nedetalios informacijos rinkimo procesas apietiriamą veiklą.Esminis testas Substantive test Sandorių ir kitų duomenų testai, siekiant patikrintisandorių užbaigtumą, tikslumą ir pagrįstumą beipraktines bet kurio nustatyto trūkumo ar klaidospasekmes.Aukščiausiojiaudito institucija(AAI)Supreme AuditInstitution (SAI)Sistemų auditas Systems basedAuditValstybin÷ institucija, kuri vykdo aukščiausiąvalstybinę audito funkciją.Auditas, kuris reiškia vidaus kontrol÷s sistemosvertinimą iš esm÷s, siekiant įvertinti, kiek efektyviaiveikia kontrol÷s priemon÷s. Jis yra skirtas įvertintifinansinių ataskaitų tikslumą ir išbaigtumą,apskaitose nurodytų sandorių teis÷tumą irtaisyklingumą bei operacijų ekonomiškumą,efektyvumą ir našumą.Kontrol÷s testai Tests of control Testai, kurie teikia informaciją apie vidausvaldymo ir kontrol÷s procedūrų numatytą darbą irjo efektyvumą.Tiesioginiodalyvavimo testaiWalk-throughtestsTiesioginis sandorių apdorojimo arba procesosteb÷jimas per visą sistemą.2001-11-21139(139)