Untitled

mo. Pagrindinis jungiamojo audinio baltymas gyvapplen˜ organizmuose yra kolagenas.Jis sudaro apie 25–33% Ïinduoli˜ baltym˜. Kolageno randama kauluose,kremzlòse, sausgyslòse, odoje ir kt. audiniuose. Îinduoli˜ organizmuose yradaugiau kaip 12 skirtingo kolageno tip˜. Kolageno molekulinò masò yra apie300 tapplekst. Kolagenas skiriasi nuo kit˜ baltym˜ savo chemine struktapplera, nes taivienintelis baltymas, turintis daug hidroksiprolino, glicino, protino, i‰sidòsãiusiotam tikra j˜ seka. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo Ïaliavos, i‰ kurios gautaskolagenas, jo cheminò struktapplera (amino rappleg‰ãi˜ seka ir j˜ kiekis) yra labai pana-‰i. Kolageno makromolekulòs, tarpusavyje susijungusios vandeniliniais ry‰iais,trys baltymo kolageno gijos, susisukusios ∞ α-konformacijos spiral´, sudaro pagrindin∞kolageno struktapplerin∞ vienetà – tropokolagenà. Tropokolagenas formuojavientisà nepertraukiamà sistemà, kuri pasiÏymi ypatingu mechaniniu tvirtumu.Suirus vidiniams vandeniliniams ry‰iams ir i‰siskyrus ‰ioms trims gijoms, susidaroÏelatina.Skirting˜ Ïaliav˜ kolagenai turi nevienodà stiprumà tempimui, nevienodà denatappleracijos,lydymosi temperatapplerà, tirpumà ir pasiprie‰inimà virtimui ∞ Ïelatinà.Îelatina vadinamas tirpus produktas, gautas i‰ kolageno. Gliutinas daÏnaivartojamas kaip Ïelatinos sinonimas. Îelatina gaunama destruktuojant kolagenuiir atsiskiriant netirpiems komponentams. Pagrindinis skirtumas tarp kolageno irÏelatinos yra tas, kad Ïelatinoje dòl peptidinòs jungties hidrolizòs atsiranda daugiauamino ir hidroksilini˜ grupi˜. Jos molekulinò masò gali bappleti nuo 40 tapplekst.iki 70–90 tapplekst., i‰skyrus Ïelatinà, gautà i‰ er‰ketini˜ Ïuv˜ plaukiojimo papplesli˜, –jos molekulinò masò yra apie 250 tapplekst. Îelatinos vidutinò molekulinò masò irjos dispersi‰kumas priklauso nuo Ïelatinos gavimo metodo. Labai svarbios yraÏelatinos kaip poliamfolito savybòs, nes ‰oninòs rappleg‰tinòs ir ‰arminòs grupòs∞takoja Ïelatinos molekuli˜ tarpusavio sàveikà ir sàveikà su tirpiklio molekulòmis[13]. Yra du pagrindiniai Ïelatinos gavimo bappledai – rappleg‰tinis ir ‰arminis. ·iemetodai ∞vairiai modifikuojami, skirtingas j˜ operacij˜ ”‰varumas“, todòl daÏnailabai skiriasi Ïelatin˜, gaut˜ tuo paãiu metodu, savybòs. Îelatinos gavimas vykstadviem etapais: Ïaliavos paruo‰imas Ïelatinos ekstrakcijai ir Ïelatinos i‰gavimas.Kolagenas, kaip ir kiti baltymai, yra biopolimeras, sudarytas i‰ aminorappleg‰ãi˜, turinãi˜savo molekulòje rappleg‰tin´ karboksilo ir bazin´ amino grup´. Baltym˜ fizinesir chemines savybes lemia j˜ molekulòje esanãios amino rappleg‰tys, j˜ skaiãius, seka,baltymo struktapplera ir jo molekulinò masò. Baltymai – amfoteriniai elektrolitai. Jiemsdòl juos sudaranãi˜ α-aminorappleg‰ãi˜ ‰onini˜ radikal˜ disocijacijos bappledingos ir rappleg‰-ãi˜, ir bazi˜ savybòs. Disocijuojanãios grupòs baltymuose lemia molekulòs sumin∞krapplev∞, kuris priklauso nuo aplinkos pH. Kiekvienam baltymui yra bappledinga tokiaterpòs pH reik‰mò, kuriai esant molekulòs teigiam˜ ir neigiam˜ krapplevi˜ kiekis su-44 / TYRINñ JIMAI