liui (n); kuo didesnis lappleÏio rodiklis, tuo didesnò dengiamoji geba. Ji priklauso irnuo pigment˜ daleli˜ dydÏio: kuo smulkesnòs dalelòs, tuo dengiamoji geba didesnò,bet tik iki tam tikro laipsnio. Po to dengiamoji geba vòl ima maÏòti. Pigmentodispersi‰kumo padidinimas didina dengiamàjà gebà, o dar labiau susmulkinus pigmentus,dengiamoji geba gali maÏòti dòl ‰viesos i‰barstymo dòsnio. Dengiamojigeba yra ne tik paties pigmento, bet ir daϘ (arba sistemos pigmentas – ri‰iklis)savybò. Balt˜ ir ‰viesi˜ daϘ dengiamoji geba yra tuo didesnò, kuo didesnis pigmentoir ri‰iklio lappleÏio rodikli˜ skirtumas.Kita svarbi pigment˜ charakteristika yra imlumas aliejui. Pigment˜ imlumas aliejuicharakterizuojamas aliejaus kiekiu gramais, kur∞ bappletina ∞dòti ∞ 100 g pigmento,kad gautume vientisà mas´. Kuo maÏiau aliejaus reikia tam tikro tir‰tumo pastaigauti, tuo daugiau pigmento yra daÏuose, tuo didesnò j˜ dengiamoji geba. TokiedaÏai ne tik ekonomi‰kesni, bet tvirtesni, ilgaamÏi‰kesni.Svarbi pigment˜ savybò yra gebòjimas ”su‰lapti“ poliniuose ar nepoliniuose tirpikliuose.Pigmentai, kurie lengvai mai‰osi su vandeniu, vadinami hidrofiliniais.Tokie, kaip cinko baltasis, titano baltasis ir kt. Dauguma pigment˜ geriau ”su‰lampa“nepoliniuose tirpikliuose, pvz., ksilene, toluene, aliejuje. Jie vadinami hidrofobiniais.Tai suodÏiai, Prapplesijos mòlynasis ir kt. Abi savybes turintys neorganiniaipigmentai, pvz., ochros, vadinami difiliniais.Ri‰iklio poli‰kumas sàlygoja ir pigment˜ daleli˜ suvilgymà – gerà kohezijà iradhezijà. Jeigu daÏuose yra pigmento, kuris blogai suvilgomas ri‰ikliu, daϘsluoksnis bus maÏiau atsparus, turòs polink∞ teptis.DaϘ blizgumas daÏniausiai priklauso nuo to, kaip ri‰iklis apgaubia pigmentà.Jei pigmento dalelò nòra pilnai ”paskendusi“ ri‰amojoje medÏiagoje, pigmento dalelòspavir‰ius, i‰lind´s daϘ pavir‰iuje, skaido ‰viesà visomis kryptimis ir daÏaiatrodo matiniai. Tai vadinamasis i‰sklaidytas atspindys. Jei pigmento dalelòs yravisi‰kai paskendusios ri‰iklyje, susidaro veidrodinis atspindys – daÏai blizga. Mati‰-kumas gali atsirasti ir dòl pigment˜ daleli˜ dydÏio arba dòl ri‰iklio trapplekumo mai-‰ant daÏus ant paletòs.Eksperimente naudotos medÏiagosPolimerai1. Paraloid B-72. Metilakrilato ir etilmetakrilato kopolimeras 30:70.2. Paraloid B-82. Etilakrilato ir metilmetakrilato kopolimeras 50:50.3. Lascaux 360 HV. Butilakrilato (50%) ir metilmetakrilato kopolimeras.4. Lascaux 498 HV. Butilakrilato (56%) ir metilmetakrilato kopolimeras.Paraloid B-72 ir Paraloid B-82 tirpsta organiniuose tirpikliuose – toluene, ksilene,etilmetilketone, acetone, celozolve, etilo alkoholyje. Darbui pasirinkti etilo alkoholisir toluenas. Etilo alkoholis – vidutinio garavimo greiãio, polinis, netoksi‰-14 / TYRINñ JIMAI
Lentelò 1. Pagrindinòs tirpikli˜ charakteristikosTirpikliaiGaravimo greitis Toksi‰kumas Dipolio Klampumas esant 20°C(pagal dietilo eter∞) (TLV) (ppm) momentas temperatapplerai (mPas)1. Etilo alkoholis 8,3 1000 1,68 1,222. Toluenas 6,1–6,5 1000 0,379 0,583. Distiliuotas vanduo ~ 50 – 1,78 1,0kas tirpiklis. Toluenas – nepolinis tirpiklis, lòtai garuoja, todòl plòvòdario dangasusidaro tolygesnò. Tai ir nulòmò j˜ pasirinkimà ruo‰iant daÏus su Paraloid B-72ir Paraloid-82 polimerais.Lascaux 360 HV ir Lascaux 498 HV gaminami vandenini˜ dispersij˜ pavidalu,todòl, ruo‰iant daÏus, jie buvo skiedÏiami vandeniu.Tirpikliai1. Etilo alkoholis;2. Toluenas;3. Distiliuotas vanduo.Pigmentai1. Cinko baltasis (Lukas pigmente);2. Titano baltasis (Lukas pigmente);3. Stroncio geltonasis (Leningradas);4. Indijos geltonasis (Lukas pigmente);5. Kadmio geltonasis tamsusis (Lukas pigmente);6. Kadmio raudonasis (Leningradas);7. Kobalto Ïaliasis tamsusis (Leningradas);8. Indigas indi‰kasis (Kremer pigmente);9. Sintetinis ultramarinas (Lukas pigmente);10. Prapplesijos mòlynasis (Lukas pigmente);11. Kobalto mòlynasis (Italija);12. GeleÏies juodasis (Lukas pigmente);13. Kaul˜ juodasis (Lukas pigmente);14. Veronos Ïaliasis (Lukas pigmente);15. Geltonoji ochra (Lukas pigmente);16. Siena (Lukas pigmente);17. Degtoji siena (Lukas pigmente);18. Umbra (Lukas pigmente);19. Degtoji umbra (Lukas pigmente);20. Indijos raudonasis (Lukas pigmente);21. Chromo Ïaliasis (reagentas).T YRINñ JIMAI / 15
- Page 3: L IETUVOSD AILñ S M UZIEJAUSM ETRA
- Page 6: Redakcinò kolegijaRomualdas Budrys
- Page 9 and 10: RESTAURAVIMO PRAKTIKA227 Laima Jana
- Page 11: RESTORATION PRACTICE227 Laima Janav
- Page 14 and 15: labai stipriais tirpikliais, galin
- Page 18 and 19: Eksperimentas buvo atliekamas ‰ia
- Page 20 and 21: Lentelò 2. Ri‰ikli˜ lappleÏio
- Page 22 and 23: kia sienos, umbros, kaul˜ juodojo,
- Page 24 and 25: Lascaux 360 HV ir Lascaux 498 HV ko
- Page 26 and 27: * Virginija Liugienò, Janina Luk
- Page 28 and 29: tvirtinti. Tyrinòtoj˜ nuomonòs a
- Page 30 and 31: Vilgymo procese, kaip ir suklijavim
- Page 32 and 33: kurio virimo temperatapplera 100-14
- Page 34 and 35: Bandini˜ paruo‰imasPolimer˜ dan
- Page 36 and 37: shop programa jos pary‰kinamos, k
- Page 38 and 39: 4 pav. Blizgumo priklausomybò nuo
- Page 40 and 41: 6 pav. Polimer˜ tirpal˜ vilgymo k
- Page 42 and 43: I‰vados·iame darbe i‰tirti akr
- Page 44 and 45: * Linas Luko‰eviãius, Janina Luk
- Page 46 and 47: mo. Pagrindinis jungiamojo audinio
- Page 48 and 49: Er‰ketini˜ Ïuv˜ plaukiojimo pa
- Page 50 and 51: matomos ‰viesos bang˜ spektrà (
- Page 52 and 53: Klij˜ tirpal˜, gaut˜ i‰ sendin
- Page 54 and 55: Lentelò 2. Klij˜ tirpal˜, gaut˜
- Page 56 and 57: Linas Luko‰eviãius, Janina Luk
- Page 58 and 59: ti ant naujo pagrindo. Tradici‰ka
- Page 60 and 61: nuoviru. Po to daÏiklis ant audini
- Page 62: Margarita ·imelionytòLining of Oi