II. Vandens buveinės

EB svarbos natūralių buveiniųinventorizavimo vadovasBuveinių aprašai, būdingos irtipinės rūšys, jų atpažinimasII. Vandens buveinės:1130, 1150, 3130,3140, 3150, 3160,3190, 3260, 3270Atsakingasis redaktorius ir sudarytojasValerijus RašomavičiusTekstų autoriusZofija SinkevičienėVilnius, 2012

Mo k s l a s • Ek o n o m i k a • Sa n g l a u d aEuropos sąjungaEuropos regioninėsplėtros fondasKuriame Lietuvos ateitįProjektas bendrai finansuojamas Europos regioninėsplėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomisLeidinys parengtas vykdant projektą„EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje“Techninė ir kūrybinė grupė:A. IvanauskienėB. JankauskienėG. Vaitonis2012-05-04. Formatas 60×84/16. 3,72 sąl. sp. l. Tiražas 300 egz.Išleido Gamtos tyrimų centras, Akademijos g. 2, 08412 VilniusSpausdino UAB „Petro ofsetas“, Savanorių pr. 174D, 03153 VilniusISBN 978-9986-443-60-5 © Valerijus Rašomavičius, 2012© Gamtos tyrimų centras, 2012© Aplinkos ministerija, 2012

TurinysĮvadas...................................................................................................................II-4Kai kurių vandens buveinių aprašuose vartojamų terminų paaiškinimai.....II-5Plūdės (Potamogeton L.) rūšių atpažinimo lentelė........................................II-6Vandens buveinių atpažinimo pagalbinės lentelės..................................... II-101130 Upių žiotys.............................................................................................. II-131150 *Lagūnos................................................................................................. II-163130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis....... II-213140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis............................................... II-263150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis..... II-323160 Natūralūs distrofiniai ežerai................................................................. II-413190 Gipso karsto ežerai................................................................................ II-473260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis........................................... II-513270 Dumblingos upių pakrantės................................................................. II-58Literatūra.......................................................................................................... II-64II-3

ĮvadasLietuvos teritorijoje priskaičiuojama apie 6000 ežerų ir apie 29000 upių,tačiau dėl gana intensyvios žmonių veiklos ne visi šie vandens telkiniai galibūti priskirti prie vertingų gėlojo vandens buveinių.Lietuvos teritorijoje vyrauja kalcio hidrokarbonatinio vandens telkiniai,kuriuose ypač palankios sąlygos vystytis maurabragūnų augalijai. Tačiau 3140Ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinės statusą šiuo metu atitinka tikkai kurie dideli ir gilūs arba mažiausiai žmonių veiklos paveikti seklūs ir mažiežerai, kurių baseine vyrauja miškai arba kurių apyežerė yra užpelkėjusi. Galibūti, kad Lietuvoje vyrauja eutrofiniai ežerai, bet vertingiausios iš jų yra 3150Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buveinės, o daugelisseklių ir mažų ežerų yra paveikti antropogeninės eutrofikacijos. Priemažiausiai ištirtų buveinių priskirtini 3130 Mažai mineralizuoti ežerai, kurielengviausiai atpažįstami pagal jiems būdingą isoetidų augaliją. Kadangi šiemineralinių ir organinių medžiagų nedaug teturintys ežerai neturi aplinkospoveikį neutralizuojančios sistemos, jie sparčiausiai virsta eutrofiniais arbadistrofiniais vandens telkiniais. 3160 Natūralių distrofinių ežerų buveinės išsivystoir iš kieto, ir iš minkšto vandens ežerų, be to, susiformuoja vystantisaukštapelkėms. 3190 Gipso karsto ežerai, pasižymintys kalcio ir sulfato jonųgausiu hidrokarbonatiniu vandeniu, sierabakterių kolonijomis ir lokalizacijaaktyvaus karsto regione, priskiriami prie atskiros buveinės, nors pagal hidrocheminiusrodiklius ir augaliją galėtų būti priskiriami prie kieto vandens ežerųsu maurabragūnų arba plūdžių bendrijomis.Dėl didelio tėkmių tinklo tankio (apie 1 km/km 2 ) upės patiria antropogeninįpoveikį. Be to, beveik nėra upių, kurių bent dalis vagos nebūtų ištiesintaarba patvenkta. Todėl prie 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomisbuveinių priskiriamos ne tik greitos tėkmės upių atkarpos, bet apskritai natūraliosupių atkarpos su vingiais ir kilpomis, kuriose greitos srovės ruožaikaitaliojasi su lėtesnės tėkmės atkarpomis ir vyrauja tikrųjų hidrofitų augalija.Su natūraliomis stambesnių upių atkarpomis susijusios ir 3270 Dumblingųupių pakrančių buveinės, susiformuojančios tik žemiausio vandens lygio laikotarpiais.Lietuvoje aptinkamos 4 tipų jūrinės buveinės. Nemuno 1130 Upių žiotysir Kuršių marių 1150 *Lagūna sudaro buveinių kompleksą, kuris nuo kitų šiotipo jūrinių buveinių skiriasi mažu ir nepastoviu druskingumu.II-4

Kai kurių vandens buveinių aprašuose vartojamųterminų paaiškinimaiHelofitai – pakrančių ir seklumų augalai, kurių didesnė dalis iškilusi viršvandens, o apatinė dalis apsemta.Isoetidai – povandeniniai, skroteliniai (storų lapų skrotelę turintys) augalai,daugiausiai prisitaikę augti minkšto vandens telkiniuose.Lemnidai – smulkūs, laisvai plūduriuojantys vandenyje ar vandens paviršiujeaugalai.Limneidai – povandeniniai, dažniausiai priedugnio augalai, kurių visasgyvenimo ciklas vyksta po vandeniu.Maurabragūnai – maurabraginių dumblių – maurabragio (Chara), maurašakio(Nitellopsis), menturdumblio (Nitella), žvakidumblio (Lychnothamnus),dumblabragio (Tolypella) genčių – rūšis apimančio skyriaus (Charophyta)lietuviškas pavadinimas.Nimfeidai – vandens augalai, įsišaknijantys vandens telkinio dugne, betturintys vandens paviršiuje plūduriuojančius lapus ir iš vandens iškilusiusarba plūduriuojančius žiedus ar žiedynus.Potameidai – vandens augalai, įsišaknijantys vandens telkinio dugne, augantyspanirę vandenyje, bet iškeliantys į vandens paviršių žiedus arba žiedynus.II-5

Plūdės (Potamogeton L.) rūšių atpažinimo lentelė(skaičius po rūšies pavadinimo nurodo buveinės tipą, kuriam rūšis yra būdingaarba tipinė)1. Lapo lakštas siauras, linijiškas arba beveik siūliškas, lygiakraštis, pamatasjungiasi su stiebą apkabinančios makšties viršutine dalimi. ...................... 2– Lapo lakštas nuo ovališko iki lancetiško arba linijiško, neretai atokiaismulkiai dantytas, pamatas jungiasi su plėviškos, permatomos, kiek atsivėpusiosmakšties apatine dalimi. .................................................................. 32. Lapai iki 0,5 mm pločio, siūliški, viršūnė buka arba apvali. Stiebo tik apatinėdalis šakota. Vaisiai 2–2,5 mm ilgio, žalsvi. Stovinčiame vandenyje......................................................................Laiboji plūdė – P. filiformis Pers.– Lapai apie 1 mm pločio, linijiški arba yliški, viršūnė smaili. Stiebas ikiviršūnės šakotas. Vaisiai 3–4(5) mm ilgio, gelsvai rudi. Stovinčiame irtekančiame vandenyje. Gana dažna...................................... Šukinė plūdė – P. pectinatus L. (1130, 1150, 3190)3 (1). Visi lapai linijiški arba yliški, iki 5 mm pločio, lygiakraščiai, paniręvandenyje. ......................................................................................................... 4– Lapai nuo linijiškai lancetiškų arba siaurai pailgų iki ovališkų, daugiaukaip 5 mm pločio, kraštas smulkiai dantytas arba lygiakraštis; dažnai būnaplūduriuojančių lapų. ....................................................................................114. Lapai atrodo labai gysloti, nes tarp 3–5 pagrindinių yra plonų tarpiniųgyslų. Stiebas labai suplotas, briaunos aštrios, beveik sparnuotos. ........... 5– Lapų pagrindinės gyslos 1–5(7), tarpinės neryškios arba jų visai nėra. Stiebasbeveik apvalus, o jeigu suplotas, tai briaunos apvalios. ........................ 65. Lapų pagrindinės gyslos 3, viršūnė nusmailėjusi, prie pagrindo (1)2 juosvigūbreliai. Žiedynkočiai tokio pat ilgio kaip negausiažiedės, beveik apskritosvarpos. Stovinčiame vandenyje. ......Smailialapė plūdė – P. acutifolius Link– Lapų pagrindinės gyslos 5, viršūnė buka, su smaigalėliu, prie pagrindogūbrelių nėra. Žiedynkočiai 2–3 kartus ilgesni už gausiažiedę pailgą varpą.Stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje..................................................... Plokščioji plūdė – P. compressus L. (3140)II-6

6. Stiebas kiek suplotas. Lapai linijiški, prie pamato 2 gūbreliai, 3–5 ryškiospagrindinės gyslos. ........................................................................................... 7– Stiebas apvalus ar beveik apvalus. Lapai šeriški arba siaurai linijiški, 1–3ryškios pagrindinės gyslos. ............................................................................. 97. Lapai 2–3(4) mm pločio, buka ar apskrita viršūnė su trumpu smaigalėliuar jo beveik nėra, vidurinė gysla ryški, šoninės nelabai ryškios. Žiedynkočiaimaždaug tokio pat ilgio kaip tankiažiedės kiaušiniškos varpos. Stovinčiamevandenyje. ..............Bukalapė plūdė – P. obtusifolius Mert. et Koch– Lapai 0,7–2,5 mm pločio, viršūnė smaili ar nusmailėjusi, jeigu buka – tai su ganailgu smaigalėliu. Žiedynkočiai kelis kartus ilgesni už retažiedes varpas. .............88. Lapai trigysliai, dažniausiai rausvi, viršūnė smailėjanti. Lapų makštysištisinės. Prielapių viršūnės neskeltos. Žiedynkočiai ištisai vienodo storioarba viršūnės labai neryškiai sustorėjusios. Stovinčiame vandenyje....................................................................Rausvoji plūdė – P. rutilus Wolfg.– Lapai dažniausiai penkiagysliai, vidurinė gysla daug ryškesnė, buka arbaapysmailė viršūnė su palyginti ilgu smaigalėliu. Lapų makštys iki pamatoperskeltos. Prielapių viršūnės dviskiltės. Žiedynkočiai link viršūnės storėja.Stovinčiame vandenyje................................................. Dygliaviršūnė plūdė – P. friesii Rupr. (3140)9 (6). Lapai šeriški, tamsiai žali, trigysliai, vidurinė gysla labai stora, šoninėsdaug plonesnės, viršūnė nusmailėjusi. Vaisiukai pavieniai. Stovinčiamevandenyje. ........................... Siūlinė plūdė – P. trichoides Cham. et Schldl.– Lapai siaurai linijiški, žali arba šviesiai žali, trigysliai, gyslos beveik vienodostorio. ..........................................................................................................1010. Lapai šviesiai gelsvai žali, vidurinė gysla gana stora, apatinėje pusėje iškila,bet abipus nėra blyškių, stambių ląstelių juostų; šoninės gyslos netokios ryškios, lapo viršūnėje sutankėja ir pakrypsta link vidurinės gyslos.Prielapių apatinė dalis iki 2/3 suaugusi į vamzdelį. Stovinčiame vandenyje.........................................................Palerminė plūdė – P. panormitanus Biv.– Lapai žali, visos 3 gyslos beveik vienodo ryškumo, bent žemutinėje lapodalyje greta vidurinės gyslos yra kelios pailgų, beveik persišviečiančiųląstelių juostos; šoninės gyslos prie pat lapo viršūnės stačiu kampuII-7

įeina į vidurinę gyslą. Prielapiai iki pat pamato palaidi, susisukę. Stovinčiuoseir tekančiuose, dažniausiai smulkiuose vandens telkiniuose............................................ Berchtoldo plūdė – P. berchtoldii Fieber (3140)11 (3). Stiebas kiek plokščias, keturbriaunis. Lapai pailgi, bekočiai, stipriaigarbanoti, kraštas smulkiai dantytas. Vaisiai prie pagrindo vienas su kitusuaugę. Stovinčiame ir tekančiame, dažniausiai užterštame vandenyje.................................................................. Garbiniuotoji plūdė – P. crispus L.– Stiebas apvalus. Vaisiai vienas su kitu nesuaugę. .......................................1212. Viršutinės stiebo dalies lapai odiški, bent augalams žydint plūduriuojavandens paviršiuje, apatinės dalies – panirę vandenyje. ...........................13– Visi lapai panirę vandenyje, plūduriuojančių paprastai nėra, o jeigu kartaisbūna, tai jie ne odiški. .............................................................................1713. Plūduriuojančių lapų viršutinėje lapkočio dalyje yra blyškus, lankstussunėrimas, lakštas elipsiškas arba pailgai kiaušiniškas. Panirę lapai (jeigujų yra) dažniausiai redukuoti iki siaurai linijiškų filodžių. Stovinčiame irtekančiame vandenyje......................... Plūduriuojančioji plūdė – P. natans L. (3140, 3160, 3260)– Plūduriuojančių lapų lapkočio viršūnėje blyškaus sunėrimo nėra. Panirusiųlapų lakštas persišviečiantis, tik kai kurie jų virtę filodžiais. ..............1414. Panirę lapai bekočiai arba su trumpu, iki 1 cm ilgio sparnuotu lapkočiu. ....15– Panirę ir plūduriuojantys lapai ilgakočiai. ..................................................1615. Panirę lapai nuo elipsiškų iki lancetiškų, lygiakraščiai, apskrita arbuka viršūne, plūduriuojantys – odiški, dažniausiai atvirkščiai kiaušiniški,lapkotis daug trumpesnis už lakštą. Visi lapai rausvai žali...........................................................Alpinė plūdė – P. alpinus Balbis (3260)– Panirę lapai siaurai elipsiški ar pailgi, kraštas smulkiai dantytas, viršūnėsmaili ar smailėjanti, plūduriuojantys lapai (jeigu jų yra) kiaušiniškiarba kiaušiniškai lancetiški, lapkotis dažniausiai kiek ilgesnisuž lakštą arba šiek tiek trumpesnis už jį. Stovinčiame vandenyje..................................................................Įvairialapė plūdė – P. gramineus L.II-8

16 (14). Vaisiai 3–4 mm ilgio. Plūduriuojantys lapai elipsiški, pamatas nukirstasarba apskritas, panirę – lancetiški, persišviečiantys, dažniausiaigreitai žūva, jaunų lapų kraštas smulkiai dantytas. Lėtai tekančiame, giliamevandenyje. .......................................Nariuotoji plūdė – P. nodosus Poir.– Vaisiai 2,0–2,5 mm ilgio. Plūduriuojantys lapai nuo ovališkų iki lancetiškų,pamatas kiek širdiškas, kartais nukirstas, panirę – lancetiški, lygiakraščiai,ilgai išsilaiko. Sekliuose durpiniu dugnu ežeruose, liūnuose, grioviuose................................................... Rūgčialapė plūdė – P. polygonifolius Pourr.17 (12). Žiedynkočiai tokio pat storio kaip stiebas, link viršūnės beveik nestorėja.Vaisių nugarinėje pusėje – aštriabriaunė skiauterė. .....................18– Žiedynkočiai link viršūnės aiškiai storėja, gerokai storesni už stiebą. ....1918. Lapai nuo beveik apskritų iki pailgai kiaušiniškų arba kiaušiniškai lancetiškų,plokšti, širdišku pamatu visiškai apkabina stiebą. Žiedynkočiaiiki 5 cm ilgio. Vaisiai 3,0–3,5 mm ilgio. Stovinčiame vandenyje.............. Permautalapė plūdė – P. perfoliatus L. (1130, 1150, 3140, 3260)– Lapai pailgai lancetiški, viršūnė šaukštiškai išgaubta, apskritu pamatupusiau apkabina stiebą. Žiedynkočiai iki 20 cm ilgio. Vaisiai4–5 mm ilgio. Stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje.................................................... Ilgoji plūdė – P. praelongus Wulfen (3140)19 (17). Lapai be smaigelio viršūnėje, nedideli, iki 6 cm ilgio, gyslų tinklasryškus. Panirę lapai bekočiai, apskritu pamatu pusiau apkabina stiebą.Kartais yra mažų, trumpakočių plūduriuojančių lapų. Stovinčiame ir tekančiamevandenyje. ............Spindinčioji plūdė – P. x nitens Web. (3260)– Lapai su smaigeliu viršūnėje, stambūs, iki 30 cm ilgio, gyslų tinklas neryškus....................................................................................................................2020. Visi lapai panirę, ilgi; lapkočiai labai trumpi, vienodo ilgio. Žiedynkočiaiiki 25 cm ilgio. Stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje.......................................................... Blizgančioji plūdė – P. lucens L. (3140)– Viršutinės stiebo dalies lapai neretai plūduriuojantys, vidutinio ilgumo(iki 10 cm ilgio), lapkotis ilgesnis negu panirusių. Žiedynkočiai dažniausiaiiki 8 cm ilgio, retai ilgesni. Stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje.....................................Dryžuotoji plūdė – P. x angustifolius J. Presl (3150)II-9

Vandens buveinių atpažinimo pagalbinės lentelėsStovinčio vandens buveinių skiriamosios charakteristikos (svarbiausieji požymiai paryškinti)Augalijos juostosHelofitai Gali būtiNimfeidai(lūgnės, vandenslelijos)Lemnidai(aštriai, vandenplūkiai,plūdenos)3130 Mažai mineralizuotiežerai subūdmainių augalųbendrijomisGali būti3140 Ežerai sumenturdumbliųbendrijomisJuosta neištisa,bendrijos su maurabragiaisNedideli fragmentai3150 Natūralūs eutrofiniaiežerai3160 Natūralūsdistrofiniai ežerai3190 Gipsokarsto ežeraiBeveik ištisa plati juosta Labai retai Gali būtiJuosta neištisa,bendra su laisvai plūduriuojančiaisaugalais(lemnidais)Vyrauja (≥30 % augalųužimamo ploto)Gali būti Gali būtiGali būtiJuosta neištisa,Potameidai(plačialapės plūdės) Gali būti bendrijos su maurabragiaisMaurabragūnaiIsoetidai(lobelijos, slepišerės)Užima bent 1 %ežero plotoVyrauja (≥30 %augalų užimamoploto)Vyrauja (≥30 % augalųužimamo ploto)Gali būti (iki 10 % augalųužimamo ploto)Gali būtiGali būtiII-10

Sierabakterių kolonijosPakraščio kiminųliūnas3130 Mažai mineralizuotiežerai subūdmainių augalųbendrijomisGali būti, bet neaplink visą ežerą3140 Ežerai sumenturdumbliųbendrijomisGali būti, nebūtinaikiminų3150 Natūralūs eutrofiniaiežeraiGali būti kai kur, bet neaplink visą ežerą, nebūtinaikiminų3160 Natūralūsdistrofiniai ežeraiVisada, beveik visadaištisas3190 Gipsokarsto ežeraiBūdingasbruožasLokalizacija Aukštapelkė Aktyvausgipso karstoregionasVandens pH >5 6–7, >7,5 >7 3–6 >7,5Vandens spalvaSavitasis elektrinislaidis μS/cmŠarmingumasmeq/lBiogeninių medžiagųkiekisPilkšva, gelsva ikirusvosPilkšva, melsva,žalsvaPilkšva, žalsvai gelsva ikirusvosRuda, raudonairuda165 1651

Stovinčio vandens buveinių atskyrimo lentelė1. Aktyvaus gipsokarsto regiono ežerai1.1 – 3190 Gipso karstoežerai2. Aukštapelkių 2.1 – 3160 Natūralūsežeraidistrofiniai ežerai3. Ežerai ±užpelkėjusiuapyežeriu4. Ežerai neužpelkėjusiuapyežeriu3.1 – 3160 Natūralūsdistrofiniai ežerai3.2 – 3130 Mažaimineralizuoti ežeraisu būdmainių augalųbendrijomis3.3 – 3140 Ežerai sumenturdumblių bendrijomis3.4 – 3150 Natūralūseutrofiniai ežerai4.1 – 3130 Mažaimineralizuoti ežeraisu būdmainių augalųbendrijomis4.2 – 3140 Ežerai sumenturdumblių bendrijomis4.3 – 3150 Natūralūseutrofiniai ežeraiTipišku atveju – sierabakterių kolonijosVanduo visada rudas, durpinės dugnonuosėdos, nėra mineralinio grunto,ištisas kiminų liūnas. Vandens augalijosgali nebūti.Vanduo visada rudas, durpinės dugnonuosėdos, nėra mineralinio grunto,ištisas kiminų liūnas arba kitokiųaukštapelkinių bendrijų juosta. Vandensaugalijos gali nebūti.Vanduo gali būti pilkšvas, gelsvas arbarusvas, yra mineralinio grunto, specifinėisoetidų augalija ir (ar) būdmainėaugalija.Būdinga maurabragūnų augalija,apyežerio pelkinės bendrijos įvairaustipo.Būdinga plūdžių ir (ar) plūduriuojančiųaugalų bendrijos, apyežerio pelkinėsbendrijos įvairaus tipo.Vanduo skaidrus, vyrauja mineralinisgruntas, specifinė isoetidų augalija ir(ar) būdmainė augalija.Būdinga maurabragūnų augalija.Būdinga plūdžių ir (ar) plūduriuojančiųaugalų bendrijos.II-12

1130 Upių žiotysBendrasis buveinės aprašasUpių žiotys – tai žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių iratoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo.Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo bei sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptisnuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos. Tosevietose, kur upių srovės greitesnės už potvynio sroves, nuosėdos susiklostodeltos forma.Baltijos jūros upių žiotys ypatingos tuo, kad jose yra sūroko vandens, betnebūna potvynių, gerai išsivysčiusi šlapynių (helofitų) augalija ir vešli vandensaugalija sekliose vietose. Kadangi Nemunas įteka ne tiesiogiai į jūrą, betį marias, jo žiotyse sūroko vandens būna itin retai, todėl halofitai čia neauga,vyrauja druskingumui indiferentiški (galintys augti ir gėlame, ir sūrokamevandenyje) augalai.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusiupės tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, todėl susidaro didelėssmėlio ir dumblo lygumos.V. Rašomavičiaus nuotr.II-13

1130Kadangi Nemunas įteka ne tiesiogiai į jūrą, bet į marias, jo žiotyse sūrokovandens būna ypač retai, todėl formuojasi druskingumui indiferentiška augalija.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Buveinės struktūraAugalijoje vyrauja aukštųjų helofitų sąžalynai (nendrynai sudaro ištisąjuostą) ir plūdurlapių augalų (lūgnių, vandens lelijų) bendrijos.Sukcesijos kryptysNežinomos.Augalų bendrijosPhragmition, Magnocaricion, Potamogetonion, Nymphaeion.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisNemuno žiotys sudaro kompleksą su 1150 *Lagūnomis (Kuršių mariomis),gretimomis šlapynėmis ir sausumos buveinėmis.II-14

1130Būdingos augalų rūšysButomus umbellatusCarex spp.Glyceria maximaMyriophyllum spicatumNymphoides peltataPhragmites australisPotamogeton pectinatusPotamogeton perfoliatusSagittaria sagittifoliaSchoenoplectus lacustrisSparganium erectumBuveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimaiUpės žiotys, besimaišantis gėlas ir sūrus (posūris) vanduo, sulėtėjusi upėstėkmė, dumblingų nuosėdų kaupimasis.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriamaNetaikomi.Skiriamieji buveinės požymiaiUpių, įtekančių į jūras ir vandenynus, žiotys.Patarimai• Prie šio buveinių tipo Lietuvoje priskiriamos tik Nemuno žiotys. NuoKuršių marių ši buveinė atskiriama zonoje, kurioje nebepastebimos upiųsąnašų sankaupos.II-15

1150 *LagūnosBendrasis buveinės aprašasLagūnomis vadinami dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš daliesnerijomis atskirti nuo jūros. Jų vandens druskingumas priklauso nuo krituliųkiekio, garinimo ir nuo to, kiek jūros vandens patenka per audras arba potvynius.Kuršių marios yra tipiška estuarinė lagūna, su Baltijos jūra susisiekianti400–600 m pločio sąsiauriu; vidutinis gylis 3,7 m. Pietinė ir centrinė jos dalysgėlavandenės dėl Nemuno nuotėkio, šiaurinė – oligohalininė su neperiodiniaisdruskingumo svyravimais (nuo 0 iki 8 ‰). Vandens temperatūra aukščiausialiepos–rugpjūčio mėn. (23–25 °C), ledo danga dažniausiai išsilaikogruodžio–vasario mėn. Tai eutrofikuotas vandens telkinys, kuriame kasmetliepos–spalio mėn. vyksta vandens žydėjimas dėl prisidauginančių mikrodumblių.Dėl nedidelio gylio nėra nuolatinio deguonies deficito, išskyrusminimalias deguonies koncentracijas atskirose zonose tam tikru paros metu.Dėl gėlo vandens prietakos augalija panaši į gėlų vandens telkinių, tačiau pasitaikoir halofitų.Z. Sinkevičienės nuotr.II-16

1150Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Gėlo, Nemunu atplūstančio vandens maišymasissu jūros vandeniu, Klaipėdos sąsiauriu patenkančiu į lagūną.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Buveinės struktūraAugalijoje vyrauja pakrantės helofitų ir plačialapių plūdžių bendrijos. Rytiniamepakraštyje paplitusios maurabragūnų bendrijos, kuriose pasitaikohalofitų (Chara baltica, Chara canescens, Tolypella nidifica). Įlankose ir tiesNemuno žiotimis pasitaiko plūdurlapių augalų (Nymphoides peltata, Nupharluteum, Nymphaea candida) formuojamų bendrijų.Sukcesijos kryptysNenustatytos.Augalų bendrijosCharion, Potamogetonion, Nymphaeion, Phragmitetea.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisKuršių marios sudaro kompleksą su Nemuno žiotimis (1130), ribojasi surytinės dalies pelkių ir pievų, vakarinės dalies kopų (2130, 2180) buveinėmis.Periodiškai išnyrančiose pakrantėse formuojasi vienamečių nitrofilų bendrijos(3270).II-17

1150Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Bolboschoenus maritimusNymphoides peltataSchoenoplectus tabernaemontaniZannichellia palustrisMyriophyllum spicatumNuphar luteumNymphaea candidaPhragmites australisPotamogeton pectinatusPotamogeton perfoliatusSchoenoplectus lacustrisTypha angustifoliaTypha latifoliaChara balticaChara canescensTolypella nidificaChara asperaChara globularisBuveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimaiSeklus vandens telkinys, nerijos visiškai arba iš dalies atskirtas nuo jūros.Jūros vanduo patenka per audras arba potvynius.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriamaNetaikomi.Skiriamieji buveinės požymiaiJūrinės kilmės vandens telkiniai, nerijomis atskirti nuo jūros.Patarimai• Prie šio buveinių tipo Lietuvoje priskiriamos tik Kuršių marios, bet nepriskiriamasKlaipėdos sąsiauris.II-18

1150Z. Gudžinsko nuotr.Bolboschoenus maritimusPajūrinis liūnmeldisZ. Sinkevičienės nuotr.Chara canescensPilkasis maurabragisZ. Sinkevičienės nuotr.Nymphoides peltataVandeninė plaumuonėII-19

1150Z. Gudžinsko nuotr. Z. Sinkevičienės nuotr.Schoenoplectus tabernaemontaniMelsvasis meldasTolypella nidificaLizdiškasis dumblabragisII-20Z. Sinkevičienės nuotr.Zannichellia palustrisPelkinė vandensargė

3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainiųaugalų bendrijomisBendrasis buveinės aprašasŠios buveinės – tai žemaūgių vienmečių ir daugiamečių vandens bei būdmainiųaugalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofiniųarba mezotrofinių ežerų nuolat apsemtose vietose, seklumose arba periodiškaiišnyrančiose pakrantėse.Vienas bendrijas paprastai sudaro daugiamečiai augalai (Isoetes lacustris,Lobelia dortmanna, Eleocharis acicularis, Myriophyllum alterniflorum), josaptinkamos nuolat vandens apsemtose vietose. Kitos bendrijos, sudarytosdaugiausia iš vienamečių augalų, susiformuoja pakrantėse, kai vandens telkiniainusenka arba išdžiūsta.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Vandenyje mažas kiekis mineralinių ir biogeniniųmedžiagų, pH > 5, bent dalyje ežero mineralinis gruntas, skaidrus vanduobespalvis, gelsvas arba rusvas. Gali būti žymūs vandens lygio svyravimai.V. Uselio nuotr.II-21

3130Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Buveinės struktūraGeriausiai žinomi ežerai, kuriuose auga daugiamečiai augalai – Lobeliadortmanna, Isoetes lacustris, Sparganium angustifolium. Tipiškas povandeninisaugalas Isoetes lacustris sudaro povandeninius sąžalynus ir randamastik skaidriuose ežeruose. Lobelia dortmanna, iškelianti į vandens paviršiųžiedynus, ir Sparganium angustifolium, išauginantis plūduriuojančius lapus,auga seklesnėse vietose, aptinkami skaidraus ir rusvo vandens (pusiau distrofiniuose)ežeruose.Sukcesijos kryptysMažai mineralinių medžiagų turintys (minkšto vandens) ežerai vystosiarba į 3150 Natūralius eutrofinius ežerus su plūdžių arba aštrių bendrijomis,arba į 3160 Natūralius distrofinius ežerus.Augalų bendrijosLittorellion uniflorae, Eleocharition acicularis.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisŠios buveinės iš dalies atitinka liūninio tipo ežerus.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisŠios buveinės ribojasi su 9010 *Vakarų taiga ir 91D0 *Pelkiniais miškais,7140 Tarpinėmis pelkėmis ir liūnais.II-22

3130Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Eleocharis acicularisIsoetes lacustrisJuncus bulbosusLimosella aquaticaLobelia dortmannaMyriophyllum alterniflorumRanunculus reptansSparganium angustifoliumSphagnum denticulatumBuveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Vandens telkinyje aptinkama bent viena iš tipinių rūšių.• Tipinės rūšys išplitusios bent 1 % ežero ploto.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Ežeras yra intensyvios žmonių veiklos zonoje, pažeistas natūralus vandensrežimas.Skiriamieji buveinės požymiai• Būdinga isoetidų augalija.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha.• Prie šio buveinės tipo paprastai priskiriamas visas vandens telkinys (ežeras).• Gali būti priskiriami smėlėtų lygumų ežerai be būdingos buveinei augalijos,jeigu jų vanduo skaidrus, kietas smėlėtas dugnas, kartais padengtasplonu dumblo sluoksniu.II-23

3130Z. Sinkevičienės nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Isoetes lacustrisEžerinė slepišerėJuncus bulbosusLiūninis vikšrisII-24Z. Gudžinsko nuotr.Limosella aquaticaVandeninė dumblenė

3130Z. Sinkevičienės nuotr.Lobelia dortmannaEžerinė lobelijaZ. Sinkevičienės nuotr.Sparganium angustifoliumSiauralapis šiurpisII-25

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomisBendrasis buveinės aprašasŠios buveinės – tai skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys(mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių(pH 6–7), arba kalkingi oligomezotrofiniai, melsvi arba žalsvi ežerai (pH >7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių(Chara), menturdumblių (Nitella) sąžalynai. Neretai tokius vandenstelkinius supa eutrofinės pelkės ir raistai.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Kalcio ir magnio jonų gausus (kietas) skaidrusvanduo (pH > 7,5) arba bazių gausus vanduo (pH 6–7), mažas arba vidutinisbiogeninių medžiagų kiekis, kalkingos dugno nuosėdos, smėlis, žvirgždas,gargždas plačios seklios litoralės pakraščiuose. Vidutinis gylis didesniskaip 3 m, retai mažesnis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Z. Sinkevičienės nuotr.II-26

3140Buveinės struktūraBuveinei būdingos povandeninėje augalijoje vyraujančios maurabragūnųbendrijos, neištisa helofitų su maurabragiais bendrijų juosta, pasitaiko plūdžiųsu maurabragūnais bendrijų fragmentų. Kartais maurabragių (Charionasperae) ir menturdumblių (Nitellion flexilis) bendrijos aptinkamos tamepačiame ežere skirtingame gylyje, kartais viename ežere vyrauja vieno tipobendrijos.Sukcesijos kryptysEžerai su menturdumblių bendrijomis vystosi į 3150 Natūralius eutrofiniusežerus su plūdžių arba aštrių bendrijomis.Augalų bendrijosCharion asperae, Nitellion flexilis.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisEžerai su menturdumblių bendrijomis atitinka fragmentinio, iš dalies fragmentiniojuostinio tipo ežerus.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisŠi buveinė ribojasi su 9010 *Vakarų taigos miškais, 7140 Tarpinėmis pelkėmisir liūnais, 7210 *Žemapelkėmis su šakotąja ratainyte, seklios įlankos galipriklausyti 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomisbuveinei.II-27

3140Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Chara asperaChara contrariaChara filiformisChara rudisChara strigosaChara tomentosaLychnothamnus barbatusNitella flexilisNitella opacaNitellopsis obtusaChara globularisChara hispidaChara intermediaII-28

3140Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Tipinių rūšių skaičius – bent 2.• Povandeninėje augalijoje vyrauja maurabragūnų bendrijos (30 % arbadaugiau augalų užimamo ploto), kitos fragmentiškai pasitaikančios helofitųar plūdžių rūšys sudaro bendrijas su maurabragūnais.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Ežerų lokalizacija intensyvios antropogeninės veiklos zonoje, intensyvusturizmas.• Plūdurlapių augalų vyravimas augalijoje, maurabragiai nesudaro atskirosbendrijų juostos, bet auga plūdžių ar lūgnių ir vandens lelijų juostoje.Skiriamieji buveinės požymiai• Vyraujanti povandeninė maurabragūnų augalija. Mažai arba vidutiniškaimaisto medžiagų turintis skaidrus vanduo, kartais žalsvas.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha.• Šalies vandens telkiniuose dažna EB svarbos buveinė, aptinkama tiek mažuose,tiek ir dideliuose ežeruose.• Prie šio buveinės tipo paprastai priskiriamas visas vandens telkinys, tačiauseklesnėse ir izoliuotose didesnių ežerų įlankose gali formuotis kitokiotipo buveinės. Sudėtingo dubens ežeruose atskiros jo dalys taip pat galibūti priskiriamos prie skirtingų buveinių.II-29

3140U. Suško nuotr. Z. Sinkevičienės nuotr.Chara asperaŠiurkštusis maurabragisChara contrariaMažasis maurabragisZ. Sinkevičienės nuotr.Chara rudisStambusis maurabragisU. Suško nuotr.Chara strigosaŠeriuotasis maurabragisII-30

3140Z. Sinkevičienės nuotr.Chara tomentosaKietasis maurabragisZ. Sinkevičienės nuotr.Lychnothamnus barbatusŠiurpinis žvakidumblisII-31

3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštriųbendrijomisBendrasis buveinės aprašasŠios buveinės – tai natūraliai gausūs maisto medžiagų, paprastai pilkšvosarba melsvai žalios spalvos, drumsti ar apydrumsčiai ežerai ar kiti stovinčiovandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH > 7). Šių ežerųseklumose susiformuoja plūduriuojančių augalų (plūdenų, aštrių, vandenplūkių),o gilesniuose atviruose plotuose – stambiųjų plūdžių bendrijos.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Prie eutrofinio tipo priskiriami seklūs ežerai(vidutinis gylis mažesnis kaip 3 m ar šiek tiek didesnis) arba didelių, sudėtingodubens ežerų atskiros dalys, uždaresnės įlankos. Vandenyje gausu biogeniniųmedžiagų (N, P), vandens reakcija pH > 7. Vandens spalva gali būti pilkšva,melsvai žalia iki gelsvos ar rusvos. Dugne vyrauja smėlis ir dumblingosnuosėdos. Prie buveinės gali būti priskiriami Lietuvoje vyraujantys ledyninėskilmės ežerai, upinės kilmės senvaginiai ežerai, taip pat antropogeninės kilmėsvandens telkiniai (pvz., vandens saugyklos ar jų dalys), turintys būdingąvandens augaliją.Z. Sinkevičienės nuotr.II-32

3150Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Prie šios buveinės gali būti priskiriami pusiaunatūralūs antropogeninės kilmės vandens telkiniai (pvz., vandens saugyklosar jų dalys), kuriuose auga būdinga vandens augalija.Buveinės struktūraMaži ir seklūs eutrofiniai vandens telkiniai gali būti ištisai priaugę vandensaugalų, didesniuose telkiniuose augalai užima tik jų dalį. Paprastai pakraščiuoseyra susiformavusi gana plati helofitų (Equisetum fluviatile, Glyceriamaxima, Phragmites australis, Schoenoplectus lacustris, Typha angustifolia,Typha latifolia) ir viksvų (Carex acuta, Carex acutiformis, Carex rostrata irt. t.) bendrijų juosta, giliau – plūdurlapių (Nuphar luteum, Nymphaea alba,Nymphaea candida, Potamogeton natans) ir plūduriuojančiųjų augalų (Hydrocharismorsus-ranae, Stratiotes aloides, Spirodela polyrhiza) bendrijų juosta,giliausiai – plačialapių plūdžių (Potamogeton lucens, Potamogeton perfoliatus,Potamogeton × salicifolius, Potamogeton praelongus) juosta. Taip pat čiagali augti ir siauralapės plūdės (Potamogeton compressus, Potamogeton friesii,Potamogeton rutilus), plunksnalapės (Myriophyllum spicatum, Myriophyllumverticillatum). Šio tipo ežeruose gali augti ir maurabragūnai (Chara globularis,Chara tomentosa, Nitella flexilis, Nitella mucronata), tačiau jie dažniausiainesudaro atskiros povandeninės juostos, bet auga plūdurlapių augalų arbaplūdžių bendrijose. Senvagėse ir kituose smulkiuose ežerėliuose gali vyrautiviena iš būdingų bendrijų – arba plūdurlapių augalų, arba plūdžių.Sukcesijos kryptysLietuvos gamtinėmis sąlygomis vyrauja kalcio hidrokarbonatiniai vandenys,todėl eutrofiniai ežerai dažniausiai išsivysto iš seklių oligomezotrofiniųkieto vandens ežerų su vyraujančiomis maurabragūnų bendrijomis (3140),bet gali išsivystyti ir iš mažai mineralinių medžiagų turinčių (minkšto vandens)ežerų. Natūraliai eutrofiniai ežerai vystosi į 3160 Natūralius distrofiniusežerus. Augalijos sukcesija vyksta pasinėrusių augalų nykimo kryptimi, ilgainiuinyksta ir nuo vandens skaidrumo mažai priklausomi plūduriuojantieji irplūdurlapiai augalai.II-33

3150Augalų bendrijosHydrocharition, Potamogetonion.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisPagal vandens augalijos juostų išsivystymą ši buveinė atitinka ištisiniojuostinio, rečiau – juostinio fragmentinio užžėlimo tipo ežerus.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisSudėtingo dubens ežeruose, sudarytuose iš skirtingo gylio dalių, vienos jųgali būti priskirtos prie 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštriųbendrijomis, kitos – prie 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis. Užpelkėjusiosnatūralių eutrofinių ežerų pakrantės gali ribotis su 7140 Tarpinėmis pelkėmisir liūnais, 91D0 *Pelkiniais miškais, 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais.II-34

3150Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Aldrovanda vesiculosaHydrilla verticillataHydrocharis morsus-ranaeLemna minorLemna trisulcaMyriophyllum verticillatumPotamogeton lucensPotamogeton perfoliatusPotamogeton praelongusPotamogeton × angustifoliusPotamogeton × salicifoliusSpirodela polyrhizaStratiotes aloidesUtricularia vulgarisBatrachium circinatumCeratophyllum demersumElodea canadensisHippuris vulgarisHottonia palustrisMyriophyllum spicatumNuphar luteumNymphaea albaNymphaea candidaPersicaria amphibiaPotamogeton berchtoldiiPotamogeton compressusPotamogeton friesiiPotamogeton natansChara globularisChara tomentosaNitella flexilisNitella mucronataNitellopsis obtusaII-35

3150Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Bent 1 vyraujanti plūduriuojančių augalų rūšis, arba bent 1 vyraujanti plačialapiųplūdžių rūšis.• Gerai išsivysčiusios helofitų, plūdurlapių ir plūduriuojančiųjų augalų, plūdžiųjuostos.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Ryškūs antropogeninės eutrofizacijos požymiai (pvz., akivaizdi tarša), pakeistashidrologinis režimas.• Labai maža hidrofitų rūšių įvairovė – tik helofitų, lūgnių ir lelijų bendrijųdominavimas, Ceratophyllum demersum dominavimas augalijoje.Skiriamieji buveinės požymiai• Biogeninių medžiagų gausūs vandens telkiniai, kuriuose vyrauja plūduriuojančiųjųaugalų ir plūdžių bendrijos.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha.• Buveinės paprastai formuojasi sekliuose ežeruose (vidutinis gylis mažesniskaip 3 m) arba didelių, sudėtingo dubens ežerų atskirose dalyse, uždaresnėsejų įlankose.• Buveinė turi pasižymėti rūšių įvairove, turi būti tipinių rūšių grupės. Vandensspalva nėra labai svarbus skiriamasis požymis.• Prie buveinės nepriskiriami aiškiai ūkinės veiklos paveikti ežerai, su ryškiaistaršos, apyežerės sausinimo požymiais ir labai skurdžia augalija.II-36

3150Z. Sinkevičienės nuotr. Z. Sinkevičienės nuotr.Aldrovanda vesiculosaPūslėtoji aldrūnėHydrilla verticillataMenturlapė ežerutėZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Hydrocharis morsus-ranaePlūduriuojantysis vandenplūkisLemna minorMažoji plūdenaII-37

3150Z. Gudžinsko nuotr. Z. Sinkevičienės nuotr.Lemna trisulcaTrilypė plūdenaMyriophyllum verticillatumMenturinė plunksnalapėII-38Z. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton lucensBlizgančioji plūdė

3150Z. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton perfoliatusPermautalapė plūdėZ. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton x salicifoliusGluosnialapė plūdėZ. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton praelongusIlgoji plūdėII-39

3150Z. Gudžinsko nuotr.Spirodela polyrhizaDaugiašaknė maurėZ. Gudžinsko nuotr.Stratiotes aloidesAlavijinis aštrysII-40Z. Sinkevičienės nuotr.Utricularia vulgarisPaprastasis skendenis

3160 Natūralūs distrofiniai ežeraiBendrasis buveinės aprašasNatūralūs distrofiniai ežerai – dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kuriųvanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Neretai šiuose ežeruoseaugalų visai nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus.Aptinkama kiminų, kitų samanų, plūdurlapių žiedinių augalų, viksvų,skendenių.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Pelkės aplinka, rudas, humusinių rūgščiųgausus rūgštus vanduo (pH 3–6), durpinis su humusinių medžiagų dalelėmisdugnas. Tai liekaniniai pelkių ežerai arba besivystant aukštapelkei klampynių,rumbių ir praplaišų kompleksuose susiformavę ežerokšniai, kuriuose nuolatostelkšo vanduo.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.V. Uselio nuotr.II-41

3160Buveinės struktūraVandens augalija dažniausiai labai skurdi – didesnius sąžalynus sudarotik lūgnės arba vandens lelijos su kiminais, liūno pakraščiuose susiformuojaskendenių ir kiminų bendrijos.Sukcesijos kryptysDistrofiniai ežerai yra paskutinė kieto arba minkšto vandens ežerų vystymosistadija, pasibaigianti visišku supelkėjimu.Augalų bendrijosSphagno-Utricularion.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisŠi buveinė iš dalies sutampa su liūninio užžėlimo tipo ežerais.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisDistrofiniai ežerai slūgso 7110 *Aktyviose aukštapelkėse arba 7120 Degradavusioseaukštapelkėse, juos supa 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, kartais jieribojasi su 91D0 *Pelkiniais miškais.II-42

3160Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Nuphar luteumNuphar pumilumNymphaea albaNymphaea candidaPotamogeton natansSparganium natansUtricularia minorCarex lasiocarpaCarex limosaCarex rostrataRhynchospora albaSphagnum cuspidatumSphagnum denticulatumWarnstorfia fluitansSphagnum fallaxII-43

3160Buveinių atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Linguojantis apyežerės liūnas, sudarytas iš samanų (daugiausia kiminų) irviksvuolinių šeimos augalų (Carex limosa, Rhynchospora alba).• Svarbiausi buveinės požymiai – rudas, rūgštus (pH 3–6) vanduo, storasaugalų liekanų ir humusinių medžiagų nuogulų sluoksnis dugne, ežero lokalizacijaaukštapelkėje arba aukštapelkinių bendrijų juosta aplink ežerą.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Prie buveinės nepriskiriami aiškiai žmogaus veiklos paveikti arba veikiamiežerai, kurių hidrologinis režimas pažeistas.Skiriamieji buveinės požymiai• Distrofinius ežerus sunkiausia atskirti nuo rūgščių (pH 5–6) oligotrofinių(pusiau distrofinių) ežerų. Tačiau tipiškuose distrofiniuose ežeruose niekadaneauga oligotrofiniams ežerams būdingos rūšys – ežerinė lobelija irežerinė slepišerė, juos supa platus liūnas, vandenyje daugiau humusiniųmedžiagų negu ežeruose su lobelijomis.Patarimai• Inventorizuojami bet kokio dydžio distrofiniai ežerai, kuriuose nuolatostelkšo vanduo. Labai maži aukštapelkių plynių ežerokšniai (kurių plotasneviršija 10 m 2 ) gali būti kartografuojami jungiant juos į bendrą kompleksąsu aplinkiniais pelkiniais liūnais ar aukštapelkių buveinėmis.• Išskiriant buveinę induočių augalų rūšys nėra būtinas požymis.II-44

3160Z. Gudžinsko nuotr.Nuphar luteumPaprastoji lūgnėZ. Sinkevičienės nuotr.Nuphar pumilumMažažiedė lūgnėZ. Sinkevičienės nuotr.Nymphaea albaPaprastoji vandens lelijaZ. Gudžinsko nuotr.Nymphaea candidaMažažiedė vandens lelijaII-45

3160Z. Sinkevičienės nuotr. U. Suško nuotr.Potamogeton natansPlūduriuojančioji plūdėSparganium natansMažasis šiurpisII-46Z. Gudžinsko nuotr. U. Suško nuotr.Sphagnum cuspidatumSmailiašakis kiminasUtricularia minorMažasis skendenis

3190 Gipso karsto ežeraiBendrasis buveinės aprašasKarstiniais ežerais vadinamos gipso karsto regiono smegduobės arba jųsistemos, kuriose nuolatos telkšo vanduo. Lietuvos teritorijoje šie ežerai yrapatys jauniausi. Aktyvaus karsto zonoje jie formuojasi ir pastaruoju metu,todėl atskirų ežerų arba jų atskirų dalių amžius ir išsivystymo laipsnis nevienodas.Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki2,4 m), priklausančiu nuo gruntinio vandens lygio ir kritulių kiekio. Maksimalusgylis – paprastai ne didesnis kaip 7 m, tačiau pasireiškia stratifikacija.Dėl intensyvaus gipso tirpsmo vanduo natūraliai prisotintas Ca 2+ ir SO 42-jonų. Dėl specifinių hidrologinių ir hidrocheminių sąlygų vyksta labai įvairūsbiologiniai procesai, susidaro unikalios sąlygos sierabakterėms vystytis – tikšiuose ežeruose aptinkamos plika akimi matomos sierabakterių kolonijos.Skirtingo amžiaus ir morfologijos ežerų augalija taip pat labai skiriasi.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Aktyvaus gipso karsto regionas, natūraliaiCa 2+ ir SO 42-jonų prisotinto vandens pilnos, tik labai retais atvejais išdžiūstančiossmegduobės.V. Rašomavičiaus nuotr.II-47

3190Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Buveinės struktūraŠio tipo ežeruose aptinkamos augalų bendrijos, būdingos įvairaus trofiškumokieto vandens ežerams. Geros būklės ežeruose turėtų vyrauti maurabragūnųbendrijos. Tačiau šiuose ežeruose svarbiausias buveinės komponentasyra sierabakterės, o ne kiti augalai, nors didžiausios jų santalkos paprastairandamos ant maurabragūnų sąžalynų.Sukcesijos kryptysGali susiformuoti eutrofiniams ežerams būdingos augalų bendrijos, seklesnėssmegduobės užauga helofitais (nendrėmis, viksvomis), užpelkėja.Augalų bendrijosCharetea, Lemnetea, Potamogetonion, Phragmition.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisNėra.II-48

3190Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Ceratophyllum demersumLemna trisulcaMyriophyllum verticillatumPotamogeton pectinatusSchoenoplectus lacustrisSparganium erectumChara contrariaChara globularisChromatium okeniiThiodictyon sp.Thiosarcina sp.Warnstorfia exannulataBuveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Svarbus požymis – augantys maurabragiai ir plika akimi matomos sierabakteriųkolonijos.• Bent 20 % smegduobės užima vanduo su vandens augalija.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Akivaizdžiai teršiamos, užverstos akmenimis, atliekomis ar gruntu arbavisiškai užaugusios nendrėmis, viksvomis smegduobės, kuriose nėra atvirovandens.Skiriamieji buveinės požymiai• Aktyvaus karsto regiono kieto vandens ežerai, kurių vanduo – hidrokarbonatinis,gausus kalcio ir sulfato jonų ir kuriuose yra sierabakterių kolonijų.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,02 ha, jei plotas mažesnis– buveinė inventorizuojama kaip taškas.• Šio tipo buveinės išskiriamos tik karstinio regiono smegduobių vandenstelkiniuose, natūraliai prisotintuose Ca 2+ ir SO 42-jonų.II-49

3190Z. Sinkevičienės nuotr.Chara contrariaMažasis maurabragisU. Suško nuotr.Chara globularisTrapusis maurabragisII-50

3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomisBendrasis buveinės aprašasDažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpossu būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų (Batrachium,Potamogeton) bendrijomis arba vandeninėmis samanomis. Šio tipobuveinėse paprastai gausu pakrantėje augančių augalų, kurie, prisitaikydamiprie srovės sąlygų, išaugina ilgus pasroviui nutįstančius lapus (Butomus, Sparganiumspp., Sagittaria, Schoenoplectus), kiti – raukšlėtus povandeninius lapus(Veronica anagallis-aquatica, Berula erecta), plačialapės arba plūduriuojančiaislapais plūdės – siaurai lancetiškus arba linijiškus lapus. Mažų upeliųpakraščiuose šio tipo buveinės ribojasi su žemaūgių varpinių (Glycerietumnotatae, Catabrosetum aquaticae) bendrijomis, didelių upių – su Butometumumbellatae bendrijomis.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Natūralios upių atkarpos, kuriose srovė didesnėkaip 2 m/s, kurių akmenuotas, gargždingas, žvyringas gruntas, arbaZ. Sinkevičienės nuotr.II-51

3260natūralios upių atkarpos, kuriose srovė mažesnė kaip 2 m/s, vyrauja smėliogruntas.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.Buveinės struktūraNatūralioje upės vagoje vyrauja panirusi augalija (Batrachium, Potamogeton),auga vandens samanos, raudondumbliai, maurabragiai, gali būti plūdurlapiųaugalų (panirusių formų), pakrantėse – žemaūgių ir aukštaūgių helofitų,viksvų bendrijos.Sukcesijos kryptysAtkirstuose upių vingiuose formuojasi 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai suplūdžių arba aštrių bendrijomis.Augalų bendrijosRanunculion fluitantis.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisŠi buveinė gali ribotis su senvaginiais 3150 Natūraliais eutrofiniais ežeraissu plūdžių arba aštrių bendrijomis, krantuose išsidėsčiusiais 7160 Nekalkingaisšaltiniais ir šaltiniuotomis pelkėmis, 7220 *Šaltiniais su besiformuojančiaistufais, 6450 Aliuvinėmis pievomis, 9180 *Griovų ir šlaitų miškais.II-52

3260Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Batrachium fluitansBatrachium penicillatumBerula erectaButomus umbellatus var. vallisneriifoliaCallitriche cophocarpaPotamogeton alpinusPotamogeton perfoliatusPotamogeton × fennicusPotamogeton × fluitansPotamogeton × nitensSagittaria sagittifolia (plūduriuojančiosformos)Veronica anagallis-aquaticaBatrachium trichophyllumMyriophyllum spicatumNuphar luteum var. submersumPotamogeton natansSparganium emersumFontinalis antipyreticaII-53

3260Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Vandens tėkmėje yra bent 2 tipinės rūšys.• Dėl srovės vyrauja panirusių augalų, tikrųjų hidrofitų bendrijos.• Skaidrus vanduo, plika akimi pastebima raibuliuojanti, sūkuriuojanti srovė,mineralinis gruntas.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Pakrančių helofitų (nendrių, švendrų, meldų, šiurpių) vyravimas pačiojeupės vagoje, gryni Potamogeton pectinatus, Elodea canadensis sąžalynaiupės vagoje.• Žmonių veikiamos upių atkarpos ties miestais, gyvenvietėmis ir žemiaujų, žemiau valymo įrenginių išleistuvų, neretai dengiamos ištiso siūliniųžaliadumblių „tinklo“.Skiriamieji buveinės požymiaiNatūralių (neištiesintų ar kitaip pakeistų) upių buveinės, kurių vandenstėkmė pastebima plika akimi ir kuriose vyrauja panirę augalai.Patarimai• Mažiausia inventorizuojama buveinės atkarpa – 100 m mažuose upeliuose,didelėse upėse – 1 km.• Atkreiptinas dėmesys, kad pavėsingos upių vagos gali būti be povandeninėsaugalijos arba labai mažai apaugusios. Tuo atveju atkarpos prie šiobuveinės tipo priskiriamos įvertinus upės natūralumą ir fizinius vagos požymiusarba įvertinus vandens tėkmės augaliją prieš pavėsingąjį ruožą irpo jo.II-54

3260Z. Sinkevičienės nuotr.Batrachium fluitansPlūdinė kurklėZ. Sinkevičienės nuotr.Batrachium penicillatumZ. Sinkevičienės nuotr.Berula erectaSiauralapė drėgnuolėZ. Sinkevičienės nuotr.Callitriche cophocarpaĮvairioji praujenėII-55

3260Z. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton alpinusAlpinė plūdėZ. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton x fennicusSuominė plūdėII-56Z. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton x fluitansPlaumuoninė plūdėZ. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton x nitensSpindinčioji plūdė

3260Z. Sinkevičienės nuotr.Potamogeton perfoliatusPermautalapė plūdėZ. Sinkevičienės nuotr.Veronica anagallis-aquaticaŠaltininė veronikaZ. Sinkevičienės nuotr.Sagittaria sagittifoliaStrėlialapė papliauškaII-57

3270 Dumblingos upių pakrantėsBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai lėkštos didelių ir vidutinių upių pakrantės ar salos, kuriosepo pavasario potvynio arba vasarą vandeniui nusekus lieka dumblo sluoksnis.Pradžioje dumblas būna plikas, vėliau ant jo formuojasi drėgmėmėgiųir azotamėgių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antrojevasaros pusėje. Jeigu sąlygos nepalankios (vanduo nenusenka), šios buveinėsgali nesusiformuoti.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Svarbiausias veiksnys, lemiantis buveinėssusiformavimą – vandens nusekimas, po kurio upių pakrantėse lieka daugmaisto medžiagų turinčių nuosėdų (dumblo, smėlio, žvyro). Jose gali vystytisbuveinei būdingi vienmečiai augalai.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nenustatyti.Antropogeniniai veiksniai. Nenustatyti.V. Uselio nuotr.II-58

3270Buveinės struktūraBuveinę sudaro vienmečiai aukštaūgiai ir žemaūgiai augalai, kurie galiužimti atskirus plotus arba sudaryti bendrijų mozaiką. Tarp jų gali įsiterptipakrantėse augantys daugiamečiai augalai ar jų guotai (Agrostis stolonifera,Butomus umbellatus, Phalaroides arundinacea).Sukcesijos kryptysDumblingas upių pakrantes pakeičiančių EB svarbos buveinių tipų nėra.Augalų bendrijosBidention tripartitae, Chenopodion rubri, Elatino-Eleocharition ovatae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisŠi buveinė gali ribotis su 6430 Eutrofiniais aukštaisiais žolynais, 3260 Upiųsraunumų su kurklių bendrijomis buveinėmis.II-59

3270Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Bidens tripartitaChenopodium glaucumCyperus fuscusLimosella aquaticaPersicaria lapathifoliaPersicaria maculosaPersicaria mitisRanunculus sceleratusRorippa amphibiumRorippa palustrisRumex maritimusAtriplex prostataChenopodium polyspermumChenopodium rubrumJuncus bufoniusXantium albinumBuveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Buveinė turi bent 2 tipines rūšis.• Aukštaūgių ir žemaūgių vienmečių augalų bendrijos užima ne mažiaukaip 30 % atviro pakrantės ploto.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Svetimžemių augalų (Impatiens glandulifera, Bidens frondosa) dominavimas.• Buveinės yra antropogenizuotose šiukšlinamose teritorijose, teršiamų irpakeisto hidrologinio režimo upių pakrantėse.Skiriamieji buveinės požymiai• Tekančio vandens pakrančių buveinės, susiformuojančios, tik kai nuslūgstavanduo.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,01 ha kontūras arba100 m ilgio ir ne siauresnė kaip 2 m juosta.• Buveinės formuojasi nusekus upių vandeniui ir atsidengus dumblingų pakrančiųruožams, todėl šio tipo buveinių inventorizaciją rekomenduojamaatlikti vasaros antroje pusėje.II-60

3270Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Bidens tripartitaTriskiautis lakišiusChenopodium glaucumŽydralapė balandaV. Uselio nuotr.Cyperus fuscusRudoji viksvuolėII-61

3270Z. Gudžinsko nuotr.Limosella aquaticaVandeninė dumblenėV. Uselio nuotr.Persicaria maculosaDėmėtasis rūgtisZ. Gudžinsko nuotr.Persicaria mitisSmailialapis rūgtisII-62

3270Z. Gudžinsko nuotr.Ranunculus sceleratusNuodingasis vėdrynasZ. Gudžinsko nuotr.Rorippa palustrisPelkinis čeriukasZ. Gudžinsko nuotr.Rumex maritimusŠlaitinė rūgštynėII-63

LiteratūraII-641. Balevičienė J. 1991: Sintaksonomo-fitogeografičeskaja struktūra rastitel’-nos ti Litvy, Vilnius.2. Balevičienė J., Balevičius A., Grigaitė O., Patalauskaitė D., RašomavičiusV., Sinkevičienė Z., Stankevičiūtė J. 2000: Lietuvos raudonojiknyga. Augalų bendrijos, Vilnius.3. Balevičienė J., Šarkinienė I. 1981: Ežerų augalija. – Lietuvos TSR nacionalinisparkas, Vilnius, 50–55.4. Jankevičius K. (red.) 1959: Kuršių Marios (kompleksinio tyrinėjimo rezultatai),Vilnius.5. Lekavičius A. 1989: Vadovas augalams pažinti, Vilnius.6. Motiekaitytė V. 2002: Urbofitocenozės. Sintaksonomija, toksitolerantiškumas,sukcesijos, funkcijos, Vilnius.7. Olenin S., Klovaitė K. 1998: Introduction to the marine and coastal environmentof Lithuania. – In: Von Nordheim H., Boedeker D. (eds.), Redlist of Marine and Coastal biotope complexes of the Baltic Sea, Belt Sea andKattegad. – HELGOM. Balt. Sea Environ. Proc., 75, 39–43.8. Rašomavičius V. (red.) 1994: Aukštadvario apylinkių augmenija, Vilnius,162–170.9. Rašomavičius V., Biveinis A. 1996: The communities of the Isoeto-Nanojunceteabufonii Br.-Bl. et R. Tx. 1943 class in Lithuania. – Botanica Lithuanica2(1), 3–25.10. Sinkevičienė Z. 1985–1986: Merkio baseino upių užaugimas makrofitais.– Geografijos metraštis 22–23, 180–184.11. Sinkevičienė Z. 1999: Vandeninės plaumuonės (Nymphoides peltata(S. G. Gmelin) O. Kuntze) bei jos bendrijų paplitimas Lietuvoje. – BotanicaLithuanica 5(3), 219–226.12. Sinkevičienė Z. 2004: Charophyta of the Curonian Lagoon. – BotanicaLithuanica 10(1), 33–57.13. Šarkinienė I. 1963: Rytų ir pietų Lietuvos ežerų makrofitinės augalijos apžvalga.– Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Biologija 3, 161–185.14. Šarkinienė I. 1968: Makrofitnaja flora i rastitel’nost’ ozera Žuvintas. –Žuvinto rezervatas, Vilnius, 58–83.15. Taminskas J. 1999: Smegduobių susidarymas ir raida. – Geografijos metraštis32, 194–212.16. Žvikas A., Paškauskas R., Kučinskienė A. 2002: Statinis karstinių ežerųmikrohidrobiontų struktūros ir funkcijų įvertinimas. – Ekologija 1, 40–47.