Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

XX a. mokslininkai (Fullanas, Hargreavesas,Lauþikas, Lukðienë ir kiti) moralinespedagogo savybes laiko ðiuolaikiniøpokyèiø pagrindu. Edukologø nuo-matyti ir kûrybiðkai màstyti. Tai ir sudarosàlygas ugdyti(is) laisvà, kûrybiðkà,atsakingà, sàþiningà þmogø. Deja, asmeninëpatirtis pedagoginëje realybëjeNe „Baltijos tyrimai“, o Lietuvos universitetø dëstytojø,magistrantø, mokytojø sistemingø moksliniø tyrimø duomenyspagrindþia, jog mokytojas gyvas lieka mokiniø ðirdyse ir elgesyjetuomet, kai jis pajëgia mylëti, kai, atrodo, niekas tavæs nemyli; tikëtitavimi, kai, rodos, nëra poþymiø, þenklø, galinèiø tai paliudyti; neprarastivilties, kai mokslo, bendravimo, artimøjø nesëkmës uþgulapeèius ir Mokytojas tampa vienintele atrama ne tik tau, bet kiekvienamsilpnesniam, kitø atstumtam, daþnai net tëvø nelauktam, iðduotamir nemylëtam, ðviesa, kurios akivaizdoje nublanksta reklaminiaiblizguèiai, skaidrëja mintis, pradeda dygti þmoniðkumo daigai.leidþia teigti, kad vizijose, akcijose, projektuoseir t.t. pirmumas teikiamas tam,kur dominuoja verslumas, ekonominiaisvertai, kriterijai, o doriniai akcentai, vertybiniaipamatai pastumiami á ðalá. Todëlbe jokiø iðlygø ir kompromisø, remdamasimokslinëmis studijomis, daugiaaspekèiaistyrimais, moksline-pedagoginepatirtimi ir ðiandiene gyvenimo realybe,teigiu, kad, be vertybinio þmogausugdymo, be sàþinës, be atsakingumo,be galvojimo, meilës ir noro padëtikitam, mes visi (ne tik mokiniai) ilgaibûsime dvasinëje krizëje, apie kurià„aukðtieji“ maþai ir kalba, skanduodamiekonominæ krizæ.mone, svarbu ne tik ásipareigoti bendrammoraliniam tikslui, bet reikia ir suvokti ðiotikslo ryðá su ðvietimo politikos ir visuomenëskaitos klausimais, áþvelgiant irstiprinant mokytojo misijà tautos ir pasaulioistorijoje, jos kaitoje. Tik ðiek tiekpriartëjus prie pedagogo darbo, akivaizdu,kad tai svarbiausias darbas valstybëje,nes mokytojas šiandien ákûnija ateitiesLietuvos veidà, jo dvasios galia palytikiekvienà mokiná.Gali kiekvienà paskatinti prasmingam,ðviesiam gyvenimuiProf. J.Lauþikas, ávairiais aspektaiskalbëdamas apie mokytojà, iðskyrë keliolikaasmenybës ugdymo srièiø: tautosir visuomenës vedlys; asmuo, parengiantisvaikà dvasiniam gimimui; idealø neðëjas;tarpininkas tarp pasaulio, tautos,kultûros ir mokinio; aktyvus švietimo sistemosugdymo turinio kûrëjas; bendrininkas,mokiniø gyvenimo ir darbo organizatorius,vadovas, pramanytojas,pagalbininkas; priešybë tironams, egoistams,rëksniams, valdininkams, pamokslininkams,sausiems dalyko þinovams,amatininkams; mokytojas, ugdytojas,tyrëjas.Kitais þodþiais, kita retorika ðios nuostatosir ðiandien ávardijamos dokumentuoseir kalbose, bet tik kalbose, nekuriantaplinkø ir sàlygø „su meile save atiduoti“(K.Wojtyla) mokiniui jam esantðalia namø, gimtøjø laukø, artimø þmoniø,kryþiø, numintø takø, medþiø, garsøir kvapø apsuptyje, þingsniuojant ámokyklëlæ ir ið jos pasilabinant su kaimynais,pagarbinant kryþiø. Tai ne taspat, kà patiri „stûksodamas“ stotelësear ðlaistydamasis mokyklos kieme. Pasauliniøtyrimø duomenys pagrindþia,kad saugi aplinka atveria mokiniui erdvesnebijoti, sakyti tiesà, analizuoti, vertinti,prisiimti atsakomybæ, padëti kitam,6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8