Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

kalkiø ir akmenø perstatoma, dar kartà –XVI a. viduryje pastatytos apie 10 m aukðèiosienos. Kalno ðlaitai buvo tvirtinami sienomispapëdëje, nes jau Vytauto laikais pietiniskalno ðlaitas uþslinko ant didiko AlbertoManvydo namo. Sprendþiant ið XIX a. pirmosiospusës pieðiniø, miesto simbolio –iðlikusio vakarinio pilies bokðto bûta keturiøaukðtø. Virðutiniame aukðte buvo ðaudymoangos. Bokðto pusrûsis keturkampis,virðutiniai aukðtai aðtuoniakampiai. Tokioplano pastatø kitose gotikinëse Lietuvospilyse nëra. Originaliø gotikinio mûrofragmentø yra bokðto pusrûsyje, pirmajameir antrajame aukštuose. Archeologai Holubovièiaimûriniø pilies bokðtø pastatymàir perstatymus datavo XV–XVI amþiais, t.y.Vytauto ir Þygimanto Augusto laikais. Po1655 m. „tvano“ ávykiø – caro AleksejausMichailovièiaus kariuomenës apsilankymoVilniuje, Aukštutinë pilis buvo apleista ikiXIX a. antrojo deðimtmeèio, kai Vilniaus gubernijosarchitektas Jozefas Pusjë (JosephPoussier) 1816–1817 m. atliko pirmàjà kalnopilies mûrø ir abiejø bokðtø konservacijàbei sustiprino kalno ðlaitus. Prasidëjovakarinio bokðto pritaikymo metamorfozës.1834 m. carinei valdþiai Þemutinës irAukðtutinës piliø teritorijoje árengiant antroskategorijos tvirtovæ, nuo vakariniobokðto nukapotas apgriuvæs treèiasisaukðtas, þemutiniuose aukðtuose árengtospatalpos tvirtovës sargybai. 1838 m. vasaràant dviejø Aukðtutinës pilies vakariniobokðto aukðtø pastatytas medinis antstatas,o nuo 1839 m. pradëjo veikti tuometëstechnikos stebuklas – optinio telegrafoSankt Peterburgas–Varšuva linija. Bokštasbuvo vienas iš 22 Vilniaus gubernijoje stovëjusiøbokðtø-postø. 1844 m. kelias á Pilieskalnà iðgrástas akmenimis. Ðiuo keliuveþdavo maistà signalininkams. Vandenásignalininkai atsiveþdavo ið ðuliniø, iðkastøabipus Vilnios. Optinis telegrafas veikë iki1854 m. rugpjûèio 17 d., kai buvo nutiestapaþangesnë elektromagnetinio telegrafo linija.Ðvenèiø metu nuo kalno salves ðaudëtik 9 m nuo bokðto stûksojusi patranka, kuriossukeltos oro bangos ëmë grësti bokðtui.1846 m. vakarinis bokðtas skilo pusiauir pirmàsyk buvo remontuojamas.Uþdarius optiná telegrafà, 1855 m. norëtabuvusios ástaigos turtà parduoti pervarþytynes. Istoriko Felikso Sliesoriûnoduomenimis, vakarinis bokðtas buvo ávertintas41,5 sidabriniø rubliø. Taèiau pardavimasuþtruko, nes Vilniaus generalgubernatoriusI.Bibikovas ketino bokðte ir kituoseAukðtutinës pilies pastatuose árengtiypaè svarbiø politiniø kaliniø kalëjimà.1887 m. Aukðtutinës pilies griuvësiusVilniaus karinës apygardos Inþinerijos valdybaperdavë miesto dûmos þinion. Miestodûma kasmet skirdavo pinigø pilies pastatøremontui ir mokëjo atlyginimà piliesBokðto vaizdas po 1838 m. rekonstrukcijosteritorijà priþiûrëjusiems sargams. 1889 m.ákurta Vykdomoji sodø komisija, atsakingauþ miesto sodø ir skverø prieþiûrà, parengëvisos piliø teritorijos sutvarkymo projektà.Taèiau pats kalno tvarkymas prasidëjotik 1895 m. rudená. Tuo metu suremontuotasbokðtas, sutvarkyti rûmø griuvësiai,pasodinta 30 àþuolø, spygliuoèiømedþiø, ávairiø krûmø ir gëlynø, nutiesti takeliai,kalnas apjuostas medine tvora, nuoPilies skvero pusës pastatyti vartai ir kasa.Kalnas apjuostas tvora ne tik norint surinktipinigø uþ vieno graþiausiø miesto kampeliølankymà, bet, kaip teigiama Lietuvosvalstybiniame istorijos archyve, Vilniausdûmos fonde (f. 938, ap. 4, b. 1317), saugomamepraneðime Vilniaus karinës apygardosvirðininkui, siekiant kalnà apsaugotinuo „piktavalës publikos“, kuri rinkdavosivakarais ant kalno ir grësë tiek senovëspaminklø, tiek sargø, tiek vëlyvø praeiviøsaugumui.1892 m. balandþio 24 d. Vilniaus gyventojøturto draudimo nuo gaisro bendrovëraðte Vilniaus miesto dûmai teigë, kad Pilieskalno bokðtas yra pati tinkamiausia vietaprieðgaisrinës apsaugos postui árengti.Nuo 1895 m. vakariniame bokðte pradëtiposto árengimo darbai. Elektriniu skambuèiuugniagesiø stebëtojai praneðdavo, kadakurioje miesto dalyje kildavo gaisras.1896 m. rudená ketinta iðvesti ið pilies kalnoá miesto policijos kanceliarijà ir vienà pirmøjømieste telefono linijà. Paþvelgus á 1895 m.bokðto pritaikymo prieðgaisrinës apsaugospostui projektà, matyti, jog norëta já rekonstruotigan kardinaliai; senà mediná antstatànugriauti ir virð jo statyti naujà. Tø metø rudenámiesto dûmoje ðiam sumanymui pasiprieðinografo Juozapo Tiðkevièiaus reikaløpatikëtinis inþinierius A.Antonovièius,sureagavo ir Maskvos imperatoriðkoji archeologijoskomisija. Miesto taryba priëmëkompromisiná sprendimà nestatyti senovinápastatà sudarkysianèio naujo antstato, oapsiriboti tik nedidelës medinës bûdelës ugniagesiøstebëtojui ant medinio antstatoárengimu. Ugniagesiø stebëtojø darbo mediniameantstate sàlygos buvo ekstremalios.Dël didelës drëgmës neveikë telefonoryðys. Lietaus vanduo daþnai uþliedavo patalpas.Ugniagesiai taip vargo antrameaukðte, o pirmame nuo 1901 iki 1905 m.veikë grafui Antanui Tiðkevièiui priklausanticukrainë. Joje prekiauta vaisvandeniais, mineraliniaisvandenimis, kava, arbata, pienu,taèiau grieþtai uþdrausta pardavinëti alkoholiniusgërimus. Miesto taryba, matydama,kad ðis verslas klesti, nepratæsë sutartiessu grafu, 1905–1908 m. cukrainæ nuomojoAntonas Meðko. Sodø komisija cukrainæeksploatavo iki 1912 m., tada Lietuviø mokslodraugija miesto tarybai pateikë pasiûlymàásteigti bokðte miesto muziejø. Taèiauprieð tai didelëmis inteligentijos pastangomisatmesti du þalingi ðiam architektûrospaminklui projektai. 1909 m. miesto tarybakartu su pakviestø moksliniø draugijøatstovais svarstë ðvietimo apygardos globëjosiûlymà ant Pilies kalno ákurti astronomijosobservatorijà. Projekto atsisakytapriëjus nuomonæ, kad jos árengimas pakenktøsenovës paminklui. 1912 m. inþinieriausE.Schönfeldo projektas dël vandensrezervuaro-kolektoriaus árengimo buvosustabdytas Lietuviø mokslo draugijosir Vilniaus mokslo bièiuliø draugijos bendromispastangomis. Jono Basanavièiausparengtas memorialas iðsiuntinëtas visomssvarbiausioms Rusijos imperijos kultûrosinstitucijoms ir mokslininkams. Bokðtastapo kraðto praeities simboliu ne tik lietuviams.Antai ir vëliau, jau po J.Basanavièiausmirties, 1930-aisiais, didþiojo kunigaikðèioVytauto jubiliejiniais mirties metais,ðios sukakties paþymëjimo komitetasVilniuje laikraðtyje „Kurjer Wileñski“ paskelbëketinantis pastatyti jam paminklà vakariniobokðto viduje. Taèiau sumanymas taipir liko neágyvendintas. Lietuviams, MstislavoDobuþinskio þodþiais tariant, bokðto Gediminokalne siluetas buvo gerai paþástamasir buvo pasidaræs Vilniaus kulto simboliu.Per 1936–1939 m. statybos ir restauravimodarbus bokðtas ágavo dabartinæ iðvaizdà,taèiau iki 1939 m. Lietuvoje atvirukuose,þurnalø virðeliuose, ant paðto þenkløjis buvo vaizduojamas su mediniu nameliu,iðstovëjusiu beveik 100 metø.1942 m. sausá vokieèiø kareiviø priþiûrimidarbininkai iðkasë kalno pietiniame irðiauriniame ðlaituose tunelá-slëptuvæ, kurismëliu uþpilta tik 1960 metais. 2011 m. pradþiojeLietuvos ypatingajame archyve rastiLietuvos SSR vidaus reikalø liaudies komisariato(NKVD) ir Lietuvos SSR valstybëssaugumo ministerijos (MGB) doku-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8