tumo pajauta ið esmës ávyksta visuminiamekûrinio lygmenyje – pajautoje, ats<strong>ir</strong>andanèiojekaip individualiø stiliø, kûriniø poetikos,jos egzistenciniø metaforø <strong>ir</strong> kitøteksto kalbiniø elementø þaismës suvokimas,autoriaus teksto <strong>ir</strong> skaitytojo aktyvumosàsaja, paèiam skaitytojui toje sàsajojesusikurto objekto prasmiø <strong>ir</strong> verèiøteikiamas netarpiðkas ,,pasitenkinimas“.Regimo ,,kasdienybës“ daiktiðkumo (jutimø,atminties <strong>ir</strong> vaizduotës) ávardijimaskûrinyje prigimtine (anglø/lietuviø) kalbaautoriui <strong>ir</strong> skaitytojui yra sk<strong>ir</strong>tingos pat<strong>ir</strong>tys,taèiau meniðkumo nestokojanèiuoseabiejuose romanuose tampa viena – menine– forma.Panaðiai skaitytojas lietuviø tautinëssavimonës ,,daiktiðkuosius“ pëdsakus <strong>ir</strong>pajauèia Gabijos Gruðaitës romaneNeišsipildymas 6 , tai yra jo dëmesio daugiauvertos ne pasakotojo/autorës tekstekonceptualiai ávardytos emigrantø bûsenos,ne jø simboliniai kalbiniai konstruktai,o skaitytojo tekste perskaityti (pastebëti)jutiminiai <strong>ir</strong> jausminiai išsipildymoneišsipildymoávardijimai: kito þmogaus artumas,Paryþiaus gyventojø áva<strong>ir</strong>iakalbë <strong>ir</strong>kasdienës miesto spalvos – namai, gatvës,paprasèiausi v<strong>ir</strong>tuvës ar kito kambariobaldai, daiktai... Valdas Papievis romaneEiti 7 skaitytojà veda ypatingai iðgrynintaiseinanèiojo pro daiktus <strong>ir</strong> juos reginèiojotakais, kurie tautinio tapatumo klausimàtransformuoja á anapus ar ðiapus kalbospaliekanèius, bet pajauèiamus daiktus,kurie vadintini dvasiniais daiktais – prisiminimais,patyrimais, áþvalgomis <strong>ir</strong> t. t.Tai jau ne paprastas emigranto kasdienybëskeleivis, ne þmogus, kuris ,,nemàstobûties“, o jo steigiama poetinë metafizika,kurià skaitytojas atranda kaip ne banalià,bent jam naujà dvasinio pasauliogalimybæ, kurios negalëtø rasti tik racionalizuodamastautinio tapatumo klausimàar filosofuodamas apie jo pajautà.Gráþkime prie tautinës savimonësv<strong>ir</strong>smo esaties <strong>ir</strong> racionaliøjo diskursø.Kognityvinis kûriniø tautiðkumomatmuo ne lietuviø kalbomis paraðytuoseromanuose paklûsta saviems kalbiniams,,namams“. Atitikdama vidinius jø (kitokioskalbos) tvarkos principus, kûriniøpoetika atsisk<strong>ir</strong>ia nuo istorinio patyrimo objekto<strong>ir</strong> suartëja su kitokia pat<strong>ir</strong>ties forma –dviguba, triguba ar net daugialype tautine(politine) asmens tapatybe. Ðiuose tekstoraðymo <strong>ir</strong> jo skaitymo lygmenyse daug teminiointerpretavimo, kultûrinio istorinio patyrimo,kurá imanentiðkai valdo kalbos paradigmos.Dël to <strong>ir</strong> galëtume manyti, kadnaujoji literatûrinë jos raiðka yra nauja meninëypatingybë, ats<strong>ir</strong>andanti istorinëje asmens<strong>ir</strong> jo bendruomeniðkumo sàsajoje.Kita kalba ,,steigia“ kitokià tautinio tapatumovertybiðkumo temos <strong>ir</strong> jos raiðkos distancijà.Ji didëja. Romanø siuþetai <strong>ir</strong> stiliuspadeda stebëti ðá atotrûká, nors, kaip sakyta,aukðto meniðkumo kûriniuose jis neturilemiamo poveikio estetiniø objektø steigimui,tiesioginei tikrovës ar jos daiktø atverèiai,kartais vadinamai empatiðkuojupsichologiniu ásijautimu á kûriná.Maþëja etnografinei istorinei Lietuvaibûdingø konkreèiø <strong>ir</strong> visuminiø daiktiðkumoformø, o daugëja apibendrintø, abstrakèiøpat<strong>ir</strong>èiø <strong>ir</strong> atitinkamos jø raiðkos jaukita, tokiam abstraktumui ávardyti gal netlabiau tinkama kalba. Autoriai Lietuvà perkeliaá mitologinæ tikrovæ, reèiau pieðia lietuviðkàjálandðaftà, o kai kurie jø ið visoatsisako gamtovaizdþiø, jø stilistiniai ieðkojimaipagrásti kultûrinëmis, istorinëmis,filosofinëmis <strong>ir</strong> kitomis mentalinëmis pasaulioáþvalgomis. Intencionalûs tautinësvertës objektai steigiami (konfigûruojami)ið labai suabstraktëjusiø lietuviðkumo sandø.Romanø pasakojimai (fabulos/siuþetai)praturtëjo kelionëmis po pasaulá <strong>ir</strong> topasaulio (kaip savo/svetimo pasaulio) ásisàmoninimu.Þemesnës meninës prabos kûriniuosetautinës savimonës klausimai (Kas ašesu? Kaip að suvokiu savo praeitá? Kokiàrenkuosi ateitá?) keliami ne tik per fabulà,kompozicijà ar kitokius struktûrinius kûrinioelementus, svarbius galimai visumineipoetinës kûrinio kalbos pajautai, bet<strong>ir</strong> tiesiogiai – tuos klausimus atv<strong>ir</strong>ai formuluojant,kvieèiant skaitytojà racionalaus,uþangaþuoto pokalbio 8 . Estetiná suvokimàpapildo arba jo stygiø kompensuoja(net uþima jo vietà) tautinio tapatumo tema.Vargu ar ji galëtø bûti pagrindine literatûroskûrinio pat<strong>ir</strong>ties forma. Asmens(raðytojo/skaitytojo) laisvës ávykis, kuriovaidmená galime <strong>ir</strong> ðiuo atveju áþvelgti, formuojanaujas ypatingybes arba kintanèiasliteratûrines raiðkos formas, kuriø skaièiusgali didëti proporcingai kûriniø skaièiui,deja, jos paèios vis labiau tolsta nuo tojas iðprovokavusio istorinio kultûrinio konteksto.Menkëja skaitytojo momentinë pat<strong>ir</strong>tis,seklëja estetinë pat<strong>ir</strong>tis – jos visumossuvokimo sàlygø radimosi aktas.Matyt, neiðvengiamai daugëjant antrarûðiø<strong>ir</strong> treèiarûðiø literatûros kûriniø, pretenduojanèiøkalbëti apie lietuviø tautiná tapatumà,didëjant minëtam jø raiðkos abstraktumolaipsniui, atv<strong>ir</strong>as lieka klausimas,ar maþëjanti istorinë lietuviðkumo pat<strong>ir</strong>tis,ypaè uþraðoma kitomis kalbomis, subordinuotane pagal etnografinës Lietuvos istorinæpat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong> ið jos kylanèià perspektyvà,o tik pagal bendrøjø þmogaus tapatumo,Europos <strong>ir</strong> pasaulio bendrøjø tapatumøtvarkà, gali vesti prie vientisos lietuviø tautiniotapatumo kaip estetinio objekto pajautos?Ar, nelikus kûriniuose lietuviø kalbos,lietuviðkoji etnografija <strong>ir</strong> geografija, vadinamojidvasinë tëvynë (mitologija, istorija,pagonybë, krikðèionybë, valstybë, fizinë<strong>ir</strong> politinë geografija, literatûra <strong>ir</strong> menas)yra tikras pamatas tam, kà giliausia reikðmeesame jau ápratæ vadinti ðiuo istoriniudariniu – tautinë lietuviø savimonë? Kokiølûþiø gali ats<strong>ir</strong>asti individø <strong>ir</strong> jø bendruomeniøkultûriniø sàsajø lauke? Ar nedaugëjatautinio tapatumo simuliacijos reiðkiniø– lietuviðko tautiðkumo simuliakrø, netikrø,nuo kalbos, istorijos, tikëjimo <strong>ir</strong> kitøtautiniø vertybiø dabarties?Atv<strong>ir</strong>os Lietuvos <strong>ir</strong> globalios jos kultûrossàlygomis naujausi egzistencinës asmens(individo) laisvës steiginiai neleidþiavienareikðmiðkai atsakyti në á vienà ið tøklausimø.6GRUÐAITË, Gabija. Neišsipildymas: romanas,Vilnius: Baltos lankos, 2010.7PAPIEVIS, Valdas. Eiti: romanas. Vilnius: Lietuvosrašytojø sàjungos leidykla, 2010.8Þr. MATULEVIÈIÛTË, Aušra. Ilgesio kojos. Vilnius:Tyto alba, 2010, <strong>ir</strong> kt. Tokiø kûriniø yra didesnëpusë. Be abejonës, meniðkumo (,,literatûrinësprabos“) klausimas yra áva<strong>ir</strong>iai keliamas <strong>ir</strong> aiðkinamas.Pavyzdþiui, populiariosios (masinës) <strong>ir</strong> elitinësliteratûros atvejais kûriniø autoriai, leidëjai, kritikai <strong>ir</strong>skaitytojai uþima, literatûros sociologø þodþiais, sk<strong>ir</strong>tingasvietas ,,literatûros lauke“. Atitinkamai pripaþástamossk<strong>ir</strong>tingos jø meninio skonio, estetinio suvokimoarba literatûros kûrinio pajautos formos. ÐámetLietuvoje iðleistas Rutos Sepetys anglø kalbaparaðytas romanas Tarp pilkø debesø (BetweenShades of Gray. New York: Philonel Books, 2011)yra tokio prieðtaringo màstymo apie literatûrà <strong>ir</strong> jojeimplikuoto tautinio tapatumo klausimo pavyzdys:kûrinio poetika atitinka plataus skaitytojø rato estetiniuslûkesèius, papasakotà romane lietuvaitës Linostremties á gulagà istorijà galima vertinti kaip profesionaliàliteratûrinæ tautinio tapatumo klausimo formà(pristatytas dramatiðkas istorinis Lietuvos gyventojøpatyrimas), skaitytojas, atsiliepdamas á autorëssukurtà tautiðkumo suvokimo struktûrà, galipats kaupti to klausimo prasmes, taèiau Lietuvojeðis romanas negali pretenduoti á aukðtà meniðkumà:skaitytojas jauèia padidëjusá kalbiná romanoteksto abstraktumà – distancijà nuo lietuviðkai kalbanèiø,kultûrinæ istorinæ pat<strong>ir</strong>tá egzistenciðkai iðgyvenanèiøþmoniø <strong>ir</strong> stilistinæ anglakalbio pasakotojoraiðkà pagal populiariosios literatûros siuþetinesparadigmas perpasakojant ne autentiðkà, o tik imituojamàtragiðkà kitø þmoniø gyvenimo istorijà.38 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8
Aukðtutinës pilies, arba daþnai vadinamas „Gedimino pilies“ kalnas,tiksliau kalva, yra unikalus gamtos darinys, kuriam analogø nerasime ne tik Lietuvoje, bet <strong>ir</strong>gretimose šalyse. Jis ats<strong>ir</strong>ado maþdaug prieš 22–18 tûkstanèiø metø baigiantis paskutiniajam ledynmeèiui.Ledynas pasitraukdamas paliko ðià <strong>Vilniaus</strong> teritorijà intensyviai vandens veiklai. Kalvos formavimasisprasidëjo vis sparèiau traukiantis ledynams <strong>ir</strong> senkant prieledyniniams eþerams. Pilies kalnà ið ðiaurësardë Neris, o ið pietø <strong>ir</strong> vakarø – Vilnia. Taip ats<strong>ir</strong>ado statûs ðlaitai.istorijasimbolio – istorinëraidaDr. Valdas SELENISSàlyginai gerai iðlikæs <strong>Vilniaus</strong> Aukðtutinëspilies gynybinis bokðtas, daþnai vadinamastiesiog „Gedimino pilimi“, dominuojasenamiesèio panoramoje, gerai matomas<strong>ir</strong> miesto sveèiui, <strong>ir</strong> jo gyventojui. Lietuvosnacionaliniam muziejui priklausantiekspozicija vasaros mënesiais yra vienaið gausiausiai turistø lankomø vietø Lietuvoje,kurià neretais atvejais aplanko pertûkstantá þmoniø per dienà. Metams bëgantbokðtas tapo ne tik <strong>Vilniaus</strong>, bet <strong>ir</strong> vienuþymiausiø Lietuvos valstybës simboliø.<strong>Vilniaus</strong> Aukðtutinë pilis visuomenës kultûrinëjesàmonëje daþnai siejama su legendaapie geleþiná vilkà. Juozo Jurginio nuomone,ði legenda gimininga XV a. ats<strong>ir</strong>adusiailegendai apie nuo imperatoriaus Neronopersekiojimo besislapstantá romënødidikà Palemonà, su 500 bajorø <strong>ir</strong> valdiniaisatplaukusá á Nemuno þiotis. Gediminosapne pas<strong>ir</strong>odæs geleþinis vilkas primenalegendà apie Romos ákûrimà. Tai kartusu sostinës statuso miestui suteikimu këlëvaldþios autoritetà ðalies viduje <strong>ir</strong> uþsienyje.Lietuvos Metraðtis, árodinëdamas romëniðkà<strong>ir</strong> kartu garbingà Gediminaièiø kilmæ,stengësi iðaukðtinti miesto kûrëjà.Vakarinis pilies bokðtas pergyvenodaug tiek pask<strong>ir</strong>ties, tiek architektûriniø permainø.Á klausimà, kaip <strong>ir</strong> kodël bokðtastapo miesto simboliu, pamëginsime atsakytiapþvelgdami jo istorinæ raidà.<strong>Vilniaus</strong> Aukðtutinëspilies bokðto – miestoApie <strong>Vilniaus</strong> Aukðtutinës pilies ats<strong>ir</strong>adimàþinome maþai, archeologo AlbinoKuncevièiaus nuomone, nors ji – garsiausia<strong>ir</strong> svarbiausia XIV a. Lietuvos pilis, archeologødar kaip reikiant netyrinëta. Tyrinëtojaisutaria, kad ankstyviausios Lietuvosmûrinës pilys – Gardino, Naugarduko,Krëvos, Kauno, Medininkø <strong>ir</strong> <strong>Vilniaus</strong>pastatytos susikûrus stipriai centralizuotaivalstybei. Mûrinës pilys þymëjo kokybiðkainaujà gynybiniø statiniø raidos etapà.Jos buvo ne tik galingos tv<strong>ir</strong>tovës, bet <strong>ir</strong>valdovø rezidencijos.Gedimino pilies kalnas senovëje gerokaiskyrësi nuo dabartinio. Jo ðlaitai buvonuolaidesni, ypaè papëdëje, kurioje plytëjopelkëta pieva. Jo pav<strong>ir</strong>ðius buvo apie 4–5 m þemiau dabartinio gatviø pav<strong>ir</strong>ðiaus. Iðvakarø <strong>ir</strong> pietø kalnà supo platus <strong>ir</strong> gilus pelkëtasVilnios <strong>ir</strong> á jà átekanèios Kaèergos(Vingriø) upelio slënys. Napoleono Kitkauskoduomenimis, dabar Pilies kalno v<strong>ir</strong>ðausaikðtelë yra ovali. Jos ilgis 110–120 m, plotis50–60 m. Kalno aukðtis nuo papëdës siekia47–48 m. Tarp buvusio šiaurinio bokšto<strong>ir</strong> išlikusio vakarinio buvo apie 50 m, o tarpšio <strong>ir</strong> pietinio – 48 m nuotolis. Ðlaitai statûs(35–40 o ) iki XIX a. pabaigos buvo pliki, dabarapaugæ medþiais <strong>ir</strong> krûmais. 2011 m.tvarkant kalnà kai kurie išk<strong>ir</strong>sti.Vieni p<strong>ir</strong>møjø Aukðtutinës pilies teritorijojevykdþiusiø kasinëjimus archeologaiHelena <strong>ir</strong> Vlodzimieþas Holubovièiai 1940m. vasarà visuose sluoksniuose rado dauglaukiniø þvëriø – ðerno, bebro, tauro, taippat naminiø gyvuliø kaulø. Jie p<strong>ir</strong>mieji mëginosudaryti <strong>ir</strong> Aukðtutinës pilies kalno apgyvendinimochronologijà, kurià pradedaviduriniojo geleþies amþiaus sodyba (V–VIII a.). Tuo metu dabartinio Gedimino pilieskalno v<strong>ir</strong>ðuje sodybos galëjo bûti átv<strong>ir</strong>tintos.Pilies kalno papëdëje – toje vietoje,kur dabar prasideda <strong>Vilniaus</strong> senamiestis,V–VI a. buvusi nemaþa gyvenvietë. 1959 m.t<strong>ir</strong>iant kalno rytinëje dalyje esanèiø mûriniørûmø pamatus rasta akmeniniø k<strong>ir</strong>viø <strong>ir</strong>ankstyvosios brûkðniuotosios keramikosfragmentø. Apatiniame kultûriniame sluoksnyjerasta primityvios stulpinës konstrukcijosantþeminiø keturkampio plano pastatøPilies kalnas apie 1785 m.P. Smuglevièiaus pieðinyspëdsakø. 1982 m. pietinëje kalno dalyje aptiktamedinës gynybinës uþtvaros liekanø.Kultûrinis sluoksnis ðioje vietoje iki 6 m storio.Èia archeologai rado, ko gero, ádomiausiàradiná – apeiginá raginá k<strong>ir</strong>vukà su svastika– Saulës, Perkûno simboliu. Ádomu, kadminëtø metø archeologø ataskaitoje ðis k<strong>ir</strong>vukasnepaminëtas. Nieko nuostabaus, jukbuvo dar sovietmetis.1323 m. spalio 2 d. <strong>Vilniaus</strong> pilys p<strong>ir</strong>màkartà paminëtos raðytiniame dokumente –kunigaikðèio Gedimino taikos sutartyje suKryþiuoèiø ordinu <strong>ir</strong> Rygos miestu. Taèiaukada ant kalno ats<strong>ir</strong>ado mûrinë pilis, tebëraneaiðku. P<strong>ir</strong>mà kartà <strong>Vilniaus</strong> piliø mûrai paminëti1387 m. Jogailos privilegijoje vyskupuiAndriui. Taip pat Torûnës analai (AnnalisThorunensis) mini tuo laikotarpiu jau buvusmûrinæ pilá. Kryþiuoèiø puolimø suintensyvëjimolaikotarpiu pilis ant kalno ne kartàbuvo perstatoma. XIV a. pabaigos kalno kultûriniamesluoksnyje gausu arbaleto <strong>ir</strong> lankostrëliø geleþiniø antgaliø. XV a. pradþioje(ypaè po 1419 m. gaisro) pilis ið plytø,<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8 39