Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

Aukðtutinës pilies, arba daþnai vadinamas „Gedimino pilies“ kalnas,tiksliau kalva, yra unikalus gamtos darinys, kuriam analogø nerasime ne tik Lietuvoje, bet irgretimose šalyse. Jis atsirado maþdaug prieš 22–18 tûkstanèiø metø baigiantis paskutiniajam ledynmeèiui.Ledynas pasitraukdamas paliko ðià Vilniaus teritorijà intensyviai vandens veiklai. Kalvos formavimasisprasidëjo vis sparèiau traukiantis ledynams ir senkant prieledyniniams eþerams. Pilies kalnà ið ðiaurësardë Neris, o ið pietø ir vakarø – Vilnia. Taip atsirado statûs ðlaitai.istorijasimbolio – istorinëraidaDr. Valdas SELENISSàlyginai gerai iðlikæs Vilniaus Aukðtutinëspilies gynybinis bokðtas, daþnai vadinamastiesiog „Gedimino pilimi“, dominuojasenamiesèio panoramoje, gerai matomasir miesto sveèiui, ir jo gyventojui. Lietuvosnacionaliniam muziejui priklausantiekspozicija vasaros mënesiais yra vienaið gausiausiai turistø lankomø vietø Lietuvoje,kurià neretais atvejais aplanko pertûkstantá þmoniø per dienà. Metams bëgantbokðtas tapo ne tik Vilniaus, bet ir vienuþymiausiø Lietuvos valstybës simboliø.Vilniaus Aukðtutinë pilis visuomenës kultûrinëjesàmonëje daþnai siejama su legendaapie geleþiná vilkà. Juozo Jurginio nuomone,ði legenda gimininga XV a. atsiradusiailegendai apie nuo imperatoriaus Neronopersekiojimo besislapstantá romënødidikà Palemonà, su 500 bajorø ir valdiniaisatplaukusá á Nemuno þiotis. Gediminosapne pasirodæs geleþinis vilkas primenalegendà apie Romos ákûrimà. Tai kartusu sostinës statuso miestui suteikimu këlëvaldþios autoritetà ðalies viduje ir uþsienyje.Lietuvos Metraðtis, árodinëdamas romëniðkàir kartu garbingà Gediminaièiø kilmæ,stengësi iðaukðtinti miesto kûrëjà.Vakarinis pilies bokðtas pergyvenodaug tiek paskirties, tiek architektûriniø permainø.Á klausimà, kaip ir kodël bokðtastapo miesto simboliu, pamëginsime atsakytiapþvelgdami jo istorinæ raidà.Vilniaus Aukðtutinëspilies bokðto – miestoApie Vilniaus Aukðtutinës pilies atsiradimàþinome maþai, archeologo AlbinoKuncevièiaus nuomone, nors ji – garsiausiair svarbiausia XIV a. Lietuvos pilis, archeologødar kaip reikiant netyrinëta. Tyrinëtojaisutaria, kad ankstyviausios Lietuvosmûrinës pilys – Gardino, Naugarduko,Krëvos, Kauno, Medininkø ir Vilniauspastatytos susikûrus stipriai centralizuotaivalstybei. Mûrinës pilys þymëjo kokybiðkainaujà gynybiniø statiniø raidos etapà.Jos buvo ne tik galingos tvirtovës, bet irvaldovø rezidencijos.Gedimino pilies kalnas senovëje gerokaiskyrësi nuo dabartinio. Jo ðlaitai buvonuolaidesni, ypaè papëdëje, kurioje plytëjopelkëta pieva. Jo pavirðius buvo apie 4–5 m þemiau dabartinio gatviø pavirðiaus. Iðvakarø ir pietø kalnà supo platus ir gilus pelkëtasVilnios ir á jà átekanèios Kaèergos(Vingriø) upelio slënys. Napoleono Kitkauskoduomenimis, dabar Pilies kalno virðausaikðtelë yra ovali. Jos ilgis 110–120 m, plotis50–60 m. Kalno aukðtis nuo papëdës siekia47–48 m. Tarp buvusio šiaurinio bokštoir išlikusio vakarinio buvo apie 50 m, o tarpšio ir pietinio – 48 m nuotolis. Ðlaitai statûs(35–40 o ) iki XIX a. pabaigos buvo pliki, dabarapaugæ medþiais ir krûmais. 2011 m.tvarkant kalnà kai kurie iškirsti.Vieni pirmøjø Aukðtutinës pilies teritorijojevykdþiusiø kasinëjimus archeologaiHelena ir Vlodzimieþas Holubovièiai 1940m. vasarà visuose sluoksniuose rado dauglaukiniø þvëriø – ðerno, bebro, tauro, taippat naminiø gyvuliø kaulø. Jie pirmieji mëginosudaryti ir Aukðtutinës pilies kalno apgyvendinimochronologijà, kurià pradedaviduriniojo geleþies amþiaus sodyba (V–VIII a.). Tuo metu dabartinio Gedimino pilieskalno virðuje sodybos galëjo bûti átvirtintos.Pilies kalno papëdëje – toje vietoje,kur dabar prasideda Vilniaus senamiestis,V–VI a. buvusi nemaþa gyvenvietë. 1959 m.tiriant kalno rytinëje dalyje esanèiø mûriniørûmø pamatus rasta akmeniniø kirviø irankstyvosios brûkðniuotosios keramikosfragmentø. Apatiniame kultûriniame sluoksnyjerasta primityvios stulpinës konstrukcijosantþeminiø keturkampio plano pastatøPilies kalnas apie 1785 m.P. Smuglevièiaus pieðinyspëdsakø. 1982 m. pietinëje kalno dalyje aptiktamedinës gynybinës uþtvaros liekanø.Kultûrinis sluoksnis ðioje vietoje iki 6 m storio.Èia archeologai rado, ko gero, ádomiausiàradiná – apeiginá raginá kirvukà su svastika– Saulës, Perkûno simboliu. Ádomu, kadminëtø metø archeologø ataskaitoje ðis kirvukasnepaminëtas. Nieko nuostabaus, jukbuvo dar sovietmetis.1323 m. spalio 2 d. Vilniaus pilys pirmàkartà paminëtos raðytiniame dokumente –kunigaikðèio Gedimino taikos sutartyje suKryþiuoèiø ordinu ir Rygos miestu. Taèiaukada ant kalno atsirado mûrinë pilis, tebëraneaiðku. Pirmà kartà Vilniaus piliø mûrai paminëti1387 m. Jogailos privilegijoje vyskupuiAndriui. Taip pat Torûnës analai (AnnalisThorunensis) mini tuo laikotarpiu jau buvusmûrinæ pilá. Kryþiuoèiø puolimø suintensyvëjimolaikotarpiu pilis ant kalno ne kartàbuvo perstatoma. XIV a. pabaigos kalno kultûriniamesluoksnyje gausu arbaleto ir lankostrëliø geleþiniø antgaliø. XV a. pradþioje(ypaè po 1419 m. gaisro) pilis ið plytø,Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 39