Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

tumo pajauta ið esmës ávyksta visuminiamekûrinio lygmenyje – pajautoje, atsirandanèiojekaip individualiø stiliø, kûriniø poetikos,jos egzistenciniø metaforø ir kitøteksto kalbiniø elementø þaismës suvokimas,autoriaus teksto ir skaitytojo aktyvumosàsaja, paèiam skaitytojui toje sàsajojesusikurto objekto prasmiø ir verèiøteikiamas netarpiðkas ,,pasitenkinimas“.Regimo ,,kasdienybës“ daiktiðkumo (jutimø,atminties ir vaizduotës) ávardijimaskûrinyje prigimtine (anglø/lietuviø) kalbaautoriui ir skaitytojui yra skirtingos patirtys,taèiau meniðkumo nestokojanèiuoseabiejuose romanuose tampa viena – menine– forma.Panaðiai skaitytojas lietuviø tautinëssavimonës ,,daiktiðkuosius“ pëdsakus irpajauèia Gabijos Gruðaitës romaneNeišsipildymas 6 , tai yra jo dëmesio daugiauvertos ne pasakotojo/autorës tekstekonceptualiai ávardytos emigrantø bûsenos,ne jø simboliniai kalbiniai konstruktai,o skaitytojo tekste perskaityti (pastebëti)jutiminiai ir jausminiai išsipildymoneišsipildymoávardijimai: kito þmogaus artumas,Paryþiaus gyventojø ávairiakalbë irkasdienës miesto spalvos – namai, gatvës,paprasèiausi virtuvës ar kito kambariobaldai, daiktai... Valdas Papievis romaneEiti 7 skaitytojà veda ypatingai iðgrynintaiseinanèiojo pro daiktus ir juos reginèiojotakais, kurie tautinio tapatumo klausimàtransformuoja á anapus ar ðiapus kalbospaliekanèius, bet pajauèiamus daiktus,kurie vadintini dvasiniais daiktais – prisiminimais,patyrimais, áþvalgomis ir t. t.Tai jau ne paprastas emigranto kasdienybëskeleivis, ne þmogus, kuris ,,nemàstobûties“, o jo steigiama poetinë metafizika,kurià skaitytojas atranda kaip ne banalià,bent jam naujà dvasinio pasauliogalimybæ, kurios negalëtø rasti tik racionalizuodamastautinio tapatumo klausimàar filosofuodamas apie jo pajautà.Gráþkime prie tautinës savimonësvirsmo esaties ir racionaliøjo diskursø.Kognityvinis kûriniø tautiðkumomatmuo ne lietuviø kalbomis paraðytuoseromanuose paklûsta saviems kalbiniams,,namams“. Atitikdama vidinius jø (kitokioskalbos) tvarkos principus, kûriniøpoetika atsiskiria nuo istorinio patyrimo objektoir suartëja su kitokia patirties forma –dviguba, triguba ar net daugialype tautine(politine) asmens tapatybe. Ðiuose tekstoraðymo ir jo skaitymo lygmenyse daug teminiointerpretavimo, kultûrinio istorinio patyrimo,kurá imanentiðkai valdo kalbos paradigmos.Dël to ir galëtume manyti, kadnaujoji literatûrinë jos raiðka yra nauja meninëypatingybë, atsirandanti istorinëje asmensir jo bendruomeniðkumo sàsajoje.Kita kalba ,,steigia“ kitokià tautinio tapatumovertybiðkumo temos ir jos raiðkos distancijà.Ji didëja. Romanø siuþetai ir stiliuspadeda stebëti ðá atotrûká, nors, kaip sakyta,aukðto meniðkumo kûriniuose jis neturilemiamo poveikio estetiniø objektø steigimui,tiesioginei tikrovës ar jos daiktø atverèiai,kartais vadinamai empatiðkuojupsichologiniu ásijautimu á kûriná.Maþëja etnografinei istorinei Lietuvaibûdingø konkreèiø ir visuminiø daiktiðkumoformø, o daugëja apibendrintø, abstrakèiøpatirèiø ir atitinkamos jø raiðkos jaukita, tokiam abstraktumui ávardyti gal netlabiau tinkama kalba. Autoriai Lietuvà perkeliaá mitologinæ tikrovæ, reèiau pieðia lietuviðkàjálandðaftà, o kai kurie jø ið visoatsisako gamtovaizdþiø, jø stilistiniai ieðkojimaipagrásti kultûrinëmis, istorinëmis,filosofinëmis ir kitomis mentalinëmis pasaulioáþvalgomis. Intencionalûs tautinësvertës objektai steigiami (konfigûruojami)ið labai suabstraktëjusiø lietuviðkumo sandø.Romanø pasakojimai (fabulos/siuþetai)praturtëjo kelionëmis po pasaulá ir topasaulio (kaip savo/svetimo pasaulio) ásisàmoninimu.Þemesnës meninës prabos kûriniuosetautinës savimonës klausimai (Kas ašesu? Kaip að suvokiu savo praeitá? Kokiàrenkuosi ateitá?) keliami ne tik per fabulà,kompozicijà ar kitokius struktûrinius kûrinioelementus, svarbius galimai visumineipoetinës kûrinio kalbos pajautai, betir tiesiogiai – tuos klausimus atvirai formuluojant,kvieèiant skaitytojà racionalaus,uþangaþuoto pokalbio 8 . Estetiná suvokimàpapildo arba jo stygiø kompensuoja(net uþima jo vietà) tautinio tapatumo tema.Vargu ar ji galëtø bûti pagrindine literatûroskûrinio patirties forma. Asmens(raðytojo/skaitytojo) laisvës ávykis, kuriovaidmená galime ir ðiuo atveju áþvelgti, formuojanaujas ypatingybes arba kintanèiasliteratûrines raiðkos formas, kuriø skaièiusgali didëti proporcingai kûriniø skaièiui,deja, jos paèios vis labiau tolsta nuo tojas iðprovokavusio istorinio kultûrinio konteksto.Menkëja skaitytojo momentinë patirtis,seklëja estetinë patirtis – jos visumossuvokimo sàlygø radimosi aktas.Matyt, neiðvengiamai daugëjant antrarûðiøir treèiarûðiø literatûros kûriniø, pretenduojanèiøkalbëti apie lietuviø tautiná tapatumà,didëjant minëtam jø raiðkos abstraktumolaipsniui, atviras lieka klausimas,ar maþëjanti istorinë lietuviðkumo patirtis,ypaè uþraðoma kitomis kalbomis, subordinuotane pagal etnografinës Lietuvos istorinæpatirtá ir ið jos kylanèià perspektyvà,o tik pagal bendrøjø þmogaus tapatumo,Europos ir pasaulio bendrøjø tapatumøtvarkà, gali vesti prie vientisos lietuviø tautiniotapatumo kaip estetinio objekto pajautos?Ar, nelikus kûriniuose lietuviø kalbos,lietuviðkoji etnografija ir geografija, vadinamojidvasinë tëvynë (mitologija, istorija,pagonybë, krikðèionybë, valstybë, fizinëir politinë geografija, literatûra ir menas)yra tikras pamatas tam, kà giliausia reikðmeesame jau ápratæ vadinti ðiuo istoriniudariniu – tautinë lietuviø savimonë? Kokiølûþiø gali atsirasti individø ir jø bendruomeniøkultûriniø sàsajø lauke? Ar nedaugëjatautinio tapatumo simuliacijos reiðkiniø– lietuviðko tautiðkumo simuliakrø, netikrø,nuo kalbos, istorijos, tikëjimo ir kitøtautiniø vertybiø dabarties?Atviros Lietuvos ir globalios jos kultûrossàlygomis naujausi egzistencinës asmens(individo) laisvës steiginiai neleidþiavienareikðmiðkai atsakyti në á vienà ið tøklausimø.6GRUÐAITË, Gabija. Neišsipildymas: romanas,Vilnius: Baltos lankos, 2010.7PAPIEVIS, Valdas. Eiti: romanas. Vilnius: Lietuvosrašytojø sàjungos leidykla, 2010.8Þr. MATULEVIÈIÛTË, Aušra. Ilgesio kojos. Vilnius:Tyto alba, 2010, ir kt. Tokiø kûriniø yra didesnëpusë. Be abejonës, meniðkumo (,,literatûrinësprabos“) klausimas yra ávairiai keliamas ir aiðkinamas.Pavyzdþiui, populiariosios (masinës) ir elitinësliteratûros atvejais kûriniø autoriai, leidëjai, kritikai irskaitytojai uþima, literatûros sociologø þodþiais, skirtingasvietas ,,literatûros lauke“. Atitinkamai pripaþástamosskirtingos jø meninio skonio, estetinio suvokimoarba literatûros kûrinio pajautos formos. ÐámetLietuvoje iðleistas Rutos Sepetys anglø kalbaparaðytas romanas Tarp pilkø debesø (BetweenShades of Gray. New York: Philonel Books, 2011)yra tokio prieðtaringo màstymo apie literatûrà ir jojeimplikuoto tautinio tapatumo klausimo pavyzdys:kûrinio poetika atitinka plataus skaitytojø rato estetiniuslûkesèius, papasakotà romane lietuvaitës Linostremties á gulagà istorijà galima vertinti kaip profesionaliàliteratûrinæ tautinio tapatumo klausimo formà(pristatytas dramatiðkas istorinis Lietuvos gyventojøpatyrimas), skaitytojas, atsiliepdamas á autorëssukurtà tautiðkumo suvokimo struktûrà, galipats kaupti to klausimo prasmes, taèiau Lietuvojeðis romanas negali pretenduoti á aukðtà meniðkumà:skaitytojas jauèia padidëjusá kalbiná romanoteksto abstraktumà – distancijà nuo lietuviðkai kalbanèiø,kultûrinæ istorinæ patirtá egzistenciðkai iðgyvenanèiøþmoniø ir stilistinæ anglakalbio pasakotojoraiðkà pagal populiariosios literatûros siuþetinesparadigmas perpasakojant ne autentiðkà, o tik imituojamàtragiðkà kitø þmoniø gyvenimo istorijà.38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8