Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

Lietuvos edukologijos universiteto senatasnë dvasinë kûrinio pajauta, besireiðkiantikaip stilius (forma, dvasinis pasaulio jutimas,,,ekspresija“, ,,teorinë þiûra“ ir t.t.),tegalima tuo atveju, kai atsisakoma paþintiniø,etiniø, politiniø ir kitokiø praktiniøpretenzijø kûriniui. Lietuviø kalba ir josraiðkos formos meniðkame kûrinyje akivaizdþiaivaldytø ir pasakojimo diskursà,ir istorines idëjas, ir tautines politines nuostatas,ir tikëjimà. Meniðkai vertingo kûrinio,paraðyto, pavyzdþiui, angliðkai, estetinëpajauta galëtø (ir turëtø) bûti panaði:aukðtos meninës kûrinio vertës atveju irkita (ne lietuviø) kalba bûtø toks pat stiprusestetinës galios ðaltinis. Abu kûriniaibûtø kalbiðkai gilûs – priartintø prie juslinësjausminës tikrovës pavirðiaus, pro kuráatsivertø skirtingi, ið esmës vienas á kitàneiðverèiami tikrovës slëpiniai, o kûriniødabartis taptø mûsø sàmonës teatru sumoderniai/postmoderniai mûsø kultûraibûdingais vaidmenimis. Aišku, tokio meniškaibrandaus literatûros veikalo ne lietuviøkalba autorius, matyt, turëtø neprastaimokëti kalbà, kuria raðo kûriná.Ið kur kyla ir kà reiðkia ði dvikalbëtapatumo forma tautinëjelietuviø savimonëje?Kodël ðiuo atveju galëtume neabejotidël skirtingomis kalbomis paraðytøkûriniø atstovavimo lietuviø literatûrai?Kaip ir literatûros, taip ir savimonës rizoma– ðaknys – kalboje. Ne tik klasikavadinamos lietuviø literatûros raiðkos, betir tos raiðkos ontologinës ir istorinës loginësiðtakos yra gilesnës nei paties tautiðkumoir literatûriðkumo. Kalbos vieta ir vaidmuokultûroje – sudëtingi. Svarbiausia jømàstymo iðeities pozicija – kalbos negalimalaikyti tik komunikavimo ar kitokiu praktiniuasmens ir jo bendruomenës instrumentu.Hermeneutinë, egzistencinë ar fenomenologinëtikrovës ar literatûros kûriniosampratos strategija pagrástai kreipiadëmesá á tikrovës ávardijimà kalba 2 .Aksiologinë strategija, be abejonës, galëtøbûti siejama su labai plaèiu vertybiø sistemoskonstruktu, hermeneutiðku ir heterogeniðku,taèiau ðio straipsnio kontekstuosesvarbi jos estetiniø vertinimø galimybë –nurodyti literatûros kûrinio kaip estetinio vertësobjekto pajautà: tas objektas tekstu (raðtu,þodþiu) tik ávardijamas, o tuo pat metu jisir ,,atveriamas“, t.y. mûsø siekinys yra nevaizdai ar simboliai, o jø (ir visa kûrinio poetinekalba) parengta màstymo þiûra, kuriaibûdinga ne tiek susilieti su pasauliu, kiek já(kaip skirtingà) priimti toká, koks yra ar galibûti pagal raðantájá/skaitantájá. Tai ir bûtø josàmonës intencionalumas, nesistengiantisiðgryninti ,,paþinimo bûsenø“. Galëtume sakyti,kad taip tik pripaþástame kûrinio tekstoontinæ (jo esamybës) vertæ, o ontologiniøtautinio tapatumo (bûties prasmiø) klausimusatidedame tolesnëms (hermeneutinëms)kûrinio áþvalgoms.Tad kà apie tautinio tapatumo savimonësir jos literatûrinës raiðkos ontines sàsajasmums sakytø naujausios lietuviø literatûrospavyzdþiai – uþsienyje paraðyti, pirmiausia,aukðtesnio meniðkumo romanai?Matyt, jø nebûtø daug.Gana aukðtà literatûrinës raiðkos prabàturinèio anglø kalba paraðyto romanoBronzinë moteris 3 veikëjas (-ai) jo autoriøÐileikà, matyt, domina panaðiai kaip lietuviðkaiparaðyto romano Sara 4 veikëjai ðiokûrinio autoriø – Icchokà Merà: romanøpersonaþai – tai ypatingas jø santykis supasauliu ir savimi paèiu, tam tikra pasaulávertinanti jo paties dvasinë pajauta 5 . Pirmajameromane protagonisto ir veikëjø lietuviðkøjøtautiniø vertybiø klausimai turi tamtikrà gana aiðkø bendrà þiûros taðkà (vyraujamitinës istorinës XX a. pradþios Lietuvosnostalgija, klausiama, ar galima bûtikûrëju liekant tik lietuviu), o antrajame nejidið ar anglø, o lietuviø kalba vaizduojamabeveik mitinë Izraelio moters, praradusiossavo mylimà vyrà ir sûnø, paklûstanèiostik gaivaliðkai ðirdies atjautai, meilë þmonëmsbe nuorodos á jø kilmæ. Nors Ðileikosromano protagonistas tarsi nuolat keliasavo tautiniø ðaknø klausimà, o Meroromane ðis klausimas beveik neaktualizuojamas,abiejuose kûriniuose tautinio tapa-1JAME, William. The Priciples of Psychology.New York: Henry Holt, 1890. (Cit. iš: INGRAM, Jay.Proto teatras. Sàmonës uþdangà pakëlus, Vilnius:Vaga, 2010, P. 40–41).2Kalba daugeliu kûrybos atþvilgiø, anot Heideggerio(pripaþinusio filosofinio màstymo ir poetinëskalbos artumà), yra ,,bûties namai“, tad jos(bûties) atvertis yra tikrovës (ar jos trûkumo) atvirybë,besirandanti kà nors ávardijant. Matyt, tai prisimintinair þiûros, ir hermeneutikos (kûrinio tekstointerpretavimo) atveju.3SILEIKA, Antanas. Women in Bronze. Toronto:Random House of Canada, 2004. (Vertimas álietuviø kalbà: Bronzinë moteris: romanas. Vilnius:Versus aureus, 2009).4MERAS, Icchokas. Sara: romanas. Chicago:A. Mackaus knygø leidimo fondas, 1982.5Panaðiai Michailas Bachtinas raðo apie Dostojevskáir jo romanø personaþus. (Þr. BACHTIN,Michail. Dostojevskio poetikos problemos. Vilnius:Baltos lankos, 1996, p. 57).Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 37