Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

Juozas SKOMSKISTestamentas„Gediminai, labas!Þiûriu, tu turi NISTeelektroniná adresà, puiku!Norëjau paklausti, kaipsekasi, kas naujo? Ar yrakokiø nors naujienø dëlBriuseliui pateikto projekto?Ar Lietuvos mokslo tarybanepaskelbë naujo šaukimosolidiems projektams?Èia, Lietuvoje, labaikarðta, apie 30 laipsniø Celsijaus,sunku dirbti, reikëtøvaþiuoti prie jûros...Linkëjimai ir sëkmësZ.R.R.“Lietuva pasaulyje – krepðinio „supervalstybë“. Mokslo pasaulyje ji turi atomofizikos tokià pat ðlovæ, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto Fizikos irinformaciniø technologijø katedros profesorius Gediminas Gaigalas. Jis pasakojaapie du jos mokslo kûrëjus – teorinës fizikos patriarchà, atomo fizikosmokyklos kûrëjà akademikà Adolfà Jucá, 1947–1948 m. buvusá rektoriø, beisavo moksliná vadovà ðviesaus atminimo akademikà, buvusá Lietuvos moksløakademijos prezidentà Zenonà Rokø Rudzikà.Ilga laiðkø kelionëJie, laiðkai, ið pradþiø buvæ pilka kasdienybe,paskui tapo darbø palydovais.Apie 1992 m., kai elektroninis paðtas Lietuvojeþengë pirmuosius þingsnius irnaujovë buvo dar maþai þinoma plaèia-þmonësAtomofizikos riteriai iratsisveikinimodaugtaðkisgerai paþinojæs profesoriø Z.R.Rudzikà,sakytø, kad tai áprastas jo laiðkas, perdaug neiðsiskiriantis ið kitø. Taip. Ið jo matytinemaþai profesoriaus teigiamø savybiøir mûsø komandinio darbo specifikos.Bet kai kità dienà ið pat ryto suþinojau apienetektá, kai sukrëstas nelaimës vël instinktyviaiskaièiau ir skaièiau, laiðkas man pasirodëkitoks nei prieð dienà. Dar daugiau,tokio stiliaus laiðkø niekada dar nebuvauið jo gavæs. Niekada nebuvau ið jo gavæslaiðko, kuris baigtøsi daugtaðkiu. Ir tieprieð mirtá tariamàja nuosaka paraðyti þodþiai:„reikëtø vaþiuoti prie jûros...“ maniki šiolei skamba kaip atsisveikinimas. Otie klausimai skamba kaip linkëjimai sëkmësir skatinimas tæsti pradëtus darbus.Simboliðka ir tai, kad iki pat paskutinio momentomes dirbome kaip viena komanda,ir visai nesvarbu, kad tuo metu buvometoli vienas nuo kito. Didelis atstumasvisai nesutrukdë mums atsisveikinti: „reikëtøvaþiuoti prie jûros...“Man ði netektis ypaè skausminga. (Dartaip neseniai ir pats netekau þmonos, tëvo...)Z.R.Rudzikas – mano ilgametis mokslinisvadovas. Jis dar 1981 m. mane, ketvirtokurso studentà, pakvietë á savo vadovaujamàLietuvos mokslø akademijos Fizikosinstituto Atomo teorijos skyriø atliktipirmøjø moksliniø tyrimø. Po to buvo ir pirmasismokslo straipsnis, pasirodæs 1985m., ir pirmoji jaunøjø mokslininkø konferencijaVilniuje 1983 m., ir pirmasis ISIstraipsnis 1993 m., ir pirmoji disertacija. Irpirmoji konferencija uþsienyje, VengrijosBalatone, 1986 m., á kurià, deja, ið pradþiønebuvau iðleistas. Paskui tik vadovo dëkapavyko iðsiverþti á Lenkijos Torûnës konferencijà,po to – á Insbrukà. Ir pirmoji ilgalaikëmokslinë komandiruotë uþsienyje... Mokytojasmoksle, mokytojas tyrimuose. Mokytojas,kaip reikia bendrauti su pasauliomokslininkais; mokytojas, kaip pristatyti savomokslinius rezultatus, kad jie bûtø ádomûsdaugeliui; kad jais susidomëtø; kadateitø bendradarbiavimo dovana. Mokytojasbuvo pavyzdys, kurá stengiausi perimtivisa širdimi ir protu. Ir visa tai – dëka jo,palikusio tik tas tris didþiàsias brangausvardo raides – Z. R. R. Jo, iðvaþiavusio prieamþinybës jûros, ðviesa tebelydi“.Prof. Gediminas Gaigalas:„Šis laiškas paskutinis. Parašytas mirtiesiðvakarëse...Jis man yra labai brangus. Gal kuris,28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8Prof. GediminasGaigalas su savodoktorantais PaveluRynkunu ir AndriumiAlkausku