Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

kaliø ir horizontaliø ávertinimas. Vëliauidentiðka tyrimø metodika panaudotatiriant Þeimenos, Merkio, Nemuno, Ðeðupës,Nevëþio, Dubysos, Ventos irMûðos upes. Ðiuolaikiniø geodinaminiøprocesø, vykstanèiø upiø vagoseir slëniuose, tyrimai leido paaiðkintiupiø vagø dumblëjimo ir organinësmedþiagos kaupimosi jose prieþastis.Tuo metu kartu su kolegomis iðtirtiBaravykinës, Ðuðvës, Kurtuvënø, Þàsûgalos,Ðventosios draustiniai, geomorfologiniupoþiûriu iðtirtas ðalia gimtinësesantis Èepkeliø rezervatas. Paskelbtadaug populiariø straipsniø „Mûsø gamtoje“,„Moksle ir gyvenime“.Aštuntajame dešimtmetyje Baltijosðaliø geografai glaudþiai bendradarbiavo.Ypaè aktyvûs buvo Estijos, Latvijosir Lietuvos geomorfologai. Jiekiekvienais metais organizuodavo regioniniusseminarus, kuriuose buvoaptariamos aktualiausios geomorfologiniøtyrimø problemos. Greitai tokiusambûriu susidomëjo Baltarusijos irRusijos mokslininkai, taigi lauko seminaraitapo „visasàjunginiais“. Juosedalyvaudavo Maskvos, Sankt Peterburgo,Pskovo, Karelijos, Kolos, Ukrainosir netgi Sibiro moksliniø institucijøgeomorfologai ir geologai. Nemaþaitokiø seminarø vyko ir Lietuvoje. Juosorganizuojant reikëjo ádëti daug pastangø,taèiau tai atsipirko – bendraujantsu daugeliu þymiausiø geograføir geologø susiformavo gilesnis ir platesnispoþiûris á pleistoceno laikotarpioávykius ne tik Lietuvoje, bet ir visameðiaurës pusrutulyje. Tai buvo neákainojama,su niekuo nepalyginamamokykla.1980 m. Kæstutis Ðvedas pakvieèiamasdirbti Lietuvos hidrometeorologijosvaldybos Vilniaus observatorijos direktoriumi.Darbas buvo labai atsakingas– observatorijos funkcijos buvogarantuoti nenutrûkstamà hidrometeorologiniøstoèiø ir postø darbà, aprûpintitinklà stebëjimo prietaisais ir teiktimetodinæ pagalbà atliekant stebëjimusir tvarkant stebëjimø duomenis.Tuo metu plëstas stebëjimo taðkø tinklas,kurtos naujos meteorologinësstotys ir hidrologiniai postai. Dirbdamasdirektoriumi Kæstutis Ðvedas nevengë„juodo“ darbo: pats matavo Nemunodebitus Druskininkuose, Nemajûnuose,Kaune bei Neries Buivydþiuoseir Vilniuje. Kasmet tekdavo spræstiBirðtono, Nemuno þemupio ir kitø teritorijøuþtvindymo problemas, kai susidarydavodidelës ledø sangrûdos. Pareigingas,iniciatyvus ir darbðtus kolegakilo karjeros laiptais – kurá laikà vadovavoHidrometeorologijos centrui.1988 m. Kæstutis Ðvedas, sukaupæsmokslinës ir praktinës darbo beigyvenimiðkos patirties, pradëjo dirbtiLietuvos edukologijos universiteto(tuometis Vilniaus pedagoginis institutas,vëliau universitetas) Geografijoskatedroje. Pedagoginis darbas turëjoprivalumø – visà laikà tarp jaunø þmoniø.Kita vertus, tai labai atsakingasdarbas, verèiantis nuolat gilintis á dëstomusdalykus ir jokiu bûdu neatsilikti.Per trumpà laikà reikëjo parengti irdëstyti fundamentalius „Kartografijos“,„Bendrosios geografijos“, „Geomorfologijos“,„Geografiniø atradimø istorijos“kursus. Nauji kursai vertë gilintis ádëstomus dalykus. Kæstutis Ðvedasparengë ir iðleido metodines knygas,kuriø taip trûko studentams ir geografijosmokytojams: „Geografiniø atradimøistorija“ (1997), „Kartografinës projekcijos“(1998). 1993 m. ásteigta geografijosmagistro studijø programa.Teko rengti naujus kursus, vadovautimokomosioms praktikoms, kursiniams,bakalauro ir magistro darbams.Ligi ðiol moksliniø tyrimø kryptis,kaip ir jaunystëje, yra Lietuvos reljefogeomorfologiniai ir paleogeografiniaityrimai. Taèiau Kæstutis Ðvedas vien tiktuo neapsiriboja – jis stengiasi populiariaipateikti mokslo þinias. Su bendraautoriaisjis parengë leidinius „Këdainiøkraðtas“ (1998), „Þemaièiø þemë“(1999), „Pagrindinës mokyklosgeografinio iðsilavinimo standartas: teoriniaiir metodiniai aspektai“ (2001),sudarë leidiná „Þymiausi Lietuvos geografai“(1998).Docentas aktyviai dalyvauja geograføbendruomenës veikloje, jis yra tarpinstitucinësgeografijos krypties doktorantûroskomisijos narys, Lietuvosgeografø draugijos narys, „AnnalesGeographicae“ redkolegijos narys,daugelio geografijos krypties doktorantûroskomisijø narys. Jau daugiaukaip 30 metø – nuo studentiðkø dienøiki šiol Kæstutis Ðvedas yra entuziastingaschoristas. Kaip jis sako, dainavimasatgaivina sielà po átempto darbo.Koncertiniø kelioniø metu aplankëapie 20 Europos ðaliø – ko daugiaureikia geografui! Ið tokiø kelioniø parsiveþamiáspûdþiai ilgam iðlieka, jie praverèiapaskaitose, bendraujant su studentais.JAUNATVIÐKAGYVENIMO STEBËSENAAmþiaus ligaJelena Zuj, Socialiniø mokslø fakultetobakalaurë, studentø mokslinëje konferencijojepateikë akademinio nesàþiningumotyrimà. Ji apklausë LEU socialiniø moksløstudijø programø 1–4 kurso dieniniø studijøstudentus. 51 proc. atsakë, kad bent kartànusiraðë, ir ávardijo prieþastis – per didelædalyko apimtá, menkà mokomosios medþiagospritaikomumà praktikoje, neádomumà,medþiagos „sausumà“, motyvacijos trûkumà.Taip pat áprotá nusiraðinëti. Studentø manymu,geros akademinio nesàþiningumoprevencinës priemonës bûtø: atsiskaitymasþodþiu, grieþtesnis dëstytojo poþiûris, paðalinimasið universiteto, stipendijos atëmimas,techniniø priemoniø naudojimas (egzaminofilmavimas). Anot tyrëjos, antai VUjos kurso pusë studentø uþ plagijavimà buvopašalinti be galimybës gráþti á universitetàartimiausius trejus metus.Agresijos lopðysMagistrantë Jurgita Balevièiûtë, tyrusimokiniø agresyvumo prieð mokytojus irbendramokslius ypatumus miesto ir kaimobendrojo lavinimo mokyklose (Vilniausmiesto ir Lazdijø rajono atvejai), agresyvauselgesio prieþastimis ávardijo vaikø beijaunuoliø norà parodyti savo pranaðumàbei uþimtumo stokà. Mokiniai daþniausiainaudoja psichologiná smurtà (tyèiojasi, grasina),taèiau yra ir fizinio smurto atvejø. Patysmokiniai mano, kad efektyviausios kovossu agresija priemonës bûtø ðalinimasið mokyklos ir baudos tëvams.Ar Lietuva –vien lietuviams...Jurgita Subaèiûtë, magistrantë, pranešimeJaunimo agresija ir kultûra (Lietuvosskinhedø atvejis) skustagalviø muðtynes,kurios, jos manymu, pasireiðkia ginantidëjas ir draugus, ávardijo kaip niekuoneiðsiskirianèias ið kitø subkultûrø.Kaip iðskirtiná Lietuvos skustagalviø bruoþàjaunoji tyrëja iðskyrë patriotiðkumà,valstybiniø simboliø (Gediminaièiø stulpai,lietuviðka svastika) naudojimà. Skustagalviøpolitinës paþiûros, aiðkiai iðreiðkiamosðûkiu „Lietuva lietuviams“, anot tyrëjos,Lietuvoje yra per daug stigmatizuotos. Ðáðûká vartojo jau Vincas Kudirka. O po praneðimokonferencijos vedëjo prof. ValdoPruskaus paklausta, kà mano apie ðûká„Þemaitija þemaièiams“, ji atsakë mananti,jog ðis ðûkis irgi yra geras.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 27