Mes ateiname2011 m. Lietuvos mokslø akademijos jaunøjø mokslininkø moksliniø darbø konkurso premijapask<strong>ir</strong>ta dr. Mariui FRANCKEVIÈIUI (Lietuvos edukologijos <strong>universitetas</strong>) uþ darbà „Suþadintosbûsenos dinamika PPI <strong>ir</strong> PAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuose fotochrominiais junginiais“.Aukðtøjø mokyklø studentø moksliniø darbø konkurso premijà pelnë magistrantasAndrius REMEIKIS (Lietuvos edukologijos <strong>universitetas</strong>) uþ darbà „Biosisteminiai vabzdþiøtyrimai“; darbo vadovai prof. habil. dr. Rimantas Stonis <strong>ir</strong> dr. Donaldas R. Davis (JAV).Geriausias Lietuvos jaunasis mokslininkasStudijos uþsienyje2006 m. vasaris–b<strong>ir</strong>þelis: Saragosos universitetepagal ERASMUS programà, koordinatoriusprof. Jose Luisas Seranno. 2008 m.b<strong>ir</strong>þelis: tarptautinë nanofotonikos <strong>ir</strong> molekulinësfotonikos doktorantø mokykla Santanderouniversitete. 2009 m. geguþë: tarptautinëdoktorantø mokykla „Didelio našumo energijos”,Transilvanijos <strong>universitetas</strong>, Brasovas, Rumunija.2010 m. balandis: tarptautinë doktorantømokykla „Dendrimerø makromolekuliøkompiuterinio modeliavimo metodai“, Eidhovenotechnologijos <strong>universitetas</strong>, Olandija.2010 m. b<strong>ir</strong>þelis: tarptautinë doktorantø mokykla„Koloidinë litografija“, Chalmerso technologijos<strong>universitetas</strong>, Geteborgas, Švedija.Marius FranckevièiusProf. Rimantas VAIÐNORASMariaus Franckevièiaus, Fiziniø <strong>ir</strong>technologijos mokslø centro Molekuliniødariniø fizikos skyriaus podoktorantûrosstaþuotojo, sëkmë prasidëjo2007 m. Rygos tarptautinëje studentøoptikos <strong>ir</strong> komunikaciniø technologijøkonferencijoje, kurià suorganizavoEuropos socialinis fondas, Amerikosoptikø asociacija (OSA) <strong>ir</strong> pasaulinëoptinës inþinerijos asociacija(SPIE). Marius Franckevièius pristatëþodiná praneðimà „Skystakristaliniødendrimerø taikymas nanofotonikoje“,parengtà LEU skystøjø kristalø laboratorijoje.Praneðimas buvo pripaþintasgeriausiu <strong>ir</strong> Mariui áteiktas diplomasbei prizas. 2007 m. jis gavo LietuvosRespublikos Ministro P<strong>ir</strong>minin-ko Padëkos raðtà, 2008 m. laimëjoÐveicarijos – Baltijos ðaliø grantà, taippat laimëjo Lietuvos aukðtøjø mokykløstudentø moksliniø darbø premijoslaureato diplomà uþ geriausià magistrinádarbà Lietuvoje. Šiemet Marius pripaþintasgeriausiu Lietuvos jaunuojumokslininku.Marius Franckevièius yra 8 publikacijøbendraautoris (7 ið jø ISI), priimtamonografijos dalis spausdinti AnglijosKarališkojoje mokslo draugijojeLondone; taip pat yra 24 tarptautiniøkonferencijø dalyvis. 2011 m. baigëLEU skystøjø kristalø laboratorijojedoktorantûros studijas, <strong>Vilniaus</strong> universiteteapgynë daktaro disertacijà„Suþadintos bûsenos dinamika PPI <strong>ir</strong>PAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuosefotochrominiais junginiais“.Mokslinis darbas uþsienyje2008 m. geguþë: Madrido medþiagotyrosinstitute (CSIC-ICMM), Fotoniniø kristalø grupë,Madridas, Ispanija. Koordinatorius prof.Cefe Lopezas.2010 m. geguþë: Notingemo <strong>universitetas</strong>,Notingemas, Didþioji Britanija. Koordinatoriusprof. Am<strong>ir</strong>as Fahmi.Dalyvauta moksliniuose projektuose2011–2015 m. Lietuvos mokslo tarybos dotacijosprojektas, tema „Ultrasparèiø fotoelektriniøvyksmø organinës elektronikos medþiagosetyrimas optiniais metodais“. 2008–<strong>2012</strong>m. ES projektas COST TD0802 „Dendrimeraibiomedicininiuose taikymuose“. 2009–2013 m.ES projektas COST MP0803 „Plazmoninëskomponentës <strong>ir</strong> prietaisai“.2004–2009 m. ES Bendrosios mokslo programosFP6 kompetencijos tinklø projektasPHOREMOST <strong>Nr</strong>.511616 – nanofotonika ikimolekulinio lygmens.Ateities planaiStaþuotës metu pas prof. Vidà Gulbinà ketinat<strong>ir</strong>ti áva<strong>ir</strong>ias organines, neorganines bei hibridinesmedþiagas, kurias galima bûtø panaudotiliuminescenciniø saulës koncentratoriø gamybojetaip tikintis pagerinti ðiø prietaisø optiná <strong>ir</strong> energijoskonversijos efektyvumus saulës celëse.22 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8
Meksika, Jukatano pusiasalis,2011 m. lapkritis. Per dþiungles einamebaugðèiai da<strong>ir</strong>ydamiesi: èia mes nevieni, èia gyvena meksikiniai krokodilai.Sàþalynai tankûs, tamsûs, priaugæ visokiøsusivijusiø lianø, o nuo medþiø ðakøvos ne iki þemës kabo vaiduokliðkos kerpës.Ieðkome savo t<strong>ir</strong>iamø organizmø,jie gyvena augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuose)audiniuose. Turime net kelisnorus. P<strong>ir</strong>miausia norime atrasti moksluineþinomø rûðiø. Jø mums reikia, kadbent kaþkà bûtø galima teigti apie entobiontiniøorganizmø faunogenetinius procesusCentrinëje Amerikoje (tokia AN-DRIAUS REMEIKIO, mûsø universitetoBiologijos magistrantûros studento, GMFBiologijos <strong>ir</strong> gamtamokslinio ugdymo katedrosvyresniojo laboranto bei Biosistematikostyrimø centro projektø vykdytojo,darbo tema). Antra, pageidaujame,kad maþiau mus kandþiotø kraujasiurbiaimoskitai (miniatiûriniai uodeliai), nes jiene tik mus labai kankina, bet <strong>ir</strong> gali perneštisunkiai pagydomà leiðmaniozæ. Yra<strong>ir</strong> dar vienas svarbus noras. Kad netyèia„neuþs<strong>ir</strong>autume“ ant po tankiomis ðakomispasislëpusio krokodilo.Tiesa, šie krokodilai ne tokie <strong>ir</strong> dideli,tik dviejø metrø. Aptinkami tik Meksikoje <strong>ir</strong>niekur daugiau pasaulyje (tad vadinami endemikais).Taèiau greiti, jeigu norëtø mû-jaunystëTyrimø adresai: dþiunglës <strong>ir</strong> kalnaiProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONISMeksikiniai krokodilaiAndriaus tema –entobiontiniai vabzdþiai(nuotraukoje – darbasSmitsono centre,Vašingtone,2011 m.)sø paragauti, turbût greitai pasivytø... Galiausiaiiðeiname á laukymes. Tolumoje iðtankios atogràþø miðko lapijos kyðo didingømajø p<strong>ir</strong>amidþiø v<strong>ir</strong>ðûnës. Ðalia, negalimsavo akimis patikëti, – eþeras. Visai panaðusá lietuviðkà. Tik tiek, kad jo pakrantësedaug egzotiniø spalvingø drieþø, áva<strong>ir</strong>iausiøgyvaèiø, o vandenyje – vëþliø <strong>ir</strong> tøpaèiø meksikiniø krokodilø. Andrius klausia,ar iðdrásiu keltis per eþerà lynu. Tamreikia labai aukðtai uþsilipti, prisikabinti prielyno – <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>myn su vëjeliu per eþerà. Tik,bëda, lynas labai iðsitampæs, viduryje eþerokojos siekia vandená. Tad jas reikia labaiaukðtai iðkelti. Tada viskas gerai, nes nuovandenyje laukianèiø krokodilø neapsaugotaslieka tik uþpakalis...Andrius Remeikis atliko mokslinius tyrimusGvatemaloje. Nuotraukoje – vaizdas ábesiverþiantá Sangujito ugnikalnáIndijos dëlës <strong>ir</strong> piktosios makakosIndija, Himalajai (Utarakando valstija),2010 m. Mokslinëje ekspedicijojedalyvauja beveik visi mûsø universitetoBiosistematikos tyrimø grupës nariai.Naktá rengiame naktines (ðviesines)vabzdþiø gaudykles, o dienà einame áilgus þygius. Kadangi dabar didþiojo musonoperiodas, tarp þoliø <strong>ir</strong> ant medþiølapø yra daugybë sausumos dëliø. Joskrenta uþ apykakliø, lenda po rûbais, kojinëmis<strong>ir</strong> siurbia mûsø kraujà, palikdamosilgai kraujuojanèias þaizdas. Mûsø<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8 23