Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

sieja su vaiko globa, o pedagogai – suvaiko ugdymu, iðkeltas naujas klausimas:ar tëvams vaiko ugdymasis nerûpi,o gal jie tiesiog nepasitiki ástaiga („jûsnors paglobokite vaikà, o jau ugdymumes kaip nors pasirûpinsime patys“). Paaiðkëjus,kad beveik treèdalis pedagogøvis dar per maþai ásiklauso á patiesvaiko reiðkiamà nuomonæ bei poreikius,á studijø programas buvo átraukti ugdymoið vaiko perspektyvos organizavimoteoriniai ir praktiniai aspektai.Vykdant ÐMM uþsakomàjá tyrimà „Ikimokykliniougdymo ávairovë: esama situacijair visuomenës lûkesèiai” (2008)nustatyta, kad ugdymo paslaugø ávairovëkol kas nepakankama. Specialiojo pedagogo,logopedo, psichologo paslaugosbeveik neprieinamos kaimo vietovëjegyvenantiems vaikams, nelankantiemslopðeliø-darþeliø ar kitø ugdymo ástaigø.Liûdniausia, kad ðiø specialistø pagalbapraktiðkai neprieinama ugdymo ástaigaslankantiems labai blogos ir blogos materialinëspadëties vaikams. Kad situacijakeistøsi, á studijø programas átraukiamimoduliai, padedantys pedagogamspaþinti socialinës atskirties ðeimø, kitakalbius,negalià turinèius vaikus, suprastijø poreikius ir pritaikyti jiems ugdymàsi.Šiuo metu vykdomas tyrimas „Ikimokyklinio,prieðmokyklinio ir pradinio ugdymoturinio programø dermë“ (paslaugateikiama ESF projektui „Ikimokyklinioir prieðmokyklinio ugdymo plëtra (IPUP)“.Ieškoma atsakymo á klausimus: kaip organizuotivaikø ugdymà, kad pradinësmokyklos pedagogai nedarytø spaudimoprieðmokykliniø grupiø pedagogamsiðmokyti vaikus skaityti? kaip turi augtivaikø pasiekimai? kaip pasiekti programøsuderinamumo?Kai studentai turi galimybæ kartu sudëstytojais planuoti tyrimà, iðskirti joproblematikos laukà, o svarbiausia, interpretuotiduomenis, áþvelgti ugdymorealybës problemas ir ieðkoti jø sprendimo,jie ágauna galiø taikomàjá tyrimànaudoti kaip priemonæ ugdymo procesuitobulinti.Pedagogo uþduotis – kurti daugialypesrealias ir virtualias ugdymo(si)aplinkas. Mokytojai turi gerai suprasti,kokia yra mokiniø reakcija ne tiká tai, ko yra mokomasi, bet ir á tai, kaipmokomasi. Mokykloje labai svarbu sukurtitiek realias, tiek ir virtualias aplinkaskuo individualesniems mokinio gebëjimamsatsiskleisti. Kadangi informacinëstechnologijos ðiandien yra neatsiejamagyvenimo dalis, pedagogas turigebëti padëti vaikams iðsiugdyti IKT ágûdþius,atverianèius langà á virtualøjá pasaulá.LEU Ugdymo mokslø fakultete jauatliktas ne vienas IKT taikymo mokiniøugdymosi procese tyrimas.Ugdymo pagrindø katedros mokslininkësJ.Paulionytë, V.Grabauskienë,A.Þemgulienë, V.Schoroðkienë, R.Makarskaitë-Petkevièienëdalyvaudamosprojekte parengë mokslinæ studijà „IKTir inovatyviø mokymo(-si) metodø taikymopradiniame ir specialiajame ugdymepasiûla, taikymo praktika ir perspektyvosLietuvoje ir uþsienyje” (2010). Teorinëjestudijoje apþvelgtos informaciniøtechnologijø diegimo á ðvietimà pastarojodeðimtmeèio tendencijos pasaulyjeir Lietuvoje. Tyrimas atskleidë, jogIKT sudaro puikias prielaidas ðvietimokultûros kaitai persiorientuojant nuo mokymoá mokymàsi, stipriai motyvuoja vaikusjø mokymosi veiklose, sudaro glaudesniomokyklos ir ðeimos bendradarbiavimogalimybes. Dël to pastarøjø metøstudentø taikomieji tyrimai yra kreipiamiá technologijø pritaikymà ugdymui(si), t.y. jø panaudojimà pedagoginiamstikslams siekti.Edukologijos katedros doktorantëAngelë Borodinienë (mokslinë vadovëprof. dr. Palmira Peèiuliauskienë) disertacijojeMokiniø informaciniø gebëjimøformavimasis mokantis fizikos XI–XII klasësenagrinëjo informaciniø gebëjimøturiná, jø formavimosi sàlygas, sàsajassu dalykiniais gebëjimais. Disertantë,naudodama standartizuotø fizikos valstybiniøegzaminø testø uþduotis, ávertinomokiniø dalykinius ir informaciniusgebëjimus. Disertacijos autorë pagrindëtrumpalaikiø tarpdalykinio turinio fizikiniøprojektø átakà XI–XII klasës mokiniøinformaciniø ir dalykiniø gebëjimøformavimuisi. Angelës Borodinienës disertacijasvarbi bendrojo ugdymo mokyklosmokytojams, fizikos mokytojørengëjams, gamtamoksliniø dalykø vadovëliøautoriams ir uþsakovams.Ankstyvosios vaiko raidos psichologiniaityrimai – sëkmingo ugdymopagrindas. Lietuvos edukologijosuniversiteto psichologø tyrimus galimaapibendrintai pavadinti ðalyje þinomosviktorinos rubrika „Kaip viskas prasidëjo?“.Prieð metus jie pradëjo rinkti ilgalaikiostebëjimo duomenis apie paþinimo,fizinæ ir emocinæ kûdikiø raidà nuogimimo iki 3,5 metø. Apibendrintø tokiopobûdþio þiniø Lietuvoje nëra, o ávairiøpasaulio ðaliø mokslininkai yra surinkælabai tikslius duomenis, kada ir kokiutempu auga jø maþyliai. Ankstyvoji kûdikioraida – ypatingas etapas ðeimos gyvenime.Pirmasis vaiko þingsnis ar þodissukelia dþiaugsmà, pasididþiavimà irpaþymi, kad vaikas gerai auga. Taèiauar visuomet tiksliai apibûdinamas pirmoþingsnio „gimtadienis“? Greièiausiai ne,nes daþniausiai remiamasi apytikriaisáspûdþiais – „prieð Naujus metus“, „anksèiaunei brolis“ ir pan. Tikslus ðiø nepakartojamøpasiekimø fiksavimas – mokslininkøuþduotis. Surinkti duomenys padësatsakyti á daugelá klausimø. Pavyzdþiui,ar vaikas, kurá tëvai ilgai neðiojoant rankø, vëliau pradeda vaikðèioti? Ar20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8