Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

kelia aktualias ugdymo ir kultûrø sankirtosproblemas globalizacijos kontekste.Tarp jø Lietuvos edukologijosuniversiteto rektorius akademikasA.Gaiþutis, J.E. Šiauliø vyskupasE.Bartulis, prof. J.Mureika (estetikøasociacija), akademikas V.Jakoniukas(Baltarusija), prof. A.Rastrygina (Ukraina),prof. D.Klumbytë (Ðiauliø universitetas),prof. A.Motuzas (VytautoDidþiojo universitetas) ir kiti. Ði knygasulaukë ir tarptautinio pripaþinimo – jasusidomëjo Ukrainos nacionalinë pedagogikosmokslø akademija ir AustrijosGamingo katechetikos ir uþsieniokalbø institutas. Visa tai paskatino autoriusproblemà tirti toliau.Gilinantis á dvasingumo sklaidosproblemas ir jas aptariant konferencijoseiðryðkëjo aktualûs ugdymo aspektai,kuriems skirta antroji knyga „Ugdymodvasingumas“. Autoriai ið Lietuvos,Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Vatikano,Vokietijos kelia ugdymo prasmësproblemas, aptaria galimybes humanizuotiugdymo tikrovæ demokratinëje visuomenëje.Tarp jø dauguma pirmosiosknygos bendraautoriø. Savo poþiûrá ádvasingumo sklaidà visuomenëje iðdëstëVatikano apaðtalinis nuncijus LietuvojeJ.E. arkivyskupas Luigi Bonazzi,ásijungë nauji autoriai – prof. G.Padalkair prof. O.Šèiolokova (Ukraina),prof. S.Sidaras (Krasnojarskas), Kurðënøvidurinës mokyklos direktorë J.Banienë,mokytoja V.Dþiugytë-Panzer (Vokietija),kunigas S.Keras ir kiti.Tiek išleistose monografijose, tiekir konferencijoje nagrinëjama dvasingumosklaida yra ne tik ugdymo ðerdis,bet ir þmogaus savikûros iðraiðka,nes, pasak È.Kavaliausko (2011,p. 28), „þmogus apie save gali pasakyti,kas jis yra, jei jis nurodo, ko siekiair kuo gali tapti“. Svarbu ir tai, kadkonferencijose nagrinëjamos ne tik numatytosproblemos, bet iðkyla ir anksèiaumaþiau gvildenti klausimai. Pavyzdþiui,5-oje (2012 m.) konferencijojeakcentuota, kad bûtina daugiaudëmesio skirti akademinës bendruomenëspoþiûriui á dvasingumo sklaidà,taip pat sklaidos skatinimo strategijoms,teorijos ir praktikos ryšiams beikitiems klausimams. Taip patvirtinamakonferencijos reikðmë ir atsiskleidþiatæstinumo perspektyva – keliamos idëjos,aktualios ðvietimo pertvarkai ir tautoskultûros raidai puoselëjant identitetàglobalizacijos procesø laikotarpiu.Jaunas þvilgsnisá mokslines konferencijasRima KASPERIONYTËLituanistikos fakultetostudentø mokslinës draugijospirmininkë– Siaubas kaþkoks. Nesuprantu,kaip kaþkam gali patikti konferencijos...–kartà pasakë vieno Lietuvosuniversiteto fizikos doktorantas.– Man patinka, – atsimenu, tadaatsakiau. Dar atsimenu, kad taip jamir nepaaiðkinau kodël.Vis galvoju, ar kas nors pasikeistø,jei konferencijas pervadintø ir josstaiga taptø „aguonom“, „greitkeliais“,„baravykais“... Daþnai atrodo, kadþmones gàsdina vien ilgas uþsienietiðkasþodis. Jo daþniausiai bijosi tie,kurie retai su konferencijomis turi kànors bendro. Doktorantas, kurio þodþiaispradëjau ðá straipsná, pasakojo,kad konferencijos tëra vienos ar keliødienø sëdëjimas auditorijoje ir bandymasiðtverti iki renginio pabaigos. Lietuvosedukologijos universiteto Lituanistikosfakulteto studentø mokslodraugija stengiasi griauti stereotipus,paneigti ðá iðankstiná siaubà, kylantá iðgirdusþodá „konferencija“.Ko galima pasimokyti ið mûsø?Per pastaruosius trejus metus surengtosketurios mokslinës konferencijos.Dvi ið jø (vykusios 2010 ir 2011metais) – tradicinës vietinës studentølituanistø konferencijos, kuriose bakalaurantaiir magistrantai pristatë savokursinius, bakalauro ar magistrodarbus. Kitos dvi (vykusios 2011 ir2012 metais) – nacionalinës, jø formanetradicinë ir nauja. Jos iðaugobûtent dël daþnai pasitaikanèios neobjektyviainegatyvios nuomonësapie tokius renginius.2011 m. fakultete rengiama konferencija„Þemës interpretacijos Lietuvoje“buvo skirta pasaulinei Þemësdienai paminëti. Ji iðskirtinë savo dalyviøsudëtimi. Praneðimus skaitë mokiniai,mokytojai, studentai, dëstytojai.Dalyvavo netgi vieno lopðelio-darþelioauklëtoja. Ði konferencija turbûtpirmà kartà sujungë visà akademinæbendruomenæ. Toks susitikimas, praneðimøklausymas ir ásiklausymas ábendras problemas maþino atskirtá,nuotolá tarp jaunesniøjø ir vyresniøjømokslininkø. Pedagoginës praktikosmetu daþnai matyti, kad mokiniai nepatikliaivertina teorinæ mokymosi medþiagà.Kartais ir visai jos nesupranta.Taèiau susitikus dël tø paèiø tiksløtiek mokslininkai, tiek mokiniai á viskàpaþvelgia kitaip. 2011-øjø kovokonferencija árodë, kad ne tik jaunesniejituri ko mokytis ið vyresniøjø, betir vyresnieji ið jaunesniøjø.Kita nacionalinë konferencija „Filologinës(ne)kultûros interpretacijos“vyko ðiø metø balandþio 18 dienà. Jibuvo skirta kultûros dienai paminëti.Ðákart praneðimus skaitë tik studentaiir mokiniai. Organizatoriai dþiaugësi,kad konferencijoje dalyvavo irVilniaus miesto bendrojo lavinimomokyklø 9–12 klasiø mokiniø kûrybiniøir tiriamøjø darbø konferencijos„Skaityti – tai sëdëti ant pasaulio stogo“nugalëtojai. „Filologinës (ne)kultûrosinterpretacijos“ aplenkë Þemësdienos konferencijà – joje praneðimusskaitë du kartus daugiau dalyviø. Maloniainustebino ávairuojantys praneðimai– nuo literatûrologinës analizësiki esë, nuo esë iki meninio samprotaujamojoteksto. Dël dalyviø gausoskonferencija vyko dviejose sekcijose– literatûros ir kalbos. Viena ið sekcijøkuratoriø, ðias pareigas uþimantijau antrà kartà, Toma Grabauskaitëteigë, kad „tai stulbinanti patirtis – ádomiir nepakartojama“. Štai èia galimeprisiminti straipsnio pradþioje ciniðkainusiteikusá doktorantà.Nuo ko prasideda mokslas?Kiekvienas ið konferencijø pasiimamekiek norime patys. Daþniausiaiiðsigàstame oficialumo ir smagià naudàverèiame prievole. Ið tolesnio pokalbiosu fizikos doktorantu supratau,kad në viena konferencija, kurioje tekodalyvauti, jo nenustebino. Vis darbijoma iðkrypti ið nustatytø ribø, bijomaimprovizuoti. Pagrindinis apraðytørenginiø organizatoriø tikslas – naikintiskirtybes leidþiant kiekvienam iðliktisavimi. Svariausia viskà pajusti paèiam.O kai imiesi iniciatyvos, màþta irkritiðkumas.Nereikia manyti, kad viskas prasidedanuo Jo Didenybës Mokslo irdël to turim bûti rimti ir santûrûs.Mokslas prasideda nuo mûsø. Ðtainuo ðio taðko reikëtø pradëti þvelgti ámokslines konferencijas.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 17