Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

s kaip „vertybiø skalë“gumà apibûdinti vienu glaustu sakiniu,kurá jis suformulavo taip: Pirmiausia Dievas,paskui tu, po to – aš...Pirmiausia DievasEsminis pasirinkimas, kurá turime darytinuolat ir visuose dalykuose, yra pastatytiDievà á savo egzistencijos centrà,akimirka po akimirkos vykdant Jo valiàir kreipiant á Já savo mintis, jausmus irveiksmus. Kas taip elgiasi, liudija, kadDievas yra Dievas, o kûriniai yra kûriniai.Bûtent ðios vertybiø skalës laikymasis leidþia„kiekvienam atiduoti tai, kas priklauso“ir tinkamai vertinti „baigtinius“ dalykus,atsiremiant á Absoliutà – visø dalykøpradþià ir pabaigà. Nes tik tada, kaisàþinës danguje spindi Vieðpaties saulë,visi asmenys ir daiktai yra matomi tikrojeðviesoje ir gali bûti teisingai mylimi.Ir priešingai, kai Dievas išnyksta išþmogaus horizonto, jo pasaulyje apsigyvenastabai, kurie uþkrauna trigubàtironijà – turtø, valdþios ir malonumø.Tada pasiduodama geismø diktatûraiir ákliûvama á savojo ego panèius – á ligotàsubjektyvumà, kuris verèia suktisvien tik apie save.Ir todël kuo labiau þmogus nutolstanuo Dievo, tuo labiau sutrinka ir praranda„teisingø proporcijø“ suvokimàsavo paties, kitø asmenø, ávykiø ir daiktøatþvilgiu.Iš šiø svarstymø aiðkëja dvasinio gyvenimoesminë svarba þmogaus psichologineipusiausvyrai ir santykiamssu kitais þmonëmis. Juk esminiai pasirinkimai,nuo kuriø priklauso subjektoegzistencijos orientacija, labai stipriaiveikia jo gyvenimà: paþinimà, dorovæ,jausmus ir socialinius santykius. Todëlsu liûdesiu reikia konstatuoti, kad daþnaituo, kas yra svarbiausia, mes maþiausiairûpinamës.Paskui tu...Reikia pabrëþti, kad kitam suteiktapirmenybë nepaþeidþia asmens subjektyvumo;atvirkðèiai, kaip tik já auginair brandina. Tai, kas yra duodama sumeile, neatimama ið savæs, bet pridedama.Todël kiekvienas ið mûsø turi tiktai, kà yra padovanojæs (Raul Follereau),o tai, kà egoistiðkai pasilaiko sau,jau iðeikvojo, nors ir mano, kad pasidëjoatsargai.Tie, kurie išeina iš savojo „að“ ir atsiveriakitam „tu“, gimdo „mus-bendrystæ“ir tik ðiame broliðkame santykyjekiekvienas, padëdamas kitam,tampa paèiu savimi. Taèiau reikia atkreiptidëmesá, kad toks abipusis paþinimasir meilë yra ámanomi tik tada, kaiDievas gyvena þmoniø ðirdyse ir jø santykyje.Todël ðv. Augustinas sakë: „Tarpusaviomeilë nebûtø autentiðka beDievo meilës. Þmogus myli savo artimàkaip save patá, tik jeigu myli Dievà.Nes jei nemyli Dievo, tada nemyli ir savæs“(Augustinas iš Hiponos, Jonoevangelijos komentaras, 87).Po to – að...Atsistoti paskutinëje vietoje gali atrodytikaip nuostolis, bet ið tikrøjø yralaimëjimas. Tarnauti artimui pagal Jëzauspavyzdá reiðkia atsiverti dovanomsTëvo, kuris mums atsilygina ðimteriopai(plg. Mt 19, 29), nes priima kaip jampadaryta tai, kà mes darome kitiems(plg. Mt 25, 31-46).Pagal ðià evangelinæ logikà tampameturtingi tiek, kiek save iðeikvojame.Duokite, ir jums bus duota (Lk 6, 38). Palaimingiauduoti, negu imti (Apd 20, 35).Taip pat ir sunkiomis akimirkomispasirodo, kokia vertinga ði formulë: PirmiausiaDievas, paskui tu, po to aš...Juk prispaudus sunkumams ir kanèiaikiekvienas yra gundomas visà dëmesásutelkti á save. Taèiau kuo labiau susirieèiameprie savæs, tuo neaiðkiau matome.Panaðiai kaip skaitant knygà: jeijà per daug priartinsime prie veido, sunkiaiáskaitysime tekstà; o jei pridësimevisai prie akiø, nieko nebeáþiûrësime.Analogiðkai kas yra susirietæs prie savæs,nemato tiesos, kurià Apvaizda raðojo gyvenimo istorijos puslapiuose.Todël pastatyti Dievà ir kitus priekyje savæsreiðkia palikti tà bûtinà vidinæ erdvæ,kuri reikalinga objektyviam savæsávertinimui ir net paèiø skausmingiausiøávykiø tikrosios prasmës suvokimui.Tai leidþia suprasti, kaip tinkamai reaguotiá problemas ir kokiais keliais einantjas veiksmingai iðspræsti.Visada, bet kurioje aplinkoje – ðeimos,ugdymo, kultûros, ekonomikos,politikos, mokslo – yra gera protinës higienospraktika remtis ir gyventi ðiuoevangeliniu dvasingumu: PirmiausiaDievas, paskui tu, po to – aš.pusavyje. Turint tokias galimybes bei patirtáir dvasingumas kaip reiðkinys þmoguitaip pat turëtø atsiskleisti per aplinkosobjektus, kai remiantis turima lyginimopatirtimi ir galiomis iðskiriama tø objektøprasmë. Taip iðryðkëja galimybë (irbûtinybë) skatinti ugdytiná ieðkoti aplinkosreiðkiniø, objektø prasmës ir gilintidvasingumo sklaidos patirtá bei ja grindþiamàindividualià dvasingumo sampratà.Todël ugdymà aktualu vertinti kaipasmeninio dvasingumo teorinës sampratosbei sklaidos praktikos procesà. Ðiosproblemos jau daugelá metø nagrinëjamosLietuvos edukologijos universitetoir ávairiø rëmëjø iniciatyva rengiamosekonferencijose dvasingumo tema.„Dvasingumo sklaidaugdymo realybëje“Ði konferencija vyksta kas antrimetai. Ji prasidëjo 2004 m. Ðiauliø universiteteir tæsiasi ligi ðiolei – 2012 m. jau5-oji. Tai akademinës bendruomenës irapskritai visuomenës ðviesuoliø, jauèianèiøatsakomybæ uþ tautos dvasiná atgimimà,palaikomas bei puoselëjamasrenginys.Konferencijø pagrindinis uþdavinys –nagrinëti kuriamà ugdymo realybæ, josdvasingumà. Tai dvasingumo tikrovë, kuriugdymo dalyviø kuriama jiems bendraujant,siekiant mokslo, áprasminantMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 15