Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

ðviesaDvasingumDvasingumo paslaptys traukë visuomenës dëmesá visais laikotarpiais.Jos iðkyla ir ugdymo procese, nes tai asmenybës esmë irbrandos pagrindas. Ðià þmogaus gyvenimo erdvæ nagrinëja ugdytojai,psichologai, kultûros tyrinëtojai, dvasininkai, menininkai ir kitøsrièiø atstovai. Nepaisant tokios vertinimø ávairovës, þmogus turisuvokti aplinkos visumà ir savo elgesio, veiklos, jos rezultatøprasmæ. Vadinasi, reikia rasti visumà atspindintá dvasingumovaizdiná, kuris padëtø þmogui orientuotis kasdienybëje. Taip iðryðkëjadëmesio dvasingumo teorijai bei pasireiðkimo praktikai reikðmëir mûsø laikotarpiui bûdingø kultûros pokyèiø procese.Dvasingumosklaida ir ugdymas:situacija nûdienosvisuomenëjeProf. Jonas KIEVIÐASPoþiûris á dvasingumàDvasingumas pasireiðkia aplinkosobjektø, reiðkiniø, kultûros modeliøprasmëmis, kurias þmogus pajëgia suvokti.Gilinantis á jas atsiskleidþia þmogausdvasinis potencialas, o koreguojantjo iðraiðkà yra skatinama asmenybësbranda. Todël ugdymo procese remiamasidvasingumo empirinëmis apraiðkomiskaip asmenybës savasties iðraiðka– nesibaigianèia ugdytinio dvasingumosklaidos praktika.Nagrinëdami dvasingumà („Dvasingumasþmogaus pasaulyje“. Kolektyvinëmonografija. ISBN 978-9955-20-474-9.Sudarë ir parengë J.Kieviðas ir R.Kondratienë/ Redkolegija: akademikasA.Gaiþutis ir kt. – Vilnius: Vilniaus pedagoginisuniversitetas, 2009) ávairûs autoriaiiðskiria asmeniná dvasingumà, asmensdvasingumà, menininko kaip kûrëjodvasingumà. Tai dvasingumo kaipreiðkinio aiðkinimai, kurie konkretinamisu þmogaus savasties vertinimu susietaisteoriniais modeliais. Jie svarbûs gilinantdvasingumo teorinæ sampratà, aiðkinantisdvasiniø vertybiø iðtakas, jø sistemosátakà kultûrai ir vaidmená þmogausbei visuomenës gyvenime.Kita vertus, visuomenëje per tam tikràlaikà susiformuoja poþiûriai, reiðkiniøprasmës ir vertinimo tradicija. Todël dvasingumasnagrinëjamas ir kaip socialinisistorinis, o ne tik kaip asmenybës reiðkinys.Jis atsiskleidþia vertinant mokykløprogramø turinio dvasingumà, tiriantdvasingumà kaip specialisto profesinësbrandos pamatà, iðskiriant socialiniøveiksniø koreguojamà kultûros dvasingumàir pan. (ten pat). Toks kultûrologinisdvasingumo vertinimas susisieja sujau minëtu asmenybës savasties aiðkinimuir ja grindþiamais teoriniais modeliais.Taip atsiskleidþia asmeninë ir so-Apaðtalinio nuncijausmons. Luigi BONAZZI praneðimas(Vilnius, 2012 m. balandþio 18 d.)„Pasakyk man, kas tavo draugas,o aš pasakysiu, kas tu esi“, sako liaudiesišmintis. Iš to kyla ir kitas pamokymas:„Jeigu aklas veda aklà, abu ákris áduobæ“ (plg. Mt 15, 14). Tad yra svarbu,koká draugà arba kokius drauguspasiimame á gyvenimo kelionæ. Svarbu,koká tikslà pasirenkame, o jeigu nenorimepaklysti, svarbu iðlaikyti budrumàir daþnai savæs klausti: kur esu? kokákelià jau nuëjau? ar dar toli iki tikslo?Tam reikia kartais sustoti ir ávertinti savokelionæ.Dviejø tûkstanèiø metø KatalikøBaþnyèios, kurios nuolankus liudytojasesu, tradicijoje nuo pat pradþiø buvoaiðku, kad tikslas, kelias á tikslà ir kelionësdraugas, einantis ðalia, yra tas patsasmuo – Jëzus Kristus, Dievo Þodis, tapæsþmogumi, þmogus-Dievas. Jis patspasakë apie save: Aš esu kelias, tiesair gyvenimas (Jn 14, 6). Todël krikðèionysnuo pat pradþiø Jëzaus þodþius,jo Evangelijà laikë savo gyvenimo kodeksu.Jie iðgyveno susiþavëjimà nuostabiuatradimu, kurá Baþnyèios tëvasšventasis Bazilijus iðreiðkë tokiais þodþiais:„...vienà dienà, tarsi pabusdamasið ilgai trukusio miego, paþvelgiauá spindinèià Evangelijos tiesos ðviesà irsuvokiau ðio pasaulio principø, kurie turibûti sugriauti, iðminties tuðtybæ“(Laiškø rinkinys, Laiškas CCXXIII, 2).Tad krikðèioniðkasis dvasingumasyra mûsø Vieðpaties Jëzaus KristausEvangelija, kurià reikia ne tik paþinti irstudijuoti, bet visø pirma iðgyventi þodispo þodþio. Vienas iðmintingas kunigasmane iðmokë evangeliná dvasin-cialinë dvasingumo esmë. Kuo remiantistokia dvasingumo samprata átvirtinamaugdymo tikrovëje?Dvasingumas ir ugdymasÞmogaus galimybës yra tokios,kad jis, pasak Greimo (Greimas A. Iš artiir iš toli / Literatûra. Kultûra. Groþis. – Vilnius,1991, p. 40), daiktus ar reiðkiniusgeba paþinti ir vertinti tik lygindamas tar-14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8