ðviesaDvasingumDvasingumo paslaptys traukë visuomenës dëmesá visais laikotarpiais.Jos iðkyla <strong>ir</strong> ugdymo procese, nes tai asmenybës esmë <strong>ir</strong>brandos pagrindas. Ðià þmogaus gyvenimo erdvæ nagrinëja ugdytojai,psichologai, kultûros tyrinëtojai, dvasininkai, menininkai <strong>ir</strong> kitøsrièiø atstovai. Nepaisant tokios vertinimø áva<strong>ir</strong>ovës, þmogus turisuvokti aplinkos visumà <strong>ir</strong> savo elgesio, veiklos, jos rezultatøprasmæ. Vadinasi, reikia rasti visumà atspindintá dvasingumovaizdiná, kuris padëtø þmogui orientuotis kasdienybëje. Taip iðryðkëjadëmesio dvasingumo teorijai bei pas<strong>ir</strong>eiðkimo praktikai reikðmë<strong>ir</strong> mûsø laikotarpiui bûdingø kultûros pokyèiø procese.Dvasingumosklaida <strong>ir</strong> ugdymas:situacija nûdienosvisuomenëjeProf. Jonas KIEVIÐASPoþiûris á dvasingumàDvasingumas pas<strong>ir</strong>eiðkia aplinkosobjektø, reiðkiniø, kultûros modeliøprasmëmis, kurias þmogus pajëgia suvokti.Gilinantis á jas atsiskleidþia þmogausdvasinis potencialas, o koreguojantjo iðraiðkà yra skatinama asmenybësbranda. Todël ugdymo procese remiamasidvasingumo emp<strong>ir</strong>inëmis apraiðkomiskaip asmenybës savasties iðraiðka– nesibaigianèia ugdytinio dvasingumosklaidos praktika.Nagrinëdami dvasingumà („Dvasingumasþmogaus pasaulyje“. Kolektyvinëmonografija. ISBN 978-9955-20-474-9.Sudarë <strong>ir</strong> parengë J.Kieviðas <strong>ir</strong> R.Kondratienë/ Redkolegija: akademikasA.Gaiþutis <strong>ir</strong> kt. – Vilnius: <strong>Vilniaus</strong> pedagoginis<strong>universitetas</strong>, 2009) áva<strong>ir</strong>ûs autoriaiiðsk<strong>ir</strong>ia asmeniná dvasingumà, asmensdvasingumà, menininko kaip kûrëjodvasingumà. Tai dvasingumo kaipreiðkinio aiðkinimai, kurie konkretinamisu þmogaus savasties vertinimu susietaisteoriniais modeliais. Jie svarbûs gilinantdvasingumo teorinæ sampratà, aiðkinantisdvasiniø vertybiø iðtakas, jø sistemosátakà kultûrai <strong>ir</strong> vaidmená þmogausbei visuomenës gyvenime.Kita vertus, visuomenëje per tam tikràlaikà susiformuoja poþiûriai, reiðkiniøprasmës <strong>ir</strong> vertinimo tradicija. Todël dvasingumasnagrinëjamas <strong>ir</strong> kaip socialinisistorinis, o ne tik kaip asmenybës reiðkinys.Jis atsiskleidþia vertinant mokykløprogramø turinio dvasingumà, t<strong>ir</strong>iantdvasingumà kaip specialisto profesinësbrandos pamatà, iðsk<strong>ir</strong>iant socialiniøveiksniø koreguojamà kultûros dvasingumà<strong>ir</strong> pan. (ten pat). Toks kultûrologinisdvasingumo vertinimas susisieja sujau minëtu asmenybës savasties aiðkinimu<strong>ir</strong> ja grindþiamais teoriniais modeliais.Taip atsiskleidþia asmeninë <strong>ir</strong> so-Apaðtalinio nuncijausmons. Luigi BONAZZI praneðimas(Vilnius, <strong>2012</strong> m. balandþio 18 d.)„Pasakyk man, kas tavo draugas,o aš pasakysiu, kas tu esi“, sako liaudiesišmintis. Iš to kyla <strong>ir</strong> kitas pamokymas:„Jeigu aklas veda aklà, abu ákris áduobæ“ (plg. Mt 15, 14). Tad yra svarbu,koká draugà arba kokius drauguspasiimame á gyvenimo kelionæ. Svarbu,koká tikslà pas<strong>ir</strong>enkame, o jeigu nenorimepaklysti, svarbu iðlaikyti budrumà<strong>ir</strong> daþnai savæs klausti: kur esu? kokákelià jau nuëjau? ar dar toli iki tikslo?Tam reikia kartais sustoti <strong>ir</strong> ávertinti savokelionæ.Dviejø tûkstanèiø metø KatalikøBaþnyèios, kurios nuolankus liudytojasesu, tradicijoje nuo pat pradþiø buvoaiðku, kad tikslas, kelias á tikslà <strong>ir</strong> kelionësdraugas, einantis ðalia, yra tas patsasmuo – Jëzus Kristus, Dievo Þodis, tapæsþmogumi, þmogus-Dievas. Jis patspasakë apie save: Aš esu kelias, tiesa<strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> (Jn 14, 6). Todël krikðèionysnuo pat pradþiø Jëzaus þodþius,jo Evangelijà laikë savo gyvenimo kodeksu.Jie iðgyveno susiþavëjimà nuostabiuatradimu, kurá Baþnyèios tëvasšventasis Bazilijus iðreiðkë tokiais þodþiais:„...vienà dienà, tarsi pabusdamasið ilgai trukusio miego, paþvelgiauá spindinèià Evangelijos tiesos ðviesà <strong>ir</strong>suvokiau ðio pasaulio principø, kurie turibûti sugriauti, iðminties tuðtybæ“(Laiškø rinkinys, Laiškas CCXXIII, 2).Tad krikðèioniðkasis dvasingumasyra mûsø Vieðpaties Jëzaus KristausEvangelija, kurià reikia ne tik paþinti <strong>ir</strong>studijuoti, bet visø p<strong>ir</strong>ma iðgyventi þodispo þodþio. Vienas iðmintingas kunigasmane iðmokë evangeliná dvasin-cialinë dvasingumo esmë. Kuo remiantistokia dvasingumo samprata átv<strong>ir</strong>tinamaugdymo tikrovëje?Dvasingumas <strong>ir</strong> ugdymasÞmogaus galimybës yra tokios,kad jis, pasak Greimo (Greimas A. Iš arti<strong>ir</strong> iš toli / Literatûra. Kultûra. Groþis. – Vilnius,1991, p. 40), daiktus ar reiðkiniusgeba paþinti <strong>ir</strong> vertinti tik lygindamas tar-14 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8
s kaip „vertybiø skalë“gumà apibûdinti vienu glaustu sakiniu,kurá jis suformulavo taip: P<strong>ir</strong>miausia Dievas,paskui tu, po to – aš...P<strong>ir</strong>miausia DievasEsminis pas<strong>ir</strong>inkimas, kurá turime darytinuolat <strong>ir</strong> visuose dalykuose, yra pastatytiDievà á savo egzistencijos centrà,akim<strong>ir</strong>ka po akim<strong>ir</strong>kos vykdant Jo valià<strong>ir</strong> kreipiant á Já savo mintis, jausmus <strong>ir</strong>veiksmus. Kas taip elgiasi, liudija, kadDievas yra Dievas, o kûriniai yra kûriniai.Bûtent ðios vertybiø skalës laikymasis leidþia„kiekvienam atiduoti tai, kas priklauso“<strong>ir</strong> tinkamai vertinti „baigtinius“ dalykus,ats<strong>ir</strong>emiant á Absoliutà – visø dalykøpradþià <strong>ir</strong> pabaigà. Nes tik tada, kaisàþinës danguje spindi Vieðpaties saulë,visi asmenys <strong>ir</strong> daiktai yra matomi tikrojeðviesoje <strong>ir</strong> gali bûti teisingai mylimi.Ir priešingai, kai Dievas išnyksta išþmogaus horizonto, jo pasaulyje apsigyvenastabai, kurie uþkrauna trigubàt<strong>ir</strong>onijà – turtø, valdþios <strong>ir</strong> malonumø.Tada pasiduodama geismø diktatûrai<strong>ir</strong> ákliûvama á savojo ego panèius – á ligotàsubjektyvumà, kuris verèia suktisvien tik apie save.Ir todël kuo labiau þmogus nutolstanuo Dievo, tuo labiau sutrinka <strong>ir</strong> praranda„teisingø proporcijø“ suvokimàsavo paties, kitø asmenø, ávykiø <strong>ir</strong> daiktøatþvilgiu.Iš šiø svarstymø aiðkëja dvasinio gyvenimoesminë svarba þmogaus psichologineipusiausvyrai <strong>ir</strong> santykiamssu kitais þmonëmis. Juk esminiai pas<strong>ir</strong>inkimai,nuo kuriø priklauso subjektoegzistencijos orientacija, labai stipriaiveikia jo gyvenimà: paþinimà, dorovæ,jausmus <strong>ir</strong> socialinius santykius. Todëlsu liûdesiu reikia konstatuoti, kad daþnaituo, kas yra svarbiausia, mes maþiausia<strong>ir</strong>ûpinamës.Paskui tu...Reikia pabrëþti, kad kitam suteiktap<strong>ir</strong>menybë nepaþeidþia asmens subjektyvumo;atv<strong>ir</strong>kðèiai, kaip tik já augina<strong>ir</strong> brandina. Tai, kas yra duodama sumeile, neatimama ið savæs, bet pridedama.Todël kiekvienas ið mûsø turi tiktai, kà yra padovanojæs (Raul Follereau),o tai, kà egoistiðkai pasilaiko sau,jau iðeikvojo, nors <strong>ir</strong> mano, kad pasidëjoatsargai.Tie, kurie išeina iš savojo „að“ <strong>ir</strong> atsiveriakitam „tu“, gimdo „mus-bendrystæ“<strong>ir</strong> tik ðiame broliðkame santykyjekiekvienas, padëdamas kitam,tampa paèiu savimi. Taèiau reikia atkreiptidëmesá, kad toks abipusis paþinimas<strong>ir</strong> meilë yra ámanomi tik tada, kaiDievas gyvena þmoniø ð<strong>ir</strong>dyse <strong>ir</strong> jø santykyje.Todël ðv. Augustinas sakë: „Tarpusaviomeilë nebûtø autentiðka beDievo meilës. Þmogus myli savo artimàkaip save patá, tik jeigu myli Dievà.Nes jei nemyli Dievo, tada nemyli <strong>ir</strong> savæs“(Augustinas iš Hiponos, Jonoevangelijos komentaras, 87).Po to – að...Atsistoti paskutinëje vietoje gali atrodytikaip nuostolis, bet ið tikrøjø yralaimëjimas. Tarnauti artimui pagal Jëzauspavyzdá reiðkia atsiverti dovanomsTëvo, kuris mums atsilygina ðimteriopai(plg. Mt 19, 29), nes priima kaip jampadaryta tai, kà mes darome kitiems(plg. Mt 25, 31-46).Pagal ðià evangelinæ logikà tampameturtingi tiek, kiek save iðeikvojame.Duokite, <strong>ir</strong> jums bus duota (Lk 6, 38). Palaimingiauduoti, negu imti (Apd 20, 35).Taip pat <strong>ir</strong> sunkiomis akim<strong>ir</strong>komispas<strong>ir</strong>odo, kokia vertinga ði formulë: P<strong>ir</strong>miausiaDievas, paskui tu, po to aš...Juk prispaudus sunkumams <strong>ir</strong> kanèiaikiekvienas yra gundomas visà dëmesásutelkti á save. Taèiau kuo labiau sus<strong>ir</strong>ieèiameprie savæs, tuo neaiðkiau matome.Panaðiai kaip skaitant knygà: jeijà per daug priartinsime prie veido, sunkiaiáskaitysime tekstà; o jei pridësimevisai prie akiø, nieko nebeáþiûrësime.Analogiðkai kas yra sus<strong>ir</strong>ietæs prie savæs,nemato tiesos, kurià Apvaizda raðojo gyvenimo istorijos puslapiuose.Todël pastatyti Dievà <strong>ir</strong> kitus priekyje savæsreiðkia palikti tà bûtinà vidinæ erdvæ,kuri reikalinga objektyviam savæsávertinimui <strong>ir</strong> net paèiø skausmingiausiøávykiø tikrosios prasmës suvokimui.Tai leidþia suprasti, kaip tinkamai reaguotiá problemas <strong>ir</strong> kokiais keliais einantjas veiksmingai iðspræsti.Visada, bet kurioje aplinkoje – ðeimos,ugdymo, kultûros, ekonomikos,politikos, mokslo – yra gera protinës higienospraktika remtis <strong>ir</strong> gyventi ðiuoevangeliniu dvasingumu: P<strong>ir</strong>miausiaDievas, paskui tu, po to – aš.pusavyje. Turint tokias galimybes bei pat<strong>ir</strong>tá<strong>ir</strong> dvasingumas kaip reiðkinys þmoguitaip pat turëtø atsiskleisti per aplinkosobjektus, kai remiantis turima lyginimopat<strong>ir</strong>timi <strong>ir</strong> galiomis iðsk<strong>ir</strong>iama tø objektøprasmë. Taip iðryðkëja galimybë (<strong>ir</strong>bûtinybë) skatinti ugdytiná ieðkoti aplinkosreiðkiniø, objektø prasmës <strong>ir</strong> gilintidvasingumo sklaidos pat<strong>ir</strong>tá bei ja grindþiamàindividualià dvasingumo sampratà.Todël ugdymà aktualu vertinti kaipasmeninio dvasingumo teorinës sampratosbei sklaidos praktikos procesà. Ðiosproblemos jau daugelá metø nagrinëjamosLietuvos edukologijos universiteto<strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>iø rëmëjø iniciatyva rengiamosekonferencijose dvasingumo tema.„Dvasingumo sklaidaugdymo realybëje“Ði konferencija vyksta kas antrimetai. Ji prasidëjo 2004 m. Ðiauliø universitete<strong>ir</strong> tæsiasi ligi ðiolei – <strong>2012</strong> m. jau5-oji. Tai akademinës bendruomenës <strong>ir</strong>apskritai visuomenës ðviesuoliø, jauèianèiøatsakomybæ uþ tautos dvasiná atgimimà,palaikomas bei puoselëjamasrenginys.Konferencijø pagrindinis uþdavinys –nagrinëti kuriamà ugdymo realybæ, josdvasingumà. Tai dvasingumo tikrovë, kuriugdymo dalyviø kuriama jiems bendraujant,siekiant mokslo, áprasminant<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8 15