Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
K.A.S. Dëkoju Jums, mielasis Jonai,uþ graþius, nors <strong>ir</strong> nepelnytus þodþius.Bet, prisipaþinsiu, jie padràsina atsilapoti<strong>ir</strong> kalbëti atv<strong>ir</strong>iau, negu esu ápratæs. Todëlsakysiu tiesiai: dabar mane maþiausiaijaudina filosofijos ateitis. Paðlijusiaicivilizacijai yra iðkilusi svarbesnë, iðlikimo,problema. Ant kortos pastatytas septyniømilijardø þmoniø likimas. Tai nereiðkia,kad abejoju profesionalumo verte.Anaiptol. Kaip moderniosios civilizacijosiðugdytas þmogus, að visad esu pas<strong>ir</strong>engæsjá ginti <strong>ir</strong> pritariu Jûsø nuogàstavimui.Tik noriu pasakyti, kad (1) ne visada ribøklausimas yra svarbiausias, (2) ribasgalima iðsaugoti tik tol, kol yra patvarûsracionalumo kriterijai <strong>ir</strong> (3) visada krizëspriverèia galvoti apie iðlikimà <strong>ir</strong> suabejotiþmogaus išmintingumu.Dabar svarbiausia iðsiaiðkinti ne tiktai, kas atsitiko su moderniàja filosofija,bet <strong>ir</strong> su paèia galingiausia civilizacijaþmonijos istorijoje. Ðiurkðèiau sakant, noriusuprasti, kodël mûsø civilizacija vislabiau iðprotëja. Ir èia ne kokia metafora:modernusis protas palauþtas. Neatsakiusá ðá klausimà, ðiame pasaulyje tiesiognebûtø kà veikti. Þmonës jau beveikyra susitaikæ su tuo, kad jos màstymas,sprendimai <strong>ir</strong> veiksmai darosi visbeprasmiðkesni <strong>ir</strong> orientuoti á savinaikà.Nëra tokios prieð já nukreiptos beprotybësformos, kurios jis pats nebûtø legitimavæs.Pasaulyje, kuriame absurdo aktaigauna lygias teises su proto sprendimais,jau nieko nëra teisëta, <strong>ir</strong> vis sunkiauprotu kà nors pakeisti.Kai XIX <strong>ir</strong> XX a. sank<strong>ir</strong>toje iðveðëjo <strong>ir</strong>acionalizmas,niekas tokios grësmës nenumatë.Tai buvo panaðu tik á suvëlavusáromantizmà. Bet XX amþius já nuyrë ikiloginës pabaigos. Tam pasitarnavo netik du pasauliniai karai, stalinizmo <strong>ir</strong> hitlerizmoateities projektai, racionaliosiosdujø kameros, atominiø bombø „iðbandymai“H<strong>ir</strong>osimoje <strong>ir</strong> Nagasakyje, termobranduolinësvarþybos dël to, kiekkartø jau galëtume sunaikinti Þemës rutulá,terorizmo iðveðëjimas, bet <strong>ir</strong> kasdienëvisø gyvenimo srièiø brutualizacija, hiperseksualizacija,sadizmo reabilitacija,narkotizacija, sàmoningai meno <strong>ir</strong> filosofijosprijaukinta beprasmybë, patologiðkasþavëjimasis þûtimis, katastrofomis,sumaitotais lavonais, iðsigimimais, atmatomis...Tuos dalykus banalu kartoti. Atsk<strong>ir</strong>aisfragmentais juos visi gerai þino. Irdël to, matyt, su jais seniai yra susitaikæ.Kas belieka? Suregistruoti kokiam iðprotëjusiamDiogenui visas saviþudybës formas<strong>ir</strong> iðeiti saulëtà dienà su þibintu á gatvæbeviltiðkai tikintis suþinoti, kiek dar yralikæ þmonijos iðgyvenimui tikrai pasiðventusiøþmoniø.Atleiskite uþ šiuos negailestingusávaizdþius, bet stengiuos kuo trumpiausuformuluoti mintá, dël ko ði knyga paraðyta.Esu sutrikdytas, kad mes, „provincialai“,seniai esame atpratinti spræstisavo galva. Vis bëgame <strong>ir</strong> bëgame paskuikitus, paskui tuos, kurie stipresni, kuriødaugiau, arba tuos, kurie toliau á vakarus.Ir vis liekame uodegoje. Net <strong>ir</strong> nuocivilizacijos negalavimø skubame neatsilikti.Ir dar baisiai supykstame, kai kasnors pasiûlo neprarasti sveiko proto artiesiog perspëja, kad karalius nuogas.Apgailëtina, kad realioms, pozityviomscivilizacijos galioms perimti neturimeper daug nei intelektiniø pajëgø, nei lëðø,nei laiko, nei kantrybës, nei normaliosvaldþios. O savinaikai visko turimeper akis: <strong>ir</strong> naivumo, <strong>ir</strong> diletantizmo, <strong>ir</strong>infantilizmo...Filosofijos ateities pranaðauti nedrásèiauvien dël to, kad ðiandien gana neaiðkivisa þmonijos ateitis. Þinoma, negalëèiausutikti, kad filosofija visà laikàturëtø gromuluoti tas paèias graikiðkaisuformuluotas bûties ar naujøjø laikøepistemologijos problemas. Bûties aiðkinimasneatsk<strong>ir</strong>iama nuo þmogaus bûklës,o ði yra istorinë. Istorinis kultûros(arba gyvenimo) galiø persisk<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong>apskritai kultûrinio konteksto pasikeitimaiið naujo suproblemina kiekvienos epochosbûtá <strong>ir</strong> priverèia ið naujo permàstytijos atramines sàvokas. O tai reiðkia, kadá plaèiausià ak<strong>ir</strong>atá pretenduojanèiai filosofijaivisada bûtina tam tikra kultûrosbûklës nuovoka. Ji negali suimti pasaulionematydama savo priklausomybësnuo dominuojanèiø kultûros veiksniø. Filosofijosistorikai, akcentuodami tik josgalià áveikti mitus, daþniausiai iðleidþiaið akiø tà faktà, kad paèià bûties problematikàgraikams uþdavë jø kultûroje dominavusimitologija. Tik racionaliai permàstydamimitinæ tradicijà, graikai ádiegëiðtikimybæ iðminèiai.Kai viduramþiø kultûroje ëmë dominuot<strong>ir</strong>eligija, filosofija turëjo susitaikyti sutarnaitës funkcija bei apmàstyti þinojimo<strong>ir</strong> tikëjimo santykius. O tada, kai jai tekoðiauðtis prieð toká statusà, ji turëjo ið naujoiðaiðkinti to pasiðiauðimo pagrindus, vadinasi,<strong>ir</strong> paèios bûties tikrumo klausimà.Naujaisiais laikais á prieká iðsiverþëmokslas, o kiek vëliau <strong>ir</strong> technika. Ðieistoriniai dariniai, susijungdami tarpusavyje<strong>ir</strong> suteikdami þmogui dieviðkàjà galiàvaldyti gamtà, atsidûrë visos kultûroscentre. O ið ten atëjo <strong>ir</strong> tas fanatiðkaspasitikëjimas viskuo, kà tik imasi darytihomo sapiens. Ðio pasitikëjimo visiðkaipakako, kad mokslinis þinojimastaptø neginèijamu civilizuotos visuomenëstikëjimu <strong>ir</strong> bûties filosofija bûtø suvestaá epistemologijà. Bûtent ðioje epochojebuvo pripaþinta absoliuti moksloautonomija, o pagrindiniu naujojo tikëjimoprincipu tapo visos þmonijos paþanga.Èia jau visos kultûros sritys tapojo priedëliu bei savaip imitavo moksliniomàstymo racionalumà. Kas mokslodiktatui nepakluso, buvo paskelbtaprietaru, istorine atgyvena <strong>ir</strong> marginalizuotakultûros periferijoje. Jo galia suformavoásitikinimà, kad stipresniø jëgøpasaulyje apskritai nëra <strong>ir</strong> bûti negali.Kai mokslo <strong>ir</strong> technikos susijungimoteikiamà naudà vis akivaizdþiau ëmë pranoktisusinaikinimo grësmës, ats<strong>ir</strong>adonusivylimas moderniàja civilizacija <strong>ir</strong>epistemologinei epochai atëjo galas. Vostik uþgimusi postmodernybë visais varpaisëmë skambinti apie nusivylimà tomisracionalumo formomis, kurios beveikpenkis ðimtus metø maitino <strong>ir</strong> palaikëmoderniàjà civilizacijà. Paradoksaliausia,kad tas nusivylimas ásiðaknijo visose kultûrossrityse kaip tik tuo metu, kai rinkojekasdien pas<strong>ir</strong>odo vis naujesni techninës<strong>ir</strong> mokslinës kûrybos stebuklai: protingiausikosminiai laivai, komfortiðkiausiautomobiliai, fantastiniø galiø kompiuteriai,visagaliai mobilieji telefonai, keisèiaus<strong>ir</strong>obotai <strong>ir</strong> kt. Bet dabar jie darosivis labiau panaðûs á vaikiðkus þaisliukus,kuriuos tëvai dovanoja savo vaikams,kad jie nekeltø suaugusiø þmoniø klau-<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8 11
Change language