genomo - Vilniaus universitetas

Visi matome: ðiuolaikinis, aiðkiai á rinkos fundamentalizmàpasukæs pasaulis meta drastiðkus iðbandymus bei iððûkiusnegausioms tautoms, jø identiðkumui. Ypaè toms, kurios yraiðgyvenusios ilgesná savo tapatybës slopinimo laikotarpá.Tokiø tautø klasei priklausome mes – lietuviai.Mûsø tautà skaudþiausiai veikia vislabiau ásitvirtinantis ir viskà apimantis socialinësátampos laukas: tarp savæs susiprieðinanèios,iðorinëmis ir ypaè vidinëmistrintimis kibirkðèiuojanèios skirtingosevoliucinio vyksmo trajektorijos. Ðalia universaliøtechnologijø, globalios ekonomikosbei informacijos srautø, ðalia eurointegraciniøprocesø vis dëlto ir toliau labairyðki iðlieka tautinës, nacionalinës irnetgi siauresnio etnokultûrinio lokalumo,taip pat ir þmoniø kolektyvinës bei individualiostapatybës siekio pastanga. Tokiàpastangà visø pirma mes turëtumesuvokti kaip socialiniø ryðiø tinklo, jo kokybësátvirtinimo ðaltiná.Ar gali egzistuoti gyvybingas, dvasiniuartumu grindþiamas ne tik vietinio, betir aukðtesnio lygmens bendruomeninissutarimas, tvarus valstybinis solidarumas,jeigu þmonës vienu ar kitu bûdu ápratinamigyventi siauragrupiniais egocentristiniaisinteresais? Jeigu juos kur kas labiauveikia iðcentrinës kapitalà ir politinæ átakàuþvaldþiusiøjø jëgos? Jeigu be dëmesio,be globos paliekamas bendrais iðgyvenimais,bendra istorine atmintimi ir likimu,bendru kultûriniu paveldu grindþiamas tøsantykiø pagrindas?Tuo pavyzdþiu tenorëjau pasakyti, jogglobalizacija ne tik sprendþia, bet ir patigimdo pasaulio integralumo, socialinëstvarkos átvirtinimo problemas. Didþiojojearenoje nuolat iðkyla tie patys civilizaci-jos metami iððûkiai – klausimai:koks iðties turëtø bûti santykistarp tradicijos ir modernybës,susisaistymo ir atsisaistymo,autoriteto ir jo nuvertinimo,altruizmo ir savanaudiðkumo,tvarkos ir chaoso; tarp lokalumoir visuotinumo, tautiðkumoir supranacionalumo (anttautiðkumo)...To santykio gaudymasyra tapæs nuolatiniu tyrëjørûpesèiu (deja, ne politikospraktikø).Be pagarbos tëvø ir protëviøgyvenimui, jø paliktiems paminklamsir simboliams; be ðitoistorinio paveldo pagarbauspriminimo jaunajai kartai, þmogausgyvenimas tampa panaðusá nuolat neþinia kur skubanèio,instinktø genamo skruzdëlyno (þmogelyno)gyvenimà. Kiekvieno þmogaus, jøgrupës ar sluoksnio interesai bûna ganëtinaiskirtingi. Gyvenimo tempai tas skirtybestik dar labiau iðryðkina. Todël nuolatTapatybëdelokalizacijos iðbaSeptyniasdeðimtmeèioprogaspaudþiame Taurankà – draugiðkàir darbðèià.Daug raðai, daug ðirdies sudedi á romantiðkaiskambanèias frazes, nepaisydamas, kad besiðaipantiemscinikams rûpi kitkas – pelningi dalykai.Tad linkime toliau nerimti, jaudintis irsàþiningai tarnauti savo idëjai.AB AQUA SILENTE CAVE!„Saugokis ramaus vandens!“, nes jameveisiasi ðliuþai – bestuburiø populiacijos atstovai.Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS,,,Mokslo ir gyvenimo” redakcijatorinës aplinkybës klostësi taip,kad lietuviø tauta, jos kauptasmodernëjimo kapitalas (tarkim,kad ir aristokratijos sluoksnyje)nuolat buvo delokalizuojamas,t.y. iðvietinamas, savàsias kûrybinesjëgas atiduodant kitiems(per rusifikacijà, polonizacijà,per emigracijà, trëmimus) arbair patiems prisidedant prie jo slopinimoir net naikinimo (abejotinisukilimai, nuolatiniai tarpusaviovaidai, lietuviðkosios ideoloiðkyla(ir akis bado) visuomenës nariø,valstybës segmentø sàsajingumo (koherentiðkumo)problema, tautos tvarumo irtæstinumo problema. Beje, atsisakius tautos(nacijos) idëjos, beveik automatiðkaiatsisakoma ir istorinës atminties, kultûriniopaveldo, protëviø prisiminimo – to, kas sudarone tik tautos ðerdá, bet ir reikðmingiausiàþmogaus dvasinio gyvenimo, jo prasmingumodalá. Dar daugiau... Tauta nërasavitikslis. Ðiandien tai vienas ið efektyviausiøbûdø, padedanèiø atsispirti globalizacijàlydintiems ðeðëliniams (negatyviems)palydovams. Visuotinë delokalizacija (iðvietinimas)gimdo savoantipodà – lokalumo(ávietinimo), taip pat irtautiðkumo, nacionalumosieká.Lietuviø tautos ir lietuvybës(tautinës tapatybës)delokalizacijaðiandien tapo rûsèios realybësþenklu. Ji labai þenkliaiyra palietusi jaunàjà kartà. Prisiriðimasprie namø þidinio, prie tëviðkës, prieTëvynës ir jos istorinio kultûrinio paveldotapo trapus ir dezintegralus. Labiau dezintegrali,netgi destruktyvi tampa ir bræstanèiojoasmens, þmogaus socializacija.Pastebësime, kad delokalizacija, kokiaisaspektais jà aiðkintume: migraciniaisar kultûriniais, nacionalinës savivokos arpilietinio sutarimo ir kt., yra lietuviamsskaudesnë nei, tarkim, vokieèiams ar lenkams,jau nekalbant apie skandinavus. Is-Prof.RomualdasGRIGASLietuvosMA narys korespondentasVirginijos VALUCKIENËS nuotr.gijos ir jos modernizavimo pastangø stygiusir pan.). Tariant iðkilaus mûsø politinëssociologijos atstovo prof. VaiduèioLaurëno þodþiais, lietuviø tauta yra iki paðaknøpaliesta delokalizacijos traumos...8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Tik XIX a. II pusëje pradëtas konstruotilabiau á modernià panaðëjanèios tautosvaizdinys ir, þinoma, pati tauta. Bet tojipaþanga pasirodë trapi ir pagal dabartinesrealiàsias jëgas neadekvati á priekáðuoliuojanèiam pasauliui...Lokalumo bei tapatybës (identiteto)problematika mums, lietuviams, ypaè aktualidar ir dël tos prieþasties, jog tautos,kaip istorijos ir kultûros subjekto, suvoktisiki ðiol nëra tapusi bent kiek labiau iðplëtotos,juolab – susistemintos diskusijosobjektu. Taip kalbëdamas galvoju netik apie sociologus ar kultûrologus, bet irapie politologus, istorikus ir net apie ekonomistus.Tautos suvoktis galëtø bûti plëtojamakad ir dviejø, nuo pat civilizacijosatsiradimo nuolatos besigrumianèiø socialumotendencijø kontekste. Kalbameapie amþinà konfliktà tarp istorinio-kultûrinioir utilitarinio-pragmatinio sàmoningumoatmainø. Istoriniu-kultûriniu sàmoningumuvadiname tà þmoniø, jø organizuotøgrupiø ir valstybës institucijø elgesiodimensijà, kuri yra motyvuojama(grindþiama) tautos istorine atmintimi, joskultûriniu paveldu, taip pat tautos tvarumoidëja. Utilitarine-pragmatine sàmoningumoatmaina vadiname þmoniø sàmonëje,socialiniø struktûrø bei institucijøveiksmuose vis labiau ásitvirtinanèius savanaudiðkoracionalumo, vartotojiðkumoir juslingumo pradus, taip pat tais pradaisgrindþiamà finansiná, politiná ir þiniasklaidinásuokalbiðkumà.Sukonkretindami lokalumo bei tapatybësdiskursà, galëtume formuluoti kadir tokius klausimus: kokie mes, lietuviai,istorijos pradþioje buvome? Kokius elgsenosbruoþus ji mûsø protëviams ápirðo?Kas mes ðiandien esame ir kokiaisryt tapsime? Kà pasauliui mes davëmeir ar galime kà savitesnio duoti? Apskritai,ar lietuviø tauta, gyvendama ðalia kitø,iðlieka tvari? Kaip tas jos tvarumas persiduodaLietuvos valstybei ir apskritai eurointegracijai?..Kalbant dar konkreèiau, galima iðskirtidvi lokalumà nusakanèiø poþymiø klases.Pirma, tai poþymiai, susijæ su istorineatmintimi ir kultûriniu paveldu. Tai –praeitá nusakanti klasë. Ðie poþymiai iðsiskiriane tik ryðkesniu partikuliarumu,bet jie dar atlieka ir labai reikðmingà, bendrastæstines vertybes teikiantá, socialinioveiksmo subjektus vienijantá vaidmená. TaiIlgus ðimtmeèius lietuviø, kaip tautostàsa, anot poeto J. Aisèio, buvo nemoningumàugdantys poþymiai. Antra,þmoniø istoriná-kultûriná socialumà bei sàtàsi,o kito mûsø màstytojo – St. Ðalkauskioþodþiais: lietuviai – „tauta, kuri niene,utilitarine veikla ir tos veiklos veikia-tai poþymiai, susijæ su þmoniø pragmatikadanëra buvusi tuo, kuo galëjo bûti...“ mu gyvenimo bei elgsenos bûdu. Tai ru-ndymø akivaizdojetininës praktikos gimdomus ekonominius,politinius, socialinio dominavimo irkitus interesus nusakantis blokas. Antaikurioje nors vietovëje funkcionuojanti versloámonë gali turëti átakos èia gyvenanèiøþmoniø santykiams: ekonominiams,doroviniams, politiniams ir net estetiniamsásitikinimams. Jie gali bûti slopinamiarba, atvirkðèiai – labiau iðskleidþiamiir átvirtinami.Kokia ðiø klasiø ir jø elementø kombinacija?Ar ji skatina glaudesná socialinásàsajingumà (koherentiðkumà), ar atvirkðèiai– lokaliná sociumà veikia dezintegruojanèiai?Jau ðtai toks, supaprastintaslokalumo poþymiø skirstymas vedamus „prie minties“ ne tik dël santykiotarp praeities ir dabarties reikðmingumo.Bet ir dël kultûros normatyvumo, jos tæstinumo,þmoniø dvasinio sàsajingumo, oið kitos pusës – mums nurodo sociumomodulumà ir kintamumà.Visuomenës modernumas tiesiogiaisietinas su bendràja, su visuotine kultûra.Kuo modernesnë visuomenë, tuo irsocialinës erdvës daugiau – tuo daugiauir visuotinumo. Taèiau tai jokiu bûdu nereiðkia,kad lokalumas, lokalinë kultûratampa atgyvena. Gal greièiau atvirkðèiai...Taip, prieðtaravimas tarp lokalumoir universalumo egzistuoja, jisai pakankamaiakivaizdus, áþiebiantis konfliktus.Bet konfliktai atsiranda ten, kur universalumasdemonstratyviai ignoruoja lokalumà,o pastarasis – universalumà. Kaipgamtoje ávairovë puikiai dera su visuotinumu(kad ir gamtos ciklø, geografiniøzonø ir kt. pavidalu), taip ir visuomenëjelokalumo ir universalumo ryðys, jø pusiausvyrumassudaro socialinio vyksmoenergetiná ðaltiná.Pasaulio visuomenë organizuojasibûtent pasiremdama ávairaus lygio lokaliniaiscentrais. Pastarøjø vaidmuo priklausonuo to, koks bus juos sudaranèiøsegmentø vidinis integralumas (koherentiðkumas).Socialinio vyksmo dalyviøbendra savivoka visada bus tvirtesnë ten,kur reiðkiniai, procesai, kultûros srautai,taip pat ir to paties socialinio veiksmo rutinizacijabus labiau ávietinti. Lokalumasþmonëms teikia bendrumo, bendrø dvasiniøiðgyvenimø, tikrumo ir saugumojausmà. Bet tik tuo atveju, jeigu rutininëlokalinës erdvës praktika yra praturtinamabendromis vertybëmis; jeigu nuolat rûpinamasijø diapazonu, t.y. jeigu nuolatkuriamas prasminis, etnokultûrinis, etnopsichologinissocialiniø santykiø tinklas.Visuotinai þinoma, kad, pavyzdþiui, Japonijaið kitø ðaliø iðsiskiria savo kultûrospartikuliarumu, kuris visai valstybei suteikiadidesná gyvybingumà. Taèiau maþiauþinoma, kad kiekvienas ðios ðalies regionastaipogi pasiþymi iðskirtiniais etnokultûriniaispoþymiais ir kad kiekviena organizacija,kad ir kokia ji bûtø: didelë ar maþa,taip pat siekia unikalesnio savo veido ir jopuoselëjimo. Visa tai natûraliai atsispindi irtautos, ir valstybës elgsenoje. Tokiame ðtaivisuotinumo ir lokalumo derinyje ir slypi japoniðkosioscivilizacijos galia.Kalbëdamas apie lokalumà, skaitytojodëmesá norëèiau atkreipti á dar vienàðio prieðtaringo reiðkinio pusæ...Panaðiai kaip raðytojas kartais net nesàmoningaiplëtoja savo romano koncepcijàbei siuþetà, pasiremdamas gyvenamosiosaplinkos siûloma medþiaga,taip ir sociologas, politologas ar kultûrologas,imdamiesi tos ar kitos temos, daþniausiaivadovaujasi tuo, kà jam ásiûlo aplinkinispasaulis, jame knibþdanèios, kunkuliuojanèiosaktualiausios problemos.Taip sakydamas galvoju ne tik apie kritiðkesnáir kûrybiðkesná teorijø, uþgimusiøkitoje terpëje, adaptavimà, bet ir dràsesnásavøjø iðskleidimà. Stebint jaunøjømokslininkø darbus galima suformuluotivienà mums nemalonià iðvadà: vislabiau ásigali nekritiðkas kitokiame pasaulyjeuþgimusiø teorijø atpasakojimas ir jomissekimas. Daþnëja atvejai, kai net nebeuþsimenamaapie tos paèios problematikosdarbus, paraðytus savojoje Tëvynëjeir savøjø autoriø.Lietuviø literatûros klasikas Vaiþgantasyra atvirai prisipaþinæs, kad vos ne visussiuþetus bei personaþus savo kûriniamsjisai sëmësi ið gimtojo Malaiðiø kaimo irjo apylinkiø (kurios ðiandien atrodo tarsibûtø nusiaubtos baisiausio maro...). Mûsøtautietá Algirdà Greimà iðgarsinusi semiotikaatsirado dar ir kaip intuityvi pastangaprisiliesti prie nepaþintø, nesuvoktø paliktossavo Tëvynës, jos praeities klodø(pavyzdþiui, tokiø miglose iðtirpusiø, kaipSovijaus mitas...).Ðiø eiluèiø autorius irgi neatsitiktinai savomonografijose yra pateikæs keletà iðplëtotøsociologinës teorinës minties konstrukcijø:Socialiniø átampø Lietuvoje laukai,Tautos civilizacinë negalia, Tautos egzistencijostikslas, Tautos saviteigos bûviaiistorijos ir civilizacijos erdvëje ir kt. Prielokalinës realybës inspiruotø autoriaus pastangøtaip pat priklausytø paraðytas ir JAVlietuviø dienraðtyje „Draugas“, taip pat atkartotaikolektyvinëje monografijoje „Tautinëstapatybës dramaturgija“ (2005 m.)paskelbtas Pasaulio Lietuviø Deklaracijos Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 9

teksto (atnaujintos 1949 m. LietuviøChartos) projektas.Lokalumas pasireiðkia per tai, kàir kaip mes analizuojame kitø tautøkultûras bei civilizacijas. Daþniausiaiieðkome analogø arba skirtybiø, o neretai(nûdien, ko gero, daþniau) – komums patiems trûksta; ko mes pasigendamesavo tapatybëje, lygindamijà su ásivaizduojamu civilizuotumu.Skaitant mûsø iðkiløjá màstytojà Vyt.Kavolá, nuolat kirbëdavo mintis, kadjis raðë bûtent apie tai ir akcentavo(greièiausiai intuityviai) tuos kultûrosir vakarietiðko civilizuotumo bruoþus,kuriø mums, ilgà laikà izoliuotiemsnuo normalaus evoliucinio vyksmo,taip stigo. Galime formuluoti netgi atsargiàprielaidà, jog labiau iðryðkintasmûsø lokalumas bei tapatybë tikpagyvintø toká lyginamosios analizësmetodà. Þinoma, su sàlyga, jeigumes patys gerai, iðmintingai suvoktumene tik save, bet ir tà pasaulá, sukuriuo lyginamës. Pravartu taip patpastebëti, kad, plëtojant lokalumo beitapatybës lyginamàjà analizæ, vienodaiyra reikðminga ne tik savikritiðkumas,bet ir teigiamo, partikuliarumu(lokalumu) iðsiskirianèio pradopaieðka ir jo akcentavimas. Be pastarojodalyko neásivaizduojamas neilokalumo, nei tapatybës iðsaugojimas(kas beveik tolygu tautos, kaip kultûrosneðëjos, kolapsui). Ið ðio teiginioiðeitø, jog ir mûsø, t.y. mokslo bendruomenës,uþdavinys yra aktyviau,dràsiau plëtoti su mûsiðkuoju lokalumubei tapatybe susijusià ir teorinæmintá, ir empirines paieðkas. Pravartuniekada neuþmirðti, kad þmonija susidedaið tautø ir tëvyniø, ið tëviðkiø irðeimos þidiniø. Panaðiai kaip þmogauskûnas ið organø, audiniø ir molekuliø...Kokie tie segmentai: savyjeintegralûs ar aiþëjantys? LokalizuotaTëvynë, lokalizuota tapatybë ir globalizuotaspasaulis gali puikiai sutarti,jeigu gerbiama tradicija, o pastarojineprieðpastatoma visuotinumui. Toksatvejis sustiprina visø á pansistemà áeinanèiøsegmentø sàsajingumà, o pertai – paèios sistemos gyvybingumàbei egzistenciná prasmingumà.Apskritai, universalumas, visuotinumastampa negyvybingu, iðsigimstanèiu,jeigu jis, vaizdþiai pasakius,nesimaitina ðaltinëliais ir ðaltiniais,eþerais ir jûromis. Akivaizdus yra Visatosdësnis – jos ávairovë, savaiminisjos siekis, kuris áþiebia ne tik energijà,bet ir sudaro erdvæ visuotinumui.Þmonija – Visatos dalelytë ir ji negalisau nepakenkdama prieðgyniautiðiam dësniui...Kadamokslas sako,,NE”Doc. dr. Jonas RUBIKASMokymas ir mokslasBene visiems daug kartø teko matyti(ir per TV), kaip tëvai mokina savo vaikus:beþdþionë moko beþdþioniukus atskirtimaistui tinkamà augalà, perskelti riemas.Ir tik mokslui davus praktiniø vai-nëra tuojau pat visuomenei suprantaðutà;tigrë moko tigriukus medþioti, siø jie priimami lyg kasdienis reiðkinys.paukðèiai – iðtraukti ið drevës vabzdþio Sunku dabartiná gyvenimà ásivaizduotilervà; matome kasdien, kaip paukðèiai be televizijos, kompiuteriø, interneto, genøinþinerijos, organø persodinimo ir ki-(balandþiai) pripranta prie lesalo vietos.O garsioji pieno dangteliø istorija Londone,kai vienas paukðtis greièiausiai atsisuomenëssantykiai yra savotiðki ir gatønaujoviø. Mokslo – mokslininkø – vitiktinaiprakirto prie namo slenksèio padëtopieno butelio dangtelá ir paragavo ria ateièiai, jø mokslas yra tarsi atitrûkæsna sudëtingi: atrodytø, mokslininkai ku-pieno. Ði patirtis mëgdþiojant ar mokantispaplito Londone ir buvo net nustaty-tà plyðá visuomenë uþpildo savais vaiz-nuo visuomenës ðiandieniø poreikiø irta, kokiu greièiu ir kokiomis kryptimis duotës sukurtais reiðkiniais – tikëjimu.paukðèiai iðmoko taip elgtis.Kas tai – mokymasis ar kartojimas?Mokslo tiesaMûsø vaikai seka kiekvienà motinos þodáÐiame straipsnyje bus kalbama apieir veiksmà ir taip iðmoksta kalbëti bei biologijà. Pradëkime nuo esminio klau-elgtis vis naujai atrandamoje aplinkoje. simo: kas yra mokslo tiesa? Tai teiginys,Suaugæs þmogus, ágijæs reikalingø ir nereikalingøfaktas, rezultatas, pastebëjimas, ku-þiniø, deja, savo vaikams paveldëjimoris gali bûti pakartojamas daugelá kartøkeliu jø neperduoda; sakoma, ir ávairiø mokslininkø. Mokslo tiesa eksrisvaikai kartoja tëvø klaidas dar pridëdami perimente – tai nustatytas faktas, jis bussavø, padiktuotø naujø aplinkybiø. Tiesa,tikras tik tada, kai jo nebus galima paneigtijie paveldi gabumus, sugebëjimà priešingos krypties bandymais.màstyti, stebëti, atminti. Kartais paveldi Labai ryðkus pavyzdys gali bûti 1945blogus polinkius, silpnaprotystæ ar kità m. Eiverio (O.A. Avery), Makleodo (C.M.proto negalià – bet tai jau liga.MacLeod) ir Makarèio (M. McCarthy) nustatytasMes esame panaðûs á gyvûnus tik iðmoktufaktas, kad DNR (deoksiribonuk-mechaniðku kartojimu. Taèiau leorûgðtis) yra genetinë medþiaga, perduodantiþmogus per ilgà evoliucijà ágijo sugebëjimàpaveldimus poþymius ið vie-stebëdamas gamtà kaupti patyrimà, no organizmo kitam (bandymai daryti sugautas þinias apibendrinti ir jau apibendrinimàbakterijomis). Tai ryðkus prieðingos kryp-perduoti kitoms kartoms. Vien tik ties bandymais (RNR ir baltymai) patvir-gamtos stebëjimas nebepatenkino þmogaustintas faktas. Vëlesnë mokslo raida pa-ir jis këlë klausimus – kodël, kaip, pildë ðá faktà árodþius, kad ir RNR (virutintaskada? Bandydamas á juos atsakyti pradëjosø) gali perduoti paveldimas savybes.aktyviai tyrinëti gamtà, dangø, ávai-Apibendrinti galima taip: yra nustasø)rius reiðkinius, ieðkojo jø tarpusavio ryðio,tytas teiginys A, taèiau kai kurie duome-priklausomybës. Literatûroje galima nys kelia abejonæ B. Norint patvirtinti teitytasrasti posaká – ten, kur þinojimas susitinkaginio A teisingumà daromas prieðingossu neþinojimu, prasideda mokslas. krypties bandymas K, arba laboratoriginioPerðokime tà daugybæ mokslo istorijosne kalba – kontrolë. Jei bandymas Klaipteliø, nors kiekvienas jø yra labai duoda neigiamø rezultatø, tada atmeneádomus ne tiek þvelgiant ið ðiandienos tama abejonë B ir patvirtinamas teiginysmokslo lygmens, bet tarsi persikeliant áA.to meto þiniø ir mokslininko galvojimo lygmená,Taèiau kartais K kelio yra vengiama:á tas nuðvitimo akimirkas, kada brangûs reagentai, aparatûra ar kita prie-mokslininkas suðukdavo: “EUREKA”! þastis. Tuomet teiginys A lieka kartu suMokslininkai ir jø kuriamas mokslas abejonëmis B ir tik K kelias patvirtintø Avisuomenës poþiûriu yra tarsi atskira sritis,teiginá esant mokslo tiesa.kur mokslininkai tenkina savo smal-Mokslo tiesà, pvz., teiginá A, galimasumà, o sukurtas mokslas daþniausiai ávertinti prietaisø rodmenimis, cheminë-NE10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Dabar jau nebûtina vykti áIndijà pas Satja Sai Babà –stebukladariø, ekstrasensø irðamanø pilna ir Lietuvojemis reakcijomis ar kitais A teiginiuibûdingais bûdais. Prietaisørodmenys – tai objektyvitiesa, ji nepriklauso nuomokslininko, taèiau tø duomenøávertinimas ir apibendrinimai,kuriais remiantis kuriamosteorijos ir hipotezës, jau yra veikiamimokslininko paþiûrø, iðsilavinimo irpatirties.“Magister dixit”Tad galime skirti objektyvià ir subjektyviàtiesà. Objektyvi tiesa nereikalaujapapildomø komentarø: A teiginá pagrindþiaK kelio neigiami duomenys. Taèiaukartais mokslui átakos turi subjektyvumas.Paprastas gan daþnas atvejis, kaiprietaisø ar reakcijø duomenys yra subjektyviaivertinami. Yra þinomos, pavyzdþiui,normos ribos, bet pakeitus prietaisøtikslumà buvusias normos ribas galimaskirtingai vertinti. Tai bûtø tarsi objektyvussubjektyvumas. Tokiu subjektyvumuabejojama ir tik pakartotinis K kelias arbapaneigia, arba patvirtina subjektyviànuomonæ.Šiam yra artimas, pavadinkime, autoritetøsubjektyvumas. Daþnai kokià norsnuomonæ pasako þinomas, tituluotas, turintisdaugybæ garbës vardø ir mokslo administravimeaukðtà vietà uþimantismokslininkas. Jo teiginiø laikomasi, jaisremiamasi be nuodugnesnio teiginiø patikrinimo.Kartais jaunas, pradedantismokslininkas pakartoja to garsaus mokslininkoteiginius panaudodamas K keliàir teiginá tenka pataisyti (didieji negaliklysti!) arba jis paneigiamas.Tokio tipo subjektyvumu pasiþymëjovyresnës kartos Lietuvos biologams geraiþinomas Trofimas Lysenka. Tai buvosubjektyvumas, grindþiamas komunistineideologija ir susijæs su tuometinësSSRS valstybës politika. Biologijai tojevalstybëje (deja, ir to meto Tarybø Lietuvoje)tai buvo didþiulis smûgis, nes biologijosmokslas buvo atskirtas nuo visopasaulio: genetika kaip mokslas buvo atmestair iðstumta ið viduriniojo ir aukðtojomokslo programø ir eksperimentiniøtyrimø. Daug Rusijos genetikø buvo iðtremtiarba suðaudyti. Lietuvos biologaiir genetikai – prof. M. Natkevièaitë-Ivanauskienë,prof. J. Dagys, akad. P. Ðivickis– partiniø ástaigø buvo persekiojamiir verèiami dëstyti vadinamàjà mièiurininæbiologijà. Ir tik apie1960–1964 m. ta partinëideologinë biologijapagaliau buvo atmestair tuometinëjeSSSR prasivërë duryspasaulio mokslui, kurisásiverþë á laboratorijas,bibliotekas, auditorijas.Tas subjektyvumaspaliko SSRSkelias kartas be biologijosmokslo.Kitas panaðaussubjektyvumo pavyzdys– praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetákilæs ginèas dël abejoniø, ar naudota Afrikojepoliomielito vakcina nebuvo uþkrëstabeþdþioniø virusais ir ar tai neturëjo ryðiosu AIDS plitimu pirmiausia Afrikoje,Konge, kur ta vakcina buvo masiðkai skiepijamivaikai. Su tokia galimybe nenorëjosutikti vakcinos kûrëjas Hilaris Koprovskis,kurio autoritetà palaikë ir gaminanèiosskiepus farmacijos kompanijos.Bet gráþkime prie subjektyvumo apibendrinimo.“Aš tikiu, kad taip yra”Mokslininkas gali atsakyti “taip yra” arba“aš tikiu, kad taip yra”. Ávedame sàvokà“tikëjimas”. Kiekvienas eksperimentatoriustiki savo bandymo sëkme, tikisi savonuomonæ patvirtinanèiø rezultatø.Toks tikëjimas yra daugiau nuojauta arnuovoka, kurie paremti patyrimu ir þiniomis.Èia yra ypaè svarbus K kelias – jispatvirtina arba, deja, taip bûna gana daþnai,paneigia buvusià nuomonæ. TaèiauK kelias gali parodyti ne minties, o metodinesklaidas, kurios kitais bandymais galibûti iðtaisytos.Mokslininkai negali þinoti viso pasaulioávairiø mokslo srièiø. Taip pat ir visuomenë.Todël daug kuo mes tikime nepatyræir nepamatæ. Nematëme þemynø, salø,gyvûnø, augalø, bet tikime juos esant.Gamtininkas ar istorikas daþniausiai nekà tesupranta apie atomo struktûrà, taèiautiki jà esant tokià, kokià šiandien sakotos srities mokslininkai. Šiais atvejaisteiginiams patvirtinti buvo arba gali bûtipanaudotas K kelias.Ir vis dëlto kartais mokslas turi pasakyti“NE”. Tas “NE” yra mokslo silpnojipusë. Mokslas tegali teigti; neigimas turimokslo vertæ, jei yra galimas K kelias,priešingos krypties bandymas. Taèiaujei teiginys yra paremtas tikëjimu irpriešingos krypties K kelias yra negalimas,tada mokslo “NE” yra bejëgis. Pastangospaneigti tikëjimo teiginius yra atremiamosðiandienos mokslo netobulumu:per maþa mikroskopo skiriamoji geba,nejautrus prietaisas arba tinkamo iðviso nëra, ribotos þinios.Transcendencijos organizacijosÞemëje: valdymas ir turtasVisišku subjektyvumu laikytinas tikëjimastranscendencija: transcendencijosreiškiniais, sielos buvimu, reinkarnacija,gyvenimu po mirties, vadinamaisiaisparanormaliais (toliau rašoma para...)reiðkiniais ir kita. Èia mokslo argumentas“NE” yra neveiksmingas, tiesiog beprasmis.Mokslas tegali pasakyti, kad taineatitinka þinomø gamtos dësniø, mokslologikos. Negalima árodyti to ko nëra.Prieð tikëjimà nëra argumentø; K keliasyra negalimas, tad : “ Aš tikiu, kad taipyra” – neuþginèijamas.Tikëjimo gyvenimu po mirties – taiyra sielos buvimu – negalima paneigti.O toks tikëjimas atsirado labai seniaiþmogui tapus socialiu individu. Nustojusveikti natûraliajai atrankai, kuriantissocialinei visuomenei, atsirado gudrumoatranka. Kiekvienoje populiacijoje atsiradoindividø, kurie nenumaldomà þmogausnorà gyventi amþinai panaudojokurdami tikëjimà gyvenimu po mirties.Mirtis neiðvengiama, todël atsirado ávairiøtikëjimø, kad ir po mirties þmogus uþsiimspanaðia veikla, gal uþims geresnæpadëtá pomirtinëje visuomenëje (perëjimasá aukðtesnæ kastà; geresni medþioklësplotai, graþiø moterø patarnavimas,jis bus pagerbtas uþ kitatikiø þudymà,kaip dabartiniai musulmonai teroristaiir kt.). Buvo kuriamos ávairios pomirtiniogyvenimo galimybës, pagrástosþemiškojo gërio supratimu. Taip pat irDievui suteikiamos labai þmogiðkos savybës:Dievas geras, blogas, piktas, gailestingas,baudþia, teisia, myli, pildo þemiðkuosiusnorus, leidþiasi prikalbamas,valdo, vieðpatauja, yra nuolat garbinamasir turi kitø savybiø.Visø religijø pagrindas – bendraminèiøorganizacija. Taèiau, kad individuibûtø garantuotas geras gyvenimas pomirties, jis turi èia, þemëje, paklusti tamtikroms taisyklëms, tik tada pelnys dangauskaralystæ.Nukelta á 14 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 11

Vilniaus pedagoginio universiteto 70-metis – tai ir paminëjimasjame dirbusiø iðkiliø pedagogikos kûrëjø. Vienas tokiø– prof. habil. dr. Jonas Lauþikas, buvæs VPI direktorius,mokslo reikalø prorektorius, Pedagogikos ir psichologijosfakulteto dekanas, Pedagogikos katedros profesorius,pripaþintas, gerbtas institute ir sovietmeèiu (1958 m.) ið jopaðalintas. Vëliau vël ásileistas dëstyti pedagogikos.Ugdymo esmë ir paskirtis – sàlygø irprielaidø þmogaus prigimties sklaidai(tapsmui) sudarymas bei saviraiðkos skatinimas.Tai turimos vidinës potencijos arbagalios kreipimas elgesio deramybëslinkme. Ugdyti – tai iðkart prigimtàjá (arbapotencialøjá) pradà iðplëtoti ir já socializuoti(sukultûrinti). Svarbiausia ugdantskatinti paties subjekto suinteresuotumàuþsiimti savikûra, plësti savo dvasios horizontà,gerinti egzistenciná bûvá. Bûtentvalia saisto ugdomo asmens sàmoningussantykius su mikro ir makro pasauliu,dalyvauja jo dvasinës plëtotës aktuose– nuo kasdienio poreikiø tenkinimo ikiamþinumo metafizinës pajautos.Santykyje su aplinka, ið jos gaunamainformacija (þiniomis) ir perimamomis(internalizuojamomis) vertybëmisugdomas subjektas nëra tik paprastasrecipientas, bet labiau toks asmuo, kurisdisponuoja kûrybine galia, pats apsisprendþiair renkasi. Jis iðkart realizuojaturimà potencijà, protingai pasirenkaveiksmà ir valios dëka dalyvauja veikimoakte.Asmens augimas – socialinës aplinkos,ugdymo ir saviugdos vienybë.Tokávyksmà lydi protas, emocijos ir valia. Tadvalia ir jos ugdymas – tokia pedagogikosproblema, kuri gali bûti skirtingai ávardijamair vis kitaip gvildenama.Valia ir jos ugdymas – viena ið tø didþiøjøpedagogikos problemø, kurias reikiapriskirti paèioms universaliausioms ir,suprantama, svarbiausioms. Kartu valiosproblema – tokia sena, kaip ir pati savimonësfilosofija.Skirdamas asmens sàmoningà pasirinkimànuo paprasto troðkimo, áþymusissenovës graikø màstytojas Aristotelisaukðtina tokià iðmintá, kuri numato galimusávykdyti tik savo jëgomis veiksmus:„Sàmoningas pasirinkimas apskritai lieèiatik dalykus, kurie yra mûsø valioje“.Niekas kitas taip þmogaus neiðaukðtina,kaip valios dëka vykdomi sàmoningipasirinkimai.Laisvus þmogaus pasirinkimus ImanuelisKantas vadina geros valios apsisprendimais,turinèiais brangakmeniovertæ. Gera valia vertinama labiau neguvisa kita, net tai, kas per jà galëtø bûtipasiekta. Geroje ir protingoje valioje lygValia pedagogikojeKeli ðtrichai prof. Jono Lauþiko ugdymo tyrimø prasmeiProf. habil. dr.JUOZASVYTAUTASUZDILAtame brangakmenyje ðis filosofas matoir tikràjà vertæ savyje. Tikroji vertë, arbavertë savyje, pavadinama imanentineverte dël to, kad joje slypi absoliuèiosvertës idëja. Protinga valia priverèia paklustiasmeninius þmogaus siekimus irtokiu bûdu ágalina já pranokti naudos irlaimës pastangà.Europos mentaliteto susiformavimuididelá poveiká darë Georgas Hëgelis, kurisvalià objektyvizavo: valios galia linkusikoncentruotis ir lemti didþiausiuspasaulio ávykius.Dar kitaip, bûtent ið subjekto egzistenciniobûvio pozicijø, á valià þvelgia ArtûrasÐopenhaueris (Arthur Schopenhauer):valia – iðkart geismas, troðkimas,noras, siekimas. Þinoma, svarbiausiavalios esmë – tai verþlumas. Asmens esmælabiausiai iðreiðkia bûtent verþlumoparametras.Egzistenciniai þmogaus ieðkojimai –europietiðkos filosofijos dimensija. Þmogussavyje atranda vidinës galios valiai.Tai ir yra savikontrolës, priklausanèiosnuo ugdymo ir saviugdos, esmë. Galiosvaliai principas galioja ir paties savæs apribojimui,padeda to paðëlusio noro valdytiáveikai. Vadindamas gyvenimà galiosvalios atskiru atveju, F.Nyèë (F.Nietzsche)þmogiðkàjà egzistencijà tapatinasu „komandavimo afektu apskritai visaisnorëjimo aktais.” Jie rodo pakopa po pakopossavæs atvertá ir iðkart savæs áveikimà– nuo þemesnës prie aukðtesnës arnuo silpnesnës prie stipresnës valios.Taigi filosofai, kuriø èia tik vienas kitasiðkiliausias atstovas buvo paminëtas,suformulavo valios problemà, iðanalizavojos ávairias apraiðkas. Per kelis amþius,ypaè XVIII ir XIX a., buvo suformuotaturtinga ir sugestyvi psichologijai ir pedagogikaivalios filosofija, á kurià bandytaatliepti taikomojo ugdymo tyrinëjimais.Þmogiškosios savireguliacijos vyksmevalia dalyvauja kaip aplinkà ir kartupatá save (asmená) kontroliuojanti galia.Belieka ieðkoti atsakymo, kaip ir kokiu bûdusubjektas galëtø ir turëtø tokià galiàiðskleisti ir ja disponuoti. Ne maþiau svarbûskiti klausimai: sàmonës ir pasàmonëssantykis, iðorinës kontrolës ir vidinëskontrolës (savikontrolës) ryðys, auklëjimoir saviauklos sàveika.Valia Lietuvoje iki Jono Lauþiko buvomaþai tyrinëtas klausimas. Beje,J.Lauþiko palikimas, ypaè valios tyrimai,nëra sulaukæ deramo ávertinimo. Pirmasisrinkinys „Jonas Lauþikas: asmenybëir darbai“ (sudarë dr. Pranas Dereðkevièius,1991) iðryðkina pedagogo gyvenimàir veiklà, atskleidþia defektologijoskûrëjo patirtá, gvildena diferencijuotomokymo, profesinio orientavimo irdarbinio mokymo, mokytojø rengimoidëjas. Valios problematika ðioje knygojenebuvo ávertinta. Vëlesni J.Lauþiko palikimotyrinëtojai buvo atidesni valios problemai.Antai J.Lauþiko rinktiniø raðtø Itome áþanginiame Juozo Vaitkevièiausstraipsnyje „Jono Lauþiko gyvenimas,veikla ir idëjos 1903–1940“ atkreipiamasdëmesys, kaip sprendþiant proto esmës,jo pasireiðkimo ir vystymo klausimusakcentuojama valios pastanga: disponuojantisvalia þmogus áveikia reaktyviusimpulsus ir potraukius, o proto irvalios sàveikos dëka iðlaiko su savimi irpasauliu harmonijà.Ir vis dëlto, aptardami paèias bendriausiasugdymo mokslo problemas –ugdymo tikslo ir uþdaviniø, ugdytinio paþinimoir jo bûklës mokykloje, mokytojøpaðaukimo, jø rengimo, profesinës kompetencijos,ugdymo turinio, principø, metodø,ugdymo organizavimo ir vyksmo,ðio proceso efektyvumo, naujø vadybiniøsprendimø reikðmës, – lietuviø edukologaikaþkodël pamirðta valios ugdymosvarbà. Iki ðiolei neteko aptikti, kadvalià ir jos ugdymà bent kiek iðsamiaugvildentø dabarties lietuviø pedagogikosautoriai. Valios tyrimai J.Lauþiko peda-12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

gogikoje yra universalaus pobûdþio: valiavadovauja þmogaus galiai, asmenybëssubrendimas saistomas laisvos valiosapraiðkomis bendravimo ir veiklossferoje, santykiuose su gamta ir pasauliu,þmonëmis ir paèiu savimi. Privalu didelëmisvalios pastangomis kurti savokultûrà, gaivinti tradicijas ir su optimizmuþvelgti á ateitá. Turi pasauly deramà vietàir perspektyvà ta tauta, kuri iðlavinusi protàir valià, iðsimokslinusi ir iðplëtojusi savokûrybinæ galià.Jonas Lauþikas – ið tø mokslo atstovø,kurie anksti, dar bebaigdami universitetà,parodë savo subrendimà, irtodël vesti takoskyrà tarp pirmø monografiniødarbø, kaip „Mokiniø savivaldybë“(1929), „Aplinka ir þmogus“(1933), „Ðvietimo reforma“ (1934) ir vëlesniø,uþ kuriuos pelnomas akademinisuþsienio ir Lietuvos universitetø pripaþinimas– pirmoji daktaro disertacija„Judesio vaidmuo ugdymo procese“(1940), vokieèiø kalba Ciûriche apgintadaktaro disertacija, „Ðvietimo integracijospagrindai“ (1943), – tikrai bûtøsudëtinga. Visi ðie ir kitimokslo darbai paraðyti verþlausir þinanèio, ko siekia,þmogaus ranka. Kas kita– takoskyra tarp Nepriklausomybësmetais irsovietmeèiu raðytø veikalø– akivaizdûs ideologijosdiktuoti jø skirtumai.Tarpukario metais paraðytoseknygose J.Lauþikasrodo aiðkià intencijà –matyti reformuotà, uþsieniovalstybiø, o ypaè Austrijos,ugdymo patirtimi praturtintàLietuvos mokyklà.Treèiojo–ketvirtojo deðimtmeèiøLietuvos mokyklakritikuojama uþ didaktiná materializmà(A.Messer ávardijimas), kaip ir visi ðvietimosistemos patobulinimai, tyrimai, ieðkojimai.„...Paþymëtina, kaip tiesioginëiðauklëtos valios iðdava, – teigia J.Lauþikas,– paklusnumas ir nusiþeminimas. Èia ugdoma akla pagarbaautoritetui, aklas klausymas vyresniøjø“...Mokyklose klesti dresûra, kuria persmelktavisa mokyklos tvarka, disciplinair mokymas, ir tai labiau vaikà darko,o ne já ugdo.Rasdamas svariø argumentø ir paneigdamasþinojimo kaip galëjimo ugdymà,mokslininkas susirûpinæs F.Herbartosiekio ágyvendinimu – kurti vaiko sielojeminèiø raidà ir tokiu bûdu áveikti disharmonijàtarp statiðkojo ðvietimo ir dinamiðkoskultûros. Visas mokyklos pastangasturëtø vainikuoti iðugdoma laisvaasmenybë, kuriai bûdingas „harmoningasþmogiðkø jëgø klestëjimas“. Todëlvisa mokyklos sankloda (èia organizuojamasdarbas ir gyvenimas, mokymasir auklëjimas) „turi remtis vaiko psichologinësstruktûros ir socialinës aplinkossintetiniais reikalavimais: iðeiti ið vaikostruktûros ir eiti á socialiná organizmà“.Pasisakydamas uþ mokinio aktyvumà,savarankiðkumà, rûpestingumà, tvarkingumà,susikaupimà, nuoseklumà, iðtvermingumà,kruopðtumà, savitarpio susiklausymà,bendradarbiavimà, J.LauþikasRusso poveikyje projektuoja lietuviocharakterio formavimà.Jei mokykla þadinsaukðtàsias asmenybëssavybes irvertybes, tai bus sudarytaprielaidakurti skaidresná irkilnesná pasaulá.J.Lauþikas, raðydamaspirmàjà daktarodisertacijà, per labiauspecifiðkà ir siauràtemà (judesio vaidmenáugdymo procese) fiksuojabendràjà ugdymo premisà ir individualybëskûrybingumo pedagoginiameakte reikðmæ. Traktuodamas judesákaip bendrà gamtos reiðkiná ir imanentinákosmoso principà, ieðko organinësprigimties iðskirtinumo, o bûtentkaip sàmoninga veikianèioji bûtybë patisavarankiðkai valdo judesá ir tokiu bûduaktualizuoja potencijà. Valia, kuri „priklausonuo motoriniø didþiøjø smegenølàsteliø“, per motorinius nervus persiduodaá raumenis, su kuriø pagalbaiðreiðkiami jutimai ir iðgyvenimai. Todëljudesys priklauso psichofiziniam pradui– sankaupai vitaliniø jëgø, paèiam egzistavimuiir jutimams. Ugdymo procesejudesys – gera priemonë siekiant fiziniopajëgumo ir proto jëgos. Todël atsiþvelgiantá asmenybës struktûrà, pedagoginiupoveikiu skatinamas individopajëgumas – aktyvumas, lenktyniavimas,iðtvermë, tikslumas, pagava, màstymas.Ir vis ið akiraèio neiðleidþiamaspedagogà dominantis klausimas – taivalia ir dël jos poveikio rodomas aktyvumas.Mokyklos átaka ar mokinio struktûrinësavybë? Judesys, priklausantisvaiko asmenybës (kitur – charakterio)struktûrai, gali bûti pastiprintas ir kreipiamastinkama linkme esant geramauklëjimui ir lavinimui.Mokykla, rûpindamasi vaiko gyvastingumuir dorovingumu, o tai priklauso fizinioir protinio ugdymo harmonijai, prapleèiajutimus ir pergyvenimus, vedanèius„þmogø á aukðtumas“. Organizuojantmokymà per judesá,tikrai ámanoma, kad bent 90proc. vaikø verþtøsi ið pasyvumoatmosferos á aktyvios veikloserdvæ.Pirmasis ugdymo mokslo atstovoJ.Lauþiko kûrybinës veiklosperiodas vainikuojamas lietuviøðvietimo raidai principinësreikðmës turinèiais veikalais.„Ðvietimo integracijos pagrindai“– pats brandþiausias veikalasJono Lauþiko kûrybinëjebiografijoje ir apskritai vienasgeriausiø lietuviø pedagogikojeper visà jos istorijà. Nebent tektø nuogàstautidël to, kad 50 metø jis iðgulëjostalèiuje ir laiku nepasiekë skaitytojo. Taippat apgailestauti dël veikalo „Auklëjimokeliai ir kryþkeliai“dingimo.Veikalo „Ðvietimo integracijos pagrindai“potekstë yra glaudþiai susijusisu iracionalistine F.Nyèës filosofija, sudialektiðkàja apoloniðkojo ir dionisiðkojopradø disharmonija, kurioje pusiausvyrànustato valia galiai. Jei þmogø traktuojikaip gamtos ir visuomenës kûriná,tai jis – sugedæs ir nustojæs pusiausvyrosbei harmonijos. Paþeistà harmonijà,teigia J.Lauþikas, sekdamas J.M.Pestalociu(J.H.Pestalozz), gali atstatyti þmoguskaip savo paties kûrinys. Teigiantisintegruotà ðvietimà ir ugdymà J. Lauþikastiki, kad visiðkai ámanoma „þmogausjëgas tiek iðvystyti, jog visuomeniðkosiosformos bei ástatymai nustos buvæ tik mechaninëssugadintos prigimties formulëmisir padës atstatyti nekaltà þmogausprigimtá. Tø jëgø santykis ir jø aktualuspasireiðkimas yra ðvietimo poveikiø peratitinkamà integracijos aktà rezultatas“.Tad á aktyvumo ir saviraiðkos ugdymàorientuoto vaiko valia pajungiama paèiamsvarbiausiam – visà ðvietimo bûváreformuoti rodant naujas þmogaus visybësir naujas visiðko asmenybës ugdymogalimybes.J.Lauþiko veikalas „Valia ir jos ugdymas“– lyg testamentas: mokytojai ir ugdymotyrëjai raginami rasti tinkamà áranká,padedantá „áeiti á asmenybës vidausMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 13

pasaulá, paþinti jos sudëtingà struktûràir procesus“. Ginama maksimalistiðkainusiteikusio pedagogointencija – tiesiog visi, kurie gyvenimepasiklysta, ir turi, ir gali bûtiiðugdyti iðmintingesniais ir dorovingesniais.Autorius lieka iðtikimasuniversaliai ir kaskart vis naujai gvildenamaiidëjai: valia sietina su kitomispsichinëmis savybëmis, nesji nëra izoliuota asmenybës savybë,kuri, beje, vis kitaip pasireiðkiaskirtingais mokinio amþiaus tarpsniaisir todël á tai atsiþvelgiant taikomosvalios ugdymo skirtingospriemonës bei bûdai.Knygos “Valia ir jos ugdymas”struktûros ðerdis – tai valios savybiø(aktyvumo, ryþtingumo, iniciatyvumo,dràsumo, atkaklumo, energingumo,organizuotumo, savarankiðkumo,drausmingumo, principingumo,saikumo, kantrybës, savitvardosir santûrumo) nagrinëjimas.Lygiagreèiai sprendþiamiklausimai – ugdymo proceso etizavimo,orientavimo á kognityvinæ kultûrà(pagal J.Piaget: valia – efektyvusproto operacijø ekvivalentas),sàveikos – proto, jausmø ir valios –dëka atsirandantá susiliejimà ir ámanomybæformuoti vientisà daugialypæasmenybës struktûrà. Viskasiki ðiolei ádomu, turi iðliekamàjà vertædël paties autoriaus ypatingo gebëjimoplaèiuose teoriniuose kontekstuosegvildenti ugdymo realybeireikšmingus klausimus.Ir tokioje individualumo paieðkojeið akiraèio neiðleidþiami valiostrûkumai ir sutrikimai, bûdingi psichopatamsir protiðkai atsilikusiemsvaikams (oligofrenams, sulëtëjusiovystymosi vaikams). Tailyg valios ugdymui skirta specialiojimetodika – tæsinys 1965 m. iðleistoveikalo „Mokiniø valios ugdymobruoþai“.Taigi lietuviø pedagogikojeanksèiau buvusi balta dëmë (maþakas þinota apie valià ir jos ugdymà)buvo kûrybiðkai, turiningai pateikta.Skaitytojui atskleista kuo iðsamiausiavalios samprata, iðanalizuotavalios vieta ir reikðmë asmenybësstruktûroje, palyginti plaèiaiiðdëstyta valios ugdymo metodika,akcentuotas ugdymo ir saviugdosryðys. Pedagogikos klasiko JonoLauþiko palikimas – patvarus, laikoir iðbandymø nebijantis moksloaudinys.Atkelta ið 11 p.Kadamokslas sako,,NE”Senovës ritualai, aukos dievams (kartaisitin þiaurios – aukojant þmones), ávairiosapeigos vienija grupës ar organizacijosnarius (dievø ar Dievo baimës bûtiNEnubaustiems jau èia, þemëje), ávedamostariamai Dievo valia gyvenimo taisyklës,virtusios tradicijomis, religiniø organizacijøvadovams leidþia valdyti tikinèiøjø visuomenæ.O uþ nepaklusnumà þemiðkiemsreikalavimams ar suabejojus tikëjimotiesomis – baudþiama èia, þemëje.Ypaè stiprios organizacijos yra islamas,judaizmas, krikðèionybë ir gal kitos. Ðiosorganizacijos ne tik valdo tikinèiøjø pomirtiniogyvenimo reikalus, bet siekia ir kartaisturi savo átakoje politinæ ir valstybinævaldþià. Prisiminkime gausius istorinius,ypaè krikðèionybës, þiaurumus, netikinèiøjøþudynes, dabartinius brolþudiðkusnesutarimus islamo pasaulyje, saviþudþiømusulmonø teroro veiksmus, kai þudomikitos civilizacijos ir tikëjimo þmonës,nesenus protestantø ir katalikø kruvinusnesutarimus Ðiaurës Airijoje. Pastarøjønet Popieþius Jonas Paulius II negalëjo(gal ir nebandë) sutaikinti. Juk tie kruviniejiávykiai neturi jokio ryðio su transcendentiniuDievu.Kai kurie ðiø religijø þemiðkieji ástatymai(uþ jø laikymàsi þadant dangaus karalystæpo mirties) yra naudingi visuomenei,pavyzdþiui, islamo reikalavimas deðimtinæatiduoti vargðams. KrikðèioniøDeðimt Dievo Ásakymø yra tarsi baudþiamasiskodeksas, o pirmasis – neturëk kitødievø tik mane vienà – tai grynai politinis– neprieðtarauk (þemiškajai) valdþiai.Tad valdymas ir turtas (pinigai, ðiandienoskalba sakant) yra kiekvienos religinësorganizacijos tikslas þemëje, o beturèiamsir vargðams bus atlyginta dangujepo mirties. Galima manyti, kad ánirtingakatalikø Baþnyèios kova su protestantais(gal kiek suðvelnëjusi dabartiniaislaikais) vyko ne dël tikëjimo tiesø skirtingoaiðkinimo, o dël to, kad Liuteris savoreforma pasikësino á valdymà (pavyzdþiui,protestantø tikëjimo praktikoje nëracentralizuotos valdymo piramidës, nëravaldymo priemonës – iðpaþinties) ir turtà(ávestas celibatas katalikø kunigams,kad paaukoti pinigai nebûtø iðbarstomiðeimai ir vaikams iðlaikyti; ásteigti vienuolynaiir baþnyèios – turto koncentracijai).Yra sukurti teologijos mokslai, parašytosknygos, suprantamos ir priimtinostik tikintiesiems. Jose daþniausiai nekalbamaapie mokslui rûpimus atsakymus– “TAIP” ar “NE”, bet nagrinëjamitikëjimo vidaus procedûriniai klausimai,priimant transcendencijà kaip tikrà esamàfaktà. Gal kiek ironizuojant svarstomusklausimus galima palyginti su viduramþiaispopuliariu skaièiavimu, kiek velniøgali tilpti ant peilio galo. Nediskutuojamatokio klausimo beprasmybë, bet aptariama,ar jie sëdi vienu sluoksniu, ar krûva,kokia jø forma, staèiakampiai ar sudëtingesni.Aiðku, tai ironija. Bet skaitantystas knygas tikintieji tegul pagalvoja,jiems gali kilti nemaþa klausimø.Bet gráþkime á mûsø kasdienybæ –mokslà ir subjektyvumà.Dabartinë transcendencijaDabar yra labai madingi, ypaè tarpintelektualø, posakiai: ,,...aname gyvenimeað buvau...”, ,,...ten tokia aura...”,,,...bûdama ten pasisëmiau tiek teigiamosenergijos...”, ,,...atsimerkusi pamaèiauverkianèià Marijà savo kambaryje...”,,,...mane aplankë mirusiojo siela kaipskaidrus kûnas...”, ,,...operacijos metubuvau iðëjusi ið savo kûno, maèiau, kaipmane operuoja, o toliau maèiau tunelá irjo gale ðviesà, buvo taip neapsakomaigera, o balsas man sako: ,,dar anksti pasilikti,turi gráþti á savo kûnà...”.Madingos Lietuvoje, tarp JAV ir kitø Vakarøturèiø (daþniausiai þmonø) kelionësá Indijà pasisemti dvasingumo lobiø, ypaèlankymasis pas Jo Ðventenybæ Sai Babà(þr. E. Kurklietytës ir V. Bubnio knygà“Slaptingoji prema”, “Santara”,1999). Dardaugiau, Lietuvos radijas ir ávairios TV stotysgana plaèiai reklamuoja vadinamuosiusparapsichologinius reiðkinius pokalbiuosesu bûrëjomis, ekstrasensais, telepatais,horoskopø sudarinëtojais, gydanèiaisper fotografijas, per TV. Neatsilieka irspauda – nuolat spausdinami PalmyrosKelertienës ir Naglio Ðulijos horoskopai irt.t. Pagaliau ir “Maþoji studija”, peikdamaávairius sektantus ir parapsichologus, niekologiðkesnio pasiûlyti negali.Kà sako mokslas? NE? Neigimas beprasmis,nieko neárodantis, nes negali-14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Restauratoriui tapyba kaip tam vilkuimiðkas...Juozas SKOMSKISAukðèiausiosios kategorijos menovertybiø restauratorius, Dailës akademijosdocentas Juozas Algirdas Pilipavièius,pastaràjá penkmetá dirbæs kultûrosministro patarëju paveldosaugai, pernaiatsidûræs „ant ðaligatvio“, sako, dþiaugiasiparagavæs valdininko duonos, pajutæsvalstybës reikalø svarbà, sutikæs aibæ kilniøkultûros þmoniø, bet mintis apie karjeràvisiems laikams iðmetæs ið galvos,nes já vël paðaukusi daugiau kaip prieðtris deðimtmeèius ágyta sienø tapybosrestauratoriaus mûza.Tarnybos laikas jam, kaip restauratoriui,buvæs nuostolingas, bet, sako, në vienosdienos nepraleidæs be teptuko rankoje.O ið viso yra nutapæs per 300 temperos,akrilo technikos paveikslø – daugiausiakaimo, Vilniaus peizaþø, laisvalaikáleidþiàs savo ákvëpimo mekoje – Malavolëssodyboje netoli Vievio; sostinëje surengæsketurias personalines kûrybos parodas;sukûræs smaltos mozaikø ciklà Ukmergësbaþnyèiai, freskà „Marijos paveikslokarûnavimas“ Ðiluvos koplyèioje,vis dëlto lieka iðtikimas svarbiausiam savodievaièiui – meno vertybiø restauravimui,kurá ðiandienë miestø plëtra linkusipamirðti. Susitikome Vilniaus dizaino mokymocentro dailës galerijos „Menø kampo“svetainëje, kurioje Juozas Algirdas Pilipavièiuseksponavo 30 savo paveikslø,ir kalbamës apie tai, jog jaunystëje dailininkasbuvæs ganëtinas prieðgyna: kai buvoreikalaujama daiktiðko vaizdavimo, kûrëkonstruktyvistiniø abstrakcijø ciklà „Stereo“;dabar, kai daugelis pasidarë abstrakcionistais,á jo paletæ sugráþusi realistinëmaniera ir tapyba remiasi natûra. Sako,jog peizaþui, realistiniam natûros vaizdavimuidar negresia mirtis, kad tapytojaidar galës ilgai dirbti erdvëje nuo realizmoiki abstrakcijø, kaip tai darë M. K. Èiurlio-nis; jog, anot didþiojo Pikaso, stiklinæ galimanutapyti taip, kad jà norëtøsi paimti árankas ir atsigerti vandens... Taèiau vilkàkaip beðerk, jis vis vien á miðkà þiûrës. Norskiekvienam restauratoriui pravartu turëtiprigimtiniø dailininko duomenø, gebëjimàpieðti, jausti spalvø dermæ, kompozicijà,visumos pojûtá, taèiau daugelis dailininkørestauratoriais negalëtø bûti dël talentostokos. Pagaliau viena deivë ið dviejø visviena pasiglemð tave visà, – tikina paðnekovasir nepamirðta prisiminti laiko, kai restauravoper 70 freskø Vilniaus baþnyèiose;kad buvæ ypaè malonu dirbti Dominikonøbaþnyèioje, kurioje per ketverius metuskartu su Povilu Kuodþiu, Algiu Kupèinskurestauruotas beveik 800 kv. m plotas;kai Jeruzalës baþnyèios klebonas,nors jam daug kas primygtinai siûlësi, kantriailaukæs, kol ateis restauratoriai ið Dominikonøatgaivinti jo didþiausios freskosnuo skliautø iki grindø. Visada malonudirbti ten, kur sienø tapyba – pagrindinisðventovës elementas, – sako restauratorius.Nors Lietuvoje tokiø kûriniø nedaug,bet jie rodo þmoniø jautrumà, groþio suvokimà.Mûsø baþnyèios puoðnios, jø sienøtapyba turtinga, iðlikusi per stiliø kaità,nuopuolius ir pakilimus, ir restauratoriuisvarbu atrasti ir iðryðkinti tuos interjero akcentus,galbût kai kà ir paðalinant. Tai jogalvosûkis ir meistriðkumo iðraiðka. Dideliameobjekte svarbiausia atrasti istorináraktà, màstyti, projektuoti. Neuþtenka bûtivien mikliø rankø meistru, amatininku,reikia bûti kûrëju. Deja, anksèiau baþnyèios,klebonai, baþnytinës bendruomenëslabiau rûpinosi sakralinëmis vertybëmisnegu dabar. Galbût dël to, kad buvo tikëjimopriespaudos laikas ir reikëjo pasiprieðinti.Tada negailëta nei lëðø, nei dëmesio.Bûdavo daugiau aukojama meno renesansui.Na, o sugráþimas á savo stichijà irgineliko be pasekmiø. Prieð valstybinës tarnybosduoklæ Juozas Algirdas Pilipavièiusturëjo savo sienø freskø restauravimo ámonæir jau minëtà solidø ádirbá. Penkeriusmetus vien dël etikos prieþasèiø atidëjæsárankius, kà ne kà neiðkentæs restauravæsprieðokiais, atostogø metu, kad neprarastørankos ir akies. Taèiau per tà laikà atëjonaujø specialistø, lyderiø, pakito poþiûrisá kultûros vertybiø restauravimà, já ëmëgoþti rekonstrukcijos, pritaikymas, stengiamasijo iðvengti arba bandoma atidëtivëlesniems laikams. Todël dabar patyrusioveterano laukia ir konkurencinë kova,ir kova uþ vietà meno pasaulyje, ir apskritaiprofesijos nuopuolis – skaudþiausiarykðtë. Jos smûgiams atlaikyti, sako,reikës ir jëgø, ir laiko. Dþiaugsmo valandøteikia nebent vienas dabar jau ramusdarbas, kurá gali tæsti nesislapstydamas.Tai freskø koridorius Bernardinø vienuolyne.Èia dëstytojas pluða kartu su savoDailës akademijos Paminklotvarkos katedrosstudentais, ágyjanèiais sienø tapybosrestauravimo teorijos þiniø bei praktiniøágûdþiø. Ðio studijø centro ákûrimasjau árodë esàs naudingas tiek aukðtajaimokyklai, tiek restauratoriø profesijai reabilituoti.Ir, matyt, bus naujas, pelnytasaukðèiausiosios kategorijos meno vertybiørestauratoriaus ir tapytojo Juozo AlgirdoPilipavièiaus uostas.16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

12VI a. Japonijos valdovø kapavietëserasti batai ið metalolakðtø, iðraiþyti ámantriais ornamentais.Net dabar karaliðkiejipalikuonysceremonijø metuavi ornamentais iðraiþytàmediná apavà.Senovëje taip pat buvoavima odiniais ir medþiaginiaisbatais. ApieVIII a. buvo pradëta avëtiðiaudiniais batais, atveþtaisið Kinijos. Vëliaujie virto ðiaudiniais sandalais,labiau pritaikytaisprie Japonijos klimato.Ðiaudiniai sandalaipagaminti ið suvytøðiaudø, jie lengvi,lankstûs ir pigûs. Tad senovëjejais daþniausiai avëjokariai, darbininkaibei paprastiþmonës. Vëlesnistobulesnisvariantasyra dabarvisamepasaulyje3avimø pliaþobasuèiø prototipas.Ðis variantas buvo ávairiø rûðiø,vienai ið jø padams buvo naudojamasbambuko pluoðtas, oðonai aptraukti oda, pakulnyje– metalinë smaigtis. Kitiems variantamsbuvo bûdingos keistosformos ir puoðnus dizainas.Labai ádomø apavà avëjobudistø vienuoliai – tai staèiakampioformos medþio lentelëssu dviem medinëmis kaladëlëmisapaèioje ir odiniais dirþeliaisvirðuje – savotiðkasNeáprastastradicinisjaponø apavasklumpiø prototipas. Tokiu apavuJaponijoje buvo avima X a.ir jis liko populiarus iki ðiol.Ypatinga apavo dalis –kojinës su atskirtu nykðèiu.Jos pritaikytos mûvëtikartu su ásispiriamupliaþo tipo apavu.Kai kurios kojinësyra guminiaispadais irjomis galimamûvëti be batø.Tokios kojinës-bataineslysta,o atskirti kojønykðèiai leidþiapëdai geriau prisitaikytivaikðtantnelygiomisvietomis.Net dabarjaponøstatybininkaiavi tokiu apavu.Ðiuolaikinëje Japonijojepaplito vakarietiðkas apavas,taèiau tradicija namuosevaikðèioti basiems iðliko. Todëlbuvo sukurtos specialiosmokyklinës ðlepetës, kuriomisvaikai persiauna atëjæá mokyklà.Pagal uþsieniospaudà parengëAntaninaBANELYTË1. Tagetomis buvo avimadirbant ryþiø laukuose ikiAntrojo pasaulinio karo ir pojo. Paveikslëlyje parodytostagetos vadinamos oaði2. Fuka-gutsu – tai apavas,pagamintas ið suvytø mieþiøðiaudø, vaikðtant po sniegàjis apsaugo nuo drëgmës irðalèio3. Geta – jie taukði vaikðtant,bet yra mëgstamiPradëti restauruotitrijø profesoriø Birþiðkøgimtieji namaiJuozas ELEKÐISGydytojas Antanas Birþiðka, po studijø atsisakæs pasiûlymodirbti moksliná-praktiná darbà Maskvoje, atvyko á tolimàÞemaitijos miestelá Viekðnius. Toks pasirinkimas nebuvo atsitiktinis.Èia jau veikë viena seniausiø vaistiniø Þemaitijoje(seniau ásteigta tik Palangos vaistinë), dël aktyvios knygneðiøveiklos daugiau nei pusë þmoniø buvo raðtingi, ðiaip þmonësbuvo maþiau uþguiti. Vyskupas Motiejus Valanèius yrasakæs, kad Þemaitijos parapijose visur moterys á baþnyèiàateidavo juodai ir pilkai apsirengusios, tik Viekðniuose moterysper pamaldas þydëte þydëjo savo ryðkiai iðaustais ir iðsiuvinëtaisapdarais ir skarelëmis. Panaðiai yra pasakiusi ir garsimuzikologë Zita Kelmickaitë. Jos teigimu, renkant tautosakàÞemaitijoje, lengviau bûdavo prakalbinti akmená nei þmogø.Viekðniuose þmonës be dideliø atsikalbëjimø ne tik moterys,bet ir vyrai padainuodavo senoviniø dainø. Taigi á tokià aplinkàatvyko jaunas gydytojas su þmona muzike.Gydytojas pagarsëjo ne tik sugebëjimu gydyti, bendrautisu þmonëmis, bet ir tuo, kad visi trys jo sûnûs tapo garsiaisLietuvos profesoriais. Iki ðiol dar në viena ðeima nëra turëjusitrijø profesoriø. Mykolas – Vasario 16-osios akto signataras,vienas ið jo autoriø, Vaclovas – bibliografijos mûsø ðalyjepradininkas, Viktoras – naujoviø matematikoje ieðkojæsprofesorius. Mykolas savo lëðomis tëviðkëje pastatë ir padovanojovisuomenei Sveikatos namus. Ðiuose kiek modernizuotuosenamuose tebepriiminëjami pacientai iki ðiol.Gydytojos Auðrelës Gurauskaitës rûpesèiu miestelyje pastatytaspaminklas Birþiðkoms – tëvams ir trims sûnums. Taiyra pirmas ir kol kas vienintelis toks paminklas ðalyje.Deja, iki ðiol akis badë namas, kuriame gimë ir augo trysgarsûs profesoriai. Sovietmeèiu namas buvo visai suþalotas:ið vienaaukðèio pastato su verandële jis paverstas dviaukðèiuketurkampiu. Vos atgavus nepriklausomybæ, pradëta rûpintisgydytojo statyto namo restauravimu. Tai buvo ámanoma,nes vietiniai meistrai ið pagarbos gydytojui iðlaikë vidauskonstrukcijas, ðonuose net stogo elementus. Buvo likæ ir kaikuriø dokumentø, nuotraukø. Beje, buvo saugomas gydytojoir sûnaus profesoriaus Mykolo atminimas prie Sveikatosnamø. Meistrai ant marmurinës lentos, kad èia yra gydytojoAntano Birþiðkos Sveikatos namai, ásigudrino metalinæ lentàprikalti tik virðuje ir taip, kad jà buvo galima pakelti ir pamatytitikràjá uþraðà. Tai daþnai buvo demonstruojama net gana aukðtiemssovietø pareigûnams. Namø restauravimas, gaila, uþtruko,nes namas sovietmeèiu nebuvo saugomø paminkløsàraðe, atgimimo metu paskubom já átraukus neáforminti reikiamidokumentai. Trûko ir lëðø. Gydytojai Auðrelei Gurauskaiteiteko eiti ir eiti „kryþiaus kelius“. Galima pasidþiaugti,kad Kultûros ministerija pagaliau skyrë tam pinigø. Namuiremontuoti konkursà laimëjo UAB „Telðiø meistrai“.Restauravus Birþiðkø namus, Viekðniai taps unikaliu sveikatosir kitø paminklø centru. Èia yra jau minëti prof. MykoloBirþiðkos statyti Sveikatos namai, vienos seniausiø ÞemaitijojeJuozo Aleksandravièiaus vaistinës muziejus, kurio pastatà visuomeneipadovanojo jo duktë Zofija, namà restauravus pradësveikti ir Birþiðkø muziejus. Viekðniuose, beje, yra ir aviacijospradininko Lietuvoje Griðkevièiaus muziejus. Svajojama apiemalûno muziejø, nes yra senovinis unikalus mûrinis pastatas.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 17

Tarpdisciplininë konferencija ir laukoekspedicija „Staigûs kraðtovaizdþio pokyèiaiir þmoniø visuomenës reakcija Arktikojebei Subarktikoje“ 2005 m. vasaràvyko Jûkone, vienoje Kanados ðiauriniøprovincijø. Renginá suorganizavo Tarptautinësgeologijos mokslø sàjungos (IUGS)Geoindikatoriø darbo grupë kartu su kitomistarptautinëmis bei Jûkono provincijosorganizacijomis.Konferencijos tematika aprëpë klimatoir kraðtovaizdþio pokyèius Ðiaurësplatumose holoceno metu bei istorinëjepraeityje, klimato kitimo ateities modelius,geologiniø procesø, susijusiø suKlimato pokyèiaiir visuomenës reakcija Arktikoje beiSubarktikojeDr. Jonas SATKÛNASklimato atðilimu, specifikà ir kita. Daugiausiadëmesio buvo skirta visuomenësprisitaikymo prie sparèiø klimato irjo sàlygojamø gamtinës aplinkos pokyèiøproblemoms nagrinëti.Apie 80 konferencijos dalyviø ið Kanados,JAV, Rusijos, Didþiosios Britanijosir Lietuvos atstovavo ávairioms tyrimøbei veiklos sritims. Tai buvo ekologai, biologai,archeologai, geologai, kriologai,ekologijos filosofai, saugomø teritorijøspecialistai, vietiniø tautiniø bendruomeniø(inuitø, atasbaskø, tuèoniø) atstovai.Konferencijos metu buvo priimta deklaracija,raginanti skirti daugiau dëmesiostaigiø kraðtovaizdþio pokyèiø tyrimams,jø poveikio þmoniø bendruomenëmsbei ekosistemoms vertinimui. Visakonferencijos medþiaga (ataskaita,minëtoji deklaracija, spaudos praneðimai,dalyviø sàraðas, fotonuotraukos)skelbiama tinklalapiuose http://www.geoindicator.orgir http://www.taiga.net/rapidchange/index.htmlLauko ekspedicija á Jûkono provincijosrytinæ dalá (Kusava eþero apylinkës,Kluanio nacionalinis parkas) suteikë galimybæpraktiðkai susipaþinti su egzogeniniø-kriogeniniøprocesø (solifliukcijos,nuoðliauþø ir nuogriuvø, ledynø tirpimo)intensyvëjimo poþymiais, ekosistemø kitimopavyzdþiais, kriogeniniø procesømonitoringo metodais ir kita.Klimato kitimas ir ArktikaKlimato tyrinëtojai nurodo, kad XX a.Klimato atðilimo pasekmës amþinajamáðalui – gruntas tampa nestabilus, suslûgsta,slenka net esant maþiausiam nuolydþiui. Taiypaè nepalanku keliø, dujotiekiø stabilumui.Fotografuota prie Aliaskos greitkelio.Jûkonas, Vaithorso apylinkësÐv. Elijaus kalnagûbris uþstoja kelià áJûkono teritorijà patekti oro masëms sukrituliais ið Ramiojo vandenyno pusës, todëljø metinis kiekis yra tik apie 250 mm. Dëlgruntinio vandens garavimo ir maþo krituliøkiekio formuojasi druskoþemiai – dirvospavirðiuje kristalizuojasi mirabilitas,tenarditas ir halitas. Reiðkinys, labiaubûdingas stepëms ir pusdykumëms,Subarktikoje sukuria unikalias sàlygas labaispecifinëms halofitinës bioávairovësbuveinëms18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Arktikai bûdinga ir regioninës klimatokaitos ávairovë dël oro masiø ir vandenynøsroviø cirkuliacijos – dël jø vieniregionai ðyla greièiau nei kiti. Taèiau pastebimair bendroji tendencija: þiemostemperatûros kyla greièiau nei vasaros.Aliaskoje ir Vakarø Kanadoje þiemostemperatûra per pastaruosius 50 metøpakilo 3–4 0 C.Termokarstinis eþerëlis – daugiameèioáðalo atðilimo pasekmëKlimato kitimo modeliai. Maþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausias tiesioginis klimato kitimo indikatoriuspasaulio mastu pavirðiaus temperatûrapakilo 0,6 0 C, o 90-ieji metai buvo ðilèiausiasdeðimtmetis per visà meteorologiniøstebëjimø istorijà. Pasaulinio vandenynolygis per pastaruosius ðimtà metøpakilo 10–20 centimetrø. Antrojoje XX a.pusëje 2–3 proc. iðaugo gausiø krituliødaþnis vidutinëse ir ðiaurinëse platumose,vis reèiau pasitaiko ekstremaliai þemøtemperatûrø laikotarpiai. Klimatiniaiávykiai, sàlygojami El Ninjo pobûdþioreiðkiniø, tapo daþnesni ir intensyvesninuo 1970 m. vidurio.Pokyèiai Arktikoje labai svarbûs globaliumastu, nes ðiauriniai regionai, bûdamiypaè jautrûs klimato kaitai, veikiair kitø platumø klimatà. Pasaulio klimataskinta ir globali temperatûra kyla dabartinësvisuomenës istorijoje nematytugreièiu. Arktikos vidutinë temperatûra pakilodvigubai, lyginant su pokyèiais perpastaruosius kelis deðimtmeèius likusiojepasaulio dalyje. Spartus ledynø tirpimas,jûros ledo ploto maþëjimas, kylanti amþinojoáðalo temperatûra nedviprasmiðkairodo klimatà globaliai atšylant.Kodël Arktika ðyla greièiau nei þemesniøplatumø vietos, aiðkinama keliomisprieþastimis: iðtirpus sniegui ir ledui, tamsûsþemës ir vandenyno vandens pavirðiai absorbuojadaug daugiau saulës energijos; didesnë papildomos energijos dalisnegráþta á atmosferà ir ðildo pavirðius; atmosferos sluoksnis, kuris turiáðilti tam, kad suðildytø pavirðiø, Arktikojeyra plonesnis; atmosferos ir okeanø sroviø cirkuliacijospokyèiai taip pat gali paspartintiatðilimà.Klimato atðilimas sàlygoja daþnesnes kalnøðlaitø nuoðliauþas. Prie ðiø procesø prisidedakalnø ledynø tirpimas ir seisminiaismûgiai. Kluanio nacionalinio parkopakraðèiu einàs Aliaskos greitkelis pastaraisiaismetais ne kartà buvo uþdarytas dëlnuoðliauþøBalta pelenø juostelë atodangoje liudijavulkano iðsiverþimà 1250 metais. Ji yrapuikus orientyras archeologiniams irpraeities ekologiniams ávykiams atkurti.Manoma, kad ðis vulkano iðsiverþimas buvotoks stiprus, kad privertë tuometiniusgyventojus migruoti á Pietus, kur uþgimënavahø kultûraJûkono upë aukðèiau Vaithorso miesto.Jûkonas pagarsëjæs kraðtà daugiau kaipprieð 100 metø krëtusia Klondaiko auksokarðtlige. Kitas ávykis, labiausiai pakeitæsvietos tautø gyvensenà ir tradicinæ sanklodà,– Aliaskos greitkelio nutiesimas baigiantisAntrajam pasauliniam karuiPer ateinanèius ðimtà metø klimatokaita, manoma, dar pagreitës ir lems labaididelius fizinius, ekologinius, ekonominiusbei socialinius padarinius. ProcesaiÐiaurëje, be visuotinio klimato ðiltëjimo,paveiks visà likusá pasaulá, ypaè sparèiaipakils jûrø lygis. Be to, Arktikos klimatasateityje ðils dar greièiau dël ðiltnamioefekto. Prognozuojama, kad per ateinanèius100 metø vidutinë metinë temperatûrasausumoje pakils 3–5 0 C ir iki 7 0 C– vandenyno akvatorijoje. Þiemos temperatûroskilimas prognozuojamas 4–7 0 Csausumoje ir net 7–10 0 C vandenynuose.Nukelta á 30 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 19

Ávykiø mozaika Didþiajam Vilniaus Seimui – 100Lietuvos mokslø akademijos biblioteka2005 m. lapkrièio 18 d. parengë ðiai datai skirtàparodà. Jos atidaryme dalyvavo LietuvosRespublikos Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas.MA bibliotekos direktorius dr. JuozasMarcinkevièius apþvelgë 1905 m. politinæ situacijàLietuvoje. Seimo Pirmininkas apibûdinosusidariusias Tautinio atgimimo prielaidasir nepriklausomybës siekius. MA n.e. AntanasTyla akcentavo Jono Basanavièiaus vaidmenáorganizuojant Pirmàjá lietuviø tautos atstovøsuvaþiavimà, á kurá atvyko per 2000 delegatø.Svarbus nutarimas – ástaigose ir mokyklosevartoti lietuviø kalbà.Seimo Pirmininkas ir kiti renginio dalyviaisusipaþino su parodos eksponatais.Povilas SAUDARGASKonferencija ,,Þemës reforma Lietuvoje:praeitis, dabartis ir problemos”Konferencijà ,,Þir problemos”, skirtgimimo metinëmsmokslø akademijamo reikalø komitejos institutu ir LietuKonferencijà prprelato M.Krupavièmui ir ekonomikaivas dël prelato varÞemës ûkio mitarpukario metø sëreikðmæ Lietuvos eKonferencijoskomiteto pirmininkPraneðimus sktis. Nemaþai moks20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Ávykiø mozaika V.KULIKAUSKIENËS nuotr.emës reforma Lietuvoje: praeitis, dabartisà prelato Mykolo Krupavièiaus 120 - osioms, 2005 m. lapkrièio 29 d. surengë Lietuvoskartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kaitu,Þemës ûkio ministerija, Lietuvos istorivosþemës ûkio universitetu.adëjo akad. Z.R.Rudzikas, paþymëjæs, kadiaus nuopelnai Lietuvos valstybës stipriniyralabai svarbûs ir MA remia visas iniciatydoáamþinimo.istrë prof. K.D.Prunskienë akcentavo, kadkminga þemës reforma turëjo labai didelækonomikai.dalyvius pasveikino Seimo Kaimo reikaløas dr. J.Jagminas.aitë dr. G.Vaskela, dr. K.Sivickis, K.Maksvylininkødalyvavo diskusijose.Virginijos VALUCKIENËS nuotraukosDþiaugiamës, kad 2005 metø Valstybinë Jono Basanavièiauspremija áteikta Etninës kultûros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkui,Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui Libertui Klimkai,mûsø þurnalo autoriui nuo 1978 metø. Dr. Jono Basanavièiauspremija prof. Libertui Klimkai buvo áteikta 150 metø sukaktá minëjusiameLietuvos nacionaliniame muziejuje.Nuotraukoje ið kairës: Lietuvos nacionalinio muziejausdirektorë Birutë Kulnytë, prof. Libertas Klimka ir kultûrosministras Vladimiras PrudnikovasMA naræ ekspertæ profesoræ habilituotà daktaræ ViktorijàDaujotytæ-Pakerienæ Jubiliejaus proga sveikino ir daug dauggero linkëjo ir MA prezidentas akad. Zenonas Rokus RudzikasLITEXPO paroda ,,Energijos pasirinkimas Europos ateièiai.Termobranduolinë sintezë – Saulës energija Þemëje”Nuotraukose: parodà atidaro organizatorius V.G.Barjachtero tarptautiniomokslo paramos fondo direktorius dr. Viktoras Bolotinas.Prie stendø – naujas Lietuvos mokslø akademijos mokslo organizacinioskyriaus vadovas Andrius BernotasMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 21

IRIS – naujas modernusAtkelta ið 3 p.Reikëtø atkreipti dëmesá á IRIS kompaktiðkumà.Reaktoriaus sferinio apsaugoskiauto skersmuo siekia tik 25 metrus,o keturiø reaktoriø atominë elektrinëgalëtø tilpti maþdaug 15 ha sklype.IRIS projekte panaudota nemaþa dalisstandartinës, jau dabar gaminamos irgerai patikrintos árangos. Reaktoriaus irjo sistemø kompaktiðkumas leido sumaþintiapsauginio gaubto matmenis, o tai,savo ruoþtu, sàlygoja maþesnius jo statyboskaðtus ir galimybæ pasiekti geresnesstruktûrinio atsparumo charakteristikas.Reaktoriaus prieþiûra ir aptarnavimastaip pat yra gerokai supaprastinti,palyginti su dabar veikianèiais analogiðkotipo reaktoriais. Planiniam remontui irkuro perkrovimui reaktorius galës bûtistabdomas vienà kartà per 3–4 metus.Jame yra daug maþiau vamzdynø ir metalokonstrukcijø suvirinimø, todël ðisreaktorius bus maþiau paþeidþiamas korozijosnei kiti panaðaus tipo reaktoriai irtai prailgins jo tarnavimo laikà.IRIS kelias á branduolinësenergetikos rinkàLietuvos elektros rinka naujiems pajëgumamsyra pakankamai sudëtinga dëlkeleto aplinkybiø. Visø pirma Lietuvoselektros generatoriø pajëgumai (apie4000 MW) ðiuo metu gerokai virðija poreikius(apie 2000 MW). Netgi 2009 m., sustabdþiusIgnalinos AE II blokà, Lietuvojedar bus generuojanèiø pajëgumø perteklius.To pertekliaus turëtø pakakti bent iki2015 metø. Elektros poreikio augimas ðádeðimtmetá nëra didelis – tik 4 proc., o po2010 m. jis turëtø sumaþëti iki 3 proc. permetus. Lietuvos elektros sistema yraglaudþiai integruota á Ðiaurës ir Rytø kaimyniniøðaliø sistemas, ir po Ignalinos AEuþdarymo kai kuriø Lietuvos kaimyniniøðaliø elektros gamybos savikaina, palygintisu Lietuvos, bus maþesnë.Uþdarius Ignalinos AE, elektros gamybataptø ávairiapusiðkesnë. Yra galimiávairûs tolesnio Lietuvos elektros energetinioûkio plëtotës scenarijai tiek statantnaujà atominæ elektrinæ, tiek naujaskombinuotojo ciklo dujø turbinas arbanaujas termofikacines elektrines, tiek irbandant maksimaliai pratæsti esamø pajëgumøstatybos iki 2017–2020 m. tarnavimolaikà be didesniø naujø elektros generavimoðaltiniø.Ðio uþdavinio sprendimui ðiuo metuLietuvoje skiriama nemaþai dëmesio, nesgalutinio sprendimo priëmimas yra veikiamasdaugelio daugiau ar maþiau ne-branduolinis reapibrëþtø veiksniø. Pirmiausia nëra aiðkusávairiø kuro rûðiø kainø kitimas ateityje,galimø tiekëjø patikimumas, energijosporeikiø augimo tempai, elektroseksporto ir importo kainø ir sàlygø kaita,naujø pajëgumø statybos kainos ir finansavimoðaltiniai bei daugybë kitø ekonominiø,finansiniø, politiniø ir teisiniø aspektø.Siekis sustiprinti Lietuvos energetikossaugumà ir nepriklausomumà verèiakruopðèiai analizuoti ávairias situacijas,tarp jø ir naujø branduoliniø reaktoriøstatybos galimybes Lietuvos elektrosgamybos sektoriuje.Kol kas labai sunku vienareikðmiðkaiatsakyti, ar naujos AE statyba artimiausiumetu bûtø pagrásta. Vertinant tik ekonominiusveiksnius, po ankstyvo IgnalinosAE sustabdymo bûtø tikslinga naudotiesamas ir statyti naujas termofikacineselektrines, statyti naujus kombinuotociklo dujø turbinø blokus Lietuvos elektrinësaikðtelëje ir modernizuoti esamusjoje 300 MW galios blokus.Naujos AE poreikis galëtø atsirastivëliau, po 2017–2020 m., ir jos galia neturëtøvirðyti 1000 MW. IRIS ðiame konteksteturi keletà pranaðumø prieð kitusbranduolinius reaktorius. Visø pirma jisgerai derinasi prie nedidelio Lietuvos poreikiøaugimo ir nereikalauja dideliø rezervavimopajëgumø. Kadangi IRIS yramodulinio tipo reaktorius, tai jis gali bûtipradëtas statyti nuo 350 MW galios, vëliaupadidinant iki 700, o jei bûtø poreikis– ir iki 1000 MW. Be to, paþymëtinadar viena aplinkybë, daranti IRIS unikaløtarp kitø reaktoriø. Kaip jau minëta, dëljo labai aukðto saugos lygio atsiranda galimybëið esmës sumaþinti arba visai panaikintievakuacinæ zonà apie jëgainæ. Taireiðkia, kad IRIS galëtø bûti statomas kaipáprastas pramoninis objektas, nedideliuatstumu nuo miestø, o tai atvertø galimybæIRIS naudoti ne tik elektros, bet ir ðilumosgamybai. Tai labai padidintø IRISkonkurencingumà energetikos rinkoje.Preliminarûs apskaièiavimai rodo, kad tokiescenarijai bûtø ekonomiðkai pagrástijau dabar. Pagaliau, turëdamas vienà iðmaþiausiø statybos kainø (apie 1600 JAVdoleriø uþ instaliuotà kW), IRIS gali taptipakankamai patrauklus bet kurios šaliesenergetikos rinkoms.Ar taps IRIS lietuvišku reaktoriumi?2005 m. balandá Lietuvos energetikospaèiu laikuinstitute Kaune ir AB „Lietuvos energija“Vilniuje vyko tarptautinio branduolinio reaktoriausIRIS kûrimo konsorciumo nariø13-asis susitikimas ir projekto pristasuJAV kompanija, buvo siekiama ágytymasLietuvos energetikosspecialistams beimokslininkams. Vykdydamasmokslinio bendradarbiavimotarptautinæsutartá ir Lietuvos mokslininkamsdalyvaujant AEsu naujo tipo reaktoriumikûrimo programoje, Lietuvosenergetikos institutasminëtus renginius suorganizavo,remiamas Lietuvosšvietimo ir moksloministerijos bei AB „Lietuvosenergija“.Seminaro tikslas buvosupaþindinti Lietuvosenergetikus su IRIS projektubei paremti Lietuvojevykdomus moksliniustyrimus ir plëtoti branduolinësenergetikos studijas.Bendradarbiaujantvendinti tokius Ðvietimo ir mokslo ministerijospasiraðytus susitarimus su uþsieniovalstybiø atitinkamomis institucijomis,kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybësir JAV Vyriausybës sutartis dëlbendradarbiavimo mokslo ir technologijøsrityje (Ryga, 1994-07-06 / Ásigaliojo1994-07-06 / Pratæsta 2000-02-22 „V.Þin.“, - 1994 Nr. 59, 2000 Nr. 18).Lietuvoje ávykæs 13-asis IRIS projektonariø susitikimas buvo ypatingas tuo,kad ðiame susitikime pirmà kartà buvopristatytas IRIS projekto ágyvendinimo komercinisplanas. Esminë ðio plano idëja– iðsaugoti tà struktûrà ir principus, kuriebuvo suformuoti projekto pradþioje.Taigi organizacijos – projekto dalyvës toliaujau taptø projekto savininkëmis, opradëjus IRIS statybà – ir ðio verslo partnerëmis.IRIS poþiûris á Lietuvà yra ypatingas,kadangi Lietuva yra ne tik projektodalyvë, bet ir ðalis, kuri pozityviaisprendþia klausimà, ar jos energetika ateityjebus siejama su branduoliniais reaktoriais.Nenuostabu, kad viena susitikimodienø, pavadinta „IRIS diena“, vy-22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

aktoriusko Vilniuje, AB „Lietuvos energija“ konferencijøsalëje. Ðiame susitikime dalyvavoLietuvos ûkio ministerijos sekretoriusA. Dainius, AB „Lietuvos energija“vadovas R. Juozaitis, Ignalinos AE, VA-TESI, LEI ir kt. su branduoline energetikasusijusiø organizacijø atstovai. Jameme nemaþai dëmesio buvo skiriama doktorantøbei magistrantø ájungimui á moksloir technologijø pasaulá, juos pritraukiantprie konkretaus projekto rengimo.Lietuvos energetikos instituto darbuotojaidalyvavo IRIS tikimybinës rizikosanalizës grupës veikloje rengiant IRIS AErizikos vertinimo analizës ataskaità. RemiantisAE reglamentuojanèiais JAV dokumentais,buvo tobulinami IRIS elektrinësatþvilgiu pavojingø iðoriniø ávykiø vertinimokriterijai bei analizës metodologija.Atlikus preliminarià IRIS iðoriniø ávykiøanalizæ, tolesniam rizikos vertinimuibuvo atrinkti elektrinei pavojingi iðoriniaiávykiai. Iðstudijavus seisminio poveikiosaugos analizës metodologijà buvo sukurtair iðplëtota programinë áranga seisminiamsparametrams analizuoti bei tikimybiniamsáverèiams ranguoti. Naudojantisprograma IRIS elektrinei apskaièiuotosribinës seisminës charakteristikos.Atlikta atskirø iðoriniø ávykiø (ekstremaliøvëjø, lëktuvo kritimo) rizikos analizë,ávertinant ðiø ávykiø tikimybæ bei nagrinëjantpoveiká IRIS elektrinei.IRIS dalyviø seminarà Lietuvoje pratæsë14 konsorciumo nariø susitikimas,vykæs Artimino miestelyje Italijoje. Èia buvokonstatuota, kad techniniai IRIS projektavimodarbai jau yra baigti ir pradedamasárangos fizinës patikros etapas,kaip sudedamoji viso jëgainës projektoir licencijavimo proceso dalis. Tai labaisvarbi ir atsakinga procedûra, kadangituri bûti pagaminti reaktoriaus árenginiøprototipai ir iðbandyti áprastomis bei apsunkintomisjø darbo sàlygomis, nustatytasilgaamþiðkumas, ávertintos jø galimybësir trûkumai. Ypatingas dëmesysskiriamas toms sistemoms, nuo kuriøpriklauso reaktoriaus saugus darbas. Tai,,IRIS dienos”akimirkostaip pat dalyvavo Italijos ambasadoriusir JAV ambasadoriaus pavaduotojas.Susitikimo metu buvo apþvelgtos Lietuvosenergetikos plëtros tendencijos irperspektyvos. Paþymëta, kad IRIS galëtøbûti vienu pagrindiniø pretendentø á„lietuviðko“ reaktoriaus postà. IRIS projektovadovas Dr. M. Carellis išsamiaiišdëstë ðio reaktoriaus projekto ypatumus,saugos uþtikrinimà, projekto eigàir ðaliø bei organizacijø indëlá á ðá bendràdarbà. Jis paþymëjo, kad projektas vykstagana sëkmingai ir pirmøjø reaktoriøstatyba galima apie 2012–2014 metus.Apie šio projekto ekonominæ pusækalbëjo K. Milleris (BNFL). Jis komentavoekonominius apskaièiavimus – IRISstatybos kainà, elektrinës gaminamosenergijos savikainà, projekto rentabilumàir kitus su kainomis susijusius klausimus.Jo nuomone, 2012 m. pradëjus IRIS vieno-dviejøblokø elektrinës statybà, ji atsipirktøjau 2019–2020 metais. Statantvienà blokà, elektros savikaina bûtø33,65 $/MWh, o statant du blokus – savikainasumaþëtø iki 32,45 $/MWh. Taigituo laiku Lietuvai gali bûti pasiûlytas jautechniðkai ir ekonomiðkai pagrástas, saugusbranduolinis reaktorius, turintis ir lietuviðkoprojektavimo „kraujo“.Kuriant naujàjá reaktoriø, ávairiø ðaliømokslininkai naudojasi paèiomis naujausiomistechnologijomis ir technika. Ðisseminaras buvo gera galimybë Lietuvosmokslininkams ir energetikos specialistamssusipaþinti su paþangiausiaismokslo laimëjimais tiek branduolinësenergetikos, tiek ir tokiose srityse, kaipmedþiagø atsparumas, sudëtingø sistemøpatikimumas ir sauga, modeliavimasbei analizë. Paþymëtina, kad, kaip ir kiekvienamedideliame projekte, taip ir ðia-cirkuliaciniai siurbliai, garo generatoriai,reaktoriaus stabdymo, strypø valdymomechanizmai ir daugybë kitø árengimøir sistemø, kuriø reaktoriuje yra per ðeðistûkstanèius. Labai svarbu, kad bandymørezultatai bûtø naudojami projektuipagerinti, iðtaisyti pastebëti trûkumaiar klaidos. Árangos patikros darbø frontasyra labai platus ir visiðkai tikëtina, kadkai kurie ðiø darbø gali bûti patikëti Lietuvoskompanijoms ar institutams. Taippat prasidëjo derybos su Westinghousekompanija dël specialios bendrovësákûrimo IRIS projektui uþbaigti ir reaktoriausparengimo statybai.Taigi treèias tûkstantmetis branduolinëjeenergetikoje prasideda naujais planaisir projektais, tarp kuriø IRIS reaktoriusuþima iðskirtinæ vietà savo saugumu,aukðtomis technologijomis ir tarptautinekilme. Malonu paþymëti, kad, pastaèiusðá reaktoriø, jo emblemoje bus ir Lietuvosvëliava.Daugiau apie seminarà galima suþinotispecialiai sukurtame tinklalapyje: http://iris.lei.lt.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 23

Graikiškai synthetikos – gaminamas(gaunamas sintetiniu bûdu). Sintetiniø,kaþkokiu paslaptingu bûdu – gal net cheminiu– gaminamø, tai yra dirbtiniø, gaminiøpradëjome truputá nemëgti ir netgivengti. Sintetinë, dirbtinë oda – na, nieko,be jos neiðsiversi; kartais ji – visai neblogaspakaitalas, kam nuolat þudyti gyvûnus....Sintetinë – dirbtinë mësa – chm, visaineskanu, nebent tik kai pasninkas – sojos„mësa“ (bet su kabutëmis). Nors kaiseniau laukuose þemdirbio prakaitas upeliaistekëjo, sûnûs ar dukros inteligentaiapie sintetiná maistà pasvajodavo; rusø kareiviukas,ano karo atblokðtas á Lietuvà,pasivaiðinæs kaime skaniais lietuviðkais laðinukais(su dar skanesne duonele), naiviaiteiraudavosi, kad toksai skanëstas turëtøbûti ne nuo kiaulës (to purvino padaro)sprando atrëþtas, o fabrike...Buvo, buvo tokie pasvajojimai. Betgarsas... Na, tegu muzika, elektroninë,na, tegu muzikiniai instrumentai – gal irvisai neblogai. Bet vis tiek – „tikro garsokoncertas“ skamba iðdidþiai. O vaizdaskam gi? A-a, tie pieðtieji paveiksliukai,multikai. ...O jei juos nupieðë kompiuteris?„Þiedø valdovas“, „Fantazijos virðû-në – Final fantasy“ ir t. t. Taigi kiek èia tossintetikos? Kad nupieðë uþprogramuotaskompiuteris pagal kompiuterinës grafikosprincipus – nieko èia tokio....Bet garsas ,,mobiliuke”, ar tik nesintetinis? O ir dar kai kur, ir dar kai kas.Apie signalus... Kvapai, grimasa, kumštis – bet su... kombinacija, ir kita – visa tai signalai.Signalai, veikiantys mûsø jausmus,sprendimus, poelgius. Bet ne apie tai....Elektriniai signalai. Jie mûsø daþniausiaibetarpiðkai neveikia ir yra tiktai tarpininkai(kas nors galëtø sakyti „mediumas,media“). Jie puikiai eina laidais irProf. habil. dr.EvaldasGARÐKAGedimino ÐALTENIO nuotr.Multimedsklinda (jeigu tampa elektromagnetiniais)eteriu. O ir garsiniai signalai mums neblogaitarnauja. Tiktai gal kai neástengiametaip riktelti, kad mus iðgirstø – griebiamësmikrofono ar telefono ir kitokiø„tele“. Èia kaþkiek elektra prisideda, betkuo èia dëta sintetika? Balsas ið garsiakalbio„gal kiek ir pasikeitæs, bet tikrai labaijau panaðus: o balsas, kurá girdþiutelefonu, – juk mano mielosios, að já atpaþástu.O ir þiniø praneðëjos – kaipgi kitaip!Að jà netgi matau, kaip ðneka. Ir kamkelti toká nereikalingà klausimà? “Ogi tam, kad tokio mielo ir visiemsjau suprasto analoginio signalo apdorojimasbuvo kardinaliai pakeistas. Kà reiðkiaapdorojimas? Tai signalo iðskyrimas,selekcija, tai signalo sustiprinimas, tai jokodavimas ir atpaþinimas. Èia ásiverþëkompiuteriø technika su savais principais,dvejetaine sistema, bitais, baitais.Kiek buvo vargta, kiekplûktasi, kad mikrofonai,stiprintuvai, vidikonai kuonatûralesná garsà ir vaizdàperduotø, kad jisai linijosear bangø neðamas nenukentëtø.Deðimtmeèiai praëjokruopðtaus, stropaus ir,svarbiausia, nuoðirdaus iratsidavusio tûkstanèiø fizikø,konstruktoriø, inþinieriødarbo. Ir vis su viltimi – na,dabar tai jau bus gerai: teguir ne taip gerai, kaip norëtøsi,bet geriau nei buvo.Analoginiø signalø naudojimaspasiekë aukðtumas....Ir viskas smego, nugarmëjo.Aparatai á antriniø þaliavøperdirbimo ámones,knygos, vadovëliai – gal jø niekas nedegino,bet... „mauras“ savo darbà atliko.Bibliotekininkai gali verkti, kruvinomis aðaromisraudoti – kodël jûs mûsø knygø nebeskaitote,kodël jûs mums nepadedatetà visà turtà po stogu sudëti.. Negi iðmesiir deginsi (tokia prasta knygø degintojøreputacija – kas èia imsis).Technika ir panašios gyvenimo sritystaip greit keitësi. Analoginiai signalai buvobeveik iðstumti ið signalø apdorojimometodø ir priemoniø. Mûsø paèiø jaunystëssvajonë – akustoelektronika, puiki priemonëkai kurioms analoginio signalo apdorojimooperacijoms, turëjo ið kurá laikàuþimtø avangardiniø pozicijø pasitraukti ámokslø periferijà. „Analoginiai signalai beveikiðstumti“ – kà reiðkia beveik? Niekurjie visiðkai neiðstumti, tik ið kai kuriø metodø– to paties þmogaus sukurtøjø – irkai kuriø átaisø. Ðalia nuolatinio dþiaugsmodël informaciniø technologijø ir kompiuterizacijos– kokie ðitie metodai „gerieèiai“ir dideli mûsø draugai, bet nieko nepadarysi– jie teliko tiktai mûsø pagalbininkai.(Vaikus reikës gimdyti, kaip motulëgamta su Aukðèiausiuoju prieðakyje prisakë.)Nors ir viskas bûtø kompiuterizuotair skaitmenizuota, mûsø ausys, akys –kartu su kitais ne tiktai mûsø, bet ir beveikviso gyvojo pasaulio pojûèiø instrumentaisir instrumentukais – liktø analoginiøsignalø gniauþtuose. Per tas ðeðias Pasauliokûrimo dienas (ir netgi per septintàjà– dykinëjimø dienà) nebuvo sugalvotiskaitmeniniai principai. Gal neprireikë?Taigi ar dël to guosimës, ar liûdësime,bet mûsø pojûèius veikia tiktai analoginiaisignalai. Ásigalëjus elektriniams signa-24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

ija: garsas,vaizdas ir kitasintetikalams, kad ir kokie jie bûtø, vis tiek radijuiklausyti reikalingas garsiakalbis (technikosþmonës sakytø – elektroakustinis keitiklis),kitur – mikrofonas, o vaizdams – ekranas,vaizdo kamera; kur elektrinis signalas– ten reikalingas ir keitiklis á mûsøjutimo organams suprantamà. Objektusatpaþástame tiktai pagal formà, spalvà. Na,dar pagal garsà, kvapà ar palytëjæ beiparagavæ. Ir nereaguojame á beveik jokiuselektrinius signalus, jeigu tai nëra þaibasar liepsna (bet tai jau elektromagnetiniaisignalai), ar prie mûsø pirðtø bei odos prijungtakilovoltinë átampa, ar signalus, atitinkanèiusskaièius ar skaièiø sekas – tegusau jie laksto kompiuteryje. Kol neþinome,nesame susitaræ dël jø kodo, dekodavimoprincipø ir átaisø.Elektronika padeda sukèiautiGal to ir sukèiavimu vadinti nereiktø –viskas vyksta su „ponø inþinieriø“ þinia.Pagaliau tai nëra ir labai didelis sukèiavimas,gal tai tiktai pasinaudojimas mûsøsilpnybëmis ir nedideliø apgavysèiø tylusápirðimas. O-o, jeigu jûs þinotumëte, kà tieponaièiai, pasitelkæ visokias mikroschemasir kitas ,,geleþis“, su jûsø „mielosios“balsu iðdarinëja – plaukai pasiðiauðtø.Taigi – kà jie iðdarinëja? Kad mûsøbalsas virsta elektriniu signalu – þinomeir sutinkame su tuo. Juk aèiû dievui – betø mikrofonø, visokiausiø stiprintuvø irvaizdo kamerø neturëtume nei telefonoðnektelëjimui, nei radijo pasiklausymui,nei televizijos – akies, ausies ir... ðirdiespamaloninimui. Negi dabar bëgsi, norëdamaskokià þinià kaimynui perduoti, lauþokalne sukurti. O tø lauþø ir kalnø kiekreikëtø. Vien moksleiviai visus kalnus uþimtø.Kas daroma? Analoginis signalasiðardomas po gabalëlá, „sumalamas“, sakytume– elektronika signalà apdoroja.Tai tas pats kaip stovëjusá (istoriná ?) namàiðardyti ir... sukrauti á maðinà iðveþti.Taèiau prieð tai kiekvienas gabalëlis inventorizuojamas,uþraðomas, apibûdinamas– tai padaroma gana kruopðèiai, atmenant,kad viskà reikës daugiau ar maþiautiksliai atstatyti... kai pakrautoji maðinabus iðtuðtinta ðiukðlyne (!) ...Ðtai tauir istorinis. Praþuvo. Bet viskas tiksliai uþraðyta.Èia ir prasideda svarstymas – galto reiks, gal to nereiks. Gal nepastebës,kad kai kas nuëjo „á ðonà“. Ðtai èia ir þaidþiamaskirtingais pastabumo lygiais –þmogiðkaisiais psichofiziologiniais netobulumais,dël kuriø „kai kà galima nuleistiá ðonà“, palikti nuoðalëje, nebeleisti, neperdavinëtito visais kanalais. Tai tokia,vulgariai ir ðiurkðèiai pavaizduota, analoginiosignalo pakeitimo skaitmeniniu –skaitmeninimo, virtuvë. Senø daiktø èianebëra – tiktai bylos.O kam tas vargas? Kam tas skaitmeninimas?Taip... technikai geriau: pirmiausiasupaprastëja elektroninës aparatûrosfunkcijos, ji pati darosi labiau panaði ákompiuterá. Tokios aparatûrosmazgus gaminti didelëmis serijomisyra daug lengviau, pigiau –gamybà lengva automatizuoti; tokiosaparatûros nereikia derinti.Antra vertus – skaitmeninës aparatûrosfunkcijos yra gana sudëtingos;pats skaitmeninimo etapasneiðvengiamai apima bent jau trispakopas. Pirmiausia yra atliekamaanaloginio signalo diskretizacija –jo pavertimas impulsiniu, diskreèiuoju.Diskretizacijos pasirenkamàjádaþná lemia reikalaujamastikslumas ir atitinkami teoriniai sàryðiai.Po to diskretusis signalasyra kvantuojamas, tai yra uþduodamossignalo kitimo ribos, palie-kant tam tikrà kieká jo amplitudþiø verèiø –atitinkamà kvantavimo lygmenø skaièiø:kuo kvantavimo þingsnis smulkesnis, tuotikslesnis signalo perdirbimas, ir atvirkðèiai.Toliau kvantuotasis signalas koduojamasatitinkamais tradiciniais arba originaliaiskodais. Dël ðiø procedûrø susidaroskaièiø seka, daþniausiai dvejetainë, osignalas ágauna n – bitø pavidalà. Suprantama,kad, priëmus ðitoká signalà, járeikia atstatyti, dekoduoti. Nuo èia praraskiteviltá, kad tai jûsø „mielosios“, tëvo armotinos balsas – jums bus pateiktas atitikmuo.Jûs já atpaþinsite – taip gudriai taibus padaryta, ir pripaþinsite. O gal tai jausintetinis garsas? Èia ádëta visko kiek reikiair kaip reikia. Maþdaug tiksliai – na, nevisai, bet ádëta tiek „druskos ir pipirø“, kadjûs pasakytumët – „ gerai, pirksiu“.O vaizdas?Su vaizdu ne kà geriau. Tik dar daugiausukèiavimo. Èia pasiektas toksai lygis,kad jûsø „ðnekanèios galvos“ veidas,mimika, grimasos iðvis neperduodamaskaitmeniniais ryðiø kanalais. Vëlgi –ðiurkðèiai: perduodamas tiktai kodas,pvz., „þmogaus galva“, o pagal kodø lentelægreitai atliekamas tamstos galvos patikrinimas,kiek ji yra nukrypusi, skiriasi nuo„standartinës“ . Sutikite – mums tas branguspaveikslas yra skirtingas ne tiek jaudaug. O mimika, grimasos ? Jos mumsvisiems taip gerai þinomos, be to, jeigutariate raidæ „ a“, veido raumenys, lûpos,lieþuvis uþima tam tikrà „standartinæ“ pozicijà.Tai gal ir nereikia perduoti jûsø veidomimikos paveiksliukø, o persiøsti tiktaigarsà „a“; priëmimo átaisuose , vëlgi – kodølentelëje bus surasta atitinkama mimikaar grimasa, ji bus uþlipinta ant tamstosveido – ir viskas „gerai“. Ir taip toliau – kitosraidës, judesiai. (Kaip bus iðspræstata problema, kad skirtingos tautos raidestaria nevienodai – að kol kas neþinau, betnemanau , jog tai neiðsprendþiama.) Darkartà pabrëþiu – á ryðio kanalus patenkatiktai tie duomenys, tiktai ta informacija,kuri skiriasi nuo standartinës, arba tiktaita, kurios nëra kodø lentelëje. Ðitaip deðimtisar ðimtus kartø sumaþinama perduodamosinformacijos duomenø apimtis. Tuo bûdu esant ribotiems kanalø pralaidumams(o ði problema – amþina, jossprendimas kaip horizontas) garantuojamareikiama informacijos perdavimo sparta,reikiamas perdavimo greitis.Dotai, pikseliai, bodai ... coliai.Kompiuterinë animacijaNegana colio, dar ir mikis – viena duðimtojicolio (inch) dalis. Suprantame, iðkur sugráþo colis, suprantame, kurioje vietojeatsirado tas mielas peliukas. Manotëvas colio ir nebuvo atsisakæs: sakydavo– „colinë lenta“, suprask – jos storis2,5 cm , arba „trijø coliø vinis“ ir t.t.(vienascolis = 2,540 cm ). O mikis – ið ten,kur gimë multiplikacija, ið ten, kur gimëanimacija. Ðiandien nebemanome, kadðimtai ir tûkstanèiai dailininkø prie staløpalinkæ vargsta perpieðdami milijonus tøpaèiø gyvûnëliø ant skaidrios plëvelës,kad jiems ákvëptø judesá, kad jie taptø gyviir ðnekantys, t.y. ádvasinti ( angl., vok.,lot. animation – ádvasintas, paverstas gyvu).Fizikams iðtobulinus garso ir vaizdoanalizæ, sukûrus jø sintezës principus,kartu su matematikais pritaikius vaizduiMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 25

apdoroti (ir ne tik vaizdui) kompiuteriniusmetodus – animacija suklestëjo, iðplito(ar tiktai ne ið garsiosios Silikon graphic).Buvo sukurtos ávairiausios kompiuteriøgrafikos programos: rastrinës, vektorinës,fraktalinës.Kartu tobulëjo elektronikosátaisai – pieðtukai. Pieðtukas galëjobûti smailesnis ar bukesnis, tai yra – þymintisplonesná ar storesná taðkà, plonesnæar storesnæ linijà. Nors taðkas ir linija(neskaitant jos ilgio) neturi matmenø, buvonusileista inþinieriams ir susitarta – teguskyra, erdvinë skyra – apibûdinamataðkais ilgio vienete. O kadangi taðkasyra arba jo nëra, iðaiðkëjo, kad taðkà labaipalanku pavaizduoti vienu bitu – vienasarba nulis. Taip taðkas virto dotu. Sumetru ar centimetru èia nesuspëta prisistatyti,taip ir uþsiliko, kad skyra – kaþkiekdotø colyje – dpi. Toliau uþsinorëta,kad taðkas nebûtø tiktai juodas – tegubûna kartais raudonas, kartais þalias armëlynas – o dar kiek atspalviø norëtøsi!Su vienu bitu nebeiðsiversi. Tegu tai apibûdinaspalvinë skyra. Bet gal tamstos noritetiktai pilkumo keleto lygmenø? O kiekjums reikia? Ar 2 8 , tai yra 256 lygiai, justenkintø? O tai jau ne vienas, o visi 8 bitai.Gal kada uþtektø ir maþiau, gal kada prisireiktøir daugiau. Daugiau prisireiks, kaiuþsinorësime visø R, G ir B, o dar kiek atspalviø.Taigi jeigu kiekvienai ið jø paskirsimepo 8 bitus, susidarys 256 R (raudonumui),256 G (þalumui) ir 256 B (mëlynumui),o atspalviø – 256x256x256 = 16,7milijono. Daug milijonø atspalviø, bet èiaspalvinë skyra – spalvingumas jau 24 bitai.Gal ne visada tiek ir reikia, taèiau suvienu bitu, taigi ir vienu dotu jau neiðsiversi– reikia pikselio, kuris apibûdintøne tiktai pasirinktàjà vietà, bet ir tos vietosspalvingumà. Juo labiau, kad kompiuterinësgrafikos rastrinës programosvaizdà generuoja panaðiu principu, kaipir áprastinë televizija – jose vaizdas sudarytasið vaizdo elementø (picture element)mozaikos; èia vaizdo maþiausiaidedamajai prigijo pikselio (px) pavadinimas,o ið èia ir erdvinë skyra – tiek px ,vëlgi coliui – ppi.Be viso to, kadangi vaizdas ið esmësyra sudarytas ið objektø kontûrø (ir spalvos),tai buvo pasinaudota galimybepieðti vaizdà atitinkamomis funkcijomisvaldomais vektoriais – tokio tipo programosbuvo pradëtos vadinti vektorinëmis,kontûrinëmis. Sudëtingos struktûros vaizduigeneruoti buvo pasinaudota triukðmaisir fraktalinëmis funkcijomis – tai fraktalinësprogramos; pastarosios puikiaitinka, pvz., landðaftui, þolës kilimui, banguojanèiosjûros pavirðiui, sudëtingomsstruktûroms generuoti. Vëliau, plintant visgalingesniems kompiuteriams, paplitoprogramos, papildytos objektø judesiu,generuojanèios vaizdà iki 24–30 paveikslëliøper sekundæ – su þavesiu buvo ðûktelta:“ gimë kompiuterinë animacija”.Štai ir buvo atvertas kelias – ne tiktai kelias,o vieðkelis, greitkelis sintetiniø vaizdøkûrimui. Atsirado ne tiktai vaizdø redagavimoprogramos, bet ir „judanèiøpaveikslëliø“, vaizdo redagavimo programos,ávairiausiø efektø ir visokiausiø iðmoniøprogramos. Dievulis buvo aplenktasir netgi toli atsiliko savo ðeðiø dienøkûryba. („Trenks perkûnas, oi trenks.“)Kaip galima pasityèioti ið tamstos atvaizdo,iliustruoja paveikslëliai. Pakeisti ausis– praðom. Akis, ðukuosenà – irgi, vienasjuokas; ið varnos portreto padaryti erelioar netgi liûto – labai prašom. Kompiuterijojetai – tiktai transformacija, morfingas.O kur ta multimedija?Informacijà gauname ir perduodameávairiomis priemonëmis: telefonu, radiju,televizoriumi, internetu. Jos visos veikiapanaðiais principais,bet yra tarytumei iðbarstytos.Be to, negalime, pvz., klausydamiesiradijo ar þiûrëdami televizoriø,kokiu nors bûdu ásiterpti, paveikti tos stotiestransliuojamà programà. Tuo tarpuþinome, kad, pvz., galime ásiterpti á þaidimøeigà arba valdyti interneto informacijà– kitais þodþiais sakant, turime interaktyvausdalyvavimo galimybæ. Signalø apdorojimotechnologija apskritai turi galimybæsujungti garso, vaizdo, simboliø,valdymo ir t.t.signalø sekas á vienà bendràsekà. Toks principas yra realizuotasinternete. Panaðiai èia galëtø bûti prijungtosir telefono, radijo, televizoriaus funkcijos;tai yra visos bendravimo su iðoriniupasauliu ir informacijos gavimo priemonëssujungtos á vienà bendrà „ daugia-tarpininkà“– multimedijà. Multimedijossàvokà pastaruoju metu ðiek tiekpradeda savintis þiniasklaida: toks vertinysá áprastines savokas yra visai pagrástas,kadangi þiniasklaidoje yra ásigalëjusiosir apima jos didelæ dalá elektroninëspriemonës. Tuo tarpu mes patys pasvajojame– ir tos svajonës darosi vis dràsesnës– apie tai, kaip bûtø gerai, kadnereikëtø sësti prie radijo ar televizoriaustransliuotojø padiktuotu laiku. Tai ko gireikia – imam ir nuo rytdienos padarom.O reikia dar nemaþai. Viskam pastojakelià ryðiø tinklø pralaidumas. Ne kartàpasinerviname ir pykstame – och, tasinternetas – veikia vëþlio tempu, och, tiebitai ir megabitai per sekundæ. ...Tokiuperdavimo tempu filmo nepaþiûrësi. Informacijosperdavimo greitis...svarbuselektroninës pagalbos parametras: já lemiamûsø norai ir ryðiø kanalø pralaidumas.Perdavimo greitis apibûdinamas bitaisper sekundæ: bps, kbps, Mbps. Buvopasiûlyta I bps pavadinti bodu. Taèiauðis vienetas plaèiau neiðplito – taip ir likobps. O kokio gi perdavimo greièio norë-Nuo Naujøjø metø didëja mokytojø algosPirmàjà 2006 metø algà socialiniaipedagogai, mokyklø psichologai, pedagoginiøpsichologiniø tarnybø specialiejipedagogai gaus beveik treèdaliu didesnænei gaudavo ðiemet. Kils ir visø Lietuvosmokytojø algos.Nuo sausio 1 d. visiems ikimokykliniøástaigø, bendrojo lavinimo, profesiniø mokyklømokytojams bus papildomai primokamauþ vienà darbo valandà. Konkre-èiai – uþ pasirengimà pamokoms.„Noriu pabrëþti, kad nuo sausio mokytojamsdarbø nepadaugës. Visiemsmokytojams bus sumokama uþ vienà valandà,sugaiðtà rengiantis pamokoms. Kadangivisiems bus mokama uþ tà patá, mokykløvadovams ir mokytojams nereikësderinti darbø sàraðo“, – sako ðvietimo irmokslo ministras Remigijus Motuzas.Pasak ministro, pridedant darbouþmokestá uþ vienà valandà neliks nuskriaustiir tie mokytojai, kurie jau turi maksimalødarbo krûvá – 36 val. per savaitæ.„Tokiais iðskirtiniais atvejais leidome mokytojamspadidinti darbo valandø skaièiøiki 40 val. Nors realiai daugiau jie nedirbs– bus primokama tik uþ papildomasdarbo valandas“, – sako R.Motuzas.Mokytojø algos padidintos 8 mën.anksèiau nei planuota. Vyriausybë nuo2006 m. sausio tam papildomai skyrënet 48 mln. litø. Nepaisant to, kad atly-26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

tøsi? Animuotam vaizdui perduoti reikalingas30 – 70 Mbps. Ðiandien – nei labaibloga, nei labai gera PAL standartotelevizija gali verstis su 40 – 60 Mbps,didelës raiðkos (1440 x 1152) px jau reikalauja60–80 Mbps, o kita – „plataus“formato (1920 x 1152) px jau norëtø 80 –100 Mbps. Tai kà jau ten interneto tiekëjaisu savo vienas uþ kità geresniais pasiûlymais!Nors perduoti pakenèiamamgarsui uþtenka keliø deðimèiø kbps(64kbps), o kalbà jau galima atpaþintiperduodant labai nedideliu – 4,8 kbpsar net 2,4 kbps greièiu.BMP, GIF, TIFF, jpg, MP 3, MPEGir kitiMilijonai, anot vieno studento, failø (rinkmenøar laikmenø) formatø. Gal ir ne milijonai,bet prisireikia gan storos enciklopedijosjiems apibûdinti. Programø kûrëjaisukasi, kaip kuris iðmano; o tas iðmanymasparemtas visokiausiais gudravimaisnorint kompaktiðkiau, su maþesniuduomenø kiekiu, bet kokybiðkiau (nei kolega)atvaizduoti savo kûriná. O gudravimams– daug galimybiø skaitmeninimoprocese. Èia ir diskretizacijos daþnis, èiair kvantavimo lygmenys, èia ir kodavimobei spûdos (duomenø kompresijos) ávairiausialgoritmai ir t.t. Yra kur pasireikðti.Èia ir racionalumas, èia ir naujovës, èia iriðmonës – taip ir atsitiko, kad kiekvienassave gerbiantis kûrëjas iðleidþia produkcijàsavu formatu. Ne paskutiná vaidmenávaidina ir komerciniai interesai.Visiemsþinomas ir mielas formatas BMP – bitas ábità, be jokiø nuostoliø, bet ir be jokiø spalvø;jo apimtis yra didþiulë. Daþnas GIF –tai formatas su ðiokia tokia spûda ir ðiektiek spalvø; naudojamas Web grafikai.TIFF formatas – su nebloga spûda be informacijospraradimo, spalvingas, konvertuojantis,populiarus leidyboje. Ir dar daugvisokiausiø (ne tik studentams gàsdinti).Suprantama, tai vedë (ir tebeveda) á chaosà....Kol buvo iðtartas, nors ir nelabaigarsus „Ða!”, kai kurios valstybës ávedëstandartà, apibrëþiantá vaizdo, garso ir kaikuriø áraðø formatus.Parengti tokius standartus yra nelengvasdidelis darbas. JAV jau devintàjá deðimtmetábuvo pavesta kelioms grupëms,tarp jø ir Joint Photographics ExpertGroup, sudaryti skaitmeninës fotografijosstandartà. ISO 1992 m. priëmë pastarosiosgrupës darbà, kuris ir paplitokaip formatas JPEG bei jpg ; kita grupë– Motion Pictures Ekspert Group parengëkino ir vaizdo standartà formatuiMPEG. Pastarasis formatas buvo priimtasskaitmeninës televizijos standartu,nors vëliau ir buvo kiek papildytas – sukurtiMPEG-2 , MPEG -4, MPEG-7. Europiniaiskaitmeninës televizijos standartaiDVB, DVB-C, DVB-S yra artimi MPEG sunedideliais papildymais.Buvo pasiûlyta ir ávairiausiø garso formatø:CD , SACD, DVDA, AC-3 (5.1, 7.1,Dolbi) ir kt. Taèiau labiausiai paplito formatasMP-3, pasiþymintis didele spûda– 10 ... 12 kartø be informacijos praradimo,iðlaikydamas CD kokybæ ir naudojantis1 sek. informacijos trukmei 112 ...128 kb. MP-3 visiðkai tenkina eiliná klausytojà,nors profesionalo klausai jis galipasirodyti skurdokas.AteitisPirmiausia integralumas. Jau ðiandienjauèiame, tegu ir ne iki galo suvoktàfaktà, kad ryðiuose ir telekomunikacijosekaþkas yra ne taip. Ne dël to, kadjau dabar daugelio namuose stovi bentjau dvi didþiulës „dëþës“, kurios kiekvienaatskirai rodo „ judanèius paveikslëlius“:turiu omenyje televizoriø ir prijungtàprie interneto, t.y. prie „pasaulinio voratinklio“(World Wide Web), kompiuterá.Pastaràjá ðeimos jaunimëlis mëgsta ir þaidimams– ásideda savà CD.Televizoriø, o kartais ir www turi ir kaikuris savarankiðkesnis ðeimos narys –kiekvienas atskirai. Neþinau, kur nugarmëjotie mieli ðeimos vakarai prie „þydrojoekrano“ – kartu su visø ðeimynykðèiø bendraisinteresais, poþiûriais, elgsena (einantbendru tobulëjimo keliu: vienø tik pradedanèiøkelionæ per..., o kitø besidþiaugianèiønaujomis galimybëmis – „mûsø jaunystëjetaip nebuvo“). O kur dar laidinistelefonas ir keli ,,mobiliukai”. Nesigilinsiuá psichologijos problemas – yra kaip yra,prie bendro stalo surinkti artimuosius kaskartvis sunkiau. Bet kam tos „dëþës“ iraparatëliai, dubliuojantys vienas kito funkcijas.Kiek dulkiø nusëda...O jeigu taip – bendra dëþë, gal netplona dëþutë – su 17 ar 19, ar net 21”inch” ástriþaine. Su kampe átaisytu mikrofoniukuir …vaizdo kamera – viena arkeliomis ir su jau paþástamais klaviðiukais.Na, o jei jau labai norisi visa tai turëti ir„kiðeniniu ar pokakliniu“ variantu – tegujau bûna tas ,,mobiliukas”, bet prijungtasprie bendro lizdo. Argi blogai – dabar taipplintantis laidinio (ne – kabelinio!) telefononeðiojamasis ragelis. Tø lizdø gali bûtikeletas: namie, darbe, automobilyje ar dviratyje(sunkiau), prie eþero ir t.t. – kur besugalvotum.Viskas galima. Taigi multimedija– noriu vartau enciklopedijà ar, neduokdie, mokymo priemonæ, noriu – „Panoramà“.Tiesa, dar dalyvauju su „Honda“ ralyjeParyþius – Dakaras ar ...su visureigiaisKlimkynëje. Ir dar, ir dar ...tik á darbà nebelabaibus kada nueiti. ...Bet kam tas darbas– gal prie stakliø nebestovësime, o„kontora (ne – ofisas!)“ juk visur gali bûti;oi, atpigs darbo vietos árengimas darbdaviui.Ir transportas... Tokie pasvajojimai.Perspektyva. Tiktai kaip bus su tinkløpralaidumu? Nieko baisaus. TV pervesimeá skaitmeninæ. Atsiras laisvos vietos.Laidus atiduosime antrinëms þaliavoms.Visur optiniai kabeliai. Su lazeriais. O galir iðvis duosime naujo darbo daþniø reguliavimotarnyboms visame pasaulyje– jie beveik jau viskà „sureguliavæ“ ir iðdalinæ,pinigus tebeima.Vaje, vaje – kiek padirbëti reikës. Visiems.Ir fizikams, ir informatikams, ir matematikams,nors jie mus taip toli paliko. Ojaunimas ðiais klausimais labai domisi irmielai prisideda savo þiniomis ir sugebëjimais.Baigdamaspasidþiaugsiu Vilniausuniversiteto kompiuterinio modeliavimospecialybës studentø darbais – kokiø perliukøjie sukuria. Taèiau tai ne tiktai kompiuteriømenas, bet ir, pasitelkus sumaniaivaldomà kompiuterá, kasdienos problemøsprendimas. Pasinaudojant virtualiojo pasaulio,tegu ir „sintetiniais“, modeliais.ginimø pakëlimas mokytojams paankstintasnuo sausio, jø algos vël didës irnuo 2006 m. rugsëjo 1 d.Mokytojams uþ vienà darbo valandàbuvo primokama jau nuo ðiø metørugsëjo 1 d.Nuo sausio 1 d. taip pat didës ðvietimoástaigø vadovø tarnybiniø atlyginimøkoeficientai: ikimokyklinio ugdymo ástaigøvadovø ir pavaduotojø ugdymui 19,3proc., bendrojo lavinimo mokyklø direktoriøir pavaduotojø ugdymui, konservatorijøvadovø ir jø pavaduotojø ugdymui,specialiøjø mokyklø vadovø ir jø pavaduotojøugdymui, profesiniø ir aukðtesniøjømokyklø direktoriø ir pavaduotojø ugdymui4,3 proc. Didës ir neformalaus vaikøugdymo ástaigø vadovø bei jø pavaduotojøtarnybiniø atlyginimø koeficientai.Nuo 2005 m. rugsëjo 1 dienos iki 2009m. mokytojams kasmet bus vis papildomaisumokama uþ darbo valandà. Tokiubûdu per keletà metø iki 2009-øjø bus pereitaprie etatinio mokytojø darbo apmokëjimotvarkos. Tai numato ilgalaikë „Naujamokytojø darbo apmokëjimo programa“,kurià parengë darbo grupë, sudaryta ið visøtrijø pedagogø profesiniø sàjungø – Lietuvosmokytojø profesinës sàjungos, Krikðèioniðkosiosðvietimo darbuotojø profesinëssàjungos, Lietuvos ðvietimo darbuotojøprofesinës sàjungos atstovø. Programàpatvirtino LR Vyriausybë.ALMA VIJEIKYTËInformacijos ir ryðiø su visuomenesektoriaus vyresnioji specialistëMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 27

AlbertinoszoologijosKurðiø mariøhidrobiologiniø irparazitologiniøtyrimø80-meèiuiEgidijus BACEVIÈIUSstotisDidþiosios Baltijos lagûnos geologiniupoþiûriu – jauni dariniai su savitaisgamtos kompleksais. Èia nesiliauja krantodarosvyksmai, dugne kasmet sluoksniaisnusëda vandens neðmenys. Tai labiausiaibesikeièiantys, kaskart atsinaujinantysþemës ruoþai mûsø pajûryje. Atviriaplinkiniai vandenys su gyvaisiais irnegyvaisiais iðtekliais, permaininga aplinkalemia savità kraðto klimatà, iðskirtinesþmoniø gyvenimo sàlygas bei ekonominësveiklos pobûdá. Ðios pratakiosgamtinës sistemos – labiausiai eksploatuojamipajûrio ruoþai. Dël specifiniø aplinkossàlygø ir didelio ûkinio apkrovimoèia daþnai susidaro laikini ar nuolatiniaigamtonaudos ir gamtosaugos átamposþidiniai, daþnos ekologinës avarijos. Norintgeriau panaudoti pajûrio teikiamusprivalumus, tinkamai eikvoti vietines gamtosnaudmenas ir tausoti aplinkà, bûtinagerai paþinti ðiuos sudëtingus gamtiniuskompleksus ir kuo tiksliau prognozuotidël ûkinës veiklos atsirandanèius aplinkospokyèius.Neseniai mokslinë bendruomenë paminëjo80 metø sukaktá, kai Kurðiø nerijosgyvenvietëje Rasytëje (Rossitte, dabarRybaèis) buvo ásteigta Karaliauèiaus,kitaip Albertinos universiteto zoologijosstotis. Joje buvo pradëti pirmieji Kurðiømariø vandenø hidrobiologiniai ir parazitologiniaityrimai. Jei dël tyrimø pradþiosgalima ir nesutarti, neabejojama, kad bemaþprieð aðtuoniasdeðimt metø pradëtaisnuosekliais Kurðmariø gyvûnijos tyrimaisremiasi ir dabartinis mariø vandenøgamtos ekosistemos paþinimas ir Klaipëdosuosto bei aplinkiniø naudmenøtausojanti plëtra. Aistmariø ir Kurðmariøaplinkos tyrimø istorija ádomi tuo, kad padedasuprasti ðio regiono moksliniø centrøraidà, dël kraðto geopolitiniø ypatumøatsiradusias vyraujanèias tyrimø kryptis.Ið istoriniø apibendrinimø suþinomeprieðkarinio Karaliauèiaus universitetosvarbà ðio regiono moksliniam paþinimuiir mokslinës minties XIX ir XX a. pradþiojesklaidai bei atskirø gamtotyros moksloðakø plëtotei. Ið laiko perspektyvos matyti,kad ir pradinio Kurðiø mariø lagûnosaplinkos tyrimø tarpsnio taikomieji metodaisutapo su vyraujanèiomis gamtotyrostradicijomis XX a. pradþios Vokietijojeir yra Europos lagûnø tyrimø dalis.Gamtotyrinis judëjimas PrûsijojeIð laiko perspektyvos matyti, kad akstinaspradëti tirti Kurðiø marias buvo noraspaþinti kraðto gamtines naudmenasir atskleisti Klaipëdos uosto bei aplinkiniokraðto ekonomines galimybes. Buvostatomi uostai, tvarkomi áplaukos kanalai,uostà aptarnaujanti infrastruktûra. Geologiniøiðtekliø poreikis skatino sudarytigeologiniø naudmenø þemëlapá ir rengtipanaudos studijas.Ne maþiau svarbu buvo geriau paþintigyvuosius gamtos iðteklius ir juostausojanèiai naudoti. Þvejyba ir þuvø paruoðabuvo svarbiausia vietinio natûrinioûkio veikla. Ðiam tikslui 1925 m. ákurtasRytprûsiø þuvininkystës tyrimø institutasKaraliauèiuje. Apie ðá institutà, jo radimosiaplinkybes bei ypatingà svarbà Kurðmariøir gretimø Aistmariø þuvø iðtekliø tyrimamsjau raðyta (MG, 2004, Nr. 12).Bûtina paminëti ir gamtininkø savanoriøjudëjimà anuometinëje Prûsijos karalystëjeir Vokietijoje. Tai buvo savotiðkaskultûrinis Europos ðviesuomenës sàjûdis.Dalyvauti ekonomikos ir gamtotyros draugijøveikloje jautë poreiká mokytojai, gydytojaiir verslininkai. Jos garbës nariai buvomokslininkai ið Rusijos, Prûsijos, Prancûzijosir Anglijos universitetø.Rytprûsiuose skirtingu laiku buvo þinomoskelios gamtotyrininkø draugijos.Karaliauèiaus gamtos ekonomijos draugija(Physikalisch ökonomischen Gesselschaftzu Königsberg), ákurta 1790 m. Morungene(Morungen) ir 1799 m. perkeltaá Rytprûsiø administraciná centrà, taip pat1840 m. Karaliauèiaus Zoologijos instituteásteigta draugija Prûsijos faunai tirti (Vereinfür die Fauna der Provinz Preußen, zuKönigsberg). Jø aktyvûs nariai buvo vëliauþinomi zoologai E.T.Zyboldas (E. T.Siebold), K. E. Beras (K. E. Baer), K. Ratke(K. Radtke), M. Liujis (M. Lühe) ir kiti.Ðiø mokslininkø dëka buvo atlikti pirmiejigyvosios gamtos ávairovës apraðymai irPirmøjø hidrobiologiniø tyrimø Kurðiømariose iniciatorius L. Ðydatasrûðiø registrai. Ðiandien daugelis Europosvandens bestuburiø turi ðiø mokslininkøvardus arba prieraðus prie jø, nes yra apraðytibûtent ðiuo laikotarpiu.Draugijos leido metraðèius, spausdinosavo veiklos ataskaitas. Draugijø moksliniuosedarbuose skelbti naujausi Kurðiømariø ir viso Rytø Prûsijos regiono gamtosir ekonomikos tyrimø apibendrinimai,iðsami medþiaga apie geografines kraðtoformas ir jø kilmæ, randamus mineralus,Prûsijos faunos ir floros registrai, duomenysapie atskirø rûðiø paplitimà.XX a. pirmojoje pusëje pagal bendràEuropos gamtotyros pavyzdá pradëtikryptingi Kurðiø mariø hidrobiologiniai irgyvûnø parazitø tyrimai. Tyrimus paspartinoir máslinga mariø liga. Aistmariø þvejøkaimeliuose ji pirmà kartà pasireiðkë1924 m., vëliau pakartotinai – 1925 (12þmoniø mirë), 1932 (sirgo 257 þmonës,ið jø 4 mirë) ir 1942 metais. Ligos fenomenasprieðkaryje taip ir nebuvo iki galoiðaiðkintas. Vienà argumentuotø interpretacijøapie galimas paslaptingos þvejøkaimeliø ligos prieþastis jau gyvendamasBuenos Airëse L. Ðydatas (L. Szidat) paskelbë1966 m. leidinyje ,,Jahrbuch derAlbertus - Universität zu Königsberg(Pr.)”. Apie ðiuos kone detektyviniais elementaisapipintus ávykius jau turëjau progosraðyti (MG, 2004, Nr. 7–8). KlastingaAistmariø apylinkiø liga këlë átampà Karaliauèiauskraðte, todël reikëjo atlikti gretinamuosiushidrobiologinius, parazitologiniusAistmariø ir Kurðiø mariø tyrimus.Ðiam tikslui buvo ásteigta Rasytës zoologijosstotis. Kadangi iki ðiol iðsamesniøapibendrinimø ðiuo klausimu nëra, taièia, remdamasis literatûros ðaltiniais, paskelbsiutrumpà hidrobiologiniø ir parazitologiniøtyrimø Kurðiø mariose apþvalgà,iðsamesnæ analizæ palikdamas akademiniammokslotyros darbui.28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

Pirmosios hidrobiologijos stoties pastatas Rasytëje 1926–1928 metaisAlbertinos zoologijos stotisRasytës zoologijos stoties kûrimosietapas susijæs su L. Ðydato (L. Szidat,1892–1973) veikla. Nuo 1920 m. jis buvoþymaus parazitologo M. Brauno asistentasKaraliauèiaus universiteto Zoologijosinstitute. 1924 m. instituto muziejausatnaujinimo metu ákûrë anuomet labaipopuliariø kenkëjø / parazitø ekspozicijosskyriø ir sudarë vadovà po muziejø(Begleiter durch das Zoologische Museumzu Königsberg/ Pr.). Lygiagreèiaidëstë Karaliauèiaus universitete. Ðiomokslininko darbø rasime Albertinos universitetoZoologijos instituto gamtosmokslø sesijø protokoluose.Zoologijos instituto vadovybei skyrusatskirà etatà, 1925 m. balandþio 1 d. L.Ðydatas persikëlë dirbti ir gyventi á Kurðiønerijos Rasytës kaimelá. Kurðiø mariøpakrantëje, trijuose iðsinuomotuose vyriausiosiosgirininkijos priestato kambariuose,buvo ásteigta pirmoji zoologijosstotis (Zoologische Station in Rossitte). Iðpradþiø, kaip vëliau prisiminë mokslininkas,sàlygos tyrimams buvo itin kuklios:dirbta ir gyventa trijuose ankðtuose kambarëliuose,nebuvo elektros, dujø, vanduobuvo neðamas ið ðulinio, apðvietimastik þibaline lempa. Stotyje keleriusmetus dirbta tik vasarà – þiemà gráþta gyventiá Karaliauèiø. Tuo metu Rasytëje susibûrëgamtiniø tyrimø ir visuomeninëskultûrinës veiklos centras. Be zoologijosstoties, Rasytëje buvo dar 1901 m. ákurtair 1931 m. iðplësta pirmoji pasaulyjepaukðèiø stebykla – þiedavimo stotis (VogelwarteRossitte). Jai vadovavo J. Tynemanas(J. Thienemann). Greta ásteigtaszoologijos muziejus, kopø priþiûrëtojø namai,sklandytojø mokykla, paðtas, poilsiavietës.Parazitø tyrimø institutas Rasytëje1931 m. stotis perkeliama á buvusá karaliðkojokopø apþeldintojo Fr. Efo (Fr. Epha)namà, kurá, iðvykdamas gyventi á Karaliauèiø,uþ simboliðkà sumà iðnuomojoKaraliauèiaus universiteto zoologijosmuziejaus preparatorius, kopø inspektoriausFr. Efo svainis A. Mioðleris (A.Möschler). Tai buvo puoðnus namelis suðviesia veranda. Namelis buvo vakariniameRasytës kaimelio pakraðtyje, priepagrindinio Kurðiø nerijoskelio. Pastatas neiðlikæs, antjo pamatø ðiuo metu yra pastatytiûkiniai statiniai. Gretaesanèiame sode buvæ voljeraivarnoms ir gandrams, narvaieksperimentiniams þvëreliams.1934 m. vietoje zoologijosstoties ásteigiamas Karaliauèiausuniversiteto Kenkëjøir parazitologijos tyrimø institutas(Institut für Schädlings-mos ákurtuvës. Institute asistentais dirbovëliau garsûs Vokietijos mokslininkai F.Hiubneris (F. Hübner), H. Ðmitas-Rysas(H. Schmied-Ries), sveèiavosi daug anuometáþymiø þmoniø ið kitø ðaliø. 1939 m.uþ reikðmingus darbus L. Ðidatui buvo suteiktasuniversiteto profesoriaus vardas.1944 m. liepà Kurðiø nerijà okupavusrusø armijai, L. Ðydatas kartu su visa ðeimair kitais kaimelio gyventojais buvo priverstaspalikti pamiltàjà nerijà ir ilgai puoselëtàinstitutà. Po klajoniø karo ir pokariosunkumø kreèiamoje Europoje profesoriussu ðeima persikelia gyventi á Argentinà,Buenos Airiø miestà. Èia gyvenovokieèiø bendruomenëje iki gyvenimopabaigos 1973 metais.1944 m. rugpjûèio 30 d. britø aviacijosantskrydþiø metu susprogdintas Karaliauèiausuniversitetas ir Zoologijos institutasbei greta buvæs zoologijos muziejus.Muziejaus fondai ir biblioteka sudegë.Kariniø veiksmø metu Rasytëje Parazitologijosinstituto pastatai taip pat sugriauti.Ðiuo metu iðlikæ tik prof. L. Ðydatoðeimos namas ir greta buvæs J. Tyne-Hidrobiologinë ekspedicijaKurðiø mariose (1933 m.)forschung und Parasitologie der PhilosophischenFakultät an der universität Königsberg).1935 m. L. Ðydatas paskirtas institutodirektoriumi. Tais paèiais metais, gavusspecialius vyriausybës uþsakymus irpiniginæ paramà, pradëta naujo dviaukðèioinstituto pastato statyba. 1936 m.mokslininkui uþ darbus suteikiamas parazitologijosdocento vardas ir atðvenèiamanoákurtos paukðèiø þiedavimo stotiesII pastatas (nuo 1931 m. girininkijos darbuotojøgyvenamasis).Atlikti tyrimai ir jø tàsaL. Ðydatas buvo daugelio Kurðiø mariømoksliniø tyrimø pradininkas ir organizatorius.Jo moksliniai interesai ir darbaiapima kelias mokslines sritis. L. Ðydatastarp zoologø labiau þinomas kaipparazitologas ir trematodologijos, moksloapie digenines siurbikes (trematodas),pradininkas. Bet pirmasis jo mokslinësveiklos tarpsnis susijæs su Kurðiø mariøhidrobiologiniais tyrimais. Vasaros ekspedicijømetø 1925–1933 m. tyrë Kurðiømariø dugno gyvûnijà. Daug keliavo aplinkmarias, pasiekë Memelio uostà.1925–1926 m. mokslinëse ekspedicijoseaplink Kurðiø marias buvo surinktavandens gyvûnø faunistinë medþiaga bei Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 29

sudarytas pirmas Kurðiø mariø gyvûnijosrûðiø sàraðas. Bûdamas parazitologas,L. Ðydatas daug dëmesio skyrëKurðiø mariø þuvø ir paukðèiø parazitøtyrimams. Rastos ir apraðytos naujos digeniniøsiurbikiø, þuvø kaspinuoèiø rûðys,iðskirtos penkios mokslininko vardupavadintos parazitiniø kirmëliø gentys,dvi naujos ðeimos. Dvi tais metaisatrastos ir apraðytos gruþliø kaspinuoèiørûðys pavadintos Kawia rosittensisSzidat, 1937 m. (sin. Bothrioscolex rossittensis,Szidat 1937) ir Khawia baltica,Szidat 1942 metais. Ðie pavadinimai galiojaiki ðiol. Tik þinant L. Ðydato nerijojepraleistà gyvenimo tarpsná ir svarbà jogyvenime, lengva suprasti, kodël rûðiespavadinimui pasirinktas Rasytës kaimeliovietovardis. Mokslininko ir jam talkinanèiosþmonos kruopðèiø tyrimø dëkaiðtirti naujai rastø digeniniø siurbikiøgyvenimo ciklai, nustatyti moliuskai –tarpiniai ðeimininkai, jø apsikrëtimas digeniniøsiurbikiø cistomis, apraðyti kitiparazitiniø kirmëliø taksonomijos ir biologijosklausimai. Greta ðiø problemøinstituto darbuotojai taip pat dirbo prieAistmariø ligos fenomeno.Ne maþiau svarbûs ir kitø mokslininkødarbai. H. Ðmidtas-Rysas atlikoKurðmariø vandenø zooplanktono rûðinësávairovës sezoninës kaitos, o A.Vileris (A. Willer) – svarbiausiø lagûnoshidrologiniø sàlygø tyrimus. Pastarasismokslininkas paskelbë gretinamuosiuspietryèiø Baltijos lagûnø klasifikacijosprincipus, savo ir kitø kolegø tyrimøduomenis, apraðë bendrà kintanèiospratakios lagûnos vandens poveiká gyviemsorganizmams (vëþiagyviams irþuvims). Ichtiologas ið Berlyno Þuvininkystësinstituto G. Marë (G. Marre) paskelbëKurðiø mariø stintø ir starkiø ekologijostyrimus bei teikë rekomendacijøtausojanèiai þvejybai. Be ðiø mokslininkødarbø neiðsiverèia në viena iðsamesnëðiandienos Kurðiø mariø gyvûnijosir þuvø parazitø tyrimø studija.Ðiame Kurðiø mariø tyrimø etape sudarytifaunos sàraðai, apraðyti gamtiniaifenomenai labai svarbûs tiriant ilgalaikiusXX a. aplinkos ir faunos pokyèius.Ðie tyrimai sutapo su vyraujanèiais hidrobiologiniaisir sistematikos tyrimais Vokietijoje.Darbai skelbti svarbiausiuoseVokietijos moksliniuose þurnaluose, dalis– Karaliauèiaus universiteto fizikiniøir ekonomijos mokslø draugijos seminarømedþiagoje: Schriften der Physikalischökonomischen Gesselschaft zuKönigsberg (Pr.). Karaliauèiaus universitetozoologijos instituto zoologijos muziejujetaip pat kaupti reti gamtos pavyzdþiai.Nukelta á 36 p.Atkelta ið 19 p.Tirpstantis Arktikos ledas ir globalusjûros lygio kilimasMaþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausiastiesioginis klimato kaitos indikatorius.Per pastaruosius 30 metø jûros ledoplotai Arktikoje sumaþëjo maþdaug8 proc., arba apytiksliai vienu milijonukvadratiniø kilometrø.Ðis procesas visspartëja, prognozuojama, kad 10–50proc. ledo ploto iðtirps iki 2100 metø. Kaikurie modeliai rodo, kad iki to laiko vasaromisledas gali beveik visiðkai iðtirpti.Grenlandijos ledyninis skydas yradidþiausias ledo masyvas Arktikoje. Jisnuo 1979 iki 2002 metø sumaþëjo apie16 proc. – tai teritorija, plotu prilygstantiÐvedijai. Ledyno pavirðinio tirpimo rekordasbuvo uþfiksuotas 2002 m., kaitirpstantys ledynø pavirðiai buvo pastebëtinet 2000 m aukðtyje. Ledynø tirpimasstabtelëjo tik 1992 m., iðsiverþus Pinatubougnikalniui.Pasaulinis jûros lygis per pastaruosius20 m. pakilo apie 8 centimetrus. Pirminësprieþastys – terminis vandens tûrio padidëjimasdël vandens áðilimo ir sausumosledo tirpimas. Todël numatoma, kad perXXI ðimtmetá jûros lygis gali pakilti nuo 10iki 90 centimetrø, o pats kilimas vyks geometrineprogresija. Yra prognostiniø modeliø,kurie rodo, kad Grenlandijos ledynasgali ir visiðkai iðtirpti, dël to vandenynolygis pakiltø 7 metrais.Jûros ledo iðplitimas lemia jûrinësnavigacijos galimybes bei gamtiniø iðtekliøeksploatacijos sàlygas kontinentiniameðelfe. O tai savo ruoþtu padidinsekologiniø katastrofø, avariniø naftosnuotekø rizikà.Klimato kitimas praeityjeKlimatas Þemëje visada kito dël astronominiøprieþasèiø – ypaè dël Þemëspadëties Saulës atþvilgiu. Trumpalaikiusklimato pokyèius sàlygoja vulkanø iðsiverþimai(Pinatubo vulkano Filipinuose1991 m.) ar oro masiø cirkuliacijos pakitimai(El Ninjo 1997–1998 m.).Klimato svyravimø kreivë poledynmeèiuKlimatoPoledynmeèiu per pastaruosius 10tûkst. metø yra buvæ laikotarpiø, kai temperatûrabuvo 2 laipsniais aukðtesnë neguXX amþiuje.Tyrinëjant Jûkono eþerø nuosëdø deguoniesizotopinæ sudëtá nustatyta, kadAleutø þemø slëgiø sritis (apimanti Aliaskosálankà) poledynmetyje ne kartà keitësavo pozicijà. Pagal paleoklimatiniusduomenis holoceno pradþia buvo ðilta irsausa. Prieð 10–9 tûkst. m. staigiai kilovandens lygis eþeruose – tai rodo padidëjusákrituliø kieká. Prieð 7500–4500 m.eþerø lygis buvo palyginti stabilus, penkiaismetrais þemiau dabartinio lygio. Tuometu Aleutø þemø slëgiø sritis (AÞSS) buvotoliau á Vakarus nei dabar. Tarp 4500–3500 m. AÞSS sustiprëjo arba pasislinkoá Rytus. Ðiuo laikotarpiu padidëjo drëgnumas,pakilo eþerø lygis, prasidëjo intensyvuskalnø ledynø augimas.AÞSS atsitraukë á rytus tarp 3000–2000 metø. Taip pat spartûs AÞSS pokyèiaiuþfiksuoti prieð 1200 ir prieð 400 metø,tai atitinka Maþojo ledyninio periodoávykius: bûtent ðiais laikotarpiais iðaugdavokalnø ledynø lieþuviai. Pastebëta,kad klimato pokyèiai per pastaruosius2000 m. buvo daþnesni nei ankstesniaisholoceno periodais.Klimato pokyèius Arktikoje iliustruojair kalnø ledynø formavimosi istorija. Pavyzdþiui,aukðèiausio Kanados kalno –Logano ledyno græþiniai atskleidþia ledokaupimosi laikotarpá nuo 5000 arba net30 000 m. praeityje iki dabarties. Ðis ledynas– tai kertinë vieta, kuri rodo Aleutø þemoslëgio srities (AÞSS) „kelioniø marðrutus“.Paskutinysis pokytis uþfiksuotas1840 m. ir beveik sutampa su Maþojo ledyninioperiodo pabaiga. Kitas þymus klimatinisávykis – 800 m.e. metai, Europosviduramþiø ðiltëjimo pradþia. Ádomu, kadminëtieji klimato pokyèiai buvo labai spartûs– ávyko per kelerius metus.Klimato svyravimai pastaràjá tûkstantmetáArktikoje buvo pakankamai iðraiðkingi.Pavyzdþiui, liepos mënesio vidutiniøtemperatûrø svyravimai Inuvike, nustatytipagal medþiø rieviøanalizæ, aiðkiai atspindividuramþiø paðiltëjimà(1200–1300 m.e. metai).Po to buvo Maþasis ledyninisperiodas, pasibaigæsmaþdaug prieð 100metø. Per pastaruosius100 metø Vakarø Arktikojevidutinë metinë orotemperatûra pakilo 1,5 0 C.30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

pokyèiai ir visuomenësreakcija Arktikoje beiSubarktikojeKlimato pokyèiai nustatomi ir tiriantjûros nuosëdø paleobotaninæ sudëtá.Antai Ellsemere ir North Devono salø akvatorijosegræþiniø duomenys rodo, kadprieð 8500–4600 m. buvo tarpsniø, kaivasaros buvo keliais laipsniais ðiltesnësnei dabar.Klimato kitimo kreivë Inuvike, atspindinti viduramþiø ðiltàjáperiodà ir Maþàjá ledyniná periodàKlimato kitimas irþmoniø bendruomeniø reakcijapraeityje ir dabarPaleogeografinës rekonstrukcijos leidþiateigti, kad Beringijos þemës tiltas buvosusidaræs maþdaug prieð 30 tûkst.metø, kai ledynø formavimasis suintensyvëjoir vandenyno lygis nukrito apie100 metrø. Tai buvo apie 1000 km ploèiotundrinës gamtos sausumos juosta. Beringijostiltas su ðimtais salø pakrantëje,gausiomis ruoniø ir vëpliø buveinëmis sudarësàlygas þmoniø bendruomenëmspersikelti ið Azijos á Amerikà.Klimato atðilimas ir jûros ledo plotøsumaþëjimas per pastaruosius 3000 metøsukeldavo katastrofiniø padariniø inuitams:dël klimato pokyèiø bendruomenësdaþnai turëdavo palikti tradicines gyvenimovietas. Pavyzdþiui, Dorseto paleoeskimøbendruomenës, gyvenusiosNiûfaundlendo saloje, dël klimato pokyèiøprieð 1200 metø buvo priverstos keistisavo tradiciná gyvenimo bûdà, nes dëlpakitusiø priekrantës sroviø nebegalëjomedþioti ruoniø nuo ledo.Archeologiniai duomenys rodo, kadthuliø tauta dël klimato pokyèiø iðnykoapie 1600 m.e. metus. Iki to laiko jie vertësibanginiø medþiokle, tai nustatyta iðarcheologiniø duomenø. Jø stovykloseið banginiø kaulø sankaupø ir dabar nustatomasdidesnis maisto likuèiø su bûdingapenkioliktojo azoto izotopo koncentracijakiekis.Kanadoje atliekami intensyvûs sociologiniaivietos þmoniø bendruomeniø tyrimai,siekiant nustatyti jø reakcijà á klimatopokyèius ir prisitaikymo galimybes.Ypaè domimasi Ðiaurës gyventojø tautosaka,kurioje atsispindi klimato pokyèiai,vykæ Ledyninëje Aliaskos álankoje netprieð 3000 metø – pavyzdþiui, ledyno lieþuviøpasistûmëjimai.Nors klimato kaita Arktikoje tiesiogiaiir netiesiogiai veikiaþmoniø gerovæ bei sveikatà,taèiau esama ir regioniniøaspektø, priklausanèiønuo þmoniøadaptaciniø galimybiø,dabartinio sveikatingumo.Vietinës maþos, uþdarosbendruomenës,neturinèios iðplëtotosinfrastruktûros ir sveikatosapsaugos sistemos,yra labai paþeidþiamos. Taip patbendruomenës, besiverèianèios iðimtinaiþûkle ir jûros gyvûnø medþiokle, yra priklausomosnuo ledo formavimosi sàlygø.Kinta ir gyvûnø populiacijø ribos, savoruoþtu sukurianèios galimybes platintiinfekcines ligas. Pateikiamas pavyzdys,kaip pavojingas þinduoliams ir þmonëmsVakarø Nilo virusas, pirmà kartà uþfiksuotas1999 m. Ðiaurës Amerikos rytinëje pakrantëje,2002 m. iðplito á 43 JAV valstijasir 6 Kanados provincijas. Nors migruojanèiøpaukðèiø ir vabzdþiø perneðamasvirusas yra kilæs ið tropinës Afrikos,jis jau sëkmingai prisitaikë Ðiaurëje ir vislabiau plinta.Klimato kitimo poveikis ekosistemoms,kraðtovaizdþiui ir inþinerineiinfrastruktûraiAmþinasis áðalas Jûkone, Vaithorsoregione, yra apie 16 m storio, aktyvus josluoksnis 1,4 metro. Daugiametë vidutinëamþinojo áðalo temperatûra yra -0,7 0 C.Sniego danga retai virðija 20 centimetrø.Jeigu klimatas per ateinanèius 50 metøpaðiltës 5 laipsniais, áðalas Jûkone tapsgerokai plonesnis arba net ið viso išnyks.Aliaskos borealiniø miðkø teritorijoje klimatasðyla greièiau, nei kurioje nors kitojeÞemës vietoje. Ðiltëjimas, klimato sausëjimasir audros su þaibais lemia gaisrødaþnëjimà, o tai dar labiau didina ðiltnamioefektà. Miðko gaisrai yra natûralusekosistemos atsinaujinimo bûdas. Pogaisrø vietose, kuriose leidþia áðalo gylis,spygliuoèius pakeièia berþø ir drebuliøbendrijos, pagausëja baltøjø kiðkiø ir jaismintanèiø grobuoniø – lûðiø. Miðkø gaisraisàlygoja egzogeninius procesus. Sudegusmiðkui, atsiranda sàlygos greièiautirpti amþinajam áðalui, didëti vasaros metuatitirpstanèio veikliojo sluoksnio gyliui.Tai savo ruoþtu sàlygoja ðlaitø procesus,skatina nuoðliauþas, grunto suslûgimus.Pavyzdþiui, po 2004 m. liepos ir rugpjûèiogaisrø, sudeginusiø visà augmenijàbei organiná dirvoþemá Indënø upës regionepieèiau Dousono miesto, labai suaktyvëjonuoðliauþø formavimosi procesai,padidëjo grunto nestabilumas.Hidrologiná reþimà sausumoje klimatoatðilimas gali veikti ávairiomis formomis.Didëjant krituliø kiekiui, didëja pavirðinisnuotëkis, taèiau santykinai padidëjair iðgaravimas. Tirpstant amþinajamáðalui, padidëja poþeminës hidrosferostalpos, daugiau krituliø susigeria á gruntàir dël to gali iðnykti eþerai. Dël klimatoatðilimo pavasario tirpsmo periodas galiprasidëti anksèiau ir trukti ilgiau, taigi sumaþëjasantykinis potvyniø daþnumas.Antra vertus, potvyniø mastai gali padidëtidël þemesniame aukðtyje esanèiøkalnø ledynø didesnio tirpimo.Áðalo atðilimas gausiai paþeria geotechniniøproblemø, pavyzdþiui, nuo jogylio labai priklauso þiemos keliø eksploatavimotrukmë. Jau dabar ðiaurinëseplatumose tiesiant kelius ir saugojant amþinàjááðalà, klojami specialûs geomembranossluoksniai arba, kad áðalas neatðiltø,árengiamos dirbtinës pavësinës. Beto, gruntui ðaldyti árengiami termosifonai,o pastatai statomi ant poliniø pamatø.Vis aktualesnë problema – intensyvikrantø erozija. Maþëjant jûros ledo plotams,didëja bangavimas, vis daþniaukrantus uþgula ðtormai. Atðylantis áðalassilpnina krantø pastovumà, dël to nemaþaipakranèiø gyvenvieèiø yra priverstosiðsikelti kitur. Problemos mastà iliustruojaBoforto jûros regiono pavyzdys – ðiosjûros krantai yra intensyviai eroduojami.Erozijos greitis vietomis yra daugiau nei10 m per metus. Klimato atðilimas maþinakrantø áðalo gylá ir dël to gausëja nuoðliauþø.Tokie pokyèiai labai nepalankûsnavigacijai, priekrantës iðtekliø gavybaiir tiesiogiai veikia pakranèiø gyvenvieèiøinfrastruktûrà.Kitas pavyzdys – labai svarbus VakarinësArktikos pakrantës transporto centrasTuktoyaktukas. Nuo pat jo ákûrimo1934 m. èia pastebëta intensyvi erozija,kurià skatina plonas, ypaè vasarà, jûrosledas bei ðtormai. Didþiausios audros buvo1944, 1970, 1993 ir 2000 metais. Miestostadionas buvo sugriautas1980 m.,mokykla sugriauta ir uþdaryta 1990 metais.Jûros lygio kilimas ðá krantø erozijosefektà dar labiau sustiprina.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 31

mas 80 proc. XX turinèiø vyrø ir ðiek tiekmaþiau procentø XX hermafroditø.Taèiau ðis genas nëra vienintelis „jungiklis“,paleidþiantis sëklidþiø formavimàsi.Dar anksèiau uþ SRY genà gonadøraidà veikia WT-1 (jo mutacijos pasekmë– ðlapimo ir lytiniø organø sistemos anomalijos),SF-1 (nevyksta antinksèiø ir lytiniøliaukø raida) ir SOX9 (atsakingas uþraidos reguliavimà) genai.Þmogaus lytá lemia ne tik lytinësechromosomose, bet ir autosomose esanèiøgenø visuma. Lytiniø làsteliø migracijàá gonadas (lytines liaukas) lemia autosominiaigenai slf ir c-Kit. Nediferencijuotøgonadø raidà lemia autonominiaiSF1/Ftz-F genai. Gonadø diferenciacijà ásëklides ir kiauðides nulemia DAX1, SRYir kiti genai. Kai DAX1 slopina SRY genà,nediferencijuotos gonados vystosi á kiauðides,neslopinamas SRY genas lemiasëklidþiø susidarymà.Taigi kartais, nors individo genotipasir bûna XX, formuojasi sëklidës. Toks reiðkinysyra dël SRY geno persikëlimo ið Y áX chromosomà. Kitas atvejis – individogenotipas yra XY, bet fenomenas moteriðkas,prieþastis – Y chromosomojeesanèiø genø mutacijos.Lytiniø liaukø disgenezë 46,XY, Swyersindromas, XY moterys, hermafroditizmas– tai ligos, atsirandanèios dël SRYgeno nebuvimo, mutacijø, naujø baziøásiterpimo.Ðiuo metu mokslininkai, besigilinantysá Y chromosomos struktûrà, atkreipiadëmesá ne tik á Y chromosomoje esanèiasádomias septynias sritis, bet ir á Xchromosomoje esanèias sritis, kuriø mutacijosirgi gali lemti lyties pasikeitimà (reversijà).Pastaruoju metu ypaè domimasidar vienu genu, kuris yra ilgajame Ychromosomos petyje. Tai genas DAS (arbaAZF). Ðio geno mutacijos sukeliaazospermijà – visiðkà spermatozoidø nebuvimàsëklos skystyje.Pasirodo, kad gamtoje galima ir XYlyties reversija: kariotipas XY, o vystosimoteriðkoji lytis. Jà sukelia keliø genømutacija. Mokslininkai aiðkina, kad tai galiávykti tuo metu, kai slopinama SRY genoveikla dël taðkiniø mutacijø arba delecijø,dël duplikacijø X chromosomoje, veikiantgenams, esantiems autosomose(SOX9 – jis net 60 proc. yra homologinisSRY genui; WTI – irgi gali koduoti transkripcijosveiksná).Taigi matome, kad gamtoje ne visadagenotipas atitinka fenotipà, taèiau tikdabar mokslininkai kai kuriuos nukrypimømechanizmus ima suprasti.Apie hormonø átakà lyties formavimuisibuvo raðyta 2005 m. „Mokslo ir gyvenimo“Nr.6 iðspausdintame straipsnyje „Meilëschemija“.Lietuvos AIDS centrasMoksliniø tyrimø ir geros patirties metodikosskleidimo ðaltinis kaimyninëse ðalyseJuozas ELEKÐISdovà. Lietuviø darbometodai gerai þinomine tik kaimyninëseðalyse. Nesenai JAVambasados iniciatyvaágyvendinta bendraprograma su Kaliningradosritimi, kuriojefaktiðkai skleistaLietuvos patirtis. Noriaija naudojasi kaimynailatviai, baltarusiai,lenkai. Centrodarbuotojai ir su juobendraujantys mokslininkaidalyvauja ESprogramose, darydami mokslinius tyrimus.Apie galimybæ dalyvauti tokiuosetyrimuose buvo raðyta ir þurnale“Mokslas ir gyvenimas“. Matyt, ne veltui,Lietuva tebëra salelë, kur serganèiøjøAIDS ir uþsikrëtusiøjø ÞIV, nepaisantpagarsëjusio protrûkio Alytaus kolonijoje,yra kelis ar net keliolika kartømaþiau nei kaimyninëse ðalyse.Praëjusiø metø pabaigoje Lietuvojelankësi ES komisaras sveikatos apsaugaidr. Mr. M. Kyprianou. Jis yra, mûsiðkaitariant, ES sveikatos apsaugos ministras.Lietuva – pirmoji naujøjø ES valstybiø,kur komisaras susipaþino su sveikatosapsauga. Tai didelis mûsø medicinosdarbuotojø ávertinimas. Já lydëjoLietuvos sveikatos apsaugos ministrasprof. Þilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatosataðë SAM sekretorius RomualdasSabaliauskas, kiti pareigûnai. Komisarastaip pat susitiko su premjeru Algirdu Brazausku,þemës ûkio ministre KazimieraPrunskiene, lankësi Santariðkiø klinikøuniversitetinëje ligoninëje, AIDS centroðvietimo skyriuje bei narkomanø reabilitacijosbendruomenëje, susitiko su maistoir veterinarijos tarnybos darbuotojais,vartotojø teisiø gynimo asociacijos atstovais.Sveikatos apsauga ES yra paliktavisiðkai jos nariø priklausomybei, kurBriuselis visiðkai nesikiða, taèiau yra daugybësveikatos apsaugos problemø, kurMedicinos mokslø daktaro SauliausÈaplinsko vadovaujamas LietuvosAIDS centras kaimyninëse ðalysejau senokai þinomas kaip kryptingai irefektyviai dirbanti institucija. Centro vadovuilankantis net tolimame Rusijosuþkampyje Archangelske, medicinosdarbuotojai, pasirodo, gana gerai þinojoapie lietuviø darbus ir centro vavisøvalstybiø pastangos turi bûti koordinuojamos.Tokios problemos, kaip narkomanija,ÞIV, o dabar ir paukðèiø gripas,kuris kartais gali bûti perduodamasir þmonëms, negali bûti iðsprendþiamosvienoje ðalyje, nes dabar ne tik paukðèiams,bet ir þmonëms sienos nebeegzistuoja.Komisaras paþymëjo, kad Lietuva– viena aktyviausiø valstybiø, bandanèiøspræsti sveikatos apsaugos problemas,ir kad Lietuvos AIDS centras fak-Doc. Saulius Èaplinskas (deðinëje) supaþindina ES komisaràsveikatos apsaugai dr. Mr. M. Kyprianou su AIDS centro veikla.Kairëje – Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Þilvinas Padaigatiðkai yra geros praktikos metodinis centrasposovietinëms Europos ðalims.Komisarà lydëjo kaip niekada gaususþurnalistø bûrys. Bene daugiausiaklausimø buvo dël vis besipleèianèiopaukðèiø gripo. Komisaras paþymëjo,kad dël to visai nepagrástai jauèiama netpanikos elementø, nors paukðèiø gripasir gripo pandemija visai skirtingi dalykai.Paukðèiø gripas jau yra siautæs Nyderlanduose2003 m. ir nieko tragiðko neávyko.Vis dëlto ES yra susirûpinusi, numatytosprevencinës priemonës. Ministrasprof. Þilvinas Padaiga paþymëjo, kadtokios priemonës parengtos ir Lietuvoje.Jos suderintos ir papildytos pagal ESpareigûnø siûlymus. Lietuvoje vyko netpratybos. Tokios pratybos bus surengtosir ES. Lietuvoje kaupiami vaistai netik savo pilieèiams gydyti, bet ir tam, kadreikalui esant bûtø galima pasiøsti á kitàðalá. Komisaras paþymëjo, kad Lietuvavykdo visus vartotojø teisiø apsaugos reikalavimus,ágyvendina vartotojø teisiøreglamentà, kad ES skatina riboti rûkymà,nes ðis áprotis daro didþiulæ þalà sveikataiir valstybë rûkaliø gydymui iðleidþiadaugybæ lëðø. Komisaras susipaþino suAIDS centro darbu, jo reabilitacijos centru,pabendravo su darbuotojais ir jameesanèiais þmonëmis. Santariðkëse jisdomëjosi, kaip naudojamos lëðos RytøLietuvos sveikatos sistemai tobulinti.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 33

Atkelta ið 7 p.Lietuviø genomoLietuvos gamtinës aplinkos ypatybiøryðys su etnogenezeDoc. dr.GediminasMOTUZALietuvos teritorijoje galima iðskirti sritispagal ávairias gamtines ypatybes. Tokiosypatybës yra pavirðiø sudaranèiosuolienos (litologija); dirvodariniø uolienøgeocheminë sudëtis; pavirðiaus formos(geomorfologija); dirvoþemiø rûðys,cheminë sudëtis, derlingumas, tvaru-mas (pedologija); poþeminio ir pavirðiniovandens pasiskirstymas, reþimas,cheminë sudëtis, dinamika (hidrologijabei hidrogeologija).Ðios gamtinës sritys yra geologinësraidos pasekmë, susijusi su giluminëssandaros ypatumais, geologinëmisstruktûromis, praeityje vykusiais ir dabartiniaisgeologiniais procesais, tam tikrasgeologinis paveldimumas. Giluminëssandaros ir geodinamikos ypatybës lemiagravitacinio ir magnetinio laukø stiprumà,kontrastingumà bei kintamumà.Minëtos gamtinës ypatybës savoruoþtu veikia klimatà, kurio kaita LietuvosIki ðiol sukurti dabartiniø Europos gyventojøgenetinæ ávairovæ aiðkinantys modeliai(Cavalli-Sforza) maþai tinkami RytøBaltijos regiono empiriniams duomenims.Ðio regiono genetinës ávairovës iðtakøreikia ieðkoti tarp procesø, vykusiøvëlyvajame paleolite po paskutiniojo(Würmo) ledynmeèio 25 000 – 16 500 m.nuo dabarties (ND), kai visoje Vidurio Eu-Ðiuolaikinis antropologinis poþiûrisá Lietuvos gyventojø genomo kilmæDoc. dr. Rimantas JANKAUSKASVilniaus universiteto Anatomijos, histologijos irantropologijos katedrateritorijoje priklauso ne tik nuo jûrinio oropernaðos á þemynà, bet ir aukðtumø beiþemumø iðsidëstymo, aukðèio, raiþytumo,dirvoþemio drëgnumo, litologijos,pavirðinio vandens nuotëkio ir kitø geologiniøbei geografiniø ypatybiø.Ðios ypatybës turi átakos ir augmenijosbei gyvûnijos rûðinei sudëèiai, gausai,fenologijai. Tai akivaizdþiai matyti palyginusgeologinius, geomorfologinius,pedologinius, klimato ir fizinio geografiniorajonavimo þemëlapius su floristinioir fitocenologinio, ekologinio faunistiniorajonavimo, atskirø gyvûnø ir augalø paplitimobei fenologiniais þemëlapiais.Tokiu bûdu Lietuvos teritorijoje yra iðskiriamosper ilgà ðios teritorijos geologinësraidos laikotarpá susidariusios gamtinëszonos. Jos priklauso nuo ilgalaikiølëtai kintanèiø geologiniø veiksniø, todëlropoje beveik neliko gyventojø. Ledynuitraukiantis teritorija buvo vël apgyvendintaið dviejø “slëptuviø” –Franko-Kantabrijos pietvakariuose,davusios pradþiàBromme-Lyngby (apie 11000 ND) ir Ahrensburgo (11000-10 000 ND) kultûroms,ir “paleiledyninës” (Svidrøkultûra) pietryèiuose. Suðiomis kultûromis siejamøartefaktø sritys plaèiai persikloja,apimdamos ir dabartinæLietuvos teritorijà,todël manytina, kad abiejø“slëptuviø” palikuonys galëjopalikti savo pëdsakà.Vëlesnës mezolito kultûros(apie 10 000-6550/6300ND) laikomos ankstesniøjøtæsiniu; tuo pat metu augogyventojø skaièius ir1 pav.formavosisëslios sudëtingos socialinësstruktûros bendruomenës, kuriø ekonomikapagrásta gëlavandeniø þuvø þvejyba,medþiokle ir rankiojimu. Seniausiejipalaidojimai Lietuvos teritorijoje datuojamimezolitu; ið jø iðskirtoje mitochondrinëjeDNR (mtDNR) dominuoja U5 ir U5b12 pav.haplotipai, siejami su vëlyvojo paleolitoprocesais (Svidrø kultûros palikuonimis?)(1 pav.). Aiðkinant vëliau vykusius procesus,klasikinis “neolitizacijos” modelisRytø Baltijos regionui maþai tinkamas: didþiojidalis dabar turimø duomenø remiakultûrinæ, o ne deminæ difuzijà. Perëjimasprie þemdirbystës buvo labai lëtas, o patsþemdirbystës perëmimas galëjo bûtidaugiau sàlygotas paèiose mezolito ben-34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

kilmëyra stabilios ir, savo ruoþtu, veikia klimatà,augmenijà, gyvûnijà bei jø gyvenimosàlygas.Gamtinës ypatybës sudarë Lietuvosteritorijos gyventojø aplinkà ir buvo svarbusveiksnys, lemiantis gyvensenà, ûkioir kultûros raidà. Toks poveikis iðryðkëjanuo neolito, ypaè vëlyvojo, pleèiantis gamybiniamûkiui ir didëjant gyventojøsëslumui. Tai liudija anksèiau iðvardytøþemëlapiø, ypaè apibendrinanèiø gamtiniøypatybiø kompleksà (klimato, fizinioir geografinio rajonavimo), panaðumassu archeologiniais, lietuviø kalbostarmiø ir Lietuvos teritorijos etniniø srièiøþemëlapiais.Stabilios þmoniø gyvenamos aplinkos,drauge jø gyvensenos, mitybos sàlygosgalëjo turëti átakos ir jø antropofiziologinëmsypatybëms.druomenëse susidariusiø kultûriniø sàlygø.Gali bûti, kad vyrø ir moterø reprodukcijossëkmë priklausë nuo socialiniostatuso (hipergamija). Paþymëtina, kadið keliø Lietuvos ir Lenkijos (Zedmaro kultûra)ankstyvojo (6500/6300-5600/5400ND) ir viduriniojo (5600/5400-4400/4300ND) išskirti tokie patys, kaip ir mezolito,mtDNR haplotipai (1 pav.). Detalesnë vëlyvojoneolito (4400/4300-3500 ND) Lietuvos,Lenkijos, Latvijos ir Estijos antropologinësmedþiagos analizë atskleidëatrankos ir datavimo problemas bei parodë,kad kol kas neatmestina ir vietinëvirvelinës keramikos þmoniø kilmës hipotezë:palyginti su ankstesniais palaidojimais,tik nedaug kraniometriniø duomenøvarijuoja statistiðkai patikimai. Todëlmanytina, kad Ðiaurës Lenkijos ir RytøBaltijos kraðtø akmens amþiaus populiacijosdël gamtinës izoliacijos iðsaugojodaug pirmøjø poledyniniø populiacijø poþymiø.Tik tarp bronzos amþiaus individø(Kirsna-Turlojiðkës) rastos kitokios (T2,H) mtDNR haplogrupës (1 pav.). Paþymëtina,kad “tikrøjø” neolitiniø kultûrø atstovø(linijinës-juostinës keramikos) senovinësDNR tyrimai rodo dominavus bûtentðiuos mtDNR haplotipus (2 pav.). Visdëlto per visà mezolità ir neolità gyventojønegalëjo bûti daug (keli tûkstanèiaiþmoniø), todël populiacijose tikëtinas intensyvusgenø dreifas. Tik atsiradus technologijoms,leidþianèioms miðkø zonojeplëtotis lydiminei þemdirbystei (geleþiesa. – po 2500 ND), tapo galimas spartesnispopuliacijos augimas.Migracijø atspindþiaidviejø tûkstantmeèiø Lietuvosantropologinëje medþiagojeMA n. e. prof.habil. dr.GintautasÈESNYSkiø Rytuose ir Pietuose. Taigi aukðtaièiaiir þemaièiai formavosi ðiek tiek skirtinguantropologiniu pagrindu.Antrajame tûkstantmetyje arba vëlyvaisiaisviduramþiais iðsikristalizavo 8poþymiø kompleksai, labai artimi ir neturintyskokio nors ryðkesnio arealo, iðsibarstækaip mozaika. Tai rodo nesenusgenetinius ávykius – nepasibaigusiàmetizacijà. Ið tikrøjø tai aiðkintinaLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës susidarymuir jos átaka populiacijø struktûrai.Viena vertus, valstybë apsaugojobesiformuojanèià lietuviø tautà nuoþymesnës svetimøjø priemaiðos. Antravertus, Lietuvos valstybë buvo visø baltiðkøgenèiø traukos centras, gelbstintisnuo kalavijuoèiø ir kryþiuoèiø agresijos.Pirmiausia á Lietuvà bëgo prûsaiir jotvingiai, paskui – kurðiai ir þiemgaliai,o latgaliai formaliai áëjo á LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës sudëtá. Taigividuramþiø lietuviø genø fondas formavosibeveik ið visø vakarinës baltøarealo pusës genèiø. Ðis vyksmas irmatyti ið mozaikiðko kraniologiniø poþymiøpasiskirstymo. Dabar konsolidacijosprocesai gali bûti jau toli paþengædël tûkstantmeèio pabaigos migracijø.Apie tai bylotø faktas, kad dabartiniailietuviai priklauso vienam VidurioEuropos odontologiniam tipui.Pirmojo tûkstantmeèio arba geleþiesamþiaus kraniologinës medþiagos analizëparodë, kad yra keturi poþymiø kompleksai:hipermorfinis pailgagalvis siauraveidis,gracilø pailgagalvis siauraveidis,ypaè hipermorfinis pailgagalvis plaèiaveidisir apskritagalvis ðiek tiek plokðtokoveido. Per pirmàjá tûkstm. ðiø tipøarealai kito: ið pradþiø nuo Ðventosios áVakarus dominavo I tipas, to arealo vakarinëjedalyje buvo II tipo, o PietryèiøLietuvoje – III ir IV tipø miðinys. IlgainiuiIV tipas iðnyko, III tipas pasislinko iki Dubysos,o besitraukdamas I tipas nubloðkëprie jûros II tipà. Etniðkai I tipas sietinassu þemaièiais, II – su kurðiais ir prûsais,III – su jotvingiais ir aukðtaièiais. Aiðkigyventojø slinktis ið rytø, dabartinësBaltarusijos, kuri tuo metu buvo baltiðka.Procesas greièiausiai vyko dël spaudimo,kurá patyrë rytiniø baltø gentys, veikiamosdidþiojo tautø kraustymosi ávy-Lietuvos apgyvendinimas –poledyninës imigracijos arindoeuropietizacijospadarinys?Prof.habil. dr.AlgirdasGIRININKASSprendþiant Lietuvos gyventojø kilmësir bendresnius – baltø etnogenezësklausimus, neiðvengiamai susiduriamasu dar platesne – indoeuropieèiøkalbinio giminingumo susidarymoproblema. Á ðià problemà paþvelkimenaujausiø archeologiniø ir genetiniø tyrimøduomenimis.Vëlyvojo paleolito laikotarpiu á atsitraukianèioledyno paliktus plotus ið Vakarøir Pietvakariø Europos – Franco-Cantabria teritorijos – ir Pietø, PietryèiøEuropos – Alpiø-Karpatø kalnynø irDnepro-Dono baseinø – á ðiauræ patraukëðiaurës elniø medþiotojai. Vakarø irPietvakariø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Hamburgo, Federmeserio,Bromës, Arensburgo kultûroms, bei Vidurioir Rytø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Centrinës ir Rytø EuroposGraveto kultûroms, turëjo didelës átakosSvidrø kultûros susidarymui jau betarpiðkaiLietuvos teritorijoje. Palyginus ðiødienø lietuviø populiacijos (KasperavièiûtëD.,Kuèinskas V. 2004) ir minëtøjøkultûriniø grupiø mtDNR sekø grupes,matyti, kad ir vëlyvojo paleolito kultûrinësegrupëse, ir ðiø dienø populiacijosevyrauja H, U, I, J, T, grupës ir jø pogrupiai.Tai leidþia teigti, kad ðiø dienøgyventojø populiacija yra glaudþiai su-Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 35

sijusi su mtDNR senosiomis sekomis. Tàfaktà galëtø patvirtinti vëlesni mezolito ir neolitolaikotarpio archeologiniai duomenys,rodantys, kad poledyniniu laikotarpiu Lietuvosteritorijoje apsigyvenusi populiacijaiðvengë esminiø gyventojø pasikeitimo procesø.Ði þmoniø populiacija galëjo kalbëtiindoeuropieèiø populiacijai artima ar tos paèiosindoeuropieèiø populiacijos kalba.Ðiuo metu, remiantis naujaisiais Lietuvosgenetikø tyrimø duomenimis, pagalbialelinius Y chromosomos þymenis lietuviøvyrø populiacijoje galima iðskirti du komponentus– R1 a ir N3 haplogrupës Y chromosomas.R1a haplogrupei priklausanèiøY chromosomø paplitimas sietinas su prieð4000 metø indoeuropieèiø atëjimu á RytøPabaltijá. Naujausiø archeologiniø tyrimøduomenimis didesnës þmoniø migracijos,kuri sietina su III tûkst. pr. Kr. Rytø Europojepasirodþiusiomis virvelinës keramikos ar rutuliniøamforø kultûros bendruomenëmis,Lietuvos bei Rytø Pabaltijo teritorijoje nebûta.Èia ir susikerta genetiniai ir archeologiniaiduomenys. Todël R1a haplogrupeipriklausanèiø Y chromosomø paplitimasvyrø populiacijoje galëjo ávykti ir vëliau – II-I tûkst. pr. Kr., kai besiformuojantys baltøgentiniai junginiai bendravo su pieèiau gyvenanèiomisbendruomenëmis, kai baltøbendruomenëse ásigalëjo gamybinio ûkininkavimopagrindai. Taèiau gyventojø populiacijostai ið esmës nepakeitë.Archeologiniø tyrimø duomenimis indoeuropietizacijosprocesas Rytø Pabaltijoteritorijoje III tûkst. pr. Kr. negalëjo vykti.Ðiauriniø indoeuropieèiø populiacija,prie kuriø priskirtini baltai, Rytø Pabaltijoteritorijoje paplito ir apsigyveno jau vëlyvojopaleolito-ankstyvojo mezolito laikotarpiu,kai susiformavo Svidrø kultûra, kuriosgyventojø populiacijoje mtDNR H, U, I grupiøsekos yra atsiradusios susiliejus Vakarøir Rytø Europos þmoniø genofondui.Lietuviø etnogenezë:istoriografijos metmenysDoc. dr. ArûnasVAICEKAUSKASKonkretaus etnoso kilmës aplinkybësvisuomet suvokiamos ir svarstomosremiantis amþininkø sukauptomishumanitarinëmis ir gamtamokslinëmisþiniomis. Jau patys pirmieji – legendineitautos istorijai priklausantys svarstymaiapie lietuviø kilmæ priklausë tamtikram istoriniam kontekstui, kuris XV–XVII a. atrodë racionalus ir átikinamas.Tiek romëniðkoji, tiek truputá vëliau uþgimusigermaniðkoji koncepcijos RytøPabaltijo tautø kilmæ sieja su krikðèioniðkajamVakarø pasauliui pradþià davusiaIV–V a. tautø migracija. Romëniðkoji– su Atilos vedamø hunø antpuoliais,germaniðkoji – su istorine gotømigracija pietinio baltø arealo pakraðèiaislink ðiauriniø Pajuodjûrio stepiø, oið èia á Pietø Europà.Tokios paþiûrø sistemos iðsilaikë keletàðimtmeèiø. Romëniðkosios lietuviøkilmës versijos atsisakyta jau iki XVIII a.,germaniðkoji iðsilaikë ðimtmeèiu ilgiau,taèiau modernëjanti XIX a. humanitariniømokslø metodika jà taip pat atmetë.XIX a. antroji pusë – lyginamosiosindoeuropeistikos „aukso amþius“. Tuometu ásigali hipotezë apie visø indoeuropietiðkøkalbø kilmæ ið bendro kamieno.Suformuluojama indoeuropieèiømigracijos idëja. Suintensyvinamos hipotetinësjø tëvynës paieðkos. Vakarøindoeuropieèiø kalbos gramatiniu poþiûriuyra jaunesnës uþ rytiniø indoeuropieèiøkalbas. Todël kalbininkai indoeuropieèiøprotëvynës daþniausiai ieðkorytuose ar pietryèiuose. Nors vokieèiønacionalinës savimonës pakilimasXIX a. pabaigoje arijø rasës iðtakø skatinoieðkoti Ðiaurës Europoje.Jono Basanavièiaus lietuviø kilmëshipotezë buvo paremta ano meto istorijosir lyginamosios kalbotyros þiniomis,bendrosiomis tyrimø tendencijomis.XIX a. pab. biblinës archeologijosdëka mokslo pasaulis suþino apie Hetitøvalstybæ. Kalbininkams nustaèius,kad hetitai kalbëjo archajiðku indoeuropieèiødialektu, susidomëjimas hetitøkultûriniu palikimu dar labiau iðauga.Siekiant iðsiaiðkinti hetitø átakos ribas,jø pëdsakø ieðkota ir pietiniø Balkanøperiferijoje. Veikiamas indoeuropeistikosidëjø ir pastebëjæs lietuviø irpietiniø Balkanø þemdirbiðkøjø kultûrøpanaðumus, Jonas Basanavièius sukûrëlietuviø kilmës teorijà, pagal kurià lietuviøprotëviai á dabartinæ savo tëvynæatëjo ið pietiniø Balkanø ir yra kadaiseèia gyvenusiø trakø ir frygø palikuonys.Pietiniø indoeuropieèiø migracijà akcentavusiøteorijø fone iðsiskyrë KazimierasBûga. Jis teigë, kad lietuviø etnosasformavosi á rytus nuo Baltijos jûros. Matyt,paveiktas XIX a. pabaigos skandinavijosmokslininkø teoriniø nuostatø, Bûgamanë, kad prie Baltijos jûros krantølietuviai atkeliavo tik VI–VII m. e. a., kairytuose juos pradëjo spausti rytiniai slavai.Èia lietuviai radæ giminiðkas gentis– þiemgalius, sëlius, kurðius, prûsus, oAlbertinoszoologijosstotisAtkelta ið 30 p.Kaip minëta, pokariu buvusios Karaliauèiausuniversiteto zoologiniø tyrimøstotys sunaikintos, tæstiniai tyrimai nutrûko.Po deðimties metø atsirado nauji Kurðiømariø tyrimø centrai Vilniuje ir Kaliningrade.Parenkamos naujos Kurðiømariø tyrimø metodologijos, fragmentið-kai integruojamas senasis paveldas.1956 m. Lietuvos mokslø akademijos Biologijos,nuo 1959 m. Zoologijos ir parazitologijos(dab. Ekologijos) institutasVentës rage ákuria Ventës hidrobiologijosbazæ. Kurðiø marios taip pat tiriamosKaliningrado Baltijos-Limanø tyrimø laboratorijoje(ák. 1948 m. AtlantNIRO). Hidrobiologiniustyrimus tæsia Klaipëdos hidrometeorologijostarnyba (ák.1956 m./dab. - Jûrø tyrimø centras). Ðiam Kurðiømariø tyrimø laikotarpiui skirta 1959 m.iðleista kolektyvinë Lietuvos mokslininkømonografija “Êóðøþ ìàðåñ”. Knyga pagaltradicijà iðleista rusø kalba su santraukomisvokieèiø ir lietuviø kalbomis.Monografijoje apibendrinti svarbiausi1955–1959 m. Kurðiø mariø mokslinio tyrimoekspedicijø duomenys. Knyga – vienassvarbiausiø darbø apie ðià unikaliàlagûnà. 1978 m. ði monografija papildytastraipsniø rinkiniu “Kurðiø marios”. Juose,skirtingai nuo ankstesnës knygos,daugiau dëmesio skirta Kurðmariø geologijai,hidrologijai ir meteorologijai.Svarbiausias Kurðiø mariø tyrimø centrasLietuvoje yra Klaipëdos universitetoBaltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimoinstitutas (BPATPI), ákurtas 1995 metais.Atskiras ekosistemos dalis tiria kiti36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

dabartinëje Vidþemëje ir Latgaloje esà gyvenusiossuomiø gentys, kurias latviø gentysnustûmusios á ðiauræ.XIX–XX a. sankirtoje á baltø etnogenezëstyrimus plaèiau ásijungë archeologai.Jø teorinës schemos taip pat atsispyrënuo lyginamojoje kalbotyroje suformuluotøteoriniø nuostatø, taèiau archeologiniøkultûrø dinamikos tyrimai archeologamsleido padaryti apibendrinimus,kurie skyrësi nuo kalbininkø iðvadø.Jau XIX a. pab. Adalbertas Becenbergerispriëjo iðvadà, kad baltø protëviairytiniame Baltijos jûros pakraðtyje gyvenobent jau nuo vëlyvojo akmens amþiauspradþios. Pirmojoje XX a. pusëjetarp archeologø vyravo nuomonë esà seniausiregiono gyventojai buvæ finougrai,kuriuos vëlyvajame neolite iðstûmë virvelinëskeramikos ir laiviniø kovos kirviø kultûrosneðëjai – baltø protëviai.Tradicine indoeuropieèiø migracijosschema rëmësi ir þymi iðeivijos mokslininkëarcheologë Marija Gimbutienë. ÁEuropà ásiverþusias pietiniø Eurazijos stepiø(pasak jos – indoeuropieèiø protëviø)gentis ji ávardijo apibendrintu pilkapiø(kurhanø) kultûros vardu. Vëlesni etnogenetiniaiEuropos pokyèiai M. Gimbutienësnuomone vyko migruojant suindoeuropietintiemsSenosios Europos gyventojams.Baltø protëviø atëjimà á PabaltijáM. Gimbutienë taip pat siejo su virvelinëskeramikos kultûros iðplitimu.XX a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigojeapibendrinusi Lietuvos pajûrio neolitiniøgyvenvieèiø tyrimø duomenis, R. Rimantienëpasiûlë detalizuotà baltø kilmëskoncepcijà. Pasak mokslininkës, ankstyvojoneolito pabaigoje Narvos kultûrospietvakarinë sritis patyrë stiprià pietiniøkaimynø átakà, o vëlyvajame neolite Nemunoir Narvos kultûros susiliejo su Pabaltijovirvelinës keramikos kultûra. Jomssusimaiðius atsirado Pamariø kultûra. Dalisðios kultûros gyventojø buvo ateiviai,taèiau tolesnë kultûrinë raida rodo akivaizdøvietinës Narvos kultûros dominavimà.R. Rimantienë teigë, kad, pakilusBaltijos jûros lygiui, Pamariø kultûros gyventojaipaliko pajûrio gyvenvietes ir didþiøjøupiø slëniais migravo á vëlesnësbrûkðniuotosios keramikos kultûros teritorijà.Rytø Lietuvos archeologiniø paminkløtyrimø duomenys paèioje XX a. pabaigojeAlgirdui Girininkui leido atmestidalá R. Rimantienës teiginiø. Pasak mokslininko,tiesioginæ mezolitinës Kundoskultûros ápëdinæ – ankstyvojo neolito Narvoskultûrà labiau paveikë tik ðukinësduobelinëskeramikos kultûra. Pastarajaispaudþiant smarkiai sumaþëjo Narvoskultûros paplitimo plotas, taèiau pietrytinëjesrityje pastaroji esà iðliko nepakitusiir vëliau peraugo á brûkðniuotosios keramikoskultûrà. Akcentavæs autochtoniniøarcheologiniø kultûrø perimamumàir atmetæs istoriografijoje nusistovëjusiasEuropos suindoeuropietinimo schemas,A. Girininkas raðo apie galimà autochtoniniømezolito – ankstyvojo neolito kultûrøindoeuropietiðkumà. Kitaip sakant, etnogenetinësekoncepcijose vyravusiàpietrytiniø indoeuropieèiø migracijos problemàdabar pakeitë autochtoniniø mezolito– ankstyvojo neolito kultûrø suindoeuropietinimoproblema.Naujà postûmá baltø etnogenetiniamstyrimams suteikë ir XX a. pabaigojesustiprëjæs dëmesys vakariniø baltøetninei istorijai. Archeologiniai tyrimaine tik gerokai praplëtë etnogenezës problematikà,bet ir privertë ið naujo paþvelgtiá Vidurio Lietuvos archeologiniøkultûrø tapatybæ. O tai verèia perþiûrëtijau nusistovëjusias rytiniø baltø etninësistorijos schemas.Paradoksalu, taèiau nauji atradimaigali suteikti naujà impulsà ankstesniø laikotarpiøkoncepcijoms. Pavyzdþiui, naujausivakarø baltø archeologiniø kultûrøtyrimai, liudijantys stiprià pietiniø kaimynøátakà, bei modernûs svarstymai apieEuropos suindoeuropietinimà per þemdirbiðkosiostradicijos sklaidà suaktualinaMarijos Gimbutienës teiginius apie indoeuropietiðkoskurhanø (pilkapiø) kultûrosekspansijà á þemdirbiðkø SenosiosEuropos kultûrø regionà ir vëlesnæ suindoeuropietintøþemdirbiø migracijà (taippat ir á prabaltiðkàjá arealà).Antra vertus, dabar bûdingas nuomoniøpliuralizmas istoriografinës situacijosið esmës nepakeitë. Istorikai pateikia arbaitin apibendrintà ir dël to maþai informatyviàbaltø kilmës versijà (Z. Kiaupa.Lietuvos valstybës istorija. V., 2005), arbalaikosi jau 8-ojo deðimtmeèio pabaigojepasiûlytos R.Rimantienës rytiniø baltø kilmëskoncepcijos (E. Gudavièius. Lietuvosistorija, V., 2004). Archeologai puolaá kità kraðtutinumà. Siekdami kuo iðsamiauperteikti nuomoniø ávairovæ bei dëlnaujausiø tyrimø kylanèius klausimus, jietarsi pamirðta konceptualøjá lygmená. AntaiEugenijus Jovaišas (E. Jovaišas. Indoeuropieèiaiir baltai. In. Lietuva iki MindaugoV., 2003), nuosekliai aptaræs lietuviøkilmës koncepcijø kaità ir paþymëjæsnaujausios A. Girininko hipotezës „dràsumà“,taip ir nepateikia aiðkesnës pozicijos.O akmens amþiui skirtame I naujausiosLietuvos istorijos tome (Lietuvosistorija. T. 1. Akmens amþius. V., 2005) iðviso nerasime aiðkesnës baltø kilmëskoncepcijos.Tad turbût nereikëtø per daug stebëtis,kad specialiàjà literatûrà maþai teskaitanèiojeir populiariosios literatûrosstokojanèioje plaèiojoje visuomenëje visdar vyrauja romantiðkasis lietuviø kilmëssuvokimas, pagrástas suprimityvintais fizinësindoeuropieèiø migracijos vaizdiniais.Lietuvos ir Kaliningrado srities moksliniøtyrimø centrai. Pastarojo tarpsnio hidrobiologiniøir ichtiologiniø tyrimø apibendrintusduomenis 2003 m. paskelbë Ekologijosinstituto jûros ekologijos laboratorijosmokslininkai atskirame leidinyje“Acta Zoologica Lituanica”, “Jûra ir aplinka”ir kituose Lietuvos ir uþsienio moksliniuoseleidiniuose.Iðtyrinëta bakterioplanktono, fitoplanktonoir zooplanktono sezoninë kaitabei þuvø ekologija. Jau 40 metø vykdomasKurðmariø þuvø iðtekliø produktyvumomonitoringas, organizuojamas iðtekliøatkûrimas ir tausojanèioji þvejyba. Tyrinëjamaapskritaþiomeniø ir þuvø parazitøávairovë ir jà lemiantys veiksniai, modeliuojamiKurðiø mariø energetiniai irmedþiaginiai srautai. Neseniai baigta irinternete paskelbta “Kurðiø mariø ir Baltijosaplinkos bei hidrobiontø tyrimømoksliniø publikacijø duomenø bazë”,greta paskelbtas “Vandens gyvûnø ir apskritaþiomeniøir þuvø parazitø rûðiø registras”,iðsami bibliografija.Tarptautinë estuarijø konferencijaIð laiko perspektyvos matyti, kad, pokariuatnaujinus Kurðiø mariø hidrobiologiniustyrimus, iðryðkëjo atotrûkis tarpprieðkario ir pokario mokslininkø darbø.Skirtumas aiðkintinas uþdraustomis,anuomet nepopuliariomis, “slidþiomis”,su prieðistore susijusiomis Karaliauèiausuniversiteto temomis. Buvo sunkumø ásigytiankstesniø tyrimø darbø. Bet ir Lietuvaiatgavus nepriklausomybæ stingaintensyvesnio bendradarbiavimo tarpskirtingas Kurðiø mariø dalis tirianèiømokslininkø. Ið dalies tokia padëtis susidarëdël to, kad prieð 15 metø mariosties Nemuno delta ir Nida perjuostos pasienioruoþu ir sugrieþtintas pasienio reþimas.Norint suaktyvinti akademiniusmainus ir paskatinti naujas bendradarbiavimoformas, buvo surengta tarptautinëkonferencija ,,Europos lagûnos ir jøbaseinai: funkcionavimas ir bioávairovë“.Konferencijos praneðimai bus iðplësti irpaskelbti atskiru moksliniø straipsniø rinkiniu.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 37

Jau ne pirmà kartà tenka nuvykti pasBavarijos kraðto geologus ir kartu dalyvautiGeologø sàjungos rengiamuosepasitarimuose bei ekskursijose á nuostabiàsiasAlpes. Ðie metai ypatingi tuo, jogði sàjunga paminëjo savo veiklos 50-metá,tad sveèiø nestigo, o ekskursija buvonumatyta su kelione á Austrijos Alpes ge-Sniegokalnyno Dr.W.SKERIES(Miunchenas)Dr. VincasKORKUTIS(Vilnius)tuo tarpu þërutiniuose skalûnuose iðgaunamidaug lengviau. Ðiaurinëje Sniegokalnyno dalyje almandino-granatø kristalaislûgso iki 20 cm plote. Kai kuriø geologønuomone (W.Skeries, G.Trollis,1991; A.Briugelis, 1998) tolesnës almandino-granatøkristalø susikaupimø paieðkosgali bûti perspektyvios pietvakariniuoseEngadinero grano-dioritø iðplitimo regione,sraunaus kalnø upelio Inn eroziniuoseðlaituose.Atvykæ á Austrijos Alpes ðiek tiek buvomenustebinti naujø gamtosaugosnutarimø: nuo ðiø metø pavasario vyksaukðtikalnëje–lyg mineraløViduriniø Alpiø panorama su molasinëmis nuogulomisprieðalpinëse lygumose 1000 – 1500 m aukðtyjetantys á kalnus automobiliais gali pasiektiiki 1500 m aukðtá. Toliau, pasirinkusnorimà virðukalnæ, reikia eiti pëstute,nuomotis kalnø dviraèius arba nusisamdytiveþëjà su pora arkliukø, kad nuveþtøá 2000 m aukðtá. Dar aukðtesnës Alpiøvirðûnës visø keliautojø pasiekiamostik pëstute, pailsint patogiai árengtoseaikðtelëse. Atvykæ paslidinëti daþniausiaikeltuvais pasiekia kalnø ðlaitus, kurslidinëja veik visà mielà laisvalaiká. Poilsiovietose gyventojai turi árengæ nedidelius,bet patogius kambarëlius, ðeimininkësmikliai ir skaniai pagaminapietus. Ypaè patiko kà tik ið baseino atneðtiupëtakiai, iðtroðkinti su ryþiais irávairiomis darþovëmis. O ðilto pienopuodelis su naminëmis bandelëmis parengëmus tolesniam geologiniammarðrutui. Nuo pat ryto maloniai ðildësaulë, dþiaugëmës, kad nepuèia þvarbusvëjas... Pasiekæ 2100 m aukðtá, iðvydomeuolienas, iðdabintas Alpiø roþëmis,kuriomis keliautojai groþisi ir forokaipieèiau Insbruko miesto. Taèiauprieð tai apsilankëme Bavarijos Alpiømolasø srityje, kur pamatëme daug sàvartø,susiformavusiø èia buvusioje terciarojûroje. Sàvartas paprastai sudaromolingos nuogulos su smëlio bei konglomeratolinzëmis, kurias suformavosenøjø Alpiø ardomi klintiniø nuosëdøsluoksniai. Kartais èia aptinkami þërutiniaiskalûnai su didesniu kiekiu muskovito,biotito ar kvarco. Apie tai 1991 m.buvo raðyta geologø W.Skeries, G. Trollio,kurie atlikæ tyrimus nustatë, jog ðiosmolasinës nuosëdos susidarë maþdaugprieð 26,5 mln. metø.Pavaþiavæ á pietus nuo Insbruko daugiaukaip 75 km ir pakilæ iki 1500 m, turëjomepalikti automobilá ir pëstute pakiltiiki 2150–2800 m NN kalnø grandinës, kuriosvirðûnë padengta amþinuoju ledynuir vadinama Sniego kalnyno aukðtikalne.Ji tæsiasi beveik 40 km, o plotis – beveik8 km. Þërutiniø skalûnø iðplitimo ruoþenuo Hochvildo vietovës vos 3 km eidamistebëjome karbonatinius skalûnus, marmurus,gneisus ir amfibolitus. Uolienaspatyrinëjæ vieni kitiems rodëme muskovità,raginukæ, kvarcà, plagioklazà ir almandinoarba granato kristalus. Labiaumetamorfizuotose uolienose aptikomestaurolito, muskovito, biotito, disteno, albitoir almandino-granato kristalø, kuriesusidarë vykstant geotektoniniams procesamskeliø kilometrø gilumoje ir esantne maþesnei kaip 500 – 580 o C temperatûrai.PasiekæGranatkogeliovietovæ aptikome3–5 cm dydþio iðsikristalizavusiøuolienoje granatø.Granatø kristalaikarbonatiniuoseskalûnuosestipriai sucementuotiir sunkiai iðpreparuojami,Stambûs granato kristalai þërutiniuoseskalûnuose bei klintyse 2350 m aukðtyje38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

kasyklojeVaizdas Sniego kalnyno aukðtikalnëjemas. Jokiø ðiukðliø ar popiergaliø.Lietuvoje su sveèiais nuvykus á SenuosiusTrakus ar klaidþiojant po Vilniausar Kauno senamiesèius, pasiekus Palangàar Nidà, man visuomet nepaprastailiûdna ir gëda dël mûsø jaunuoliø elgesio.Juk ne svetimðaliai atvykæ ðiukðlina,bet mûsø tariama ateitis?.. Austrijos Al-1500 m aukðtyje iðsiruoðëme á virðûnæ pëstuteNuo 1500 maukðèio tenka eitipëstute arbasamdyti dviejøstipriø arkliøtraukiamàkarietà...Alpiø roþësAukðtosioseAlpëse 2100 mW.SKERIES irV.KORKUÈIO nuotr.pëse daug keliaujanèiø jaunuoliø, taèiaunematëme sulauþytø suolø ar stendø,kuriuos jie atidþiai skaitë, siûlë tëveliams,kuria linkme bus ádomiau keliauti, kurgraþesni vaizdai atsivers po kojomis, kurtografuoja. Tai nuostabiosios Rododendronferrugineum.Alpëse keliaudamas ne kartà susimàsèiau:kodël èia taip ðvaru ir mielabûti? Kodël pilna ávairaus amþiaus þmoniø,gausu maþø vaikø, net neðiojamøkrepðiuose, bet negirdëti jokio triukðmo,tik srauniai su ledais tekanèiø upeliø arkrentanèio vandens kaskadø ðniokðtigalëspasivaþinëti rogutëmis ir kt. Nuostabiaplinka ákvëpë ir mus geologiniøpaieðkø darbams, o kuprinës pildësinaujais uolienø pavyzdþiais.Keliaujant pëstute Austrijos Alpësereikia grieþtai laikytis stenduose nurodytømarðrutø ir 1500 m aukðtyje esanèiameGamtosaugos informacijos centre susimokëtipo 1 eurà. Mums paaiðkino, kadsurinkti pinigai iðleidþiami naujiems irsaugiems dviratininkø ir pësèiøjø takeliamsárengti.Sniego kalnyno aukðtikalnëje kildamiaukðtyn pastebëjome tris gana ryðkiasuolienø zonas: ðiaurinæ, centrinæ irpietinæ. Ðiaurinëje dalyje pasitaikydavomezozojinio amþiaus klintiniø nuosëdøreliktiniø aðtriabriauniø keterø su siauraiskvarcitu uþpildytais plyðiais. Centrinæaukðtikalnës dalá sudaro supleiðëjæ þërutiniaiskalûnai, kuriuose pasitaiko gneisiniøluistø. Pietinëje dalyje þërutiniuoseskalûnuose aptikome marmurø bei daugiaukaliofeldðpatø, disteno, staurolito,tremolito, talko ir chlorito.Mineraliniø radiniø oligoceno ir miocenomolasinëse nuosëdose gausumasaiðkiai liudija, jogtai yra paveldëtaið senos Austroalpinëskristalizacijos.O Sniegokalnyno aukðtikalnësregionas,oligoceno pabaigojemorfologiðkaiplëtodamasis,toliau kilo irðiaurës-rytiniameruoþe sutvirtëjotik apatinio terciarometu, t.y. maþdaugprieð 36mln. metø.Keliaudamas pëstute Austrijos Alpësekiekvienas gamtos mylëtojas, atidþiaupasiþvalgydamas po stûksanèias ávairiøuolø keteras, gali visiðkai atsitiktinai pamatytidël erozijos ar dûlëjimo atsidengusiasmineralines sankaupas – roþiniokvarco, kalnø kristalo, ávairiø atspalviømarmuro ar almandino - granato kristalø,o kartu patirti nepakartojamø áspûdþiø.Austrijos, Vokietijos ar Ðveicarijos Alpëssiûlo gaivø orà, nuostabius peizaþus, kuriaisir vëliau gali groþëtis sklaidydamasnuotraukø albumà, o pasisëmæs sveikatosvël rengtis kelionei, gal ir po dar nevisiðkai priðiukðlintà mûsø gintariná kraðtà,kur taip pat daug puikiø eþerø, upiøbei upeliø ar civilizacijos dar nesunaikintønuostabios gamtos kampeliø.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 39

Atnaujintame Statistikos departamentotinklalapyje daugiau nemokamos statistinës informacijosStatistikos departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybës atnaujinosavo tinklalapá, kuriame skelbiamadaugiau aktualios informacijos netik valstybinëms, mokslo bei visuomeninëmsorganizacijoms, verslo atstovams,bet ir visiems, kurie domisi statistika.„Naujojoje interneto svetainëjewww.stat.gov.lt stengiamës pateiktikiek galima daugiau nemokamos informacijos,– sako Audronë Miðkinienë,Statistikos departamento Ryðiø suvisuomene skyriaus vedëja. – Nuoðiol mûsø tinklalapio lankytojai gali netik nemokamai skaityti apie 50 pavadinimøDepartamento leidinius, bet irnaudotis nemokamomis duomenøbazëmis“.Statistikos departamentas kasmetiðleidþia apie 100 pavadinimø spausdintøleidiniø (kai kurie kartu su CD).Nemokamos statistinës informacijosapimtys interneto svetainëje toliauaugs. Dabar skiltyje „Duomenø bazës“skelbiamos keturios teminës statistikossritys: regioninë, uþimtumo,gyventojø suraðymo ir uþsienio prekybos,kai kuriose ið jø informacija pateikiamanuo 1996 metø.Regioninëje duomenø bazëje statistiniaiduomenys pateikiami pagal apskritisir savivaldybes. Programa leidþiavartotojams pasirinkti rodiklius norimupjûviu (lentelës, þemëlapiai ir kt.), koreguotilenteles, braiþyti grafikus ir kt.Nuo ðiø metø pradþios duomenøbazëje jau yra nacionaliniø sàskaitø,pramonës gamybos, nefinansiniøámoniø, socialinës ir demografinës statistikosrodikliø. Iki metø pabaigos Departamentoduomenø bazë bus papildytair kitais teminiø statistikos srièiøduomenimis: þemës ûkio, transporto,vidaus prekybos ir kt. verslo statistikosrodikliais.„Pamaþu didës ne tik pateikiamøteminiø srièiø, bet ir statistiniø rodikliøapimtys, – sako Statistinës informacijosplatinimo skyriaus vedëja Birutë Liberienë.– Pavyzdþiui, uþsienio prekybosduomenø bazëje statistikos vartotojaikol kas gali rasti visà pagrindinæinformacijà pagal valstybes beistambias Kombinuotosios prekiø nomenklatûros(KPN) grupes. Greitaibus pateikiama labai iðsami informacijaapie eksportuojamas ir importuojamasprekes pagal valstybes bei valstybiøgrupes“.Numatoma, jog iki metø pabaigosinternete nemokamai bus skelbiamabeveik visa Statistikos departamentorengiama statistinë informacija.Tinklalapyje veikia ir iðplëstinë duomenøpaieðka pagal temas (bendrojistatistika, gyventojai ir socialinë statistika,ûkis ir finansai, verslo statistika,uþsienio prekyba, transportas ir ryðiai,þemës ûkis, aplinkosauga ir energetika,mokslas ir technologijos).Elektroninis bibliotekos leidiniø katalogashttp://db.stat.gov.lt/MegaKnyga.Net/suteikia galimybæ patikrinti, arturime pageidaujamà leidiná.Iš ðio tinklalapio pateksite á EuroposBendrijø statistikos tarnybos (Eurostato)duomenø bazæ, kurioje skelbiamadetali statistinë informacija apievisas ES ðalis.Tobulinant interneto puslapá buvonaudojamasi ir ES PHARE programosfinansine parama.40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 19 770134 308013ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.1, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt