LSDP_Vilnius_Naujienlaiskis_nr3

VilniaussocialdemokratasNr. 3. 2014 m. gruodisLietuvos socialdemokratų partijosVilniaus skyriaus naujienlaiškis1

Vilniaus socialdemokratai.Už naują pradžią Vilniuje!Gruodžio 18 dieną LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos posėdyje (po Prezidiumo pritarimo)patvirtinta rinkimų programa, kurioje įtvirtinti Vilniaus socialdemokratų įsipareigojimai vilniečiams.Socialdemokratai vadovaujasi šiomis fundamentaliomis vertybėmis:laisvėsolidarumassocialinis teisingumaslygios galimybėsSvarbiausia socialdemokratams yra tai, kad žmonės turėtų darbą,kad jaunimas turėtų galimybes mokytis, kad senjorams būtų užtikrinamaori senatvė, o visiems gyventojams – tinkama sveikatospriežiūra.Tai teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Vilniaussocialdemokratų programoje. LSDP Vilniaus miestopirmininkas Juras Požela akcentavo, kad ši rinkimųprograma smarkiai skiriasi nuo kitų, nes joje nėrapopulizmo, programoje daug konkrečių dalykų irnuoseklios socialdemokratinės minties. Vilniaussocialdemokratų programą kūrė grupė partiečių,atsižvelgdama ne tik į bičiulių nuomones, tačiau ir įįvairių diskusijų metu vilniečių išreikštus lūkesčius,prašymus, pasiūlymus. LSDP Vilniaus miesto skyriausorganizuotose įvairiose teminėse diskusijosesporto, kultūros, socialinės politikos ir tautinių reikalųklausimais dalyvavo gausus Vilniaus įstaigų ir įmoniųatstovų, įvairaus amžiaus vilniečių būrys.2

Grąžinsime savivaldąį žmonių rankas„Mes siekiame, kad Vilnius taptų miestu, kuriame klesti ekonomika, nėraskurdo, įveiktas nedarbas, kuriame atsiskleidžia jaunimo energija ir iniciatyvos,o senjorams garantuojama pagarba ir visokeriopa pagalba. Mumsvisuomet svarbiausia – žmogus! Mes už Vilnių, kuriame gera visiems vilniečiamsir miesto svečiams“, – rašoma Vilniaus socialdemokratų programoje.Vilniaus socialdemokratai užsibrėžia tobulinti savivaldą,siekti geresnio miesto valdymo, atkurti iki tol buvusiasmiesto seniūnijas, sudaryti sąlygas vilniečiams gautitiesioginę pagalbą arčiau gyvenamosios vietos, teiktidaugiau elektroninių paslaugų, tobulinti savivaldybėstarybos narių atsiskaitymo savo rinkėjams ir bendravimosu jais tvarką. Taip pat rinkimų programoje įsipareigojamasumažinti miesto skolas, efektyviai ir taupiainaudojant biudžeto lėšas, savivaldybės nuosavybėjeesančią žemę, nereikalingą miestui ir jo plėtrai turtąparduoti už kuo didesnę kainą.Siekdami tvarios miesto ekonomikos Vilniaus socialdemokrataisieks, kad miesto šilumos ūkis būtų perimtassavivaldybės žinion, didins šildymui naudojamobiokuro dalį (3 kartus nuo esamų 23 iki 70 – 80 proc.),renovuos mažiausiai 560 prasčiausios būklės daugiabučių.„Neprivatizuosime įmonių, kurios yra natūraliosmonopolijos ir teikia viešąsias paslaugas: vandenstiekimo ir nuotekų šalinimo, lietaus kanalizacijos surinkimoir panašių“,– teigiama programoje. Numatomasglaudesnis savivaldos bendradarbiavimas su verslu,konkurencingomis savivaldybės įmonėmis.Vilniaus socialdemokratai pasižada išspręsti opiasmiesto viešojo transporto problemas ir numato visuomeniniotransporto sistemos modernizavimą ir plėtrą.Todėl įsipareigoja: užbaigti vakarinio miesto apvažiavimoprojekto įgyvendinimą, tuo mažinant tranzitinio transportosrautą ir transporto spūstis, įrengti 4 tūkst. naujųparkavimo vietų miegamuosiuose rajonuose, pakeistinaujais ne mažiau nei 300 troleibusų ir autobusų ir kt.3

Socialinis teisingumas – vienassvarbiausių socialdemokratinėspolitikos principųSocialinės politikos skiltyje Vilniaus socialdemokratainumato konkrečias priemones, mažinančias socialinęatskirtį ir užtikrinančias ilgalaikę pagalbą daugiavaikėmsir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Taippat įsipareigojama skatinti ir remti savanoriškas organizacijasteikiančias pagalbą neįgaliems, senjorams,be artimųjų globos likusiems žmonėms, įgyvendinssocialinės integracijos ir skurdo mažinimo programas.Vilniaus socialdemokratai įsitikinę, kad kūrybiškumoskatinimas gali užtikrinti šalies pažangą, todėlsutelktomis valstybės ir vietos valdžios pastangomisįgyvendins šias priemones: iš viso sukurs 2500 naujųvietų darželiuose, įkurs tris naujus vaikų darželius Perkūnkiemyje,Žirmūnuose ir Šeškinėje. Bus remiamosmeno ir sporto, tautinių bendrijų mokyklos, mažas pajamasgaunančių šeimų vaikams užklasinė veikla turėsbūti kompensuojama iš miesto biudžeto.Rinkiminėje socialdemokratų programoje įtvirtintasvarbi nuostata, kad daugiau mokyklų patalpų, stadionųir baseinų bus atverta ir kitiems vietos bendruomeniųnariams.Finansavimą kultūrai Vilniaus socialdemokratainumato padidinti skirdami ne 1,4 proc. biudžeto (5 mln.eurų), kaip yra dabar, o 3,5 proc. (13 mln. eurų). „Vilnius –kultūringas miestas, kuriame kiekvienas vilnietis galidalyvauti miesto kultūriniame bei meniniame gyvenime“,–rašoma programoje. Vilniaus miesto finansuojamosekultūros programose etninės kultūros projektaibus išskirti kaip prioritetiniai, siekiama kultūros įstaigosevisiems vienodai prieinamo nemokamo neformalausugdymo.„Net 128 tautybių žmonės kasdien su lietuviaiskuria ateities Vilnių – savitą, margaspalvį ir tolerantišką.Kalbų mokėjimas, kitų tautų papročių ir tradicijų pažinimas,tolerancija – vilniečių stiprybė ir miesto vizitinėkortelė“, – akcentuojama programoje. Tęsdami garsiųvilniečių darbus, Vilniaus socialdemokratai naikinskalbos barjerą – įpareigos gyventojus aptarnaujančiustarnautojus įgyti bazines tautinių mažumų kalbų žinias,investicijas bus kreipiamos į labiausiai apleistų tautiniųmažumų tankiai gyvenamų miestų rajonų infrastruktūrąir kt.Sporto infrastruktūrai gerinti programos skiltyjeakcentuojama, kad šiuo metu sporto plėtrai biudžetenumatyta 1,7 proc. (apie 6 mln. eurų). Šią sumą numatomadidinti bent du kartus iki 12 mln. eurų, didžiąjądalį lėšų skirsiant vilniečių sportui, neužmirštant ir profesionaliųsportininkų. Numatoma pastatyti Lazdynų4

sveikatinimo centrą su plaukimo baseinais, renovuoti50 sporto aikštynų mieste, nutiesti 100 kilometrų naujųdviračių takų.Vilniaus socialdemokratai pasižada skatinti sostinėssmulkiuosius verslininkus, nes tvirtai įsitikinę, kadsmulkieji prekybininkai ir verslininkai yra neatsiejamagilias istorines tradicijas turinčio miesto dalis. Kryptingaibus siekiama, kad Vyriausybė ir Seimas mažomsįmonėms (iki 10 žmonių) nustatytų nulinį pelno mokesčiotarifą ir leistų taikyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,naujai besisteigiančioms įmonėms apibrėžtamlaikotarpiui bus sumažinti žemės ir nekilnojamojo turtomokesčiai, renovuojamos ir rekonstruojamos sostinėsturgavietės.Siekdami pagerinti vilniečių gyvenimo kokybę,užkirsti kelią sunkiai pagydomoms ligoms, Vilniaussocialdemokratai įvairiomis, programoje numatytomispriemonėmis, sieks padaryti taip, kad gydymas ir profilaktikabūtų prieinami kiekvienam, mažėtų eilės poliklinikose,tobulinamas ir plečiamas socialinių slaugospaslaugą „į namus“ spektras ir infrastruktūra, padedantidirbantiems vilniečiams pasirūpinti savarankiškumąpraradusiais tėvais ar kitais priežiūros reikalaujančiaisšeimos nariais.Vilniaus socialdemokratai savo rinkiminėje programojegriežtai priduria, kad Vilnius kenčia nuo užterštumobei triukšmo ir kad ši problema turi būti nedelsiantsprendžiama. Įsipareigojama sutvarkyti miesto žaliąsiaserdves, per 4 metus rekonstruoti Pasakų, Jomantųparkus ir Žirmūnų žaliąją erdvę prie Valakupių tilto, skatintirūšiavimą ir atliekų perdirbimą, sutvarkyti miestoupių ir ežerų pakrantes.„Mes, socialdemokratai, esame pasirengęatsakingai vykdyti savo įsipareigojimus! Už naująpradžią Vilniuje!“,– sako Vilniaus socialdemokratai.Posėdžio metu tarybos nariai dalinosi savo programosvertinimo įžvalgomis, LSDP frakcijos Vilniausmiesto taryboje seniūnas Vytautas Milėnas supažindinosu miesto savivaldos naujienomis. PabaigojeSkyriaus pirmininkas Juras Požela palinkėjo Tarybosnariams ramių Šv. Kalėdų, linksmų Naujų Metų, pakvietėvisus į 2015 m. sausio mėnesio pradžioje Vilniausmiesto skyriaus organizuojamus šventinius renginius.5

Galutinis LSDP kandidatų įVilniaus miesto savivaldybėstarybą sąrašas:1. Paluckas Gintautas17. Gavrilov Valentin33. Valionis Antanas49. Karčinaitė Sandra2. Skarupskas Marius18. Aleksandravičienė Birutė34. Kurgonienė Birutė50. Vaitkevičienė Ana3. Kontrimienė Auksė19. Bacevičienė Dalia35. Griškevičienė Margarita51. Skrebė Edgaras4. Povilaitis Saulius20. Rudomanskis Artūras36. Kindurys Gintautas52. Dubinskas Darius5. Kliukienė Vitalija21. Rudys Taurintas37. Paleckis Vladimiras53. Krupauskas Artūras6. Milėnas Vytautas22. Jonauskas Linas38. Kimtys Gintas54. Ravdo Gražina7. Vaitkus Rimantas23. Kašėta Vytautas39. Nefienė Lilija55. Pranskutė Diana8. Gaidamavičius Egidijus24. Grinbergienė Živilė40. Lygnugarienė Gražina56. Kalonas Gediminas9. Burbienė Sigita25. Pajarskienė Rasa41. Mitkus Dionizas57. Naus Miroslav10. Pielikytė Rima26. Raslanas Algirdas42. Šadžius Linas58. Zakarevičius Jonas11. Olekas Juozas27. Martišius Mindaugas43. Pacevičius Aleksandras59. Tamošaitis Taurijus12. Latėnas Faustas28. Striška Vidmantas44. Petkevičienė Birutė60. Kolduba Andrius13. Pieniuta Algirdas29. Jankauskaitė Margarita45. Kiuraitė Eglė61. Jakubauskas Motiejus14. Martišienė Vida30. Jakubėnaitė Renė46. Ragauskas Ramūnas62. Norkus Norbertas15. Kujalytė Lina31. Misiulis Emilis47. Maldeikis Matas63. Boronovas Igoris16. Markevičius Algirdas32. Barzda Albertas48. Kluonis Mindaugas64. Demšė Petras6

Vytenis PovilasAndriukaitis –politikas, vienijantisįvairias kartasGruodžio 19 d. Vilniaus LSDP skyriaus būstinėje įvykojaudinantis Europos Sąjungos sveikatos ir maistosaugos komisaro Vytenio Povilo Andriukaičio susitikimassu partijos bičiuliais. Salė nesutalpino visų vakarodalyvių – atėjusieji prieš pat renginį V. P. Andriukaičioemocionalaus pasakojimo apie šiuolaikinio pasauliodramatiškas kolizijas klausėsi būstinės vestibiulyje...V. P. Andriukaičio asmenybės žavesys tas, kadnepaisant pareigų ir postų, jis su kiekvienu bičiuliubendrauja it su artimu savo bendruomenės nariu –neformaliai, kreipdamasis vardu ar paspausdamasranką... Intymi kalbėjimo intonacija ir individualus dėmesys– kiekvienam, atėjusiam į renginį. Ir jaunam,ir senjorui. Sėdinčiam pirmoje eilėje ir paskutinėje.Žmonės vertina tai. Aukštos pareigos kartais kituspolitikus tarsi atitolina nuo eilinių partijos narių, bet V.P. Andriukaičiui užsikrėtimas susireikšminimo virusunegresia. Nors jo vadovaujamame direktorate dirbaapie 1000 žmonių, o skaičiuojant pavaldžių institucijųdarbuotojus – net 2000.LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Juras Poželarenginio pradžioje paprašė ES sveikatos ir maisto saugoskomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį aptarti tris klausimus:LKP atsiskyrimo nuo TSKP 25-metį (jaunesnėskartos bičiuliams, neturintiems istoriko išsilavinimo, šitema kebli, diskutuoti su aršiais politiniais oponentaisnėra lengva); šiuolaikinius iššūkius socialdemokratiniamjudėjimui pasaulyje; Europos Sąjungos socialinesir ekonomines naujienas.V. P. Andriukaičiui, kurį KGB persekiojo nuo 1976-ųjų iki pat 1990 metų kovo 11 dienos, kai Lietuva atkūrėnepriklausomybę (pasak prelegento, archyvuose rastaspaskutinis būtent tą dieną rašytas KGB „pranešimas“apie jį), neprilipdysi „tarybinio komunisto“ etiketės – jisniekada nepriklausė TSKP. Prisimindamas 1989-uosius,kai LKP atsiskyrė nuo TSKP, V. P. Andriukaitis kalbėjo:„(...) visi laukė Gorbačiovo reakcijos, nors tuo metuSovietų Sąjunga laikėsi ant „molinių kojų“, bet laikėsi...“.Būtent 1989-aisiais Lietuvoje atsirado daugiapartinėssistemos elementai. Prelegentas priminė, kad Sąjūdžioveikloje aktyviai dalyvavo kūrybinė inteligentija, kurios2/3 narių tuo metu priklausė LKP. Iš viso LKP priklausėapie 200 000 žmonių!Kalbėdamas kitomis temomis, V. P. Andriukaitisatkreipė dėmesį, kad socialdemokratai 100 procentųprivalo gerbti žmogaus teises: „Žmogaus orumas – neliečiamas.Nežeminkite žmonių!“ Apskritai V. P. Andriukaičio,kaip politiko, visais „karštais“ klausimais pozicijatokia: „Tarybinio centralizmo būti negali. Reikia diskusijų!“Jis atkreipė dėmesį, kad mūsų mokesčių politikądiktuoja „ne politinės idėjos, o Finansų ministerija“. Kitavertus, paties prelegento žodžiais tariant, „kaip lengvakalti prie kryžiaus esančius valdžioje!“Gaila, trumpoje impresijoje visų V. P. Andriukaičioišsakytų minčių nepakartosi. Gal ateityje LSDP Vilniausskyriaus komunikacijos specialistai imsis rengti svarbesniųsusitikimų su bičiuliais „garso takelių“ trumpinius?Ridas Viskauskas7

Naujai susikūrusiPost Scriptum grupėpasiners į politinęveikląGruodžio 15 dieną vykusiame LSDP Vilniaus miestoskyriaus prezidiumo posėdyje Karoliniškių poskyriotarybos teikimu įregistruota nauja grupė Post Scriptum.Naujos grupės steigimą inicijavo keturi jaunatviškumaksimalizmu trykštantys bičiuliai. Dar nespėjussteigiamos grupės įregistruoti, dalyvauti grupės veiklojepareiškė norą 16 įvairių profesijų partiečių.„Noras ateiti į Socialdemokratų partiją turint mažaipatirties politikoje, bet daug idėjų ir kūrybinės energijos,įkvėpė jaunus žmones sukurti erdvę, kurioje politikos entuziastaigalėtų laisvai dalintis savo idėjomis, rasti bendraminčių,diskutuoti, kurti ir visaip kitaip pasinerti į politinęveiklą“, – sakė Post Scriptum grupės pirmininkas DariusSimanavičius.Grupė Post Scriptum siekia sudaryti sąlygasjaunimui būti visuomeniškais, pilietiškai ir politiškaiaktyviais. Grupės veikla neapsiribos vien tik formaliaissusirinkimais. Suburti jaunimą žadama perrenginius, kultūrą ir sportą.„Imsimės visų priemonių, kad motyvuotume savogrupės narius domėtis politika ir įsitraukti į jos procesus.Kviesimės žinomus žmones, lektorius, lankysimevalstybės, vietos savivaldos institucijas, nevyriausybinesorganizacijas ir net kitas šalis, siekdami, kad mūsųnariai būtų komunikabilūs, pasitikintys savimi ir turėtųsocialiai atsakingą požiūrį į politiką“, – teigė DariusSimanavičius.Visus norinčius prisijungti priePost Scriptum grupės, kviečiame rašytiel. p. lsdp.postscriptum@gmail.com,ateiti ir palikti savąjį post scriptum prie žinomųsocialdemokratų idėjų bei papildyti grupękūrybiškumu ir jaunatviška energija.Nuotraukoje Post Scriptum grupėspirmininkas Darius Simanavičius8

vilniaussocialdemokrataiLSDP Vilniaus miesto skyriausprezidiume: nario mokestis –kiekvieno partiečio garbės,orumo ir sąžinės reikalasGruodžio 15 dieną LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybosprezidiumo posėdyje aptartas Vilniaus socialdemokratųrinkimų programos projektas, patvirtinta Vilniausmiesto skyriaus tarybos posėdžio data, svarstytasvienas aktualiausių, o kartu ir opiausių, klausimų – nariomokesčio surinkimas.Kiekvienas partietis privalo mokėti nario mokestį.LSDP Statute įtvirtinta nuostata, kad nario mokesčio dydįnarys nustato savo nuožiūra, bet ne mažiau kaip 1 proc.savo pajamų, atskaičius mokesčius. Nario mokestis mokamaspaprastai kas mėnesį, bet nerečiau kaip kartą perketvirtį. Partijos nariai, dėl objektyvių priežasčių negalintysmokėti nustatyto dydžio nario mokesčio, skyriaustarybai (prezidiumui) nutarus, moka ne mažesnį kaip 1 Ltmokestį per mėnesį. Pagaliau mokėti nario mokestį yrakiekvieno bičiulio garbės, orumo bei sąžinės reikalas.Tačiau išklausius LSDP Finansų komisijos pirmininkoJ. Budrevičiaus, kartu su bičiulių grupe atlikusio Vilniausmiesto skyriuje finansinės veiklos auditą, ataskaitą,kyla įvairių minčių ir apie sąžinę, ir apie orumą. Ligi šioleibuvo vieša paslaptis, kad bičiuliai ne visada sąžiningaimoka, arba visai nemoka nario mokesčio. Neformaliuosepokalbiuose apie tai buvo daug kalbama, vieni bičiuliaipiktinosi, kiti abejingai numodavo į tai ranka, atseit, kaipradome, taip paliksime...„Į nario mokesčio mokėjimą žiūrėsime principingai.Tai kiekvieno partiečio pareiga. Nesąžininga, o ir negarbingagudrauti, išsisukinėti, turint dideles pajamas mokėtipvz. tik 5 Lt. Manau, kad šiame procese reikia daugiauviešumo. Parengtas bičiulių, užimančių aukštas pareigas irnemokančių (arba neteisingai mokančių), sąrašas. Jį, kaipir kitus sąrašus, ataskaitas apie nario mokesčio surinkimąnuolat skelbsime viešai. Mes neturime ką slėpti, esameatvira partija“,– kalbėjo LSDP Vilniaus miesto skyriauspirmininkas Juras Požela.Akivaizdu, kad šiuo klausimu bus kalbama nuolatir be užuolankų. LSDP Finansų komisijos pirmininkas J.Budrevičius pasidžiaugė Vilniaus miesto skyriaus finansųtvarkymu, akcentavo, kad audito metu nerasta pažeidimų.Tačiau čia pat prelegentas pabrėžė, kad 30 procentųbičiulių nemoka nario mokesčio, kad šis rodiklis turi tendencijąaugti. J. Budrevičius akcentavo partijos organizacinįpagrindą sudarančių partijos grupių svarbą, apžvelgė jųveiklos ir susirinkimų periodiškumą. J. Budrevičius iškėlė retorinįklausimą. Kaip surinkti nario mokestį, jeigu 17 Vilniausmiesto skyriaus grupių susirinko tik po 1 kartą į metus?LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos prezidiumas,įvertinęs LSDP Finansų komisijos atlikto Vilniaus miestoskyriaus finansinės veiklos patikrinimo auditą, nutarė:įpareigoti grupių pirmininkus iki 2015 m. sausio 15 dienosperžiūrėti esamus narius bei jų nario mokesčio mokėjimotendencijas bei pateikti poskyrio pirmininkui siūlymus dėltolesnės veiklos, kreiptis į LSDP Vilniaus miesto skyriausEtikos ir procedūrų komisiją su prašymu išaiškinti, ar grupiųpirmininkai, nemokantys nario mokesčio ir grupės, nesirenkančiosį posėdžius nepažeidžia statuto.Prezidiumo narių dėmesiui pristatyta Vilniaus socialdemokratųrinkimų sąmata, rinkimų štabo vadovas MariusSkarupskas supažindino su planuojamomis išlaidomis irdarbais, tarybos prezidiumas bendru sutarimu sąmatąpatvirtino.9

ValentinGavrilov tapoSveikatosapsaugosviceministruNuoširdžiai sveikiname prie partijos kolegės ministrėsRimantės Šalaševičiūtės komandos prisijungusįVilniaus socialdemokratą Valentin Gavrilov, tapusįSveikatos apsaugos viceministru.Vilniaus socialdemokratųšventinės dovanos miestosocialinėms įstaigomsVilniaus socialdemokratai lankėsi Vilniaus miestosocialinėse įstaigose, sveikino jų bendruomenes suartėjančiomis šventėmis ir dovanojo žaliaskares eglutes.Nuotraukoje: Vilniaus miesto savivaldybės tarybosLSDP frakcijos seniūnas, Socialinių reikalų komitetopirmininkas Vytautas Milėnas.10

Kalėdinėsocialdemokratųdovana studentams –vardinės stipendijosMinint tarptautinęfutbolo dienąMinint tarptautinę futbolo dieną, prie Baltojo tilto, Vilniuje vyko pripučiamofutbolo turnyras, subūręs sportą mėgstančius bičiulius. Turnyrą organizavoLSDP kandidatas į Vilniaus merus Gintautas Paluckas.Gruodžio 18 d. Seime, tęsdami jau ne pirmus metus puoselėjamą tradicijąparemti ir paskatinti studentus, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos(LSDP) frakcijos nariai ir kiti iškilūs socialdemokratai įteikė vienkartines stipendijasstudentams, ypač gerai besimokantiems Lietuvos universitetuoseir kitose aukštosiose mokyklose. Vardines stipendijas, kurių vienos dydisyra 500 Lt, Seimo nariai socialdemokratai įteikė apie 40-čiai studentų. LRSeimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela įteikėkalėdinę stipendiją Vilniaus universiteto studentei Robertai Matulėnaitei,kilusiai iš Pakruojo.11

Vilnius, kuriamenereikės vaikųglobos namųUž dažnai skambančios frazės „socialinė politika“ slypiplati daugiasluoksnė sritis: socialinė parama, socialinėspaslaugos, socialinis būstas. Šiandien Vilniaus miestosavivaldybėje sukurtas platus socialinių paslaugųtinklas – veikia senelių namai, vaikų globos namai arlaikinosios vaikų globos grupės, įsteigti dienos centrai(neįgaliesiems, rizikos vaikams, pagyvenusiemsžmonėms, rizikos šeimoms), pagyvenusiems žmonėmsteikiamos socialinės paslaugos namuose. Kaip veikia šisistema, ar užtenka dėmesio, o svarbiausia, širdies šilumosžmogui? Kaip gerinti socialinių paslaugų kokybę?Ar šelpiant galima sustabdyti skurdą?Tokie prieštaringi ir aktualūs klausimai reikalaujažinių, o tinkamus sprendimus galima rasti tik deramaiįsigilinus į problemas, išgirdus nuomones ir pasiūlymus.Gruodžio 11 dieną Vilniaus socialdemokratų surengtojeteminėje diskusijoje „Socialinė politika Vilniaus mieste”dalyvavo LR Seimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriauspirmininkas Juras Požela, Vilniaus miesto savivaldybėsatstovai: Vytautas Milėnas, miesto savivaldybėstarybos socialinių reikalų komiteto pirmininkas, VilmaŠilalienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja, BirutėStankevičienė, Būsto skyriaus vedėjo pavaduotoja,Algimantas Arbočius, Neįgaliųjų reikalų komisijos prieVilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmininkas, kitisavivaldybės administracijos bei socialinių įstaigų,nevyriausybinių organizacijų atstovai.„Šalies socialinė politika didžiąja dalimi įgyvendinamasavivaldybėse, todėl būtent čia labiausiai ir išryškėjavalstybės formuojamos socialinės politikos stipriosiosir silpnosios pusės. Socialinė politika apima žmogausgyvenimą nuo gimimo iki mirties. Turime kartu pagalvoti,diskusijų keliu išgryninti pagrindines problemas ir socialinėspolitikos priemones Vilniaus mieste“,– pasveikinęssusirinkusiuosius kalbėjo Juras Požela.7000 vilniečių, laukiančių socialinio būsto ilgojeeilėje, 1294 asmenys – benamių ir elgetaujančiųjų duomenųbazėje, Moterų krizių centre – 103 lovos, kuriosniekada nebūna tuščios, 36 788 socialinės paramosgavėjų, socialinės rizikos vaikų reikmėms iš Vilniausmiesto savivaldybės skirti 4 758,9 tūkst. litų... Tai statistika.Tačiau už bejausmių skaičių slepiasi gyvenimaiir likimai, prarasti būstai, skausmai, nelaimės ir ligos,dažnai visiška neviltis.Į savivaldybės atstovės Vilmos Šilalienės pranešimątilpo ne tik išsami esamos situacijos apie socialinėsrizikos šeimas, beglobius vaikus informacija, vaikų globosnamų tinklo ir struktūros apžvalga, bet ir įžvalgos,12

ateities vizijos ir prognozės. Pasak pranešėjos, socialinėpolitika Vilniaus mieste turėtų keistis iš esmės.Mieste trūksta motyvuotų šeimynų, norinčių ir galinčiųprisiimti atsakomybę auginti tėvų globos netekusiusvaikus, to imtis neskatina ir šiuo metu sąlyginai nedidelėvaikui skiriama kompensacija (520 Lt).„Mūsų siekiamybė – miestas be vaikų globos namų,alternatyvios vaikų globos užtikrinimas“, – akcentavo V.Šilalienė. Ji kvietė socialdemokratus rinkiminėje programojedaugiau dėmesio skirti šeimų stiprinimo priemoniųįgyvendinimui. Akivaizdu, kad nėra nieko tobulesniouž tėvų ir namų (kokie jie bebūtų) artumą, todėl svarbustiprinti šeimą, padėti jai ugdyti įgūdžius, kad neprarastųsavo vaikų, rūpintųsi jais. Gyvenimo kokybė jokiojevaldiškoje institucijoje nebus tokia, kokia yra namuose.„Savivaldybės politikai turėtų sukurti realias priemones,formuojančias visuomenės nuostatas, kad šeimynųmisija yra kilni, kad šis be galo reikalingas darbas taptųpatrauklus ir prestižinis“, – pabrėžė V. ŠilalienėYpač karštai diskutuota dėl artimų žmonių slaugosir priežiūros namuose. Tai aktuali ir jautri tema.Dažnam teko susidurti su situacija, kad vienam šeimosnariui sunkiai susirgus arba senatvėje užklupus fizineiar psichinei negaliai, visa priežiūros našta užgulaartimuosius. Tokios šeimos gyvena nuolat patirdamosstresą. Atgulus į ligos patalą vienam iš artimųjų, smarkiaikeičiasi šeimos gyvenimas. Šioje srityje tikrai yraką veikti. Pavyzdžiui, kad ir „atokvėpio“ valandėlių (kaiatėjęs socialinis darbuotojas pavaduoja šeimą), plėtra.Čia pat pasiūlyta į Vilniaus socialdemokratų rinkiminęprogramą įtraukti nuostatą, kad šios paslaugos būtųnemokamos.Nepamiršti ir vilniečiai, gyvenantys be taisyklių.Akivaizdu, kad 2015 metais išrinktiems į Vilniaus miestosavivaldybių tarybą politikams teks spręsti pastato,priglaudžiančio neblaivius asmenis, problemą, benamiųir elgetaujančių asmenų problemas.Birutė Stankevičienė pasidžiaugė priimtu LR paramosbūstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Tai reiškia,kad socialiai remtini vilniečiai, turintys teisę į paramąbūstui išsinuomoti ir įrašyti į sąrašus, galės ir nuomotissocialinį būstą nustatyta eilės tvarka kaip buvo ligšiol, ir dar turės teisę į būsto nuomos ar išperkamosiosnuomos dalies kompensaciją. Žmogus galės rinktis, arnuomotis socialinį būstą, ar pasinaudoti nuomos mokesčiokompensacija. Tai reiškia, kad asmuo ar šeimagalės mieste išsinuomoti būstą, už kurio nuomą ar uždalį nuomos bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų.Kiek bus skirta lėšų, tiek savivaldybė galės patenkintinorinčių pasinaudoti šia paramos būstui išsinuomotiforma.Tai tik nedidelė dalis diskusijoje aptartų socialinėspolitikos temų. Vilniaus socialdemokratams pateiktadaug konstruktyvių pasiūlymų dėl nemokamų paslaugųšeimoms, slaugančioms neįgalius artimuosius,tobulinimo, NVO organizacijų, dirbančių su vaikais, turinčiaisemocinių ir elgesio sutrikimų rėmimo, socialiniųdarbuotojų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų gerinimo,palydimosios globos (išeinantiems į savarankiškągyvenimą) konkrečių priemonių sukūrimo, visuomenėsšvietimo ir informacijos socialinės politikos klausimaisplatformos sukūrimo, miesto infrastruktūros neįgaliesiemspritaikymo reikalavimų reglamentavimo ir t.t.Vilniaus socialdemokratų organizuojamos teminėsdiskusijos bus tęsiamos. Jos reikalingos tam, kad savivaldosiniciatyvos kiltų iš gyventojų, o ne iš centrinėsvaldžios. Nuo gyventojų iniciatyvos ir pasiūlymų turėsprasidėti ir konkretūs Vilniaus socialdemokratų, išrinktųį miesto tarybą, žingsniai.13

ImbierinisKalėdų stebuklasPrienų globosnamuoseAr žinote, kuo kvepia Kalėdos? Ko gero, kiekvienamsavaip, labai ypatingai, išskirtinai ir stebuklingai. Todėlnegaliu nepasidžiaugti, kad man šių metų šventėspadovanojo išskirtinę galimybę prisiliesti prie patiesdidžiausio stebuklo – mano Kalėdas apgaubė begalinėsartumos skraistė, kalėdiniu žiburėliu degė gerų akiųšviesa, lūpos sutartinai kuždėjo sėkmę, laimę ir meilęprišaukiančius burtažodžius. Didžiausią padėką noriuskirti Prienų globos namų direktoriaus pavaduotojaiAngelei Bajorienei, kuri kartu su globos namų gyventojaisnepašykštėjo pasidalyti ta tobulai jaukia namųatmosfera, kurią šiandieną taip sunku rasti dažnuosenamuose.Kartu su seneliais kepėme kalėdinius sausainius,mokėmės pyragų receptų, klausėmės gyvenimiškųistorijų ir patarimų. Ilgainiui visus globos namus apgaubėne tik imbiero, vanilės ir cinamono kvapas, betir nenutylantis mūsų ir senelių klegesys. Margiausiaisraštais išpiešę sausainius ir šiek tiek aptingę, klausėmėspianino garsų, dainavome svajingus romansus...Dar per pirmąjį susitikimą rugpjūtį premjero patarėjosA. Kontrimienės paprašyti seneliai jau buvo primezgędrabužėlių kūdikėliams ir įpareigojo mane perduoti juostiems, kuriems labiausiai reikia.Taip, aš jau sėdėjau prie Kalėdų stalo, aš jau prisiliečiauprie kalėdinio stebuklo ir didžiuojuosi, kad būtentman patikėtas pačios brangiausios dovanos perdavimaską tik gimusiems, bet jau vienišiems kūdikiams.Vidmantas Striška14

F. Latėnas.Apie vamzdį,balvonus ir tikrasVilniaus problemasStebint viešojoje erdvėje kultūros tema vykstančiasdiskusijas, susidaro slogus vaizdas. Girdime kalbasapie „vamzdį“, „balvonus“ ir būtinybę statyti Vilniuješimtų milijonų vertės „objektus“. Nejaugi šimtmečiusskaičiuojantį, gotikos, baroko ir šiuolaikinės architektūrosstebuklus pasauliui padovanojusio miesto kultūrasusitraukė iki dviejų paminkliukų? Vargu.Tačiau kai kurie politikieriai – populistai to labainorėtų. Juk taip paprasta – padabini savo „Facebook“profilio viršelį užrašu „Už Vilnių be balvonų“ – ir laimingasskaičiuoji būsimų rinkėjų balsus. Diskutuoti apiekultūrą nebereikia – griaukime!Kieno gi pavyzdžiu nusprendė pasiremti tokie specialistai– kultūros „žinovai“? Galbūt Suomijos, Prancūzijosar Vokietijos?Panašu, jog ne. Juk Suomija patyrusi ir švedų,ir rusų okupacijos baisumus rado savyje stiprybėsišsaugoti ir gatvių pavadinimus švedų kalba ir Rusijosimperatoriaus Aleksandro II paminklus. Jiems tai, kadir skaudžios, bet tautos istorijos dalis, kurios nevaliaištrinti iš atminties.Tokie iš konservatyvių politikų stovyklos skambantysšūkiai kur kas labiau primena chunveibinų laikųKiniją, nei civilizuotą vakarų pasaulį.Tas pats ir „apie vamzdį“. Nesuprantam, neaišku –griaukim!O mes, socialdemokratai, sakome – NE. „Vamzdis“Neries krantinėje, sovietinę okupacija menančios Žaliojotilto skulptūros turi likti Vilniuje, nes tai mūsų tolerancijosir vidinės kultūros rodiklis. Tai pavyzdys, kad einameSkandinavijos šalių kryptimi. Mes randame vietosir „nesuprantam menui“ ir „okupacijos simboliams“, nes15

esame atviri lygiai kaip visas Vakarų pasaulis.Bet palikime vamzdį ramybėje ir sugrįžkime įrealaus kultūros paveldo pasaulį. O čia nelinksma. Nesir čia į kairę ir dešinę savo idėjomis žarstosi liberalūsostapai benderiai.Miesto biudžete švilpauja vėjai, smaugia beveik1,5 mlrd. litų skola, pinigų neužtenka net kiemsargiųatlyginimams, o Vilnius ims ir pastatys (ne atkurs, nerekonstruos, ne išsaugos), naujus Tautos namus.Gražu, patriotiška, kilnu. Tik jau kažkur girdėta. Arnebus čia antrasis Guggenheimas? Ir sakykit kokia busšios statybos kaina? Kas sumokės tuos kelis šimtusmilijonų litų?Gal savivaldybė? Nepanašu. Jeigu ji turi tiek daugpinigų, tai kodėl šiemet biudžete kultūros plėtrai yranumatyta tik 18,5 mln. litų? Gal idėjos propaguotojas –meras A. Zuokas iš savo kišenės?Sakote Europos Sąjunga? O gal dar ir Vyriausybėvieną kitą šimtą milijonų pametės? Ne, ponai liberalai.To tikrai nebus.Milijonus skirti galima, bet jie turi tarnauti esamo,autentiško paveldo išsaugojimui, o ne populistų idėjomsįgyvendinti.Besidedantiems dideliais patriotais siūlyčiau pažvelgtine į Tautos namus, bet į baigiantį sunykti sportorūmų kompleksą. Nejaugi spėjome pamiršti šios erdvėssakralinę prasmę. Šio pastato konstrukcija pripažintapasauliniu atradimu, bet ne tai svarbiausia. Juk čiabuvo kuriama mūsų tautos istorija: 1988 m. čia įvykoLietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas,o 1991 m. visuomenė atsisveikino su Lietuvoslaisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijosbokšto. Nesutvarkyti sporto rūmai – nepagarba mūsųpraeičiai.Gerbdami savo praeitį, ne tik išsaugosime protėviųpaveldą, bet ir uždirbsime pinigų miesto tvarkymui.Nereikės tada patyliukais bandyti privatizuoti svarbiusmiestui kultūros objektus – „Skalvijos“ kino centrą arOKT/Vilniaus miesto teatro patalpas.Apklausos liudija, kad dažniau atkeliauti į Vilniųturistus paskatintų galimybė susipažinti su miesto irrajonų istorija. Ką rodysime svečiams iš užsienio, kaipaskutines kelnes parduosime?Aktyviau restauruojant senamiestį, esamus paveldoobjektus turistų skaičius nuo esamų 800 tūkst.,galėtų padidėti 1,5 karto iki 1,2 – 1,4 mln. kasmet.Ir svarbiausia – ne politikų reikalas vertinti kultūrąir meną, kištis į procesus. Politikai turi sukurti prielaidaskultūrai augti.Vilniečiai! Kurkime kultūringą Vilnių!16

Gintautas Paluckas.Kovo 1 d. vilniečiaipasirinks šildymokainas?!Vilniaus mieste nerimsta aistros dėl šildymo kainų.Kaip ir kiekvienais metais Vilniaus miesto gyventojaiatšalus orams su baime pradeda laukti naujo sezono pradžios.Dažnam vilniečiui šildymo sezonas jau asocijuojasi su finansiniobado, o kai kam ir tikro bado laikotarpiu, kuomet didžiąjądalį pajamų reikia atiduoti ne kam kitam, o Vilniaus energijai.Savivaldybei nė motais vilniečių noras mokėti mažiau.Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolėskomisija 2014 m. lapkričio mėn. tarp penkių didžiųjų miestųuž šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Vilniausgyventojai. Šiauliuose per metus šilumos kaina sumažėjoketvirtadaliu, Kaune – 16 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Vilniuje– 5 proc., Panevėžyje – 3 proc.Vilniaus m. meras ir ištikimi jo bendražygiai stumiautopines idėjas Vilniuje pastatyti 750 mln. litų kainuojantįbiokuro katilą, bet ar tai tikrai geriausia išeitis sumažintišildymo kainas? Kaip išleisti mažiau, o gyventi šilčiau? Savoįžvalgomis apie šildymo kainas Vilniaus mieste pasidalijoLietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Vilniausmiesto merus Gintautas PALUCKAS.Kokius pasiūlymus Jūs, kaip kandidatas į Vilniausmiesto merus, galėtumėte pateikti centralizuotošildymo kainų sumažinimui Vilniaus mieste?Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šiuo metu Vilniaussavivaldybė apskritai neturi jokios įtakos šildymokainoms. Vilniaus šilumos ūkis iki 2017 metų yra išnuomotasprivačiai įmonei. Ši bendrovė dažnai susiduriasu skaidrumo ir viešumo iššūkiais renkantis biokuro,šilumos vamzdynų atnaujinimo, apskaitos priemoniųdiegimo ir priežiūros paslaugų tiekėjus. Mano siūlymasyra nepratęsti šilumos tinklų nuomos sutarties 2017metai ir įgyti realią galimybę kontroliuoti šildymo paslaugųkainas Vilniaus mieste.Kokių sprendimų trūksta savivaldybei, kad ši kainasumažėtų?Šiuo metu valstybės įmonė ,,Lietuvos energija“įgyvendina projektą, kuris leis sumažinti šildymo kainąmieste. Vilniaus pakraštyje prie Gariūnų yra ruošiamasistatyti atliekų deginimo gamyklą, kuri gamins šilumąir elektros energiją. Šalia jau pradėta statyti atliekų rūšiavimogamykla, kuri vertingas atliekas leis panaudotiperdirbimui, o tai kas liks, bus sudeginama. ,,Lietuvosenergija“ yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybeipasiūlymą kartu įgyvendinti dar vieną projektą – atnaujintiVilniaus miesto šilumos tinklų trečiąjį termofikacinįbloką (pritaikyti biokurui pagrindinį miesto šilumos17

šaltinį). Pasiūlymo esmė – bendros įmonės steigimas.Valstybės įmonė skirtų atnaujinimui reikalingas lėšas,o savivaldybė turėtų sutikti, kad atnaujintą bloką valdysnaujai įsteigta įmonė. Naujoji atliekų deginimo gamyklabei renovuotas pagrindinis šilumos gamybos blokasleistų sumažinti šilumos kainas apie 15 procentų.Tai vis tik, ar biokuras ir biokuro katilinės – raktasį švaresnį miestą ir mažesnes šildymo kainas?Biokuras nėra vaistas nuo visų ligų, tačiau naudojantbiokurą šildymas iš tiesų pigtų. Žinoma, šilumosgamyba naudojant dujas yra švariausia, tačiau jaunuo 2016 metų ES reikalavimu visi šilumos ūkiai turėsįsirengti patikimus filtrus, kurie užtikrins, kad miestainebus teršiami. Vilnius ne išimtis.Apie daugiabučių renovaciją šiandien kalbamagarsiai ir daug. Ar eiliniam vilniečiui ši, taip primygtinaisiūloma, daugiabučių renovacijos idėja yra realiausiasbūdas sumažinti kainas?Daugiabučių renovacija kainų nemažina, tačiaumažina šilumos suvartojimą. Laba svarbu, kad renovuojamabūtų tai, kas duoda didžiausia taupymoefektą. Dažnai apsiribojama fasado dailinimu ir langųkeitimu, tačiau šilumos punktai, vamzdynai, radiatoriaiir laiptinės dažnai pamirštami. Teisingai atlikus daugiabučionamo renovaciją šilumos suvartojimą galima sumažintinet iki 50 procentų. Tai yra ženklus taupymas.Jūsų nuomone, ar savivaldybės pačios yra labiausiaiatsakingos už šildymo kainų sumažinimą, arturi būti formuojama vieninga nacionalinė politikašiuo klausimu?Nors savivaldybės pačios yra suinteresuotos mažesnėmisšildymo kainomis, tačiau valstybės paramačia yra labai svarbi. Vienas pavyzdys – jei Nacionalinėjeenergetikos strategijoje nebūtų numatyta, kad valstybėsieks sumažinti priklausomybę nuo dujų ir skatinsbiokuro naudojimą savivaldybių šilumos ūkiuose, ESprogramose ir valstybės investicinėje programoje nebūtųnumatytos reikiamos lėšos. Be prieinamo finansavimodaugelis miestų tiesiog negalėtų atnaujinti savošilumos ūkių ir pereiti prie biokuro vartojimo. Nacionalinėpolitika yra svarbu, tačiau, kaip ir minėjau, savivaldybėsturi užtikrinti, kad sąnaudos reikalingos šilumosgamybai būtų skaidrios ir viešos. Tai yra savivaldybiųprievolė.18

A. Kontrimienė:Tinginio, kombinatoriausir žioplio dienaKai spaustuvininkai jau būna išspausdinę kalendoriusnaujiems metams, Seimas tradiciškai nusprendžiapapildyti Atmintinų dienų sąrašą. Šiais metais spaustuvininkaigalės ramiai sutikti ramiai, nes lapkričio 13 ir 25d. į darbotvarkę įtraukti Seimo narių pateikti įstatymųprojektai taip ir neišvydo dienos šviesos. Panašu, kadjau ir nebeišvys, nes iki rudens sesijos pabaigos liko savaitėlė,o nebaigtų darbų dar daug, tad atmintinų dienųsąrašas šiais metais jau nebepailgės.Vis dar neturėsime geologų dienos, kurią siūlėAplinkos ministerija. Geologų dienai minėti buvopasirinktas balandžio paskutinysis sekmadienis, nesLietuvos geologų sąjungos sprendimu balandžio paskutinįjįsekmadienį vyksta tradicinis Lietuvos geologųsąskrydis, kuris 2014 m. įvyko jau 31-ąjį kartą.Atmintina nebus Durbės mūšio diena, kurią pasiūlėSeimo narys Valentinas Bukauskas. Siekiant, kadbūtų išsaugota seniausio europinio Lietuvos istorinio-etnokultūrinioregiono Žemaitijos ir Lietuvos istorinėatmintis, stiprinamas regiono identitetas ir savimonė,įstatymo projektu siūloma liepos 13-ąją – Durbėsmūšio dieną paskelbti atmintina diena Lietuvoje.Chemikai kol kas dar neturės savo profesinėsdienos gegužės paskutinį sekmadienį, nors ją siūlėšios profesijos atstovas Susisiekimo ministras RimantasSinkevičius. Pasak jo, Chemikų, t. y. darbuotojų,dirbančių chemijos pramonėje, dienos idėja 1960 m.sugalvojo Lomonosovo Maskvos valstybinio universitetostudentai. Buvo sumanyta švęsti Chemikų dieną, kiekvienaismetais pažymint vieną iš Mendelejevo lentelėselementų (pvz., Neono diena 1975 m., Bromo diena2000 m.). Chemikų diena minima Rusijoje, Baltarusijoje,Ukrainoje, Kazachstane. Projekto autorius pastebi, kadLietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme įtvirtintane viena profesinė diena – energetikų, mokytojų, socialiniųdarbuotojų, medicinos darbuotojų, statybininkų.Liks nelaimingi ir visi klientai, nes Seimas atmintinadiena nepaskelbė Seimo narės Dalios Teišerskytės siūlytosKlientų dienos. Pasak projekto autorės, 2010 m.kovo 19 d. Lietuvoje buvo pirmą kartą paminėta Klientodiena. Kliento dienos šventė tapo pirmąja ir vieninteleiš Lietuvos kilusia tarptautine švente. Šventė remiasiidėja, jog privalo būti diena, kai prisimenami klientai irjiems yra padėkojama. Kliento diena – skatina socialinęįmonių ir organizacijų atsakomybę prieš vartotojus.Šiuo metu Kliento dieną jau švenčia daugelis įmonių.Užtat lengviau atsikvėpti galės Lietuvos žmonės,nes neįvyks ir „pasikėsinimas“ prieš dvi daugiau ar ma-19

žiau tautos mylimas šventes – nedarbo dienas: Gegužės1-ąją ir Jonines. Du konservatoriai Dainius Kreivysir Antanas Matulas, ko gero, jau ne pirmą kartą užsimojopadaryti šias šventes eilinėmis darbo dienomis.Seimo nariai suskaičiavo, kad daugiausiai Europoješvenčia Kipras, net 16 dienų. Lietuva kartu su Slovakija,Malta ir Lichtenšteinu švenčia net 15 dienų. Tuo tarpuPrancūzija turi 14 švenčių, kurios paskelbtos nedarbodienomis, Jungtinė Karalystė turi 8 dienas, Vokietija – 9dienas.Lietuvoje nedarbo diena atneša nuostolių tiek įmonei,tiek valstybei. Vidutiniškai per vieną nedarbo dienąį valstybės biudžetą neįplaukia iki 100 mln. Lt. Tik kodėldidieji šeimos politikos puoselėtojai ir vertybių ugdytojaityli, kad šventinėmis dienomis žmonės turi galimybępabūti savo šeimos rate, tėvai pabendrauti su vaikais,aplankyti senelius. Ar įmanoma tokius dalykus įvertintipinigais?Vietoj Gegužės 1-osios ir Joninių kitas konservatoriųatstovas Rytas Kupčinskas buvo siūlęs šventinediena įteisinti rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos gimimodieną ir Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos užLietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną.Ko gero dar 50 metų originalumu niekas nepralenksAnapilin iškeliavusio Seimo nario Juliaus Veselkos,kuris 2005 m. pasiūlė įtvirtinti gegužės 2-ąją –Tinginio, Kombinatoriaus ir Žioplio dieną.Ir labai sunku būti atremti aiškinamajame rašte J.Veselkos dėstytus argumentus, kad kiekvieną žmogųkartais apima noras tinginiauti, kad net piršto pajudintinenori. O kiek daug žmonių iš prigimties yra didelitinginiai. O demokratinė, į Vakarus besiorientuojanti,Lietuva neturi teises pažeidinėti prigimtines tinginiųteises. Kadangi nėra įteisinta tinginio diena, vadinasi jienelegaliai tinginiauja ir juos galima bausti.Ne mažiau įtikinami ir kiti Seimo nario argumentai,kuriais jis siūlo įteisinti Žioplio ir Kombinatoriausdieną. Valstybinio lygio žioplumas yra nepalyginamaiblogesnė blogybė net už korupciją. Korumpuoti niekamniekada veltui neatiduoda. Jie dalijasi turtus ir pinigus.Jei AB „Mažeikių nafta” būtų privatizavę ne žiopliai, okorumpuoti, tai privatizavimo fondas būtų gavęs mažiausiaimilijardą litų, o korumpuoti būtų gavę kokį šimtąmilijonų litų ir valstybei jokių nuostolių niekas nebūtųpridaręs. Taigi, Lietuva neturi teisės užmiršti žioplumo irreikia įteisinti žioplių dieną.J. Veselka tikėjosi, kad priėmus įstatymą Lietuvalaukia labai teigiamų rezultatų: paspartės techninė,technologinė pažanga, kombinatoriai taps sąžiningais,tauta neatiduos valdžios žiopliams.O gal visgi po kokių 50 metų originalumu galėsnustebinti koks humoro jausmo nestokojantis Seimonarys ir pasiūlys įteisinti Neatmintinos dienos dieną,jeigu tokių dar liks kalendoriuje.20

Vyriausybės veiklaVyriausybės veiklos pusiaukelę ženklinageopolitikos posūkiai ir atkaklaus darbo patirtisKELETAS FAKTŲ:Šią savaitę Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičiusapžvelgė dvejų Vyriausybės metų veiklos rezultatus.Premjero teigimu, Vyriausybė įgyvendino pažadą Lietuvosžmonėms pradėti mažinti elektros ir dujų kainas,stiprino šalies ekonominį ir socialinį potencialą bei gynybinesgalias, gerino verslo aplinką ir tęsė strateginiųprojektų įgyvendintino darbus.> Palyginti su praėjusiais metais, ,,Lietuvos dujų“ gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojamsšiemet vidutiniškai sumažėjo 20 proc., o kitais metais mažės 7 proc.> Per metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 3 ct/kWh, o kitais metais mažėsiki 1,5 ct/kWh.> VIAP lėšų poreikį Vyriausybė per dvejus metus sumažino 40 proc. – nuo 864 iki 615 mln. litų 2015 m.> Per metus darbuotojų skaičius išaugo apie 30 tūkst. arba 2,6 proc.> Valstybės sektoriuje darbuotojų sumažėjo 1,2 proc., o privačiame sektoriuje išaugo 4,6 proc.> Šalies ūkyje realiajam darbo užmokesčiui išaugus 4,6 proc., privataus sektoriaus darbo užmokestispadidėjo 4,9 proc. ir lenkia valstybės sektorių, kuriame algos didėjo 4,4 proc.> Renovacijos darbai šiuo metu darbai vyksta visose savivaldybėse, statybų veikla apėmė daugiaukaip 700 pastatų, o kitiems metams suderinti daugiau kaip 3 tūkst. pastatų projektai.> 2015 m. bus pradėta įgyvendinti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa.> Kitąmet bus baigtas dar vienas strateginis projektas – elektros jungtis su Švedija „NordBalt“,sudarysianti sąlygas pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių.21

SavivaldaBendruomenių projektamsbus skiriama daugiau lėšųVyriausybė numatė 2015 m. Vietos bendruomeniųsavivaldos programai skirti 9 mln. litų. Tai 1 mln. daugiaunei būdavo skiriama iki šiol. „Tai tikrai pasiteisinusiprograma, todėl manome, kad jai reikia daugiau dėmesio.Stiprinti vietos bendruomenių savimonę, sudarytisąlygas patiems spręsti, ko reikia gyventojams, yra itinreikšminga regionų skatinimo politikos dalis. Svarbu,kad tas, kas nori pasilikti mažesnėje gyvenvietėjear atsikraustyti į ją, rastų ten reikiamas paslaugas irpaskatas kurti savo verslą ar dirbti“, – teigia socialinėsapsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.KELETAS FAKTŲ:> Bendruomenės šiomis lėšomis galės sutvarkyti parkus, vandens telkinių pakrantes,suremontuoti kultūros namus, įrengti vaikų žaidimo ar sporto aikšteles, organizuotikursus, leisti kraštotyrinius leidinius, papildyti bibliotekas knygomis, rengti bendruomenęburiančias šventes ir vykdyti kitas veiklas.> Tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius socialinėje, kultūrinėje, švietėjiškoje,aplinkosaugos ir kitose srityse, vietos bendruomenėse šiais metais jau įgyvendintadaugiau nei 1400 veiklų.22

Sodros biudžetasPriimtas „SODROS“ biudžetasSeimas patvirtino 2015 m. Valstybinio socialiniodraudimo fondo („Sodros“) biudžetą. Jame patvirtintosbeveik 3 mlrd. 239,5 mln. eurų sieksiančios pajamos ir3 mlrd. 394,5 mln. eurų išlaidos. Priimtame dokumentenumatyta valstybinio socialinio draudimo pensijomsskirti daugiau kaip 2 mlrd. 441 mln. eurų, ligos ir motinystėssocialinio draudimo išmokoms – 56,4 mln. eurų,nedarbo socialiniam draudimui – beveik 132 mln. eurų,nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniamdraudimui – beveik 18,3 mln. eurų. Prognozuojama,kad lėšos pervedamos į pensijų fondus sudarysapie 142,4 mln. eurų.KELETAS FAKTŲ:> Už įstatymą balsavo visi 74 balsavime dalyvavę Seimo nariai.> Numatoma, kad 2015 m. didžiausią šio fondo biudžeto pajamų dalį sudarysdraudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos – daugiau kaip 2 mlrd. 779 mln. eurų,ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos – daugiau kaip 294,4 mln. eurų.> Pensijų padidinimui nuo liepos 1 d. bus panaudota 22,7 mln. eurų.23

Žemės ūkisDidėja lietuviškų pieno produktųpaklausa Tolimuosiuose RytuoseValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)duomenimis, Lietuvos įmonės vis daugiau eksportuojaį Kazachstaną, Izraelį, Vietnamą, Azerbaidžaną,Singapūrą, Tadžikiją, Turkmėniją, Honkongą, Kirgiziją,Malaiziją, Japoniją, Egiptą, Indoneziją, Bahamus, Korėją,Tailandą, Maroką, Libaną, Jemeną, Saudo Arabiją,Malavį, Filipinus, Bangladešą, Pakistaną. VMVT statistikarodo, kad Rytų rinkose kol kas patys paklausiausiyra lietuviški pieno produktai. „Visa tai teikia vilčių, kadmūsų pieno sektorius vėl augina raumenis ir sunkūslaikai pieno gamintojams amžinai nesitęs“, – pokyčiusvertina žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.KELETAS FAKTŲ:> 2014 m. lapkritį pieno produktų eksportuota gerokai daugiau negu pernai tuo pačiulaikotarpiu – 17 044 t (pernai – 3 405 t), iš jų: 11 221 t (14 t) pieno, 2 045 t (507 t) maistiniųpieno miltų, 1 525 t (1 354 t) sūrių, 877 t (161 t) sviesto, 507 t (165 t) pieno konservų.> Lietuviškų pieno gaminių šiemet lapkritį įsivežė net kelios naujos šalys: Saudo Arabija 294 tįvairių pieno produktų, Korėja – 9 t varškės t ir sviesto, Tailandas – 6 t sūrio, Filipinai –250 t pieno cukraus, o kelios šalys šimtus tonų pieno miltų – Jemenas 150 t, Malavis 25 t,Bangladešas 375 t, Pakistanas 250 t.> Kai kurios šalys lietuviškų pieno produktų importą padidino kelis kartus. Palyginti 2014 m.lapkričio mėnesį su 2013 m. lapkričiu, į JAV išvežta net 943 t pieno produktų (pernai – 97 t),į Kazachstaną – 856 t (310 t), Uzbekistaną – 441 t (159 t), Izraelį – 210 t (122 t), Turkmėniją– 96 t (19 t), Azerbaidžaną – 66 t (36 t).24

Euras LietuvojeMažėjantis pažeidimų skaičius rodo,kad eurui pasirengta tinkamaiMažėja pažeidimų, susijusių su kainų litais ir euraisskelbimu, ir tai rodo, kad eurui pasirengta tinkamai,teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis. „Dabartinėpadėtis rodo, kad euro įvedimui yra pasirengta geraitiek iš valdžios, tiek iš verslo, tiek ir iš kontrolės institucijųpusės“, – sakė ministras.Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybosdirektoriaus Felikso Petrausko, svarbu ir tai, kad pažeidimųskaičius nuosekliai mažėja. „Rugpjūtį jie sudarė10,2 proc., rugsėjį – 7,5 proc., spalį – 6,3 proc., o lapkritį– tik 4,9 proc.“, – sakė tarnybos direktorius.KELETAS FAKTŲ:> Nuo rugpjūčio 22 d. iki šiol atlikta 11,4 tūkst. patikrinimų ir nustatyti 734 pažeidimai,arba tik 6,4 proc. nuo visų patikrinimų. Įvedant eurą Latvijoje ir Estijoje, pirmaisiaiskontrolės mėnesiais pažeidimų dalis siekė apie 40 proc.> Lietuvoje daugiausiai pažeidimų lapkritį nustatyta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių,o mažiausiai – Tauragės ir Telšių apskrityse.> Nors iki euro įvedimo liko mažiau nei trys savaitės, verslą kontroliuojančių institucijųdarbas tuo nesibaigs – patikrinimai tęsis iki kitų metų liepos 1 dienos. Jie gali būtipratęsti ir iki 2015-ųjų pabaigos.25

Socialdemokratųreitingai kylaLikus vos daugiau nei trims mėnesiamsiki savivaldos rinkimų, valdančioji Lietuvossocialdemokratų partija (LSDP) smarkiaipadidino atotrūkį nuo visų konkurentų.Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“lapkričio mėnesį atliko apklausą. Visuomenėsnuomonės tyrimo duomenimis, lapkritįsimpatijas socialdemokratams reiškė kasketvirtas šalies gyventojas, per mėnesįpopuliariausios šalies partijos rėmėjųgretos išaugo 3,2 proc.26