BOTANICA LITHUANICA 2002, Suppl. 4: 11–18

BOTANICA LITHUANICA 2002, Suppl. 4: 11–1811POLYSTICHUM LONCHITIS (L.) ROTH – NAUJA LIETUVOJE SPORINIØINDUOÈIØ RÛÐISJûratë TUPÈIAUSKAITËVilniaus universitetas, Botanikos ir genetikos katedra, M. K. Èiurlionio 21/27,LT-2009 Vilnius; el. paðtas jurate.tupciauskaite@gf.vu.ltAbstractTupèiauskaitë J., 2002: Polystichum lonchitis (L.) Roth – nauja Lietuvoje sporiniø induoèiørûðis [Polystichum lonchitis (L.) Roth – a new species of pteridophytes in Lithuania]. –Botanica Lithuanica, Suppl. 4: 11–18.In 2001 new species for Lithuanian flora – Polystichum lonchitis – was found in LabanorasRegional Park (Ðvenèionys district, East Lithuania). The species was found in a pit of anthropogenicorigin in the community of mixed forest (Pinus sylvestris, Picea abies, Fraxinusexcelsior, Salix caprea, Tilia cordata). This pit was overgrown with mosses (Hylocomiumsplendens) and herbs (Dryopteris carthusiana, D. filix-mas, Fragaria vesca, Luzulapilosa, Vicia pisiformis). Geographical distribution, morphologic and ecologic characteristicsof the species are described.Keywords: Pteridophyta, Polystichum lonchitis, distribution, Lithuania.ÁVADASLabanoro regioninio parko teritorijoje 2001 m. rasta nauja Lietuvos florai sporiniøinduoèiø (Pteridophyta) rûðis Polystichum lonchitis (L.) Roth, priklausanti Polypodiophytaskyriui, Dryopteridaceae Ching šeimai. Ði rûðis neminima nei ankstesniuose, nei dabartiniuose(GUDÞINSKAS, 1999) literatûros ðaltiniuose apie Lietuvos induoèiø florà. KaimyninëseRytø Baltijos regiono ðalyse Estijoje bei Latvijoje (EGLITE et al., 1993) ir Lenkijoje (DOSTAL,REICHSTEIN, 1984) ši rûðis konstatuota, taèiau yra labai reta. Estijoje áraðyta á Raudonàjàknygà (INGELÖG et al., 1993), Latvijoje rasta tik 1987 m. Reta Rytø Ðvedijoje, Suomijoje,Danijoje (TIGERSCHIÖLD, 2000), visiškai neauga Ðiaurës ir Vakarø Rusijos (Leningrado,Kaliningrado), Ðiaurës Vokietijos srityse, todël átraukta á Baltijos regiono ðaliø raudonàjàknygà (INGELÖG et al., 1993). Baltarusijoje (PARFENOV, 1999) ir Rusijos europinës daliescentriniuose rajonuose (GUBANOV et al., 1992) P. lonchitis neaptinkama, bet kartais pasitaikoRusijos arktinëse bei ðiaurinëse srityse ir Ukrainoje (BOBROV, 1974).

131 pav. Polystichum lonchitis paplitimas LietuvojeFig. 1. Distribution of Polystichum lonchitis in LithuaniaPOLYSTICHUM LONCHITIS LIETUVOJEP. lonchitis rasta Aukðtaièiø aukðtumos fiziniame geografiniame rajone (BASALYKAS,1965), 161,7 m aukšèio virš jûros lygio smëlingos kalvos ðlaite. Augo vakariniame kalvosðlaite, miðraus miðko bendrijoje (puðyne su eglës ir plaèialapiø pomiðkiu), antropogeninëskilmës duobëje, visiðkai uþþëlusioje samanomis ir þolëmis. Radimvietë yra rytinëje Lietuvosdalyje, Labanoro regioninio parko teritorijoje, Ðvenèioniø r., apie 3 km á pietryèius nuoLabanoro (1 pav.). Paplitimo þemëlapis sudarytas pagal kvadratø sistemà (GUDÞINSKAS, 1993).P. lonchitis auga Labanoro girininkijos 143 kvartale, 2 sklype, Aukštasalës kaime. Ekstensyviaiûkininkaujantys ðio kaimo gyventojai kalvos ðlaite kasa duobes bulvëms laikyti.Vienoje ið tokiø apleistø ir dabar jau visiðkai uþþëlusiø duobiø, primenanèiø áprastinæ mûsømiðkuose apkasø duobæ, su miðko ir buitinëmis atliekomis (trûnijanèiomis ðakomis, rûdijanèiukibiru) 2001 m. liepos 21 d. ir buvo aptiktas Polystichum lonchitis. Augo apie 1 m gylioir 3 m skersmens duobës ðlaite, 30 cm nuo ðlaito virðaus, ið ðiaurës pusës á duobæ nusileidþianèiotakelio pakraðtyje. Rastas vienas klonas. Radimvietës plotas 10 × 10 cm. Aptikta 20lapø su sporangëmis: 10 parudavusiø pernykðèiø ir 10 þaliø ðiemetiniø. Lapø ilgis: pernykðèiø– 16 cm, ðiemetiniø – 10–20 cm; lapø plotis 3–4 cm; skilèiø skaièius 40–50; skilèiø dydis20(16) × 8(6) cm, sorai iðsidëstæ virðutiniame lapo treèdalyje. Augalo lapø pavyzdþiai(2 pav.) saugomi Vilniaus universiteto herbariume (WI). Remiantis literatûros duomenimis

142 pav. Polystichum lonchitis herbariumo pavyzdysFig. 2. Herbarium specimen of Polystichum lonchitis(DOSTAL, REICHSTEIN, 1984; TIGERSCHIÖLD, 2000), Lietuvoje aptikto klono lapø rodikliai iðesmës nesiskiria nuo Ðiaurës ir Vidurio Europoje aptiktø augalø.Per 120 m nuo sodybø nutolusioje pamiðkës duobëje kartu su P. lonchitis augo Hylocomiumsplendens (Hedw.) Schimp., Dryopteris filix-mas (L.) Schott, D. carthusiana (Vill.)H. P. Fuchs, Fragaria vesca L., Luzula pilosa (L.) Willd., Vicia pisiformis L. (leg. et det.S. Juzënas), Lathyrus pratensis L., Pimpinella saxifraga L., Frangula alnus Mill. Pateikiameduobës ir jà supanèios miðko pakraðèio bendrijos, besiribojanèios su šienaujama šlaitopieva, sudëtá 100 m 2 plote (skliausteliuose nurodyti ávertinimai pagal Braun-Blanquet skalæ).Projekcinis padengimas: medþiø – 85 %, krûmø – 30 %, þoliø ir krûmokðniø – 30 %, samanø– 98 %. Medþiø ardas: M 1 Pinus sylvestris (4), M 2 Fraxinus excelsior (+), Picea abies (+),

Salix caprea (+), Tilia cordata (+); krûmø ardas: Frangula alnus (2); Juniperus communis(+), Sorbus aucuparia (+); Betula pendula (r), Fraxinus excelsior (r); þoliø ir krûmokðniøardas: Fragaria vesca (2), Melampyrum pratense (1), Vicia pisiformis (1); Agrostiscapillaris (+), Anthoxanthum odoratum (+), Elytrigia repens (+), Frangula alnus (+),Knautia arvensis (+), Lathyrus pratensis (+), Leontodon hispidus (+), Luzula pilosa (+),Orthilia secunda (+), Picea abies (+), Pimpinella saxifraga (+), Rumex acetosa (+), R.acetosella (+), Sorbus aucuparia (+), Vaccinium myrtillus (+); Achillea millefolium (r),Artemisia vulgaris (r), Briza media (r), Carex vaginata (r), Danthonia decumbens (r), Dryopteriscarthusiana (r), D. filix-mas (r), Equisetum arvense (r), E. pratense (r), Fraxinus excelsior(r), Geum rivale (r), Goodyera repens (r), Hypericum maculatum (r), Luzula campestris(r), Moehringia trinervia (r), Polystichum lonchitis (r), Ranunculus acris (r), Silene vulgaris(r), Taraxacum officinale (r), Trientalis europaea (r), Trifolium alpestre (r), Veronica chamaedrys(r), V. officinalis (r); samanos: Pleurozium schreberi (3), Hylocomium splendens (2).Lenkijos kalnuose (aukštis 1250–1400 m virš jûros lygio) aptinkamas bendrijas suP. lonchitis taip pat sudaro tiek Vaccinio-Piceetea, tiek Querco-Fagetea klasëms priklausanèiørûðiø derinys (MATUSZKIEWICZ, 1982). Mûsø apraðytoje bendrijoje pievø bei ruderaliniøaugalø aptinkama dël to, kad duobë yra ekotone tarp miðko ir pievos, kur nemaþa iðmintøtakeliø.Kartu su spyglainiu duobëje aptiktas á Lietuvos raudonàjà knygà (LYGIS, 2000) áraðytas(3 kategorija) kalkiamëgis þirnialapis vikis (Vicia pisiformis L.) Labanoro regioninio parkoteritorijoje autorës buvo rastas 2000 m. apie 2,5 km á pietvakarius nuo Labanoro, ties Laukagaliok., taip pat antropogeninës kilmës miðko augimvietëje – uþþëlusiø miðko keliø irkvartalinës linijos sankirtoje susidariusioje miðko aikðtelëje. Lietuvos raudonosios knygos(JANKEVIÈIENË, 1992 b) duomenimis, šis augalas Švenèioniø r. anksèiau aptiktas nebuvo irpaprastai auga pavieniui, o ðiose antropogeninës kilmës miðko augimvietëse 2001 m. augolabai gausiai: Aukðtasalës k. – 32 individai duobëje ir 25 individai uþ 3 m á pietvakariusnuo duobës, 12 m² plote; ties Laukagalio k. – 47 individai 10 m² plote. Jau anksèiau esamepastebëjæ uþ pagrindinës paplitimo srities ar jos pakraðtyje auganèiø kai kuriø retø augaløprieraiðumà prie antriniø arba dël antropogeninio poveikio eroduotø miðko augimvieèiø.Dël to susilpnëja áprastiniø tos teritorijos bendrijoms augalø konkurencija (TUPÈIAUSKAITË,NAUJALIS, 1995). Minëta prieþastis, matyt, lëmë, kad ðiø dviejø Lietuvoje retø, skirtingo geografiniopaplitimo rûðiø (borealinës ir temperatinës) augalai ásikûrë kartu nedidelëje duobëje.Aplink spyglainio radimvietæ rytinëje Labanoro regioninio parko dalyje telkiasi daugnatûralioms bendrijoms bûdingø (BALEVIÈIENË, 2000) borealiniø ir boreotemperatiniø, áLietuvos raudonàjà knygà áraðytø bei kitø retø rûðiø radimvieèiø. Eglynø bendrijose èiaaptinkama Galium triflorum Michx. (PARFENOV et al., 1987; E. Meškauskaitës asmeninispraneðimas, 2001) ir Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart.Kadangi spyglainio radimvietë nëra draustinio teritorijoje, siûlytume Labanoro girininkijos143 bei 156 kvartalus, kuriuose, be naujos labai retos rûðies, dar aptinkama trijø áLietuvos raudonàjà knygà áraðytø rûðiø augalø, prijungti prie Paþemio kraðtovaizdþio draustinio,kurio vakarinë riba prasideda uþ 1 km nuo spyglainio radimvietës, ir taip uþtikrintirastos naujos rûðies apsaugà. Be to, bûtina stebëti populiacijos bûklæ ir, jei nuolatos èia augs,pasiûlyti áraðyti á Lietuvos raudonàjà knygà.Naujà rûðá lietuviðkai siûlome vadinti ieèialapiu spyglainiu, laisvai iðvertus á lietuviøkalbà lotyniðkà rûðies epitetà. Toks ðios rûðies epitetas ir latviø kalba, o á estø, rusø ir vokieèiøkalbas iðverstas paþodþiui – ietinis.15

16Ilgà laikà Lietuvos floroje, remiantis XIX a. pradþios literatûros duomenimis, buvoviena Polystichum Roth genties rûðis P. aculeatum (L.) Roth (JUNDZIÙÙ, 1822; SNARSKIS,1968), áraðyta á Lietuvos raudonàjà knygà kaip galbût iðnykusi (0 kategorija) (JANKEVIÈIENË,1992 a). Viena jos radimvietë aptikta XX a. pabaigoje (LAZDAUSKAITË, 1996) ir rûðiai suteikta1 saugomø augalø kategorija (LYGIS, 2000). Todël „Lietuvos TSR floroje“ (NATKEVI-ÈAITË-IVANAUSKIENË, 1959) nëra ðios genties apraðymo. Ðiame straipsnyje pateikiamas gentiesapraðymas, lentelë rûðims apibûdinti ir naujos rûðies apraðymas, remiantis literatûrosduomenimis (DOSTAL, REICHSTEIN, 1984; TIGERSCHIÖLD, 2000; VALENTINE, 1964).SPYGLAINIS – POLYSTICHUM ROTHDaugiameèiai vidutinio dydþio arba dideli paparèiai trumpu ðakniastiebiu. Ðakniastiebisðliauþiantis, kylantis arba status. Lapai spiraliðkai iðsidëstæ, trumpakoèiai, 1–2(3)kartus plunksniðki, sudaro piltuvo pavidalo puokðtæ. Skilèiø pamatas neretai asimetriðkasdël padidëjusios pirmosios skiautës á virðûnæ nukreiptoje pusëje. Skilèiø kraðtai pjûkliðkaidantyti, virðûnë su dygiu ðereliu. Sorai apvalûs, paprastai susitelkæ tik lapo virðûnëje iðapatinës pusës. Induzijos apskritos arba skydiðkos, prisitvirtinusios ties lapo gysla. Lapoašis vagota. Pagrindinis chromosomø skaièius: x=41.Bûdinga poliploidija. Ðiaurinëse srityse paplitæ diploidai, triploidai ir tetraploidai.Ðiuo metu þinoma 225 genties rûðys, aptinkamos beveik visame pasaulyje. Daugiausiapaplitusios Ðiaurës pusrutulio vidutinio klimato juostoje ir tropikø juostos kalnuose.Dalies rûðiø augalai auginami dël tvirtø odiðkø lapø. Europoje aptinkamos 4 rûðys, Lietuvoje– 2.Lentelë spyglainio rûðims apibûdinti1. Lapai vien¹kart plunksniški . . 1. Ieèialapis spyglainis – Polystichum lonchitis (L.) Roth– Lapai du (tris) kartus plunksniški . . . . . . . 2. Miškinis spyglainis – P. aculeatum (L.) RothPolystichum lonchitis (L.) Roth, Tent. Fl. Germ., 3: 71. 1799; Valentine in Fl. Europ.,1: 20. 1964; Eglite et al. in Fl. Baltic Countr., 1: 146. 1993. – Polypodium lonchitis L., Sp.Pl.: 1088. 1753. – Aspidium lonchitis (L.) Swartz in Schrad. Journ. Bot., 1800(2): 30.1802. – Dryopteris lonchitis (L.) O. Kuntze, Rev. Gen. Pl., 2: 813. 1891. – Ieèialapis spyglainis.Ðakniastiebis padengtas suskaidytais þvynais. Lapai 10–50(65) cm ilgio ir 2–6 cmploèio, labai tvirti, odiðki, þiemojantys. Lapkotis 2–7 cm ilgio, nuo þalsvos iki ðiaudo, pamate– juodos spalvos, su 2–3 (virðutinëje dalyje 3–6) indø kûleliais, virðuje plokðèias; padengtasblyðkiai rudais þvynais. Stambesnieji þvynai siaurai trikampiðki, apie 1 cm ilgio,tankiai iðsidëstæ ant lapkoèio bei iðretëjæ centrinës lapo aðies apatinëje dalyje; smulkesniejiiðsidëstæ ant lapo aðies arèiau virðûnës ir ant gyslø apatinëje lapo pusëje. Lapalakðtis 6–10kartø ilgesnis uþ lapkotá, linijiðkai lancetiðkas, á abu galus ryðkiai siaurëjantis, vienàkartplunksniðkas. Lapo aðis giliai vagota, bendras skilèiø skaièius (15)30–50. Skiltys praþanginës,su labai trumpais koteliais, 30 × 8 mm dydþio, iðtisinës; pamatinës trumpos, nuoplaèiai trikampiðkø iki kiauðiniðkø, kitos su asimetriðku pagrindu, kuris lapo pamato linknukreiptoje skilties pusëje pleiðtiðkas, o virðûnës link – ausytas. Kartais skiltys lancetiškos,smailëjanèios, pjautuviðkai lenktos, tankiai pjûkliðkai dantytos, virðûnëje su dygiu ðereliu.Sorai paprastai susitelkæ lapo virðûnëje ið apatinës pusës, dideli, maþdaug iki skilties ar auselësvidurio iðsidëstæ abipus vidurinës gyslos, toliau susiliejantys. Induzijos netaisyklingaiir neryðkiai dantytos. Sporos plaèiai kiauðiniðkos, 25–30 × 25–35 µm dydþio (KOH), sumaþdaug 5 µm ilgio netaisyklingomis ávairaus pavidalo iðaugomis (kûgio formos, nu-

kirstomis ar dviðakomis). Chromosomø skaièius: 2n=82 (diploidas). Sporas barsto birþelio–rugsëjo mën.Auga ant uolø ir jø nuobirynø, þolëtuose ðlaituose, krûmuose, lapuoèiø ir miðriuosemiðkuose. Ðviesamëgis ar pusiau ûksminis, kalkiamëgis augalas.Paplitimas Lietuvoje. Labai reta. Labanoro apyl. (Ðvenèioniø r.)Bendras paplitimas. Auga Europos, Azijos ir Ðiaurës Amerikos þemynø ir gretimøsalø kalnuose. Borealinës zonos euokeaninio klimato srityse aptinkama ir lygumose. Subokeaninërûðis, prieraiði prie þemynø vakariniø pakraðèiø.Taikomoji reikðmë. Gali bûti auginama kaip dekoratyvinis augalas.17LITERATÛRABASALYKAS A., 1965: Lietuvos TSR fizinë geografija, 2. – Vilnius.BALEVIÈIENË J., 2000: Augmenijos natûralumo poþymiø nustatymas ekosistemose. – Kn.:MAKARSKAITË R., MOTIEJÛNAITË O., ÐAPOKIENË E. (sud.), Aplinkotyra, 2: 94–104. – Utena.BOBROV A. E., 1974: Polypodiophyta – Paporotnikoobraznye. – In: FEDOROV AN. A. (ed.),Flora evropejskoj èasti SSSR, 1: 68–99. – Leningrad.DOSTAL J., REICHSTEIN T., 1984: Polystichum. – In: HEGI G., Illustrierte Flora von Mitteleuropa,1(1): 169–187. – Berlin–Hamburg.EGLITE Z., KUUSK V., BANDÞIULIENË R., 1993: Pteridophyta. – In: LAASIMER L., KUUSK V.,TABAKA L., LEKAVIÈIUS A. (eds.), Flora of the Baltic countries, 1: 130–153. – Tartu.GUBANOV I. A., KISELEVA K. V., NOVIKOV V. S., TIKHOMIROV V. N., 1992: Opredelitel’sosudistykh rastenij centra evropejskoj Rossii. – Moskva.GUDÞINSKAS Z., 1993: Genus Ambrosia L. (Asteraceae) in Lithuania. – Thaiszia (Koðice),3: 89–96.GUDÞINSKAS Z., 1999: Lietuvos induoèiai augalai. – Vilnius.INGELÖG T., ANDERSSON R., TJERNBERG M. (eds.), 1993: Red Data Book of the Baltic Region. –Uppsala, Riga.JANKEVIÈIENË R., 1992 a: Miðkinis spyglainis Polystichum aculeatum (L.) Roth. – Kn.:BALEVIÈIUS K. (red.), Lietuvos raudonoji knyga: 302. – Vilnius.JANKEVIÈIENË R., 1992 b: Þirnialapis vikis Vicia pisiformis L. – Kn.: BALEVIÈIUS K. (red.),Lietuvos raudonoji knyga: 196. – Vilnius.JUNDZIÙÙ J., 1822: Dolàczamy tu rejestr czæúci herbarza roúlin skrytoplciowych, znalezionychw okolicach Wilna w r. 1821 i 1822. – Pamiætnik Farmaceuticzny Wileñski, 2(4): 651–654.LAZDAUSKAITË Þ., 1996: Miðkinis spyglainis (Polystichum aculeatum (L.) Roth) Lietuvoje. –Botanica Lithuanica, 2(4): 407–409.LYGIS D., 2000: Dël á Lietuvos raudonàjà knygà áraðytø saugomø gyvûnø, augalø ir grybørûðiø sàraðo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ásakymas Nr. 306. –Valstybës þinios, 66: 13.MATUSZKIEWICZ W., 1982: Przewodnik do oznaczania zbiorowisk roúlinnych Polski. –Warszawa.MEUSEL H., JÄGER E., WEINERT E., 1965: Vergleichende Chorologie der zentraleuropäischenFlora. – Jena.NATKEVIÈAITË-IVANAUSKIENË M. (red.), 1959: Lietuvos TSR flora, 1. – Vilnius.PARFENOV V. I. (ed.), 1999: Opredelitel’ vysðykh rastenij Belarusi. – Minsk.

18PARFENOV V. I., LEKAVIÈIUS A. A., KOZLOVSKAJA N. V., VYNAEV G. V., JANKEVIÈIENË R. L., BA-LEVIÈIENË J. J., LAZDAUSKAITË Þ. P., LAPELË M. V., 1987: Redkie i isèezajuðèie vidyrastenij Belorussii i Litvy. – Minsk.POTT R., 1995: Die Pflanzengesellschaften Deutschlands. – Stuttgart.ROTHMALER W., 1986: Exkursionsflora, 4. – Berlin.SNARSKIS P., 1968: Vadovas Lietuvos augalams paþinti. – Vilnius.TIGERSCHIÖLD E., 2000: Polystichum Roth. – In: JONSELL B. (ed.), Flora Nordica, 1: 84–86. – Stockholm.TOLMAÈIOV A. I., DEDOV A. A., LAÐÈENKOVA A. N., 1974: Polypodiaceae R. Br. – Nastojaðèiepaporotniki. – In: TOLMAÈIOV A. I. (ed.), Flora severo-vostoka evropejskoj èasti SSSR,1: 28–47. – Leningrad.TUPÈIAUSKAITË J., NAUJALIS J., 1995: Pietø ir Pietryèiø Lietuvai bûdingos rûðys Kurtuvënøregioniniame parke. – Kurtuva, 1: 10–17.VALENTINE D. H., 1964: Polystichum Roth. – In: TUTIN T. G. (ed.), Flora europaea, 1: 20. –Cambridge.POLYSTICHUM LONCHITIS (L.) ROTH – A NEW SPECIES OFPTERIDOPHYTES IN LITHUANIAJûratë TUPÈIAUSKAITËSummaryIn 2001 new species for Lithuanian flora – Polystichum lonchitis – was found. Localityof Polystichum lonchitis is situated in East Lithuania, in the territory of Labanoras RegionalPark, about 3 km south-east of Labanoras village (Ðvenèionys district). The species wasfound in a pit of anthropogenic origin in the community of mixed forest (Pinus sylvestris,Picea abies, Fraxinus excelsior, Salix caprea, Tilia cordata). This pit was overgrown withmosses (Hylocomium splendens) and herbs (Dryopteris carthusiana, D. filix-mas, Fragariavesca, Luzula pilosa, Vicia pisiformis). Geographical distribution, morphologic and ecologiccharacteristics of the species are described. Herbarium specimen of Polystichum lonchitis(leaves with sori) is deposited in the Herbarium of Vilnius University (WI).Gautas: 2002 m. vasario 18 d.Priimtas: 2002 m. geguþës 10 d.Received: February 18, 2002Accepted: May 10, 2002