Nemuno UBR Programos 2 priedas - Aplinkos apsaugos agentūra

1Priemonių programos vandensaugos tikslamsNemuno upių baseinų rajone pasiekti2 priedasPROGRAMOS VANDENSAUGOS TIKSLAMS NEMUNO UPIŲ BASEINORAJONE PASIEKTI PRIEMONIŲ PAGRINDIMASI SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Programos objektas – Nemuno UBR, susidedantis iš Nemuno up÷s baseino dalies,esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos pajūrio upių baseinų (išskyrusŠventosios ir Bartuvos upių baseinus), Priegliaus up÷s baseino dalių, esančių LietuvosRespublikos teritorijoje, Kuršių marių dalies, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje,Kuršių marių vandenų išplitomo Baltijos jūros zonoje ir Baltijos jūros priekrant÷s vandenų,esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje.Programa parengta atlikus Nemuno UBR vandens telkinių būkl÷s analizę ir įvertinusžmogaus veiklos poveikio vandens telkiniams rezultatus. Rengiant Programą atsižvelgta įšalies mastu įgyvendinamas programas, priemonių įgyvendinimo technines galimybes irekonominius išteklius, įskaitant sąnaudų, patiriamų teikiant vandens paslaugas,susigrąžinimą.Pagal Lietuvos vandens teis÷s aktų reikalavimus kiekvienam upių baseinų rajonuituri būti parengta priemonių programa vandensaugos tikslams pasiekti. Priemonių programąsudaro pagrindin÷s priemon÷s, kurios privalomos pagal vandens sektorių reglamentuojančiusLietuvos įstatymų reikalavimus ir ES direktyvas (nuotekų valyklų ir m÷šlidžių statyba,subalansuotas dirvų tręšimas, s÷jomainos ir kt.). Jeigu, vertinant pagrindinių priemoniųpoveikį, nustatoma, kad jų pakaks vandensaugos tikslams pasiekti, šiomis pagrindin÷mispriemon÷mis programa ir apsiriboja. Jeigu pagrindinių priemonių nepakanka, kad vandenstelkinys pasiektų vandensaugos tikslus, tuomet parenkamos papildomos priemon÷s,reikalingos nustatytiems vandensaugos tikslams pasiekti. Priemon÷s turi būti derinamostarpusavyje, siekiant pasirinkti kuo efektyvesnį priemonių rinkinį, leisiantį mažiausiomissąnaudomis pasiekti užsibr÷žtus tikslus. Papildomos priemon÷s pasirenkamos atlikusekonominio ir socialinio poveikio analizę: priemonių efektyvumo ir vandensaugos tikslųpasiekimo sąnaudų-naudos įvertinimą.Priemon÷s gali būti labai įvairios. Vienos jų yra grynai inžinerin÷s, pavyzdžiui,buities ir pramon÷s nuotekų valyklų statyba, vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas,ištiesintų upių vagų renatūralizavimas ir kt. Kitos priemon÷s – tai teisinio reguliavimo (pvz.leidimai ūkinei veiklai, upių tvenkimui bei hidroelektrinių statybai ir kt.), ekonomin÷s(mokesčiai, sankcijos, paskatos, subsidijos ir kt.), informacin÷s (seminarai, renginiai,visuomen÷s švietimas per spaudą, internetą).Teis÷s aktai numato kai kurių vandensaugos tikslų pasiekimo išimčių galimybę.Viena iš jų, nukelti v÷lesniam laikui (ne v÷liau 2027 m.) užsibr÷žto tikslo pasiekimą, jeigu jopasiekti laiku neleidžia technin÷s galimyb÷s, labai didel÷s sąnaudos ar gamtin÷s sąlygos. Kitagalima išimtis – užsibr÷žti švelnesnius tikslus, kurie taip pat turi būti pagrįsti sud÷tingomistechnin÷mis sąlygomis, gamtin÷mis priežastimis ar neproporcingai didel÷mis sąnaudomisbei, jeigu geros būkl÷s pasiekimas tur÷s labai didelių neigiamų socialinių - ekonominiųpadarinių, kuriems išvengti n÷ra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų.Išimtys gali būti taikomos tik retais atvejais, atlikus ekonominę analizę bei argumentuotaiįrodžius išimties būtinumą.Šiame Nemuno UBR priemonių programos dokumente apibūdintos pagrindin÷s irpapildomos priemon÷s bei nurodomos priemonių įgyvendinimo sąnaudos.

2II SKYRIUS. PAGRINDINöS PRIEMONöS GERAI NEMUNO UBRBŪKLEI PASIEKTI2. Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB VI priedo A dalįpagrindin÷s priemon÷s yra tos, kurias reikia įgyvendinti, vykdant šių direktyvųreikalavimus:2.1 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB d÷l maudyklų vandenskokyb÷s valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB;2.2 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos;2.3 Tarybos Direktyva 98/83/EB d÷l žmon÷ms vartoti skirto vandens kokyb÷s;2.4 Tarybos Direktyva 96/82/EEB d÷l didelių, su pavojingomis medžiagomissusijusių avarijų pavojaus kontrol÷s, su paskutiniais pakeitimais padarytais2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB;2.5 Tarybos Direktyva 85/337/EEB d÷l tam tikrų valstyb÷s ir privačių projektųpoveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m.balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB2.6 Tarybos Direktyva 86/278/EEB d÷l aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugosnaudojant žem÷s ūkyje nuot÷kų dumblą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB;2.7 Tarybos Direktyva 91/271/EEB d÷l miesto nuot÷kų valymo, su paskutiniaispakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB;2.8 Tarybos Direktyva 91/414/EEB d÷l augalų apsaugos produktų pateikimo įrinką, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 28 d. Komisijosdirektyva 2010/42/ES;2.9 Tarybos Direktyva 91/676/EEB d÷l vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žem÷sūkio šaltinių;2.10 Tarybos Direktyva 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos beifloros apsaugos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d.Tarybos direktyva 97/62/EB2.11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB d÷l taršos integruotosprevencijos ir kontrol÷s, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB.Iš 11-os išvardintų direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia ir pagrindiniųpriemonių įgyvendinimą, septynios susijusios su didel÷mis sąnaudomis. Labiausiaiimlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, tod÷l jospriemonių programoje aprašomos pirmiausiai. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikioaplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių - įgyvendinimas daugiausiasusijęs su atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei kitokių, ne tokiųinvesticijoms imlių priemonių nustatymu.

3I SKIRSNIS. PRIEMONöS, NUMATYTOS EUROPOS BENDRIJOSVANDENS APSAUGOS TEISöS AKTUOSE IR PERKELTOS ĮLIETUVOS TEISINĘ BAZĘMiestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEB)3. Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemon÷s yra vienos svarbiausiųir labiausiai investicijoms imlių pagrindinių priemonių, kurias įgyvendinus paprastaipager÷ja paviršinio vandens kokyb÷. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktusduomenis, 2007 m. Nemuno UBR buvo 1412 nuotekų išleistuvų, iš kurių per metusišleidžiama 256 mln. m 3 nuotekų. Iš 1342 išleistuvų nuotekos buvo išleidžiamos į upesir ežerus, iš 65 – į Kuršių marias, iš 5 – į Baltijos jūrą. Nemuno UBR baseinuose beipabaseiniuose nustatytas išleistuvų skaičius ir jų paskirtis (t.y. išleidžiamų nuotekųpobūdį) pateikiami 1 lentel÷je, o sutelktosios taršos sąlygojamos apkrovos – 2 lentel÷je.1 lentel÷. Nuotekų išleistuvų skaičius Nemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuose bei jaisišleidžiamų nuotekų pobūdisBaseinas/ pabaseinisIšleistuvų Iš jų skaičius išleistuvų, kurių paskirtis (kodas)* yra:skaičius 0 1 2 3 4 5 6Žeimenos 45 10 4 0 2 13 10 6Šventosios 138 47 8 0 9 44 24 6Neries ir mažųjų intakų 210 80 7 3 12 50 36 22Merkio 35 5 4 0 3 16 6 1Nev÷žio 177 63 5 0 4 71 33 1Šešup÷s 149 62 10 0 4 33 39 1Dubysos 23 4 2 1 0 12 4 0Jūros 91 32 6 1 4 24 23 1Minijos 63 18 4 1 0 27 13 0Pajūrio upių 119 67 6 2 6 6 32 0Nemuno ir mažųjų intakų 292 170 12 5 12 53 39 1Priegliaus 0 0 0 0 0 0 0 0Kuršių marios 65 39 1 0 2 1 21 1Baltijos jūra 5 2 1 0 0 0 2 0Iš viso Nemuno UBR 1412 599 70 13 58 350 282 40* Išleistuvų paskirtis (kodai):0 – Nevalytos nuotekos;1 – Miestų nuotekų valyklos (NV) (komunalinis ūkis);2 – Į pramon÷s įmonių balansą įtrauktos nuotekų valyklos (NV), kuriose valomos ir miestų nuotekos;3 – Pramon÷s įmonių nuotekų valyklos (NV);4 – Kaimo vietovių NV, išskyrus pramon÷s įmonių NV;5 – Lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotekų) valymo įrenginiai;6 – Kitos NV2 lentel÷. Sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuose 2007-2008 m duomenimis (užpildžius duomenų spragas)Baseinas/ pabaseinisIšleistuvų Nuotekų kiekis, BDS 7 , BN, BP,skaičius mln. m 3 /metus t/metus t/metus t/metusŽeimenos 45 8.42 62.04 32.42 6.00Šventosios 138 15.47 107.53 88.43 12.48Neries mažųjų intakų 210 77.91 465.42 738.83 56.12Merkio 35 8.38 128.21 64.30 10.41Nev÷žio 177 23.06 145.23 229.45 19.64Šešup÷s 149 15.67 82.14 105.11 12.25Dubysos 23 2.76 6.07 10.44 1.79Jūros 91 5.05 32.84 60.20 12.79Minijos 63 6.10 60.91 50.78 6.39Pajūrio upių 119 14.50 186.39 167.07 20.77

4Nemuno mažųjų intakų 292 51.38 938.05 627.55 72.90Priegliaus 0 0.00 0.00 0.00 0.00Kuršių marios 65 24.12 329.05 248.45 17.89Baltijos jūra 5 3.26 12.21 43.83 3.30Iš viso: 1412 256.08 2556.1 2466.9 252.7Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Aplinkos monitoringo įstatymas Nr. VIII-529 (Žin., 1997, Nr. 112-2824)2) Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1613(Žin., 2003, Nr. 61-2766)3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 334d÷l Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 „D÷l teršalųišmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2003, Nr.79-3610)4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugs÷jo 20 d. įsakymas Nr. 467d÷l Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo (Žin., 2001, Nr. 83-2903)5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymasNr.408 d÷l Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo (Žin.,2000, Nr. 8-213)6) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 9 d÷lteršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d.aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 5-191)7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 80d÷l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 85-3684)8) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 349d÷l normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuot÷kų dumblo naudojimotręšimui reikalavimai“ patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 61-2196)9) Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1388 (Žin.,2003, Nr. 36-1544)10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. geguž÷s 22 d. įsakymas Nr.267 d÷l kai kurių aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių nuotekųtvarkymą, dalinio pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 62-2533)11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.623 d÷l Vandenų taršos prioritetin÷mis pavojingomis medžiagomis mažinimotaisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 14-522)12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 171d÷l vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirmin÷sapskaitos ir kontrol÷s tvarkos patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 29-941)13) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. geguž÷s 9 d. įsakymas Nr. 252d÷l Aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtin÷missąlygomis taisyklių (LAND 21-01) patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 41-1438)14) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 333d÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 “D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 81-3498)15) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 525d÷l Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarkos ir kokyb÷s normųpatvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 93-3295)

516) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr.643 d÷l Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programųrengimo rekomendacijų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 14-524)17) Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 53, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymasNr. IX-1017 (Žin., 2002, Nr. 73-3092)18) Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas Nr. VIII-512 (Žin.,1997, Nr. 108-2731)19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 31 d. Įsakymas Nr. D1-503 d÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 “D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 120-4571)20) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 17 d. įsakymas Nr.D1-236 d÷l Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 59-2103)21) Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-595 (Žin., 2006, Nr. 57-2025)Sutelktosios taršos mažinimo priemon÷s4. Pagrindin÷s Miesto nuotekų valymo direktyvos priemon÷s apima vandenvalosįrenginių statybą ir rekonstrukciją gyvenviet÷se, kurių taršos apkrova viršija 2000 g.e.,siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokyb÷ atitiktų į paviršinio vandens telkiniusišleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Į paviršinius vandens telkiniusišleidžiamų nuotekų kokyb÷s reikalavimai yra apibr÷žti Nuotekų reglamente irpateikiami 3 lentel÷je.3 lentel÷. Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normosParametraiBiocheminisdeguoniessuvartojimasBDS 5 / BDS 7 3ChDSBendrasisfosforasBendrasisazotas 4,5Aglomeracijos(išleidžiamųnuotekųkiekis/taršosšaltinio) dydisMatavimovienetasVidutinioparosm÷ginio 1DLK(didž.išvalymolaipsnis) 9Momentin÷ DLK(didž.išvalymolaipsnis) 9Vidutin÷metin÷DLK (didž.išvalymolaipsnis) 9Minimalusišvalymoefektyvumas,procentais 2< 5 m 3 /d mg/l O 2 - 35/40 25/29 ->5 m 3 /d,< 2000 GE,>5 m 3 /d,2000 – 10000GE,>5 m 3 /d,> 10000 GE,daugiau kaip2000 GE>5 m 3 /d,< 10000 GE>5 m 3 /d,10000 - 100000GE>5 m 3 /d,> 100000 GE>5 m 3 /d,< 10000 GEmg/l O 2 -mg/l O 225/29(10/12)mg/l O 215/17(8/10)30/34(15/17)--20/23(10/12)nustatomaindividualiai6nustatomaindividualiai6-70–9070–90mg/l O 2 125 - - 75mgP/l - - 2 7mgP/l - - 2 (1)mgP/l - - 1 (0,5)mgN/l - - 20 8 70–8080

ParametraiAglomeracijos(išleidžiamųnuotekųkiekis/taršosšaltinio) dydis>5 m 3 /d,10000 - 100000GE>5 m 3 /d,> 100000 GEMatavimovienetas6Vidutinioparosm÷ginio 1DLK(didž.išvalymolaipsnis) 9Momentin÷ DLK(didž.išvalymolaipsnis) 9Vidutin÷metin÷DLK (didž.išvalymolaipsnis) 9mgN/l - - 15 (10)mgN/l - - 10 (10)Minimalusišvalymoefektyvumas,procentais 2Pastabos:1 Teršalo koncentracija vidutiniame paros (proporcingame srautui arba laikui) m÷ginyje.2 Nuotekų valymo efektyvumas = ((atitekančių teršalų kiekis – išleidžiamų teršalų kiekis) / atitekančių teršalųkiekis)*100.Minimalaus išvalymo efektyvumo reikalavimai netaikomi skaičiuojant mokesčius už taršą, t. y. LT per ataskaitinįlaikotarpį ir vidutin÷ metin÷ LK negali būti viršijama nepriklausomai nuo to, ar buvo pasiektas minimalus išvalymoefektyvumas, tačiau vidutinio paros m÷ginio arba momentin÷s LK viršijimas nelaikomas pažeidimu, jeigu viršijimometu išlaikomas minimalus išvalymo efektyvumas.3 Į leidimą, projektavimo sąlygas ar pan. turi būti įrašomas normatyvas pagal BDS 7 . Perskaičiuojant BDS 5 į BDS 7 ,taikoma formul÷: BDS 7 = 1,15 x BDS 5 .4 Bendrasis azotas – tai Kjeldalio azotas (organinis ir amoniakinis azotas), prie kurio pridedamas nitritų ir nitratųazotas.5Bendrąjį azotą taip pat galima kontroliuoti pagal dienos vidurkį. Šiuo atveju dienos vidurkis negali būti didesniskaip 20 mg/l, kai nuotekų temperatūra yra 12°C arba aukštesn÷ (taikoma tik vertinant valymo įrenginių atitiktį ESreikalavimams (teikiant ataskaitas ES).6Vidutin÷ metin÷ koncentracija nustatoma pagal objekto faktines galimybes, bet negali būti didesn÷ už vidutinioparos m÷ginio DLK.7 Taikoma tik komunalin÷ms/buitin÷ms nuotekoms ir tik tuo atveju, kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamaspoveikio priimtuvui vertinimas. Kai apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju fosforu vidutin÷ metin÷koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesn÷ kaip 2mg/l (jeigu apskaičiuota koncentracija nuo 2 iki 10 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus, jeiguapskaičiuota koncentracija didesn÷ už 10 mg/l, – LK nenustatoma (bendras P nenormuojamas), o jeigu mažesn÷arba lygi 2 mg/l, – LK nustatoma lygi 2 mg/l).8Taikoma tik komunalin÷ms/buitin÷ms nuotekoms ir tik tuo atveju, kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamaspoveikio priimtuvui vertinimas. Kai apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju azotu vidutin÷ metin÷koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesn÷ kaip 20mg/l (jeigu apskaičiuota koncentracija nuo 20 iki 40 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus, jeiguapskaičiuota koncentracija didesn÷ už 40 mg/l, – LK nenustatoma (bendras N nenormuojamas), o jeigu mažesn÷arba lygi 20 mg/l, – LK nustatoma lygi 20 mg/l).9Mažiausia galima LK vert÷, t.y. LK buitinių/komunalinių nuotekų išleidimui negali būti griežtesn÷ užskliausteliuose nurodytą vertę.Aglomeracijų, kurių apkrova viršija 2000 g.e., sąrašą 2004 m. pareng÷ Aplinkosapsaugos agentūra (Nuotekų valymas Lietuvoje; Ataskaita pagal miesto nuotekų valymodirektyvos (91/271/EEB) 16 straipsnį, 2006). Pagal AAA atlikto aglomeracijųsuskirstymo pagal gyventojų ekvivalentą rezultatus, iš viso Nemuno UBR yra 73aglomeracijos, kurių apkrova viršija 2000 g.e. Nemuno UBR yra 4 miestai, kuriųapkrova yra didesn÷ už 100 000 g.e., 22 miestai, kurių apkrova yra nuo 10 000 iki 100000 g.e. bei 47 miestai ir gyvenviet÷s, kurių apkrova yra nuo 2 000 iki 10 000 g.e.Vertinant pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo apimtis buvoremtasi šiomis prielaidomis:1) Įgyvendinus pagrindines MNV direktyvos priemones, visų miestų, kuriųtaršos apkrovos viršija 10 000 g.e., išleidžiamų nuotekų kokyb÷ atitiks Nuotekųreglamente nustatytus reikalavimus į paviršinius vandenis išleidžiamų nuotekųkokybei;2) Jei aglomeracijų, kurių apkrova viršija 10 000 g.e., išleidžiamų nuotekųkokyb÷ šiuo metu (t.y. 2008 m. duomenimis) atitinka Nuotekų reglamentenustatytus reikalavimus, ji nesikeis;

73) Aglomeracijų, kurių taršos apkrovos siekia nuo 2000 iki 10 000 g.e.,nuotekose BDS 7 koncentracijos neviršys Nuotekų reglamente nustatytų DLK;4) Kadangi bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos aglomeracijų,kurių taršos apkrovos siekia nuo 2000 iki 10 000 g.e., nuotekose n÷ra griežtaireglamentuojamos, o ribojamos tik tuomet, kai to reikia gerai vandens telkiniopriimtuvobūklei pasiekti, pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimasšiose aglomeracijose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovų sumaž÷jimoneužtikrins. Šiuo metu, atsižvelgiant į vandens telkinio priimtuvo būklę, leistinosbendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos aglomeracijų, kurių apkrovos yranuo 2000 iki 10 000 g.e., NV nuotekose dar n÷ra nustatomos; ši prielaida galioja tikjau veikiantiems NV, nes naujai statomų NV taršos apkrovos planuojamos,atsižvelgiant į telkinio – priimtuvo savybes;5) Mažesnių nei 10 000 g.e. miestų NV darbas bei nuotekų kokyb÷s parametraipager÷s tik tuose miestuose, kuriuose numatyta naujų NV statyba arba esamų NVrekonstrukcija;6) Jei numatyta naujų NV statyba arba esamų NV rekonstrukcija mažesn÷je nei10 000 g.e. aglomeracijoje, jos nuotekų kokyb÷ pagal BN ir BP atitiks griežčiausiustokio dydžio gyvenviet÷ms keliamus reikalavimus, t.y. BN koncentracija neviršys20 mg/l, BP – 2 mg/l;7) Jei nenumatyta mažesn÷s nei 10 000 g.e. aglomeracijos NV rekonstrukcija arnaujų NV statyba, tokios aglomeracijos nuotekų kokyb÷ nesikeis.Nustatant vandentvarkos sektoriui planuojamas investicijas bei planuojamusatlikti darbus remtasi LR aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymu Nr. D1-462(Žin., 2008, Nr. 109-4162; 2009, Nr. 47-1882).Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas prielaidas, apskaičiuotas sutelktosios taršosapkrovų pokytis po pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo NemunoUBR baseinuose ir pabaseiniuose pateikiamas 4 lentel÷je.4 lentel÷. Dabartin÷s sutelktųjų taršos šaltinių apkrovos (apskaičiuotos remiantis 2007-2008 m. duomenimis) bei apkrovos, prognozuojamos po pagrindinių priemoniųįgyvendinimoBaseinas/pabaseinisŽeimenaŠventojiTaršos apkrovaAglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltiniųBDS 7 , t/metusDabartin÷PrognozuojamaBendrasis azotas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷Bendrasis fosforas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷- - - - - -- - - - - -36.7 7.3 19.8 19.8 5.1 5.025.3 25.3 12.6 12.6 0.9 0.9IŠ VISO: 62.0 32.6 32.4 32.4 6.00 5.90Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.- - - - - -Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki37.9 37.9 41.1 41.1 4.8 4.8

8Baseinas/pabaseinisDubysaJūraLietuvospajūrioup÷sMerkysTaršos apkrova100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltiniųBDS 7 , t/metusDabartin÷PrognozuojamaBendrasis azotas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷Bendrasis fosforas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷8.0 8.0 7.9 7.9 2.5 2.561.6 61.6 39.5 39.5 5.2 5.2IŠ VISO: 107.5 107.5 88.5 88.5 12.5 12.5Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -2.0 2.0 3.2 3.2 0.5 0.50.8 0.8 3.6 2.0 0.6 0.53.3 3.3 3.6 3.6 0.7 0.7IŠ VISO: 6.10 6.10 10.4 8.8 1.8 1.7Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -14.2 14.2 34.3 24.3 8.9 3.45.4 4.6 11.6 11.0 1.7 1.613.2 13.2 14.3 14.3 2.2 2.2IŠ VISO: 32.8 32.0 60.2 49.6 12.8 7.2Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -15.4 15.4 20.4 20.2 1.4 1.4- - - - - -171.0 171.0 146.7 146.7 19.4 19.34IŠ VISO: 186.4 186.4 167.1 166.9 20.8 20.74Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.- - - - - -3.3 3.3 4.7 4.7 1.0 0.9

9Baseinas/pabaseinisMinijaNemunasNerisNev÷žisTaršos apkrovaAglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltiniųBDS 7 , t/metusDabartin÷PrognozuojamaBendrasis azotas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷Bendrasis fosforas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷41.7 15.7 26.6 26.6 3.9 3.683.2 83.2 33 33 5.5 5.5IŠ VISO: 128.2 102.2 64.3 64.3 10.4 10.0Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -33.7 28.7 18.4 18.4 3.0 3.00.9 0.9 1.5 1.5 0.2 0.126.3 26.1 30.9 30.26 3.2 3.0IŠ VISO: 60.9 55.7 50.8 50.16 6.4 6.1Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių671.7 380.6 380.6 223.9 37.6 22.450.4 50.4 73.3 66.2 9.7 8.08.5 6.2 19.7 18.9 4.0 3.6207.4 207.4 153.9 153.7 21.6 21.55IŠ VISO: 938.0 644.6 627.5 462.7 72.9 55.55Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių203.7 203.7 386.9 386.9 25.7 25.725.0 25.0 56.1 51.2 4.6 4.613.4 13.4 35.7 35.3 6.6 5.4223.3 223.3 260.1 260.1 19.2 19.2IŠ VISO: 465.4 465.4 738.8 733.5 56.1 54.9Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.49.5 49.5 89.7 85.4 3.8 3.8Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.27.0 27.0 41.7 36.8 2.8 2.8

10Baseinas/pabaseinisŠešup÷BaltijosjūraKuršiųmariosTaršos apkrovaAglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltiniųBDS 7 , t/metusDabartin÷PrognozuojamaBendrasis azotas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷Bendrasis fosforas,t/metusPrognozuojamaDabartin÷4.3 4.3 7.0 7.0 0.8 0.864.4 64.4 91.0 91.0 12.2 12.2IŠ VISO: 145.2 145.2 229.40 220.2 19.6 19.6Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -25.6 25.6 45.5 45.5 5.2 5.213.6 13.6 25.2 23.1 3.3 3.142.9 42.9 34.4 34.4 3.75 3.75IŠ VISO: 82.1 82.1 105.1 103.0 12.25 12.05Aglomeracijų,kurių apkrova> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.Kitų taršosšaltinių- - - - - -11.0 11.0 42.4 42.4 2.98 2.98- - - - - -1.2 1.2 1.4 1.4 0.3 0.3IŠ VISO: 12.20 12.20 43.80 43.80 3.28 3.28Aglomeracijų,kurių apkrova 139.3 139.3 182.6 182.6 6.64 6.64> 100 000 g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 10 000 iki- - - - - -100 000g.e.Aglomeracijų,kurių apkrovanuo 2000 iki 10000 g.e.49.0 8.9 11.6 11.6 1.97 1.97Kitų taršosšaltinių140.7 140.7 54.2 54.2 9.2 9.2IŠ VISO: 329.0 288.9 248.4 248.4 17.81 17.81Paviršines nuotekas išleidžiantys išleistuvai ir jų taršos apkrovos5. Paviršines nuotekas išleidžiantys išleistuvai sudaro didžiausią išleistuvų grupęNemuno UBR: iš viso jų priskaičiuojama 795. Šiais išleistuvais išleidžiamas nuotekųkiekis sudaro apie 24 % viso sutelktosios taršos išleistuvais išleidžiamo nuotekų kiekio,

11tačiau šios išleistuvų grup÷s taršos apkrovas įvertinti sud÷tinga, nes jų nuotekų kokyb÷mažai tiriama. Daugiausiai nuotekų į vandens telkinius patenka iš didžiųjų aglomeracijų(kurių taršos apkrovos viršija 2000 g.e.) NV. Min÷tų aglomeracijų NV išleistuvaisišleidžiama apie 69 % viso nuotekų kiekio.Pagrindinis paviršin÷se nuotekose matuojamas parametras – BDS 7 , tuo tarpuazoto ir fosforo junginių koncentracijos nustatin÷jamos itin retai. Tod÷l bendrojo azotoir bendrojo fosforo koncentracijos daugelio lietaus išleistuvų nuotekose buvo įvertintosremiantis turima informacija apie lietaus išleistuvų nuotekoms būdingą BDS 7 ir kitųparametrų santykį. Užpildžius duomenų spragas apskaičiuotos lietaus nuotekų išleistuvųtaršos apkrovos pateikiamos 5 lentel÷je.5 lentel÷. Lietaus nuotekų išleistuvų skaičius Nemuno UBR baseinuose beipabaseiniuose ir jų taršos apkrovosPabaseinis IšleistuvųskaičiusNuotekų kiekis,tūkst. m 3 /metusBDS 7 ,t/metusBN,t/metusBP,t/metusŽeimenos 13 91.4 0.56 0.60 0.13Šventosios 60 2254.8 23.03 18.99 2.60Neries mažųjų intakų 107 6518 66.25 45.33 6.04Merkio 6 193.4 10.53 12.63 3.16Nev÷žio 94 6724 34.32 29.29 4.25Šešup÷s 96 2781.7 16.48 14.99 2.41Dubysos 7 38 0.30 0.28 0.05Jūros 48 852.2 3.79 3.61 0.64Minijos 29 992 5.75 4.82 0.76Pajūrio upių 97 12077.4 162.66 131.92 17.21Nemuno mažųjų intakų 183 9206.6 141.70 103.49 13.87Kuršių marių 51 2942.5 101.30 37.78 6.56Baltijos jūros 4 254 1.21 1.43 0.30Iš viso: 795 44926.00 567.89 405.15 57.98Apskaičiavus lietaus nuotekų taršos apkrovas nustatyta, kad jos gali sudarytiapie 22 % visos sutelktosios taršos šaltinių BDS 7 apkrovos, 23 % bendrojo fosforo ir 16% bendrojo azoto taršos apkrovos.Remiantis 2007 m. duomenimis, valoma buvo tik apie 10 % lietaus nuotekų.Likusi dalis į vandens telkinius išleidžiama nevalytų. Šiuo metu apskaitomos ir tiriamosnuo taršiausių, dažniausiai pramoninių teritorijų surenkamos lietaus nuotekos, tačiautikrasis į vandens telkinius patenkantis nuotekų kiekis ir taršos apkrovos gali būtididesni už apskaitytus.Įvertinus paviršinių nuotekų poveikį vandens telkinių ekologinei būklei, buvonustatyta, kad pavieniai išleistuvai reikšmingo poveikio upių būklei nedaro. Tačiaudidel÷s lietaus nuotekų išleistuvų grup÷s, kurios įprastai susidaro didesniuose miestuose,gali reikšmingai prisid÷ti prie ir taip dideles taršos apkrovas išleidžiančių miestų NVtaršos. Kaip pavyzdį galima pamin÷ti Utenos ir Vilkaviškio miestus. Tyrimų rezultatairodo, kad šių miestų lietaus nuotekų išleistuvai, kurių miesto teritorijoje gali būti 20-30,gali ženkliai prisid÷ti prie nuotekų valyklų išleidžiamų taršos apkrovų ir tod÷l, d÷lbendros lietaus nuotekų ir NV taršos, upių-priimtuvų būkl÷ gali nebeatitikti gerosekologin÷s būkl÷s reikalavimų. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti gerą upių ekologinębūklę reikia kontroliuoti ir mažinti ne tik NV, tačiau ir lietaus nuotekų taršą.Bendra miesto teritorijoje esančių lietaus nuotekų išleistuvų tarša gali tur÷tireikšmingą poveikį Raž÷s bei Smeltal÷s upių būklei, o taip pat prisid÷ti prie Akmenos-Dan÷s būkl÷s pablog÷jimo pačiame jos žemupyje. Tokiais atvejais, kuomet veikia didel÷išleistuvų grup÷, atskirų reikšmingą poveikį darančių išleistuvų nustatyti negalima, nessvarbus yra suminis visų išleistuvų poveikis.

12Tai rodo, kad lietaus nuotekų valdymo problema tur÷tų būti sprendžiamamažinant bendrą lietaus nuotekų išleistuvų skaičių miestų teritorijose, dalį nuotekųnukreipiant į vandenvalos įrenginius.D÷l to, jog egzistuoja nemažai neapibr÷žtumų, susijusių su lietaus nuotekųpoveikiu ir tvarkymo galimyb÷mis ir d÷l to, jog tokioms nuotekoms tvarkyti bent iki2013 metų pabaigos nenumatyta jokių finansinių šaltinių, analiz÷s metu nustatyta, kadlietaus nuotekų tvarkymo priemonių įtraukimui į pirmojo BVPD įgyvendinimo cikloNemuno UBR Programą n÷ra nei techninių, nei finansinių galimybių. Lietaus nuotekųtvarkymo priemon÷s, atlikus papildomus tyrimus leisiančius tiksliai įvertinti lietausnuotekų ind÷lį į bendrą sutelktorios taršos apkrovą bei nustačius priemonių taikymoreikalingumą, gal÷s būti įtrauktos į antrojo BVPD įgyvendinimo ciklo priemoniųprogramą.Pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis vandens telkiniųkokybeiŽeimenos pabaseinis6. Atliktas matematinis modeliavimas rodo, kad sutelktoji tarša reikšmingąpoveikį Žeimenos pabaseinyje turi tik vienos up÷s – Meros-Kūnos – kokybei. Čia d÷lŠvenčionių NV taršos geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų neatitinka bendrojo fosforokoncentracijos. Meroje-Kūnoje žemiau Švenčionių NV išleistuvo BP koncentracija galisiekti apie 0,2 mg/l, tuo tarpu geros ekologin÷s būkl÷s slenkstin÷ riba yra 0,14 mg/l.Švenčionių NV nuotekose BP koncentracijos yra gana aukštos, 2008 m. jos vidutiniškaisiek÷ 10 mg/l. Tačiau prognozuojama, kad po pagrindinių priemonių įgyvendinimobendrojo fosforo apkrovos, išleidžiamos iš Švenčionių NV į Merą-Kūną, nepasikeis, nesšiam išleistuvui, atsižvelgiant į vandens telkinio-priimtuvo būklę, turi būti nustatytiindividualūs reikalavimai bendrojo fosforo šalinimui. Šie reikalavimai įgyvendinantpagrindines MNV direktyvos priemones greičiausiai dar nebus nustatyti. Taipogi n÷raduomenų, kad būtų planuojama Švenčionių NV rekonstrukcija. Atlikti skaičiavimairodo, kad nepakitus nuotekų kiekiui, Švenčionių NV išleidžiamose nuotekose bendrojofosforo koncentracija turi siekti apie 5,5 mg/l, kad up÷je žemiau išleistuvo šio teršalokoncentracijos atitiktų geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus.Įgyvendinant pagrindines MNV direktyvos priemones, prognozuojamasnemenkas BDS 7 taršos apkrovų sumaž÷jimas Švenčion÷lių NV nuotekose. Šiuo metuBDS 7 koncentracija čia siekia 195 mgO 2 /l, o pagal Nuotekų reglamento reikalavimustur÷tų sumaž÷ti iki 29 mgO 2 /l. Tačiau, šis sumaž÷jimas didelio poveikio Žeimenos up÷skokybei netur÷s, nes ir šiuo metu Švenčion÷lių NV tarša, d÷l palyginti nedidelioišleidžiamų nuotekų kiekio, reikšmingo poveikio up÷s ekologinei būklei nedaro.Modeliavimo rezultatai rodo, kad šiuo metu BDS 7 koncentracija Žeimenoje žemiauŠvenčion÷lių vidutiniškai gali siekti apie 1,6 mgO 2 /l, o sumaž÷jus Švenčion÷lių taršai jisumaž÷tų iki 1,5 mgO 2 /l.Bendrojo fosforo apkrovų sumaž÷jimas tik÷tinas Pabrad÷s NV nuotekose, tačiaušio sumaž÷jimo poveikis Žeimenos upei bus beveik nepastebimas.Kadangi kituose Žeimenos pabaseinio nuotekų išleistuvuose reikšmingesniotaršos sumaž÷jimo d÷l pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimoneplanuojama, kitų pabaseinio upių būkl÷ taip pat tur÷tų išlikti nepakitusi.Šventosios pabaseinis7. Reikšmingą poveikį Vyžuonos kokybei turi Utenos NV bei Utenos miesteesančių lietaus nuotekų išleistuvų tarša, tačiau taršos apkrovų sumaž÷jimo d÷lpagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo čia neplanuojama, tod÷l

13Vyžuonos būkl÷ lyginant su dabartine pad÷timi tur÷tų nesikeisti. Modeliavimo rezultatairodo, kad žemiau Utenos bendrojo fosforo koncentracijos up÷je vidutiniškai gali siektiapie 0,16 mg/l. Kadangi šiuo metu bendrojo fosforo koncentracijos Vyžuonos up÷jeneatitinka geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų, o pagrindin÷s MNV direktyvospriemon÷s reikalingo taršos sumažinimo neužtikrina, Utenos miesto nuotekų išleistuvųtaršai bendruoju fosforu mažinti tur÷tų būti įgyvendintos papildomos priemon÷s.Kitų Šventosios pabaseinyje esančių NV taršos apkrovų sumaž÷jimas d÷lpagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo n÷ra planuojamas, tod÷lpabaseinio upių ekologin÷ būkl÷ taipogi tur÷tų išlikti nepakitusi.Neries mažųjų intakų pabaseinis8. Didžiausią sutelktosios taršos poveikį Neries mažųjų intakų pabaseinyjepatiria Lomenos up÷, kurios kokybę įtakoja Kaišiadorių NV tarša. Pagrindinių MNVdirektyvos priemonių įgyvendinimas tur÷tų sumažinti Kaišiadorių NV bendrojo azotoapkrovas, nes šiuo metu BN koncentracija išleidžiamose nuotekose (22 mg/l) neatitinkaNuotekų reglamento reikalavimų (15 mg/l). Tačiau atlikti skaičiavimai rodo, kad net irįgyvendinant Nuotekų reglamento reikalavimus pasiektas taršos sumaž÷jimas gali būtinepakankamas gerai up÷s ekologinei būklei pasiekti. Jei santykis tarp amonio ir nitratųazoto koncentracijų Kaišiadorių NV nuotekose išliks toks pat kaip dabar (t.y. amonioazotas sudarys didžiąją bendrojo azoto dalį), amonio azoto koncentracijos Lomenoježemiau Kaišiadorių NV išleistuvo ir toliau išliks aukštos ir gerokai viršys gerosekologin÷s būkl÷s reikalavimus. Matematinio modelio rezultatai rodo, kad vidutin÷metin÷ koncentracija Lomenoje žemiau Kaišiadorių gali sumaž÷ti nuo 2,6 mg/l iki 2mg/l, tuo tarpu slenkstin÷ geros ekologin÷s būkl÷s vert÷ yra 0,2 mg/l.Lomenoje žemiau Kaišiadorių geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų taipogineatitinka bendrojo fosforo koncentracijos, tačiau pagrindin÷s priemon÷s BP taršosmažinimui Kaišiadoryse n÷ra planuojamos, tod÷l tarša bendruoju fosforu ir toliau išliksreikšminga. Siekiant sumažinti teršalų koncentracijas iki reikiamo gerai ekologineibūklei pasiekti lygio, Kaišiadorių NV tur÷s būti įgyvendinamos papildomos taršosmažinimo priemon÷s.Nuotekų valyklų rekonstrukcija, d÷l ko tur÷tų sumaž÷ti taršos apkrovos yraplanuojama Kalveliuose, Neveronyse ir Rukloje. Šių išleistuvų tarša net ir šiuo metunedaro pastebimo poveikio vandens telkinių – priimtuvų ekologinei būklei, tod÷l taršossumaž÷jimas bus beveik juntamas. Kalvelių NV nuotekas išleidžia į Vilnią, Ruklos NV– į Nerį, o Neveronių NV – į Zversą 1 .Likusių Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens telkinių būkl÷ tur÷tųnesikeisti, nes kitų NV taršos sumaž÷jimas d÷l pagrindinių MNV direktyvos priemoniųįgyvendinimo n÷ra planuojamas.Merkio pabaseinis9. Merkio pabaseinyje Šalčininkų NV reikšmingą poveikį daro BDS 7 , amonioazoto ir bendrojo fosforo koncentracijoms Šalčios up÷je. Įgyvendinant pagrindines suMNV direktyvos reikalavimų įgyvendinimu susijusias priemones, Šalčininkų NV turibūti užtikrintas BDS 7 taršos sumaž÷jimas. Šis sumaž÷jimas tur÷tų būti gana ženklus –koncentracija tur÷tų sumaž÷ti nuo dabartinių 80,4 mgO 2 /l iki 29 mgO 2 /l. Tačiauprognozuojama, kad net ir toks Šalčininkų NV išleidžiamų BDS 7 apkrovų sumaž÷jimasgali būti nepakankamas. Atlikti skaičiavimai rodo, kad šiuo metu BDS 7 koncentracija1 Zversa n÷ra vertinama kaip upių kategorijos vandens telkinys, tod÷l Neveronių NV poveikis vertinamasNeries atžvilgiu

14žemiau Šalčininkų NV išleistuvo vidutiniškai gali siekti apie 6,5 mgO 2 /l, o sumaž÷justaršai nukristi iki 4 mgO 2 /l. Taigi, slenkstin÷ geros ekologin÷s būkl÷s vert÷ (3,3 mgO 2 /l)up÷je vis dar bus viršijama.Bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos Šalčininkų NV nuotekose taippat yra aukštos, tačiau prognozuojama, kad pagrindin÷s priemon÷s jų pokyčių neįtakos,nes BN ir BP koncentracijoms dar turi būti nustatyti individualūs reikalavimai pagalvandens telkinio – priimtuvo būklę. Taigi, šių teršalų koncentracijos Šalčios up÷je liksnepakitę ir neatitiks geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų. Matematinio modeliavimorezultatai rodo, kad šiuo metu amonio azoto koncentracija žemiau Šalčininkų NVvidutiniškai gali siekti 1,5 mg/l, o bendrojo fosforo – 0,4 mg/l. Siekiant, kad Šalčiosekologin÷ būkl÷ atitiktų gerai būklei keliamus reikalavimus, Šalčininkų NV reik÷sįgyvendinti papildomas taršos mažinimo priemones.Prognozuojama, kad po rekonstrukcijos gali sumaž÷ti bendrojo fosforokoncentracijos Eišiškių NV nuotekose. Eišiškių nuotekos patenka į Versekos upę,kurioje ir šiuo metu BP koncentracijos atitinka geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus,tod÷l taršos sumaž÷jimas pastebimų ekologin÷s būkl÷s pokyčių neįtakos. Versekoježemiau Eišiškių BP koncentracija tur÷tų siekti apie 0,09 mg/l.Labai nedidelis BP apkrovos sumaž÷jimas galimas ir Var÷nos NV, nes šiuometu BP koncentracija nuotekose (2,1 mg/l) šiek tiek viršija Nuotekų reglamentenurodytą leistiną vertę (2 mg/l). Tačiau jei bus pasiektas toks sumaž÷jimas, Merkioup÷je jo poveikis bus beveik nejuntamas.Kitų Merkio pabaseinio upių ekologin÷ būkl÷ tur÷tų išlikti nepakitusi, nes taršospokyčiai kitose NV n÷ra prognozuojami.Nev÷žio pabaseinis10. Nev÷žio pabaseinio vandens telkinių būkl÷ netur÷tų keistis, nes pagrindin÷sMNV direktyvos priemon÷s beveik netur÷s įtakos sutelktosios taršos apkrovųsumaž÷jimui. Pagal Nuotekų reglamento reikalavimus Panev÷žio ir K÷dainių NV yrareikalingas nedidelis bendrojo azoto taršos sumažinimas. Šiuo metų BN koncentracijaPanev÷žio NV nuotekose siekia apie 10,5 mg/l, tuo tarpu pagal nuotekų reglamentą jinetur÷tų viršyti 10 mg/l. K÷dainių NV nuotekose BN koncentracija 2008 m. siek÷ 17mg/l, o pagal reikalavimus tur÷tų sumaž÷ti iki 15 mg/l. Toks nedidelis taršossumaž÷jimas, jei nuotekose ir toliau išliktų toks pats santykis tarp amonio ir nitratųazoto, neleis pakankamai sumažinti Nev÷žio taršos amonio azotu. Žemiau Panev÷žioamonio azoto koncentracija šiuo metu vidutiniškai gali siekti apie 0,5 mg/l (atskiraismetais, priklausomai nuo vandeningumo, gali labai skirtis), žemiau K÷dainių amonioazoto koncentracija gali siekti apie 0,3 mg/l. Atliktų skaičiavimų rezultatai rodo, kadženklesnio šių koncentracijų pokyčio po pagrindinių priemonių įgyvendinimo tik÷tisnereik÷tų.Pagrindinių MNV direktyvos priemonių kitose Nev÷žio pabaseinio NVneplanuojama įgyvendinti, tai reiškia, kad jų apkrovos tur÷tų išlikti tokios pačios, ovandens telkinių-priimtuvų būkl÷ tur÷tų išlikti nepasikeitus.Dubysos pabaseinis11. Tytuv÷nų NV yra vienintelis reikšmingą poveikį up÷s-priimtuvo būkleidarantis taršos šaltinis Dubysos pabaseinyje. D÷l jo poveikio geros ekologin÷s būkl÷sreikalavimų neatitinka amonio azoto koncentracijos Lapiš÷s up÷je 2 . Šiuo metu Tytuv÷nųNV nuotekose amonio azoto koncentracijos yra labai aukštos – 2008 m. jos vidutiniškai2 Tytuv÷nų NV nuotekas išleidžia į Tytuvą, tačiau Tytuva n÷ra įvardijama kaip upių kategorijos vandenstelkinys, tod÷l poveikis yra vertinamas Lapin÷s atžvilgiu

15siek÷ 59 mg/l. Planuojama Tytuv÷nų NV rekonstrukcija tur÷tų užtikrinti taršos azotusumaž÷jimą. Prognozuojama, kad ateityje BN koncentracija Tytuv÷nų nuotekose tur÷tųneviršyti 20 mg/l. Kol kas nežinia, kaip po NV rekonstrukcijos pakis amonio azotokoncentracija, tačiau jei ir toliau amonio azotas sudarys pagrindinę nuotekų bendrojoazoto dalį, tokio sumaž÷jimo gerai ekologinei up÷s būklei pasiekti nepakaks.Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad šiuo metu amonio azoto koncentracijaLapiš÷je žemiau Tytuvos gali siekti 1,1 mg/l, o po rekonstrukcijos – 0,4 mg/l.Kitų Dubysos pabaseinyje esančių nuotekų valyklų darbo pagrindin÷s MNVdirektyvos priemon÷s neįtakos, taigi jų taršos apkrovos tur÷tų mažai keistis, o tuo pačiuneprognozuojami ir vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s pokyčiai.Šešup÷s pabaseinis12. Šešup÷s pabaseinyje sutelktosios taršos apkrovų sumaž÷jimas d÷lpagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo yra planuojamas Kazlų Rūdos irKudirkos Naumiesčio NV, kuriose planuojama rekonstrukcija. Rekonstrukcija taipogiyra planuojama ir Marijampol÷s, Vilkaviškio bei Simno NV, tačiau šių išleistuvųnuotekose teršalų koncentracijos 2008 m. jau ir taip buvo nedidel÷s, tod÷l ženklių jųpokyčių po rekonstrukcijos n÷ra tikimasi.Nors yra planuojama reikšmingą poveikį Jūr÷s kokybei darančių Kazlų RūdosNV rekonstrukcija, po rekonstrukcijos yra tik÷tinas tik labai nedidelis BP taršossumaž÷jimas. Pasiekto taršos sumažinimo greičiausiai nepakaks gerai up÷s ekologineibūklei pasiekti. Nepasikeitus Kazlų Rūdos NV išleidžiamų nuotekų kiekiui, Jūr÷s up÷jevis dar bus viršijamos gerai ekologinei būklei nustatytos amonio azoto ir bendrojofosforo koncentracijos. Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad šiuo metu Jūr÷ježemiau Kazlų Rūdos NV išleistuvo amonio azoto koncentracija gali siekti apie 0,85mg/l, o bendrojo fosforo – apie 0,18 mg/l. Jei Kazlų-Rūdos NV taršos apkrova sumaž÷tųiki prognozuojamo lygio, BP koncentracija up÷je nukristų iki 0,17 mg/l, taigi vis darviršytų slenkstinę geros ekologin÷s būkl÷s vertę (0,14 mg/l).Kadangi kitų reikšmingą poveikį darančių išleistuvų taršos apkrovų sumaž÷jimasn÷ra prognozuojamas, likusių Šešup÷s pabaseinio upių būkl÷ taip pat tur÷tų liktinepasikeitusi. Rizikos grupei bus priskiriamos reikšmingą sutelktosios taršos poveikįpatiriančios Siesarties, Lieponos, Šeimenos, Širvintos ir Raišupio up÷s, o jų kokybęįtakojantiems išleistuvams tur÷s būti taikomos papildomos taršos mažinimo priemon÷s.Nemuno mažųjų intakų pabaseinis13. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje didžiausias sutelktosios taršos apkrovųsumaž÷jimas bus pasiektas įgyvendinus pagrindines MNV direktyvos priemones KaunoNV. Kauno NV nuotekose tur÷tų gerokai sumaž÷ti BDS 7 koncentracija: šiuo metu jisiekia apie 30 mgO 2 /l, o pagal Nuotekų reglamento reikalavimus tur÷tų būti sumažintabent iki 17 mgO 2 /l. Tačiau nors Kauno NV tur÷tų būti pasiektas nemažas BDS 7apkrovos sumaž÷jimas, atliktų skaičiavimų rezultatai rodo, kad jis pastebimo poveikioNemuno ekologinei būklei netur÷s. Aukštos BDS 7 koncentracijos d÷l tarptautin÷s taršosar gamtinių veiksnių poveikio Nemune susiformuoja dar aukščiau Kauno, tod÷l KaunoNV darbo gerinimas reikšmingo up÷s ekologin÷s būkl÷s pager÷jimo negal÷s nulemti.Įgyvendinant Nuotekų reglamento reikalavimus, turi būti mažinamos ir bendrojo azotobei bendrojo fosforo koncentracijos Kauno NV nuotekose: BN koncentracija tur÷tųsumaž÷ti nuo 17 iki 10 mg/l, o bendrojo fosforo – nuo 1,68 iki 1 mg/l. Tačiau, kaip irBDS 7 taršos atveju, šio sumaž÷jimo poveikis Nemune bus beveik nejuntamas.Nuotekų reglamente nustatytų reikalavimų šiuo metu neatitinka bendrojo azotoir bendrojo fosforo koncentracijos Birštono ir Prienų NV išleidžiamose nuotekose.Prognozuojama, kad ši tarša bus sumažinta iki leistino lygio, tačiau šis sumažinimas

16poveikio Nemuno up÷s būklei netur÷s, nes Birštono ir Prienų NV tarša neįtakojaNemuno up÷s kokyb÷s.D÷l naujų NV statybos ar jau esamų NV rekonstrukcijos, taršos apkrovųsumaž÷jimo tikimasi Gelgaudiškio, Rusn÷s, Veisiejų ir Balbieriškio NV nuotekose.Veisiejų NV nuotekos patenka į Ančios ežerą, Gelgaudiškio – į Nemuną, Rusn÷s – įSkirvytę, o Balbieriškio į Perš÷kę (prie pat žiočių, tod÷l faktiškai - į Nemuną). Visų šiųišleistuvių apkrovos yra per mažos, kad veiktų vandens telkinių – priimtuvų būklę, tod÷lir jų taršos sumaž÷jimas pastebimo rezultato neduos, t.y. netur÷s įtakos vandens telkiniųekologinei būklei.Kituose Nemuno mažųjų intakų pabaseinio nuotekų valyklose pagrindinių MNVdirektyvos priemonių, leisiančių užtikrinti taršos sumažinimą, įgyvendinimas n÷raplanuojamas, tod÷l vandens telkinių būkl÷ tur÷tų išlikti nepakitusi. Upių, kuriose teršalųkoncentracijos šiuo metu atitinka geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus, kokyb÷ ir toliautur÷tų išlikti gera, o reikšmingą sutelktosios taršos poveikį patiriančios up÷s – Praviena,Šyša, Armena, Liek÷ – bus priskiriamos rizikos telkinių grupei, o jų taršai sumažintitur÷s būti įgyvendintos papildomos priemon÷s Pravieniškių, Šilut÷s, Lek÷čių irKlausučių NV.Jūros pabaseinis14. Pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimas tur÷tų sumažintiTaurag÷s NV bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovas. Šiuo metu BN koncentracijaTaurag÷s nuotekose siekia apie 22 mg/l, o bendrojo fosforo – apie 5,8 mg/l.Atsižvelgiant į Nuotekų reglamente išd÷stytus reikalavimus, prognozuojama, kad BNkoncentracija netur÷tų viršyti 15 mg/l, o BP – 2 mg/l. Atlikus taršos sumaž÷jimopoveikio up÷s – priimtuvo būklei vertinimą, nustatyta, kad BP koncentracija Jūroježemiau Taurag÷s NV išleistuvo, kuri šiuo metu siekia apie 0,096 mg/l, gali sumaž÷ti iki0,077 mg/l. Amonio azoto koncentracija gali sumaž÷ti nuo 0,067 iki 0,054 mg/l. Up÷sekologin÷s būkl÷s šis sumaž÷jimas nepakeis.Didelis taršos apkrovų sumaž÷jimas d÷l planuojamos NV rekonstrukcijos yraplanuojamas Vidukl÷je. BDS 7 koncentracija Vidukl÷s NV nuotekose šiuo metu siekianet 132 mgO 2 /l, bendrojo azoto – 95 mg/l, o bendrojo fosforo – 14 mg/l.Prognozuojama, kad po rekonstrukcijos Vidukl÷s NV nuotekose BDS 7 koncentracijaneviršys 29 mg/l, bendrojo azoto – 20 mg/l, o bendrojo fosforo – 2 mg/l. Vidukl÷s NVnuotekos išleidžiamos į Apusino 3 upę ir ja yra pernešama į Šešuvį. Jei Vidukl÷s NVtarša sumaž÷tų iki prognozuojamo lygio, BDS 7 koncentracija Šešuvyje žemiau Apusinosumaž÷tų nuo 2,6 iki 2,55 mgO 2 /l, amonio azoto - nuo 0,094 mg/l iki 0,07 mg/l,bendrojo fosforo – nuo 0,094 iki 0,087 mg/l. Taigi, taršos apkrovos pokytis, Šešuvioekologinei būklei poveikio greičiausiai netur÷s.Reikšmingą poveikį Šlynos ir Šaltuonos up÷ms daranti Raseinių NV taršosapkrova netur÷tų pakisti, tod÷l šios up÷s bus priskiriamos rizikos grupei, o Raseinių NVtur÷s būti įgyvendintos papildomos taršos mažinimo priemon÷s. Papildomų priemoniųgali reik÷ti ir Adakavo pensionato NV, tačiau tai paaišk÷s tik nustačius dabartines šioišleistuvo taršos apkrovas.Minijos pabaseinis15. 2008 m. Plung÷s NV nuotekose išmatuota vidutin÷ metin÷ BDS 7koncentracija (19,95 mgO 2 /l) buvo aukštesn÷ nei numato Nuotekų reglamentas (17mgO 2 /l), tod÷l prognozuojama, kad bus imtasi priemonių šiai taršai sumažinti iki3 Apusinas n÷ra įvardijamas kaip upių kategorijos vandens telkinys, tod÷l Vidukl÷s NV poveikisvertinamas Šešuvio atžvilgiu

17leistino lygio. Plung÷s NV nuotekos patenka į Mažąją Sruoją 4 , o per ją tarša patenka įMiniją. Atlikti skaičiavimai rodo, kad BDS 7 taršos sumaž÷jimas iki prognozuojamolygio (t.y. jei koncentracija nuotekose nebeviršys 17 mgO 2 /l) pastebimo poveikioMinijos ekologinei būklei netur÷s – koncentracija up÷je gali sumaž÷ti nuo 2,8 mgO 2 /liki 2,7 mgO 2 /l.D÷l planuojamos rekonstrukcijos tur÷tų sumaž÷ti Salantų bei V÷žaičių NV tarša.Tiesa, Salantuose prognozuojamas tik gana nedidelis bendrojo fosforo apkrovųsumaž÷jimas, o V÷žaičiuose tur÷tų sumaž÷ti tiek BDS 7 , tiek bendrojo azoto ir bendrojofosforo koncentracijos. Salantų NV tarša menkai įtakoja bendrojo fosforo koncentracijasSalanto up÷je, tod÷l ir taršos apkrovos sumaž÷jimo poveikis nebus juntamas.Atliktas upių būkl÷s vertinimas rodo, kad šiuo metu V÷žaičių NV gali darytireikšmingą poveikį Skinijos up÷s kokybei, tačiau jei V÷žaičių NV tarša porekonstrukcijos sumaž÷s iki prognozuojamo lygio (t.y. bendrojo azoto koncentracijanuotekose neviršys 20 mg/l), gera ekologin÷ būkl÷ up÷je tur÷tų būti pasiekta, t.y.amonio azoto koncentracijos tur÷tų atitikti geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus.Įvertinus pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo apimtis Minijospabaseinyje, tik÷tina, kad jas įgyvendinus pager÷s tik vienos up÷s – Skinijos – kokyb÷,o kitų upių būkl÷ tur÷tų likti nepakitusi.Lietuvos pajūrio upių baseinas16. Įgyvendinant pagrindines MNV direktyvos priemones, Lietuvos pajūrio upiųbaseine galima tik÷tis tik nedidelių sutelktosios taršos apkrovų pokyčių. KadangiKretingos NV nuotekose 2008 m. išmatuotos bendrojo azoto koncentracijos (15,15mg/l) tik labai nežymiai viršijo Nuotekų reglamente pateikiamus reikalavimus (15mg/l), galima prognozuoti, kad Kretingos NV tarša bendruoju azotu beveik nepasikeis.Remiantis 2008 m. duomenimis, didžiąją Kretingos NV nuotekų bendrojo azoto dalįsudaro amonio azotas. Jei santykis tarp amonio azoto ir nitratų azoto ateityje nepakis,d÷l Kretingos NV taršos Tenž÷je ir Akmenoje-Dan÷je amonio azoto koncentracijos irtoliau neatitiks geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų. Matematinio modeliavimoduomenys rodo, kad esant dabartinei taršos apkrovai, Tenž÷je žemiau Kretingos amonioazoto koncentracija gali siekti net 5,4 mg/l, o Akmenoje-Dan÷je įtek÷jus Tenžei – 1,15mg/l.Kadangi BDS 7 ir bendrojo fosforo taršos sumaž÷jimas Kretingos NV n÷raprognozuojamas, tod÷l Tenž÷je BDS 7 ir BP koncentracijos, o Akmenoje-Dan÷je – BPkoncentracijos ir toliau neatitiks geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų. Siekiant pasiektigerą šių upių ekologinę būklę, Kretingos NV tur÷s būti įgyvendintos papildomospriemon÷s.Pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimas kitų baseino upių būkleipoveikio netur÷s. Papildomos taršos mažinimo priemon÷s gali būti reikalingosSmeltal÷s ir Raž÷s upių gerai ekologinei būklei užtikrinti, tačiau prieš tai reikia nustatytididelius kiekius paviršinių (lietaus) nuotekų į min÷tas upes išleidžiančių išleistuvųtaršos apkrovas.Kuršių marios17. Atlikti skaičiavimai rodo, kad pagrindinių MNV direktyvos priemoniųįgyvendinimas pastebimo poveikio į Kuršių marias pernešamoms taršos apkrovomsnetur÷s. Prognozuojamas BDS 7 apkrovos sumaž÷jimas (4 lentel÷).4 Mažoji Sruoja n÷ra vertinama kaip upių kategorijos vandens telkinys, tod÷l Plung÷s NV poveikisvertinamas Minijos atžvilgiu

18Apibendrinant pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo apimtis irprognozuojamą jų poveikį paviršinių vandens telkinių kokybei, galima konstatuoti, kadšis poveikis bus mažai juntamas. Pagrindine to priežastimi galima įvardinti faktą, kadšiuo metu daugelis didžiųjų aglomeracijų (>2000 g.e.), kurių taršai mažinti ir yra skirtospagrindin÷s MNV direktyvos priemon÷s, jau atitinka išleidžiamų nuotekų kokybeikeliamus reikalavimus. Tiesa, kai kurių aglomeracijų NV išleidžiamose nuotekose darstebimi leistinų koncentracijų viršijimai, tačiau dažnai jie yra nedideli.Kaip pagrindin÷ MNV direktyvos priemon÷ buvo vertinama ir jau suplanuotanaujų NV arba jau esamų NV rekonstrukcija. Tačiau artimiausiu metu planuojamųstatyti arba rekonstruoti NV n÷ra daug (apie 30). Taršos sumaž÷jimą įgyvendinusmin÷tus projektus yra sud÷tinga planuoti, tačiau atsižvelgiant į duomenis matyti, kad jaušiuo metu dalies rekonstruotinų NV išleidžiamose nuotekose teršalų koncentracijos n÷ralabai aukštos, tod÷l didelio taršos sumaž÷jimo tik÷tis neverta.Kaip pagrindin÷ MNV direktyvos priemon÷ yra planuojamas ir nuotekųsurinkimo infrastruktūros išpl÷timas. Ši priemon÷ tur÷tų apsaugoti vandens telkiniusnuo nelegaliai ir neleistinose vietose išleidžiamos taršos, tačiau tuo pačiu papildomųabonentų prijungimas gali padidinti miestų NV išleidžiamos taršos apkrovas. Tod÷l šiospriemon÷s teigiamą efektą sud÷tinga įvertinti.Taršos mažinimo potencialas įgyvendinant pagrindines MNV direktyvospriemones yra palyginti mažas, tod÷l mažai bus pastebimas ir šių priemoniųįgyvendinimo poveikis vandens telkinių ekologinei būklei. Įgyvendinus pagrindinesMNV direktyvos priemones Nemuno UBR vis dar liks vandens telkinių, kurių geraekologin÷ būkl÷ d÷l reikšmingo sutelktosios taršos poveikio nebus pasiekta. Tokiasituacija susiklosto tod÷l, kad pagrindin÷s MNV direktyvos priemon÷s tik užtikrinanuotekų išvalymą iki tam tikro lygio, tačiau tam tikrais atvejais net ir tokio išvalymonepakanka, kad būtų pasiekta gera up÷s – priimtuvo būkl÷. Tai būdinga mažoms up÷msar upių aukštupių atkarpoms į kurias išleidžiamos didesnių miestų ar gyvenviečiųnuotekos. Tokiu atveju, nuotekų valykloms turi būti nustatyti griežtesni reikalavimainuotekų kokybei nei tą numato Nuotekų reglamentas.Papildomų sutelktosios taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo prioritetųnustatymas18. Atlikus upių būkl÷s vertinimą bei įvertinus pagrindinių MNV direktyvospriemonių įgyvendinimo poveikį, buvo nustatyta, kad Nemuno UBR bus vandenstelkinių, kurių gerai ekologinei būklei pasiekti tur÷s būti taikomos papildomossutelktosios taršos mažinimo priemon÷s.Siekiant nustatyti papildomų sutelktosios taršos priemonių įgyvendinimopagrįstumą bei nustatyti vandens telkinius, kurių vandensaugos tikslų pasiekimas tur÷tųbūti atidedamas d÷l patikimų duomenų trūkumo, buvo atlikta papildoma rizikos grupeipriskiriamų upių kategorijos vandens telkinių ir reikšmingą poveikį jų būklei turinčiųtaršos šaltinių analiz÷. Analiz÷s tikslas buvo nustatyti, ar turima informacija apie taršąbei jos sukeliamas problemas yra pakankama, kad būtų galima siūlyti nuotekų valyklųmodernizavimo priemones sutelktosios taršos poveikiui mažinti.Taršos poveikio reikšmingumas daugelio upių atžvilgiu buvo nustatytaspasitelkiant matematinio modeliavimo rezultatus. Apibendrinus atliktos analiz÷srezultatus, buvo nustatyti prioritetai NV modernizavimo priemonių įgyvendinimui. NVmodernizavimo priemones siūloma taikyti tik ten, kur informacija apie jų daromopoveikio reikšmingumą yra vertinama kaip pakankamai patikima. Esant abejonių d÷lsutelktosios taršos šaltinių daromo poveikio reikšmingumo arba d÷l pačių reikšmingąpoveikį darančių šaltinių identifikavimo, siūloma atlikti papildomus tyrimus.

19Nuotekų valyklos, kuriose, atsižvelgiant į turimus vandens kokyb÷s monitoringoduomenis bei atlikto matematinio modeliavimo rezultatus, siūloma įgyvendintipapildomas taršos mažinimo priemones (atlikti modernizavimą), išvardintos 6 lentel÷je.Šių valyklų taršos sumažinimo poreikis pateikiamas 7 lentel÷je. 7 lentel÷je nurodytos popagrindinių priemonių įgyvendinimo prognozuojamos NV taršos apkrovos beiapskaičiuotos gerai ekologinei būklei pasiekti reikalingos apkrovos. Jei taršossumažinimas nereikalingas, reikalinga gerai būklei pasiekti taršos apkrova n÷ranurodyta.

206 lentel÷. Reikšmingą poveikį upių ekologinei būklei darančių nuotekų valyklų modernizavimo ar kitų priemonių galinčių sumažinti taršą poreikionustatymasBaseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesŽeimenos Mera-Kūna Švencionių NV TAIPŠventosiosVyžuonaUtenos NVUtenos m. lietausnuotekų išleistuvaiNeries Lomena Kaišiadorių NV TAIPMerkio Šalčia Šalčininkų NV TAIPNev÷žioNev÷žioGyniaBarup÷Eigirgalos -Voškonių NVBat÷galos NVKulvos NVNENENENEArgumentai2007 m. up÷je išmatuota BP koncentracija viršijo slenkstinę gerosekologin÷s būkl÷s vertę, modeliavimo rezultatai, rodantys, kad up÷je galibūti netenkinami geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimai pagal BP,neblogai atitinka išmatuotą vertę. Be to, 2008 m. bendrojo fosforoapkrova, išleidžiama iš Švenčionių NV dar išaugo lyginant su 2007 m.Yra pakankamai duomenų, kad Vyžuonoje žemiau Utenos BPkoncentracijos neatitinka geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų, tačiausud÷tinga nustatyti, kokie taršos šaltiniai turi lemiamą poveikį up÷sbūklei. Atlikti skaičiavimai rodo, kad prie Utenos NV taršos nemažai galiprisid÷ti lietaus išleistuvų apkrovos. Tokiu atveju, Utenos NV taršosmažinimas gali būti netikslingas. Lietaus išleistuvų nuotekose BPkoncentracijos šiuo metu n÷ra matuojamos, tod÷l, siekiant nustatyti taršosmažinimo poreikį ir galimybes, reikia atlikti papildomus tyrimus.Modeliavimo rezultatus, rodančius, kad up÷je d÷l Kaišiadorių NV taršosyra smarkiai viršijamos slenkstin÷s geros ekologin÷s būkl÷skoncentracijos, patvirtina 2006 m. monitoringo duomenys. Išleistuvotaršos apkrovos, lyginant su 2006 m., mažai pakito ar net padid÷jo(amonio azoto).Monitoringas Šalčioje žemiau Šalčininkų buvo vykdomas 2006 m.Surinkti duomenys patvirtina modelio rezultatus, rodančius, kad up÷jeteršalų koncentracijos gerokai viršija slenkstines geros ekologin÷s būkl÷svertes. Lyginant su 2006 m. Šalčininkų taršos apkrovos mažai pasikeit÷.N÷ra pakankamai monitoringo duomenų, įrodančių poveikioreikšmingumą. Siekiant tiksliau nustatyti šio taršos šaltinio poveikioreikšmingumą, siūloma įsteigti veiklos monitoringo vietą ir atlikti jojevandens kokyb÷s steb÷jimus.2007 m. žemiau šių išleistuvų atliktas matavimas parod÷ tik labainedidelį bendrojo fosforo koncentracijų viršijimą, tod÷l ateityje siūlomatęsti steb÷jimus ir surinkus daugiau duomenų spręsti apie šių išleistuvųpoveikio reikšmingumą.

21Baseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesNev÷žio Jaugila Akademijos NV NENev÷žio Berž÷ Linkaičių NV NENev÷žioKiršinasBaisogalos NVPakiršinio NVSidabravo NVTAIPTAIPNev÷žio Lankesa Bukonių NV TAIPNev÷žioObelisLifosos tvenkiniainus÷sdintuvaiNev÷žio Nev÷žis Panev÷žio NV TAIPNev÷žio Nev÷žis K÷dainių NV TAIPNENEArgumentaiAtlikti skaičiavimai rodo, kad up÷je geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimųgali neatitikti amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. 2006 m.atlikto matavimo metu up÷je buvo užfiksuotas slenkstin÷s bendrojofosforo koncentracijos viršijimas, tačiau amonio azoto koncentracijosslenkstin÷s vert÷s neviršijo. Siekiant tiksliau nustatyti, ar reikalingos tikBP, ar ir amonio azoto taršos mažinimo priemon÷s, siūloma tęsti veiklosmonitoringą ir atlikti daugiau matavimų.Modeliavimo rezultatai rodo, kad Linkaičių NV tarša gali darytireikšmingą poveikį Berž÷s ekologinei būklei, tačiau 2008 m. atliktomonitoringo duomenys to nepatvirtina. Veiklos monitoringą reikia tęstitoliau.2006 m. Kiršino up÷je atlikti tyrimai patvirtina modeliavimo rezultatus,rodančius, kad up÷je yra viršijamos slenkstin÷s amonio azoto ir bendrojofosforo koncentracijos. Lyginant su 2006 m., Baisogalos NV taršosapkrova netgi padid÷jo.Nustatyta, kad taršos mažinimo priemonių nereikia, nes pakaksBaisogalos ir Pakiršinio NV įgyvendintų priemonių2007 m. Srauto up÷je (Lankesos intake) atliktas matavimas parod÷, kadup÷je stipriai viršijamos slenkstin÷s amonio azoto ir bendrojo fosforokoncentracijos. Tai patvirtina, kad geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimųgali neatitikti ir Lankesa, nes jos baseinas iki Srauto įtek÷jimo n÷radidelis, tod÷l ir su Srauto upe atnešamos taršos praskiedimas yranepakankamas. Atlikti skaičiavimai taipogi rodo, kad Lankesoje žemiauSrauto geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų gali neatitikti amonio azotoir bendrojo fosforo koncentracijos.Šio taršos šaltinio poveikio reikšmingumas nustatytas tik remiantismatematinio modeliavimo rezultatais, tačiau matavimo duomenų,patvirtinančių šį poveikį, n÷ra.Analizuojant visus turimus monitoringo duomenis matyti, jog jie išesm÷s patvirtina modeliavimo metu nustatytą faktą, jog tiek Panev÷žio,tiek K÷dainių NV daro reikšmingą poveikį amonio azotokoncentracijoms Nev÷žio up÷je (nors naujesnių patikimų duomenų apie

22Baseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesŠešup÷s Siesartis Šakių NV TAIPVilkaviškio NVŠešup÷s Šeimena Vilkaviškio m. lietausnuotekų išleistuvaiŠešup÷s Jūr÷ Kazlų-Rūdos NV NENENEArgumentaiamonio azoto koncentracijas žemiau Panev÷žio n÷ra, tačiau ankstesniaismetais, esant panašiom taršos apkrovom, buvo fiksuojami slenkstiniųkoncentracijų viršijimai). Tačiau manoma, kad reikalingą amonio azototaršos apkrovos sumažinimą šiuose NV gali pavykti pasiekti be dideliųinvesticijų arba netgi įgyvendinant pagrindines priemones.Reikšmingą Šakių NV poveikį rodo 2005 m. up÷je vasaros laikotarpiuužfiksuotos aukštos amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos, o irankstesnių metų monitoringo duomenys rodo labai didelę up÷s taršą. Nuo2005 m. didelio taršos sumaž÷jimo iš Šakių NV išleidžiamose nuotekosenebuvo užfiksuota. Kad Šakių NV tarša išliks reikšminga ateityje rodo irvandens kokyb÷s modelio rezultatai, tod÷l Šakių NV turi būtiįgyvendinamos papildomos taršos mažinimo priemon÷s. Tiesa, yrapavojus, kad numatytos papildomos taršos mažinimo priemon÷s gali būtinepakankamos gerai ekologinei up÷s būklei pasiekti, nes išmatuotosiosteršalų koncentracijos up÷je yra gerokai didesn÷s nei apskaičiuotos. Tairodo, kad iš tiesų Šakių NV poveikis gali būti netgi didesnis neiapskaičiuota arba yra ir kitų svarbių taršos šaltinių, kurių taršą reik÷tųmažinti.Yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad sutelktoji tarša daroreikšmingą poveikį Šeimenos būklei, tačiau vienareikšmiškai nustatytitaršos mažinimo priemones yra sud÷tinga, nes kartu su Vilkaviškio NVnuotekas i upę ar jos intakus išleidžia dar bent 22 išleistuvai. NorsVilkaviškio NV yra svarbiausias terš÷jas, min÷tų išleistuvų tarša(ypatingai bendrojo fosforo) taip pat gali būti svari. Tod÷l, bendrojofosforo taršos mažinimo priemon÷s gali būti reikalingos ne tikVilkaviškio NV, bet ir kitiems išleistuvams, tačiau prieš tai reik÷tų ištirtitikrąjį jų taršos mastą, nes daugelio jų nuotekose bendrojo fosforo iramonio junginių koncentracijos šiuo metu n÷ra matuojamos.Duomenų, įrodančių reikšmingą šio išleistuvo taršos poveikį n÷ra, nesmatavimai iki šiol buvo atliekami tik aukščiau išleistuvo. Tod÷l, Kazlų-Rūdos NV poveikio vertinimo patikimumas yra nepakankamas, opoveikio reikšmingumui nustatyti siūloma up÷je įsteigti veiklos

23Baseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesŠešup÷s Liepona Kybartų NV TAIPŠešup÷s Raišupis Lazdijų NV NENemunomažųjųintakųNemunomažųjųintakųNemunomažųjųintakųPraviena Pravieniškių NV TAIPŠyša Šilut÷s NV TAIPJiesiaLietuvos valstybiniožuvininkyst÷s iržuvivaisos tyrimųcentro ŠilavotofilialasNEArgumentaimonitoringo vietą.Atsižvelgiant į steb÷jimų duomenis (Lieponoje 2005 m. atliktas vienasmatavimas, kurio metu užfiksuotos aukštos, geros ekologin÷s būkl÷skriterijus viršijančios teršalų koncentracijos), išleistuvas daro reikšmingąpoveikį up÷s ekologinei būklei. Lyginant su 2005 m., Kybartų NV taršosapkrovų pokytis n÷ra didelis (amonio azoto koncentracija nuotekosenetgi gerokai išaugo, tiesa, sumaž÷jo išleidžiamų nuotekų kiekis).2006-2007 m. atliktų matavimų metu aukštos amonio azotokoncentracijos, d÷l kurių up÷ remiantis modelio rezultatais priskiriamarizikos grupei, nebuvo nustatytos. Tod÷l išleistuvo poveikio vertinimopatikimumas n÷ra pakankamas, poveikiui tirti siūloma toliau tęsti veiklosmonitoringą.Išleistuvo poveikio reikšmingumą patvirtina 2008 m. atlikti steb÷jimai,tod÷l telkinio priskyrimo rizikos grupei d÷l Pravieniškių NV taršospatikimumas yra vertinamas pakankamas. Be to, monitoringo duomenysrodo, kad išleistuvo taršos poveikis (BDS 7 koncentracijų atžvilgiu) galibūti didesnis nei apskaičiuota, tod÷l kyla gr÷sm÷, kad siūlomos taršosmažinimo priemon÷s gali būti nepakankamos gerai up÷s būklei pasiekti.Up÷s priskyrimą rizikos grupei patvirtina ir 2008 m. atliktų steb÷jimųduomenys. 2008 m. atliktų steb÷jimų rezultatai rodo, kad up÷sužterštumas gali būti didesnis nei apskaičiuota. Tod÷l kyla gr÷sm÷, kadŠilut÷s NV siūlomos taršos mažinimo priemon÷s gali būti nepakankamosgerai telkinio ekologinei būklei pasiekti.D÷l bendro Lietuvos valstybinio žuvininkyst÷s ir žuvivaisos tyrimųcentro Šilavoto filialo išleidžiamo vandens ir pasklidosios taršospoveikio, Jiesios up÷je išskirti du rizikos grupei priskiriami vandenstelkiniai. Tai, kad up÷ priklauso rizikos grupei d÷l padid÷jusių BDS 7koncentracijų, patvirtina ir 2006-2007 m. atliktų steb÷jimų up÷je tiesKliokiške duomenys. Tod÷l Jiesios priskyrimo rizikos grupeipatikimumas yra pakankamas. Tačiau veikiančių taršos šaltiniųnustatymo patikimumas vertinamas kaip nepakankamas, nes sunkutiksliai nustatyti, kokią taršos dalį sudaro pasklidoji tarša, o kokią –

24Baseinas/pabaseinisNemunomažųjųintakųNemunomažųjųintakųReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesArmena Klausučių NV TAIPLiek÷ Lek÷čių NV TAIPJūros Šlyna Raseinių NV TAIPArgumentaižuvininkyst÷s tvenkinių išleidžiamas vanduo. Tik÷tina, kad visoje šalyjeįgyvendinus papildomas pasklidosios taršos mažinimo priemones,Jiesioje BDS 7 koncentracijos sumaž÷s iki leidžiamo lygio netaikantpapildomų priemonių žuvininkyst÷s tvenkinių taršos mažinimui.Rizikos grupei vandens telkinys priskiriamas d÷l galimo BDS 7 ir amonioazoto koncentracijų viršijimo. 2006 m. atlikto matavimo rezultatai rodo,kad up÷ d÷l viršijamų BDS 7 koncentracijų rizikos grupei priskirtapagrįstai. Amonio azoto koncentracijų viršijimas up÷je atlikus matavimusnebuvo užfiksuotas, tačiau išmatuota aukšta bendrojo azotokoncentracija. 2008 m. Klausučių NV nuotekose v÷l buvo užfiksuotosaukštos BDS 7 koncentracijos, o amonio azotas sudar÷ didžiąją bendrojoazoto dalį.Remiantis modeliavimo rezultatais, Lek÷čių NV daro reikšmingą poveikįamonio azoto koncentracijoms Liek÷s up÷je. Tai, kad up÷je galimasamonio azoto koncentracijų viršijimas patvirtina 2006 m. atliktomatavimo rezultatai, kuomet up÷je buvo išmatuota gerokai slenkstinęgeros ekologin÷s būkl÷s vertę viršijanti koncentracija. Lyginant su 2006m., Lek÷čių NV amonio azoto taršos apkrova nepakito, tod÷l up÷spriskyrimo rizikos grupei patikimumas vertinamas kaip pakankamas, oLek÷čių NV siūloma įgyvendinti amonio azoto taršos mažinimopriemones.D÷l Raseinių NV taršos poveikio, Šlynos ir Šaltuonos up÷se išskiriamapo vieną rizikos grupei priklausantį vandens telkinį. Nei Šlynos neiŠaltuonos up÷je monitoringo duomenų, galinčių patvirtinti šių upiųpriskyrimo rizikos kategorijai pagrįstumą, n÷ra. Tačiau Reizgupyje, į kurįnuotekas tiesiogiai išleidžia Raseinių NV, 2006 m. atlikto matavimometu buvo nustatytos aukštos bendrojo fosforo koncentracijos. Lyginantsu 2006 m., Raseinių NV taršos apkrova dar gerokai išaugo (padid÷joišleidžiamų nuotekų kiekis). Modeliavimo duomenys rodo, kad esantdabartinei Raseinių NV taršai, slenkstin÷s geros ekologin÷s būkl÷s vert÷sup÷se gali būti viršijamos gana stipriai.Jūros Trišiūkšt÷ Adakavo NV NE Šio išleistuvo taršos poveikio vertinimui buvo naudojamos ekspertiniu

25Baseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesDubysos Lapiš÷ Tytuv÷nų NV TAIPLietuvospajūrio upiųLietuvospajūrio upiųLietuvospajūrio upiųLietuvospajūrio upiųTenž÷, Akmena-Dan÷ Kretingos NV TAIPTenž÷, Akmena-Dan÷Smeltal÷Raž÷UAB "Kretingosžv÷rininkyst÷s ūkis"UAB "Klaip÷dosvanduo" lietausnuotekų išleistuvaiUAB "Palangoskomunalinis ūkis"lietaus nuotekųišleistuvaiNENENEArgumentaibūdu įvertintos teršalų koncentracijos nuotekose, nes jos n÷ramatuojamos. D÷l šios priežasties vertinimo patikimumas yranepakankamas, be to, rizikos nepatvirtina ir 2007 m. atlikto matavimorezultatai. Up÷je siūloma toliau tęsti veiklos monitoringą.Lapiš÷s priskyrimą rizikos grupei patvirtinančių vandens kokyb÷smonitoringo duomenų n÷ra, tačiau 2007 m. Tytuvos up÷je, į kuriątiesiogiai išleidžiamos Tytuv÷nų NV nuotekos, atlikto matavimo metubuvo nustatytos geros ekologin÷s būkl÷s kriterijus viršijančioskoncentracijos. Be to, 2008 m. amonio azoto apkrova dar netgi gerokaiišaugo. Tod÷l up÷s priskyrimo rizikos grupei patikimumas yravertinamas kaip pakankamas, o Tytuv÷nų NV siūloma įgyvendintiamonio azoto taršos mažinimo priemones.Kretingos NV taršos reikšmingumą patvirtina monitoringo duomenys(tiek surinkti anksčiau Akmenoje-Dan÷je žemiau Kretingos, tiek naujausimatavimai Akmenos-Dan÷s žiotyse).Tur÷tų pakakti priemonių, įgyvendintų Kretingos NVD÷l UAB "Klaip÷dos vanduo" lietaus nuotekų išleistuvų poveikioSmeltal÷s up÷je išskirtas vienas rizikos grupei priskiriamas vandenstelkinys. Lietaus išleistuvų nuotekose azoto ir bendrojo fosforokoncentracijos n÷ra matuojamos, tod÷l jos buvo įvertintos ekspertų. 2005m. up÷je atlikto matavimo rezultatai rodo tik nedidelį BDS 7koncentracijų viršijimą, to nepakanka up÷s priskyrimo rizikos grupeipagrįstumui nustatyti. D÷l šių priežasčių, veiklos monitoringasSmeltal÷je turi būti tęsiamas toliau.D÷l UAB „Palangos komunalinis ūkis“ lietaus išleistuvų poveikio, Raž÷sup÷je išskirtas vienas rizikos grupei priskiriamas vandens telkinys. Šiotelkinio priskyrimo rizikos grupei patikimumas yra nepakankamas, nesazoto junginių koncentracijos, kurių pagrindu up÷ priskirta rizikosgrupei, išleistuvų nuotekose n÷ra matuotos, jos buvo įvertintos ekspertų.Rizikos nepatvirtina ir 2008 m. monitoringo duomenys, nors išmatuotosamonio azoto koncentracijos yra arti geros ekologin÷s būkl÷s ribos.

26Baseinas/pabaseinisReikšmingąsutelktosios taršospoveikį patirianti up÷Reikšmingą poveikįdarantys išleistuvaiAr rekomenduojamaįgyvendinti papildomastaršos mažinimopriemonesArgumentaiRaž÷je reikia tęsti veiklos monitoringą.7 lentel÷. Taršos sumažinimo poreikisBaseinas/pabaseinisIšleistuvasNuotekųkiekis,tūkst.m 3 /metusBDS 7 taršos apkrova,kg/metusReikalingaPo pagr.gerai būkleipriemoniųpasiektiNH 4 -N taršos apkrova,kg/metusReikalingaPo pagr.gerai būkleipriemoniųpasiektiNO 3 -N taršos apkrova,kg/metusPo pagr.priemoniųReikalingagerai būkleipasiektiBendrojo fosforo taršosapkrova, kg/metusReikalingaPo pagr.gerai būkleipriemoniųpasiektiŽeimenos Švenčionių NV 115 537 - 247 - 4862 - 1150 638Merkio Šalčininkų NV 507 14703 6500 15367 1370 71 - 3372 540.7Neries Kaišiadorių NV 709 5459 - 10344.3 709 290.7 - 1191

27Direktyvos įgyvendinimo sąnaudos Nemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuose19. Investicijų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą sąnaudos2003-2009 metais sudar÷ maždaug 1 mlrd. litų. 2007-2013 metų perspektyvojegyvenviet÷ms, didesn÷ms nei 2000 g.e., numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt vandenstiekimo, nuotekų surinkimo ir tvarkymo bei dumblo infrastruktūrai sukurti ir atnaujinti.Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimų įgyvendinimo priemon÷s (nuotekųvalyklų statyba ir rekonstrukcija, naujų nuotekų tinklų tiesimas, nuotekų tinklųrekonstrukcija) 2007-2013 m. numatytos Valstyb÷s projektų sąraše 5 . Toliau šiospriemon÷s detalizuojamos pagal Nemuno UBR pabaseinius ir baseinus.Šešup÷s pabaseinis (su Priegliaus baseinu)20. Iš viso Šešup÷s pabaseinyje planuojama rekonstruoti penkerius nuotekųvalymo įrenginius, nutiesti 64,5 km naujų ir rekonstruoti 0,5 km esamų nuotekų tinklų.8 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Šešup÷spabaseinyje – 102,18 mln. Lt.8 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Šešup÷s pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NVvnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekųtinklai, kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekon.vandensgerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtAlytaus r. Simnas 1 2,6 3,0 7,46Kalvarijos Kalvarija 4,6 1,8 4,48Kazlų Rūdos Kazlų Rūda 1 6,0 5,0 13,42Lazdijų r. Lazdijai 4,7 4,3 8,728Marijampol÷s Marijampol÷ 1 10,7 8,9 26,7Prienų Veiveriai 0,5 2,192Šakių r. Šakiai 2,317,0KudirkosNaumiestis1 11,7 3,8Vilkaviškio Kybartai 5,6 4,722,2Vilkaviškis 1 12,1 6,9IŠ VISO 5 62,3 0,5 38,4 102,18Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Lazdijų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Lazdijų rajone“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Veisiejų gyvenviet÷je (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 17,455mln. Lt. Laikoma, kad Šešup÷s pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.2. Veiverių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Prienų mieste, Balbieriškio ir Išlaužo gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis).Bendra projekto vert÷ 8,766 mln. Lt. Laikoma, kad Šešup÷s pabaseinyje bus investuojamaketvirtadalis projekto sumos.5 Priemon÷s Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas irpl÷tra“ valstyb÷s projektų sąrašas Nr. 01 patvirtintas LR aplinkos ministro 2008m. rugs÷jo 9d. įsakymuNr. D1-462 (pakeistas 2009m. balandžio 29d. įsakymu Nr. D1-172).

28Dubysos pabaseinis21. Iš viso Dubysos pabaseinyje planuojama rekonstruoti vienerius esamusnuotekų valymo įrenginius, nutiesti 14,5 km naujų nuotekų tinklų. 9 lentel÷jepateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvosreikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Dubysospabaseinyje – 23,333 mln. Lt.9 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Dubysos pabaseinyjeSavivaldyb÷Kelm÷s r.Gyvenviet÷Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmKelm÷ 7,2 6,7Tytuv÷nai 1 5,5 2,9Rekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtRaseinių r. Ariogala 1,8 1,8 3,433IŠ VISO 1 14,5 11,4 23,333Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Ariogalos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Raseinių rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Raseinių mieste ir Vidukl÷s gyvenviet÷je (Jūros pabaseinis). Bendraprojekto vert÷ 10,3 mln. Lt. Laikoma, kad Dubysos pabaseinyje bus investuojama trečdalisprojekto sumos.Jūros pabaseinis22. Iš viso Jūros pabaseinyje planuojama pastatyti vienerius naujus irrekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 61,2 km naujų nuotekų tinklų.10 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Jūrospabaseinyje – 79,267 mln. Lt.10 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Jūros pabaseinyjeSavivaldyb÷Raseinių r.Šilal÷s r.Taurag÷s r.Gyvenviet÷Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRaseiniai 2,6 1,8Vidukl÷ 1 1,8 0,9Šilal÷ 14,5 12,4Kv÷darna 1 11,0 11,0Taurag÷ 13,1 12,2Skaudvil÷ 1 18,2 3,9Rekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiai19,9Projektovert÷,mln. LtIŠ VISO 1 2 61,2 42,2 79,267Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)6,86737,235,2

29Pastabos: Raseinių ir Vidukl÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Raseinių rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Ariogalos gyvenviet÷je (Dubysos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 10,3 mln. Lt.Laikoma, kad Jūros pabaseinyje bus investuojama du trečdaliai projekto sumos.Lietuvos pajūrio upių baseinas23. Iš viso Lietuvos pajūrio upių baseine planuojama rekonstruoti 4 esamusnuotekų valymo įrenginius, nutiesti 28,7 km naujų ir rekonstruoti 4,4 km esamų nuotekųtinklų. 11 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojovandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudosLietuvos pajūrio upių baseine – 121,411 mln. Lt.11 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Lietuvos pajūrio upių baseineSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtKlaip÷dos m. Klaip÷da 13,0 9,0 1 52,0Klaip÷dos r. Kretingal÷ 1 4,0 1,2 1 10,92Kretingos r. Kretinga 118,911Vydmantai 1 4,3 4,3 1Neringos Neringa 1,2 4,4 1,8 14,5 24,48Palangos m. Palanga 1 6,2 6,2 15,1IŠ VISO 4 28,7 4,4 22,5 59,6 3 121,411Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Kretingal÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Klaip÷dos rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą V÷žaičių gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 21,84mln. Lt. Laikoma, kad Lietuvos pajūrio upių baseine bus investuojama pus÷ projekto sumos.2. Kretingos ir Vydmantų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kretingos rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Salantų gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 28,366mln. Lt. Laikoma, kad Lietuvos pajūrio upių baseine bus investuojama du trečdaliai projektosumos.Merkio pabaseinis24. Iš viso Merkio pabaseinyje planuojama pastatyti 1 naujus ir rekonstruoti 1esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 25,2 km naujų nuotekų tinklų. 12 lentel÷jepateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvosreikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Merkio pabaseinyje– 60,905 mln. Lt.

3012 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Merkio pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtŠalčininkų r. Eišišk÷s 18,0Šalčininkai1,7 1,7Trakų r. Rūdišk÷s 1 1,1 0,9 29,9Var÷nos r. Var÷na 22,4 3,7 23,005IŠ VISO 1 1 25,2 0 6,3 0 0 60,905Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Rūdiškių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Trakų rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Trakų-Lentvario miestuose (Neries pabaseinis). Bendra projekto vert÷59,8 mln. Lt. Laikoma, kad Merkio pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.Minijos pabaseinis25. Iš viso Minijos pabaseinyje planuojama rekonstruoti 2 nuotekų valymoįrenginius, nutiesti 51,1 km naujų ir rekonstruoti 2 km esamų nuotekų tinklų. 13lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Minijospabaseinyje – 69,478 mln. Lt.13 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Minijos pabaseinyjeNumatomi atlikti darbaiSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmRekonstruotinuotekų tinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtKlaip÷dos r. Gargždai 3,4 3,4 4,76V÷žaičiai 1 6,1 4,9 10,92Kretingos r. Salantai 1 3,9 3,2 1 9,455Plung÷s r. Plung÷ 5,6 3,3 8,9Plung÷s r. Plung÷ 24,0 17,3 28,91Šilut÷s r. Šv÷kšna 4,7 6,533IŠ VISO 2 51,1 32,1 1 69,478Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. V÷žaičių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Klaip÷dos rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Kretingal÷s gyvenviet÷je (Lietuvos pajūrio upių baseinas). Bendra

31projekto vert÷ 21,84 mln. Lt. Laikoma, kad Minijos pabaseinyje bus investuojama pus÷projekto sumos.2. Salantų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Kretingos rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Kretingos mieste bei Vydmantų gyvenviet÷je (Lietuvos pajūrio upiųbaseinas). Bendra projekto vert÷ 28,366 mln. Lt. Laikoma, kad Minijos pabaseinyje businvestuojama trečdalis projekto sumos.3. Plung÷s mieste planuojami du investiciniai projektai „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros pl÷tra Plung÷je. I etapas“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros pl÷tra Plung÷je. II etapas“. Lentel÷je informacija apie šiuos projektuspateikiama atskiromis eilut÷mis.4. Šv÷kšnos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Šilut÷s rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Šilut÷s mieste bei Rusn÷s gyvenviet÷je (Nemuno mažųjų intakųpabaseinis). Bendra projekto vert÷ 19,6 mln. Lt. Laikoma, kad Minijos pabaseinyje businvestuojama trečdalis projekto sumos.Nemuno mažųjų intakų pabaseinis26. Iš viso Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje planuojama pastatyti 2 naujus irrekonstruoti 3 esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 177,1 km naujų irrekonstruoti 6,5 km esamų nuotekų tinklų. 14 lentel÷je pateikiamos investicin÷ssąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimosąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje – 277,127mln. Lt.14 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Nauji nuotekų tinklai,kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruoti nuotekųtinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷, mln.LtAlytaus m. Alytus 28,9 5,0 31,3 49,764Birštono Birštonas 3,2 3,0 4,34Druskininkų Druskininkai 2,1 1,5 2,52Jurbarko r. Jurbarkas 9,8 9,1 12,9Kauno m. Kaunas 44,5 39,8 72,8Kauno r. Ežer÷lis 1,1 0,16,417Neveronys 0,3Šlienava 4,0Kauno r. Akademija 2,8 2,844,415Garliava 17,5 13,1Ringaudai 5,6 5,6Kauno r. Neveronys 5,8 4,924,456Vilkija 3,7Šlienava 0,8Kaišiadorių Rumšišk÷s 6,7 1,211,867Žiežmariai 0,9 0,9Lazdijų r. Veisiejai 1 3,6 2,3 8,728Pag÷gių Pag÷giai 2,6 2,6 3,64Prienų r. Prienai 4,1 1,2 4,2 6,575

32Savivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Nauji nuotekų tinklai,kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruoti nuotekųtinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷, mln.LtBalbieriškis 1Išlaužas 1Prienų r. Prienai 2,3 1,34,338Jieznas 1,3 1,3Šilut÷s r. Šilut÷ 17,913,067Rusn÷ 1 0,9 0,9Šakių r. Gelgaudiškis 1 7,0 2,0 11,3IŠ VISO 2 3 177,1 6,5 127,9 0 0 277,127Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Akademijos, Garliavos ir Ringaudų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone(Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Domeikavos gyvenviet÷je (Nev÷žio pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 59,22 mln. Lt.Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trys ketvirtadaliai projektosumos.2. Neveronių, Vilkijos ir Šlienavos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone (Karm÷lavoje irRamučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“ projektą. Projektas taip patapima infrastuktūros pl÷trą Karm÷lavos ir Ramučių gyvenviet÷se (Neries pabaseinis) beiRaudondvaryje (Nev÷žio pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76 mln. Lt. Laikoma, kadNemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trys penktadaliai projekto sumos.3. Kauno r. planuojami trys investiciniai projektai: Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros Kauno rajone (Ežer÷lyje, Neveronyse, Šlienavoje)“, „Vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje,Ringauduose)“, „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone(Karm÷lavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“. Lentel÷jeinformacija apie šiuos projektus pateikiama atskiromis eilut÷mis.4. Rumšiškių ir Žiežmarių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kaišiadorių rajone“. Projektas taippat apima infrastuktūros pl÷trą Kaišiadorių mieste (Neries pabaseinis). Bendra projekto vert÷17,8 mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama du trečdaliaiprojekto sumos.5. Veisiejų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Lazdijų rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Lazdijų mieste (Šešup÷s pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 17,455 mln. Lt.Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.6. Prienų, Balbieriškio ir Išlaužo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“. Projektastaip pat apima infrastuktūros pl÷trą Veiverių gyvenviet÷je (Šešup÷s pabaseinis). Bendra projektovert÷ 8,766 mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trysketvirtadaliai projekto sumos.

337. Prienų r. planuojami du investiciniai projektai: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrospl÷tra Prienuose“. Lentel÷je informacija apie šiuos projektus pateikiama atskiromis eilut÷mis.8. Šilut÷s ir Rusn÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Šilut÷s rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Šv÷kšnos gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 19,6mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama du trečdaliaiprojekto sumos.Neries mažųjų intakų pabaseinis27. Iš viso Neries mažųjų intakų pabaseinyje planuojama pastatyti 1 naują irrekonstruoti 2 esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 161 km naujų ir rekonstruoti4,6 km esamų nuotekų tinklų. 15 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip patapima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos Neries mažųjų intakų pabaseinyje – 179,686 mln. Lt.15 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Neries mažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtElektr÷nų Elektr÷nai -2,1 2,08,47VievisElektr÷nų – 1 3,9 3,8Vievioaglomeracijosšiaurin÷ dalis(Kazokišk÷s)Jonavos r. Jonava 7,3 2,010,1Rukla 1Kaišiadorių Kaišiadorys 8,1 7,6 5,933r.Kauno r. Karm÷lava ir20,1 8,8 8,152RamučiaiTrakų r. Trakai-26,7 0,4 18,3 1 29,9LentvarisVilniaus m. Vilnius 47,8 4,2 32,9 4,6 62,65Vilniaus r. Avižieniai 6,4 2,154,481Juodšiliai 6,1 1,5Kalveliai 1 3,5 2,2Nemenčin÷ 2,6 2,0Nem÷žis 3,0Pagiriai 6,9 5,2Rudamina 9,9 7,2Skaidišk÷s 5,5 5,5Valčiūnai 1,1IŠ VISO 1 2 161 4,6 101,1 4,6 1 179,686Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Kaišiadorių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kaišiadorių rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Rumšiškių ir Žiežmarių gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis).

34Bendra projekto vert÷ 17,8 mln. Lt. Laikoma, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje businvestuojama trečdalis projekto sumos.2. Karm÷lavos ir Ramučių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone (Karm÷lavoje ir Ramučiuose,Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Raudondvario (Nev÷žio pabaseinis), Neveronių, Vilkijos ir Šlienavosgyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76 mln. Lt.Laikoma, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama viena penktoji dalis projektosumos.3. Trakų - Lentvario vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Trakų rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Rūdiškių gyvenviet÷je (Merkio pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 59,8 mln.Lt. Laikoma, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.Nev÷žio pabaseinis28. Iš viso Nev÷žio pabaseinyje planuojama nutiesti 69,1 km naujų nuotekųtinklų. 16 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojovandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudosNev÷žio pabaseinyje – 73,503 mln. Lt.16 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Nev÷žio pabaseinyje.Savivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtKauno r. Domeikava 23,9 13,3 14,805Kauno r. Raudondvaris 7,2 2,8 8,152K÷dainių r. K÷dainiai 2,6 2,6 3,64Panev÷žio m. Panev÷žys 31,4 31,4 43,96Panev÷žio r. Ramygala 2,0 2,0 2,8Radviliškio r. Baisogala 2,0 0,9 3,146IŠ VISO 69,1 53 76,503Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Pastabos:1. Domeikavos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje,Garliavoje, Ringauduose)“. Projektas taip pat apima infrastuktūros pl÷trą Akademijose,Garliavos ir Ringaudų gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷59,220 mln. Lt. Laikoma, kad Nev÷žio pabaseinyje bus investuojama ketvirtadalis projektosumos.2. Raudondvario vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Karm÷lavoje, Ramučiuose,Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Karm÷lavos (Neries pabaseinis), Ramučių, Neveronių, Vilkijos, Šlienavos gyvenviet÷se(Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76 mln. Lt. Laikoma, kadNev÷žio pabaseinyje bus investuojama penktadalis projekto sumos.3. Kauno rajone planuojami du investiciniai projektai Lentel÷je informacija apie šiuos projektuspateikiama atskiromis eilut÷mis.

354. Baisiogalos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Radviliškio rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Radviliškio mieste. Bendra projekto vert÷ 6,291 mln. Lt. Laikoma, kadNev÷žio pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.Šventosios pabaseinis29. Iš viso Šventosios pabaseinyje planuojama rekonstruoti 3 nuotekų valymoįrenginius, nutiesti 23 km naujų nuotekų tinklų. 17 lentel÷je pateikiamos investicin÷ssąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimosąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Šventosios pabaseinyje – 49,32 mln. Lt.17 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Šventosios pabaseinyje.Savivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtAnykščių Anykščiai 1 3,1 3,1 22,24Ukmerg÷s Ukmerg÷ 1 5,7 4,7 9,4Utenos Utena 6,2 6,2 8,68Zarasų Dusetos-1 8,0 1,6 9,0Paduset÷lis Užtilt÷IŠ VISO: 3 23,0 15,6 49,32Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)Žeimenos pabaseinis30. Iš viso Žeimenos pabaseinyje planuojama rekonstruoti 1 nuotekų valymoįrenginį, nutiesti 16,5 km naujų nuotekų tinklų. 18 lentel÷je pateikiamos investicin÷ssąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimosąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Žeimenos pabaseinyje – 18,664 mln. Lt.18 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Žeimenos pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.Rekonstruotos NV,vnt.Numatomi atlikti darbaiNauji nuotekų tinklai,kmRekonstruoti nuotekųtinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtIgnalinos r. Ignalina 2,3 1,0 2,31Švenčionių r. Pabrad÷ 1 3,2 3,2Švenčionys 11,0 7,7 16,354IŠ VISO 1 16,5 11,9 18,664Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462(redakcija: 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-172)

36Vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žem÷s ūkio šaltinių direktyva(91/676/EEB)31. Nitratų direktyvoje reikalaujama, kad būtų diegiamos priemon÷s vandenstelkinių taršai nitratais iš žem÷s ūkio šaltinių sumažinti. Direktyvoje numatytospriemon÷s įtrauktos į Valstybinę vandenų taršos nitratais mažinimo iš žem÷s ūkiošaltinių programą, kuri turi būti įgyvendinama dviem etapais. Pirmasis baig÷si 2007metais, o antrasis tęsis iki 2012 metų geguž÷s m÷nesio. Nitratų direktyvosįgyvendinimo. Lietuvoje priemonių programoje numatytos 4 pagrindin÷s priemon÷s:31.1. Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sutartinių gyvulių (SG)vienam žem÷s ūkio naudmenų hektarui;31.2. Azoto kiekis, įterpiamas su m÷šlu, neturi būti didesnis kaip 170 kg azotovienam žem÷s ūkio naudmenų hektarui;31.3. Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG, turi būti įrengtos m÷šlosaugyklos (m÷šlid÷s);31.4. Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha žem÷s ūkio naudmenų ir daugiaukaip 10 SG, dalis ploto turi būti aps÷ta žiemojančiais augalais.Šiuo metu gyvulių tankis neviršija Nitratų direktyvoje nustatytos 1,7 SGnormos, o azoto, įterpiamo į dirvą su m÷šlu, kiekis yra gerokai mažesnis nei 170kgN b /ha.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Aplinkos monitoringo įstatymas Nr. VIII-529 (Žin., 1997, Nr. 112-2824);2) Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1613 (Žin., 2003, Nr. 61-2766);3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr.D1-655 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND47-1:2007 “Vandens kokyb÷. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS n )nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir s÷jimo, prid÷jus aliltiokarbamido, metodas” ir -LAND47-2:2007 “Vandens kokyb÷. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS n )nustatymas. 2 dalis. Neskiestų m÷ginių metodas” patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 130-5270);4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymas Nr.D1-412 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND46-2007 “Vandens kokyb÷. Skendinčių medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklopluošto koštuvą metodas” patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 80-3284);5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr.666 d÷l bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkyst÷s ūkiams (Žin., 2003, Nr.4-154);6) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. rugjūčio 26 d. nutarimas Nr. 1076d÷l valstybin÷s vandenų taršos iš žem÷s ūkio šaltinių mažinimo programos (Žin., 2003,Nr. 83-3792);7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr.485 d÷l aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų land 38-2000 ir LAND 39-2000patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 101-3209);8) Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1388(Žin., 2003, Nr. 36-1544);9) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr.426 d÷l m÷šlo ir nuot÷kų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 33-99) patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 8-217);10) Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2001 gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 452/607 d÷l vandenų apsaugos nuo taršosazoto junginiais iš žem÷s ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 1-14);

3711) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d.įsakymas Nr. V-455 d÷l Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandenssaugos ir kokyb÷s reikalavimai” patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 79-3606);12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žem÷s ūkioministro 2003 m. rugs÷jo 29 d. įsakymas Nr. 475/3D-397 d÷l informacijos apie vandenstaršą iš žem÷s ūkio šaltinių teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo (Žin.,2004, Nr. 68-2380);13) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žem÷s ūkioministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 d÷l Aplinkosaugosreikalavimų m÷šlui tvarkyti patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 92-3434);14) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žem÷s ūkioministro 2007 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. D1-341/3D-307 d÷l Aplinkos ministro irŽem÷s ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „D÷laplinkosaugos reikalavimų m÷šlui tvarkyti patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 68-2689);15) Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymasNr. X-595 (Žin., 2006, Nr. 57-2025);16) Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 1-06 d÷l Pavojingųmedžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkospatvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 17-770);17) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymasNr. D1-624 d÷l aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 160 „D÷lvalstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo ir aplinkos ministro2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 106 „D÷l aplinkos monitoringo duomenų fondonuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (Žin., 2007, Nr. 4-179);18) Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 3D-686/D1-676 d÷l Vandenų taršos išžem÷s ūkio šaltinių mažinimo programos patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. 143-5741).Trumpas priemonių apibūdinimas32. Analizuojant nitratų direktyvos įgyvendinimo pasekmes, pirmųjų dviejųpriemonių poveikis n÷ra vertinamas, nes šiuo metu gyvulių tankis Lietuvoje yra gerokaimažesnis nei 1,7 SG/ha (vidutiniškai, vertinant seniūnijų mastu, SG tankis žem÷s ūkiopaskirties žem÷je siekia 0,35 SG/ha, daugiausiai – apie 1 SG/ha), o azoto įterpimas sum÷šlu nesiekia 170 kg/ha (vidutiniškai Nemuno UBR – 35 kg/ha).Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių sąrašas bei šių priemoniųįgyvendinimo efektyvumas Lietuvoje pateikiami 19 lentel÷je.Nustatyti kiekvienos priemon÷s efektyvumą yra gana sud÷tinga, nes jįapsprendžia daug veiksnių, tokių kaip gamtin÷s sąlygos, ūkininkavimo metodai irpobūdis. D÷l šios priežasties, numatytas priemonių efektyvumas skirtinguose ūkiuosegali skirtis. Nitratų direktyvos poveikio prognozavimui naudotos priemonių efektyvumovert÷s buvo nustatytos remiantis apibendrintais kitose šalyse (JK ir Danijoje) atliktųtyrimų rezultatais.Kaip matyti iš lentel÷je pateiktos informacijos, daugelis pagrindinių Nitratųdirektyvos priemonių netur÷s arba tur÷s nežymų poveikį taršos apkrovoms. Pagrindin÷poveikį tur÷sianti priemon÷ bus m÷šlidžių statyba daugiau nei 10 SG turinčiuoseūkiuose.

38Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo apimtys33. Kaip min÷ta, pagrindin÷s Nitratų direktyvos priemon÷s apims daugiau nei 10SG turinčius ūkius iki šiol neturinčius m÷šlidžių. Bendras SG skaičius Nemuno UBRbaseinuose ir pabaseiniuose ir SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose, jauturinčiuose m÷šlides, pateikiamas 20 lentel÷je. Informaciją apie SG pasiskirstymąskirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose, turinčiuose m÷šlides, pateik÷ Žem÷s ūkioinformacijos ir kaimo verslo centras.19 lentel÷. Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių sąrašas bei jų efektyvumasNr. Reikalavimas Įgyvendinimas1234Fermose turi būti įrengtosm÷šlid÷s (išskyrus turinčiasgilius tvartus). M÷šlid÷s(aikštel÷s, rezervuaro arlagūnos tipo) turi būti tokiostalpos, kad jose tilptų kiauliųir paukščių 8 m÷nesiųm÷šlas, o galvijų, arklių, aviųir kitų gyvūnų 6 m÷nesiųm÷šlas.Fermose turi būti įrengtosm÷šlid÷s (išskyrus turinčiasgilius tvartus) M÷šlid÷s(aikštel÷s, rezervuaro arlagūnos tipo) turi būti tokiostalpos, kad jose tilptų kiauliųir paukščių 8 m÷nesiųm÷šlas, o galvijų, arklių, aviųir kitų gyvūnų 6 m÷nesiųm÷šlas.Per metus į dirvąpatenkančio (tręšiant OT,ganant gyvulius) bendrojoazoto (Nb) kiekis negaliviršyti 170 kg/ha.Organin÷s trąšos neturi būtiskleidžiamos nuo gruodžio 1d. iki balandžio 1 d., taip patKai laikomadaugiau kaip 300SG, iki 2008 m.sausio 1 d.Kai laikoma nuo 10iki 300 SG, iki2012 m. sausio 1 d.Visiemsgyvulininkyst÷sūkiamsVisiemsgyvulininkyst÷sūkiamsPoveikis taršosapkrovomsŪkiuose, laikančiuosedaugiau nei 300 SGsumaž÷s nitratų azoto irbendrojo fosforoapkrovos. M÷šląpaskleidžiant tuo metu,kada yra mažiausiapaviršinio nuot÷kiotikimyb÷, galimasamonio azoto ir BDSapkrovų sumaž÷jimas.Priemon÷ efektyvi tiktuomet, kai m÷šlas yrapaskleidžiamas tinkamulaiku, jį įterpiant, saugiuatstumu nuo vandenstelkinių. Priemon÷ jauiš dalies įgyvendinta.Ūkiuose, laikančiuosedaugiau nei 10 SGsumaž÷s nitratų azoto irbendrojo fosforoapkrovos. M÷šląpaskleidžiant tuo metu,kada yra mažiausiapaviršinio nuot÷kiotikimyb÷, galimasamonio azoto ir BDSapkrovų sumaž÷jimas.Priemon÷ efektyvi tiktuomet, kai m÷šlas yrapaskleidžiamas tinkamulaiku, jį įterpiant saugiuatstumu nuo vandenstelkinių.Ši priemon÷ poveikionetur÷s arba jospoveikis bus labaimenkas, nes, remiantisdabartiniaisduomenimis, 170 kg/haapkrova šiuo metu n÷raviršijama.Priimama, kadorganinių trąšųskleidimas laukuose antTik÷tinas taršosapkrovųsumaž÷jimasįgyvendinuspriemonę, %Priimta, kadūkiuose, kuriuoseyra įrengtosm÷šlid÷s, taršosapkrovos yra 20%mažesn÷s neiūkiuose,neturinčiuosem÷šlidžių.Gyvulių taršosapkrovos ūkiuose,kuriuose šipriemon÷ bustaikoma, sumaž÷s20-30%.N÷raN÷ra

39Nr. Reikalavimas Įgyvendinimas5678ant įšalusios, įmirkusios irapsnigtos žem÷s. Išimtiniaisatvejais, esant sausam, šiltamir ilgam rudeniui, kai laukaiariami v÷liau, arbaankstyvam ir šiltampavasariui, kai laukai ariamianksčiau, leidžiama dirvastręšti OT atitinkamai v÷liauarba anksčiau, prieš taiinformavus rajono aplinkosapsaugos agentūrą. Negalimatręšti, jei v÷jas pučia linknetoliesančiosgyvenamosios vietos.Rekomenduotina OT tręštitik darbo dienomis.Privalomi reikalavimusatitinkantys tręšimo planai.Pasirinktas tręšimo būdas turiužtikrinti tolygų trąšųpaskleidimą ir minimalųtręšimo poveikį aplinkai.Tirštas ir pusiau skystasm÷šlas, paskleistas ant dirvospaviršiaus, po jo paskleidimoturi būti įterptas ne v÷liaukaip per 12 valandųDraudžiamatręštiorganin÷mis trąšomispaviršinių vandens telkiniųpakrančių apsaugos juostosebei arčiau kaip 2 m ikimelioracijos griovių šlaitųviršutinių briaunų50 % ploto turi būti aps÷tažiemojančiais (žieminiais irdaugiamečiais) augalaisŪkiai, tręšiantysm÷šlu daugiau kaip150 ha žem÷s ūkionaudmenų permetus, o taip patūkiai, kurietręšimui naudoja200 ir daugiau SGgeneruojamą m÷šląarba per metustręšimui sunaudojaorganinių trąšų,kuriose yra 20 t irdaugiau NbVisiemsgyvulininkyst÷sūkiamsVisiemsgyvulininkyst÷sūkiamsŪkiuose,turinčiuose daugiaukaip 15 ha ariamosžem÷sPoveikis taršosapkrovomsįšalusios žem÷s šiuometu n÷ra plačiaipaplitęs, nes trąšųporeikis pas÷liams šiuolaikotarpiu yraminimalus.Pagrindinis tręšimoplanų tikslas yrasustabdyti pernelygintensyvų tręšimą,tačiau kol kas tręšimoplanuose turi būtinurodomas tiksunaudojamų organiniųtrąšų kiekis, tod÷l šipriemon÷ nebusefektyvi tol, kol įtręšimo planus nebusįtrauktos mineralin÷strąšos.M÷šlo įterpimas neturiarba turi netgi neigiamąpoveikį azotoapkrovoms, nesįterpiant m÷šląneišgaruoja ir įdirvožemį patenkaamonio azotas. Įterpimopoveikis bendrojofosforo apkrovoms yraįskaičiuotas į m÷šlidžiųstatybos poveikįD÷l nedidelio SGtankio, tręšimaspaviršinių vandenstelkinių pakrančiųapsaugos juostose n÷ratikslingas, tod÷l,manoma, n÷ra plačiaipaplitęsŠiuo metu šisreikalavimas jau yraįgyvendintas. Pagaldeklaracijas 2004 m.žieminiai pas÷liai irTik÷tinas taršosapkrovųsumaž÷jimasįgyvendinuspriemonę, %N÷raAzoto apkrovosnesikeis, poveikisbendrojo fosforoapkrovoms siekiaapie 5%, jisįskaičiuotas įm÷šlidžių statybospoveikį.N÷raN÷ra

40Nr. Reikalavimas Įgyvendinimas910Gyvulių tankis ūkyje neturibūti didesnis kaip 1,7 SGvienam hektarui žem÷s ūkionaudmenųTuri būti taikomospriešerozin÷s s÷jomainosVisiemsgyvulininkyst÷sūkiamsKalvoto reljefoūkiuosePoveikis taršosapkrovomspievos, ganyklos už÷m÷63,1 % visų deklaruotųplotų, 2005 m. – 60,6%, 2006 m. – 58,2 %, o2007 m. – 60,2 %.Šiuo metu SG tankisneviršija 1,7 SG/haPoveikis labai lokalus.Labiausiai jispasireiškia per taršossumažinimąskendinčiomisdalel÷mis ir fosforu*.Tik÷tinas taršosapkrovųsumaž÷jimasįgyvendinuspriemonę, %*Detaliau priešerozin÷s s÷jomainos poveikis išanalizuotas galimybių studijoje „Rekomendacijų žem÷sūkio teritorijų erozijos mažinimui ir efektyviam geros ūkininkavimo praktikos priemonių gyvendinimuiparengimas, siekiant sumažinti vandens telkinių taršą“, kurią AAA užsakymu 2008-2009m. atlikoLietuvos žemdirbyst÷s instituto Agrocheminių tyrimų centras.20 lentel÷. SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose, jau turinčiuose m÷šlides ir ūkiuose,kuriuose bus įrengtos m÷šlid÷s, Nemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuosePabaseinis/baseinasSGskaičiusSG tankis(tenkantisbaseino/pabaseinioplotui)SGskaičiusūkiuoseiki 10 SGSGskaičiusūkiuosetarp 10 ir300 SGSGskaičiusūkiuosevirš 300SGSGskaičiusūkiuose,turinčiuosem÷šlidesN÷raN÷raSG skaičiusūkiuose,kuriuosebusįrengtosm÷šlid÷sŽeimena 15798 0,06 11714 2289 1795 1757 2328Šventoji 66429 0,10 42658 20076 3695 5168 18603Neries mažieji32593 0,08 22102 4310 6182 11084 0intakaiMerkys 24716 0,07 17435 4391 2890 2472 4809Nev÷žis 91628 0,15 30540 23639 37450 23276 37813Šešup÷ 90246 0,19 43566 28360 18320 9107 37572Dubysa 29103 0,15 14006 12191 2905 3791 11306Nemuno115368 0,13 63802 37418 14147 16624 34942mažieji intakaiJūra 70757 0,18 32151 36729 1877 7447 31159Minija 45489 0,15 21388 20542 3558 4365 19736Lietuvospajūrio up÷s10403 0,10 3316 1103 1103 905 6182Prieglius 1028 0,14 716 311 0 21 290Iš lentel÷je pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu 14,5 % visų SG jau yralaikoma ūkiuose turinčiuose m÷šlides. Skirtinguose Nemuno UBR baseinuose irpabaseiniuose šis skaičius svyruoja nuo 2 iki 34 %. Daugiausia SG m÷šlides turinčiuoseūkiuose šiuo metu laikoma Neries mažųjų intakų pabaseinyje (apie 34 %) ir Nev÷žiopabaseinyje (apie 25 %). Įgyvendinus pagrindines Nitratų direktyvos priemones, SGskaičius m÷šlides turinčiuose ūkiuose Nemuno UBR tur÷tų išaugti iki 48 %.Skirtinguose pabaseiniuose po pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimoSG skaičius m÷šlides turinčiuose ūkiuose tur÷tų siekti nuo 26 iki 67 %. Nev÷žiopabaseinyje šis rodiklis tur÷tų būti didžiausias ir siekti apie 67 %. Šešup÷s, Dubysos,

41Minijos ir Jūros pabaseiniuose m÷šlides turinčiuose ūkiuose tur÷tų būti laikoma virš 50% visų SG. Didžiausią poveikį m÷šlidžių statyba tur÷tų tur÷ti Nev÷žio, Šešup÷s, Jūros irMinijos pabaseiniuose, kuriuose planuojamas didžiausias m÷šlides turinčiuose ūkiuoselaikomų SG skaičiaus pokytis. Min÷tuose pabaseiniuose SG skaičius m÷šlidesturinčiuose ūkiuose tur÷tų išaugti virš 40 %.Nitratų direktyvos įgyvendinimo sąnaudos34. Investicin÷s direktyvos įgyvendinimo sąnaudos buvo įvertintos 2002 metaisir tada sudar÷ apie 320 mln. Lt. Šiuo metu (2009 m.) galima įvertinti, kiek l÷šų buvoišleista Nitratų direktyvos priemon÷ms įdiegti iki šiol ir kiek jų dar reik÷s pagal įvairių,su žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimu susijusių paramos programų l÷šų įsisavinimo irl÷šų planavimo skaičius.Per 2004-2008 metų laikotarpį buvo pastatyta 914 m÷šlidžių 170500 sutartiniųgyvulių (SG). Jose telpa 540 tūkst. t m÷šlo/srutų. Per tą laikotarpį pasinaudojusiųNitratų direktyvos parama pareišk÷jų vidutinis ūkis – 82 SG. Faktinis vidutinis SGskaičius ūkiuose, įgyvendinančiuose Nitratų direktyvos reikalavimus, buvo du kartusdidesnis, nei planuota, nes paramos laikotarpiu šios direktyvos reikalavimųįgyvendinimas buvo labai aktualus stambiems ūkiams, turintiems daugiau nei 300 SG.Kadangi parama naudojosi daugiausia stambūs ūkiai, pastatyta triskart mažiaum÷šlidžių/srutų rezervuarų nei planuota; tačiau jų talpa buvo daug didesn÷.Pagrindin÷s Nitratų direktyvos priemon÷s baziniu laikotarpiu apims daugiau nei10 sutartinių gyvulių ūkius, iki šiol neturinčius m÷šlidžių. Bendras SG skaičius NemunoUBR ir jo pabaseiniuose bei SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose pateikiamas 1.1.20lentel÷je. Informaciją apie SG pasiskirstymą skirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose,turinčiuose m÷šlides, pateik÷ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Pagalbaseinus jie išskirstyti proporcingai žem÷s ūkio paskirties žem÷s plotams.Finansavimas m÷šlo tvarkymo reikalavimų įgyvendinimui iki šiol buvoskiriamas pagal dvi programas: Lietuvos kaimo pl÷tros 2004-2006 metų plano priemonę„Standartų laikymasis“ ir Lietuvos kaimo pl÷tros 2007-2013 metų programos priemon÷s„Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvosreikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.Pagal Kaimo pl÷tros 2004–2006 metų plano priemonę ,,Standartų laikymasis“ 6 ,buvo suteikta svari pagalba diegiant pažangesnes m÷šlo tvarkymo technologijas,įsigyjant naujas m÷šlo pakrovimo, transportavimo priemones, srutų laistymo įrangą,rekonstruojant ar statant naujas m÷šlides ar srutų kauptuvus. Dalyvaujantys šiojepriemon÷je ūkio subjektai (apie 2470) per trejus po sutarties pasirašymo metus privalopasiekti, kad jų ūkis atitiktų Nitratų direktyvoje nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.Pagal Kaimo pl÷tros 2004-2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ iš 2004-2006 metų fondo iš viso Lietuvoje buvo išmok÷ta 368.021.000 Lt l÷šų. Dar 36328770Lt buvo išmok÷ta iki 2009 liepos m÷nesio iš 2007-2013 metų programos biudžeto pagalKaimo pl÷tros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis. KPPįsipareigojimai“.Pagal 2004-2006 metų programą vienam SG buvo skiriama nuo 805 iki 960 Lt,o pagal 2007-2013 m. programą – nuo 345 iki 1934 Lt (tačiau iš viso ne daugiau kaip40-60 procentų projekto išlaidų). Nors yra žinomas pastatytų m÷šlidžių kiekis, kiekkonkrečiai iš kurios programos buvo finansuojama, n÷ra žinoma. Galutin÷je 2004-2006m. programos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad l÷šų atžvilgiu Nitratų direktyvosįgyvendinimui teko daugiau kaip 2,5 karto didesnis finansavimas nei Pieno direktyvai.6 Apima dvi direktyvas – Pieno direktyvą ir Nitratų direktyvą

42Remiantis šia proporcija darome prielaidą, kad Nitratų direktyvos įgyvendinimui iki2009 metų gal÷jo būti skirta apie 280 mln. Lt ES ir nacionalinio biudžeto l÷šų.Kadangi SG skaičius, kurių m÷šlui tvarkyti dar reik÷s pastatyti m÷šlides, yradaugiau nei dvigubai didesnis nei tų, kurių m÷šlas jau yra tinkamai tvarkomas, be to,reik÷s mažesnių m÷šlidžių, papildomai Lietuvoje gali prireikti apie 600 mln. Lt.Išmok÷tų l÷šų pasiskirstymas baseinuose apskaičiuotas visai Lietuvai skirtasl÷šas padalinus proporcingai m÷šlidžių pabaseiniuose ir baseinuose skaičiui. Daromaprielaida, jog visuose baseinuose apytiksliai vienoda dalis m÷šlidžių buvo pastatytanaudojantis parama. Pinigai gal÷tų būti pasiskirstę taip, kaip pateikta 21 lentel÷je. Kaipmatyti iš 21 lentel÷s, Nitratų direktyvos įgyvendinimui dar prireiks daugiau investiciniųl÷šų nei išleista iki šiol.21 lentel÷. Sąnaudų poreikis Nitratų direktyvos įgyvendinimui Nemuno UBR, Lt,suapvalintaIšmok÷tosl÷šos NitratųdirektyvosįgyvendinimuiPapildomų l÷šųporeikis NitratųdirektyvosįgyvendinimuiPabaseinis/ baseinasŽeimena 3.699.898 4.903.707Šventoji 10.886.104 39.185.424Neries mažieji intakai 23.348.219 0Merkys 5.207.661 10.129.484Nev÷žis 49.028.226 79.648.381Šešup÷ 19.183.438 79.142.423Dubysa 7.985.165 23.813.944Nemuno mažieji intakai 35.016.430 73.601.318Jūra 15.686.176 65.633.426Minija 9.193.819 41.571.979Lietuvos pajūrio up÷s 1.906.716 13.021.786Prieglius 44.234 611.700Iš viso ~ 181.200.000 431.300.000Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis35. Atlikto matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad pagrindinių Nitratųdirektyvos priemonių, iš kurių tik m÷šlidžių statyba tur÷s realų efektą, įgyvendinimopoveikis vandens telkinių kokybei bus nedidelis. Pagrindin÷mis Nemuno UBR up÷misšiuo metu vidutiniškai pernešamos taršos apkrovos bei prognozuojamos apkrovos popagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo pateikiamos 22 lentel÷je.Pokytis apskaičiuotas priimant, kad taršos apkrovos ūkiuose, kuriuose bus pastatytosm÷šlid÷s, gali sumaž÷ti 20-30 %.Iš lentel÷je pateiktų matematinio modeliavimo rezultatų matyti, kadpabaseiniuose, kuriuose žem÷s ūkio veikla neintensyvi – Žeimenoje ir Merkyje –pasklidosios taršos apkrovų sumaž÷jimas bus iš esm÷s nepastebimas. Prognozuojamasnitratų azoto apkrovų sumaž÷jimas čia siekia 0,5-1,5 %, kitų teršiančių medžiagųapkrovos tur÷tų sumaž÷ti iki 1 %. Šventosios upe pernešamos nitratų taršos apkrovos popagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo tur÷tų sumaž÷ti apytiksliai 2 %,panašus sumaž÷jimas prognozuojamas ir BDS 7 apkrovoms. Šventosios pabaseinyjesusidaranti amonio azoto taršos apkrova tur÷tų sumaž÷ti apie 1,6 %, bendrojo fosforo –0,6 %. Neries upe pernešamos taršos sumaž÷jimas tur÷tų būti panašus į situacijąŠventosios pabaseinyje: nitratų azoto apkrovos sumaž÷jimas tur÷tų siekti iki 2,4 %,BDS 7 ir amonio azoto – iki 1 %, bendrojo fosforo – 0,5 %. Didžiausias pagrindinių

43Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis prognozuojamas Nev÷žio irŠešup÷s pabaseiniuose. Čia pagrindin÷mis up÷mis pernešamos nitratų azoto taršosapkrovos tur÷tų sumaž÷ti 2,5-4 %, panašus tur÷tų būti ir BDS 7 taršos apkrovų pokytis,amonio azoto apkrovos tur÷tų sumaž÷ti 2 %, bendrojo fosforo – 1-2 %. Jūros ir Dubysospabaseiniuose susidarančios ir pagrindin÷mis up÷mis pernešamos nitratų azoto taršossumaž÷jimas įgyvendinus pagrindines Nitratų direktyvos priemones tur÷tų siekti iki 4%. Panašiai čia tur÷tų sumaž÷ti ir BDS 7 taršos apkrova, o amonio azoto apkrovossumaž÷jimas gali siekti apie 3 %. Prognozuojamas bendrojo fosforo apkrovossumaž÷jimas Dubysoje siekia apie 1 %, Jūroje jis šiek tiek didesnis – apie 2,5 %.Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimas tur÷tų apytiksliai 2-3 %sumažinti Minijos upe pernešamo nitratų azoto kiekį, BDS 7 krūvis čia tur÷tų sumaž÷titiek pat, t.y. 2-3 %. Minijos upe pernešama amonio azoto apkrova tur÷tų sumaž÷ti 1,5-2,5 %, bendrojo fosforo – 1-1,5 %. Prognozuojama, kad Akmenos-Dan÷s pernešamanitratų azoto ir BDS 7 taršos apkrova sumaž÷s 1-2 %, amonio azoto – vos 0,5 %,bendrojo fosforo – 0,5-1 %. Atlikti skaičiavimai rodo, kad, įgyvendinus pagrindinesNitratų direktyvos priemones, Nemunu (be Minijos) į Kuršių marias pernešamos taršosapkrovos taip pat sumaž÷s nežymiai: nitratų azoto taršos sumaž÷jimas tur÷tų siekti 2-3%, BDS 7 ir amonio azoto – apie 1 %, bendrojo fosforo – apie 0,6 %.Teršalų koncentracijų sumaž÷jimas up÷se bus analogiškas taršos apkrovųsumaž÷jimui, jis skirtingose up÷se gali skirtis ir siekti nuo kelių iki 10 %. Toks nežymuskoncentracijų sumaž÷jimas neužtikrins upių, kurioms šiuo metu pasklidoji žem÷s ūkiotarša daro reikšmingą poveikį, ekologin÷s būkl÷s ger÷jimo. Gerai ekologinei šių upiųbūklei pasiekti bus reikalingos papildomos pasklidosios žem÷s ūkio taršos mažinimopriemon÷s.

4422 lentel÷. Pagrindin÷mis Nemuno UBR up÷mis pernešamų taršos apkrovų pokytis po pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimoUp÷BDS 7 , t/metus NH 4 -N, t/metus NO 3 -N, t/metus Bendrasis fosforas, t/metusDabartin÷ Prognozuojama Dabartin÷ Prognozuojama Dabartin÷ Prognozuojama Dabartin÷ PrognozuojamaŽeimena 1057.3 1051.3 – 1045.1 34.7 34.6 – 34.4 311.2 309.6 – 308.1 33.3 33.2 – 33.1Šventoji 2664.5 2632.1 – 2610.8 79.4 78.6 – 78.1 1818.3 1794.9 – 1780.1 84.2 83.9 – 83.7Neris 12335.9 12258.5 – 12222.8 344.3 341.6 – 340.8 5357.8 5259.9 – 5231.6 462.8 460.9 – 460.3Merkys 2002.9 1996.5 – 1992.0 55.7 55.5 – 55.3 682.7 676.7 – 672.5 80.0 79.8 – 79.7Nev÷žis 1675.3 1640.5 – 1611.3 70.8 70.0 – 69.4 4245.3 4150.8 – 4074.0 71.1 70.6 – 70.2Dubysa 795.1 775.7 – 762.7 21.8 21.4 – 21.1 999.1 975.8 – 960.2 29.4 29.1 – 29.0Šešup÷ 2108.2 2065.5 – 2040.6 36.5 36.0 – 35.7 2385.4 2324.2 – 2286.0 78.1 77.2 – 76.7Jūra 3270.5 3194.8 – 3147.8 71.2 69.8 – 68.9 2268.5 2219.6 – 2189.3 94.1 92.6 – 91.7Minija 2631.5 2574.7 – 2539.8 67.3 66.3 - 65.6 1469.9 1442.1 – 1425.2 75.6 74.9 – 74.5Lietuvos pajūrio up÷s 731.6 724.5 – 719.9 72.4 72.3 – 72.2 419.7 415.6 – 412.9 36.4 36.3Nemunas (be Minijos) 42553.5 42294.2 – 42142.0 599.8 595.5 – 593.3 16964.9 16687.8 – 16526.8 1280.3 1275.5 – 1273.1

45Papildomų priemonių poreikis buvo vertinamas skaičiuojant reikalingą taršosapkrovos sumažinimą kiekviename basein÷lyje (paviršinio vandens pabaseinio dalis,išskirta apkrovų skaičiavimui MIKE BASIN modelyje), kurio nuot÷kyje po pagrindiniųNitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, kaip prognozuojama, nitratų azotokoncentracijos neatitiks geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų. Taigi, aukštupio-žemupioryšys (t.y. žemupyje reikalingų priemonių įgyvendinimas priklausomai nuo aukštupyjeįgyvendinamų priemonių) nebuvo vertinamas. Toks sprendimas d÷l to, kad, BVPDreikalauja pasiekti ne tik išskirtų vandens telkinių (kurių atžvilgiu gali būti atliekamiskaičiavimai atsižvelgiant į aukštupio-žemupio ryšį), tačiau visų upių ir vagų gerąbūklę. Kita vertus, vertinant aukštupio-žemupio ryšį būtų labai sud÷tinga nustatyti, kuryra riba to aukštupio ploto, kuriame įgyvendinus papildomas priemones žemupyjereik÷tų įgyvendinti švelnesnes priemones arba jų visai nereik÷tų. Atliekant tokįvertinimą, pabaseinyje reik÷tų išskirti tik atskirus aukštupio plotus papildomųpriemonių įgyvendinimui, tačiau kaip min÷ta, tokių plotų ribų nustatymas būtų labaisud÷tingas ir netikslus.Nustatytas papildomų žem÷s ūkio taršos mažinimo priemonių poreikis pateiktas23 lentel÷je, o vietos, kuriose reikia mažinti pasklidąją žem÷s ūkio taršą, pavaizduotos 1paveiksle.23 lentel÷. Papildomų pasklidosios žem÷s ūkio taršos priemonių įgyvendinimo poreikisNemuno UBRPabaseinisReikalingas vidutinis NO -Plotas, kuriame reikalingasmažinimas, km 2 sumažinimas, kg/hapasklidosios taršos3N taršos apkrovosNev÷žio 5295,3 3,3Šešup÷s 2067,1 1,9Dubysos 745,9 0,46Jūros 189,9 1,0Neries m. intakų 260,3 1,6Šventosios 347,7 1,3

461 pav. Pasklidosios žem÷s ūkio taršos mažinimo priemonių poreikis Nemuno UBR

47Miesto nuotekų valymo ir nitratų direktyvų priemonių įgyvendinimo poveikis36. Atlikti skaičiavimai rodo, kad pagrindinių MNV ir Nitratų direktyvospriemonių įgyvendinimas didelio poveikio upių ekologinei būklei netur÷s. Daugeliuatveju prognozuojami koncentracijų pokyčiai bus nežymūs ir svyruos toje pačiojebūkl÷s klas÷je. Būkl÷s pokyčiai prognozuojami tik tose up÷se, kuriose šiuo metu teršalųkoncentracijos balansuoja ties ribine tam tikros būkl÷s verte.Galimi ekologin÷s būkl÷s pokyčiai pagal atskirus vandens kokyb÷s rodikliuspateikiami 24 lentel÷je. Prognozuojama, kad visose kitose Nemuno UBR up÷se visivandens kokyb÷s rodikliai tur÷tų išlikti toje pačioje ekologin÷s būkl÷s klas÷je.24 lentel÷. Prognozuojami ekologin÷s būkl÷s pokyčiai įgyvendinus pagrindines MNV irNitratų direktyvos priemonesBaseinas/ pabaseinisUp÷Vandenskokyb÷s rodiklisNeries mažųjų intakų Bražuol÷ BDS 7 , NO 3 -N Iš geros į labai gerąŠventosios Širvinta NO 3 -N Iš geros į labai gerąNev÷žio Aluona NO 3 -N Iš blogos į vidutinęNev÷žio Žąsinas NO 3 -N Iš blogos į vidutinęŠešup÷s Širvinta (Šeimenos) NO 3 -N Iš vidutin÷s į gerąJūros Akmena BDS 7 Iš geros į labai gerąNemuno mažųjų intakų Str÷va BDS 7 Iš geros į labai gerąMinijos Skinija NH 4 -N Iš vidutin÷s į gerąPriemon÷s bendrojo fosforo taršai sumažintiBūkl÷s pagal nurodytą rodiklįvertinimo pokytis37. Atlikus pagrindinių priemonių poveikio vandens telkinių būklei vertinimą,nustatyta, kad nemažai vandens telkinių d÷l sutelktosios arba pasklidosios taršospoveikio, net ir įgyvendinus pagrindines priemones, neatitiks geros ekologin÷s būkl÷sreikalavimų.Analizuojant reikšmingą sutelktosios taršos poveikį matyti, kad iš reikšmingąpoveikį darančių išleistuvų nemaža dalis sąlygoja su bendruoju fosforu susijusiasvandens kokyb÷s problemas. Viena iš priemonių taršai bendruoju fosforu sumažinti yraskalbiklių, sud÷tyje turinčių fosforo, uždraudimas. Ši priemon÷ leistų ženkliai sumažintiį paviršinio vandens telkinius su nuotekomis patenkančias fosforo junginių apkrovas.Nemuno UBR identifikuotos 28 up÷s, kurios galimai patiria reikšmingąsutelktosios taršos šaltinių taršą bendruoju fosforu. Taigi, fosforą ribojančių reikalavimųbuotyje ir pramon÷je naudojamuose plovikliuose įvedimas pad÷tų mažinti jo taršą.Reikia atsižvelgti į tai, kad ribojant ploviklius su fosforu, dabartin÷s problemos gali būtinepilnai išsispręstos d÷l specifinių gamtinių situacijų, kuomet išleidžiant nuotekas įmažas upes reikia pasiekti labai didelį fosforo junginių pašalinimo iš nuotekų laipsnį.Žmon÷ms vartoti skirto vandens kokyb÷s direktyva (98/83/EB)38. Direktyva siekiama apsaugoti Europos Sąjungos vandens vartotojų sveikatąir užtikrinti, kad geriamas vanduo visoje Europoje būtų sveikas, švarus ir saugus gerti.Be kitų reikalavimų, Direktyva įpareigoja valstybes nares imtis visų būtinų priemonių,užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama geriamojo vandens kokyb÷ ir tuo tikslunustato reikalavimus geriamojo vandens programin÷s priežiūros (monitoringo) tvarką.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d.įsakymas Nr. V-455 d÷l Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandenssaugos ir kokyb÷s reikalavimai” patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

482) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas Nr. IX-433 (Žin.,2001, Nr. 64-2327);3) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 3 d. nutarimas Nr.1388 d÷l vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojovandens programin÷s priežiūros tvarkos patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 87-3753);4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29d. įsakymas Nr. 685 d÷l geriamajam vandeniui ruošti ir tiekti skirtų gaminių bei procesųsaugos sveikatai įvertinimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 9325);5) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybin÷s maistoir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugs÷jo 27 d. įsakymas Nr. 476/442 d÷linformacijos apie geriamojo vandens saugą teikimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 98-4379);6) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d.įsakymas Nr. V-613 d÷l Lietuvos higienos normos HN 44:2006 “Vandenviečiųsanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 81-3217);7) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 29d. įsakymas Nr. V-966 d÷l Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojohigienisto 1994 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 60 “D÷l HN 48 “Kenksmingosmedžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogausvartojamame vandenyje” tvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 621 „D÷l Lietuvos higienos normos HN48:2001 “Žmogaus vartojamo žalio vandens kokyb÷s higieniniai reikalavimai”patvirtinimo” pripažinimo netekusiais galios (Žin., 2007, Nr. 127-5196);8)Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m.gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1-190 d÷l Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniuimonitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2009, Nr. 157-7130).

Trumpas priemonių apibūdinimas39. Geriamojo vandens kokyb÷s kontrol÷. Ši priemon÷ yra įgyvendinama pagalHigienos normos HN 24:2003 reikalavimus. Higienos normoje nustatomi geriamojovandens kokyb÷s reikalavimai (chemin÷ sud÷tis, kokyb÷s vertinimų skaičius per metus,analiz÷s metodai ir kt.). Geriamojo vandens kokybę Lietuvoje kontroliuoja maistokontrol÷s institucija t.y. Lietuvos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba.Geriamojo vandens kokyb÷s kontrol÷ nustatyta Lietuvos Respublikos geriamojovandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-2327), kurio 11 straipsnio 2 dalis nustato, kadviešai tiekiamo ir maisto įmon÷se naudojamo vandens programinę įrangą turi atliktigeriamojo vandens tiek÷jai.40. Senų nenaudojamų eksploatacinių gręžinių likvidavimas. Senų nenaudojamųeksploatacinių gręžinių, kurie gali tapti potencialiais požeminio vandens taršos židiniais,likvidavimo tvarka nustatyta 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkosministro įsakyme Nr. 417 „D÷l Lietuvos aplinkos apsaugos Normatyvinio dokumentoLAND 4-99 tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3263; 2008, Nr. 144-5800).Gręžinių likvidavimo tvarką kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkosministerija.41. Sanitarin÷s vandenviečių apsaugos zonos (SAZ) įrengimas. SAZ rengiamos irįteisinamos pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugoszonų nustatymas ir priežiūra“ reikalavimus. Kiekvienai vandenvietei yra nustatomasanitarin÷ apsaugos zona, kurią sudaro trys juostos:41.1 griežto režimo apsaugos juosta (1-oji) – arčiausiai kaptažo įrenginių esantijuosta, skirta apsaugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažoįrenginius nuo tyčin÷s ar atsitiktin÷s taršos, kurioje draudžiama ūkin÷ ir kita veikla,nesusijusi su vandens pa÷mimu, gerinimu ir tiekimu;41.2 mikrobin÷s taršos apribojimo juosta (2-oji) – sanitarin÷s apsaugos zonos juosta,kurioje ribojama mikrobin÷ ir chemin÷ tarša;41.3 chemin÷s taršos apribojimo juosta (3-ioji) – sanitarin÷s apsaugos zonos juosta,kurioje ribojama chemin÷ tarša.Savivaldyb÷, kurios teritorijoje yra vandenviet÷, organizuoja vandenviet÷s SAZsteigimą ir apsaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo irLietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus. Kai vandenviet÷s SAZribos yra kelių savivaldybių teritorijose, vandenviet÷s SAZ steigimą ir apsaugąkoordinuoja apskrities viršininkas, jei SAZ yra kelių apskričių teritorijose – apskrities,kurios teritorijoje yra vandenviet÷, viršininkas.Teis÷s aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenviet÷sSAZ specialusis planas registruojamas savivaldyb÷s teritorijų planavimo dokumentųregistre ir Žem÷s gelmių registre. Patvirtintos vandenviečių SAZ juostos turi būtižymimos rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, o ūkin÷ veikla reguliuojamapagal higienos normoje HN 44:2006 nustatytus apribojimus ir kitus teis÷s aktus. Svarbipriemon÷ yra SAZ įsteigimo ir įteisinimo kontrol÷, nes iki šiol Nemuno UBR, kaipnumatyta HN 44:2006, yra įsteigtos tik kelių vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonos.Direktyvos įgyvendinimo rezultatai42. 2008 rugpjūčio 27 d. Vyriausyb÷ patvirtino Geriamojo vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo 2008-2015 m. pl÷tros strategiją. Esmin÷s geriamojo vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo pl÷tros nuostatos atitinka 2005 m. Lietuvos Respublikos aplinkosministro įsakymu patvirtintos Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekųšalinimo) pl÷tros strategijos nuostatas. Naująja strategija siekiama, kad geriamojo

50vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas 2015 metais siektų nemažiau kaip 95 % visų šalies gyventojų, viešai tiekiamo geriamojo vandens atitikimassaugos ir kokyb÷s reikalavimams – ne mažiau 100 %.Direktyvos įgyvendinimo sąnaudos43. 2001 metais įvertintos sąnaudos fluoro ir geležies problemoms spręsti. Josprilygo maždaug 100 milijonų litų. Tačiau pagal Geriamojo vandens direktyvą geležies,kaip indikatorinio parametro, šalinimas n÷ra būtinas. V÷liau geriamojo vandensdirektyvos sąnaudos nacionaliniu ar UBR mastu vertintos nebuvo.Nors ir netiesiogiai, Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimopriemon÷ms galima priskirti 2007-2013 metų Valstyb÷s projektų sąraše 7 numatytaspriemones. Tai naujų vandentiekio tinklų tiesimas, vandentiekio tinklų rekonstrukcija,vandens gerinimo įrenginių statyba ir rekonstrukcija. Šias priemones planuojamaįgyvendinti kartu su Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo priemon÷mis (projektaiapima tiek vandens tiekimo, tiek ir nuotekų tvarkymo sistemas). Turimi duomenysneleidžia tiksliai įvertinti, kiek investicijų planuojama skirti tik vandens tiekimo sistemųgerinimui ir pl÷trai, tod÷l informacija apie planuojamas investicijas pateikiama.1skyriuje 1 skirsnyje, aprašančiame Nuotekų direktyvos įgyvendinimą. Žemiaupateikiami duomenys apie Nemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuose planuojamųnutiesti/rekonstruoti vandentiekio tinklų ilgius ir planuojamą vandens gerinimoįrenginių statybą/rekonstrukciją.Šešup÷s pabaseinis44. Šešup÷s pabaseinyje planuojama nutiesti 38,4 km naujų vandentiekio tinklų(8 lentel÷).Dubysos pabaseinis45. Dubysos pabaseinyje planuojama nutiesti 11,4 km naujų vandentiekio tinklų(9 lentel÷).Jūros pabaseinis46. Jūros pabaseinyje planuojama nutiesti 42,2 km naujų vandentiekio tinklų (10lentel÷).Lietuvos pajūrio upių baseinas47. Lietuvos pajūrio upių baseine planuojama nutiesti 22,5 km naujųvandentiekio tinklų, rekonstruoti 59,6 km esamų vandentiekio tinklų, pastatyti/rekonstruoti 3 vandens gerinimo įrenginius (11 lentel÷).Merkio pabaseinis48. Merkio pabaseinyje planuojama nutiesti 6,3 km naujų vandentiekio tinklų(12 lentel÷).Minijos pabaseinis49. Minijos pabaseinyje planuojama nutiesti 32,1 km naujų vandentiekio tinklų,pastatyti vandens gerinimo įrenginius Salantuose (Kretingos raj.) (13 lentel÷).7 Priemon÷s Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas irpl÷tra“ valstyb÷s projektų sąrašas Nr. 01 patvirtintas LR aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9d. įsakymuNr. D1-462 (2009 m. balandžio 29d. įsakymo Nr. D1-172 redakcija).

51Nemuno mažųjų intakų pabaseinis50. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje planuojama nutiesti 127,9 km naujųvandentiekio tinklų (14 lentel÷).Neries mažųjų intakų pabaseinis51. Neries mažųjų intakų pabaseinyje planuojama nutiesti 101,1 km naujųvandentiekio tinklų, rekonstruoti 4,6 km esamų vandentiekio tinklų, pastatyti vandensgerinimo įrenginius (Trakai- Lentvaris) (15 lentel÷)Nev÷žio pabaseinis52. Nev÷žio pabaseinyje planuojama nutiesti 53 km naujų vandentiekio tinklų(16 lentel÷).Šventosios pabaseinis53. Šventosios pabaseinyje planuojama nutiesti 15,6 km naujų vandentiekiotinklų (17 lentel÷).Žeimenos pabaseinis54. Žeimenos pabaseinyje planuojama nutiesti 11,9 km naujų vandentiekiotinklų (18 lentel÷).Priegliaus baseinas55. Priegliaus baseine neplanuojama tiesti/rekonstruoti vandentiekio tinklų irstatyti/rekonstruoti vandens valymo įrenginių.Laukinių paukščių apsaugos direktyva (79/409/EEB)56. Laukinių paukščių apsaugos direktyva reglamentuoja paukščiams svarbiųteritorijų apsaugą. Reikalaujama, kad būtų steigiamos specialios saugomos teritorijos,skirtos tam tikroms paukščių rūšims išsaugoti.Siekiant išsaugoti, atkurti ir išlaikyti tokias teritorijas reikia įgyvendinti tamtikras priemones. Šios priemon÷s labai dažnai yra ūkin÷s veiklos ribojimas saugomojeteritorijoje, arba specialios teritorijos atkūrimo ir atstatymo priemon÷s. Gali būti atvejų,kaip BVPD tikslai prieštarauja saugomose teritorijose nustatytiems tikslams. Tokiaisatvejais UBR valdymo planuose galima numatyti išimtis, o saugomose teritorijose imtisjų apsaugos priemonių.Kol kas Lietuvoje nebuvo nustatyta atvejų, kaip BVPD tikslai prieštarautųPaukščių arba Buveinių direktyvų reikalavimams.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 21 ir 24straipsnių pakeitimo 2000 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. VIII-1768 (Žin., 2000, Nr. 58-1708);2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 17, 20 straipsniųpakeitimo ir papildymo 2000 m. geguž÷s 9 d. įstatymas Nr. VIII-1669 (Žin., 2000, Nr.42-1195);3) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21,22, 23, 24, 26, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2000 m. spalio 12 d.įstatymas Nr.VIII-2041 (Žin., 2000, Nr. 92-2881);4) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21, 24 ir 26 straipsniųpakeitimo 2001 m. balandžio 19 d. įstatymas Nr. IX-288 (Žin., 2001, Nr. 39-1358);

525) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo2003 m. balandžio 17 d. įstatymas Nr. IX-1512 (Žin., 2003, Nr. 42-1916)6) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d.įstatymas Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391)7) Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10, ir 24 straipsniųpakeitimo 2003 m. birželio 10 d. įstatymas Nr. IX-1614 (Žin., 2003, Nr. 61-2767)8) Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo 4, 10, ir 13 straipsniųpakeitimo 2002 m. rugs÷jo 19 d. įstatymas Nr. IX-1091 (Žin., 2002, Nr. 96-4168)9) Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo pakeitimo 2001 m.gruodžio 11 d. įstatymas Nr. IX-638 (Žin., 2001, Nr. 110-3988)10) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30, 31 straipsniųpakeitimo ir papildymo 2000 m. balandžio 11 d.įstatymas Nr. VIII-1612 (Žin.,2000, Nr. 34-953)11) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniopakeitimo 1997 m. spalio 7 d. įstatymas Nr. VIII-435 (Žin., 1997, Nr. 96-2427)12) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 11, 17,20, 21, 23, 24, 29, 30, 32 straipsnių pakeitimo 1997 m. birželio 26 d. įstatymas Nr.VIII-323 (Žin., 1997, Nr. 65-1548)13) Lietuvos Respublikos medžiokl÷s įstatymas 2002 m. birželio 20 d. Nr.IX-966 (Žin., 2002, Nr. 65-2634) (aktuali redakcija)14) Lietuvos Respublikos medžiokl÷s įstatymo 6, 12 ir 18 straipsniųpakeitimo 2003 m. birželio 10 d. įstatymas Nr. IX-1612 (Žin., 2003, Nr. 61-2765)15) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11d.įsakymas Nr. 139 “D÷l laukinių augalų ir grybų naudojimo mokslo, kultūros,švietimo, aukl÷jimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijųsudarymo ar pildymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 32-910)16) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d. įsakymasNr. 372 “D÷l saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo iš gamtin÷saplinkos tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 79-2396)17) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir LietuvosRespublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 176/240“D÷l lankymosi miške taisyklių” patvirtinimo (Žin., 1996, Nr. 120-2833)18) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymasNr. 159 d÷l Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje,sąrašų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 40-1513)19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. geguž÷s 2 d. įsakymasNr. 223 “D÷l ypač saugomų rūšių sąrašo” patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 49-1911)20) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d.įsakymas Nr. 448 d÷l aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 173„D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446„D÷l laukin÷s augalijos įstatymo įgyvendinimo" 2 punkto vykdymo" pakeitimo(Žin., 2002, Nr. 84-3670)21) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d.įsakymas Nr. 173 d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. gruodžio 20 d.nutarimo Nr. 1446 "D÷l Laukin÷s augalijos įstatymo įgyvendinimo" 2 punktovykdymo (Žin., 2000, Nr. 37-1046)22) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 24 d.įsakymas Nr. 226 D÷l apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų irgrybų rūšių sąrašo dalinio pakeitimo” (Žin., 2001, Nr. 37-1275)23) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d.įsakymas Nr. 695 “D÷l buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijųmonitoringo programos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 4-161)

5324) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d.įsakymas Nr.352 “D÷l introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo tvarkos, invazinių rūšiųorganizmų kontrol÷s ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrol÷s tarybossud÷ties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo programospatvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 81-3505)25) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d. įsakymasNr. 511 “D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintųaplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 “D÷l medžiokl÷sLietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” naujos redakcijos (Žin.,2002, Nr. 97-4308)26) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d.įsakymas Nr. 697 “D÷l ataskaitų teikimo ES Komisijai d÷l Buveinių ir Paukščiųdirektyvų įgyvendinimo (Žin., 2002, Nr. 9-315)27) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2d. įsakymas Nr.D1-358 “D÷l paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo”(Žin., 2008, Nr. 77-3048)28) Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymopakeitimo 2000 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. VIII-1636 (nauja redakcija) (Žin.,2000, Nr. 39-1092)29) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymasNr. 123 “D÷l kai kurių Aplinkos ministro įsakymų dalinio pakeitimo” (Žin., 2002,Nr. 31-1175)30) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo irpapildymo 1996 m. geguž÷s 28 d. įstatymas Nr. I-1352 (Žin., 1996, Nr. 57-1335)31) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos 1992-01-21 įstatymas Nr. I-2223 (Žin., 1992, Nr. 5-75) (aktuali redakcija)32) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 30 straipsniųpakeitimo 2003 m. birželio 10 d. įstatymas Nr. IX-1610 (Žin., 2003, Nr.61-2763)33) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsniopakeitimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymas Nr. VIII-2026 (Žin., 2000, Nr.90-2773)34) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26straipsnių pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios 2000 m.balandžio 18 d. įstatymas Nr. VIII-1637 (Žin., 2000, Nr.39-1093)35) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsniopakeitimo 1997 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. VIII-310 (Žin., 1997, Nr.65-1540)36) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1)straipsniu 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. IX-677 (Žin., 2002, Nr.2-49)37) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo 2001 m.gruodžio 4 d. įstatymas Nr. IX-628 (nauja redakcija) (Žin., 2001, Nr. 108-3902)38) LR Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 „D÷l Bendrųjųbuveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2004,Nr. 41-1335)39) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d.įsakymas Nr. 592 "D÷l duomenų kaupimo apie Europos Bendrijos svarbos gyvūnųir augalų rūšis" (Žin., 2001, Nr. 68-2374)40) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. birželio 9 d. nutarimas Nr.709 "D÷l Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo irtvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 93-3409)41) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkaivertinimo įstatymo pakeitimo 2005 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. X-258 (naujaredakcija) (Žin., 2005, Nr. 84-3105)

5442) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsniųpakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu 2004 m.vasario 19 d. įstatymas Nr. IX-2032 (Žin., 2004, Nr. 36-1179)43) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19,26, 31, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, 24 straipsniopripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 32(1), 32(2) straipsniais 2005m. kovo 24 d. įstatymas Nr. X-147 (Žin., 2005, Nr. 47-1558)44) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo 2004 m.sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-1962 (Žin., 2004, Nr. 21-617)45) Lietuvos Respublikos valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymas „D÷l gyvūnų vež÷jų leidimų išdavimotvarkos aprašo ir vežamų gyvūnų prižiūr÷tojų kompetencijos pažym÷jimų išdavimotvarkos aprašo patvirtinimo Nr. B1-136 (Žin., 2007, Nr.16-610)46) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ 2005 m. vasario 7 d. nutarimas Nr.130 "D÷l Valstybin÷s aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programospatvirtinimo" (Žin., 2005, Nr.19-608)47) Lietuvos Respublikos žem÷s įstatymo pakeitimo 2004 m. sausio 27 d.įstatymas Nr. IX-1983 (Žin., 2004, Nr.28-868)48) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d.įsakymas Nr. D1-645 "D÷l reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašopatvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 184-6807)49) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento priefinansų ministerijos generalinio direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijostarnybos direktoriaus 2004 m. geguž÷s 18 d. įsakymas Nr. D1-274/1B-532/B1-507"D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento prie finansųministerijos direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 658/831/743 „D÷l prekybos laukiniaisgyvūnais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 85-3097)50) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymasNr. 309 "D÷l laukinių gyvūnų žym÷jimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr.61-2819)51) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. balandžio 19 d. nutarimasNr. 380 "D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr.276 „D÷l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 44-1606)52) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 519/449 "D÷llaukinių gyvūnų laikymo nelaisv÷je taisyklių patvirtinimo ir lietuvos respublikosaplinkos ministro ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002m. geguž÷s 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo" (Žin., 2002, Nr. 100-4456)53) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d.įsakymas Nr. 586 "D÷l laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo,aukl÷jimo ir estetikos tikslams taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 111-4931)54) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.įsakymas Nr. D1-712 "D÷l aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.586 „D÷l laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, aukl÷jimo irestetikos tikslams taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 4-78)55) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimasNr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650)56) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimasNr.343 „D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin.,1992, Nr. 22-652)

5557) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. rugs÷jo 30 d. nutarimas Nr.1135 "D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimo Nr.343 "D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" daliniopakeitimo" (Žin., 1996, Nr. 43-1057)58) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1997 m. balandžio 28 d. nutarimasNr. 414 "D÷l Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s 1992 m. Geguž÷s 12 d. nutarimoNr. 343 "D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" daliniopakeitimo" (Žin., 1997, Nr. 38-940)59) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. Rugs÷jo 30 d. įsakymasNr. 513 "D÷l medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriosemedžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 97-4309)60) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.įsakymas Nr. 701 "D÷l statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinioprojekto aplinkos apsaugos dalis“ patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 50-1675)61) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymasNr. D1-609 "D÷l planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms arpotencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašopatvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 179-6651)62) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. geguž÷s 16 d. įsakymas Nr. 250/224"D÷l laukinių gyvūnų pa÷mimo iš buveinių zoologin÷ms kolekcijoms sudaryti iršių kolekcijų registravimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 60-2478)63) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikosvalstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d.įsakymas Nr. D1-24/B1-37 "D÷l aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. geguž÷s 16 d. įsakymo Nr. 250/224„D÷l laukinių gyvūnų pa÷mimo iš buveinių zoologin÷ms kolekcijoms sudaryti iršių kolekcijų registravimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 10-389)64) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento priefinansų ministerijos generalinio direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijostarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. D1-584/1B-1019/B1-987 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento priefinansų ministerijos direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 658/831/743 „D÷l prekyboslaukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2004, Nr. 167-6158)65) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. spalio 22 d. nutarimas Nr.1317 "D÷l Kaimo pl÷tros 2004–2006 metų plano pagrindinių nuostatų" (Žin., 2003,Nr. 101-4550)66) Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo 2, 9, 10, 11, 14 ir 20straipsnių pakeitimo ir papildymo 2005 m. balandžio 14 d. įstatymas Nr. X-159(Žin., 2005, Nr. 57-1940)67) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymasNr. 258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo"(Žin., 2000, Nr. 53-1540)68) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymasNr. 25 "D÷l aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d. įsakymo Nr. 511 "D÷lMedžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkosministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 "D÷l Medžiokl÷s LietuvosRespublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo", naujos redakcijos" pakeitimo"(Žin., 2003, Nr. 9-318)

5669) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugs÷jo 11 d. įsakymasNr. 453 "D÷l aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 "D÷lmedžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo"(Žin., 2003, Nr. 90-4088)70) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 6 d. įsakymasNr. D1-255 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.įsakymo Nr. 258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliųpatvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2004, Nr. 79-2814)71) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d.įsakymas Nr. D1-659 "D÷l aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr.258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo"pakeitimo" (Žin., 2004, Nr. 185-6868)72) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymasNr. D1-184 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.įsakymo Nr. 258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliųpatvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 45-1477)73) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugs÷jo 14 d. įsakymasNr. D1-441 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.įsakymo Nr. 258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliųpatvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 113-4137)74) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 5 d. įsakymas Nr.D1-480 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.įsakymo Nr. 258 "D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliųpatvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 119-4309)75) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymasNr. D1-30 "D÷l aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 "D÷lmedžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo"(Žin., 2006, Nr. 10-392)76) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymasNr. D1-358 "D÷l didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkosaprašo patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 89-3366)77) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymasNr. D1-251 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.įsakymo Nr. 258 „D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliųpatvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 60-2150)78) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymasNr. D1-250 "D÷l 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministroįsakymo Nr. 352 „D÷l introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo tvarkos,invazinių rūšių organizmų kontrol÷s ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrol÷starybos sud÷ties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo programospatvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 60-2149)79) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymasNr. D1-256 "D÷l aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 701 „D÷lstatybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkosapsaugos dalis“ patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 60-2152)80) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymasNr. D1-255 “D÷l planų ar programų ir planuojamos ūkin÷s veiklos įgyvendinimopoveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumonustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 61-2214)81) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymasNr. D1-144 "D÷l aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 159 „D÷l

57Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašųpatvirtinimo“ pakeitimo" (nauja redakcija) (Žin., 2006, Nr. 42-1531)82) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d.įsakymas Nr. 670 "D÷l pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimo" (Žin., 2004,Nr. 10-284)83) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymasNr. D1-145 "D÷l pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimo" (Žin., 2004, Nr.54-1853)84) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 28 d. įsakymasNr. D1-50 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d.įsakymo Nr. 73 „D÷l pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo"(Žin., 2005, Nr. 16-523)85) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 15 d.įsakymas Nr. D1-613 "D÷l aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 73„D÷l pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2005, Nr.150-5515)86) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos r÷mimo programos 2000 m.spalio 12 d. įstatymas Nr. VIII-2025 (Žin., 2000, Nr. 92-2872)87) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos r÷mimo programos įstatymo 3,4 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2002 m. rugs÷jo 19 d. įstatymas Nr. IX-1092(Žin., 2002, Nr. 96-4169 )88) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos r÷mimo programos įstatymo 3straipsnio pakeitimo 2003 m. birželio 10 d. įstatymas Nr. IX-1611 (Žin., 2003, Nr.61-2764 )89) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos r÷mimo programos įstatymo 3straipsnio pakeitimo 2004 m. liepos 15 d. įstatymas Nr. IX-2380 (Žin., 2004, Nr.116-4328 )90) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos r÷mimo programos įstatymo 3ir 4 straipsnių pakeitimo 2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-268 (Žin., 2005,Nr. 84-3107)91) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 30 d. įsakymasNr. D1-501 "D÷l informacijos, reikalingos ataskaitų rengimui pagal 1992 m.geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos79/409/EEB D÷l laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, surinkimo" (Žin., 2006,Nr. 118-4513)92) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymasNr. D1-22 "D÷l aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d. Įsakymo Nr. 372 „D÷lsaugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo iš gamtin÷s aplinkos tvarkospatvirtinimo“ pakeitimo" (nauja redakcija) (Žin., 2007, Nr. 7-294)93) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymasNr. D1-531 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d.įsakymo Nr. D1-358 „D÷l paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijųpatvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2008, Nr. 119-4539)94) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymas Nr.D1-358 "D÷l paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo"(Žin., 2008, Nr. 77-3048)95) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d.įsakymas Nr. D1-697 "D÷l aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr.258 „D÷l medžiokl÷s lietuvos respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 3-63)

5896) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymasNr. D1-38 "D÷l aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-358 „D÷ldidžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 14-550)97) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymasNr. D1-148 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d.įsakymo Nr. 372 „D÷l saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo išgamtin÷s aplinkos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 41-1594)98) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymasNr. D1-105 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d.įsakymo Nr. 586 „D÷l laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo,aukl÷jimo ir estetikos tikslams taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr.34-1322)99) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. D1-169/B1-183 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. geguž÷s 16 d. įsakymo Nr. 250/224„D÷l laukinių gyvūnų pa÷mimo iš buveinių zoologin÷ms kolekcijoms sudaryti iršių kolekcijų registravimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 46-1825)100) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 9 d. įsakymasNr. D1-155 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d.įsakymo Nr. 513 „D÷l medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose,kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr.42-1626)101) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. geguž÷s 5 d. įsakymas Nr. D1-253/B1-200 "D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybin÷s maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 519/449 „D÷llaukinių gyvūnų laikymo nelaisv÷je taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikosaplinkos ministro ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002m. geguž÷s 16 d. įsakymo Nr. 250/ 224 pakeitimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 53-2128)102) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento priefinansų ministerijos generalinio direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijostarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-325/1B-333/B1-252"D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento prie finansųministerijos direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 658/831/743 „D÷l prekybos laukiniaisgyvūnais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 71-2911)103) Lietuvos Respublikos medžiokl÷s įstatymo 4 straipsnio pakeitimo 2009m. liepos 7 d. įstatymas Nr. XI-327 (Žin., 2009, Nr. 85-3584)104) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijųįstatymo pakeitimo 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymas Nr. XI-578 (Žin., 2009, Nr.159-7200)Trumpas priemonių apibūdinimas57. Saugomų teritorijų steigimas. Vyriausyb÷s nutarimu patvirtintuoseBendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nurodyta,jog paukščių apsaugai svarbios teritorijos steigiamos tam, kad savo buvein÷se būtų

59išsaugotos saugomos paukščių rūšys. Be to, turi būti saugomi ir paukščių migracijaisvarbūs plotai.Už saugomų teritorijų steigimą Lietuvoje yra atsakinga Valstybin÷ saugomųteritorijų tarnyba. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai patvirtinti LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15d. nutarimu Nr. 276 d÷l bendrųjų buveinių arpaukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (2006 m. balandžio 19 d.nutarimo Nr. 380 redakcija). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir žem÷lapiai sutiksliomis teritorijų ribomis patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr.399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Šiuo teis÷s aktu buvo patvirtintos 77paukščių apsaugai svarbios teritorijos.Paukščių apsaugai skirtų teritorijų skaičius ir plotai kiekviename Nemuno UBRbaseine ir pabaseinyje pateikti 25 lentel÷je.

25 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) Nemuno UBR.PAST plotaspabaseinyje, ha60Teritorija,persidengiantisu BAST, haTeritorija,persidengiantisu BAST, %Baseinas/ pabaseinisPAST skaičiusBaltijos jūra ir Kuršiųmarios 37.454 6 22.802 61Dubysos pabaseinis 4.818 3 560 12Jūros pabaseinis 5.356 5 797 15Lietuvos pajūrio upiųbaseinas 12.511 6 12.395 99Merkio pabaseinis 60.635 5 41.270 68Minijos pabaseinis 34.323 8 20.749 60Nemuno mažųjų intakųpabaseinis 74.291 19 58.405 79Neries mažųjų intakųpabaseinis 5.466 4 1.391 25Nev÷žio pabaseinis 41.227 8 15.368 37Priegliaus baseinas 0 0 0 0Šešup÷s pabaseinis 17.909 4 16.639 93Šventosios pabaseinis 37.694 6 37.627 100Žeimenos pabaseinis 98.042 6 95.323 97IŠ VISO 429.724 58 323.327 75Pastabos:1. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų(PAST) plotai pabaseiniuose nustatyti naudojant GIS technologijas.2. Stulpelyje “PAST skaičius” pateikiamas PAST , visiškai ar dalimi patenkančių įpabaseinio teritoriją, skaičius.Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų parengimas58. Siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta saugomų rūšių apsaugos būkl÷sblog÷jimo, būtina parengti saugomų teritorijų gamtotvarkos planus ir kitus strateginiusdokumentus. Gamtotvarkos planai tvirtinami Lietuvos Respublikos aplinkos ministroįsakymu, juose nustatant atsakingas institucijas, įgyvendinimo priemones ir sąnaudasbei galimus l÷šų šaltinius. Gamtotvarkos planai rengiami konkrečioms teritorijoms irdauguma atvejų apima tiek PAST, tiek ir BAST. Iki 2009 metų rugpjūčio m÷nesioLietuvoje Respublikos aplinkos ministro įsakymais buvo patvirtinti gamtotvarkos planai54 teritorijoms. Dauguma gamtotvarkos planų parengti 10 metų laikotarpiui (2008-2017m.).Įgyvendinimo sąnaudos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos2009/147/EB d÷l laukinių paukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudassudaro paukščių apsaugai svarbių teritorijų gamtotvarkos planų parengimas, jųįgyvendinimas bei PAST monitoringas. Skaičiuojant šių priemonių įgyvendinimosąnaudas, remtasi tokiomis prielaidomis:1) Vidutin÷s gamtotvarkos plano parengimo sąnaudos apskaičiuotos remiantisValstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos atlikta tiek÷jų kainų apklausa 40gamtotvarkos planų parengimui (bendra teritorija 37.146 ha). Kainų pasiūlymaišių teritorijų gamtotvarkos planų parengimui svyravo nuo 1,352 mln. Lt iki1,965 mln. Lt (vidurkis 1,66 mln. Lt, arba 45 lt/ha). Atliekant skaičiavimustaikoma prielaida, kad gamtotvarkos plano parengimo sąnaudos 1 ha teritorijosyra vienodos. NATURA 2000 teritorijose, kuriose BAST ir PAST persidengia,50% gamtotvarkos planų parengimo sąnaudų priskiriama Natūralių TarybosDirektyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei florosapsaugos įgyvendinimo sąnaudoms. Laikoma, kad gamtotvarkos planai visomsPAST bus parengti per 5 metus.

612) Parengtų gamtotvarkos planų įgyvendinimo investicin÷s ir eksploatacin÷ssąnaudos apskaičiuotos remiantis informacija, pateikiama Lietuvos Respublikosaplinkos ministerijos tinklalapyje publikuojamuose gamtotvarkos planuose 8 .Įgyvendinimo sąnaudos perskaičiuotos UBR valdymo plano įgyvendinimolaikotarpiui (t.y. iki 2015 m.).3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos įgyvendinimo sąnaudos teritorijoms, kurioms gamtotvarkosplanų n÷ra parengta, apskaičiuotos taikant vieneto sąnaudų metodą.Gamtotvarkos planų paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įgyvendinimovidutin÷s investicin÷s sąnaudos (2007-2015 m. laikotarpiu) yra 54 Lt/ha,vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s sąnaudos yra 7,89 Lt/ha per metus.Teritorijose, kuriose BAST ir PAST persidengia, vidutin÷s investicin÷s sąnaudos(2007-2015 m. laikotarpiu) yra 20 Lt/ha, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷ssąnaudos yra 3,12 Lt/ha per metus. Šios vieneto sąnaudos apskaičiuotosremiantis parengtų ir rengiamų gamtotvarkos planų įgyvendinimo sąnaudomis,įvertinant PAST persidengimą su BAST 9 .4)Išlaidos PAST monitoringui apima išlaidas darbo užmokesčiui, socialiniodraudimo įmokoms bei kurui 10 . Perskaičiuojant monitoringo išlaidaspabaseiniams taikyta prielaida, kad 1 ha monitoringo sąnaudos skirtingosepaukščių apsaugai svarbiose teritorijose yra vienodos. Darbo užmokesčiosąnaudų skaičiavimui taikytas 2009 m. pirmojo ketvirčio vidutinio m÷nesiobruto darbo užmokesčio dydis Valstyb÷s sektoriuje 11 .Kaip numatoma Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos planuose, siekiantįgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimus, Lietuvoje planuojama įsteigti dar 90 teritorijųpaukščiams saugoti. Tod÷l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷llaukinių paukščių apsaugos įgyvendinimo sąnaudos gali išaugti. Be to, atskirųpriemonių įgyvendinimo sąnaudos tikslinamos skelbiant konkursus 12 , tod÷lgamtotvarkos planuose pateiktos priemonių įgyvendinimo sąnaudos tur÷tų būtilaikomos orientacin÷mis.Šias sąnaudas planuojama finansuoti iš valstyb÷s biudžeto.Šešup÷s pabaseinis59. Šešup÷s pabaseinyje yra 4 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST),kurios minimoje teritorijoje užima 17.909 ha plotą. Didžioji dalis PAST – 16.639 ha(93%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (BAST)(26 lentel÷).8 Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php9 Informacijos šaltinis: Valstyb÷s saugomų teritorijų kadastro GIS informacija.10 Vidutin÷s PAST monitoringo sąnaudos įvertintos apklausus Labanoro RP, Aukštaitijos NP, ŽuvintoRP, Nemuno kilpų RP, Kauno marių RP, Anykščių RP ir Varnių RP direkcijos apie darbo sąnaudas irišlaidas kurui PAST monitoringui 2007-2009 m. D÷l monitoringo apimčių svyravimų skaičiavimamsnaudotas 2007-2009 m. vidurkis.11 Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2009 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis m÷nesinis bruto darboužmokestis valstyb÷s sektoriuje buvo 2318,8 Lt.12 Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos duomenys.

6226 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Šešup÷s pabaseinyje (įskaitantPriegliaus baseiną).Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Metelių,Dusios irObelijosežeraiPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTALYB001Lazdijų r. irAlytaus r.2 Novaraistis LTSAKB001 Šakių r.,Kauno r.,PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha4.480 2.441 54 2.441827 775 94 0Kazlų RūdosLTVLKB001 Vilkaviškio r. 496 495 100 03 Širvintosup÷s sl÷nis4 Žuvinto, LTALYB003 Marijampol÷s, 14.198 14.198 100 14.198Žaltyčio irAlytaus r.,AmalvoLazdijų r.pelk÷sIŠ VISO 20.000 17.909 90 16.639Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŠešup÷s pabaseinį, pateikiama 27 lentel÷je.27 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Šešup÷spabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas plotas patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas, pabaseinyje, pabaseinio kurį patenkahahateritoriją, % PAST, haAmalvo pelkių Patvirtintas 3.638 3.638 100,0 3.638masyvasŽuvinto biosferosrezervato Kiaulyčiosbotaninis-zoologinisdraustinisParengtas(nepatvirtintas) 730 730 100,0 730IŠ VISO 4.368 4.368 4.368Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Šešup÷spabaseinyje sudaro apie 206.900 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 176.026 Lt per metus (28 lentel÷).

28 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Šešup÷s pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpis63Preliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.),LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 333.235 66.647parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 18.000 138.960 15.440planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 188.898 262.328 52.466planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 41.473IŠ VISO ~ 207.000 735.000 176.000Priegliaus baseinas60. Priegliaus up÷s baseine n÷ra paukščių apsaugai svarbių teritorijų.Dubysos pabaseinis61. Dubysos pabaseinyje yra 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 4.818 ha plotą. Nedidel÷ PAST dalis – 560 ha (12%) –persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (29 lentel÷).29 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Dubysos pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Dubysosup÷s sl÷nis2 Nemunoup÷spakrant÷s irsalos tarpKulautuvosirSmalininkų3 TyruliųPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTRASB001LTKAUB001Raseinių r.,Jurbarko r.,Kauno r.Jurbarko r.,Kauno r.,Šakių r.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha1.117 1.117 100 5583.532 2 0 2LTRADB005 Radviliškio 3.699 3.699 100pelk÷r. ir Šiaulių r.IŠ VISO 8.348 4.818 58 560Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įDubysos pabaseinį, pateikiama 30 lentel÷je. Gamtotvarkos planai parengti visomspaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, patenkančioms į Dubysos pabaseinį.

6430 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Dubysospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,Dubysos up÷s sl÷nisNemuno up÷spakrant÷s ir salos tarpKulautuvos irSmalininkųTyrulių pelk÷Parengtas(nepatvirtintas)haGP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos teritorijos dalis, teritorijos plotasplotas patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinyje, pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % PAST, ha1.117 1.117 100,0 1.117Patvirtintas 3.611 2 0,1 2Parengtas(nepatvirtintas)3.699 3.699 100,0 3.699IŠ VISO 8.427 4.818 4.818Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Dubysospabaseinyje sudaro apie 150.825 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 55.126 Lt per metus (31 lentel÷).31 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Dubysos pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 0 0parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 150.825 395.721 43.969planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 0 0 0planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 11.157IŠ VISO ~ 150.800 395.700 55.100Jūros pabaseinis62. Jūros pabaseinyje yra 5 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 5.356 ha plotą. Nedidel÷ PAST dalis – 797 ha (15%) –persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (32 lentel÷).

32 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Jūros pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas65PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha1 Aukštojo tyro LTPLUB003 Rietavo 875 385 44 384pelk÷2 Blinstrubiškio LTRASB002 Raseinių r. 2.215 2.215 100miškas3 Šesuvies ir LTTAUB001 Pag÷gių ir 1.353 1.304 96 412Jūros up÷ssl÷niaiTaurag÷s r.4 Vainuto LTSLUB004 Šilut÷s r. ir 14.687 790 5miškaiŠilal÷s r.5 Visbarų LTTAUB003 Taurag÷s r. 661 661 100žuvininkyst÷stvenkiniaiIŠ VISO 19.791 5.356 27 797Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įJūros pabaseinį, pateikiama 33 lentel÷je.33 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Jūrospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % PAST, haAukštasis tyras Patvirtintas 875 385 44,0 384BlinstrubiškiomiškasParengtas(nepatvirtin2.215 2.215 100,0 2.215Vainuto miškųbiosferos poligonastas)Rengiamas(nepublikuojamas)14.687 790 5,4 790IŠ VISO 17.777 3.390 3.389Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Jūros pabaseinyjesudaro apie 141.835 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaro apie 65.700 Ltper metus (34 lentel÷).

6634 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Jūros pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 79.176 15.835parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 11.800 27.070 3.008planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 130.035 172.244 34.449planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 12.403IŠ VISO ~ 141.800 278.500 65.700Lietuvos pajūrio upių baseinas63. Lietuvos pajūrio upių baseine yra 6 paukščių apsaugai svarbios teritorijos,kurios pabaseinio teritorijoje užima 12.511 ha plotą. Didžioji PAST dalis – 12.395 ha(99%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (35lentel÷).35 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvos pajūrio upių baseine.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Baltijosjūrospakrant÷2 KuršiųnerijosnacionalinisparkasPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTPALB001LTKLAB001LietuvosteritoriniaivandenysNeringos,Klaip÷dosm.,Klaip÷dos r.,Šilut÷s r.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha17.097 3 0 324.996 7.596 30 75383 Nemirsetos LTKREB001 Klaip÷dos r. 151 149 99 141smiltpiev÷s4 Nemuno LTSLUB001 Šilut÷s r. 26.674 2.474 9 2.474delta5 Svencel÷s LTKLAB009 Klaip÷dos r. 55 55 99 5pievosir Šilut÷s r.6 Tyrų pelk÷ LTKLAB002 Klaip÷dos r. 2.619 2.234 85 2234IŠ VISO 71.590 12.511 17 12.395Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įLietuvos pajūrio upių baseiną, pateikiama 36 lentel÷je.

6736 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Lietuvospajūrio upių baseine.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįKintų akvakultūrosūkisKintų pievos ir miškaiapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkahateritoriją, % PAST, haPatvirtintas 571 334 58,6 334Rengiamas(nepublikuojamas)519 518 99,9 5Kuršių nerija Patvirtintas 24.996 7.596 30,4 7.596Nemuno deltos RPKniaupo botaniniozoologinio draustinio,Krokų Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioParengtas(nepatvirtintas)2.628 349 13,3 349Pajūrio regioninio Patvirtintas 436 432 99,2 149parko dalisSvencel÷s pievos Patvirtintas 50 50 100,0 49IŠ VISO 29.198 9.280 8.483Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Lietuvos pajūrioupių baseine sudaro apie 348.240 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 73.400 Lt per metus (37 lentel÷).37 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos pajūrio upiųbaseine sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 90.654 18.131parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 308.532 152.648 16.961planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 39.708 56.651 11.330planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 28.973IŠ VISO ~ 350.000 300.000 75.400Merkio pabaseinis64. Merkio pabaseinyje yra 5 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 60.635 ha plotą. Didel÷ PAST dalis – 41.270 ha (68%) –persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (38 lentel÷).

38 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Merkio pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Čepkeliųpelk÷2 Dainavosgiria3 Grybauliosžuvininkyst÷stvenkiniai4 Karaviškiųmiškas5 Rūdninkų68PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, haLTVARB002 Var÷nos r. 11.227 6.280 56 6.281LTVARB005 Var÷nos r.,Alytaus r.,Lazdijų r.,Druskininkų55.965 33.174 59 33.171LTVARB007 Var÷nos r. 742 742 100LTVARB004 Var÷nos r. 343 343 100 343LTSALB002 Šalčininkų r. 20.095 20.095 100 1.475giriair Var÷nos r.IŠ VISO 88.372 60.635 69 41.270Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įMerkio pabaseinį, pateikiama 39 lentel÷je.39 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Merkiopabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,Grybauliosžuvininkyst÷stvenkiniaiRengiamas(nepublikuojamas)haGP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotaspabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % PAST, ha742 742 100,0 742Karaviškių miškas Patvirtintas 343 343 100,0 343Rūdninkų girios Rengiamas 20.095 20.095 100,0 20.095biosferos poligonas (nepublikuojamas)IŠ VISO 21.180 21.180 21.180Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Merkio pabaseinyjesudaro apie 348.240 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaro apie 70.360 Ltper metus (40 lentel÷).

6940 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Merkio pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 90.654 18.131parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 308.532 152.648 16.961planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 39.708 31.473 6.295planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 28.973IŠ VISO ~ 348.000 275.000 70.400Minijos pabaseinis65. Minijos pabaseinyje yra 8 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 34.323 ha plotą. Didel÷ PAST dalis – 20.749 ha (60%) –persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (41 lentel÷).41 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Minijos pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Aukštojotyro pelk÷2 Erlos irSalanto upiųsensl÷niai3 Kalviųkarjeras4 Minijos up÷ssl÷nis5 Nemunodelta6 Reiskių tyropelk÷PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, haLTPLUB003 Rietavo 875 490 56 490LTSKUB002 Kretingos r.ir Skuodo r.1.463 702 48 11LTKLAB003 Klaip÷dos r. 37 37 100LTKLAB005 Šilut÷s r.,Klaip÷dos r.,Kretingos r.,Plung÷s r.2.175 2.175 100 1.214LTSLUB001 Šilut÷s r. 26.674 2.109 8 2.109LTPLUB002Plung÷s r.,Klaip÷dos r.,Kretingos r.Šilut÷s r. irŠilal÷s r.Plung÷s r. irSkuodo r.4.046 4.046 100 4.0467 VainutomiškaiLTSLUB00414.687 10.949 75 5658 Žemaitijos LTPLUB00121.485 13.816 64 12.315nacionalinisparkasIŠ VISO 71.441 34.323 48 20.749Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įMinijos pabaseinį, pateikiama 42 lentel÷je.

7042 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Minijospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % PAST, haAukštasis tyras Patvirtintas 875 490 56,0 490Erlos ir Salanto upių Patvirtintas 1.461 700 47,9 700sensl÷niaiKalvių karjeras Parengtas 37 37 100,0 37(nepatvirtintas)Kintų akvakultūros Patvirtintas 571 236 41,4 236ūkisMinijos up÷s sl÷nis Parengtas 2.240 2.240 100,0 2.240(nepatvirtintas)Minijos up÷s sl÷nisties DyburiaisRengiamas(nepublikuo804 804 100,0 74Nemuno deltos RPKniaupo botaniniozoologinio draustinio,Krokų Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioPaburg÷s miškasReiskių tyro pelk÷jamas)Parengtas(nepatvirtintas)Parengtas(nepatvirtintas)Parengtas(nepatvirtintas)2.628 18 0,7 18238 238 100,0 2384.046 4.046 100,0 4.046Siberijos pelk÷ Patvirtintas 66 66 100,0 66Vainuto miškų Rengiamas 14.687 10.949 74,5 10.949biosferos poligonas (nepublikuojamas)IŠ VISO 27.653 19.824 19.094Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Minijospabaseinyje sudaro apie 1.240.470 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 438.350 Lt per metus (43 lentel÷).

7143 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Minijos pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos (2007-2015 m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 376.460 75.292parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 460.231 669.631 74.403planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 780.238 1.045.841 209.168planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 79.486IŠ VISO ~ 1.240.500 2.092.000 440.000Nemuno mažųjų intakų pabaseinis66. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 19 paukščių apsaugai svarbiųteritorijų, kurios pabaseinio teritorijoje užima 74.291 ha plotą. Didel÷ PAST dalis –58.405 ha (79%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis(44 lentel÷).44 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje.Eil.Nr.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Balbieriškiomiškas2 Būdos-Pravieniškiųmiškai3 Čepkeliųpelk÷4 Dainavosgiria5 Kaunomarios6 Metelių,Dusios irObelijosežerai7 NemunastarpPel÷šiškių irBalbieriškio8 Nemunastarp Prienų irLengveniškių9 Nemunodelta10 Nemunosl÷nio pievosPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTPRIB003 Prienų r. 3.061 3.061 100LTKAIB006Kaišiadoriųr.5.174 2.271 44PAST,persidengiantisu BAST, haLTVARB002 Var÷nos r. 11.227 4.884 44 4.884LTVARB005LTKAUB008LTALYB001LTPRIB006LTPRIB005Var÷nos r.,Alytaus r.,Lazdijų r.,DruskininkųKauno m.,Kauno r.,Kaišiadoriųr.Lazdijų r. irAlytaus r.Birštono irAlytaus r.Birštono irPrienų r.55.965 22.780 41 22.2588.299 8.299 100 8.2994.480 2.039 46 2.037404 404 100 404142 142 100 141LTSLUB001 Šilut÷s r. 26.674 19.409 73 19.409LTJURB002Jurbarko r. irŠakių r.760 760 100 9

Eil.Nr.PaukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimastarpRaudon÷s irGelgaudiškio11 Nemunosl÷nio pievosties Viešvile12 Nemunoup÷spakrant÷s irsalos tarpKulautuvosirSmalininkų13 Niedaus irVeisiejųežerai72PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTTAUB004 Jurbarko r. 595 595 100LTKAUB001Jurbarko r.,Kauno r.,Šakių r.PAST,persidengiantisu BAST, ha3.532 3.530 100 964LTLAZB001 Lazdijų r. 119 119 10014 Novaraistis LTSAKB001 Šakių r.,Kauno r.,827 52 6Kazlų RūdosLTLAZB003 Lazdijų r. 1.127 1.124 10015 Pertakomiškas16 Sausgalvių LTSLUB003 Šilut÷s r. 240 240 100pievos17 Senrusn÷s ir LTSLUB002 Pag÷gių 1.586 1.586 100Sennemun÷sežerai18 Šesuvies ir LTTAUB001 Pag÷gių ir 1.353 48 4Jūros up÷sTaurag÷s r.sl÷niai19 Vainuto LTSLUB004 Šilut÷s r. ir 14.687 2.948 20miškaiŠilal÷s r.IŠ VISO 140.250 74.291 53 58.405Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNemuno mažųjų intakų pabaseinį, pateikiama 45 lentel÷je.

7345 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Nemunomažųjų intakų pabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkahateritoriją, % PAST, haArlaviškių kadagynas Patvirtintas 45 45 100,0 43Aukštumalos Rengiamas 1.017 1.017 100,0 1.017telmologinis(nepublikuodraustinisjamas)Būdos-PravieniškiųmiškaiNemunas tarpPel÷šiškių irBalbieriškioNemunas tarp Prienųir LengveniškiųNemuno deltos RPKniaupo botaniniozoologinio draustinio,Krokų Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioNemuno sl÷nio pievosties ViešvileNemuno sl÷nioskroblynai nuoKriukų ikiGelgaudiškiųNemuno up÷spakrant÷s ir salos tarpKulautuvos irSmalininkųPertako miškasRumšiškių apylink÷sRumšiškių miškasRengiamas(nepublikuojamas)5.173 2.270 43,9 2.270Patvirtintas 397 397 100,0 395Patvirtintas 142 142 100,0 141Parengtas(nepatvirtintas)2.628 1.901 72,3 1.901Patvirtintas 595 595 100,0 595Parengtas(nepatvirtintas)1.290 1.290 100,0 32Patvirtintas 3.611 3.609 99,9 3.609Parengtas(nepatvirtintas)Rengiamas(nepublikuojamas)Parengtas(nepatvirtintas)1.127 1.124 99,7 1.12441 41 100,0 4195 95 100,0 22Sausgalvių pievos Patvirtintas 240 240 100,0 240Senrusn÷s irPatvirtintas 1.586 1.586 100,0 1.586Sennemun÷s ežeraiŠirvintos miškas Patvirtintas 186 186 99,9 1Vainuto miškųbiosferos poligonasParengtas(nepatvirtin14.687 2.948 20,1 2.948Viršužiglio kaimoapylink÷stas)Rengiamas(nepublikuojamas)304 304 100,0 291IŠ VISO 33.164 17.790 16.256Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.

74Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Nemuno mažųjųintakų pabaseinyje sudaro apie 1.071.080 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 636.840 Lt per metus (46 lentel÷).46 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Nemuno mažųjų intakųpabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 1.406.379 281.276parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 168.889 400.725 44.525planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 902.194 694.969 138.994planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 172.044IŠ VISO ~ 1.071.000 2.502.000 637.000Neries mažųjų intakų pabaseinis67. Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra 4 paukščių apsaugai svarbiosteritorijos, kurios pabaseinio teritorijoje užima 5.466 ha plotą. Nedidel÷ PAST dalis –1.391 ha (25%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis(47 lentel÷).47 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Neries mažųjų intakų pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 BaltosiosVok÷sšlapžem÷s2 Būdos-Pravieniškiųmiškai3 Geledn÷smiškas4 KazimieravoPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTSALB003LTKAIB006Trakų r.,Vilniaus r.,Šalčininkų r.Kaišiadoriųr.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha1.391 1.391 100 1.3915.174 2.903 56LTSVEB004 Švenčionių r. 1.655 1.026 62LTVLNB001 Vilniaus r. 145 145 100šlapžem÷sIŠ VISO 8.365 5.466 65 1.391Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijas.Informacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNeries mažųjų intakų pabaseinį, pateikiama 48 lentel÷je.

7548 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Neriesmažųjų intakų pabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįBaltosios Vok÷sšlapžem÷sBūdos-PravieniškiųmiškaiGeledn÷s miškasapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkahateritoriją, % PAST, haPatvirtintas 1.391 1.391 100,0 1.391Rengiamas(nepublikuojamas)Parengtas(nepatvirtin5.173 2.903 56,1 2.9031.655 1.026 62,0 1.026tas)IŠ VISO 8.219 5.320 5.320Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Neries mažųjųintakų pabaseinyje sudaro apie 168.110 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 60.350 Lt per metus (49 lentel÷).49 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Neries mažųjų intakųpabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 6.531 1.306parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 4.231 27.765 3.085planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 163.877 216.532 43.306planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 12.657IŠ VISO ~ 168.100 251.000 60.400Nev÷žio pabaseinis68. Nev÷žio pabaseinyje yra 8 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 41.227 ha plotą. Santykinai didel÷ PAST dalis – 15.368 ha(37%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (50lentel÷).50 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Nev÷žio pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Babtų-VarluvosmiškaiPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTKAUB006 Kauno r. 4.419 4.419 100PAST,persidengiantisu BAST, ha

Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas2 Dotnuvos-Josvainiųmiškai3 Labūnavosmiškas76PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTKEDB003 K÷dainių r. 5.782 5.782 100PAST,persidengiantisu BAST, haLTKEDB001 K÷dainių r.,Kauno r.,Jonavos r.3.978 3.978 100 401LTKEDB002 K÷dainių r. 5.222 5.222 1004 Lančiūnavosmiškas5 Nev÷žio LTKAUB004 Kauno r. 1.154 1.154 100 531up÷s sl÷nis6 Padauguvos LTKAUB005 Kauno r. 5.783 5.783 100miškas7 Sulinkių LTRADB004 Radviliškio 454 454 100durpynasr.8 Tauj÷nų- LTUKMB001 Ukmerg÷s r. 22.532 14.437 64 14.437Užul÷nioir Panev÷žiomiškair.IŠ VISO 49.322 41.227 84 15.368Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNev÷žio pabaseinį, pateikiama 51 lentel÷je.51 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Nev÷žiopabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,haTauj÷nų-Užul÷niomiškų biosferospoligonasRengiamas(nepublikuojamas)GP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotaspabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % PAST, ha22.532 14.437 64,1 14.437IŠ VISO 22.532 14.437 64,1 14.437Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Nev÷žiopabaseinyje sudaro apie 1.399.200 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 702.340 Lt per metus (52 lentel÷)..

7752 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Nev÷žio pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 1.184.600 236.920parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 0 0 0planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 1.399.193 1.849.727 369.945planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 95.474IŠ VISO ~ 1.400.000 3.034.000 702.000Šventosios pabaseinis69. Šventosios pabaseinyje yra 6 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 37.694 ha plotą. Beveik visos PAST – 237.627 ha (99,8%)– persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (53 lentel÷).53 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Šventosios pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Asvejosežerynas2 Labanorogiria3 Šiaur÷srytin÷Gražut÷sregioninioparko dalis4 Šimoniųgiria5 Tauj÷nų-Užul÷niomiškai6 VasaknųPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTSVEB005LTSVEB002LTZARB004Švenčioniųr., Vilniausr., Mol÷tų r.Švenčioniųr., Mol÷tų r.,Utenos r.,Ignalinos r.Zarasų r. irIgnalinos r.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%10.452 3 0PAST,persidengiantisu BAST, ha53.196 2.469 5 2.4695.700 4.052 71 4.052LTANYB001 Anykščių r.ir Kupiškio r.23.263 23.011 99 23.011LTUKMB001 Ukmerg÷s r. 22.532 8.095 36 8.095ir Panev÷žior.LTZARB001 Zarasų r. 66 66 100tvenkiniaiIŠ VISO 104.756 37.694 36 37.627Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŠventosios pabaseinį, pateikiama 54 lentel÷je.

7854 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Šventosiospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,haTauj÷nų-Užul÷niomiškų biosferospoligonasRengiamas(nepublikuojamas)GP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotaspabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % PAST, ha22.532 8.095 35,9 8.095Zalvo ir Zalvelio Patvirtintas 49 49 100,0 49ežeraiIŠ VISO 22.581 8.144 8.144Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Šventosiospabaseinyje sudaro apie 293.300 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 304.240 Lt per metus (55 lentel÷).55 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Šventosios pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 666.304 133.261parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 0 500 56planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 293.303 418.147 83.629planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 87.292IŠ VISO~ 293.300 1.085.000 304.000Žeimenos pabaseinis70. Šventosios pabaseinyje yra 6 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriospabaseinio teritorijoje užima 98.042 ha plotą. Praktiškai visos PAST – 95.323 ha (97%)– persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (56 lentel÷).56 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Žeimenos pabaseinyje.Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas1 Asvejosežerynas2 Geledn÷smiškas3 KretuonoežerasPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTSVEB005Švenčioniųr., Vilniausr., Mol÷tų r.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha10.452 10.449 100 10.136LTSVEB004 Švenčionių r. 1.655 627 38LTSVEB003 Švenčionių r. 1.182 1.182 100 1.182

Paukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimas4 Labanorogiria79PAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haLTSVEB002Švenčioniųr., Mol÷tų r.,Utenos r.,Ignalinos r.PASTplotaspabaseinyje,haPASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha53.196 50.727 95 50.7265 Pabrad÷s LTSVEB009 Švenčionių r. 410 410 100 410smiltpiev÷s6 Vakarin÷ LTIGNB003 Utenos r., 35.005 34.647 99 32.870Aukštaitijosnacionalinioparko dalisIgnalinos r.,Švenčionių r.IŠ VISO 101.899 98.042 96 95.323Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŽeimenos pabaseinį, pateikiama 57 lentel÷je.57 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Žeimenospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,Antalied÷s botaniniszoologinisdraustinisRengiamas(nepublikuojamas)haGP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotaspabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % PAST, ha248 248 100,0 248Didysis Siaurys Patvirtintas 278 278 100,0 278Geledn÷s miškas Parengtas(nepatvirtintas)1.655 627 37,9 627Girutiškio gamtiniorezervato pelkiųkompleksasPatvirtintas 1.402 1.402 100,0 1.402Juodup÷s pelk÷ Patvirtintas 226 226 100,0 226Labanoro regioninioparko Ešerinio ItelmologinisdraustinisParengtas(nepatvirtintas)81 81 100,0 81Labanoro up÷s sl÷nis Patvirtintas 220 220 100,0 220Laukagalio pelk÷ Patvirtintas 315 315 100,0 315Luknel÷Rengiamas(nepublikuojamas)156 156 100,0 156Panatryčio miškasSalaičio ežeras irapyežer÷s (dalisPažemiokraštovaizdžiodraustinio)Parengtas(nepatvirtintas)Rengiamas(nepublikuojamas)72 72 100,0 57455 455 100,0 455IŠ VISO 5.108 4.080 4.065

80Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudos Žeimenospabaseinyje sudaro apie 1.057.140 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaroapie 968.880 Lt per metus (58 lentel÷)..58 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Žeimenos pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 2.161.583 432.317parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 35.364 182.683 20.298planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 1.021.774 1.446.079 289.216planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 227.047IŠ VISO ~ 1.057.000 3.790.000 967.000Baltijos jūra ir Kuršių marios71. Baltijos jūros priekrant÷je ir Kuršių mariose yra 6 paukščių apsaugaisvarbios teritorijos, kurios pabaseinio teritorijoje užima 37.454 ha plotą. Didžioji PASTdalis – 22.802 ha (61%) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomisteritorijomis (59 lentel÷).59 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.PaukščiųapsaugaisvarbiosteritorijospavadinimasPAST kodas Savivaldyb÷s BendrasPASTplotas,haPASTplotasBaltijosjūroje irKuršiųmariose,haPASTdalis,patenkantiį Baltijosjūros irKuršiųmariųteritoriją,%PAST,persidengiantisu BAST, ha1 Baltijos jūros LTPALB001 Lietuvos 17.097 17.094 100 12.630priekrant÷teritorin÷ jūra2 Kuršių nerijos LTKLAB001 Neringos, 24.996 17.398 70 7.209nacionalinisparkasKlaip÷dos m.,Klaip÷dos r.,Šilut÷s r.3 Nemirsetos LTKREB001 Klaip÷dos r. 151 1 1 1smiltpiev÷s4 Nemuno delta LTSLUB001 Šilut÷s r. 26.674 2.576 10 2.5765 Svencel÷s LTKLAB009 Klaip÷dos r. 55 1 1 1pievosir Šilut÷s r.6 Tyrų pelk÷ LTKLAB002 Klaip÷dos r. 2.619 384 15 384IŠ VISO 71.590 37.454 52 22.802Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GIS technologijasInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įBaltijos jūrą ir Kuršių marias, pateikiama 60 lentel÷je.

8160 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Baltijosjūroje ir Kuršių mariose.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkahateritoriją, % PAST, haKuršių marios Patvirtintas 31.138 31.086 99,8 407Kuršių nerija Patvirtintas 24.996 17.398 69,6 17.398Nemuno deltos RP Parengtas 2.628 352 13,4 352Kniaupo botaninio (nepatvirtinzoologinio draustinio, tas)Krokų Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioPajūrio regioninio Patvirtintas 436 3 0,8 1parko dalisIŠ VISO 59.198 48.839 18.158Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukiniųpaukščių apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Baltijos jūroje ir Kuršių marioseinvesticin÷s sąnaudos sudaro apie 590.210 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 313.234 Lt per metus (61 lentel÷).61 lentel÷. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Baltijos jūroje ir Kuršiųmariose sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 534.485 106.897parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 204.658 131.693 14.633planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 385.556 524.837 104.967planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 86.737IŠ VISO ~ 590.200 1.191.000 313.200Natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos direktyva (92/43/EEB)72. Natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos direktyva(92/43/EEB) reglamentuoja gamtin÷ms buvein÷ms svarbių teritorijų apsaugą.Reikalaujama, kad būtų steigiamos specialios saugomos teritorijos, skirtos tam tikromsgamtin÷ms buvein÷ms išsaugoti.Siekiant išsaugoti, atkurti ir išlaikyti gamtines buveines reikia įgyvendinti tamtikras priemones. Šios priemon÷s labai dažnai yra ūkin÷s veiklos ribojimas saugomojeteritorijoje arba specialios teritorijos atkūrimo ir atstatymo priemon÷s. Kol kasLietuvoje nebuvo nustatyta atvejų, kad BVPD tikslai prieštarautų Paukščių arbaBuveinių direktyvų reikalavimams.

82Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.VIII-1768 (Žin., 2000, Nr. 58-1708)2) Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymoįstatymas Nr. VIII-1669 (Žin., 2000, Nr. 42-1995)3) Teritorijų planavimo įstatymo 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymoįstatymas Nr. VIII-1612 (Žin., 2000, Nr. 34-953)4) Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-435(Žin., 1997, Nr. 96-2427)5) Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 11, 17, 20, 21, 23, 24, 29, 30, 32straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. VIII-323 (Žin., 1997, Nr. 65-1548)6) Medžiokl÷s įstatymas Nr. IX-966 (Žin., 2002, Nr. 65-2634)7) Medžiokl÷s įstatymo 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. IX-1612(Žin., 2003, Nr. 61-2765)8) Laukin÷s augalijos įstatymas Nr. VIII-1226 (Žin., 1999, Nr. 60-1944)9) Laukin÷s augalijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1616 (Žin.,2003, Nr. 61-2769)10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr.139 d÷l laukinių augalų ir grybų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo,aukl÷jimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo arpildymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 32-910)11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d. įsakymas Nr. 372d÷l saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo iš gamtin÷s aplinkostvarkos patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 79-2396)12) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikosmiškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 176/240 d÷llankymosi miške taisyklių patvirtinimo (Žin., 1996, Nr. 120-2833)13) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr.159 d÷l Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje,sąrašų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 40-1513)14) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr.237 d÷l augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo patvirtinimo (Žin., 1998, Nr.108-2976)15) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 504d÷l į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšiųsąrašo patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 100-4506)16) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr.219 d÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin.,2001, Nr. 37-1271)17) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 546d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymoNr. 219 “D÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijųpatvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 108-4848)18) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr.448 d÷l aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 173 „D÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446„D÷l laukin÷s augalijos įstatymo įgyvendinimo” 2 punkto vykdymo” pakeitimo(Žin., 2002, Nr. 84-3670)19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr.173 d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.1446 “D÷l Laukin÷s augalijos įstatymo įgyvendinimo” 2 punkto vykdymo (Žin.,2000, Nr. 37-1046)

8320) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr.226 d÷l apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšiųsąrašo dalinio pakeitimo (Žin., 2001, Nr. 37-1275)21) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.664 d÷l ypač saugomų rūšių apsaugos projektų rengimo (Žin., 2003, Nr. 12-455)22) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr.695 d÷l buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programospatvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 4-161)23) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 352d÷l introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo tvarkos, invazinių rūšiųorganizmų kontrol÷s ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrol÷s tarybossud÷ties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo programospatvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 81-3503)24) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d. įsakymas Nr. 511d÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintų aplinkosministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 “D÷l medžiokl÷s LietuvosRespublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” naujos redakcijos (Žin., 2002,Nr. 97-4308)25) Lietuvos RespublikosVyriausyb÷s 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 260 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 22 d. nutarimo Nr. 1138„D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo” daliniopakeitimo (Žin., 2002, Nr. 20-766)26) Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimoįstatymas Nr. VIII-1636 (nauja redakcija) (Žin., 2000, Nr. 39-1092)27) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 123d÷l kai kurių Aplinkos ministro įsakymų dalinio pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 31-1175)28) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223 (Žin., 1992, Nr. 5-75)29) Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. IX-1610(Žin., 2003, Nr. 61-2763)30) Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-2026(Žin., 2000, Nr. 90-2773)31) Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsnių pakeitimo ir 27straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. VIII-1637 (Žin., 2000, Nr.39-1093)32) Aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-310(Žin., 1997, Nr. 65-1540)33) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių,II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1) straipsniuįstatymas Nr. IX-677 (Žin., 2002, Nr. 2-49)34) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-628 (nauja redakcija) (Žin., 2001, Nr. 108-3902)35) Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-638 (nauja redakcija) (Žin., 2001, Nr. 110-3988)36) Laukin÷s gyvūnijos įstatymo 4, 10, ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. IX-1091 (Žin., 2002, Nr. 96-4168)37) Laukin÷s gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10, ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IX-1614 (Žin., 2003, Nr. 61-2767)38) Teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391)39) Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1512(Žin., 2003, Nr. 42-1916)

8440) Teritorijų planavimo įstatymo 21, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IX-288 (Žin., 2001, Nr. 39-1358)41) Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 32 straipsniųpakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-2041 (Žin., 2000, Nr. 92-2881)42) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 d÷lBendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo(Žin., 2004, Nr. 41-1335)43) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymas Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr. 82-1965)44) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 306d÷l į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšiųsąrašo patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 66-1998)45) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 560d÷l kai kurių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pakeitimo beipripažinimo netekusiais galios (Žin., 2002, Nr. 113-5065)46) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 25d÷l aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d. įsakymo Nr. 511 „D÷l medžiokl÷sLietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m.birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „D÷l medžiokl÷s Lietuvos Respublikosteritorijoje taisyklių patvirtinimo“ naujos redakcijos“ pakeitimo (Žin., 2003, Nr.9-318)47) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 1093d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 22 d. nutarimo Nr. 1138„D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo”pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 84-3834)48) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 106 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 22 d. nutarimo Nr. 1138„D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo”pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 11-403)49) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 903 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 22 d. nutarimo Nr. 1138„D÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo”pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 60-2464)50) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 22 d. nutarimas Nr. 1138 d÷lLietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo (Žin., 1998,Nr. 84-2353)51) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr.592 d÷l duomenų kaupimo apie Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalųrūšis (Žin., 2004, Nr. 68-2374)52) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 709 d÷lSaugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimotvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 93-3409)53) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)54) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)55) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų

85atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)56) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)57) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)58) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (nauja redakcija) (Žin., 2005, Nr. 84-3105)59) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)60) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)61) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)62) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)63) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)64) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr.D1-210 d÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 51-2039)65) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo irpapildymo bei įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu įstatymas Nr. IX-2032(Žin., 2004, Nr. 36-1179)66) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31,32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, 24 straipsnio pripažinimonetekusiu galios ir įstatymo papildymo 32(1), 32(2) straipsniais įstatymas 2005m. kovo 24 d. Nr. X-147 (Žin., 2005, Nr. 47-1558)67) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1962 (Žin., 2004, Nr. 21-617)68) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. D1-307 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d.įsakymo Nr. 219 „D÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 79-2864)69) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 380d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276

86„D÷l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 44-1606)70) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. D1-284 d÷l Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 592 „D÷lduomenų kaupimo apie Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšis“pakeitimo (nauja redakcija) )Žin., 2006, Nr. 66-2445)71) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 25 d. įsakymas Nr.D1-260 d÷l Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisyklių patvirtinimo(Žin., 2006, Nr. 61-2215)72) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr.D1-368 d÷l Aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 219 „D÷lgamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo(Žin., 2006, Nr. 88-3497)73) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. D1-501 d÷l informacijos, reikalingos ataskaitų rengimui pagal 1992 m. geguž÷s 21d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos beifloros apsaugos ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB d÷llaukinių paukščių apsaugos reikalavimus, surinkimo (Žin., 2006, Nr. 118-4513)74) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. D1-22 d÷l Aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d. įsakymo Nr. 372 „D÷l saugomųrūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo iš gamtin÷s aplinkos tvarkospatvirtinimo“ pakeitimo (nauja redakcija) (Žin., 2007, Nr. 7-294)75) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. D1-389 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d.įsakymo Nr. 219 „D÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 87-3495)76) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967„D÷l planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašopatvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650)77) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr.D1-697 d÷l Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „D÷lmedžiokl÷s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo(Žin., 2009, Nr. 3-63)78) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. D1-54 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.352 „D÷l introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo tvarkos, invazinių rūšiųorganizmų kontrol÷s ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrol÷s tarybossud÷ties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perk÷limo programospatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 20-811)79) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr.D1-148 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugs÷jo 8 d.įsakymo Nr. 372 „D÷l saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų pa÷mimo išgamtin÷s aplinkos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 41-1594)80) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr.D1-155 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 30 d.įsakymo Nr. 513 „D÷l medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose,kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr.42-1626)81) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192 d÷lLietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveiniųapsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo (Žin., 2009,Nr. 34-1287)

8782) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitin÷s departamento prie Finansųministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybin÷s maisto ir veterinarijostarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-325/1B-333/B1-252 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, muitin÷s departamento priefinansų ministerijos direktoriaus ir valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 658/831/743 „D÷l prekyboslaukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 71-2911)83) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-377 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 25 d. įsakymoNr. D1-260 „D÷l prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisykliųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 83-3470)84) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. D1-721 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymoNr. 586 „D÷l laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, aukl÷jimoir estetikos tikslams taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 144-6414)85) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymopakeitimo įstatymas Nr. XI-578 (Žin., 2009, Nr. 159-7200)Trumpas priemonių apibūdinimas73. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimas, siekiant apsaugoti ar atkurtisaugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s nutarimuNr. 276 patvirtintuose Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijųnuostatuose nurodyta, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos turi būti steigiamossiekiant apsaugoti ir atkurti gamtines augalų ir gyvūnų buveines. Už saugomų teritorijųsteigimą Lietuvoje yra atsakinga Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba. Buveiniųapsaugai svarbios teritorijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministroįsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039; 2009, Nr. 135-5903).Buveinių apsaugai skirtų teritorijų skaičius ir plotai kiekviename Nemuno UBRpabaseinyje pateikti 62 lentel÷je.62 lentel÷. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno UBR.BAST plotaspabaseinyje, haTeritorija,persidengiantisu PAST, haTeritorija,persidengiantisu PAST, %Baseinas/ pabaseinisBAST skaičiusBaltijos jūra ir Kuršiųmarios 53.351 7 22.801 43Dubysos pabaseinis 5.284 12 560 11Jūros pabaseinis 39.651 18 797 2Lietuvos pajūrio upiųbaseinas 14.519 9 12.393 85Merkio pabaseinis 45.800 13 41.270 90Minijos pabaseinis 48.463 14 20.749 43Nemuno mažųjų intakųpabaseinis 107.661 76 58.405 54Neries mažųjų intakųpabaseinis 11.700 36 1.391 12Nev÷žio pabaseinis 24.145 17 15.368 64Priegliaus baseinas 407 4 0 0Šešup÷s pabaseinis 28.322 9 16.639 59Šventosios pabaseinis 69.809 49 37.630 54Žeimenos pabaseinis 99.422 17 95.323 96IŠ VISO: 548.533 245 323.327 59

88Pastabos:1. BAST ir PAST plotai pabaseiniuose nustatyti naudojant GIS.2. Stulpelyje “BAST skaičius” pateikiamas BAST, visiškai ar dalimi patenkančių įpabaseinio teritoriją, skaičius. Bendras BAST skaičius Nemuno UBR yra mažesnisnei BAST, patenkančių į atskirus pabaseinius suma.2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įsteigtos 406 buveinių apsaugai svarbiosteritorijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „D÷l LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 "D÷lVietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus,sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo" papildymo“ (Žin., 2009, Nr.135-5903). Kartu su 77 paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis tai sudaro 12,5 %šalies teritorijos. Per pastaruosius metus ypač pasistūm÷jo buveinių apsaugai skirtųteritorijų steigimas.Buveinių gamtotvarkos planų parengimas74. Siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta saugomų rūšių apsaugos būkl÷sblog÷jimo, būtina parengti saugomų teritorijų gamtotvarkos planus ir kitus strateginiusdokumentus. Gamtotvarkos planai tvirtinami Aplinkos ministro įsakymu, juosenustatant atsakingas institucijas, įgyvendinimo priemones ir sąnaudas bei galimus l÷šųšaltinius. Gamtotvarkos planai rengiami konkrečioms teritorijoms ir dauguma atvejųapima tiek PAST, tiek ir BAST. Lietuvoje iki 2009 metų rugpjūčio m÷nesio LietuvosRespublikos aplinkos ministro įsakymais buvo patvirtinti gamtotvarkos planai 54teritorijoms. Dauguma gamtotvarkos planų parengti 10 metų laikotarpiui (2008-2017m.).Saugomų teritorijų skaičius, plotas, gamtotvarkos planų statistika ir Direktyvosįgyvendinimo sąnaudos pagal pabaseinius pateikta toliau.Įgyvendinimo sąnaudos. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūraliųbuveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudassudaro buveinių apsaugai svarbių teritorijų gamtotvarkos planų parengimas, jųįgyvendinimas bei monitoringas.Remiantis Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos planais, siekiant įgyvendintiNatūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos beifloros apsaugos reikalavimus, Lietuvoje planuoja įsteigti dar 300 teritorijų buvein÷mssaugoti. Tod÷l Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos įgyvendinimo sąnaudos kiekviename pabaseinyjegali išaugti. Be to, kadangi atskirų priemonių įgyvendinimo sąnaudos tikslinamosskelbiant konkursus 13 , gamtotvarkos planuose pateiktos priemonių įgyvendinimosąnaudos tur÷tų būti laikomos orientacin÷mis.Šias sąnaudas planuojama finansuoti iš valstyb÷s biudžeto. Nustatant šiosdirektyvos priemonių įgyvendinimo sąnaudas, buvo remtasi tokiomis prielaidomis:1) Vidutin÷s gamtotvarkos plano parengimo sąnaudos apskaičiuotos remiantisValstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos atlikta tiek÷jų kainų apklausa 40 gamtotvarkosplanų parengimui (bendra teritorija 37.146 ha). Kainų pasiūlymai šių teritorijųgamtotvarkos planų parengimui svyravo nuo 1,352 mln. Lt iki 1,965 mln. Lt (vidurkis1,66 mln. Lt, arba 45 lt/ha). Atliekant skaičiavimus taikoma prielaida, kad gamtotvarkosplano parengimo sąnaudos 1 ha teritorijos yra vienodi. Teritorijose, kuriose BAST irPAST persidengia, 50% gamtotvarkos planų parengimo sąnaudų priskiriama EuroposParlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukinių paukščių apsaugos13 Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos duomenys.

89įgyvendinimo sąnaudoms. Laikoma, kad gamtotvarkos planai visoms BAST busparengti per 5 metus.2) Parengtų gamtotvarkos planų įgyvendinimo investicin÷s ir eksploatacin÷ssąnaudos apskaičiuotos remiantis informacija, pateikiama Lietuvos Respublikosaplinkos ministerijos tinklalapyje publikuojamuose gamtotvarkos planuose 14 .Įgyvendinimo sąnaudos perskaičiuotos UBR valdymo plano įgyvendinimo laikotarpiui(t.y. iki 2015 m.).3) Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos įgyvendinimo sąnaudos teritorijoms, kurioms gamtotvarkosplanų n÷ra parengta 15 , apskaičiuotos taikant vieneto sąnaudų metodą. Gamtotvarkosplanų natūralių buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms įgyvendinimo vidutin÷sinvesticin÷s sąnaudos (2007-2015m laikotarpiu) yra 6,55 Lt/ha, vidutin÷s metin÷seksploatacin÷s sąnaudos yra 15,06 Lt/ha per metus. Teritorijose, kuriose BAST ir PASTpersikloja, vidutin÷s investicin÷s sąnaudos (2007-2015m laikotarpiu) yra 19,66 Lt/ha,vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s sąnaudos yra 3,12 Lt/ha per metus. Šios vienetosąnaudos apskaičiuotos remiantis parengtų ir rengiamų gamtotvarkos planųįgyvendinimo sąnaudomis 16 , įvertinant PAST persiklojimą su BAST 17 .4) Išlaidos BAST monitoringui apima išlaidas darbo užmokesčiui, socialiniodraudimo įmokoms bei kurui 18 . Perskaičiuojant monitoringo išlaidas pabaseiniamstaikyta prielaida, kad 1 ha monitoringo sąnaudos skirtingose natūralių buveinių apsaugaisvarbiose teritorijose yra vienodos. Darbo užmokesčio sąnaudų skaičiavimui taikytas2009 m. pirmojo ketvirčio vidutinio m÷nesio bruto darbo užmokesčio dydis Valstyb÷ssektoriuje 19 . Skaičiavimuose neįvertintos buveinių monitoringo sąnaudos, kadangi iki2009 m. šis monitoringas nebuvo vykdomas, neparengtos monitoringo metodikos.Šešup÷s pabaseinis (su Priegliaus baseinu)75. Šešup÷s pabaseinyje (įskaitant Priegliaus baseiną) yra 10 natūralių buveiniųapsaugai svarbių teritorijų (BAST), kurios užima 28.729 ha plotą. Didžioji dalis BAST– 16.639 ha (59%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST)(63 lentel÷).63 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Šešup÷s pabaseinyje(įskaitant Priegliaus baseiną).BASTpavadinimas1 ĄžuolųBūdosmiškasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Kazlų Rūdos LTMAR0001 860 860 1002 Drausgirio Vilkaviškio r. LTVIK0002 595 595 100BAST,persidengiantisu PAST, ha14 Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php15 Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php16 Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php17 Informacijos šaltinis: Valstyb÷s saugomų teritorijų kadastro GIS informacija.18 Vidutin÷s PAST monitoringo sąnaudos įvertintos apklausus Labanoro RP, Aukštaitijos NP, ŽuvintoRP, Nemuno kilpų RP, Kauno marių RP, Anykščių RP ir Varnių RP direkcijas apie darbo sąnaudas irišlaidas kurui PAST monitoringui 2007-2009 m. D÷l monitoringo apimčių svyravimų skaičiavimamsnaudotas 2007-2009 m. vidurkis.19 Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2009 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis m÷nesinis bruto darboužmokestis valstyb÷s sektoriuje buvo 2318,8 Lt.

BASTpavadinimasmiškas3 Grybingiriomiškas4 Liubavokaimoapylink÷s5 Meteliųregioninisparkas 206 Pavištyčiopievos7 Peleniųkaimoapylink÷s8 Tadarin÷s irVištytgiriomiškai9 Virbalgiriomiškas10 Žuvintoežeras irBuktosmiškas90Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Vilkaviškio r. LTVIK0004 355 355 100Kalvarijos LTKAL0001 153 153 100Alytaus r.,Lazdijų r.BAST,persidengiantisu PAST, haLTLAZ0010 17.024 9.285 55 2441Vilkaviškio r. LTVIK0003 23 23 100Kalvarijos,Vilkaviškio r.LTVIK0007 47 47 100Vilkaviškio r. LTVIK0005 1.176 1.176 100Vilkaviškio r. LTVIK0001 368 368 100Alytaus r.,Lazdijų r.,Marijampol÷sLTALY0005 15.868 15.868 100 14198IŠ VISO: 36.468 28.729 79 16.639Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŠešup÷s pabaseinį pateikiama 64 lentel÷je.64 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Šešup÷spabaseinyje (įskaitant Priegliaus baseiną).GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai parengtas teritorijos plotas teritorijos dalis,GP, plotas, ha pabaseinyje, ha patenkanti įAmalvo pelkiųmasyvasBakšių ežerasDiferencijos miškasKalnišk÷s miškasRinkoto miškasapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % BAST, haPatvirtintas 3.638 3.638 100,0 3.638Parengtas(nepatvirtintas)Parengtas(nepatvirtintas)Parengtas(nepatvirtintas)Parengtas(nepatvirtintas)3 3 100,0 337 37 100,0 37277 277 100,0 271108 107 98,9 10720 BAST teritorija persidengia su paukščių apsaugai svarbia teritorija: Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai(LTALYB001).

Žuvinto biosferosrezervato Kiaulyčiosbotaninis-zoologinisdraustinisParengtas(nepatvirtintas)91730 730 100,0 730IŠ VISO 4.793 4.792 4.786Pastabos:1. Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.2. Į Priegliaus up÷s baseiną patenkančioms BAST n÷ra parengta gamtotvarkos planų.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosŠešup÷s pabaseinyje (įskaitant Priegliaus baseiną) sudaro apie 212.380 Lt, vidutin÷smetin÷s eksploatacin÷s išlaidos sudaro apie 428.200 Lt per metus (65 lentel÷).65 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Šešup÷s pabaseinyje (įskaitantPriegliaus baseiną) sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 783.059 156.612parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 18.000 138.960 15.440planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 194.380 943.718 188.744planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 67.400IŠ VISO ~ 212.380 1.866.000 428.200Dubysos pabaseinis76. Dubysos pabaseinyje yra 12 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(toliau –BAST), kurios užima 5.284 ha plotą. Nedidel÷ dalis BAST – 560 ha (11%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (toliau –PAST) (66 lentel÷).66 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Dubysos pabaseinyje.BASTpavadinimasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, ha1 Apušio ežeras Kelm÷s r. LTKEL0010 96 96 100ir jo apyežer÷s2 Dubysos up÷ Jurbarko r., LTRAS0002 1.052 1.050 100 560žemiauLyduv÷nųKauno r.,Raseinių r.3 Lyg÷ Kelm÷s r., LTSIA0001 197 197 100Šiaulių r.4 Margupio Jurbarko r. LTJUR0010 25 25 100kadagynas5 Pag÷luvio Šiaulių r. LTSIA0002 132 132 100ežerynas6 Paraudžių Šiaulių r. LTSIA0004 101 101 100miškas7 Praviršulio Radviliškio LTRAD0001 3.316 887 27

BASTpavadinimastyrelis r., Raseiniųr.8 R÷kyvos pelk÷ Šiaulių m.,Šiaulių r.9 Smirdel÷s92Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %LTSIA0005 2.560 409 16Kelm÷s r. LTKEL0003 26 26 100BAST,persidengiantisu PAST, hapelk÷10 Šiluvos tyrelis Kelm÷s r. LTKEL0012 254 199 7811 Šimšų miškas Kelm÷s r. LTKEL0007 2.089 2.089 10012 Vijurkų pievos Kelm÷s r. LTKEL0017 74 74 100IŠ VISO: 9.920 5.284 53 560Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įDubysos pabaseinį pateikiama 67 lentel÷je.67 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Dubysospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % BAST, haApušio ežeras ir jo Patvirtintas 94 94 100,0 94apyežer÷sDubysos up÷s sl÷nis Parengtas 1.117 1.117 100,0 558(nepatvirtintas)Kurtuv÷nųRengiamas 197 197 100,0 197regioninio parkoPabijočių botaniniszoologinisdraustinis(nepublikuojamas)Nemuno up÷spakrant÷s ir salostarp Kulautuvos irPatvirtintas 3.611 2 0,1 2SmalininkųPraviršulio tyrelisRengiamas(nepublikuojamas)3.316 887 26,7 887IŠ VISO 8.335 2.297 1.738Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosDubysos pabaseinyje sudaro apie 71.310 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 154.110 Lt per metus (68 lentel÷).68 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Dubysos pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Gamtotvarkos planųparengimasPriemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metus10 metų 0 159.574 31.915

Parengtų gamtotvarkos 10 metų 41.007 359.255 39.917planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 30.307 348.523 69.705planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 12.575IŠ VISO ~ 71.300 867.000 154.00093Jūros pabaseinis77. Jūros pabaseinyje yra 18 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 90.100 ha plotą. Nedidel÷ dalis BAST – 797 ha (2%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (69 lentel÷).69 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Jūros pabaseinyje.BASTpavadinimas1 Ančios up÷ssl÷nis2 Balandin÷spelk÷3 Baužaičiųpelk÷4 Dabrupin÷smiškas5 Gojausskroblynai6 Jūkainiųmiškas7 Jūros up÷žemiauTaurag÷s8 KaršuvosgiriaSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Taurag÷s r. LTTAU0001 338 338 100Jurbarko r. LTJUR0006 160 84 53Jurbarko r. LTJUR0007 259 148 57Taurag÷s r. LTTAU0014 115 115 100Šilal÷s r. LTSIL0002 12 12 100Raseinių r. LTRAS0001 267 267 100Pag÷gių,Taurag÷s r.Jurbarko r.,Taurag÷s r.,Pag÷giųBAST,persidengiantisu PAST, haLTSIU0010 607 606 100 304LTJUR0008 37.194 19.329 529 Laukesa I Jurbarko r., LTJUR0009 1.187 658 55Taurag÷s r.10 Medv÷galio Šilal÷s r. LTSIL0003 45 42 94pievos11 Meškų Taurag÷s r. LTTAU0009 148 148 100pievos12 Norkišk÷s Taurag÷s r. LTTAU0013 56 56 100miškas13 PagramančioregioninisparkasTaurag÷s r.,Šilal÷s r.LTTAU0008 11.466 11.466 10014 RietavomiškaiKlaip÷dosr.,Kretingosr., Plung÷sr., RietavoLTPLU0010 30.109 4.636 15 38415 Šaltuonos Jurbarko r. LTJUR0011 66 66 100up÷s sl÷nis16 Šereitlaukio Pag÷gių LTSIU0004 1.481 434 29miškas17 Šešuvio up÷ Jurbarko r., LTTAU0007 899 899 100 108

BASTpavadinimasžemiauPašešuvio18 Viešvil÷saukštupiopelkynas94Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haTaurag÷s r.Jurbarko r.,Taurag÷s r.BASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTTAU0006 5.693 347 6BAST,persidengiantisu PAST, haIŠ VISO: 90.100 39.651 44 797Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įJūros pabaseinį pateikiama 70 lentel÷je.70 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Jūrospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai parengtas teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasGP, plotas, ha pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % BAST, haAnčios up÷s Patvirtintas 321 321 100,0 307sl÷nisAukštasis tyras Patvirtintas 875 385 44,0 384Pagramančio Parengtas 1.888 1.888 100,0 1.888regioninio parkoAkmenoskraštovaizdžiodraustinis(nepatvirtintas)IŠ VISO 3.084 2.594 2.579Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosJūros pabaseinyje sudaro apie 244.030 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 1.065.130 Lt per metus (71 lentel÷).71 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Jūros pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 1.658.923 331.785parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 0 777.825 86.425planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 244.025 2.762.839 552.568planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 94.361IŠ VISO ~ 244.000 5.200.000 1.065.000

95Lietuvos pajūrio upių baseinas78. Lietuvos pajūrio upių baseine yra 9 natūralių buveinių apsaugai svarbiųteritorijų (BAST), kurios užima 14.519 ha plotą. Didžioji dalis BAST – 12.393 ha(85%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (72 lentel÷).72 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvos pajūrio upiųbaseine.BASTpavadinimas1 Baltijosjūrospriekrant÷2 Kuršiųmarios2 Kintųpievos irmiškai3 Kuršiųnerija4 Lužijos irTyrų pelk÷s5 Minijos up÷ Klaip÷dos r.,Kretingos r.,Plung÷s r.,Šilut÷s r.6 Minijosup÷s sl÷nis7 Nemunodelta8 Pajūriokopos9 Svencel÷spelk÷Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, haLTPAL0001 12.634 3 0 3Šilut÷s r.,Klaip÷dos r.,NeringosLTSIU0012 37910 1895 50 7337Šilut÷s r. LTKLA0004 519 518 100 5Neringos,Klaip÷dosm.LTNER0005 9.986 7.538 75 7538Klaip÷dos r. LTKLA0005 2.687 2.302 86 2234LTKLA0007 1.870 20 1 17Klaip÷dos r. LTKLA0003 1.621 52 3Šilut÷s r. LTSIU0013 23.906 2.457 10 2457Klaip÷dos r.,Palangos m.LTKLA0009 425 422 99 140Klaip÷dos r., LTKLA0001 1.207 1.207 100Šilut÷s r.IŠ VISO: 54.853 14.519 26 12.393Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įMerkio pabaseinį pateikiama 73 lentel÷je.73 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Lietuvospajūrio upių baseine.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,GP apimamos GPkuriaiteritorijos dalis,parengtasGP, plotas,patenkanti įGP apimamosteritorijosapimamosteritorijos plotasplotaspabaseinyje, įpabaseinyje, pabaseinio kurį patenkaha hateritoriją, % BAST, haKintų akvakultūros ūkis Patvirtintas 571 334 58,6 334Kintų pievos ir miškai Rengiamas 519 518 99,9 518(nepublikuojamas)Kuršių nerija Patvirtintas 24.996 7.596 30,4 7.538Nemuno deltos RP Parengtas 2.628 349 13,3 349

Kniaupo botaniniozoologinio draustinio,Kroku Lankos botaniniozoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugos zonosdalies Tulkiarag÷s polderioPajūrio regioninio parko(nepatvirtintas)96Patvirtintas 436 432 99,2 424dalisIŠ VISO 29.150 9.229 9.163Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosLietuvos pajūrio upių baseine sudaro apie 357.430 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷sišlaidos sudaro apie 125.830 Lt per metus (74 lentel÷).74 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos pajūrio upių baseinesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos (2007-2015 m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 150.405 30.081parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 305.740 244.571 27.175planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 51.694 170.114 34.023planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 34.551IŠ VISO ~ 357.400 565.000 126.000Merkio pabaseinis79. Merkio pabaseinyje yra 13 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 45.800 ha plotą. Didžioji dalis BAST – 41.270 ha (90%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (75 lentel÷).75 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Merkio pabaseinyje.BASTpavadinimas1 Čepkeliųpelk÷2 DainavosgiriaSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje, haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, haVar÷nos r. LTVAR0009 12.752 7.733 61 6.623Alytaus r.,Lazdijų r.,Var÷nos r.,DruskininkųLTVAR0017 54.833 32.564 59 32.564Var÷nos r. LTVAR0015 137 137 1003 Derežnosup÷4 Diržamenių Var÷nos r. LTVAR0019 75 75 100pelk÷5 Geidukonių Var÷nos r. LTVAR0018 68 68 100pelk÷6 Jurgionių Trakų r. LTTRA0001 659 411 62miškas7 Kernavo Šalčininkų r. LTSAL0001 1.449 1.449 100 1449

BASTpavadinimaspelk÷8 Merkio up÷ Šalčininkų r.,Trakų r.,Var÷nos r.9 Spenglosup÷ ir jossl÷nis97Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje, haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, haLTVAR0011 2.224 2.223 100 332Var÷nos r. LTVAR0001 254 254 10010 Stojų pievos Var÷nos r. LTVAR0025 193 193 10011 Ūlos up÷žemiauRudniosVar÷nos r. LTVAR0012 419 419 100 28112 Versekosup÷13 Visinčiosup÷s sl÷nistiesGudeliaisŠalčininkų r., LTVAR0016 253 253 100Var÷nos r.Šalčininkų r. LTSAL0004 21 21 100 21IŠ VISO: 73.337 45.800 62 41.270Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įMerkio pabaseinį pateikiama 76 lentel÷je.76 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Merkiopabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % BAST, haDerežnos up÷ Parengtas 137 137 100,0 137(nepatvirtintas)Karaviškių miškas Patvirtintas 343 343 100,0 343Rūdninkų giriosbiosferospoligonasRengiamas(nepublikuojamas)20.095 20.095 100,0 1.475IŠ VISO 20.575 20.575 1.955Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosMerkio pabaseinyje sudaro apie 404.110 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 457.510 Lt per metus (77 lentel÷).77 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Merkio pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos (2007-2015 m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 1.085.354 217.071parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 9.000 13.667 1.519

planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 431.108 649.635 129.927planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 108.994IŠ VISO ~ 440.100 1.750.000 458.00098Minijos pabaseinis80. Minijos pabaseinyje yra 14 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 48.463 ha plotą. Santykinai didel÷ dalis BAST – 20.749 ha(43%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (78 lentel÷).78 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Minijos pabaseinyje.BASTpavadinimas1 Ankantųpelk÷2 Kulaliųriedulynas3 Minijos up÷ Klaip÷dos r.,Kretingos r.,Plung÷s r.,Šilut÷s r.4 Minijosup÷s sl÷nis5 Minijosup÷s sl÷nistiesDyburiais6 Nasr÷nųpievos7 Nemunodelta8 Rietavomiškai9 Salotoežeras ir joapyežer÷s10 Sydekliopelk÷11 Veiviržo irŠalp÷s up÷s12 Veiviržoup÷s sl÷nis13 Žaliosiosmiškas14 ŽemaitijosnacionalinisparkasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBAST plotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %Telšių r. LTTEL0006 420 3 1Skuodo r. LTSKU0003 59 32 54BAST,persidengiantisu PAST, haLTKLA0007 1.870 1.844 99 991Klaip÷dos r. LTKLA0003 1.621 1.568 97 329Kretingos r.,Plung÷s r.LTKRE0002 754 754 100 37Kretingos r. LTKRE0003 21 21 100 11Šilut÷s r. LTSIU0013 23.906 1.965 8 1965Klaip÷dos r.,Kretingos r.,Plung÷s r.,RietavoLTPLU0010 30.109 25.474 85 4.536Telšių r. LTTEL0002 306 306 100Telšių r. LTTEL0007 157 157 100Klaip÷dos r.,Šilut÷s r.Klaip÷dos r.,Šilut÷s r.Šilal÷s r.,Šilut÷s r.Plung÷s r.,Skuodo r.LTKLA0010 1.714 1.714 100 1LTKLA0006 1.729 1.729 100LTSIL0005 581 581 100 565LTPLU0009 17.957 12.316 69 12.315IŠ VISO: 81.203 48.463 60 20.749Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įMinijos pabaseinį pateikiama 79 lentel÷je.

9979 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Minijospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % BAST, haAukštasis tyras Patvirtintas 875 490 56,0 490Erlos ir Salanto upių Patvirtintas 1.461 700 47,9 11sensl÷niaiKalvių karjeras Parengtas37 37 100,0 0(nepatvirtintas)Kintų akvakultūros Patvirtintas 571 236 41,4 236ūkisKulalių riedulynas Patvirtintas 59 32 54,2 32Minijos up÷s sl÷nis Parengtas 2.240 2.240 100,0 1.279(nepatvirtintas)Minijos up÷s sl÷nisties DyburiaisRengiamas(nepublikuoja804 804 100,0 781Nemuno deltos RPKniaupo botaniniozoologinio draustinio,Kroku Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioPaburg÷s miškasmas)Parengtas(nepatvirtintas)2.628 18 0,7 18Parengtas238 238 100,0 238(nepatvirtintas)Reiskių tyro pelk÷ Parengtas 4.046 4.046 100,0 4.046(nepatvirtintas)Siberijos pelk÷ Patvirtintas 66 66 100,0 66Vainuto miškųbiosferos poligonasRengiamas(nepublikuoja14.687 10.949 74,5 565mas)IŠ VISO 27.712 19.856 7.762Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosMinijos pabaseinyje sudaro apie 580.550 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 909.030 Lt per metus (80 lentel÷).80 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Minijos pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Gamtotvarkos planųparengimasParengtų gamtotvarkosplanų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkosplanų įgyvendinimasPriemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metus10 metų 0 1.522.678 304.53610 metų 258.120 449.969 49.99710 metų 322.431 2.195.832 439.166

100PAST monitoringas 1 metai 0 0 115.332IŠ VISO ~ 581.000 4.168.500 909.000Nemuno mažųjų intakų pabaseinis81. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 76 natūralių buveinių apsaugaisvarbių teritorijų (BAST), kurios užima 107.661 ha plotą. Santykinai didel÷ dalis BAST– 58.405 ha (54%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST)(81 lentel÷).81 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno mažųjų intakųpabaseinyje.Eil.Nr.BASTpavadinimas1 Ančios ežerošiaurin÷apyežer÷2 Armenosatodangos3 Balandin÷spelk÷4 BalbieriškioatodangaSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Lazdijų r. LTLAZ0021 16 16 100Jurbarko r. LTJUR0005 228 228 100Jurbarko r. LTJUR0006 160 76 47Prienų r. LTPRI0007 8 8 100BAST,persidengiantisu PAST, ha5 Balsio ežeras Lazdijų r. LTLAZ0016 44 44 1006 Baužaičių Jurbarko r. LTJUR0007 259 110 43pelk÷7 Čepkelių Var÷nos r. LTVAR0009 12.752 4.952 39 4.884pelk÷8 Dainaviškių Lazdijų r. LTLAZ0023 57 57 100pelk÷s9 DainavosgiriaLTVAR0017 54.833 22.258 41 22.25810 Dubysos up÷žemiauLyduv÷nų11 Dubravossengir÷12 Gaujos up÷ssl÷nis13 Gystaus up÷ssl÷nis14 Ilgininkųmiško dalis15 Ilgio ežeras(I)16 Jiesios up÷ irjos sl÷niai17 Julijanavosfortas18 Jurgelioniųpievos19 JurgioniųmiškasAlytaus r.,Lazdijų r.,Var÷nos r.,DruskininkųJurbarko r.,Kauno r.,Raseinių r.LTRAS0002 1.052 2 0 1Kauno r. LTKAU0013 120 120 100Šalčininkų r. LTSAL0002 483 480 99Jurbarko r. LTJUR0002 147 147 100Lazdijų r. LTLAZ0025 86 86 100Lazdijų r. LTLAZ0026 66 66 100Kauno m., LTKAU0014 448 448 100Kauno r.Kauno m. LTKAU0010 5 5 100Šalčininkų r. LTSAL0006 7 7 100Trakų r. LTTRA0001 659 248 38

Eil.Nr.BASTpavadinimas20 Kamšosmiškas21 Karšuvosgiria22 Kaukin÷smiškas23 KaunoĄžuolynas24 Kaunomarios101Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Kauno r. LTKAU0003 321 321 100Jurbarko r.,Taurag÷s r.,Pag÷giųLTJUR0008 37.194 17.864 48Kaišiadorių r. LTKAI0001 1.135 1.135 100Kauno m. LTKAU0020 61 61 100BAST,persidengiantisu PAST, haKaišiadoriųr., Kauno m.,Kauno r.LTKAU0007 9.020 9.020 100 8.299Jurbarko r. LTJUR0004 31 31 10025 Klangiųpievos26 Krakinio Lazdijų r. LTLAZ0003 157 157 100pelk÷27 Kučiulišk÷s Lazdijų r. LTLAZ0001 146 146 100kaimoapylink÷s28 Laukesa I Jurbarko r., LTJUR0009 1.187 529 45Taurag÷s r.29 Liubelio Lazdijų r. LTLAZ0015 146 146 100miškas30 Liūnelio Lazdijų r. LTLAZ0019 45 45 100ežeras ir joapyežer÷s31 Mergiškiųmiškas32 MeteliųregioninisparkasTrakų r. LTTRA0006 156 156 100Alytaus r.,Lazdijų r.33 Milikoniųfortas34 Minijos up÷ Klaip÷dos r.,Kretingos r.,Plung÷s r.,Šilut÷s r.35 Morkavoup÷s sl÷niopievos36 Mošiosežeras37 NaujosiosFredos fortas38 Nemunodelta39 Nemunokilpos40 Nemunosl÷nioskroblynainuo KriukųikiLTLAZ0010 17.024 7.739 45 2.037Kauno m. LTKAU0008 2 1 25LTKLA0007 1.870 6 0 6Lazdijų r. LTLAZ0017 7 7 100Trakų r. LTTRA0021 39 39 100Kauno r. LTKAU0011 6 6 100Šilut÷s r. LTSIU0013 23.906 19.403 81 19.403Alytaus r.,Birštono,Prienų r.LTPRI0010 1.346 1.346 100 546Šakių r. LTSAK0001 1.378 1.378 100 20

Eil.Nr.BASTpavadinimasGelgaudiškio41 Nemuno up÷Panemuniųregioniniameparke42 Nemuno up÷Rambynoregioniniameparke43 Norūnųmiškas44 Ošvenčiosup÷ ir jossl÷niai45 Petroškųmiškas102Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haJurbarko r.,Kauno r.,Šakių r.BASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%BAST,persidengiantisu PAST, haLTSAK0002 953 953 100 952Pag÷gių LTSIU0015 214 181 85Alytaus r. LTALY0002 243 243 100Prienų r. LTPRI0014 432 432 100Lazdijų r. LTLAZ0020 739 739 10046 Plein÷s pelk÷ Šilut÷s r. LTSIU0001 277 277 10047 Plom÷nų Trakų r. LTTRA0020 426 33 8pelk÷48 Prienų šilas Prienų r. LTPRI0013 469 469 10049 Punios šilas Alytaus r. LTALY0004 2.702 2.702 10050 Ragaines Pag÷gių LTSIU0003 689 689 100vingis51 Revuonos Prienų r. LTPRI0005 23 23 100ištakos52 Ringov÷s Kauno r. LTKAU0001 215 215 100miškai53 Rokų fortas Kauno m. LTKAU0012 8 8 10054 Rūdgirių Prienų r. LTPRI0011 26 26 100pelk÷55 Seredžiaus Jurbarko r. LTJUR0001 11 11 100pievos56 Siponių Birštono LTBRS0001 3 3 100atodanga57 Skrebio Trakų r. LTTRA0005 119 119 100miškas58 Snaigyno Lazdijų r. LTLAZ0033 206 206 100ežeras59 Solio ežerasir joapyežer÷sTrakų r. LTTRA0003 235 235 10060 Spindžiaus Trakų r. LTTRA0007 1.382 1.382 100miškas61 Stakų miškas Šalčininkų r. LTSAL0003 693 693 10062 Str÷vininkų Kaišiadorių r. LTKAI0002 194 194 100miškas63 Šereitlaukio Pag÷gių LTSIU0004 1.481 1.046 71miškas64 Šilin÷s Jurbarko r. LTJUR0003 37 37 100apylink÷s65 Šk÷vonių Birštono LTBRS0002 1 1 100atodanga66 ŠkilietųežerųTrakų r. LTTRA0002 91 91 100

Eil.Nr.BASTpavadinimasapylink÷s67 Šlavant÷l÷sup÷s sl÷nis68 Tartokopelk÷69 Vaiguvosmiškas70 Verkn÷sup÷s sl÷nis71 Verkn÷svidurupys72 Vidzgiriomiškas73 Viešvil÷saukštupiopelkynas74 Vizdijosup÷s sl÷nis75 Žagariskiųfortas76 Žydkaimio103Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Lazdijų r. LTLAZ0022 4 4 100Prienų r. LTPRI0004 33 33 100Kaišiadorių r. LTKAI0004 665 665 100Birštono,Prienų r.LTPRI0002 594 594 100Prienų r., LTPRI0012 419 419 100Trakų r.Alytaus r. LTALY0001 388 388 100Jurbarko r.,Taurag÷s r.LTTAU0006 5.693 5.346 94Birštono LTPRI0009 199 199 100Kauno r. LTKAU0009 6 6 100Trakų r. LTTRA0004 100 100 100BAST,persidengiantisu PAST, hapelk÷sIŠ VISO: 186.579 107.661 58 58.405Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNemuno mažųjų intakų pabaseinį pateikiama 82 lentel÷je.82 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Nemunomažųjų intakų pabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkahateritoriją, % BAST, haAnčios ežero šiaurin÷ Patvirtintas 16 16 100,0 16apyežer÷Arlaviškių kadagynas Patvirtintas 45 45 100,0 43Aukštumalos Rengiamas 1.017 1.017 100,0 1.017telmologinis(nepublikuodraustinisjamas)Gaujos up÷s sl÷nis Patvirtintas 91 91 100,0 86Gystaus up÷s sl÷nis Patvirtintas 122 122 100,0 117Kamšos miškas Parengtas(nepatvirtintas)321 321 100,0 321Kauno ąžuolynasRengiamas(nepublikuojamas)70 70 100,0 57Liubelio miškas Patvirtintas 52 52 100,0 51Liūnelio ežeras ir jo Patvirtintas 43 43 100,0 42apyežer÷sNemunas tarp Patvirtintas 397 397 100,0 396

104GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,haPel÷šiškių irBalbieriškioNemunas tarp Prienųir LengveniškiųNemuno deltos RPKniaupo botaniniozoologinio draustinio,Kroku Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio irekologin÷s apsaugoszonos daliesTulkiarag÷s polderioNemuno sl÷nio miškaities VilkijaNemuno sl÷nioskroblynai nuoKriukų ikiGelgaudiškiųNemuno up÷spakrant÷s ir salos tarpKulautuvos irSmalininkųNorūnų miškasGP apimamosteritorijos plotaspabaseinyje, haGP apimamosteritorijos dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %GP apimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įkurį patenkaBAST, haPatvirtintas 142 142 100,0 140Parengtas(nepatvirtintas)Rengiamas(nepublikuojamas)Parengtas(nepatvirtintas)2.628 1.901 72,3 1.90157 57 100,0 521.290 1.290 100,0 1.185Patvirtintas 3.611 3.609 99,9 970Parengtas(nepatvirtintas)243 243 100,0 243Ragain÷s vingis Patvirtintas 687 687 100,0 638Rinkoto miškas Parengtas(nepatvirtintas)108 1 1,1 1Rokų fortasRumšiškių apylink÷sRumšiškių miškasRengiamas(nepublikuojamas)Rengiamas(nepublikuojamas)Parengtas(nepatvirtintas)26 26 100,0 841 41 100,0 4195 95 100,0 95Spindžiaus miškas Patvirtintas 1.286 1.286 100,0 1.286Širvinto miškas Patvirtintas 186 186 99,9 186Vaišvydavos Patvirtintas 23 23 100,0 19apylink÷sViršužiglio kaimoapylink÷sRengiamas(nepublikuo304 304 100,0 303jamas)IŠ VISO 12.901 12.065 9.214Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosNemuno mažųjų intakų pabaseinyje sudaro apie 1.104.450 Lt, vidutin÷s metin÷seksploatacin÷s išlaidos sudaro apie 1.809.300 Lt per metus (83 lentel÷).

10583 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Nemuno mažųjų intakųpabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 3.224.900 644.980parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 269.951 1.303.711 144.857planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 834.503 3.816.247 763.249planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 256.209IŠ VISO ~ 1.104.500 8.345.000 1.809.000Neries mažųjų intakų pabaseinis82. Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra 36 natūralių buveinių apsaugai svarbiųteritorijų (BAST), kurios užima 111.700 ha plotą. Nedidel÷ dalis BAST – 1.391 ha(12%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (84 lentel÷).84 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Neries mažųjų intakųpabaseinyje.Eil.Nr.BASTpavadinimas1 Akies ežerasir joapyežer÷s2 Algird÷nųpelk÷3 Alionių pelk÷ Širvintų r.,Vilniaus r.4 Antakalniobunkeriai5 Astruvkosmiškas6 AukštųjųPaneriųgeležinkeliotunelis7 Baltasaman÷spelk÷8 Bitiškiųežeras9 Bražuol÷sup÷ ir jossl÷nis10 Bražuol÷sup÷s sl÷niaitiesGratišk÷misSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Trakų r. LTTRA0017 8 8 100Švenčionių r. LTSVE0004 91 52 58LTSIR0003 2.096 468 22Vilniaus m. LTVIN0015 1 1 100Širvintų r. LTSIR0001 427 364 85Vilniaus m. LTVIN0014 2 2 100Švenčionių r. LTSVE0003 606 426 70Trakų r. LTTRA0016 33 33 100Elektr÷nų LTTRA0009 23 23 100Trakų r. LTTRA0023 132 132 10011 Dūkštų Vilniaus r. LTVIN0007 363 363 100BAST,persidengiantisu PAST, ha

Eil.Nr.BASTpavadinimasažuolynas irDūkštos up÷ssl÷nis12 Ežer÷liųkompleksas13 Gerviraisčiopelk÷14 Giedraitiškiųpelk÷15 Girijosmiškas16 Grabijolųmiškas17 Kiemeliškiųkaimoapylink÷s18 Kryžiokųmiškas19 Medininkųpievos20 Milikoniųfortas21 Neries up÷ Elektr÷nų,Jonavos r.,Kaišiadoriųr., Kauno m.,Kauno r.,Širvintų r.,Švenčioniųr., Trakų r.,Vilniaus m.,Vilniaus r.22 Neries up÷sšlaitas tiesVerkiais23 Paneriųmiškas24 Papio ežeras Šalčininkų r.,Trakų r.,Vilniaus r.25 Plom÷nųpelk÷26 Raudonojibala27 Rieš÷s up÷ssl÷nis28 Skaisčioežeras29 Suktiškiųmiško dalis30 Sviliškiųkaimoapylink÷s106Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Vilniaus m. LTVIN0011 191 191 100Širvintų r. LTSIR0002 198 198 100Vilniaus r. LTVIN0013 73 73 100Vilniaus r. LTVIN0018 127 127 100Elektr÷nų, LTELE0003 886 886 100Vilniaus r.Trakų r. LTTRA0022 94 94 100Vilniaus m. LTVIN0020 172 172 100Vilniaus r. LTVIN0003 16 16 100Kauno m. LTKAU0008 2 2 75LTVIN0009 2.399 2.398 100Vilniaus m. LTVIN0012 7 7 100Elektr÷nų LTELE0001 224 224 100BAST,persidengiantisu PAST, haLTSAL0005 1.391 1.391 100 1.391Trakų r. LTTRA0020 426 393 92Vilniaus r. LTVIN0006 135 135 100Vilniaus m. LTVIN0010 37 37 100Trakų r. LTTRA0012 288 288 100Vilniaus r. LTVIN0016 7 7 100Elektr÷nų,Trakų r.,Vilniaus r.LTVIN0023 1.320 1.320 10031 Širmuko Trakų r. LTTRA0018 5 5 100

Eil.Nr.BASTpavadinimasežeras32 Šveicarijosmiškas33 Šventosiosup÷ žemiauAndrioniškio34 Taurijosmiškas35 Varnikųmiškas36 Žaliųjų ežerų107Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Vilniaus r. LTVIN0002 792 792 100Anykščių r.,Jonavos r.,Ukmerg÷s r.LTUKM00021.628 1 0Vilniaus r. LTVIN0001 506 506 100Trakų r. LTTRA0019 435 435 100Vilniaus m. LTVIN0008 130 130 100BAST,persidengiantisu PAST, haapylink÷sIŠ VISO: 15.270 11.700 77 1.391Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNeries mažųjų intakų pabaseinį pateikiama 85 lentel÷je.85 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Neriesmažųjų intakų pabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GPkuriai teritorijos plotas teritorijos dalis,parengtas pabaseinyje, ha patenkanti įGP, plotas,pabaseinio kurįAlgird÷nų pelk÷Baltosios Vok÷sšlapžem÷sBražuol÷s up÷ ir jossl÷niaiNeries up÷s šlaitasties VerkiaisRieš÷s up÷s sl÷nisParengtas(nepatvirtintas)haapimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įpatenkateritoriją, % BAST, ha91 52 57,6 52Patvirtintas 1.391 1.391 100,0 1.391Parengtas(nepatvirtintas)23 23 100,0 23Patvirtintas 7 7 100,0 7Parengtas(nepatvirtintas)64 64 100,0 33Šveicarijos miškas Patvirtintas 674 674 100,0 667Taurijos miškas Patvirtintas 506 506 100,0 506IŠ VISO 2.756 2.717 2.679Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosNeries mažųjų intakų pabaseinyje sudaro apie 1.104.450 Lt, vidutin÷s metin÷seksploatacin÷s išlaidos sudaro apie 1.809.300 Lt per metus (86 lentel÷).

10886 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Neries mažųjų intakų pabaseinyjesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos (2007-2015 m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 405.929 81.186parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 26.344 1.172.134 130.237planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 59.050 679.061 135.812planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 27.843IŠ VISO ~ 85.400 2.257.100 375.000Nev÷žio pabaseinis83. Nev÷žio pabaseinyje yra 17 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 63.296 ha plotą. Didžioji dalis BAST – 15.368 ha (64%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (87 lentel÷).87 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nev÷žio pabaseinyje.Eil.Nr.BASTpavadinimas1 Dvariškiųkaimoapylink÷s2 Gringaliųmiškas3 Labūnavosmiškas4 Naudvariomiškas5 Nev÷žio irKiršino upiųsantaka6 Nev÷žioup÷s sl÷nistiesŠventybrasčiu7 Nev÷žioup÷s sl÷nistiesVadakt÷liais8 Nev÷žiožemupys9 PapušyniomiškasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haK÷dainių r.,Panev÷žio r.BASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%LTKED0002 385 385 100Panev÷žio r. LTPAN0004 479 479 100BAST,persidengiantisu PAST, haK÷dainių r. LTKED0001 401 401 100 401Panev÷žio r. LTPAN0001 68 68 100Panev÷žio r. LTPAN0002 7 7 100K÷dainių r. LTKED0003 10 10 100Panev÷žio r. LTPAN0003 79 79 100Kauno m.,Kauno r.LTKAU0002 1.092 1.092 100 531Kelm÷s r. LTKEL0013 263 263 100Radviliškio r.10 Pašilių pelk÷ Panev÷žio r. LTPAN0005 336 336 10011 Praviršulio Radviliškio LTRAD0001 3.316 2.429 73tyrelis r., Raseinių r.

Eil.Nr.BASTpavadinimas12 Skilvioniųmiškas13 Šiluvostyrelis14 Tauj÷nų- Panev÷žio r.,Užul÷nio Ukmerg÷s r.miškai15 Užuraisčiųkaimoapylink÷s16 Žalioji giria Biržų r.,Kupiškio r.,Panev÷žio r.,Pasvalio r.17 Žaliosios109Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBASTdalis,patenkantiįpabaseinioteritoriją,%Panev÷žio r. LTPAN0008 48 48 100Kelm÷s r. LTKEL0012 254 55 22LTUKM0003BAST,persidengiantisu PAST, ha22.532 14.437 64 14.437Anykščių r. LTANY0016 118 118 100LTPAN0006 33.870 3.898 12Anykščių r. LTANY0014 40 40 100pievosIŠ VISO: 63.296 24.145 38 15.368Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įNev÷žio pabaseinį pateikiama 88 lentel÷je.88 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Nev÷žiopabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % BAST, haGringalių miškas Parengtas 479 479 100,0 479(nepatvirtintas)Nev÷žio up÷s sl÷nis Patvirtintas 101 101 100,0 68ties Vadakt÷liaisPraviršulio tyrelis Parengtas 3.316 2.429 73,3 2.429(nepatvirtintas)Tauj÷nų-Užul÷nio Parengtas 22.532 14.437 64,1 14.437miškų biosferospoligonas(nepatvirtintas)IŠ VISO 26.428 17.446 17.413Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosNev÷žio pabaseinyje sudaro apie 47.130 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 209.300 Lt per metus (89 lentel÷).89 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Nev÷žio pabaseinyje sąnaudos.

Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpis110Preliminariosinvesticin÷ssąnaudos (2007-2015 m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 281.964 56.393parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 0 60.000 6.667planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 47.127 443.875 88.775planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 57.459IŠ VISO ~ 47.100 786.000 209.300Šventosios pabaseinis84. Šventosios pabaseinyje yra 49 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 69.809 ha plotą. Didžioji dalis BAST – 37.630 ha (54%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (90 lentel÷).90 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Šventosios pabaseinyje.Eil.Nr.BASTpavadinimasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, ha1 Adomiškio Ukmerg÷s r. LTUKM0010 52 52 100pelk÷2 Alionių Širvintų r., LTSIR0003 2.096 1.628 78pelk÷ Vilniaus r.3 Alių pelk÷ Utenos r. LTUTE0006 26 26 1004 Anykščių Anykščių r. LTANY0012 1.668 1.668 100šilelis5 Antazav÷s Zarasų r. LTZAR0011 176 176 100šilas6 Astruvkos Širvintų r. LTSIR0001 427 63 15miškas7 AsvejosežerynasMol÷tų r.,ŠvenčioniųLTMOL0011 10.822 3 0 28 Balnio ežerasir joapyežer÷s9 Barš÷nųpelk÷10 Brad÷siųkadagynas11 Dirvonųežer÷liai irpelk÷s12 Dukstynosmiškasr., Vilniaus r.Zarasų r. LTZAR0005 14 14 100Rokiškio r. LTROK0006 24 24 100Rokiškio r. LTROK0002 3 3 100Ukmerg÷s r. LTUKM0009 35 35 100Ukmerg÷s r. LTUKM0001 46 46 10013 Dusetų giria Rokiškio r. LTROK0007 651 651 10014 öglio irögliokoežeraiZarasų r. LTZAR0006 15 15 10015 Gemeliškiokaimo pievos16 Gip÷nųkaimoUkmerg÷s r. LTUKM0011 7 7 100Zarasų r. LTZAR0003 14 14 100apylink÷s17 Girel÷s Anykščių r. LTANY0011 69 69 100

Eil.Nr.BASTpavadinimasmiškas18 Gražut÷sregioninisparkas111Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haIgnalinos r.,Zarasų r.BASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, haLTZAR0024 26.102 22.162 85 4.05219 Ilgašilis Zarasų r. LTZAR0007 347 347 10020 Kazimieravo Ukmerg÷s r. LTUKM0004 73 73 100s pelk÷21 Kepurin÷s Kupiškio r. LTKUP0001 700 265 38pelk÷22 LabanororegioninisparkasMol÷tų r.,Švenčioniųr., Utenos r.LTMOL0010 53.198 2.469 5 2.46923 Notigal÷spelk÷24 Paąžuolyn÷sdurpynas25 Padust÷liopelk÷s26 Pelk÷tosRašų ežeropakrant÷s27 Petriošiškiopelk÷28 Rubikiųežeras ir joapyežer÷sKupiškio r., LTKUP0003 1.391 121 9Rokiškio r.Jonavos r. LTJOA0003 76 76 100Zarasų r. LTZAR0004 107 107 100Zarasų r. LTZAR0002 75 75 100Rokiškio r. LTROK0001 140 140 100Anykščių r. LTANY0019 1.631 1.631 10029 Sakonių bala Kupiškio r. LTKUP0002 61 1 230 Samanių Zarasų r. LTZAR0023 112 96 85pelk÷31 Siesartiesup÷ ir jossl÷nisUkmerg÷s r. LTUKM0005 196 196 10032 Skapagiriomiškas33 Svirplin÷spelk÷34 Šešuol÷liųmiškas35 Šimoniųgiria36 Širvintos up÷ir jos sl÷niai37 Šventosiosup÷ žemiauAndrioniškio38 Šventosiosup÷s sl÷niopievos39 Šventosiosup÷s sl÷nistiesUpninkais40 Tauj÷nų-Užul÷niomiškaiKupiškio r. LTKUP0004 2.161 391 18Ukmerg÷s r. LTUKM0006 24 24 100Širvintų r. LTSIR0004 509 509 100Anykščių r.,Kupiškio r.LTANY0013 23.263 23.011 99 23.011Jonavos r., LTJOA0002 1.030 1.030 100Širvintų r.,Ukmerg÷s r.Anykščių r., LTUKM0002 1.628 1.627 100Jonavos r.,Ukmerg÷s r.Ukmerg÷s r. LTUKM0007 5 5 100Jonavos r. LTJOA0001 106 106 100Panev÷žio r.,Ukmerg÷s r.LTUKM0003 22.532 8.095 36 8.09541 Variaus Anykščių r. LTANY0009 72 72 100

Eil.Nr.BASTpavadinimasupelio sl÷nis42 Viliukųmiškas43 Vilkaraisčiomiškas44 Vilkat÷nųmiškas112Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %Ukmerg÷s r. LTUKM0008 909 909 100Mol÷tų r. LTMOL0012 670 670 100Anykščių r. LTANY0001 114 114 100BAST,persidengiantisu PAST, ha45 Virintos up÷ Anykščių r. LTANY0004 833 833 10046 Vyko ežero Zarasų r. LTZAR0008 86 86 100apyežer÷s47 Vyliaudiškio Anykščių r. LTANY0002 53 53 100pelk÷48 Zalv÷s pelk÷ Zarasų r. LTZAR0027 16 16 10049 Zalves up÷s Rokiškio r., LTZAR0028 7 7 100sl÷nis Zarasų r.IŠ VISO: 154.369 69.809 45 37.630Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŠventosios pabaseinį pateikiama 91 lentel÷je.91 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Šventosiospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,haAnykščių regioninioparko Anykščiųšilelio kraštovaizdžiodraustinisParengtas(nepatvirtintas)GP apimamos GP apimamos GP apimamosteritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotaspabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įpabaseinio kurį patenkateritoriją, % BAST, ha2.253 2.251 99,9 1.735Čiauno pelk÷ Patvirtintas 4 4 100,0 4Dukstynos miškas Parengtas(nepatvirtintas)46 46 100,0 46Dūkšto ežeroapylink÷sParengtas(nepatvirtintas)203 203 100,0 203Ilgašilis Patvirtintas 109 109 100,0 99Kepurin÷s pelk÷ Patvirtintas 700 265 37,8 265Notigal÷s pelk÷ Patvirtintas 1.391 121 8,7 121Raisto pelk÷ Patvirtintas 50 50 100,0 37Šventosios up÷s sl÷nisties UpninkaisTauj÷nų-Užul÷niomiškų biosferospoligonasParengtas(nepatvirtintas)Rengiamas(nepublikuojamas)123 123 100,0 10422.532 8.095 35,9 8.095Verslavos apylink÷s Patvirtintas 4 4 100,0 4Zalvo ir Zalvelio Patvirtintas 49 49 100,0 49ežeraiIŠ VISO 27.464 11.320 10.762Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.

113Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosŠventosios pabaseinyje sudaro apie 486.380 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷sišlaidos sudaro apie 1.094.140 Lt per metus (92 lentel÷).92 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Šventosios pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 1.993.678 398.736parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 3.000 344.283 38.254planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 483.384 2.455.097 491.019planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 166.130IŠ VISO ~ 486.000 4.793.000 1.094.100Žeimenos pabaseinis85. Žeimenos pabaseinyje yra 17 natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų(BAST), kurios užima 99.422 ha plotą. Didžioji dalis BAST – 95.323 ha (96%) –persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) (93 lentel÷).93 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Žeimenos pabaseinyje.Eil.Nr.BASTpavadinimas1 Acinto irPerūnopelk÷s2 Algird÷nųpelk÷3 Asvejosežerynas4 Aukštaitijosnacionalinisparkas5 Baltasaman÷spelk÷6 Gegužin÷spelk÷7 Ilgio ežeras(II)8 Kretuonoežeras ir joapylink÷s9 Labanororegioninisparkas10 MergežerioežerasSavivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %Švenčionių r. LTSVE0001 1.036 1.036 100Švenčionių r. LTSVE0004 91 39 42BAST,persidengiantisu PAST, haMol÷tų r.,Švenčioniųr., Vilniaus r.LTMOL0011 10.822 10.819 100 10.136Ignalinos r., LTIGN0018 33.048 32.690 99 32.690Utenos r.,Švenčionių r.Švenčionių r. LTSVE0003 606 175 29Vilniaus r. LTVIN0017 43 43 100Švenčionių r. LTSVE0019 17 17 100Švenčionių r. LTSVE0033 1.972 1.972 100 1.182Mol÷tų r.,Švenčioniųr., Utenos r.LTMOL0010 53.198 50.729 95 50.726Švenčionių r. LTSVE0018 12 12 10011 Merkmenio Ignalinos r. LTIGN0013 46 46 100

Eil.Nr.BASTpavadinimasežeras12 Meros up÷ irjos sl÷nis13 Pabrad÷ssmiltpiev÷s14 Pravaloežeras ir joapyežer÷s15 Saločioežeras114Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %Švenčionių r. LTSVE0008 134 134 100BAST,persidengiantisu PAST, haŠvenčionių r. LTSVE0034 410 410 100 410Vilniaus r. LTVIN0005 98 98 100Švenčionių r. LTSVE0026 90 90 10016 Sarios up÷ Švenčionių r. LTSVE0024 88 88 10017 Žeimenos Švenčionių LTSVE0020 1.025 1.025 100 180up÷r., Vilniaus r.IŠ VISO: 102.736 99.422 97 95.323Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įŽeimenos pabaseinį pateikiama 94 lentel÷je.94 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Žeimenospabaseinyje.GP pavadinimas Statusas Teritorijos,kuriaiparengtasGP, plotas,haGPapimamosteritorijosplotaspabaseinyje,haGP apimamosteritorijos dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %GP apimamosteritorijos plotaspabaseinyje, įkurį patenkaBAST, haAlgird÷nų pelk÷ Parengtas91 39 42,4 39(nepatvirtintas)Antalied÷s botaniniszoologinisRengiamas248 248 100,0 248draustinis (nepublikuojamas)Didysis Siaurys Patvirtintas 278 278 100,0 278Girutiškio gamtiniorezervato pelkiųkompleksasPatvirtintas 1.402 1.402 100,0 1.402Juodup÷s pelk÷ Patvirtintas 226 226 100,0 226Labanoro regioninioparko Ešerinio ItelmologinisdraustinisParengtas(nepatvirtintas)81 81 100,0 81Labanoro up÷s sl÷nis Patvirtintas 220 220 100,0 220Laukagalio pelk÷ Patvirtintas 315 315 100,0 315Luknel÷Rengiamas156 156 100,0 156(nepublikuojamas)Panatryčio miškas Parengtas72 72 100,0 57(nepatvirtintas)Salaičio ežeras irapyežer÷s (dalisPažemiokraštovaizdžiodraustinio)Rengiamas(nepublikuojamas)455 455 100,0 455IŠ VISO 3.544 3.492 3.477Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.

115Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo investicin÷s sąnaudosŽeimenos pabaseinyje sudaro apie 971.270 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷s išlaidossudaro apie 914.900 Lt per metus (95 lentel÷).95 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Žeimenos pabaseinyje sąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 2.250.165 450.033parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 35.356 206.665 22.963planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 935.917 1.026.482 205.296planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 236.602IŠ VISO ~ 971.300 3.483.300 915.000Baltijos jūra ir Kuršių marios86. Baltijos jūroje ir Kuršių mariose yra 7 natūralių buveinių apsaugai svarbiosteritorijos (BAST), kurios užima 53.351 ha plotą. Santykinai didel÷ dalis BAST –22.801 ha (43%) – persidengia su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST)(96 lentel÷).96 lentel÷. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Baltijos jūroje ir Kuršiųmariose.BASTpavadinimas1 Baltijos jūrospriekrant÷2 Kintų pievos irmiškai3 Kuršių marios Klaip÷dos r.,Šilut÷s r.,Neringos4 Kuršių nerija Neringos,Klaip÷dosm.Savivaldyb÷ BAST kodas BendrasBASTplotas,haBASTplotaspabaseinyje,haBAST dalis,patenkanti įpabaseinioteritoriją, %BAST,persidengiantisu PAST, haLTPAL0001 12.634 12.631 100 12.630Šilut÷s r. LTKLA0004 519 1 0LTSIU0012 37.910 37.883 100 7.337LTNER0005 9.986 2.448 25 2.4475 Lužijos ir Tyrų Klaip÷dos r. LTKLA0005 2.687 384 14 384pelk÷s6 Nemuno delta Šilut÷s r. LTSIU0013 23.906 2 0 27 Pajūrio kopos Klaip÷dos r., LTKLA0009 425 3 1 1Palangos m.IŠ VISO: 88.066 53.351 61 22.801Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant GISInformacija apie rengiamus gamtotvarkos planus teritorijoms, patenkančioms įBaltijos jūrą ir Kuršių marias pateikiama 97 lentel÷je.97 lentel÷. Saugomos teritorijos, kurioms parengti gamtotvarkos planai (GP) Baltijosjūroje ir Kuršių mariose.

116GP pavadinimas Statusas Teritorijos, GP apimamos GP apimamos GP apimamoskuriai teritorijos plotas teritorijos dalis, teritorijos plotasparengtas pabaseinyje, ha patenkanti į pabaseinyje, įGP, plotas,pabaseinio kurį patenkahateritoriją, % BAST, haKintų pievos ir miškai Rengiamas 519 1 0,1 1(nepublikuojamas)Kuršių marios Patvirtintas 31.138 31.086 99,8 30.505Kuršių nerija Patvirtintas 24.996 17.398 69,6 7.209Nemuno deltos RP Parengtas 2.628 352 13,4 352Kniaupo botaniniozoologinio draustinio,Kroku Lankosbotaninio-zoologiniodraustinio ir ekologin÷sapsaugos zonos daliesTulkiarag÷s polderio(nepatvirtintas)Pajūrio regioninio Patvirtintas 436 3 0,8 3parko dalisIŠ VISO 59.717 48.840 38.070Pastaba: Gamtotvarkos planų pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BASTpavadinimais.Vidutin÷s Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių irlaukin÷s faunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Baltijos jūroje ir Kuršiųmariose investicin÷s sąnaudos sudaro apie 217.200 Lt, vidutin÷s metin÷s eksploatacin÷sišlaidos sudaro apie 234.310 Lt per metus (98 lentel÷).98 lentel÷. Natūralių Tarybos Direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷sfaunos bei floros apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariosesąnaudos.Sąnaudų grup÷Priemon÷sgyvavimolaikotarpisPreliminariosinvesticin÷ssąnaudos(2007-2015m.), LtEksploatacin÷sišlaidos (2007-2015 m.), LtVidutin÷s metin÷seksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusGamtotvarkos planų 10 metų 0 353.793 70.759parengimasParengtų gamtotvarkos 10 metų 68.430 60.965 6.774planų įgyvendinimasNaujų gamtotvarkos 10 metų 148.768 149.063 29.813planų įgyvendinimasPAST monitoringas 1 metai 0 0 126.964IŠ VISO ~ 217.200 563.800 234.300Natura 2000 teritorijų tinklas87. „Natura 2000“ – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, kurisjungia natūralias buveines bei rūšis labai svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Jispl÷tojamas įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų D÷l laukinių paukščių apsaugos(79/409/EEC) ir D÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos(92/43/EEC) reikalavimus. Abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomasteritorijas, skirtas saugoti tam tikras biologines rūšis arba svarbias buveines.Nemuno UBR ypač saugomos teritorijos užima apie 16,8 % baseino ploto (99lentel÷) ir truputi viršija šalies vidurkį. Stambiausios Lietuvos saugomos teritorijos nuoseno sutelktos ežeringose aukštumose, sm÷l÷tose lygumose, pajūryje. Šio tipo šalieskraštovaizdžiai didžiąja dalimi patenka į Nemuno UBR ir netiesiogiai lemia saugomų

117teritorijų gausą. Kita vertus, Nemuno UBR užima ⅔ šalies teritorijos, tod÷l daugelissaugomų teritorijų rodiklių gana artimi šalies vidurkiams.99 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas Nemuno UBR.Saugomų teritorijų kategorijos ir rūšys Kiekis Plotas (ha)Saugomųteritorijų %UBRSantykis sušaliesvidurkiuRezervatai ir rezervatin÷s apyrub÷s 5 14.834 0,31 >Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai 284 137.031 2,83 >Atkuriamieji sklypai 4 875 0,02 >Nacionaliniai parkai 5 148.925 3,08 >Regioniniai parkai 27 366.668 7,58 >Biosferos rezervatai 1 18.490 0,38 >Biosferos poligonai 17 127.464 2,64 Saugomoms teritorijoms keliami tikslai neprieštarauja Bendrosios vandenspolitikos direktyvos tikslams.Be specialių paukščių ir buveinių apsaugai skirtų teritorijų steigimoįgyvendinama daugelis kitokių tam labai reikalingų priemonių: įgyvendinami specialūsapsaugos projektai (pavyzdžiui, kuriami lizdai ar vedami kursai norintiems pažinti irsteb÷ti paukščius), taikomos subsidijos žemdirbiams, įsipareigojantiems tam tikromispriemon÷mis saugoti paukščius, vykdomi mokymai, įgyvendinami moksliniai projektaiir leidžiamos publikacijos. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministraspatvirtina monitoringo planą – stebimų paukščių sąrašą ir monitoringo vietas.Taip pat taikomos priemon÷s ir kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, Kaimo pl÷trosplane 2004-2006 metams buvo numatyta, kad ūkininkai gali gauti kompensacijas už tamtikrus ūkininkavimo apribojimus, kurie svarbūs paukščių buvein÷ms. Iš keturių agroaplinkosauginiųpriemonių programų dvi buvo tiesiogiai susiję su paukščių apsauga:viena programa skirta vandens telkinių pakrančių juostų apsaugai ir tvarkymui, o kita –kraštovaizdžio tvarkymui. Deja, d÷l palyginti nedidelių mok÷jimų ir nepakankamoinformuotumo tik 349 ūkininkai prisijung÷ prie šių programų; pagal specifiniusreikalavimus buvo tvarkoma 3.123 ha.Parama saugomų teritorijų srityje susijusi su intervencijų sritimi „Saugomųmiškingų teritorijų ekologin÷s pusiausvyros gerinimas ir išlaikymas“. Šiai sričiaiLietuvoje buvo faktiškai skirta 35 % visos 1.3. priemon÷s paramos (50,2 mln. Lt),palyginti su 1 % ES struktūrin÷s paramos vidurkiu aplinkosaugos srityje kitose šalyse.Maudyklų vandens kokyb÷s valdymo direktyva (2006/7/EB)88. Šioje direktyvoje reikalaujama, kad Valstyb÷s nar÷s įteisintų oficialiasmaudyklas ir imtųsi visų būtinų priemonių tinkamai maudyklų vandens kokybeiužtikrinti.88.1 Tarp Maudyklų direktyvoje nustatytų parametrų n÷ra tokių vandenskokyb÷s parametrų kaip N, P ar BDS, tačiau įtraukti tie parametrai, kurie apibūdinamikrobiologinę vandens kokybę ir gali tur÷ti įtakos besimaudančių žmonių sveikatai.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d.įsakymas Nr. V-1055 "D÷l Lietuvos higienos normos HN 92:2007 "Paplūdimiaiir jų maudyklų vandens kokyb÷" patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 139-5716);2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 6 d. įsakymasNr. V-179 „ D÷l Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m.gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1055 "D÷l Lietuvos higienos normos HN 92:2007

118"Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokyb÷" patvirtinimo" pakeitimo (Žin.,2008, Nr. 32-1121)3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugs÷jo 25 d. įsakymas Nr. 472"D÷l upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandenstelkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonomin÷s analiz÷s ir duomenųapie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 99-4468)4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr.591 "D÷l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programosvandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb÷mistvarkos patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 114-5170)5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas d÷l aplinkos ministro 2003 m.geguž÷s 20 d. įsakymo Nr. 248 „D÷l veiksmų ypatingųjų ekologinių ir kitųekstremalių situacijų bei avarijų atvejais ir jų padarinių likvidavimo valdymo“pakeitimo 2008 m. spalio 27 d. Nr. D1-569 (nauja redakcija) (Žin., 2008, Nr.129-4937)6) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo 2003 m. kovo 25 d. įstatymasNr. IX-1388 (nauja redakcija) (Žin., 2003, Nr. 36-1544)7) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 773„D÷l Maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2006-2008 metų programospatvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 88-3459)8) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2008 m. geguž÷s 26 d. įsakymas Nr. V-484/D1-273 „D÷lmaudyklų vandens kokyb÷s ataskaitų Europos Bendrijų Komisijai rengimo irteikimo tvarkos nuostatų aprašo patvirtinimo“(Žin., 2008, Nr. 62-2362)9) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668"D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programospatvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 80-3344)10) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 44 „D÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388„D÷l Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 8-359)88.2 Svarbiausios Maudyklų direktyvos įgyvendinimo priemon÷s yra:88.2.1. Maudyklų vandens kokyb÷s steb÷jimas,88.2.2. Visuomen÷s informavimas apie maudyklų vandens kokybę.88.2.3. Maudyklų įteisinimas,88.2.4. Maudyklų vandens kokyb÷s gerinimas ir blogos kokyb÷s88.2.5. vandens atstatymas iki geros būkl÷s,88.2.5. Informacin÷s sistemos apie maudyklas kūrimas.Trumpas priemonių apibūdinimas89. Maudyklų vandens kokyb÷s steb÷jimas. 2008 metais maudyklų vandenskokyb÷s steb÷jimai Lietuvoje vykdyti 99 maudyklose 21 . Maudyklų vandens kokyb÷sdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo priemon÷s 2009-2011 m. numatytos Vyriausyb÷s21 Ataskaita Europos Komisijai „Bathing water results 2008- Lithuania“. Šaltinis: Higienos institutotinklalapis http://www.hi.lt/content/I5_atask_EK.html

119patvirtintoje maudyklų steb÷senos programoje 22 . Šios programos 1 priede pateikiamasStebimų Lietuvos maudyklų sąrašas (iš viso – 151 maudykla).Šios programos tikslas – išsaugoti ir pagerinti maudyklų vandens kokybę,sudarant saugias sąlygas žmonių sveikatai. Programos uždaviniai: tobulinti maudyklųvandens kokyb÷s steb÷senos valdymą, sistemingai steb÷ti ir analizuoti maudyklųmikrobiologinę ir cheminę taršą, nustatyti trumpalaik÷s taršos arba išskirtinių situacijųatvejus, atlikti maudyklų vandens kokyb÷s vertinimą, klasifikaciją ir sudaryticharakteristikų aprašus, teikti visuomenei bei valdžios ir valdymo institucijomsinformaciją apie maudyklų vandens kokybę, trumpalaik÷s taršos ir išskirtinių situacijųatvejus.90. Informacija apie vandens kokybę Lietuvos visuomenei teikiamažiniasklaidoje. Informacija apie maudyklų vandens kokybę yra nuolat skelbiamaspaudoje bei Higienos instituto interneto svetain÷je (www.hi.lt).91. 2008 metais įteisintų maudyklų Lietuvoje buvo 99, iš kurių 70 yra NemunoUBR.92. Pagrindin÷ direktyva, kurios įgyvendinimas sąlygoja ir maudyklų vandenskokybę – tai Miestų nuotekų valymo direktyva, tod÷l jos įgyvendinimo priemon÷s kartugerina ir esamų bei potencialių maudyklų vandens kokybę.93. Kol kas informacin÷ sistema apie maudyklas yra gana elementari: keičiamasibūtina informacija tarp suinteresuotų žinybų, įskaitant ir savivaldybes. Šiuo metuplanuojama prisijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros tvarkomos duomenų baz÷s /informacin÷s sistemos.94. Direktyvos įgyvendinimo sąnaudos. Maudyklų vandens monitoringoprogramai įgyvendinti 2006 – 2008 metais reik÷jo maždaug 3200 tūkst. Litų. Tai ap÷m÷m÷ginių ÷mimą, analizę ir darbuotojų mokymą (2700 tūkst. litų) bei visuomen÷sinformavimą ir ataskaitų Europos Komisijai teikimą (500 tūkst. litų). Būsimos šiospagrindin÷s priemon÷s sąnaudos pateikiamos toliau esančiuose atskiruose kiekvienopabaseinio apibūdinimuose.Visų 2008 m. steb÷tų maudyklų vandens kokyb÷ atitiko privalomuosius kokyb÷sreikalavimus 23 , tod÷l Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimuipapildomų investicinių sąnaudų poreikio n÷ra.Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimoeksploatacines išlaidas sudaro paplūdimių pripažinimo tinkamais naudoti, maudyklųvandens m÷ginių surinkimo ir vandens tyrimų atlikimo bei informacijos teikimovisuomenei išlaidos. Pad÷tis maudyklose ir šios sąnaudos pagal atskirus Nemuno UBRpabaseinius pateikiamos žemiau. Šias išlaidas planuojama finansuoti iš savivaldybiųbiudžetų 24 . Atsižvelgiant į Lietuvos ūkio būklę tik÷tina, kad 2009 m. maudyklų, kuriosestebima vandens kokyb÷, skaičius liks toks pat kaip 2008 metais.Šešup÷s pabaseinis (su Priegliaus baseinu)95. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Šešup÷s pabaseinyje yra septynios:95.1. Dusios ežeras (Lazdijų raj.),95.2. Yglos ežeras (Marijampol÷s sav.),22 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009m. birželio 25d. nutarimas Nr. 668 „D÷l maudyklų vandenskokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 80-3344).23 Ataskaita Europos Komisijai „Bathing water results 2008- Lithuania“. Šaltinis: Higienos institutotinklalapis http://www.hi.lt/content/I5_atask_EK.html24 LR Vyriausyb÷s 2009m. birželio 25d. nutarimas Nr. 668 d÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos2009-2011 metų programos patvirtinimo.

12095.3. Žaltyčio ežeras (Marijampol÷s sav.),95.4. Šešup÷s up÷ II (Marijampol÷s sav.),95.5. Paežerių ežeras (Vilkaviškio raj.),95.6. Vištyčio ežeras (Vilkaviškio raj., Priegliaus baseinas),95.7. Orijos ežeras (Kalvarijos sav.).96. 10 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraŠešup÷s pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklų steb÷senosprogramos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:96.1. Gilučio ežeras (Alytaus raj.),96.2. Šešup÷s up÷ I (Marijampol÷s sav.),96.3. Valiulių tvenk. (Šakių raj.),Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos (informacija pateikiama 100 lentel÷je) Šešup÷spabaseinyje sudaro 45.400 Lt.100 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Šešup÷spabaseinyje (su Priegliaus baseinu) vidutin÷s metin÷s išlaidos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷Paplūdimių pripažinimastinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷giniųsurinkimas ir vandenstyrimų atlikimasInformacijos teikimasvisuomenei apie maudyklųvandens kokybęMatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/metus)maudykla 700 10 7.000maudykla 3.500 10 35.000maudykla 340 10 3.400IŠ VISO 4.540 45.400Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009m. birželio 25d. nutarimas Nr.668 „D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programospatvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 80-3344).Dubysos pabaseinis97. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Dubysos pabaseinyje yra šešios:97.1. Dubysos up÷ ties Ariogala (Raseinių raj.),97.2. Gauštvinio ežeras (Kelm÷s raj.),97.3. Bridvaišio ežeras (Kelm÷s raj.),97.4. Giliaus ežeras (Kelm÷s raj.),97.5. Kražant÷s užtvanka (Kelm÷s I, Kelm÷s raj.),97.6. Pašiauš÷s ežeras (Kelm÷s raj.).98. 14 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraDubysos pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų 25 , į Maudyklų steb÷senosprogramos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:98.1. Dubysos up÷ ties dainų sl÷niu (Raseinių raj.),98.2. Dubysos up÷ ties Partikliais (Raseinių raj.),98.3. Geluvos ežeras (Šiaulių raj.),25 Į maudyklų steb÷senos programos 1 priedą neįtraukta maudykla, esanti Dubysos up÷je ties Ariogala,kurioje steb÷jimai buvo atliekami 2008 m.

12198.4. Karkl÷nų ežeras (Kelm÷s raj.),98.5. Liolių tvenkinys (Kelm÷s raj.),98.6. Pašvinio ežeras (Šiaulių raj.),98.7. Prabaudos tvenkinys (Raseinių raj.),98.8. Šauk÷nų tvenkinys (Kelm÷s raj.),98.9. V÷jin÷s tvenkinys (Kelm÷s raj.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Dubysos pabaseinyje (101 lentel÷) sudaro 63.600Lt.101 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Dubysospabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 14 9.800tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 14 49.000surinkimas ir vandenstyrimų atlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 14 4.760visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 63.560Šaltinis:Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009m. birželio 25d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Jūros pabaseinis99. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai, Jūrospabaseinyje yra dvi:99.1. Dievyčio ežeras (Šilal÷s raj.)99.2. Jūros up÷ (Taurag÷s raj.)100. 6 maudyklos iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yra Jūrospabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklų steb÷senos programos 1priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:100.1. Balsių tvenkinys (Šilal÷s raj.)100.2. Jūros up÷ prie Didkiemio (Šilal÷s raj.)100.3. Keramikos tvenkinys (Taurag÷s raj.)100.4. Nevočių tvenkinys (Šilal÷s raj.)Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Jūros pabaseinyje (102 lentel÷) sudaro 27.200 Lt.102 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Jūrospabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷Paplūdimių pripažinimastinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷giniųsurinkimas ir vandens tyrimųatlikimasMatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)maudykla 700 6 4.200maudykla 3.500 6 21.000

122Informacijos teikimas maudykla 340 6 2.040visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 27.240Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009m. birželio 25d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Lietuvos pajūrio upių baseinas101. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Lietuvos pajūrio upių baseine yra viena – Akmenos –Dan÷s up÷ (Klaip÷dos m.).Nors steb÷jimai ir buvo atliekami 2008 metais, maudykla Akmenos –Dan÷sup÷je į 2009-2011 metų sąrašą nepatenka. Tod÷l galima teigti, kad sąnaudų, susijusių suMaudyklų direktyvos įgyvendinimu Lietuvos pajūrio upių baseine n÷ra.Merkio pabaseinis102. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Merkio pabaseinyje yra dvi:102.1. Daugų ežeras (Alytaus raj.),102.2. Derežnyčios tvenkinys (Var÷nos raj.)103. 6 maudyklos iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraMerkio pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklų steb÷senosprogramos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:103.1. Gl÷bo ežeras (Var÷nos raj.),103.2. Glūko ežeras (Var÷nos raj.),103.3. Šalčininkų užtvanka (Šalčininkų raj.),103.4. Žiežulio ežeras (Var÷nos raj.).Vidutin÷s metin÷s maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Merkio pabaseinyje (103 lentel÷) sudaro 27.200Lt.103 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Merkiopabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimų pripažinimas maudykla 700 6 4.200tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 6 21.000surinkimas ir vandenstyrimų atlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 6 2.040visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 27.240Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).

123Minijos pabaseinis104. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Minijos pabaseinyje yra viena – Platelių ežere (Plung÷s raj).105. 9 maudyklos iš 2009-2011 stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yra Minijospabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklų steb÷senos programos 1priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:105.1. Gargždų karjeras (Klaip÷dos raj.),105.2. Minijos up÷ ties Gargždais (Klaip÷dos raj.),105.3. Minijos up÷ ties Priekul÷ (Klaip÷dos raj.),105.4. Platelių ežeras Ąžuolų salos (Plung÷s raj.),105.5. Platelių ežeras Beržyn÷lio (Plung÷s raj.),105.6. Platelių ežeras irklavimo baz÷s (Plung÷s raj.),105.7. Platelių ežeras Linelio (Plung÷s raj.),105.8. Platelių ežeras Plokštin÷s (Plung÷s raj.),105.9. Platelių ežeras Plung÷s miesto (Plung÷s raj.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Minijos pabaseinyje (104 lentel÷) sudaro 40.900Lt.104 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Minijospabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 9 6.300tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 9 31.500surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 9 3.060visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 40.860Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Nemuno mažųjų intakų pabaseinis106. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra devynios:106.1. Ančios ežeras (Lazdijų raj.),106.2. Dailid÷s ežeras (Alytaus m.),106.3. Elektr÷nų ežeras (Trakų raj.),106.4. Kauno marios I (Kauno m.),106.5. Lamp÷džių karjeras (Kauno m.),106.6. Metelių ežeras (Lazdijų raj.),106.7. Nemuno up÷ (Kauno m.)106.8. Vyjūn÷lio tvenkinys (Druskininkų),106.9. Žemaičių Naumiesčio tvenkinys (Šilut÷s raj.).

124107. 18 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraNemuno mažųjų intakų pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklųsteb÷senos programos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:107.1. Avirio ežeras (Druskininkų),107.2. Birštono tvenkinys (Prienų raj.),107.3. Egl÷s sanatorijos tvenkinys (Druskininkų),107.4. Guosto ežeras (Prienų raj.),107.5. Ilgio ežeras (Alytaus raj.)107.6. Jiezno ežeras (Prienų raj.),107.7. Jurbarko karjeras (Jurbarko raj.)107.8. Kauno marios II (Kauno m.),107.9. Kulautuvos karjeras (Kauno raj.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje (105 lentel÷)sudaro 81.700 Lt.105 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Nemunomažųjų intakų pabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimų pripažinimas maudykla 700 18 12.600tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 18 63.000surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 18 6.120visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 81.720Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Neries mažųjų intakų pabaseinis108. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra dešimt:108.1. Akmenos ežeras (Trakų raj.),108.2. Galv÷s ežeras (Trakų raj.),108.3. Lentvario ežeras (Trakų raj.),108.4. Lukos ežeras (Trakų raj.),108.5. Neries up÷ Valakampių I (Vilniaus m.),108.6. Salot÷s ežeras (Vilniaus m.),108.7. Skaisčio ežeras (Trakų raj.),108.8. Tapelių ežeras (Vilniaus m.),108.9. Totoriškių ežeras (Trakų raj.),108.10. Žalieji ežerai (Vilniaus m.).109. 15 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraNeries mažųjų intakų pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklųsteb÷senos programos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:109.1. Baldžio ežeras (Vilniaus m.),

125109.2. Neries up÷ Valakampių II (Vilniaus m.),109.3. Neries up÷ Žirmūnų (Vilniaus m.),109.4. Ščebnicos ežeras (Kaišiadorių raj.),109.5. Vievio ežeras (Trakų raj.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Neries mažųjų intakų pabaseinyje (106 lentel÷)sudaro 68.100 Lt.106 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Neriesmažųjų intakų pabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 15 10.500tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 15 52.500surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 15 5.100visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 68.100Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Nev÷žio pabaseinis110. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Nev÷žio pabaseinyje yra dvi:110.1. Ašar÷nos up÷ (K÷dainių raj.),110.2. „Ekrano“ gamyklos (Panev÷žys).111.Dvi maudyklos iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraNev÷žio pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų 26 , į Maudyklų steb÷senosprogramos 1 priedą taip pat įtraukta ši maudykla:111.1. Nev÷žio up÷ (Panev÷žio m.)Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Nev÷žio pabaseinyje (107 lentel÷) sudaro 9.100Lt.107 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Nev÷žiopabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011m.Sąnaudų grup÷Paplūdimių pripažinimastinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷giniųsurinkimas ir vandens tyrimųMatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)maudykla 700 2 1.400maudykla 3.500 2 7.00026 Į maudyklų steb÷senos programos 1 priedą neįtraukta „Ekrano gamyklos“ maudykla, Panev÷žio raj.,kurioje steb÷jimai buvo atliekami 2008 m.

126atlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 2 680visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 9.080Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Šventosios pabaseinis112. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Šventosios pabaseinyje yra devynios:112.1. Alaušo I (Utenos raj.),112.2. Bebrusų ežeras (Mol÷tų raj.),112.3. Klovinių užtvanka (Utenos raj.),112.4. Pastovio ežeras (Mol÷tų raj.),112.5. Rubilių ežeras (Anykščių raj.),112.6. Sartų ežeras (Rokiškio raj.),112.7. Sartų ežeras (Zarasų raj.),112.8. Širvintų užtvanka (Širvintų raj.),112.9. Šventosios up÷ (Anykščių raj.),113. 13 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraŠventosios pabaseinyje. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Maudyklų steb÷senosprogramos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:113.1. Alaušo II (Utenos raj.),113.2. Dauniškio ežeras (Utenos raj.),113.3. Mol÷tų ežeras (Mol÷tų raj.),113.4. Vyžuonaičio ežeras (Utenos raj.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Šventosios (108 lentel÷) pabaseinyje sudaro59.000 Lt.108 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimoŠventosios pabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 13 9.100tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 13 45.500surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 13 4.420visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 59.020Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).

127Žeimenos pabaseinis114. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Žeimenos pabaseinyje yra:114.1. Galvio ežeras (Ignalinos raj.),114.2. Lūšių ežeras (Ignalinos raj.),114.3. Tauragnų ežeras (Utenos raj.),114.4. Žeimenos up÷ (Švenčionių raj.).Keturios maudyklos iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraŽeimenos pabaseinyje. Tai tos pačios maudyklos, kuriose steb÷jimai buvo atliekami2008 metais.Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Žeimenos pabaseinyje (109 lentel÷) sudaro 18.200Lt.109 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimoŽeimenos pabaseinyje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 4 2.800tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 4 14.000surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 4 1.360visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 18.160Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Baltijos jūra115. Iš maudyklų, kuriose 2008 metais vykdyti vandens kokyb÷s steb÷jimai,Baltijos jūroje yra šešiolika:115.1. Girulių (Klaip÷dos m.),115.2. Juodkrant÷s (Neringos),115.3. Melnrag÷s I (Klaip÷dos m.),115.4. Melnrag÷s II (Klaip÷dos m.),115.5. Neigaliųjų (Klaip÷dos m.),115.6. Nidos (Neringos),115.7. Palangos moterų pliažo (Palangos m.),115.8. Palangos bendrojo pliažo (Palangos m.),115.9. Palangos bendrojo pliažo ties botanikos parku (Palangos m.),115.10. Pervalkos (Neringos),115.11. Preilos (Neringos),115.12. Rąž÷s up÷s žiotys (Palangos m.),115.13. Smiltyn÷s I (Klaip÷dos m.),115.14. Smiltyn÷s II (Klaip÷dos m.),115.15. Šventosios (Palangos m.),115.16. Šventosios moterų pliažo (Palangos m.).

128116. 16 maudyklų iš 2009-2011 m. stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo yraBaltijos jūroje. Be aukščiau išvardintų maudyklų 27 , į Maudyklų steb÷senos programos 1priedą taip pat įtraukta ši maudykla:116.1. Palangos karjeras (Palangos m.).Vidutin÷s metin÷s Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimųįgyvendinimo eksploatacin÷s išlaidos Baltijos jūroje (110 lentel÷) sudaro 72.600 Lt.110 lentel÷. Maudyklų vandens kokyb÷s direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Baltijosjūroje vidutin÷s metin÷s sąnaudos 2009-2011 m.Sąnaudų grup÷MatavimovienetasVidutin÷svienetosąnaudos (Lt/per metus)Vienetų skaičiuspabaseinyjeMetin÷s sąnaudospabaseinyje (Lt/per metus)Paplūdimių pripažinimas maudykla 700 16 11.200tinkamais naudotisMaudyklų vandens m÷ginių maudykla 3.500 16 56.000surinkimas ir vandens tyrimųatlikimasInformacijos teikimas maudykla 340 16 5.440visuomenei apie maudyklųvandens kokybęIŠ VISO 4.540 72.640Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 668„D÷l maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos 2009-2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 80-3344).Aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žem÷s ūkyje nuotekų dumblądirektyva (86/278/EEB)117. Direktyva nurodo, kokiomis sąlygomis nuotekų dumblą galima panaudotižemdirbyst÷je bei nustato sunkiųjų metalų dirvoje, kuri bus tręšiama, kiekį. Direktyvojetaip pat nustatyta, kokios sunkiųjų metalų koncentracijos gali būti dumble ir kokiemaksimalūs kiekiai sunkiųjų metalų gali patekti į dirvą per metus. Direktyvosįgyvendinimas tur÷tų pad÷ti riboti sunkiųjų metalų, esančių nuotekų dumble, patekimą įdirvožemį.Pastaraisiais metais Lietuvoje per metus susidaro apie 550 000 m 3 nuotekųdumblo. Didžiausi jo kiekiai susidaro didžiosiose – Vilniaus ir Kauno apskrityse.2006 metais atliktoje nuotekų dumblo panaudojimo galimybių studijoje(“Investment programme for sludge management in Lithuania”, Sweco BKG, Vilnius2006) analizuojami keli nuotekų dumblo tvarkymo būdai, ir pabr÷žiama, kad dumblopanaudojimas žem÷s ūkyje arba pažeistų teritorijų atstatymui n÷ra pati geriausia dumblopanaudojimo alternatyva. Programoje pasirinkta prioritetin÷ schema pirmiausiai numatodumblo panaudojimą energijos gavybai. Esant poreikiui, būtų galimyb÷s panaudotidumblą žem÷s ūkyje, energetinio miško tręšimui arba pažeistų teritorijų atstatymui.Programoje taip pat numatyta, kad tiktai I ir II kategorijos dumblas (klasifikuojant pagalLAND 20-2005 nurodymus) gal÷tų būti panaudojamas žem÷ ūkyje.27 Į maudyklų steb÷senos programos 1 priedą neįtraukta Neįgaliųjų maudykla Klaip÷dos m.savivaldyb÷je, kurioje steb÷jimai buvo atliekami 2008 m.

129Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 349d÷l normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuot÷kų dumblo naudojimotręšimui reikalavimai“ patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 61-2196)2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymasNr. V-114 D÷l Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminiųmedžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo(Žin., 2004, Nr. 41-1357)3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr.D1-575 d÷l Aplinkos ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 349 „D÷lLietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuot÷kųdumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2005,Nr. 142-5135)Trumpas priemonių apibūdinimas118. Tręšimo planai. Normatyviniame dokumente LAND 20-2005 nurodyta, kadasmenys, ketinantys naudoti nuotekų dumblą žemdirbyst÷s reikm÷ms, turi parengtitręšimo planus, kurie turi būti suderinti su Regionų aplinkos apsaugos departamentais(RAAD). Tręšimo planai rengiami 6 metams. Šiuose planuose turi būti pateiktainformacija apie dirvos analiz÷s rezultatus ir maksimalias sunkiųjų metalųkoncentracijas, kurios gali patekti į dirvožemį, tręšiant jį nuotekų dumblu.109. Dumblo sud÷ties tyrimai, duomenų saugojimas, pavojingų medžiagųiš÷mimas iš vartojimo ir uždraudimas. Dumblo tiek÷jai privalo vykdyti nuotekų dumblokokyb÷s apskaitą, kaupti informaciją apie dumblo apdorojimo būdus, dumblo kiekį,naudojimą ir kt. Be to, turi būti kaupiama informacija apie šių sunkiųjų metalųkoncentracijas dumble: Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn, Hg. LAND 20-2005 nurodoma, kadnuotekų dumblas gali būti suskirstytas į tris kategorijas, priklausomai nuo sunkiųjųmetalų koncentracijų dumble.Nuotekų dumblo direktyvos (86/278/EEB) reikalavimų įgyvendinimo priemon÷s2007-2013 m. numatytos Valstyb÷s projektų sąraše 28 . Lietuvoje planuojama sukurtidumblo tvarkymo infrastruktūrą pastatant dumblo apdorojimo įrenginius 23 miestuose.119. Direktyvos įgyvendinimo sąnaudos. Pagal SWECO BKG atliktą Dumblotvarkymo Lietuvoje investicin÷s programos parengimo studiją, iš viso Lietuvoje reik÷smaždaug 300 mln. Lt. Nemuno UBR (t.y. at÷mus investicijas, reikalingas Telšių,Mažeikių, N. Akmen÷s, Rokiškio, Pasvalio, Šiaulių ir Visagino savivaldyb÷se) dumblotvarkymui reikalingų investicijų suma sudarytų maždaug 225 mln. Lt.Šešup÷s pabaseinis (su Priegliaus baseinu)120. 111 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Šešup÷s pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 28,3 mln. Lt.111 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Šešup÷spabaseinyjeSavivaldyb÷Siektini projektorezultataiPreliminarios investicin÷s sąnaudos, mln.Lt28 VP3-3.1-AM-01-V Priemon÷s „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir pl÷tra“veiklos „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ valstyb÷s projektų sąrašas patvirtintas LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymu Nr. D1-667 (Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009,Nr. 48-1913).

130Marijampol÷s1 pūdymo- džiovinimo28,3įrenginysIŠ VISO 28,3Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Dubysos pabaseinis121. 112 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Dubysos pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 6,6 mln. Lt.112 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektaiDubysos pabaseinyjeSavivaldyb÷ Siektini projekto rezultatai Preliminarios investicin÷ssąnaudos, mln. LtKelm÷s r. 1 kompostavimo aikštel÷ 6,6IŠ VISO 6,6Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Jūros pabaseinis122. 113 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Jūros pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 23,8 mln. Lt.113 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai JūrospabaseinyjeSavivaldyb÷ Siektini projekto rezultatai Preliminarios investicin÷s sąnaudos,mln. LtRaseinių r. 1 kompostavimo aikštel÷ 3,1Taurag÷s r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 20,7IŠ VISO 23,8Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Lietuvos pajūrio upių baseinas123. 114 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Lietuvos pajūrio upių baseiną.Bendros investicin÷s sąnaudos – 27,5 mln. Lt.114 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Pajūrioupių baseineSavivaldyb÷ Siektini projekto rezultatai Preliminarios investicin÷ssąnaudos, mln. LtKlaip÷dos m., Klaip÷dos r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 27,5IŠ VISO 27,5Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Merkio pabaseinis124. Merkio pabaseinyje investicijos į dumblo apdorojimo įrenginiusnenumatytos.

131Minijos pabaseinis125. Minijos pabaseinyje investicijos į dumblo apdorojimo įrenginiusnenumatytos.Nemuno mažųjų intakų pabaseinis126. 115 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Nemuno mažųjų intakų pabaseinį.Bendros investicin÷s sąnaudos – 107,83 mln. Lt.115 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektaiNemuno mažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷ Siektini projekto rezultatai Preliminarios investicin÷ssąnaudos, mln. LtAlytaus m., Alytaus r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 41,53Druskininkų 1 kompostavimo aikštel÷ 4,3Kauno m. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 49,0Šilut÷s r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 13,0IŠ VISO 107,83Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Neries mažųjų intakų pabaseinis127. 116 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Neries mažųjų intakų pabaseinį.Bendros investicin÷s sąnaudos – 184,835 mln. Lt.116 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Neriesmažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Siektini projekto Preliminarios investicin÷s sąnaudos,rezultataimln. LtVilniaus m.1 pūdymo- džiovinimo175,735įrenginysJonavos r. 1 kompostavimo aikštel÷ 5,7Kaišiadorių r. 1 kompostavimo aikštel÷ 3,4IŠ VISO 184,835Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Nev÷žio pabaseinis128. 117 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Nev÷žio pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 41,3 mln. Lt.117 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektaiNev÷žio pabaseinyjeSavivaldyb÷ Siektini projekto rezultatai Preliminarios investicin÷s sąnaudos,mln. LtK÷dainių r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 23,4Panev÷žio r. 1 pūdymo- džiovinimo įrenginys 17,9IŠ VISO 41,3Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).

132Šventosios pabaseinis129. 118 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Šventosios pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 6,6 mln. Lt.118 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektaiŠventosios pabaseinyjeSavivaldyb÷Siektini projektoPreliminarios investicin÷s sąnaudos,mln. LtrezultataiUkmerg÷s r. 1 kompostavimo aikštel÷ 8,2Utenos r.1 pūdymo – džiovinimo20,38įrenginysIŠ VISO 28,58Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymas Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913).Žeimenos pabaseinis130. Žeimenos pabaseinyje investicijos į dumblo apdorojimo įrenginiusnenumatytos.Augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką direktyva (91/414/EEB)131. Direktyvos reikalavimai susiję su augalų apsaugos produktų įteisinimu,tiekimu į rinką, naudojimu ir kontrole. Lietuvoje gali būti tiekiami į rinką ir naudojamitik patvirtinti augalų apsaugos produktai, o įmon÷s, ketinančios tiekti į rinką augalųapsaugos produktus, turi įsigyti specialius leidimus. Visi produktai turi būti naudojamitokiomis sąlygomis, kurios nurodytos etiket÷je, be to turi būti laikomasi Geros augalųapsaugos produktų naudojimo praktikos.Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 215 augalų apsaugos produktų ir 140 veikliųjųmedžiagų, kurios gali būti galų apsaugos produktų sud÷tyje.N÷ra žinoma, kiek augalų apsaugos produktų sunaudojama Nemuno UBRbaseinuose, tačiau tik÷tina, kad daugiausiai jų sunaudojama intensyvios žemdirbyst÷steritorijose. Daroma prielaida, kad herbicidai ir augalų augimo reguliatoriai daugiausiaiyra naudojami dideliuose intensyvios žemdirbyst÷s ūkiuose, tod÷l šių produktų permetus suvartojamas kiekis nuolat did÷ja.Sunku prognozuoti, kaip augalų apsaugos produktai paveiks paviršinio irpožeminio vandens kokybę. Šis poveikis sumaž÷tų, jeigu augalų apsaugos produktaibūtų naudojami tinkamai, pagal Geros augalų apsaugos produktų naudojimo praktikoskodekso rekomendacijas. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba kontroliuoja, kaipnaudojami augalų apsaugos produktai.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Žem÷s ūkio ministro 2000 m. rugs÷jo 6 d. įsakymas Nr. 259 “D÷l geroseksperimentin÷s praktikos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 78-2372)2) Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo 2003 m. spalio 14 d. įstatymas Nr.IX-1761 (nauja redakcija) (Žin., 2003, Nr. 102-4583)3) Žem÷s ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 199 “D÷lpurkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 55-1967)132. Trumpas priemonių apibūdinimas. Augalų apsaugos produktųpatvirtinimas. Augalų apsaugos produktai turi būti patvirtinti prieš tiekiant juos į rinką.Augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos yra patvirtinamosLietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerijos įsakymais. Šiuo metu Lietuvoje yra

133patvirtinta 140 veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sud÷tyje(119 lentel÷).119 lentel÷. Lietuvoje patvirtintų augalų apsaugos produktų skaičiusProduktasProduktai, autorizuotiprofesionaliam naudojimuiProduktai, autorizuoti individualiamnaudojimuiInsekticidai 15 7Fungicidai 52 10Beicai 18Herbicidai 85 17Augimo7reguliatoriaiDefoliantai 1Kita 3Iš viso 181 34Augalų apsaugos produktų ženklinimas. Lietuvos Respublikos augalų apsaugosįstatyme nurodomi detalūs reikalavimai augalų apsaugos produktų ženklinimui. Be kitako, ant etiket÷s turi būti nurodytas veikliosios medžiagos pavadinimas ir kiekis,informacija apie pavojų sveikatai ir aplinkai bei rekomendacijos, kaip naudoti produktą.Geros augalų apsaugos praktikos taikymas. Geros augalų apsaugos praktikostaisykl÷s buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2004 m.balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-227 (Žin., 2004, Nr. 66-2349). Valstybin÷ augalųapsaugos tarnyba kasmet ūkininkams organizuoja seminarus ir mokymus, kuriuoseskatina vadovautis Geros augalų apsaugos praktikos taisykl÷mis.Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrol÷. Valstybin÷ augalų apsaugostarnyba kontroliuoja, kaip naudojami augalų apsaugos produktai.Kitos priemon÷s yra augalų apsaugos priemonių poveikio tyrimai, analiz÷ beikenksmingų medžiagų iš÷mimas iš naudojimo ir uždraudimas.133. Direktyvos įgyvendinimo sąnaudos. Įgyvendinimo sąnaudos neįvertintos.Tam tikrų valstyb÷s ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo direktyva(85/337/EEB)Pagrindinis direktyvos tikslas yra įvertinti viešuosius ar privačius projektus,kurie gali tur÷ti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal direktyvos reikalavimus visosValstyb÷s nar÷s turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimąveiklai projektams, galintiems tur÷ti reikšmingo poveikio aplinkai, reikia atliktipoveikio aplinkai vertinimo procedūras. Be kitų veiksmų atliekant PAV reikia įvertintitiesioginį ir netiesioginį poveikį vandens aplinkai.Atsakinga institucija, įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, priimasprendimą, ar planuojama ūkin÷ veikla leistina pasirinktoje teritorijoje. Jeigusprendimas yra neigiamas, prad÷ti ūkin÷s veiklos toje teritorijoje negalima. Poveikioaplinkai vertinimas yra prevencin÷ priemon÷, skirta ūkin÷s veiklos poveikio aplinkoskomponentams, įskaitant ir paviršinius vandens telkinius bei požeminį vandenį,mažinimui. Poveikis aplinkai sumaž÷ja pasirenkant tinkamiausią teritoriją, technologijasir statybos sprendimus bei objekto eksploatavimo sąlygas.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966d÷l pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo(Žin., 2004, Nr. 130-4649)

1342) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1182 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 131-4731)3) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 560d÷l Gyventojų informavimo pramoninių avarijų atvejais tvarkos patvirtinimo(Žin., 2002, Nr. 43-1626)4) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 783 d÷lAvarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 56-1812)5) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1386d÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą (Žin., 2000, Nr. 98-3117)6) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 982d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386„D÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 130-4665)7) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. rugs÷jo 11 d. nutarimas Nr. 873 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386„D÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 97-3783)8) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1268d÷l Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro likvidavimo (Žin., 2006,Nr. 137-5226)9) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967d÷l Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašopatvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 130-4650)10) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr. 84-3105)11) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1113 (Žin.,2002, Nr. 101-4492)12) Lietuvos Respublikos visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886(Žin., 2002, Nr. 56-2225)13) Lietuvos Respublikos visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 9, 15,16, 19, 21, 22, 24, 27, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo irpapildymo bei 8, 11, 14 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr.X-1150 (Žin., 2007, Nr. 64-2455)14) Civilin÷s saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus2004 m. rugs÷jo 30 d. įsakymas Nr. V-131 d÷l Konvencijos d÷l tarpvalstybiniopramoninių avarijų poveikio ir Europos Sąjungos direktyvos d÷l didelių supavojingomis medžiagomis susijusių avarijų kontrol÷s reikalavimus atitinkančiųdokumentų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 183-6778)15) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymas Nr.1V-114 d÷l Keitimosi informacija apie ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykįtvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 40-1515)16) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1-528 d÷lLietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programos patvirtinimo (Žin.,2007, Nr. 3-143)17) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1-182 d÷l

135Valstybin÷s reikšm÷s ir pavojingų objektų registro anketų patvirtinimo (Žin.,2007, Nr. 65-2542)18) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 367d÷l Planuojamos ūkin÷s veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijųR 41 - 02 patvirtinimo (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297)19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d. įsakymas Nr. D1-239 d÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 79-2809)20) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. D1-473 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d. įsakymoNr. D1-239 „D÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo(Žin., 2006, Nr. 114-4364)21) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr.D1-223 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d.įsakymo Nr. D1-239 „D÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 46-1776)22) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymasNr. V-491 d÷l Poveikio visuomen÷s sveikatai vertinimo metodinių nurodymųpatvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 106-3947)23) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d.įsakymas Nr.V-586 d÷l Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimotaisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 134-4878)24) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 3-453/D1-549 d÷l Susisiekimokomunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2006, Nr.130-4924)25) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 247 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. rugs÷jo 18 d. nutarimo Nr. 1079„D÷l Visuomen÷s dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 33-1190)26) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 416d÷l Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo (Žin.,2004, Nr. 57-1989)27) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr.388 d÷lataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo (Žin.,2004, Nr. 53-1804)28) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 299 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388„D÷l ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 35-1252)29) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18,20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo irpapildymo įstatymas Nr. X-679 (Žin., 2006, Nr. 66-2429)30) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1962 (Žin., 2004, Nr. 21-617)31) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 10 d. nutarimas Nr. 913 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 109-4159)

13632) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 24 d. nutarimas Nr. 938 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388„D÷l ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 112-4266)33) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 25 d. įsakymas Nr. D1-498 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymoNr. 221 „D÷l Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniųkiekių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (Žin., 2008, Nr. 112-4272)34) Lietuvos Respublikos civilin÷s saugos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-635(Žin., 2009, Nr. 159-7207)35) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 555 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 59-2894)134. Trumpas priemonių apibūdinimas. Pagal direktyvos reikalavimus, visosValstyb÷s nar÷s turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimąveiklai projektai, galintys tur÷ti reikšmingo poveikio aplinkai, siekiant nustatyti galimąjų poveikį turi praeiti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Poveikio aplinkaivertinimas Lietuvoje atliekamas nuo 1996 metų, kai buvo priimtas įstatymas.135. Įgyvendinimo sąnaudos. Papildomų investicijų nereikia.Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s direktyva (96/61/EEB)Direktyva siekia mažinti taršą iš pramoninių šaltinių. Integruotos taršos irprevencijos leidimas yra pagrindin÷ TIPK direktyvoje numatyta taršos mažinimopriemon÷. TIPK leidimuose turi būti numatyta, kad visa įmon÷s veikla būtųorganizuojama tausojant aplinką, t.y. juose nustatomi reikalavimai oro, vandens irdirvožemio taršai, atliekų susidarymui, ir kt. Taisykl÷se, be kita ko, nustatytireikalavimai diegti racionalų vandens naudojimą skatinančias bei taršą mažinančiaspriemones. Šios priemon÷s turi būti numatytos integruotos taršos prevencijos irkontrol÷s leidimuose. Jos leidžia užtikrinti, jog aplinkai ūkin÷s veiklos daromaspoveikis būtų sumažintas iki minimumo.Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 80d÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 85-3684)2) Aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 333 d÷l aplinkos ministro2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 "D÷l taršos integruotos prevencijos irkontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo”pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 81-3498)3) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 30straipsnių bei pried÷lių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju(1) skirsniu,4(1) straipsniu bei 5 priedu įstatymas Nr.IX-2214 (Žin., 2004, Nr. 73-2544)4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330 d÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 “D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 103-3829)

1375) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr.D1-630 d÷l ataskaitų apie 1996 m. rugs÷jo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EBd÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s įgyvendinimą rengimo ir teikimoEuropos Komisijai tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 181-6714)6) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. D1-503 d÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 “D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 120-4571)7) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas 1992 m. sausio 21d. Nr. I-2224 (Žin., 1992, Nr. 5-76)8) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugs÷jo 25 d. įsakymas Nr. 468d÷l sieros dioksido, azoto oksido, lakiųjų organinių junginių ir amoniakonacionalinių limitų patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 99-4465)9) Lietuvos Respublikos 2004 m. vasario 5 d. įstatymas d÷l 1979 metų tolimųtarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo d÷l rūgšt÷jimo,eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo Nr. IX-2008 (Žin., 2004,Nr. 44-1438)10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. D1-516 d÷l aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 "D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 106-4358)11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. geguž÷s 15 d. įsakymas Nr.230 d÷l ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Žin.,2003, Nr. 50-2240)12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. D1-660 d÷l aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 133-5410)13) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr.D1-693 d÷l aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 1-12)14) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo 2000 m.rugs÷jo 19 d. įstatymas Nr. VIII-1927 (Žin., 2000, Nr. 85-2566)15) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 3, 15, 18, 19, 20,22, 33, 35, 40, 46 ir 88 straipsnių pakeitimo 2007 m. birželio 7 d. įstatymas Nr.X-1174 (Žin., 2007, Nr. 72-2830)16) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo irįgyvendinimo įstatymas Nr. IX-743 (Žin., 2002, Nr. 36-1340)17) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. D1-63 d÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l Taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo irpanaikinimo taisyklių patvirtinimo" papildymo (Žin., 2010, Nr. 13-634)136. Trumpas priemon÷s apibūdinimas. Taršos integruotos prevencijos irkontrol÷s leidimai. Leidimus turi gauti visos pramon÷s įmon÷s, vykdančios veiklą,išvardintą taisyklių I ir II prieduose. Leidimuose visų pirma reikalaujama taikyti visasprieinamas taršos prevencijos priemones bei diegti geriausius prieinamus gamybosbūdus (GPGB). Be šių bendrųjų reikalavimų, leidimuose yra nustatytos taršos ribin÷svert÷s. Leidimuose taip pat nustatomi reikalavimai parengti „Vandens taršosprioritetin÷mis pavojingomis medžiagomis mažinimo programas“. 120 lentel÷je

138pateikiama informacija apie TIPK įrenginių skaičių rajonuose, patenkančiuose įNemuno UBR teritoriją.120 lentel÷. TIPK įmonių skaičius Nemuno UBRBaseinas/pabaseinisTIPK įmonių skaičiusNeries mažųjų intakų 26Nev÷žio 21Nemuno mažųjų intakų 27Minijos 9Pajūrio upių 20Jūros 5Šventosios 13Šešup÷s 12Žeimenos 4Merkio 2Dubysos 2Iš viso: 140137. Direktyvos įgyvendinimo sąnaudosPreliminariais 2000 m. atliktų skaičiavimų duomenimis, TIPK direktyvosįgyvendinimas tur÷jo kainuoti nuo 1.200 iki 2.000 mln. Lt. Dabartin÷s TIPK direktyvosįgyvendinimo investicines sąnaudos nebuvo perskaičiuotos.Didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrol÷sdirektyva (96/82/EEB)Direktyva buvo priimta 1996 metais. Pagrindinis d÷mesys joje skiriamasįrenginiuose naudojamoms pavojingoms medžiagoms. Direktyva apima ir pramoninęveiklą, kur naudojamos chemin÷s medžiagos, ir pavojingų medžiagų saugojimą.Direktyva numato tam tikro lygio įrenginių kontrolę, priklausomai nuo to, kokiepavojingų medžiagų kiekiai naudojami įrenginyje.Jeigu įmon÷je laikomas pavojingų medžiagų kiekis yra mažesnis nei Direktyvojenustatytas ribinių kiekių lygis, bus tikrinamas jos atitikimas bendrosioms sveikatos,saugumo ir aplinkos apsaugos nuostatoms. Jeigu pavojingų medžiagų kiekis įmon÷jeviršija viršutinę ribą, nustatytą Direktyvoje, jai bus taikomi visi Direktyvoje nustatytireikalavimai (šaltinis: Europos civilin÷ apsaugahttp://ec.europa.eu/environment/seveso/legislation.htm).Teis÷s aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966d÷l pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo(Žin., 2004, Nr. 130-4649)2) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1182 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 131-4731)3) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 560d÷l Gyventojų informavimo pramoninių avarijų atvejais tvarkos patvirtinimo(Žin., 2002, Nr. 43-1626)

1394) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 783 d÷lAvarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 56-1812)5) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1386d÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą (Žin., 2000, Nr. 98-3117)6) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 982d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386„D÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 130-4665)7) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. rugs÷jo 11 d. nutarimas Nr. 873 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386„D÷l Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybin÷sreikšm÷s ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 97-3783)8) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1268d÷l Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro likvidavimo (Žin., 2006,Nr. 137-5226)9) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967d÷l Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašopatvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 130-4650)10) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr. 84-3105)11) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1113 (Žin.,2002, Nr. 101-4492)12) Lietuvos Respublikos visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886(Žin., 2002, Nr. 56-2225)13) Lietuvos Respublikos visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 9, 15,16, 19, 21, 22, 24, 27, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo irpapildymo bei 8, 11, 14 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr.X-1150 (Žin., 2007, Nr. 64-2455)14) Civilin÷s saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus2004 m. rugs÷jo 30 d. įsakymas Nr. V-131 d÷l Konvencijos d÷l tarpvalstybiniopramoninių avarijų poveikio ir Europos Sąjungos direktyvos d÷l didelių supavojingomis medžiagomis susijusių avarijų kontrol÷s reikalavimus atitinkančiųdokumentų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 183-6778)15) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymas Nr.1V-114 d÷l Keitimosi informacija apie ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykįtvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 40-1515)16) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1-528 d÷lLietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programos patvirtinimo (Žin.,2007, Nr. 3-143)17) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1-182 d÷lValstybin÷s reikšm÷s ir pavojingų objektų registro anketų patvirtinimo (Žin.,2007, Nr. 65-2542)18) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 367d÷l Planuojamos ūkin÷s veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijųR 41 - 02 patvirtinimo (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297)19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d. įsakymas Nr. D1-239 d÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 79-2809)

14020) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. D1-473 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d. įsakymoNr. D1-239 „D÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo(Žin., 2006, Nr. 114-4364)21) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr.D1-223 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 3 d.įsakymo Nr. D1-239 „D÷l Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 46-1776)22) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymasNr. V-491 d÷l Poveikio visuomen÷s sveikatai vertinimo metodinių nurodymųpatvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 106-3947)23) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d.įsakymas Nr.V-586 d÷l Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimotaisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 134-4878)24) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 3-453/D1-549 d÷l Susisiekimokomunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2006, Nr.130-4924)25) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 247 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. rugs÷jo 18 d. nutarimo Nr. 1079„D÷l Visuomen÷s dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 33-1190)26) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 416d÷l Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo (Žin.,2004, Nr. 57-1989)27) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr.388 d÷lataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo (Žin.,2004, Nr. 53-1804)28) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 299 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388„D÷l ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 35-1252)29) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18,20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo irpapildymo įstatymas Nr. X-679 (Žin., 2006, Nr. 66-2429)30) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1962 (Žin., 2004, Nr. 21-617)31) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 10 d. nutarimas Nr. 913 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 109-4159)32) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 24 d. nutarimas Nr. 938 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388„D÷l ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teis÷s aktųįgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos,kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 112-4266)

14133) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 25 d. įsakymas Nr. D1-498 d÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymoNr. 221 „D÷l Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniųkiekių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (Žin., 2008, Nr. 112-4272)34) Lietuvos Respublikos civilin÷s saugos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-635(Žin., 2009, Nr. 159-7207)35) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 555 d÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966„D÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatųpatvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 59-2894)138. Trumpas priemonių apibūdinimas138.1. Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas, avarijųprevencijos priemon÷s. Reglamente reikalaujama, kad įmon÷se, dirbančiose supavojingomis medžiagomis, būtų rengiamos saugos ataskaitos. Saugos ataskaitose turibūti pateikti ir Avarijų prevencinių priemonių planai. Potencialiai pavojingų įrenginiųsąraše Lietuvoje šiuo metu yra 21 įrenginys, kuriam taikomi Direktyvos reikalavimai.138.2. Potencialiai pavojingų įrenginių vietos parinkimas. Nuostatuosereikalaujama, jog vieta naujam įrenginiui turi būti parenkama taip, kad būtųužtikrinamas saugus atstumas iki gyvenamųjų teritorijų, judrių kelių, rekreacinių irviešųjų teritorijų.138.3. Direktyvos įgyvendinimo kontrol÷. Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimodepartamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu kasmet tvirtinamospavojingų įrenginių priežiūros programos, kuriose nustatomas pavojingų įrenginiųkontrol÷s grafikas. Naujausiu įsakymu Nr. 1-528 priimtu 2006 gruodžio 29 d. (Žin.,2006, Nr. 3-143) metais buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos pavojingų įrenginiųkontrol÷s programa ir nustatytas 2007 metų kontrol÷s grafikas. Naujoji programa taippat įdiegia sisteminę kontrolę, kuri tur÷tų užtikrinti saugią pavojingų įrenginių veiklą.Šie įrenginiai buvo prad÷ti kontroliuoti 2002 metais. Europos Komisijos 2003-2005metų ataskaitoje d÷l Seveso Direktyvos įgyvendinimo valstyb÷se nar÷se nurodoma, jog2002 metais Lietuvoje buvo 14 aukštesniosios ribos įmonių, o 2005 metais šis skaičiuspadid÷jo iki 21. Visi šie įrenginiai buvo patikrinti 2005 metais, o 2006 metais buvopatikrinta 20 įrenginių.139. Įgyvendinimo sąnaudos.Papildomų sąnaudų nereikia.II SKIRSNIS. KITŲ DIREKTYVOS STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMOPRIEMONöSBe pagrindinių direktyvų įgyvendinimo priemonių BVPD 11 straipsnyjereikalaujama įvertinti ir kituose direktyvos straipsniuose numatytus reikalavimus. Šiųreikalavimų įgyvendinimo priemon÷s aprašomos žemiau.Praktin÷s priemon÷s, skirtos sąnaudų susigrąžinimo principui įgyvendinti (9BVPD straipsnio reikalavimai)140. 9-me BVPD straipsnyje aptariamas sąnaudų, patirtų teikiant vandenspaslaugas, susigrąžinimas, nurodant, kad valstyb÷ atsižvelgia į sąnaudų, patirtų teikiantvandens paslaugas, įskaitant aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimoprincipą pagal ekonominę analizę, ir visų pirma atsižvelgia į principą ,,terš÷jas moka“.

142Lietuvos teis÷s aktai, į kuriuos perkelti 9 straipsnio reikalavimai:1) Lietuvos Respublikos Vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2009, Nr. 154-6955);2) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260);3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymometodika, patvirtinta Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos 2006 m.gruodžio 21 nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455).141. Trumpas priemon÷s apibūdinimasVandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo tarifai Lietuvojeapskaičiuojami remiantis sąnaudų susigrąžinimo principu.Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymenumatytas vandens tiekimo įmonių stambinimas bei kainų tarifų peržiūr÷jimas yrapagrindin÷s priemon÷s, kurios sudar÷ prielaidas padidinti sąnaudų susigrąžinimą iki100%. Stambesn÷s vandens tiekimo įmon÷s gal÷s operatyviau ir efektyviau tvarkytivandens kainų derinimo klausimus su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis.Aplinkos apsaugos sąnaudos per valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos teršimomokesčius įtraukiamos į sąnaudų susigrąžinimo mechanizmą.Ruošiant Priemonių programą buvo nagrin÷ti tuo laikotarpiu prieinamiduomenys, tod÷l atskiruose Nemuno pabaseniuose bei vidutinis visame Nemuno UBRviešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus sąnaudų susigrąžinimo lygisyra mažesnis nei šiuo metu, kai jau įvyko įvairūs pokyčiai tiek rengiant naujus vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tarifus, tiek modernizuojant vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo įmones. 2007 m. duomenimis, viešojo vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo sektoriaus sąnaudų susigrąžinimo lygis Nemuno UBR buvo maždaug 96%sąnaudų, o pramon÷s sektoriuje – 100%. 2009-2010 m. pradžioje, patvirtinus naujusvandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tarifus remiantis savivaldybių beiValstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos išvadomis, galima teigti, kad šiuometu sanaudų susigrąžinimo principas yra įgyvendintas. Žem÷s ūkio sektoriuje sanaudųsusigražinimas yra 98,2 %.Vertinant finansinį sąnaudų susigrąžinimo lygį kiekviename pabaseinyje,skaičiuojamos pagrindinių tame pabaseinyje esančių vandens tiekimo įmonių vidutin÷ssavikainos ir lyginamos su esančiomis vidutin÷mis kainomis.Žemiau aprašomas finansinio sąnaudų susigrąžinimo lygis Nemuno UBRpabaseiniuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje 2007 m., atsižvelgiant įkainos ir savikainos santykį. Tam tikro pabaseinio vidutin÷ kaina ir savikainaapskaičiuojama pritaikant visų į tą pabaseinį patenkančių vandens tiekimo įmonių kainųir savikainų svertinį vidurkį. Taip pat detalizuojamas sąnaudų susigrąžinimo žem÷sūkyje ir pramon÷je skaičiavimas.Minijos pabaseinisMinijos pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 64% sąnaudų (121 lentel÷).121 lentel÷. Minijos pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %Vandens tiekimasNuotekų tvarkymasUAB "Klaip÷dosrajono vandenys"UAB "Plung÷svandenys"Minijos pabaseinis86% 85% 86%37% 80% 73%

143Bendros sąnaudos50% 82% 64%Šioje ir kitose lentel÷se pateikiamų skaičiavimų šaltinis: Konsultanto skaičiavimai pagalvandens tiekimo įmonių kainų ir savikainų duomenisMerkio pabaseinisMerkio pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 101% sąnaudų (122 lentel÷).122 lentel÷. Merkio pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų finansinissusigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB "Vilniausvandenys" 29UAB "Var÷nosvandenys"Merkio pabaseinisVandens tiekimas 101% 71% 100%Nuotekų tvarkymas 102% 83% 102%Bendros sąnaudos 102% 78% 101%Kaip matyti iš lentel÷s, tik Var÷nos vandenys 2007 m. duomenimis tur÷joproblemų su sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimu.Žeimenos pabaseinisŽeimenos pabaseinyje esanti pagrindin÷ vandens tiekimo įmon÷ susigrąžinovidutiniškai 102% sąnaudų (123 lentel÷).123 lentel÷. Žeimenos pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB "Vilniaus vandenys" 30 Žeimenos pabaseinisVandens tiekimas 101% 101%Nuotekų tvarkymas 102% 102%Bendros sąnaudos 102% 102%,,Vilniaus vandenys“ aptarnauja ir Švenčionis. Švenčionių veikla atskirai, turintgalvoje „masto ekonomijos“ principą ir visos Lietuvos patirtį, būtų nuostolinga irsąnaudų susigrąžinimo lygis buvo mažesnis nei nurodyta.Šventosios pabaseinisŠventosios pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷ssusigrąžino vidutiniškai 91% sąnaudų (124 lentel÷).124 lentel÷. Šventosios pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB"Mol÷tųvanduo"UAB"Utenosvandenys"UAB"Anykščiųvandenys"UAB"Širvintųvandenys"UAB"Ukmerg÷svandenys"UAB"Zarasųvandenys"ŠventosiospabaseinisVandens 92% 109% 130% 74% 115% 76% 106%29 „Vilniaus vandenys“ aptarnauja ir Šalčininkus. Šalčininkų veikla atskirai, turint galvoje „mastoekonomijos“ principą ir visos Lietuvos patirtį, būtų nuostolinga ir sąnaudų susigrąžinimo lygis buvomažesnis nei nurodyta.30 Žeimenos pabaseinyje pagrindin÷ vandens paslaugas teikianti įmon÷ yra „Vilniaus vandenys“.

144tiekimasNuotekųtvarkymas 55% 113% 50% 62% 89% 89% 89%Bendrossąnaudos 67% 111% 75% 66% 98% 84% 91%Kaip matyti iš lentel÷s, išskyrus Utenos vandenis, kitos įmon÷s 2007 m.duomenimis neįgyvendino finansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Neries pabaseinisNeries mažųjų intakų pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷ssusigrąžino vidutiniškai 101% sąnaudų (125 lentel÷).125 lentel÷. Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymosąnaudų finansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB "Vilniausvandenys"UAB "Jonavosvandenys"UAB "Kaišiadoriųvandenys"NeriespabaseinisVandens tiekimas 101% 93% 69% 100%Nuotekų tvarkymas 102% 87% 104% 101%Bendros sąnaudos 102% 90% 83% 101%Kaip matyti iš lentel÷s, išskyrus Vilniaus vandenis, kitos įmon÷s 2007 m.duomenimis neįgyvendino finansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Nev÷žio pabaseinisNev÷žio pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 85% sąnaudų (126 lentel÷).126 lentel÷. Nev÷žio pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB "Aukštaitijosvandenys"UAB "K÷dainiųvandenys"UAB "Radviliškiovandenys"Nev÷žiopabaseinisVandens tiekimas 96% 84% 67% 89%Nuotekų tvarkymas 80% 96% 73% 82%Bendros sąnaudos 86% 91% 71% 85%Kaip matyti iš lentel÷s, visos įmon÷s 2007 m. duomenimis neįgyvendinofinansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Šešup÷s pabaseinisŠešup÷s pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 92% sąnaudų (127 lentel÷).127 lentel÷. Šešup÷s pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB"Sūduvosvandenys"UAB"Šakiųvandenys"UAB"Vilkaviškiovandenys"UAB"Lazdijųvanduo"UAB "Kalvarijoskomunalininkas"Šešup÷spabaseinisVandens tiekimas 96% 104% 85% 90% 85% 95%Nuotekų tvarkymas 104% 70% 83% 108% 84% 97%Bendros sąnaudos 100% 84% 83% 101% 84% 92%

145Kaip matyti iš lentel÷s, be „Sūduvos vandenų“ ir „Kalvarijos komunalininko“,kitos įmon÷s 2007 m. duomenimis neįgyvendino finansinio sąnaudų susigrąžinimoprincipo.Dubysos pabaseinisDubysos pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 81% sąnaudų (128 lentel÷).128 lentel÷. Dubysos pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %UAB "Raseiniųvandenys"UAB "Kelm÷svanduo"DubysospabaseinisVandens tiekimas 84% 89% 86%Nuotekų tvarkymas 74% 86% 78%Bendros sąnaudos 78% 87% 81%Kaip matyti iš lentel÷s, abi Dubysos pabaseinio įmon÷s 2007 m. duomenimisneįgyvendino finansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Jūros pabaseinisJūros pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 88% sąnaudų (129 lentel÷).129 lentel÷. Jūros pabaseinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų finansinissusigrąžinimo lygis 2007 m., %"Šilal÷s vandenys" "Taurag÷s vandenys" Jūros pabaseinisVandens tiekimas 82% 100% 94%Nuotekų tvarkymas 74% 90% 87%Bendros sąnaudos 77% 94% 88%Kaip matyti iš lentel÷s, abi įmon÷s 2007 m. duomenimis neįgyvendinofinansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Pajūrio upių baseinasPajūrio upių baseine esančios pagrindin÷s vandens tiekimo įmon÷s susigrąžinovidutiniškai 94% sąnaudų (130 lentel÷).130 lentel÷. Pajūrio upių baseino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %AB "Klaip÷dosvanduo"UAB "Neringosvanduo"UAB "Palangosvandenys"Pajūrio upiųbaseinasVandens tiekimas 83% 68% 71% 80%Nuotekų tvarkymas 107% 94% 83% 102%Bendros sąnaudos 97% 79% 79% 94%Nemuno mažųjų intakų pabaseinisNemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančios pagrindin÷s vandens tiekimoįmon÷s susigrąžino vidutiniškai 93% sąnaudų (131 lentel÷).

146131 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų mažųjų intakų pabaseinio vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo sąnaudų finansinis susigrąžinimo lygis 2007 m., %"Kaunovandenys""Dzūkijosvandenys""Šilut÷svandenys""Druskininkųvandentiekis""Girait÷svandenys""Kaišiadoriųvandenys""Jurbarkovandenys""Elektr÷nųkomunalinisūkis""Birštonovandentiekis"Nemuno mažųjųintakųpabaseinisVandenstiekimas 99% 81% 89% 155% 92% 69% 108% 89% 83% 96%Nuotekųtvarkymas 93% 85% 64% 128% 67% 104% 94% 88% 77% 89%Bendrossąnaudos 95% 83% 73% 136% 76% 83% 99% 88% 80% 93%Kaip matyti iš lentel÷s, išskyrus „Druskininkų vandentiekį“, kitos įmon÷s 2007m. duomenimis neįgyvendino finansinio sąnaudų susigrąžinimo principo.Nemuno UBRIš suvestin÷s lentel÷s (132 lentel÷) matyti, kad daugumoje pabaseinių esančiosevandens tiekimo įmon÷se finansinio sąnaudų susigrąžinimo principo 2007 m.duomenimis neįgyvendino.Aplinkos apsaugos sąnaudos per valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos teršimomokesčius įtraukiamos į sąnaudų susigrąžinimo mechanizmą.132 lentel÷. Nemuno UBR pabaseinių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudųfinansinio susigrąžinimo lygis, % 2007 m. duomenimis. Suvestin÷ lentel÷.Baseinas/pabaseinis Vandens tiekimas Nuotekų tvarkymas Bendros sąnaudosMinijos 86 73 64Merkio 100 102 101Žeimenos 101 102 102Šventosios 106 89 91Neries 100 101 101Dubysos 86 78 81Nev÷žio 89 82 85Šešup÷s 95 97 92Jūros 94 87 88Pajūrio upių 80 102 94Nemuno mažųjų intakų 96 89 93Žem÷s ūkio sąnaudų susigrąžinimo lygiui skaičiuoti tokio pat būdo, kaipviešajam sektoriui, pritaikyti negalima. Žem÷s ūkis n÷ra svarbus tiesioginis vandensnaudotojas Lietuvoje ir tuo pačiu Nemuno UBR. Sąnaudų susigrąžinimo vertinimuisvarbi pasklidoji žem÷s ūkio tarša, kuri n÷ra niekaip įtraukiama į vandens ar kokią kitąkainą.Kadangi aplinkos, išteklių bei kitas sąnaudas konkrečiai d÷l žem÷s ūkiopoveikio įvertinti yra labai sud÷tinga, galima taikyti kitą metodą taršos dydžiuinustatyti. Šiuo atveju reik÷tų daryti prielaidą, jog šios „išorin÷s“ sąnaudos yraapytiksliai lygios taršos iš žem÷s ūkio panaikinimo sąnaudoms. Nemuno UBR ši suma

147pirmajame BVPD įgyvendinimo etape sudarys apie 17,2 mln. litų išlaidų kiekvienaismetais iki 2015-ųjų. Šių sąnaudų dalis – 200 tūkst. Lt – tai kontrol÷s išlaidos, tenkančiosvalstybei. Patys ūkininkai tur÷tų finansuoti didžiąją dalį šių sąnaudų – 16,7 mln. litų.Šios žem÷s ūkio taršos mažinimo priemon÷s panaikintų žem÷s ūkio taršą daugelyjevietovių, kur tokia tarša yra reikšminga.Kai kur vandens telkiniai yra jautresni žem÷s ūkio taršai d÷l natūralių gamtossąlygų – mažo nuot÷kio ir pan. Tokiais atvejais tarša iš žem÷s ūkio gali būti reikšminga,net jei apkrovos neviršija leistinų normų (yra ne didesn÷s, nei kitose vietov÷s, kur taršaiš žem÷s ūkio n÷ra reikšminga). Tokias papildomas išlaidas siūloma prisiimti valstybeiir jų reik÷tų Nev÷žio pabaseinyje. Jos prilygsta 300 tūkst. litų arba 1,76 procento visųreikalingų sąnaudų taršai mažinti (17 mln. litų be kontrol÷s išlaidų). Tai reiškia, jog„terš÷jas moka“ principas būtų įgyvendintas visuose pabaseiniuose, išskyrus Nev÷žio,t.y., didžiojoje Nemuno UBR dalyje, ir sąnaudų susigrąžinimo principas būtų užtikrintas98,2 procento.Nev÷žio pabaseinyje šis principas įgyvendinamas 85%, kadangi dalį sąnaudų –300 tūkst. iš 1,9 mln. Lt, dengtų valstyb÷ subsidijomis.Tačiau tai tik „a priori“ vertinimas, ir 2015 metais, įvertinus, kiek ūkininkai ištikrųjų prisid÷jo prie priemonių įgyvendinimo, bus galima nustatyti to meto sąnaudųsusigrąžinimo žem÷s ūkyje lygį.Papildomų priemonių sąnaudos pramon÷s sektoriui, įvertintos dabartiniamepasiruošimo įgyvendinti Nemuno UBR priemonių programą etape, susijusios tik sustudijomis išsiaiškinti pavojingų medžiagų, kartais randamų paviršiniuose vandenyse,šaltiniais. Kol kas n÷ra patikimų duomenų teigti, kuri pramon÷s įmon÷ ir kiek yraatsakinga už tam tikrų pavojingų medžiagų patekimą į upes. Tod÷l pramon÷s sektoriuitenkančių papildomų priemonių sąnaudų negalime prilyginti šiuo metu esančios šiosrūšies taršos sąnaudoms.Pagal šiuo metu atliktą analizę galima teigti, kad sąnaudų susigrąžinimaspramon÷s sektoriuje lygus 100%.Priemon÷s, skirtos BVPD 7 straipsnio įgyvendinimuiBVPD 7 straipsnis reikalauja:1) nurodyti visus vandens telkinius, naudojamus geriamojo vandens tiekimui, iš kuriųkasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m 3 arba daugiau kaip penkiasdešimčiaiasmenų vartoti skirto vandens;2) Vykdyti vandens telkinių, iš kurių kasdien imama daugiau kaip 100 m 3 vandens,steb÷seną.Teis÷s aktai:1) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 584„Žem÷s gelmių registro nuostatai“ (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961).Registro paskirtis – registruoti žem÷s gelmių išteklių išteklius, gręžinius ir žem÷sgelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teiktiduomenis, kurių reikia žem÷s gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkaisaugoti.2) Lietuvos Geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijosdirektoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1-190 „D÷l ūkio subjektųpožeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.157-7130) nustato ūkio subjektų, kurie daro poveikį aplinkai požeminio vandenssteb÷jimo tvarką, siekiant užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikiomažinimą.

148142. Trumpas priemonių apibūdinimas:142.1. Vandenviečių, iš kurių per dieną paimama daugiau nei 10 m 3 /d.vandens, identifikavimas. Visos vandenviet÷s, imančios >nei 10 m 3 /d. požeminiovandens privalo teikti informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. Geologijos tarnybosprie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. įsakymu Nr. 1-10yra patvirtinta ataskaitų apie požeminio vandens pa÷mimą, pateikimo tvarka. Visi ūkiosubjektai, kurie per dieną paima daugiau nei 10 m 3 požeminio vandens geriamojovandens tiekimui arba pramon÷s poreikiams, turi užpildyti ketvirtines vandens pa÷mimoataskaitų formas ir pateikti jas Lietuvos geologijos tarnybai. Geologijos tarnyba fiksuojagautą informaciją savo duomenų baz÷se, tokiu būdu identifikuodama ir vandenvietes.142.2. Vandenviečių, kurios bus naudojamos ateityje, nustatymas. LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2006 birželio 8 d. nutarimu Nr. 562 buvo patvirtintaPožeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007-2025 metų programa (Žin., 2006, Nr. 66-2436; 2008, Nr. 104-3976) bei prad÷tasprojektas „Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje“.143.1. Projekte numatyta:143.1. nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę ir jųnaudojimo galimybę 2007–2025 metais, atsižvelgiant į geriamojo vandens kokyb÷sreikalavimus;143.2. parengti vandenviečių išteklių kokyb÷s apsaugos, gerinimo ir kokyb÷skontrol÷s priemones;143.3. sukurti informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių,tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekio objektus projektuojančiųir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą.Iki 2008 metų pabaigos buvo įvertinti trijų požeminio vandens baseinų turimiištekliai bei esamas ir perspektyvinis naudojimas. Per 2009-2010 metus numatytaįvertinti visos Lietuvos teritorijos požeminio vandens išteklius.Vandenviečių, iš kurių paimama daugiau nei 100 m 3 vandens per dieną,steb÷sena. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka, patvirtintaLietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59nurodo, jog visi ūkio subjektai per parą išgaunantys daugiau nei 100 m 3 požeminiovandens, turi vykdyti požeminio vandens monitoringą. Kiekvienas ūkio subjektas turiparengti 3-5 metų steb÷senos programą, kurioje pateikiama informacija apie ūkiosubjektą, veiklos tipą, hidro-geologines sąlygas ir kita. Programoje taip pat turi būtinurodyta steb÷senos metodologija, dažnis ir analiz÷s metodai. Programa tvirtinamaLietuvos geologijos tarnyboje. Ūkio subjektai tvarkingai vykdo norminių aktųreikalavimus ir teikia informaciją Lietuvos geologijos tarnybai.Vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonų parengimas ir įteisinimas.Ši priemon÷ aprašyta 1 skyriaus 3 skirsnyje.Sutelktosios taršos šaltinių ir kitos veiklos, įtakojančios vandens būklę, kontrol÷spriemon÷sTeis÷s aktai:1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80patvirtintos „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo,atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷s“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2008, Nr. 1-12),

1492) Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2006 m. geguž÷s 17 d. įsakymu Nr. D1-236 su naujausiais pakeitimais 2009 m.liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-386 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 159-7267)3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 ,,D÷l paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.42-1594)Tai yra pagrindiniai teis÷s aktai, reglamentuojantys sutelktosios taršos šaltiniųkontrolę.Galimo teršalų patekimo iš pasklidųjų šaltinių prevencijos ar kontrol÷s priemon÷sTeis÷s aktai:1) Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).2) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas(Žin., 2006, Nr. 82-3260).3) Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 452/607 „D÷l Vandenų apsaugos nuotaršos azoto junginiais iš žem÷s ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002,Nr. 1-14).4) Aplinkosaugos reikalavimai m÷šlui tvarkyti, patvirtinti Lietuvos Respublikosaplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d.įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).5) Vandenų taršos iš žem÷s ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m.gruodžio 9 d. Įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741).6) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 20-2001„Nuot÷kų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“, patvirtintas LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001,Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135).7) Priemon÷s VP3-1.4-AM-04-R ,,Vandens telkinių būkl÷s gerinimas” įgyvendinimasTeis÷s aktuose numatyti bendrieji paviršinių ir požeminio vandens telkinių apsaugosnuo taršos iš pasklidųjų šaltinių prevencijai reikalavimai. Šie reikalavimai reguliariaiperžiūrimi ir prireikus atnaujinami.Vandens pa÷mimo kontrol÷s priemon÷s bei priemon÷s, skatinančios taupų irsubalansuotą vandens naudojimą, nepakenkiant 4 straipsnyje nurodytiemstikslamsTeis÷s aktai:1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80patvirtintos „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo,atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷s“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829).2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 "Vandens ÷mimas,vandenruoša. Pagrindin÷s nuostatos" (Žin., 2004, Nr. 104-3848).3) Žem÷s gelmių registro nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676). Jie buvoparengti tam, kad būtų registruojami žem÷s gelmių ištekliai, o informacija apieišteklius būtų renkama, saugoma ir analizuojama. Požeminio vandens ištekliai

150priskiriami žem÷s gelmių ištekliams, tod÷l jie yra registruojami vadovaujantisregistro nuostatomis. Lietuvos Geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikosaplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-10 yrapatvirtinta ataskaitų apie požeminio vandens pa÷mimą, pateikimo tvarka (Žin.,2003, Nr. 19-849).4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-302„D÷l paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašopatvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 64-2439).144. Trumpas priemonių apibūdinimas144.1. Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai. Leidimus turi gautipožeminį ir paviršinį vandenį paimančios (taip pat ir hidroenergetikos reikm÷ms),vartojančios ar tiekiančios įmon÷s. Leidimuose reikalaujama nurodyti vandens šaltinį, iškurio imamas vanduo, vandens ÷mimo įrenginių našumą, m 3 /s, paimamo vandens kiekį,vandens apskaitos įrenginių buvimą ir pan. Leidimuose taip pat turi būti numatytosracionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemon÷s.144.2. Paviršinio vandens pa÷mimo ir subalansuoto naudojimo kontrol÷.Vandens pa÷mimo vietos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į vandenų apsauga irnaudojimu užsiimančių organizacijų reikalavimus, higienos centro, žuvų ištekliųapsaugos, vandens kelių reikalavimus. Neleidžiama įrengti vandens ÷myklas laivųjud÷jimo zonose, nešmenų s÷dimo zonose, žuvų žiemojimo ir neršto vietose, galimosekranto erozijos vietose, augalų ir plūdmenų susikaupimo vietose, ižo ir ledo sangrūdųsusidarymo vietose, paplūdimiuose. Vandens ÷myklų vieta turi būti parenkama aukščiaupagal t÷kmę nei nuotekų išleistuvų vietos, gyvenviet÷s, intensyvios ūkin÷s veiklosvietos.Vandens ÷m÷jai deklaruoja informaciją apie paimamo vandens kiekį. Aplinkosapsaugos agentūra kaupia gautą informaciją savo duomenų baz÷se.Siekiant užtikrinti gerą Nemuno UBR vandenų būklę, paimamo paviršiniovandens kiekis negali viršyti kritinių reikšmių: 1) suminis paimamas ir negrąžinamasvandens kiekis up÷s baseine negali viršyti 5% vidutinio metinio up÷s debitoskerspjūvyje žemiau vandens pa÷mimo vietos dydžio; 2) atsižvelgiant į vandenspa÷mimo laikotarpius, suminis paimamas vandens kiekis negali sudaryti daugiau kaip10% vasaros arba žiemos sezonų sausiausių 30 parų vidutinio metinio up÷s debitovandens pa÷mimo vietoje dydžio.144.3. Požeminio vandens pa÷mimo ir subalansuoto naudojimo kontrol÷.Lietuvos geologijos tarnyba yra atsakinga už požeminio vandens naudojimo kontrolę.Visi ūkio subjektai, kurie per dieną paima daugiau nei 10 m 3 požeminio vandensgeriamojo vandens tiekimui arba pramon÷s poreikiams, turi užpildyti ketvirtinesvandens pa÷mimo ataskaitų formas, patvirtintas 2003 m. Lietuvos geologijos tarnybosdirektoriaus įsakymu Nr. 1-10. Lietuvos geologijos tarnyba fiksuoja gautą vandenssuvartojimo informaciją savo duomenų baz÷se.Vandens užtvenkimo priemon÷s145. Vandens užtvenkimo kontrol÷s priemon÷s gali būti prevencin÷s –ribojančios vandens naudojimą tvenkiniuose (pvz. būtinybę praleisti gamtosauginįdebitą, nepažeisti nurodyto vandens lygių svyravimo tvenkinyje) ir/arba visiškaineleidžiančios (draudžiančios) užtvankų (tvenkinių) statybą ir tos, kurios reikalaujainvesticijų. Tai aplinkosauginių statinių prie užtvankų įdiegimas (pvz., žuvitakiai, žuvisnukreipiančios grotos, automatinių vandens lygių registratorių įrengimas), senųužtvankų pašalinimas žuvų migracijos sąlygoms pagerinti.

151146. Vandens užtvenkimo priemonių teisinis reglamentavimas:146.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003,Nr. 36-1544). Hidrotechnikos statiniams statyti (HTS) ir naudoti atskiro vandensnaudojimo leidimo nereikia. Leidimo nereikalaujama, jeigu vandens naudojimas daronereikšmingą poveikį vandens telkinio fizin÷ms, chemin÷ms ir biologin÷ms savyb÷ms.Vandens naudojimo ir (arba) poveikio ribas, kurias pasiekus reikalingas leidimas,nustato institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę reglamentuoti leidimų išdavimą.Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tvarką nustato aplinkos ministras, išleisdamasatskirus teis÷s aktus. Hidrotechnikos statinių statybai ir naudojimui nurodoma visa eil÷priemonių, reglamentuojant vandens lygių režimą, gamtosauginį debitą, vandensapskaitą, erozijos procesų valdymą ir žuvų apsaugą.146.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkaivertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2005 06 21, Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr. 84-3105). Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkaivertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.146.2.1. HTS – užtvankos ir tvenkiniai patenka į du ūkin÷s veiklos sąrašus:146.2.1.1. Poveikis aplinkai privalo būti vertinamas:146.2.1.1.1. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiamsaugojimui, įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m 3 vandens tūrio arba kai vandenspaviršiaus plotas didesnis kaip 250 ha).146.2.1.1.1. nuot÷kio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma100 milijonų ir daugiau m 3 vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams(kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuot÷kis yra 2000 milijonųir daugiau m 3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuot÷kio;146.2.1.2. Turi būti atliekama atranka d÷l poveikio aplinkai vertinimo:146.2.1.2.1. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui arnuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m 3 , bet daugiau kaip 200000 m 3 vandens tūrio arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, betdidesnis kaip 10 ha);146.2.1.2.2. Vandens j÷gainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitųj÷gainių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiaukaip 0,1 MW);146.3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas(projektas) 2008 11 07, Nr. XP-3451, Lietuvos Respublikos Seimas (Projektas)Konservacin÷s apsaugos prioriteto teritorijose – draustiniuose draudžiamatvenkti natūralias upes, įrengti didesnius vandens telkinius. Atstatyti buvusiasužtvankas, įrengti tvenkinius, kitus hidrotechninius statinius, galima tik tais atvejais, kaitai reikalinga draustinyje (besąlygiškai rezervatuose) esantiems kultūros paveldoobjektams (nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms) atkurti bei tvarkyti ir vykdantprevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichin÷ms nelaim÷msišvengti.146.4. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipin÷s taisykl÷s (LAND 2-95) (toliau–Tipin÷s taisykl÷s), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „D÷l tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“(Žin., 1995, Nr. 70-1790; 2008, Nr. 5-199).Tai pagrindinis teis÷s aktas, reglamentuojantis tvenkinių, užtvenktų ežerų bei jųhidrotechnikos statinių naudojimą ir prižiūr÷jimą. Skirtas šių tvenkinių savininkams,valdytojams arba naudotojams. Atskira dalis skirta tvenkiniams, naudojamiemshidroenergetikai. Paskutinieji Tipinių taisyklių pakeitimai nustato terminą įdiegti HEautomatines vandens lygio matavimo ir registravimo priemones, reikalauja atliktikontrolinius debitų ir vandens lygių matavimus.

152146.5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l ekologiniu irkultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo“, 2004 m. rugs÷jo 8 d.Nr.1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995).Tai Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 14 str. 3 d. poįstatyminisdokumentas, besąlygiškai draudžiantis užtvankų statybą bet kokiems tikslams 169 up÷seir jų ruožuose (dabartiniu metu šis sąrašas yra šiek tiek sutrumpintas). Teisinispagrindas: Lietuvos Raudonosios knygos žuvų rūšys, Gamtinių buveinių ir laukin÷sgyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rūšys, Europoslaukin÷s gamtos ir gamtin÷s aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys,up÷s, kuriose saugomos lašišos Lietuvoje pagal HELCOM, Baltijos jūros žvejyboskomisijos (IBSFC) ir Lietuvos lašišų atkūrimo ir apsaugos programą. Šis sąrašas taippat apima upes, kuriuose n÷ra draustinių.146.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymasNr. D1-382 „D÷l gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašopatvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3508) (LAND-22−97).Šis teis÷s dokumentas reglamentuoja gamtosauginio debito vandens telkiniuoseapskaičiavimo ir praleidimo į tvenkinių ar užtvenktų ežerų žemutinį bjefą tvarką, kuriprivaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems,rekonstruojantiems, remontuojantiems ir eksploatuojantiems hidrotechnikos statinius.146.7. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo 25 d.įsakymas Nr. 3D-427 „D÷l užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvųmigracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis,trukdančias žuvų migracijai, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 102-4180).Nurodytos 28 užtvankos bei 33 buvusių vandens malūnų užtvankos ir jųliekanos, rekomenduojamos aukščiau pamin÷tos priemon÷s žuvų migracijos sąlygomspagerinti.146.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 02 23 įsakymas Nr. 68 „D÷lžuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrin÷se“ (Žin., 2000, Nr. 19-471; 2003,Nr. 78-3583).Nurodo ledžiamą hidroturbinose sužalojamų žuvų skaičių, rekomenduojaelektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojant buvusias hidroelektrines (HE),pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikį hidrobiontams turinčias turbinas,nurodo įvairias žuvų apsaugos priemones bei siūlo apriboti HE darbą žuvų migracijosmetu.146.9. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos.Pagrindin÷s nuostatos“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 565 (Žin., 2003, Nr. 119-5449).Šis statybos techninis reglamentas nustato žuvų pralaidų techniniusreikalavimus. Žuvų pralaidų pagrindinis tikslas – praleisti aktyviai migruojančias žuvisiš vieno migracijos kliūties bjefo į kitą jų migracijos laikotarpiu, užtikrinant jomsreikiamas gyvenimo sąlygas Lietuvos vandent÷km÷se. Svarbiausios aktyviaimigruojančios žuvys – lašišin÷s (lašiša ir šlakis), taip pat kitos, įrašytos į saugomų irglobojamų žuvų sąrašą.146.10. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. rugs÷jo 19 d. nutarimas Nr.1114 „D÷l Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstyb÷s kadastro steigimo irjo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 80-2422; 2009, Nr. 103-4318).Oficialiai LR upių, ežerų ir tvenkinių valstyb÷s kadastras įsteigtas 2001 m. Ikitol duomenys apie tvenkinius (užtvankas) buvo publikuojami įvairių organizacijų. Pagalšio kadastro reikalavimus skelbiami tvenkinių duomenys, kurių plotai A> 0,5 ha.Kadastras apima daugiau kaip 1100 tvenkinių ir jų užtvankų. Į šį kadastrą, d÷l min÷to

153tvenkinio ploto apribojimo, nepatenka senųjų malūnų išgriautos užtvankos ar kitų HTSužtvankų liekanos.Pavojingų medžiagų kontrol÷s priemon÷s, numatytos BVPD 16 straipsnyje147. 16 BVPD straipsnis reikalauja numatyti konkrečias priemones, skirtaskovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri sudaro didelįpavojų vandens aplinkai, įskaitant pavojų vandens telkiniams, iš kurių imamasgeriamasis vanduo. Taikomomis priemon÷mis tokius teršalus reikia palaipsniui mažinti,o prioritetinių pavojingų medžiagų atveju – nutraukti ar etapais panaikinti jų išleidimą,išmetimą ar nuostolius.Teis÷s aktai:1) Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2006 m. geguž÷s 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr.159-7267), reglamentuoja pavojingų ir pavojingų prioritetinių medžiagų išleidimąsu nuotekomis.148. Trumpas priemonių apibūdinimas:148.1. Didžiausių leistinų koncentracijų nustatymas. Nuotekų reglamentereikalaujama, kad visi ūkio subjektai, išleidžiantys nuotekas užterštas pavojingomismedžiagomis, laikytųsi reikalavimų, nustatytų pavojingų medžiagų koncentracijoms.Skirtingos DLK yra nustatytos nuotekoms išleidžiamoms į gamtinę aplinką irnuotekoms, išleidžiamoms į nuotekų surinkimo tinklus. Reglamente taip pat nustatytireikalavimai maksimaliai sumažinti pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis.Dokumento prieduose pateikiamos lentel÷s, kuriose nurodomos:1) prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos,2) pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamoskoncentracijos,3) gamybinių nuotekų kontroliuojami parametrai pagal taršos šaltinių tipus.Nuotekų tvarkymo reglamente taip pat yra nustatyta, jog tam tikrų pavojingųmedžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas ir palaipsniui nutrauktas.148.2. Ūkio subjektų atliekama prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingųmedžiagų steb÷sena. Yra nustatyta savarankiškos tam tikrų pavojingų medžiagų irprioritetinių pavojingų medžiagų nuotekose kontrol÷s sistema. Priklausomai nuo ūkin÷sveiklos tipo, ūkio subjektai turi steb÷ti pavojingų medžiagų išleidimą kas 2 arba 3metus.148.3. Pavojingų medžiagų steb÷sena paviršiniuose vandenyse. LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 buvo patvirtintaValstybin÷ aplinkos monitoringo programa 2005-2010 metų laikotarpiui. 2008 m.rugpjūčio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 830„D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 130 „D÷lValstybin÷s aplinkos monitoringo 2005 – 2010 metų programos patvirtinimo“pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3973). Pastarajame dokumente numatyta dalį 2008-2010 metų laikotarpiui parengtų priemonių tikslinti ir optimizuoti.Intensyvaus upių monitoringo programos metu specifinius teršalus vandenyjeprogramoje numatyta tirti 59 vietose. Atsižvelgiant į parametrus, matavimai turi būtiatliekami 4 arba 12 kartų per metus. Specifinius teršalus upių dugno nuos÷doseplanuojama tirti taip pat 59 vietose, kartą per 6 metus. Up÷se vykdant veiklosmonitoringą, specifiniai teršalai tiriami rizikos vandens telkinių vandenyje 12 kartų permetus, matavimus atliekant kartą per 6 metus, o dugno nuos÷dose – kartą per 6 metus.

1542009 m. pabaigoje parengtame Nemuno UBR valdymo plane intensyvaus upiųmonitoringo programos metu specifinius teršalus vandenyje numatyta tirti 30 vietų.Matavimai turi būti atliekami 12 kartų per metus. Specifinius teršalus upių dugnonuos÷dose planuojama tirti 24 vietose, kartą per metus. Up÷se vykdant veiklosmonitoringą, specifiniai teršalai tiriami rizikos vandens telkinių vandenyje 12 kartų permetus, matavimus atliekant du kartus per 6 metus, o dugno nuos÷dose – kartą per metus,matavimus atliekant du kartus per 6 metus.2005 – 2010 metų monitoringo programoje ežerų veiklos monitoringo metunumatyta tirti specifinius teršalus rizikos telkinių vandenyje 4 kartus per metus,matavimus atliekant kartą per 6 metus, o specifinius teršalus dugno nuos÷dose – kartąper 6 metus.2009 m. pabaigoje parengtame Nemuno UBR valdymo plane Ežerų ir tvenkiniųintensyvaus monitoringo programos metu numatyta tirti specifinius teršalus rizikostelkinių vandenyje 9 kartus, o dugno nuos÷dose - kartą per metus, matavimus atliekantkasmet.Pagal Valstybinę monitoringo programą, 2008 m. upių vandenyje buvo stebimosvisos prioritetinių pavojingų medžiagų sąraše esančios medžiagos, išskyrusheksachlorbutadieną (HCBD). Upių vandenyje taip pat buvo matuojamos 22 pavojingųmedžiagų ir jų junginių koncentracijos. Ežerų vandenyje buvo matuojamos 7prioritetinių pavojingų medžiagų bei 4 į pavojingų medžiagų sąrašą įtrauktų medžiagų irjų junginių koncentracijos.Pavojingos prioritetin÷s bei pavojingos medžiagos taip pat yra tiriamos ir ežerųbei upių dugno nuos÷dose. Ežerų dugno nuos÷dose tiriamos 2 pavojingų prioritetiniųmedžiagų sąraše esančių medžiagų koncentracijos, upių dugno nuos÷dose – 1. Upiųdugno nuos÷dose taip pat stebimos 8 pavojingų medžiagų sąraše esančios medžiagos.Priekrant÷s, tarpiniuose vandenyse bei teritorin÷je jūroje prioritetin÷spavojingos, pavojingos bei kitos šalyje kontroliuojamos medžiagos tiriamos vandenyje,dugno nuos÷dose ir biotoje (žuvyse ir moliuskuose).Vykdant Suomijos aplinkos ministerijos finansuotą projektą “Vandens aplinkaipavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje”, 2007 m. vandens telkiniuose aptiktos„naujos kartos“ teršiančios medžiagos – ftalatai ir organiniai alavo junginiai. SuomijosAM finansuotame projekte pasiūlytos tokios pavojingų medžiagų kontrol÷s priemon÷s:1) įtraukti naujas teršiančias medžiagas į Lietuvos teis÷s aktus ir TIPKleidimus;2) nustatyti pirminius pavojingų medžiagų šaltinius;3) papildyti pavojingų medžiagų steb÷senos programą naujais junginiais;4) tobulinti pavojingų medžiagų tyrimo (chemin÷s analiz÷s) metodus;5) parengti standartines pavojingų medžiagų m÷ginių pa÷mimo procedūras.2008 metais priimtame Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimoprogramos pakeitime atsižvelgta į min÷to projekto rezultatus.Avarijų metu kylančios taršos mažinimo priemon÷sŠios priemon÷s skirtos didelių pramoninių avarijų prevencijai, likvidavimui irtyrimui, taip pat skatinti pavojingų objektų saugų naudojimą, žmonių ir aplinkosapsaugą, kilus avarijoms šiuose objektuose, riboti pramoninių avarijų padarinių poveikįžmon÷ms ir aplinkai.149. Avarijų metu kylančios taršos prevencijos ir mažinimo priemon÷snumatytos šiuose teis÷s aktuose:

1551) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimasNr. 966 d÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo(Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2009, Nr. 109-4159);2) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalųministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 patvirtintojePavojingų objektų tikrinimo programoje (Žin., 2006, Nr. 3-143).150. Siūlomos ir jau įgyvendinamos priemon÷s:150.1. Rengti saugos ataskaitas ir avarijų likvidavimo planusAvarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose yra nustatyta, kad visiobjektai, kuriuose yra tam tikras kiekis pavojingų medžiagų, privalo rengti saugosataskaitas. Saugos ataskaitose turi būti pateikti ir avarijų prevencijos priemonių planai.Potencialiai pavojingų objektų sąraše yra 21 Lietuvos objektas, kuriems yra taikomiDirektyvos 96/82/EB reikalavimai.150.2. Parinkti tinkamą vietąNuostatuose yra nustatyta, kad vieta visiems naujiems pavojingiems objektamsstatyti turi būti parenkama užtikrinant saugų atstumą nuo kitų pavojingų objektų,gyvenamųjų rajonų, intensyvaus jud÷jimo kelių, rekreacinių zonų ir kitų visuomen÷snaudojamų ar dažnai lankomų vietų.150.3. Kontroliuoti reikalavimų vykdymąPavojingų objektų tikrinimo programose, kurias kasmet tvirtina Priešgaisrin÷sapsaugos ir gelb÷jimo departamento direktorius, yra nurodomas pavojingų įrenginiųtikrinimo grafikas. Pagrindinis šių programų tikslas yra įdiegti sistemingą kontrol÷ssistemą ir užtikrinti saugų pavojingų objektų eksploatavimą.Avarijos vyksta ir priekrant÷s vandenyse. 133 lentel÷je pateikiama taršos 2004-2008 metų laikotarpiu statistika. Rezultatai rodo, kad daugiausia, net 85% taršos atvejųnustatyta Klaip÷dos uoste, beveik 13% tenka Baltijos jūrai.133 lentel÷. Taršos incidentai/teršimo atvejai (Klaip÷dos regiono aplinkos apsaugosdepartamento, Jūros aplinkos apsaugos agentūros duomenys)Taršos vieta 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Iš visoKlaip÷dos uostas 17 15 19 14 14 79Kuršių marios - - - - 2 2Baltijos jūra 1 4 1 - 6 12Iš viso: 18 19 20 14 22 93Gautų pranešimų apie taršą 35 50 31 35 26 177Siekiant operatyviai gauti kuo išsamesnę informaciją apie avarijas, taršosincidentus jūroje, būtina tobulinti tokių pranešimų perdavimo iš laivų bei orlaivių beipri÷mimo krante sistemą. Visuose taršos likvidavimo, gaisro gesinimo, žmoniųgelb÷jimo ir kt. planuose tur÷tų būti nustatyta viena institucija, gaunanti pirminiuspranešimus apie avarijas, incidentus Lietuvos Respublikos jūros rajone su tolimesniugautos informacijos perdavimu kitoms susijusioms organizacijoms. Be to, Helsinkiokonvencijos VII priedo 5 taisykl÷je nustatyta, kad sutarties šalys turi reikalauti, „kadkapitonai ar kiti atsakingi už laivus asmenys ir l÷ktuvų pilotai nedelsdami praneštų apiejūroje pasteb÷tus žymius naftos ar kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimus“.Tai palengvintų rinkti statistinę informaciją, ją analizuoti ir apibendrinti(nustatyti avarijų, incidentų priežastis, ir tipus, jų tendencijas) bei rengti atitinkamasišvadas ir rekomendacijas d÷l prevencinių priemonių taikymo ir kt. Siekiant aiškiaureglamentuoti laivų avarijų ir incidentų laivuose tyrimo tvarką siūloma parengti irpatvirtinti taršos incidentų jūroje tyrimo, kurį vykdo aplinkos apsaugos kontrol÷spareigūnai, taisykles.

156Priemon÷s, draudžiančios be leidimų išleisti teršalus tiesiogiai į požeminiusvandenis151. Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos geologijos tarnybos prieLietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymasNr. 1-06 „D÷l pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo irinformacijos rinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-770).Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus angliavandenilius ir terminįvandenį išgaunančioms įmon÷ms vakarų Lietuvoje. Vanduo išleidžiamas į tuos pačiusgeologinius klodus, iš kurių jau yra išgauti angliavandeniliai ir/arba terminis vanduo,užtikrinant, kad d÷l gamtinių priežasčių šie klodai niekada netiks kitiems tikslams.Tokiame išleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kuriossusidaro vykdant anksčiau nurodytą veiklą.Kontrol÷s, taikomos sutelktosios taršos šaltinių išmetimams ir kitoms veikloms,veikiančioms vandens būklę, santrauka152. Sutelktųjų šaltinių taršą reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas,priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 17 d. įsakymu Nr.D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 159-7267) ir Lietuvos Respublikos aplinkosministro įsakymas 2002 m. vasario 27d. Nr. 80 „D÷l Taršos integruotos prevencijos irkontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,2002, Nr. 85-3684; 2009, Nr. 1-12).Potvynių kontrol÷s priemon÷s153. Siekiant pasirengti potvyniams ir bei jų padarinių šalinimui LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1202 patvirtintaKlaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti2007–2015 metų programa (Žin., 2006, Nr. 132-5007). Šios Programos tikslas –sumažinti ekonominius potvynių Klaip÷dos ir Taurag÷s apskrityse daromus nuostolius,organizacin÷mis ir technin÷mis priemon÷mis užtikrinti polderių sistemos veiklą,išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvyniųpoveikio.Priemon÷s, užtikrinančios, kad vandens telkinių hidromorfologin÷s sąlygos atitiktųreikalaujamą gerą ekologinę būklę arba gerą ekologinį potencialą dirbtiniuosearba labai pakeistuose vandens telkiniuose154. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymas Nr.D1-382 „D÷l gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2005, Nr. 94-3508) (LAND-22−97). Šis teis÷s dokumentas reglamentuojagamtosauginio debito vandens telkiniuose apskaičiavimo ir praleidimo į tvenkinių aružtvenktų ežerų žemutinį bjefą tvarką, kuri privaloma visiems fiziniams ir juridiniamsasmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems ireksploatuojantiems hidrotechnikos statinius.155. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo 25 d. įsakymasNr. 3D-427 „D÷l užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašoir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai,sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 102-4180).Čia nurodytos 28 užtvankos bei 33buvusių vandens malūnų užtvankos ir jų liekanos, rekomenduojamos aukščiaupamin÷tos priemon÷s žuvų migracijos sąlygoms pagerinti. Atsižvelgiant į Lietuvos

157hidrotechnikų asociacijos pastabą d÷l senų užtvankų, kurios yra paveldo objektai,išsaugojimo rekomenduojama prieš šalinant kliūtis išsiaiškinti, ar jos n÷ra įtrauktos įkultūros paveldo objektų sąrašą.156. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymas Nr.68 „D÷l žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrin÷se“ (Žin., 2000, Nr. 19-471;2003, Nr. 78-3583) nurodo leidžiamą hidroturbinose sužalojamų žuvų skaičių,rekomenduoja elektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojant buvusiashidroelektrines (HE), pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikį hidrobiontamsturinčias turbinas, nurodo įvairias žuvų apsaugos priemones bei siūlo apriboti HEdarbą žuvų migracijos metu.Iki šiol Lietuvoje nepakankamai dom÷tasi galimu hidrotechninių statinių(užtvankų) ir kitų morfologinių pakeitimų poveikiu up÷s ekosistemoms ir vaginiųprocesų raidai. Šioje priemonių programoje yra pasiūlytos priemon÷s, užtikrinančios,kad vandens telkinių hidromorfologin÷s sąlygos atitiktų reikalaujamą ekologinį statusąarba gerą ekologinį potencialą vandens telkiniuose, kurie yra nurodyti kaip dirbtiniaiarba labai pakeisti vandens telkiniai.Priemon÷s vandens telkiniams, kuriuose tikriausiai nebus pasiekti pagal 4straipsnį nustatyti aplinkosaugos reikalavimai157. Vandens telkiniams, kuriuose numatytų vandensaugos tikslų pasiektineįmanoma arba yra per brangu, Lietuvos teis÷s aktai numato kai kurių vandensaugostikslų išimčių galimybę:157.1. užsibr÷žto tikslo įgyvendinimą galima nukelti v÷lesniam laikui (ilgiausiaiiki 2027 m.), jeigu jį pasiekti laiku neleidžia technin÷s galimyb÷s, labai didel÷ssąnaudos ar gamtin÷s sąlygos;157.2. žmogaus labai pakeistiems vandens telkiniams aplinkos ministronustatyta tvarka leidžiama nustatyti švelnesnius vandensaugos tikslus, užtikrinant, kadšvelnesni vandensaugos tikslai labiau nepablogins vandens telkinio būkl÷s.Tikslų atid÷jimas ir švelninimas gali būti taikomi tik argumentuotai įrodžiusišimties būtinumą.Nemuno UBR išskirta 584 upių kategorijos vandens telkinių, iš kurių 54priskiriami labai pakeistiems vandens telkiniams.Ežerų ir tvenkinių vandens telkiniams Nemuno UBR šiuo metu priskiriama 276didesni nei 50 ha ploto ežerai ir tvenkiniai. Tarpinių vandenų kategorijai priskirti keturivandens telkiniai (vienas jų – Klaip÷dos sąsiauris – priklauso labai pakeistų vandenstelkinių grupei), priekrant÷s vandenų kategorijai – du vandens telkiniai. Visi tarpinių irpriekrant÷s vandenų kategorijai priklausantys telkiniai priskiriami rizikos vandenstelkinių grupei.158. Pirmajame programos įgyvendinimo etape (2010-2015 metais) numatomapasiekti, kad 56 upių kategorijos ir 1 ežerų kategorijos vandens telkiniai, kurie šiuometu neatitinka geros būkl÷s reikalavimų ir yra priskirti prie rizikos vandens telkinių,2015 metais atitiktų gerą būklę. Pirmajame planavimo etape būtų pasiekta 17,5 % upiųkategorijos ir 1,56 % ežerų kategorijos rizikos vandens telkinių gera būkl÷. PirmajameProgramos įgyvendinimo etape (2010-2015 metai) numatoma:158.1. pasiekti, kad 36 upių kategorijos ir 1 ežerų kategorijos vandens telkinys,kurie yra priskirti prie rizikos vandens telkinių, 2015 metais atitiktų gerą būklę;158.2. pasiekti, kad 20 labai pakeistų upių kategorijos vandens telkinių, kurieyra priskirti prie rizikos vandens telkinių, 2015 metais atitiktų gerą potencialą. 2009metais – rizikos vandens telkinių grupei priskirta 320 upių kategorijos vandens telkinių(iš jų 34 labai pakeisti arba dirbtiniai) ir 64 didesni nei 50 ha ežerai bei 26 tvenkiniai.

158Įgyvendinus Programos pirmojo etapo priemones būtų pasiekta 17,5 % upių kategorijosir 1,56 % ežerų kategorijos rizikos vandens telkinių gera būkl÷ arba geras potencialas;158.3. įvertinti ir nustatyti, ar trys požeminio vandens rizikos telkiniai 2015metais atitiks geros chemin÷ būkl÷s reikalavimus;158.4. išsaugoti 240 upių kategorijos ir 169 ežerų kategorijos vandens telkiniųesamą labai gerą arba gerą būklę;158.5. išsaugoti 24 upių kategorijos dirbtinių ir labai pakeistų bei 17 tvenkiniųir dirbtinių ežerų vandens telkinių esamą maksimalų arba gerą potencialą;158.6. neleisti prast÷ti tarpinių ir priekrant÷s vandens telkinių būklei;158.7. išsaugoti esamą gerą požeminio vandens baseinų kiekybinę ir cheminębūklę.Vandens telkiniams, kuriems pirmojo Programos įgyvendinimo etapo pabaigojevandensaugos tikslai nebus pasiekti, antrajam etapui siektini rezultatai bus nustatomi2015 metais įvertinus telkinių būklę, identifikavus problemas, patikslinus tikslus iratnaujinus priemones naujam šešerių metų etapui.159. Kol neprad÷tas įgyvendinti pirmasis etapas, neįmanoma numatyti tiksliųantrojo etapo siektinų rezultatų. Juos bus galima numatyti įvykdžius pirmojo etapopriemones, ypač atlikus tyrimus neaiškioms problemoms spręsti. Atsižvelgiant įnumatomus pirmojo etapo rezultatus, Programos antrojo ir trečiojo įgyvendinimoetapuose (2016-2027 metais) turi būti pasiekti šie rezultatai:159.1. 250 upių kategorijos ir 63 ežerų kategorijos vandens telkiniai, kurie 2015metais dar neatitiks geros būkl÷s reikalavimų, 2027 metais tur÷tų atitikti gerą būklę.159.2. Antrajame etape gera būkl÷ tur÷tų būti pasiekta:159.3. 20 upių kategorijos vandens telkinių, kurių ekologin÷ būkl÷ d÷lantropogenin÷s taršos poveikio šiuo metu yra vertinama kaip vidutin÷ arba kuriuose yranepasiekta gera chemin÷ būkl÷,159.4. 50 upių kategorijos vandens telkinių, priskirtų rizikos grupei d÷lištiesinimo ir HE poveikio,159.5. 55 ežerų kategorijos vandens telkinių, kurių ekologin÷ būkl÷ šiuo metuvertinama kaip vidutin÷.159.6. Trečiajame etape gera būkl÷ tur÷tų būti pasiekta:159.7. 10 upių kategorijos vandens telkinių, kurių ekologin÷ būkl÷ d÷lantropogenin÷s taršos šiuo metu yra prastesn÷ nei vidutin÷,159.8. 116 upių kategorijos vandens telkinių, priskirtų rizikos grupei d÷lištiesinimo arba HE poveikio,159.9. 54 upių kategorijos vandens telkiniuose, priskirtų rizikos grupei d÷lbendro antropogenin÷s taršos ir ištiesinimo arba HE poveikio,159.10. 8 ežerų kategorijos vandens telkinių, kurių ekologin÷ būkl÷ šiuometu vertinama kaip prastesn÷ nei vidutin÷.Įgyvendinus Programos antrojo ir trečiojo etapo priemones būtų pasiekta visųupių kategorijos, ežerų kategorijos, tarpinių ir priekrant÷s vandenų kategorijos rizikosvandens telkinių gera būkl÷;160. 14 Nemuno UBR dirbtinių ir labai pakeistų upių kategorijos vandenstelkinių bei 26 didesni nei 50 ha tvenkiniai, kurie 2015 metais dar neatitiks geropotencialo reikalavimų, 2027 metais tur÷tų atitikti gerą potencialą.160.1 Antrajame etape geras potencialas tur÷tų būti pasiektas:160.1.1. 5 dirbtiniuose ir labai pakeistuose upių kategorijos vandens telkiniuose,kurių ekologin÷s būkl÷s potencialas šiuo metu yra vertinamas kaip vidutinis d÷lantropogenin÷s taršos poveikio,160.1.2. 17 tvenkinių, kurių potencialas šiuo metu yra vertinamas kaip vidutinis.160.2. Trečiajame etape geras potencialas tur÷tų būti pasiektas:160.2.1. 9 dirbtiniuose ir labai pakeistuose upių kategorijos vandens telkiniuose,

159kurių ekologin÷s būkl÷s potencialas šiuo metu yra vertinamas kaip prastesnis neividutinis d÷l antropogenin÷s taršos poveikio,160.2.2. 9 tvenkiniuose, kurių potencialas šiuo metu yra vertinamas kaipprastesnis nei vidutinis.Detali informacija apie papildomas priemones, kurių reikia siekiant nustatytųaplinkos apsaugos tikslųVandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiksgeros vandens būkl÷s reikalavimų, yra pasiūlytos papildomos priemon÷s bei įvertintasjų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Papildomos priemon÷s pasiūlytossutelktosios ir pasklidosios taršos mažinimui bei hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimui.Papildomos priemon÷s aprašomos žemiau, 2 skyriuje .Detali informacija apie priemones, taikytas sustabdyti jūros vandenų taršą pagal11 straipsnio 6 dalį161. Visos pagrindin÷s priemon÷s, gerinančios sausumos vandenų būklę turiteigiamos įtakos ir jūros vandenų būklei. Svarbiausios tarp jų yra Miesto nuotekų beiNitratų direktyvų ir HELCOM rekomendacijų vykdymas. 2007 m. lapkričio 15 d.Baltijos jūros šalių aplinkos ministrai patvirtino HELCOM Baltijos jūros veiksmųplaną, kuriame numatyti uždaviniai, skirti pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki2021 metų. Planą sudaro veiksmai orientuoti į keturias šiuo metu Baltijos jūraiaktualiausias problemas: eutrofikaciją, taršą pavojingomis chemin÷mis medžiagomis,bioįvairov÷s nykimą ir laivybos bei kitos veiklos jūroje neigiamą poveikį. ĮgyvendinantHELCOM Baltijos jūros veiksmų planą ir 2008 m. birželio 17 d. Jūrų strategijospagrindų direktyvą 2008/56/EB, numatyta parengti nacionalinę Baltijos jūros aplinkosapsaugos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Nors BVPD n÷ra nuostatos,jog priemon÷s, priimtos pagal tarptautinius susitarimus, tokius kaip HELCOM, turi būtibesąlygiškai laikomos pagrindin÷mis priemon÷mis, šioje priemonių programojeHELCOM priemon÷s, ir ypač Baltijos jūros veiksmų planas, toliau yra priskiriamos priepagrindinių priemonių, kadangi Lietuva yra pati įsipareigojusi laikytis šio susitarimo irnustatytų veiksmų. Kol kas sunku vertinti Baltijos jūros veiksmų plano efektyvumą.Jūros taršos prevencijos atžvilgiu buvo iškelti šie uždaviniai:161.1. Parengti ir įgyvendinti nacionalinę programą pagal HELCOM Baltijosjūros veiksmų planąSutarta iki 2010 m. parengti nacionalines įgyvendinimo programas ir pateikti jasvertinti HELCOM. Bus įvertintas šių programų efektyvumas, ministrų susitikime 2013m. aptarta, ar yra reikalingos kokios nors papildomos priemon÷s nacionaliniu,HELCOM ar pasauliniu lygiu. Sutarta, kad rengiant programas bus atsižvelgta įbūtinybę:161.1.1. nustatyti tam tikrų pavojingų medžiagų ar medžiagų grupių šaltinius;161.1.2. uždrausti arba apriboti nustatytų atitinkamų pavojingų medžiagų arbamedžiagų grupių naudojimą;161.1.3. pakeisti tam tikras pavojingas medžiagas ar medžiagų grupes mažiaupavojingomis medžiagomis;161.1.4. parengti technines rekomendacijas, skirtas naudoti išduodant aplinkosleidimus d÷l pavojingų medžiagų;161.1.5. ugdyti valdžios institucijų ir pramon÷s įmonių darbuotojų geb÷jimusnustatyti pavojingas medžiagas, stiprinti galimybes nebenaudoti tokių medžiagų bei

160taikyti geriausią aplinkos apsaugos praktiką (GAAP) ir geriausius prieinamus gamybosbūdus (GPGB);161.1.6. didinti vartotojų informuotumą rengiant kampanijas ir platinantinformaciją apie aplinkai nekenkiančius produktus;161.1.7. parengti atitinkamus teis÷s aktus, kuriuose tinkamai būtų apibr÷žtospavojingos medžiagos.Taip pat sutarta ir toliau vertinti ir mažinti teršalų kiekius, išleidžiamus,išmetamus arba praleidžiamus į aplinką iš šaltinių nustatytuose potencialiuosesektoriuose bei vykdant tam tikrą veiklą, ir įtraukti šią informaciją į nacionalinespriemonių įgyvendinimo programas.161.2. Atnaujinti HELCOM Pavojingų medžiagų strategijos nuostatas(Rekomendacija 19/5)Siekiant spręsti nustatytų svarbių šaltinių, iš kurių pavojingos medžiagospatenka į aplinką, problemą, buvo sutarta atnaujinti HELCOM Rekomendaciją 19/5 d÷lHELCOM Pavojingų medžiagų strategijos.161.3. Atnaujinti HELCOM reikalavimus geležies/plieno pramonei(Rekomendacija 24/4)Siekiant spręsti nustatytų svarbių šaltinių, iš kurių pavojingos medžiagospatenka į aplinką, problemą, buvo sutarta atnaujinti HELCOM Rekomendaciją 24/4geležies ir plieno pramonei.161.4. Atlikti pasirinktų pavojingų medžiagų šaltinių peržiūrą (angl. screening)Sutarta peržiūr÷ti pasirinktų medžiagų, išleidžiamų su komunalin÷mis irgamybin÷mis nuotekomis bei nutekančiomis iš sąvartynų ir su liūties vandeniu,šaltinius.161.5. Diegti visapusio nuotekų įvertinimo principą (angl. Whole EffluentApproach)Sutarta į HELCOM koncepciją įtraukti visapusio nuotekų įvertinimo principą,taikytiną vykdant pavojingų medžiagų monitoringą sud÷tinio išleidimo atvejais, irparengti projektą, kurio metu būtų išbandyti kai kurie pasiūlyti metodai, atliekantkomunalinių nuotekų valymo įrenginių ir kai kurių konkrečių pramon÷s sektoriųHELCOM šalyse tyrimą. Šio bandomojo projekto rezultatai tur÷tų būti panaudotiatliekant bendrą visų nuotekų, išleidžiamų Baltijos jūros regione, vertinimą ir galbūtparengiant išleidžiamų patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų (angl. BPT)ribines vertes, remiantis visapusio nuotekų įvertinimo principu.Šis principas yra plačiai paplitęs Europos šalyse. Jį taikant yra naudojamipakaitiniai parametrai, tokie kaip AOX (organin÷s halogenintos medžiagos), BDS beitoksiškumo tikrinimas (Andersen et al. 2002).161.6. Parengti chemijos produktų registrus remiantis, pvz., Reglamentu (EB)Nr. 1907/2006 d÷l chemikalų registracijos, įvertinimo, autorizavimo ir apribojimųnustatymo, (REACH)Siekiant tur÷ti patikimesn÷s informacijos apie konkrečių cheminių medžiagųnaudojimą ir naudojamus kiekius, buvo sutarta iki 2010 m. sukurti atitinkamą chemijosproduktų registrą. Atsižvelgtina į tai, kad reik÷tų kiek įmanoma labiau panaudoti jausukurtus arba šiuo metu kuriamus registrus ir remtis atitinkamais pasiekimaisįgyvendinant ES Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 d÷l cheminių medžiagų registracijos,įvertinimo, autorizavimas ir apribojimo.

161161.7. Prad÷ti rengti griežtus perfluoroktano sulfonatų (PFO),nonilfenolių/nonilfenolio etoksilatų (NP/NPE), trumpos grandin÷s chlorintų parafinų(SCCP) naudojimo apribojimusSutarta iki 2008 m. imtis rengti griežtesnius apribojimus, kurie būtų taikomisusitarimo šalims visoje Baltijos jūros baseino teritorijoje toliau išvardytų medžiagųatžvilgiu:161.7.1. perfluoroktano sulfatų (PFO),161.7.2. nonilfenolių/nonilfenolio etoksilatų (NP/NPE),161.7.3. trumpos grandin÷s chlorintų parafinų (SCCP).161.8. Apriboti vidutin÷s grandin÷s chlorintų parafinų (MCCP), oktilfenolių(OP)/oktilfenolio etoksilatų (OPE), perfluoroktano rūgšties (PFOA), dekabromdifeniloeterio (decaBDE) ir heksabromciklododekano (HBCDD) naudojimą ir pakeisti šiasmedžiagas kitomis, jeigu atitinkamo vertinimo rezultatai parodo, jog būtina inicijuotiatitinkamas priemonesSutarta iki 2009 m. inicijuoti atitinkamas priemones, tokias kaip apriboti tamtikrų medžiagų naudojimą ir pakeisti šias medžiagas kitomis svarbiausiose susitarimošalių nustatytuose sektoriuose, jeigu tokį poreikį rodo atitinkamo vertinimo rezultatai.Tai būtų taikoma šioms medžiagoms:161.8.1. vidutin÷s grandin÷s chlorintiems parafinams (MCCP),161.8.2. oktilfenoliams (OP)/oktilfenolio etoksilatams (OPE),161.8.3. perfluoroktano rūgščiai (PFOA),161.8.4. dekabromdifenilo eteriui (decaBDE)161.9. Uždrausti naudoti, gaminti ir pardavin÷ti endosulfaną, pentabromdifeniloeterį (pentaBDE) ir oktabromdifenilo eterį (octaBDE)Sutarta iki 2010 m. uždrausti naudoti, gaminti ir pardavin÷ti šias medžiagas:161.9.1. endosulfaną,161.9.2. pentabromodifenilo eterį (pentaBDE),161.9.3. oktabromdifenilo eterį (octaBDE).161.10. Įvertinti galimybę apriboti kadmio kiekį trąšoseSutarta iki 2009 m. įvertinti galimybę apriboti kadmio kiekį trąšose.161.11. Griežtai apriboti gyvsidabrio naudojimą produktuose ir gamybosprocese bei skatinti iniciatyvą įvesti tolesnius apribojimus ir, kur įmanoma, visiškaiuždrausti gyvsidabrį produktuose ir gamybos proceseBuvo sutarta griežtai apriboti gyvsidabrio naudojimą produktuose ir gamybosprocese bei skatinti iniciatyvą įvesti tolesnius apribojimus ir, kur įmanoma, visiškaiuždrausti gyvsidabrį produktuose ir gamybos procese. Šis klausimas bus peržiūr÷tas2010 m. HELCOM ministrų susitikime.161.12. Pasaulyje parduodamiems produktams taikyti tokius pačiusreikalavimus d÷l pavojingų medžiagų kaip ir produktams, parduodamiems Europosvidaus rinkojeSutarta, jog pasaulyje parduodamiems produktams būtina taikyti tokius pačiusreikalavimus d÷l pavojingų medžiagų kaip ir produktams, parduodamiems Europosvidaus rinkoje.161.13. Diegti Pasaulinę suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo irženklinimo sistemą bei atsižvelgti į saugos duomenų lapų rengimo rekomendacijasSutarta kuo greičiau įdiegti Pasaulinę suderintą cheminių medžiagųklasifikavimo ir ženklinimo sistemą bei atsižvelgti į saugos duomenų lapų rengimorekomendacijas.

162161.14. Dalyvauti tarptautiniuose forumuose d÷l pavojingų medžiagųnaudojimo (pvz., peržiūrint geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniusdokumentus (angl. BREFs), REACH, Augalų apsaugos ir biocidų reglamentą, kt.)Sutarta dalyvauti kitų tarptautinių forumų pavojingų medžiagų klausimaisveikloje:161.14.1. parengti ES geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniusdokumentus, kurie pad÷tų geriau diegti GPGB, atsižvelgiant į svarbiausias pavojingųmedžiagų naudojimo sritis arba tas veiklas, kurias vykdant į aplinką patenka ypač daugšių medžiagų;161.14.2. atnaujinti Bendrosios vandens politikos direktyvos prioritetiniųmedžiagų ir medžiagų, kurios turi būti įvertintos pagal REACH reikalavimus, sąrašą,ypač atkreipiant d÷mesį į medžiagas, įtrauktas į ES cheminių medžiagų reglamentoREACH XIV priedą, įskaitant ir monitoringo duomenų perdavimą Europos cheminiųmedžiagų agentūrai;161.14.3. tiekiant augalų apsaugos ir biocidų produktus į rinką, jeigu, pvz., šiųmedžiagų kiekiai Baltijos jūros aplinkoje yra tokie dideli, kad gali neigiamai paveiktijūrų organizmus.161.15. Remti Strateginį tarptautinio valdymo principo įdiegimo procesąir jame dalyvautiBuvo sutarta remti Strateginį tarptautinio cheminių medžiagų valdymo principą(angl. SAICM) ir dalyvauti įdiegiant šį principą regionų mastu kiek įmanoma greičiau,bet ne v÷liau kaip iki 2010 m.161.16. Vystyti biologinio poveikio monitoringąBuvo sutarta 2008 m. prad÷ti rengti biologinio poveikio monitoringą, skirtąpalengvinti patikimą ekosistemos sveikatos vertinimą.161.17. Tęsti HELCOM veiklą radioaktyvumo analiz÷s srityje, įskaitantiš atominių elektrinių išleidžiamų ir išmetamų teršalų bei jų poveikio jūrinei aplinkaimonitoringą, siekiant įgyvendinti radioaktyvumo apribojimo uždaviniusSutarta tęsti HELCOM veiklą radioaktyvumo analiz÷s srityje, įskaitant išatominių elektrinių išleidžiamų ir išmetamų teršalų bei jų poveikio jūrinei aplinkaimonitoringą, siekiant įgyvendinti radioaktyvumo apribojimo uždavinius.161.18. Patvirtinti HELCOM Rekomendaciją 28E/7 d÷l priemonių,skirtų pakeisti valymo ir plovimo priemon÷se naudojamus polifosfatus (fosforą) kitomismedžiagomisSutarta patvirtinti HELCOM Rekomendaciją 28E/7 d÷l priemonių, skirtųpakeisti valymo ir plovimo priemon÷se naudojamus polifosfatus (fosforą) kitomismedžiagomis.Polifosfatai, kaip buitinių skalbimo priemonių komponentai, turi būti pakeičiamikitomis medžiagomis vadovaujantis nacionalin÷mis programomis, priemon÷mis irgrafikais, kurie bus pateikti ir patvirtinti 2010 m. HELCOM ministrų susitikime.Planuojama atlikti studiją, kurios metu bus ištirtos galimyb÷s pakeisti polifosfatusindaplov÷se naudojamose plovimo priemon÷se kitomis medžiagomis. Taip pat busištirtas ir alternatyvių komponentų naudojimas bei poveikis aplinkai. Galimyb÷spakeisti polifosfatus, esančius buitin÷se indaplov÷se naudojamose plovimo priemon÷se,kitomis medžiagomis bus toliau dar kartą apsvarstytos 2010 m. (HELCOM 2007).Rengiant Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją ir jos įgyvendinimopriemonių planą į ją bus įtrauktos Lietuvai aktualiausios HELCOM Baltijos jūrosveiksmų plane siūlomos priemon÷s.

163Priemon÷s laikinam vandens telkinių būkl÷s suprast÷jimui mažinti, jei jį suk÷l÷išimtin÷s gamtin÷s priežastys ar neįveikiamos aplinkyb÷s, kurių nebuvo galimanumatytiNenumatytiems kaip ir natūraliems potvyniams ir bei jų padarinių šalinimuiLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1202patvirtinta Klaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvyniųpadariniams šalinti 2007–2015 metų programa (Žin., 2006, Nr.132-5007).Numatyta sukurti efektyvią potvynių rizikos prognozių ir gelb÷jimo tarnybų beigyventojų informavimo sistemą, tobulinti techninę bazę ir gelb÷jimo darbųorganizavimo priemones.Nenumatytų avarijų metu (o jos visada yra nenumatytos) kylančios taršosprevencijos ir mažinimo priemon÷s numatytos šiuose teis÷s aktuose:1) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „D÷lPramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr. 130-4649; 2009, Nr. 109-4159) ir2) Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijosdirektoriaus 2006 metų gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 patvirtintoje Pavojingųįrenginių priežiūros programoje (Žin., 2006, Nr. 3-143).Avarijų likvidavimo planuose numatyta užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą, kilusavarijoms, mažinti neigiamą avarijų padarinių poveikį žmon÷ms ir aplinkai.Stiprinant laivų avarijų bei kitų taršos incidentų pasekmių likvidavimo paj÷gumus irsiekiant tobulinti reagavimo į taršos nafta incidentus jūroje sistemą, rekomenduojamaefektyviau koordinuoti atsakingų institucijų, potencialių taršos objektų, kitų susijusiųorganizacijų veiklą rengiant bendras mokymų, pratybų programas, įrangos įsigijimųkoordinavimas, pasikeitimą naujausia informacija ir kt.).KITOS PAGRINDINöS PRIEMONöS162. Be direktyvose numatytų vandens būkl÷s gerinimo pagrindinių priemoniųLietuvoje yra parengtos ir įgyvendinamos papildomos programos, visiškai arba iš daliesskirtos vandens apsaugai ir darniai pl÷trai. Žemiau išvardijamos šiuo metu žinomosprogramos:162.1. Vandenų taršos iš žem÷s ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ir Lietuvos Respublikosaplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741). ŠiosProgramos tikslas – mažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą maistingosiomismedžiagomis, ypač azoto ir fosforo junginiais, iš žem÷s ūkio šaltinių, siekiant, kadvandens telkinių būkl÷ nuolat ger÷tų, o paviršiniai vandens telkiniai nebūtų paveiktieutrofikacijos. Įgyvendinimo laikotarpis – 2008-2012 metai. Numatyta:162.1.1. vykdyti ūkininkų mokymą, informuoti ir skatinti juos taikyti aplinkaidraugiškas ūkininkavimo technologijas, skatinti dalyvauti Lietuvis kaimo pl÷tros 2007-2013 metų priemon÷se;162.1.2. tobulinti teisinį reglamentavimą, užtikrinant Europos Sąjungos irtarptautinių reikalavimų taršos iš žem÷s ūkio mažinimo srityje vykdymą;162.1.3. vykdyti nuolatinę dirvožemio ir vandens telkinių būkl÷s steb÷seną,nustatyti paviršinių vandens telkinių monitoringo tinklo tobulinimo galimybes;162.1.4. atlikti mokslinius tyrimus, skirtus spręsti optimalių m÷šlidžių talpų irracionalaus trąšų naudojimo žem÷s ūkyje klausimus;162.1.5. rinkti informaciją apie naudojamas trąšas, pad÷siančią tiksliau vertintižem÷s ūkio veiklos poveikį vandens telkiniams;

164162.1.6. sudaryti sąlygas įsirengti m÷šlides, srutų ir nuotekų kauptuvus ūkiuose,turinčiuose nuo 10 iki 300 sutartinių gyvuliųŠios Programos finansavimo šaltiniai – fizinių ir juridinių asmenų, EuroposSąjungos fondų, Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžeto asignavimų ir kitos l÷šos.162.2. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategija,patvirtinta 2002 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 107(Žin., 2002, Nr., 10-362). Strategija siekiama aprūpinti visuomenę geros kokyb÷sgeriamuoju vandeniu ir išsaugoti jį ateities kartoms. Strategijos įgyvendinimolaikotarpis – 2002-2010 metai. Numatyta:162.2.1. atlikti požeminio vandens išteklių, jų kokyb÷s bei panaudojimogalimybių tyrimus (ištirti regioninius g÷lo vandens išteklius, ištirti galimybes kaimogyventojus aprūpinti geros kokyb÷s geriamuoju vandeniu ir kt.);162.2.2. atlikti natūralios požeminio vandens saugos tyrimus, įvertintiantropogeninį poveikį požeminiam vandeniui ir parengti atitinkamas tvarkymoprogramas (inventorizuoti užterštas teritorijas ir kitus galimus taršos židinius, nustatytijų poveikį požeminiam vandeniui ir parengti šių teritorijų tvarkymo programas;inventorizuoti nenaudojamus ir techniškai netvarkingus gręžinius, parengti jų tvarkymoprogramas ir kt.);162.2.3. rinkti informaciją, kurios reikia požeminio vandens išteklių naudojimuiir apsaugai (vykdyti tarpvalstybinį, valstyb÷s ir savivaldybių lygmens monitoringą;tvarkyti žem÷s gelmių registrą ir kt.);162.2.4. spręsti klausimus, susijusius su požeminio vandens naudojimo irapsaugos valdymo pl÷tra (parengti dokumentus, kurių reikia įvairaus lygmensvandentvarkos planams rengti ir kitiems regioniniams ir teritoriniams darbams,skirtiems požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymui ir kt.);162.2.5. skleisti informaciją apie požeminio vandens išteklius, jų kokybę,naudojimą ir apsaugą (leisti geologijos ir hidrogeologijos informacinius leidinius,parengti Lietuvos požeminio vandens išteklių atlasą ir kt.).162.3. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajamvandeniui tiekti 2007–2025 metų programa, patvirtinta 2006 m. birželio 8 d. LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 562(Žin., 2006, Nr. 66-2436). Pagrindinis šiosProgramos tikslas – atsižvelgiant į pasaulinę praktiką kas 20–25 metus atnaujintiinformaciją apie vandens išteklius ir jų tinkamą naudojimą plečiant ir projektuojantnaujas vandens tiekimo sistemas, sukurti naujų duomenų ir žinių informacinę bazę apiežalio požeminio vandens išteklius, skirtus aprūpinti Lietuvos gyventojus geros kokyb÷sgeriamuoju vandeniu artimiausius 20–25 metus, parengti susistemintų naujų duomenųbazę apie požeminio geriamojo vandens išteklius, būtinus Lietuvos miestų ir kaimogyvenviečių vandens tiekimo sistemų pl÷tros ir baseininio valdymo projektams rengti.Numatyta:162.2.1. nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę(atsižvelgiant į vandens kokyb÷s pokyčius jį eksploatuojant) ir jų naudojimo galimybę2007–2025 metais, remiantis pastaruosius 25 metus sukaupta nauja hidrogeologineinformacija, naudojantis moderniais matematinio modeliavimo metodais ir atsižvelgiantį Europos Sąjungos nustatytus geriamojo vandens kokyb÷s reikalavimus;162.2.2. parengti vandenviečių išteklių kokyb÷s apsaugos, gerinimo ir kokyb÷skontrol÷s priemones (nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas(poveikio zonas) ir jų galimus pokyčius 2007–2025 metų eksploatacijos laikotarpiu;nustatyti visus potencialius požemin÷s hidrosferos taršos židinius vandenviečiųpoveikio zonose ir ištirti jų gr÷sm÷s vandenviečių išteklių kokybei mastą ir kt.);162.2.3. sukurti tarpžinybinę informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenįtiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekos objektus

165projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą (nustatyti irapibr÷žti požeminio vandens išteklius ir su jų vertinimu bei vartojimu susijusią įvairiąveiklą, informacijos struktūras bei jų srautus, įtraukti naujas institucijas; suprojektuotiinformacinę sistemą, numatant jos ryšius su kitomis informacin÷mis sistemomis irsąsajas su Lietuvos geologijos tarnybos informacin÷s sistemos GEOLIS posistem÷mis irkt.);162.2.4. vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus regionin÷ms požeminio vandenschemin÷s sud÷ties formavimosi problemoms spręsti (nustatyti chloroorganinių junginių,daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kilmę požeminiame vandenyje, boro, pesticidųkiekį jame ir jų poveikį geriamojo vandens išteklių kokybei ir kt.Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžeto l÷šų,skiriamų jai vykdyti asignavimų valdytojui – Lietuvos geologijos tarnybai, o esantgalimybei – iš tarptautinių organizacijų tam skiriamų l÷šų arba kitų l÷šų teis÷s aktųnustatyta tvarka.162.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metųpl÷tros strategija, patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷snutarimu Nr. 832 (Žin. 2008, 104-3975).162.4.1. Šios strategijos tikslai:162.4.1.1. Sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.162.4.1.2. Siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.Šios strategijos įgyvendinimo priemon÷s vykdomos dviem etapais: 2008–2009metais ir 2010-2015 metais.262.4.2. 2008–2009 metais numatyta:262.4.2.1. tobulinti teis÷s aktus reglamentuojančius geriamojo vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą ir infrastruktūros pl÷tros klausimus, taip patnustatančius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų tvarkymui;262.4.2.2. informuoti vartotojus apie viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą irkokybę;262.4.2.3. patvirtinti sąrašą iš Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos l÷šųfinansuojamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektų.2009 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pareng÷ ir pateik÷ LRVyriausybei 2010-2015 metų priemonių planą.Šios strategijos įgyvendinimo priemon÷sfinansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybiųbiudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijomspatvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatytatvarka gautų l÷šų.162.5. Klaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvyniųpadariniams šalinti 2007–2015 metų programa, patvirtinta 2006 m. lapkričio 30 d.Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1202 (Žin., 2006, Nr. 132-5007). ŠiosProgramos tikslas – sumažinti ekonominius potvynių Klaip÷dos ir Taurag÷s apskritysedaromus nuostolius, organizacin÷mis ir technin÷mis priemon÷mis užtikrinti polderiųsistemos veiklą, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuoneigiamo potvynių poveikio. Programa skirta Klaip÷dos ir Taurag÷s apskritims.Numatyta:162.5.1. parengti reikiamas galimybių studijas ir moksliškai pagrįsti potvyniųpadarinių mažinimo priemones, hidrotechnikos įrenginių statybą, esamų įrenginiųremonto ir rekonstravimo darbus;162.5.2. remiantis atliktomis galimybių studijomis ir parengta techninedokumentacija, vykdyti polderių sistemos įrenginių ir pylimų rekonstravimo, apsauginiųpylimų įrengimo darbus, įgyvendinti upių krantų erozijos mažinimo priemones;

166162.5.3. sukurti efektyvią potvynių rizikos prognozių ir gelb÷jimo tarnybų beigyventojų informavimo sistemą, tobulinti techninę bazę ir gelb÷jimo darbųorganizavimo priemones;162.5.4. parengti reikiamą projektinę dokumentaciją (atlikti tyrimus) ir atliktiMinijos ir Tenenio upių vagų valymo ir gilinimo darbus; šalinti seklumas Nemunovagoje ir atšakose;162.5.5. teikti užliejamų teritorijų gyventojams būtino lygio sveikatos priežiūrospaslaugas.Preliminarus l÷šų poreikis – 55 888 tūkst. litų.L÷šos šios Programos priemon÷ms įgyvendinti pagal šalies finansines galimybesnumatomos ir tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą,taip pat gali būti naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos SąjungosSanglaudos fondo, Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai, Europos regionin÷s pl÷trosfondo l÷šos.162.6. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimoiki 2012 metų nacionalin÷ strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685). Pagrindinis šios Strategijostikslas – įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kiotoprotokolo reikalavimus ir 2008–2012 metais, palyginti su 1990 metais, sumažintiišmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį 8 procentais. Numatyta:162.6.1. organizuoti ir vykdyti nuolatinius ir nepertraukiamus Lietuvos klimatorodiklių steb÷jimus, teikti esamos būkl÷s įvertinimui ir prognozių sudarymui būtinusduomenis apie hidrometeorologines sąlygas ir reiškinius, kaupti ir saugoti reikiamusduomenis apie klimato būklę ir pokyčius;162.6.2. vykdyti kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologin÷s įvairov÷s (taip patsaugomų teritorijų) vertinimą, siekiant nustatyti kintančio klimato poveikį įvairiomsekosistemoms ir jų dalims, parengti klimato kaitos poveikio švelninimo planus,numatyti konkrečias prisitaikymo priemones, siekiant užtikrinti kraštovaizdžio,ekosistemų, saugomų teritorijų ir biologin÷s įvairov÷s išsaugojimą (tame tarpe parengtiir įgyvendinti upių renatūralizavimo projektus, parengti ir įgyvendinti nuotekų valymoir saugaus dumblo tvarkymo priemones ir kt.);162.6.3. parengti teis÷s aktus, rekomendacijas, skatinimo priemones, r÷mimoprogramas, padedančias mažinti energetikos, pramon÷s įmonių, žem÷s ūkio, transportoišmetamųjų šiltnamio dujų kiekį bei padedančias šiems sektoriams prisitaikyti prieklimato kaitos pokyčių, didinti energijos vartojimo efektyvumą;162.6.4. diegti priemones, mažinančias šiltnamio dujų susidarymą tvarkantatliekas ir pritaikyti jų saugojimo įrenginius prie galimų klimato pokyčių;162.6.5. pl÷toti mokslinius tyrimus, taip pat technologijas, skirtas klimatokaitos pasekm÷ms įvertinti ir švelninti;162.6.6. vykdyti visuomen÷s informavimą apie klimato kaitos pokyčius,keliamus pavojus, galimas padarinių švelninimo priemones, ugdyti visuomen÷ssąmoningumą kovoje su klimato kaita.Šios Strategijos priemon÷s finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžete institucijoms skirtų bendrųjų asignavimų.162.7. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007 - 2013 metų programa (toliau – KPP),kuriai buvo pritarta Europos Sąjungos Kaimo pl÷tros komitete 2007 m. rugs÷jo 19dieną.KPP 1 krypties „Žem÷s, maisto ūkio ir miškininkyst÷s sektoriauskonkurencingumo didinimas“ bendrasis tikslas yra pl÷toti šiuolaikiškus ir

167konkurencingus žem÷s, maisto ir miškų ūkio sektorius, jai numatyta skirti 930,20 mln.EUR;KPP 2 krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ bendrasis tikslas yragerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologin÷s įvairov÷s maž÷jimą, racionaliainaudojant žem÷s išteklius, remiant subalansuotą žem÷s ir miškų ūkio pl÷trą, jainumatyta skirti 824,59 mln. EUR;KPP 3 krypties „Gyvenimo kokyb÷ kaimo vietov÷se ir kaimo ekonomikosįvairinimas“ bendrasis tikslas yra gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojųužimtumą kaimo vietov÷se, jai numatyta skirti – 275,61 mln. EUR;KPP 4 krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ tikslas yra skatinti kaimopl÷trą per vietos iniciatyvas ir partneryst÷s ryšius, jai numatyta skirti – 136,99 mln.EUR.Su Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimu labiausiai yrasusijusios priemon÷s, numatytos KPP 1 ir 2 kryptyse.Pagal KPP 1 krypties priemonę “Žem÷s ūkio valdų modernizavimas” yranumatyta skirti paramą Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimui – naujų m÷šlidžiųir (arba) srutų kaupyklų statybai ir (arba) esamų rekonstrukcijai; naujos m÷šlo ir srutųlaikymo įrangos, specialios m÷šlo ir srutų išvežimo technikos, srutų įterpimo irpaskleidimo įrenginių bei mechanizmų pirkimui.Pagal KPP 2 kryptį „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” numatyta įgyvendintipriemones trijose prioritetin÷se srityse:1 prioritetas – aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika. Priemon÷ – agrarin÷saplinkosaugos išmokos (Ekologinio ūkininkavimo programa)2 prioritetas – klimato kaitos mažinimas. Priemon÷s: pirmas žem÷s ūkio paskirtiesžem÷s apželdinimas mišku; pirmas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir apleistos žem÷sūkio paskirties žem÷s apželdinimas mišku; miškininkyst÷s potencialo atkūrimas irprevencinių priemonių įdiegimas; pelno nesiekiančios investicijos miškuose; miškųaplinkos apsaugos išmokos3 prioritetas. Biologin÷s įvairov÷s išsaugojimas, didel÷s gamtin÷s vert÷s irtradicinių agrarinių vietovių pl÷tra. Priemon÷s: „Natura 2000“ išmokos; išmokosūkininkaujantiems vietov÷se su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves; kraštovaizdžiotvarkymo programa; nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščiųišsaugojimo programa; „Rizikos“ vandens telkinių būkl÷s gerinimo programa.Šios krypties priemon÷s yra susijusios su aplinką tausojančios ūkininkavimopraktikos taikymu; bendru neigiamo poveikio paviršinio ir požeminio vandenstelkiniams, dirvožemiui mažinimu ir jų būkl÷s gerinimu; pievų išsaugojimu ir priežiūra;biologin÷s įvairov÷s išsaugojimu; subalansuotu gamtos išteklių naudojimu; tradiciniųkaimo kraštovaizdžių išsaugojimu, subalansuotu miškų ūkio pl÷tros vykdymu ir pan.162.8. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30d. Europos Komisijos sprendimu. Ši programa atitinka trečiąjį Lietuvos 2007–2013 m.ES struktūrin÷s paramos panaudojimo prioritetą „Gyvenimo kokyb÷ ir sanglauda“. Šiaiprogramai skirta 2.648.332.571 EUR ES struktūrinių fondų l÷šų, gaunamų pagalkonvergencijos tikslą (daliai „Aplinka ir darnus vystymasis“ – 1.128.119.555 EUR).Programa finansuojama iš Europos regionin÷s pl÷tros fondo ir Sanglaudos fondo(aplinkos apsaugai). Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslai:162.8.1. Sudaryti visas reikalingas prielaidas vietos pl÷tros potencialui stipr÷ti iratsiskleisti.162.8.2. Užtikrinti prieinamas ir aukštos kokyb÷s esmines viešąsias sveikatospriežiūros, švietimo, valstyb÷s užimtumo r÷mimo politiką įgyvendinančių institucijųteikiamas paslaugas, nestacionarias socialines paslaugas ir paslaugas neįgaliesiems.

168162.8.3. Siekti geresn÷s aplinkos kokyb÷s, ypatingą d÷mesį skiriant energijospanaudojimo efektyvumui didinti.Siekiant 162.8.3 tikslo nemažas d÷mesys skiriamas vandens telkinių būkl÷sgerinimo priemon÷ms ir Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB, Miestųnuotekų valymo direktyvos 91/271/EEB bei kitų vandens apsaugą ir naudojimąreglamentuojančių direktyvų nuostatų įgyvendinimui. Numatyta:1) renovuoti ir pl÷sti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas;2) nustatyti vandens apsaugos ir valdymo priemones – parengti Nemuno,Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, priemoniųprogramas ir kitus reikiamus dokumentus vandensaugos tikslams nustatyti; atliktiNemuno, Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos upių baseinų rajonų preliminarų potvyniųrizikos įvertinimą, parengti potvynių gr÷sm÷s ir rizikos žem÷lapius, potvynių rizikosvaldymo planus;3) gerinti paviršinių vandens telkinių ekologinę ir (arba) cheminę būklę –įgyvendinti vandens telkinių (tarpinių vandenų, upių ir ežerų) būkl÷s gerinimopriemones (valymas ir tvarkymas; artimo natūraliam hidrologinio režimo atkūrimas;teršalų prietakos į telkinius mažinimo priemonių taikymas; gamtosauginis pakrančiųvalymas ir sutvarkymas) .Už pagrindinių priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos ir reikalingosinvesticijos pateikiamos 134 lentel÷je.134 lentel÷. Pagrindinių priemonių suvestin÷ lentel÷SąnaudosDirektyva Atsakinga institucija Investicin÷s,LtEksploatacin÷s,Lt/metusMetin÷s,Lt/metusMaudyklųSAM,savivaldyb÷s 0 513.020 513.020Valstybin÷Paukščiųsaugomų teritorijųtarnyba (VSTT) 7.015.546 3.866.833 4.819.833Valstybin÷ maistoGeriamo vandens ir veterinarijostarnybakartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomisPriešgaisrin÷sSevesoapsaugos ir gelb÷jimodepartamentasLietuvos RespublikosPoveikio aplinkaiaplinkos ministerijavertinimo(AM)Lietuvos RespublikosNuotekų dumblo aplinkos ministerija(AM) 448.745.000 13.462.350 52.586.350Miesto nuotekų valymo Savivaldyb÷s 903.183.000 45.159.100 123.901.100Augalų apsaugospriemoniųLietuvosRespublikos žem÷sūkio ministerija,Valstybin÷ augalųapsaugos kontrol÷starnybaNitratų ŽŪM, AM 431.263.572 4.312.636 41.912.636Buveinių VSTT 4.817.642 7.776.829 8.432.829Taršos integruotosprevencijos ir kontrol÷sAM0 0 0Iš viso ~: 1.795.000.000 75.100.000 232.200.000

169III SKYRIUS. PAPILDOMOS PRIEMONöS GERAI NEMUNO UBR VANDENSBŪKLEI PASIEKTI163. Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiksgeros vandens būkl÷s reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemon÷s bei įvertintas jųaplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Papildomos priemon÷s svarstytos irsiūlomos tokioms pagrindin÷ms sritims:163.1. Gyventojų nuotekų poveikiui mažinti;163.2. Žem÷s ūkio taršos poveikiui švelninti;163.3. Hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti;163.4. Ežerų ir tvenkinių būklei gerinti;163.5. Rekreacijos poveikiui mažinti;163.6. Požeminio vandens telkinių būklei gerinti;163.7. Priekrant÷s ir tarpinių vandenų būklei gerinti;163.8. Pramon÷s įmonių poveikiui mažinti.164. Papildomų priemonių programa apima priemones, kurios skirstomos pagalšiuos aspektus:164.1. Pagal priemon÷s rūšį. Siūlomos teisin÷s ir administracin÷s priemon÷s;technin÷s (investicin÷s) priemon÷s; įvairios studijos, švietimo ir bandymo projektai beiekonomin÷s priemon÷s.164.2. Pagal priemon÷s pritaikymo mastą. Yra nacionalin÷s; taikytinos„problemin÷ms“ teritorijoms ir taikytinos tik specifin÷ms teritorijoms priemon÷s.164.3. Pagal taikymo laiką.164.4. Pagal ūkio sektorių, kuris atsakingas už priemon÷s įgyvendinimą. Yranacionalinių institucijų, savivaldos administracijų, įskaitant ir vandens tiekimo įmones,ir privataus sektoriaus (ūkininkai, hidroelektrinių savininkai, pramon÷s įmon÷s)įgyvendinamos priemon÷s.165. Be to, papildomos priemon÷s nustatytos dar ir pagal vandens telkinių rūšis(ežerams, up÷ms ir priekrant÷s bei tarpiniams vandenims) bei atskirai kai kuriomsspecifin÷ms taršos rūšims (taršai pavojingomis medžiagomis).Pirmajame BVPD įgyvendinimo cikle pasiūlyta 353 vandens telkiniams (264upių, 63 ežerų ir 26 tvenkinių) atid÷ti vandensaugos tikslų pasiekimą.Šis rezultatas pasiektas ir po priemonių parinkimo pagal efektyvumo irpritaikomumo rodiklius analiz÷s. D÷kingiausias tokiai analizei buvo žem÷s ūkiosektorius, kadangi jame identifikuotas didesnis potencialių priemonių sąrašas nei reikiatikslų pasiekimui. Žem÷s ūkyje priemon÷s kiekviename basein÷lyje buvo parenkamospagal tos priemon÷s duodamo taršos mažinimo efekto (pavyzdžiui, kgN sumažinimoviename hektare) ir sąnaudų tam efektui gauti santykį. Santykinai pigiausias priemonessiūloma įgyvendinti pirmiausia. Jei tokios priemon÷s, atsižvelgiant į jos potencialųtaikymo plotą, neužtenka, toliau siūlomos kitos, brangesn÷s priemon÷s.Sutelktosios taršos mažinimo sektoriuje priemon÷s buvo siūlomos kiekvienaigyvenvietei atskirai, atsižvelgiant į esamą taršos pad÷tį joje ir šiuo metu jauegzistuojančias nuotekų valymo priemones.Sąnaudų skaičiavimui taikytos vidutin÷s kainos. Kiekvienu atveju, parenkanttechnologiją konkrečioje gyvenviet÷je, reikia atlikti detalius vietov÷s tyrimus irtechnologijos taikomumo analizę.Hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemon÷s parinktos pagal konkrečiustechninius ekspertų pasiūlymus. Alternatyvų tais atvejais sąnaudų skaičiavimui nebuvo.Tačiau vienos priemon÷s – renatūralizavimo – sąnaudos paaišk÷s po bandomojoprojekto Grūdos up÷je, kuris siūlomas BVPD įgyvendinimo pirmame etape.

170I. SKIRSNIS. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ APRAŠYMASSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s166. Priemonių programoje sutelktosios taršos mažinimo priemon÷s skiriamostų miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginiams modernizuoti, kur pagalmodeliavimo rezultatus (t.y. atsižvelgiant į pagrindinių priemonių įgyvendinimą) esamovalymo lygio nepakanka. Taip dažniausiai yra d÷l per menkos vandens „priimtuvų“gebos praskiesti nuotekas.Daugumai įrenginių siūlomos dvi alternatyvios technologijos. Pirma paremtadidesniu mechaninių - automatinių priemonių taikymu, kurios naudoja daugiau elektrosenergijos, tačiau užtikrina didesnį išvalymą, jas galima reguliuoti pagal faktiškusporeikius. Antra remiasi natūraliomis priemon÷mis, kurioms reikia mažai energijos, betdidesn÷s teritorijos, o patį valymo procesą sunkiau reguliuoti. Be to, dar atsižvelgiama įtai, ar pagrindin÷s priemon÷s buvo įgyvendintos, ar jų įgyvendinti nereik÷jo d÷l,pavyzdžiui, per mažo gyvenviet÷s g.e. dydžio.Nemuno UBR, kaip ir visoje Lietuvoje, labai aktuali problema yra paviršiniųnuotekų tvarkymas. Iki šiol apie paviršines (lietaus) nuotekas yra labai mažaiinformacijos. Tod÷l pirmajame BVPD įgyvendinimo laikotarpyje numatyta atliktipapildomus tyrimus paviršinių nuotekų išleistuvuose. Tyrimų metu būtų nustatytosbiogeninių, skendinčių, naftos, pavojingų medžiagų koncentracijos paviršin÷senuotekose, išleidžiamose Utenos miesto teritorijoje į Vyžuonos upę, Vilkaviškio miestoteritorijoje į Šeimenos upę, Panev÷žio miesto teritorijoje į Nev÷žio upę, Klaip÷dos,Palangos, Neringos miestų bei Klaip÷dos jūrų uosto teritorijose į Smeltal÷s, Akmenos-Dan÷s, Raž÷s upes ir į Kuršių marias. Šios vietos tyrimams pasirinktos tod÷l, kad joseaptinkamos teršiančios medžiagos, kurių šaltiniai n÷ra aiškūs ir tod÷l, kad atliktovertinimo rezultatai rodo, jog išvardintose up÷se paviršinių nuotekų išleistuvai galitur÷ti reikšmingą poveikį vandens telkinių būklei. Tyrimų tikslas – įvertinti paviršiniųnuotekų valymo sistemų pl÷tros poreikį.Dar viena nacionalinio masto priemon÷ yra susijusi su vandenų taršos mažinimufosforo junginiais. Siekiant įvertinti fosforo sumažinimo detergentuose poveikį nuotekųkokybei, įvertinant galimą fosforo sumažinimo ar uždraudimo poveikį ekonominiai irsocialiniai aplinkai siūloma atlikti galimybių studiją.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s167. Dalyje Nemuno UBR vandens telkiniai nepasiekia geros vandens būkl÷sd÷l pasklidosios žem÷s ūkio taršos. Ši problema aktualiausia Nev÷žio, kiek mažiau –Šventosios ir Šešup÷s pabaseiniuose. Taip pat tarša iš žem÷s ūkio viršija leistinas ribaspavien÷se Neries mažųjų intakų, Dubysos bei Jūros pabaseinių teritorijose. 2 paveiksleparodytos teritorijos, kuriose reikalingos papildomos pasklidosios taršos mažinimopriemon÷s.Papildomos priemon÷s pasklidajai taršai iš žem÷s ūkio mažinti buvo parinktosvadovaujantis užsienio patirtimi sprendžiant pasklidosios taršos problemas, o taip pat –Lietuvoje ir užsienyje atliktais moksliniais tyrimais bei statistiniais duomenimis.Vertinant priemones pirmiausia buvo žiūrima į priemonių fizinį tinkamumą, jų poveikį,mažinant taršą bei sąnaudas.Žem÷s ūkio priemonių efektyvumas yra vienas svarbiausių priemonių kriterijų.Jis gaunamas metines (angl. annualized) sąnaudas padalinus iš priemon÷s duodamoefekto. Rodiklis išreiškiamas litais kilogramui teršalų, t.y. kiek, pavyzdžiui, kainuotųpanaikinti vieną kilogramą azoto vandens telkinyje taikant vieną ar kitą priemonę.Priemonių efektas vertinamas remiantis Lietuvoje ir užsienyje atliktais moksliniais

171tyrimais. Sąnaudų skaičiavimo metodas priklauso nuo konkrečios priemon÷s bei esamųduomenų.Nustačius priemonių efektyvumo rodiklius, buvo analizuojamas priemon÷spriimtinumas, praktin÷s galimyb÷s įgyvendinti priemonę tam tikroje vietoje,užtikrintumas, kad priemon÷ bus įgyvendinta ten kur reikia ir tokiu, kokiu reikia mastu.Atsižvelgiant į visus šiuos kriterijus, buvo nustatytas priemonių taikymo eiliškumas beiprincipai.Dalį priemonių siūloma taikyti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo žem÷sūkio intensyvumo. Šios priemon÷s nebūtų kompensuojamos – sąnaudas patirtųūkininkai, kas iš dalies pad÷tų įgyvendinti „terš÷jas moka principą“. Likusias priemonessiūloma taikyti tik išskirtoje teritorijoje. Jei tokių priemonių įgyvendintojai yraūkininkai, priemon÷s tur÷tų būti laisvai pasirenkamos ir kompensuojamos, siekiantvisiems ūkininkams sudaryti vienodas ūkininkavimo sąlygas.Kadangi pasirenkant priemones yra svarbus efektyvumo rodiklis, pirmiausiasiūloma taikyti tas priemones, kurioms jau yra numatytas finansavimas – t.y. Kaimopl÷tros programos (KPP) 2007-2013 metų priemones. Kitų priemonių įgyvendinimuivalstyb÷ tur÷tų skirti papildomų l÷šų.Pavien÷se vietov÷se, kur žem÷s ūkio veikla yra itin intensyvi, ar kur d÷lgamtinių sąlygų ji daro reikšmingesnį poveikį paviršiniam ar požeminiam vandeniui neikitose vietov÷se, azoto perteklių, atsiradusį d÷l žem÷s ūkio veiklos vandens telkiniuose,panaikinti yra labai sud÷tinga. Šiais atvejais siūloma taikyti techninius sprendimus,kurie teršalus pad÷tų sulaikyti prieš šiems patenkant į pagrindines vandens sistemas.Kadangi technin÷s priemon÷s reikalauja didelių investicijų, o tokio tipo sprendimaiLietuvoje dar niekada nebuvo taikyti, pirmiausia siūloma atlikti pilotinius projektus, opačių priemonių įgyvendinimą (jei būtų patvirtintas jų efektyvumas) atid÷ti sekančiamplanavimo periodui.Nors siūlomoms technin÷ms priemon÷ms yra nemažai alternatyvų, alternatyvosyra mažiau efektyvios, o tai reiškia, kad jas įgyvendinti reik÷tų gana plačiu mastu(did÷ja tikslų nepasiekimo rizika esant menkam priimtinumui), o sąnaudos būtųdidesn÷s, nei diegiant techninius sprendimus.

1722 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose reikia mažinti pasklidąją žem÷s ūkio taršą

173Toliau pateikiami siūlomų pasklidosios žem÷s ūkio taršos mažinimo priemoniųaprašymai.Bendros visai Lietuvai priemon÷s168. Mažinant pasklidosios žem÷s ūkio taršos poveikį, siūloma pirmiausiaįgyvendinti priemones, kurios padeda įgyvendinti „terš÷jas moka principą“ ir yraįprastos daugelyje Europos Sąjungos šalių. Jas siūloma taikyti visoje Lietuvoje,nepriklausomai nuo žem÷s ūkio intensyvumo, kadangi šios priemon÷s taip pat veikiakaip prevencin÷s. Be to, įgyvendinus šias priemones atsirastų atskaitos taškas kitųpriemonių taikymui – būtų žinoma, kiek ir kokių medžiagų patenka į dirvožemį.169. Normatyvų parengimas ir įteisinimas. Parengti ir teis÷s aktais įteisintiaugalų tręšimo normatyvus – teisinį ir metodinį pagrindą tręšimo planų rengimui, kurisapimtų:169.1. Maksimalius leistinus azoto ir fosforo trąšų kiekius viename hektare,nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organin÷mis ar mineralin÷mis trąšomis;169.2. Bendras tręšimo rekomendacijas;169.3. Skaičiavimo metodiką ekonomiškai optimaliam trąšų kiekiui nustatyti.170. Metodikoje tur÷tų būti apibr÷žtos trąšų normos pagal augalų rūšis,atsižvelgiant į maistingųjų medžiagų poreikį standartiniam derliui išauginti, formul÷s,leidžiančios apskaičiuoti trąšų poreikį, atsižvelgiant į dirvožemio fizines iragrochemines savybes, nustatytas konkretaus lauko dirvožemio tyrimo metu beimedžiagų pasisavinimo iš skirtingų trąšų tipų korekcijos koeficientus.Panašūs normatyvai jau yra parengti Lietuvos žemdirbyst÷s institutomokslininkų. Jie nustat÷ 12-os augalų standartinį derlingumą ir maisto medžiagų poreikįstandartiniam derliui išauginti bei korekcijos koeficientus pagal dirvožemio fizines iragrochemines savybes. Siūloma šiuos normatyvus peržiūr÷ti ir įteisinti.Vienas iš esminių siūlomų pakeitimų yra azoto pasisavinimo iš m÷šlokoeficiento padidinimas. Šiuo metu naudojamas 0,45 koeficientas, kuris neatspindiazoto kaupimosi dirvožemyje ilguoju laikotarpiu proceso. Siūloma šį koeficientąpadidinti iki 0,65. Ūkininkui tai praktiškai reikštų tręšimo normų sumažinimą. Opriemon÷ didžiausią poveikį tur÷tų tuose ūkiuose, kur didžiausią trąšų kiekį sudaroorganin÷s trąšos. Svarbu, kad keičiant koeficientą, lygiagrečiai būtų vykdomi iržemdirbių efektyvaus ūkininkavimo mokymai, kurie pad÷tų ūkininkams diegti metodus,leidžiančius maksimaliai išnaudoti dirvožemyje susikaupusias medžiagas. Tikimasi, kadper÷jimas prie pažangesnių ūkininkavimo metodų pad÷s išvengti nuostolių, kurie galiatsirasti neefektyviai ūkininkaujant – nesudarant sąlygų augalams pasisavinti medžiagasiš dirvožemio.Normatyvai bei susiję dokumentai tur÷tų būti peržiūr÷ti ir įteisinti iki 2011metų. Už priemon÷s įgyvendinimą tur÷tų būti atsakinga Lietuvos Respublikos žem÷sūkio ministerija.Privalomas tręšimo planų rengimas ir vykdymas ir nuo 10 iki 150 ha žem÷s ūkionaudmenų turinčius ūkiusŠios priemon÷s poveikis pasireikštų rengiant ir įgyvendinant tręšimo planus, o jųd÷ka ne tik būtų subalansuotas tręšimas, bet ir atsirastų atskaitos taškas daugeliui sutręšimo normomis susijusių priemonių. Taptų žinoma, kiek ir kokių trąšų patenka įdirvožemį, bent jau toje žem÷s dalyje, kuri priklauso ūkiams, dirbantiems ir nuo 10 iki150 ha žem÷s ūkio naudmenų. Priemonę diegti mažesniems nei 10 ha ūkiams būtųsud÷tinga d÷l priimtinumo ir nemažų sąnaudų, o taikymas tik didesniems ūkiams leistųkontroliuoti tik nedidelę žem÷s (taigi ir į ją patenkančių trąšų) dalį. Ūkiai virš 10 ha

174apima apie 91 % visų Lietuvos ariamų žemių, virš 100 ha apima – 41% ariamos žem÷s,kuri priklauso maždaug 2000 ūkių (4% visų ūkių), o ūkiai virš 50 ha užima 55%ariamos Lietuvos žem÷s (apie 10% ūkių). Reikia pabr÷žti, kad pasiskirstymas pagalūkių dydžius yra išvestas iš ūkių pasiskirstymo pagal žem÷s ūkio naudmenis statistikos,tod÷l yra tikimyb÷, kad iš tiesų ariamos žem÷s dalis, patenkanti į didelių ūkių grupę, yradidesn÷ nei nurodyta.Remiantis steb÷jimais bei skaičiavimais galima teigti, jog pagrindin÷ problemaLietuvoje yra ne pertręšimas, o nesubalansuotas tręšimas. Kai kurie plotai yra visainetręšiami, o kai kuriose vietose, yra pertrešiama. Dažniausiai tręšiama azoto trąšomis,siekiant padidinti derlingumą ir visai neįvertinant kitų elementų kiekių bei jų sąveikos.Jei atsiranda kažkurio elemento trūkumas arba perviršis, blokuojamas kitų elementųįsisavinimas, t.y. jų augalai negali paimti iš dirvos. D÷l to, rengiant tręšimo planą,būtina žinoti maisto medžiagų atsargas dirvožemyje konkrečiame lauke. Tyrimai,nustatantys svarbiausių medžiagų kiekį tur÷tų būti privalomai atliekami kiekvienąpavasarį, o dirvožemio rūgštingumas, humuso procentas, fosforo ir kalio kiekis –mažiau kintantys dydžiai – gal÷tų būti tiriami kas penkeri metai. Pagal patvirtintasnormas ir metodiką apskaičiuotų optimalių tręšimo normų taikymas pad÷tų subalansuotimaisto medžiagų (N, P, K) santykį – būtų naudojama tik tiek trąšų, kiek reikiaaugalams, o dirvoje neliktų maisto medžiagų pertekliaus, kuris paprastai yraišplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius.Didžiausias tręšimo planų poveikis būtų stebimas intensyvios žemdirbyst÷srajonuose, o vietov÷se, kur tarša iš žem÷s ūkio daro mažesnį poveikį vandens kokybei,ši priemon÷ veiktų kaip taršos prevencijos.Tręšimo planų įgyvendinimo sąnaudas patirtų ūkininkai. Pagal šiuo metugaliojančius įkainius, Žem÷s ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, vidutin÷ tręšimoplano parengimo kaina (įtraukiant ir m÷ginių ÷mimą) yra 100 litų laukui. Laukų skaičiusūkiuose yra labai skirtingas, tačiau statistiškai vidutinis ūkis turi penkis laukus (šisskaičius gautas iš Žem÷s ūkio konsultavimo tarnybos aptarnaujamų ūkių duomenų).Taigi, vidutin÷ teorin÷ tręšimo plano parengimo kaina vienam ūkiui prilyginta 500 Lt.Šiuo metu tręšimo planus gali rengti kiekvienas asmuo, turintis agronomoišsilavinimą. Siūloma sugriežtinti reglamentavimą tręšimo planus rengiantiemsfiziniams ir juridiniams asmenims.Už priemon÷s įgyvendinimą – teis÷s aktų parengimą ir įteisinimą iki 2011 m.būtų atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikosžem÷s ūkio ministerija, o priemonę vykdyti – rengti tręšimo planus ir laikytis jųreikalavimų nuo 2012 m. prival÷tų ūkininkai.171. Įteisinti reikalavimą visuose Lietuvos ūkiuose, kuriuose laikoma iki 10 SG(t.y. tuose ūkiuose, kuriems netaikomi nitratų direktyvos reikalavimai) m÷šlą ir srutasprivalomai tvarkyti vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisykl÷se ir patarimuosenumatytomis rekomendacijomis bei Aplinkos apsaugos reikalavimais m÷šlui tvarkyti,pagal Lietuvos respublikos žem÷s ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367 / 3D-342 (pakeistą 2007 m. birželio 18 d., Nr. D1-341/3D-307). Pažangausūkininkavimo taisykl÷se numatyta, kad tirštasis m÷šlas laikinai gali būti kaupiamaslauko rietuv÷se vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:1) laikinas m÷šlo aikšteles būtina įrengti aukštesn÷se vietose, kad jos nebūtųapsemtos už÷jus potvyniui ar lietui;2) aikštel÷ turi būti uždara, apjuosta 50 cm pylimu;3) prieš pradedant krauti m÷šlą aikštel÷je reikia užpilti 5 cm sluoksnį sausųdurpių substrato ar 70 cm sluoksnį susmulkintų šiaudų ar lapų, kurie sugertų iš m÷šloišsiskyrusį skystį;

1754) sukrautą m÷šlą būtina uždengti pl÷vele ar 20 cm storio durpių ir susmulkintųšiaudų mišinio sluoksniu.Tokių, kaip reikalaujama, m÷šlo lauko rietuvių įrengimo ir išlaikymo sąnaudosūkininkui būtų minimalios. Reikalingi ištekliai – nedideli šiaudų ir durpių kiekiai, irįrengimui reikalingas ūkininko darbo laikas. Daroma prielaida, jog kasmet tokiapriežiūra kainuotų apie 10 litų gyvuliui (durp÷s, tvarkymo laikas).Už priemon÷s įgyvendinimą - teis÷s aktų parengimą ir įteisinimą, t.y. pažangausūkininkavimo nuostatų įteisinimą kaip privalomų, o ne rekomenduojamų (iki 2011 m.)būtų atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikosžem÷s ūkio ministerija, o priemonę nuo 2012 m. vykdyti prival÷tų ūkininkai.Priemon÷s taikomos išskirtose teritorijose172. Šios priemon÷s n÷ra privalomos visoje Lietuvoje. Siekiant, kad visiemsūkininkams būtų sudarytos vienodos ūkininkavimo sąlygos, jas siūloma įgyvendintikaip laisvai pasirenkamas ir kompensuoti sąnaudas tiems, kurie nusprendžia šiaspriemones įgyvendinti. Labai svarbu, paramos schemas parengti/pakeisti taip, kadpriemon÷s reikiamu mastu būtų įgyvendinamos reikiamose vietose. Kadangi vienassvarbiausių priemonių atrankos kriterijų yra efektyvumo rodiklis (efekto ir sąnaudųsantykis), pirmiausia reiktų skatinti tų priemonių įgyvendinimą, kurioms jau yranumatytas finansavimas. Šiuo metu priemones, padedančias įgyvendinti BVPD tikslusžem÷s ūkio srityje, remia 2007-2013 m. Kaimo pl÷tros programa (toliau – vadinamaKPP). Vietov÷se, kur žem÷s ūkio tarša yra itin reikšminga, papildomai siūloma skirtil÷šų paramos schemoms tarpinių pas÷lių auginimui sm÷lingose ir mišriose žem÷se.KPP 2007-2013 yra priemonių, gerinančių vandens telkinių būklę ar galinčių jąįtakoti netiesiogiai173. Šiuo metu pagal KPP 2007-2013 m. programą teikiama parama įvairiomsveikloms, kurių įgyvendinimas prisideda prie azoto pertekliaus mažinimo vandenstelkiniuose. Siūlome KPP 2007-2013 paramos schemų taisykles bei kitus – susijusiusdokumentus pakeisti taip, kad išskirtoje teritorijoje (2 pav), t.y. kur azoto koncentracijosiš žem÷s ūkio vandens telkiniuose išlieka per didel÷s pritaikius bendrąsias priemones,būtų maksimaliai skatinama veikla, galinti sumažinti azoto bei kitų maistingųjųmedžiagų patekimą į vandens telkinius. Bendra rekomendacija, visoms žemiauišvardintoms paramos sritims, esant poreikiui, perskirstyti paramos l÷šas teritoriniuatžvilgiu, daugiau l÷šų skiriant išskirtai teritorijai (2 pav.), taip siekiant užtikrinti, kadmin÷tos priemon÷s išskirtoje teritorijoje yra vykdomos maksimalia galima apimtimi.Rekomenduojami pakeitimai pateikiami žemiau.173.1. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programos I-os krypties pirmospriemon÷s – „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ antra veiklos sritis - „Žem÷s irmiškų ūkio veiklos ir žem÷s ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacin÷spraktikos sklaida”. Pagrindimas: Informavimas bei mokymas yra svarbios palaikančiospriemon÷s kitų priemonių programoje numatytų priemonių įgyvendinimui.Rekomenduojama dalį KPP programos l÷šų skirti praktiniams žemdirbių efektyvausūkininkavimo mokymams.173.2. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programos I-os krypties šeštospriemon÷s („Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“) pirmos veiklos srities – „Nitratųdirektyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus. PagrindimaŠiuo metu skiriant paramą n÷ra atsižvelgiama į tai, ar reikia mažinti žem÷s ūkio taršąsiekiant įgyvendinti BVPD potencialaus paramos gav÷jo būvimo vietoje. BVPD

176įgyvendinimo tikslais kartais yra prasmingiau apriboti taršą iš mažesnių ūkių, tačiauesančių labai taršai jautriose zonose.173.3. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programos I-os krypties šeštospriemon÷s („Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“) trečioji veiklos sritis – „Trumposrotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Pagrindimas: Daugiamečiai energetiniaiaugalai, tokie kaip karklai, gluosniai ar žilvičiai, gali pakeisti įprastus žem÷s ūkiopas÷lius visų tipų ūkiuose, tačiau aplinkosauginiu požiūriu tikslingiausia juos augintidr÷gnose vietose, kur yra ypač didel÷s azoto koncentracijos, pvz., pelkingose vietosešalia didelių ūkių. Taip pat energetinių augalų priemon÷ gali būti derinama su šlapyniųatstatymo ar įrengimo, kontroliuojamo drenažo priemon÷mis. Daugiamečiai energetiniaiaugalai turi pastovų gilių šaknų tinklą, kuris gerokai sumažina nitratų išplovimą. Be to,šiems augalams augti reikalingas nemažas N kiekis, kurį jie gali pasisavinti išdirvožemio. Danijos instituto DHI žem÷s ūkio ekspertų duomenimis, užsodinus 1 hažem÷s ūkio naudmenų energetiniais augalais, azoto išplovimas vidutiniškai sumaž÷ja30-45 kg, bet sm÷l÷tuose dirvožemiuose šis skaičius gali būti apie 10 kg didesnis. Šipriemon÷ taip pat mažina eroziją.135 lentel÷. Savivaldyb÷s ir seniūnijos, kuriose siūloma sudaryti palankesnes sąlygaspasinaudoti KPP paramos schemomis.Savivaldyb÷s pavadinimas Seniūnijos pavadinimasAnykščių raj.KavarskoJonavos raj.KalvarijosKauno raj.Kazlų RūdosK÷dainių raj.Marijampol÷sPanev÷žio raj.Radviliškio raj.Šakių raj.Ukmerg÷s raj.Vilkaviškio raj.Bukonių., Kulvos, Šilų, ŽeimiųAkmenynųBabtų, Čekišk÷sAntanavo, Kazlų RūdosDotnuvos, Gudžiūnų, Josvainių, Krakių, Pel÷dnagių, Pernaravos,Surviliškio, Š÷tos, Truskavos, VilainiųMarijampol÷s, Sasnavos, ŠunskųKrekenavos, Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upyt÷s,Vadoklių, VelžioBaisogalos, Grinkiškio, Pakalniškių, Radviliškio, Sidabravo, Sk÷mių,Šaukoto, Šeduvos, Šiaul÷nų, TyruliųBarzdų, Griškabūdžio, Lukšių, Plokščių, Sintautų, Šakių, ŽvirgždaičiųSiesikų, Tauj÷nųBartninkų, Gižų, Keturvalakių, Klausučių, Pilviškių, Šeimenos,Vilkavišio miesto.Kadangi tiksliai prognozuoti, kokios KPP priemon÷s bus įgyvendintoskonkrečiose vietov÷se yra sud÷tinga, o priemonių duodamas efektas skiriasipriklausomai ne tik nuo pačios priemon÷s, bet ir nuo vietov÷s, kurioje priemon÷ yraįgyvendinama, daroma prielaida, kad pakeitus KPP 2007-2013 m. paramos schemųtaisykles, papildomai išskirtoje teritorijoje tarša azotu sumaž÷tų 0,5 kg/ha.

1773 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose siūloma sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti KPP paramos schemomis.

178174. Be min÷tų pakeitimų, taip pat siūloma iš dalies pakeisti paramos schemą,pagal kurią prioriteto tvarka gal÷tų pasinaudoti tie ūkiai, kuriems sudarin÷jant tręšimoplanus būtų taikomos 20% mažesn÷s tręšimo normos (4 pav. parodyta teritorija, 136lentel÷).Teritorijose, kur bendrųjų priemonių, bei priemonių, remiamų pagal KPP 2007-2013, įgyvendinimas neužtikrintų pasklidosios žem÷s ūkio taršos sumažinimo ikireikiamo lygmens (3 pav.), siūloma iki 2015 m. rengiant tręšimo planus taikyti 20%mažesnes normas nei nustatyta tręšimo planų rengimo metodikoje. Tai gana žymiaisumažintų azoto išsiplovimą, kadangi didel÷ dalis trąšų tręšiant arti maksimalios normosišsiplauna, o ne būna pasisavinama augalų.136 lentel÷. Savivaldyb÷s ir seniūnijos, kuriose siūloma taikyti 20% mažesnes, neipagal patvirtintą metodiką apskaičiuotas optimalias tręšimo normasSavivaldyb÷s pavadinimasAnykščių raj.Jonavos raj.KalvarijosKauno raj.K÷dainių raj.Marijampol÷sPanev÷žio raj.Radviliškio raj.Šakių raj.Ukmerg÷s raj.Vilkaviškio raj.Seniūnijos pavadinimasKavarskoBukonių., Kulvos, Žeimių.AkmenynųBabtų, Čekišk÷sDotnuvos, Gudžiūnų, Josvainių., Krakių, Pel÷dnagių , Pernaravos,Surviliški , Š÷tos, Truskavos, VilainiųMarijampol÷s, ŠunskųKrekenavos, Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upyt÷s,Vadoklių, VelžioBaisogalos, Grinkiškio, Pakalniškių, Radviliškio, Sidabravo, Sk÷mių,Šaukoto, Šeduvos, Šiaul÷nų, TyruliųGriškabūdžio, Lukšių, Plokščių, ŠakiųSiesikų, Tauj÷nųBartninkų, Gižų, Keturvalakių, Pilviškių175. Egzistuoja nedidel÷ rizika, kad iki 2015 metų ūkiai, kuriems būtų taikomosmažesn÷s tręšimo normos gal÷tų patirti nuostolį d÷l mažesnio derliaus ar prastesn÷saugalų maistin÷s vert÷s. Tokia rizika yra didesn÷ ūkiuose, kuriuose jau šiuo metutręšimo normos išnaudojamos maksimaliai ir tręšiama daugiausia organin÷mis trąšomis.Priežastys, d÷l kurių skaitoma, kad nuostolių rizika yra nedidel÷:1) Kadangi tikslių duomenų apie sunaudojamus trąšų kiekius šiuo metu n÷ra,daroma prielaida, kad tik dalis ūkių maksimaliai išnaudoja leistinas normas;2) Mineralinių trąšų kainos yra aukštos, taigi ūkininkai, tręšiantysmineralin÷mis trąšomis taip pat sutaupytų dalį l÷šų, skirtų trąšoms įsigyti;3) Paskutiniai 10-20% trąšų iki ekonomiškai optimalios tręšimo normos duodamažiausią poveikį derliui (5 pav.).

17920%4 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose siūloma taikyti 20% mažesnes, nei pagal patvirtintą metodiką apskaičiuotas optimalias tręšimonormas.

180derlius, t/ha4,54,44,34,24,14,03,93,83,73,63,53,43,33,23,13,02,92,82,72,62,52,42,32,22,12,010% mažesnisnei optimalus0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140N kg/ha5 pav. Santykis tarp derliaus ir tręšimo lygioOptimalustręšimo lygisy = -0,0002x 2 + 0,0344x + 2,2968R 2 = 0,9996176. Remiantis prielaida, kad nuostolių rizika yra nedidel÷, papildomų sąnaudųnenumatoma. Svarbu, kad tose vietov÷se, kur būtų taikomos mažesn÷s normos, kartubūtų vykdomi ir žemdirbių mokymai apie efektyvesnį dirvožemyje susikaupusiųmaistinių medžiagų naudojimą. Siekiant padidinti priemon÷s priimtinumą,rekomenduojama ūkininkus, kuriems taikomos mažesn÷s tręšimo normos, skatintipasinaudoti parama konsultavimo paslaugomis, remiamomis pagal KPP 2007-2013 m.I-os krypties antrą priemonę bei parama žem÷s ūkio produktų gamybai ir (arba)paslaugų žem÷s ūkiui teikimui, remiamų pagal KPP 2007–2013 m. programos I-oskrypties šeštos priemon÷s antrąją veiklą 31 .Tarpinių augalų auginimas sm÷lingose ir mišriose žem÷se177. Tarpinių augalų auginimas yra viena efektyviausių priemonių, ypačsm÷lingoje žem÷je. Šios priemon÷s įgyvendinimą siūloma skatinti naudojantkompensacinį mechanizmą – parengiant paramos schemą, kuria gal÷tų naudotisūkininkai teritorijose, kur žem÷s ūkio tarša išlieka reikšminga, pritaikius jau anksčiauišvardintas priemones (5 ir 6 pav., 137 ir 138 lentel÷s).Tarpiniai pas÷liai auginami nu÷mus arba įs÷jant dar prieš nuimant vienoskultūros derlių iki kitos kultūros s÷jos – maždaug nuo rugpjūčio m÷nesio iki ankstyvo31 Remiamos veiklos: Žem÷s ūkio technikos, inventoriaus, visų rūšių mašinų (išskyrus lengvuosius automobilius) irįrengimų remontas bei techninis aptarnavimas; laukų paruošimas, žem÷s dirbimas, tręšimas; žem÷s ūkio augalų s÷ja,sodinimas; žem÷s ūkio augalų priežiūra (tarpueilių purenimas, retinimas, gen÷jimas, papildomas tręšimas, purškimas,apsauga nuo ligų, kenk÷jų ir piktžolių); derliaus nu÷mimas ir paruošimas realizuoti (išvalymas, džiovinimas,rūšiavimas, beicavimas, mirkymas, atšaldymas, pakavimas); žem÷s ūkio produktų, nuosavyb÷s teise priklausančiųkitam žem÷s ūkio veiklos subjektui, sand÷liavimas; kooperatin÷s bendrov÷s (kooperatyvo) savo nariams teikiamostarpininkavimo paslaugos parduodant jų pagamintus žem÷s ūkio produktus ir (arba) jiems įsigyjant degalus, trąšas,s÷klas, pašarus, priemones nuo kenk÷jų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik jų žem÷s ūkio veikloje.Taip pat prekinių žem÷s ūkio produktų (pagamintų ir (arba) išaugintų valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas,surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai (arba kooperatyvo, kuris iki paramos paraiškos pateikimo yrapripažintas žem÷s ūkio kooperatyvu, supirktų iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ir (arba) išaugintų žem÷s ūkioproduktų parengimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai);

181pavasario. Šie augalai sumažina maistingųjų medžiagų išplovimą surinkdami azotą išdirvožemio bei kaupdami jį savo biomas÷je. Be to, tarpiniai pas÷liai yra naudingi ūkiui,kadangi sulaiko dirvožemio armenyje maisto medžiagas, dalį kurių gali panaudoti kitiaugalai. Pvz. garstyčios sugeba sulaikyti iki 70 kg/ha azoto, iš kurių 15-25 % galipasisavinti augalai. Be to tarpiniai pas÷liai padeda palaikyti dirvožemio organin÷smedžiagos balansą, gerina dirvožemio fizikines savybes, mažina piktžolių plitimą.Priemon÷ yra ypatingai veiksminga tose teritorijose, kur maistingosiosmedžiagos n÷ra sulaikomos natūralių procesų būdu. Didžiausias poveikis pastebimassm÷l÷tuose dirvožemiuose, teritorijose, kur iškrenta didelis kritulių kiekis. Šiospriemon÷s poveikis mažinant išplovimą įvertintas pagal Danijoje atliktus matavimus.Apytiksliai apskaičiuota, kad molinguose dirvožemiuose, kur kritulių iškrinta mažai,išsiplovimas sumaž÷ja 12 kg/ha, o sm÷l÷tuose dirvožemiuose, esant didesniamiškrintančių kritulių kiekiui, – 37 kg/ha iš šaknų zonos. Išplovimo maž÷jimaspastebimas jau pirmaisiais metais.Daroma prielaida, kad priemon÷s įgyvendinimo kaštai ūkininkui yra apie 300 Ltper metus (t.y. s÷klos ir s÷jimo darbai). Be to, papildomos naudos duoda anksčiaumin÷tas efektas, kai tarpiniai augalai sulaiko dirvožemyje dalį azoto, pakeičiančiotrąšas. Siūlomas nustatyti kompensacijos dydį – 350 Lt vienam hektarui tarpiniaispas÷liais aps÷tam hektarui. Kadangi priemon÷ yra laisvai pasirenkama, užtikrinti, kad jibus įgyvendinta tiksliai reikiamose vietose ir tikslia apimtimi yra praktiškai neįmanoma.Siekiant iš dalies kompensuoti priemon÷s įgyvendinimo paklaidą vietos ir apimtiesprasme, prie apskaičiuotų priemon÷s įgyvendinimui reikalingų l÷šų papildomaipridedama 10%.Atsižvelgiant į duodamo efekto ir sąnaudų santykį, l÷šų kompensacin÷msparamos schemoms tarpinių pas÷lių auginimui siūloma skirti tik sm÷lingoje ir mišrioježem÷se.Už priemon÷s įgyvendinimą – teis÷s aktų parengimą ir įteisinimą iki 2011 m. –būtų atsakinga Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikosaplinkos ministerija, o priemonę nuo 2012 m. vykdytų (augintų tarpinius pas÷lius)ūkininkai.Specialioji kaimo r÷mimo programa178. Parama, skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-948 ,,D÷l žem÷s ūkio ministro 2007 m. geguž÷s16 d. įsakymo Nr. 3D-237 „D÷l Žem÷s ūkio veiklos subjektų lavinimo ir mokymo,mokslo žinių sklaidos, žem÷s ūkio parodų, mugių, žem÷s ūkio konkursų organizavimofinansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 152-6854).Rekomenduojami pakeitimai: Skirstant paramą, teikti prioritetą informavimo beimokymo programoms, būtinoms BVPD įgyvendinti.

1826 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose siūloma skatinti sm÷lingų dirbamų žemių apsodinimą tarpiniais augalais.

1837 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose siūloma skatinti mišrių dirbamų žemių apsodinimą tarpiniais augalais.

184137 lentel÷. Savivaldyb÷s ir seniūnijos, kuriose siūloma skatinti sm÷lingų dirbamųžemių apsodinimą tarpiniais augalaisSavivaldyb÷s pavadinimas Seniūnijos pavadinimasJonavos raj.Bukonių., Kulvos, Šilų, Žeimių.K÷dainių raj. Dotnuvos, Gudžiūnų, K÷dainių miesto, Pel÷dnagių, Truskavos,Vilainių;Panev÷žio raj.SmilgiųRadviliškio raj.Baisogalos, Pakalniškių, Radviliškio, Sidabravo, Šeduvos, Šiaul÷nų,Tyrulių138 lentel÷. Savivaldyb÷s ir seniūnijos, kuriose siūloma skatinti mišrių dirbamų žemiųapsodinimą tarpiniais augalaisSavivaldyb÷s pavadinimasJonavos raj.Panev÷žio raj.Radviliškio raj.Seniūnijos pavadinimasBukonių., Kulvos, Šilų, Žeimių.SmilgiųBaisogalos, Pakalniškių, Radviliškio, Sidabravo, Šeduvos, Šiaul÷nų,TyruliųPalaikančios priemon÷s179. Palaikančios priemon÷s pačios tiesiogiai efekto neduoda, tačiau yra labaisvarbios įgyvendinant kitas priemones. Jas siūloma įgyvendinti visoje Lietuvoje,daugiau d÷mesio skiriant vietov÷ms, kuriose pasklidoji žem÷s ūkio tarša yra reikšminga.Už šių priemonių įgyvendinimą paprastai būna atsakingos valstybin÷s institucijos.Žemdirbių, bei įgyvendinančių institucijų švietimas ir informavimas180. Švietimo priemon÷s dažnai yra labai veiksmingos, tačiau tiesiogiai jųefekto išmatuoti neįmanoma, ypatingai d÷l to, kad efektas pasireiškia netiesiogiai ir neiš karto. Pagrindin÷s informavimo bei mokymų sritys:180.1. Informacin÷s kampanijos ūkininkams visoje Lietuvoje apie maksimaliasleidžiamas tręšimo normas, tręšimo planų rengimo tvarką bei tręšimo planų teikiamusprivalumus;180.2. Informacin÷s kampanijos ūkininkams apie tręšimo planų rengimo tvarkąregionuose, kur tręšimo planai rengiami taikant 20% mažesnes nei optimalios normaskartu su mokymais apie efektyvaus ūkininkavimo metodus, leidžiančius maksimaliaiišnaudoti dirvožemyje susikaupusias maistines medžiagas.180.3. Informacin÷s kampanijos bei mokymai visoje Lietuvoje mažiems ūkiamsapie m÷šlo bei srutų tvarkymą;180.4. Mokymai tręšimo planų sudarytojams visoje Lietuvoje.181.Šių informavimo bei švietimo priemonių įgyvendinimui kasmet reik÷tųskirti 60.000 Lt. Šiuo metu švietimo ir informavimo priemon÷ms yra numatytos l÷šosLietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 m. programos I-os krypties pirmos priemon÷s –„Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ pirmajai veiklos sričiai – „Asmenų,susijusių su žem÷s ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“; o taip pat pagalSpecialiojoje kaimo r÷mimo programoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem÷sūkio ministro 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-948 ,,D÷l žem÷s ūkio ministro2007 m. geguž÷s 16 d. įsakymo Nr. 3D-237 „D÷l Žem÷s ūkio veiklos subjektų lavinimoir mokymo, mokslo žinių sklaidos, žem÷s ūkio parodų, mugių, žem÷s ūkio konkursųorganizavimo finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 152-6854).Už švietimo bei informavimo priemonių įgyvendinimą atsakinga LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministerija.

185Papildoma ūkių kontrol÷182. Kontrol÷ yra vienas iš svarbiausių mechanizmų, padedančių užtikrinti, kadpriemon÷s būtų įgyvendinamos. Tiek vykdant jau dabar įgyvendinamų priemonių, tiekrekomenduojamų įgyvendinti priemonių kontrolę, siūloma išteklius perskirstyti taip,kad būtų užtikrinta kokybiška kontrol÷ bent jau vietov÷se, kur žem÷s ūkio tarša yrareikšminga.Pačios efektyviausios priemon÷s mažinant maistingąsias medžiagas vandenstelkiniuose Lietuvoje jau yra įdiegtos. Tai yra m÷šlid÷s dideliuose ūkiuose, gyvuliųtankio bei organinių trąšų apribojimai, tręšimo planai dideliuose ūkiuose, vandenstelkinių apsaugin÷s zonos ir juostos bei kitos priemon÷s. Yra būtina ne tik šviesti irkitais būdais skatinti pasklidosios taršos mažinimo priemonių įgyvendinimą, bet irpadidinti kontrolę. Tikrinant, ar ūkiai laikosi reikalavimo rengti ir vykdyti tręšimoplanus, be dokumentų patikrinimo reikia atlikti ir dirvožemio, aplinkinių vandenstelkinių analizes. Reikia intensyviau steb÷ti ir taikyti teis÷s aktais numatytas sankcijasūkiams, kurie nesilaiko reikalavimų, susijusių su vandens telkinių apsaugin÷misjuostomis ar zonomis. Tose teritorijose, kur tarša iš žem÷s ūkio yra reikšminga,pagrindinių priemonių įgyvendinimas yra ypač svarbus. Kadangi valstyb÷ jau šiuo metuprivalo įgyvendinti min÷tas priemones, papildomų l÷šų kontrol÷s ir susijusiems darbamsšioje programoje nenumatoma.Vykdant papildomų priemonių kontrolę svarbu pasitelkti tinkamusmechanizmus. Pvz. vienas iš tręšimo planų kontrol÷s mechanizmų gal÷tų būtireikalavimas pateikti tręšimo planus deklaruojant 10 ir daugiau ha dirbamos (ariamos)žem÷s, už kurią ūkininkas nor÷tų gauti išmoką.Įgyvendinant papildomas priemones, rekomenduojama papildomai tikrinti 5%visų Lietuvos mažų ūkių, laikančių iki 10 SGV, 10% ūkių, dirbančių 10 ir daugiau hažem÷s teritorijoje, kur reikalingos papildomos priemon÷s žem÷s ūkio taršai mažinti bei2% tokio dydžio ūkių likusioje Lietuvos teritorijoje.Daromos prielaidos, jog didelio ūkio patikrinimas vidutiniškai kainuoja 150 Lt,o mažo – 31 lt. Dideliems ūkiams patikrinti reikia daugiau laiko – gali būti tikrinami netik tręšimo planai, bet ir kitų priemonių ir susijusių reikalavimų vykdymas, be tostambesni ūkiai yra labiau nutolę vienas nuo kito. Mažam ūkiui išlaidos mažesn÷s, nesdažniausiai reikia patikrinti tik tai, kaip laikomas m÷šlas ir srutos – taigi laiko reikiamažiau, o patys ūkiai yra mažiau nutolę venas nuo kito.Už priemon÷s įgyvendinimą būtų atsakingos atitinkamos žem÷s ūkio kontrolęatliekančios institucijos. Kontrolę siūloma prad÷ti vykdyti nuo 2012 metųTechnin÷s priemon÷s, kurių įgyvendinimą siūloma atid÷ti183. Vandens taršos iš drenuotų žem÷s ūkio plotų sumažinimui kai kuriosešalyse prad÷ti taikyti iš esm÷s nauji reikalavimai nuvedamojo drenažo tinklo ir vandensimtuvų aplinkos formavimui. Galimi keli sprendimai ar jų kombinacijos, tačiau visų jųtikslas yra panašus – neleisti drenažo nuot÷kiui tiesiogiai patekti į magistralinį griovį,upę ar kitą vandens imtuvą.Šios priemon÷s yra lokalios, sulaikančios tik tiesiogiai į „valymo mechanizmą“patenkančias biogenines medžiagas. Priemonių efektas ypatingai priklauso nuoapkrovos (teršalų surinkimo basein÷lio, žem÷naudos) bei taikymo vietoje esančiųhidromorfologinių sąlygų. Žymiai didesn÷ dalis biogenų sulaikoma ten, kur apkrovosyra didel÷s.Vienas iš galimų sprendimų siekiant sumažinti biogeninių medžiagų prietaką išžem÷s ūkio plotų, yra įprasto drenažo konstrukcijos pertvarkymas į reguliuojamodrenažo sistemas. Kadangi v÷lyvo rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais

186tirpių azoto ir fosforo junginių biologin÷ asimiliacija nevyksta, šios medžiagos yraišnešamos drenažu. Siekiant sumažinti išplaunamų teršalų kiekį, skirtingose drenažosistemų vietose galima reguliuoti drenažinio vandens lygį ir sumažinti nuot÷kio tūrį beipaspartinti azoto transformacijas (denitrifikaciją). Pasitaikius sausesniems pavasariams,sistema taip pat gali pad÷ti išvengti augalų išdžiūvimo. Tokia priemon÷ gali sumažintitirpių azoto junginių metinę išplovą nuo 30 iki 50%. Dirbtinio drenažo sistemą tikslingataikyti tik intensyvaus naudojimo sausinamoje žem÷je. Labiausiai ji tinka priemolio irmolinguose dirvožemiuose (nemažiau 15% molingo dirvožemio ir kur nuolydis nedidesnis nei 2%). Priemon÷ netinka žieminių kultūrų bei tarpinių pas÷lių plotuose.Kartu su reguliuojamo drenažo sistema arba kaip atskirą biogenų sulaikymodrenažu nutekančiame vandenyje priemonę galima įrengin÷ti dirbtiniųšlapynių/sedimentacijos basein÷lius. Galima išskirti du dirbtinių šlapynių tipus,priklausomai nuo jų taikymo vietos hidrografinio tinklo atžvilgiu. Pirmuoju atveju,dirbtin÷s šlapyn÷s įrengiamos prieš drenažo vandeniui tiesiogiai patenkant į paviršiniovandens nuvedimo tinklą – ties drenažo sistemų žiotimis. Šios šlapyn÷s – tai pasagosformos tvenkin÷liai, padengti dr÷gmę m÷gstančia augalija (ilgoji viksvuol÷, r÷žiukas,papliauška), taip pat užutekiai, šlapių pievų ruožai ir krūmų juostos. Tokie įrenginiaisulaiko azoto išplovą drenažu ir jo patekimą į atvirą hidrografinį tinklą nuo 10 iki 50%.Tvenkin÷liai sulaiko ne tik tirpias medžiagas, bet ir nešmenis. Jiems įrengtitinkamiausios buvusių lomų ir kitų natūralių reljefo pažem÷jimų vietos. Pagilinuspažem÷jimus iki 0,5 m ir juos praplatinus galima suformuoti šlapynę, taip suderinantžem÷s ūkio ir pasklidosios taršos pernašos mažinimo priemones. Tokiuosetvenkin÷liuose keičiasi t÷km÷s sąlygos: padid÷ja skerspjūvis, sumaž÷ja t÷km÷s greičiai,akumuliuojasi nešmenys ir pradeda augti hidrofitin÷ augalija. Tvenkin÷lio plotas turibūti apskaičiuotas pagal drenažo nuot÷kio charakteristikas ir N koncentracijasištekančiame vandenyje. Antroji dirbtinių šlapynių pritaikymo galimyb÷ yra kuometdrenažo vanduo jau pasiekia hidrografinį tinklą (griovius). Tuomet tikslinga taikytinuvedamojo tinklo (griovių) pertvarkos priemones – prapl÷sti griovio skerspjūvį tiek jogale, tiek kitame griovio ruože įrengiant mažus (0,05-0,1 ha) tvenkin÷lius. Tokietvenkin÷liai taip pat sulaiko ne tik tirpias medžiagas, bet ir nešmenis. Jie gali būtiefektyvi priemon÷ azoto ir ypač fosforo sulaikymui grioviuose. Estijoje įrengtųtvenkin÷lių eksploatavimo patirtis parod÷, kad jie turi būti valomi kas 3-5 metai.Atskirais atvejais vandens lygį tvenkin÷liuose galima reguliuoti įrengus nuopylą. Tokietvenkin÷liai sulaiko nuo 3 iki 48% azoto junginių. Danijos bei Jungtin÷s karalyst÷spavyzdžiai rodo, kad vienos dirbtin÷s šlapyn÷s (apie 500 m 2 ) įrengimo (investicin÷s)sąnaudos sudaro apie 45000 Lt. Lietuvoje atliktoje šlapynių galimybių studijojesausinamųjų ir nuvedamųjų griovių įrengimo priemonių sąnaudos yra gana panašios.Taip pat šiai priemonei būtinos palaikymo sąnaudos. Daroma prielaida, jog tam reik÷tųmaždaug 3 procentų investicinių sąnaudų kasmet – maždaug 1.500 Lt.Dar viena galimyb÷ yra anksčiau nusausintų šlapynių atstatymas. Priklausomainuo nusausintos šlapyn÷s tipo, hidromorfologinių bei kitų sąlygų atstatymo darbai beisąnaudos gali labai skirtis. Įprastas atkūrimo metodas yra pakeisti drenažo sistemą,sudarant sąlygas vandeniui iš laukų nutek÷ti į upę per atkuriamą pelkę. Paprastai tamreikalingi tik minimalūs reljefo aukščio skirtumai. Pavyzdžiui, gali būti įrengiamasdrenažo griovys, kad vanduo išsilietų prie pelk÷tos vietos kraštų, o ne drenažo grioviogale, ir taip sudarytų galimybę vandeniui geriau pasiskirstyti. Dabartin÷ žem÷s paskirtisir naudojimas bei atstatomos pelk÷s tipas taip pat smarkiai įtakoja potencialų atstatomosšlapyn÷s efektą. Šios priemon÷s kaštai yra gana dideli, lyginant su jos duodamu efektu.Tačiau esant labai palankiom sąlygom, ji vis d÷lto gali būti svarstoma. Be to, šlapyn÷syra vertingas ekosistemos elementas, teikiantis daug ekologinių paslaugų. Taigi į jųatstatymą galima žiūr÷ti kaip į bendrą investiciją į aplinką.

187Nors šios technin÷s priemon÷s, vadovaujantis užsienio patirtimi, tur÷tų būtiefektyvios – jų d÷ka vieno kilogramo azoto sumažinimas vandens telkiniuose kainuotųmažiau, nei taikant kitas priemones. Be to, lengviau koordinuoti bei kontroliuoti jųįgyvendinimą. Vis d÷lto šios priemon÷s reikalauja didelių investicijų, o tokio tiposprendimai Lietuvoje dar niekada nebuvo taikyti. D÷l to, iki 2015 m. numatoma atliktipilotinius projektus, o pačių priemonių įgyvendinimą (jei būtų patvirtintas jųefektyvumas) – atid÷ti sekančiam periodui.Bandomojo (pilotinio) projekto tikslas – įvertinti drenažu nutekančių teršalųsulaikymo priemonių efektyvumą Lietuvos sąlygomis, įrengiant 3 objektus: dirbtinęšlapynę/sedimentacijos basein÷lį, kontroliuojamą drenažą, drenažo vandens nukreipimąį natūralią ar atstatytą šlapynę.Pilotiniam projektui siūlomos teritorijos (139 lentel÷), kuriose gausu nudrenuotųžemių ir yra geros sąlygos šlapynių atstatymui.Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros atlikta „Šlapžemių įrengimo/atstatymogalimybių analiz÷s atlikimo ir šlapžemių įrengimo/atstatymo rekomendacijųparengimo“ galimybių studija, tokių trijų bandomųjų objektų įrengimas gal÷tų kainuotiapie 340 tūkst. Lt.139 lentel÷. Savivaldyb÷s ir seniūnijos, kuriose žem÷s ūkio taršą išlieka reikšmingapritaikius anksčiau min÷tas priemones ir kuriose siūloma azoto perteklių mažintitechnin÷mis priemon÷misSavivaldyb÷s pavadinimasJonavos raj.K÷dainių raj.Pakruojo raj.Panev÷žio raj.Radviliškio raj.Ukmerg÷s raj.Seniūnijos pavadinimasBukonių., Šilų, Žeimių.Dotnuvos, Gudžiūnų, Š÷tosKlovainiųSmilgiųBaisogalos, Pakalniškių, Sidabravo, ŠeduvosSiesikų

1888 pav. Nemuno UBR teritorijos, kuriose žem÷s ūkio tarša išlieka reikšminga pritaikius siūlomas priemones ir kuriose siūloma azoto perteklių mažintitechnin÷mis priemon÷mis sekančiame etape, po pilotinių projektų įgyvendinimo.

Priemon÷s pavadinimasM÷šlo tvarkymasmažuose ūkiuose189Apibendrinanti siūlomų papildomų priemonių lentel÷ pateikiama žemiau (140 lentel÷).140 lentel÷. Apibendrinanti priemonių prielaidų lentel÷ 32Reikalingi teisiniai,organizaciniai pakeitimaiPrivalomavisur/ LaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijosePriemon÷ yrakompensuojama/nekompensuojamaInvesticin÷ssąnaudosvienetui, LtEksploatac.išlaidosvienetuimetams,Lt 33Vienetoefektas, Nkg 34FinansavimošaltinisEfektyvumas,Lt/kgPriemon÷gali būtitaikomaPriemon÷sįgyvendinimomastas (%nuo J)Priimtinumas, užtikrintumas, kadpriemon÷ bus įgyvendinta, kitosprielaidos ir pastabosA B C D E F G H I J K LNumatytos įgyvendinti iki 2015 m. priemon÷sPrivalomas tręšimo planųrengimas ir vykdymaspagal patvirtintą tręšimoplanų rengimo metodiką irūkiuose turinčiuose nuo10 iki 150 ha žem÷s ūkionaudmenų.M÷šlo pasisavinimoefektyvumo koeficientopadidinimasKPP priemoniųįgyvendinimas sudarantpalankesnes sąlygasūkininkams išskirtojeteritorijoje pasinaudotiKPP 2007-2013 paramaTręšimas 20 % mažesne,nei ekonomiškai optimaliTeisinis pagrindasapibr÷žiantis reikalavimus beikas jų turi laikytis1. Tręšimo planų rengimometodikos (parengto Lietuvosžemdirbyst÷s instituto)peržiūr÷jimas ir įteisinimas.2. Teisinis pagrindasapibr÷žiantis reikalavimąrengti tręšimo planus irūkiuose turinčiuose nuo 10 iki150 ha žem÷s ūkio naudmenų.Koeficiento pakeitimastręšimo planų rengimometodikojeFinansavimo taisykliųpakeitimas ir įteisinimasnurodytoms paramosprogramų schemoms.Teisinis pagrindasapibr÷žiantis reikalavimąPrivalomavisojeLietuvojePrivalomavisojeLietuvojePrivalomavisojeLietuvojeLaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijoseLaisvaipasirenkamaNekompensuojamaNekompensuojamaNekompensuojamaKompensuojamaKompensuojama esant0 lt/SG 10 lt/ SG 4 (šaknųzonoje)0 Lt laukui 100 Ltlaukui1.5(šaknųzonoje)žem÷sūkiožem÷je(arba 5pertrešimo zonoje)0 Lt/SG 0 Lt/SG 8 (šaknųzonoje)0 Lt(numatytasKPPbiudžetas)Ūkininkųl÷šosŪkininkųl÷šosŪkininkųl÷šos0 Lt JaunumatytosKPP 2007-2013 l÷šos0 Lt/ha 0 Lt/ha 8 (šaknųzonoje)Valstyb÷/ESfondai (apie6-120 35 Gyvuliai,auginamiūkiuose iki10 SG2-75 Žem÷s ūkiožem÷,priklausantiūkiamsturintiemsnuo 10 iki150 hažem÷s ūkionaudmenų0 Gyvuliai,auginamiūkiuose nuo10SG0 Priklausonuo to,kokiaspriemonesūkininkaiįgyvendina0 Žem÷s ūkiožem÷,100% Priimtinumas pakankamas. Svarbisąlyga – ūkininkų informavimasapie naujus reikalavimus100% Priimtinumas nepakankamas, kassukelia tikslų nepasiekimo riziką.Svarbi sąlyga – ūkininkų švietimas100% 1. Praktiškai tai veikia tręšimonormų sumažinimą tiems, kurietręšia organin÷mis trąšomis. Jeiūkininkas laikysis tręšimo plano,priemon÷ bus įgyvendinama.2. Daroma prielaida, kad gyvulių,m÷šlo pagaminamo ūkiuoselaikančiuose nuo 10SG dalis (nuoviso pagaminamo m÷šlo) yraproporcinga tai hektarų daliai, kuripriklauso ūkiams nuo 10 haDaroma prielaida, kad šiospriemon÷s įgyvendinimaspasklidąją taršą sumažinsvidutiniškai 0,5 kg/ha.50% Priimtinumas nepakankamas, kassukelia tikslų nepasiekimo riziką.32 Prielaidos, naudotos skaičiavimams33 Sąnaudų įvertinimo metodas pateiktas priemonių aprašymo dalyje, prie kiekvienos priemon÷s atskirai34 Efekto įvertinimo metodas pateiktas priemonių aprašymo dalyje, prie kiekvienos priemon÷s atskirai35 Rodiklis skaičiuojamas atskirai (visam baseinui ar UBR), kadangi priemon÷ yra privaloma ir vietov÷ms, kur žem÷s ūkio taršos mažinti nereikia. Tokiu atveju efektyvumo rodiklis yra lygus nuliui. Tas patsgalioja ir tręšimo planų priemonei.

190Priemon÷s pavadinimasnormaSm÷lingų ir mišrių žemiųužsodinimas tarpiniaisaugalaisTrumpos rotacijosmedingi energetiniaiaugalaiDirbtin÷sšlapyn÷s/sedimentacijosbasein÷liaiReikalingi teisiniai,organizaciniai pakeitimaiišskirtose teritorijose rengianttręšimo planus taikyti 20%mažesnes tręšimo normas.Parengta nauja paramosschema, bei susijęorganizaciniai veiksmai.Paramos schemos pakeitimas,padidinant išmokos dydį irsuteikiant prioritetą paramapasinaudoti išskirtoseteritorijose, apribojant tręšimogalimybes bei plantacijųdydžiusPrivalomavisur/ LaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijoseišskirtoseteritorijoseLaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijoseLaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijosePriemon÷ yrakompensuojama/nekompensuojamaInvesticin÷ssąnaudosvienetui, LtEksploatac.išlaidosvienetuimetams,Lt 33Vienetoefektas, Nkg 34FinansavimošaltinisEfektyvumas,Lt/kgPriemon÷gali būtitaikomanuostoliams 20-50 lt/ha) priklausantiūkiams nuo10 haKompensuojamaKompensuojama0 lt/ha 350Lt/ha Atitinkam+10% 36 ai 37(šaknųzonoje) ir25 (šaknųzonoje).Priemokapriedabartin÷sES paramossumos:1000 Lt/haPriemokapriedabartin÷sESišmokos:100 Lt/ha38 (šaknųzonoje)- - - 45000 1800 500(srov÷je)Valstyb÷/ESfondaiKPP 2007-2013 l÷šosAtitinkamai 11-14 ir 18-20Sm÷lingaarbažem÷sžem÷mišriūkio6-7 Dr÷gnosvietos, kuryra ypačdidel÷s azotokoncentracijosPriemon÷s, kurių įgyvendinimą siūloma atid÷ti iki 2015 m. (išskyrus pilotinius šlapynių projektus)Valstyb÷/ESfondaiŠlapynių atstatymas 37 - - - 600-93.000 300-45.00 Valstyb÷/ESfondaiDirbamų sm÷lingų žemiųpavertimas pievomisParamos schemos pakeitimas,padidint išmokos dydį irsuteikiant prioritetą paramapasinaudoti išskirtoseteritorijose.11 Visur, kuryra drenažosistemos irdidel÷spasklidosios taršosapkrovos7-5400 Žem÷lapiaipateiktistudijojeAlternatyvios priemon÷s, kurių įgyvendinimą siūloma skatinti neskiriant papildomų l÷šųLaisvai Kompensuoj Priemoka Priemoka 61 (šaknų N÷ra 3-6 Dirbamospasirenkama amaprie prie zonoje)sm÷lingosišskirtosedabartin÷s dabartin÷sžem÷steritorijoseES paramos ESsumos: 0 išmokos:Priemon÷sįgyvendinimomastas (%nuo J)50%žem÷sūkiožem÷, kurauginamivasariniaipas÷liaiišskirtoseteritorijosePriimtinumas, užtikrintumas, kadpriemon÷ bus įgyvendinta, kitosprielaidos ir pastabosSvarbi sąlyga – mokymaiūkininkams, apie efektyviausiusmetodus panaudoti dirvožemyjesusikaupusias maistines medžiagas.1. Priimtinumas pakankamas, jeikompensacijos suma padengiasąnaudas. Tikslų nepasiekimorizika iškyla d÷l to, kad priemonętikslinga įgyvendinti tik specifin÷seteritorijose, o tai kontroliuoti labaisud÷tinga.- Priimtinumas pakankamas, jeikompensacijos suma yra patraukliūkininkams. Šiuo metukompensacijos yra per mažos.- Priimtinumas ribotas, kadangipriemon÷ dar neišbandytaLietuvoje ir reikalauja dideliųinvesticijų.- Priimtinumas ribotas, kadangipriemon÷ dar n÷ra gerai žinomaLietuvoje ir reikalauja dideliųinvesticijų.- Priimtinumas pakankamas, jeikompensacijos suma yra patraukliūkininkams. Šiuo metukompensacijos yra per mažos.36 Kadangi yra sud÷tinga tiksliai įgyvendinti neprivalomų (laisvai pasirenkamų) priemonių nustatytus tikslus vietos ir apimties prasme, siekiant sumažinti tikslų nepasiekimo riziką prie apskaičiuotų sąnaudųpapildomai pridedama 20% - t.y. siūloma skirti 10% daugiau l÷šų, nei jų reik÷tų, jei priemon÷s būtų įgyvendintos tiksliai nustatytoje vietoje ir apskaičiuota apimtimi.37 Detalesn÷ informacija pateikta studijoje „Šlapžemių įrengimo/atstatymo, siekiant sumažinti organinių ir biogeninių medžiagų patekimą į vandens telkinius, galimybių analiz÷s atlikimas ir šlapžemiųįrengimo/atstatymo rekomendacijų parengimas“, 2009

191Priemon÷s pavadinimasReikalingi teisiniai,organizaciniai pakeitimaiPrivalomavisur/ LaisvaipasirenkamaišskirtoseteritorijosePriemon÷ yrakompensuojama/nekompensuojamaInvesticin÷ssąnaudosvienetui, LtLt/haEksploatac.išlaidosvienetuimetams,Lt 33200 Lt/haVienetoefektas, Nkg 34FinansavimošaltinisEfektyvumas,Lt/kgPriemon÷gali būtitaikomaPriemon÷sįgyvendinimomastas (%nuo J)Priimtinumas, užtikrintumas, kadpriemon÷ bus įgyvendinta, kitosprielaidos ir pastabosMišrių ir molingųdirbamų žemių vertimaspievomisDirbamos žem÷sapsodinimas miškais- - - 550 Lt/ha 22 31 (šaknųzonoje)- - - 20000 Lt/ha 0 Lt/ha(įskaičiuotos įinvesticines)Iki 42%arba 30-60 (šaknųzonoje)NumatytosKPP 2007-2013 l÷šosNumatytosKPP 2007-2013 l÷šos7-10 Mišri irmolingadirbamažem÷(prioritetąteikiantintensyviaidirbamai)7-17 Dirbamažem÷,(prioritetąteikiantsm÷lingomsžem÷ms)--

192Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷s184. Pagrindin÷s priežastys, sąlygojančios hidromorfologinius vandens telkiniopakitimus ir d÷l to neleidžiančios pasiekti geros ekologin÷s būkl÷s kai kuriuose vandenstelkiniuose yra susijusios su:1) Dideliais tvenkiniais;2) Hidroelektrin÷mis;3) Ištiesintomis up÷mis.Šioms priežastims šalinti arba jų poveikiui švelninti siūlomos šios priemon÷s:1) Upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas;2) Hidroelektrinių poveikio mažinimas;3) Upių vagų natūralizavimas.Upių tęstinumo ir debito atstatymas/užtikrinimas185. Svarbiausia priemon÷, sušvelninanti upių testinumo sutrikdymo padarinius,yra įrengti žuvų pralaidas. Iki 2008 m. buvo pastatytas 21 žuvų migracijos įrenginys:įrengta šliuzų, akmeninių kanalų su slenksčiais, basein÷lių su vertikaliais plyšiaispertvar÷l÷se.Pirmiausia siūloma įrengti žuvų pralaidas tose up÷se, kurios yra svarbiausiosžuvų migracijai.Žuvų pralaidos turi būti statomos remiantis specialiomis galimybių studijomis,kurių metu pasirenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginiostatyba turi būti papildoma monitoringo prieš ir po pastatymo duomenimis, kad būtųgalima įvertinti tokio įrenginio poveikį up÷s ekologinei būklei ir parinkti geriausiąvariantą. Tačiau tokios informacijos Lietuvoje n÷ra, tod÷l poveikio analiz÷ turi būtipalikta antrajam Nemuno upių baseino plano rengimo etapui, t.y. planavimo ciklui nuo2015 metų.Šiuo metu kaip papildomas prioritetines ir žuvų migracijai svarbiausiaspriemones galima įvardyti Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180) patvirtintas statytinas žuvųpralaidas (išskiriant tas, kurios yra Nemuno upių baseinų rajone). Iš viso čia siūlomapastatyti 18 pralaidų. Taip pat reikia pašalinti buvusių užtvankų liekanas. Tokiomsužtvankoms, kurių Nemuno baseinų rajone yra 29, sutvarkyti yra skirtas min÷tasisLietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas. Tačiau reikia atkreipti d÷mesį, kadkai kuriose vietose žuvitakiai jau įrengti arba kliūtys jau pašalintos, o tokia būtinyb÷atsirado naujose upių vietose. Tod÷l šioje Priemonių programoje pagal naujausiusduomenis pateikiamas sąrašas vietų, kur reikia tam tikrų žuvų migraciją gerinančiųpriemonių. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų pralaidas, pertvarkyti akmenų slenksčiųliekanas tose up÷se, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai. Nemuno baseinų rajone yra5 vietos, kuriose tur÷tų būti pirmiausia įrengtos žuvų migraciją gerinančios priemon÷s.Tai - Pagraumenos malūno akmenų slenkstis Šalp÷s up÷je, Gargždų malūno slenkstisMinijos up÷je, Anykščių užtvanka ant Šventosios up÷s, Rokantiškių užtvanka antVilnios up÷s ir Taurag÷s užtvanka ant Jūros up÷s. 2.3 skyriuje detaliai analizuojamapad÷tis kiekviename pabaseinyje ir siūlomos papildomos hidromorfologiniuspakeitimus švelninančios priemon÷s pagal prioritetą kiekviename pabaseinyje.Upių vingiuotumo atstatymas186. Natūralioms vagoms būdingas kintantis skerspjūvis ir vandens pralaidumas,vingiuotumas, vagos išilginio nuolydžio pokyčiai, t÷km÷s greičių, gylių, vandens

193augalijos ir vagos šiurkštumo įvairov÷, taip pat kranto linijų ir sedimentacijos pokyčiai.Visa tai lemia staigesnius potvynius ir netolygų vandens tek÷jimą vagose.Sureguliuotose t÷km÷se iš esm÷s formuojama nauja vaga ir keičiamas t÷km÷srežimas: vagos ištiesinamos, suformuojami pastovūs vagos skersinis ir išilginis profiliai,parenkami leistini greičiai (šlaitai ir dugnas turi būti neplaunami) ir pašalinamapatvanka.187. Pagrindiniai sureguliuotų vagų natūralizavimo principai yra: 1) atstatytibuvusį iki reguliavimo vagos skerspjūvį, 2) užtikrinti jo stabilumą ir 3) atkurti prarastasvagos funkcijas (biologinis produktyvumas, medžiagų transformacijos, buvein÷svandens ir sausumos gyvybei). Sureguliuotų vagų natūralizavimo būdai kiekvienai upeiar atitinkamam jos ruožui gali būti labai skirtingi (specifiniai) ir pritaikomi pagalesamas sąlygas ir siekiamus tikslus, tačiau visus juos galima suskirstyti į:187.1. meandrų (vingiuotumo) atkūrimą ištiesintuose upių ruožuose;187.2. meandrų (vingiuotumo) formavimą ištiesintuose upių ruožuose irgrioviuose;187.3. vagos skerspjūvio performavimą (perprofiliavimą) taikant įvairiaspriemones;187.4. vagos dugno aukščių ir nuolydžių atkūrimą arba formavimą;187.5. krantų sutvirtinimą;187.6. mažų įlankų ir užutekių atkūrimą ir formavimą šalia vagos ir up÷ssalpoje;187.7. floros ir faunos atkūrimą ir/ar gausinimą.188. GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Nemuno UBR yra3119 km. Upių vagų natūralizavimas yra brangus procesas. Jis gali būtinepateisinamas, lyginant su gaunama nauda. Tod÷l Nemuno UBR priemoniųprogramoje siūloma:188.1. Palikti visiškam savaiminiam natūralizavimuisi upių aukštupiuose,kalvotose, šaltiniuotose, ežeringose ir saugomose teritorijose tekančių upių vagųatkarpas, kuriose jau vyksta savaiminis grįžimas į natūralią būklę;188.2. Upių ruožus plotuose, kur žem÷s ūkio veikla nevystoma, paliktisavaiminiam atsistatymui, tačiau kontroliuoti šį procesą įvertinant žemių sausinimoporeikius aukščiau ir žemiau pagal t÷kmę esančiuose plotuose.188.3. Grūdos (Merkio pabaseinis) up÷s atkarpose įgyvendinti bandomąjįprojektą, kurio metu būtų vertinamas upių renatūralizavimo priemonių poveikis up÷sbūklei.Hidroelektrinių poveikio mažinimo priemon÷s189. D÷l nenatūralaus pobūdžio vandens lygio ir nuot÷kio svyravimų, upiųatkarpas žemiau reikšmingą poveikį darančių hidroelektrinių (33 HE) pasiūlyta laikytirizikos vandens telkiniais.Vienas iš rizikos sušvelninimo būdų yra seno tipo turbinų pakeitimas naujomis,kurių darbui reikalingas mažesnis vandens sl÷gis. Taip galima išvengti didelių vandenslygio svyravimų poveikio vandens ekologinei būklei ir pad÷ti siekti geros vandensekologin÷s būkl÷s.Jei hidroelektrin÷ neseniai pastatyta, turbinų keitimas n÷ra tinkama priemon÷,tačiau įpareigojimas hidroelektrinių (HE) savininkams užtikrinti ,,aplinkai draugiškos“turbinos įdiegimą atsiradus poreikiui turbiną keisti, būtinas. Leidime statyti naująelektrinę turi būti reikalaujama diegti geriausiai prieinamą gamybos būdą, t.y. –modernias turbinas. Šioje priemonių programoje numatyta parengti finansavimo schemąHE turbinų, darančių žalą aplinkai, pakeitimui.

194Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 vasario 23 d. įsakyme Nr. 68 „D÷lžuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrin÷se“ (Žin., 2000 Nr. 19-471; 2003,Nr.78-3583) rekomenduojama elektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojantbuvusias hidroelektrines, pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikįhidrobiontams turinčias turbinas. Kaip papildomos žuvų apsaugos priemon÷s gali būtiįrengtos nukreipiamosios grotos su 100-150 mm tarpais, elektros laukų užtvaros arkitokios efektyvios žuvų atbaidymo ir apsaugos priemon÷s bei tik dieną veikiančiųhidroelektrinių sustabdymas nakčiai iki saul÷s nusileidimo (ypač intensyviospavasarin÷s žuvų migracijos metu, nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d.).HE gali tur÷ti įtakos ne tik vandens lygio ir nuot÷kio svyravimams, bet irfizikinių-cheminių kokyb÷s elementų rodikliams bei skendinčių medžiagų transportui.Pokyčių mastas gali būti nustatytas išmatavus visų min÷tų rodiklių bazines vertesaukščiau HE tvenkinio (up÷s vagoje aukščiau HE, kur hidrologinis režimas d÷l HEsuformuoto tvenkinio poveikio dar n÷ra pakitęs, t.y. patvanka dar neturi įtakos natūraliait÷kmei) ir jas palyginus su veiklos monitoringo vietose žemiau HE tvenkinionustatytomis vert÷mis (rodiklių matavimai aukščiau HE turi būti vykdomi tą pačiądieną, tokiu pačiu dažnumu ir periodiškumu kaip ir veiklos monitoringo vietose žemiauHE). Kokyb÷s elementų rodiklių bazinių verčių matavimus siūloma atlikti aukščiau šių,reprezentatyviausių HE tvenkinių, kurie skiriasi vandens sl÷gio aukščiu, pratakumu beiinstaliuoto/daugiamečio debito santykiu.141 lentel÷. HE, kuriose siūloma atlikti kokyb÷s elementų rodiklių bazinių verčiųmatavimusNr. Pavadinimas Up÷Pagrindin÷up÷HE sl÷gioaukštis (m)Tvenkiniopratakumas (K)Qinstaliuotas/Qdaugiametis1 Gondingos Babrungas Minija 11.5 25.7 1.362 Antanavo Šešup÷ Nemunas 5.3 203 0.983 Balskų Jūra Nemunas 14.5 29.2 1.834 Būblių Str÷va Nemunas 7.35 574.5 1.385 Jundeliškių Verkn÷ Nemunas 6 421.9 0.866 Lakinskų Šešup÷ Nemunas 3.4 2696.7 1.027 Bartkuškio Mus÷ Neris 8 36.3 1.358 Kavarsko Šventoji Neris 4.3 697.3 1.399 Angirių Šušv÷ Nev÷žis 14.5 12.2 1.8710 Motiejūnų Širvinta Šventoji 5.3 45.2 2.01Šią informaciją numatyta surinkti vykdant HE veikiamų vandens telkiniųtiriamąjį monitoringą aukščiau užtvankų.Ežerų ir tvenkinių taršos mažinimo priemon÷s190. Ežerų ir tvenkinių vandens telkinių būklei įvertinti buvo pasitelktivalstybinio monitoringo duomenys (iš viso 108 ežerų ir tvenkinių), studijoje„Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemoniųparinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę” pateikti duomenys bei MIKEBASIN matematinio modeliavimo rezultatai. MIKE BASIN matematinio modeliorezultatų pagrindu buvo įvertintos pasklidosios bei sutelktosios taršos apkrovųsąlygojamos bendrojo fosforo koncentracijos Nemuno UBR ežerų ir tvenkinių vandenstelkiniuose.

195Nustatyta, kad iš 234 didesnio kaip 50 ha ploto Nemuno UBR esančių ežerų, 64ežerai priskirtini rizikos telkinių kategorijai, o apie 2 ežerų būklę n÷ra duomenų (Gilūšioir Ūdrijos ežerai).Iš 42-jų, didesnio kaip 50 ha ploto Nemuno UBR esančių tvenkinių, 26 tvenkiniaipriskirtini rizikos telkinių kategorijai, apie 1 tvenkinio būklę n÷ra duomenų (Jurgoniųtv.).Ežerai191. Ežerų ekosistemos kurį laiką yra paj÷gios priešintis taršai. Priklausomai nuohidrofizinių-hidrocheminių charakteristikų ežerams būdinga tam tikra buferin÷ talpa –perteklinis fosforas (fosfatai) adsorbuojamas kalcio karbonatų, jungiasi su aliuminio,geležies katijonais ir netirpiame pavidale iškrenta į nuos÷das. Tačiau, esant nuolatinei,ženkliai fosforo prietakai ežero buferin÷ sistema nebesugeba nus÷sdinti viso įhidrosistemą patenkančio fosforo, prasideda sparti ežero eutrofikacija. Be to, ežeropriedugnyje susidarius bedeguon÷ms zonoms netirpios fosforo formos v÷l pereina įtirpias, o tai dar labiau intensyvina eutrofikacijos procesą. Savaiminis ežero apsivalymasužtrunka ilgą laiką (nuotakiniai ežerai) ar apskritai neįmanomas (nenuotakiniai ežerai).Šį procesą galima sustabdyti tik pašalinant iš ežero ekosistemos perteklinį fosforą(augalų, žuvų biomas÷s ar dugno nuos÷dų pavidalu) ar jį surišant į netirpias formas(pvz., su polialiuminio chloridu), t.y. naudojant restauravimo priemones. Tokiossąlyginai „paprastos“ (bet ir labai daug kainuojančios) priemon÷s kaip ežero dumbloišsiurbimas/iškasimas automatiškai pritaikyti visiems ežerams negalima (ši veiklagalima tik labai sekliuose ežeruose), be to, šalinant dumblą ežero ekosistema yraišbalansuojama (dažnai lieka dar nestabilesn÷, negu buvo iki valymo). Norint pasiektigerą vandens kokybę, po valymo darbų būtina stabilizuoti hidrochemines sąlygas iratstatyti (arba sukurti naują) hidrobiontų bendriją, subalansuoti jos komponentųtarpusavio ryšius. Polialiuminio chlorido panaudojimas fosforo nus÷sdinimui kai kuriaisatvejais taip pat gali duoti tik laikiną teigiamą efektą (surišami tik vandenyje esantysfosfatai; tačiau, kaip jau buvo min÷ta, esant tam tikroms sąlygoms fosfatai migruoja išgiliau esančių dugno sluoksnių). Visa min÷ta veikla reikalauja labai daug sąnaudų, orestauravimo būdai ir priemon÷s turi būti parenkamos kiekvienam ežerui individualiai,priklausomai nuo jo hidrofizinių-hidrocheminių savybių. Kiekvienam konkrečiamežerui pritaikytą ežero restauravimo reglamentą turi sudaryti restauraciją atliekantysekspertai. Tačiau visų pirma turi būti sustabdyta biogeninių medžiagų prietaka išbaseino, t.y. turi būti numatytos ir įgyvendintos taršos mažinimo priemon÷s:191.1. sustabdyta tarša iš prie NVĮ neprijungtų gyvenviečių ar sodybų;191.2. optimizuota baseino žem÷nauda (minimizuota biogeninių medžiagųprietaka iš žem÷s ūkio);191.3. sutvarkyta apyežer÷ (atkurtos vandensaugin÷s (buferin÷s) sumed÷jusiospakrančių augmenijos juostos).192. Tik įgyvendinus taršos mažinimo priemones būtų galima pereiti prie ežerųrestauravimo.Remiantis modeliavimo rezultatais bei ežerų studijoje pateiktais duomenimis,dabartin÷ tarša iš pasklidusios taršos šaltinių sąlygojo 35-ių Nemuno UBR ežerųprastesnę nei gerą ekologinę būklę. Visiems šiems ežerams taikomos pagrindin÷s irpapildomos taršos mažinimo priemon÷s. Dviejuose iš dabartin÷s taršos veikiamų ežerų(Ilg÷s ir Žaslių ež.) būtina ir vandens pa÷mimo žuvininkyst÷s ūkių reikm÷ms kontrol÷.Viename ežere (Pravalo ež.) ežerų studijos duomenimis kritinę būklę sąlygojavandens lygio kaita d÷l Arnionių žuvininkyst÷s ūkio veiklos. Šio ežero gera ekologin÷

196būkl÷ tur÷tų būti užtikrinta kontroliuojant vandens lygio pa÷mimą ūkio reikm÷ms(sumažinant lygio fluktuacijas).17-je ežerų pagrindine priežastimi, l÷musia prastesnę nei gerą ekologinę būklęgali būti praeities tarša. Remiantis monitoringo bei ežerų studijos duomenimis, šių ežerųbūkl÷ yra vidutin÷-bloga (probleminiai-kritin÷s būkl÷s ežerai), tačiau remiantisbiogeninių medžiagų prietakos modeliavimo rezultatais, šių ežerų būkl÷ tur÷tų būti l.gera. Ežeruose rekomenduotina atlikti detalesnius tyrimus, kad būtų įsitikinta, arproblema išties yra tik praeities taršoje. Tiksliai nenustačius priežasties, negalimanumatyti šių ežerų būkl÷s gerinimo priemonių. Tokie patys tyrimai taip pat yra būtinidar 6-iems ežerams, kurie, remiantis modeliavimo rezultatais bei ežerų studijojepateiktais duomenimis netur÷tų būti paveikti dabarties taršos, tačiau remiantismonitoringo duomenimis (4 ežerai) ar ežerų studijos duomenimis (2 ežerai) yrapriskirtini rizikos telkinių kategorijai. Tad iš viso rizikos telkiniams d÷l galimo praeitiestaršos poveikio priskirtini 23 ežerai.Dar 5-se iš 64-ių rizikos kategorijai priskirtų Nemuno UBR ežerų remiantisežerų studijos duomenimis problemų n÷ra, tačiau pagal modeliavimo rezultatus šiųežerų būkl÷ yra vidutin÷ d÷l pasklidosios taršos. Vandens kokyb÷s rodikliųmonitoringas šiuose ežeruose nevykdytas. Monitoringas ir būtų priemon÷, kuri leistųpatvirtinti ar paneigti min÷tų ežerų priskyrimo rizikos telkinių kategorijai pagrįstumą.142 lentel÷. Ežerai, kuriuose reikalingos taršos mažinimo priemon÷sPriežastys Ežerų skaičius Priemon÷sDabartin÷ tarša 35 Taršos mažinimo priemon÷sVandens lygio kaita 1 Vandens pa÷mimo kontrol÷Praeities taršaTiriamasis monitoringas taršos17šaltinių identifikavimuiPriežastys neaiškios (taršos šaltiniainenustatyti, galimas praeities taršospoveikis)6Tiriamasis monitoringas priežasčiųnustatymuiMonitoringo duomenų n÷ra, remiantisstudijos duomenimis – neprobleminiai,tačiau pagal modeliavimo rezultatus –veikiami taršos5Monitoringas193. Tiriamąjį monitoringą, įskaitant priedugnio ir taršos šaltinių inventorizacijąsiekiant nustatyti šių rizikos ežerų taršos kilmę (ežeras patiria antropogeninį poveikį d÷lpraeities ar d÷l dabartin÷s taršos), siūloma vykdyti šiuose ežeruose:193.1. Dusia (Lazdijų r.);193.2. Didžiulis (Trakų r.);193.3. Draudenių ežeras (Taurag÷s r.);193.4. Dviragis (Rokiškio r.);193.5. Gelvan÷s ežeras (Širvintų r.);193.6. Kavalys (Alytaus r.);193.7. Kem÷šys (Utenos r.);193.8. Kiementas (Mol÷tų r.);193.9. Kretuonykštis (Švenčionių r.);193.10. Luksn÷nų ežeras (Alytaus r.);193.11. Niedus (Lazdijų r.);193.12. Orija (Kalvarijos r.);;193.13. Paežerių ežeras (Vilkaviškio r.);193.14. Širvio ežeras (Vilniaus r.);193.15. Sp÷ra (Širvintų r.);193.16. Urkis (Mol÷tų r.);

197193.17. Veisiejis (Lazdijų r.).194. Žemiau išvardintiems ežerama siūloma atlikti tiriamąjį monitoringą irtaršos šaltinių inventorizaciją, siekiant patvirtinti arba paneigti šių ežerų priskyrimo prierizikos vandens telkinių pagrįstumą (praeities tarša ar natūraliai senstantys ežerai):194.1. Antakmenių ežeras (Trakų r.);194.2. Juodas Kauknoris Lazdijų r.);194.3. Šlavantas (Lazdijų r.);194.4. Zapsys (Lazdijų r.);194.5. Gauštvinis (Kelm÷s r.);194.6. Latežeris (Druskininkų r.).195. Vykdyti sugriežtintą vandens pa÷mimo žuvininkyst÷s ūkio reikm÷mskontrolę numatyta šiuose ežeruose:195.1. Žąslių ežeras (Kaišiadorių r.);195.2. Ilg÷s ežeras (Elektr÷nų r.);195.3. Pravalas (Vidugiris) (Mol÷tų r.).Tvenkiniai196. Nemuno UBR rizikos telkiniams priskiriami 26 tvenkiniai. Tvenkiniairizikos telkiniams buvo priskirti remiantis monitoringo duomenimis ir modeliavimorezultatais.Prastesnę nei gerą 9-ių tvenkinių būklę sąlygoja pasklidoji tarša (monitoringo irmodeliavimo rezultatai sutampa). Šiems tvenkiniams taikomos tokios pačios taršosmažinimo priemon÷s, kaip ir ežerams. Remiantis modeliavimo rezultatais, jeigubuferin÷s augalijos juostos egzistuotų bent 40% telkinių, 4-ių (iš 9-ių) tvenkinių gerabūkl÷ gal÷tų būti pasiekta.Dar 9-ių tvenkinių būkl÷ pagal monitoringo duomenis yra prastesn÷ nei gera,tačiau, remiantis modeliavimo rezultatais, būkl÷ tur÷tų būti gera ar net l. gera (taršosįtaka nežymi). Min÷tuose tvenkiniuose tur÷tų būti atliktos studijos šiuos neatitikimussąlygojančių priežasčių nustatymui (galimas praeities taršos poveikis).Monitoringo duomenų apie likusių 8 tvenkinių, pagal modeliavimo rezultatuspatenkančių į rizikos kategoriją d÷l pasklidosios taršos, vandens kokyb÷s rodiklius n÷ra.Monitoringas ir būtų priemon÷, kuri leistų patvirtinti ar paneigti min÷tų tvenkiniųpriskyrimo rizikos telkinių kategorijai pagrįstumą.143 lentel÷. Tvenkiniai, kuriuose reikalingos taršos mažinimo priemon÷sPriežastys Tvenkinių skaičius Priemon÷sPasklidoji tarša 9 Taršos mažinimo priemon÷sPriežastys neaiškios (remiantisTiriamasis monitoringasmodeliavimo rezultatais, taršos poveikisnežymus, galimas praeities taršos poveikis)9Monitoringo duomenų n÷ra, remiantisMonitoringas8modeliavimo rezultatais – veikiami taršos197. Numatyta atlikti tiriamąjįį monitoringą ir taršos šaltinių inventorizaciją,siekiant nustatyti blogą šių tvenkinių būklę sąlygojančias priežastis, šiuosetvenkiniuose:197.1. „Ekrano" gamyklos tvenkinys197.2. Angirių tvenkinys197.3. Barkuškių tvenkinys197.4. Bublių tvenkinys197.5. Janušonių tvenkinys197.6. Kadr÷nų tveninys

198197.7. Kriv÷nų tvenkinys197.8. Stepanonių tvenkinys197.9. Vaitiekūnų tvenkinysPapildomos priemon÷s pramon÷s sektoriaus poveikio mažinimui198. Lietuvos pramon÷s įmonių poveikis vandens telkiniams kol kas yra mažaižinomas, nes įmon÷s dažniausiai išleidžia nuotekas į miestų ir gyvenviečiųcentralizuotas nuotekų valyklas.Taršai pavojingomis medžiagomis nustatyti buvo atlikta 2005-2008 m. vandenskokyb÷s monitoringo duomenų analiz÷. Jos metu identifikuotos visos vietos, kuriosekuriais nors analizuojamojo laikotarpio metais pavojingų medžiagų koncentracijosviršijo nustatytas ribas. Analiz÷s rezultatai pateikiami 144 lentel÷je. Lentel÷je nurodytosvietos, kuriose 2005-2008 m. laikotarpiu buvo užfiksuoti pavojingų medžiagųdidžiausių leidžiamų koncentracijų viršijimai.144 lentel÷. 2005-2008 m. laikotarpiu užfiksuoti pavojingų medžiagų koncentracijųviršijimai; NM reiškia nematuota, DLK (didžiausią leidžiamą koncentraciją)viršijančios reikšm÷s pažym÷tos oranžiniais langeliaisMonitoringo vieta 2005 2006 2007 2008Zn (DLK=100 µg/l)Graumena ties Pakalniškiais 103.50 NM NM NMNemunas - aukščiau Rusn÷s, aukščiau Leit÷s NM 4.55 192.25 0Trichlormetanas (DLK=12 µg/l)Šušv÷ žiotyse 48.25 NM NM NMNemunas - aukščiau Rusn÷s, aukščiau Leit÷s NM 319.08 0 0Nemunas ties Pag÷giais, ties keliu Nr. A12 NM 170.25 0 0Cr šešiavalentis (DLK=1 µg/l)Nemunas - Skirvyt÷ aukščiau Rusn÷s 0.64 1.09 0.5 NMNemunas - aukščiau Rusn÷s, aukščiau Leit÷s NM 1.00 0.5 NMAkmena - Dan÷ - žiotyse 0.98 1.09 0.67 NMNemunas ties Pag÷giais, ties keliu Nr. A12 NM 0.3 1.075 NMŠešup÷ aukščiau Kalvarijos NM NM NM 2.025Pb (DLK=5 µg/l)Nev÷žis - aukščiau Raudondvario 2.4 0.25 8.64 0Neris - aukščiau Kauno 0.44 0.93 11.5 0Endrinas (DLK=0.005 µg/l)Minija - ties Suvernais 0 0.083 NM NMAkmena - Dan÷ - žiotyse 0 0.067 0 0Up÷s, kuriose buvo užfiksuotos nustatytų DLK neatitinkančios teršalųkoncentracijos, tur÷tų būti priskiriamos reikšmingą taršos poveikį patiriančių upiųgrupei, tačiau analizuojant turimus duomenis buvo pasteb÷ta, kad daugeliu atvejų aukštąvidutinę metinę pavojingų medžiagų koncentraciją nul÷m÷ tik vieno matavimorezultatai. Išmatuoti staigūs pavieniai teršalų koncentracijų šuoliai verčia suabejoti kaikurių rezultatų reprezentatyvumu. Nemaža dalimi atvejų, vietose, kuriose vienais metaisbuvo užfiksuotas DLK viršijimais, kitais metais taršos jau nebeaptikta. Tod÷l, turimųvandens kokyb÷s monitoringo duomenų nepakanka įrodyti, kad up÷s tikrai šiuo metupatiria reikšmingą taršą pavojingomis medžiagomis. D÷l šios priežasties ateityjerekomenduojama tęsti pavojingų medžiagų steb÷jimus vietose, kuriose buvo užfiksuotiviršijimai.Vertinant reikšmingą taršą pavojingomis medžiagomis, papildomai buvoatsižvelgta ir į 2006 metais atliktoje studijoje „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų

199nustatymas Lietuvoje“ pateiktus rezultatus. Remiantis min÷tos studijos rezultatais, buvoidentifikuotos 5 vietos, kuriose galima reikšminga tarša pavojingomis medžiagomis. Šiųvietų sąrašas pateikiamas 145 lentel÷je.145 lentel÷. Sąrašas vietų, kuriose aptiktos riziką vandens aplinkai keliančios pavojingųmedžiagų koncentracijos (remiantis projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagųnustatymas Lietuvoje“ pateiktais rezultatais, 2007)Baseinas Up÷ Stoties pavadinimas Aptikta pavojinga medžiagaNemunas Nemunas žemiau Sovietsko di-2-etilheksilftalatasNev÷žis Nev÷žis žemiau Panev÷žio tributilalavasNemunas Nemunas ties Rusne di-2-etilheksilftalatasNemunas Nemunas žemiau Kauno tributilalavasNeris Neris ties Buivydžiais di-2-etilheksilftalatasLietuvos pajūrio up÷s Akmena-Dan÷ žiotyse di-2-etilheksilftalatasBe to, dar buvo identifikuota nemažai nuotekų valymo įrenginių, kuriųnuotekose taip pat rasta pavojingų medžiagų. Apibendrinus visą turimą informaciją apiegalimą taršą pavojingomis medžiagomis, Neries, Nev÷žio, Nemuno ir Akmenos-Dan÷sup÷s yra įvardijamos kaip patiriančios reikšmingą taršą pavojingomis medžiagomis, nestiek monitoringo duomenys, tiek projekto rezultatai rodo galimus pavojingų medžiagųkoncentracijų viršijimus šių upių vandenyje.Kadangi duomenų apie konkrečių pramon÷s įmonių poveikį vandens telkiniamspraktiškai n÷ra, šiame planavimo etape siūloma sustiprinti pavojingų medžiagųnaudojimo kontrolę ir nustatyti jų patekimo į vandens telkinius priežastis. Tamįgyvendinti bus parengtas teis÷s aktas, nustatantis rekomendacijas nuotekų valyklomsd÷l nuotekų toksiškumo vertinimo bei teis÷s aktas nustatantis rekomendacijas pavojingųmedžiagų inventorizacijai TIPK leidimus gaunantiems ūkio subjektams ir šiuosleidimus išduodančioms valstybin÷ms institucijoms .Pramon÷s įmonių darbuotojų mokymai199. Neseniai įgyvendinto projekto Baltijos jūros regione (Ahrens et al. 2007)metu buvo nustatyta, kad prekybos ir pramon÷s įmon÷s bei valdžios institucijos vis darnepakankamai suvokia pavojingų medžiagų keliamas problemas. Lietuva n÷ra išimtis.Išskyrus sunkiuosius metalus ir dioksinus, prioritetin÷s medžiagos yra tebelaikomos„egzotin÷mis“ ir ne itin aktualiomisNet ir šiuo metu turima informacija apie naudojamas ir į aplinką išleidžiamasgerai žinomas pavojingas medžiagas nepadeda įvertinti, kiek yra pasiekta mažinantišleidžiamų medžiagų kiekį, ir parengti atitinkamas priemones. Pagrindin÷ priežastis yrata, kad įmon÷ms, trūksta informacijos ir supratimo apie jų versle naudojamas ir į aplinkąišleidžiamas pavojingas medžiagas (Ahrens et al. 2007).Formuoti įmonių darbuotojų geb÷jimus nustatyti pavojingas medžiagas įmoniųnaudojamose žaliavose ir didinti informuotumą rengiant seminarus, įskaitantapmokymus, kaip tinkamai užpildyti saugos duomenų lapusSiūloma įmon÷se rengti seminarus, skirtus ugdyti darbuotojų geb÷jimusnustatyti pavojingas medžiagas įmonių naudojamose žaliavose ir didinti informuotumąapie vandens aplinkos taršą prioritetin÷mis medžiagomis. Siekiama sudaryti tinkamusįmon÷se naudojamų medžiagų inventorius ir nustatyti, kur šios medžiagos yrapanaudojamos ar pagaminamos gamybos procese.Užmegzti tiesioginius komunikacinius ryšius tarp skirtingų gamybos grandžių iratitinkamai apmokyti visas susijusias šalis, kad būtų galima reikalauti iš tiek÷jųpateikin÷ti teisingą informaciją apie žaliavas

200Įmon÷ms iškyla tam tikrų problemų gauti tinkamai užpildytus saugos duomenųlapus. Tai ypač pasakytina apie tiek÷jus, esančius už ES ribų. Siūloma rengti seminarus,kurių metu būtų pabr÷žiama būtinyb÷ tinkamai užpildyti saugos duomenų lapus irparaginti įmones reikalauti teikti teisingą informaciją. Į seminarus tur÷tų būti kviečiamiir tiek÷jai, siekiant užmegzti tiesioginius komunikacinius ryšius tarp skirtingų gamybosgrandin÷s grandžių ir pademonstruoti, kad tinkamos informacijos pateikimas yra vienasiš kriterijų, taikomų pasirenkant tiek÷jus ir produktus.Papildomos priemon÷s rekreacijai200. Nors rekreacija nebuvo identifikuota kaip reikšmingą poveikį ekologineivandens telkinių būklei daranti apkrova, tačiau šio sektoriaus aplinkosaugosproblemoms spręsti siūlome dalį l÷šų, skirtų rekreacijos vystymui, ir jau numatytų tamtikruose vyriausyb÷s dokumentuose, atid÷ti ekologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷ms.Tai yra, bet koks naujo infrastruktūros, susijusios su rekreacija, objekto kūrimas turibūti leidžiamas tik tuo atveju, jei numatytos priemon÷s to objekto daromos žalosekologinei būklei atsverti.Tokios priemon÷s turi būti numatytos ir įgyvendinant parengtą Nacionaliniųvandens turizmo trasų specialųjį planą, kuriuo bus siekiama pl÷toti pažintinį ir poilsinįvandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Nacionalinio plano priemon÷sir jų sąnaudos aprašytos Nemuno UBR valdymo plano projekto ekonomin÷s analiz÷sskyriuje.Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis, jei veikla būtų vykdoma pagalnustatytus reikalavimus, netur÷tų daryti neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmosodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas der÷tųvertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išvalo nuotekasbent jau iki: BDS 7 -29 mg/l, BP-10 mg/l, BN-40mg/l. Šiems objektams išduodantleidimus, kaip ir visiems kitiems, reik÷tų atsižvelgti į konkrečią vandens telkinio, į kurįišleidžiamos nuotekos, būklę.II. SKIRSNIS. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ SĄNAUDŲ VERTINIMOPRIELAIDOSBendrosios prielaidos201. Skaičiuodami papildomų priemonių sąnaudas dar÷me tokias bendrasprielaidas:201.1. Gyventojų skaičiaus mieste ir kaime šaltinis – Statistikos departamentotinklapis, 2008 metų sausio 1d. duomenys201.2. Pagal Statistikos metraštį 2008-aisiais vidutin÷s vieno namų ūkio nariopajamos per m÷nesį buvo 986,8 litų (miestuose – 1074, kaimo vietov÷se – 811,2,didžiuosiuose miestuose – 1201, o kituose miestuose – 885,8 litų per m÷nesį vienamnamų ūkio nariui);201.3. Vidutinis namų ūkio dydis atskirame pabaseinyje prilyginamasvidutiniam namų ūkio dydžiui tos apskrities ar savivaldyb÷s, kuri vyrauja atitinkamamepabaseinyje;201.4. Reali diskonto norma skaičiavimams – 6% (kadangi Lietuvoje n÷raoficialiai nustatytos socialin÷s diskonto normos, remiam÷s Europos Komisijossiūloma 38 );38 Guide to COST-BENEFIT ANALYSIS of investment projects. Structural Funds, Cohesion Fund andInstrument for Pre-Accession. Final Report, 16/06/2008

201201.5. Metin÷s (arba anualizuotos) bendros sąnaudos, kurios atspindi tikrąjąmetinę naštą kiekvienais naujai sukurtos infrastruktūros gyvavimo metais skaičiuojamospagal standartinę amortizacijos formulę:MK = I * r / (1-(1+r) –n ) + EK, kur:I = Investicin÷s sąnaudosr = metin÷ palūkanų (diskonto) norman = investicijos gyvavimo laikasEK = metin÷s eksploatacin÷s išlaidos202. Metinių sąnaudų naudojimas suteikia du privalumus. Pirmiausia, jostiksliau atspindi tikrąsias investicijų pasirinkimo sąnaudas. Tai labai tikslu, kaiinvesticijos finansuojamos kreditu. Antra, investicin÷s sąnaudos taip amortizuojamosper laiką ir gali būti geriau palyginamos su eksploatacin÷mis išlaidomis.III. SKIRSNIS. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ SĄNAUDŲ ĮVERTINIMAS PAGALPABASEINIUS203. Žemiau aprašomos papildomos priemon÷s ūkin÷s veiklos poveikiomažinimui pagal Nemuno UBR pabaseinius.Minijos pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s204. Papildomų priemonių sutelktajai taršai mažinti šiame pabaseinyjenesiūloma.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s205. Pasklidoji žem÷s ūkio tarša reikšmingo poveikio Minijos pabaseinio upiųkokybei nedaro, tod÷l sąnaudos susidaro tik d÷l priemonių, kurias siūloma taikyti visojeLietuvoje, įgyvendinimo. Kadangi pabaseinyje n÷ra azoto pertekliaus, šios priemon÷sveiktų kaip prevencin÷s, apsaugančios nuo maistingųjų medžiagų pertekliusdirvožemyje ir vandens telkiniuose ateityje. Be to, taikant šias priemones būtų iš daliesįgyvendinamas „terš÷jas moka“ principas.

202146 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Minijos pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 21.388 SG 0 213.880 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irūkininkaiprivalomas tręšimo planų rengimasūkiams nuo 10 ha 93.820 ha 0 1.330.289Papildoma kontrol÷ - - 14.684 valstyb÷Iš viso ~: 0 1.559.000Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Minijospabaseinyje sudaro 1,6 mln.Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiau nei 1%šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų, t.y. tręšimo planųrengimo ūkiuose virš 10 ha bei m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose sąnaudos, tektųūkininkams.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas206. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų pralaidas, pertvarkyti akmenų slenksčiųliekanas tose up÷se, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai. Minijos pabaseinyje tokiavieta yra Pagraumenos malūno akmenų slenkstis Šalp÷s up÷je, kur reikia pertvarkytiakmenų slenksčio liekanas, ir Gargždų malūno slenkstis Minijos up÷je, kur reikalingasžuvų takas. Pagraumenos malūno akmenų slenksčio liekanų pertvarkymas kainuotųmaždaug 46 tūkst. litų. 2001 metų kainomis žuvų migracijos įrenginys prie Gargždųmalūno slenksčio buvo įvertintas 212 tūkst. litų. Kadangi naujesnių duomenų n÷ra,pritaikant šiai sumai vartotojų kainų indekso koeficientus gaunama, kad šios priemon÷sįgyvendinimas 2009 metais kainuotų maždaug 270 tūkst. litų.Žuvų migracijos takas turi būti įrengtas ir prie Žlibinų užtvankos. Žuvųmigracijos įrenginys kainuotų apie 126 tūkst. litų. Tačiau šį žuvų migracijos taką vertaįrengti tik pertvarkius žemiau pasroviui esančias Vainaičių malūno akmenų-betonoužtvankos liekanas (nepertvarkius Vainaičių malūno liekanų, žuvų migracijos takoįrengimas prie Žlibinų užtvankos duotų mažesnę naudą žuvų migracijai).Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifin÷mis galimybių studijomis, kuriųmetu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statybaturi būti papildoma monitoringo duomenimis prieš ir po statybos tam, kad būtų galimaįvertinti tokio įrenginio poveikį up÷s ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą.Tačiau tokios informacijos Lietuvoje n÷ra, tod÷l poveikio analiz÷ turi būti paliktaantrajam Nemuno upių baseino plano rengimo etapui, t.y. planavimo ciklui nuo 2015metų.Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 patvirtintasstatytinas žuvų pralaidas ir buvusių užtvankų liekanų pašalinimą (Žin., 2007, Nr. 102-4180).Išsiaiškinus, ar senos užtvankų liekanos neįtrauktos į paveldo objektų sąrašą,Minijos pabaseinyje reik÷tų pašalinti tokias kliūtis (147 lentel÷):

203147 lentel÷. Minijos pabaseinio pašalintinos užtvankų liekanos ir šių priemoniųsąnaudos, LtUp÷ Užtvankos Priemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷spavadinimasMinija Meding÷nų Pertvarkyti akmenųslenksčio liekanasŠalp÷ Pagraumenos Pertvarkyti akmenųmalūnoslenksčio liekanasSausdravas Vainaičių malūno Pertvarkytiakmenų-betonoužtvankos liekanassąnaudos*Rietavo 16.000Klaip÷dos r.Plung÷s r.VeiviržoichtiologinisdraustinisMinijosichtiologinisdraustinisŠaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427(Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos''Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, “Gedilieta“ irEkologijos institutas, 200145.70035.600Iš viso Gargždų malūno slenksčio žuvų tako įrengimas ir senų užtvankų liekanųpašalinimas kainuos apie 500 tūkst. Lt. investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jeibūtų skiriama maždaug vienodai l÷šų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 100 tūkst.litų. Metin÷s bendros sąnaudos, taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygstamaždaug 43.000 litų.HE turbinų keitimas207. Minijos pabaseinyje esantis Ramučių tvenkinys išnuomotas hidroelektrineistatyti. Jei ji bus iš tikrųjų statoma, turi būti užtikrinta, kad nauja elektrin÷ įdiegtųmodernią, labiau ,,aplinkai draugišką“ turbiną. Šios priemon÷s sąnaudų netraukiamos įbendrą sąnaudų poreikį, kadangi šiuo atveju tai bus privačios ir jau numatytos sąnaudos.Leidime statyti tokią elektrinę turi būti reikalaujama diegti geriausiai prieinamągamybos būdą, t.y. modernias turbinas.Taip pat Minijos pabaseinyje yra Gondingos hidroelektrin÷, kurios turbiną d÷ljos esamo dabartinio poveikio reik÷tų keisti. Hidroelektrin÷s galingumas lygus 950 kW,o reikalingos apytiksl÷s investicin÷s sąnaudos sudarytų 3,8 mln. litų.Upių vingiuotumo atkūrimas208. Minijos pabaseinyje yra 22,7 km ištiesintų rizikos upių, kurios yralygumose ir kurioms reikia numatyti papildomas priemones.„Šlapžemių įrengimo/atstatymo, siekiant sumažinti organinių ir biogeniniųmedžiagų patekimą į vandens telkinius, galimybių analiz÷s atlikimas ir šlapžemiųįrengimo/atstatymo rekomendacijų parengimas“ studijoje išnagrin÷tos sąnaudosvingiuotumo atkūrimui. Vieno kilometro vidutin÷ investicinių sąnaudų poreikio sumaprilygsta maždaug 100.000 litų, kaip aprašyta prielaidų skyrelyje.Jei į kiek įmanoma natūralesnę vagą išvingiuotume Minijos pabaseinioištiesintus rizikos ir lygumose esančius vandens telkinius, tai kainuotų maždaug 2,3mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galima prilyginti nuliui. Bendros metin÷ssąnaudos sudarytų 140 tūkst. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos209. 148 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.

204148 lentel÷. Minijos pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudosŽuvų takai ir užtvankųliekanų pašalinimasHidroelektrin÷s moderniosturbinos įrengimas2 takai ir 3užtvankų liekanosEksploatacin÷sišlaidosMetin÷ssąnaudosbendros493.000 12.000 43.000dvi 3.800.000 114.000 241.000Vingiuotumo atstatymas 22,7 km 2.270.000 0 137.000Iš viso 6.560.000 126.000 420.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai210. Minijos pabaseinyje yra viena oficiali maudykla. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Merkio pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s211. Tam, kad būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷s būkl÷s tikslusMerkio pabaseinyje, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Šalčininkų valymo įrenginiųtaršą būtent BDS 7 , azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymogerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 149 lentel÷je žemiau.149 lentel÷. Merkio pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendros metin÷sŠalčininkų NV Papildomas tretinis valymas 1.200.000 60.000 140.000Iš viso 1.200.000 60.000 140.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 0,14 milijono litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s212. Merkio pabaseinyje žem÷s ūkio veikla n÷ra intensyvi, tod÷l up÷s atitinkageros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus d÷l pasklidosios taršos poveikio. Kadangi dalįpasklidosios taršos mažinimo priemonių siūloma taikyti visoje Lietuvoje, sąnaudų patirsir Merkio pabaseinio ūkininkai. Ūkininkai, rengdami ir įgyvendindami tręšimo planusbei teisingai tvarkydami m÷šlą, užtikrintų, kad maistingųjų medžiagų pertekliusdirvožemyje ir vandens telkiniuose neatsiras ir ateityje. Be to, šių priemonių vykdymaspad÷tų iš dalies įgyvendinti terš÷jas moka principą.

205150 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Merkio pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 17.435 SG 0 174.350 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimasir privalomas tręšimo planųrengimas ūkiams nuo 10 ha 64.289 ha 0 595.196 ūkininkaiPapildoma kontrol÷ - - 9.035 valstyb÷Iš viso ~ 0 779.000Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Merkiopabaseinyje sudaro 779 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiau nei 1%šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų, t.y. tręšimo planųrengimo ūkiuose virš 10 ha bei m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose sąnaudos, tektųūkininkams (150 lentel÷).Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas213. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. Merkio pabaseinyje tokios vietos yra trys. Taipoilsiaviet÷s „Merkys“ ir Rudnios užtvankos Duobupio ir Ūlos-Pelesos up÷se beiMerkio-Vok÷s kanalo šliuzas reguliatorius. 2001 metų duomenimis migracijos įrenginiųstatyba pirmose dviejose vietose kainuotų atitinkamai 650000 Lt ir 107000 Lt. Kadanginaujesnių duomenų n÷ra, pritaikant šioms sumoms vartotojų kainų indekso koeficientusgaunama, kad šios priemon÷s įgyvendinimas 2009 metais kainuotų atitinkamai maždaug83,7 tūkst. ir 136 tūkst. litų. Merkio-Vok÷s šliuzo reguliatoriaus žuvų migracijosįrenginys tur÷tų kainuoti apie 105 tūkst. litų.Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifin÷mis galimybių studijomis, kuriųmetu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas.Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 patvirtintasstatytinas žuvų pralaidas ir buvusių užtvankų liekanų pašalinimą. Merkio pabaseinyjetokių šalintinų kliūčių n÷ra.Taigi, iš viso Merkio pabaseinio žuvų migracijos pagerinimui reik÷tų apie 325tūkst. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaugvienodai l÷šų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 65 tūkst. litų. Metin÷s bendrossąnaudos, taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 31.000 litų.HE turbinų keitimas214. Merkio pabaseinyje Eišiškių HE yra viena iš nedaugelio HE Lietuvoje,pastatyta daugiau nei prieš 50 metų. Siūloma jos tris turbinas pakeisti moderniomis irdarančiomis žuvims mažesnę žalą. Kadangi sąnaudos tokiai turbinai gali labai svyruoti,taikoma prielaida, kuri naudojama visiems Nemuno UBR pabaseiniams, jog naujaturbina kainuoja apie 4.000 Lt vienai kW 39 . Tokiu atveju Eišiškių HE turbinųpakeitimas kainuotų apie 700.000 litų. Jei eksploatacin÷s išlaidos sudarytų maždaug 339 http://www.mokslai.lt : Kaip rodo pastatytų naujų mažųjų HE kainų analiz÷, vidutin÷ įrengto 1 kW prieesamo tvenkinio kaina gali būti apie 1500 dolerių. Investicijos atsiperka per 13 metų jei yra 0,15 Lt/kWhelektros kaina.

206procentus investicijų kasmet, ir jei būtų taikomas 50 metų amžius, bendros metin÷ssąnaudos prilygtų 44 tūkst. litų.Leidimuose statyti hidroelektrines turi būti reikalaujama diegti geriausiaiprieinamą gamybos būdą, t.y. modernias turbinas.Upių vingiuotumo atkūrimas215. Merkio pabaseinyje yra 74,2 km ištiesintų rizikos ir lygumose esančių upiųvagų.Jei šias upių atkarpas išvingiuotume į kiek įmanoma natūralesnę vagą, taikainuotų maždaug 7,4 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galima prilygintinuliui. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 0,5 mln. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos216. 151 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.151 lentel÷. Merkio pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudosŽuvų takai ir užtvankųliekanų pašalinimasHidroelektrin÷s moderniosturbinos įrengimasEksploatacin÷sišlaidosMetin÷s bendrossąnaudos3 takai 325.000 9.700 31.000Viena HE 180 kW,trys turbinos700.000 21.000 44.000Vingiuotumo atstatymas 74,2 km 7.400.000 0 471.000Iš viso 8.440.000 31.000 550.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai217. Merkio ir Ūlos up÷s įtrauktos į Nacionalinių vandens turizmo trasų sąrašą.Šioms trasoms įrengti suplanuotos priemon÷s ir jų kaina pateikta bazinių priemoniųskyrelyje. Merkio pabaseinyje yra dvi oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiųpapildomų priemonių į programą netraukiame.Žeimenos pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s218. Tam, kad Žeimenos pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia rekonstruoti visą jau seną Švenčionių nuotekų valyklą.Nuotekų valymo gerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 153 lentel÷je žemiau.153 lentel÷. Žeimenos pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimopriemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷ŠvenčioniųNVPriemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendros metin÷sNuotekų valyklosrekonstrukcija 8.000.000 400.000 930.000Iš viso 8.000.000 400.000 930.000Šaltinis: konsultantas

207Kaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 0,93 milijono litų tam, kad būtų išlaikoma nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s. Šiame priemonių programos etape nesiūlomerekonstruoti Švenčiončionių NVĮ, nes tik÷tina, kad nustačius fosforą ribojančiusreikalavimus buityje ir pramon÷je naudojamuose plovikliuose bendrojo fosforoišleidžiamas apkrovos sumaž÷s ir be rekonstrukcijos.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s219. Žem÷s ūkio veiklos apimtys Žeimenos pabaseinyje nedidel÷s, tod÷lpasklidoji tarša reikšmingo poveikio upių vandens kokybei neturi. Kadangi dalįpasklidosios taršos mažinimo priemonių siūloma taikyti visoje Lietuvoje, sąnaudosatsiranda ir Žeimenos pabaseinyje. Ūkininkai, rengdami ir įgyvendindami tręšimoplanus bei teisingai tvarkydami m÷šlą, užtikrintų, kad maistingųjų medžiagų pertekliusdirvožemyje ir vandens telkiniuose neatsirastų ir ateityje. Be to, šių priemoniųvykdymas pad÷tų iš dalies įgyvendinti „terš÷jas moka“ principą.154 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Žeimenos pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, HAarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 11.714 SG 0 117.140 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimasir privalomas tręšimo planųrengimas ūkiams nuo 10 ha 48.055 ha 0 385.642 ūkininkaiPapildoma kontrol÷ - - 5.985 valstyb÷Iš viso 0 509.000Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Žeimenospabaseinyje sudaro 509 tūkst. Lt. Pagal siūloma schemą valstybei tektų mažiau nei 1%šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų (tręšimo planųrengimui ūkiuose virš 10 ha ir m÷šlo tvarkymui mažuose ūkiuose) tektų ūkininkams.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas220. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. 2008 metais buvo įrengtas žuvų migracijos įrenginysJusin÷je ir dar reikia rekonstruoti Kertuojų užtvankos žuvitakį, o tai kainuotų apie 12tūkst. litų.Žeimenos pabaseinyje n÷ra buvusių užtvankų liekanų ir joms sąnaudųnenumatyta.Be to, reikalinga steb÷sena prie migracijos įrenginio. Tačiau šios sąnaudosįtraukiamos į bendras Nemuno UBR numatomas sąnaudas.HE turbinų keitimas221. Žeimenos pabaseinyje keistinų turbinų n÷ra.Leidimuose statyti hidroelektrines turi būti reikalaujama diegti geriausiaiprieinamą gamybos būdą, t.y. modernias turbinas.

208Upių vingiuotumo atkūrimas222. Žeimenos pabaseinyje yra 15 km ištiesintų rizikos ir lygumose esančiųvandens telkinių.Jei į kiek įmanoma natūralesnę vagą išvingiuotume šiuos Žeimenos pabaseinioištiesintus rizikos vandens telkinius, tai kainuotų maždaug 1,5 mln. Lt. Eksploatacinessąnaudas praktiškai galima prilyginti nuliui. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 0,095mln. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos223. 155 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.155 lentel÷. Žeimenos pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudos, LtEksploatacin÷sišlaidos,Lt/metusMetin÷sbendrossąnaudos,Lt/metusŽuvų takai ir užtvankų1 12.000 360 1.100liekanų pašalinimasHidroelektrin÷s modernios0 0 0 0turbinos įrengimasVingiuotumo atstatymas 15 km 1.500.000 0 95.000Iš viso 1.512.000 360 96.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai224. Žeimenos pabaseinyje yra keturios oficialios maudyklos. Kol kassavivaldyb÷s neplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūrasusijusios papildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Šventosios pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s225. Šventosios pabaseinyje tam, kad būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reik÷tų papildomai mažinti nuotekų iš Utenos sutelktosiostaršos šaltinių taršą fosforu. Tačiau kol kas tiksliai pasakyti negalima, kuris ar kuriešaltiniai yra pagrindin÷ geros ekologin÷s būkl÷s nepasiekimo priežastis. Tod÷lpirmajame BVPD įgyvendinimo etape siūloma apsiriboti taršos šaltinių išsiaiškinimu.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s226. Nors žem÷s ūkio veikla Šventosios pabaseinyje n÷ra intensyvi, tačiaukeliose, tekančiose didesnio žem÷s ūkio intensyvumo vietomis, up÷se – Mūšioje irArmonoje – nitratų azoto koncentracijos d÷l pasklidosios žem÷s ūkio taršos neatitinkageros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų. 2008 m. vandens kokyb÷s monitoringo duomenysrodo, kad Mūšioje gali būti viršijamos ir BDS 7 koncentracijos, tačiau matematiniomodeliavimo pagalba šio viršijimo priežasties nustatyti kol kas nepavyko. LikusiųŠventosios pabaseinio upių kokybei pasklidoji žem÷s ūkio tarša reikšmingo poveikioneturi.Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 34.770 ha, o bendras pašalintas azotokiekis tur÷tų būti 45200 kg. Išskiriami tik du problematiški basein÷liai (matematinio

209modelio žem÷s ūkio taršai vertinti naudoti vienetai). Šiam pabaseiniui nepakankapriemonių, kurios siūlomos taikyti visoje Lietuvoje. Zonoje, kurioje jas pritaikius išliekaazoto perteklius, papildomai rekomenduojama sumažinti patvirtintas tręšimo normasdvidešimčia procentų.156 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Šventosios pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 42.658 SG 3.546 426.576 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimas ūkiamsnuo 10 ha (tame tarpe padidintas m÷šlopasisavinimo efektyvumo koeficientopadidinimas)190.529 ha41.261(13.312) 2.090.997 ūkininkaiKPP 2007-2013 priemonių įgyvendinimaspalankesn÷mis sąlygomis - 7.171 0 valstyb÷Optimalių tręšimo normų sumažinimas 20% 4.258 ha 17.033 0 valstyb÷Papildoma kontrol÷ - - 27.090 valstyb÷Iš viso - 62.000 2.545.000Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos mažinimo priemon÷ms Šventosiospabaseinyje sudaro apie 2,5 mln. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiau nei1% šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų (tręšimo planųrengimui ūkiuose virš 10 ha ir m÷šlo tvarkymui mažuose ūkiuose) tektų ūkininkams.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas227. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. Šventosios pabaseinyje tokia vieta – Anykščiųužtvanka ant Šventosios. 2001 metų duomenimis migracijos įrenginių statyba Anykščiųužtvankoje kainuotų 66000 Lt. Kadangi naujesnių duomenų n÷ra, pritaikant nurodytaisumai vartotojų kainų indekso koeficientus gaunama, kad šios priemon÷s įgyvendinimas2009 metais kainuotų maždaug 84 tūkst. Lt.Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifin÷mis galimybių studijomis, kuriųmetu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Šiuo metu kaippapildomas prioritetines priemones galima traktuoti Lietuvos Respublikos žem÷s ūkioministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180) patvirtintasne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankų liekanų pašalinimą. Šventosiospabaseinyje tokių šalintinų kliūčių yra trys (157 lentel÷).

210157 lentel÷. Šventosios pabaseinio pašalintinos užtvankų liekanos ir šių priemoniųsąnaudos, LtUp÷ UžtvankospavadinimasSiesartis Siesarties malūno Išvalyti up÷svagąSiesartis Kazliškio ir CiesarkosmalūnaiVirinta Klabinių malūno PašalintiužtvankosliekanasPriemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷ssąnaudos*Ukmerg÷s r. Siesarties6.600kraštovaizdžiodraustinisnuardyti akmenųslenksčiusUkmerg÷s r. 29.000Anykščių r. 6.000Šaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427(Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos„Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, „Gedilieta“ irEkologijos institutas, 2001Taigi, iš viso Šventosios pabaseinio žuvų migracijos pagerinimui reik÷tų apie128 tūkst. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaugvienodai l÷šų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 26 tūkst. litų. Metin÷s bendrossąnaudos, taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 11.000 litų.HE turbinų keitimas228. Visos hidroelektrin÷s Šventosios pabaseinyje n÷ra labai senos, tačiau d÷ldaromo poveikio siūloma keisti turbinas Gabr÷lų ir Motiejūnų hidroelektrin÷se antNev÷žos (Virintos) ir Šventosios. Iš viso tai kainuotų šiek tiek daugiau nei 1 mln. litų.Eksploatacin÷s metin÷s išlaidos sudarytų apie 32 tūkst. litų, o metin÷s sąnaudos – 69tūkst. litų.Upių vingiuotumo atkūrimas229. Šventosios pabaseinyje yra 88,1 km ištiesintų rizikos ir lygumose esančių,bet LPVT nepriskirtų vandens telkinių.Jei juos išvingiuotume į kiek įmanoma natūralesnę vagą, tai kainuotų maždaug8,8 mln. Lt. Eksploatacines išlaidas praktiškai galima prilyginti nuliui. Bendros metin÷ssąnaudos sudarytų 0,6 mln. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos230. 158 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.158 lentel÷. Šventosios pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudosEksploatacin÷sišlaidosMetin÷sbendrossąnaudosŽuvų takai ir užtvankų 1 takas ir 3 kliūtys 128.000 2.600 11.000liekanų pašalinimasHidroelektrin÷s modernios 2 elektrin÷s 1.000.000 32.000 69.000turbinos įrengimasVingiuotumo atstatymas 88,1 km 8.800.000 0 560.000Iš viso 10.000.000 35.000 640.000Šaltinis: konsultantas

211Papildomos priemon÷s rekreacijai231. Šventosios up÷ įtraukta į Nacionalinių vandens turizmo trasų sąrašą. Šiaitrasai įrengti suplanuotos bazin÷s priemon÷s apibūdintos Nemuno UBR valdymo planoprojekte. Papildomų priemonių rekreacijai nenumatyta.Šventosios pabaseinyje yra devynios oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Neries mažųjų intakų pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s232. Tam, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytusgeros ekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Kaišiadoriųvalymo įrenginių taršą būtent azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos papildomosnuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 159 lentel÷je žemiau.159 lentel÷. Neries mažųjų intakų pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikiomažinimo priemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendros metin÷sKaišiadorių NV Papildomas N ir P valymas 3.960.000 198.000 460.000Iš viso 3.960.000 198.000 460.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 0,5 milijono litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s233. Neries mažųjų intakų pabaseinio up÷s n÷ra labai stipriai veikiamospasklidosios žem÷s ūkio taršos. Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 26.030 ha, obendras pašalintas azoto kiekis tur÷tų būti 41.648 kg. Išskiriami du problematiškibasein÷liai (matematinio modelio žem÷s ūkio taršai vertinti naudoti teritorijos vienetai).Azoto pertekliui panaikinti šiame pabaseinyje pakanka priemonių, kurios siūlomostaikyti visoje Lietuvoje.160 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Neries pabaseinyje priemon÷s ir jų sąnaudosPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaPriemon÷sM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 1.433 SG 1.789 14.330 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimas ūkiamsnuo 10 ha (tame tarpe padidintas m÷šlopasisavinimo efektyvumo koeficientopadidinimas)34.267(24.885) 588.914 ūkininkai62.094 haPapildoma kontrol÷ - - 4.355 valstyb÷Iš viso: - 36.056 608.000

212Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Neries mažųjųintakų pabaseinyje sudaro 608 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiaunei 1% šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų (tręšimoplanų rengimui ūkiuose virš 10 ha ir m÷šlo tvarkymui mažuose ūkiuose) tektųūkininkams.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas234. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kurios yrasvarbiausios žuvų migracijai. Neries mažųjų intakų pabaseinyje tokia vieta yraRokantiškių užtvanka ant Vilnios up÷s.Dar keturios vietos išskirtos kaip antro prioriteto. Šių migracijos įrenginiųstatybos sąnaudos buvo apskaičiuotos 2001 metais. Kadangi naujesnių duomenų n÷ra,sumos gaunamos pritaikant vartotojų kainų indekso koeficientus (161 lentel÷).Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007,Nr. 102-4180) patvirtintas ne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankųliekanų pašalinimą. Neries mažųjų intakų pabaseinyje tokių šalintinų kliūčių yra šešios.Vok÷s up÷je, neįrengus žuvų migracijos kelių prie Grigiškių HE ir Mūro Vok÷sužtvankų, Vaidotų užtvankos pertvarkymas duos mažesnę naudą žuvų migracijai.161 lentel÷. Neries mažųjų intakų pabaseinio žuvų migracijos įrenginiai ir pašalintinosužtvankų liekanos bei šių priemonių sąnaudos, LtUp÷UžtvankospavadinimasPriemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷ssąnaudos*Žuvų migracijos įrenginiaiRokantiškiųŽuvų tako Vilniaus m.Vilnia,rekonstrukcija177.910Grigiškių HE Žuvų takas Vilniaus m. Veikia mažojiVok÷,HE 182.993Vok÷, Mūro Vok÷s Žuvų takas Vilniaus m. 247.803Str÷vaStr÷vosSuremontuoti žuvųtakąKaišiadoriųraj. 25.000Rieš÷ Žemutin÷s Rieš÷s Žuvų takas Vilniaus m.Verkiųregioninisparkas 93.000Šalintinos kliūtysPertvarkyti akmenųVok÷ Vaidotųslenksčio liekanas Vilniaus raj. 85.000Išardyti betonoNeriesregioninisBražuol÷ Kragžliųslenksčio liekanas Trakų raj. parkas 5.000Mus÷Musninkų malūnoĮrengti papildomusakmenų slenksčiusŠirvintų raj.50.000NemenčiaIšardyti betono Vilniaus raj.Nemenčin÷s malūno užtvankos liekanas14.000ŽalesaSkirgiškių (Tartokų)malūnoPertvarkytiužtvankos liekanas Vilniaus m. 35.000GamernioPilnai atidaryti Vilniaus raj. 0Bezdon÷vandens pralaidąIŠ VISO ~ 915.000Šaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427(Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos„Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, „Gedilieta“ irEkologijos institutas, 2001

213Taigi, iš viso Neries mažųjų intakų pabaseinio žuvų migracijos pagerinimuireik÷tų beveik 1 mln. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriamamaždaug vienodai l÷šų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 200 tūkst. litų.Eksploatacin÷s metin÷s žuvitakių išlaidos lygios maždaug 22.000 litų, o metin÷sbendros sąnaudos, taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 80.000litų.HE turbinų keitimas235. Visos hidroelektrin÷s Neries mažųjų intakų pabaseinyje n÷ra labai senos,taip pat nenustatyta, kad kuri nors iš jų tur÷tų tokį poveikį, d÷l kurio reik÷tų imtispoveikio švelninimo priemonių artimiausiu metu. Tod÷l artimiausiu metuhidroelektrinių turbinų keitimas šio pabaseinio HE n÷ra tikslingas.Leidimuose statyti hidroelektrines turi būti reikalaujama diegti geriausiaiprieinamą gamybos būdą, t.y. modernias turbinas.Upių vingiuotumo atkūrimas236. Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra 19,4 km ištiesintų ir lygumoseesančių, bet labai pakeistais vandens telkiniais nepripažintų rizikos upių. Jas reik÷tųišvingiuoti į kiek įmanoma natūralesnę vagą, kad būtų galima pasiekti geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus.Tai kainuotų beveik 2 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galimaprilyginti nuliui. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų apie 120 tūkst. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos237. 162 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.162 lentel÷. Neries mažųjų intakų pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷s Eksploatacin÷s Metin÷s bendrossąnaudos išlaidos sąnaudos5 takai ir 6 915.000 22.000 80.000šalintinos kliūtys0 0 0 0Žuvų takai ir užtvankųliekanų pašalinimasHidroelektrin÷s moderniosturbinos įrengimasVingiuotumo atstatymas 19,4 km 1.940.000 0 123.000Iš viso ~ 2.860.000 22.000 203.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai238. Neries mažųjų intakų up÷ įtraukta į Nacionalinių vandens turizmo trasųsąrašą. Šiai trasai įrengti suplanuotos priemon÷s ir jų kaina pateikta pagrindiniųpriemonių skyrelyje.Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra devynios oficialios maudyklos. Kol kassavivaldyb÷s neplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūrasusijusios papildomos priemon÷s į programą netraukiamos.

214Nev÷žio pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s239. Tam, kad Nev÷žio pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš bent aštuoniųgyvenviečių taršą būtent azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Tačiau penkiose iš jų taršosšaltinis ar taršos mažinimo galimyb÷s n÷ra visiškai aiškūs, tod÷l pirmajame etape povadinamosios pasikliovimo analiz÷s, aprašytos Nemuno UBR valdymo plane, lieka trysgyvenviet÷s, kuriose būtina mažinti su nuotekomis patenkančią taršą daugiau neinustatyta Nuotekų Reglamente. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s ir jųsąnaudos pateikiamos 163 lentel÷je žemiau.163 lentel÷. Nev÷žio pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷BaisogalosNVPriemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendrosmetin÷sNaujų nuotekų valymo įrenginiųstatyba 4.000.000 200.000 466.000Nuotekų valymo įrenginiųrekonstrukcija 1.500.000 75.000 206.000Pakiršinio NVBukonių NV Nauja biologinio valymo linija 500.000 25.000 58.000Iš viso 6.000.000 300.000 730.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistidaugiau kaip 700 tūkst. litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s240. Žem÷s ūkio tarša yra ypatingai svarbus ir reikšmingą poveikį Nev÷žiopabaseinio up÷ms darantis veiksnys. Nev÷žio pabaseinio up÷ms tenka viena didžiausiųpasklidosios žem÷s ūkio taršos apkrovų visame Nemuno UBR. D÷l šios priežastiesnitratų azoto koncentracijos neatitinka geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų beveikvisose pabaseinio up÷se. Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad Nev÷žiopabaseinio aukštupio up÷se, kur žem÷s ūkio intensyvumas ne toks didelis, nitratų azotokoncentracijos yra mažesn÷s ir geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus viršija palygintinedaug. Tuo tarpu likusiose (ypatingai mažesn÷se) up÷se geros ekologin÷s būkl÷sreikalavimai gali būti viršijami daugiau nei du kartus.Iš viso pabaseinyje taršą reikia mažinti 529.530 ha, o bendras pašalintas azotokiekis tur÷tų būti 1748 tūkst. kg. Išskiriamas trisdešimt vienas problematiškas basein÷lis(matematinio modelio, taikyto pasklidajai taršai vertinti, suskirstyti vienetai).Šiam pabaseiniui nepakanka priemonių, kurias siūloma taikyti visoje Lietuvoje.Zonoje, kurioje jas pritaikius išlieka azoto perteklius, kaip ir kituose pabaseiniuose,papildomai rekomenduojama sumažinti patvirtintas tręšimo normas dvidešimčiaprocentų. Pritaikius šias priemones, pabaseinyje dar išliktų 16 basein÷lių, kuriuose visdar reik÷tų šalinti azoto perteklių. Atsižvelgiant į sąnaudų ir efekto santykį, pagalpriemonių efektyvumą toliau siūloma taikyti sekančią priemonę: dalį dirbamų (sm÷lingųir mišrių) žemių užsodinti tarpiniais augalais. Vis d÷lto, pritaikius šias priemones, azotoperteklius išlieka dar dešimtyje basein÷lių.

215Kadangi Nev÷žio pabaseinyje žem÷s ūkis yra labai intensyvus, tik÷tina, jog taršayra gana koncentruota, ypač vandenyje, nutekančiame drenavimo sistemomis.Atsižvelgiant į tai, likusiai taršai panaikinti siūloma taikyti priemones, kuriomisįmanoma sulaikyti didelius azoto kiekius. Viena iš tokių priemonių gali būti dirbtin÷sšlapyn÷s. Kadangi dirbtinių šlapynių efektyvumas mažinant azoto perteklių, o taip pat irtokios priemon÷s sąnaudos labai priklauso nuo konkrečios vietov÷s sąlygų, pirmiausiasiūloma atlikti detalią vietov÷s analizę, parenkant tinkamiausias vietas min÷taipriemonei, o taip pat palyginant jos taikymo efektyvumą su alternatyviomispriemon÷mis, tokiomis kaip kontroliuojamo drenažo sistemos. Vienos iš tokiųpriemonių pritaikymas leistų taršą iki nustatytų geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimųsumažinti jau visame pabaseinyje ir problematinių basein÷lių neliktų.Visas priemones, kurios būtų taikomos tik Nev÷žio pabaseinyje, siūlomakompensuoti.164 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Nev÷žio pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 36.048 SG 61.117 360.478 ūkininkaiNormatyvų įteisinimas ir privalomastręšimo planų rengimas ūkiams nuo 10 ha(tame tarpe padidintas m÷šlopasisavinimo efektyvumo koeficientopadidinimas)898.365(390.854) 1.263.529 ūkininkai288.414 haKPP 2007-2013 priemonių įgyvendinimaspalankesn÷mis sąlygomis - 200.817 0 valstyb÷Tręšimo normų sumažinimas 20% 167.018 ha 507.511 0 valstyb÷Sm÷lingų žemių užsodinimas tarpiniaisaugalais 230ha 6.396 88.410 valstyb÷Mišrių žemių užsodinimas tarpiniaisaugalais 290 ha 5.612 111.817 valstyb÷Papildoma kontrol÷ - - 29.267 valstyb÷Iš viso 1.692.000 1.946.000Kasmetin÷s veiklos sąnaudos pasklidosios taršos mažinimo priemon÷msNev÷žio pabaseinyje sudaro 1.946 tūkst. Lt, didžioji dalis kurių tenka ūkininkams(1.624 t.) Likusią sąnaudų dalį tur÷tų padengti valstyb÷, kadangi priemon÷sįgyvendinamos išskirtinai Nev÷žio pabaseinyje.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas241. Nev÷žio pabaseinio žuvų migracijos pralaidų rengti nereikia ir migracijospagerinimui sąnaudų nenustatyta.HE turbinų keitimas242. Visos hidroelektrin÷s Nev÷žio pabaseinyje n÷ra labai senos, tačiau d÷ldaromo poveikio upių ekosistemoms rekomenduojama prioritetiškai keisti turbinasmodernesn÷mis dviejose Nev÷žio pabaseinio HE: Vaitiekūnų ir Angirių, kuriųgalingumas atitinkamai 370 ir 1300 kW.165 lentel÷. Nev÷žio pabaseinio hidroelektrinių modernizavimo sąnaudos

216Hidroelektrin÷ Investicin÷s sąnaudos, Eksploatacin÷s išlaidos, Metin÷s sąnaudos,LtLt/metusLt/metusVaitiekūnų 1.480.000 44.400 138.000Angirių 5.200.000 156.000 486.000Iš viso: 6.680.000 200.400 624.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, iš viso tokioms priemon÷ms Nev÷žio pabaseinyje reik÷tųbeveik 7 mln. litų, o metin÷s sąnaudos (t.y. tikroji ilgalaik÷ našta) sudarytų apie 600tūkst. litų.Upių vingiuotumo atkūrimas243. Nev÷žio pabaseinyje yra 171,9 km ištiesintų ir lygumose esančių, bet labaipakeistais vandens telkiniais nepaskirtų, vadinasi, į kiek įmanoma natūralesnę vagąišvingiuotinų upių.Jei tai nuspręstume daryti, reik÷tų maždaug 17 mln. Lt. Bendros metin÷ssąnaudos sudarytų 1 mln. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos244. 166 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.166 lentel÷. Nev÷žio pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudos, LtEksploatacin÷sišlaidos,Lt/metusMetin÷s bendrossąnaudos,Lt/metusŽuvų takai ir užtvankųliekanų pašalinimas 0 0 0 0Hidroelektrin÷s moderniosturbinos įrengimas 2 6.680.000 200.400 624.000Vingiuotumo atstatymas 171,9 km 17.000.000 0 1.100.000Iš viso 24.000.000 200.000 1.700.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai245. Nev÷žio pabaseinis neįtrauktas į nacionalinį vandens turizmo planą.Nev÷žio pabaseinyje yra dvi oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Požeminio vandens būkl÷s vertinimo priemon÷s246. Išskirtame probleminiame viršutinio devono Stipinų požeminio vandensbaseine, kuris maždaug lygiomis dalimis išsid÷stęs Nev÷žio, Dubysos ir Jūrospabaseiniuose, nustatyta, kad anomaliai didel÷s dviejų probleminių rodiklių – sulfatų(SO 4 ) ir chloridų (Cl) – koncentracijos yra gamtin÷s kilm÷s, tod÷l pagalaplinkosauginius kriterijus požeminio vandens būkl÷ vertinama kaip “gera” irsudarytuose požeminio vandens būkl÷s žem÷lapiuose, kaip reikalaujama BVPD,dažoma žalia spalva.Tačiau čia yra keletas požeminio vandens telkinių/vandenviečių (Bedančių,Anžilių, Sk÷mių ir Šiaulių (Bubių), kuriose min÷tų dviejų rodiklių (SO 4 ir Cl)koncentracijos neatitinka geriamojo vandens kokyb÷s reikalavimų. Tokius

217telkinius/vandenvietes der÷tų priskirti rizikos grupei, tačiau nepakanka monitoringoinformacijos (duomenų) eksploatacijos sąlygotų pokyčių/trendų įvertinimui.Siūloma parengti teis÷s aktą, įpareigojantį vandens tiekimo įmones,eksploatuojančias > 10 m 3 /d požeminio vandens , vykdyti probleminių kokyb÷s rodiklių(Cl ir SO4) monitoringą ir teikti duomenis Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).Išanalizavusi gautus duomenis LGT nuspręs, ar išskirti telkiniai priklauso rizikosgrupei, ar ne. Šiai priemonei sąnaudų nenumatoma, nes požeminio vandensmonitoringas bus vykdomas teis÷s aktų numatyta tvarka, o duomenys analizuojamiLietuvos geologijos tarnyboje darbo tvarka..Šešup÷s pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s247. Tam, kad Šešup÷s pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reik÷tų papildomai mažinti nuotekų iš penkių gyvenviečiųtaršą būtent azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Tačiau bent trijose iš jų dar n÷ra visiškaiaiškus taršos šaltinis ar jos mažinimo būdas, tod÷l papildomos priemon÷s tur÷tų būtiįgyvendintos dviejose gyvenviet÷se. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s irjų sąnaudos pateikiamos 167 lentel÷je žemiau.167 lentel÷. Šešup÷s pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, 2009Gyvenviet÷Priemon÷Investicijos, LtSąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendrosmetin÷s,Lt/metusŠakių NV1. Cheminis P nus÷sdinimas irmikrosietai arba sm÷lio filtrai 150.000 7.500 17.500Kybartų NVPapildoma denitrifikacijosgrandis 1.000.000 50.000 116.000Iš viso 1.150.000 57.500 134.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 0,134 milijono litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s. Šiame priemonių programos etape nesiūlomerekonstruoti Šakių NVĮ, nes tik÷tina, kad nustačius fosforą ribojančius reikalavimusbuityje ir pramon÷je naudojamuose plovikliuose bendrojo fosforo išleidžiamas apkrovossumaž÷s ir be rekonstrukcijos.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷248. Šešup÷s pabaseinyje žem÷s ūkio veikla yra intensyvi ir, nors jos poveikisn÷ra reikšmingas pačios Šešup÷s kokybei, nemažai Šešup÷s intakų d÷l pasklidosiosžem÷s ūkio taršos poveikio yra užteršti, t.y. nitratų azoto koncentracijos čia viršija gerosekologin÷s būkl÷s reikalavimus. Nors, lyginant su Nev÷žio pabaseiniu, kuris taip patpasižymi intensyvia žem÷s ūkio veikla, nitratų azoto koncentracijos Šešup÷s intakuosen÷ra tokios aukštos.Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 206.710 ha, o bendras pašalintas azotokiekis tur÷tų būti 392.749 kg. Išskiriama keturiolika problematiškų basein÷lių(matematinio modelio, naudojamo pasklidosios taršos vertinimui, naudojami vienetai).Šiam pabaseiniui nepakanka priemonių, kurios siūlomos taikyti visoje Lietuvoje.

218Zonoje, kurioje pritaikius bendras, šalies mastu, taikomas priemones, išlieka azotoperteklius, papildomai rekomenduojama taikyti patvirtintų tręšimo normų sumažinimodešimčia procentų priemonę.168 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Šešup÷s pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 43.566 SG 39.935 435.660 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimas ūkiamsnuo 10 ha (tame tarpe padidintas m÷šlopasisavinimo efektyvumo koeficientopadidinimas)318.308(139.388) 2.203.130 ūkininkai198.084 haKPP 2007-2013 priemonių įgyvendinimaspalankesn÷mis sąlygomis - 62.150 0 valstyb÷20% sumažintų optimalių tręšimo normųtaikymas 18.703ha 50.137 0 valstyb÷Papildoma kontrol÷ - - 38.538Iš viso 470.500 2.677.000Šaltinis: konsultantas249. Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos mažinimo priemon÷ms Šešup÷spabaseinyje sudaro 2.677 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų apie 1% šiossumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų, t.y. tręšimo planųrengimo ūkiuose virš 10 ha ir m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose sąnaudos, tektųūkininkams.Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas250. Šešup÷s pabaseinyje svarbiausias yra žuvų migracijos kelio įrengimas prieKudirkos Naumiesčio užtvankos. Jos statybos kaina 2001 metais buvo 175.000 Lt, o2009 metais šios reikalingos sąnaudos būtų lygios maždaug 220.000 Lt. Įrengti žuvųmigracijos kelią savo l÷šomis yra įpareigotas hidroelektrin÷s ant šios užtvankosstatytojas.HE turbinų keitimas251. Dvi hidroelektrin÷s Šešup÷s pabaseinyje yra gana senos, statytos 1951-1952 metais. Tai – Antanavo ir Netičkampio elektrin÷s. Jų bendra instaliuota galia lygi400 kW+240 kW= 640 kW. Tačiau d÷l to, kad jos nedaro tokios įtakos vandenssistemoms, kaip kad kitos į prioritetinį sąrašą įtrauktos hidroelektrin÷s, jų turbinas būtųgalima planuoti keisti v÷liau, pasibaigus pirmajam BVPD įgyvendinimo laikotarpiui.Abiems elektrin÷ms reik÷tų maždaug 2.560.000 Lt investicinių sąnaudų, tačiaujos į bendrą Nemuno UBR hidromorfologinių priemonių sąrašą pirmame etapenetraukiamos. Šios priemon÷s turi būti įtrauktos į Priemonių programą antrajam BVPDįgyvendinimo ciklui.

219Upių vingiuotumo atkūrimas252. Šešup÷s pabaseinyje yra 130,6 km ištiesintų ir lygumose esančių rizikos,bet labai pakeistais vandens telkiniais nepaskirtų ir tod÷l į kiek įmanoma natūralesnęvagą išvingiuotinų upių.Tai kainuotų maždaug 13 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galimaprilyginti nuliui. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 830 tūkst. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos253. 170 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.170 lentel÷. Šešup÷s pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷ssąnaudos, LtŽuvų takai ir užtvankų liekanųpašalinimasEksploatacin÷s Metin÷s bendrosišlaidos,Lt/metussąnaudos,Lt/metus1 220.000 6.600 21.000Hidroelektrin÷s modernios 0 0 0 0turbinos įrengimas, kWVingiuotumo atstatymas, km 130,6 km 13.000.000 0 830.000Iš viso: 13.300.000 6.600 850.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai254. Šešup÷s pabaseinis neįtrauktas į nacionalinį vandens turizmo planą.Šešup÷s pabaseinyje yra penkios oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Papildomos priemon÷s požeminio vandens būkl÷s vertinimui255. Šešup÷s pabaseinyje yra nemažai požeminio vandenstelkinių/vandenviečių, kuriose chloridų (Cl) koncentracijos neatitinka geriamojovandens kokyb÷s reikalavimų. Šiuo metu nepakanka duomenų, įrodančių požeminiovandens eksploatacijos poveikį vandens kokyb÷s blog÷jimui, tod÷l n÷ra pagrindopriskirti šiuos telkinius rizikos grupei. Siūloma parengti teis÷s aktą, įpareigojantįvandens tiekimo įmones, eksploatuojančias > 10 m 3 /d požeminio vandens, vykdytiprobleminio kokyb÷s rodiklio (Cl) monitoringą ir teikti duomenis Lietuvos geologijostarnybai (LGT). Išanalizavusi gautus duomenis LGT nuspręs, ar išskirti telkiniaipriklauso rizikos grupei, ar ne. Šiai priemonei sąnaudų nenumatoma, nes požeminiovandens monitoringas bus vykdomas teis÷s aktų numatyta tvarka, o duomenysanalizuojami Lietuvos geologijos tarnyboje darbo tvarka.Dubysos pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s256. Dubysos pabaseinyje reikia tobulinti Tytuv÷nų nuotekų valymo įrenginiųdarbą, kad BVPD įgyvendinimui reikalingos nuotekų koncentracijos būtų įgyvendintos.Šioje programoje Tytuv÷nų NVĮ modernizavimas išskiriamas kaip papildoma priemon÷,tačiau, kadangi Tytuv÷nų NVĮ rekonstrukcija yra jau suplanuota, efektyviausia išeitisbūtų rekonstrukciją atlikti taip, kad būtų įgyvendinti ne tik Nuotekų reglamento, bet ir

220griežtesni, gerą vandens būklę priimtuve užtikrinantys, reikalavimai. Tam papildomųsąnaudų netur÷tų prireikti.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s257. Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad pasklidoji žem÷s ūkio taršanedaro reikšmingo poveikio pagrindin÷s up÷s Dubysos kokybei, tačiau keliuose josintakuose nitratų azoto koncentracijos gali nežymiai neatitikti geros ekologin÷s būkl÷sreikalavimų.Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 74.590 ha, o bendras pašalintas azotokiekis tur÷tų būti 34.311 kg. Išskiriami tik du problematiški basein÷liai (modelionaudojami ploto vienetai). Šiam pabaseiniui pakanka priemonių, kurios siūlomos taikytivisoje Lietuvoje.171 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Dubysos pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 14.006 SG 10.002 140.062 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimas ūkiamsnuo 10 ha (tame tarpe padidintas m÷šlopasisavinimo efektyvumo koeficientopadidinimas)100.959(37.459) 972.317 ūkininkai78.534 haPapildoma kontrol÷ - - 13.912 valstyb÷Iš viso 63.000 1.126.000Šaltinis: konsultantasMetin÷s sąnaudos pasklidosios taršos mažinimo priemon÷ms Dubysospabaseinyje sudaro 1.126 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų apie 1% šiossumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų (tręšimo planų rengimuiūkiuose virš 10 ha ir m÷šlo tvarkymui mažuose ūkiuose) tektų ūkininkams (171 lentel÷).Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas258. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. Dubysos pabaseinyje tokia nustatyta vieta yra viena –tai Kelm÷s užtvanka ant Kražant÷s. Žuvų migracijos įrenginio kaina 2001 metais buvo88.000 Lt, o 2009 metais šios reikalingos sąnaudos būtų lygios maždaug 112.000 Lt.Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007,Nr. 102-4180) patvirtintas ne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankųliekanų pašalinimą. Dubysos pabaseinyje tokių šalintinų kliūčių yra dvi (172 lentel÷).

221172 lentel÷. Dubysos pabaseinio pašalintinos užtvankų liekanos bei šių priemoniųsąnaudos, LtUp÷Priemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷sDubysaDubysaUžtvankospavadinimasKlump÷sAkmenų užtvankospertvarkymasAkmenų užtvankospertvarkymasJurbarkoRaseiniųsąnaudos*Dubysosichtiologinisdraustinis 36.000Dubysosregioninisparkas 18.000MaslauskiškiųIŠ VISO 54.000Šaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427(Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos„Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, „Gedilieta“ irEkologijos institutas, 2001Iš viso Dubysos pabaseinio žuvų migracijos pagerinimui reik÷tų apie 165 tūkst.Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaug vienodai l÷šųnuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 33 tūkst. litų. Metin÷s bendros sąnaudos,taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 10.000 litų.HE turbinų keitimas259. Dvi hidroelektrin÷s Dubysos pabaseinyje – Plikių (98 kW) ir Kaulakių (165kW) – n÷ra senos, tačiau d÷l to, jog jos daro didesnį neigiamą poveikį vandenssistemoms nei kitos, yra siūloma keisti jų turbinas pirmame hidromorfologiniųpriemonių įgyvendinimo etape.Plikių hidroelektrin÷je turbinos keitimas kainuotų beveik 400 tūkst. litų,Kaulakių – daugiau nei 660 tūkst. litų.Upių vingiuotumo atkūrimas260. Dubysos pabaseinyje yra 61,3 km ištiesintų ir esančių lygumose, labaipakeistais vandens telkiniais nepaskirtų ir tod÷l į kiek įmanoma natūralesnę vagąišvingiuotinų rizikos upių.Tai kainuotų maždaug 6,1 mln. Lt. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 0,4 mln.litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos261. 173 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.173 lentel÷. Dubysos pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷s Eksploatacin÷s Metin÷s bendrossąnaudos,Ltišlaidos,Lt/metussąnaudos,Lt/metusŽuvų takai ir užtvankų liekanųpašalinimas6 53.000 3.400 10.000Hidroelektrin÷s modernios 263 1.050.000 31.600 99.000turbinos įrengimas, kWVingiuotumo atstatymas, km 61,3 km 6.130.000 0 390.000Iš viso: 7.400.000 35.000 500.000Šaltinis: konsultantas

222Papildomos priemon÷s rekreacijai262. Dubysos up÷ įtraukta į Nacionalinių vandens turizmo trasų sąrašą.Dubysos pabaseinyje yra septynios oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Papildomos priemon÷s požeminio vandens būkl÷s vertinimui263. Į Dubysos pabaseinį patenka didžioji dalis probleminių K÷dainių-Dotnuvosir apie trečdalis viršutinio devono Stipinų požeminio vandens baseinų. Abiejuosepožeminio vandens baseinuose fiksuojamos anomaliai didel÷s chloridų (Cl) ir sulfatų(SO 4 ) koncentracijos. Nustatyta, kad šios vandens kokybę bloginančios anomalijos yragamtin÷s kilm÷s. Prastą atskirų gręžinių požeminio vandens cheminę sud÷tį sąlygojageologin÷ teritorijos sąranga. Joje išplitę viršutinio-vidurinio devono vandeningieji irjuos skiriantys sluoksniai, tarp kurių svarbiausios yra gipsingos bei iš sm÷lio-molioklodų sudarytos vandenį talpinančios nuogulos. Pietin÷je šio baseino dalyje pertektoninius lūžius iš apačios vyksta chloridinio (ir šiek tiek sulfatinio) vandens intruzijaį eksploatuojamo vandeningo komplekso apatinę dalį.Šiuo metu nepakanka monitoringo informacijos požeminio vandenseksploatacijos sąlygotų pokyčių/trendų vertinimui ir telkinių priskyrimui rizikos grupei.Siūloma parengti teis÷s aktą, įpareigojantį vandens tiekimo įmones,eksploatuojančias > 10 m 3 /d požeminio vandens, vykdyti probleminių kokyb÷s rodiklių(Cl ir SO4) monitoringą ir teikti duomenis Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).Išanalizavusi gautus duomenis LGT nuspręs, ar išskirti telkiniai priklauso rizikosgrupei, ar ne. Šiai priemonei sąnaudų nenumatoma, nes požeminio vandensmonitoringas bus vykdomas teis÷s aktų numatyta tvarka, o duomenys analizuojamiLietuvos geologijos tarnyboje darbo tvarka.Jūros pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s264. Tam, kad Jūros pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš keleto gyvenviečių taršą,būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Tačiau vadinamoji pasikliovimo analiz÷parod÷, kad pirmajame BVPD įgyvendinimo etape taršos mažinimo priemonę vertaįgyvendinti tik vienoje gyvenviet÷je. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s irjų sąnaudos pateikiamos 174 lentel÷je žemiau.174 lentel÷. Jūros pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Raseinių NVŠaltinis: konsultantasPriemon÷Investicijos, LtSąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendros metin÷s,Lt/metus1. Prailginta aeracija(nitrifikavimas), cheminis Pnus÷sdinimas su sm÷liofiltrais arba mikrosietai 800.000 40.000 93.000265. Kaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleisti

223maždaug 0,09 milijono litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s267. Pasklidoji žem÷s ūkio tarša iš esm÷s n÷ra reikšmingas veiksnys Jūrospabaseinio upių kokybei. Daugelyje upių nitratų azoto koncentracijos atitinka gerosekologin÷s būkl÷s reikalavimus.Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 18.990 ha, o bendras pašalintas azoto kiekistur÷tų būti 18.990 kg. Išskiriami trys problematiški basein÷liai (modelio naudojamiploto vienetai). Azoto pertekliui panaikinti šiame pabaseinyje pakanka priemonių,kurios siūlomos taikyti visoje Lietuvoje.175 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Jūros pabaseinyje sąnaudosPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinantN, kg/metaiMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaPriemon÷sM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 32.151 SG 3.946 321.506 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimasūkiams nuo 10 ha 153.656 ha 25.844 848.462 ūkininkaiPapildoma kontrol÷ - - 15.785 valstyb÷Iš viso: 30.000 1.186.000Šaltinis: konsultantasMetin÷s sąnaudos pasklidosios taršos mažinimo priemon÷ms Jūros pabaseinyjesudaro 1186 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų apie 2% šios sumos –išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų (tręšimo planų rengimui ūkiuosevirš 10 ha ir m÷šlo tvarkymui mažuose ūkiuose) teiktų ūkininkams (175 lentel÷).Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas268. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. Jūros pabaseinyje tokios vietos yra trys – Jūros,Šunijos ir Ančios up÷se. Šių migracijos įrenginių statybos sąnaudos buvo apskaičiuotos2001 metais. Kadangi naujesnių duomenų n÷ra, pritaikant vartotojų kainų indeksokoeficientus gaunamos sumos, kurios pateiktos 176 lentel÷je. Žuvų pralaidos prieTaurag÷s užtvankos rekonstrukcijai turi būti teikiamas prioritetas. Įgyvendinus šiąpriemonę, kitų žuvų migracijos Jūros pabaseinyje gerinimo priemonių įgyvendinimonauda būtų didesn÷.Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007,Nr. 102-4180) patvirtintas ne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankųliekanų pašalinimą. Jūros pabaseinyje tokių šalintinų kliūčių yra viena (176 lentel÷).

224176 lentel÷. Jūros pabaseinio žuvų migracijos įrenginiai ir pašalintinos užtvankųliekanos bei šių priemonių sąnaudos, LtUp÷UžtvankospavadinimasJūra Taurag÷s užtvankasu žuvų keltuvu rekonstrukcijaAnčia Skaudvil÷s Žuvų takas(laiptuotas latakas)Šunija Lomių Žuvų takas(laiptuotas latakas)Šalintinos kliūtysAitra Gir÷nų malūno Pertvarkyti akmenų Rietavoslenksčio liekanasPriemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷ssąnaudos*, LtŽuvų migracijos įrenginiaiŽuvų pralaidos Taurag÷s r. 104.204Taurag÷s r. Ančioskraštovaizdžiodraustinis499.418Taurag÷s r. 249.073Aitroshidrografinisdraustinis17.791IŠ VISO 870.486Šaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos„Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, „Gedilieta“ irEkologijos institutas, 2001Iš viso Jūros pabaseinio žuvų migracijos pagerinimui reik÷tų apie 870 tūkst. Ltinvesticinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaug vienodai l÷šų nuo2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 174 tūkst. litų. Metin÷s bendros sąnaudos, taikantvidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 80.000 litų.HE turbinų keitimas269. Vienos Jūros pabaseinyje esančios hidroelektrin÷s turbinos pirmajamehidromorfologinių priemonių įgyvendinimo etape keisti nesiūloma.Upių vingiuotumo atkūrimas270. Jūros pabaseinyje yra 28,2 km ištiesintų ir esančių lygumose, bet labaipakeistais vandens telkiniais nepaskirtų ir tod÷l į kiek įmanoma natūralesnę vagąišvingiuotinų upių.Tai kainuotų beveik 3 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galimaprilyginti nuliui. Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 180 tūkst. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos271. 177 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.177 lentel÷. Jūros pabaseinio hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimopriemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷s Eksploatacin÷s Metin÷s bendrossąnaudos,Ltišlaidos,Lt/metussąnaudos,Lt/metusŽuvų takai ir užtvankų liekanų 4 870.500 25.600 81.000pašalinimasHidroelektrin÷s modernios 0 0 0 0turbinos įrengimas, kWVingiuotumo atstatymas, km 28,2 km 2.820.000 0 179.000Iš viso: 3.700.000 25.600 260.000Šaltinis: konsultantas

225Papildomos priemon÷s rekreacijai272. Jūros up÷ įtraukta į Nacionalinių vandens turizmo trasų sąrašą. Šiai trasaiįrengti suplanuotos priemon÷s ir jų kaina pateikta Nemuno UBR valdymo planoprojekte, kur apibūdinamos pagrindin÷s rekreacijos priemon÷s.Jūros pabaseinyje yra dvi oficialios maudyklos. Kol kas savivaldyb÷sneplanuoja naujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusiospapildomos priemon÷s į programą netraukiamos.Papildomos priemon÷s požeminio vandens būkl÷s vertinimui273. Išskirtame probleminiame viršutinio devono Stipinų požeminio vandensbaseine, kuris maždaug lygiomis dalimis išsid÷stęs Nev÷žio, Dubysos ir Jūrospabaseiniuose, nustatyta, kad anomaliai didel÷s gamtin÷s kilm÷s dviejų probleminiųrodiklių – sulfatų (SO 4 ) ir chloridų (Cl) koncentracijos. Pabaseinyje yra keletaspožeminio vandens telkinių/vandenviečių, kuriose min÷tų dviejų rodiklių (SO 4 ir Cl)koncentracijos neatitinka geriamojo vandens kokyb÷s reikalavimų. Tokiustelkinius/vandenvietes der÷tų priskirti rizikos grupei, tačiau nepakanka monitoringoinformacijos (duomenų) eksploatacijos sąlygotų pokyčių/trendų įvertinimui.Siūloma parengti teis÷s aktą, įpareigojantį vandens tiekimo įmones,eksploatuojančias > 10 m 3 /d požeminio vandens, vykdyti probleminių kokyb÷s rodiklių(Cl ir SO4) monitoringą ir teikti duomenis Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).Išanalizavusi gautus duomenis LGT nuspręs, ar išskirti telkiniai priklauso rizikosgrupei, ar ne. Šiai priemonei sąnaudų nenumatoma, nes požeminio vandensmonitoringas bus vykdomas teis÷s aktų numatyta tvarka, o duomenys analizuojamiLietuvos geologijos tarnyboje darbo tvarka.Pajūrio upių baseinasSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s274. Tam, kad Pajūrio upių baseine būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš keleto išleistuvų taršą,būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Tačiau Klaip÷doje ir Palangoje dar būtinosstudijos d÷l tikslesnių taršos šaltinių išsiaiškinimo, tod÷l siūloma viena nuotekųišvalymo gerinimo priemon÷. Jos sąnaudos pateikiamos 178 lentel÷je žemiau.178 lentel÷. Pajūrio upių baseino sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimopriemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷1. Prailginta aeracija(nitrifikavimas), cheminis PKretingos NVnus÷sdinimas su sm÷lio filtraisarba mikrosietai.Šaltinis: konsultantasSąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendrosmetin÷s2.340.000 117.000 273.000Kaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 270 tūkst. litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.

226Bendrojoje programos dalyje siūloma ypatingai steb÷ti tas upes, kur buvoidentifikuotas pavojingų medžiagų buvimas vandenyje. Tokių vietų yra ir Pajūrio upiųpabaseinyje.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s275. Pasklidosios taršos mažinimo specifinių priemonių šiam baseinui nereikia,tod÷l sąnaudos susidaro tik d÷l priemonių, kurias siūloma taikyti visoje Lietuvoje,įgyvendinimo. Nors šios priemon÷s ir n÷ra būtinos (kadangi n÷ra azoto pertekliaus), josveikia kaip prevencin÷ priemon÷, apsauganti nuo maistingųjų medžiagų pertekliausdirvožemyje ir vandens telkiniuose. Be to, taikant šias priemones, iš daliesįgyvendinamas „terš÷jas moka“ principas.179 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Pajūrio upių baseine sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 5.984 SG 0 321.506 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimasir privalomas tręšimo planųrengimas ūkiams nuo 10 ha 34.061 ha 0 848.462 ūkininkaiPapildoma kontrol÷ - - 4.013 valstyb÷Iš viso: 0 420.000Šaltinis: konsultantasMetin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷s Pajūrio upiųbaseine sudaro 420 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiau nei 1% šiossumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų tektų ūkininkams (179lentel÷).Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas276. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas,patvirtintas LR žem÷s ūkio ministro 2007m. rugs÷jo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin.,2007, Nr. 102-4180). Pagal šį sąrašą Lietuvos pajūrio upių baseine n÷ra upių, kuriosereik÷tų įrengti žuvų migracijos įrenginius ar buvusių užtvankų, kuriose reikia pašalintikliūtis, trukdančias žuvų migracijai.HE turbinų keitimas277. Pajūrio upių baseine hidroelektrinių, kuriose reik÷tų taikyti specialiaspapildomas hidromorfologines priemones, n÷ra.Upių vingiuotumo atkūrimas278. Pajūrio upių baseine n÷ra ištiesintų ir esančių lygumose, bet labai pakeistaisvandens telkiniais nepaskirtų rizikos upių.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos279. Pajūrio upių baseine hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemoniųnereikia.

227Papildomos priemon÷s rekreacijai280. Pajūrio upių baseinas neįtrauktas į nacionalinį vandens turizmo planą.Šiame baseine yra viena oficiali maudykla. Kol kas savivaldyb÷ neplanuojanaujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusios papildomospriemon÷s į programą netraukiamos.Nemuno mažųjų intakų pabaseinisSutelktosios taršos mažinimo priemon÷s281. Tam, kad Nemuno mažųjų intakų mažųjų intakų pabaseinyje būtų galimapasiekti pasiūlytus geros ekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų išPravieniškių, Klausučių ir Lek÷čių valymo įrenginių taršą, būtent, BDS 7 , azoto irfosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s ir jų sąnaudospateikiamos 180 lentel÷je žemiau. Be to, būtina pabr÷žti, kad Klausučiuose veikia sulčiųįmon÷, kuriai reikia įsirengti pirminio nuotekų apvalymo įrenginius.180 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikiomažinimo priemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷PravieniškiųNVKlausučiųNVLek÷čių NVPriemon÷Investicijos,LtSąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendros metin÷s,Lt/metusValymo įrenginiųrekonstrukcija 15.000.000 750.000 1.750.000Nuotekų valymo įrenginiųrekonstrukcija 1.500.000 75.000 175.000Naujų valymo įrenginiųstatyba 600.000 30.000 70.000Iš viso 17.000.000 855.000 2.000.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, anualizuojant gautas visas investicines sąnaudas irpridedant eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių valymo įrenginiųsąnaudų, gaunama, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleistimaždaug 0,9 milijono litų tam, kad būtų išlaikyta nauja infrastruktūra ir pasiruošta josatnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s282. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje pasklidoji žem÷s ūkio tarša yranereikšminga, tod÷l sąnaudos susidaro tik d÷l priemonių, kurias siūloma taikyti visojeLietuvoje, įgyvendinimo. Kadangi n÷ra azoto pertekliaus, šios priemon÷s veikia kaipprevencin÷s priemon÷s, apsaugančios nuo maistingųjų medžiagų pertekliausdirvožemyje ir vandens telkiniuose. Be to, taikant šias priemones, iš daliesįgyvendinamas „terš÷jas moka“ principas.181 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Nemuno pabaseinyje sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 63.802 SG 0 638.020 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimas irprivalomas tręšimo planų rengimasūkiams nuo 10 ha 303.863 ha 0 3.159.283 ūkininkai

228Papildoma kontrol÷ - - 38.950 valstyb÷Iš viso: - 0 3.836.253Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Nemunomažųjų intakų pabaseinyje sudaro 3,8 mln. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektųmažiau nei 1% šios sumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų tektųūkininkams (181 lentel÷).Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷sŽuvų pralaidų įrengimas283. Pirmiausia siūloma įrengti žuvų migracijos įrenginius tose up÷se, kuriosyra svarbiausios žuvų migracijai. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje tokių vietų yraviena – Verkn÷s up÷je. Šių migracijos įrenginių statybos sąnaudos buvo apskaičiuotos2001 metais. Kadangi naujesnių duomenų n÷ra, sumos gaunamos pritaikant vartotojųkainų indekso koeficientus (182 lentel÷).Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti LietuvosRespublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007,Nr. 102-4180) patvirtintas ne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankųliekanų pašalinimą. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje tokių šalintinų kliūčių yra trys.182 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio žuvų migracijos įrenginiai irpašalintinos užtvankų liekanos bei šių priemonių sąnaudos, LtUp÷UžtvankospavadinimasVerkn÷ Jundeliškių HE Žuvų takas(laiptuotaslatakas)Sam÷ Alesiškių malūno Išardyti akmenųslenksčių liekanasStr÷va Tadaravos Išardyti akmenųslenksčių liekanasPriemon÷ Rajonas Pastabos Investicin÷ssąnaudos*,LtŽuvų migracijos įrenginiaiBirštono m.Šalintinos kliūtysTrakų r.Kaišiadoriųr.Nemuno kilpųregioninisparkasAukštadvarioregioninisparkasKauno mariųregioninisparkas277.03010.1705.340Šyša Katyčių malūno Išardyti akmenų Šilut÷s r. 5.850slenksčių liekanasIŠ VISO 298.400Šaltinis: Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180), * - pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos„Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose up÷se“, „Gedilieta“ irEkologijos institutas, 2001Pastaba: į lentelę neįtrauktos žuvų pralaidos Viešvil÷s (Viešvil÷s I ir Gulbinų užtvankos) irŠyšos up÷se (Šilut÷s užtvanka), kadangi Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai,sąraše nurodyta, kad šios priemon÷s jau įgyvendintos.Iš viso Nemuno mažųjų intakų pabaseinio žuvų migracijos pagerinimui reik÷tųapie 300 tūkst. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaugvienodai l÷šų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 60 tūkst. litų. Metin÷s bendrossąnaudos, taikant vidutinį gyvavimo laiką 50 metų, prilygsta maždaug 19 tūkst. litų.

229HE turbinų keitimas284. Dauguma hidroelektrinių Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje n÷ra labaisenos, išskyrus Kapčiamiesčio, kuri pastatyta prieš 50 metų. Tačiau d÷l poveikiovandens sistemoms šiame pabaseinyje siūloma keisti turbinas penkiose kitoseelektrin÷se: Semeliškių, Aukštadvario, Bagdanonių, Jundeliškių ir Baltosios Ančios.Iš viso tam prireiks 5,3 mln. litų. Eksploatacin÷s išlaidos sudarytų 158 tūkst. Lt,jei joms apskaičiuoti būtų taikoma 3 % visų investicijų. Bendros metin÷s sąnaudos tokiuatveju būtų lygios maždaug 491 tūkst. Lt.Leidimuose statyti hidroelektrines turi būti reikalaujama diegti geriausiaiprieinamą gamybos būdą, t.y. modernias turbinas.Upių vingiuotumo atkūrimas285. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 108 km rizikos ištiesintų, bet labaipakeistiems vandens telkiniams nepriskirtų upių.Jei į kiek įmanoma natūralesnę vagą išvingiuotume šiuos ruožus, tai kainuotųmaždaug 11 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galima prilyginti nuliui.Bendros metin÷s sąnaudos sudarytų 0,7 mln. litų.Bendros hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemonių sąnaudos286. 183 lentel÷je pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikiošvelninimo priemon÷s ir jų sąnaudos.183 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų mažųjų intakų pabaseinio hidromorfologiniųpakeitimų poveikio švelninimo priemon÷sPriemon÷ Kiekis Investicin÷s Eksploatacin÷s Metin÷s bendrossąnaudos, Lt išlaidos, Lt/metus sąnaudos, Lt/metusŽuvų takai ir užtvankų liekanųpašalinimasHidroelektrin÷s moderniosturbinos įrengimas, kW4 298.400 8.300 18.9001.315 5.260.000 157.800 491.000Vingiuotumo atstatymas, km 108 10.800.000 0 685.000Iš viso: 16.400.000 166.000 1.200.000Šaltinis: konsultantasPapildomos priemon÷s rekreacijai287. Nemuno mažųjų intakų mažųjų intakų up÷ įtraukta į Nacionalinių vandensturizmo trasų sąrašą.Pabaseinyje yra dešimt oficialių maudyklų. Kol kas savivaldyb÷s neplanuojanaujų maudyklų įrengimo, tod÷l ir su maudyklų priežiūra susijusios papildomospriemon÷s į programą netraukiamos.Papildomos priemon÷s žuvininkystei288. Kaip parodyta aukščiau, Jiesios up÷ identifikuota kaip rizikos d÷lžuvininkyst÷s keliamos taršos. Kol kas investicin÷s, tai yra statybos ir/ar įrangosdiegimo priemon÷s nesiūlomos. Pirmiausia reikia išsiaiškinti šios taršos konkrečiaspriežastis ir tada spręsti, ar taikyti tik kontrol÷s priemones, ar imtis investiciniųžingsnių, įrengiant, pavyzdžiui, automatinius taršos matuoklius ir/ar taikant prailgintąaeraciją ir/ar biologinius tvenkinius.

230Priegliaus baseinas289. Priegliaus baseine taikytinos tik žem÷s ūkio papildomos priemon÷s – tos,kurios taikomos visoje Lietuvoje. Kitų papildomų priemonių šiame baseine nereikia.Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s290. Priegliaus mažųjų intakų pabaseinyje pasklidoji žem÷s ūkio tarša yranereikšminga, tod÷l sąnaudos susidaro tik d÷l priemonių, kurias siūloma taikyti visojeLietuvoje, įgyvendinimo. Kadangi n÷ra azoto pertekliaus, šios priemon÷s veikia kaipprevencin÷s priemon÷s, apsaugančios nuo maistingųjų medžiagų pertekliausdirvožemyje ir vandens telkiniuose. Be to, taikant šias priemones, iš daliesįgyvendinamas „terš÷jas moka“ principas.184 lentel÷. Pasklidosios taršos mažinimo Priegliaus baseine sąnaudosPriemon÷sPriemon÷staikymoapimtis, haarba SGPriemon÷spoveikismažinant N,kg/metamsMetin÷ssąnaudos,Lt/metusSąnaudaspatiriaM÷šlo tvarkymas mažuose ūkiuose 716 SG 0 321.506 ūkininkaiNormatyvų parengimas, įteisinimasir privalomas tręšimo planųrengimas ūkiams nuo 10 ha 4.261 ha 0 848.462 ūkininkaiPapildoma kontrol÷ - - 434 valstyb÷Iš viso: - 0 43.000Metin÷s sąnaudos pasklidosios taršos prevencin÷ms priemon÷ms Priegliausbaseine sudaro 43 tūkst. Lt. Pagal siūlomą schemą valstybei tektų mažiau nei 1% šiossumos – išlaidos papildomai kontrolei. Didžioji dalis sąnaudų tektų ūkininkams (184lentel÷).Priekrant÷s ir tarpiniai vandenys291. Išanalizavus visą prieinamą informaciją apie žmogaus veiklos apkrovas,įtakojančias priekrant÷s ir tarpinių vandenų ekologinę būklę, ir skyrelyje apie Pajūrioupių baseiną nurodytas priemones, buvo pasiūlytos taršos sumažinimo ir prevencijospriemon÷s iki 2015 metų, kurios pateikiamos 185 lentel÷je. Taip pat apskaičiuotospreliminarios pasiūlytų priemonių įgyvendinimo sąnaudos. Skaičiuojant bendrąsiassąnaudas, laikomasi prielaidos, kad teis÷s akto ar kito reglamentuojančio dokumento„gyvavimo laikas“ yra 10 metų.

231185 lentel÷. Tarpinių ir priekrant÷s vandenų būkl÷s gerinimo priemon÷sPriemon÷Parengti invazinių rūšių, nurodytų Aplinkosministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. D1-663, steb÷senos paviršiniuose vandens telkiniuosemetodiką.Parengti detalią Klaip÷dos uosto akvatorijos vandensbūkl÷s problemų priežasčių nustatymo bei priemoniųvandens būkl÷s problemoms spręsti parinkimo studiją.Už priemon÷sįgyvendinimąatsakingainstitucijaAplinkosapsaugosagentūraLietuvosRespublikosaplinkosministerija,LietuvosRespublikossusisiekimoministerijaVienkartin÷s sąnaudos,LtEksploatacin÷s išlaidos,Lt/metusBendrosmetin÷ssąnaudos,Lt/metusPastabos / prielaidos30.000 0 4.000 Bus parengti pagrįsti invazinių rūšių steb÷senos uždaviniai,tinkamos šiems uždaviniams įgyvendinti priemon÷s irmetodikos bei invazinių rūšių steb÷sena bus įtraukta įvalstybinę aplinkos monitoringo programą. Šiuo metuvalstybin÷je aplinkos monitoringo programoje numatytirodikliai (Ponto–Kaspijos v÷žiagyvių, kiniškųjų krabų ir kitųneseniai pasteb÷tų invazinių rūšių plitimo vektoriai ir greitis),tačiau Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos monitoringoprogramos iš esm÷s nepritaikytos invazinių rūšiųregistravimui, jų plitimo vektoriams ir greičiams nustatyti.340.000 0 46.000 Priemon÷s tikslas yra įvertinti Klaip÷dos uosto akvatorijostaršos galimas priežastis (tarša iš baseino, iš uosto įmonių) beigrunto taršos sklaidą. Studijos metu bus vertinama uostoakvatorijos tarša ir jos pokyčiai, atsižvelgiant į išleidžiamusteršiančių medžiagų kiekius bei koncentracijas aplinkoje,taršai iš baseino bei uosto grunto taršos sklaidai vertinti bustaikomi modeliai.Organizuoti makrofitų sąžalyno šienavimą Kuršiųmarių pakrant÷se.Parengti ir patikrinti filtruojančių moliuskų(dreisenų) auginimo ir surinkimo metodikąbiogeninių medžiagų šalinimui iš vandens telkiniųSusijusiosNemuno UBRsavivaldyb÷sLietuvosRespublikosaplinkosministerija0 300.000 300.000 Sezoniškai, pagal siūlomas metodikas, pjaunant ir pašalinantKuršių marių augaliją (makrofitus), kartu pašalinamasbiomas÷je sukauptas biogenų kiekis.Be didesnių apribojimų, susijusių su saugomomisteritorijomis, būtų galima pjauti apie 158 ha.Vidutiniškai pašalinama biogenų:N bendras – 552 kg/ha;P bendras – 45,5 kg/ha;1 ha makrofitų pjovimo kaštai siektų apie 1920 litų, tačiaukiekvienais metais tiek šienautini plotai, tiek kaina kis.60.000 0 8.000 Kuršių marių dreisenų populiacijos modeliavimo rezultatairodo, jog kasmet mariose galima papildomai užauginti iki 25%dabartin÷s populiacijos biomas÷s (iki 1300 t), kurią surenkantiš ekosistemos galima būtų pašalinti iki 89 t N ir 15 t P.Priemon÷ gal÷tų būti įgyvendinama centrin÷je Kuršių mariųdalyje, tačiau jos efektyvumas ir sąnaudos gal÷s būti

232Priemon÷Už priemon÷sįgyvendinimąatsakingainstitucijaVienkartin÷s sąnaudos,LtEksploatacin÷s išlaidos,Lt/metusBendrosmetin÷ssąnaudos,Lt/metusIŠ VISO: 430.000 300.000 360.000Pastabos / prielaidosapskaičiuoti tik atlikus eksperimentinį auginimo ir surinkimometodikos testavimą. Įgyvendinant šią priemonę bus parengtair patikrinta filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimo irsurinkimo metodika, įvertinti iš Kuršių marių išnešamųbiogeninių medžiagų kiekiai bei tolimesn÷s metodikostaikymo galimyb÷s.

233IV. SKIRSNIS. KITOS PAPILDOMOS PRIEMONöS292. Be aukščiau išanalizuotų papildomų priemonių BVPD VI priedo B dalyjeminimos kitos papildomos priemon÷s, kurias valstyb÷s nar÷s gali taikyti savo upiųbaseino rajono priemonių programoje:292.1. teisin÷s priemon÷s,292.2. administracin÷s priemon÷s,292.3. ekonomin÷s ir fiskalin÷s priemon÷s,292.4. derybomis pasiekti aplinkos apsaugos susitarimai,292.5. išmetamų teršalų kontrol÷s priemon÷s,292.6. geros praktikos kodeksai,292.7. šlapžemių atstatymas ir atkūrimas,292.8. vandens ÷mimo kontrol÷,292.9. paklausos valdymo priemon÷s: skatinimas auginti tinkamus žem÷s ūkiopas÷lius,292.10. našumo ir pakartotino naudojimo priemon÷s, pavyzdžiui, vandenįtaupiai naudojančios technologijos pramon÷je ir taupūs dr÷kinimo metodai,292.11. statybos projektai,292.12. vandens g÷linimo įrenginiai,292.13. atstatomieji projektai,292.14. dirbtinis vandeningųjų sluoksnių papildymas vandeniu,292.15. švietimo projektai,292.16. tyrimo, pl÷tros ir parodomieji projektai.293. Kai kurios iš išvardintų priemonių Lietuvai neaktualios, tod÷l ir netaikomos(vandens g÷linimo įrenginiai, dirbtinis vandeningųjų sluoksnių papildymas vandeniu), ovisos kitos priemon÷s yra sudedamoji šioje programoje siūlomų papildomų priemoniųdalis.Be teisinių, administracinių, ekonominių ir fiskalinių veiksmų bei priemoniųneįmanomas šios priemonių programos įgyvendinimas.Derybomis siekiama susitarti ir suderinti bendrus tarptautinių vandens telkiniųaplinkosaugos veiksmus su kaimynin÷mis valstyb÷mis: Lenkija ir ypač su Rusija beiBaltarusija.Išmetamų teršalų kontrol÷s ir geros praktikos kodeksų taikymas siūlomasmažinant sutelktąją ir pasklidąją taršą. Jau šiuo metu yra priimta nemažai gerospraktikos kodeksų tokių kaip Pažangaus ūkininkavimo taisykl÷s ir patarimai, geriausiųprieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimai pramon÷s įmon÷se, tereikia tik jųlaikytis.Šlapžemių atstatymas ir atkūrimas, skatinimas auginti tinkamus žem÷s ūkiopas÷lius, vandens ÷mimo kontrol÷s priemon÷s analizuojamos vertinant žem÷s ūkiopoveikio mažinimo priemones. Žemiau detaliau aprašomi švietimo projektai, skirtiBVPD įgyvendinimui ir siūlomi tyrimo bei parodomieji projektai.Švietimo priemon÷s294. Švietimo, informavimo ir konsultavimo priemon÷s dažnai yra labaiveiksmingos, tačiau tiesiogiai jų efekto išmatuoti neįmanoma, ypatingai d÷l to, kadefektas pasireiškia netiesiogiai ir ne iš karto.Švietimas, informavimas ir konsultavimas būtinas visoms interesų grup÷ms,dalyvaujančioms ar dalyvausiančioms ateityje vandens telkinių valdyme, pradedantūkininkais, pramon÷s įmonių darbuotojais, aplinkosaugos sektoriaus atstovais ir

234baigiant paprastais piliečiais ir jaunimu. Švietimo ir informavimo veikla įvairiais žem÷sūkio klausimais, iš jų ir aplinkosauginiais, vykdoma jau šiuo metu. Žem÷s ūkioinformavimo ir švietimo veikla numatyta KPP 2007-2013 programoje ir valstyb÷spagalbos žem÷s ūkiui schemose.295. Švietimo projektai vandens telkinių būkl÷s gerinimo srityje vyksta irLietuvos aplinkosaugos sektoriuje. 2009 metais apie 170 Lietuvos aplinkosaugossektoriaus specialistų iš įvairių institucijų (Aplinkos apsaugos agentūros, Jūrinių tyrimųcentro, visų Lietuvos RAADų) dalyvavo mokymuose tokiomis temomis:295.1. Paviršinių vandens telkinių būkl÷s vertinimas;295.2. Paviršinių vandens telkinių hidromorfologin÷s charakteristikos,fizikin÷s-chemin÷s sąlygos ir biologiniai elementai kaip vandens telkinių būkl÷sindikatoriai;295.3. Paviršinių vandens telkinių fizikiniai-cheminiai parametrai ir pavojingosmedžiagos kaip vandens telkinių būkl÷s indikatoriai;295.4. Tarpinių ir priekrant÷s vandenų ekologin÷s būkl÷s vertinimas;295.5. Upių ir ežerų vandens ir dugno nuos÷dų bei nuotekų dumblo m÷ginių÷mimo teoriniai-praktiniai mokymai;295.6. Vandens monitoringo duomenų statistin÷ analiz÷;295.7. Bendrosios vandens politikos direktyvos ekonominiai aspektai.Švietimo ir informavimo projektus siūloma tęsti numatant l÷šas aplinkosaugosinstitucijų biudžetuose ar specialiose programose.Tyrimo ir parodomieji projektai296. Šioje Programoje aprašant įvairias priemones, jau buvo vienaip ar kitaipmin÷ti studijos ir tyrimai, kurių prireiks kaip prioritetinių priemonių, aiškinantisgeriausius Nemuno UBR vandens telkinių geros ekologin÷s būkl÷s pasiekimo metodus.Visos tarpinių ir priekrant÷s vandenų skyriuje pateiktos papildomos priemon÷s,išskyrus makrofitų šienavimą, yra susijusios su studijomis, tyrimais ar bandymais.Šiame skyrelyje, kur pateikiama reikalingų studijų, tyrimų ir parodomųjų projektųsantrauka, tarpinių ir priekrant÷s vandenų tiriamieji darbai nebus detalizuojami (186lentel÷).186 lentel÷. Studijos, tyrimo ir bandomieji projektai su sąnaudomis, reikalingi NemunoUBR BVPD įgyvendinimo pirmajam ciklui, LtStudijos, tyrimo ar kitos priemon÷spavadinimasInvesticin÷s/vienkartin÷s, LtReikalingos sąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusMetin÷s,Lt/metusSustiprinti pavojingų medžiagų naudojimo kontrolę ir nustatyti jų patekimo į vandens telkiniuspriežastisParengti teis÷s aktą, nustatantį rekomendacijasnuotekų valykloms d÷l nuotekų toksiškumovertinimo0 0 0Parengti teis÷s aktą, nustatantį rekomendacijaspavojingų medžiagų inventorizacijai TIPKleidimus gaunantiems ūkio subjektams ir šiuosleidimus išduodančioms valstybin÷msinstitucijomsOrganizuoti mokymus ir seminarus apiepavojingas medžiagas, nustatymą žaliavose irpavojingų medžiagų kontrolę, įskaitantmokymus, kaip tinkamai užpildyti saugos0 0 00 0 0

235Studijos, tyrimo ar kitos priemon÷spavadinimasduomenų lapus.Investicin÷s/vienkartin÷s, LtReikalingos sąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusMetin÷s,Lt/metusAtlikti upių renatūralizavimo pilotinį projektąMerkio pabaseinyje (Grūdos up÷je).Vykdyti HE veikiamų vandens telkiniųtiriamąjį monitoringą aukščiau užtvankų.Parengti finansavimo schemą HE turbinų,darančių žalą aplinkai, pakeitimui.Hidromorfologijos atstatymui200.000 27.00070.000 0 10.0000 0 0Požeminio vandens vertinimuiVykdyti probleminių kokyb÷s rodiklių (Cl ir0 0 0SO4) tiriamąjį monitoringą rizikos grupeipriskirtuose požeminio vandens baseinuose irteikti duomenis Lietuvos geologijos tarnybai.Atlikusi monitoringo duomenų analizę LGTnuspręs, palikti ar ne probleminius telkiniusrizikos grup÷je.Nustatyti vandens telkinių būklę ir neigiamo poveikio būklei kilmę ir šaltiniusVykdyti tiriamąjį monitoringą rizikos upiųvandens telkiniuose, kurių taršos priežastisneaiški.Atlikti tiriamąjį monitoringą (įskaitantpriedugnio) ir taršos šaltinių inventorizacijąsiekiant nustatyti 17-os rizikos ežerų taršoskilmę (ežeras patiria antropogeninį poveikį d÷lpraeities ar d÷l dabartin÷ taršos).Atlikti tiriamąjį monitoringą ir taršos šaltiniųinventorizaciją siekiant patvirtinti arba paneigti6-ių ežerų priskyrimo prie rizikos vandenstelkinių pagrįstumą (praeities tarša ar natūraliaisenstantys ežerai).Vykdyti sugriežtintą vandens pa÷mimožuvininkyst÷s ūkio reikm÷ms kontrolę Žąslių,Ilg÷s ir Pravalo ežeruose.Atlikti tiriamąjįį monitoringą ir taršos šaltiniųinventorizaciją siekiant nustatyti blogą 9-iųtvenkinių būklę sąlygojančias priežastis.Atlikti papildomus tyrimus, kurių metu būtųnustatytos biogeninių, skendinčių, naftosmedžiagų koncentracijos į vandens telkiniusišleidžiamose paviršin÷se nuotekose Utenosmiesto teritorijoje į Vyžuonos upę, Vilkaviškiomiesto teritorijoje į Šeimenos upę, Panev÷žiomiesto teritorijoje į Nev÷žio upę, Neringosmiesto į Kuršių marias, Klaip÷dos miesto įAkmenos-Dan÷s ir Smeltal÷s upes, Palangosmiesto teritorijoje į Raž÷s upę. Klaip÷dos jūrųuosto teritorijoje be biogeninių, skendinčių,naftos medžiagų papildomai įvertinti irpavojingų medžiagų koncentracijas,atsižvelgiant į uoste esančių įmonių vykdomosveiklos pobūdį. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus220.000 0 30.00040.000 0 5.00015.000 0 2.0000 0 020.000 0 3.00040.000 40.000

236Studijos, tyrimo ar kitos priemon÷spavadinimasįvertinti paviršinių nuotekų valymo sistemųpl÷tros poreikį aukščiau min÷tuose miestuose.Investicin÷s/vienkartin÷s, LtPasklidosios taršos poveikio mažinimuiReikalingos sąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusMetin÷s,Lt/metusParengti ir įgyvendinti bandomąjį projektą- 400.000 0 54.000drenažu nutekančių teršalų sulaikymo priemoniųefektyvumui Lietuvos sąlygomis vertininti.Vykdyti tiriamąjį monitoringą teritorijose, kurįgyvendintas projektas.Tarpinių ir priekrant÷s vandenų gerinimuiVisos studijos, tyrimai ir bandomieji projektai. 430.000 300.000 360.000Kitos priemon÷sOrganizuoti kasmet mokymus, informacineskampanijas ūkininkams apie maksimaliasleidžiamas tręšimo normas bei tręšimo planųrengimo tvarką, jų teikiamus privalumus.Organizuoti kasmet mokymus tręšimo planusrengiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.Organizuoti kasmet:-Informacines kampanijas visoje Lietuvojeūkiams, laikantiems iki 10 sąlyginių gyvulių,apie privalomą m÷šlo ir srutų tvarkymąvadovaujantis Pažangaus ūkininkavimotaisykl÷mis ir patarimais.-Mokymus (tame tarpe ir parodomuosiusdarbus) apie šių reikalavimų vykdymą.Organizuoti informacines kampanijasdalyvaujantiems Kaimo pl÷tros 2007-2013 m.programos priemon÷je „Agrarin÷saplinkosaugos išmokos“.Organizuoti kasmet informacines kampanijaspriemonių programų vykdytojams bei plačiąjaivisuomenei, atskiroms interesų grup÷ms apieNemuno UBR priemonių programą, jojenumatytas priemones, atsakingus vykdytojus beivisuomen÷s, atskirų jos grupių vaidmenįįgyvendinant priemones bei prižiūrint jųvykdymą.Organizuoti kasmet informacines kampanijasregionuose apie atskiroms teritorijomsnumatytas priemones (įtraukiant skatinamąsias)ir problemas, kurias jos išspręstų, priemoniųatsakingus vykdytojus bei visuomen÷s vaidmenįkontroliuojant šių priemonių vaidmenį.Organizuoti visuomen÷s įtraukimą įvandensaugos problemų identifikavimo procesą(nelegalių taršos šaltinių registravimą ir kt.)naudojantis šiuolaikin÷mis interaktyviomisinternetin÷mis informacin÷mis technologijomis(maps.lt ar panašiomis sistemomis).Parengti fosforo sumažinimo/ uždraudimodetergentuose poveikio nuotekų kokybeigalimybių studiją, įvertinant galimą fosforo15.000 15.00015.000 15.00015.000 15.00015.000 15.00015.000 15.00015.000 15.00010.000 10.00050000 7000

237Studijos, tyrimo ar kitos priemon÷spavadinimassumažinimo/ uždraudimo poveikį ekonominei irsocialinei aplinkaiInvesticin÷s/vienkartin÷s, LtReikalingos sąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusMetin÷s,Lt/metusIš viso: 1.445.000 455.000 628.0001Požeminis vanduo297. Tyrimų kategorijai priskiriamas ir požeminio vandens rizikos telkiniųvertinimas. Jau min÷jome, kad preliminariai įvertinus požeminio vandens būklęNemuno baseine išskirtuose probleminiuose Suvalkijos, K÷dainių-Dotnuvos irviršutinio devono Stipinų Nemuno požeminio vandens baseinuose (PVB) konstatuota,kad anomaliai didel÷s dviejų probleminių rodiklių – sulfatų (SO 4 ) ir chloridų (Cl) –koncentracijos visuose šiuose PVB yra gamtin÷s kilm÷s, tod÷l pagal aplinkosauginiuskriterijus ji vertinama kaip “gera”.Tačiau įvardintuose probleminiuose PVB yra nemažai požeminio vandenstelkinių/vandenviečių, kuriose min÷tų dviejų rodiklių (SO 4 ir Cl) koncentracijosneatitinka geriamojo vandens kokyb÷s reikalavimų (abiems jonams nedaugiau kaip 250mg/l), o kai kada ir apskaičiuotų aplinkosauginių ribinių verčių (SO 4 500 mg/l ir Cl 350mg/l) ne tik d÷l gamtinių priežasčių, bet ir d÷l tų vandenviečių eksploatacijosaktyvizuojamos nekondicinio vandens intruzijos. Buvo bandyta išryškinti šių požeminiovandens kokyb÷s trendų pobūdį/tendencijas – did÷janti, maž÷janti, trendo n÷ra, susiejanttrendų pokyčius su vandens kokybe: gera, bloga, gera-prast÷janti. Tačiau, įvertinusvisus turimus duomenis, teko konstatuoti, kad tokių pokyčių/trendų vertinimui beveikvisose tokiose vandenviet÷se aiškiai nepakanka duomenų.Esant tokiai situacijai ir siekiant išvengti galimų didelių klaidų ir bereikalingųišlaidų bandant jau dabar priimti sprendimus siūloma įpareigoti vandens tiekimoįmones, eksploatuojančias > 10 m 3 /d požeminio vandens ir esančias rizikos grupeipriskirtuose požeminio vandens baseinuose, vykdyti probleminių kokyb÷s rodiklių (Clir SO 4 ) monitoringą ir teikti duomenis Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).Išanalizavusi monitoringo duomenis LGT gal÷s nustatyti vandens kokyb÷s blog÷jimotendencijų buvimą ir priskirti arba ne min÷tus požeminio vandens telkinius rizikosgrupei.Šlapynių atstatymas298. Didel÷ Lietuvos teritorijos dalis buvo nusausinta. Šlapynių atstatymopriemone siekiama atkurti buvusias natūralias pelkes. Siūlomos tokios šlapyniųatstatymo priemon÷s:298.1. Šlapynių įrengimas sausintose ir sezoniškai užliejamose pievose;298.2. Šlapynių atstatymas eksploatuojamuose arba eksploatuotuose/užleistuosežemapelkių ir mišriuose durpynuose;298.3. Šlapynių atstatymas užleistuose aukštapelkiniuose durpynuose;298.4. Šlapynių atstatymas eksploatuojamuose arba eksploatuotuoseaukštapelkių durpynuose;298.5. Šlapynių atstatymas / įrengimas šlapiuose miškuose;298.6. Sausintų žemapelkių ir tarpinių pelkių atstatymas teritorijose, kuriuosepagal ūkines savybes yra netinkamos žem÷s ūkio naudmenoms.Esant poreikiui, taip pat galima svarstyti šlapynių įrengimą melioruotuoseplotuose.

238Ištiesintų upių renatūralizavimas299. Siekiant natūralioms artimų morfologinių sąlygų atkūrimo bei ištiesintųupelių ekologin÷s būkl÷s pagerinimo, pasaulyje taikomas upelių natūralizavimas arbarenatūralizavimas. Nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Nemuno UBR yra apie3119 km. Paprasčiausias ištiesintų upelių atstatymo būdas – savaimin÷ natūralizacija.Šiuo atveju, nekoreguojant vagoje vykstančių procesų, leidžiama upelyje natūraliaisusiformuoti gamtinei pusiausvyrai. Šis būdas nieko nekainuoja, yra natūralus, tačiau šisprocesas gali užtrukti šimtus metų.Nors Lietuvoje jau buvo įvykdyti keli bandomieji ištiesintų upiųrenatūralizavimo projektai (Smeltal÷s, Jūros, Agluonos up÷se), tačiau informacijos apieupių iškreivinimo poveikį vandens telkinių būklei nepakanka. Tod÷l prieš vertinant visųištiesintų upių atkarpų renatūralizavimo poreikį ir sąnaudas, siūloma atlikti tiriamąjį(parodomąjį) Grūdos up÷s atstatymo projektą (Merkio pabaseinis). Sukaupus patirtįv÷liau šios priemon÷s įgyvendinimą būtų galima atitinkamai adaptuoti kitoms up÷ms.Tiriamieji projektai gali būti siūlomi ir kitos žmogaus veiklos, kurios poveikisdar nepakankamai žinomas, vertinimui.IV SKYRIUS. APIBENDRINTOS NEMUNO UBR PAPILDOMŲ PRIEMONIŲĮGYVENDINIMO SĄNAUDOS300. Apibendrinta informacija apie BVPD įgyvendinimui reikalingas visasvertintas papildomas priemones ir visas sąnaudas pateikiama 187 lentel÷je. Sumin÷selentel÷s eilut÷se parodomos visos sąnaudos ir tos, kurių įgyvendinimas tur÷tų didesnįprioritetą pirmajame BVPD įgyvendinimo cikle. Kaip parodyta skyriuje apie mokumą,hidroelektrinių turbinų modernizavimo, upių vagų renatūralizavimo bei sutelktosiostaršos mažinimo priemon÷s pirmajame etape neįgyvendintinos tiek d÷l finansinių l÷šųstokos, tiek ir d÷l priimtinumo.187 lentel÷. Nemuno UBR priemonių įgyvendinimo preliminarios sąnaudos,maksimalus scenarijusPabaseinis /baseinasMINIJAEksploatacin÷sišlaidos,Lt/metusMetin÷ssąnaudos,Lt/metusInvesticijos ikiPriemonių grup÷2015 m., LtHE 3.800.000 114.000 241.000Žuvitakiai 493.300 11.880 43.000Renatūralizavimas 2.270.000 0 137.000Sutelktosios taršos šaltiniai 0 0 0Pasklidosios taršos priemon÷s 0 1.558.853 1.558.853Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 6.563.000 1.685.000 1.980.000MERKYS HE 700.000 21.000 44.000Zuvitakiai 324.700 9.741 31.000Renatūralizavimas 7.420.000 0 471.000Sutelktosios taršos šaltiniai 1.200.000 60.000 140.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 778.581 778.581Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 9.645.000 869.000 1.465.000ŽEIMENA HE 0 0 0Žuvitakiai 12.000 360 1.100Renatūralizavimas 1.500.000 0 95.000Sutelktosios taršos šaltiniai 8.000.000 400.000 932.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 508.766 508.766

239Pabaseinis /baseinas Priemonių grup÷Investicijos iki2015 m., LtEksploatacin÷sišlaidos,Lt/metusMetin÷ssąnaudos,Lt/metusPožeminis vanduo 0 0 0Iš viso 9.512.000 909.000 1.537.000ŠVENTOJI HE 1.080.000 32.400 69.000Žuvitakiai 127.600 2.580 10.640Renatūralizavimas 8.810.000 0 559.000Sutelktosios taršos šaltiniai 0 0 0Pasklidosios taršos priemon÷s 0 2.544.663 2.544.663Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 10.018.000 2.580.000 3.183.000NERIES HE 0 0 0MAŽIEJI Žuvitakiai 915.327 21.800 80.000INTAKAIRenatūralizavimas 1.940.000 0 123.000Sutelktosios taršos šaltiniai 3.960.000 198.000 461.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 607.599 607.599Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 6.815.000 827.000 1.272.000NEVöŽIS HE 1.480.000 44.400 138.000Žuvitakiai 0 0 0Renatūralizavimas 17.190.000 0 1.091.000Sutelktosios taršos šaltiniai 6.000.000 300.000 730.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 1.946.122 1.946.122Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 24.670.000 2.291.000 3.905.000ŠEŠUPö (ir HE 0 0 0Prieglius) Žuvitakiai 220.000 6.600 21.000Renatūralizavimas 13.060.000 0 829.000Sutelktosios taršos šaltiniai 1.150.000 57.500 133.500Pasklidosios taršos priemon÷s 0 2.719.934 2.719.934Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 14.430.000 2.784.000 3.661.000DUBYSA HE 1.052.000 31.600 99.000Žuvitakiai 165.400 3.400 10.500Renatūralizavimas 6.130.000 0 389.000Sutelktosios taršos šaltiniai 0 0 0Pasklidosios taršos priemon÷s 0 1.126.291 1.126.291Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 7.347.000 1.161.000 1.625.000NEMUNO HE 80.000 2.400 7.000MAŽIEJI Žuvitakiai 298.380 8.300 18.900INTAKAIRenatūralizavimas 10.800.000 0 685.000Sutelktosios taršos šaltiniai 17.100.000 855.000 1.992.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 3.836.253 3.836.253Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 28.278.000 4.702.000 6.539.000JŪRA HE 0 0 0Žuvitakiai 870.486 25.600 80.800Renatūralizavimas 2.820.000 0 179.000Sutelktosios taršos šaltiniai 800.000 40.000 93.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 1.185.754 1.185.754Požeminis vanduo 0 0 0

240Pabaseinis /baseinas Priemonių grup÷Investicijos iki2015 m., LtEksploatacin÷sišlaidos,Lt/metusMetin÷ssąnaudos,Lt/metusIš viso 4.490.000 1.251.000 1.539.000PAJŪRIOUPöSHE 0 0 0Žuvitakiai 0 0 0Renatūralizavimas 0 0 0Sutelktosios taršos šaltiniai 2.340.000 117.000 273.000Pasklidosios taršos priemon÷s 0 420.154 420.154Požeminis vanduo 0 0 0Iš viso 2.340.000 537.000 693.000NEMUNO Hidroelektrin÷s 8.192.000 245.800 598.000UBR Žuvitakiai 3.427.200 90.300 297.000Renatūralizavimas 71.940.000 0 4.558.000Sutelktosios taršos šaltiniai 40.550.000 2.027.500 4.754.500Pasklidosios taršos priemon÷s 0 17.230.000 17.230.000Požeminis vanduo 0 0 0Priekrant÷s ir tarpiniųvandenų taršos mažinimostudijos 430.000 300.000 360.000Tyrimai, studijos irbandomieji projektai (bepriekrant÷s vandenų studijų) 1.015.000 155.000 268.000Iš viso (maksimalus scenarijus) 125.550.000 20.050.000 28.070.000Iš viso iki 2015 (be HE turbinų keitimo irupių renatūralizavimo) 45.418.000 19.804.200 22.914.000Šaltinis: konsultantasKaip matyti iš lentel÷s, investicin÷s l÷šos tuo atveju, kai neinvestuojama į HE irupių renatūralizavimą, sumaž÷ja beveik tris kartus. Lietuvos mastu viso priemoniųpaketo l÷šos n÷ra didel÷s. Vien tik investicinių valstyb÷s sąrašo vandens tiekimo irnuotekų tvarkymui skirtų projektų „sutaupymo“, sumaž÷jus statybos paslaugų kainoms,dydis yra, 2009 metų lapkričio m÷nesio duomenimis, 600 mln. litų. Tod÷l BVPDįgyvendinimo papildomų priemonių investicin÷ našta, palyginti su jau esamų įvairiųaplinkosauginių priemonių įgyvendinimo sąnaudomis, n÷ra didel÷. Tačiau, kaipparodyta mokumo analiz÷s metu, d÷l to, jog 2007-2013 metų l÷šos jau paskirstytos irdaugeliu atvejų nebūtų pasiruošta įsisavinti l÷šas laiku, bei d÷l savivaldybių mokumoribotumo pirmajame etape siūloma įgyvendinti minimalaus scenarijaus papildomaspriemones.Reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad eksploatacin÷s išlaidos, atmetus priemoneshidroelektrin÷ms ir renatūralizavimui, praktiškai nekinta, tod÷l papildomų priemoniųišlaikymo kasmetin÷ našta išlieka panaši kaip ir maksimalaus scenarijaus atveju.188 lentel÷je pateiktos sąnaudos, už kurias vienaip ar kitaip atsakingasvisuomeninis sektorius – valstyb÷ ar savivaldyb÷s.188 lentel÷. Nemuno UBR priemonių įgyvendinimo preliminarios sąnaudos valstybei irsavivaldyb÷msPriemonių grup÷Investicijos iki2015 m., LtEksploatacin÷sišlaidos, Lt/metusMetin÷s sąnaudos,Lt/metusHidroelektrin÷s 0 0 0Žuvitakiai 3.207.205 83.661 275.940Renatūralizavimas 0 0 0Sutelktosios taršos šaltiniai 40.550.000 2.027.500 4.754.500

241Pasklidosios taršos priemon÷s 0 293.000 293.000Priemonių įgyvendinimokontrol÷ 200.000 200.000Požeminis vanduo 0 0 0Pakrant÷s ir tarpinių vandenųtaršos mažinimas 430.000 300.000 360.000Tyrimai, studijos ir bandomiejiprojektai (be pakrant÷s vandenųstudijų) 1.015.000 455.000 568.000Iš viso 45.200.000 3.100.000 6.200.000V SKYRIUS. GEROS VANDENS TELKINIŲ BŪKLöS PASIEKIMO NAUDA301. Naudos dydis, kuris atsiras įgyvendinus papildomas priemones, paremtasSutikimo mok÷ti už Nev÷žio up÷s vandens kokyb÷s pagerinimą iki geros būkl÷svertinimo studija ir Sutikimo mok÷ti už Neries up÷s vandens kokyb÷s pagerinimą ikigeros būkl÷s ir vingiuotumo atstatymą vertinimo studija. Tokios sąlyginio vertinimostudijos daugelyje šalių yra gana plačiai naudojamos gamtos išteklių naudai (t.y. tanauda, kurios neįmanoma apskaičiuoti įprastais ekonominiais komerciniais metodais)įvertinti.Min÷ti du pabaseiniai yra Nemuno UBR, tod÷l jų naudos dydį galima tiesiogiaiperkelti į kitus pabaseinius, kadangi geografin÷s ir socialin÷s sąlygos labai panašiosvisuose Nemuno baseino pabaseiniuose.Statistiškai patikimas sutikimo mok÷ti dydis Nev÷žio pabaseinyje buvonustatytas 1,85 Lt vienam namų ūkiui per m÷nesį (įtraukiant tuos namų ūkius, kuriesutinka mok÷ti 0 litų). Ši studija buvo atlikta 2007 metais.302. Neries up÷s vandens kokyb÷s pagerinimo iki geros būkl÷s vertinimostudijos metu buvo nustatyti keturi scenarijai:302.1. Vertinamas sutikimas mok÷ti už visų Neries baseino vandens telkiniųpagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s;302.2. Vertinamas sutikimas mok÷ti už visų Neries baseino vandens telkiniųpagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s ir dar už ištiesintų upių vingiuotumo atstatymą;302.3. Vertinamas sutikimas mok÷ti už Rieš÷s ežero vandens kokyb÷spagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s;302.4. Vertinamas sutikimas mok÷ti už Rieš÷s ir Didžiulio ežerų vandenskokyb÷s pagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s.303. Tokiu būdu buvo gauti statistiškai patikimi sutikimo mok÷ti dydžiai tiek užatskirus konkrečius telkinius, tiek už visų Neries baseino telkinių ekologin÷s būkl÷spagerinimą.Neries baseine vieno namų ūkio sutikimas mok÷ti prilygo 40,51 Lt per metusarba 3,38 Lt per m÷nesį vien tik už vandens kokyb÷s pager÷jimą ir 48,18 Lt per metusarba 4,01 Lt per m÷nesį už vandenų kokyb÷s pager÷jimą ir upių vingiuotumo atstatymą.Pirmuoju atveju, tokia suma sudaro maždaug 0,29% nuo tirtų namų ūkių pajamų.Antruoju atveju sutikimo mok÷ti dydis sudaro 0,36% pajamų.Jei jau žmon÷s sutinka mok÷ti (moka daugiau nei 0), tai už vandens kokyb÷spager÷jimą ir upių vingiuotumo atstatymą toks mok÷jimas sudaro vidutiniškai daugiaunei 30% jų sąskaitos už vandens tiekimą.Nemuno UBR gyvena 2,643 mln. gyventojų ir pagal min÷tą studiją geros būkl÷spasiekimo nauda vandens telkiniuose prilygtų apie 48,65 mln. Lt/metus.

242Būtina pabr÷žti, kad aukščiau pamin÷ti skaičiai pateikiami informacijai apie tai,kaip Nemuno UBR gyventojai vertina gerą vandens telkinių būklę.Šiame Programos rengimo etape pagal sąnaudų rezultatyvumo analizę parinktospriemon÷s, efektyviausios pirmajame BVPD įgyvendinimo cikle. Kitų priemoniųnegalima įgyvendinti d÷l nepakankamo mokumo ir/ar priimtinumo priežasčių, tod÷lsąnaudų / naudos analiz÷s, o tuo pačiu ir aukščiau min÷tų naudos skaičių šiameProgramos rengimo etape neprireik÷.MOKUMO ANALIZö304. Papildomų priemonių programai įgyvendinti prireiks investicinių ireksploatacinių l÷šų. Be to, įvairioms studijoms, tyrimams ar nuolatinei steb÷senai reik÷svienkartinių ar kiekvienais metais skiriamų l÷šų. Mokumo analiz÷s tikslas yra nustatytiar tos institucijos, kurios atsakingos už priemonių įgyvendinimą, tur÷s l÷šų tą padaryti.Taip pat mokumo analiz÷s metu įvertinama ir priemonių įgyvendinimo našta privatiemsasmenims bei jų geb÷jimas tokią naštą priimti.305. Pagal sąnaudų papildomoms priemon÷ms įgyvendinti pobūdį ir užpapildomas priemones atsakingas institucijas mokumas vertinamas:305.1. Valstyb÷s,305.2. Savivaldyb÷s ir305.3. Privačių asmenų – ūkininkų ir namų ūkių lygiu.MINIJOS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas306. Minijos pabaseinyje jau suplanuota rekonstruoti dvejus nuotekų valymoįrenginius ir nutiesti 51,1 km naujų nuotekų tinklų. Investicijų į dumblo apdorojimoįrenginius nenumatyta. Bendros investicin÷s sąnaudos Minijos pabaseinyje – 59,06 mln.Lt.Tam, kad Minijos pabaseinyje būtų galima pasiekti nustatytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, papildomai mažinti nuotekų taršos nereikia.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s307. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Minijospabaseinyje reikia maždaug 500 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Nors daugumos darbųreikalingumas patvirtintas Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymu,finansinių l÷šų iki šiol neskirta. Tod÷l siūloma pasinaudoti ES parama. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷s sektoriui programą, 2010 metų pradžiosduomenimis vandens faunos ir floros apsaugai ir pl÷tojimui skirtoms priemon÷msnumatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tų užtekti visoms šioje Priemoniųprogramoje numatytoms žuvų migracijos gerinimo priemon÷ms.Upių vingiuotumo atstatymo Minijos pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutartaatkurti vingiuotumą, sudaro maždaug 2,3 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šaspenkeriems metams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą, maždaug 0,45 mln. litų, finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, vis d÷lto nežinomasupių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l iki 2015

243metų siūloma apsiriboti bandomojo renatūralizavimo projekto įgyvendinimu Merkiopabaseinio Grūdos up÷je.Rekreacija308. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis309. Kaip parodyta skyrelyje apie Minijos pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, pasklidoji tarša reikšmingo poveikio čia nedaro. Tačiaupagrindin÷ priemon÷ – tręšimo planų rengimas – numatyta ir siūloma įgyvendinti visojeLietuvoje, tod÷l šios veiklos kontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos sudarytų apie 15tūkst. Lt kasmet. Tai reikštų papildomo pus÷s etato poreikį. Jei ši funkcija būtųpadalinta dviem Minijos pabaseinio didžiausią plotą užimančioms savivaldyb÷ms,kiekvienoje iš jų esančių Aplinkos apsaugos agentūrų atsakingas už tręšimo planųkontrolę darbuotojas tur÷tų papildomai skirti ketvirtadalį savo laiko. Siūloma tokiaspapildomas l÷šas numatyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos biudžete. Jeipapildomų l÷šų iš valstyb÷s biudžeto skirti būtų neįmanoma, vienas iš siūlomųsprendimo būdų būtų peržiūr÷ti žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimo kontrol÷sspecialisto funkcijas ir paskirstyti jas taip, kad atsirastų vietos tręšimo planų sudarymoir įgyvendinimo tikrinimui.Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas310. Kadangi papildomo poreikio nuotekų tvarkymui Minijos pabaseinyje n÷ra,tai ir papildomų savivaldyb÷s l÷šų tam skirti nereikia.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s311. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Minijos pabaseinyje reikia maždaug 500 tūkst. Lt investiciniųsąnaudų. Jei būtų investuojama tolygiai, kasmet reik÷tų apie 100 tūkst. Lt. Tai dviejųnaujų žuvų takų įrengimo ir trijų senų užtvankų liekanų pašalinimo kaina. Šias l÷šastur÷tų pasidalinti Plung÷s, Rietavo ir Klaip÷dos rajonų savivaldyb÷s.Klaip÷dos rajono specialiosios aplinkos apsaugos r÷mimo programos l÷šos 2008metais sudar÷ apie 2,4 mln. Lt, Plung÷s rajono – po daugiau nei 300 tūkst. Lt. Tik÷tina,kad 2009 metais, o dar labiau 2010-aisiais šios sumos sumaž÷s, tačiau atitinkamomssavivaldyb÷ms siūloma apsvarstyti galimybę iš Aplinkos apsaugos r÷mimo programospadengti bent dalį reikiamų l÷šų, pagrindin÷s dalies paprašius iš ES paramosžuvininkyst÷s sektoriui skirtos sumos.Rekreacija312. Minija įtraukta į parengtą Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjįplaną. Jame numatytos priemon÷s, kuriomis bus siekiama pl÷toti pažintinį ir poilsinįvandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Numatoma, kad šios trasosįrengimą tur÷tų finansuoti savivaldybių administracijos, regioninių parkų direkcijos irprivatūs asmenys.Šios priemon÷s traktuojamos kaip pagrindin÷s BVPD įgyvendinimo priemon÷s,tačiau kol kas savivaldyb÷s tam l÷šų nenumat÷.Rekreacijai papildomų priemonių Minijos pabaseinyje nenumatyta.

244Namų ūkių mokumas313. Minijos pabaseinyje papildomų sąnaudų nuotekų tvarkymui nereik÷s, taigiir namų ūkių mokumas šiuo atveju nenagrin÷jamas.Kitos papildomos priemon÷s naštos namų ūkiams neįtakoja.Energetikos sektoriaus mokumas314. Minijos pabaseinyje reik÷tų keisti Gondingos HE turbiną modernesne. Tamiš viso gali prireikti apie 3,8 mln. litų investicijų. Pats savininkas, be ES paramos,turbinos, kuri n÷ra sena, pakeisti negal÷tų, o 2007-2013 metų finansin÷je perspektyvojeparamos hidroenergetikai nenumatyta. Belieka planuoti tokios priemon÷s įgyvendinimąkitame etape, t.y. po 2013 metų.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas315. Minijos pabaseinyje papildomų specifinių žem÷s ūkio priemonių geraiekologinei vandens telkinių būklei pasiekti nereikia. Tačiau tręšimo planų sudarymas irįgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvos ūkiams virš 10 ha. Tokių Minijospabaseinyje yra apie 2,7 tūkstančio. Priimta, kad vieno vidutiniško ūkio tręšimo planoparengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro 1,5% bendrojo tokio dydžiovidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastoviose išlaidose ir pelne susubsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad ši priemon÷ yra priimtina.D÷l šios veiklos Minijos pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleisti maždaug 1,3 mln. Lt išviso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Minijos pabaseinyje sudaro maždaug 214tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.MERKIO PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas317. Iš viso Merkio pabaseinyje planuojama pastatyti vienus naujus irrekonstruoti vienus esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 25,2 km naujų nuotekųtinklų. 189 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojovandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudosMerkio pabaseinyje – 60,905 mln. Lt.

245189 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Merkio pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Nauji NV, vnt.Rekonstruoti NV, vnt.Numatomi atlikti darbaiNauji nuotekų tinklai,kmRekonstruoti nuotekųtinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjekto vert÷, mln. LtEksploatacin÷s sąnaudos,mln. Lt per metusŠalčininkų r. Eišišk÷s 18,000Šalčininkai 1,7 1,7Trakų r. Rūdišk÷s 1 1,1 0,9 29,9Var÷nos r. Var÷na 22,4 3,7 23,005IŠ VISO 1 1 25,2 0 6,3 0 0 60,905Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastaba: Rūdiškių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Trakų rajone“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Trakų-Lentvario miestuose (Neries pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 59,8 mln. Lt. Laikoma, kadMerkio pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.Merkio pabaseinyje investicijų dumblo apdorojimo įrenginiams nenumatyta.Tam, kad Merkio pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Šalčininkų valymo įrenginių taršą.Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 190lentel÷je žemiau.190 lentel÷. Merkio pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo papildomųpriemonių sąnaudos, Lt, 2009 m.Gyvenviet÷Priemon÷Investicijos iki2015 m., LtSąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendrosmetin÷s,Lt/metusŠalčininkų NV Papildomas tretinis valymas 1.200.000 60.000 140.000Šaltinis: konsultantasPaskirsčius investicijų sumą nuo 2010 m. iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 12 mln. litų (60/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 0,24 mln. litų.Papildomų priemonių investicijos Merkio pabaseinyje sudaro apie 2 procentusjau suplanuotų 2007-2013 metų perspektyvoje pagrindinių vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo priemonių sąnaudų. Tai, palyginti su kitų pabaseinių ar baseinų papildomųpriemonių dalimi, n÷ra didelis procentas, tačiau apie 240 tūkst. litų sumą kasmet, jei jinenumatyta finansuoti iš anksto, n÷ra taip paprasta papildomai užtikrinti. Tačiau reikiapažym÷ti, jog šiuo atveju papildomos priemon÷s reikalingos tame pačiame miestelyje,kaip ir pagrindin÷s, tod÷l būtų tikslinga visus darbus atlikti vienu projektu. Tod÷l, kaipir kitų pabaseinių atveju, jei atsirastų galimyb÷, tiek valstyb÷s institucijoms, tieksavivaldyb÷ms reik÷tų tur÷ti rezervinį planą finansuoti papildomas priemonessutelktosios taršos mažinimui. Jei nepavyktų Šalčininkų nuotekų valymo įrenginiųmodernizavimo prijungti prie ES paramą gaunančių projektų, reik÷tų paskatinti labiauišnaudoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo teikiamą paramą vandenssektoriaus priemon÷ms.

246Šiuo atveju valstyb÷s / savivaldybių mokumas d÷l Merkio pabaseiniosutelktosios taršos mažinimo papildomų priemonių yra daugiau teigiamas neineigiamas, tod÷l reik÷tų d÷ti pastangas sujungti ES parama finansuojamų pagrindinių irpapildomų priemonių įgyvendinimą.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s318. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Merkiopabaseinyje reikia maždaug 325 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Paskirsčius šią sumąkiekvieniems metams iki 2015 m., vienerių metų reikiamų finansuoti investicijų kiekissudarytų apie 65 tūkst. litų. Deja, nors daugumos darbų reikalingumas patvirtintasžem÷s ūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šų iki šiol neskirta. Tod÷l siūlomapasinaudoti ES parama. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷s sektoriuiprogramą, 2010 metų pradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugai irpl÷tojimui skirtoms priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tųužtekti visoms šioje Priemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimopriemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Merkio pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta tai daryti,sudaro maždaug 7,4 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šas penkeriems metams(iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surasti papildomą maždaug 1,5 mln.litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo renatūralizavimo projekto įgyvendinimu iki 2015 m. Toksprojektas kaip tik ir siūlomas Merkio pabaseinio Grūdos up÷je.Rekreacija319. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis320. Kaip parodyta skyrelyje apie Merkio pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, pasklidoji tarša reikšmingo poveikio čia nedaro. Tačiaupagrindin÷ priemon÷ – tręšimo planų rengimas – numatyta ir siūloma įgyvendinti visojeLietuvoje, tod÷l šios veiklos kontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos Merkio pabaseinyjesudarytų apie 9 tūkst. Lt kasmet. Tai reikštų papildomo trečdalio darbuotojo poreikį. Jeišią funkciją padalintume dviem Merkio pabaseinio didžiausią plotą užimančiomssavivaldyb÷ms, kiekvienoje iš jų esančių Aplinkos apsaugos agentūrų atsakingas užtręšimo planų kontrolę darbuotojas tur÷tų papildomai skirti šeštadalį savo laiko.Siūloma tokias papildomas kontrol÷s l÷šas skirti per Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos biudžetą. Jei papildomų l÷šų iš valstyb÷s biudžeto skirti būtų neįmanoma,vienas iš siūlomų sprendimo būdų būtų peržiūr÷ti žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimokontrol÷s specialisto funkcijas ir paskirstyti jas taip, kad atsirastų vietos tręšimo planųsudarymo ir įgyvendinimo kontrolei. Manoma, kad šiuo atveju tai realu.

247Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas321. Į Merkio pabaseinį didžiąja dalimi savo ploto patenka dvi savivaldyb÷s:Var÷nos ir Šalčininkų rajonų. Pastaroji savivaldyb÷, jei nor÷tų įgyvendinti papildomaspriemones sutelktosios taršos mažinimo srityje, tur÷tų skirti apie 1,2 mln. litų iš savobiudžeto ar vandens tiekimo įmon÷s l÷šų. Tokių papildomų pinigų Šalčininkųsavivaldyb÷je n÷ra. Kita vertus, savivaldyb÷s skolinimosi limitai (pagal 2009 metųspalio m÷n. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis) leistų tokią sumąskolintis.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s322. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Merkio pabaseinyje reikia maždaug 325 tūkst. Lt investiciniųsąnaudų. Tai poilsiaviet÷s „Merkys“, Rudnios ir Merkio-Vok÷s kanalo šliuzoreguliatoriaus užtvankų žuvų migracijos įrenginių kaina. Nors suma, palyginti sukitomis papildomomis priemon÷mis, atrodo nedidel÷, tačiau jos finansavimui šaltinį taippat sunku rasti. Tod÷l siūloma pasinaudoti per Nacionalinę mok÷jimų agentūrą teikiamaES parama žuvininkyst÷s sektoriui. Savivaldybių biudžetai tokią priemonę gal÷tųkofinansuoti iš Aplinkos apsaugos r÷mimo programos. Visos Šalčininkų rajonoAplinkos apsaugos r÷mimo programos biudžetas pastaraisiais metais sudar÷ apie 300tūkst., o Var÷nos rajono – apie 150 tūkst. litų.Rekreacija323. Merkio pabaseinyje kol kas neplanuojama papildomų priemonių, susijusiųsu rekreacija.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai324. Iš viso Merkio pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuota pastatyti vienusnaujus ir rekonstruoti vienus esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 25,2 km naujųnuotekų tinklų.Tai vadinamosios pagrindin÷s priemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota 2007-2013metams, daroma prielaida, kad šios priemon÷s yra priimtinos. Tačiau, kad būtų galimaišanalizuoti siūlomų papildomų priemonių naštos dydį namų ūkiams, būtina atsižvelgtiir į pagrindinių priemonių naštą.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Šalčininkų NV.Reikia pabr÷žti, kad investicinių sąnaudų finansavimas iki šiol užtikrintas tikaukščiau min÷toms pagrindin÷ms priemon÷ms. Iš kokių finansavimo šaltinių gal÷tų būtifinansuojama papildoma priemon÷, n÷ra aišku. Kaip parodyta ankstesniuoseskyreliuose, nei valstyb÷, nei šiuo atveju savivaldyb÷ tokių l÷šų neturi.Jei finansavimo šaltinis būtų rastas, galų gale naujų investicijų naštą tur÷tųprisiimti gyventojai ir įmon÷s, kurios Šalčininkų rajone išleidžia nuotekas įcentralizuotus nuotekų surinkimo tinklus.191 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams. Kadangi Šalčininkų gyventojus aptarnauja UAB „Vilniausvandenys“, tai papildomą Šalčininkų nuotekų tvarkymo investicinę naštą prisiimtų visiUAB „Vilniaus vandenų“ aptarnaujami gyventojai. Tai reiškia, kad vidutin÷se ir

248medianin÷se Šalčininkų ir kitų namų ūkių pajamose papildomos priemon÷s sąnaudossudarys tik nedidelę, mokumo nelemiančią dalį.191 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamose, %Metiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*, %Šalčininkai 1.200.000 139.800 0,26 0,02 0,002 0,002Šaltinis: konsultantas* Čia ir toliau naudosime medianinių namų ūkių pajamų rodiklį, kadangi visuomen÷se,kur yra nemažas skirtumas tarp didžiausias pajamas gaunančių ir skurdžiausių namų ūkių,medianin÷s pajamos tiksliau nei vidutin÷s atspindi realų namų ūkių paj÷gumą mok÷ti už tamtikras paslaugas.Energetikos sektoriaus mokumas325. Merkio pabaseinyje yra viena gana sena, 1951-1952 metais statyta Eišiškiųhidroelektrin÷, tod÷l jos trijų turbinų keitimas yra numatytas kaip papildoma priemon÷.Apskaičiuota, kad, jei vienos kW naujos turbinos statyba kainuoja maždaug 4000 Lt, išviso privačiam sektoriui reik÷tų apie 700 tūkst. litų investicinių l÷šų.Kol kas paramos l÷šų hidroenergetikai nenumatyta n÷ vienoje ES paramosprogramoje. Siūloma būtinai įtraukti hidroenergetikos aplinkosauginių priemoniųfinansavimo galimybę į v÷lesnį finansavimo planavimo periodą, vadinasi, šiospapildomos priemon÷s įgyvendinimas gal÷tų būti planuojamas po 2015 metų.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas326. Merkio pabaseinyje papildomų specifinių žem÷s ūkio priemonių geraiekologinei vandens telkinių būklei pasiekti nereikia. Tačiau tręšimo planų sudarymas irįgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvos ūkiams virš 10 ha. Tokių Merkiopabaseinyje yra apie 1,2 tūkstančio. Priimta, kad vieno vidutiniško ūkio tręšimo planoparengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro 1,5% bendrojo tokio dydžiovidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastoviose išlaidose ir pelne susubsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad ši priemon÷ yra priimtina.D÷l šios veiklos Merkio pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleisti maždaug 600 tūkst. Lt išviso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Merkio pabaseinyje sudaro maždaug 174tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.ŽEIMENOS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas327. Iš viso Žeimenos pabaseinyje planuojama rekonstruoti vienus nuotekųvalymo įrenginius, nutiesti 16,5 km naujų nuotekų tinklų. 192 lentel÷je pateikiamos

249investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimųįgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Žeimenos pabaseinyje – 18,664mln. Lt.192 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Žeimenos pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Nauji NV, vnt.Rekonstruoti NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjekto vert÷, mln.LtIgnalinos r. Ignalina 2,3 1,0 2,31Švenčionių r. Pabrad÷ 1 3,2 3,2Švenčionys 11,0 7,7 16,354IŠ VISO 1 16,5 11,9 18,664Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Investicijų į dumblo tvarkymo įrenginius Žeimenos pabaseinyje nenumatyta.Eksploatacin÷ssąnaudos, mln. Ltper metusTam, kad Žeimenos pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus gerosekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Švenčionių valymoįrenginių taršą. Valykla yra sena, tod÷l efektyviausia būtų ją iš esm÷s rekonstruoti arstatyti naują. Šią priemonę, esant poreikiui siūlome įgyvendinti kitame priemoniųprogramos etape, kuomet nustačius fosforo ribojimo reikalavimus buityje ir pramon÷jenaudojamuose plovikliuose paaišk÷s ar reikia papildomai mažinti fosforą. Nuotekųišvalymo gerinimo priemon÷s atliekant rekonstukciją ir jų sąnaudos pateikiamos 193lentel÷je žemiau.193 lentel÷. Žeimenos pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimopriemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Švenčionių NVŠaltinis: konsultantasPriemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendros metin÷sNuotekų valyklosrekonstrukcija / naujos statyba 8.000.000 400.000 932.000Paskirsčius investicijų sumą nuo 2010 m. iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 3,2 mln. litų (15,87/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 1,6 mln.litų.Papildomų priemonių investicijos sudaro net 50 procentų jau suplanuotų 2007-2013 metams perspektyvoje pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų. Tai,palyginti su kitų pabaseinių ar baseinų papildomų priemonių dalimi, yra labai didel÷dalis. Atliekant rekonstrukciją ar naujos NVĮ statybą racionaliausia būtų šią priemonęprijungti prie numatyto finansuoti 2007-2013 metais vandens tiekimo ir nuotekų tinklųprojekto ir panaudoti potencialiai sutaupytas l÷šas. Būtina parengti visą valyklosrekonstrukcijai reikalingą dokumentaciją.Taip pat reik÷tų paskatinti labiau išnaudoti Lietuvos aplinkos apsaugosinvesticijų fondo teikiamą paramą vandens sektoriaus priemon÷ms.

250Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s328. Žeimenos pabaseinyje reikia rekonstruoti Kertuojų užtvankos žuvitakį,kuriam prireiks apie 12 tūkst. litų. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷ssektoriui programą, 2010 metų pradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugaiir pl÷tojimui skirtoms priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tųužtekti visoms šioje Priemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimopriemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Žeimenos pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta atkurtivingiuotumą, sudaro maždaug 1,5 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šaspenkeriems metams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą maždaug 300 tūkst. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo projekto Merkio pabaseinio Grūdos up÷je įgyvendinimu.Rekreacija329. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis330. Kaip parodyta skyrelyje apie Žeimenos pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, pasklidoji tarša reikšmingo poveikio čia nedaro. Tačiaupagrindin÷ priemon÷ – tręšimo planų rengimas – numatyta ir siūloma įgyvendinti visojeLietuvoje, tod÷l šios veiklos kontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos Žeimenospabaseinyje sudarytų apie 6 tūkst. Lt kasmet. Tai reikštų papildomo 0,2 etato poreikį.Siūloma šias l÷šas numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos biudžete. Jeitokių l÷šų vis d÷lto neatsirastų, vienas iš siūlomų sprendimo būdų būtų peržiūr÷ti žem÷sūkio priemonių įgyvendinimo kontrol÷s specialisto funkcijas ir paskirstyti jas taip, kadatsirastų vietos tręšimo planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolei. Manoma, kad šiuoatveju tai realu.Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas331. Į Žeimenos pabaseinį didžiąja dalimi savo ploto patenka viena –Švenčionių – savivaldyb÷. Pastaroji, jei nor÷tų įgyvendinti papildomas priemonessutelktosios taršos mažinimo srityje, tur÷tų skirti apie aštuonis mln. litų iš savo biudžetoar vandens tiekimo įmon÷s l÷šų. Tokių papildomų pinigų Švenčionių savivaldyb÷jen÷ra.Kita vertus, Švenčionių nuotekų valykla priklauso Vilniaus vandenų įmonei,tod÷l valyklos rekonstrukcija ne vien tik Švenčionių savivaldyb÷s reikalas. Siūloma šįobjektą, kaip ir kitas sutelktosios taršos mažinimo priemones, įtraukti į rezervinį 2007 –2013 metų valstyb÷s finansuotinų objektų sąrašą.Jei ES paramos nebūtų, skolinimosi atvejis yra nerealus, kadangi Vilniausmiesto savivaldyb÷, kuriai priklauso Vilniaus vandenų įmon÷, viršija skolinimosilimitus ir daugiau šiuo metu skolintis negali.

251Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s332. Žeimenos pabaseinyje reikia rekonstruoti Kertuojų užtvankos žuvitakį.Tam prireiks apie 12 tūkst. litų, kuriuos Mol÷tų savivaldyb÷ tur÷tų iki 2015 metųnesunkiai surasti, jei reikia, pasinaudodama ir ES žuvininkyst÷s sektoriui teikiamaparama per Nacionalinę mok÷jimų agentūrą.Rekreacija333. Žeimenos pabaseinyje n÷ra numatytų nacionalinių vandens turizmo takų.Neplanuojamas ir naujų maudyklų įrengimas.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai334. Iš viso Žeimenos pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuota rekonstruotivienus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 16,5 km naujų nuotekų ir 11,9 km vandenstiekimo tinklų. Tai vadinamosios pagrindin÷s priemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šios priemon÷s yra priimtinos. Tačiau, kadbūtų galima išanalizuoti siūlomų papildomų priemonių naštos dydį namų ūkiams, būtinaatsižvelgti ir į pagrindinių priemonių naštą.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Švenčionių NV(nenustačius fosforą ribojančių reikalavimų). Ar sąnaudos papildomoms priemon÷msbus pakeliamos atitinkamų savivaldybių ir atitinkamų vandens tiekimo įmoniųaptarnaujamiems gyventojams, parodys apskaičiuotas papildomos naštos dydis.Tačiau prieš tai reikia pabr÷žti, kad investicinių sąnaudų finansavimas iki šiolužtikrintas tik aukščiau min÷toms pagrindin÷ms priemon÷ms. Iš kokių finansavimošaltinių gal÷tų būti finansuojama papildoma priemon÷, n÷ra aišku. Kaip parodytaankstesniuose skyreliuose, nei valstyb÷, nei šiuo atveju savivaldyb÷ tokių l÷šų neturi.194 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams. Kadangi Švenčionių gyventojus aptarnauja UAB „Vilniausvandenys“, tai papildomą Švenčionių nuotekų tvarkymo investicinę naštą prisiimtų visiUAB „Vilniaus vandenų“ aptarnaujami gyventojai. Kaip parodyta lentel÷je, vidutin÷seir medianin÷se Švenčionių ir kitų namų ūkių pajamose papildomos priemon÷s sąnaudossudarytų tik nedidelę, mokumo nelemiančią dalį, nors investicija tokiam miesteliuinemaža.194 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Švenčionys 8.000.000 932.000 1,72 0,14 0,013% 0,016%Šaltinis: konsultantasEnergetikos sektoriaus mokumas335. Žeimenos pabaseinyje senų hidroelektrinių turbinų, kurias būtų siūlomakeisti, n÷ra.

252Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas336. Žeimenos pabaseinyje papildomų specifinių žem÷s ūkio priemonių geraiekologinei vandens telkinių būklei pasiekti nereikia. Tačiau tręšimo planų sudarymas irįgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvos ūkiams virš 10 ha. Tokių Žeimenospabaseinyje yra apie 770. Priimta, kad vieno vidutiniško ūkio tręšimo plano parengimaskainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro 1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkiopelno be subsidijų. Kintamosiose, pastoviose išlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalisnesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad ši priemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklosŽeimenos pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleisti maždaug 390 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Žeimenos pabaseinyje sudaro maždaug 120tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.ŠVENTOSIOS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas337. Iš viso Šventosios pabaseinyje jau suplanuota rekonstruoti trejus nuotekųvalymo įrenginius, nutiesti 23 km naujų nuotekų tinklų. 195 lentel÷je pateikiamosinvesticin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimųįgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Šventosios pabaseinyje – 49,32mln. Lt.195 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Šventosios pabaseinyje.Savivaldyb÷Gyvenviet÷Numatomi atlikti darbaiNauji NV, vnt.Rekonstruoti NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmRekonstruotinuotekų tinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiAnykščių Anykščiai 1 3,1 3,1 22,24Ukmerg÷s Ukmerg÷ 1 5,7 4,7 9,4Utenos Utena 6,2 6,2 8,68ZarasųDusetos-Paduset÷lisUžtilt÷Projekto vert÷, mln. Lt1 8,0 1,6 9,0IŠ VISO: 3 23,0 15,6 49,32Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Šventosios pabaseinyje investicijoms į dumblo apdorojimo įrenginius darsuplanuota apie 30 mln. litų.Šios pagrindin÷s priemon÷s beveik leis pasiekti gerą ekologinę būklę Šventosiospabaseinyje ir papildomų investicinių priemonių kol kas nebereik÷s. Tačiau tojepriimtuvo vietoje, kur yra Utenos NV ir keletas kitų aplinkinių išleistuvų, stebimas perdidelis fosforo kiekis. Tod÷l siūloma atlikti papildomus tyrimus/studiją, aiškinantis perdidelio fosforo kiekio priežastį. Reikia tik÷tis, kad fosfatų plovimo priemon÷sereguliavimas prisid÷s prie šios problemos išsprendimo, tačiau tam taip pat laukiamaatitinkamų studijų rezultatų.

253Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s338. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Šventosiospabaseinyje reikia maždaug 128 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Paskirsčius šią sumąkiekvieniems metams iki 2015 m., vienerių metų reikiamų finansuoti investicijų kiekissudarytų apie 26 tūkst. litų. Deja, nors pačių darbų reikalingumas patvirtintas žem÷sūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šų iki šiol neskirta. Tod÷l siūloma pasinaudoti ESparama. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷s sektoriui programą, 2010metų pradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugai ir pl÷tojimui skirtomspriemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tų užtekti visoms šiojePriemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimo priemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Šventosios pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta atkurtivingiuotumą, sudaro maždaug 8,8 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šaspenkeriems metams (iki 2015 m.), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą beveik 1,8 mln. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, aiškiai nežinomasupių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l iki 2015metų siūloma apsiriboti bandomojo renatūralizavimo projekto Merkio pabaseinyje,Grūdos up÷je įgyvendinimu.Rekreacija339. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis340. Kaip parodyta skyrelyje apie Šventosios pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, probleminių basein÷lių taršos problemas galima išspręstipritaikius privalomų tręšimo planų, medžiagų pasisavinimo iš m÷šlo koeficientokeitimo, pagal gerą ūkininkavimo praktiką rekomenduojamo m÷šlo ir srutų laikymo beioptimalių tręšimo normų mažinimo dvidešimčia procentų priemones.Min÷tos priemon÷s kasmet kainuos maždaug 2,5 mln. litų. Iš jų apie 27 tūkst.litų reik÷s administravimui ir kontrolei. Tai yra, valstyb÷ tokią sumą pinigų per savožem÷s ūkio veiklos kontrol÷s ir reguliavimo ar per aplinkos apsaugos regioninius arvietinius padalinius tur÷tų skirti normatyvų bei tręšimo planų rengimui ir m÷šlotvarkymo mažuose ūkiuose kontrolei.Tokia suma reikštų papildomai beveik vieno papildomo etato žem÷s ūkiopriemonių įgyvendinimo kontrolei. Turint galvoje, kad į Šventosios pabaseinį didžiąjaploto dalimi patenka šešios savivaldyb÷s, reiškia, kad rajonin÷s aplinkos apsaugosagentūros ar atitinkami žem÷s ūkio padaliniai rajonuose tur÷tų papildomai paskirti po0,16 žmogaus šioms papildomoms kontrol÷s funkcijoms įgyvendinti. Siūloma šiaspapildomas l÷šas kontrolei skirti iš valstyb÷s biudžeto per Lietuvos Respublikosaplinkos ministeriją. Jei papildomų l÷šų vis d÷lto nebūtų skirta, vienintelis kelias spręstitręšimo planų ir pažangaus ūkininkavimo reikalavimų įgyvendinimo kontrol÷s funkcijasbūtų optimizuoti esamas atsakingų kontrol÷s pareigūnų funkcijas jas papildant čiasiūlomomis. Manoma, kad šiuo atveju tai realu.

254Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas341. Į Šventosios pabaseinį didžiąja dalimi savo ploto patenka šešiossavivaldyb÷s: Zarasų, Anykščių, Utenos, Mol÷tų, Širvintų ir Ukmerg÷s rajonų.N÷ vienai iš jų papildomų investicinių priemonių kol kas nereik÷s, tod÷l ir naštasavivaldyb÷ms bent kol kas netur÷tų padid÷ti.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s342. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Šventosios pabaseinyje reikia maždaug 214 tūkst. Lt investiciniųsąnaudų. Tai žuvų migracijos įrenginiai Anykščių užtvankoje ant Šventosios ir Klabiniųmalūno užtvankoje ant Virintos. Taip pat senų užtvankų liekanas reikia pašalinti darketuriose vietose. Per kiekvienus metus iki 2015-ųjų reik÷tų investuoti apie 43 tūkst.litų. Valstyb÷s l÷šų tam neskirta, nors tai Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerijosfunkcija, o savivaldybių biudžetai tokią priemonę gal÷tų įgyvendinti, pasinaudodamižuvininkyst÷s sektoriui teikiama ES parama. Kofinansavimo l÷šos gal÷tų būti teikiamosiš Aplinkos apsaugos r÷mimo programų. Visos Mol÷tų rajono Aplinkos apsaugosr÷mimo programos biudžetas pastaraisiais metais sudar÷ apie 100 tūkst., Anykščių –150 tūkst., o Ukmerg÷s – apie 260 tūkst. litų. Šiuose trijuose rajonuose yra statytinospralaidos ar šalintinos užtvankų liekanos.Rekreacija343. Šventosios pabaseinyje kol kas neplanuojama papildomų priemonių,susijusių su rekreacija.Namų ūkių mokumas344. Papildomų investicinių priemonių šiame pabaseinyje nereikia, tod÷l irpapildomos naštos namų ūkiams nebus.Energetikos sektoriaus mokumas345. Šventosios pabaseinyje n÷ra siūlomų keisti hidroelektrinių turbinų, tod÷lpapildomų priemonių nenumatoma.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas346. Šventosios pabaseinyje tam, kad iki reikalaujamo gerai ekologinei vandenstelkinių būklei pasiekti lygio būtų galima sumažinti pasklidąją taršą, reikia pirmiausiaįgyvendinti dvi pagrindines priemones – įteisinti normatyvus d÷l tręšimo ir įvestireikalavimą privalomai rengti ir įgyvendinti tręšimo planus bei ūkininkams, laikantiemsmažiau nei 10 SG, privalomai laikytis pažangaus ūkininkavimo taisyklių reikalavimų.Toliau dar probleminiuose basein÷liuose reik÷tų optimalią tręšimo normą sumažintidvidešimčia procentų.Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Šventosios pabaseinyje yra virš 4 tūkstančių. Priimta, kadvieno vidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškaisudaro 1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose,pastoviose išlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l

255manoma, kad ši priemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Šventosios pabaseinyjeūkininkams reik÷s išleisti daugiau kaip 2 mln. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Šventosios pabaseinyje sudaro maždaug 430tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.Tręšimo normų sumažinimo 20% priemon÷ netur÷tų pareikalauti jokiųpapildomų sąnaudų.NERIES MAŽŲJŲ INTAKŲ PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas347. Iš viso Neries mažųjų intakų pabaseinyje jau suplanuota pastatyti vienusnaujus ir rekonstruoti dvejus esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 161 km naujųir rekonstruoti 4,6 km esamų nuotekų tinklų. 196 lentel÷je pateikiamos investicin÷ssąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimosąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Neries mažųjų intakų pabaseinyje – 179,686mln. Lt.196 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Neries mažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Nauji NV vnt.Rekonstruoti NV,vnt.Numatomi atlikti darbaiNauji nuotekųtinklai, kmRekonstruotinuotekų tinklai,Naujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtElektr÷nų Elektr÷nai –2,1 2,08,47VievisElektr÷nų –Vievioaglomeracija1 3,9 3,8Jonavos r. Jonava 7,3 2,010,1Rukla 1Kaišiadorių r. Kaišiadorys 8,1 7,6 5,933Kauno r. Karm÷lava ir20,1 8,8 8,152RamučiaiTrakų r. Trakai-26,7 0,4 18,3 1 29,9LentvarisVilniaus m. Vilnius 47,8 4,2 32,9 4,6 62,65Vilniaus r. Avižieniai 6,4 2,154,481Juodšiliai 6,1 1,5Kalveliai 1 3,5 2,2Nemenčin÷ 2,6 2,0Nem÷žis 3,0Pagiriai 6,9 5,2Rudamina 9,9 7,2Skaidišk÷s 5,5 5,5Valčiūnai 1,1IŠ VISO 1 2 161 4,6 101,1 4,6 1 179,686Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastabos:

2561. Kaišiadorių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kaišiadorių rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Rumšiškių ir Žiežmarių gyvenviet÷je (Nemuno mažųjų intakųpabaseinis). Bendra projekto vert÷ 17,8 mln. Lt. Laikoma, kad Neries mažųjų intakųpabaseinyje bus investuojama trečdalis projekto sumos.2. Karm÷lavos ir Ramučių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone (Karm÷lavoje irRamučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje“ projektą. Projektas taip patapima infrastuktūros pl÷trą Raudondvario (Nev÷žio pabaseinis), Neveronių, Vilkijos irŠlienavos gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76mln. Lt. Laikoma, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama viena penktojidalis projekto sumos.3. Trakų - Lentvario vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Trakų rajone“. Projektas taip patapima infrastuktūros pl÷trą Rūdiškių gyvenviet÷je (Merkio pabaseinis). Bendra projektovert÷ 59,8 mln. Lt. Laikoma, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama pus÷projekto sumos.Be to, 197 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymoinfrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Neries mažųjų intakų pabaseinį.Bendros investicin÷s sąnaudos – 184,835 mln. Lt.197 lentel÷. 2007-2013 m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Neriesmažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Siektini projekto Preliminarios investicin÷sVilniaus m.rezultatai1 pūdymo- džiovinimoįrenginyssąnaudos, mln. Lt175,735Jonavos r. 1 kompostavimo aikštel÷ 5,7Kaišiadorių r. 1 kompostavimo aikštel÷ 3,4IŠ VISO 184,835Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymu Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913)Taigi, Neries mažųjų intakų pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblotvarkymo ir vandens tiekimo objektams skirta apie 340 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Neries mažųjų intakų pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytusgeros ekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Kaišiadorių NVtaršą, būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimopriemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 198 lentel÷je žemiau.198 lentel÷. Neries mažųjų intakų pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikiomažinimo priemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷SąnaudosInvesticijos Eksploatacin÷s Bendrosmetin÷sKaišiadorių NV Papildomas nuotekų valymas 3.960.000 200.000 460.000Šaltinis: konsultantasPaskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 68 mln. litų (340/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 800 tūkst.litų.

257Papildomų priemonių investicijos sudaro apie 1,2 procento jau suplanuotų 2007-2013 metų perspektyvoje pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudųpabaseinyje. Tai, palyginti su kitų pabaseinių ar baseinų papildomų priemonių dalimi,n÷ra didel÷ dalis, tačiau ji nenumatyta finansuoti iš anksto. Būtų racionaliausia šiąpriemonę prijungti prie numatyto finansuoti 2007-2013 metais vandens tiekimo irnuotekų tinklų projekto Kaišiadoryse.Be to, reik÷tų paskatinti labiau išnaudoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijųfondo teikiamą paramą vandens sektoriaus priemon÷ms.Kaišiadoryse tur÷tų būti pabr÷žta dar viena priemon÷, kuri į Programą šiuo metuneįtraukta d÷l informacijos trūkumo, tačiau kurią privalo apsvarstyti Kaišiadoriųsavivaldyb÷ su veikiančių paukštynų vadovais: pirminio nuotekų valymo įrenginiaipaukštynuose, kurių specifiškai užterštos nuotekos gali pakenkti normaliamsavivaldyb÷s nuotekų valyklos darbui.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s348. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Neries mažųjųintakų pabaseinyje reikia maždaug 1 mln. Lt investicinių sąnaudų. Deja, nors daugumosnumatytų darbų reikalingumas patvirtintas žem÷s ūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šųneskirta. Tod÷l siūloma pasinaudoti ES parama. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvosžuvininkyst÷s sektoriui programą, 2010 metų pradžios duomenimis vandens faunos irfloros apsaugai ir pl÷tojimui skirtoms priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokiosparamos tur÷tų užtekti visoms šioje Priemonių programoje numatytoms žuvų migracijosgerinimo priemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Neries mažųjų intakų pabaseinyje sąnaudos, jei būtųnutarta atkurti vingiuotumą, sudaro maždaug 1,9 mln. litų. Tai labai didel÷ suma.Daugiau išvingiavimo darbų reik÷tų tik Nev÷žio ir Nemuno mažųjų intakųpabaseiniuose. Paskirsčius šias investicines l÷šas penkeriems metams (iki 2015),gautume, jog kiekvienais metais reik÷tų surasti papildomą maždaug 400 tūkst. litųfinansavimo šaltinį.N÷ra aišku iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visigalimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo projekto įgyvendinimu iki 2015 metų. Toks projektas siūlomasMerkio pabaseinio Grūdos up÷je.Rekreacija349. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis350. Kaip parodyta skyrelyje apie Neries mažųjų intakų pabaseinyje taikytinasžem÷s ūkio papildomas priemones, problematinių basein÷lių taršos problemas galimaišspręsti pritaikius privalomų tręšimo planų, medžiagų pasisavinimo iš m÷šlokoeficiento keitimo, pagal gerą ūkininkavimo praktiką rekomenduojamo m÷šlo ir srutųlaikymo bei optimalių tręšimo normų mažinimo videšimčia procentų priemones.Min÷tos priemon÷s kasmet tiek ūkininkams, tiek valstybei kainuos maždaug 600tūkst. litų. Iš jų apie 4 tūkst. litų reik÷s administravimui ir kontrolei. Tai yra, valstyb÷tokią sumą pinigų per aplinkos apsaugos vietines agentūras tur÷tų skirti normatyvų beitręšimo planų rengimui ir m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose kontrolei. Tokia suma

258reikštų papildomai maždaug 0,16 papildomo etato žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimokontrolei. Turint galvoje, kad į Neries mažųjų intakų pabaseinį didžiąja ploto dalimipatenka keturios savivaldyb÷s, reiškia, kad rajonin÷s aplinkos apsaugos agentūros aratitinkami žem÷s ūkio padaliniai rajonuose tur÷tų papildomai paskirti po 0,04 etatošioms papildomoms kontrol÷s funkcijoms įgyvendinti. Manoma, kad surasti tiekpapildomo laiko visiškai realu, optimizavus esamas atsakingų kontrol÷s pareigūnųfunkcijas.Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas351. Kaišiadoryse jau suplanuotas vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tiesimoprojektas kainuos apie 5 mln. litų arba vidutiniškai 1 mln. litų investicijų per metus.Neries mažųjų intakų pabaseinyje beveik 100 procentų savo ploto yra keturiossavivaldyb÷s: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų. Pastarojisavivaldyb÷, jei nor÷tų įgyvendinti papildomas BVPD priemones sutelktosios taršosmažinimo srityje, tur÷tų investicijoms skirti apie 300 tūkst. kasmet iki 2015. Tokiųpapildomų pinigų savivaldyb÷ ar vandens tiekimo įmon÷ neturi.Tačiau, kaip bus matyti iš namų ūkių mokumo analiz÷s žemiau, paskola gal÷tųbūti išeitis. 2009 spalio m÷n duomenimis Kaišiadorių savivaldyb÷s skolinimosi limitaitai leidžia.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s352. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Neries mažųjų intakų pabaseinyje reikia maždaug 1,1 mln. Ltinvesticinių sąnaudų. Tai šešių naujų žuvų migracijos įrenginių Vilniaus mieste iraštuonių užtvankų liekanų Vilniaus, Trakų ir Širvintų rajonuose pašalinimo kaina. Šisuma, skirtingai nuo daugelio kitų pabaseinių, palyginti su kitomis papildomomispriemon÷mis, atrodo nemaža. Kaip min÷ta, siūloma pasinaudoti ES teikiama paramažuvininkyst÷s sektoriui. Kofinansavimo l÷šos gal÷tų būti pasitelkiamos iš Aplinkosapsaugos r÷mimo programos. Palyginimui galima nurodyti, jog Vilniaus miestopastarųjų metų Aplinkos apsaugos r÷mimo programos biudžetas buvo beveik 2 mln.litų, Vilniaus rajono – apie 800 tūkst., Trakų rajono – daugiau kaip 200 tūkst., o Širvintųrajono - apie 184 tūkst. litų.Rekreacija353. Neries mažųjų intakų pabaseinyje n÷ra numatytų nacionalinių vandensturizmo takų. Neplanuojamas ir naujų maudyklų įrengimas.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai354. Iš viso Neries mažųjų intakų pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuotapastatyti vienerius, rekonstruoti dvejus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 161 km,rekonstruoti 4,6 km nuotekų tinklų. Taip pat planuojama Vilniaus, Trakų ir Kaišiadoriųrajonuose įrengti dumblo tvarkymo įrenginius. Tai vadinamosios pagrindin÷spriemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota 2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šiospriemon÷s yra priimtinos.Vis d÷lto, kad būtų galima išanalizuoti siūlomų papildomų priemonių naštosdydį namų ūkiams, būtina atsižvelgti ir į pagrindinių priemonių naštą, kurią taip patįvertiname pinigais.

259Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos KaišiadoriųNV. Ar sąnaudos papildomoms priemon÷ms bus pakeliamos atitinkamos savivaldyb÷sir atitinkamos vandens tiekimo įmon÷s aptarnaujamiems gyventojams, parodysapskaičiuotas papildomos naštos dydis.Tačiau prieš tai reikia pabr÷žti, kad investicinių sąnaudų finansavimas iki šiolužtikrintas tik aukščiau min÷toms pagrindin÷ms priemon÷ms. Iš kokių finansavimošaltinių gal÷tų būti finansuojama papildoma priemon÷, n÷ra aišku. Kaip parodytaankstesniuose skyreliuose, nei valstyb÷, nei šiuo atveju savivaldyb÷ tokių l÷šų neturi.Jei finansavimo šaltinis būtų rastas, galų gale naujų investicijų naštą tur÷tųprisiimti gyventojai ir įmon÷s, kurios min÷tuose rajonuose išleidžia nuotekas įcentralizuotus nuotekų surinkimo tinklus.199 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.199 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Kaišiadorys 3.960.000 461.200 27,81 2,32 0,23% 0,28%Šaltinis: konsultantasToliau pateikiama vadinamųjų pagrindinių priemonių našta vidutiniam namųūkiui Kaišiadoryse. Čia įtrauktas vandens tiekimo, nuotekų ir dumblo tvarkymoinvesticijų poreikis.200 lentel÷. Pagrindinių investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudos*Metin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Kaišiadorys 5.933.000 453.600 27,36 2,28 0,22% 0,28%* - skaičiuojant eksploatacines išlaidas, kurios yra metinių sąnaudų dalis, čia jomsskiriamas vienas investicijų procentas, kadangi didžiąją dalį sudaro vandens tiekimo ir nuotekųtinklai.201 lentel÷je pateikiama susumuota bendra – esama, pagrindinių priemonių irpapildomų priemonių – finansin÷ našta namų ūkiams už tai, kad jie gali naudotis dabarir gal÷s naudotis v÷liau dar patobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.201 lentel÷. Suminis esamų, pagrindinių ir papildomų investicinių priemoniųįgyvendinimo poveikis namų ūkių išlaidoms

Gyvenviet÷KaišiadorysDabartin÷kaina,Lt/m 3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.260Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudųdalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamose,%Metiniųsąnaudųdalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose, %3,71 62 6,88 11,48 1,13% 1,39%Šaltinis: konsultantasDera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai šeimospajamų. Kaip matyti iš lentelių, Kaišiadorių gyventojai didel÷s papildomos naštosnetur÷tų pajusti. Tačiau, kadangi bendras mok÷jimas už vandens paslaugas vidutiniškaitur÷tų padid÷ti beveik dvigubai, siūloma didinti vandens kainą nuosekliai, pasiekiantreikalingą lygį po kelerių metų.Energetikos sektoriaus mokumas355. Neries mažųjų intakų pabaseinyje n÷ra nustatyta turbinų, kurių keitimasbūtų būtinas pirmajame BVPD įgyvendinimo etape.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas356. Neries mažųjų intakų pabaseinyje papildomų specifinių žem÷s ūkiopriemonių gerai ekologinei vandens telkinių būklei pasiekti nereikia. Tačiau tręšimoplanų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvos ūkiams virš 10 ha.Tokių Neries mažųjų intakų pabaseinyje yra virš 1000. Priimta, kad vieno vidutiniškoūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro 1,5%bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastovioseišlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad šipriemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Neries mažųjų intakų pabaseinyje ūkininkamsreik÷s išleisti maždaug 590 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Neries pabaseinyje sudaro virš 14.000 litų. Šisuma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymo praktikaiįgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus. Tokianašta taip pat laikoma ūkiams priimtina.NEVöŽIO PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas357. Iš viso Nev÷žio pabaseinyje jau suplanuota nutiesti 69,1 km naujų nuotekųir 53 km vandens tiekimo tinklų. 202 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taippat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas.Bendros investicin÷s sąnaudos Nev÷žio pabaseinyje – 76,503 mln. Lt.

261202 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Nev÷žio pabaseinyje.Savivaldyb÷Gyvenviet÷Numatomi atlikti darbaiNauji NV vnt.Rekonstruoti NV,vnt.Nauji nuotekų tinklai,kmRekonstruoti nuotekųtinklai, kmNauji vandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekio tinklai,kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjekto vert÷, mln. LtEksploatacin÷ssąnaudos, mln. Lt permetusKauno r. Domeikava 23,9 13,3 14,805Kauno r. Raudondvaris 7,2 2,8 8,152K÷dainių r. K÷dainiai 2,6 2,6 3,64Panev÷žio m. Panev÷žys 31,4 31,4 43,96Panev÷žio r. Ramygala 2,0 2,0 2,8Radviliškio r. Baisogala 2,0 0,9 3,146IŠ VISO 69,1 53 76,503Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastabos:1. Domeikavos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Akademijoje,Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“. Projektas taip pat apima infrastuktūros pl÷trąAkademijose, Garliavos ir Ringaudų gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis).Bendra projekto vert÷ 59,22 mln. Lt. Laikoma, kad Nev÷žio pabaseinyje bus investuojamaketvirtadalis projekto sumos.2. Raudondvario vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Karm÷lavoje,Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Karm÷lavos (Neries pabaseinis), Ramučių, Neveronių, Vilkijos,Šlienavos gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76mln. Lt. Laikoma, kad Nev÷žio pabaseinyje bus investuojama penktadalis projekto sumos.3. Kauno rajone planuojami du investiciniai projektai Lentel÷je informacija apie šiuosprojektus pateikiama atskiromis eilut÷mis.4. Baisiogalos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Radviliškio rajone“. Projektas taip patapima infrastuktūros pl÷trą Radviliškio mieste. Bendra projekto vert÷ 76,291 mln. Lt.Laikoma, kad Nev÷žio pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.Be to, nuotekų dumblo tvarkymui (dviem pūdymo- džiovinimo įrenginiams) ištų pačių šaltinių preliminariai numatyta apie 41,3 mln. Lt K÷dainių ir Panev÷žiorajonuose. Čia bus tvarkomas dumblas ir iš kitų aplinkinių nuotekų valymo įrenginių.Taigi, Nev÷žio pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo ir vandenstiekimo objektams skirta apie 106,326 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Nev÷žio pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš bent trijų gyvenviečių valymoįrenginių taršą, būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymogerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 203 lentel÷je žemiau.

262203 lentel÷. Nev÷žio pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, 2009Gyvenviet÷Priemon÷SąnaudosInvesticijos iki2015 m., LtEksploatacin÷s,Lt/metusBendros metin÷s,Lt/metusBaisogalos NV Naujų įrenginių statyba 4.000.000 200.000 466.000Pakiršinio NVNuotekų valyklosrekonstrukcija 1.500.000 75.000 206.000Bukonių NVNauja biologinio valymolinija 500.000 25.000 58.000Iš viso 6.000.000 300.000 730.000Šaltinis: konsultantasPaskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gauname, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 21 mln. litų (106/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 1,2 mln. litųkasmet.Papildomų priemonių investicijos sudaro beveik 6 procentus jau suplanuotų2007-2013 metų laikotarpiui pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų. Tai yranemaža dalis. Tod÷l, kaip ir kitų pabaseinių atveju, jei atsirastų galimyb÷ iš „sutaupytų“ES 2007-2013 metų paramos l÷šų prisid÷ti prie nuotekų tvarkymo, tiek valstyb÷sinstitucijoms, tiek savivaldyb÷ms reik÷tų būti lanksčioms ir tur÷ti rezervinį planąfinansuoti papildomas priemones sutelktosios taršos mažinimui BVPD įgyvendinimuireikalingose vietose. Taip pat reik÷tų paskatinti labiau išnaudoti Lietuvos aplinkosapsaugos investicijų fondo teikiamą paramą vandens sektoriaus priemon÷ms.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s358. Žuvų migracijos įrenginių ir senų užtvankų šalinimo Nev÷žio pabaseinyjenereikia.Vingiuotumo atstatymo Nev÷žio pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta atkurtivingiuotumą, sudaro maždaug 17,2 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šaspenkeriems metams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą maždaug 3,4 mln. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo renatūralizavimo projekto Merkio pabaseinyje, Grūdos up÷jeįgyvendinimu.Rekreacija359. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis360. Kaip parodyta skyrelyje apie Nev÷žio pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, pasklidosios taršos problemas galima išspręsti tik pritaikiusdidžiausią, palyginti su kitais pabaseiniais, žem÷s ūkio priemonių skaičių. Taiprivalomų tręšimo planų ir medžiagų pasisavinimo iš m÷šlo koeficiento keitimo, pagalgerą ūkininkavimo praktiką rekomenduojamo m÷šlo ir srutų laikymo, optimalių tręšimonormų mažinimo dvidešimčia procentų, žemių užsodinimo tarpiniais augalais. Šiamepabaseinyje rekomenduojama išanalizuoti galimybes taikyti ir kitas priemones.

263Min÷tos priemon÷s tiek ūkininkams, tiek valstybei kainuos maždaug 1,9 mln.litų kasmet. Iš jų apie 30 tūkst. litų reik÷s administravimui ir kontrolei. Tai yra, valstyb÷tokią sumą pinigų per aplinkos apsaugos vietines agentūras tur÷tų skirti normatyvų beitręšimo planų rengimui ir m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose kontrolei. Tokia sumareikštų papildomai maždaug 1 papildomo etato žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimokontrolei. Turint galvoje, kad į Nev÷žio pabaseinį didžiąja ploto dalimi patenka keturiossavivaldyb÷s, reiškia, kad rajonin÷s aplinkos apsaugos agentūros tur÷tų papildomaipaskirti po 0,25 etato šioms papildomoms kontrol÷s funkcijoms įgyvendinti. Siūlomapapildomų l÷šų kontrolei skirti iš valstyb÷s biudžeto per Lietuvos Respublikos aplinkosministeriją. Jei tokių labai reikalingų l÷šų nebūtų surasta, vienintelis kelias atliktitręšimo planų ir pažangaus ūkininkavimo reikalavimų įgyvendinimo kontrol÷s funkcijasbūtų optimizuoti esamas atsakingų kontrol÷s pareigūnų funkcijas jas papildant čiasiūlomomis. Tačiau darbo kokyb÷, turint galvoje jau dabar ypatingai platų aplinkosapsaugos inspektorių darbo spektrą, greičiausiai nukent÷tų.Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas361. Nev÷žio pabaseinyje beveik 100 procentų savo ploto yra keturiossavivaldyb÷s: Panev÷žio miesto, Panev÷žio rajono, K÷dainių ir Radviliškio rajonųsavivaldyb÷s. Jonavos savivaldyb÷ į Nev÷žio pabaseinį patenka nedidele savo dalimi,tačiau pora šios savivaldyb÷s miestelių, kuriuose reikia papildomų priemonių, yra kaiptik Nev÷žio pabaseinyje. Jei Jonavos savivaldybei reik÷tų įgyvendinti papildomaspriemones, ji iki 2015 tur÷tų skirti apie 500 tūkst. investicijoms. Skolinimosi limitaišiose savivaldyb÷se neviršijami, tod÷l būtų galima svarstyti paskolos ÷mimo variantą,tačiau racionaliausia įtraukti Baisogalos, Pakiršinio ir Bukonių miestelių nuotekųvalyklų tvarkymo projektus į pretendentų gauti 2007-2013 metų ES paramą sąrašą.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s362. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad Nev÷žio pabaseinyje įrengti žuvųtakų ar pašalinti užtvankų liekanų nereikia.Rekreacija363. Nev÷žio pabaseinyje papildomų priemonių, susijusių su rekreacija,neplanuojama.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai364. Iš viso Nev÷žio pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuota nutiesti 69 kmnuotekų ir 53 km vandens tiekimo naujų tinklų. Tai vadinamosios pagrindin÷spriemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota 2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šiospriemon÷s yra priimtinos.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Baisogalos,Pakiršinio ir Bukonių NV. Ar sąnaudos papildomoms priemon÷ms bus pakeliamosatitinkamų savivaldybių ir atitinkamų vandens tiekimo įmonių aptarnaujamiemsgyventojams, parodys apskaičiuotas papildomos naštos dydis.Tačiau prieš tai reikia pabr÷žti, kad investicinių sąnaudų finansavimas iki šiolužtikrintas tik aukščiau min÷toms pagrindin÷ms priemon÷ms. Iš kokių finansavimo

264šaltinių gal÷tų būti finansuojama papildoma priemon÷, n÷ra aišku. Kaip parodytaankstesniuose skyreliuose, nei valstyb÷, nei šiuo atveju savivaldyb÷ tokių l÷šų neturi.Jei finansavimo šaltinis būtų rastas, galų gale naujų investicijų naštą tur÷tųprisiimti gyventojai ir įmon÷s, kurios min÷tuose rajonuose išleidžia nuotekas įcentralizuotus nuotekų surinkimo tinklus.204 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.204 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamųūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamoseBaisogala 4.000.000 465.800 186,32 15,53 1,70% 1,88%Pakiršinis 1.500.000 174.700 145,58 12,13 1,33% 1,47%Bukonys 500.000 58.200 72,75 6,06 0,66% 0,73%Šaltinis: konsultantasPagrindinių priemonių mūsų nagrin÷jamiems miesteliams nenumatyta, tod÷lvertiname tik esamą ir papildomų priemonių sąlygojamą naštą.205 lentel÷je susumuota bendra – esama ir papildomų priemonių – finansin÷našta namų ūkiams už tai, kad jie gali naudotis dabar ir gal÷s naudotis v÷liau darpatobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.205 lentel÷. Suminis esamų ir papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikisnamų ūkių išlaidomsGyvenviet÷Dabartin÷kaina,Lt/m3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Baisogala 3,30 34 3,41 18,94 2,25% 2,76%Pakiršinis 3,30 34 3,41 15,55 1,85% 2,27%Bukonys 4,86 57 8,25 14,32 1,53% 1,88%Šaltinis: konsultantas ir Bukonių seniūnija bei „Baisogalos bioenergija“.Dera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai šeimospajamų. Kaip matyti iš lentel÷s, pateiktų trijų gyvenviečių gyventojų namų ūkiųpajamose paslaugos už vandens paslaugas neviršys min÷to procento, tačiau reikiaatkreipti d÷mesį į tai, kad mokama suma per m÷nesį išaugs, pavyzdžiui, Baisogaloje netpenkis kartus. Tod÷l kaina už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas turi būtikeliama ne iš karto, o palaipsniui.Energetikos sektoriaus mokumas365. Nev÷žio pabaseinyje dvi hidroelektrin÷s – Vaitiekūnų ir Angirių, – kuriųturbinas d÷l daromo poveikio aplinkai siūloma keisti.

265Iš viso naujų turbinų investicijos kainuotų beveik 7 mln. litų. 2007-2013 metųfinansin÷je perspektyvoje paramos l÷šų tokiai priemonei nenumatyta, tačiau siūlomaįtraukti paramą tokiai priemonei įgyvendinti į v÷lesnį finansinio planavimo periodą.Siūloma pasinaudoti ES būsima teikiama parama per Lietuvos Respublikos ūkioar energetikos ministeriją.Pramonei šiame pabaseinyje papildomų investicinių priemonių iki 2015 metųnenumatyta.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas366. Nev÷žio pabaseinyje tam, kad iki reikalaujamo gerai ekologinei vandenstelkinių būklei pasiekti lygio būtų galima sumažinti pasklidąją taršą, reikia įgyvendintinemažai priemonių.Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Nev÷žio pabaseinyje yra virš 2,5 tūkstančio. Priimta, kadvieno vidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškaisudaro 1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose,pastoviose išlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l laikome,kad ši priemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Nev÷žio pabaseinyje ūkininkams reik÷sišleisti maždaug 2,9 mln. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Nev÷žio pabaseinyje sudaro maždaug 360tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.ŠEŠUPöS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas367. Iš viso Šešup÷s pabaseinyje jau suplanuota rekonstruoti penkerius nuotekųvalymo įrenginius, nutiesti 64,5 km naujų ir rekonstruoti 0,5 km esamų nuotekų tinklų.206 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Šešup÷spabaseinyje – 102,179 mln. Lt.206 lentel÷. 2007-2013m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Šešup÷s pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Nauji NV vnt.Rekonstruoti NV,vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekon.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtAlytaus r. Simnas 1 2,6 3,0 7,46Kalvarijos Kalvarija 4,6 1,8 4,48Kazlų Rūdos Kazlų1 6,0 5,0 13,42RūdaLazdijų r. Lazdijai 4,7 4,3 8,728Marijampol÷ Marijampol 1 10,7 8,9 26,7s÷Prienų Veiveriai 0,5 2,192

266Šakių r. Šakiai 2,317KudirkosNaumiestis1 11,7 3,8Vilkaviškio Kybartai 5,6 4,722,2Vilkaviškis 1 12,1 6,9IŠ VISO 5 64,9 0,5 40,2 102,179Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastabos:1.Lazdijų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Lazdijų rajone“. Projektas taip pat apima infrastuktūros pl÷trąVeisiejų gyvenviet÷je (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 17,455 mln. Lt.Laikoma, kad Šešup÷s pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.2.Veiverių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“. Projektas taip pat apima infrastuktūros pl÷trąPrienų mieste, Balbieriškio ir Išlaužo gyvenviet÷se (Nemuno mažųjų intakų pabaseinis). Bendra projektovert÷ 8,766 mln. Lt. Laikoma, kad Šešup÷s pabaseinyje bus investuojama ketvirtadalis projekto sumos.Be to, nuotekų dumblo tvarkymui (vienam pūdymo- džiovinimo įrenginiui) iš tųpačių šaltinių preliminariai numatyta apie 28,3 mln. Lt Marijampol÷je. Čia bustvarkomas dumblas ir iš kitų aplinkinių nuotekų valymo įrenginių.Taigi, Šešup÷s pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo ir vandenstiekimo objektams skirta apie 120 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Šešup÷s pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš dviejų gyvenviečių valymoįrenginių taršą, būtent, azoto ir fosforo kiekį. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimopriemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 207 lentel÷je žemiau. Reikia pažym÷ti, kad ŠakiųNVĮ reik÷tų rekonstruoti tik įgyvendinus fosfora ribojančius reikalavimus buityje irpramon÷je naudojamuose plovikliuose.207 lentel÷. Šešup÷s pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo papildomųpriemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷InvesticijosSąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendros metin÷s,Lt/metusŠakių NV Cheminis P nus÷sdinimas 150 000 7500 17 500Kybartų NV Papildoma denitrifikacijos grandis 1 000 000 50 000 116 000Iš viso 1 150 000 57 500 133 500Šaltinis: konsultantasPaskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gauname, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 24 mln. litų (120/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 230 tūkst.litų.Papildomų priemonių investicijos sudaro beveik 1 procentą jau suplanuotų2007-2013 metų perspektyvoje pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų. Norstai yra nedidel÷ dalis, 230 tūkst. litų sumą kasmet, jei ji nenumatyta finansuoti iš anksto,n÷ra taip paprasta papildomai užtikrinti. Tod÷l, kaip ir kitų pabaseinių atveju, jeiatsirastų galimyb÷ įgyvendinti papildomus projektus iš sutaupytų 2007-2013 metų ESparamos ir kofinansavimo l÷šų, tiek valstyb÷s institucijoms, tiek savivaldyb÷ms reik÷tųbūti lanksčioms ir tur÷ti rezervinį planą finansuoti papildomas priemones sutelktosiostaršos mažinimui. Taip pat reik÷tų paskatinti labiau išnaudoti Lietuvos aplinkosapsaugos investicijų fondo teikiamą paramą vandens sektoriaus priemon÷ms.

267Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s368. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Šešup÷spabaseinyje reikia maždaug 220 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Šias l÷šas skirshidroelektrin÷s statytojas iš savo privačių šaltinių.Vingiuotumo atstatymo Šešup÷s pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta jį atkurti,sudaro maždaug 13 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šas penkeriems metams (iki2015), gautume, jog kiekvienais metais reik÷tų surasti papildomą maždaug 2,6 mln. litųfinansavimo šaltinį.N÷ra aišku iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visigalimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l iki 2015metų siūloma apsiriboti bandomojo projekto Merkio pabaseinyje, Grūdos up÷jeįgyvendinimu.Rekreacija369. Rekreacijos sektoriuje konkrečių papildomų priemonių ekologinei būkleiužtikrinti neidentifikuota, tod÷l realaus mokumo įvertinimas nereikalingas.Žem÷s ūkis370. Kaip parodyta skyrelyje apie Šešup÷s pabaseinyje taikytinas žem÷s ūkiopapildomas priemones, pasklidosios taršos problemas galima išspręsti pritaikiusprivalomų tręšimo planų, medžiagų pasisavinimo iš m÷šlo koeficiento keitimo, pagalgerą ūkininkavimo praktiką rekomenduojamo m÷šlo ir srutų laikymo bei tręšimo normųmažinimo dvidešimčia procentų priemones.Min÷tos priemon÷s kasmet tiek ūkininkams, tiek valstybei kainuos maždaug 2,7mln. litų. Iš jų apie 40 tūkst. litų reik÷s administravimui ir kontrolei. Tai yra, valstyb÷tokią sumą pinigų per savo aplinkos apsaugos agentūras tur÷tų skirti normatyvų beitręšimo planų rengimui ir m÷šlo tvarkymo mažuose ūkiuose kontrolei. Tokia sumareikštų papildomai maždaug 1,4 papildomo etato žem÷s ūkio priemonių įgyvendinimokontrolei. Turint galvoje, kad į Šešup÷s pabaseinį didžiąja ploto dalimi patenka penkiossavivaldyb÷s, reiškia, kad rajonin÷s aplinkos apsaugos agentūros tur÷tų papildomaividutiniškai paskirti po 0,3 žmogaus šioms papildomoms kontrol÷s funkcijomsįgyvendinti. Siūloma papildomų l÷šų kontrolei skirti iš valstyb÷s biudžeto per LietuvosRespublikos aplinkos ministeriją. Jei tokių labai reikalingų l÷šų nebūtų surasta,vienintelis kelias atlikti tręšimo planų ir pažangaus ūkininkavimo reikalavimųįgyvendinimo kontrol÷s funkcijas būtų optimizuoti esamas atsakingų kontrol÷spareigūnų funkcijas jas papildant čia siūlomomis. Tačiau darbo kokyb÷, turint galvojejau dabar ypatingai platų aplinkos apsaugos inspektorių darbo spektrą, greičiausiainukent÷tų.Savivaldybių mokumasNuotekų tvarkymas371. Šešup÷s pabaseinyje beveik 100 procentų savo ploto yra penkiossavivaldyb÷s: Marijampol÷s, Kalvarijos, Kazlų rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų.Pastaroji savivaldyb÷, jei nor÷tų įgyvendinti papildomas priemones sutelktosios taršosmažinimo srityje, tur÷tų skirti apie 1 mln. litų iš savo biudžeto ar vandens tiekimoįmon÷s l÷šų. Tokių papildomų pinigų savivaldyb÷ neturi. Svarstytinas, kaip parodyta

268žemiau namų ūkių mokumo analiz÷je, paskolos ÷mimo variantas, kadangi skolinimosilimitas Vilkaviškio savivaldyb÷je 2010 metais tai leistų daryti. Tačiau racionaliausia,kaip ir kitų pabaseinių atitinkamų priemonių atveju, išnaudoti „sutaupytų“ ES paramosl÷šų potencialaus gavimo galimybę.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s372. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Šešup÷s pabaseinyje reikia maždaug 220 tūkst. Lt investiciniųsąnaudų. Tai Kudirkos Naumiesčio, esančio Šakių rajone, užtvankos žuvų migracijosįrenginio įrengimo kaina.Hidroelektrin÷s statytojas yra įsipareigojęs savo l÷šomis įrengti žuvų migracijosįrenginį, tod÷l savivaldybei šių l÷šų planuoti nereikia.Rekreacija373. Šešup÷s pabaseinyje n÷ra numatytų nacionalinių vandens turizmo takų.Neplanuojamas ir naujų maudyklų įrengimas.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai374. Iš viso Šešup÷s pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuota rekonstruotipenkerius nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 64,5 km naujų ir rekonstruoti 0,5 kmesamų nuotekų tinklų. Tai vadinamosios pagrindin÷s priemon÷s. Kadangi tai jausuplanuota 2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šios priemon÷s yra priimtinos.Tačiau namų ūkių mokumas nebuvo vertintas, tod÷l buvo apskaičiuotas šių priemoniųįgyvendinimo poveikis namų ūkiams, kad būtų galima išanalizuoti ir siūlomųpapildomų priemonių naštos dydį namų ūkiams.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Šakių(neįgyvendinus fosforą ribojančių reikalavimų buityje ir pramon÷je naudojamuoseplovikliuose) ir Kybartų NV. Ar sąnaudos papildomoms priemon÷ms bus pakeliamosatitinkamų savivaldybių ir atitinkamų vandens tiekimo įmonių aptarnaujamiemsgyventojams, parodys apskaičiuotas papildomos naštos dydis.Tačiau prieš tai reikia pabr÷žti, kad investicinių sąnaudų finansavimas iki šiolužtikrintas tik aukščiau min÷toms pagrindin÷ms priemon÷ms. Iš kokių finansavimošaltinių gal÷tų būti finansuojama papildoma priemon÷, n÷ra aišku. Kaip parodytaankstesniuose skyreliuose, nei valstyb÷, nei šiuo atveju savivaldyb÷ tokių l÷šų neturi.Jei finansavimo šaltinis būtų rastas, naujų investicijų naštą tur÷tų prisiimtigyventojai ir įmon÷s, kurios min÷tuose rajonuose išleidžia nuotekas į centralizuotusnuotekų surinkimo tinklus.208 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.208 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamųūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamoseŠakiai 150.000 17.500 0,71 0,06 0,01% 0,01%

269Kybartai 1.000.000 116.500 3,95 0,33 0,04% 0,05%Šaltinis: konsultantas209 lentel÷je pateikiama susumuota bendra – esama, pagrindinių priemonių irpapildomų priemonių – finansin÷ našta namų ūkiams d÷l to, kad jie gali naudotis dabarir gal÷s naudotis v÷liau dar patobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.209 lentel÷. Suminis esamų, pagrindinių ir papildomų investicinių priemoniųįgyvendinimo poveikis namų ūkių išlaidomsGyvenviet÷Dabartin÷kaina,Lt/m3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamoseŠakiai(+KudirkosNaumiestis) 3,44 58 6,03 10,50 1,21% 1,48%Kybartai(+Vilkaviškis)* 5,03 50 7,56 12,69 1,46% 1,80%Šaltinis: konsultantas, *-Kybartus aptarnauja „Vilkaviškio vandenys“Dera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai šeimospajamų. Kaip matyti iš lentel÷s, namų ūkiams našta tur÷tų būti pakeliama, norspapildomai prie to, ką jie moka dabar, išlaidos gali padid÷ti pusantro karto. Tod÷lvandens kaina tur÷tų būti didinama palaipsniui kol pasieks sąnaudų susigrąžinimo lygį.Energetikos sektoriaus mokumas375. Šešup÷s pabaseinyje privačias l÷šas žuvų migracijos įrenginiui skirsKudirkos Naumiesčio elektrin÷s statytojas. Apytiksl÷s tokio įrenginio investicijos lygios220 tūkst. litų.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas376. Šešup÷s pabaseinyje tam, kad iki reikalaujamo gerai ekologinei vandenstelkinių būklei pasiekti lygio būtų galima sumažinti pasklidąją taršą, pirmiausia reikiaįgyvendinti dvi pagrindines priemones – įteisinti normatyvus d÷l tręšimo ir įvestireikalavimą privalomai rengti ir įgyvendinti tręšimo planus bei ūkininkams, laikantiemsmažiau nei 10 SG, privalomai laikytis pažangaus ūkininkavimo taisyklių reikalavimų.Toliau, jas įgyvendinus, gerai ekologinei būklei pasiekti keliuose probleminiuosebasein÷liuose dar reik÷tų optimalią tręšimo normą sumažinti dvidešimčia procentų.Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Šešup÷s pabaseinyje yra virš 4,4 tūkstančių. Priimta, kad vienovidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastovioseišlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad šipriemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Šešup÷s pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleistimaždaug 2,2 mln. Lt iš viso.

270Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Šešup÷s pabaseinyje sudaro maždaug 440tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.DUBYSOS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas377. Iš viso Dubysos pabaseinyje jau suplanuota rekonstruoti vienerius esamusnuotekų valymo įrenginius ir nutiesti 14,5 km naujų nuotekų tinklų. 210 lentel÷jepateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvosreikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Dubysospabaseinyje – 23,333 mln. Lt.210 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Dubysos pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandensgerinimoįrenginiaiProjektovert÷, mln.LtKelm÷s r. Kelm÷ 7,2 6,719,9Tytuv÷nai 1 5,5 2,9Raseinių r. Ariogala 1,8 1,8 3,433IŠ VISO 1 14,5 11,4 23,333Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastaba: Ariogalos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Raseinių rajone“ projektą. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Raseinių mieste ir Vidukl÷s gyvenviet÷je (Jūros pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 10,3 mln. Lt.Laikoma, kad Dubysos pabaseinyje bus investuojama trečdalis projekto sumos.Be to, nuotekų dumblo tvarkymui (vienai kompostavimo aikštelei) iš tų pačiųšaltinių preliminariai numatyta apie 6,6 mln. Lt Kelm÷s rajone.Taigi, Dubysos pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo irvandens tiekimo objektams skirta apie 30 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Dubysos pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s up÷se tikslus, daugiau papildomai mažinti nuotekų užterštumo nebereikia.Daroma prielaida, kad nauja, šiuo metu statoma Tytuv÷nų nuotekų valykla išvalysnuotekas iki reikalingo lygio.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s378. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Dubysospabaseinyje reikia maždaug 192 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Paskirsčius šią sumąkiekvieniems metams iki 2015 m., vienerių metų reikiamų finansuoti investicijų kiekissudarytų apie 38 tūkst. litų. Deja, nors pačių darbų reikalingumas patvirtintas žem÷sūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šų neskirta. Tod÷l siūloma pasinaudoti ES parama.Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷s sektoriui programą, 2010 metųpradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugai ir pl÷tojimui skirtoms

271priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tų užtekti visoms šiojePriemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimo priemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Dubysos pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta atkurtivingiuotumą, sudaro maždaug 6 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šas penkeriemsmetams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surasti papildomą maždaug1,2 mln. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l iki 2015metų siūloma apsiriboti bandomojo projekto įgyvendinimu Merkio pabaseinio Grūdosup÷je.Žem÷s ūkis379. Modeliavimo rezultatai rodo, kad pasklidoji žem÷s ūkio tarša nedaroreikšmingo poveikio pagrindin÷s up÷s Dubysos kokybei, tačiau keliuose jos intakuosenitratų azoto koncentracijos gali nežymiai neatitikti geros ekologin÷s būkl÷sreikalavimų.Šiam pabaseiniui pakanka priemonių, kurios siūlomos taikyti visoje Lietuvoje.Tai tręšimo normatyvų bei planų rengimas ir įgyvendinimas. Šios veiklos kontroleipapildomos valstyb÷s l÷šos Dubysos pabaseinyje sudarytų apie 14 tūkst. Lt kasmet. Taireikštų papildomo pus÷s etato poreikį. Šią funkciją padalinus dviem Dubysos pabaseiniodidžiausią plotą užimančioms savivaldyb÷ms, kiekvienoje iš jų esančios aplinkosapsaugos agentūros atsakingas už tręšimo planų kontrolę darbuotojas tur÷tų papildomaiskirti ketvirtadalį savo laiko. Siūloma papildomų l÷šų kontrolei skirti iš valstyb÷sbiudžeto per Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Jei tokių l÷šų nebūtų surasta,vienintelis kelias atlikti tręšimo planų ir pažangaus ūkininkavimo reikalavimųįgyvendinimo kontrol÷s funkcijas būtų perskirstyti esamas atsakingų kontrol÷spareigūnų funkcijas jas papildant čia siūlomomis.Savivaldyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas380. Dubysos pabaseinyje papildomų nuotekų tvarkymo priemonių nereikia,tod÷l didesniąja savo ploto dalimi šiame pabaseinyje esančios dvi savivaldyb÷s –Kelm÷s ir Raseinių – papildomų l÷šų nuotekų tvarkymo priemon÷ms ieškoti neturi.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s381.Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Dubysos pabaseinyje iki 2015 metų reikia maždaug 165 tūkst. Ltinvesticinių sąnaudų. Tai vieno žuvitakio ir dviejų kliūčių žuvims pašalinimo kaina.Savivaldyb÷s tokias priemones gal÷tų įgyvendinti, pasinaudodamos ES žuvininkyst÷ssektoriui skirta parama. Kofinansavimo l÷šos gal÷tų būti panaudotos iš Aplinkosapsaugos r÷mimo programos. Kelm÷s ir Raseinių rajonų Aplinkos apsaugos r÷mimoprogramų biudžetai pastaraisiais metais sudar÷ atitinkamai apie 140 ir 200 tūkst. litų.

272Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai382. Papildomų investicinių priemonių šiame pabaseinyje nereikia, tod÷l irpapildomos naštos namų ūkiams nebus.Energetikos sektoriaus mokumas383. Dubysos pabaseinyje yra dvi hidroelektrin÷s – Kaulakių ir Plikių. Jųturbinas d÷l daromo poveikio aplinkai siūloma keisti.Iš viso naujų turbinų investicijos kainuotų apie 1 mln. litų. 2007-2013 metųfinansin÷je perspektyvoje l÷šų tokiai priemonei nenumatyta, tačiau siūloma įtrauktiparamą tokiai priemonei įgyvendinti į v÷lesnį finansinio planavimo periodą.Siūloma pasinaudoti ES būsima teikiama parama per Lietuvos Respublikos ūkioar energetikos ministeriją.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas384. Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Dubysos pabaseinyje yra beveik 2000. Priimta, kad vienovidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastovioseišlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad šipriemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Dubysos pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleistiapie 970 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Dubysos pabaseinyje sudaro maždaug 140tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.JŪROS PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas385 .Iš viso Jūros pabaseinyje jau suplanuota pastatyti vienerius naujus irrekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 61,2 km naujų nuotekų tinklų.211 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Jūrospabaseinyje – 79,267 mln. Lt.211 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Jūros pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandensgerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtRaseinių r.Raseiniai 2,6 1,8Vidukl÷ 1 1,8 0,96,867

273Šilal÷s r. Šilal÷ 14,5 12,437,2Kv÷darna 1 11,0 11,0Taurag÷s r. Taurag÷ 13,1 12,235,2Skaudvil÷ 1 18,2 3,9IŠ VISO 1 2 61,2 42,2 79,267Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastaba:Raseinių ir Vidukl÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Raseinių rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Ariogalos gyvenviet÷je (Dubysos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 10,3 mln. Lt.Laikoma, kad Jūros pabaseinyje bus investuojama du trečdaliai projekto sumos.Be to, Raseinių ir Taurag÷s rajonuose dar suplanuota įrengti vieną nuotekųdumblo kompostavimo aikštelę ir vieną pūdymo – džiovinimo įrenginį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 23,8 mln. Lt.Taigi, Jūros pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo ir vandenstiekimo objektams skirta apie 103 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Jūros pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Raseinių valymo įrenginių taršą,būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimopriemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 212 lentel÷je žemiau.212 lentel÷. Jūros pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Raseinių NVŠaltinis: konsultantasPriemon÷Investicijos iki2015 m.SąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendrosmetin÷sOrapūt÷s ir papildomas fosforošalinimas 800.000 40.000 93.000Paskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 21 mln. litų (103/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 160 tūkst. litųkasmet.Papildomų priemonių investicijos sudaro tik apie 0,8 procento jau suplanuotų2007-2013 metų laikotarpiui pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų.Reikia pabr÷žti, jog, nors šioje programoje Raseinių NV modernizavimasišskiriamas kaip papildoma priemon÷, tačiau Raseinių vandens tiekimo ir nuotekų tinklųtiesimas yra numatytas kaip pagrindin÷ priemon÷. Būtų racionalu į pagrindin÷spriemon÷s projektą įtraukti ir orapūt÷s bei fosforo šalinimo sąnaudas, kad būtųįgyvendinti ne tik Nuotekų reglamento, bet ir griežtesni, gerą vandens būklę priimtuveužtikrinantys, reikalavimai. Tai yra, vienu metu reik÷tų įgyvendinti tiek pagrindinę, tiekpapildomą priemonę.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s386. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Jūrospabaseinyje reikia maždaug 870 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Paskirsčius šią sumąkiekvieniems metams iki 2015 m., vienerių metų reikiamų finansuoti investicijų kiekissudarytų apie 174 tūkst. litų. Deja, nors pačių darbų reikalingumas patvirtintas žem÷sūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šų neskirta. Tod÷l siūloma pasinaudoti ES parama.Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷s sektoriui programą, 2010 metųpradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugai ir pl÷tojimui skirtoms

274priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tų užtekti visoms šiojePriemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimo priemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Jūros pabaseinyje sąnaudos, jei būtų nutarta atkurtivingiuotumą, sudaro maždaug 2,8 mln. litų. Paskirsčius šias investicines l÷šaspenkeriems metams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą maždaug 0,6 mln. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku, iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta,visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, nežinomas upiųvingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo projekto Merkio pabaseinio Grūdos up÷je įgyvendinimu iki 2015metų.Žem÷s ūkis387. Iš viso pabaseinyje taršą mažinti reikia 199 km 2 , o bendras pašalintas azotokiekis tur÷tų būti 19887 kg. Išskiriami trys problematiški basein÷liai (matematiniomodelio naudojami vienetai). Azoto pertekliui panaikinti šiame pabaseinyje pakankapriemonių, kurios siūlomos taikyti visoje Lietuvoje.Tai tręšimo normatyvų bei planų rengimas ir įgyvendinimas. Šios veikloskontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos Jūros pabaseinyje sudarytų apie 16 tūkst. Ltkasmet. Tai reikštų 0,6 papildomo etato poreikį. Šią funkciją padalinus trims Jūrospabaseinio didžiausią plotą užimančių savivaldybių aplinkos apsaugos agentūroms,kiekvienoje iš jų atsakingas už tręšimo planų kontrolę darbuotojas tur÷tų papildomaiskirti 0,2 savo laiko. Siūloma papildomų l÷šų kontrolei skirti iš valstyb÷s biudžeto perLietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Jei tokių labai reikalingų l÷šų nebūtų surasta,vienintelis kelias atlikti tręšimo planų ir pažangaus ūkininkavimo reikalavimųįgyvendinimo kontrol÷s funkcijas būtų perskirstyti esamas atsakingų kontrol÷spareigūnų funkcijas jas papildant čia siūlomomis. Tačiau darbo kokyb÷, turint galvojejau dabar ypatingai platų aplinkos apsaugos inspektorių darbo spektrą, greičiausiainukent÷tų.Savivaldyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas388. Jūros pabaseinyje didesniąja savo ploto dalimi yra trys savivaldyb÷s:Rietavo, Šilal÷s ir Taurag÷s. Tačiau investicijų BVPD-ai įgyvendinti papildomai reik÷tųtik Raseiniuose. Raseinių rajono didžioji dalis patenka į kitą pabaseinį. Raseiniųsavivaldyb÷ iki 2015 tur÷tų skirti 0,8 mln. litų investicijoms, jei finansuotų visąpapildomos priemon÷s sąnaudų sumą. Tačiau jei būtų pasinaudota, kaip siūlomaaukščiau, ES 2007 – 2013 metų parama valstyb÷s investiciniams projektams,savivaldyb÷s dalis sudarytų apie 25 procentus šios sumos. Jei ir tokios sumossavivaldyb÷ per penkerius metus nesurastų, galima būtų ją pasiskolinti, kadangiskolinimosi limitai Raseinių savivaldyb÷je tai leidžia.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s389. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Jūros pabaseinyje reikia maždaug 870 tūkst. Lt investicinių sąnaudų.Tai trijų žuvitakių ir vienos kliūties žuvims pašalinimo kaina.Savivaldyb÷s tokias priemones gal÷tų įgyvendinti, pasinaudodamos ESžuvininkyst÷s sektoriui skirta parama. Kofinansavimo l÷šos gal÷tų būti panaudotos išAplinkos apsaugos r÷mimo programos. Taurag÷s rajono, kuriame tur÷tų būti įrengti

275žuvų migracijos objektai, Aplinkos apsaugos r÷mimo programos biudžetas pastaraisiaismetais sudar÷ apie 200 – 250 tūkst. litų.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai390. Iš viso Jūros pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuota nutiesti 61,2 kmnuotekų ir 42,2 km vandens tiekimo naujų tinklų. Tai vadinamosios pagrindin÷spriemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota 2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šiospriemon÷s yra priimtinos.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Raseinių NV.Įvertiname ar papildomos priemon÷s bus pakeliamos „Raseinių vandenų“aptarnaujamiems gyventojams.213 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.213 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienam namųūkio nariui perm÷nesįMetiniųsąnaudųdalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudųdalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Raseiniai 800.000 93.200 3,47 0,29 0,03% 0,03%Šaltinis: konsultantas214 lentel÷je pateikiame pagrindin÷s priemon÷s sąnaudų poveikio namų ūkiųmok÷jimams už vandenį.214 lentel÷. Pagrindinių investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷Investicijos*Metin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienam namųūkio nariui perm÷nesįMetiniųsąnaudųdalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudųdalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Raseiniai 9.967.000 762.100 28,23 2,35 0,23% 0,28%Šaltinis: konsultantas*- Su dumblo tvarkymo investicijomis215 lentel÷je susumuota bendra – esama, pagrindinių ir papildomų priemonių –finansin÷ našta namų ūkiams už tai, kad jie gali naudotis dabar ir gal÷s naudotis v÷liaudar patobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.215 lentel÷. Suminis esamų ir papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikisnamų ūkių išlaidoms

276Gyvenviet÷Dabartin÷kaina,Lt/m3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamoseRaseiniai 5,55 49 8,17 10,82 1,06% 1,31%Šaltinis: konsultantas ir „Raseinių vandenų“ duomenysDera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai šeimospajamų. Kaip matyti iš lentel÷s, „Raseinių vandenų“ aptarnaujami gyventojai,įgyvendinus papildomą priemonę, tur÷tų nepajusti ypatingai didelio naštos padid÷jimo.Energetikos sektoriaus mokumas391. Jūros pabaseinyje n÷ra hidroelektrinių, kuriose būtų siūloma imtisinvesticinių papildomų priemonių.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas392. Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Jūros pabaseinyje yra beveik 1700. Priimta, kad vienovidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastovioseišlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad šipriemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Jūros pabaseinyje ūkininkams reik÷s išleistiapie 850 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Jūros pabaseinyje sudaro maždaug 320 tūkst.litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.PAJŪRIO UPIŲ BASEINASValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas393. Iš viso Pajūrio upių baseine jau suplanuota rekonstruoti 4 esamus nuotekųvalymo įrenginius, nutiesti 28,7 km naujų ir rekonstruoti 4,4 km esamų nuotekų tinklų.216 lentel÷je pateikiamos investicin÷s sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandensdirektyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Lietuvospajūrio upių baseine – 121,411 mln. Lt.216 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Lietuvos pajūrio upių baseineSavivaldyb÷ Gyvenviet÷ Numatomi atlikti darbai Projekto

277Naujos NV vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiKlaip÷dos Klaip÷da 13,0 9,0 1 52,0m.Klaip÷dos r. Kretingal÷ 1 4,0 1,2 1 10,92Kretingos r. Kretinga 118,911Vydmantai 1 4,3 4,3 1Neringos Neringa 1,2 4,4 1,8 14,5 24,48Palangos m. Palanga 1 6,2 6,2 15,1IŠ VISO 4 28,7 4,4 22,5 59,6 3 121,411Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastabos:1. Kretingal÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandens tiekimo irnuotekų tvarkymo infrastruktūros Klaip÷dos rajone“ projektą. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą V÷žaičių gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 21,84 mln. Lt. Laikoma, kadLietuvos pajūrio upių baseine bus investuojama pus÷ projekto sumos.2. Kretingos ir Vydmantų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kretingos rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Salantų gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 28,366 mln. Lt.Laikoma, kad Lietuvos pajūrio upių baseine bus investuojama du trečdaliai projekto sumos.Be to, Klaip÷doje dar suplanuota įrengti vieną nuotekų dumblo pūdymo –džiovinimo įrenginį. Bendros investicin÷s sąnaudos – 27,5 mln. Lt.Taigi, Pajūrio baseine esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo ir vandenstiekimo objektams skirta apie 149 mln. litų iki 2013 metų.Tam, kad Pajūrio baseine būtų galima pasiekti pasiūlytus geros ekologin÷sbūkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Kretingos valymo įrenginių taršą,būtent, azoto ir fosforo kiekį nuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimopriemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos 217 lentel÷je žemiau.217 lentel÷. Pajūrio pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo priemoniųsąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Kretingos NVŠaltinis: konsultantasPriemon÷Investicijos iki2015 m.SąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendrosmetin÷s,Lt/metusPapildomas valymas ir fosforošalinimas 2.340.000 117.000 273.000Paskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 30 mln. litų (149/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 470 tūkst. litųkasmet.Papildomų priemonių investicijos sudaro apie 1,6 procento jau suplanuotų 2007-2013 metų laikotarpiui pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų.Reikia pabr÷žti, jog, nors šioje programoje Kretingos NV modernizavimasišskiriamas kaip papildoma priemon÷, Kretingos NV rekonstrukcija yra numatyta kaippagrindin÷ priemon÷. Būtų efektyviausia tiesiog sugriežtinti rekonstrukcijos siektinusnuotekų išvalymo rezultatus, taip patenkinant ir papildomos priemon÷s reikalavimus.Tur÷tų būti įgyvendinti ne tik Nuotekų reglamento, bet ir griežtesni, gerą vandens būklę

278priimtuve užtikrinantys, reikalavimai. Tai yra, vienu metu reik÷tų įgyvendinti tiekpagrindinę, tiek papildomą priemonę.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s394. Žuvų migracijos įrenginių ir senų užtvankų pašalinimo Pajūrio upių baseinenereikia.Taip pat n÷ra ir renatūralizuotinų upių.Žem÷s ūkis395. Pajūrio upių baseine taikytinos tik bendranacionalin÷s žem÷s ūkio taršosmažinimo priemon÷s. Tai tręšimo normatyvų bei planų rengimas ir įgyvendinimas. Šiosveiklos kontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos šiame baseine sudarytų apie 4 tūkst. Ltkasmet. Tai reikštų 0,14 papildomo darbuotojo poreikį. Šią funkciją praktiškai tur÷tųprisiimti Klaip÷dos rajono atsakingų už žem÷s ūkio priemonių taikymo kontrolęinstitucijų darbuotojai. Šiuo metu papildomų l÷šų iš valstyb÷s biudžeto skirtineįmanoma, tačiau vienas iš siūlomų sprendimo būdų būtų peržiūr÷ti žem÷s ūkiopriemonių įgyvendinimo kontrol÷s specialisto funkcijas ir paskirstyti jas taip, kadatsirastų vietos tręšimo planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolei. Manoma, kad šiuoatveju tai realu.Savivaldyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas396. Pajūrio upių pabaseinyje didesniąja savo ploto dalimi yra dvi savivaldyb÷s:Klaip÷dos ir Neringos miestų. Tačiau investicijų BVPD-ai įgyvendinti papildomaireik÷tų tik Kretingoje. Kretingos rajono didžioji dalis patenka į kitą pabaseinį. Kretingossavivaldyb÷ iki 2015 tur÷tų skirti 2,3 mln. litų investicijoms. Tokių papildomų pinigųsavivaldyb÷ neturi. Kadangi skolinimosi limitai neviršijami, galima būtų svarstytipaskolos ÷mimo variantą. Tačiau realiausias ir efektyviausias variantas būtų, kaipaprašyta aukščiau, kartu įgyvendinti ir pagrindin÷s, ir papildomos priemon÷sreikalavimus, tiesiog suderinant tai valstyb÷s investicinių projektų sąraše 2007-2013metams. Tokiu atveju, savivaldyb÷s kofinansavimo dalis sudarytų mažiau nei 1 mln. litųiki 2015 metų.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s397. Tokių priemonių šiame baseine nereikia.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai398. Iš viso Pajūrio upių baseine iki 2013 metų jau suplanuota rekonstruoti 4esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 28,7 km naujų ir rekonstruoti 4,4 km esamųnuotekų tinklų. Tai vadinamosios pagrindin÷s priemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota2007-2013 metams, daroma prielaida, kad šios priemon÷s yra priimtinos.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos Kretingos NV.Įvertinta, ar „Kretingos vandenų“ aptarnaujami gyventojai bus paj÷gūs mok÷ti užpapildomas priemones.218 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.

279218 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienam namųūkio nariui perm÷nesįMetiniųsąnaudųdalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudųdalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Kretinga 2.340.000 272.500 9,58 0,80 0,08% 0,10%Šaltinis: konsultantas219 lentel÷je pateikiame pagrindin÷s priemon÷s sąnaudų poveikio namų ūkiųmok÷jimams už vandenį.219 lentel÷. Pagrindinių investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienam namųūkio nariui perm÷nesįMetiniųsąnaudųdalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudųdalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamose*Kretinga 18.911.000 1.446.000 49,86 4,16 0,44% 0,54%Šaltinis: konsultantas220 lentel÷je susumuota bendra – esama, pagrindinių ir papildomų priemonių –finansin÷ našta namų ūkiams už tai, kad jie gali naudotis dabar ir gal÷s naudotis v÷liaudar patobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.220 lentel÷. Suminis esamų ir papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikisnamų ūkių išlaidomsGyvenviet÷Dabartin÷kaina,Lt/m3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamoseKretinga 4,44 57 7,64 12,60 1,34% 1,64%Šaltinis: konsultantas ir „Raseinių vandenų“ duomenysDera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai namų ūkiųdisponuojamų pajamų. Kaip matyti iš lentel÷s, „Kretingos vandenų“ aptarnaujamigyventojai, įgyvendinus papildomą priemonę, tur÷tų nepajusti didelio naštospadid÷jimo, jei vandens kaina iki sąnaudų susigrąžinimo lygio bus keliama nuosekliai, one iš karto.

280Energetikos sektoriaus mokumas399. Pajūrio baseine n÷ra hidroelektrinių, kuriose būtų siūloma imtis investiciniųpapildomų priemonių.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas400. Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Pajūrio upių baseine yra daugiau nei 700. Priimta, kad vienovidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų. Kintamosiose, pastovioseišlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento. Tod÷l manoma, kad šipriemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos šiame baseine ūkininkams reik÷s išleisti apie360 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Pajūrio upių baseine sudaro maždaug 60 tūkst.litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlo tvarkymopraktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus.Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.NEMUNO MAŽŲJŲ INTAKŲ PABASEINISValstyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas401. Iš viso Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje jau suplanuota pastatyti dvejusnaujus ir rekonstruoti trejus esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 177,1 km naujųir rekonstruoti 6,5 km esamų nuotekų tinklų. 221 lentel÷je pateikiamos investicin÷ssąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimosąnaudas. Bendros investicin÷s sąnaudos Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje – 277,127mln. Lt.221 lentel÷. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo irpl÷tros Valstyb÷s projektai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtAlytaus m. Alytus 28,9 5,0 31,3 49,764Birštono Birštonas 3,2 3,0 4,34Druskininkų Druskininkai 2,1 1,5 2,52Jurbarko r. Jurbarkas 9,8 9,1 12,9Kauno m. Kaunas 44,5 39,8 72,8Kauno r. Ežer÷lis 1,1 0,16,417Neveronys 0,3Šlienava 4,0Kauno r. Akademija 2,8 2,844,415Garliava 17,5 13,1Ringaudai 5,6 5,6Kauno r. Neveronys 5,8 4,924,456Vilkija 3,7Šlienava 0,8

281Savivaldyb÷Gyvenviet÷Naujos NV, vnt.RekonstruotosNV, vnt.Nauji nuotekųtinklai, kmNumatomi atlikti darbaiRekonstruotinuotekų tinklai,kmNaujivandentiekiotinklai, kmRekonstruotivandentiekiotinklai, kmNauji/ rekonstr.vandens gerinimoįrenginiaiProjektovert÷,mln. LtKaišiadorių Rumšišk÷s 6,7 1,211,867Žiežmariai 0,9 0,9Lazdijų r. Veisiejai 1 3,6 2,3 8,728Pag÷gių Pag÷giai 2,6 2,6 3,64Prienų r. Prienai 4,1 1,2 4,26,575Balbieriškis 1Išlaužas 1Prienų r. Prienai 2,3 1,34,338Jieznas 1,3 1,3Šilut÷s r. Šilut÷ 17,913,067Rusn÷ 1 0,9 0,9Šakių r. Gelgaudiškis 1 7,0 2,0 11,3IŠ VISO 2 3 177,1 6,5 127,9 0 0 277,127Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462Pastabos:1. Akademijos, Garliavos ir Ringaudų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone(Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“. Projektas taip pat apima infrastuktūrospl÷trą Domeikavos gyvenviet÷je (Nev÷žio pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 59,22 mln. Lt.Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trys ketvirtadaliai projektosumos.2. Neveronių, Vilkijos ir Šlienavos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone (Karm÷lavoje irRamučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“ projektą. Projektas taip patapima infrastuktūros pl÷trą Karm÷lavos ir Ramučių gyvenviet÷se (Neries pabaseinis) beiRaudondvaryje (Nev÷žio pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 40,76 mln. Lt. Laikoma, kadNemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trys penktadaliai projekto sumos.3. Kauno r. planuojami trys investiciniai projektai: Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros Kauno rajone (Ežer÷lyje, Neveronyse, Šlienavoje)“, „Vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje,Ringauduose)“, „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kauno rajone(Karm÷lavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“. Lentel÷jeinformacija apie šiuos projektus pateikiama atskiromis eilut÷mis.4. Rumšiškių ir Žiežmarių vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Kaišiadorių rajone“. Projektas taippat apima infrastuktūros pl÷trą Kaišiadorių mieste (Neries pabaseinis). Bendra projekto vert÷17,8 mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama du trečdaliaiprojekto sumos.5. Veisiejų vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Lazdijų rajone“. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Lazdijų mieste (Šešup÷s pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 17,455 mln. Lt.Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama pus÷ projekto sumos.6. Prienų, Balbieriškio ir Išlaužo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka įprojektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“. Projektastaip pat apima infrastuktūros pl÷trą Veiverių gyvenviet÷je (Šešup÷s pabaseinis). Bendra projekto

282vert÷ 8,766 mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama trysketvirtadaliai projekto sumos.7. Prienų r. planuojami du investiciniai projektai: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymoinfrastruktūros pl÷tra Prienų rajone“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrospl÷tra Prienuose“. Lentel÷je informacija apie šiuos projektus pateikiama atskiromis eilut÷mis.8. Šilut÷s ir Rusn÷s vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros pl÷tra patenka į projektą „Vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Šilut÷s rajone“ projektą. Projektas taip pat apimainfrastuktūros pl÷trą Šv÷kšnos gyvenviet÷je (Minijos pabaseinis). Bendra projekto vert÷ 19,6mln. Lt. Laikoma, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje bus investuojama du trečdaliaiprojekto sumos.Be to, nuotekų dumblo tvarkymui iš tų pačių šaltinių preliminariai numatyta apie107 mln. Lt Alytaus miesto, Alytaus rajono, Kauno miesto ir Šilut÷s rajonosavivaldyb÷se.222 lentel÷je pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymo infrastruktūrosprojektai miestuose, patenkančiuose į Nemuno mažųjų intakų pabaseinį. Bendrosinvesticin÷s sąnaudos – 107,83 mln. Lt.222 lentel÷. 2007-2013m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Nemunomažųjų intakų pabaseinyjeSavivaldyb÷ Siektini projekto Preliminariosrezultatai investicin÷s sąnaudos,mln. LtAlytaus m., Alytaus r. 1 pūdymo- džiovinimo41,53įrenginysDruskininkų 1 kompostavimo aikštel÷ 4,3Kauno m.1 pūdymo- džiovinimo49,0įrenginysŠilut÷s r.1 pūdymo- džiovinimo13,0įrenginysEksploatacin÷ssąnaudos, mln. Lt permetusIŠ VISO 107,83Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d įsakymu Nr. D1-667(Žin., 2008, Nr. 6-188; 2009, Nr. 48-1913)Taigi, Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblotvarkymo ir vandens tiekimo objektams skirta apie 385 mln. litų iki 2013 metų. Tailabai didel÷ investicijų suma.Tam, kad Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje būtų galima pasiekti pasiūlytusgeros ekologin÷s būkl÷s tikslus, reikia papildomai mažinti nuotekų iš Pravieniškių,Klausučių ir Lek÷čių nuotekų valymo įrenginių taršą, būtent, azoto ir fosforo kiekįnuotekose. Siūlomos nuotekų išvalymo gerinimo priemon÷s ir jų sąnaudos pateikiamos223 lentel÷je žemiau.223 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio sutelktųjų taršos šaltinių poveikiomažinimo priemonių sąnaudos, Lt, 2009Gyvenviet÷Priemon÷Investicijosiki 2015 m.SąnaudosEksploatacin÷s,Lt/metusBendrosmetin÷s,Lt/metusPravieniškių NV Nuotekų valyklos rekonstrukcija 15.000.000 750.000 1.750.000Klausučių NV Nuotekų valyklos rekonstrukcija 1.500.000 75.000 175.000Lek÷čių NV Nuotekų valyklos rekonstrukcija 600.000 30.000 70.000Iš viso: 17.100.000 855.000 1.992.000Šaltinis: konsultantas

283Paskirsčius investicijų sumą nuo 2010 iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷sįgyvendinti BVPD, gaunama, kad kasmet, 2010-2015 m. laikotarpiu, investicijoms priejau skirtų maždaug 77 mln. litų (385/5) reik÷tų papildomai finansuoti apie 3,4 mln. litųkasmet (17,1/5).Papildomų priemonių investicijos sudaro apie 4,4 procentus jau suplanuotų2007-2013 metų laikotarpiui pagrindinių nuotekų tvarkymo priemonių sąnaudų. Tai yralabai didel÷s sumos. Apie 3,4 mln. litų sumos kasmet, jei ji nenumatyta finansuoti išanksto, praktiškai neįmanoma papildomai užtikrinti. Tod÷l, kaip ir kitų pabaseiniųatveju, jei atsirastų galimyb÷ iš „sutaupytų“ ES paramos l÷šų prisid÷ti prie nuotekųtvarkymo, tiek valstyb÷s institucijoms, tiek savivaldyb÷ms reik÷tų būti lanksčioms irtur÷ti rezervinį planą finansuoti papildomas priemones sutelktosios taršos mažinimuiBVPD įgyvendinimui reikalingose vietose. Taip pat reik÷tų paskatinti labiau išnaudotiLietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo teikiamą paramą vandens sektoriauspriemon÷ms.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s402. Žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų pašalinimui Nemuno mažųjųintakų pabaseinyje reikia maždaug 300 tūkst. Lt investicinių sąnaudų. Jei paskirstytumešią sumą kiekvieniems metams iki 2015, vienerių metų reikiamų finansuoti investicijųkiekis sudarytų apie 60 tūkst. litų. Deja, nors pačių darbų reikalingumas patvirtintasLietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymu, finansinių l÷šų neskirta. Tod÷lsiūloma pasinaudoti ES parama. Pagal 2007–2013 m. paramos Lietuvos žuvininkyst÷ssektoriui programą, 2010 metų pradžios duomenimis vandens faunos ir floros apsaugaiir pl÷tojimui skirtoms priemon÷ms numatyta apie 7 mln. litų. Tokios paramos tur÷tųužtekti visoms šioje Priemonių programoje numatytoms žuvų migracijos gerinimopriemon÷ms.Vingiuotumo atstatymo Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje sąnaudos, jei būtųnutarta atkurti vingiuotumą, sudaro maždaug 10,8 mln. litų. Paskirsčius šias investicinesl÷šas penkeriems metams (iki 2015), gaunama, jog kiekvienais metais reik÷tų surastipapildomą beveik 2,2 mln. litų finansavimo šaltinį.N÷ra aišku iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visigalimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstyb÷smokumas šiuo metu neleistų tokios priemon÷s įgyvendinti. Be to, vis d÷lto nežinomasupių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l siūlomaapsiriboti bandomojo projekto Merkio pabaseinyje, Grūdos up÷je įgyvendinimu iki2015 metų.Žem÷s ūkis403. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje pasklidoji žem÷s ūkio tarša yranereikšminga, tod÷l sąnaudos susidaro tik d÷l priemonių, kurias siūloma taikyti visojeLietuvoje, įgyvendinimo. Kadangi n÷ra azoto pertekliaus, šios priemon÷s veikia kaipprevencin÷s priemon÷s, apsaugančios nuo maistingųjų medžiagų pertekliausdirvožemyje ir vandens telkiniuose ateityje. Be to, taikant šias priemones, yra iš daliesįgyvendinamas „terš÷jas moka“ principas.Visoje Lietuvoje taikomų priemonių – tręšimo normatyvų bei planų rengimo irįgyvendinimo – kontrolei papildomos valstyb÷s l÷šos Nemuno mažųjų intakųpabaseinyje sudarytų apie 39 tūkst. Lt kasmet. Tai reikštų papildomo beveik pusantrodarbuotojo poreikį. Palyginus su kitais pabaseiniais, tai atrodo nemažas skaičius, tačiau įšį pabaseinį įeina net 12 savivaldybių. Taigi, jei šią funkciją padalintume dvylikaiNemuno mažųjų intakų pabaseinio aplinkos apsaugos agentūrų, kiekvienoje iš jųatsakingas už tręšimo planų kontrolę darbuotojas tur÷tų papildomai skirti 12% savo

284laiko. Siūloma šias l÷šas numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos biudžete.Jei tokių l÷šų vis d÷lto neatsirastų, vienas iš siūlomų sprendimo būdų būtų peržiūr÷tižem÷s ūkio priemonių įgyvendinimo kontrol÷s specialisto funkcijas ir paskirstyti jastaip, kad atsirastų vietos tręšimo planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolei. Tačiaudarbo kokyb÷, turint galvoje ypatingai platų spektrą funkcijų, už kurias atsakingasaplinkos apsaugos inspektorius, nukent÷tų.Savivaldyb÷s mokumasNuotekų tvarkymas404. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje didesniąja savo ploto dalimi yradvylika savivaldybių: Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Kauno miesto, Birštono,Elektr÷nų, Lazdijų, Prienų, Kaišiadorių, Šilut÷s, Jurbarko ir Pag÷gių rajonų.Investicijų BVPD-ai įgyvendinti papildomai reik÷tų trijose gyvenviet÷se.Kaišiadorių rajono savivaldyb÷ Pravieniškių NV tur÷tų surasti 15 mln. litų investicijomsiki 2015 m. (prieš tai perdavus nuotekų valyklą „Kaišiadorių vandenims“), Jurbarkorajono savivaldyb÷ Klausučių NV – 1,5 mln. ir Šakių rajono savivaldyb÷ Lek÷čių NV,kurie yra Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, - 0,6 mln. litų.Tokių papildomų pinigų savivaldyb÷s neturi. Kadangi skolinimosi limitaineviršijami, galima būtų svarstyti paskolos ÷mimo variantą. Tačiau racionaliausia, kaipir kitų pabaseinių atveju, numatyti šioms gyvenviet÷ms reikalingas investicijas iš 2007 –2013 metų valstyb÷s projektų, finansuojamų su ES parama, biudžeto. Tokiu atvejusavivaldybių ind÷lis sudarytų, priklausomai nuo paramos procento, 20 – 30 procentų.Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s405. Ankstesniame skyrelyje parodyta, kad, norint įrengti žuvų takus ir pašalintiužtvankų liekanas, Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje reikia maždaug 300 tūkst. Ltinvesticinių sąnaudų. Tai vieno žuvitakio statybos ir trijų kliūčių žuvims pašalinimokaina. Savivaldyb÷s tokias priemones gal÷tų įgyvendinti, pasinaudodamos ESžuvininkyst÷s sektoriui skirta parama. Kofinansavimo l÷šos gal÷tų būti panaudotos išAplinkos apsaugos r÷mimo programos. Birštono savivaldyb÷, kur yra Jundeliškių HE,pastaraisiais metais aplinkos apsaugos r÷mimo programoje tur÷jo apie 85 tūkst., Trakųrajono savivaldyb÷, kurioje yra į Nemuno mažųjų intakų pabaseinį pakliūnantisAlešiškių malūnas – 250 tūkst., Kaišiadorių rajono savivaldyb÷, kur yra Tadaravosmalūnas – 200 tūkst., o Šilut÷s rajono savivaldyb÷, kur yra Katyčių malūnas – apie 400tūkst. litų. Žuvitakio statyba prie hidroelektrin÷s taip pat yra galimas privataussektoriaus finansavimo objektas, kombinuojant ES paramos ir privačias l÷šas.Namų ūkių mokumasSutelktosios taršos šaltiniai406. Iš viso Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje iki 2013 metų jau suplanuotapastatyti dvejus naujus ir rekonstruoti trejus esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti177,1 km naujų ir rekonstruoti 6,5 km esamų nuotekų tinklų. Tai vadinamosiospagrindin÷s priemon÷s. Kadangi tai jau suplanuota 2007-2013 metams, daromaprielaida, kad šios priemon÷s yra priimtinos.Papildomos priemon÷s sutelktosios taršos šaltiniams reikalingos trijosegyvenviet÷se. Ar sąnaudos papildomoms priemon÷ms bus pakeliamos atitinkamųvandens tiekimo įmonių aptarnaujamiems gyventojams, parodo apskaičiuotaspapildomos naštos dydis.

285Jei finansavimo šaltinis būtų rastas, galų gale naujų investicijų naštą tur÷tųprisiimti gyventojai ir įmon÷s, kurios atitinkamuose rajonuose išleidžia nuotekas įcentralizuotus nuotekų surinkimo tinklus.224 lentel÷je pateiktos papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir jųpoveikis namų ūkiams.224 lentel÷. Papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamųūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamosePravienišk÷s 15.000.000 1.746.900 134,38 11,20 1,10% 1,35%Klausučiai 1.500.000 174.700 10,52 0,88 0,10% 0,13%Lek÷čiai 600.000 69.900 2,84 0,24 0,03% 0,03%Šaltinis: konsultantas225 lentel÷je pateiktas pagrindinių priemonių įgyvendinimo sąnaudų poveikisnamų ūkiams.225 lentel÷. Pagrindinių investicinių priemonių įgyvendinimo poveikis namų ūkiųišlaidoms, LtGyvenviet÷InvesticijosMetin÷ssąnaudosMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariuiMetin÷ssąnaudosvienamnamų ūkionariui perm÷nesįMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamosePravienišk÷s 0 0 0,00 0,00 0,00% 0,00%Klausučiai 12.900.000* 986.400 59,40 4,95 0,57% 0,71%Lek÷čiai 17.000.000** 1.299.800 52,89 4,41 0,51% 0,62%*-Jurbarko vandenų investicija, nes Klausučiai aptarnaujami šios įmon÷s**-Šakių vandenų investicija, nes Lek÷čiai aptarnaujami šios įmon÷s226 lentel÷je susumuota bendra – esama, pagrindinių ir papildomų priemonių –finansin÷ našta namų ūkiams už tai, kad jie gali naudotis dabar ir gal÷s naudotis v÷liaudar patobulinta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.226 lentel÷. Suminis esamų ir papildomų investicinių priemonių įgyvendinimo poveikisnamų ūkių išlaidomsGyvenviet÷Dabartin÷kaina,Lt/m3Vandenssunaudojimas,l/d/gyv.Vieno namųūkio nariomokamasuma perm÷nesįdabar, LtVieno namųūkio nariomokama sumaper m÷nesį supagrindin÷m irpapildomompriemon÷m, LtMetiniųsąnaudų dalisvidutin÷sevieno namųūkio nariopajamoseMetiniųsąnaudų dalismedianin÷sevieno namųūkio nariopajamosePravienišk÷s 2,00 62 3,71 14,91 1,47% 1,80%Klausučiai 5,71 61 10,49 16,32 1,90% 2,33%Lek÷čiai 3,44 58 6,03 10,67 1,23% 1,51%Šaltinis: konsultantas

286Dera priminti, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros strategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymopaslaugoms tiek mieste, tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai namų ūkiųdisponuojamų pajamų. Kaip matyti iš lentel÷s, Klausučiuose ir kitų „Jurbarko vandenų“aptarnaujamų gyvenviečių gyventojai tur÷s mok÷ti daugiau nei du procentus savodisponuojamų pajamų. Vargingiausiems sluoksniams tai reiškia dar didesnį procentą,tod÷l detaliai rengiant šios priemon÷s įgyvendinimo planą, į tai reikia atkreipti d÷mesį.Energetikos sektoriaus mokumas407. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra penkios hidroelektrin÷s, kuriųturbinas d÷l daromo poveikio aplinkai siūloma keisti.Iš viso naujų turbinų investicijos kainuotų apie 5,3 mln. litų. 2007-2013 metųfinansin÷je perspektyvoje l÷šų tokiai priemonei nenumatyta, tačiau siūloma įtrauktiparamą tokiai priemonei įgyvendinti į v÷lesnį finansinio planavimo periodą.Siūloma pasinaudoti ES būsima teikiama parama per Lietuvos Respublikos ūkioar energetikos ministeriją.Žem÷s ūkio sektoriaus mokumas408. Tręšimo planų sudarymas ir įgyvendinimas yra siūlomas visiems Lietuvosūkiams virš 10 ha. Tokių Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra daugiau kaip 6300.Priimta, kad vieno vidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt. Taividutiniškai sudaro 1,5% bendrojo tokio dydžio vidutinio ūkio pelno be subsidijų.Kintamosiose, pastoviose išlaidose ir pelne su subsidijomis ši dalis nesiekia 1 procento.Tod÷l laikome, kad ši priemon÷ yra priimtina. D÷l šios veiklos Nemuno pabaseinyjeūkininkams reik÷s išleisti apie 360 tūkst. Lt iš viso.Visų mažų ūkių kasmetin÷s l÷šos Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje sudaromaždaug 60 tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai m÷šlotvarkymo praktikai įgyvendinti reik÷s maždaug tik 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliuiper metus. Tokia našta taip pat laikoma ūkiams priimtina.PRIEKRANTöS IR TARPINIAI VANDENYS409. Papildomos priemon÷s priekrant÷s ir tarpiniams vandenims, kuriųįgyvendinimui reikia papildomų l÷šų, yra keturios. Trys iš jų – parengti invazinių rūšiųsteb÷senos metodiką, parengti filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimo ir surinkimometodika biogeninių medžiagų šalinimui iš vandens telkinių ir atlikti detalią uostoakvatorijos taršos studiją – paskirtos Lietuvos Respublikos aplinkos ar susisiekimoministerijoms. Šioms priemon÷ms prireiks 430 tūkst. litų vienkartinių l÷šų. Ketvirtąjąpriemonę – makrofitų sąžalyno šienavimą Kuršių marių pakrant÷se – tur÷tų organizuotiatitinkamos prie Kuršių marių esančios savivaldyb÷s, tačiau manoma, kad l÷šos jomsšiai veiklai vykdyti tur÷tų būti paskirtos taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos biudžeto. Šiai priemonei įgyvendinti reik÷s nuolatinių metinių l÷šų,prilygstančių 300 tūkst. litų.Taigi, visos priekrant÷s ir tarpinių vandenų papildomos priemon÷s susijusios suvalstyb÷s l÷šomis. Valstyb÷s mokumas įgyvendinti šias ir kitas valstybines priemonesnagrin÷jamas kitame skyrelyje.

287NEMUNO UBR - VALSTYBöS MOKUMAS410. Investicinių priemonių įgyvendinimo valstyb÷s, savivaldybių ar privataussektoriaus mokumas pagal atskirus Nemuno UBR pabaseinius analizuotas aukščiauesančiuose skyreliuose. Tačiau yra ir bendrų, visam Nemuno UBR taikytinų priemonių(daugiausia studijų, tyrimų, steb÷senos, visuomen÷s informavimo ir bandomųjųprojektų), kurioms iš viso apskaičiuotas 1,445 mln. litų vienkartinių sąnaudų ir 0,455mln. nuolatinių metinių sąnaudų poreikis.Be to, kaip aprašyta anksčiau, dar valstyb÷s l÷šų prireiks žem÷s ūkio priemoniųįgyvendinimo kontrolei bei kompensacijoms. Tam iš viso reik÷s apie 500 tūkst. litųkasmet. Taigi, iš viso iki 2015 metų iš valstyb÷s biudžeto Papildomų priemoniųprogramai įgyvendinti reik÷s apie 300 tūkst. litų vienkartinių išlaidų kasmet (1,445/5) irapie 1 mln. litų nuolatinių išlaidų kasmet.Šios priemon÷s yra labai svarbios ir būtinos, kadangi be jų rezultatų nebusgalima imtis tolimesnių, kitais BVPD įgyvendinimo ciklais reikalingų žingsnių tam, kadbent v÷lesniais etapais pasiektume BVPD tikslus. Tod÷l tokią papildomą l÷šų sumąreikia numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos biudžete Nemuno UBRPriemonių programos įgyvendinimui.PRIEMONIŲ PROGRAMOS SOCIALINIS-EKONOMINIS POVEIKIS411. Detaliai priemonių poveikis valstyb÷s ir savivaldybių finansams beiprivačiam sektoriui jau nagrin÷tas ankstesniame skyriuje apie mokumą. Čia pateikiameapibendrintą Programos socialinio-ekonominio poveikio aprašymą. Papildomųpriemonių programą sudaro priemon÷s, kurių papildomai reik÷s prie šiuo metu jausuplanuotų, kad būtų galima pasiekti gerą vandens telkinių ekologinę būklę. Papildomospriemon÷s svarstytos ir siūlomos tokioms pagrindin÷ms sritims:411.1. Namų ūkių nuotekų poveikiui mažinti;411.2. Žem÷s ūkio taršos poveikiui švelninti;411.3. Hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti;411.4. Ežerų ir tvenkinių būklei gerinti;411.5. Rekreacijos poveikiui mažinti;411.6. Požeminio vandens telkinių būklei gerinti;411.7. Priekrant÷s ir tarpinių vandenų būklei gerinti;411.8. Pramon÷s įmonių poveikiui mažinti.412. Kai kurios priemon÷s reikalauja papildomų investicinių ir eksploatacinių aradministracinių l÷šų, o kai kurios bus įgyvendintos atitinkamų ministerijų ir/ar agentūrųturimomis l÷šomis. Iki 2015 metų gera ekologin÷ būkl÷ bus visuose telkiniuose busnepasiekta d÷l keleto pagrindinių priežasčių: neaiškių taršos šaltinių ar siūlomųpriemonių efektyvumo, nepakankamo priimtinumo ar per mažų finansinių išteklių. Tospriemon÷s, kurios yra tvirtinamoje Priemonių programoje, iki 2015 metų tur÷tųužtikrinti geros ekologin÷s būkl÷s tikslų pasiekimą 16% rizikos vandens telkinių.Tam reik÷s modernizuoti ar iš esm÷s rekonstruoti nuotekų valyklas 11-ojegyvenviečių, įrengti 18 žuvitakių ir pašalinti kliūtis žuvų migracijai 18-oje užtvankų.Taip pat tur÷s būti įgyvendinta nemažai žem÷s ūkio taršą mažinančių priemonių. Didelęgeros vandens telkinių būkl÷s siekimo priemonių dalį iki 2015 m., t.y. pirmojoProgramos įgyvendinimo etapo metu sudarys įvairios studijos, tyrimai, teis÷s aktųpildymas ir bandomieji projektai, kurių įgyvendinimo rezultatai leis toliau planuotitikslesnes investicines priemones.412. Programos iki 2015 metų įgyvendinimas 2009 metų kainomis tur÷tųkainuoti maždaug 45 mln. litų investicinių l÷šų. Vidutiniškai per metus tai reiškia apie 9

288mln. litų. Eksploatacin÷s / administracin÷s išlaidos sudarys apie 20 mln. litų kasmet.Pastaraisiais metais aplinkos apsaugos investicijoms skiriama l÷šų suma nuolat did÷jo ir2008 bei 2009 metais sudar÷ po beveik 600 mln. litų. Vandens sektoriui skiriamavidutiniškai 400 mln. Lt kasmet. Programos poveikį galima suskirstyti į tokiaspagrindines grupes:412.1. Valstyb÷s finansams: Finansin÷ našta valstyb÷s ir savivaldybiųbiudžetams d÷l sutelktosios taršos mažinimo priemonių gyvenviet÷se kofinansavimo iržuvų migracijos priemonių įgyvendinimo bei įvairių studijų užsakymų;412.2. Ekonomikai ir socialinei aplinkai: Finansin÷ našta privačiam sektoriui(namų ūkiams ir ūkininkų ūkiams) d÷l naujų teis÷s aktų reikalavimų įsigaliojimo irpapildomų priemonių įgyvendinimo;412.3. Aplinkai: Vandens telkinių kokyb÷s ir informacijos apie vandens telkiniųtaršos priežastis pager÷jimas.414. Šis poveikis bus skirtingas laike, erdv÷je ir atskiroms socialin÷msekonomin÷ms grup÷ms.Papildomų priemonių iki 2015 metų investicijų sąnaudos, palyginti supagrindinių priemonių, suplanuotų iki 2015 metų investicijomis, sudaro tik apie 2,5procento. Tod÷l bendras Programos įgyvendinimo finansinis poveikis apskritai netur÷tųbūti reikšmingas. Papildomų priemonių grupių sąnaudos ir jų proporcijos visosepapildomų priemonių sąnaudose pateiktos lentel÷je:227 lentel÷. Papildomų priemonių grupių sąnaudosPapildomų priemonių grup÷InvesticijosMetin÷s eksploatacin÷s išlaidosLt % Lt %Žuvų migracijos gerinimas 3.427.200 7,55 90.300 0,5Sutelktosios taršos valymo 40.550.000 89,28 2.028.000 10,2modernizavimasPasklidosios (žem÷s ūkio) taršos0 0 17.230.000 87,0mažinimasPožeminio vandens taršos0 0 0 0mažinimasPriekrant÷s ir tarpinių vandenų 430.000 0,95 300.000 1,5taršos mažinimasTyrimai, studijos, bandomieji 1.015.000 2,23 155.000 0,8projektai (be priekrant÷s ir tarpiniųvandenų studijų)Iš viso 45.418.000 100 19.800.000 100Didžiausią investicinių l÷šų dalį – 89% – Papildomų priemonių programojesudaro l÷šos gyvenviečių nuotekų valyklų modernizavimui. Įvairios taršos priežasčiųaiškinimosi studijos ir žuvų migracijos įrenginiai upių pralaidumui gerinti sudaro apie10 procentų investicinių l÷šų. Nuolatinių metinių išlaidų daugiausia prireiks žem÷s ūkiotaršos mažinimo priemon÷ms įgyvendinti – net 87 procentų visų eksploatacinių /administracinių išlaidų. Būtina pabr÷žti, kad čia didžiąją dalį sudaro privačios ūkininkųl÷šos. Nuotekų valyklų eksploatacin÷s išlaidos sudarys 10 procentų, o tyrimų(daugiausia tiriamojo monitoringo) ir kitos metin÷s išlaidos – apie 3% visų papildomųpriemonių eksploatacinių išlaidų.POVEIKIS VALSTYBöS IR SAVIVALDYBIŲ FINANSAMS415. Didžioji sąnaudų dalis tenka valstybiniam / savivaldybių sektoriui, t.y.visiems mokesčių mok÷tojams. Sutelktosios taršos valyklų modernizavimo investicin÷sl÷šos sudaro 2,3 procento investicinių l÷šų, skirtų vandentvarkos sektoriui 2007-2013metais. Racionaliai naudojant ES paramos ir kofinansavimo l÷šas bei turint galvoje

289potencialiai galimą l÷šų sutaupymą, papildomų priemonių finansavimas netur÷tų sukeltineigiamo poveikio valstyb÷s (kaip ES paramos skirstytojos) ir savivaldybių biudžetams.Toliau pateikiamas reikalingų investicijų kiekis kiekvienai su šios Programosnuotekų valyklų modernizavimu susijusiai savivaldybei. Priklausomai nuo ES paramosschemos, kiekvienai savivaldybei ar valstybei reik÷s prisiimti atsakomybę už šios sumosdalies suradimą. Jei, sakysim, valstyb÷ ar savivaldyb÷s tur÷s padengti 25 procentus visųinvesticijų, tai sudarys apie 10 mln. litų iš viso iki 2015 metų.228 lentel÷. Sutelktosios taršos mažinimo priemonių poveikis savivaldybių finansamsSavivaldyb÷ Nuotekų valykla Investicijos, Lt 25% investicijųŠalčininkų Šalčininkų 1200000 300000Švenčionių* Švencionių 8000000 2000000Kaišiadorių Kaisiadorių 3960000 990000Radviliškio Baisogalos 4000000 1000000Radviliškio Pakiršinio 1500000 375000Jonavos Bukonių 500000 125000Šakių* Šakių 150000 37500Vilkaviškio Kybartų 1000000 250000Kaišiadorių Pravieniškių 15000000 3750000Jurbarko Klausučių 1500000 375000Šakių Lek÷čių 600000 150000Raseinių Raseinių 800000 200000Kretingos Kretingos 2340000 585000* Įgyvendinant fosforą ribojančius reikalavimus buityje ir pramon÷je naudojamuose plovikliuoseNV rekonstrukcija ar statyba tik÷tina nebus reikalinga.Žuvų migracijos gerinimo priemon÷ms, už kurias atsakingos savivaldyb÷s, išviso šiame etape reik÷tų šiek tiek daugiau nei 3,2 mln. Lt (vieną žuvų migracijosįrenginį jau įsipareigojęs įrengti privatus savininkas), tuo tarpu ES paramažuvininkyst÷s sektoriaus atitinkamai finansavimo priemonei 2010 metų pradžiosduomenimis gali siekti 7 mln. litų. Tod÷l sunkumų biudžetui d÷l šios priemon÷sįgyvendinimo netur÷tų iškilti. Su žuvų migracijos priemonių įrengimu susijusiųpriemonių įgyvendinimas 19-oje savivaldybių pagyvins trumpalaikių darbo vietųsukūrimą.229 lentel÷je pateikiamos savivaldyb÷s, kurios tur÷s užtikrinti žuvų migracijątam tikrose upių vietose, ir tam reikalingos investicijos.229 lentel÷. Žuvų migracijos priemonių poveikis savivaldybių finansamsSavivaldyb÷ Migracijos įrenginys Investicijos, Lt 25% investicijų, LtKlaip÷dos Gargždų malūnas 270000 67500Plung÷s Žlibinų užtvanka 126000 31500Rietavo Meding÷nų 16000 4000Klaip÷dos Pagraumenos malūno 45700 11400Plung÷s Vainaičių malūno 35600 8900Var÷nos poilsiaviet÷ "Merkys" 83700 20900Var÷nos Rudnios užtvanka 136000 34000Merkio-Vok÷s kanalo šliuzasŠalčininkų reguliatorius 105000 26300

290Savivaldyb÷ Migracijos įrenginys Investicijos, Lt 25% investicijų, LtMol÷tųRekonstruoti Kertuojųužtvankos žuvitakį 12000 3000Anykščių Anykščių užtvanka 86000 21500Ukmerg÷s Siesarties malūno 6600 1700Ukmerg÷s Kazliškio malūno 29000 7300Mol÷tų Klabinių malūno 6000 1500Vilniaus m. Vilnia, Rokantiškių 177910 44500Vilniaus m. Vok÷, Grigiškių HE 183000 45800Vilniaus m. Vok÷, Mūro Vok÷s 247800 62000Vilniaus m. Rieš÷, Žemutin÷s Rieš÷s 93000 23300Žalesa, Skirgiškių (Tartokų)Vilniaus m. malūno liekanų pertvarkymas 35000 8800KaišiadoriųStr÷va, suremontuoti žuvitakįprie Str÷vos užtvankos 25000 6300Vilniaus raj. Bezdon÷, Gamernio 0 0Vilniaus raj. Vaidotų 85000 21300Vilniaus raj. Nemenčin÷s malūno 14000 3500Širvintų Musninkų malūno 49600 12400Trakų Kragžlių 5100 1300Šakių* Kudirkos Naumiestis 0 0Kelm÷s Kelm÷s 111800 28000Jurbarko Klump÷s 35600 8900Raseinių Maslauskiškių 18000 4500Birštono Jundeliškių HE 277000 69300Trakų Alesiškių malūno 10200 2600Kaišiadorių Tadaravos 5300 1300Šilut÷s Katyčių malūno 5800 1500Taurag÷s užtvanka su žuvųTaurag÷s keltuvu 104200 26100Taurag÷s Lomių 249100 62300Taurag÷s Skaudvil÷s 499400 124900Rietavo Gir÷nų malūno 17800 4500Iš viso 3 427 210 856 800Iš viso be Kudirkos Naumiesčio 3207210 801800*- Šešup÷s pabaseinio Kudirkos Naumiesčio investicijas žuvų migracijos įrenginiuitur÷tų skirti HE statytojasSuminis min÷tų dviejų priemonių investicijų poreikis pagal savivaldybespateiktas 230 lentel÷je.230 lentel÷. Priemonių programos poveikis savivaldybių finansamsSavivaldyb÷Reikalingos investicijos išviso, Lt25% investicijų, Lt25% investicijų kasmet2011-2015, LtŠalčininkų 1305000 326300 65260Švenčionių 8000000 2000000 400000Kaišiadorių 18990300 4747600 949520

Savivaldyb÷Reikalingos investicijos išviso, Lt29125% investicijų, Lt25% investicijų kasmet2011-2015, LtJonavos 500000 125000 25000Šakių 750000 187500 37500Vilkaviškio 1000000 250000 50000Kelm÷s 111800 28000 5600Šilut÷s 5800 1500 300Jurbarko 1535600 383900 76780Raseinių 818000 204500 40900Kretingos 2340000 585000 117000Klaip÷dos 315700 78900 15780Plung÷s 161600 40400 8080Rietavo 33800 8500 1700Var÷nos 219700 54900 10980Anykščių 86000 21500 4300Ukmerg÷s 35600 9000 1800Mol÷tų 18000 4500 900Vilniaus m. 736710 184400 36880Vilniaus raj. 99000 24800 4960Širvintų 49600 12400 2480Trakų 15300 3900 780Birštono 277000 69300 13860Taurag÷s 852700 213300 42660Iš viso (~) 43 760 000 11 000 000 2 200 000Priekrant÷s ir tarpinių vandenų kategorijos telkinių kokybei gerinti LietuvosRespublikos aplinkos ministerija iki 2015 metų turi skirti 90 tūkst. litų. Per metus taibūtų po maždaug 18 tūkst. litų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija uostoakvatorijos taršos studijai turi skirti 340 tūkst. litų. Vidutiniškai per metus iki 2015 taireiškia po 68 tūkst. litų. Tokios studijos nesudaro didel÷s min÷tų ministerijų l÷šųįvairiems tyrimams dalies, tod÷l šias papildomas priemones suplanuoti realu.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija naujų įteisintų žem÷s ūkio priemoniųkontrolei tur÷s kasmet išleisti apie 200 tūkst. litų. Tai reiškia maždaug septynių naujųkontrol÷s etatų įkūrimą Nemuno UBR priklausančiose Regionų aplinkos apsaugosdepartamentų aplinkos apsaugos agentūrose, kurios atsakingos už aplinkos apsaugospriemonių žem÷s ūkyje kontrolę.Žem÷s ūkio ministerija papildomoms kompensacijoms tur÷tų skirti beveik 300tūkst. lt kasmet.Be to, įvairioms studijų, tyrimų, steb÷senos, visuomen÷s informavimo irbandomųjų projektų priemon÷ms įgyvendinti iš viso apskaičiuotas 1,445 mln. litųvienkartinių sąnaudų ir 0,455 mln. nuolatinių metinių sąnaudų poreikis.Taigi, iš viso iki 2015 metų iš valstyb÷s biudžeto Papildomų priemoniųprogramai įgyvendinti reik÷s apie 300 tūkst. litų vienkartinių išlaidų kasmet (1,445/5) irapie 0,8 mln. litų nuolatinių išlaidų kasmet.Jei ES paramos lygis vidutiniškai sudarytų 75 proc. investicinių projektų vert÷s,nacionalinis biudžetas iki 2015 m. kasmet tur÷tų vidutiniškai prisid÷ti po 3,3 mln litųinvesticijoms, kitoms vienkartin÷ms išlaidoms ir eksploatacijai.

292POVEIKIS PRIVAČIAM SEKTORIUI416. Didžiausias ind÷lis mažinant vandenų taršą iki 2015 metų tenka žem÷s ūkiosektoriui. Tuo pačiu tai didžiausia nagrin÷jamos Programos poveikio privačiamsektoriui dalis. D÷l pačių efektyviausių taršai mažinti priemonių įgyvendinimoprivalomumo vidutinis ūkis iki 10 ha kasmet išleis apie 50 Lt, o ūkis, turintis 10 ha –150 ha – apie 550 Lt tinkamam m÷šlo tvarkymui ir tręšimo planų rengimui. Ūkiams iki10 ha tokios išlaidos sudaro atitinkamai 0,5% ir 0,3% bendrojo pelno be subsidijų ir susubsidijom. Ūkiams virš 10 ha šios išlaidos sudaro atitinkamai 0,4% ir 0,1% bendrojopelno be subsidijų ir su subsidijom. Iš viso ūkininkai per metus sumok÷s maždaug 16,7mln. litų.Namų ūkiai 11-oje gyvenviečių, įgyvendinus nuotekų valyklų modernizavimo arrekonstrukcijos priemones, didel÷s papildomos naštos taip pat nepajus. Mok÷jimo užvandens paslaugas dalies medianin÷se namų ūkių pajamose analiz÷ atitinkamoseapskrityse parod÷, kad didžiausią dalį po 11-oje gyvenviečių įgyvendintų papildomųpriemonių mok÷s Baisogalos gyventojai ir tai sudarys 2,8% medianinių namų ūkiopajamų. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷trosstrategiją išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms tiek mieste,tiek kaime tur÷tų būti ne didesn÷s kaip 4 procentai namų ūkių disponuojamų pajamų.Būtina pabr÷žti, kad nauda, kurią atneš Priemonių programos iki 2015 metųįgyvendinimas, bus ilgalaik÷. Tai nauda žmonių sveikatai bei vandens telkinių kaipgamtos išteklių teikiama rekreacin÷, kraštovaizdin÷, kultūrin÷, mokslin÷ ir egzistencin÷nauda. Dviejuose Nemuno UBR pabaseiniuose buvo atliktos naudos, įgyvendinus visaspriemones, kurių reikia gerai ekologinei būklei pasiekti, piniginio vertinimo studijos,naudojant sąlyginio vertinimo metodus. Atlikus vadinamąjį naudos perk÷limą visamNemuno UBR, jos dydis per metus prilygtų maždaug 48,6 mln. litų 2008 metųkainomis. Žinoma, šio dydžio negalima lyginti su priemonių programos iki 2015 metųsąnaudomis, tačiau šis skaičius leidžia orientuotis, kaip Nemuno UBR gyventojaivertina vandens telkinių kokyb÷s pager÷jimą iki geros ekologin÷s būkl÷s lygio.Taigi, galima teigti, kad Programos pirmo etapo priemonių įgyvendinimasnetur÷s reikšmingo neigiamo poveikio ekonomikai, valstyb÷s finansams ir socialineiaplinkai. Atvirkščiai, kituose, po 2015 metų, etapuose įgyvendinus visas priemones,reikalingas gerai ekologinei vandens telkinių būklei pasiekti, nauda aplinkai ir žmoniųsveikatai bei socialinei aplinkai tur÷tų viršyti ekonomines programos įgyvendinimosąnaudas.SANTRAUKA417. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, į kurį perkeltos ES Bendrosiosvandens politikos direktyvos nuostatos, reikalauja, kad visi vandens telkiniai – up÷s,ežerai, požeminis vanduo ir tarpiniai bei priekrant÷s vandenys – iki 2015 metų būtųgeros būkl÷s, o labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai – gero ekologinio potencialo.Požeminio vandens baseinuose, be geros būkl÷s reikalavimų, turi būti sustabdyta betkuri reikšmingesn÷ ir ilgesnį laiką išliekanti teršalų koncentracijos did÷jimo tendencija.Rengiant Nemuno UBR valdymo planą išskirta 584 upių kategorijos vandenstelkiniai, 276 didesni nei 50 ha ploto ežerai ir tvenkiniai, 12 požeminio vandens baseinų,keturi tarpinių ir du priekrant÷s vandenų telkiniai. Nustatyta, kad šiuo metu labai gerosarba geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimus atitinka 240 upių kategorijos vandenstelkinių, kurių bendras ilgis 4556 km upių (41 % visų upių kategorijos vandenstelkiniams priskiriamų upių ilgio). 186 ežerų ir tvenkinių vandens telkinių > ne 50 haatitinka geros ekologin÷s būkl÷s arba gero ekologinio potencialo reikalavimus. 9požeminio vandens baseinai yra geros chemin÷s ir kiekybin÷s būkl÷s. Kiti vandens

293telkiniai –up÷s, ežerai, tvenkiniai, tarpiniai ir priekrant÷s vandenys – yra prastesn÷snegu gera būkl÷s.Vandensaugos tikslų pasiekimui Lietuvos Respublikos vandens įstatymasįpareigoja atsakingą instituciją- Aplinkos apsaugos agentūrą – parengti ir patvirtintikompleksinę priemonių programą.Įvertinusi esamą vandens telkinių būklę, gamtines ir antropogenines tos būkl÷spriežastis bei nustačiusi geros būkl÷s pasiekimo kriterijus, taip pat išanalizavusi ūkin÷sveiklos apkrovas, jų poveikį vandens telkiniams, kuriems iškyla rizika iki nustatytolaikotarpio nepasiekti geros būkl÷s (toliau – rizikos vandens telkiniai) Aplinkosapsaugos agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba pareng÷ šią Nemuno UBR priemoniųprogramą. Programoje išanalizuotas pagrindinių priemonių poveikis ir pasiūlytospapildomos priemon÷s, kurių reikia gerai vandens telkinių būklei pasiekti.Pagrindin÷s priemon÷s – tai visų vandens teis÷s aktuose jau numatytų irfinansuojamų arba įtrauktų į finansavimo programas priemonių, veiksmų ir programųįgyvendinimas (nuotekų valyklų pastatymas aglomeracijose, turinčiose >2000 g.e.,m÷šlidžių įrengimas dideliuose ūkiuose, geros ūkininkavimo praktikos rekomendacijųlaikymasis, geriamojo vandens kokyb÷s problemų sprendimas ir panPapildomos priemon÷s siūlomos tiems vandens telkiniams, kuriuose pagrindiniųpriemonių nepakanka, kad būtų pasiekta gera būkl÷. Papildomos priemon÷s – tai esamųnuotekų valyklų darbo tobulinimas, privalomos ir laisvanoriškos (pasirenkamos)priemon÷s neigiamam žem÷s ūkio poveikiui mažinti, tyrimai, kurių metu bus patikslintitaršos šaltiniai ir/ar įgyvendinamų priemonių aplinkosauginis efektas, galimybiųstudijos, kurių metu įvertinamos taršos priežastys, o taip pat teisin÷s, švietimo,atstatomosios ir kitos priemon÷s.Šiuolaikinių technologijų pagalba (matematiniais-kompiuteriniais modeliais)pirmiausiai buvo įvertintas pagrindinių priemonių įgyvendinimo poveikis vandenstelkinių būklei. Analiz÷ parod÷, kad pagrindin÷s priemon÷s ženkliai nepagerins vandenstelkinių būkl÷s. Pagrindine to priežastimi yra tai, kad šiuo metu daugelis didžiųjųaglomeracijų (>2000 g.e.), kurioms ir skirtos pagrindin÷s priemon÷s (dauguma šiųpriemonių susijusios su vandens tiekimo ir nuotekų tinklų pl÷tra ar rekonstravimu), jauatitinka išleidžiamų nuotekų kokybei keliamus reikalavimus. Tiesa, kai kuriųaglomeracijų išleidžiamose nuotekose dar stebimi leistinų koncentracijų viršijimai,tačiau dažnai jie yra nedideli. Be to, nuotekų išleistuvai dažnai išleidžia nuotekas įdideles upes, kurios geba atskiesti į jas patenkančią taršą.Pagrindinių žem÷s ūkio poveikio mažinimo priemonių, daugiausiai skirtųNitratų direktyvos reikalavimams, įgyvendinimas taip pat ženkliai neprisid÷s prievandens telkinių būkl÷s gerinimo. Taip yra tod÷l, kad jau šiuo metu 14,5 % visų gyvuliųyra laikoma ūkiuose, turinčiuose m÷šlides, taigi jau neteršia aplinkos. Kai kuriuoseNemuno UBR baseinuose ir pabaseiniuose šis skaičius siekia iki 34 % Įgyvendinuspagrindines Nitratų direktyvos priemones, gyvulių skaičius m÷šlides turinčiuoseūkiuose Nemuno UBR tur÷tų išaugti iki 48 %.418. Nustatyta, kad po pagrindinių priemonių įgyvendinimo Nemuno UBR darliks 320 upių vandens telkinių, kurių bendras ilgis siekia 5267 km., 64 ežerai, 26tvenkiniai, trys požeminio vandens baseinai, keturi tarpinių ir du priekrant÷s vandenstelkiniai, kuriems išliks rizika iki 2015 m. nepasiekti geros būkl÷s. Šių vandens telkiniųekologinei būklei pagerinti priemonių programoje pasiūlytos papildomos priemon÷s.Pasiūlytos tokios papildomų priemonių grup÷s:418.1. Sutelktosios taršos mažinimui – nuotekų valyklų rekonstrukcija / statyba;418.2. Pasklidosios (žem÷s ūkio) taršos mažinimui;418.3. Hidromorfologinių pokyčių švelninimui;418.4. Įvairioms studijoms, tyrimams ir bandomiesiems projektams bei

294418.5. Teisiniams ir administraciniams pakeitimams.419. Įgyvendinus papildomas priemones iki 2015 m. gera vandens būkl÷ buspasiekta tik 56 upių vandens telkiniuose ir viename ežere. Tačiau šios priemon÷s pad÷sišsaugoti 240 upių kategorijos ir 186 ežerų ir tvenkinių vandens telkinių esamą labaigerą arba gerą būklę ir/arba gerą ekologinį potencialą, taip pat išsaugoti 9 požeminiovandens baseinų gerą cheminę ir visų 12 požeminio vandens baseinių gerą kiekybinębūklę bei neleis blog÷ti tarpinių ir priekrant÷s vandenų būklei.Papildomos priemon÷s buvo prioritetizuotos, išskiriant privalomas priemon÷s,kurių reikia visai Lietuvai ir kurios pasitarnaus taršos prevencijai bei „terš÷jas moka“principo įgyvendinimui. Būtina sąlyga, siekiant užsibr÷žtų tikslų – gerai suformuluotosparamos teikimo sąlygos, patrauklios kompensacijos ir priemonių vykdymo kontrol÷.Papildomos priemon÷s buvo parinktos pagal efektyvumo ir pritaikomumorodiklius. D÷kingiausias tokiai analizei buvo žem÷s ūkio sektorius, kadangi jameidentifikuotas didesnis potencialių priemonių sąrašas nei reikia tikslų pasiekimui. Žem÷sūkyje priemon÷s kiekviename probleminiame basein÷lyje buvo parenkamos pagal tospriemon÷s duodamo taršos mažinimo efekto (pavyzdžiui, kgN sumažinimo vienamehektare) ir sąnaudų tam efektui gauti santykį. Santykinai pigiausias priemones siūlomaįgyvendinti pirmiausia. Jei tokios priemon÷s, atsižvelgiant į jos potencialų taikymoplota, neužtenka, toliau siūlomos kitos, brangesn÷s priemon÷s.Sutelktosios taršos mažinimo sektoriuje buvo pasiūlytos dvi alternatyvios taršosmažinimo technologijos. Pirma paremta didesniu mechaninių - automatinių priemoniųtaikymu, kurios naudoja daugiau elektros energijos, tačiau užtikrina didesnį išvalymopatikimumą ir jas galima reguliuoti pagal poreikius. Antra remiasi natūraliomispriemon÷mis, kurioms reikia mažai energijos, bet didesn÷s teritorijos, o patį valymoprocesą sunkiau reguliuoti. Sąnaudų skaičiavimui taikytos vidutin÷s kainos. Kiekvienuatveju, parenkant technologiją konkrečioje gyvenviet÷je, reikia atlikti detalius vietov÷styrimus ir technologijos taikomumo analizę.Hidromorfologinių pokyčių švelninimo priemon÷s parinktos pagal konkrečiustechninius ekspertų pasiūlymus. Alternatyvų tais atvejais sąnaudų skaičiavimui nebuvo.Tačiau vienos priemon÷s - renatūralizavimo - sąnaudos paaišk÷s po tiriamųjų (pilotinių)projektų, kurie siūlomi valdymo plano įgyvendinimo pirmajame etape.Lygiagrečiai min÷toms priemon÷ms yra svarbu vykdyti palaikančias priemones– švietimo ir informavimo bei kontrol÷s. Nors jos pačios tiesiogiai efekto neduoda, yralabai svarbios įgyvendinant kitas priemones. Jas siūloma įgyvendinti visoje Lietuvoje,daugiau d÷mesio skiriant vietov÷ms, kuriose tarša iš žem÷s ūkio ar nuotekų valyklų yrareikšminga.Programoje įvertintos visų reikalingų papildomų priemonių įgyvendinimo iki2015 m. investicin÷s sąnaudos. Buvo vertintas maksimalus ir minimalus scenarijus.Maksimalaus scenarijaus, kurį sudaro sutelktosios, pasklidosios taršos mažinimo,priekrant÷s ir tarpinių vandens telkinių gerinimo, žuvitakių įrengimo, hidroelektriniųturbinų keitimo ir ištiesintų upių renatūralizavimo priemon÷s, investicin÷s sąnaudossiekia apie 126 mln. Lt. Minimalaus scenarijaus sąnaudos yra tik 5,2 mln. Lt., tačiauminimalaus scenarijaus priemon÷mis sprendžiamos tik pasklidosios taršos mažinimo,žuvitakių įrengimo, priekrant÷s ir tarpinių vandenų būkl÷s gerinimo ir tyrimų beišvietimo problemos.Po pagrindinių ir papildomų priemonių įgyvendinimo dar nemažoje dalyjevandens telkinių gera būkl÷ nebus pasiekta. Vandensaugos tikslų pasiekimo atid÷jimųbus prašoma 264 upių telkiniams, 63 ežerams ir 26 tvenkiniams, dviem priekrant÷s beiketuriems tarpiniams vandens telkiniams.Įgyvendinus pirmajam etapui iškeltus uždavinius bus įvertintas vandensaugostikslų pasiekimo lygis. Vandens telkinių būkl÷s pokyčių steb÷jimai ir vertinimai, kurie

295bus atliekami pirmajame Programos įgyvendinimo etape, pad÷s geriau suprasti, kokiųtikslų siekti ir kokius uždavinius iškelti antrajam bei trečiajam etapams. Uždaviniaiantrajam etapui bus keliami atsižvelgiant į pirmojo etapo realiai pasiektus rezultatus, otrečiajam etapui – į pirmųjų dviejų etapų rezultatus.Priemonių programa bus atnaujinama kas šešeris metus.

296VANDENS TELKINIŲ BŪKLöS GERINIMO PRIEMONöS1 PRIEDAS420. Paaiškinimai:420.1.* Monitoringas:420.1.1. 1 – monitoringas, skirtas būklei patikslinti; PM – aptikta pavojingųmedžiagų, reikia patikslinti cheminę būklę;420.1.2. 2 – monitoringas, skirtas nustatyti hidromorfologinių veiksnių (t.y. vagųištiesinimo bei HE) poveikį;420.1.3. 3 – monitoringas, skirtas patikslinti sutelktosios taršos šaltinių poveikį;skliausteliuose įvardinti sutelktosios taršos šaltiniai, kurių poveikis tur÷tų būti tiriamas.420.2. ** Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s:420.2.1. 1 - Bendros visai Lietuvai priemon÷s:420.2.1.1. Normatyvų parengimas ir įteisinimas;420.2.1.2. Privalomas tręšimo planų rengimas ir vykdymas ūkiuose,dirbančiuose 10 ir daugiau ha žem÷s ūkio naudmenų;420.2.1.3. Privalomas Pažangaus ūkininkavimo taisykl÷se ir nutarimuosenumatytų m÷šlo ir srutų tvarkymo rekomendacijų laikymasis ūkiams iki 10 SG;420.2.2. 2 – Palankesnių sąlygų pasinaudoti KPP paramos schemomissudarymas;420.2.3. 3 - 10% mažesnių tręšimo normų nei nurodyta patvirtintoje tręšimoplanų rengimo metodikoje taikymas;420.2.4. 4 - Sm÷lingų dirbamų žemių apsodinimo tarpiniais augalais ir vertimopievomis ar pūdymais skatinimas;420.2.5. 5 – Mišrių dirbamų žemių apsodinimo tarpiniais augalais skatinimas.Žalsva spalva lentel÷je pažym÷ti vandens telkiniai, kuriuose įgyvendinus nurodytaspriemones gera ekologin÷ būkl÷ arba geras ekologinis potencialas bus pasiekti iki 2015m.

297VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*120111410 Neries maž. intakų Strūna 12,9 TAIP100100011 Nemuno maž. intak. NEMUNAS 27,2 TAIP100100012 Nemuno maž. intak. NEMUNAS 31,3 TAIP100100013 Nemuno maž. intak. NEMUNAS 168,3 TAIP100100014 Nemuno maž. intak. NEMUNAS 224,9 TAIP (PM)100100201 Nemuno maž. intak. Gauja 19,8 TAIP100102403 Nemuno maž. intak. Baltoji Ančia 4,5 TAIP100102411 Nemuno maž. intak. Šlavant÷l÷ 4,7 TAIP100102561 Nemuno maž. intak. Morkavo upelis 4,5 TAIP100102791 Nemuno maž. intak. Rina 8,7 TAIP100102961 Nemuno maž. intak. Seira 10,2 TAIP100105302 Nemuno maž. intak. Strauja 20,9 TAIP100106501 Nemuno maž. intak. Zembr÷ 9,1 TAIP100106801 Nemuno maž. intak. Alov÷ 4,2 TAIP100108601 Nemuno maž. intak. Perš÷k÷ 4,0 TAIP100108603 Nemuno maž. intak. Perš÷k÷ 7,6 TAIP100108605 Nemuno maž. intak. Perš÷k÷ 3,5 TAIP100108841 Nemuno maž. intak. Paežer÷l÷ 4,7 TAIP100109131 Nemuno maž. intak. Dūm÷ 7,3 TAIP100110504 Nemuno maž. intak. Verkn÷ 9,8 TAIP100110611 Nemuno maž. intak. Sam÷ 13,4 TAIP100110731 Nemuno maž. intak. Obeltis 7,0 TAIP100110831 Nemuno maž. intak. Alšia 9,8 TAIP100113702 Nemuno maž. intak. Str÷va 7,8 TAIP100113703 Nemuno maž. intak. Str÷va 10,2 TAIP100113705 Nemuno maž. intak. Str÷va 3,1 TAIP100113706 Nemuno maž. intak. Str÷va 12,5 TAIP100113708 Nemuno maž. intak. Str÷va 8,0 TAIPPasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5Sutelktosios taršosmažinimo priemon÷s

298VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*100113721 Nemuno maž. intak. Margis 3,6 TAIP100114221 Nemuno maž. intak. Limšius 6,0 TAIP100114371 Nemuno maž. intak. Praviena 12,7 TAIP100114372 Nemuno maž. intak. Praviena 9,1100115101 Nemuno maž. intak. Jiesia 25,6 TAIP100115102 Nemuno maž. intak. Jiesia 25,2 TAIP100115391 Nemuno maž. intak. Šventup÷ 15,4 TAIP100115491 Nemuno maž. intak. Girmuonys 11,6 TAIP100116801 Nemuno maž. intak. Dievogala 6,5 TAIP100117601 Nemuno maž. intak. Liek÷ 7,8 TAIP100117603 Nemuno maž. intak. Liek÷ 8,2100118901 Nemuno maž. intak. Armena 12,6 TAIP100118903 Nemuno maž. intak. Armena 7,4100121201 Nemuno maž. intak. Mituva 16,6 TAIP100121206 Nemuno maž. intak. Mituva 9,0 TAIP100121291 Nemuno maž. intak. Gausant÷ 19,1 TAIP100121591 Nemuno maž. intak. Alsa 25,2 TAIP100121811 Nemuno maž. intak. Vidauja 8,7 TAIP100122011 Nemuno maž. intak. Antvard÷ 14,4 TAIP100123201 Nemuno maž. intak. Šventoji 11,1 TAIP100124371 Nemuno maž. intak. Vilka 11,5 TAIP100124373 Nemuno maž. intak. Vilka 17,0 TAIP100124641 Nemuno maž. intak. Kamona 11,7 TAIP100125601 Nemuno maž. intak. Veižas 10,3 TAIPPasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5TAIP(Žuvivaisosįmon÷s, Šilavotofilialas)TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sPravieniškių NVrekonstrukcijaLek÷čių NVrekonstrukcijaKlausučių NVrekonstrukcija

299VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*100125603 Nemuno maž. intak. Veižas 7,5 TAIP100125801 Nemuno maž. intak. Leit÷ 21,0 TAIP TAIP100125802 Nemuno maž. intak. Leit÷ 6,7 TAIP100126202 Nemuno maž. intak. Šyša 8,0 TAIP100126431 Nemuno maž. intak. Šustis 15,5 TAIP100700021 Nemuno maž. intak. Skirvyt÷ 10,4 TAIP (PM)110100401 Merkio Mažoji Kena 4,7 TAIP110100403 Merkio Mažoji Kena 4,5 TAIP110101442 Merkio Žvirgžd÷ 5,1 TAIP110101501 Merkio Cirvija 14,2 TAIP110101801 Merkio Graužupis 10,1 TAIP110102001 Merkio Geluža 12,6 TAIP110102201 Merkio Šalčia 21,9110102202 Merkio Šalčia 16,5110102203 Merkio Šalčia 6,4110102361 Merkio Visinčia 11,6 TAIP110102901 Merkio Spengla 16,8 TAIP110103201 Merkio Verseka 18,6 TAIP110103202 Merkio Verseka 17,3 TAIP110103271 Merkio Nezdil÷ 7,1 TAIP110104251 Merkio Žižma 9,4 TAIP110104351 Merkio Abista 10,7 TAIP110105211 Merkio Vinksnin÷ 18,3 TAIP110105501 Merkio Ūla - Pelesa 5,9 TAIP110105551 Merkio Nočia 15,0 TAIP110105681 Merkio Uosupis 14,3 TAIPPasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5Sutelktosios taršosmažinimo priemon÷sŠalčininkų NVrekonstrukcijaŠalčininkų NVrekonstrukcijaŠalčininkų NVrekonstrukcija

300VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5110106201 Merkio Grūda 18,4 TAIP120100011 Neries maž. intakų NERIS 22,7 TAIP (PM)120100012 Neries maž. intakų NERIS 101,3 TAIP (PM)120100013 Neries maž. intakų NERIS 38,8 TAIP (PM)120100014 Neries maž. intakų NERIS 74,9 TAIP (PM)120103101 Neries maž. intakų Nemenčia 19,7 TAIP120103401 Neries maž. intakų Žalesa 10,4 TAIP120103801 Neries maž. intakų Rieš÷ 12,3 TAIP120104201 Neries maž. intakų Vilnia 23,0 TAIP120105101 Neries maž. intakų Vok÷ 4,3 TAIP120105141 Neries maž. intakų Asdr÷ 12,9 TAIP120105181 Neries maž. intakų Rudamina 12,8 TAIP120105421 Neries maž. intakų Galin÷ 18,7 TAIP120106301 Neries maž. intakų Bražuol÷ 11,0 TAIP120106501 Neries maž. intakų Dūkšta 20,3 TAIP120107901 Neries maž. intakų Žiežmara 32,1 TAIP TAIP120108101 Neries maž. intakų Mus÷ 15,1 TAIP120108103 Neries maž. intakų Mus÷ 38,1 TAIP120108111 Neries maž. intakų Daulia 7,6 TAIP120108701 Neries maž. intakų Laukysta 7,4 TAIP120109401 Neries maž. intakų Lomena 9,0 TAIP TAIP120109402 Neries maž. intakų Lomena 9,0 TAIP TAIP120109403 Neries maž. intakų Lomena 18,1 TAIP120110101 Neries maž. intakų Lokys 24,6 TAIP120111401 Neries maž. intakų Šešuva 19,1 TAIP121100071 Žeimenos Gelain÷ 13,2 TAIP121101151 Žeimenos Lapavart÷ 4,7 TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sKaišiadorių NVrekonstrukcijaKaišiadorių NVrekonstrukcija

301VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*121101172 Žeimenos Vyžinta 10,3 TAIPŠventel÷ -121101601 Žeimenos10,8 TAIPD÷m÷121102801 Žeimenos Mera - Kuna 4,7 TAIP121102802 Žeimenos Mera - Kuna 13,8121102803 Žeimenos Mera - Kuna 12,5121103271 Žeimenos Stirna 6,9 TAIP121103361 Žeimenos Arina 7,4 TAIP121104201 Žeimenos Jusin÷ 14,6 TAIP122100013 Šventosios Šventoji 5,9 TAIP122100015 Šventosios Šventoji 6,1 TAIP122100019 Šventosios Šventoji 12,4 TAIP122100061 Šventosios Ld - 4 6,8 TAIP122100151 Šventosios Ligaja 8,4 TAIP122101131 Šventosios Audra 8,8 TAIP122101133 Šventosios Audra 12,1 TAIP122101171 Šventosios Biržupys 4,6 TAIPKriaun÷nu122101241 Šventosiosupel÷3,9 TAIP122102121 Šventosios Indraja 7,4 TAIP122102123 Šventosios Indraja 5,4 TAIP122103102 Šventosios Vyžuona 15,3122103111 Šventosios Krašuona 6,0 TAIP122103211 Šventosios Utenait÷ 8,1 TAIP122103701 Šventosios Nasv÷ 17,6 TAIPPasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5TAIP(Utenos NV irUtenos miestolietaus išleistuvai)Sutelktosios taršosmažinimo priemon÷sŠvenčionių NVrekonstrukcijaŠvenčionių NVrekonstrukcija

302VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5122104302 Šventosios Aknysta 10,8 TAIP122104501 Šventosios Jara - Šatekšna 9,9 TAIP122104503 Šventosios Jara - Šatekšna 16,6 TAIP122104751 Šventosios Ilg÷ 4,3 TAIP122104821 Šventosios Aluotis 7,3 TAIP122105401 Šventosios Pelyša 11,5 TAIP122107502 Šventosios Virinta 11,9 TAIP122107571 Šventosios Vastapa 7,2 TAIP122107651 Šventosios Alanta 10,8 TAIP122107731 Šventosios Nev÷ža 12,2 TAIP122109202 Šventosios Siesartis 10,4 TAIP122110101 Šventosios Mušia 21,5 TAIP TAIP TAIP TAIP122111301 Šventosios Armona 7,5 TAIP TAIP122111302 Šventosios Armona 11,2 TAIP TAIP122111303 Šventosios Armona 10,0 TAIP122111701 Šventosios Žuvint÷ 5,1 TAIP122111801 Šventosios Gelež÷ 9,5 TAIP122112102 Šventosios Širvinta 9,9 TAIP122112104 Šventosios Širvinta 19,5 TAIP122112261 Šventosios Vilkesa 12,2 TAIP122112311 Šventosios Mielkupis 7,9 TAIP130100011 Nev÷žio Nev÷žis 17,5 TAIP TAIP130100012 Nev÷žio Nev÷žis 36,9 TAIP130100013 Nev÷žio Nev÷žis 7,6 TAIP130100014 Nev÷žio Nev÷žis 56,4 TAIP (PM) TAIP130100015 Nev÷žio Nev÷žis 87,0 TAIP (PM) TAIP130100302 Nev÷žio Pienia 7,4 TAIP TAIP130101101 Nev÷žio Alanta 21,9 TAIP TAIP130101121 Nev÷žio Alanta 4,0 TAIP TAIP TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷s

303VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5130101141 Nev÷žio Bikilys 15,5 TAIP TAIP TAIP130101301 Nev÷žio Juoda 13,2 TAIP130101302 Nev÷žio Juoda 16,0 TAIP TAIP TAIP130101303 Nev÷žio Juoda 6,0 TAIP TAIP TAIP130101431 Nev÷žio Apteka 18,8 TAIP TAIP TAIP130102102 Nev÷žio Juosta 25,2 TAIP130102171 Nev÷žio Juostinas 19,2 TAIP TAIP130102801 Nev÷žio Molaina 20,7 TAIP130103101 Nev÷žio Sanžil÷ 8,0 TAIP130103601 Nev÷žio Kiršinas 13,3 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130103602 Nev÷žio Kiršinas 10,9 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130103603 Nev÷žio Kiršinas 24,0 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130103681 Nev÷žio Šuoja - Kūrys 25,1 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130103682 Nev÷žio Šuoja - Kūrys 18,5 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130103731 Nev÷žio Liulys 25,1 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130104601 Nev÷žio Upyt÷ 19,7 TAIP TAIP TAIP130104602 Nev÷žio Upyt÷ 10,2 TAIP TAIP TAIP TAIP130105301 Nev÷žio Linkava 25,2 TAIP TAIP TAIP130105302 Nev÷žio Linkava 3,7 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130105303 Nev÷žio Linkava 10,2 TAIP TAIP TAIP TAIP130105801 Nev÷žio Liaud÷ 9,1 TAIP TAIP TAIP TAIP130105802 Nev÷žio Liaud÷ 28,8 TAIP TAIP TAIP130106501 Nev÷žio Kruostas 16,6 TAIP TAIP TAIP TAIP130106502 Nev÷žio Kruostas 13,4 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130107101 Nev÷žio Dotnuv÷l÷ 8,9 TAIP TAIP TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sBaisogalos irPakiršinio NVrekonstrukcijaBaisogalos irPakiršinio NVrekonstrukcija

304VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5130107102 Nev÷žio Dotnuv÷l÷ 10,7 TAIP TAIP TAIP130107103 Nev÷žio Dotnuv÷l÷ 31,0 TAIP TAIP TAIP130107401 Nev÷žio Smilga 32,1 TAIP TAIP130107451 Nev÷žio Smilgaitis 35,4 TAIP TAIP TAIP130107481 Nev÷žio Jaugila 33,2 TAIPTAIP(Akademijos NV)TAIP TAIP130107701 Nev÷žio Obelis 15,7 TAIP TAIP TAIP130107702 Nev÷žio Obelis 16,2 TAIP TAIP TAIP TAIPTAIP(AB "Lifosa"130107703 Nev÷žio Obelis 11,3 TAIP TAIPtvenkiniaiTAIP TAIP TAIP TAIP TAIPnus÷sdintuvai)130107831 Nev÷žio Šumera 25,8 TAIP TAIP130107951 Nev÷žio Lankesa 42,0 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130107952 Nev÷žio Lankesa 7,2 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130109401 Nev÷žio Barup÷ 24,6TAIP(Bat÷galos ir TAIP TAIP TAIP TAIP TAIPKulvos NV)130109402 Nev÷žio Barup÷ 15,3 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130109403 Nev÷žio Barup÷ 4,7 TAIP TAIP130109461 Nev÷žio Mekla 21,3 TAIP130109462 Nev÷žio Mekla 5,6 TAIP130109551 Nev÷žio Urka 22,6 TAIP130110101 Nev÷žio Šušv÷ 23,1 TAIP TAIP130110102 Nev÷žio Šušv÷ 15,8 TAIP130110103 Nev÷žio Šušv÷ 26,8 TAIP130110104 Nev÷žio Šušv÷ 25,7 TAIP TAIP130110105 Nev÷žio Šušv÷ 25,5 TAIPTAIP(pliuspriemSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sBukonių NVrekonstrukcija

305VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5on÷sintakuose)130110211 Nev÷žio Gomerta 20,6 TAIP TAIP TAIP TAIP130110231 Nev÷žio Berž÷ 6,8 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130110232 Nev÷žio Berž÷ 4,8 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130110233 Nev÷žio Berž÷ 21,2 TAIPTAIP(Linkaičių NV)TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130110241 Nev÷žio Šv÷malis 15,9 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130110281 Nev÷žio Banko kanalas 11,6 TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP130110361 Nev÷žio Žadik÷ 17,9 TAIP TAIP130110491 Nev÷žio Ažyt÷ 10,5 TAIP TAIP130110492 Nev÷žio Ažyt÷ 9,4 TAIP130111501 Nev÷žio Aluona 32,2 TAIP TAIP TAIP TAIP130111541 Nev÷žio Žąsinas 12,5 TAIP TAIP TAIP TAIP130111701 Nev÷žio Striūna 23,0 TAIP TAIP130111901 Nev÷žio Gynia 14,7 TAIPTAIP(Eigirgalos irVoškonių NV)140100012 Dubysos Dubysa 8,1 TAIP140101301 Dubysos Šiauš÷ 31,4 TAIP TAIP140101921 Dubysos Vilb÷nas 10,1 TAIP140102301 Dubysos Gryžuva 15,1 TAIP140102801 Dubysos Dratvuo 5,2 TAIP140102901 Dubysos Lapiš÷ 11,6 TAIP140103501 Dubysos Lukn÷ 19,7 TAIP140103503 Dubysos Lukn÷ 6,0 TAIP140103551 Dubysos Sandrava 19,2 TAIP140104801 Dubysos Kirkšnov÷ 11,3 TAIP140104802 Dubysos Kirkšnov÷ 16,3 TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷s

306VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5140105301 Dubysos Gyn÷v÷ 15,4 TAIP TAIP140105302 Dubysos Gyn÷v÷ 20,8 TAIP TAIP140106501 Dubysos Lazduona 18,3 TAIP TAIP150100013 Šešup÷s Šešup÷ 57,2 TAIP150100014 Šešup÷s Šešup÷ 19,1 TAIP150100016 Šešup÷s Šešup÷ 51,8 TAIP150101231 Šešup÷s Raišupis 10,0 TAIPTAIP(Lazdijų NV)150101331 Šešup÷s Gasda 15,3 TAIP150101701 Šešup÷s Sūduonia 19,5 TAIP TAIP150101902 Šešup÷s Dovin÷ 13,9 TAIP150102051 Šešup÷s Kiaulyčia 18,0 TAIPAmalv÷ -150102141 Šešup÷sŠlavanta21,1 TAIPAmalv÷ -150102142 Šešup÷sŠlavanta4,4 TAIP150102901 Šešup÷s Sasna 17,7 TAIP TAIP150103701 Šešup÷s Rausv÷ 20,2 TAIP TAIP TAIP TAIP150103702 Šešup÷s Rausv÷ 10,1 TAIP TAIP TAIP150103703 Šešup÷s Rausv÷ 23,6 TAIP TAIP TAIP TAIP150103781 Šešup÷s Paikis 17,0 TAIP TAIP TAIP TAIP150104101 Šešup÷s Pilv÷ 6,0 TAIP150104103 Šešup÷s Pilv÷ 13,5 TAIP150104131 Šešup÷s Bartup÷ 15,4 TAIP150104221 Šešup÷s Vabalkšn÷ 14,7 TAIP150104501 Šešup÷s Višakis 10,0 TAIP150104503 Šešup÷s Višakis 12,1 TAIP150104661 Šešup÷s Jūr÷ 9,6 TAIP150104663 Šešup÷s Jūr÷ 24,1TAIP(Kazlų-Rūdos NVSutelktosios taršosmažinimo priemon÷s

307VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5išleist.)150105201 Šešup÷s Milup÷ 14,1 TAIP TAIP150105603 Šešup÷s Širvinta 22,9 TAIP150105682 Šešup÷s Liepona 5,1 TAIP150105684 Šešup÷s Liepona 9,1150105861 Šešup÷s Šeimena 19,4 TAIP TAIP TAIP150105862 Šešup÷s Šeimena 33,4TAIP(Vilkaviškio NVir Vilkaviškio TAIPlietaus nuotekųišleistuvai)150105941 Šešup÷s Vilkauja 6,7 TAIP TAIP TAIP150105942 Šešup÷s Vilkauja 7,3 TAIP TAIP150106012 Šešup÷s Širvinta 37,7 TAIP150106082 Šešup÷s Aista 11,8 TAIP150106601 Šešup÷s Nova 5,5 TAIP TAIP150106602 Šešup÷s Nova 30,0 TAIP150106603 Šešup÷s Nova 39,6 TAIP TAIP150106604 Šešup÷s Nova 5,9 TAIP TAIP150106791 Šešup÷s Nopaitys 21,1 TAIP TAIP150106841 Šešup÷s Penta 22,9 TAIP TAIP150106842 Šešup÷s Penta 3,4 TAIP TAIP150106901 Šešup÷s Aukspirta 10,4 TAIP150106902 Šešup÷s Aukspirta 11,6 TAIP150107201 Šešup÷s Siesartis 33,7 TAIP TAIP TAIP150107202 Šešup÷s Siesartis 30,9 TAIP TAIP TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sKybartų NVrekonstrukcijaKybartų NVrekonstrukcijaŠakių NVrekonstrukcijaŠakių NVrekonstrukcija

308VT kodasBaseinas/pabaseinisUp÷VTilgis,kmMonitoringas*Pasklidosios taršos mažinimo priemon÷s**1 2 3 1 2 3 4 5150107501 Šešup÷s Jotija 15,0 TAIP150107502 Šešup÷s Jotija 11,5 TAIP150107503 Šešup÷s Jotija 23,1 TAIP150107521 Šešup÷s Orija 27,8 TAIP TAIP TAIP160100015 Jūros Jūra 7,5 TAIP160100801 Jūros Letausas 19,7 TAIP160101601 Jūros Aitra 2,9 TAIP160101721 Jūros Ymež÷ 11,4 TAIP160102801 Jūros Lokysta 12,8 TAIP160102802 Jūros Lokysta 35,0 TAIP160105271 Jūros Yzn÷ 10,9 TAIP160105471 Jūros Bremena 8,8 TAIP160107461 Jūros Balčia 5,2 TAIP160107841 Jūros Trisiūkšt÷ 19,3 TAIPTAIP(Adakavo NV)160107961 Jūros Ančia 7,9 TAIP160107963 Jūros Ančia 20,0 TAIP160108021 Jūros Pluščia 12,7 TAIP160108291 Jūros Šaltuona 37,2 TAIP TAIP160108292 Jūros Šaltuona 12,6160108461 Jūros Šlyna 31,8 TAIP TAIP160108611 Jūros Bebirva 16,8 TAIP160108991 Jūros Ikojis 8,5 TAIP160109021 Jūros Agluona 5,2 TAIP160109072 Jūros Agluona 19,1 TAIP160110121 Jūros Balčia 6,2 TAIP170100011 Minijos Minija 6,4 TAIPSutelktosios taršosmažinimo priemon÷sRaseinių NVrekonstrukcijaRaseinių NVrekonstrukcija

309170100801 Minijos Pala 11,0 TAIP170101501 Minijos Sausdravas 5,6 TAIP170102402 Minijos Babrungas 15,3 TAIP170104601 Minijos Alantas 48,4 TAIP TAIP170105801 Minijos Žvelsa 10,8 TAIP170105892 Minijos Trump÷ 8,3 TAIP170106401 Minijos Skinija 5,5 TAIP170107501 Minijos Agluona 11,5 TAIP170109111 Minijos Ais÷ 17,5 TAIP170110601 Minijos Tenenys 12,0 TAIP200103102 Lietuvos paj. upių Smeltal÷ 1,8200104102 Lietuvos paj. upių Akmena - Dan÷ 11,6 TAIP (PM)200104103 Lietuvos paj. upių Akmena - Dan÷ 16,9 TAIP (PM)200105801 Lietuvos paj. upių Tenž÷ 18,6 TAIP200105802 Lietuvos paj. upių Tenž÷ 1,7 TAIP200106301 Lietuvos paj. upių Eket÷ 9,3 TAIP200107202 Lietuvos paj. upių Raž÷ 4,7TAIP(UAB "Klaip÷dosvanduo" lietausnuotekų išleistuvai)TAIP(UAB “Palangoskomunalinis ūkis”lietaus nuotekųišleistuvai)