Geoterminė energetika Lietuvoje - Vilniaus universitetas

iotai. Tai galima savanizacija (apie tai þurnaleraðëme anksèiau). Amazonës regionooro temperatûra akivaizdþiai kinta.Vien nuo 1990 iki 2000 m. temperatûrapakilo 0,5–0,8 laipsnio. Todël buvo pabandytamodeliuoti, kas atsitiks, jeiguAmazonës regione oro temperatûra toliaukiltø, o krituliø maþëtø – pasirodo, ávairiosatogràþø miðkø ekosistemos virstøsavanø ekosistemomis. Remiantis moksliniøinstitutø duomenimis, nuo 30 iki 60proc. Amazonës miðko artimiausiu metugali tapti tikrø tikriausia sausa savana. Jeitemperatûra pakils keliais laipsniais, savanizacijosprocesai bus negráþtami, odrëgnøjø atogràþø miðkø biologinë ávairovëprarasta. Deja, ávairiø veiksniø mokslinismodeliavimas rodo, kad iki 2050 m.Amazonës temperatûra turëtø pakilti dar2–3 laipsniais.Ðeðtoji katastrofinio rûðiø iðnykimobangaJau kuris laikas pasaulio mokslininkaipradëjo skelbti apie artëjanèià katastrofinæÞemës biologinës ávairovës krizæ.Ne visos katastrofos yra praþûtingosgamtai. Net atvirkðèiai – lokalios pragaiðtysgali tapti kibirkðtële kaþkam kitam,naujam, jos skatina evoliucijà, atsirandanaujø galimybiø augalams, gyvûnams irkitiems organizmams. Taèiau katastrofa,apie kurios artëjimà šiuo metu tiekdaug kalbama, bus ne lokali ir daug kamtikrai pragaištinga. Išnyks daugelis (jeine didþioji dalis) ðiuo metu aptinkamøgyvybës formø.Iki šiol pasaulio istorijoje tokiø masiniorûðiø iðnykimo bangø maþiausiai buvopenkios. Tokiø katastrofø metu apie60–70 proc. visø augalø, gyvûnø ir kitøorganizmø rûðiø buvo tiesiog ðluote nuðluotanuo Þemës pavirðiaus. Manoma,kad dabar artëja 6-oji katastrofinio rûðiøiðnykimo banga. Taèiau artëjanti katastrofagali bûti dar dramatiðkesnë. Anksèiaurûðys iðnykdavo per tûkstanèiusmetø, ðiuo metu tai ávyks per 100 ar kiekdaugiau metø. Dël gresianèios globaliosÞemës klimato kaitos maþdaug pusëjeplanetos sausumos regionø klimatinëssàlygos turëtø dramatiðkai pasikeisti, oteritorijose, uþimanèiose apie 39 proc.planetos sausumos, turëtø ásivyrauti visiškainaujas klimatas (praþûtingas daugumaidabar ten gyvenanèiø organizmø).Didþioji ðiø pasikeisianèiø regionødalis kaip tik priklauso atogràþoms, kuriosetelkiasi pati gausiausia Þemës biologinëávairovë.Keièiantis klimatui, rûðys migruoja. Tokiømigracijø Þemës istorijoje bûta nuolatos.Pavyzdþiui, per paskutiná apledëjimàðiauriniø regionø rûðiø arealai pasistûmëjotoli á pietus, o poledynmeèio perioduplito atgal á ðiauræ. Taèiau tada viskas vykoper tûkstanèius metø, o dabar tai turëtøávykti per maþdaug ðimtà metø. Argi ámanoma,kad rûðys pakeistø savo arealus pertoká trumpà laikà? Taèiau yra ir kita bëda –toli graþu ne visos rûðys turëtø kur trauktis.Kur keliaus drëgnøjø atogràþø, pavyzdþiui,Amazonës baseino rûðys, jeiguvietoje atogràþø ásivyraus sausa karðta savana,o aplinkui suklestës dykumos? Ðtaitodël didþioji biologinës ávairovës dalis busnegráþtamai prarasta.Kaþkas vis dëlto gali laimëtiDramatiðkø pasikeitimø laikotarpiu visadabûna pralaimëjusiøjø ir laimëjusiøjø.Praëjusio didelio klimato pasikeitimodramoje „laimëtojais“ tapo þinduoliai (tarpjø primatai bei tam tikra prasme þmogus).Kaþkas gali laimëti ir ðá kartà. Tarakonai irþiurkës? (Juokauju.) Þinoma, gamtaneišnyks, tik ji bus visiðkai kitokia, þmogusgyvens kitokioje aplinkoje ir kitokiomissàlygomis. Atogràþø miðkø nuotraukosir tyrimø apraðai gali tapti vien tik istorinevertybe. Antra vertus, mes galbûtturëtume jaustis laimingi, kad gyvenametokiu ádomiu laiku ir turime galimybæ stebëtigamtos kaità. O gal mes galime nuveiktidaugiau, ne vien stebëti?4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Geoterminës elektros gamybosperspektyvos LietuvojeNaudojant Þemës ðilumà, elektra gaminamabeveik šimtmetá, kai 1908 m. Italijoje,Lardrello Velniø slënyje, buvo árengtapirmoji geoterminë jëgainë, varoma ið Þemësgelmiø besiverþianèio garo. Pirmojielektros lemputë naudojant Þemës ðilumosenergijà buvo áþiebta trejais metaisanksèiau. Tad geoterminës elektros gamybaðiemet ðvenèia jubiliejø. Pusæ am-3 pav. Kairëje – Vakarø Lietuvos geoterminiotelkinio koncepcija. Deðinëje – geoterminësjëgainës, naudojanèios 150 o C telkiná, ðilumos irelektros energijos gamybos priklausomybë nuovandens cirkuliacijos debitoþiaus Lardrello jëgainë buvo vienintelë pasaulyje,kol 1958 m. Naujojoje Zelandijojebuvo árengta antra jëgainë. Per pastaruosiuspenkiasdeðimt metø á geoterminëselektros gamybos „klubà“ jau ástojo dvideðimtketurios ðalys, kuriø bendra geoterminiøjëgainiø galia yra 9 tûkst. MWe,jos pagamina 57 tûkst. GWh elektros energijosper metus. Tai labai nedidelë dalisÞemës gelmëse glûdinèios milþiniškosenergijos. 2 pav. parodytos pasaulyje veikianèiosgeoterminës jëgainës. Matyti, kadjos iðsidësèiusios grandinëmis, þyminèiomislitosferiniø plokðèiø sandûros zonas,kuriose vyksta aktyvûs tektoniniai ir geoterminiaiprocesai. Tokiose zonose nedideliuosegyliuose pasitaiko aukštø temperatûrø,pakankamø elektros gamybai. Tokiøtemperatûrø yra visose ðalyse, taèiaugerokai didesniuose gyliuose, o tai ribojajø ekonominá efektyvumà. Sparèiai plëtojantistechnologijoms, pradedami naudotinauji regionai, anksèiau laikyti neperspektyviais.Dar prieð penkerius metusekonominë geoterminës elektros gamybosriba buvo siejama su 200 o C temperatûra.Dabar ði kartelë nuleista iki 120–150 o C, o kai kurios geoterminës jëgainëspasaulyje jau naudoja telkinius, kuriø temperatûratëra 100 o C. Tad galimybës steigtigeotermines jëgaines Lietuvoje yra visiškairealios ir neturëtø bûti atidedamos tolimaiperspektyvai. Tam ypaè palankios ekonominës,politinës ir ekologinës sàlygos. EuroposSàjungos valstybës, taip pat ir Lietuva,yra ásipareigojusios didinti vietiniø atsinaujinanèiøenergijos iðtekliø naudojimà,taèiau kol kas ðiø ásipareigojimø vykdymasgerokai atsilieka nuo planø.Ekonomiškai efektyvi 150 o C temperatûraLietuvoje pasitaiko tik kristalinio pamatouolienose. Geoterminis modeliavimas rodo,kad pietinëje Vakarø Lietuvos dalyje irpietiniame pajûryje 150 o C izoterma yra 4,3–4 pav. Lietuvos geologinis pjûvis vakarai–rytai. Mëlyna spalva parodyti pagrindiniaismëlingi vandeningi sluoksniai, kuriuos galima naudoti geoterminëms stotims4,5 km gylyje. Kituose Vakarø Lietuvos rajonuoseði temperatûra yra giliau – nuo 5km (pvz., Klaipëdoje) iki 6 km. Rytinëje Lietuvosdalyje jos gylis siekia 7–8 km.Šiuolaikiniø geoterminiø jëgainiø telkiniøgylis siekia iki 5 km, tad Vakarø Lietuvosperspektyvos techniniø galimybiøpoþiûriu vertinamos optimistiðkai. Taèiaukristalinio pamato uolienoms trûksta antrospagrindinës telkinio dalies – vandens.Uolienø šilumos energija gali bûti græþiniaiseksploatuojama tik naudojant vandenáar garà, kaip tai daroma Islandijos,JAV, Centrinës Amerikos ir kt. veikianèiosejëgainëse. Smarkiai supleiðëjusioseuolienose ten yra pakankamai vandensir garo. Lietuvos kristalinis pamatas, išskyruspaèià virðutinæ iðdûlëjusià dalá, yrasausas. Su tokiomis problemomis susiduriair daug kitø ðaliø. Didþiuliu potencialupasiþymi, pavyzdþiui, vakarinë Italijosdalis, taèiau geoterminës jëgainës veikiatik Toskanoje, kur kristalinëse uolienoseyra pakankamai vandens.Šiems geoterminiams ištekliams naudotibuvo sukurta speciali technologija, besiremiantistimuliuotø sausø uolienø koncepcija(angliškas trumpinys HDR/EGS).Sausose uolienose sukuriamas poþeminisšilumokaitis. Jis formuojamas græþiniaispumpuojant vandená á uolienas dideliuslëgiu, kuris virðija uolienø atsparumà.Uolienoje atidengiami plyšiai ir išplëðiaminauji (procesas vadinamas hidrosuplëðymu).Taip árengiamas plyðiø koridorius, ákurá græþiniais pumpuojamas šaltas vanduo.Ákaitæs iki uolienø temperatûros (150–200 o C) jis gràþinamas á pavirðiø. Sëkmëpriklauso nuo tokiø sistemø poþeminio ðilumokaièiosuformavimo, kuris, beje, yralabai sudëtingas. Geologiniø ðilumokaièiøformavimo eksperimentai jau daromi 35metus. 1973 m. Los Alamos (JAV) buvoiðgræþti pirmieji græþiniai ir hidrosuplëðymobûdu suformuotas ðilumokaitis. Vëliauprie tyrimø prisijungë Bad Urachas (Vokietija,1975 m.), Fenton Hillas (JAV, 1980m.), Cornwallis ir Rosemanowes (Anglija).Nuo 1986 m. pradëti eksperimentai Japonijoje(Hijion, Ogachi ir kt.). 1986 m. startavolabai svarbus Soultzo projektas Prancûzijoje.Prieðingai nei buvo tikëtasi, šietyrimai parodë, kad geologiniø ðilumokai-6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

5 pav.AutoriusLardrelloámonëje,kuri naudojageoterminávandenásûriøgamybaièiø árengimas yra sudëtinga problema, reikalaujantikompleksinio fizikiniø, mechaniniø,hidrauliniø, geocheminiø procesø,vykstanèiø eksploatuojamoje uolienoje,supratimo.Tik pastaraisiais metais pasiekta didelëpaþanga formuojant geoterminius telkiniussausose uolienose, o tai lëmë ir pirmuosiuskomercinius projektus. Europojepirmasis komercinis projektas pradëtasBazelyje (Ðveicarija), kur šilumos srautasyra 100–130 mW/m 2 , tad kiek didesnis neiLietuvoje. Numatyta græþti tris 5 km gyliogræþinius – vienu centriniu græþiniu buspumpuojamas vanduo 100 l/s debitu, kitaisdviem græþiniais ákaitæs vanduo buspakeliamas á pavirðiø, kur kaitinant specialøorganiná skystá arba azoto ir vandensmiðiná bus sukamos turbinos, sujungtossu elektros generatoriumi. Taèiau aktyviausiaigeoterminiai ištekliai naudojami Australijoje,kurios geologinës sàlygos labai panaðiosá Lietuvos. Nuo 2004 m. išduotos103 licencijos geoterminiams telkiniamsþvalgyti ir geoterminëms jëgainëms steigti.Prognozuojant komercinës geoterminësjëgainës pajëgumus Vakarø Lietuvojevertinami du svarbiausi parametrai –temperatûra ir vandens, pratekanèio peruolienas ið injekcinio á gavybos græþinius,kiekis (3 pav.). Patyrimas rodo, kad kristaliniopamato uolienose suformuotu plyðiøkoridoriumi galima praleisti nuo 50 iki100 l/s vandens. Esant didþiausiai 100 l/scirkuliacijai geoterminës jëgainës VakarøLietuvoje galingumas, auðinant vandená iki60–70 o C laipsniø, bus 3,5–4,0 MWe. Jeidebitas sieks 80 l/s, jëgainës galingumasvertinamas 3,0 MWe, 60 l/s – tik 1,5 MWe.Tai rodo, kaip svarbu yra gerai árengti geologináðilumokaitá. Jo charakteristikos priklausonuo tinkamai parinktos geologinësstruktûros, todël labai svarbu gerai organizuotitelkiniø paieškas ir þvalgybà. Ilgameèiaityrimai parodë, kad neámanoma sukurtipakankamai gero kolektoriaus maþaiplyðiuotose kristalinëse uolienose. Bûtinaieðkoti vidutinio dydþio tektoniniø lûþiøir plyðiø zonø, kurias stimuliuojant hidrosuplëðymobûdu galima suformuoti pakankamailaidþius vandeniui plyšius. Perspektyviølûþiø kryptis ir polinkio kampaspriklauso nuo tektoniniø átampø lauko. VakarøLietuva yra veikiama tektoninio tempimo.Todël perspektyvûs staèiai palinkælûþiai, orientuoti ÐÐR-PPV kryptimi. Tokielûþiai nëra reti Vakarø Lietuvoje, tad perspektyvosárengti tinkamus geoterminiustelkinius yra vertinamos teigiamai.Ekonominiai skaièiavimai rodo, kad geriausiàekonominá efektà duoda jëgainës,kurios gamina ne tik elektros energijà, betkartu ir ðilumà (kogeneracija). Šiuolaikiniselektros gamybos efektyvumas, naudojant150 o C temperatûrà, tëra 10–13 procentø.Be to, vandená gaminant elektrà technologiškainëra racionalu atauðinti maþiau kaip60 o C. Tad lieka didelis neišnaudotos šilumoskiekis. Vakarø Lietuvos geoterminësjëgainës galingumas gali siekti iki 35 MWðilumos energijos. Todël labai svarbu parenkantvietà jëgainei atsiþvelgti ne tik á geologines,bet ir á infrastruktûros sàlygas.Geoterminës ðilumos tiekimasLietuvos nuosëdinëje dangoje, kuriosstoris siekia 0,2–2 km ir kuri slûgso antkristalinio pamato uolienø, yra milþiniðkikaršto vandens ištekliai. Esamomis technologijomisjø negalima ekonomiškai racionaliainaudoti elektros gamybai (norstechniðkai ámanoma), taèiau galima tiektiðilumà ir karðtà vandená.Jau pirmykðèiai þmonës prieð tûkstanèiusmetø naudojo geoterminius vandenisðildymui, maudyklëms ir maistui virti.Taèiau pirmosios geoterminës stotys pradëtosstatyti tik XIX a. pabaigoje, kai 1890–1891 m. Boiso mieste (Idaho valstija, JAV)buvo iðgræþti du geoterminiai græþiniai tiektiðilumà miestui. Nuo to laiko ðiluminës geoterminësstotys buvo árengtos daugelyjepasaulio valstybiø (septyniasdešimt vienoje),veikianèiø stoèiø bendras galingumassiekia 28 tûkst. MW š, jos pagamina 73tûkst. GWh ðiluminës energijos per metus.Tai sudaro apie 0,5 proc. pasaulioenergijos gamybos pajëgumø.Ðiluma ið Þemës gelmiø tiekiama daugiaukaip 70 pasaulio valstybiø. Viena jøyra ir Lietuva. Klaipëdoje nuo 2004 metøveikia 18 MW projektinio galingumo geoterminëstotis, kuri tiekia karðtà vandenáKlaipëdos miestui. Ji buvo ásteigta kaip demonstracinisobjektas – be komercinësfunkcijos, stotis atlieka ir ðilumos energijosLietuvoje testavimo funkcijas, sprendþiantgeologinius, inþinerinius ir kitus klausimusir kartu sudarant prielaidas naujøstoèiø efektyviam árengimui. O problemøyra nemaþai, kadangi kiekvienas regionasturi specifiniø, tik jam bûdingø geologiniøypatybiø, nuo kuriø priklauso geoterminësstoties veikla. Klaipëdoje iðgræþti keturi græþiniai,du ið jø ima 38 o C vandená ið daugiaukaip kilometro gylio vandeningosluoksnio, o dviem græþiniais panaudotasvanduo gràþinamas atgal. Geoterminæ ðilumàá Klaipëdos miesto termofikaciniustinklus perduoda keturi ðilumà absorbuojantyssiurbliai. Klaipëdos geoterminë stotisnaudoja apatinio devono vandeningàsluoksná, vienà ið trijø stambiausiø geoterminiøkolektoriø Lietuvoje (kiti du – kambroir vidurinio-viršutinio devono).Pats stambiausias ir vandeningiausiasyra vidurinio-viršutinio devono sluoksnis,taèiau jo temperatûra yra maþiausia – VakarøLietuvoje siekia 30–35 o C (4 pav.). Vienogræþinio geoterminis potencialas, priklausomainuo skersmens (daþniausiainaudojami 18 ir 25 cm skersmens græþiniai),Vakarø Lietuvoje vertinamas nuo 5iki 9 MW. Apatinio devono sluoksnio, kuránaudoja Klaipëdos geoterminë stotis,storis kiek maþesnis, taèiau temperatûrayra 35–50 o C. Skaièiavimai rodo, kad vienogræþinio potencialas siekia 5–10 MW.Giliausias kambro kolektorius yra didþiausiostemperatûros – 70–90 o C. Taèiau jisyra ploniausias (50–70 m), gerokai prastesniøkolektoriniø savybiø. Todël vienogræþinio potencialas tesiekia 1–4 MW.Ðie skaièiai rodo, koks milþiniðkas ðilumosðaltinis glûdi Lietuvos geologiniuosesluoksniuose. Svarbiausia geoterminiøstoèiø riboto plitimo prieþastisyra ekonominë – geoterminë ðiluma ganabrangiai kainuoja (pagrindinæ kaðtødalá sudaro giliø græþiniø græþimas), didelëspradinës investicijos. Taèiau sparèiaikylanèios energetikos kainos ir iðtekliøtrûkumas (pvz., nëra aiðku, ar Lietuvaipakaks dujø, tiekiamø ið Rusijos,kiekio uþdarius Ignalinos AE) sudaro palankiasprielaidas geoterminës energijosplëtrai. Be to, Klaipëdos demonstracinëjëgainë suteikë labai svarbiø þiniø apievietines geologines sàlygas, ðios þiniosleidþia gerokai pagerinti technologiniussprendimus ir sumaþinti naujos geoterminësstoties kaðtus.Nukelta á 42 p.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 7

Lietuvos mokslas per 2007 metøAkad. Zenonas Rokus RUDZIKASmokslo premijø prizmæLietuvos mokslo premijøkomisijos pirmininkasLietuvos mokslø akademijosprezidentasVienoje tarptautinëje konferencijoje fizikasið Izraelio tokiais þodþiais pradëjosavo moksliná praneðimà: „Biblinis pranaðasMozë 40 metø vedþiojo þydø tautàpo dykumà, ieðkodamas þemës be naftos...“Ið pradþiø nesuvokiau, ar tai buvonuoskauda, kad ðalis neturi þemës turtø,ar pagieþa, kad kaimynai puikiai gyvenaparduodami naftà ir dujas. Vëliau supratau,ir tai suvokia vis didesnis ekonomistøir politikø ratas, kad neperspektyvu gyventibeveik vien ið þaliavø gavybos ir jøeksporto. Laimës ilgainiui tos ðalys, kuriosinvestuoja á tautos ðvietimà, iðmokslinimà,á kokybiðkai naujas, mokslui imliastechnologijas, á didelæ pridëtinæ vertæturinèià produkcijà. Valstybës gerovë, josklestëjimas bus vis labiau matuojami neprodukcijos tonomis, kubiniais metrais arvienetais, bet bitais (qbitais), pikseliais,nanometrais ir kitais daug kam keistais irnesuprantamais dydþiais.Mes neþinome, kas atvedë lietuviøprotëvius prie Baltijos krantø, á þemæ, kurdaþnai lyja, vësu, kur sunkiai reikia dirbtinorint iðlikti. Lietuviai tûkstanèius metøtaip ir darë, ilgà laikà gyveno ið savodarbðèiø rankø, o pastaraisiais ðimtmeèiais– vis labiau ið savo galvos, proto.Spartëjanèios globalizacijos sàlygomisgreitai prabëgo deðimtmeèiai, kai nepriklausomaLietuva galëjo pasikliauti darbojëgos pigumu, auksinëmis rankomis.Dabar vis labiau tenka remtis þiniomis,mokslo þiniomis, intelektu, mokëjimu darytipinigus iðnaudojant tà pilkàjà galvojeesanèià substancijà.Neseniai „The Economist“ pasirodëstraipsnis bûdingu pavadinimu „Smegenøgalios (intelektinio kapitalo) trûkumaspradeda kandþiotis“. Jame pabrëþiama,kad dël menko Rytø Europos ðaliø universitetøfinansavimo, atsilikusios pramonës,blogëjanèios demografinës padëtiesprotø nutekëjimas tampa negráþtamas.Ðios tendencijos ypaè ryðkios Lietuvoje.Ar tai suvokiama pas mus, ar imamasi pakankamøpriemoniø padëèiai ið esmësgerinti?Sausio pabaigoje aukðti Europos Sàjungospareigûnai Briuselyje surengëkonferencijà, kurios pavadinimas „Europaigresiantis demografinis kolapsas“vaizdþiai nusako kylanèias grësmes ir bûtinybæieðkoti naujos ðvietimo, darbo, ðeimos,pensijø ir sveikatos apsaugos politikos.Ar mes pasimokëme ið labiau paþengusiøðaliø, kà galvojame apie Lisabonosstrategijos ágyvendinimà, ar einameta linkme? Deja, kyla rimtø abejoniø.Ar, pavyzdþiui, siûlomos naujovës rengiamame„Mokslo ir studijø ástatyme“ paliesgiluminius sluoksnius, ar apsiribos vëjoðuorais medþiø virðûnëse (rektoratuose)?Juk dabar didþiausi ginèai verda dël aukðtøjømokyklø valdymo modelio. O studentai,dëstytojai, mokslininkai? Kas jiems pasikeis?ES Mokslo komisaras Janeðas Potoènikasyra subûræs tarptautinæ ekspertøgrupæ „Mokslas – augimui“. Ta grupë rengiair teikia komisarui analitines apþvalgasstrateginiais klausimais. Jau parengtastreèiasis dokumentas „Universitetai irvalstybinës mokslo institucijos Europosmokslo erdvëje“. Jame pabrëþiamas tokiøinstitucijø ávairovës bûtinumas,mokslo universitetø vaidmuo, o svarbiausia– akcentuojama kokybës (excellence)kaip pagrindinio kriterijaus bûtinumas.Kûrybiðkumas ir efektyvumas – bûtinaaukðtø rezultatø, novatoriðkumo prielai-8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.neabejoju, kad anksèiau ar vëliau daugumatø darbø, gal kiek patobulintø ar papildytø,bus pagerbti ðiomis prestiþinëmispremijomis. Tikimës, kad Lietuvos televizijos,kitos masinës informacijos priemonëssmulkiau ir patraukliau papasakos tautaiapie laureatø nuveiktus mokslo darbus,deramai juos pristatys Lietuvos þmonëms.Að tik pabrëðiu, kad premijuotieji darbailiudija apie didelius fundamentinio ir taikomojomokslo laimëjimus kiekvienojemokslo srityje bei kryptyje. Ir tai pasiektaesant kukliam mokslo finansavimui, reformøir pertvarkymø trikdþiams, protø nutekëjimuiá turtingesnes ðalis bei kitiems vidiniamsir iðoriniams veiksniams, drumsèiantiemskûrybinæ atmosferà.Neminësime laureatø nei darbovieèiø,nei mokslo laipsniø ar vardø – tekalba patysdarbai.nacionaliniøda. Pagarba mokytojo, dëstytojo, mokslininkoprofesijai, jø prestiþo këlimas, deramasmoralinis ir materialinis jø kûrybiniodarbo ávertinimas – bûtina tautos iðsilavinimolygio kilimo prielaida, o draugeir ðalies ekonomikos, didelæ pridëtinævertæ kurianèios pramonës, naujøjø technologijøpanaudojimo, konkurencingosekonomikos plëtra.Ar mes turime daug kûrybingø ir talentingøasmenybiø? Pakanka tik paþvelgtiá ðiemet paskirtas Lietuvos nacionalinesmokslo premijas, kad galëtumeteigiamai atsakyti á ðá klausimà. Tiesa, formaliaijos nevadinamos nacionalinëmis,bet Lietuvos mokslo premijø komisija siûlysVyriausybei ateityje jas taip vadinti.Visi pristatyti Lietuvos mokslo premijomsdarbai turëjo bûti priskirti vienai iðtokiø dviejø kategorijø – fundamentiniai irtaikomieji moksliniø tyrimø darbai bei taikomosiosmokslinës veiklos (eksperimentinësplëtros) darbai. Pagal moksløsritis visi darbai buvo suskirstyti á keturiassekcijas: humanitariniø ir socialiniø moksløsekcijà bei fiziniø, biomedicinos ir technologijosmokslø sekcijas.Ið viso buvo premijuota 15 darbø (vienapremija liko nepaskirta), atrinktø beveikið trigubai daugiau pristatytø darbøpo ilgos recenzavimø, svarstymø ir slaptøbalsavimø procedûros. Devyni darbaipriklauso pirmajai ir ðeði – antrajai kategorijai.Premijø dydis visiems vienodas – 44200 litø, neatsiþvelgiant á autoriø skaièiø;premija neapmokestinama. Septyni darbaibuvo vieno autoriaus, kiti – 2–5 autoriø.Ið viso premijø laureatais tapo 32 mokslininkai.Premijos paskiriamos einamøjømetø pradþioje, laureatø diplomai iðkilmingaiáteikiami prieð Kovo 11 ðventes, bet darbaituri bûti publikuoti vëliausiai prieð metus,jau þinomi akademinei bendruomenei.Taigi pagerbtieji asmenys yra 2007 metøLietuvos mokslo premijø laureatai.Ðiame straipsnyje apsiribosiu trumpukiekvieno premijuoto darbo pristatymu irnekalbësiu apie ðiemet nepremijuotus, nesHumanitariniø ir socialiniø moksløsrityje apdovanoti fundamentiniai mûsøgimtosios kalbos, Lietuvos konstitucionalizmoir Lietuvos lotyniðkosios literatûrostyrimai bei praktinë Lietuvos demografinëskrizës aspektø analizë.V.Ambrazui Lietuvos mokslo premijapaskirta uþ 17 metø darbø ciklà „Lietuviøkalbos istorinë sintaksë“ ir kiti istorinëssintaksës tyrinëjimai“. Spartëjanèios globalizacijossàlygomis vis labiau á kasdienágyvenimà besiverþiant kitoms kalboms,ásigalint internetui ir kitoms informacinëmstechnologijoms, labai svarbu iðsaugotinacionalinæ kalbà.Nukelta á 20 p.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 9

Raimondas gimë 1931 m. liepos 16d. Marijampolëje. Kûdikystë ir vaikystëprabëgo Marijampolës aps. Kalvarijosvalsè. Iðlandþiø k., visai netoli dabartiniøÐeðtokø. Tëvai buvo darbðtûs ûkininkaiir, gal viliojami derlingesniø laukø,1938 m. persikëlëá Vilkaviðkio kraðtà.Èia jaunasis Raimondaslankë Lankeliðkiøpradinæ mokyklà, o jàbaigæs ástojo á Vilkaviðkioprogimnazijà. Artëjoaudringi Antrojo pasauliniokaro metai.1944 m. rudená ið rytøatslinkæs karo frontasprieð Rytprûsiø puolimàapsistojo ðiame Suvalkijoskraðte. Tekospræsti sudëtingà dilemà– kaip išgyventi karoaudroje. Taip šeimaatsidûrë Vokietijoje, kurpo sunkiø ðeðiø mënesiøklajoniø apsigyvenoprie Nienburgo miestoákurtoje perkeltøjø asmenøstovykloje (DP). Èia Raimondasmokësi Uchtës ir Diepholco lietuviøgimnazijose. Kaip ir daugeliui to likimoþmoniø, 1949 m. teko emigruoti á JAV, oten Mièigano valstijoje, netoli Stokbridþomiesto, buvo pakviesti dirbti fermerio ûkyje.Jame dirbo visa šeima. Vëliau jaunasisRaimondas iðvyko á Èikagà, kur dirbdavofabrike ir mokësi vakarinëje gimnazijoje.1950 m. gavæs atestatà, ástojo á Ilinojausuniversitetà Èikagoje, èia 1955 m. jam buvosuteiktas inþinerinës mechanikos bakalauro,o uþbaigus studijas Purdue universitete1956 m. – ir magistro laipsnis.Ágijæs magistro laipsná, R.Viskanta pradëjodirbti garsioje pasaulyje Argonos valstybinëjelaboratorijoje inþinieriumi asistentu.Dvejus metus atliko tyrimus, susijusiussu garavimo procesais, dvifaziais srautais,o ypaè branduoliniø reaktoriø sauga.Gavæs JAV Atominës energetikos ko-Praëjusiais metais mus pasiekëdþiugi þinia, kad mûsø kraštieèiui,Lietuvos mokslø akademijosuþsienio nariui profesoriui RaimonduiViskantai suteiktas labaigarbingas ir reikðmingas PurdueSuvalkijoslygumø àþuolas pasaulioðiluminës fizikosplatybëseDr. Vytautas ÞIUGÞDA,prof. habil. dr. Matas TAMONISLietuvos energetikos institutasR.Viskanta paskaitos metu (1976 m.)misijos stipendijà, jis vël griþo á Purdueuniversitetà rengti daktaro disertacijos „Ðilumosmainai ir terminë radiacija nevienalytëjemedþiagoje (terpëje)“, kurià puikiaiapgynë 1960 m. rugpjûtá. Nuo 1960iki 1962 m. jis dirbo vyr. inþinieriumi mechanikutoje paèioje Argonos valstybinëjelaboratorijoje.1962 m. dr. R.Viskanta buvo priimtasá Purdue universitetà kaip mechaninës inþinerijosdocentas (asociate professor),o 1966 m. jam suteiktas mechaninës inþinerijossrities profesoriaus mokslinis vardas.1986 m. Purdue universitete jam buvosuteiktas nusipelniusio inþinieriausprofesoriaus, o iðëjus á pensijà – nusipelniusioprofesoriaus vardas.Jo atliekamø konvenciniø ir radiaciniøðilumos mainø tyrimø spektras be galo platus.Jis ádëjo daug pastangø, kad Purdueuniversitetas ðioje srityje pirmautø. Profe-universiteto, esanèio Indianosvalstijos West Lafeato mieste,garbës daktaro vardas. Tai labaiaukðtas mokslininko nuveiktødarbø ávertinimas, kuris aprëpianepaprastai plaèià moksliniøSu prof. A.Ðlanèiausku svarstomosturbulentiškumo problemossoriaus R.Viskantos tyrimai turi didelës átakosðilumos mainø mokslo plëtotei ir labaiplaèiam jø praktiniam taikymui. Jie aprëpialabai plaèià ðiluminës fizikos erdvæ, susietàsu perneðimo procesais vykstantcheminëms reakcijoms. Jo ir jo mokyklosdarbai yra plaèiai pripaþinti pasaulyje.Uþ savo mokslinius pasiekimus profesoriuspelnë platø pripaþinimà. Yra ga-12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

1959 metø suraðymo lapo fragmentasta tvarka, gali bûti kitaip grupuojami neireikia suraðymui ir suprantami skirtingai.Todël suraðymo organizatoriai taptø nuojø priklausomi, daug dëmesio ir specialistødarbo sànaudø tektø skirti ðiø duomenømikrointegracijos ir perdavimo suraðymuidarbams. Neaiðku, kokios bûtøregistrø duomenø suderinimo ir atnaujinimosurašymo momentu išlaidos.Neatitikimo pavyzdys gali bûti sàvokos„namø ûkis“ ir „bûstas“. Pagal rekomendacijas„namø ûkis“ – visø bûste gyvenanèiøasmenø skaièius. Taèiau jis neparodo,kiek faktiðkai viename bûste yranamø ûkiø. Gyventojø registre nenaudojamasàvoka „sugyventiniai“ (gyvenantiejineregistruotoje santuokoje), o suraðymeji yra. Ðiame registre yra ir emigravusiø,bet nedeklaravusiø iðvykimo asmenø áraðai,ne visi gyventojai nurodæ tikslius gyvenamosiosvietos adresus.Nekilnojamojo turto registre nefiksuojamisurašymui reikalingi duomenys –kambariø tipas (priimamieji ir gyvenamiejikambariai, miegamieji), virtuvë ir jos áranga,pagrindinë ðildymui naudojamosenergijos rûðis ir kt. Registre nëra nustatytatvarka neáformintø, bet apgyvendintøbûstø (statyti be leidimo, rekonstruoti,neáforminti priëmimo aktais ir pan.). Dëlskirtingø metodikø nepalyginamø duomenøyra ir kituose administraciniuoseðaltiniuose. Todël reikëtø atlikti registruoseesanèiø duomenø ir faktiðkos padëtiesrelevantiðkumo patikrà.Lietuvos gyventojø skaièius nenumaldomaimaþëja. Todël svarbiausiu suraðymotikslu (bene sunkiausiai pasiekiamu) laikytinaskiek galima tikslesnis gyventojø suskaièiavimas.Skaièiavimui reikia tinkamaipasirengti (gal todël kaþkada buvo siûlomasuraðinëtojus vadinti skaièiuotojais), numatytivisas tam tinkamas suraðymo ir kontrolëspriemones. Matyt, reikëtø sudaryti gyvenamøjønamø ir pastatø, kuriuose gali bûtiárengti bûstai, sàraðus nurodant juose gyvenanèiøþmoniø skaièiø. Tam tikslui panaudotivisus galimus ðaltinius. Sàraðus bû-tø galima panaudoti teritorijøsuskirstymui palyginimamssu suraðytøþmoniø skaièiumi, o nustaèiusskirtumus – jøprieþastims iðaiðkinti.Ypatingà dëmesá kreiptiá rizikos grupes –moksleivius, studentus,gyvenanèius sodø nameliuose,benamius,trumpalaikius emigrantus,siekiant juos visussurašyti.Dël kokiø nors prieþasèiønesuraðytiemsasmenims bûtina sudarytigalimybes ir pasibaigus suraðymuipatiems uþsiraðyti statistikos ástaigose, savivaldybëse,seniûnijose.Dël kai kuriø, mano nuomone, svarbiøir prasmingø klausimø átraukimo á suraðymolapà. Namø ûkius ir ðeimas apibûdinantysduomenys – aktualûs. Namø ûkásudaro grupë asmenø, kurie gyvena vienamebûste, turi bendrà biudþetà ir kartumaitinasi, arba atskirai gyvenantis vienasasmuo. Giminystës ar vedybiniai ryðiai tarpnamø ûkio nariø nebûtini. Taèiau ði sampratadaþniau specialistø naudojama, todëlreikëtø gyventojams suprantamiau paaiðkintijos reikðmæ, duomenø surinkimà.Suraðymø duomenys rodo, kad Lietuvoje,kaip ir kitose ðalyse, sparèiai kintaðeimos modelis: didëja niekada negyvenusiøsantuokoje dalis, santuokos atidedamosvyresniam amþiui, plinta gyvenimoneáregistravus santuokø atvejai,daugëja nesantuokiniø vaikø. Todël suraðymøuþdavinys – surinkti iðsamiusduomenis apie santuokinæ ir ðeiminæ padëtá.Pagal santuokinæ padëtá gyventojaiskirstomi á nevedusius/netekëjusias; vedusius/iðtekëjusias;naðlius/naðles; iðsiskyrusius/iðsiskyrusias.Galbût reikëtø papildomaiklausti, ar asmuo gyvena registruotoje/teisinëjear neregistruotoje partnerystëje(sugyventiniai).Ðeimos nariai nustatomi pagal ryðá su„asmeniu, uþraðytu pirmuoju“. Fiksuojamivisø asmenø ðeiminiai ryšiai, pvz., „vyras/þmona“,„sugyventinis/ë“, „sûnus“,„duktë“ ir t.t. Pastaruoju metu galima rastiávairiø ðeimos apibrëþimø, todël reikëtøplaèiai diskutuoti klausimus, á kuriuos atsakymairealiau atspindëtø ðeimos pokyèius,pateiktø iðsamesnes ðeimø charakteristikas.Svarbios, didelá susidomëjimà kelianèiosiðlieka etnokultûrinës charakteristikos.Todël reikëtø raðyti tautybæ, tikëjimà,gimtàjà kalbà, kitø kalbø mokëjimà. Tautybæ(ne etniná priklausomumà) 2011 m.gal reikëtø raðyti tik Lietuvos pilieèiams,o uþsienieèiams apsiriboti pilietybe.Gimtosios kalbos klausiama daugelyjeðaliø. Tai kalba, kuri buvo pirmoji ankstyvojevaikystëje (kurià paprastai jis geriausiaimoka) arba kurià paprastai vartojaðeimoje. Kûdikio ar maþameèio asmenskalbà nurodo tëvai. Apsisprendimassvarbus tautiniu poþiûriu miðrioseðeimose.Suraðymo rezultatai, nepateikiantystautinës ir kalbinës sudëties, pasiskirstymotikybomis, bûtø skurdûs ir sunkiai suprantamivisuomenei. Beje, gauti tokiusduomenis ámanoma tik surašymo metu.Reikëtø turëti mintyje, kad, sparèiaivykstant tautinei konsolidacijai ir asimiliacijai,kai kurios tautinës maþumos galiiðnykti ir vëlesniø suraðymø metu jau nebusko fiksuoti.Iðsilavinimo europinio klasifikavimoproblemø gerokai maþiau iðkils. Taèiauklausimà „Jûsø iðsilavinimas?“ reikëtø detalizuotitaip, kad uþtikrintø rezultatø palyginamumàsu ankstesniø suraðymøduomenimis. Gal reikëtø raðyti asmenságytà specialybæ, nes neþinoma, kur ir kuo2001 metø suraðymo lapo fragmentasásidarbina aukðtàsias mokyklas baigusieji.Be kita ko, tai parodytø ir persikvalifikavimovyksmà.Sparèiai kinta pragyvenimo ðaltiniai.Svarbu juos sugrupuoti pagal dabartinæsituacijà, uþtikrinti palyginamumà.Vienas ið svarbiausiø suraðymo tikslø– nustatyti uþimtø gyventojø skaièiø ir pasiskirstymàekonominëmis veiklomis, profesinæsudëtá, bedarbiø skaièiø. Abejotina,ar suraðymo reikalavimus atitinkantyskiekvieno asmens duomenys yra registruose.Ypaè apie nesudariusius formaliødarbo sutarèiø asmenis, dirbanèiusûkininkø ðeimø narius. Tokiø duomenøsurinkimo bûdas turi bûti plaèiai diskutuojamas.Juk suraðymu uþfiksuota ûkiostruktûra parodys darbo jëgos naudojimà,jos kvalifikacijà, dalyvavimà tarptautiniamedarbo pasidalijime.16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Praëjusio suraðymo metu buvo surinktiiðsamûs duomenys apie neágaliuosius.Atsiþvelgiant á temos svarbà, galreikëtø ðià temà palikti ir bûsimojo surašymoprogramoje.Iðskirtinæ reikðmæ turi duomenysapie mûsø kaimà. Todël nereikëtø praleistiprogos uþfiksuoti kaimo gyvenvietes,jø socialiná ekonominá statusà, gyventojøskaièiø.Suraðymas pateiks pamatiniø duomenøapie gyvenimo kokybæ. Bene svarbiausi– apsirûpinimas bûstais ir jø kokybë.Svarbu nustatyti, ar adekvatûs jø ðildymoir vandens tiekimo bûdai mieste ir kaime.Ið jø ir apie skurdà galima spræsti.Dël suraðymo organizavimo. Matyt,kai kà bûtø galima perimti ið 2001 m.suraðymo patyrimo. Pasiteisino Vyriausiosiosgyventojø suraðymo komisijossudarymas. Ji koordinavo kitø institucijøsuraðymo darbus. Efektyvià pagalbàteikë savivaldybiø suraðymo komisijos.Pasirengimo bûsimam suraðymui metujos galëtø daug padaryti parengiantsuraðymui reikalingus registrus ir kitusadministraciniø duomenø ðaltinius.Apklausai galëtø bûti panaudota2001 m. suraðymo organizacinë schema,patikslinta atsiþvelgus á suraðinëtojødarbo krûvá, suraðymo darbuotojøpasitelkimo praktikà.O sunkumø per suraðymà, ypaè dëlgyventojø apskaitos, iðkils. Juk problemosiðryðkëja ir sudarant rinkëjø sàraðus.Ðtai pavyzdys. „Tûkstanèiai Kauno rinkëjø– nepasiekiami. Bene pagrindinësprieþastys, dël kuriø deðimtims tûkstanèiørinkëjø neáteikti paþymëjimai, yra nepaslaugûskaimynai ir uþrakintos bendrosioslaiptinës. Kauno miesto rinkimø apygardostechninio centro duomenimis, net7, 6 tûkst. rinkëjø negaus paþymëjimø,nes centro darbuotojai negali patekti á uþrakintaslaiptines. Apie 6 tûkst. þmoniøpaþymëjimø negaus dël itin nedraugiðkobûdo kaimynø. Daug þmoniø atsisakoperduoti rinkëjø paþymëjimus savokaimynams, kuriø tuo metu nebûna namie.Apie 10 tûkst. rinkëjø Kaune nepavykorasti todël, kad jie negyvena deklaruotosevietose. Apie 4 tûkst. galimø rinkëjøyra iðvykæ á uþsiená“. (Respublika,2007-02-24). Beje, panaðûs sunkumaibuvo bûdingi ir 2001m. suraðymui.Man teko bûti vienu ið 2001m. suraðymoorganizatoriø. Vienaip ar kitaip dalyvautiteko ir visuose sovietiniuose suraðymuose.Todël, manau, galëjau pareikðtikeletà minèiø dël bûsimojo suraðymo.Tegul tai sukelia diskusijas. Tamjau pats laikas. Susiskaièiavimo metassparèiai artëja, o diskusijos efektyviausiosiki suraðymo lapo ir nurodymø jampildyti patvirtinimo.KompiuteriniopasaulioProf. habil. dr. EvaldasLeonardas GARŠKATu turi kompiuterá, naudojiesi internetu,tavo vaikai þaidþia PlayStation.Tu gyveni „prabangiuose apartamentuose“(mat tik tokie, statytojø nuomone,dabar testatomi) „prestiþiðkiausiame“miesto rajone, kur pro langusmatai tiktai kito „prestiþiðkojo“ sienà suuþtrauktomis „prestiþiðkomis“ þaliuzëmis.Tos skylës – seniau manydavome,kad tai langai á pasaulá, pro kuriuos netiktai ðviesa áeina, bet ir daug kà gali pamatyti.Bet dabar tavo septynioliktojo ardvideðimt treèiojo skylës jau nieko gero,kas vyksta „gamtoje“, lyg ir neberodo.Kad tavo „þmogaus teisës ir laisvës“nebûtø ribojamos ir tu nesijaustumeiesàs nuskriaustas, patarë ant sienos pasikabintiplokðèià dëþæ stikliniu priekiu,kuri tau bus (uþ tam tikrà mokestá) „langasá pasaulá“. O jei sugalvotumei pasiþiûrëtiá pasaulá kitokiu bûdu – anot SeliamonoPaltanavièiaus, „Pro sekmadieniolangà“, – kainuotø në kiek ne pigiau.Tave apgaudinëja. Bet tau šilta, sotu,patogu. Ir kojoms nešlapia.Kà rodo ir kaip rodo tas dirbtinis langas– nusistatai pats kaip nori ir kaip taupatinka. Pagaliau tame natûraliajame pasaulyje„pro sekmadienio langà“ tu neturitokios interaktyvaus poveikio krykðtaujanèiampaukðteliui galimybës. O èia...Negana to, be pastarojo naminio„þvilgsnio á pasaulá“, ir tarnyboje sëdimenosis sukiðæ á kompiuterio ekranà, o gráþæið darbo ar ið mokyklos vël nevengiame...Kur pakliuvai?Mus supa, sklinda ir viskà uþpildo„elektroninë“ spalva – ðvelni, ðalta, negyva.Netgi, pvz., „baltoji“, kartais sakytumei,yra beskonë – pilkai balta. Galinetgi atsitikti, kad tokiø spalvø scenabus liûdna, negyva.Mylimàjà... Oi, ne.Objektà atpaþástame pagal formà ir jospalvà. Spalvà sukuria apðvietimas. Ðviesa,aplinkos spalvos, ðeðëliai yra iðraiðkingumopagrindas tos mûsø gyvenimoscenos, kurioje mes patys, mûsø artimieji,paþástamieji ir nepaþástamieji dalyvaujame;kartais kaip þiûrovai, o kartais kaipatlikëjai. Èia ne tiktai dalyviø elgsena, aplinka,bet ir spalvø átaka, áspûdis, emocinënuostata yra svarbi: suku „vairà“ á tai,spalvoskad aplinkos ávairiø spalvø ir atspalviø psichologinisir net fiziologinis poveikis yraskirtingas. Ðiltosios spalvos – raudona,geltona, oranþinë – mus su kitais objektaistarytum suartina, suteikia geranoriðkumofonà, pakilià psichologinæ nuostatà,skatina veiksmà; ðaltosios spalvos –þalia, mëlyna, violetinë – objektus nutolina,bet jos bei tokio atspalvio ðeðëliai ramina.Tik kà atëjusiems á gyvenimà spalvøpasaulis iðkart sukuria tam tikrà gyvenimoterpæ: normaliam vaiko vystymuisireikalingos visos natûraliosios spalvos.Be to, nuo senovës þinoma, kad spalvosturi netgi gydomàjá poveiká; chromoterapijagali bûti sëkmingai naudojamakartu su kitais gydymo metodais.Kaip veikia spalvos?Apie spalvø poveiká yra susikûræ tamtikri stereotipai. Perþvelkime þmonijossukauptàjà patirtá: èia rasime spalvø tiekteigiamà, tiek ir neigiamà (gal net depresiná)poveiká.Raudona spalva sukeliamas dëmesys;tai – energijos spalva. Ji jaudina irturi ryðkiai iðreikðtà emociná poveiká, dëljos gali didëti kraujospûdis, tankëti pulsas,kvëpavimo daþnis. Ji gerina apetità.Raudona spalva yra emociðkai kontrastinga:pvz., obuolys (skanu) – raudonas,bet ir kraujas raudonas. Þudynës,agresija, karas, karo dievas Marsas– raudoni. Todël jinai gali sukelti dirglumà,nerimà, netgi ánirðá.Taigi raudona yra gyvenimo jëgos,nervinio aktyvumo, sëkmës siekimo, ðildantispalva. Taèiau ðios spalvos pertekliusvargina. Todël raudonos vengiamaesant nerviniam iðsekimui, kai norimaapsisaugoti nuo stresø.Raudonà spalvà mëgsta þmonës,kurie siekia nugalëti, yra aktyvûs ir kûrybingi.Roþinë – tai ta pati raudonoji, bet atskiestabaltàja. Ji ðilta, neturi agresijos,ðvelni, þavi, romantiðka, jausminga. Betgali sukelti naivumo áspûdá, skatinti pasyvumà,uþsisvajojimà, netgi atsainumà;jà reiktø kompensuoti mëlynais ar jûrosakcentais.Oranþinë spalva yra linksma, ðilta irgyva. Tai gamtos spalvos: ruduo, saulë,liepsna. Kartu – dþiaugsmas, links-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 17

mybës. Skatina kûrybà. Kaip ir raudona,spartina pulsà, ragina atkreipti dëmesá, taèiauasocijuojasi su pigumu ir prieinamumu– greitojo maisto restoranuose vyraujaði spalva. Kai oranþinës spalvos per daug,ji darosi áþûli, vulgari; kaip ir prieskoniø –jos neturi bûti per daug.Geltona spalva – tai saulë, dvasingumas,ákvëpimas. Apskritai tai atpalaiduojantispalva, sukelianti laukimo ko norsgero, dvasingo pojûtá. Ði spalva – gerumas,dþiaugsmas, linksmybës, taèiau irsilpnadvasiðkumas, atsargumas.Geltonos roþës nuteikia draugiðkai,maþiau gàsdina, negu, pvz., raudonos;asocijuojasi su laimës laukimu, kuri darnëra reali, bet jau apèiuopiama. Geltonaspalva taip pat signalizuoja apie svetingumà,dosnumà, komfortà, siejasi sudþiaugsmu, ðventëmis. Kartu reiðkia atsipalaidavimà,spontaniðkumà, nepamatuotasviltis. Bet ðios spalvos pertekliuserzina, gali sukelti nerimà. Perspëjantysþenklai daþomi geltona ir juoda spalvomis;ir gamtoje, pvz., bièiø, vapsvø ar ðirðiødryþiai – pavojaus þenklai.Ðià spalvà mëgsta þmonës, laukiantyslaimës.Þalia spalva – tai tarsi ilgai kauptasaktyvumas, neradæs erdvës pasireikðti; ðispalva reiðkia uþsispyrimà, tikslo sieká, pasaulëþiûrospastovumà (taigi ir prieðingumànaujovëms). Þalia spalva simbolizuojalizdà – namø jaukumà. Kelionëje jinai sumaþinanamø ilgesá (pasiimkite þaliàmiegmaiðá, þalià antklodæ).Þalia taip pat reiðkia ðvieþumà, ramybæ,viltá. Ji koncentruoja dëmesá, ramina,sukuria tikslo siekimo poreiká. Á þalià ðviesàlengviausia þiûrëti – maþiausiai varginaakis. (Þmogaus akis yra jautriausia ðiltaiþaliai spalvai – mat þmogus ilgai gyveno,augo ir vystësi þaliuojanèiame rojuje.) Þaliosspalvos atspalviai veikia kiek skirtingai:ðilta þalia su gelsvu atspalviu palaikoteigiamà nuostatà ir net budrina, suþadina.Gelsvai þalia sukelia gerovës, optimizmo,pavasarinio atsinaujinimo áspûdá, vaisingumà,o þalia su melsvu atspalviu – ramina.Tamsûs tonai, pvz., eglës spygliai,miðko spalvos – tai patikimumas, ilgaamþiðkumas,saugumas, stabilumas, tai – ramybëir vësuma; o smaragdinë þalia netgisimbolizuoja prabangà.Þmogus, mëgstantis þalià spalvà, –skrupulingai tikslus, kritiðkai màstantis,analizuojantis, trokðtantis padaryti áspûdáir iðsaugoti savo pozicijas; kas nesijauèiasvarbus ir mëgiamas, þalios spalvosnemëgsta.Mëlyna spalva pagal daugelá poþymiøabsoliuti raudonosios prieðingybë, nukreipiantidëmesá nuo savæs. Mëlyna spalva retinapulsà, maþina kraujospûdá; jos apsuptyjeþmogus ramesnis – ji labai komfortiðka,raminanti, guodþianti. Aukðèiausiojo dovana– giedros dienos dangaus þydrynë irjos atspindys eþero ar jûros pavirðiuje.Mëlyna spalva reiðkia pasitikëjimà esamasituacija, susitaikymà. Mëlynos sienoskambará didina, bet jis – ðaltas. Tuo tarpumelsva vonia asocijuojasi su ðvara, lengvumu,taèiau tokioje vonioje sunku suðilti.Mëlyna spalva maþina apetità, ji niekaipnesisieja su maisto maloniàja puse.Pvz., padarykite ðaldytuvo vidaus apðvietimàmëlynà ir sumaþës noras, tegu ir nemigoskankinamam, varstyti dureles, nesmaistas atrodys nepatrauklus.Mëlyna didina jautrumà ir paþeidþiamumà.Ji yra prislëgtumo ir depresijosspalva. Depresiðkø þmoniø pieðiniuose(tikriausiai ir vaizdiniuose) mëlyna spalvayra vyraujanti.Þydra spalva ramina, yra þavinga ir nekalta.Retina pulsà, maþina kûno temperatûrà,maþina apetità. Ði spalva tai – dangiðkojiskaistybë, dvasingumas. Taèiau vyraujantiþydra spalva gali sukelti depresijà;be to, þydruma gali bûti ðiek tiek pasyviir melancholiðka, darytis nuobodi.Violetinë spalva – tai nepaprastumas;ji jungia raudonos energijà ir mëlynos elegancijà.Gamtoje ji gana retai pasitaiko(kai kurios vynuogës, baklaþanai). Jinainuo seno neatsiejama nuo karaliðkos didybës,materialiniø ir dvasiniø turtø. Violetinëspalva simbolizuoja sieká þavëti kitus,taip pat nerealius norus ir atsainumà.Nors violetinë skatina kûrybiðkumà,taèiau kartu ir polinká á mistikà ir meditacijà.Jos galima labai greitai padauginti –tuomet atrodys neestetiðka ir dirbtinë.Apskritai violetinë, kaip ir tamsiai pilka,yra slegianèios spalvos. Jas reikianaudoti tik kartu su kitomis, labiau dþiuginanèiomisspalvomis.Violetinei spalvai pirmenybæ teikia nebrandûsþmonës, paaugliai, nëðèios moterys,asmenys, linkæ á homoseksualizmà.Neutralios spalvos (nei ðiltos, nei ðaltos):balta, ruda, smëlinë, pilka, juoda.Balta – tai ðvarumas, naujumas, teisybë,gerumas, iðskirtinumas („balta varna“).Tai – sterilumas (ligoninë), nekaltybë: Ðv.Dvasia, angelai ir kt. skaisèiosios bûtybësyra vaizduojamos baltomis spalvomis.Balta spalva iðpleèia erdvæ ir puikiai ðeðëliuoja:ávairûs nelygumai sukuria puikiausiàþaismà, esant kintanèiam apðvietimui.Ruda spalva tai – juodos ir raudonosmiðinys. Ruda gali bûti ðiltesnë, ámaiðiusraudonos, ðaltesnë – ámaiðius þalios. Rudiatspalviai suminkðtina kitø erzinanèiøspalvø poveiká. Daþnai asocijuojasi supurvu ir neðvarumais. Gali bûti priskirtaneutraliai. Taèiau tai gana stipri ir energingaspalva. Gamtoje jos yra nemaþai –þemë, miðkas, duona. Interjerui ji pati estetiðkiausia,kelia pasitikëjimà.Ruda ir smëlinë spalva tai – poilsis.Pilka spalva vienodai atspindi visø ilgiøðviesos bangas. Ji asocijuojasi su konservatyvumu,inteligentiðkumu, tradicijomis.Pilkà spalvà derinant su kitomis gali bûtiiðgautas stiprumo, energijos, rafinuotumoir groþio áspûdis. Pilka spalva puikiai keièiatiek ðiltàsias, tiek ðaltàsias spalvas, taip iðplësdamajø gamà ir sukeliamà áspûdá.Ði spalva nesiunèia daug emocijø(„pilkoji pelytë“) ir gali atrodyti nusenusi,neádomi ir netgi nuobodi. O aplinkoje pilkaspalva slegia ir slepia, maþina atsakomybæir suteikia saugumo. Sidabrinis armetalo atspalvis simbolizuoja turtà.Þmogus, mëgstantis pilkà spalvà, brëþiaaiðkià ribà tarp „að“ ir „jûs“, siekia apsaugotisavo pasaulá, ypaè vidiná, nuo aplinkiniø;tamsiai pilka – verslininko spalva.Juoda spalva fizikiniu poþiûriu sugeriavisø spalvø, visø ðviesos bangø ilgiøspindulius. Tai liûdesio, mirties, gedulospalva. Ji siejama su depresija, pykèiu,baime, pavojumi ir iðreiðkia nusivylimà irvienatvæ, raganiðkumà, juodàjà magijà,neteisëtus veiksmus (iðtisas juodasis sàraðas).Apskritai simbolizuoja atsisakymà,atmetimà, taisykliø lauþymà, konfrontacijà,nepasitenkinimà esama situacija, galnet neteisëtus, rizikingus veiksmus.Taèiau juoda gali bûti ir elegancijosbei rafinuotumo spalva.Juoda spalva yra tarytumei neigianti,ðaukianti „ne“: ðiuo poþiûriu, pvz., tradicinëapranga gali bûti emociðkai prieðinanti,visiðkai kontrastinga: jaunikio – juoda„ne“, o nuotakos – balta, simbolizuojanti„taip“ (velnias visada vaizduojamasjuodas, o angelas bûtinai baltas).Taigi šiltosios spalvos suteikia energijos,o šaltosios – ramina, tolina.Spalvos gali bûti pirminës, antrinës, tretinës,papildomos, panaðios ir kt. Pagrindinë+ papildomoji spalvos = balta.Spalviniai modeliaiKonstruojant elektroninio dokumentoscenos spalvingumà visada turima omenyje,kad þmogaus akis jautriausia ðiltaiþaliai spalvai, kurios bangos ilgis yra apie0,55 mikrometro. Apskritai þmogaus akisjauèia tiktai labai siaurà elektromagnetiniospinduliavimo diapazonà, kurio bangosilgis maþesnis kaip 0,8 mkm (0,77 –raudona) – nuo tamsiai raudonos iki trumpesniø– iki apie 0,4 mkm (mëlyna, violetinë,matymo riba – 0,38 tø paèiø vienetø),tai atitinka energijos kvantus maþdaugnuo 1,5 iki 3 elektronvoltø.Šiuo metu vaizdams apdoroti yra naudojamikeli spalviniai modeliai.Spalvø sudëties, adityvieji (lot. additivus– pridëtinis) modeliai yra tokie, kuriuosespalvos gaunamos sudëties bûdu ið ávai-18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Balta ðviesaStiklinëprizmëInfraraudonieji spinduliaiUltravioletiniaispinduliai0,001 nm 1 nm 10 nm 30 mkm 3 mm 0,3 m 30 mGama RentgenbangosUF IR Mikro-TV bangos RadijospinduliaibangosUltravioletiniaispinduliaiMatomasis spektrasSaulës matomosios spalvos: a) spektras; b) spektro spalvos ir atspalviaiInfraraudoniejispinduliai300 400 500 600 700 1000 1500Bangos ilgis (nanometrai)RaudonaGeltonaÞaliaBaltaÞydraMëlynaRaudonaPurpurinëGeltonaJuodaMëlynaÞydraSpalvø modeliai: a) spalvø sudëties (adityviojo)modelio RGB pagrindinës spalvos; b) spalvø atimties(subtraktyviojo) modelio CMYK pagrindinës spalvosriø dedamøjø: toksai yra RGB (Red, Green,Blue). Ðis modelis naudojamas priemonëse,spinduliuojanèiose spalvotà vaizdà,– vaizduokliuose (monitoriuose). Panaðustelevizijoje naudojamas modelis YUV (analogasYC BC R). RGB modelyje raudona +mëlyna magenta (purpurinë), mëlyna +þalia cyan (þydra), þalia + raudonaYellow (geltona). R+G+B balta.Spalvø atimties, subtraktyvieji (lot. subtract– atimti) modeliai, kuriuose spalvos yragaunamos atimties bûdu vienø ið kitø, taiyra spalvotajam pavirðiui atspindint tiktai kaikuriø ilgiø ðviesos bangas. Toksai modelisyra CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, Black).Jo pagrindu veikia spausdintuvai. CMYKmodelyje: C+M+Y juoda, C+M mëlyna,M+Y raudona, C+Y þalia.Adityviøjø ir subtraktyviøjø modeliø galimybësnëra vienodos, todël spalviniø modeliøsuderinamumas ir perëjimas tarpspalviniø modeliø yra sudëtingas uþdavinys,nes RGB modelyje – spalvø sudëtis:R+G+B balta; 0+0+0 juoda, oCMYK modelyje – spalvø atimtis: C+M+Yjuoda; 0+0+0 balta. Taigi apðvietus,pvz., mëlynà plotà raudona ðviesa jis atkombinuotasLab. Techniðkai spalvos sodrumasapibûdina pilkos spalvos buvimà:maþiau pilkos – didesnis sodrumas, daugiaupilkos – maþesnis sodrumas.Spalvø ratas, papildomosios spalvosÞaliaMëlynaÞydraÞaliaPapildomosspalvosPurpurinëGeltonaPurpurinëRaudonaLab color – tai apimantis RGB ir CMYK,bandantis juos suvienyti arba bent nusakantis,kiek vienas artimas kitam; èia yralentelës, kuriomis naudojantis galima suderintiávedimo ir iðvedimo árenginius, t.y.monitoriø, printerá, skanerá. Lab standartasyra kai kuriose programose, pvz. AdobePhotoshop. Lab color – tai tarytumei tarpinëspalvø erdvë. Lab modelis kuria spalvingumàtaip, kaip tai priimaþmogus.Kaip kuriamos elektroninësspalvosPateikiant elektroninesspalvas visada stengiamasielgtis taupiai duomenø apimtiesatþvilgiu.Dalis multimedijos produkcijos,pvz., WEB nereikalaujamilijonø atspalviø.Kompiuteryje esanti spalvølentelë (color table) yra nekas kita, o tarytumei spalvøkodavimo lentelë (color lookup table –CLUT). Tai spalvø indeksavimas kompiuteriøsistemoms. Terminas „indeksuotojispalva“ (indexed color) supaprastina naudojimàpaletëse, þemesnëse nei 8 bitøspalvinës skyros (maþiau nei 256 atspalviø).Kai kurios programos turi indeksuotàjáreþimà, sumaþinantá atspalviø skaièiøne tiktai iki tûkstanèiø, ðimtø ar tiktai keliøspalvø. (Kartais tai panaudojama atskiriemskadrams.) Kai kuriuose uþtenkadviejø trijø spalvø. O, pvz., CMYK supaprastëja;kai pridedama dar viena dalis „ekstra“spalvø – spot–spalvos, nereikia naudotisvisa palete, o spalvà galima pasirinktipagal lentelës pavyzdþius kataloguose.Elektroninio dokumento spalvingumuisuteikti yra naudojami sudëtingi vaizdo apdorojimoprincipai. Beveik visada daromatonø korekcija. Koreguojant vaizdo spalvingumà,ðviesumà, kontrastà, yra naudojamoshistogramos (gr. histos – stulpas +gramma – uþraðas). Tai stulpelinë diagrama,grafiðkai vaizduojanti kiekvieno atspalviovaizdo pikseliø skaièiø. Ji yra empirinëcharakteristika, naudojama ir kitose informacijosapdorojimo srityse: pvz., iðskiriantsignalà ið trikdþiø, triukðmø, realizuojantautomatiná atpaþinimà, konstruojant dydþiospektrà ir kt. Vengiant pertekliniø duomenøyra naudojamas ir þmogaus regospsichofiziologinis netobulumas.Elektroninës, kompiuterinës spalvosniekada neprilygsta natûraliosioms: taisintetinës spalvos, sukelianèios panaðøjutiminá áspûdá. (Þmonija, kaip þinome, yraiðradusi ávairiausiø bûdø savo pojûèiamsapgaudinëti, siûlydama ne tiktai materialiuosius,bet ir emocinius surogatus.) Þodþiu,elektroninës spalvos – „tai ne sviestas“.... Tai sacharinas. O gal tai gyvenimaskitame pasaulyje?rodys juodas, nes neturi ko atspindëti.Egzistuoja dar vienas – suvokimo, nuovokos,perceptinis (lot. perceptio – suvokimas,nuovoka) modelis, kuris yra paplitæstarp dailës profesionalø. Paplito keletas tokiømodeliø, nes jie nëra labai grieþti – juosespalvos apibûdinamos nuovoka, o netikslia fizikine spalvø sandara. Tai modeliai– HSB, HSV, HSL, HSI (èia H – hue (spalvingumas),S – saturation (sodrumas), B –brightness (ðviesumas), V – value (vertë),L – lightness, luminance, I – intensity) beiSàlyginës (pseudo)spalvos: 1- monochrominis skydliaukës vaizdas (fantom –ðmëkla), 2 – spalvomis pavaizduotas jos tankisMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 19

Atkelta ið 9 p.Lietuvos mokslas per 2007 metYpaè jei ja kalba palyginti negausi tauta.Ne maþiau svarbu iðtirti jos istorijà, dësningumus,ryðá su kitomis kalbomis. Lietuviøkalbos istoriniø tyrimø rezultatai autoriaussulyginti su latviø, prûsø ir kitø giminiðkøkalbø duomenimis. Ðiuo darbupadëti naujos baltø kalbotyros ðakos –istorinës sintaksës pagrindai. Iðryðkintasbaltø kalbø archaiðkumas ir jø ypatingasvaidmuo tiriant indoeuropieèiø sakinio istorijà.Daugelis autoriaus tyrimø aptartitarptautiniuose lingvistikos kongresuoseir paskelbti tarptautiniuose kalbotyros leidiniuoselietuviø, vokieèiø, anglø, italø irrusø kalbomis.Lietuva paþymëjo 18-àsias atkurtosiosNepriklausomybës metines. Mes esamelaisvos demokratinës Lietuvos teisinëssistemos praktinio kûrimo ir ágyvendinimoliudininkai. Kuriant valstybës teisiniusMA Technikos mokslø skyriaus pirmininkasVytautas Ostaðevièius pristato PetràPetroðkevièiø, Jonà Skeivalà, AlgimantàZakarevièiø, Eimuntà Kazimierà ParðeliûnàMinistras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas irðvietimo ir mokslo ministrë Roma Þakaitienë sveikina Eugenijà Ulèinaitæ (antra ið kairës)pagrindus, svarbu remtis tarpukario Lietuvospatirtimi. Jai nagrinëti skirtasM.Maksimaièio darbø ciklas „Lietuvoskonstitucionalizmo istorijos studijos(1998–2006 m.)“ buvo ávertintas Lietuvosmokslo premija.Darbø ciklà sudaro trys monografijosir jau du kartus iðleistas vienintelis lietuviøkalba ðios mokslo disciplinos vadovëlisaukðtøjø mokyklø teisës specialybësstudentams. Monografijose suformuluotamokslinë Lietuvos valstybës ir teisës, joskonstitucionalizmo istorijos doktrina, iðryðkintasistorinis teisinis kontekstas, kurio átakojeformavosi nepriklausoma Lietuvosvalstybë ir jos teisinë sistema. Autoriausdarbai yra vertingas indëlis á Lietuvos valstybësir teisës, jos konstitucionalizmo istorijostyrimus. Drauge jie yra neabejotinaireikðmingi taip pat ir nûdienos Lietuvosteisës praktiniø problemø, ypaè teisësstudijø ir teisinës praktikos, raidai.Mums brangûs mûsø himno eilutësþodþiai: „Ið praeities Tavo sûnûs te stiprybæsemia“. Þinoti savo kraðto istorijà,tautos dvasiná palikimà – kiekvieno iðsilavinusioþmogaus pareiga. Todël ypaèsvarbios yra tø srièiø mokslinës studijos.Premijuotas E.Ulèinaitës darbø ciklas„Lotyniðkosios Lietuvos literatûros 16–18 a. tyrimai“ neabejotinai priklauso ðiai kategorijai.Autorës atlikti lotyniðkosios Lietuvosliteratûros tyrimai, senøjø tekstø vertimaiir leidimai tapo tais moksliniais ðaltiniais,kuriais remiasi visi tiriantys 16–18 amþiøLietuvos visuomenæ, kultûros procesusir literatûros tendencijas sudëtingameðiandienos technizuoto politinio ir kultûriniogyvenimo kontekste. Darbams bûdingasoriginalumas, kompleksiðkumas ir iðbaigtumas.Bûdami fundamentinio pobûdþio,jie turi ir didelæ praktinæ vertæ, yra tolesniøtyrinëjimø atskaitos taðkas.Pabrëðime dar vienà ciklo ypatybæ:darbai publikuoti ne tik lietuviø, bet ir uþsienioþurnaluose, taigi svariai pristatonagrinëjamo Lietuvos laikotarpio kultûràsvetur.Á nûdienà mus sugràþina taikomosiosmokslinës veiklos V.Stankûnienës, S.Mikulionienës,A.Maslauskaitës ir A.Jasilionienësdarbø ciklas „Paramos ðeimaipolitikos prioritetø paieðkos ðeimos pokyèiø,gyventojø senëjimo ir demografinëskrizës sàlygomis (1995–2005 m.)“.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ buvotikimasi, kad tai pozityviai paveiks ðaliesdemografinius procesus: stiprins ðeimosinstitucijà, skatins gimstamumà, ilgaamþiðkumà,motyvuos lietuviø gráþimà iðemigracijos. Perspëjimai, kad demografiniaiprocesai gali ágauti nepageidaujamàkryptá, buvo laikomi neargumentuotais. Taèiauper pastaruosius keliolika metø demografinësituacija ágavo ryðkius krizësbruoþus, todël jos veiksmingo valdymo paieðkostapo ypaè svarbios. Tæsiasi „sodybøtuðtëjimo metas“ ir ne vien kaimo sodybø.Sutrumpëjo gyventojø gyvenimo20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

ø nacionaliniø mokslo premijø prizmæVirginijos VALUCKIENËS nuotr.trukmë, neleistinai maþas gimstamumas,tebesiauèia emigracijos „cunamis“. Ðiodarbo ciklo autorës jau daugelá metø tyrinëjaðiø reiðkiniø prieþastis ir ieðko bûdøpadëèiai gerinti, numatyti veiksmingusstrateginius demografiniø pokyèiø valdymobûdus orientuojantis á kuo geresnámoksliniø tyrimø rezultatø praktiná taikymà.Autorës yra ryðkiausios ðalyje paramos ðeimaipolitikos pagrindø ir ðios politikosveiksmingo ágyvendinimo rengëjos bei iniciatorës.Tad Lietuvos mokslo premijosskyrimas ðiam ðauniam ketvertukui yradësningas ir uþtarnautas. Belieka palinkëtimûsø politikams sëkmingai ágyvendintimokslininkiø siûlomas rekomendacijas.Fiziniø mokslø srityje pagerbti elektrocheminësmedþiagotyros, spinduliuotësir trikdþiø poveikio atominëms ir molekulinëmssistemoms, pluoðtiniø polimerøeksploatacinio stabilumo bei Baltijosartezinio baseino tyrimai.Chemikai E.Juzeliûnas ir R.Ramanauskastapo laureatais uþ darbø ciklàambicingu pavadinimu „Elektrocheminëmedþiagotyra – nuo nanostruktûrø ikiekologijos (1992–2006 m.)“. Jame apibendrintikone viso Lietuvos nepriklausomybëslaikotarpio autoriø tyrimai. Jie neabejotinaiprisidës prie naujø medþiagømokslo ir technologijø paþangos. Ypaèreikia paþymëti iðsamiø autoriø fundamentiniøtyrimø rezultatus apie metalø irjø lydiniø nanostruktûriniø faktoriø átakàkorozijai. Gautieji rezultatai bus svarbûskuriant naujos kartos apsaugos nuo korozijostechnologijas bei plëtojant naujàbiotechnologijos sritá – metalø mikrobiologinæapsaugà. Tyrimai svarbûs elektronikai,informatikos pramonei ir daugeliuikitø moderniø srièiø, áskaitant ekologinæelektrochemijà.Fizikai teoretikai G.Juzeliûnas,B.Kaulakys ir J.Ruseckas tapo laureataisuþ darbø ciklà „Spinduliuotës ir trikdþiøpoveikis atominëms ir molekulinëmssistemoms: spektrai, dinamika, kinetika,matavimai (1979–2006 m.)“. Paþymësime,kad J. Ruseckas tapo Lietuvos mokslopremijos laureatu bûdamas vos trisdeðimtiesmetø.Vladislava Stankûnienë, Sarmita Mikulionienë, Auðra Maslauskaitë, Aiva Jasilionienë (ið deðinës)Darbø cikle pradëtos kelios naujosmokslo kryptys – rezonansiðkai sàveikaujanèiømolekuliø kompleksø suþadintøbûsenø spektroskopija, kvantinio anti-Zenonoefekto tyrimai, dirbtinio magnetiniolauko ðaltose atomø dujose sukûrimas optiniaismetodais ir kitos. Tyrimai apëmëRydbergo atomø, Bozës ir Einðteino kondensatøbei iðsigimusiø Fermio dujø optinessavybes, lëto ðviesos sklidimo, iðsaugojimoir atgaminimo ypatumus, molekuliniøkompleksø spektroskopijà ir kitus aktualiusðiuolaikinës fizikos klausimus. Tyrimaireikðmingi ateities (nano)technologijoms,ypaè optoelektronikai.Didesnioji darbø dalis iðspausdintageriausiuose savo srities tarptautiniuoseþurnaluose, cituojamumas siekia 900. Rezultataiyra naudojami ne tik fizikø, bet irastronomø, geofizikø, meteorologø, medikø,biologø, net psichologø.Inþinieriaus technologo M.V.Gutauskotaikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinësplëtros) darbas „Pluoðtiniøpolimerø eksploatacinio stabilumo vertinimosistemos sukûrimas ir taikymas“ irgibuvo ávertintas nacionaline premija. Tyrimaiapima beveik 40 metø laikotarpá, taigi– praktiðkai beveik visà þmogaus kûrybinágyvenimà. Á konkursà autorius atëjosu nauja kryptimi medþiagø inþinerijoje, sunauju universaliu laboratorinës árangoskompleksu, su teoriniu ávairiø polimeriniømedþiagø elgsenos sudëtingø apkrovø sàlygomistyrinëjimu, su 222 mokslinëmispublikacijomis, paskelbtomis 11 pasaulioðaliø, su 104 iðradimais, registruotais 6 pasaulioðalyse, su plaèiu tyrimo rezultatøádiegimu pramoninës gamybos sektoriujeir studijø procese. Atskiri prietaisai ir átaisaibuvo gaminami maþomis serijomis iryra ádiegti kai kuriose mokslinio tyrimo ástaigosebei pramonës ámonëse.Geologai R.Mokrik ir J.Maþeika buvopagerbti uþ darbø ciklà „Baltijos arteziniobaseino hidrogeocheminis-izotopinisávertinimas: dabartinë sandara ir raida(1988–2006 m.)“. Bene svarbiausiadarbø ciklo ypatybë – èia tiriama mûsø,Lietuvos, þemë, jos gelmës ir resursai. Taigityrimai, jø rezultatai yra gyvybiðkai svarbûsne tik mûsø ðalies dabarèiai, bet irateièiai, ateities kartoms. Reikia ávertintiankstesnës beatodairiðkos pramonësplëtros bei þemës ûkio chemizavimo pasekmesir imtis priemoniø neigiamiemspadariniams ðalinti bei ágyvendinti pluoðtuiprevenciniø priemoniø.Autoriai, taikydami hidrocheminiø irizotopiniø tyrimø metodus, kokybiðkai irkiekybiðkai ávertino Baltijos artezinio baseinozoniðkumo formavimosi ypatumusdabartiniu ir paleoaspektu, sukûrë efektyviuspoþeminës hidrosferos evoliucijosbei antropogeninës radiologinës tarðosmodelius. Gautieji rezultatai svarbûs to-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 21

lesnei hidrogeologijos plëtotei ir praktiniamstaikymams – Lietuvos þemës gelmiøresursø panaudojimui, apsaugai irprognozavimui. Nustatytieji kokybiniai poþeminëshidrosferos parametrai, hidrocheminiozoniðkumo dësningumai teikiamokslines prielaidas þemës gelmiø apsaugojimuinuo tarðos ávertinti bei tarðosmigracijos keliams iðnagrinëti. Moksliniøtyrimø rezultatai yra neabejotinai vertingiaplinkosaugos bei þemës gelmiø darnauspanaudojimo priemonëms diegti, tvariajaiplëtrai ágyvendinti.Robert Mokrik ir Jonas MaþeikaEimutis Juzeliûnas ir Rimantas RamanauskasBiomedicinos mokslø srityje aukðèiausiàapdovanojimà pelnë mikroorganizmø,mitochondrijø ir biologiniai vandensaplinkos toksiðkumo tyrimai.R.Daugelavièius ir E.Bakienë tapolaureatais uþ darbø ciklà „Mikroorganizmøapvalkalëliai: laidumo ávertinimo metodaiir áveikimo bûdai (1994–2006 m.)“.Jame iðanalizuotos bakterijø, mieliø ir pirmuoniøapvalkalëliø barjerinës savybësir sukurtos mokslinës prielaidos rasti naujiemsmikroorganizmø apvalkalëliø áveikimobûdams. Tokie tyrimai ypaè svarbûspatogeniniø mikroorganizmø atsparumuiantibiotikams ir kitoms antimikrobinëmsmedþiagoms áveikti, kai ligø sukëlëjai tampaatsparûs áprastinei terapijai. Dalis ciklodarbø skirta fototoksinio poveikio ávairiomsbakterijoms tyrimams. Paminëtiniautoriø atlikti sunkiøjø metalø jonø sàveikossu bakterijø apvalkalëliais tyrimai, nesaplinkos tarða sunkiaisiais metalais tampaviena aktualiausiø nûdienos ekologijosproblemø.A.Toleikio, V.Borutaitës ir V.Mildaþienësdarbø cikle „Mitochondrijø funkcijøvaldymo ir jø atsako á stresà mechanizmai(1989–2006 m.)“ iðtirti mitochondrijøfunkcionavimo mechanizmai, mitochondrijøreikðmë energijos apykaitai ir vidulàsteliniamssignalo perdavimo keliamsbei patogeniniø procesø plëtrai. Tokie tyrimaiypaè reikðmingi mokslui ir jo taikymams,svarbûs bei konkurencingi tarptautiniumastu. Autoriø darbai reikðmingaiprisidëjo árodant mitochondrijø svarbàðirdies iðeminio paþeidimo plëtrai, miokardolàsteliø þûties bei kardioprotekciniamsprocesams. Tai tikrai reikðmingasindëlis á bioenergetikos mokslà. Rezultataipublikuoti prestiþiniuose Lietuvos ir uþsieniomokslo þurnaluose, pristatyti tarptautinësekonferencijose, daþnai cituojamikitø mokslininkø.Ypaè norëtøsi iðskirti taikomosiosmokslinës veiklos M.Z.Vosylienës,N.Kazlauskienës, G.Svecevièiaus,E.D.Marèiulionienës ir D.Montvydienësdvideðimties metø darbø ciklà „Biologiniøtestø taikymas vertinant vandens aplinkostoksiðkumà (1986–2006 m.)“. Apibendrindamiilgametæ praktikà ir patyrimàtiriant ávairiø nuotekø, uþterðtø gamtiniøvandenø ir dugno nuosëdø toksiðkumàbei vykdydami biologinæ stebësenà(monitoringà), autoriai parengë jautriausiusLietuvos sàlygomis eksperimentiniusstandartizuotus ir nestandartizuotus biologinio(toksinio) poveikio vertinimo testus.Jie gali bûti naudojami ir maþo, ir dideliotoksiðkumo nuotekoms, gamtiniamsvandenims bei dugno nuosëdomstestuoti, taip pat ávairiø cheminiø ir radioaktyviømedþiagø toksiðkumui nustatyti.Unikalûs yra Ignalinos atominës elektrinës(AE) baseino auðintuvo – Drûkðiøeþero radioekologinës ir ekotoksikologinësstebësenos rezultatai, gauti naudojantparengtus biologinius testus. Jie sudaropagrindà nustatant ðio eþero florosir faunos apðvità bei ávertinant IgnalinosAE nuotekø poveiká ávairioms Drûkðiø eþeroekosistemos komponentëms skirtingomissàlygomis – nutraukus pirmojo blokoeksploatavimà, veikiant elektrinës antrajamblokui, nustojus ir jam gaminti energijà,taip pat statant naujà Ignalinos AE.Sukauptoji patirtis ir duomenys padësprognozuoti tolesná tarðos poveiká vandensorganizmø populiacijoms ir bendrijoms,taip pat formuojant aplinkos apsaugosnuo jonizuojanèiosios spinduliuotësdrauge su chemine tarða poveikio koncepcijàir principus Lietuvoje.Technologijos mokslø srityje Lietuvosmokslo premijas laimëjo kompiuteriniøsistemø, mechatroninës maðinø inþinerijos,informaciniø technologijø bendramugdymui lituanizavimo bei Lietuvosgeodezinio pagrindo tyrimai.H.Pranevièius premijuotas uþ darbøciklà „Kompiuteriniø sistemø formalizavimasir modeliavimas: teorija ir taikymai(1990–2006 m.)“. Pats autorius taip apibûdinosavo darbø ciklà: „Sukurta formalikompiuteriniø sistemø analizës teorija, apimanti:sistemø formalø specifikavimà, sudarytøspecifikacijø korektiðkumo analizæbei automatizuotø imitaciniø ir skaitmeniniømodeliø sudarymà“. Tuo pagrindu sukurtosprograminës priemonës, reikalingosmodeliams sudaryti bei jiems analizuoti. Jospanaudotos kuriant ðiø sistemø modelius:1) kompiuteriai ir telekomunikaciniai tinklai(srautø valdymas, protokolai); 2) realaus laikokompiuterinës sistemos; 3) transportosistemos; 4) verslo sistemos. Didelë tø modeliødalis pritaikyta Lietuvos sàlygoms, modeliuojantkonkreèius procesus ir ieðkantoptimaliø sprendimø.Kitas technologinës krypties premijuotasdarbas buvo V.Vekterio darbø ciklas„Mechatroninës maðinø inþinerijos tribologiniøsistemø tyrimai (1984–2006)“. Autoriusiðplëtojo naujus tokiø sistemø tyrimoprincipus ir metodus, atspindinèiusdësningà tribologiniø sistemø kûrimà iðatskirø elementø, pasiþyminèiø naujomiskokybinëmis ypatybëmis. Iðvestos naujoslygtys ir formulës geometrinës elementøformos projektavimui bei jø sàveikosanalizei, atskleisti nauji elementø sàveikossistemose dësningumai. Sukurtisistemø struktûros ir funkcijos matematiniaimodeliai, ávertinantys determinuotusir atsitiktinius trikdþius. Iðtirtos tepalø tri-22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Edvardsas:Markaspabandykime graþiuoju susitartisu gamtaLietuvoje sveèiavosi vienas labiausiaipasaulyje publikuojamø britøfotografø Markas Edvardsas. Jis jau40 metø fotoaparatu fiksuoja gamtosir þmogaus sàveikà, jo sukreèianèiosenuotraukose atsispindi aplinkosapsaugos problemos, þmoniø skurdas,netinkamos gyvenimo sàlygos irklimato kaitos pokyèiai Þemëje. Uþnuopelnus aplinkosaugos srityje1990 metais fotografui áteiktas JungtiniøTautø „Global 500“ apdovanojimas.Pastaraisiais metais M.Edvardsaskeliauja po pasaulá ir, pristatydamasprojektà „Hard Rain“ („Smarkiliûtis“), ragina þmones diskutuoti, kasyra bendra tarp klimato kaitos, aplinkosišsigimimo, pasaulinio skurdo irkaip galima pakeisti esamà situacijà.M.Edvardso nuotraukø ciklas„Hard Rain“ – tai fotografijos, iliustruojanèioskiekvienà þymaus roko atlikëjoBobo Dylano dainos „A Hard Rain‘sA-Gonna Fall“ eilutæ. Apkeliavæs daugiaukaip 150 pasaulio ðaliø, M.Edvardsasuþfiksavo daugybæ dokumentiðkaitiksliø ir daþnai ðokiruojanèiø,þiauriø faktø apie þmogaus neapgalvotosveiklos padarinius.Nuotraukø paroda „Hard Rain“ ap-Papasakokite, kaip ir kodël sumanëteprojektà „Hard Rain“?Projektas atsirado atsitiktinai. 1969 m.liepos 20 d. aš pasiklydau Sacharos dykumojeir mane tik per atsitiktinumà iðgelbëjovietinis Tuarego klajoklis. Jis parsivedëmane á archajiðkà stovyklà, pasisodinotarp gentainiø, uþkûrë ugná, iðvirëpuodelá kavos ir ájungë kasetiná magnetofonà,kuris grojo Bobo Dylano dainà „AHard Rain A-Gonna Fall“. Beje, tuo paèiumetu Buzzas Aldrinas ir Neilas Armstrongassmeigë JAV vëliavà á Mënulio pavirðiø.Að klausiausi ðios iðskirtinës dainos,keliavo daugiau nei 30 pasaulio valstybiø.Pernai rudená ji buvo pristatytair Lietuvoje, Vilniaus botanikos sode irVilniaus universiteto Centriniø rûmøkiemelyje.Didþiosios Britanijos ambasadoriausColino Robertso kvietimu antràkartà lankydamasis Lietuvoje, fotografasprojektà „Hard Rain“ pristatë Lietuvospolitikos, þiniasklaidos, meno irvisuomenës veikëjams.M.Edvardsas maloniai sutiko pasikalbëtiapie patá projektà, Þemeigresianèias klimato kaitos pasekmesir þmogaus santyká su aplinka. Norsir matæs paèiø baisiausiø dalykø ið labaiarti, fotografas nepraranda optimizmoir gyvenimo dþiaugsmo.„Mums nereikia daug, kad bûtumelaimingi,“ – sako jis.kurià B.Dylanas paraðë Kubos krizës laikotarpiu,kai dvi supervalstybës (JAV irSovietø Sàjunga) buvo atsidûrusios priemodernaus pasaulio sunaikinimo slenksèio.Ta daina buvo atsakas á branduoliniokaro pavojø. „Hard Rain A-Gonna Fall“atspindëjo visas tuometinio pasaulio problemas,joje atsiskleidë B.Dylano iðmintisir nerimas dël ateities.Taigi, sëdëdamas toje siurrealistiðkojeaplinkoje viduryje dykumos, ten, kursusiliejo modernus ir prieðistorinis pasauliai,sugalvojau kiekvienà dainos eilutæiliustruoti nuotraukomis. Visus tuos keturiasdeðimtmetø að vienà po kitos lipdþiaunuotraukas prie B.Dylano dainos þodþiø.Ilgà laikà fotografuodamas pasaulá, supratau,kad fiksuoju problemas, kurios kaiptik ir apibûdina ðá amþiø: gyvenamosiosvietos praradimà, skurdà, þmogaus veiklospadarinius gamtai ir visø ðiø problemøsumà – klimato kaità.Taigi uþtrukote net 40 metø?Tà kartà prie lauþo að tikrai nemaniau,kad viskas pavirs tokiu rimtu projektu. Pradëjaukaip individualø vieno fotografo projektàir negalvojau apie parodà ar knygà.Bet kai dainos eilutës buvo iliustruotos,draugai paskatino mane nusiøsti darbàB.Dylanui, gauti leidimà naudoti jo dainosþodþius projektui. Netikëtai greitai gavauteigiamà atsakymà. Taigi 2005-aisiaispradëjau pristatyti projektà.Kaip Jûsø paroda atsidûrë èia, Lietuvoje?Aš susisiekiau su maþdaug 80 botanikossodø visame pasaulyje dël parodospristatymo. Labai greitai gavau atsakymàið Lietuvos. Taigi pernai pirmà kartàatvykau èia, Vilniaus botanikos sodeatidarëme parodà „Hard Rain“. Ten sutikauDidþiosios Britanijos ambasadoriøLietuvoje Colinà Robertsà, kuris man irpasiûlë atvykti dar kartà ir surengti projektopristatymà.Kaip ávardytumëte savo profesijà?Esate menininkas, þurnalistas, gal ekologasar netgi politikas?Ne, tikrai ne politikas (juokiasi). Ir nemenininkas. Ið tikrøjø sunku tiksliai ávardyti.Visà gyvenimà buvau tiesiog fotografas.Dabar atsirado ir kitokios veiklos.Man nepatinka save vadinti kampanijosvedliu ar šaukliu. „Ekologas“ skamba perdaug rimtai, be laðelio humoro, kas mantaip pat nepriimtina. Vis dëlto paprasèiausiabûtø pasakyti, kad esu fotografas. Tai,kà darau, priklauso nuo suvokimo, matymoir greito reagavimo á ávykius. Pavyz-24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

dþiui, mene reikia daugiau vaizduotës, oað savo reportaþuose nesistengiu josnaudoti. Tiesiog bandau bûti mûsø civilizacijosveidrodþiu, nors tai gali nuskambëtiir pompastiškai.Sakote, „ekologas“ skamba per rimtai,bet juk problemos, kurias uþfiksuojatesavo fotoaparatu, irgi yra be galorimtos.Na, taip. Geriau pagalvojæs tikriausiaigalëèiau save pavadinti ekologu, juk sutuo buvo susietas visas mano gyvenimodarbas. Fiksuoti fotoaparatu klimato kaità,kylanèià ið skurdo, þemës uþterðtumoir kitø visuomeniniø problemø. Tai ið tiesøsunku moraliðkai. Juo labiau, kai þinau,kad pasaulyje neámanoma visiems þmonëmssudaryti galimybes gyventi normaliomis,pakenèiamomis sàlygomis. Pakeltiviso pasaulio þmoniø pragyvenimo lygáiki, pavyzdþiui, europieèiø viduriniosios klasësgyvenimo sàlygø reiktø trijø Þemës planetøiðtekliø, o turime tik vienà.Kita vertus, savo nuotraukomis noriu átikintiturtingesniø ðaliø þmones, kad Treèiojopasaulio valstybiø gyventojø buitá vis dëltogalima pagerinti. Pavyzdþiui, jeigu mes èia,Europoje, atsisakytume daiktø kulto ir vartotojiðkumo,tikrai padëtis pradëtø keistis ágera. Modernus pasaulis paprasèiausiai negalijudëti á prieká, þinodamas, koks baisusskurdas tvyro didþiojoje Þemës dalyje. Turtingesniøðaliø gyventojai taip pat atsakingiuþ kitos planetos dalies likimà.Labiausiai noriu pabrëþti, kad mûsøgyvenime svarbûs dalykai – draugai, muzika,menas ir kt. – daug nekainuoja.Keliaudamas po pasaulá ásitikinau – mumsnereikia daug, kad bûtume laimingi. Tikman atrodo, jog mes paprasèiausiai taiuþmirðome ir nuëjom kitu keliu, eikvodamiÞemæ. Savo nuotraukomis að bandaupaþadinti þmones.Paminëjote menà. Ar menininkai yrapajëgûs keisti pasaulá, padëti spræstiopias skurdo, uþterðtumo ir klimato kaitosproblemas?Ne, nemanau, kad menas vienas yrapajëgus kà nors pakeisti ið esmës. Taèiau,mano manymu, svarbiausia yra tai, jogmeno pasaulis nepakankamai átrauktas ápasaulio gydymà. Pavyzdþiui, menininkai,kuriuos að cituoju savo prezentacijose,kûrë menà bûtent dël to, kad gydytøpasaulá. B.Dylanas ir daugelis kitø, raðiusiødainas 7–8 deðimtmetyje, iðryðkindavovisuomenës nesëkmes. Manau, kadšiuolaikinis menas uþmiršo svarbiausiàsavo vaidmená – atkreipti dëmesá á globaliasproblemas, rasti bûdø, kaip atspindëtitai, kas dedasi visuomenëje, kartu parodytiir dvasios turtus.Visuomenei reikia pasikeitimø, nes jeitaip eisime toliau, greitai praþûsime. Tadmeno vaidmuo tikrai ádomus ir dar neatrastas(o gal uþmirðtas) ðiuolaikiniø menininkø– jam reikia atspindëti pasikeitimøporeiká, parodyti, kad gyvenimo turtingumaspriklauso ne nuo materialiø turtø,o nuo kûrybingumo.Net ir matydamas tiek daug nelaimiø,skurdo, gamtai padarytos þalos,Jûs nenuleidþiate rankø ir stengiatëskeisti padëtá. Daugelis, bûdami Jûsøvietoje, pasiduotø. Ar niekada nesijauèiatebejëgis, neuþpuola neviltis?Ne, tikrai ne. Þinoma, per visà savokarjerà uþfiksavau daugybæ baisiø kadrøir situacijø, daug daugiau, nei parodþiau„Hard rain“ projekto parodoje. Bet noriuparodyti visuomenei kitoká, iðskirtiná þmogausgyvenimà, atkreipti dëmesá á labaiopias problemas.Manau, kad problemos, kurias iðryðkinu,yra labai rimtos, ir mes neiðvengsimekataklizmø bei klimato kaitos sukeltønelaimiø. Savo planeta susirûpinomeper vëlai. Mes balsavome uþ politikus,kurie darë neteisingus sprendimus klimatokaitos atþvilgiu, ieðkojo ekonominësnaudos, neatsiþvelgdami á gamtosporeikius. Taip kelias, tiesiamas á geresnágyvenimà, tampa keliu á mirtá.Šiaip ar taip, mums vis tiek reikia iðsiaiðkinti,kaip gyventi toliau ir susitarti sugamta. Modernø pasaulá tikrai ámanomasuderinti su gamta. Tai ðiø dienø didþiausiasþmonijos iððûkis. Jei gráþtume 100metø á praeitá, pamatytume, kad didþiausiasiððûkis buvo, kaip sukurti technologinápasaulá, kuris pagerintø þmoniø gyvenimokokybæ, apsaugotø nuo ligø, padarytøgyvenimà produktyvesná. Taèiausukurtas industrializuotas pasaulis turi ircivilizacijos susinaikinimo bruoþø. Todëlmûsø dienø iððûkis yra apversti visà procesàaukðtyn kojomis ir bandyti su gamtasusitarti graþiuoju.Iš arti matote, kas ir kaip vyksta. Kokiaateities perspektyva? Jeigu mes nesikeisime,kaip pasikeis aplinka?Pirmiausia vis brangs nafta. Ðiaip artaip, ji vis tiek kaþkada baigsis. O juk bejos mes nemokame gyventi, va, pavyzdþiui,be naftos nebûtø ir stalo, prie kuriosëdime. Net nebûtø manæs, jûsø. Kai apsiþvalgaiir paþiûri atidþiau, aiðku, kad meslabai priklausomi nuo gamtos iðtekliø.Kaþkaip turëtume pakeisti situacijà. Turëtumeatsisakyti áprasto energijos ðaltinioir naudotis kitokiais, naujais. Tai, þinoma,iððûkis mokslininkams.Viskà pakeisti ir iðsisukti be pasekmiøjau per vëlu. Þinome, kas vyko NaujajameOrleane. Potvynius ir uraganus sustiprinaklimato kaita. Oras yra labai galingajëga. Ir mes savo neatsakingu elgesiu suteikiamejam dar daugiau jëgos. Kuo toliau,tuo pasekmës bus þiauresnës.Bet galime turëti bent ðiek tiek vilties?Geriausias pasirinkimas – taktinis optimizmas.Turime nusiteikti kovingai ir optimistiðkai,tikëti, kad galime susitvarkyti.Pavyzdþiui, amerikieèiai sugalvojo skristiá Mënulá, nors pradëdami programà neþi-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 25

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINASLietuviðkiNemuno uostai1919–1940 metaiPaskelbus 1918 m. vasario 16 d. Lietuvosvalstybës nepriklausomybës aktà,beveik devynis mënesius vyko sunkios lietuviøderybos su kaizerinës Vokietijos centrinevaldþia ir okupacinëmis ástaigomis dëldaugybës kraðto ateitá lemianèiø dalykø.Tik tø metø lapkrièio 2 dienà Lietuvos ValstybësTaryba galëjo priimti Laikinàjà Konstitucijà.Lapkrièio 5 d. jos pagrindu sudarytasTarybos Prezidiumas paskyrë Tarybosnará Augustinà Voldemarà ministru pirmininku.Ðis lapkrièio 11 d. pristatë Lietuvoslaikinosios vyriausybës Ministrø Kabinetà.Taigi buvo þengtas labai svarbusþingsnis nuo nepriklausomybës deklaracijosprie konkreèios valdþios LietuvosRespublikoje paëmimo. Kabineto narysMartynas Yèas tapo Finansø, prekybos irpramonës ministerijos, kuriai taip pat priklausëupiø transportas, vadovu. Taèiautik 1919 m. kovo 21 d. po ilgø derybø besikurianèioslietuviø ástaigos perëmë ið vokieèiøokupaciniø þinybø Lietuvos vandenskelius su jiems priklausanèiais árenginiais,taigi ir dviem uostais – Kauno ir Kalnënø.Po ketveriø metø, kai Klaipëdos kraðtasgaliausiai buvo prijungtas prie Lietuvos,jai teko dar du buvæ kraðte Nemunouostai – Smalininkø ir Uostadvario. PadaugëjusNemuno laivø skaièiui ir susirûpinusjø saugiu þiemojimu, po 1934 metø suskastarengti Jurbarko uostà. Tad iki Klaipëdoskraðto atplëðimo 1939 m. kovo 22d. Lietuva administravo penkis Nemunouostus, skirtus vidaus vandenø laivams.Kauno þiemos uostasKam ne kam bus keista suþinojus, jogRusijos valdymo laikais Kaune nebuvouosto. Já po 1916–1917 m. þiemos grësmingoledoneðio pasirûpino árengti vokieèiai,planavæ ilgam ásitvirtinti kraðte ir tikëjæsiiðnaudoti patogø vandens kelià Nemunuvykstanèio karo reikalams. Uostoárengimo istorija nuðviesta vokieèiø leistamelietuviø kalba laikraðtyje „Dabartis“(1918 07 25, Nr.93) ir vokiðkame laikraðtyje„Das neue Litauen“ (1918 08 01, Nr.22).Vokieèiai uostui árengti pasinaudojodeðiniàja siauresniàja Nemuno protaka,nutásusia nuo Karmelitø daugiau kaippusantro kilometro iki dabartinës Ðilutësgatvelës tarp didelës smëlio salos ir kran-Kauno uostas. Ið Kauno apskrities archyvo fondøKauno þiemos uosto praplëtimo projektas. Ið knygos: Merkys V. Vandens keliai. –Kaunas, 1934. – P. 254.to. Prie Karmelitø baþnyèios jie protakànuo Nemuno pagrindinës ðakos, ëjusiospagal kairájá krantà, atitvërë pylimu. Susidarëuþdara kokiø 70 m ploèio álanka, kuriojegalëjo þiemà tûnoti laivai. Skaièiuojantnuo álankos vartø, pietiniu pakraðèiubuvo árengta dar mediniø poliø krantinë,prie kurios jau galëjo ðvartuotis laivai. Kadnereikëtø ið jø ir á juos gabenti kroviniuskitomis transporto priemonëmis, nuo geleþinkeliostoties atvedë atðakà: vagonaibetarpiðkai privaþiuodavo prie kraunamølaivø. Krovos darbams spartinti vokieèiaipastatë kelis kranus. Taip sutvarkyta uostopakrantë buvo neilga – apie 600 metrø.Likæs uosto pakraðtys pietø pusëje ir deðinysiskrantas nuo miesto liko nesutvarkytas.Èia dar kelis deðimtmeèius veikëbene dvi lentpjûvës. Prie jø atplukdydavosielius ir á jas vilkdavo ràstus.Ið vokieèiø perimto Kauno uosto vertëávairiuose dokumentuose nusakoma la-~bai nevienodai. Bene realiausia ji raðte bedatos „1919 metø kovo 21 d. vokieèiø perduotoLietuvos valdþiai Kauno uosto turtosàraðas“ (LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 397,lp. 128): tas turtas ávertintas 473 200 markiø.Dokumente ávardyta 15 objektø, ið kuriøvertingiausi – Kauno þiemos uosto bëgiaiir árankiai, ákainoti 220 000 markiø,uosto krantinë ávertinta 120 000 markiø,ðviesos árenginiai – 59 500 ir aštuoniosiškrovimo vietos – 24 000 markiø. Kitameraðte, pavadintame „Þinios apie vandenskeliø bei jø turto stová nuo prieðkarinio laikoiki 1927 metø“ (ten pat, b. 23, lp. 20),Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 27

Atplaukusiø ir iðplaukusiø laivø netolygumassusijæs ne su viena kuria prieþastimi:já lëmë ir sezono, ir keleiviø beiprekiø srautø kaita, ir vis labiau ásigalintisautobusø transportas. Jeigu vasara bûdavovësi ir lietinga, tai atsiliepdavo keleiviniøgarlaiviø skaièiui: á pakaunës vasarvietesmaþiau keliaudavo poilsiautojø,nedaug rasdavosi ekskursantø. 1934ir 1935 metais hitlerinë Vokietija ëmë beatodairiðkaiboikotuoti prekybà su Lietuva– þenkliai sumaþëjo baidokø reisø irveþamø kroviniø tonaþas. Ypaè tai matyti,kai palyginame, pavyzdþiui, 1934 ir1936 metus (tada buvo susitarta dël lietuviðkøprekiø pirkimo Vokietijai). Ðtai kaipkito per tuos deðimt metø kroviniø, gabenamøbaidokais ir garlaiviais, apyvartaKauno uoste tonomis (t):Metai Á Kaunà (t) Ið Kauno (t)(baidokais/ (baidokais/garlaiviais) garlaiviais)1928 35 175/521 18 974/7081929 30 119/1040 23 652/4021930 52 503/957 19 138/3901931 54 678/1473 6008/5311932 35 488/1052 17 933/2121933 27 166/8814 21 090/16101934 20 254/2709 12 536/29821935 18 269/1194 13 520/13311936 34 751/1745 32 221/19661937 38 728/1915 36 382/1928lausti þiemà, visas paslaugas teikdavo neveltui – imdavo ávairias nustatytas rinkliavas.Nesileidþiant á jø iðvardijimà ir iðsamesnáapibûdinimà (dalis jø mokëta tiesiogVandens keliø rajonui), norëtøsi supaþindintiskaitytojà su rinkliava uþ laivøstovëjimà uostuose þiemà. Rinkliavø dydánustatydavo ministras. Ilgametës rinkliavosdydá, kuris kiek ne kiek kito, galiausiaiapibendrino 1940 m. balandþio 22d. potvarkiu „Vandens keliø ir uostø rinkliavøtarifai“ paskutinis nepriklausomosiosLietuvos susisiekimo ministras J.Masiliûnas(Vyriausybës þinios, 1940 05 04,Nr. 702, p. 317–319).Kiekvienas laivas uþ stovëjimà þiemàuoste mokëjo pagal uþimtus kvadratiniusmetrus. Plotas buvo nustatomas didþiausioilgio ir didþiausio ploèio sandauga(garlaiviø su ðoniniais ratais á plotá áskaitomastik vienas sparnas). Varikliniai laivaiuþ vienà kv. metrà vandens ploto mokëjopo 0,40 Lt, o nevarikliniai ir kiti plaukiojantyspastatai – po 0,25 Lt. Þiemojimolaikas skaièiuotas nuo lapkrièio 1 d.iki geguþës 1 dienos.Rinkliava imta ir uþ naudojimàsi uostunavigacijos metu. Per pirmàjà parà josnereikalauta. Po paros uþ kiekvienas septyniasparas ar jø dalá, jei ploto bûta priegeleþinkelio, imta po 0,20 Lt uþ kv. metrà,jei be geleþinkelio – po 0,10 Lt. Upiøpakranèiø ar kitoká maþai árengtà plotà vertino0,05 Lt kv. metrui.Áskaitant ðias ir dar kitas rinkliavas, Kaunouostas gaudavo gana nedideles sumas.Pavyzdþiui, 1937 metais „uþ teritorijosir vandens uþimtø plotø rinkliavas gautaLt. 17 389,83 ir ¾ proc. baudos – Lt. 134,65. Ið viso Lt. 17 524, 50“ (ten pat, b. 473,lp. 13). Jeigu gráþtume á 1927–1934 metus,tai, iðskyrus 1938-uosius, Kauno uostopajamos ið ðiø rinkliavø buvo dar maþesnës:1927 – 9896,35; 1928 – 25 431,69;1929 – 16 289,84; 1930 – 13 309,94; 1931– 10 794,76; 1932 – 15 075,26; 1933 – 14265,20; 1934 – 14 693,20 Lt. Palyginæ pajamassu iðlaidomis, aiðkiai matome, jogKauno uostas buvo nuostolingas – já turëjoiðlaikyti valstybë ið savo biudþeto. Kogero, nemaþa lëðø reikëjo pridurti ir kitiemsNemuno uostams.Kalnënø uostasRusijos valdþia dešiniajame Nemunokrante, 121 kilometre nuo þioèiø, 3,5 kmþemiau Jurbarko, 1891 metais árengë uostà.Vardà gavo nuo ðalia esanèio Kalnënøkaimo. Ið vieno archyve esanèio Kaunovandens keliø rajono raðto, raðyto Vandenskeliø direkcijai 1939 m. liepos 7 d.(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 543, lp. 16), þinome,kad uostui árengti valdþia ið kaimoûkininkø nusavino apie ðeðias deðimtines(viena deðimtinë lygi 1,0925 ha) pievø, betNepaisant nepastovios ir netolygioskroviniø apyvartos Kauno uoste, Lietuvaipriklausanèiø Nemuno laivø skaièiusdidëjo, taigi augo ir uostø poreikis. Tairodo þiemojanèiø Kaune laivø sugretinimas.1928 metais, pasak vieno Vandenskeliø rajono dokumento (ten pat, b. 23,lp. 25), Kauno uoste þiemojæ vos aðtuonigarlaiviai. Po ketveriø metø „Lietuvosaido“ (1932, Nr. 56(143), p. 7) korespondencijojenurodoma, kad þiemà leidþià14 garlaiviø. Iðsamiausiai iðvardijami1939/1940 metais þiemojantys èia ávairiøtipø laivai archyviniame dokumente(ten pat, b. 568, lp. 19): þiemà uoste leido15 privaèiø ir 2 valdiniai garlaiviai, 8privatûs ir 2 valdiniai motorlaiviai, 51 privatusir 6 valdiniai baidokai, 17 pontonøir ðalandø, 8 privatûs antvandeniniai pastataibei árengimai, taip pat 8 valdiniaiantvandeniniai pastatai ir árengimai (matyt,jiems dokumente priskiriamos prieplaukos,keltai ir pan.). Be to, dokumentasnurodo, kad esama laivø, iðtrauktø antkranto remontuoti: 2 valdiniai garlaiviai,2 valdiniai árengimai, 2 valdiniai baidokai,6 valdiniai ir 4 privatûs motorlaiviai. Taigità þiemà Kauno uostas buvo priglaudæsnet 133 vandens transporto vienetus.Þinoma, Kauno uostas, kaip ir kiti Nemunouostai ar net visokios álankos beiuþutëkiai, kur laivai galëjo saugiau prisiguþjas savininkams neatsilygino. 1922–1923 metais dël negauto atlyginimo ûkininkaipareiðkë pretenzijas. Galiausiai1929 m. lapkrièio 12 d. Ministrø Kabinetasnutarë leisti Susisiekimo ministerijaiatsilyginti Kalnënø ûkininkams natûra –atiduoti jiems 5,8034 ha pievos ir 0,3560ha netinkamos þemës netoli esanèiamePalëkiø kaime (dokumente netiksliai raðomaPaleikiø). Kalnëniðkiai priëmë pasiûlymàir 1929 m. lapkrièio 30 d. jø ágaliotasV.Babilius pasiraðë þemës perdavimo-priëmimoaktà.Ið anksèiau cituotø „Þiniø apie vandenskeliø bei jø turto stová nuo prieðkariniolaiko iki 1927 metø“ (b. 23, lp. 20a)þinome, kad prieð Pirmàjá pasauliná karàprie Kalnënø uosto buvæs gyvenamasisnamas ir dirbtuvës, kurios karo metu bu-Kalnënø uostas. Schema. Brëþ. 238. Iðknygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 255vusios rusø iðgabentos. Visas to metouosto turtas ávertintas 24 000 litø. Patsuostas dël karo veiksmø, rodos, nenukentëjo.Taèiau nepriklausomos Lietuvos vandenskelius tvarkanèios ástaigos ir patyslaivininkai kaþkodël juo beveik nesinaudojo,ir daþniausiai jis buvo apibûdinamaskaip neveikiantis. Tikriausiai toks nesirûpinimasjuo buvo susijæs su nepatogumais:palyginti toli nuo tinkamø sauskeliøir miesto, elektros energijos neturëjimas.Todël laivininkai mieliau rizikuodavostatyti savo laivus Jurbarke, Mituvosupëje, bet ne atkampiame Kalnënø uoste.Antai jau mûsø nurodytame dokumenteapie laivø þiemojimà 1939–1940 þiemà(b. 568, lp. 19) paþymëta, kad Kalnënøuoste þiemoja vienas valdinis pontoninistiltas, du privatûs sieliai ir apie deðimtMiðkø departamento sieliø. Kitø laivøir visokiø plaukiojanèiø pastatø bei árengimøsavininkø neviliodavo në ypaè maþitarifai: 1936 m. balandþio 1 d. uþ þiemojimàpradëta imti Kalnënø uoste 25proc. garlaiviams ir baidokams nustatytørinkliavø, o nuo 1940 m. balandþio 22 d.tas procentas sumaþintas iki deðimties.Taigi variklinis laivas mokëjo uþ vienà kv.metrà uþimto ploto vos keturis centus, onevariklinis – du su puse cento.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 29

Parkinsono liga yra viena daþniausiai pasitaikanèiøneurodegeneraciniø ligø, paþeidþianèiø þmogaus nervøsistemà. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ðia ligaserga 0,3 proc. gyventojø, tai yra apie 7–10 tûkst.,tarp jø tûkstantis Vilniuje.AlgirdasVAIÈIULISLietuvosParkinsonodraugijostarybos narys,VilniaussavitarpioparamosgrupëspirmininkasKlinikiniai Parkinsono ligos simptomaipasireiškia þuvus 60–70 proc. neuronø. Pagrindinisbiocheminis defektas, sukeliantisligos reiðkinius, yra ryðkus mediatoriausdopomino trûkumas sunykus dopaminerginiamsneuronams. Ligai atsirasti átakosgali turëti paveldimumas, neuroinfekcijos,aplinkos toksinai ir kiti veiksniai.Ligos poþymiaiPagrindiniai Parkinsono ligos poþymiaiyra:tremoras (drebëjimas ramybëje),daþniausiai pasireiðkiantis vienoje kûnopusëje (asimetrinë ligos pradþia);raumenø rigidiðkumas (sukaustymas),nelankstumas, padidëjæs tonusas;bradikinezija (judesiø sulëtëjimas),pakitusi eisena;pusiausvyros sutrikimai (45 proc.serganèiøjø), padidëjusi kritimo tikimybë;kalbos ir rijimo sutrikimai.Liga paþeidþia mimikà, balso tonà,veido iðraiðka tampa hipodinamiðka (kaukësveidas), keièiasi raðysena, smulkëjaraðtas, kûnas stovint ágauna boksininkopozà, retai mirksima, sunku apsiversti lovoje,pasireiškia skausmo sindromas (daliailigoniø).Ði liga daugiausia veikia ligonio fizinæbûklæ, o ne jo intelektà, todël vartodamasvaistus sergantysis ilgà laikà gali iðlikti kûrybingas.Liga gydoma vaistais, chirurginiu bûdu,fizinës terapijos priemonëmis.Medikamentinis gydymasÐis gydymas yra veiksmingas, taèiauvaistus reikia parinkti labai individualiai. Pagrindinësmedikamentø grupës yra ðios:Levodopos grupë: Levodopa+Karbidopa(Sinemet),Levodopa+Benserazinas(Madopar), pailginto veikimo Levo-Parkinsono ligaBalandþio 11-oji – Pasaulinë Parkinsono liga serganèiøjø dienadopa (Sinemet CR, Madopar HBS), Levodopa,Karbidopa ir KOMT inhibitorius(Stalevo).Dopomino agonistø grupë: Pramipeksolis(Mirapexin), Ropinirolis (Requip).Anticholinerginiai vaistai :TrihexyphenidylHCI (Cyclodol).Amantadinas.KOMT inhibitoriai: Entakapone(Comtess).Selegilinas.Smegenyse levodopa naudojama dopominuigaminti. Levodopos preparataisgreitai pasiekiamas geras rezultatas. Deja,vartojant levodopà ilgà laikà arba didelëmisdozëmis atsiranda nepageidaujamiðio preparato poveikiai: diskinezija,motorinës fliuktuacijos ir kiti reiðkiniai.Kaip teigia med. dr. Vaineta Valeikienë,ðiuo metu siûloma gydymà levodopospreparatais pradëti kiek galima vëliau irtæsti minimaliomis efektyviomis dozëmis.Tai turëtø gerai ásidëmëti sergantieji Parkinsonoliga. Pacientas turëtø aktyviai dalyvautigydyme.Gera alternatyva levodopos preparatamsyra dopomino agonistai. Ðie preparataisavo struktûra panaðûs á dopominà.Jø veikimo mechanizmas skiriasi nuo levodopos.Pastaroji smegenyse virsta dopominu,tuo tarpu dopomino agonistaitiesiogiai veikia dopomino receptoriussmegenyse ir taip sušvelnina Parkinsonoligos simptomus.Vartojant levodopos preparatus patariamavengti baltymingo maisto. Vaistàgerti 20 min. prieð valgá arba valandàpo valgio. Be to, kasdien reikia išgerti1,5–2 l vandens.Vaistai Parkinsono ligai gydyti paprastaikompensuojami 80 procentø. Šiuo metutik sergantiems Parkinsono liga asmenims,kurie pripaþinti nedarbingais, ar sergantiemsParkinsono liga asmenims, sulaukusiemssenatvës pensijos amþiaus,kuriems yra nustatytas dideliø specialiøjøporeikiø lygis, ðiø medikamentø bazinëkaina yra kompensuojama 100 procentø.Kadangi liga labiausiai sutrikdo judëjimà,dauguma pacientø gana greitaitampa nedarbingi. 2007 m. apklausëmeParkinsono liga serganèius draugijos narius,gyvenanèius skirtinguose Lietuvosregionuose. Apklausos rezultatai, apdorotiLPD nario Zigmanto Kirklio, rodo, kadiki 2007 m. liepos 1 d. priemoka uþ kompensuojamuosiusvaistus vidutiniðkai sudarë93 Lt/mën., iðlaidos kitø ligø gydymuiskirtiems vaistams sudarë vidutiniðkai96 Lt/mën., tuo tarpu vidutinës pajamossiekia tik 751 Lt/mën. Taigi iðlaidosbûtiniems vaistams ðiuo metu yra per didelës.Tikimës, kad, subalansavus privalomojosveikatos draudimo fondo biudþetoiðlaidas kompensuojamiesiems vaistamsir medicininës pagalbos priemonëmsbei atsiradus geresniam finansavimui,bus svarstomas klausimas dël palankesniovaistø, skirtø Parkinsono ligaigydyti, kompensavimo, t.y. 90 arba 100procentø.Chirurginis gydymasTam tikroje paþengusios ligos stadijojegali bûti taikomas chirurginis gydymasesant varginantiems, vaistais nenuslopinamiemsParkinsono ligos poþymiams,tokiems kaip kûno drebëjimas,ypaè lydimas pakenktø galûniø skausmo,netoleruojant gydymo vaistais arba kai,progresuojant ligai, jo efektyvumas darosinebepakankamas ar atsiranda gydymosukeltø nepageidaujamø reiðkiniø –diskinezijø. Operacijos atliekamos Kaunomedicinos universiteto Neurologijosklinikoje (doc. Juozas Šidiškis). Yra duchirurginiai metodai. Pirmasis – tradicinëtalamotomija, atliekama stereotaksinetechnika. Ðis destrukcinis metodas taikomasjau 34 metus. Antrasis, naujesnis metodas– kai atliekama giliøjø smegenøstruktûrø operacija, t.y. smegenø pagumburiobranduolio ilgalaikis gydomasis stimuliavimasper stereotaksiðkai ávestusspecialius elektrodus. Dël dideliø kaðtømetodo panaudojimas ribotas. Reikëtøspræsti chirurginio Parkinsono ligos gydymofinansavimo klausimà, kad naujausiosgydymo technologijos bûtø prieinamosir Lietuvoje.Kamieniniø làsteliø panaudojimasAtskira problema – kamieniniø làsteliøpanaudojimas Parkinsono ligai gydyti.Dr. Augustas Pivoriûnas (Vilniaus universitetoEksperimentinës ir klinikinës me-30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

dicinos institutas) pagal kilmës ðaltiná skiriadu pagrindinius kamieniniø làsteliø tipus.Pirmasis – embrioninës kamieninëslàstelës (EKL), kurios iðskiriamos ið 3–5dienø amþiaus embriono audiniø. Antrasis– suaugusio organizmo kamieninëslàstelës (SKL), kurios dar vadinamosaudiniø kamieninëmis làstelëmis. Jos iðskiriamosið suaugusio organizmo audiniø.Dar yra skiriamos suaugusio þmogausnervinës kamieninës làstelës (SNL).Kadangi EKL prieinamumas yra ribotasdël etiniø, o SNL dël metodiniø prieþasèiø,ieðkoma bûdø, kaip Parkinsonoligos terapijai naudoti SKL.Fizinës terapijos priemonësParkinsono liga labiausiai paþeidþiamotorinæ sistemà, todël ligai gydyti svarbiosfizioterapinës priemonës, padedanèiospagerinti ligonio fizinæ bûklæ ir adaptacijà.Fizioterapija ir ergoterapija prisidedaprie pasyvaus ar aktyvaus sànariø judrumoiðlaikymo, raumenø sustingimo maþinimo.Reguliarus raumenø átempimas yraParkinsono liga serganèiø pacientømankðtos programos pagrindas. Raumenøátempimui maþinti svarbus yra gydomasismasaþas. Pageidautinas plaukymasðiltame vandenyje. Didelæ reikðmæ turi logopediniaiuþsiëmimai. Mûsø apklausosduomenimis 73 proc. respondentø në kartonesinaudojo medicinine reabilitacija. Kasmetmedicininë reabilitacija suteikiama tik250 serganèiøjø. Ðios paslaugos daugeliuipacientø teks laukti daugelá metø.Kauno medicinos instituto Neurologijosklinikoje veikia Parkinsono ligoniø ambulatoriniscentras. Deja, tokiø centrø nëradidþiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje,Gerontologijos ir reabilitacijos centre,yra konsultavimo kabinetas. Bet tai nëraatskiras centras. Tokius centrus (kabinetus)reikëtø ásteigti Vilniuje, Klaipëdoje,Panevëþyje ir Ðiauliuose.Labai svarbus sergantiesiems Parkinsonoliga yra dienos centrø steigimas.Kas tai yra? Dienos centrai kuriami, kadligoniø artimieji galëtø dirbti ir nereikëtødarbo metu priþiûrëti ligonio. Ligoniai rytebûtø veþami specialiu transportu á dienoscentrà, o vakare gràþinami namo.Centre bûtø teikiamos socialinës paslaugos,dirbtø psichologai, socialiniai darbuotojai.Esant reikalui, galëtø priþiûrëtiir gydytojas. Tokiø centrø steigimas svarbusne tik ligoniams, bet ir jø artimiesiems,nes sudaro sàlygas gráþti á darbo rinkà.Parkinsono liga serganèiøjø EPDAchartijoje deklaruojama, kad sergantiejituri teisæ:kreiptis á Parkinsono ligos specialistà;bûti kruopðèiai iðtirti, nustatant tiksliàdiagnozæ;gauti visapusiðkà gydymà;gauti nuolatinæ prieþiûrà ir slaugà;dalyvauti gydymo procese.Aukðèiau suminëtos Parkinsono ligosgydymo, vaistø kompensavimo ir medicininësreabilitacijos problemos buvo aptartos2008 m. vasario 26 d. su sveikatosapsaugos ministru Rimvydu Turèinsku. Ministras,atsakydamas á LPD nariø posëdþiometu pateiktus klausimus, kartu davënurodymus pavaldþioms institucijoms.Tikimës, kad serganèiøjø Parkinsono ligagydymas ir reabilitacija pagerës. Ministrasmus padràsino ir kvietë tæsti pradëtusdarbus.Lietuvos Parkinsono draugija (LPD)Ligoniai, kurie nori ágyti kuo daugiauþiniø apie Parkinsono ligà ir bendrauti tarpusavyje,stoja á LPD. Ðiuo metu draugijojeyra 350 nariø: serganèiøjø, jø globëjøir medikø. Ið jø Vilniuje 67. Kuriasi irsëkmingai darbuojasi draugijos savitarpioparamos grupës Alytuje, Jurbarke,Kaiðiadoryse, Kaune, Klaipëdoje, Pakruojyje,Panevëþyje, Ðiauliuose ir Vilniuje.LPD ákurta 1997 m. Kaune. Ákûrëjas –doc. Vytautas Mildaþis. Draugijos misija –pagerinti serganèiøjø gyvenimo kokybæ.Pasirinktos trys veiklos kryptys: tiesioginisdarbas gydymo ástaigose, pacientøPrivalomojosveikatosdraudimoinformacinëssistemosSVEIDRAduomenimis,per pastaruosius6 metusgyventojøsergamumasParkinsonoliga Lietuvojeiðaugo net 1,5kartoðvietimas ir bendras darbas su kitomis nevyriausybinëmisorganizacijomis.2001 m. Lietuvos Parkinsono draugijaástojo á Europos Parkinsono ligos asociacijà(EPDA). LPD sëkmingai dalyvaujabendruose Europos projektuose. 2002m. LPD tapo Lietuvos pacientø organizacijøatstovø tarybos (LPOAT) nare.LPD Vilniaus miesto savitarpio paramosgrupë (SPG) ákurta 2006 m. sausio12 d., iðrinkta 9 asmenø grupës taryba.Vilniaus miesto savivaldybë LPD Vilniausgrupei skyrë patalpas Antakalnio poliklinikoje(direktorë Birutë Galkauskienë).Grupë renkasi kiekvieno mënesio antràjáketvirtadiená 15 val. (Antakalnio g. 59,201 kab.).Draugijos nariams skaito paskaitaspatyræ gydytojai neurologai ir farmacininkai.Jie pateikia naujausià informacijàapie Parkinsono ligos gydymàEuropoje ir pasaulyje.LPD priklauso ir ðaliai nusipelnæ þmonës.Antai grupës narys kompozitoriusPetras Bagdonavièius parengë kompaktinádiskà, kuriame áraðyta jo sukurta muzika,,Vieðpatie, laimink” (Vilniaus arkikatedroskamerinio choro áraðas). Kûrinysbuvo pristatytas Pirmajame pasauliniameParkinsono ligos kongrese JAV ,,Muzikosátaka Parkinsono ligos gydymui” (2006 m.vasario 22–26 d.).LPD deðimtmeèio bei serganèiøjø Parkinsonoliga pasaulinës dienos proga Kaune2007 m. balandþio 28 d. surengtas paminëjimas.Vilniaus grupei inicijuojant, JoEminencija Kardinolas Audrys JuozasBaèkis sveikino serganèiuosius Parkinsonoliga. Paþymint LPD deðimtmetá, parengtasproginis pašto vokas bei antspaudas.Atnaujinami LPD nuostatai. Juos rengiantbûtina iðnagrinëti LPD ir jos grupiøstatusà. Tam galëtø pasitarnauti ð.m. balandþiomënesá Kaiðiadoryse ávykusi PasaulinësParkinsono liga serganèiøjø dienos minëjimoproga konferencija.EPDA 1997 m. paskelbus Chartijà balandþio11 d. pasaulyje minima serganèiøjøParkinsono liga diena. Ðià dienà norimaatkreipti Lietuvos visuomenës dëmesáá serganèiøjø Parkinsono liga gydymà,reabilitavimà, socialinæ rûpybà.Sergantieji Parkinsono liga turi savosimbolá. Ðia liga sergantis olandø sodininkasJ.W.S. Van der Wereldas 1980 m.iðaugino raudonos ir baltos spalvø tulpæ,kurià pavadino ,,Dr. Dþeimso Parkinsono”vardu. Ði tulpë yra logotipas, tapæsParkinsono organizacijø ir grupiø simboliuvisame pasaulyje.Norintiems susisiekti su LPD ir VilniausSPG prašome skambinti tel. 8 68615744, (85)248 00 25. Daugiau informacijosgalima rasti interneto svetainëjewww.parkinsonas.lt.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 34 31

Albinas BATAVIÈIUSTëvasNepriklausomos Lietuvos kûrimosi pradþioje,tuo metu, kai po 1918 m. vasario16-osios didþiulës pastangos buvo nukreiptoskrašto atstatymui ir naujai atsikûrusiosvalstybës organizavimui, pirmieji fiziniolavinimo ir sporto þingsniai buvo itinsunkûs. Trûko sporto specialistø, sportoaikðèiø, priemoniø. Taèiau, nepaisant visøðiø trûkumø ir nepritekliø, sporto ðakø pionieriai,suprasdami didelæ sporto reikðmætautai, pradëjo ðios srities organizaciná darbà.1919 m. J.Sliþio iniciatyva Kaune ásteigtaLietuvos sporto sàjunga (kitais metaisPirmosiosmotociklø lenktynësLietuvoje ir lietuviðkareorganizuota á Lietuvos fizinio lavinimosisàjungà (LFLS), visuose didesniuose Lietuvosmiestuose buvo steigiami sporto klubai.Pirmiausia plito tos sporto ðakos, kuriomsreikëjo maþiausiai materialiniø iðtekliøir buvo palankiausios sàlygos plëtotis.Tai lengvoji atletika, ledo ritulys, þirginissportas, irklavimas, boksas ir kt. Nuo jaupaminëtø ir daugelio kitø sporto ðakø neatsilikoir techninio sporto ðakos – dviraèiøbei motociklø sportas.Po Pirmojo pasaulinio karo, ilgos carinësRusijos okupacijos Lietuvoje, bebuvusios vienintelës susisiekimo priemonës,mûsø þirgelio juodbërëlio, atsiradoir techniniø susisiekimo priemoniø. Taidviraèiai, motociklai, automobiliai ir kt.Greitai atsirado ir tos srities sporto mëgëjø,norëjusiø palenktyniauti, iðmëgintijëgas tam skirtoje trasoje. Vienas ið tokiømëgëjø buvo Leonardas Jurevièius.Gimë jis 1902 m. Kaune. Èia, Ðiauliø gatvëjeNr. 24, stovëjo jo tëvø nuosavas namas.1930 m. L.Jurevièius vedë AnastasijàBliukytæ (1905–1994). 1931 m. jiemsgimë sûnus Zenonas, o 1937 m. dukraEmilija. Pasak dabartiniu metu Niujorke gyvenanèioZenono, mamos tëvas Bliukyspo Pirmojo pasaulinio karo gráþo á Kaunàir dirbo Auðros berniukø gimnazijos ûkvedþiu.Jis buvo iðsilavinæs þmogus, darbuotojømëgstamas, vertinamas ir gerbiamas.Jo mama A.Bliukytë buvusi ið ðeimos, kuriojeaugo net penkiolika vaikø.Leonardas Jurevièius, pasak jo amþininkø,buvo sumanus, principingas, nagingasir išradingas automechanikas. Jis,muzika uþAtlantonors ir bûdamas civilis tarnautojas, dirboÐanèiuose, Lietuvos kariuomenës motorizuotoskuopos garaþe, taisë ir priþiûrëjovisà karinæ technikà. Turëjo kelis nuosavusmotociklus, nuosavà dirbtuvæ-garaþà,kur taisydavo savo bendraþygiø, bièiuliøtechnikà. Tai buvo jo verslas. Taisydavoávairiø markiø motociklus, dviraèiusne tik iš Kauno, bet ir iš kitø Lietuvos vietø.Jis buvo Kauno motociklistø klubo pirmininkas,aktyviai ir gana sëkmingai dalyvavokeliose motociklø varþybose, laimëjone vienà reikðmingà prizà.Lenktynës bûdavo rengiamos tik sekmadieniais,jos prasidëdavo gana ankstiryte.Kazio Binkio redaguojamame Kauneleistame dvisavaitiniame þurnale „MûsøDienos“ 1928 m. liepos 29 d. Nr.10, 11 p.išspausdintame straipsnyje „Pirmos Lietuvojemotociklo lenktynës“ rašyta: ,,MûsøDienø“ Redakcija, matydama didelá moto-sportovystymàsi Lietuvoje ir priduodamajam nemaþai reikðmës, Lietuvos SportoLygai leidus š. m. rugpjûèio 12 d. ruoðiapirmas Lietuvoje motociklø lenktynes 220km atstumui. Marðrutas numatomas toks:Kaunas–Garliava–Marijampolë–Kalvarija–Krosna–Simnas–Alytus–Birštonas–Prienai–Garliava–Kaunas. Didesniuose maršruto2–3 centruose bus kontrolës punktai, kurlenktyniautojai turës atlikti kai kuriuos formalumus:k. t. savo paiðeliu pasiraðyti pilnàvardà ir pavardæ, atvykimo minutà irsekundæ, atidaryti su savo átaisu sitro bonkàir iðgerti stiklà, pasiimti savo numerá irt. t. […] Trims pirmiesiems lenktyniø nugalëtojams,,Mûsø Dienø“ redakcija áteikstris brangias dovanas. Dovanos skiriamos2 grupëms: visø kategorijø maðinoms solovaþiavimui ir maðinoms su priekabais (sidenarai).Taip pat numatomos dovanosatskirø kategorijø nugalëtojams.“Po sëkmingø pirmøjø lenktyniø taspats leidinys rugpjûèio 19 d. Nr. 13, 6 p.raðë: „(...) Toliau ëjo maðinos su priekabomisir sekanèia tvarka: kap. Ulpa su þmona,,Harley Davidson“ 10 jëgø, kap. Staðaitis,,Harley Davidson“ 10 jëgø, Jurevièius,,Indian“ 12 jëgø.“Beje, Leonardui Jurevièiui tàsyk lenktynësenepasisekë. Tai matyti ir iš tolesniopublikacijos teksto: „Kap. Ulpa (Harley Davidson)10 jëgø, kamerai pratrûkus, neuþbaigë.Tas pats atsitiko ir su Jurevièium (Indian)12 jëgø“. Šias lenktynes laimëjo kap.Januðkevièius, motociklu „Harley Davidson“trasoje uþtrukæs 2 val. 29 min.To paties þurnalo numerio antramepuslapyje apie ávykusias rungtynesrašoma: „Pirmas didelis motociklø prabëgimas230 klm. atstumu suruoðtas,,Mûsø Dienø“ Redakcijos, praëjo labaigerai ir ádomiai. Neþiûrint á tai, kad plentasdaugumoje vietø buvo uþdarytas, tiltairemontuojami ir teko net dirva vaþiuoti,atsiekti nelauktai geri rezultatai, kuriene tik pralenkia mûsø kaimynus, bet irkai kurias Vakarø valstybes. Gan charakteringa,kad tose didelëse motociklø varþytynësedalyvavo tik Amerikos ir Anglijosfirmø maðinos ir nei vienos maðinosnebuvo Vokietijos fabrikø“.Tø paèiø metø rudená buvo surengtos32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Kaunomotociklininkøkomanda.ViduryjestovikomandospirmininkasLeonardasJurevièius.Apie1927 m.Lietuvos motociklø pirmenybës. Lenktynësávyko Mauruèiø–Marijampolës plente.Kova dël nugalëtojo vardo jose buvoitin átempta. 1928 m. spalio 14 d. „MûsøDienos“ Nr. 21, 10 p. rašoma: „(....)Rungtynës prasidëjo 1 klm. distancijai sulëkanèiu startu ir su 500 mtr. ásibëgëjimu.Ir kaip buvo laukta, visur buvo atsiektinauji Lietuvos rekordai. 1 klm. distancijojplentas buvo uþdarytas ir dalyviaipavieniui atliko lenktynes. 1 klm. distancijosrezultatus èia ir paduodame:1. Jurevièius Indian, 1200 cmc 32,13sek.2. kap. Pyragius Harley Davidson,1000 cmc 32,23 sek. (...),,Grand Prix“ nugalëtoju yra komisijospripaþintas p. Jurevièius L., nes Gubarasbuvo uþsiregistravæs ant 750 cmc maðinos.Tuo bûdu ,,Mûsø Dienø“ dovanà —,,Grand Prix“ laimëjo L.Jurevièius ant 12jëgø ,,Indian“ mašinos.“Leonardas Jurevièius su savo pamëgtumotociklu ,,Indian“. Motocikle sëdiþmona Anastasija Jurevièienë ir sûnusZenonas. 1933 m.Beje, minëtame leidinio numeryje yratrumpa uþuomina apie tai, kad motociklølenktynës vyko ir 1927 m.: „Èia prie progospaduodame 1927 metø Lietuvos rekordus,sulig kuriø galima padaryti sulyginimàsu naujais rekordais.Iki 350 cmc. Rinèinauskas ,,Harley Davidson“45,1 sek. – 79,826 klm; iki 750cmc. Jurevièius ,,Indian“ 39,1 sek. –92,076 klm“.Net ir bûdamas tremtyje, Vokietijos lageriuose,o vëliau Amerikoje, kaip ðvenèiausiàrelikvijà L.Jurevièius saugojo dviano meto fotonuotraukas ir 1928 m. uþpirmà vietà rungtynëse gautà prizà – kiðenináðveicariðkà laikrodá sidabriniamekorpuse ,,Brevet“ 9496 su grandine. Kai1990 m. L.Jurevièius mirë, jas toliau globojajo sûnus Zenonas. Laikrodþio mechanizmasir grandinë neiðliko, o ant sidabriniokorpuso dangtelio išgraviruotasuþrašas vis dar aiðkiai áskaitomas: ,,1928m. Liet. Mot. Pirm 1. klm. Nugalëtojui p.L.Jurevièiui ,,Mûsø Dienos“.SûnusLeonardo Jurevièiaus sûnus ZenonasJurevièius (Jurys), gimæs, augæs ir vaikystæpraleidæs Kaune, nemaþai vaþinëjæs tëvomotociklais, mokæsis ,,Auðros” berniukøgimnazijoje, gyvendamas Amerikojesavo gyvenimà susiejo su technika. Jis yraplieno konstrukcijø inþinierius. Tai, anot jopaties, bûtinas pragyvenimo ir iðlikimo ðaltinis.Visa kita jo gyvenimo dalis eina kitavaga, yra glaudþiai susijusi su Lietuva, lietuviøkalba, lietuviðka muzika ir kt. Kai 2004m. vasarà lankiausi jo namuose Niujorke,jau þinojau, kad Zenius myli dainà, bet tai,kà pamaèiau jo namuose, labai nustebino– per daugelá metø Zenono dirbta ir padarytaišties daug. Kaip tai buvo nelengvajam pasiekti, mes, gyvenantys Lietuvoje,sunkiai suprasime. Pasak pašnekovo,„mes Lietuvos neturëjome, mes Lietuvà kûrëmeir turëjome èia“.Dar paauglys bûdamas Zenonas kartusu šeima 1944 m. pasitraukë á Vokietijà.1946 m. Jurevièiai apsigyveno Oldenburge,pabëgëliø stovykloje, kur surado prieglobstáapie 800 lietuviø. Zenonas sveèiojeðalyje vis ilgëdavosi savo gimtojo miestoKauno, vaizdingø jo kloniø, apylinkiø,Nemuno, Neries slëniø, ten laisvai ir plaèiaiskambëjusiø dainø, pasakø, padavimøo labiausiai – lietuviškos šnektos. Norsbûdamas toli nuo tëvynës, draugø ir bendraþygiø,išvargintas kasdieniø darbø, nepritekliø,savo ankstesniø pomëgiø, lietuviðkosðnekos jis neuþmirðo. Atmintyjenuolat skambantys lietuviðki þodþiai, dainømelodijø aidai neduodavo ramybës jaunuoliosielai. Aukšèiau minëtoje pabëgëliøstovykloje buvæs Kauno Águlos baþnyèioschoro vadovas Linevièius 1947 m. ákûrëmiðrø chorà „Vaidila“, kuriame buvo 60dainininkø. Zenonui buvo patikëta ganaatsakinga tenoro partija. Vëliau jauna, neramimeniðka Zenono siela atvedë já á buvusioKauno operos dainininko Vlado Baltruðaièiosuburtà lietuviðkos dainos bûrelá– miðrø oktetà. Su ðiuo oktetu ZenonasVokietijoje, vaþinëdamas po pabëgëliø stovyklas,daug koncertavo. Pasirodydavonet anglø ir vokieèiø kariams. Lankydamasðá kolektyvà, Zenonas rado truputá ramybës,palaimos, kibirkðtëlæ atgaivos savoraudanèiai sielai.1950 m. Jurevièiø ðeima iðvyko á Amerikàir apsigyveno Niujorke. Nenurimo jis irgyvendamas Amerikoje. Èia jis dar labiauatsidavë lietuviškai dainai. Zenonas greitaiVirginijos Valuckienës nuotraukoje –Leonardui Jurevièiui po sëkmingø lenktyniøatitekusio laikrodþio-prizo su autentiðkuuþraðu fragmentassusirado jau 60 metø ten gyvuojantá ,,Operetës“chorà ir jame pradëjo dainuoti. 1963m. ið Èikagos á Niujorkà atvyko Vladas Baltruðaitis.Èia jis subûrë ir vadovavo lietuviðkosdainos mylëtojø chorui. Jo dešinioji ranka– choro seniûnas, visø darbø organizatoriusir vykdytojas – buvo Zenonas Jurevièius-Jurys.Nuo 1967 m. šiam chorui pra-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 33

Kvieèiame diskutuoti,,Perkûno” vyrø choras pakeliui á Kanadà. Pirmoje eilëje ið deðinës: choro seniûnas ZenonasJurys, ðalia jo – choro vadovas ir dirigentas Vytautas Stroliadëjo vadovauti buvæs tauragiðkis muzikasVytautas Strolia. Tai buvo gausus choras,kuriame kartais dainuodavo daugiau kaippo 40 dainininkø. Pasak Zenono, su šiuochoru apvaþiuotos beveik visos lietuviø kolonijosAmerikoje. Anot paties Zenono:„Kai beveik pusðimtis balsingø vyrø iðvykose,kituose miestuose per koncertus,vos pravërus scenà, uþtraukdavomeskambià lietuviðkà dainà, salëje susirinkæþiûrovai net krûptelëdavo iš nuostabos“.Po kiekvieno koncerto bûdavo ilgiausiosovacijos, ne vienas ið graudulio sudrëkusiasakis šluostydavo. O paskui – seniailaukiami, linksmi ir smagûs tautieèiø pasibuvimai,ádomûs ir neiðblëstantys susitikimai,naujos paþintys, nauji draugai. Beje,tikriausiai nebuvo në vieno pokalbio,susiëjimo ar ðiaip tautieèiø pasibuvimo,kad nebûtø prisiminta Tëvynë Lietuva,gimtieji namai: „Kada?“, „Kada?“, „Kadapagaliau galësime gráþti á namus?“.Po sëkmingø pasirodymø ir kelioniø1973 m. specialiame koncerte choruibuvo suteiktas garbingas vardas ,,Perkûnas“.Grupelë choro dalyviø, 12 dainininkø,tarp kuriø buvo ir Zenonas, vadovaujamibuvusio choro asistento VytautoDaugirdo, parengë nemaþai dainøið Pensilvanijos angliakasiø sukurto folklororepertuaro ir 1975 m. iðleidoplokðtelæ. Taip Pensilvanijos kasyklosedirbæ lietuviai savo sunkø ir pavojingàdarbà graþiai, jautriai, išraiškingai áprasmino,palikdami neákainojamos vertëstam kraštui ir tam darbui bûdingas dainas,pasakojimus, eiles.Kaip prisimena Zenonas, chore dainavoávairiø profesijø þmonës. Visus kûrinius,o jø bûta apie 150, scenoje dainuodavobe natø. Tai buvo ne vien lietuviøliaudies ar kompozitoriø sukurtos dainos.Koncertø metu skambëdavo ir arijosið operø, opereèiø, kantatos, kiti ávairausþanro kûriniai. Beje, visi jie skambëdavotik lietuviškai. Ið pradþiø neturëtakur repetuoti, tai glaudësi Amerikoslietuviø atletø 100 metø senumo klube,Niujorko skyriaus salëje, o 1974 m.pradëjo darbà naujai ásikûrusio lietuviðko,,Þidinio“ patalpose. Apie „Perkûnà“sklido gandai ne vien po lietuviškas kolonijas.Jo dainomis ir jø atlikimu buvosusiþavëjæs ne vienas choras. Garsusir muzikalus Niujorko vyrø choras ,,BaysideGlee Club“, susiþavëjæs ,,Perkûno”choro dainininkø atliekamø kûriniøinterpretacija, net iðmoko keletà lietuviðkødainø lietuviðkai ir jas atliko bendramechorø bièiulystës vakare. „Tai buvone tik graþu, áspûdinga, tai buvo jausmingair nepakartojama“, – su skausmoir nostalgijos gaidele prisimena choroseniûnas, choro organizatorius, josiela Zenius Jurys.1974 m., ðvenèiant choro deðimtmetá,kartu su simfoniniu orkestru buvo áraðytair iðleista plokðtelë ,,Kove galingas“.Be jau aukšèiau minëtos diskografijos,per savo kûrybiná laikotarpá choras yra dariðleidæs tris ilgai grojanèias plokðteles.Nepamirðo, nepamirðta ir negalëspamirðti Zenius Jurys savo gimtojomiesto, jame turëtø draugø, gimtøjø namø,gatviø, upiø vingiø ir tø vaizdingøjøslëniø, kalnø, paðlaièiø. Jis dabar èia jaudaþnas sveèias. Viešëdamas Lietuvoje,jis visada aplanko savo svajoniø irvaikystës miestà Kaunà.Deja, yra pradþia, yra ir pabaiga...1988 m. Viktoro Ralio vadovaujamas„Perkûno“ choras, daugiau nei porà deðimtmeèiødþiuginæs ne vienà uþjûrioklausytojà, dainos mylëtojà, daug prisidëjæsprie mûsø tautiðkumo palaikymoðiuose kraðtuose, baigë savo graþià,prasmingà ðvietëjiðkà veiklà.Lietuvoje pagal eþerø ir upiø apsaugosjuostø prieþiûrà reglamentuojanèiusdokumentus nuo 1982 m. buvodraudþiama jose kirsti medþius ir krûmus,ganyti gyvulius, árengti poilsiavietes, kûrentilauþus, dirbti þemæ, ardyti pomiðkábei miðko paklotæ. Dël ðiø draudimø beidideliø baudø uþ tokius paþeidimus, taippat dël natûraliai nutrûkusios ar sumaþëjusioskaimo gyventojø ûkinës veiklosbei sumaþëjusiø turistø ir poilsiautojøsrautø eþerø ir upiø krantai iðtisai apaugolapuoèiais medþiais ir krûmais, atabraduosesuveðëjo daþniau vienos rûðiesvandens augalai, o jø dugnas pasidengëdumblu ar ištisiniu maurabragiø sàþalynu.Dabar daþnai vandens telkiniøpakrantëse iðplitæ ir nepriþiûrimi juodalksniai,alksniai, berþai, trake – avietynai,dilgëlynai. Sàþalynai yra virtæ tankme,kuriai apibûdinti labiausiai tinka brûzgynopavadinimas.Apmaudu, kad prieð deðimt metøautoriui nepavyko átikinti kai kuriø biologijos,eþerotyros ir kraðtotvarkos mokslininkødël apraðomosios problemos aktualumo,bûtinybës tæsti intensyvius augalijossukeliamos vandenø tarðos tyrimusbei keisti su tuo susijusius norminiusdokumentus.Visi þmonës yra patyræ, jog gëliø vazojebuvæs ðvarus vanduo po keliø dienøsurûgsta, susidrumsèia, pradedadvokti. Pakranèiø gyventojai ir turistai tokáreiðkiná kartais aptikdavo valtyse, jeigujos bûdavo laikomos po medþiø lajomis.Tad kodël turëtø bûti ignoruojamabiologinë vandens telkiniø tarða?Straipsnio autoriaus tikslai:– árodyti, kad lemiama daugumosLietuvos pavirðinio vandens telkiniø eutrofikacijos(didelio uþterštumo maistinëmisorganinëmis medþiagomis) pirminëprieþastis yra per tankûs lapuoèiaimedþiai krante bei per gausi vandensaugalija – antrinë prieþastis, t.y. pirmosiospasekmë;– skatinti šia tema diskutuoti visusišmananèiuosius, o ne vien ankstesniolaikotarpio mokslininkus, áteisinusius irvis dar ginanèius ydingà per gausiø þeldiniøplëtotæ pakrantëse;– ápareigoti Aplinkos ministerijàkeisti teisinius dokumentus, susijusiussu vandens telkiniø apsaugos juostøprieþiûra;– nedelsiant pradëti gelbëti dar neeutrofikuotuseþerus bei upelius maþinantjø biologinæ tarðà.34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Eþerø irupiøbiologinëtarðaTechn. m. dr. Mykolas PELIKŠAÐiauliø universiteto Statybosinþinerijos katedraMiðkø átakos pavirðiniø vandenøtarðai tyrimø apþvalgaLietuvos mokslininkai teoriðkai yra apskaièiavæbei natûriniais tyrimais pagrindæ,kad miðkai prie gausiai træðiamø agrariniøteritorijø sumaþina per juos nuo dirvøpratekëjusiose nuoplovose esanèiø terðaløkieká. Atsiþvelgiant á ðiø tyrimø rezultatus,buvo toleruojamas ir skatinamas pakranèiøuþaugimas medþiais bei krûmais, taippat Lietuvoje buvo áteisintos vandens telkiniøapsaugos juostos ir zonos bei specifiniaitokiø zonø prieþiûros nuostatai. Patididþiausia tokiø tyrimø klaida buvo ta,kad visiðkai nebuvo nagrinëjama pakrantëseesanèiø lapuoèiø medþiø nuokritøá vandená bei galimø iðvartø átakavandens ir atabrado kokybei.Autoriaus publikacijos, praneðimaimokslinëse konferencijose, taip pat2000-12-21 Lietuvos aplinkos ministerijojesurengta mokslininkø diskusija bei autoriausjai parengtas 22 p. apimties rankraðtinistraktatas „Ar saugotini kranto þeldiniaiir vandens augalija“ kai kuriø mokslininkøbuvo ávertinti neigiamai, net priskirtierezijai, nes autorius tokià augalijà siûlëne saugoti, bet naikinti.Aplinkos ministerija iš dalies atsiþvelgëá autoriaus bei kitø specialistø siûlymus,ir 2003 m. patvirtintame LietuvosRespublikos Vandens ástatyme jau nelikoþodþiø „vandens telkiniø naudotojai irsavininkai privalo nenaikinti vandens augalijosir gyvûnijos“. Taip pat 2007 m.rengtame LRV nutarimo projekte dëlankstesniø apsaugos zonø naudojimo sàlygøpakeitimo nëra þodþiø: „saugotiniþeldiniai yra medþiai, jø grupës ir krûmai,augantys vandens telkiniø apsaugos juostosebei zonose“, „pakranèiø apsaugosjuostose ne miðko þemëje draudþiamakirsti medþius ir krûmus”.Tikëtina, kad ir ateityje Lietuvos aplinkosministerija tobulins vandens telkiniøapsaugos juostø naudojimo sàlygas ir josegalëtø bûti áraðyta, kad kol kas iki atskiropaskesnio nutarimo skatintinaskranto þeldiniø bei vandens augalijos plotømaþinimas. Autoriø nuomone, iki tol,kol vandens telkiniø uþþëlimas netapsfragmentinis, nuogàstauti dël galimø perdaug plikø pakranèiø ir priekranèiø nederëtødël to, kad valstybë neágali skirtimilþiniðkø lëðø pakrantëms ir priekrantëmsvalyti, be to, neatlygintinai kurianèiøjøgamtos groþá bei gerinanèiø vandenøkokybæ Lietuvoje nebus per daug.Lietuva, bûdama grieþtos vandens telkiniøprieþiûros pionierë, pirmoji patyrë irkarèias pasekmes – ji tapo nesëkmingonatûrinio eksperimento baze. Pageidautina,kad ji nedelsdama, kaip pionierë,pradëtø maþinti sàþalynø plotus, o tokiødarbø bûtinybæ ir rezultatus vieðai skleistø.Vakarø ðalys dar nepatyrë pakranèiøir priekranèiø iðtisinio juostinio uþþëlimoneigiamø pasekmiø, nes privaèios þemëssavininkai nebuvo linkæ pakrantes paverstinepriþiûrimais brûzgynais... Lietuvos patirtispadëtø gerokai sulëtinti pavirðiniovandens telkiniø eutrofikavimà (maistogausinimà) visame pasaulyje.Natûriniø stebëjimø duomenysAutoriaus vaikystë prabëgo eþeringuoseLietuvos rajonuose, ten tekdavopoilsiauti bûnant studentu bei dëstytoju,todël galima bûtø tarti, kad natûriniai eþerøir upeliø stebëjimai trunka maþdaugnuo 1950 metø. Kryptingi ir apraðomi jøstebëjimai pradëti maþdaug 1985 m., didþiausiàdëmesá skiriant antropogeniðkaineterðiamiems upiø aukðtupiamsbei nepratakiems miðkø eþerams. Tikkokiø maþdaug 20-ies eþerø bûklës pokyèiøstebëjimas ir registravimas leido atmestipramoniniø, buitiniø bei þemës ûkioterðalø átakà pavirðinio vandens telkiniøeutrofikavimui.Tyrimø metu buvo registruojamas pakranèiøuþaugimo medþiais laipsnis, ðiømedynø apytikslis amþius, esamø ir potencialiaigalimø iðvartø kiekis, dumblo storisbuvusiuose anksèiau smëlëtuose atabraduosebei jø uþþëlimo hidrofitais pobûdisir tankis, vandens skaidrumas ir spalva.Mano labiausiai iðtirti eþerai yra Labanororegioniniame parke bei Aukðtaitijosnacionaliniame parke, taèiau trumpalaikiøiðvykø metu buvo stebëti kai kurie kitø eþeringøLietuvos vietoviø vandens telkiniai.Daugiausiai tirtas Labanoro regioniniameparke esantis Raðiø eþeras. Jo baseinenëra jokios pramonës, nëra agrarinëstarðos ir tëra tik apie 10 maþø sodybø.Apie 1955 m. priekrantës (litoralës)dugne vyravo gausûs ir stori smëlio beiþvirgþdo klodai. Krante augo tik reti pavieniailapuoèiai bei vietomis gausesnispygliuoèiai. Jokiø iðvartø nebuvo pastebëta,tebuvo keliolika nedideliø fragmentiðkøir retø nendrynø. Vandens skaidrumassiekë 5–6 metrus. Taèiau 2000 m.eþere aptikta apie 400 iðvartø, apie 400potencialiø tikëtinø iðvartø, stebëtas tikMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 35

fragmentinis priekrantës uþþëlimas retaismakrofitais, aptiktos retos ir dar negausiosdreisenø bei dëliø kolonijos. Rytinëjeálankoje pastebëta keliolika þaliamauriø(mauragimbiø) nedideliø santalkø.Bet jau 2007 m. dauguma iðvartø buvouþaugusios nendrynais, iš dalies padengosdumblu, todël nebûtø buvæ ámanomajø visø pastebëti. Aptiktas jau beveikištisinis juostinis priekrantës uþþëlimas(vyrauja nendrës, lûgnës, maurabragiai,permautalapës plûdës, iðstûmusiosblizganèiàsias plûdes). Visur eþero dugnobentosà sudaro gausios dëliø ir dreisenøpopuliacijos (pastarosios sunaikinodvigeldþius moliuskus). Beliko tik 3 vietos,tinkanèios maudykloms ir paplûdimiams.Nustatytas fitoplanktono pagausëjimas beinebegyvo gausios nuosëdos. Vandensskaidrumas tesiekë 1,2–2,5 metro. Labainuliûdino 2006 m. eþero salø atabraduose,vietomis net ir ant maurabragiø, maþdaug0,2 km 2 plote suveðëjæs iðtisinis þaliamauriøapklotas, jau 2007 m. kai kur uþleisdamasvietà geltoniesiems bei rudiesiemsdumbliams. Be to, karðtà ir sausà2007 m. vasarà þaliamauriø apklotø antbentoso pastebëta ir kitose eþero vietose.Panaðûs, bet dësningi eutrofikacijos(mitybos gerëjimo) pokyèiai pastebëti visuose,maþdaug 20-yje, stebëtø uþdarøspygliuoèiø miðkø eþerëliø, á kuriuos tiesiogiainepatekdavo þmoniø ûkinës veiklosterðalai. Juose buvæ smëlëti atabradai(negilûs eþero ar upës pakraðèiai) pradëdavopasidengti juosvu ar rusvu dumblutik po to, kai pakrantëse suveðëdavo lapuoèiaimedþiai ar krûmai bei atsirasdavoiðvartø. Dar po poros metø 1–2 m gylyjesuþeldavo hidrofitai, o dar vëliau atabradasiki pat kranto uþþeldavo daþniausiainendrëmis ar ðvendrais, reèiau – plûdëmis,lûgnëmis, maurabragiais. Tokie gamtiniaipokyèiai tik maþdaug 5–10 metøanksèiau buvo aptikti Aukðtaitijos nacionalinioparko eþeruose. Toká ankstesná irspartesná eutrofikavimo procesà Ignalinosrajono eþeruose galima paaiðkinti daugiauhumuso turinèiais kranto gruntais, didesnepapildoma tarða nuo agrariniø plotø,gyvenvieèiø bei melioruojamø teritorijø.Didþiausià nerimà man sukëlë grësmingigamtiniai pokyèiai Vaikðèiuko eþere.Labanoro regioniniame parke esantisVaikðèiukas yra gilioje dauboje, nedidelis,bet gilus, su siaurais smëlëtais atabradais,jis neturi nei intakø, nei iðtakø.Didesnioji dalis daubos ðlaitø per pastaruosiusdeðimtmeèius apaugo veðliaislapuoèiais, stataus ðlaito virðuje yra tikapie 10 nedideliø sodybø, dabar virtusiøvilomis, taigi antropogeninë eþerëliotarða neþymi. Gyventojai jau prieð keleriusmetus jo priekrantëje retsykiais pastebëdavoatsirandanèius ir dingstanèiusþalios spalvos maurus, liudijanèius eutrofinævandens bûklæ. Todël dabartinë hipereutrofinëvandens bûklë („vandensþydëjimas“) yra logiðka ðio eþero pakrantëjeauganèiø lapuoèiø medþiø sukeltosbiologinës tarðos pasekmë.Esu daugybæ kartø stebëjæs, kaipuþdaruose eþeruose ir upëse pasiskirstomedþiø lapø ir ðakeliø, taip pat nendrynønuokritos, esu fiksavæs laipsniðkus jø irimoprocesus, fitoplanktono gausëjimodësningumus, gleivëtø apnaðø gausëjimàant dugno bei hidrofitø (vandens augalø)stiebø. Man nekyla abejoniø, kadaugalijos perteklius paþeidþia natûraliusvandens ekosistemos procesus. Kadangitokie pokyèiai vyksta daugybëje uþdarømiðko eþerëliø, taip pat Lakajos, Þeimenosir Ðventosios upiø aukðtupiøeþeruose, kuriø baseine nëra ir nebuvoantropogeninës tarðos, todël teigiu, kadlemiama eþerø ir upeliø eutrofikavimoprieþastis – per gausios ir blogai priþiûrimosaugalijos sukeliama biologinëvandens telkiniø tarša.Vandens tarðos augalijaprognozavimasDauguma ekologø augalijos sukeliamosþalos vandens telkiniø kokybei nëralinkæ vadinti tarða. Manau, kad terminastarša vartotinas, nes “tarða yra toks apytakosgreièio pokytis, kuris gali kenktiþmoniø sveikatai bei bloginti augalø ir gyvûnøgyvenimo sàlygas”.Kad vandenyje plëtotøsi áprastos irmums priimtinos biologinës ávairovës formos,ypaè fitoplanktonas, pageidautinasorganiniø elementø santykis (anglis:azotas:fosforas)turëtø bûti maþdaug toksC:N:P = 106:16:1. Darau prielaidà, kadkranto medþiø lapø nuokritos priekrantëje(litoralëje) iðlieka lygios nuokritoms á sausumà,t.y. maþdaug 9 t/ha, arba 900 g/m 2 .Taip tikrai ávyksta, kai priekrantë nuo giluminësdalies yra atskirta suveðëjusiø makrofitø.Nesant makrofitø, vëjas bei povandeninëssrovës lapø nuogulas gali suklostytilabai ávairaus storio sluoksneliais, todëlorganiniø nuogulø tankis minëtàjàreikðmæ galëtø pranokti kelis kartus, ypaèjei dar papildomai prisidëtø net ir ledø atneðtosapirusios makrofitø nuosëdos.Sausoji lapijos masë sudaro apie pusæfitomasës, joje anglis sudaro maþdaug96 proc. sausosios dalies, azotas– apie 1,5 proc.; sudeginus lapus liekaapie 10 proc. pelenø, o fosforas juosesudaro apie 0,25 procento. Taip á priekrantëskvadratiná metrà su lapø nuokritomisvidutiniðkai patenka 432 g anglies,6,75 g azoto ir 0,11 g fosforo. Vien nuoanglies terðalø 1 m gylio priekrantës vandenyjeteoriðkai galëtø susidaryti biologiniodeguonies poreikis 987 mg O 2/l(palankiomis sàlygomis vandenyje bûnaiðtirpæ apie 10 mg O 2/l), o þiemà lapønuokritoms oksiduoti tektø suvartoti deguonámaþdaug ið 100 m 3 vandens. Akivaizdu,kad dël tokio didelio deguonies36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

poreikio dauguma organiniø medþiagønemineralizuojamos, nuogulose formuojasisapropelis, uþdengdamas anksèiaubuvusius smëlëtus atabradus.A.Dilys teigia, kad su juodalksniø lapønuokritomis á dirvoþemá patenka iki0,234 g/m 2 fosforo. Iš tokio jo kiekio 1 mgylio priekrantës vandenyje galëtø susidarytifitoplanktono biomasë apie 250mg/l. G.Jankevièiûtë nurodo dar didesniusnendrynuose rudená sukaupiamofosforo kiekius – net iki 25 g/m 2 , o teoriškaijo pakaktø fitoplanktono biomasei susidarytinet 6250 mg/l. Kadangi savaiminisvandens apsivalymas gali vykti tik esantmaþesnei fitoplanktono biomasei nei 5mg/l, tai pateiktieji skaièiai árodo, kad tikëtinasintensyvus „vandens þydëjimas“,vanduo gali tapti distrofinis su ne visiškaisuirusia augalija, o ne visiškai suirus organinëmsmedþiagoms, dugno pavirðiujegali susidaryti lengvos ir purios sapropelionuosëdos.Iðplitæ vienarûðiai sàþalynai darko irkraðtovaizdá: ribojama vaizdinga panorama,pakrantës dël didelës medynø tankmësbei neiðvengiamø iðvartø tampasunkiai praeinamos, dingsta maudyklësir paplûdimiai. Daþniausiai buvæs nuolaidussmëlëtas krantas tampa statmenaplokðtuma, o dël to krantø ardymasbei iðvartø tikimybë daþnai ne sumaþëja,o padidëja. Smëlëti atabradai pasidengiadumblu bei sapropeliu. Nuolatiniamemedþiø ðeðëlyje esanèiame vandenyjepakinta flora ir fauna, sàþalynuoseveisiasi milþiniðkos uodø ir maðalø populiacijos.Priekrantës pamaþu ima pelkëti.Labiausiai kraðtovaizdis yra sumenkæsupiø raguvose ir slëniuose: juose suaugæmedynai paslëpë kalvotà ir vaizdingàreljefà, per jø tankmæ daþnai neámanomaáþvelgti net upës vagos. Tik dëlanksèiau buvusio ástabaus kraðtovaizdþiodaugybë teritorijø Lietuvoje buvopaskelbtos draustiniais, kuriø ðiandienëbûklë yra kaip akibrokðtas áteisintomssaugomoms teritorijoms.Nendres, plûdes, ðvendrus, lûgnesnesunku pašalinti iš vandens telkinio (tereikiajas nupjauti, nugrëbti nuo vandenspaviršiaus ir utilizuoti), taèiau naikinti irutilizuoti tik pastaruoju laiku išplitusiusmaurabragius yra sudëtinga dël to, kadnupjauti jie neiðkyla á vandens pavirðiø,bet lieka eþero dugne. Todël daugumosmaudykliø bei visø vandens telkiniø valymasyra jau gerokai uþdelstas ir pareikalausne tik dideliø lëðø, bet ir didþiuliødarbo sànaudø.DiskutuokimeKvieèiu pareikšti nuomonæ visus susirûpinusiusišsaugoti ne tik gimtojo kraðtogroþá, bet ir buvusias vandenø ir pakranèiøekosistemas, taip pat raginu tartiþodá apie þmogaus vietà gamtoje bei jopriedermes dabartinëje Lietuvos situacijoje.Esu ásitikinæs, kad pagyvenusiøjø irnuolatos stebinèiøjø vandenø bei pakranèiøbûklës pokyèius nuomoniø negalësignoruoti savo „mundurà“ saugantys ekologai,kuriø dauguma tyrinëja tik terðaløkieká vandenyje atsitiktinai parinktuosetelkiniuose, bet ne viso eþero ar upësbûklæ, be to, tai atlieka ne nuolatos, o tikperiodiðkø trumpalaikiø iðvykø metu.Manau, kad mano pastabos ir siûlymaiignoruojami dël to, kad neturiu ekologodiplomo. Todël mano teiginiams paremtiar nuneigti bûtø pageidautina gautiatsakymus á tokius klausimus:1. Ar per gausi augalija pakrantëse beipriekrantëse didina vandens tarðà?2. Ar per gausi augalija pakrantëse beivandenyje menkina kraðtovaizdá?3. Ar pritariate ekologø nuomonei, kadþmogaus ûkine veikla neterðiamø Lietuvoseþerø eutrofinë bûklë susidarë tik dëlpadidëjusios atmosferos taršos bei suja susijusio klimato ðiltëjimo?4. Ar tikslinga maþinti augalijos plotuspakrantëse ir priekrantëse?5. Kokia ateityje bûtø eþerø ir upeliøbûklë, jei nedelsiant nebûtø maþinami suveðëjusiosaugalijos pakrantëse ir priekrantëseplotai?6. Kokius þinote vandens telkinius, kurieneteršiami þmogaus ûkine veikla ir yraneapaugæ medynais, bet juose jau yra aptiktieutrofikavimo procesai?Jeigu jûs, skaitytojai, išliksite abejingišiai problemai, tai nei Aplinkos ministerija,nei þmonës konkreèiø veiksmø neatliks,bet tai nereiðkia, kad niekas nepasikeis:manau, kad „þydinèiø“ eþerøtik daugës, juose deguonies bei þuvø tikmaþës; maudykliø skaièius ir jø plotaitaip pat maþës; maþosios upelës tapsneprieinamais kanalais arba supelkës;daugumà „saugomø teritorijø“ teks vadinti„apleistosios teritorijos“. Be to, bûtønedora patikliems Lietuvos kaimo gyventojamssiûlyti plëtoti poilsio ir turizmoverslà, o miesto þmonëms – jø rekreacijairekomenduoti išvykas prie gimtinësvandens telkiniø.Informuoju, kad Lietuva yra EuroposSàjungai ásipareigojusi tik maþdaug uþ2,5 mlrd. Lt iðvalyti vandená Nemuno baseine,atkurti maudykles, taèiau nëra papraðiusijokiø lëðø biologinei eþerø ir upiøtarðai maþinti. Manau, kad, nesumaþinusbiologinës tarðos visame telkinyje, nebusámanoma jame atkurti jokios ilgalaikësmaudyklës, taip pat nesant ðvariamaukðtupiui, nebus ðvarus vanduo ir Nemunoþemupyje.Skaitytojau, dëkoju uþ Tavo mintis,kurias tikiuosi gauti asmeniniu el. paštuadresu: mykolas.p@tf.su.lt arba þurnaloadresu: mgredakcija@post.skynet.ltMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 37

Astronomijos irastronautikosnaujienosmetai2007Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS1 pav. Taip atrodys erdvëlaivis,,Orion” ir raketos ,,Ares”virðutinë pakopa2 pav. Erdvëlaivis MRO virðMarso aðigalioAtgal á MënuláNASA aktyviai vykdo programà Constellation,kurios tikslas yra sukurti naujàOrion erdvëlaivá, galintá skraidinti astronautusá Þemës orbità ir Mënulá, o vëliau – ir áMarsà. Naujieji erdvëlaiviai po 2010 m. pakeistarptautinæ kosminæ stotá aptarnaujanèius„ðatlus“. Orion erdvëlaivis bus labaipanaðus á Apollo erdvëlaivius, kurie skraidinoastronautus á Mënulá 1969–1972 metais.Erdvëlaivio skersmuo bus 5 m, masë– apie 23 tonas. Orionas galës skraidintiðeðis astronautus á ISS orbitinæ stotá arbaketuris astronautus – á Mënulá. PirmasisOriono skrydis á orbità numatytas 2014 m.,á Mënulá – 2020 metais. Á orbità erdvëlaivápakels nauja raketa Ares 1, o á Mënulá –Ares 5. Viena ið naujos programos uþduoèiø– árengti optiná teleskopà ir radioteleskopàMënulyje. Constellation programaivadovauja NASA Dþonsono Kosminiøskrydþiø centras Hjustone.Japonija rugsëjo 14 d. link Mënulio paleidonepilotuojamà erdvëlaivá Kaguya (taiMënulio deivës vardas japonø folklore), kuristapo Mënulio palydovu. Tai antras Japonijospaleistas Mënulio palydovas, pirmasisbuvo Hiten 1992–1993 metais.Planetø orbitoseAplink Venerà nuo 2006 m. skriejaESA erdvëlaivis Venus Express, tyrinëjantisVeneros atmosferà. Tyrinëjama atmosferoscheminë sudëtis, temperatûra, orosrovës, þaibavimas. Radaru zonduojamasplanetos pavirðius.Aplink Marsà skrieja ðie erdvëlaiviai:Mars Global Surveyor (NASA, nuo 1997m., nebeveikia), Mars Odyssey (NASA,nuo 2001 m.), Mars Express (ESA, nuo2003 m.) ir Mars Reconnaissance Orbiter(NASA, nuo 2006 m.). Pakeliui á Marsàyra NASA erdvëlaivis Phoenix MarsLander, paleistas 2007 08 04. Jis pasieksMarsà 2008 05 25 ir nutûps ant jo pavirðiausðiaurinio aðigalio rajone. Marso pavirðiumitebekeliauja du marsomobiliai –Spirit ir Opportunity (nuo 2004 m.).Aplink Saturnà nuo 2004 m. tebeskriejaerdvëlaivis Cassini. Saturno ir jo palydovønuotraukose atrandama vis naujødetaliø ir reiðkiniø. Atrasti dar keli ikiðiol neþinomi silpni Saturno þiedai. Pagalant Titano paviršiaus nusileidusios Huygensstoties ir Cassini erdvëlaivio gautasnuotraukas sudarytas ðio didþiausio Saturnopalydovo þemëlapis. Titane atrastas1,5 km aukðèio 150 km ilgio kalnynas,trys dideli krateriai, ties pusiauju yrasmëlio kopø laukai, kitose vietose telkðoskysto metano pripildytos jûros, eþerai,upës ir pelkës. Didþiausia jûra aptikta tiesðiauriniu aðigaliu – jos dydis prilygsta Kaspijosjûros plotui. Kitas Saturno palydo-38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

3 pav. Saturno palydovo Titanoþemëlapis. Ðviesios sritys – sausuma,tamsios sritys – jûros ir eþeraiuþtrukus, vidaus temperatûra nukrito ikikritinës ribos. Jau buvo manyta, kad marsomobiliamsatëjo galas. Ypaè sunki buvoOpportunity akumuliatoriaus bûklë.Rugpjûèio pradþioje dangus virð Marsokiek praskaidrëjo. Po keliø dienø baterijospasikrovë, prietaisai suðilo ir moksliniaityrimai buvo atnaujinti.Marsomobilis Opportunity per metusapvaþiavo maþdaug ¼ kelio aplink 750 mskersmens Viktorijos kraterá, ieðkodamaspatogios vietos leistis á jo vidø. Geriausiavieta pasirodë esanti ties Duck Bay (Anèiøálanka) su 15–20 laipsniø statumo ðlaitu.Rugsëjo 11 d. mobilis pradëjo leistis ákraterá. Leidþiasi labai lëtai ir atsargiai, kadišvengtø slydimo. Ant kraterio ðlaito yrakeliø sluoksniø akmeninës atodangos, kuriøtyrimas duoda daug informacijos apievas, kuris kelia ypaè didelá astronomø susidomëjimà,yra Enceladas. Diskutuojama,ið ko sudaryti ið po ledinio pietø pusrutuliopaviršiaus trykštantys geizeriai. Jeigutai vanduo, Saturno palydove gali bûtisàlygos gyvybei egzistuoti. Átariama, kadkituose Saturno palydovuose – Dionëjeir Tetijoje – taip pat gali bûti geizeriø.Marsomobiliai2006 metø apþvalgoje marsomobiláSpirit palikome ant Gusevo krateriomaþos McMurdo kalvelës ðlaito, kantriai5 pav. Vaizdas á ,,Home Plate” plokðtikalnæ, kurioje dabar vaþinëja marsomobilis,,Spirit”. Tolumoje matyti Kolumbijos aukðtumø Hasbando virðûnë, nuo kuriosmobilis nusileido 2006 metais4 pav. Viktorijos krateris, á kurio dugnàpradëjo leistis marsomobilis ,,Opportunity”.Zigzagine linija parodytas mobilio keliaslink kraterio ir jo kraštulaukiantá Marso þiemos galo. Tuo pat metumarsomobilis Opportunity jau pradëjo riedëtiaplink Viktorijos kraterá, ieðkodamaspatogaus ðlaito leistis á kraterio dugnà.Marsomobilio Spirit vienas ið priekiniøratø jau seniai nustojo suktis – aparatuivaþiuojant penkiais ratais, ðeðtasis velkasiardamas vagà Marso grunte. Bet nëra toblogo, kas neiðeitø á gera. Rato išverstoseuolienose mokslininkai pernai aptikobaltas sulfatø druskas, o ðámet – grynosilicio smëlio sànaðas. Tyrinëtojai ðokinëjaið dþiaugsmo – atrastas dar vienas árodymas,kad èia kadaise telkðojo eþeras. Visdaugëja vilèiø, kad Marso jûrose ir eþeruosekadaise klestëjo gyvybë.Taèiau abiejø marsomobiliø laukë sunkûsiðbandymai. Birþelá viena po kitosëmë kilti dulkiø audros, apëmusios visàMarsà. Dulkës uþtemdë Saulæ, kuri kasdienà pakraudavo elektros baterijas. KartaisMarso pavirðiø pasiekdavo tik 1 proc.Saulës ðviesos. Sumaþëjusi elektros srovënebegalëjo ðildyti elektroniniø prietaisø,ir jie buvo prie visiðko iðsekimo ribos.Buvo maksimaliai sumaþintos energijossànaudos ir radijo ryðys. Smëlio audromsMarso pavirðiaus evoliucijà per milijonusmetø. Marsomobilis daþnai sustoja, keliasdienas ar net savaites tyrinëdamas pakeliuipasitaikanèius ádomius akmenis.Tuo tarpu marsomobilis Spirit ðiaip taipuþkopë ant nedidelës 80 m skersmensplokðtikalnës Home Plate ir ten tyrinëja ádomiusakmenis greta tos vietos, kur jis darprieð smëlio audrà aptiko silicio gruntà.Darbà sunkina dulkiø sluoksnis ant Saulësfotoelementø, nes tai silpnina elektrosbaterijø krovà. Uþ pusmeèio (tada pas musbus 2008-øjø vasara) Gusevo krateryje vëlbus pats vidurþiemis. Tai bus jau treèiaMarso þiema pasiuntiniams ið Þemës.Marsomobilio Spirit skaitiklis rodo 7,4km, Opportunity – 11,6 km. Tiek nuvaþiuotanuo 2004 m. sausio, kai abu aparatainutûpë ant Marso. Jau suëjo ketvirtosiosjø darbo Marse metinës.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 39

Virtualioji autopsija –daugiaetapë mirusiojokûno iðtyrimo metodika,naujausiomis kompiuteriøtechnologijomis leidþiantinuodugniai ávertintimirties prieþastá, aplinkybesir pasekmes, atkuriantjas virtualioje trijødimensijø erdvëje.1 pav. Optinës sistemos: TRITOP (a), ATOS II/III (b)abVirtualioji autopsija -tradicinës autopsijosalternatyvaPastaraisiais metais, diegiant naujàsiastechnologijas Vakarø Europos šalyse ir kituosepasaulio regionuose, atsiranda galimybiøpakeisti tradicinæ autopsijà teismoir praktikos medicinoje. Pavyzdþiui, Izraelyjeultraortodoksinës bendruomenës atstovaioficialiai kreipësi á policijos departamentàir juridinius organus, prašydamiaiškinant nenatûraliø mirèiø prieþastis naudotikompiuterinës tomografijos skenavimàir kitus pasaulyje þinomus radiologiniusmetodus. Jau 40 metø ðioje valstybëjevykstantys religiniø bendruomeniøprieštaravimai ne kartà sukëlë juridinius irfizinius oponentø susidûrimus.Lietuvoje, Statistikos departamento prieLR Vyriausybës duomenimis, mirusiøjø permetus skaièius nuo 1996 iki 2005 metø svyravonuo 38 919 iki 43 799. Iðnagrinëjusmirusiøjø tyrimø skaièiø, paaiðkëjo, kad2000 m. smurtinës mirtys sudarë 36 proc.visø tirtø atvejø, o 2005 m. – net 52 procentus.Padidëjæs atsitiktiniø mirèiø tyrimø skaièiussukelia nemaþø teismo ekspertø darbokeblumø. Todël reikëtø greitesniø ir tikslesniøtyrimo metodø mirties faktui, pobûdþiuiir prieþasèiai išaiškinti.Istorijos bruoþaiAutopsijos terminas kilæs ið graikø kalbosþodþio, reiškianèio pomirtiná kûno atvërimà,skrodimà, vidaus organø bei anatominiøstruktûrø, audiniø iðtyrimà. Tikslesnisšios procedûros pavadinimas bûtønekropsija (gr. – mirtis ir regëjimas).Svarbiausias procedûros tikslas – visapusiškaiištirti ir ávertinti ligos ir mirtiesprieþastis bei nurodyti visus anatominiuskûno, vidaus organø, audiniø skirtumuspalyginti su norma. Skirtingø autopsijøduomenys turi neákainojamos vertës praktineimedicinai ir kriminalistikos mokslui.Andrëjus SUBOÈIUS,Saulius RUTKAUSKASKauno medicinos universitetasAutopsijos reikðmë, tiriant neaiðkiømirèiø prieþastis, buvo svarbi ir reikšmingajau prieð mûsø erà. 44 m.pr.m.e.nuþudyto Romos imperatoriaus J.Cezariolavono tirti buvo pakviestas gydytojasAntistijas. Jis savo tyrimo iðvadoje nurodë,kad imperatoriui padarytos 23 þaizdos,ið kuriø tik viena buvo mirtina. DidþiojojeLietuvos Kunigaikðtystëje teismomedicinos ekspertizë minima PirmajameLietuvos Statute. Valstybës pareigûnai –þygûnai ávykio vietoje apþiûrëdavo nukentëjusájáarba mirusájá.Kiek vëliau, XIX a., R.Virchovui (1821–1902 m.) sukûrus ir patobulinus mikroskopinæoptikà, patologoanatomijos ir kriminalistikosmoksle ávyko didelis ðuolis – atsiradodar keletas dëmesio vertø tyrinëjimo srièiø,paremtø làstelinës patologijos teorija.Didelës reikðmës teismo ir praktineimedicinai turëjo 1895 m. Vilhelmo KonradoRentgeno (Wilhelm Röntgen) atrastiX spinduliai, vëliau pavadinti jo vardu.Pirmà kartà 2003 m. Ðveicarijos medicinosmokslø daktaras Richardas Dirnhoferisiš Berno universiteto Teismo medicinosinstituto kartu su bendraautoriaispaskelbë straipsná, kuriame aptariami statistiškaipatikimi ryšiai tarp radiniø, nustatytøtradicinës autopsijos metu ir tirianttuos paèius atvejus naujais radiologiniaistyrimo metodais (kompiuterine tomografija(KT), magnetinio rezonanso tomografija(MRT), mikro-KT, mikro-MRT, trijø dimensijø(3D) optiniu kûno pavirðiaus skenavimu(fotogrametrija) ir kitais duomenøapdorojimo metodais).Taip pradëjo formuotis virtualios autopsijossàvoka. Skirtingai nuo tradicinësautopsijos, virtualioji yra sàlyginai neinvazinis,nereikalaujantis plaèios fizinës intervencijostyrimo metodas.Ryþtingø mokslininkø iniciatyva buvopradëtas „virtopsijos“ (angl. – virtops)radiologiniø ir tradicinës autopsijos duomenøgavimo, lyginimo ir sistematizavimoprojektas, ateityje padësiantis atstotitradiciná kûno iðtyrimo bûdà. Šio projektotikslas – ratifikuoti ir pagrásti ðá naujàsiûlymà; sistemingai palyginti bei sugretintiradiologinius radinius su duomenimis,gautais tradicinës autopsijos metu.Remiantis tiriamosios kompiuterinësradiologijos aukðtosiomis technologijomis,galima „be peilio“ patvirtinti tai, kasáprastai gaunama skrodimo metu, jei tikmirties prieþastis yra ne apsinuodijimasar apnuodijimas. Taikant šias metodikasmirusiojo kûnas ir jo audiniø mëginiaiskenuojami kelias, reèiau keliolika minuèiø,priklausomai nuo tyrëjo, tyrimo tikslo.Galutinis rezultatas – trimatis kûno irjo struktûrø vaizdas, konvertuotas skaitmeniniuformatu, saugomas skaitmeninëjelaikmenoje, analizuojamas nepriklausomainuo laiko ir situacijos. Daugeliopasaulio mokslininkø – teismo medicinosekspertø ir radiologø manymu,dabartiniu metu virtuali autopsija galikonkuruoti, reikšmingai papildyti ir ateityjenet atstoti tradicinæ autopsijà.Pirmieji bandymai nustatyti mirtiesprieþastá bei ávertinti suþalojimus naudojantradiologiná tyrimà – kompiuterinæ tomografijàLietuvoje buvo atlikti 2006 metais.Virtualiosios autopsijos etapaiVirtualios autopsijos sàvoka yra plati,40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

2 pav. Ávykiorekonstrukcija3 pav.Ateitiesteismomedicinosekspertødarbovietaapimanti kelis nuoseklius tyrimo etapus.Aptarsime kiekvienà svarbiausià jo dalá.Fotogrametrija, trijø dimensijø (3D)kûno pavirðiaus skenavimasTrimaèio kûno pavirðiaus konvertavimasá skaitmeniná pavidalà yra svarbusanalizavimo metodas teismo medicinoje.Vertinti susiklosèiusià situacijà, pasitelkuskompiuterines technologijas, kaireikalinga detali ir nuosekli trimatë ávykiorekonstrukcija, galima tik esant vienareikšmiškaitiksliems pradiniams duomenims.Trimatis pavirðiø skaitmeninis konvertavimas– optinis matavimo metodas, kurisnaudojamas dokumentuojant, matuojantir modeliuojant pirmavaizdá ávyká, reikalaujantádidelio tikslumo. Optinës sistemostaikomos modeliuojant ir konstruojant,tiriant aerodinamines skirtingø objektøsavybes maðinø statybos pramonëje.Šiam tikslui pasaulyje naudojamosTRITOP/ ATOS II/ ATOS III optinës sistemos(1 pav. a, b), galinèios kokybiðkai„perkelti“ spalvotà modelio vaizdà á kompiuterinæsistemà. Su jø pagalba realiamegyvenime esanèiam modeliui suteikiamasanalogiškas trimatis, skaitmeninispavidalas kompiuteryje.Taikant ðià technologijà, tapo ámanomaiðanalizuoti tiek þmogaus kûno pavirðiøir jo paþaidas, tiek nusikaltimo instrumentoypatumus, sutapatinant tarpusavyjeatitinkanèius poþymius.Virtualûs trimaèiai objektø (þmogauskûno ir nusikaltimo árankio) modeliai supaþeidimø pëdsakais naudojami lyginantir tapatinant juos tarpusavyje bei galimaisnusikaltimo ávykiais. Visas procesasleidþia tiksliai atkurti nelaimingo atsitikimoeigà, net jei nusikaltimo árankisbûtø visa transporto priemonë, pvz., autobusas(2 pav.).Tyrimo principas – áprastinis objektofotografavimas specialia kamera bei gautøjøvaizdø apdorojimas specialia programineáranga, išgaunant trimatá fotografuotoobjekto virtualø modelá.Daugiasluoksnë KT ir MRTÐis virtualiosios autopsijos etapas sàlyginailaikomas pagrindiniu, nes daugelyjepasaulio šaliø virtualios autopsijos sàvokasuprantama kaip mirusiojo þmogauskûno ar jo daliø iðtyrimas daugiasluoksnëskompiuterinës tomografijos ir magnetinësrezonanso tomografijos metodais.Šio virtualios autopsijos etapo tyrimai yraneinvaziniai ir nepaþeidþiantys kûno vientisumo.Pasitelkiant daugiasluoksnës kompiuterinëstomografijos ir magnetinës rezonansotomografijos tyrimo technologijà,ámanoma tiksliai ávertinti mirties prieþastáir aplinkybes, ypaè jei ji ávyko dël traumos.Remiantis lyginamosiomis tradicinës ir KT,MRT autopsijos studijomis, galima atsakytiá teismo ekspertams rûpimus klausimus.Skirtingai nuo tradicinës autopsijos,MRT ir KT „skrodimo“ metu tiesioginis tirianèiojokontaktas su tiriamuoju kûnu nebûtinas.Perkeltas ant specialaus tyrimostalo, kûnas gali bûti laikomas specialiuosejonizuojanèiajai spinduliuotei ir stipriammagnetiniam laukui pralaidþiuose maišuose.Tai labai svarbu, kai lavonas yra suiræsir tiesioginis kontaktas tyrëjui yra nemalonusir nesaugus.Ðiø tyrimø metu skenuojant kûnà gaunamitikslûs kûno, jo atskirø struktûrø, organøaudiniø vaizdai, kurie detaliau analizuojamikompiuterio ekrane ar nuotraukose.Gauti duomenys vertinami programineáranga patogiu laiku ir naudojami tolesniuosetyrimo etapuose, formuojant bendrà tiriamojoobjekto virtualø modelá, sujungiantvisø virtualiosios autopsijos daliø etapø duomenis.Visas procesas yra toks pat, kaip irkasdienëje medicinos praktikoje atliekamosKT ir MRT procedûros. Šiuo atveju tiriamasvisas kûnas. Suformavus trimatá virtualø kûnomodelá, galima iðtirti ávairiose plokštumoseatskirà audiniø sluoksná ar struktûras„be peilio“ – kompiuterio ekrane.Pastaruoju metu daugelyje pasaulio ðaliøteismo ekspertø darbo vieta ið esmëspasikeitë, labiau primena gydytojo radiologoir jo komandos darbovietæ (3 pav.). Pasitelkdamasnaujausias radiologijos technologijas,teismo ekspertas „be peilio“ dauggreièiau ir tiksliau gali atlikti tai, kas anksèiausukeldavo darbo specifikos keblumø.Medicininis skaitmeniniø tyrimovaizdø apdorojimas ir pateikimasVertinant atskirà atvejá, atsiþvelgiamaá MRT ir daugiasluoksnës KT duomenis.Gauta informacija analizuojama, vertinantvisus medicininius aspektus. Apdorojantvaizdus atliekami apskaièiavimai, segmentacija,filtracija, išryškinamos svarbiosdetaliø struktûros ir klasifikuojami radiniai.Šio etapo diagnostinë radiniø vertë padidëja,nes atmetami nereikšmingi þymenys,suteikiamas informatyvus pavidalas.Nuosekliai apdorojus pradinæ informacijà,galima automatizuotai informacijà konvertuotiir interpretuoti.MRT spektroskopijaRemdamiesi MRT spektroskopija,„virtopsy“ projekto vykdytojai stengiasikiekybiškai ir kokybiškai „objektyvizuoti“radinius, nustatyti mirties laikà ir ávertintipomirtiná intervalà (postmortem interval,PMI), kuris yra svarbi ir sudëtingateismo medicinos problema.Daþnai medicinos ekspertai ganatiksliai nustato mirties laikà, jei ji ávykoper paskutines dvi dienas. Šiuo trumpopomirtinio laikotarpio metu praleidþiamikiti objektyvûs poþymiai, be to, vertinimotikslumas priklauso nuo teismo ekspertopatyrimo.Pomirtinis smegenø irimo intensyvumasparodo ávairius reikšmingus metaboliniuskitimus, kurie gali bûti iðmatuotiir nustatyti MRT spektroskopija.MRT spektroskopijos principas yra tiriamosiossrities atomø branduoliø vertinimas/stebëjimas,esant stipriam magnetiniamlaukui. Ðis metodas yra analogiðkasMRT vaizdavimo bûdui ir gali bûtiatliekamas tame paèiame tyrimo sistemoskomplekse.MRT spektroskopijos metu ámanomavertinti smegenø metabolizmà ir metabolitus,nesuardant organo vientisumoMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 41

Atkelta ið 7 p.Svarbu, kad keièiasi ir pastatø ðildymosistemos, kurioms nebereikia tokiøaukðtø temperatûrø, kaip senose centrinioðildymo sistemose.Geoterminiai iðtekliai svarbûs ne tiktiesioginiam ðilumos tiekimui, taèiau galibûti kompleksiðkai naudojami ir kitosesrityse. Geoterminiø kolektoriø poþeminisvanduo pasiþymi unikaliomis cheminëssudëties savybëmis, todël gali bûtinaudojamas balneologijos centramsGeoterminëenergetika Lietuvoje:dabartis irperspektyvos6 pav. Kairëjevirðuje – supaprastintašilumossiurblio schema irdarbinis ciklas:1 – kondensatorius,2 – voþtuvas,3 – garintuvas,4 – kompresorius.Kairëje apaèioje –ðilumos kolektorius.Deðinëje –ðilumos siurblyssteigti, kaip þymioji Þydroji lagûna Islandijoje,kurioje gydomos odos ligos, taippat baseinams árengti. Gretimoje Lenkijojeinstaliuotø sistemø, naudojamø balneologijaiir maudykloms, galingumassiekia 7 MW. Dideli geoterminio-balneologiniovandens iðtekliai yra Neringoje,Palangoje, kitose pajûrio vietose. Taippat nemaþà potencialà turi þuvivaisa –geoterminis vanduo uþtikrina stabiliàtemperatûrà ištisus metus. Galima steigtidþiovyklas (pvz., medienos ar vaisiø irdarþoviø), šildyti šiltnamius. Kai kuriospasaulyje veikianèios geoterminës jëgainëstiekia ðilumà sûriø, mësos ir kitomsámonëms (5 pav.).Seklioji geoterminë energetikaÐilumà galima tiekti ne tik ið giliø, betir ið sekliø geoterminiø horizontø. Ði kryptisdar vadinama sekliàja geotermija irturi milþiniðkà potencialà. Šiuos ištekliusdaþniausiai eksploatuoja individualûsvartotojai šilumos siurbliais. Šilumos siurbliodarbinë schema primena ðaldytuvà,taèiau gali atlikti ne tik ðildymo funkcijà,bet ir vësinti patalpas karštomis dienomis.Ðiluma ið Þemës pavirðiniø sluoksniøar grunto gali bûti imama ávairiais metodais,priklausomai nuo geologinës aplinkos.Daþniausiai apie 1 m gylyje kiemeyra išvedþiojamas vamzdynas-kolektorius,kuriuo cirkuliuoja neuþðàlantisskystis, sugeriantis þemëje (arba tvenkinyje)sukauptà ðiluminæ energijà (6 pav.).Ši energija šilumokaityje perduodamafreonui ar kitokiam darbiniam skysèiui,kuris naudojamas vandeniui šildyti namuose.Taip pat gali bûti græþiamas keliolikosar keliasdeðimties metrø gyliogræþinys, á kurá nuleidþiama cirkuliacinëkilpa, vadinamasis græþinio ðilumokaitis.– „natûraliomis sàlygomis“, kaip irimoproceso metu, kuris vyksta po mirties.Pirmøjø tyrimø su gyvûnais ir pomirtiniøþmogaus atvejø vertinimai rodo, kadsmegenø audinio kitimai gana nesudëtingaiiðanalizuojami. Kokybiðkai ir kiekybiðkaiávertinus, tiksliai nustatoma pomirtiniointervalo eiga ir mirties laikas. Net kai áprastasskrodimas neámanomas, MRT spektroskopijasuteikia vertingos informacijos.MRT spektroskopijos radiniø statistinëanalizë leidþia manyti, kad šis metodasyra tikslus ir vertingas tyrimas nustatantpomirtiná intervalà ir mirties laikà.Mikromorfologinis audiniøtyrimas naudojant mikro-KT ir MRTmikroskopijàDaugelis patologø ir medicinos ekspertøprieštaringai vertina virtualios autopsijospatikimumà, pabrëþdami audiniø mëginiømorfologinio tyrimo svarbà. „Virtopsy“ projektoviena iš tiriamøjø krypèiø yra mikroskopinëkompiuterinë tomografija (mikro-KT) ir MRT mikroskopija, ið kuriø tikimasitolygaus vertinimo. Mëginiai šiems tyri-4 pav. Audiniø biopsijos, mikro-KT ir MRT mikroskopijos kompleksasmams imami naudojant automatizuotà, išpagrindinio pulto valdomà „rankà“, kontroliuojantkompiuterine tomografija. Toliaumedþiaga tiriama naudojant maþas MRT irdaugiasluoksnës KT sistemas (4 pav.).Mikro-KT tyrimø etapuose daþniausiaivertinami atskiri kaulinio audinio pavyzdþiai.Mikro-KT aparatai, naudojami tyrimometu, leidþia iðgauti trimatá tiriamojomëginio vaizdà su izotopine raiðka nuo10 iki 100 µm. Mëginys gali bûti nuo 4 iki40 mm dydþio.42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Reèiau naudojama keliø græþiniø sistema,kai ið vieno græþinio siurbiamas poþeminisvanduo, o kitu græþiniu panaudotasvanduo gràþinamas á vandeningàsluoksná.Seklios geoterminës instaliacijos nëranaujiena Lietuvoje. Vien ámonë „Naujosidëjos“ šalyje jau árengë daugiau kaip1000 vienetø ir ðiais metais rengiasi instaliacijøskaièiø padidinti ketvirtadaliu.Tarp stambiø objektø, naudojanèiø ðilumossiurblius, paminëtina ðv.Petro ir Povilobaþnyèia Vilniuje, taip pat numatytospanaðios instaliacijos kitose Lietuvosbaþnyèiose. Šiuo metu Lietuvoje keliolikaámoniø árengia ðilumos siurblius. Sparèiaididëjanèià seklios geoterminës energijospaklausà lemia kylanèios dujø, mazuto,biomasës kainos, prognozuojamasdidþiulis elektros energijos kainø ðuolis.Tai verèia vartotojus ieðkoti alternatyviøsprendimo bûdø, maþinant iðlaidas patalpøðildymui ir karštam vandeniui. Pavyzdþiui,250 m 2 patalpø ðildymui geoterminëinstaliacijos kaina yra apie 40000 litø. Šildymas ir karšto vandensruošimas vidutiniškai atsieina 2600 litøper metus. Tad tokia sistema gana greitaiatsiperka ir gali sëkmingai veikti apie30 metø.Ðiuo metu pasaulyje ðilumos siurbliainaudojami daugiau kaip trisdeðimtyje ðaliø,instaliuota apie pusantro milijono vienetø,daugiausia Ðiaurës Amerikoje ir Europoje.Per pastaruosius metus augimassiekia 24 proc., panašiai kaip Lietuvoje.MRT mikroskopija, kaip ir áprasta mikroskopija,galima tik tinkamai apdorojus irparuoðus mëginá tyrimui. Skirtingai nuo mikro-KTtyrimo, MRT mikroskopija iðimtinai taikomatik minkðtiesiems audiniams tirti. Josskiriamoji geba gali siekti net 6 µm.Trimaèio virtualaus kûnomodeliavimasGalutinis visø etapø rezultatas – trimaèiovirtualaus kûno modeliavimas, kuriometu sujungiami visø prieð tai buvusiø tyrimøduomenys. Jo metu sukuriamasanalogiškas, realiame gyvenime esanèiokûno modelis su visomis struktûromis, organais,paþaidomis ir kitais svarbiaispoþymiais, net paèiais smulkiausiais ir nereikšmingiausiais.Modelis yra vertingasinformacijos šaltinis, rekonstruojant ávykáar vykdant kartotiná teisminá tyrimà, kai realusanalogas jau yra prarastas.Daugelio pasaulio mokslininkø – teismomedicinos ekspertø ir radiologø manymuvirtualioji autopsija gali konkuruoti,reikðmingai papildyti ir ateityje atstotitradicinæ þmogaus autopsijà.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2008 04 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20084Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.4 (594) balandisJ.R.STONISAr Þemæ iðtikskatastrofinëbiologinësávairovëskrizë? .......... 2TurinysS.ÐLIAUPA Geoterminë energetika Lietuvoje:dabartis ir perspektyvos ........................................... 5Z.R.RUDZIKAS Lietuvos mokslas per 2007metø nacionaliniø mokslo premijø prizmæ ............... 8D.ÐTREIMIKIENË Naujø energijosgamybos technologijø plëtra – iððûkiai irgalimybës .............................................................. 10V.ÞIUGÞDA, M.TAMONIS Suvalkijos lygumøàþuolas pasaulio ðiluminës fizikos platybëse ........ 12P.G.ADLYS Bûsimasis gyventojø suraðymas:registrai ar apklausa? ............................................. 14E.L.GARÐKA Kompiuterinio pasaulio spalvos ....... 17B.TILMANTAITË,M. VADIŠISMarkasEdvardsas:pabandykimegraþiuojususitarti sugamta ................. 24A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 27A.VAIÈIULIS Parkinsono liga ................................. 30A.BATAVIÈIUS Pirmosios motociklø lenktynësLietuvoje ir lietuviðka muzika uþ Atlanto ................ 32M.PELIKÐAEþerø ir upiøbiologinëtarða ............. 34V.STRAIÞYS,M.MACIJAUSKASAstronomijosir astronautikosnaujienos ........ 38A.SUBOÈIUS, S.RUTKAUSKAS Virtualiojiautopsija – tradicinës autopsijos alternatyva ......... 40Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 43

Mokslo, studijø ir verslo centraiVirginijos VALUCKIENËS nuotr.Ðvietimo ir mokslo ministerijoje ministrëRoma Þakaitienë áteikë kvietimusrengti mokslo, studijø ir verslo centrø(slëniø) plëtros programø projektuspenkiø slëniø iniciatoriams ið Vilniaus,Kauno, Klaipëdos universitetø.Siekiant paskatinti mokslo ir studijøsistemos ir ûkio sàveikà, perspektyviøtechnologijø kûrimà ir jø diegimàá imlø þinioms verslà, Lietuvoje pradëtikurti integruoti mokslo, studijø irverslo centrai (slëniai). 2007 m. kovo21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybëpatvirtino Integruotø mokslo, studijøir verslo centrø (slëniø) kûrimo irplëtros koncepcijà.Slëniø plëtra siekiama sukurti Lietuvojetarptautinio lygio þiniø ekonomikosbranduolius, paspartinti þiniø visuomenëskûrimà ir sustiprinti ilgalaikiusLietuvos ûkio konkurencingumopagrindus.Slëniø kûrimas vykdomas dviemetapais. Pirmajame etape buvo paskelbtasslëniø vizijø kûrimo konkursas.Gautos vizijos buvo ávertintos pasitelkusLietuvos ir uþsienio ekspertusir patobulintos pagal gautas pastabas.Taigi oficialius kvietimus rengti programasgavo Vilniaus Saulëtekio technologijøslënio iniciatoriai, kuriø proverþiokryptys – lazeriø ir ðviesos technologijos,medþiagotyra ir nanotechnologijos,puslaidininkiø fizika, elektronikair organinë elektronika bei civilinë inþinerija.Vilniaus Santaros slënio iniciatoriaigilinsis á biotechnologijos, biofarmacijos,molekulinës medicinos irstambiamolekuliniø medþiagø bei modeliavimo,informatikos ir komunikacijøtechnologijø kryptis. Kuriant programasdalyvaus 2 slëniai ið Kauno. Integruotomokslo, studijø ir verslo centro-slënio„Santaka“ iniciatoriai domësisdarniàja chemija ir farmacija, mechatronikair susijusiomis elektroninëmistechnologijomis, biomedicinine inþinerija,ateities energetika, informacinëmisir komunikacinëmis technologijomis.Specializuoto mokslo, studijø irverslo centro-slënio „Nemunas“ veiklabus plëtojama agrobiotechnologijos,bioenergetikos, miðkininkystës ir maistotechnologijø, saugos bei sveikatingumokryptimis. Projekte dalyvaujantysKlaipëdos specializuoto mokslo,studijø ir verslo centro-slënio Lietuvosjûrinio sektoriaus plëtrai iniciatoriai kursprogramas, susijusias su jûros aplinkair jûros technologijomis.Antrajame etape slëniø iniciatoriai turësparengti slëniø plëtros programas,o atlikus ekspertiná vertinimà jos bus teikiamostvirtinti Vyriausybei. Tuomet prasidësrealus integruoto mokslo, studijøir verslo centrø kûrimas. Uþ slëniø kûrimàsiatsakingos dvi institucijos – Ðvietimoir mokslo ministerija ir Ûkio ministerija.Slëniø plëtra bus finansuojama iðávairiø ðaltiniø: ES struktûriniø fondø, privaèiølëðø, valstybës turto atnaujinimoprogramos, uþsienio investicijø.,,Akivaizdu, kad siekiant didesnioLietuvos verslo konkurencingumo reikalingospapildomos iniciatyvos, skatinanèiosverslà, ypaè smulkøjá ir vidutiná,diegti daugiau mokslo naujoviø,siekti atnaujinti technologijas, efektyvintidarbo vietas”, – sako Virginija Bûdienë,ðvietimo ir mokslo viceministrë,Integruotø mokslo, studijø ir verslocentrø (slëniø) komisijos pirmininkë.44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt