2011 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

TAU T I N I Ųbendrijųnaujienos2011Nr. 2 (37)Lietuvos tautinės bendrijos fotografijose. Armėnės.Dainiaus Babilo nuotr.

Gegužės 2-6 d. Lietuvojevyko Turkijoskultūros dienos, kuriųprograma buvo siekiamapristatyti šiosšalies kultūrą plačiajaivisuomenei bei stiprintiLietuvos ir Turkijosdraugystę ir kultūriniusryšius. Tautiniųbendrijų namuose vykopaskaita – diskusija„Anatolijos kultūrospėdsakai Europoje“,taip pat buvo surengtassvečių koncertas.p. 8Klaipėdos rusų bendrija „Lada“ šiemetmini savo veiklos 10-ties metų jubiliejų.p. 13Netrukus beveik pusantro milijardopasaulio musulmonų pasitiks šventąjįmėnesį Ramadaną. Apie jo reikšmęmusulmonų gyvenime, apie tai, kaipRamadaną švenčia mūsų šalies musulmonai,pasakoja Lietuvos musulmonųsunitų dvasinio centro – Muftiato –valdybos pirmininkas muftijus RomasJakubauskas.p. 16Jono Paršeliūno nuotr.Kauno mečetėBalandžio 28 d. Vilniuje ant J. Basanavičiaus gatvėje esančio namo,pažymėto 22-uoju numeriu, atidengta atminimo lenta garsiam litvakųrašytojui ir poetui, buvusiam Vilniaus geto kaliniui, kovotojui priešnacizmą Abraomui Suckeveriui.p. 7Vlado Uznevičiaus nuotr.Gegužės 12 d. sostinės Žvėrynomikrorajone atidengtas pirmasispasaulyje paminklas vienamiškiliausių ir originaliausių XIX a.pabaigos ir XX a. pradžios rusųpoetų Konstantinui Balmontui.K. Balmontas pabrėždavo savolietuvišką kilmę, vertė į rusų kalbąlietuvių rašytojų kūrinius.p. 6Vlado Uznevičiaus nuotr.

Informacinis leidinysLeidžia Tautinių bendrijų namaiLeidžiamas nuo 2001 m.Leidinį spaudai parengėRedakcinė komisijaAdresas: Tautinių bendrijų namai,Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius.Tel./faksas (8~5) 216 04 08el.paštas. tbn@takas.ltISSN 2029-7394Redakcinės komisijos nuomonėnebūtinai sutampasu autorių nuomoneM a k e t a v oMindaugas MarkevičiusT u r i n y sTautiniųbendrijųnaujienos2011Nr. 2 (37)SEIMETautinių mažumų mokyklų moksleiviams – daugiau pamokų lietuvių kalba.....2NSGK nariai susitiko su Tautinių bendrijų tarybos atstovais...............................2AKTUALIJOSTautinių mažumų plėtotei skatinti Kultūros ministerija skyrė 270 tūkst.litų......2J. Rumša. Vienos nuotraukos istorija........................................................................3J. Rumša. Europos savaitės Seime tema: tautinės mažumos Lietuvoje...............5Sostinėje atidengtas paminklas poetui K. Balmontui.............................................6J. Rumša. Įamžintas poeto A. Suckeverio atminimas.............................................7Vilniuje atidengtas paminklas A. Puškinui ir A. Hanibalui....................................9J. Duoba. Tautų mugėje buvo linksma ir įdomu.....................................................9ŠVIETIMASLietuvių kalba – savarankiškai...................................................................................4KULTŪRATurkijos kultūros dienų akordai Tautinių bendrijų namuose................................8Nacionalinių kostiumų piešinių paroda bibliotekoje..............................................8Konkurso laimėtojams – kelionė į Latviją...............................................................10T. Blažienės kūrybos vakaras.....................................................................................11Meninio žodžio šventė................................................................................................11NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIParašė bendrijos istoriją..............................................................................................12J. Rumša. „Lados“ burės aukštai iškeltos.................................................................13A. Pečiulytė. „Susitikimai“ kviečia susitikti..............................................................14Mokėsi tautinių bendrijų lyderiai...............................................................................15Paminėjo Tarptautinę romų dieną.............................................................................16Pagerbtas didžiojo ukrainiečių poeto atminimas....................................................18Mirė pirmasis ESBO aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimams...........19TRADICIJOS IR PAPROČIAIE. Ratkuvienė. Prie apskritojo stalo – apie įvairių tautų Velykų šventimotradicijas ir papročius..................................................................................................15J. Rumša. Šventasis musulmonų mėnuo – Ramadanas .........................................16SUSITIKIMAIL. Bartkienė. Jau penktoji Gucagų karta nesiskiria su šachmatais ......................17NAUJOS KNYGOSKitas požiūris į lietuvių ir žydų santykius.................................................................19Prisiminimuose – Lietuvos žydų likimai..................................................................19TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos Čekijoje.......................................................................................20S U M M A R Y....................................................................................................20T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)1

S E I M ETautinių mažumų mokyklų moksleiviams –daugiau pamokų lietuvių kalbaKovo 17 d. Seimas priėmė nuoliepos 1 d. įsigaliosiantį švietimosistemą reformuojantį naujos redakcijosŠvietimo įstatymą.Seimas nustatė, kad tautiniųmažumų mokyklose lietuvių kalbavyks pamokos, kai dėstomos temosiš Lietuvos istorijos ir geografijos,pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumopagrindų.Atsisakyta siūlymo tautinių mažumųmokyklose lietuviškai mokytidu-tris dalykus.Senasis Švietimo įstatymas numatė,kad tautinių mažumų mokykloseA K T U A L I J O Svisas ugdymo procesas gali vyktitautinės mažumos kalba, privalomaidėstoma tik valstybinė kalba.Taip pat įstatymu numatyta, kadlietuvių kalba būtų mokoma jaunuo darželio – tautinių mažumųikimokyklinio ir priešmokykliniougdymo įstaigose ne mažiau kaip4 valandos per savaitę turės būtiskiriamos ugdymui lietuvių kalba.Taip pat įstatymas įtvirtina vienodąlietuvių kalbos egzaminą visų– ir lietuviškų, ir tautinių mažumų– mokyklų abiturientams.Numatyta, kad vienodą lietuviųNSGK nariai susitiko su Tautiniųbendrijų tarybos atstovaisSeimo Nacionalinio saugumo irgynybos komiteto pirmininkas ArvydasAnušauskas, pirmininko pavaduotojasVytautas Bogušis ir komitetonarys Saulius Pečeliūnas gegužės 18 d.Seime susitiko su Tautinių bendrijųtarybos nariais.Susitikime dalyvavę Tautinių bendrijųtarybos nariai atkreipė parlamentarųdėmesį į tai, jog nepaisant savarankiškotautinių bendrijų klausimųreglamentavimo poreikio, LietuvojeKultūros ministerija skyrė 270 tūkst.litų tautinių mažumų plėtotei skirtiemsprojektams iš dalies finansuoti.Ministerijai paskelbus konkursąskatinti tautinių mažumų plėtotę pateikta150 paraiškų.Konkursui teikti projektai skirtitautinių mažumų kultūros sklaidaiLietuvoje ir užsienyje, tautinių mažu-vis dar nėra atskiro tautinių bendrijųklausimus reglamentuojančio įstatymo.Tarybos narių nuomone, toksįstatymas išspręstų daugelį pastaruojumetu iškylančių problemų. Šiuometu Vyriausybės darbo grupėje yrarengiama Tautinių mažumų įstatymokoncepcija, tačiau jos svarstymas,diskusijos dalyvių nuomone, turėtųvykti sparčiau.Parlamentarai ir Tautinių bendrijųtarybos nariai pritaria pozicijai, kad2 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)kalbos egzaminą abiturientai laikytųjau 2013 m.Praėjusiais mokslo metais iš visoLietuvoje veikė 55 mokyklos lenkųmokomąja kalba, 36 – rusų, viena –baltarusių ir 43 mokyklos, kurioseklasės yra skirtingomis mokomosiomiskalbomis. 16,3 tūkst. vaikų mokomojikalba buvo rusų, 13,4 tūkst. – lenkų ir173 – baltarusių. Vilniuje veikia žydųvidurinė mokykla, o Klaipėdoje – vokiečių,tačiau jose dauguma dalykų mokomivalstybine kalba. Iš viso Lietuvosmokyklose praėjusiais mokslo metaismokėsi apie 416 tūkst. moksleivių.tautinių mažumų problemomis Lietuvojeturėtų rūpintis savarankiška, vienuž tai atsakinga institucija, kuriai tautiniųbendrijų klausimų sprendimasbūtų pagrindinė funkcija. Šioje srityjeypač svarbus nuoseklus veiklos koordinavimasir nuolatinis kuravimas.Susitikime taip pat aptarti kitisvarbūs klausimai: sumažintas finansavimasbei pasekmės, tautinių bendrijųprašymai padėti atkurti anksčiaurodytas televizijos laidas.Tautinių mažumų plėtotei skatintiKultūros ministerija skyrė 270 tūkst. litųmų vaikų ir jaunimo veiklai skatinti,kultūros paveldo ir kultūrinei verteiišsaugoti, tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieniniųmokyklų veiklai,tautinei tolerancijai ugdyti ir kovai surasizmu bei tautine diskriminacija skatinti,romų tautinės mažumos integracijaiir tautiniam tapatumui puoselėti.Aktyviausiai konkurse dalyvavonevyriausybinės tautinių mažumų organizacijos,kurios pateikė 96 paraiškas.Kultūros centrai, fondai, muziejai,mokslo bei kitos įstaigos pateikė 54paraiškas.Bendra prašoma suma - daugiau nei1,7 mln. litų.Pernai toks konkursas dėl lėšų stokosnebuvo skelbiamas.

Vienos nuotraukos istorijaPopiežius Jonas Paulius II sveikinasi su Vilniaus musulmonų religinėsbendruomenės pirmininku imamu Miku ChaleckuPopiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija 2011 m. gegužės 1-ąjąvėl prikaustė pasaulio dėmesį į šį žmogų, jo didžius ir kilnius darbusŽemėje, vėl buvo prisimintos jo piligriminės kelionės į daugelį šalių(popiežius Jonas Paulius II iš viso aplankė apie 150 kraštų), taip pat įLietuvą ir jų metu pasakytos mintys.Jonas RUMŠAĮamžino kelionės akimirkąNuotrauką, kurią spausdiname, šiųeilučių autoriui 2009 –ųjų vasarą perdavėLietuvos totorių bendruomenėsveikėjas šviesaus atminimo AdomasAsanavičius. Susitikome jo nedideliamekambarėlyje Lietuvos musulmonųsunitų dvasiniame centre – muftiateA. Vivulskio gatvėje Vilniuje.Nuotraukoje užfiksuota viena išpopiežiaus Jono Pauliaus II vizitoį Lietuvą 1993 m. rugsėjo 4-8 d.akimirkų. Šventasis Tėvas sveikinasisu Vilniaus musulmonų religinėsbendruomenės pirmininku MikuChalecku.Tada turėjome aptarti kitus reikalusir pokalbį apie nuotrauką atidėjomekitam kartui. Deja, kito kartonebuvo. Po kelių savaičių A. Asanavičiusmirė.Mintys aktualios ir šiandienŠventojo Tėvo pasakytos vizitometu mintys labai svarbios mumsvisiems, gyvenantiems daugiatautėjevalstybėje. Verta jas prisiminti.Antrąją savo kelionės dieną, laikydamasŠv. Mišias Vingio parke,popiežius kalbėjo: „Bendras tikėjimastejungia įvairias tautas“. Šiuos žodžiusŠventasis Tėvas pasakė lietuvių, lenkų,baltarusių ir rusų kalbomis.Susitikime su Lietuvos mokslo irkultūros veikėjais, Vilniaus universite-A K T U A L I J O Sto profesoriais, studentaisŠv. Jonų bažnyčiojepopiežius savo ilgoje,nuoširdžioje kalbojepriminė nacizmą, įvykdytąsmurtą prieš žydus.Susitikdamas VilniausŠv. Dvasios bažnyčiojesu lenkiškaikalbančiais Lietuvos irkitų šalių žmonėmis,popiežius Jonas PauliusII sakė: „Stebėdamiįvykius visoje Europoje,negalime nepastebėti,koks ryškus yra poreikis,kad visos tautos,atmetę pavojingąnacionalizmo pavojų,vienytųsi, jausdamosatsakomybės jausmą,nors ir kiekviena savaipįgyvendindama integracijosprocesą“.Nuo šių ŠventojoTėvo pasakytų žodžių praėjo beveikaštuoniolika metų, tačiau kaip aktualiaijie skamba šiandien Lietuvoje.Paliko neišdildomą įspūdįGrįžkime prie nuotraukos. Nežiūrintlabai įtempto kelionės grafiko,popiežius Jonas Paulius II, katalikųbažnyčios vadovas, rado laiko susitiktiir su kitų Lietuvos konfesijų atstovais.Ekumeninis susitikimas vykoantrosios popiežiaus vizito dienosankstų rytą Šventojo Sosto Apaštalinėjenunciatūroje Vilniuje.Apie šį susitikimą mums papasakojojame dalyvavęs Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas.„Susitikime dalyvavo sentikių,stačiatikių, judėjų, karaimų, musulmonųir kitų religinių bendruomeniųatstovai. Kiekvienai iš jų atstovavotrys žmonės. Iš viso susitikime su popiežiumibuvo apie trisdešimt žmonių.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)3

A K T U A L I J O SNuo Lietuvos musulmonų dalyvavoimamas Mikas Chaleckas, buvęsTotorių bendruomenių sąjungospirmininkas Mensaidas Bairaševskisir aš, kaip šių bendruomenių sąjungosvadovas“, - sakė A. Jakubauskas.Po kokių penkiolikos laukimominučių iš antro nunciatūros aukštonusileido popiežius. Visi buvopakviesti į gretimai esančią salę.Susitikimo dalyvius Šventajam Tėvuipristatė Vilniaus arkivyskupasmetropolitas Audrys Juozas Bačkis.(A. J. Bačkis kardinolu tapo2001 m. vasario 21 d. – aut. past.).Po to popiežius bendravo su kiekvienoskonfesijos atstovais. „Su mumis,musulmonų atstovais, popiežiusbendravo apie keturias minutes.Pokalbis vyko su kiekvienu dalyviuŠ V I E T I M A SLietuvių kalba – savarankiškaiBalandžio 27 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko Gražinos Navalinskienėsparengtos knygos „Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai“pristatymas. Tai antrasis, papildytas šios knygos leidimas. Pirmojiknyga buvo išleista 2006 m.„Knygos sudarymo tikslas – padėtižmogui mokytis kalbos savarankiškai“,- sakė jos autorė, mokytojaekspertė G. Navalinskienė. - „Apskritaisavarankiško mokymosi svarbadabartiniu metu didėja, nes mažėjakontaktinių valandų skaičius ugdymoįstaigose“.Knyga „Mokykimės lietuvių kalbossavarankiškai“ ir trys pratybųsąsiuviniai skirti visiems, besidomintiemslietuvių kalba, norintiemssavarankiškai ugdyti kalbą, išmoktitaisyklingai rašyti, kalbėti vaizdingai irįtaigiai. Knygoje aptariamos svarbiausiosbendrinės lietuvių kalbos normos,viešųjų kalbų sakymo, rašybosir skyrybos taisyklės, patariama, kaipsukurti gerus įvairių stilių tekstus,kaip rengti ir įforminti dokumentus,dalykinius laiškus.„Ši mokomoji knyga turėtų būtiypač naudinga tiems, kurių lietuviųkalba nėra gimtoji, kurie nori pa-kartoti svarbiausias lietuvių kalbosrašybos, skyrybos taisykles, prisimintipagrindines tarties, kirčiavimo, žodyno,žodžių darybos, morfologijos irsintaksės normas, išmokti taisyklingaivartoti profesijos terminus, tarptautiniusžodžius, ugdyti ir tobulintivalstybinės lietuvių kalbos įgūdžiusir mokėjimus, pasirengti valstybinėslietuvių kalbos egzaminui“, - teigėG. Navalinskienė.Knygoje pateikiama ištraukų išlietuvių literatūros klasikų kūrinių,lietuvių liaudies dainų, tautosakos pavyzdžių,lietuvių papročių aprašymų.Knygą sudaro trys dalys. Pirmoji– „Skaitykime ir mokykimės kurtitekstus“, antroji – „Mokykimės kalbėtitaisyklingai, įtaigiai ir vaizdingai“ir trečioji – „Mokykimės taisyklingairašyti“.Kartu su šia knyga parengtųpratybų sąsiuvinių užduotys padedaišmokti įgytas žinias taikyti praktinėje4 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)atskirai“, - prisiminė A. Jakubauskas. -„Aš su popiežiumi kalbėjau jo gimtąjakalba, nes laisvai kalbu lenkiškai.Pirmas klausimas, kurį man uždavėpopiežius – ar Lietuvoje neskriaudžiamusulmonų. Aš pasakiau, kadviskas tvarkoje. Musulmonų religijayra pripažinta tradicine religija“.Be abejo, popiežius puikiai žinojoistorines totorių buvimo LietuvosDidžiojoje Kunigaikštystėje šaknis.„Iš kai kurių šaltinių aš žinau,kad dar būdamas Krokuvoje, kardinolasKarolis Voitila ilgą laikąsusirašinėjo su totorių kunigaikščioKričinskio šeimos nariais, kurie tadabuvo emigravę į Ameriką“, - teigėdr. A. Jakubauskas. - „Kiek žinau, taibuvo labai įdomus susirašinėjimas.Tie laiškai kažkur yra. Reikėtų juos surastiir paskelbti. Yra daug Kričinskiųšeimos atšakų. Yra gyvenusių Nemėžyjenetoli Vilniaus ir čia palaidotų“.Susitikimas su Šventuoju Tėvutruko apie 40 minučių. „Popiežiuspaliko labai šilto žmogaus įspūdį. Jisšiltai bendravo su įvairių konfesijų atstovais,atidžiai jų klausėsi, jam buvosvarbu išgirsti jų nuomonę“, - sakėdr. A. Jakubauskas.Iš popiežiaus rankų kiekvienassusitikimo dalyvis gavo Atminimomedalį, išleistą popiežiaus apsilankymoLietuvoje proga.Popiežius Jonas Paulius II mirė2005 m. balandžio 2 d.Nebėra gyvųjų tarpe ir nuotraukojeužfiksuoto imamo M. Chalecko.Jis mirė 2008 m. rugpjūčio 13 d. Jambuvo 85-eri metai.Vlado Uznevičiaus nuotr.Mokytoja ekspertė Gražina Navalinskienėne tik moko lietuviųkalbos, bet ir rašo knygasveikloje, mokytis savarankiškai, turtintižodyną, ugdyti gebėjimus vartotitaisyklingą, įtaigią ir vaizdingą bendrinękalbą. Tie, kurių lietuvių kalba nėragimtoji, pratybų sąsiuviniuose raspatarimų, kaip geriau pasirengti I, IIir III kategorijos valstybinės lietuviųkalbos egzaminui.TBN inf.

A K T U A L I J O SEuropos savaitės Seime tema: tautinėsmažumos LietuvojeIš kairės: M. Gamzajevas, A. Puodžiukas, D. Staponkus, A. Lydeka,D. Grigolovičienė, K. ŽibasGegužės 11 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Europosinformacijos biuru Vilniuje surengė diskusiją tema „Europosvienybė – tautų įvairovė. Tautinės mažumos Lietuvoje“.Jonas RUMŠATurtina Lietuvos kultūrąSeimo Žmogaus teisių komitetopirmininkas Arminas Lydeka, pradėdamasrenginį, pasveikino Tautiniųbendrijų tarybą jos veiklos dvidešimtmečioproga, padėkojo jai už tautiniųbendrijų etninio ir kultūrinio savitumo,tradicijų, papročių saugojimą bei puoselėjimą,už pagarbos kultūrų įvairoveiskatinimą, įvairių tautybių piliečių tarpusaviosupratimo, pasitikėjimo stiprinimą,už Lietuvos kultūros turtinimą.Šių tikslų siekia ir skaitlingos tautiniųmažumų organizacijos. Kultūrosviceministras Deividas Staponkuspažymėjo, kad kultūrinę veiklą šiuometu vykdo apie trys šimtai tautiniųmažumų nevyriausybinių organizacijų(toliau – NVO). Daugiausia yra rusųorganizacijų (per 80), lenkų (per 50),baltarusių (per 20), žydų (per 20), vokiečių(per 10). „Kultūros ministerijaskiria daug dėmesio konsultacijomssu tautinių mažumų atstovais, sprendžiantaktualius tautinėms mažumomsklausimus. Ypač glaudžiai bendradarbiaujamasu Tautinių bendrijųtaryba“, - sakė viceministras.Etnopolitika: pasiekimai irtrūkumaiTBN nuotr.„Nemažai daroma, kad tautinėsmažumos išsaugotų savo tautinętapatybę, kultūrą, papročius. Tačiautaip pat ne mažiau svarbu, kad visišalies piliečiai, nepriklausomai nuotautybės, būtų visaverčiai visuomenėsnariai, gerai mokėtų valstybinę kalbą,galėtų sėkmingai konkuruoti darborinkoje“, - sakė Tautinių bendrijų tarybospirmininkas Mahiras Gamzajevas.Trūkumas yra tai, kad beveikprieš pusantrų metų nustojus galiotiTautinių mažumų įstatymui, iki šiolneparengtas naujas įstatymas. „Tokioįstatymo nebuvimas, kitų įstatymųkai kurių nuostatų tautinių mažumųatžvilgiu prieštaravimai viena kitaiveda į dezintegracijos kelią“, - teigėM. Gamzajevas.Jo nuomone, nepatenkinama,kad šiandien Lietuvoje nėra etniniųsantykių politiką formuojančios ir įgyvendinančiosinstitucijos. „Už tautiniųmažumų reikalų sprendimą, valstybėsformuojamas etnopolitikos nuostatasturi būti atsakinga atskira valstybinėar vyriausybinė institucija“, - pabrėžėM. Gamzajevas. - „Vienas prioritetiniųmūsų valstybės uždavinių turėtųbūti – gilinti tarpusavio supratimą irpasitikėjimą, skatinti nenutrūkstamądialogą tarp lietuvių ir šalies tautiniųmažumų atstovų, sudaryti sąlygasišsaugoti įvairių tautybių Lietuvospiliečių etnokultūrą ir ją skleisti“.M. Gamzajevas atkreipė dėmesį į„kurstomą etninę ir religinę nesantaikąbei tautinių mažumų neigiamo įvaizdžioformavimo faktus kai kuriosežiniasklaidos priemonėse“.Švietimo baruoseŠvietimo ir mokslo ministerijosBendrojo lavinimo ir profesiniomokymo departamento direktoriusAlvydas Puodžiukas pateikė daugstatistinių duomenų apie tautiniųmažumų švietimo padėtį Lietuvoje.Iš 2010 – 2011 mokslo metaismūsų šalyje veikusių apie 1300 mokyklų55 buvo lenkų ugdomąja kalba,36 – rusų, 43 – dviem arba trimisugdomosiomis kalbomis. Taip patveikia baltarusių, vokiečių bei žydųmokyklos.Vaikų skaičius švietimo įstaigosekasmet mažėja. „Prieš kelerius metusiš viso mokyklose mokėsi per 500T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)5

A K T U A L I J O Stūkst. mokinių, paskutiniais mokslometais – apie 415 tūkst. mokinių, išjų – 7 proc. tautinių mažumų mokyklose“,- teigė A. Puodžiukas.Pasak A. Puodžiuko, praėjusiaismokslo metais mūsų šalyje mokiniokrepšelį sudarė 3310 litų, o tautiniųmažumų mokyklose jis buvo 15 proc.didesnis – 3806 litai.Pagal naują Švietimo įstatymą nuo2011 m. rugsėjo 1-osios įgyvendinamavieninga lietuvių kalbos viduriniougdymo programa visose Lietuvosmokyklose. Nuo 2013 m. lietuvių kalbosbrandos egzaminas bus vykdomaspagal vieną programą. „Programosįgyvendinimui mokyklose tautiniųmažumų kalbomis bus skiriamos lėšospapildomoms mokymo priemonėmsįsigyti, taip pat numatytas mokytojųkvalifikacijos tobulinimas bei papildomoslietuvių kalbos pamokos“, - teigėA. Puodžiukas.Kontaktai ugdo tolerancijąPasak Lygių galimybių kontrolieriaustarnybos patarėjos DanguolėsGrigolovičienės, Lietuvoje susiduriamasu tautinės, religinės diskriminacijos,ksenofobijos apraiškomis.Prieš keletą metų atliktos gyventojųapklausos liudija: nenorėtų gyventikaimynystėje su romais per 69 proc.apklaustųjų, su čečėnais – per 56 proc.,musulmonais – per 44 proc., juodaodžiais– per 31 proc.Lygių galimybių kontrolieriaustarnyboje gauti skundai dėl tautinėsdiskriminacijos (tokio pobūdžioskundai Tarnyboje pradėti nagrinėtiprieš šešerius metus) sudaro 14 proc.visų skundų ir yra trečioje vietoje pogaunamų skundų apie diskriminavimądėl lyties ir amžiaus.Etninių tyrimų instituto jaunesnysismokslo darbuotojas Karolis Žibasnagrinėjo imigracijos problemas.Nors Lietuvoje ji nėra didelė, tačiauapie tai kalbėti būtina. „Kuo daugiauvyksta socialinių kontaktų tarp Lietuvospiliečių ir tarp kitų tautų atstovų,tuo didesnis pastebimas palankumaskitataučiams ar imigrantams“, – sakėK. Žibas.Pažymėjo narystės sukaktįBalandžio – gegužės mėnesiaisSeimo Europos informacijos biureir XX a. pradžios rusų poetų Konstantinui Balmontui.K. Balmontas (1867 - 1942) – poetassimbolistas, rašęs rusų kalba, žinomaskaip lietuvių mitologijos, tautosakosir istorijos interpretacijų kūrėjas.Vertė į rusų kalbą moderniąją lietuviųpoeziją, lietuvių liaudies dainas, pasakasir smulkiąją tautosaką, spausdinovertimus reikšminguose Europosir Amerikos leidiniuose. Jis išvertė įrusų kalbą Maironio, Vydūno, VincoKrėvės, Liudo Giros ir kitų autoriųkūrinių. Tarptautinėje spaudoje poetasrecenzavo lietuvių autorių knygas,aptarė lietuvių menininkų albumus,pristatė Lietuvoje išleistus žodynus.6 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)tradiciškai vyko Seimo komitetų„Europos savaitės Seime“ diskusijos,skirtos Lietuvos narystės EuroposSąjungoje septynerių metų sukakčiaipažymėti.„Europos savaitės Seime“ diskusijosrengiamos kasmet nuo2004 m. Viešų diskusijų metupristatomi įvairūs Lietuvos narystėsEuropos Sąjungoje aspektai,aktualijos, visuomenei sudaromosplatesnės galimybės susipažinti suSeimo komitetų veikla. Diskusija„Europos vienybė – tautų įvairovė.Tautinės mažumos Lietuvoje“ yradiskusijų ciklo, skirto Lietuvos įstojimuiį Europos Sąjungą ir Europosdienos paminėjimui, dalis.Šiose diskusijose dalyvauja Seimonariai, Europos Parlamentonariai iš Lietuvos, ministerijų,nevyriausybinių organizacijų, akademinėsbendruomenės, interesųgrupių, žiniasklaidos atstovai. Diskusijostiesiogiai transliuojamosEuropos informacijos biuro ir Seimointerneto svetainėse, TV kanalu„Seimas – tiesiogiai“, vaizdo įrašaibei pranešimo medžiaga talpinamainternete.Sostinėje atidengtas paminklas poetuiK. BalmontuiGegužės 12 d. sostinės Žvėryno mikrorajone atidengtas pirmasispasaulyje paminklas vienam iškiliausių ir originaliausių XIX a. pabaigosK. Balmontas visą gyvenimąpabrėždavo savo lietuvišką kilmę.Lietuviškų šaknų poetas turėjo pagaltėvo liniją.Artima draugystė rusų poetą siejosu „viso gyvenimo bičiuliu“ lietuviųpoetu-simbolistu Jurgiu Baltrušaičiu.Kaip teigė paminklo atidarymedalyvavusi K. Balmonto proanūkėNatalija Bruni, J. Baltrušaitis išgelbėjojos prosenelio gyvybę, išveždamas jįiš bolševikinės Rusijos diplomatiniuautomobiliu. „Simboliška, kad Lietuva,kuri labai daug reiškė Balmontogyvenime, tapo pirmąja šalimi, pastačiusiajam paminklą. Ačiū už tai,Lietuva“, - sakė N. Bruni.Iniciatyvą įamžinti poeto atminimąparodė Jurgio Baltrušaičio lietuviųir rusų bendradarbiavimo labdaros irparamos fondas.Paminklo autorius – Vilniaus dailėsakademijos Skulptūros katedrosdocentas skulptorius MindaugasŠnipas, architektas – Tauras Budzys.Poetas pavaizduotas užsidėjęs antgalvos lenktais kraštais skrybėlę iržvelgiantis į nežinomus laiko tolius.Tokį K. Balmontą matydavo Vilniausir Kauno gatvėse, miestuose, kuriuosetarpukario metais jis ne kartą dalyvavopoezijos vakaruose.TBN inf.

A K T U A L I J O SĮamžintas poeto A. Suckeverio atminimasBalandžio 28 d. Vilniuje ant J. Basanavičiaus gatvėje esančio namo,pažymėto 22-uoju numeriu, atidengta atminimo lenta garsiam litvakųrašytojui ir poetui, buvusiam Vilniaus geto kaliniui, kovotojui priešnacizmą Abraomui Suckeveriui.Jonas RUMŠA„Jis yra šio miesto dalis“Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavoLietuvos Respublikos SeimoUžsienio reikalų komiteto pirmininkasEmanuelis Zingeris, užsienioreikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė,Vilniaus miestomeras Artūras Zuokas, Lietuvosžydų bendruomenės pirmininkasSimonas Alperavičius, Vilniaus žydųasociacijos Izraelyje vadovė MiriamKantor, A. Suckeverio dukterys RinaKalderon-Suckever ir Mira Suckever,anūkė Hadas Kalderon, visuomenėsatstovai, daug svečių – „Gyvųjų maršo“delegacijos iš Izraelio dalyvių.Renginyje kalbėjęs Lietuvos žydųbendruomenės pirmininkas S. Alperavičiuspažymėjo didelį A. Suckeverioindėlį į žydų literatūrą, joKalba poeto anūkė Hadas KalderonAudroniaus Žygavičiaus nuotr.nuopelnus garsinant Lietuvos vardą.„Jis nusipelno, kad jam būtų suteiktasVilniaus miesto garbės piliečiovardas ir jo vardu pavadinta sostinėsgatvė“, - teigė S. Alperavičius.„Labai jaudinanti akimirka. Noriuvisiems, prisidėjusiems prie manosenelio vardo įamžinimo, pasakytinuoširdų „ačiū“. Senelis daug pasakojoapie Vilnių, apie įvykius, susijusiussu juo. Girdėjau, kad jis mylėjo šįmiestą, o dabar ir žinau, kad jis yrašio miesto dalis“, - sakė poeto anūkėHadas Kalderon.A. Suckeverio eiles jidiš kalbadeklamavo jo dukterys. Renginio dalyviaiturėjo galimybę išgirsti ir patiespoeto, skaitančio savo kūrybą, balsą.Nuo šiol didžio litvako, nepalaužiamoVilniaus geto kovotojo irpoeto vardą primins atminimo lenta,kurioje lietuvių ir jidiš kalbomis iškaltižodžiai: „Šiame name vykusiuosemenininkų susivienijimo Jung Vilne(1929-1939) vakaruose savo kūrybądeklamuodavo žymus žydų poetasAbraomas Suckeveris“.Holokausto poetasA. Suckeveris vadinamas iškiliausiuHolokausto poetu. Jis gimė1913 m. liepos 13 d. Smurgainyse(dabar – Baltarusija). Nuo 1920 m.gyveno Vilniuje, studijavo universitete,buvo vienas iš kultūros veikėjųgrupės „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“)kūrėjų.Po Antrojo pasaulinio karo poetasiš Vilniaus griuvėsių gelbėjo žydųpaveldo likučius, kurie tapo Žydųmuziejaus pagrindu. Išvykęs gyventiį Izraelį, A. Suckeveris siekė išsaugotigimtąją jidiš kalbą, rinko išlikusią Vilniujeveikusio Žydų mokslo instituto(JIVO) medžiagą. Kaip liudininkasAbraomas Suckeverisjis 1946 m. dalyvavo Niurnbergoprocese.Rašytojo ir poeto kūryba, atspindintiskaudžią XX a. Vilniaus žydųistoriją, pelnė pasaulinį pripažinimą.Nemažai A. Suckeverio eilėraščiųišversta į hebrajų, anglų, prancūzų,ispanų, vokiečių, rusų bei kitas kalbas.Į lenkų kalbą poeto eilių yra išvertęsČeslovas Milošas – juos siejo Vilniaustema ir ilgametė draugystė.1966 m. A. Suckeveris už savokūrybą buvo iškeltas kandidatuNobelio literatūros premijai gauti.1985 m. jo poezija jidiš kalba įvertintaaukščiausiu Izraelio nacionaliniu apdovanojimu.2008 m. vasario 16 d. PrezidentoValdo Adamkaus dekretu A. Suckeverisapdovanotas Lietuvos didžiojokunigaikščio Gedimino ordino Riteriokryžiumi.Poetas mirė 2010 m. sausio 20 d.Tel Avive.Šiemet leidykla „Versus Aureus“lietuvių kalba išleido A. Suckeverioprisiminimų knygą „Iš Vilniaus geto“.Ji buvo pristatyta Jeruzalės knygųmugėje. Apie šią knygą rašėme praeitame„Tautinių bendrijų naujienų“numeryje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)7

K U L T Ū R ATurkijos kultūros dienų akordaiTautinių bendrijų namuoseVienas iš gegužės 2-6 d. vykusių Turkijos kultūros dienų,kurių programa buvo siekiama pristatyti šios šalies kultūrą plačiajaivisuomenei bei stiprinti Lietuvos ir Turkijos draugystę irkultūrinius ryšius, renginių vyko Tautinių bendrijų namuose.Renginio dalyvius ir svečius sveikinoKultūros ministro patarėjasImantas Melianas, Turkijos oro linijųakademijos direktorius prof. SahinKarasar, Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas. Sveikinimožodį ir karaimišką pyragą svečiamsįteikė Lietuvos karaimų bendruomenėsatstovas Romualdas Špakovskis.Paskaitą „Anatolijos kultūros pėd-Karaimiškas pyragas svečiams iš Turkijos. Lietuvos karaimų bendruomenėsatstovas Romualdas Špakovskis (k.) , jo žmona Ana Špakovskair profesorius Alemdar YalčinGegužės 30 d. Vilniaus Tomo Zanobibliotekoje atidaryta „Svietlicos“bendruomenės vaikų piešinių paroda„Įvairių tautų buitis ir kostiumai vaikųakimis“. Tai bendras Tautinių bendrijųnamų ir šios bibliotekos projektas.Spalvotuose ir nespalvotuosepiešiniuose – lietuvių, rusų, lenkų,totorių nacionaliniai kostiumai. Juospiešė 6 – 12 metų vaikai.8 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)Jono Paršeliūno nuotr.Jono Paršeliūno nuotr.sakai Europoje“ skaitė prof.dr. Alemdar Yalčin.Renginio dalyviams koncertavoturkų liaudies muzikosatlikėja Sevgi Ates, tiurkųpasaulio muziką pristatė Triogrupė, grojanti įvairiais liaudiesmuzikos instrumentais – kemenče,baglama, kaval.Žiūrovai aplodismentaispalydėjo ekspromtu susikūrusiodueto – Sevgi Ates ir AlmirosTrakšelienės pasirodymą.VU dr. Galina Miškinienė renginiosvečiams ir organizatoriams įteikėVU rektoriaus akademiko BenediktoJuodkos Padėkos raštus.Renginyje dalyvavo Kultūrosministerijos Tautinių mažumų reikalųskyriaus vyr. specialistė RasaPaliukienė, Tautinių bendrijų tarybospirmininkas Mahiras Gamzajevas.TBN inf.Nacionalinių kostiumų piešinių paroda bibliotekoje„Nacionalinis kostiumas – tautoskultūros, jos istorijos dalis.Vaikai turi žinoti savo tautos, savošalies tautų istoriją“, – parodosatidaryme sakė „Svietlicos“ bendruomenėspirmininkė GalinaKuzmina.Paroda skirta Tarptautinei vaikųgynimo dienai – Birželio 1-ajai.TBN inf.Groja Sevgi Ates„Svietlicos“ bendruomenėspirmininkė Galina Kuzmina

Puškinui ir jo proseneliui Abraomui Hanibalui.Piatnicos cerkvę pastatė Lietuvosdidžiojo kunigaikščio žmonaMarija, Vitebsko rusų kunigaikštytėketurioliktame amžiuje. Pagal legendąšioje cerkvėje Petras Pirmasis1705 m. pakrikštijo A. Puškino prosenelįAbraomą Hanibalą.„Mes atidengiame pirmąjį pasaulyjepaminklą, kur vienas kitam į akisžiūri du didieji Rusijos sūnūs – prosenelisir proanūkis – žymusis arapasir genialus poetas“, - monumentoatidengimo ceremonijoje sakė joidėjos autorius, rašytojo KonstantinoVorobjovo fondo prezidentas poetasJurijus Kobrinas.Skulptūrinę kompoziciją sudarodu delnai, kurie laiko medalionus suA. Puškino ir jo prosenelio atvaizdais.Paminklo aukštis – 3,4 metro,svoris – apie dvi tonos. PaminkląA K T U A L I J O SVilniuje atidengtas paminklas A. Puškinui irA. HanibaluiGegužės 5 d. Vilniaus senamiestyje prie Piatnicoscerkvės atidengtas paminklas rusų poetui Aleksandruisukūrė lietuviųskulptorius VytautasNalivaika.Šis paminklasgenialiajam rusųpoetui yra antrasLietuvos sostinėje.Pirmas yra pastatytaspoeto sūnausGrigorijaus sodybojeMarkučiuose,kur šiuo metuveikia A. Puškinoliteratūrinis muziejus.Įvairiose pasauliošalyse yrapastatyta apie trisšimtus paminklųA. Puškinui.TBN inf.Tautų mugėje buvo linksma ir įdomuBalandžio 8 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ pirmą kartąvyko Tautų mugė, kurioje vilniečiams ir sostinės svečiams savo nacionaliniusvalgius, papročius, tradicijas, dainas ir šokius pristatė apie20 įvairių kultūrų atstovų. Renginio tikslas – skatinti žmonių tarpkultūriškumą,supažindinti visuomenę su įvairių šalių kultūromis, jųtradicijomis, papročiais, šokiais, dainomis, valgiais.Jonas DUOBAVilniaus vokiečių bendrijos narysBe kaimyninių šalių, tolimų kraštų,tokių kaip Egiptas, Indija, PietųKorėja, Ispanija atstovų, Tautų mugėjedalyvavo ir mūsų šalies tautinėsbendrijos.Organizatoriai, ruošdamiesi šventei,įdėjo daug triūso ir išmonės.Didelės foje pakraštyje buvo įrengtaestrada artistams. Akį traukė ant stalųišdėstyti įvairių tautų suvenyrai –vėliavėlės, prospektai, lankstinukaiir kt.Buvo galima paragauti ir egzotiškųskanėstų bei gėrimų. Vilniausvokiečiai žiūrovus vaišino sumuštiniais,pyragėliais, dovanojo Vokietijosambasados parengtų knygų apiešią šalį vokiečių, lietuvių ir anglųkalbomis.Vengrai, moldavai, gruzinai, italaižiūrovus vaišino savo garsiaisiaisvynais.Spalvinga ir įdomi buvo meninėmugės dalis. Savo trumpas dainų irVlado Uznevičiaus nuotr.šokių programėles parodė lenkai,baltarusiai, bulgarai, rumunai, serbaiir kt. Vilniaus vokiečių bendrijoschoras, vadovaujamas Danutės Zabulienės,atliko tris vokiečių liaudiesdainas, bendrijos vaikų choras – vienądainą.Savaite anksčiau, balandžio 2 d.,Tautų mugė buvo surengta, beje,antrą kartą Kauno prekybos ir laisvalaikiocentre „Mega“, kur taip patdalyvavo Lietuvos tautinės bendrijos.Tautų muges surengė Tarptautinėsnevyriausybinės jaunimo organizacijosAIESEC Lietuvos skyrius.Tai didžiausia pasaulyje studentųvaldoma organizacija, turinti daugiaunei 50 tūkst. narių 140-yje šalių.Jos centrinė būstinė yra Roterdame(Olandija).T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)9

K U L T Ū R AKonkurso laimėtojams – kelionė į LatvijąLatvijos ambasadorius LietuvojeMartinš Virsis įteikia apdovanojimuspirmininkė G. Rone dėkojo konkursodalyviams už domėjimąsi Latvija, užįdomias žinias, kurias jie įgijo projektometu.Konkurso dalyviai buvo apdovanotiLatvijos ambasados dovanomis.O geriausiai pasirodžiusių 6a irVilniaus Mikalojaus Daukšosvidurinėje mokykloje gegužės28 d. vyko pažintinio ir kūrybinioprojekto „Latvija – mūsų sesė. Argerai mes ją pažįstame?“ baigiamasisrenginys.Į svečius atvyko Latvijos ambasadoriusLietuvoje Martinš Virsissu žmona, Vilniaus latvių draugijospirmininkė Gunta Rone, VU Filologijosfakulteto, jo Letonikos centroatstovai.Projektą parėmė Latvijos ambasadaLietuvoje, LR kultūros ministerija,Vilniaus latvių draugija.Renginio dalyviams buvo parodytasfilmas apie Latviją. Ekrane – šiosšalies gamtos, miestų vaizdai, žmonės,skambėjo latviškos melodijos.Buvo atlikti Latvijos ir Lietuvoshimnai.Mokiniai savo žinias apie kaimyninęvalstybę, sugebėjimus įdomiai,išradingai pateikti medžiagą demonstravotrijose grupėse.Patys mažiausieji konkursantai –2-4 klasių mokiniai – atspindėjo Latvijąpiešiniuose, skaitė latvių pasakas,mokėsi latviškų dainelių.Penktų – aštuntų klasių mokiniaiaiškinosi Latvijos nacionalinius simbolius,šventes, tautosaką, liaudiesmeną.O vyriausieji – 9-11 klasių mokiniai– gilinosi į Latvijos istoriją,ekonomiką, rinko informaciją apiegyventojus, latvišką virtuvę.Surinktą medžiagą klasių komandospateikė pasakojimais, dainomis,surengė klausimų viktoriną visiemsrenginio dalyviams.Latvijos ambasadorius LietuvojeM. Virsis, Vilniaus latvių draugijosJono Rumšos nuotr.10 a klasių komandų laukia kelionėį Latviją.Renginyje dalyvavo Kultūrosministerijos Tautinių mažumų reikalųskyriaus vyr. specialistė RasaPaliukienė, Tautinių bendrijų tarybospirmininkas Mahiras Gamzajevas.TBN inf.10 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)

T. Blažienės kūrybos vakarasGegužės 13 d. Vilniaus aklųjųkombinato koncertų salėje vykoLietuvos graikų draugijos „Patrida“narės Tamaros Blažienėskūrybos vakaras.Vakaro metu skambėjo T. Blažienės(mergautinė pavardė Gaitanži)sukurtos dainos ir instrumentinėmuzika.Tamara kuria ne tik muziką. Josparašytus eilėraščius skaitė aktorėAlvida Čepaitytė-Sipienė ir vakarovedėjas, radijo ir televizijos diktoriusJuozas Šalkauskas.Vakare dalyvavo Jūratė Vizbaraitė(sopranas), Algirdas Bagdonavičius(tenoras), Kristina Beliavskaja (sopranas),Renata Bartusevičienė (fortepionas),Vilniaus muzikos mokyklos„Lyra“ Aklųjų ir silpnaregių ugdymocentro mokiniai, „Patridos“ vokalinisinstrumentinis ansamblis.T. Blažienę sveikino AukščiausiosiosTarybos – Atkuriamojo Seimodeputatas Nikolajus Medvedevas,„Patridos“ pirmininkė Agėlina Eminova,Tautinių bendrijų namų, Vilniausukrainiečių bendrijos atstovai.Vakare dalyvavo Graikijos ambasadoriusLietuvoje ConstantineCatsambis su žmona.T. Blažienė mokėsi choro diri-T. Blažienė (penkta iš dešinės) su grupe koncerto dalyviųgavimo specialybės Vilniaus JuozoTallat-Kelpšos muzikos technikume(dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), vėliau tęsėstudijas Lietuvos konservatorijoje(dabar – Lietuvos muzikos ir teatroakademija).T. Blažienė dirba Vilniaus muzikosmokykloje „Lyra“, vadovauja Vilniausevangelikų reformatų bažnyčios chorui,yra Lietuvos evangeliškų bažnyčiųmuzikų sandraugos valdybos narė.Muzikė dalyvavo Pasaulio lietuviųMeninio žodžio šventėGegužės 14 d. Tautinių bendrijų namuose buvo pristatytas Šiuolaikinėsrusų poezijos ir prozos literatūrinis almanachas. 2005-2008.Knygoje spausdinama 32 autorių, „Desiderijos“ klubo pirmininkėrusų poezijos Lietuvoje konkursų Liudmila Chorošilova.nugalėtojų, laureatų ir diplomantų Renginio dalyviai tylos minute pagerbėmirusių Irenos Palevič, Vsevolodokūryba.„Almanacho eilėse skamba pilietinės,filosofinės gaidos, meilės kūryba spausdinama leidinyje, atminimą.Stankaus ir Vladimiro Tabler, kuriųir gamtos lyrika. Almanacho autoriai– įvairaus amžiaus žmonės, nuo Stankuvienė papasakojo apie savoAlmanacho redaktorė Galinamoksleivių iki pensininkų. Tai įvairių sūnaus Vsevolodo kūrybą, padeklamavojo eilėraščių. I. Palevič irprofesijų, skirtingų likimų kūrėjai,tačiau visus juos vienija meilė poezijai“,- įžanginiame žodyje rašo ir L. Chorošilova.V. Tabler eilių paskaitė Valerij Srybnyjleidinio idėjos autorė ir sudarytoja, Knygos pristatymas tapo meninioT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)K U L T Ū R ADovilės Naktinytės nuotr.dainų švenčių konkursų vertinimokomisijose.T. Blažienė kuria vokalinę muziką.Parašė ir pastatė miuziklą vaikų choruisu solistais „Ar mes mylim šaltąžiemą?“, Lietuvos radijuje įrašė giesmių,išleido gedulingų giesmių kasetę.T. Blažienė dalyvauja šalies tautiniųbendrijų veikloje – yra Tautinių bendrijųtarybos narė, vadovauja „Patridos“vokaliniam instrumentiniamansambliui.TBN inf.žodžio švente. Savo kūrybą skaitėalmanache spausdinamos kūrybosautoriai vilniečiai Jelena Šeremet, JelenaVojevodina, Natalija Babielčius, GretaFedorčenko, Tamara Jakuško, ValentinaSkardžiuvienė, Ivan Gažimon, SergejSmirnov, Valerij Srybnyj, LiubovėAntonova, kaunietis Aleksandr Derkač,klaipėdietės Svetlana Lebedeva irJevgenija Sergejeva.Renginį papildė autorinės dainosatlikėjai Sergej Šeremet, SergejSmirnov, „Desiderijos“ muzikiniskolektyvas.TBN inf.11

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIParašė bendrijos istorijąBetty Neniškienė, Šiaulių vokiečių bendrijos narė, prieš keletą metųnusprendė parašyti savo krašto vokiečių istoriją. Padedant kraštotyrininkėmsIrenai Rudzinskienei ir Nijolei Petraitytei, ji atrado daug įdomiųistorijų, žmonių, nusipelniusių Šiauliams ir vokiečių bendruomenei.Pavyko surinkti įdomiosmedžiagosSurinktą medžiagą B. Neniškienėsudėjo į knygą „Vokiečiai Šiauliuoseir apskrityje“. Ji apima laiką nuoXX a. pradžios iki vokiečių repatriacijos1941 m. Iš šios medžiagos matyti,kad vokiečių bendruomenė gyvenointensyvų, įdomų dvasinį, kultūrinįgyvenimą, nebuvo užsidariusi savorate.1904 m. surašymo duomenimis,Šiauliuose gyveno 381 vokietis (2,4proc. gyventojų).Dvaro gatvė Šiauliuose nuo senobuvo vadinama Vokiečių gatve, nesjoje gyveno daug vokiečių inteligentų.Mieste veikė vokiečių kultūrinėbendrija „Kulturverband“.Už apskrities vokiečių aukas nupirkussklypą su pastatu Dvaro gatvėje,įkurtas internatas ir mokykla. Šispastatas nugriautas po karo. Toks patlikimas ištiko ir evangelikų liuteronųbažnyčią, atlaikiusią bombardavimą.Ilgą laiką buvo naudota kaip sandėlis,vėliau nugriauta. Dalis universalinėsparduotuvės stovi ant bažnyčiospamatų, o šventovės šoninė sienaįmūryta į parduotuvės sieną.Medžiagos ir nuotraukų knygaipateikė bendrijos narė Onutė Košlekienė,prieš karą lankiusi vokiečiųmokyklą. Fotografijose įamžintapirmoji Vokiečių biblioteka, kuriojesaugota apie 100 teologijos ir socialinėsliteratūros knygų, pastoratopastatas, stovėjęs prieš Karininkųnamus (dabar – Šiaulių miesto apylinkėsteismas).Knygoje spausdinamose nuotraukose– Šiaulių evangelikų liuteronųbendruomenės pastorius TheodorasKupferis, subūręs miesto vokiečius.Iš senų fotografijų žvelgia Vokiečiųmokyklos pedagogų tarybos nariai,mokiniai, mokytojai, žymūs vokiečiųbendruomenės nariai. Tarp jų – Jesulatųšeima, kurios tėvas Vilhelmastarpukariu dirbo valstybės Seime irpasiekė, kad Lietuvoje būtų įteisintosvokiečių mokyklos.Prarastos kartos liudininkėB. Neniškienė parašė ir kitą knygą– „Prarastoji karta“ („VerloreneGeneration“) vokiečių kalba. Ji išleistaVokietijoje.Pačios ponios Betty gyvenimas– autentiškas prarastosios kartosliudininkas.Jos tėvai gimė praėjusio amžiauspradžioje Kaune.Visi šeimos nariai puikiai mokėjolietuvių kalbą, namuose kalbėjovokiškai, lankė liuteronų evangelikųbažnyčią. Darbštūs ir sąžiningi vokiečiaibuvo gerbiami lietuvių darbdavių.1941 m. šeima repatrijavo į Vokietiją.Betty buvo šešeri metai.Maža mergaitė apie karo baisumussužinojo ne iš istorijos vadovėlių. Šeimaišsiskyrė. Tėvas tarnavo vokiečiųarmijoje. Ant mamos rankų liko trysatžalos.Po karo pėsčiomis iškeliavo įLietuvą. Broliukui Gerhardui tebuvovieneri metai ir du mėnesiai. Kelionėį namus truko pusę metų.Tėvą sutiko po 24 metųPo karo mama viena augino vaikus.Su vyru daugiau nesusitiko.B. Neniškienė, 1959 m. baigusiinstitutą, pagal paskyrimą kartu suvyru pradėjo dirbti Šiaulių batų fabrike„Elnias“.1967 m. fabriko Galanterijos skyriausvyr. inžinierė turėjo galimybęnuvykti į Rytų Vokietiją. Ten ji po„Esu Lietuvos vokietė. ManoTėvynė – Lietuva“, - sako B. Neniškienė24-rių metų nesimatymo sutiko savotėvą.Tėvas mirė 1987 m. Į Lietuvąnebuvo atvykęs.„Esu Lietuvos vokietė“Daug pažeminimų ir patyčiųB. Neniškienė patyrė sovietiniais laikaisdėl savo vokiškos kilmės šalyje,kuri save vadino internacionalizmo irtautų draugystės tvirtove.Visaverčiu žmogumi pasijuto tikNepriklausomoje Lietuvoje.1993 m. Šiaulių vokiečiai įkūrėbendriją. Tada buvo devyni nariai.Vienu metu bendrija vienijo 78žmones. Šiandien Šiaulių vokiečiųbendrijoje – 41 asmuo.Penktadalis bendrijos – jaunimas.Ne visi moka vokiškai, tačiau išsaugojopapročius.Patalpoms išlaikyti bendrija lėšųneturi. Bet iš projektams skirtų pinigųsurinko tautosaką.„Esu Lietuvos vokietė. ManoTėvynė – Lietuva. Jei nuvažiuoju įVokietiją – gražu, įdomu, žavi vokiečiųdarbštumas, tvarka, bet po kiek laikotraukia į namus, į Lietuvą“, - sakoB. Neniškienė. - „Tragedija važiuoti įkitą kraštą laimės ieškoti. Visada tenbūsi svetimas, prarasi Tėvynę ir dalįtautiškumo“.Parengta pagal B. Neniškienės knygą.12 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)

„Lados“ burės aukštai iškeltosKlaipėdos rusų bendrija „Lada“ šiemet mini įkūrimo dešimtąsiasmetines.Jonas RUMŠANepamiršta tų, kuriemssunkiausiaKeletą metų bendrijai vadovavodailininkas Nikolajus Vorobjovas.Tada buvo surengta nemažai menoparodų, plenerų kartu su Kaliningradodailininkais. Bendradarbiaudamasu Andrejaus Rubliovo mokykla,„Lada“ dalyvaudavo Tarptautiniamevaikų piešinių konkurse „Slavųšaltinis“.Nuo 2004-ųjų bendrijos vairą perėmėŽaliakalnio gimnazijos mokytojair režisierė Svetlana Vasičkina.„Mūsų pagrindinė veikla – rengtivakarus, paskaitas, susitikimus sukūrybiniais darbuotojais, festivalius,turistines keliones, koncertus, parodas“,- sakė S. Vasičkina. - „Dirbamesu vaikais ir jaunimu, palaikome tautinękultūrą, ansamblius, kūrybinesstudijas ir kt.“.„Lada“ vykdo daug projektų, tarpjų – skirtų moksleiviams, jaunimui.Ne vienas jų tapo tradicinis. Štai jauseptyneri metai, kai didžiausioje miestoscenoje Žvejų rūmuose rengiamasnaujametinis konkursas „Metų snieguolė“.„Ne vieną merginą dalyvavimaskonkurse paskatino, baigusmokyklą, pasirinkti profesiją, susijusiąsu scena. Šis konkursas sudomino irKlaipėdos universiteto Menų fakultetostudentus, kurie panoro rašytidiplominius darbus šio projekto pagrindu“,- teigė S. Vasičkina.Išvardinti visus „Lados“ projektusreikėtų nemažai laiko. Tačiau vienąreikia būtinai paminėti. Bendrija nepamirštatų, kuriems šiandien ypačsunku. Vykdant akciją „Suteikit mangalimybę“, vasario mėnesį buvo surengtaslabdaros koncertas, kuriamedalyvavo miesto vaikų ir suaugusiųjųmeno kolektyvai. Visos jo metusurinktos lėšos skirtos miesto vaikųligoninės Onkologijos skyriaus diagnostikosaparatūrai įsigyti.Garsina savo šalįNAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAI„Lada“ siekia suburti draugėn irkitas miesto tautines bendrijas beivisuomenines organizacijas. Jau keletąmetų jos pakviesti bendrijų atstovaidalyvauja šventėje „Kalėdų ratas“.Vakaro metu skamba dainos rusų,baltarusių, ukrainiečių, totorių kalbomis,poetai skaito eiles, šokių kolektyvaiatlieka romų, gruzinų, rusų, žydųšokius. Bendrijų atstovai vaišina vienikitus savo nacionaliniais patiekalais, o,svarbiausia, vyrauja pakili, draugiškanuotaika, draugiška atmosfera, kuriprisimenama ilgą laiką.Pavasaris „Ladai“ – festivalių metas.Jaunimo muzikinis teatras, kuriamvadovauja S. Vasičkina, ne vieną kartąiš įvairių festivalių ir konkursų grįžosu aukštais apdovanojimais.Klaipėdiečiai garsina mūsų šalįužsienyje, apie juos sklinda žiniapasaulyje. Kaip liudija statistiniaiduomenys, skelbiami bendrijos internetinėjesvetainėje, ja, be lankytojų išLietuvos (jų, aišku, daugiausia)domi-Nuo 2004–ųjų bendrijai „Lada“vadovauja Žaliakalnio gimnazijosmokytoja ir režisierė SvetlanaVasičkinamasi Rusijoje, Jungtinėse AmerikosValstijose, Ukrainoje, Latvijoje.Svarbiausi – žiūrovaiMalonu žiūrėti scenoje „Lados“kolektyvų pasirodymus. Tačiau neviską mato ir žino žiūrovai. „Saliųnuoma, kostiumų siuvimas, dekoracijųgamyba, reklama kainuoja nemažaipinigų, daug laiko“, - pažymėjoS. Vasičkina. - „Esame dėkingi RusijosFederacijos generaliniam konsulatuiKlaipėdoje, jo vadovui AnatolijuiKrotkovui, Klaipėdos miesto savivaldybeiuž finansinę paramą“.„Tačiau nė vienas projektas negalibūti įgyvendintas be žiūrovų palaikymo.Jie mums svarbiausi“, - teigė S. Vasičkina.- „Dėkojame klaipėdiečiams,kurie nuolat lankosi mūsų renginiuose,palaiko rusų kultūrą, istorines vertybes,vertina mūsų darbą, už kurį, beje, mesnegauname jokio atlyginimo“.„Lados“ į savo renginius sukviečia įvairaus amžiaus dalyvių ir įvairių žanrų kolektyvusT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)Bendrijos nuotr.13

NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAI„Susitikimai“ kviečia susitiktiKėdainių rusų kultūros klubas „Susitikimai“ paminėjo savo veiklos15 metų sukaktį.Audronė PEČIULYTĖKėdainių krašto muziejausDaugiakultūrio centro vadovėPrieš 20 ir daugiau metų Kėdainiuosebuvo didelė rusų tautybėsžmonių bendruomenė. Čia buvo dislokuotidu sovietinių kariškių daliniai,veikė nemaža vidurinė mokykla, rusiškasvaikų darželis. Gatvėse dažnaibuvo galima išgirsti šią kalbą.Dabar neliko nei rusiškos mokyklos,nei darželio, tačiau rusųbendruomenė, kuri žymiai sumažėjo,susitelkė ir vis labiau pasireiškia miestokultūriniame gyvenime.Sausio 14-ąją Kėdainių rusų kultūrosklubas „Susitikimai“ pažymėjosavo veiklos 15 metų jubiliejų irKėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriamecentre šventė SenuosiusNaujuosius metus. Klubui nuo patįsikūrimo pradžios vadovauja JevgenijaŠlikienė – nenuilstanti renginiųorganizatorė.Iškilmingame vakare pasidžiaugtanuveiktais darbais, parodytas filmas,kuriame atsispindėjo klubo veikla.Kėdainių rusų bendruomenėĮsimintinas renginys – dar 2006 m.surengtos plačiosios UžgavėnėsKėdainiuose. Šioje šventėje dalyvavone tik Kėdainių rusų klubo nariai,bet ir kolegos iš Radviliškio, Šiaulių,Alytaus ir Rokiškio. Šventėje buvopristatytos ir lietuviškos, ir rusiškosUžgavėnių tradicijos, dainos, žaidimai.Ši šventė parodė, kad panašumųtarp abiejų tautų papročių yra daugiaunegu skirtumų.2008 m. kartu su Kėdainių kraštomuziejumi buvo surengta tarptautinėkonferencija „Neišmoktos P. Stolypinopamokos“ ir išleista jos medžiaga.Pranešimus skaitė svečiai iš Maskvos,Kaliningrado, Vilniaus ir Kėdainių. Šikonferencija davė impulsą tolesniemsrenginiams, skirtiems P. Stolypinoasmenybei ir veiklai, minint 100-ąsiasmirties metines.Kasmet klubo nariai surengia bentdu renginius Kėdainių visuomenei,bendrauja su kitų Lietuvos miestųrusų organizacijomis. 2009 m. Kėdainiuosekoncertavo Gnesinų muzikosakademijos (Maskva) studentų irdėstytojų ansamblis. Jų atliekamos14 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)Jevgenija Šlikienė – Kėdainių rusųkultūros klubo „Susitikimai“ – nenuilstantirenginių organizatorėrusų liaudies dainos ir sakralinėsgiesmės sužavėjo ne tik Kėdainių, betir Jonavos, Radviliškio gyventojus,atvykusius į šį koncertą.Jubiliejaus proga klubo nariussveikino Kėdainių rajono merė NijolėNaujokienė, Rusijos ambasadosLietuvoje atstovas Zauras Letifovas,Kėdainių krašto muziejausdirektorius Rimantas Žirgulis,kolegos iš kitų Lietuvosmiestų. O renginio pabaigojeįspūdingą koncertą surengėansamblis „Belkanto“ iš Rusijos.Šis ansamblis, atvykęs įLietuvą Kėdainių rusų klubo“Susitikimai“ kvietimu, surengėdar du koncertus –Tautinių bendrijų namuoseVilniuje ir Alytuje.Kėdainių rusų kultūrosklubo „Susitikimai“ veiklagražiai papildo Kėdainiųmiesto kultūrinį gyvenimą irparodo, kad ir nelabai gausibendruomenė gali daug nuveikt,plėtodama tarpkultūrinįdialogą.Bendrijos nuotr.

T R A D I C I J O S I R P A P R O Č I A IPrie apskritojo stalo – apie įvairių tautųVelykų šventimo tradicijas ir papročiusApskritojo stalo dalyviaiBalandžio 20 d. Tautinių bendrijų namuose buvo surengtas apskritojostalo pokalbis „Įvairių tautų Velykų šventimo tradicijos ir papročiai“.Edita RATKUVIENĖTautinių bendrijų namųvyr. specialistėDauguma apskritojo stalo dalyvių– tautinių bendrijų atstovai, kurietuo metu mokėsi valstybinės kalbos.Tarp jų – rusai, lenkai, baltarusiai,vokietis, moldavas, azerbaidžanietė,armėnė ir kiti. Diskusija buvo labaiįdomi, nes kiekviena tauta turi savų irpanašių į kitų tautų Velykų šventimotradicijų ir papročių.Dalyviai pasakojo apie išskirtiniusVelykų šventimo bruožus. Pavyzdžiui,Vokietijoje švenčių išvakarėse suaugusiejipaslepia kiaušinius, rytą vaikaibėga jų ieškoti, o radę rėkia „tai kiškiaiatnešė velykinius kiaušinius“.Lenkų tautybės atstovė prisiminėsenelių pasakojimus apie tai, kad priešVelykas būna švaros ketvirtadienis. Tądieną persodinami augalai – būtent tądieną persodinti jie geriau augs.Rusai Velykoms būtinai kepamielinį pyragą, vadinamą „kulič“. BeMokėsi tautinių bendrijų lyderiaiBalandžio 28 d. Tautinių bendrijųnamuose vyko mokomasis seminarastautinių bendrijų lyderiams.Pranešimą jame skaitė kultūros vadybosspecialistė Birutė Kurgonienė.Seminaro metu taip pat buvopristatyta B. Kurgonienės patarimųir instrukcijų knyga „Organizacijoslyderio kišeninis vadovas“, kurią 2100Vlado Uznevičiaus nuotr.egzempliorių tiražu išleido „Andrenos“leidykla.Leidinyje populiariai rašoma apieasmenybės ir vadovo veiklos raidą,pateikiami konkretūs tarpusavio bendravimoprotokolinių reikalavimų,etiketo, teigiamo įvaizdžio kūrimo,viešųjų ryšių bei renginių organizavimo,bendravimo su žiniasklaida,to, dar daro šviežios varškės sūrį irpiramidės formos varškės pyragą vadinamąjį„Pascha”, kuris būna tikrasšventinio stalo papuošalas.Daug diskutuota apie margučiųdažymą. Jie dažomi ne dėl grožio, odėl simbolinės prasmės suteikimo.Kiekviena spalva turėjo savo reikšmę.Vyravo juodos, raudonos, žalios,geltonos bei rudos spalvos margučiai.Juoda spalva simbolizavo žemę motinąir Žemyną, raudona - vaisingumą,gimimą ir gyvenimą bei deivę gimdytojąLadą. Žalia spalva - pavasarioaugaliją, javų daigus, mėlyna - dangųbei vandenį, geltona ir ruda - subrendusiųjavų derlių.Ne mažiau svarbūs buvo ir antmargučių perteikti raštai. Jie labaiįvairūs. Kiaušiniai buvo puošiamiaugalų ir gėlių, dangaus kūnų raštais,drugeliais, zuikiais, žalčiukais, driežaisir kt. Buvo labai dažnos geometrinėsfigūros ir raštai.Visi apskritojo stalo pokalbiodalyviai pasakojo apie šventiniusstalus, tradicinius valgius, kiaušiniųridinėjimo varžybas, velykines kompozicijasir kt.Šis pokalbis jo dalyviams, besimokantiemslietuvių kalbos, buvonaudingas ir tuo požiūriu, kad padėjoįgyti naujų praktinių kalbos įgūdžiųir terminų.NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIstraipsnių rašymo ir kiti patarimai.Be seminarų, Tautinių bendrijųnamų darbuotojai tautinių mažumųorganizacijų vadovams rengia individualiaskonsultacijas kompiuterinioraštingumo, projektų apie galimybęgauti finansinę paramą rašymo irkitais klausimais.TBN inf.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)15

T R A D I C I J O S I R P A P R O Č I A IŠventasis musulmonų mėnuo – RamadanasNetrukus beveik pusantro milijardo pasaulio musulmonų pasitiksšventąjį mėnesį Ramadaną. Apie jo reikšmę musulmonų gyvenime,apie tai, kaip Ramadaną švenčia mūsų šalies musulmonai, pasakojaLietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato – valdybospirmininkas muftijus Romas Jakubauskas.Jonas RUMŠA- Ką reiškia žodis Ramadanas?- Žodis Ramadan arabų kalbojereiškia karštą laikotarpį. Sakoma,kad metų laikas, kai buvo duotas pavadinimasšiam mėnesiui, buvo labaikarštas. O Islame tai laikas, kada pasninkaujantžmoguivisą šviesų dienoslaiką Ramadanomėnesį, jo nuodėmėstiesiog sudega.- Kada prasidedaRamadanas?- Ramadanas –tai devintas mėnuopagal mėnuliokalendorių, kuris yra naudojamasmusulmonų arba dar vadinamaspagal Hidžrą. Mėnuo pagal mėnuliokalendorių visada prasideda jaunammėnuliui pasirodžius. Mėnuo galiturėti tik 29 arba 30 dienų. Todėlir metai būna trumpesni dešimčiadienų ir visas kalendorius pasislenkadešimčia dienų, o visos šventės kasmetšvenčiamos vis kitu metu. ŠiemetRamadano mėnuo praktiškai sutampasu Rugpjūčio mėnesiu.- Kokia Ramadano paskirtis?- Ramadano mėnuo – tai laikas,kai tikintieji gali peržvelgti savopoelgius ir darbus, padarytus permetus, ir pasistengti pasitaisyti. Taimėnuo, kada ir vargšas, ir pasiturintisjaučiasi vienodai ir būtent šį mėnesįyra išmokamas zakiatas, t. y. išmalda,kuri yra sumokama, kad finansiškaibūtų galima paremti nepasiturinčiusvisuomenės narius.- K o k i ųLietuvoje šiuo metu yra keturiosmečetės – Kaune, Raižiuose laikytis tikin-taisyklių turi(Alytaus r.) bei dvi Vilniaus rajone– Keturiasdešimties totorių dano metu?tysis Rama-ir Nemėžio kaimuose. Apie 400 - Tikintiejimetų Vilniuje stovėjusi mečetė visą Ramadanosovietmečiu buvo nugriauta. Totoriųbendruomenė jau daugelį kauja. Pasnin-mėnesį pasnin-metų siekia pastatyti sostinėje kauti privalomaldos namus.suaugę, sveikimusulmonai.Pasninkas Islame – kai nuo aušrosiki saulės nusileidimo tikintysis niekonevalgo, negeria ir atsiriboja nuolytinių santykių, visa tai palikdamastamsiajam paros laikui.Tradiciškai Ramadano metu tikintiejistengiasi dažniau lankytismečetėje, atlikinėti bendras maldas,atgailauti, aukoti pinigų nepasiturintiems.Taip pat labai svarbi tradicija– vakare saulei nusileidus, kai jauyra nutraukiamas pasninkas, pasikviestisvečių, kurie taip pat pasninka-NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIPaminėjo Tarptautinę romų dienąBalandžio 8 d. Lietuvos romų bendruomenėminėjo Tarptautinę romųdieną.Šventės dalyvius sveikino Kultūrosministro patarėjas Imantas Melianas,Lygių galimybių kontrolierė AušrinėBurneikienė, JAV ambasados LietuvojePolitikos ir ekonomikos skyriaus vadovasJohn Finkbeiner, Tautinių bendrijųtarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas,Lietuvos čigonų bendrijos “Čigonųlaužas” prezidentas Josifas Tyčina.Buvo pristatyta Vidos Beinortienėsknyga “Romų kalba. Romany čhib”.16 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)TBN nuotr.„Ramadano mėnuo – tai laikas,kai tikintieji gali peržvelgti savopoelgius ir darbus, padarytus permetus, ir pasistengti pasitaisyti“, -sako Lietuvos musulmonų sunitųdvasinio centro – Muftiato – valdybospirmininkas muftijus RomasJakubauskasvo, pasidalinti su jais Dievo duotomisgėrybėmis.- Kaip Lietuvos musulmonaišvenčia Ramadaną?- Ramadano pasninko užbaigimošventę, kuri dar vadinama Id el-Fitrarba Ramazan bairam, Lietuvoje kaipir visame pasaulyje prasideda bendramalda, vėliau visi stengiasi aplankytisavo artimuosius, aplankyti kapines.Po to visi kviečiami prie stalo paragautišventinių vaišių.Apie šią knygą rašėme praeitame informacinioleidinio „Tautinių bendrijųnaujienos“ numeryje.Renginio dalyviams koncertavoRomų visuomenės centro Vilniuje irEišiškių romų saviveiklos kolektyvai.TBN inf.

Lučija BARTKIENĖŠachmatai – šeimos tradicijaSergėjus gimė Tiraspolyje (Moldova)mokytojų šeimoje. Tėvas VladimirasGucaga – fizikos, o mamaLarisa Kifa - matematikos mokytojai.Vaikystę berniukas praleidoprie Dniestro (Nistru) upės. „Tėvųšeimos labai maišytos, pagal tėvą esurumunas, o pagal senelę iš mamospusės – žydas“, - sako Sergėjus.Giminėje daugiau nei šimtą metųlabai populiarūs šachmatai. Sergėjaustrečios eiles pusseserė KatalinaGucaga (CatalinaGutaga)Rumunijojetapo šachmatųčempione tarpmoterų (šiuometu ji gyvenaJAV). Trečioseilės pusbrolisMihai Preda,gyvenantis Rumunijoje,nuovaikystės buvovienas stipresniųšios šaliesšachmatininkųsavo amžiausgrupėje.1994 m. jisužėmė pirmąją vietą informatikosolimpiadoje Rumunijoje ir gavo teisęstudijuoti Sorbonos universitete.Vėliau jis vedė lenkaitę ir šiuo metųgyvena Varšuvoje.Apie savo pusbrolius Sergėjussužinojo tik 1994 m., nes sovietiniaislaikais nebuvo galima susirašinėti suS U S I T I K I M A IJau penktoji Gucagų karta nesiskiria sušachmataisLietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narį kaunietį SergėjųGucagą (Gutaga) pažįstu dvidešimt metų, tačiau tik šiemet sužinojau,kad jo likimą ir glaudų ryšį su Lietuva lėmė 1991 m. sausio 13 įvykiai,šachmatai bei karas Padnestrėje (Moldovos Respublika).giminaičiais, gyvenančiais Rumunijoje.„Atsimenu, kaip mano tėvaspasakojo, kad kai atėjo sovietai, jotėvo brolis iš Besarabijos nusprendėpersikelti į Rumuniją. Mano senelisbuvo kunigas, gyveno Rumunijoje,labai gražioje vietoje šalia Dunojaus.Tik vėliau, kai internete radau bendrapavardęMalviną Gucagą (Gutaga) irkai pradėjome susirašinėti, pamatėm,kad mūsų šaknys tos pačios. Tuometji ir papasakojo apie visus giminesRumunijoje“, - dalijosi savo prisiminimaisSergėjus.Kartą jis paklausė tėvo, kodėl šeimojetaip mėgstami šachmatai. TėvasAugustas Gucaga ir Gabrielė Gucagaitė jau turi pasiekimų šachmatuosepasakojo, kad atsimena iš vaikystės,kaip jo tėvas, jo senelis, dėdės laisvalaikiuvisada žaisdavo šachmatais.Šachmatai buvo šeimos tradicija.„Viskas atėjo, tikriausiai, nuo manoprosenelio Maksimo Gucaga (Gutaga),aistringo šachmatininko, kuris1904 m. pirmas atidarė Izmailo miestefoto studiją. Jis buvo pasiturintisžmogus. Turėjo daug žemės miestoapylinkėse. Taigi, tėvas laikėsi šeimostradicijų ir nuo mažens išmokė mane,mano du brolius ir seserį žaisti šachmatais“,- teigė Sergėjus.Dalyvavo turnyre KišinioveLietuvai lemtingomis 1991-ųjųsausio dienomis Moldovos sostinėjeKišiniove vykotarptautinis jaunimošachmatųturnyras. Buvomoksleivių žiemosatostogos.Iš Lietuvos šiameturnyre dalyvavo17-metė šiaulietėDaiva Zakrevskaja.Ji krito į akįjaunam šachmatininkuiiš Moldovos.SergėjusGucaga prisipažįsta– tai buvojo pirmoji meilė.Turnyrui pasibaigusmerginaturėjo išskristi į Lietuvą. Tačiau tą rytąišaušo tragiškoji sausio 13-ji, lėktuvai išKišiniovo į Vilnių neskrido. Sergėjuspasakoja, kad atsimena kaip Daivanerimavo dėl įvykių Lietuvoje. Namomergina išskrido tik po trijų dienų.Po metų – 1992-aisiais – prasidėjoneramumai Sergėjaus gimtojojeIš asmeninio archyvoT a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)17

S U S I T I K I M A IPadnestrėje, Moldovos Respublikoje.Vidurinę mokyklą jam teko baiginėtiKišiniove. O vasaros pradžioje prasidėjojau rimti karo veiksmai, kai buvopanaudoti tankai ir lėktuvai. Tadavaikinas paskambino į Lietuvą Daivai.Ji su šeima buvo persikėlusi gyventiį Kauną. Telefono ragelį pakėlė jostėvas Mironas Zakrevskis. Išgirdęsapie karą Moldovoje, jis labai rimtaipasakė: „Pasiimk savo protingą galvąir atvažiuok į Lietuvą“.Sergėjus su meile prisimena šįžmogų, deja, prieš keletą metų mirusį.Tai buvo vienas geriausių televizijoscentrų specialistų, dirbo Kauno televizoriųgamykloje „Banga“. Po Sausio13-osios įvykių M. Zakrevskis kartusu bendradarbiais organizavo televizijostransliacijas iš Sitkūnų.1992 m. Sergėjus Gucaga įstojoį Kauno technologijos universitetoInformatikos fakultetą ir nuo šio laikovadina save kauniečiu.Auga nauja šachmatininkųkartaUniversitete Sergėjus susipažinosu busimąja savo žmona Lina. Ji netNAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIGegužės 22 d. sostinėje vykoiškilmės, skirtos didžiojo ukrainiečiųpoeto Taraso Ševčenkos (1814-1861) perlaidojimo 150-osiomsmetinėms. Prieš pusantro šimtometų Kobzariaus palaikai iš Sankt-Peterburgo, kur jis buvo palaidotas,buvo perkelti į tėvynę netoliKanevo miesto. Tokiu būdu buvoneįtarė, kad Sergėjus – ne lietuvis.Pirmus du kursus Sergėjus mokėsirusų kalba, tačiau trečiame kurse jaulaisvai kalbėjo lietuviškai.Sergėjus ir Lina augina du vaikus,12-metę Gabrielę ir 6 metų Augustą.Šeimoje jie bendrauja lietuviškai.Gabrielė – Kauno Atžalyno vidurinėsmokyklos mokinė, energinga, tvirtocharakterio. Geriausia matematikė savoklasėje. Augustas ramesnio charakterio,nepaisant jo jauno amžiaus - logiškaimąstantis berniukas.Šachmatai Gucagų šeimoje tradiciškaipirmoje vietoje. Gabrielėžaidžia nuo šešerių, o Augustas – nuopenkerių metų. Tikriausiai tai proprosenelioMaksimo Gucagos genai.Abu vaikai jau daug pasiekė šachmatųsrityje. Pirmasis jų abiejų turnyras„Baltijos taurė“ vyko Palangoje.Gabrielė Gucagaitė nuo septyneriųmetų yra stipriausia šachmatininkėKaune tarp mergaičių savo amžiausgrupėje. Kartais ją kas nors aplenkdavo,bet ji greit susigrąžindavo Kaunokarūną atgal.Augustas šachmatais žaidžia apiepusantrų metų, bet jau turi taurių,18 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)Dainuoja Irina Lončinamedalių ir diplomų. Paskutiniai trysturnyrai jam buvo gana sėkmingi.Tarptautiniame turnyre, kuris vykoKaliningrado srityje, Svetlogorske,2010 m. lapkričio 27-28 d., varžėsivaikai nuo 6 iki 10 metų. Iš viso čiadalyvavo 123 jaunieji šachmatininkaiiš centrinės Rusijos, Latvijos, Lietuvos,Ukrainos. Augustas užėmėketvirtą vietą. Pernai gruodžio 4 dienąvyko vaikų iki 8 metų turnyras Šiauliuose.Augustas jame užėmė 2 vietą.Jis laimėjo prieš berniuką, kuris atstovavoLietuvai pasaulio čempionateiki 8 metų, ir taip pat laimėjo priešvyriausiąjį garsios šachmatininkėsViktorijos Čmilytės sūnų.Paklaustas ar tikrai jo vaikų gabumaišachmatams yra paveldėti, SergėjusGucaga atsakė: „Gal ir paveldėjo,bet aš esu tikras, kad 99 procentussavybių vaikai gauna iš aplinkos,kurioje auga. Kol vaikai maži, tėvaisudaro 80 procentų tos aplinkos.Kažkur skaičiau, kad vaikas gimstamažu asiliuku, o ar išaugs iš jo asilassu didelėm ausim ar žmogus, tai 99proc. priklauso nuo tėvų. Aš su tuovisiškai sutinku“.Pagerbtas didžiojo ukrainiečių poeto atminimasįvykdyta poeto valia, išreikšta vienamejo eilėraščių: „Kai numirsiu,jūs užkaskit/ Mane ant kurgano,/Tarp plačių gimtinės stepių,/ Ukrainojmano“.Vidurdienį vyko gėlių padėjimoceremonijaprie atminimolentos T. Ševčenkai,kuri yrapritvirtinta prieVU Istorijosfakulteto rūmųsienos. Ukrainiečiųpoetaskeletą metų gyvenoir mokėsiVilniuje.Vakare Vilniauskarininkų ramovėje koncertavodainininkė iš Ukrainos Irina Lončina.Iškilmes surengė Ukrainosambasada Lietuvoje ir Vilniausukrainiečių bendrija.TBN inf.TBN nuotr.

Prisiminimuose – Lietuvos žydų likimaiGegužės 3 d. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaunevisuomenei pristatytos trys memuarų knygos: Valdemaro Ginsburgo„...ir Kaunas verkė“, Levo Feigelovičiaus „Saulėtas šaltas pavasaris“,Mirono Ginko „Per spygliuotą vielą“. Jas išleido Žydų kultūros ir informacijoscentras Vilniuje.Šios prisiminimų knygos – tarsisavotiška trilogija. Visų autorių likimaidramatiškai siejasi su prieškarioKaunu, trėmimais ir holokaustu. Visitrys gimė Lietuvoje, o istorijos skersvėjaiir siaubingos netektys išblaškėjuos skirtingomis kryptimis.Apie V. Ginsburgo knygą „...ir Kaunasverkė“ plačiau rašėme praeitame„Tautinių bendrijų naujienų“ numeryje.2011 m. balandžio 23 d., eidamas87-uosius metus, Hagoje mirė Europossaugumo ir bendradarbiavimoorganizacijos (ESBO) pirmasisaukštasis komisaras tautinių mažumųklausimams (AKTMK) ir buvęs Nyderlandųužsienio reikalų ministrasMaxo van der Stoelis.ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienioreikalų ministras AudroniusAžubalis ir ESBO aukštasis komisarastautinių mažumų klausimams KnutasL. Feigelovičiaus prisiminimuoseatgyja praėjusio amžiaus trečiojoketvirtojodešimtmečių Kaunas,„laikinoji sostinė“ matoma paauglioakimis, visuotinis tautos triumfas,Lietuvai laimėjus Europos krepšiniopirmenybes ir sunkūs išbandymai:tremtis, netektys, kova dėl išgyvenimo.Gydytojas M. Ginkas, buvęs Kaunogeto kalinys, ilgametis Vilniausgreitosios pagalbos stoties vadovas,atsiminimus pradėjo rašyti priešpusę amžiaus. M. Ginkas, jo žmonaMania ir mažametis sūnus Kama,kuriuos nuo mirties išgelbėjo poetoKazio Binkio žmona Sofija Binkienėir kiti kilnūs žmonės, po karo palaikėryšius su savo gelbėtojais. Knygąapie Kauno gete praleistus metus irstebuklingą išsigelbėjimą M. Ginkasparašė lietuvių kalba. Tačiau dienosšviesą ji išvydo išversta į hebrajų kalbąIzraelyje. Sovietmečiu išleisti tokiąknygą Lietuvoje nebuvo galimybių.Mirė pirmasis ESBO aukštasis komisarastautinių mažumų klausimamsN a u j o s k n y g o sKitas požiūris į lietuvių ir žydų santykiusVilniaus universiteto leidykla išleido straipsnių rinkinį „Abipusispažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“.*Šio rinkinio sumanymas kilo iš lietuvių kultūrą, tapti aktyviais josporeikio pažvelgti į lietuvių ir žydų dalyviais ir lietuvių ketinimai susipažintisu žydų kaip bendrapiliečiųsantykius iš naujos perspektyvos,tikintis atrasti ne vien izoliuotumo, kultūrinu gyvenimu. Siekiant rekonstruotiįvairiapusišką abipusioatsiribojimo, bet ir bendradarbiavimo,pažinimo, abipusių įtakų pažinimo vaizdą, domėtis lietuvių irtendencijas. Rinktinės autorių tyrimuoseabipusis pažinimas supran-reiškiniu, jo aplinkybėmis ir paska-žydų kultūrinio bendradarbiavimotamas kaip integrali lietuvių ir žydų tomis, buvo sutelkti įvairių mokslotarpusavio santykių dalis, labiausiai krypčių tyrėjai: istorikai, filologai,pabrėžiant jų kultūrinius aspektus – dailėtyrininkai, literatūrologai.tai žydų pastangos pažinti, suprasti Rinktinės straipsniai, chronologiškaiapimantys laikotarpį nuo XX a.pradžios iki šių dienų, yra suskirstytiį tris skyrius: „Abipusio pažinimoprielaidos ir kontekstai“, „Įvairiakalbėperiodika kaip būdas pažinti irsusipažinti“, „Lietuvos ir holokaustoatmintis“.*Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydųkultūriniai saitai. Straipsnių rinkinys.Vilniaus universitetas. Sudarė JurgitaŠiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius. Vilniausuniversiteto leidykla. 2011. 232 p.,iliustr. (Lietuvos istorijos studijos, t.8).Vollebaekas pareiškė gilią užuojautąNyderlandų vyriausybei ir velionioartimiesiems dėl šios netekties.„Puikus politikas ir talentingas diplomataspašventė save žmogaus teisiųgynimui. Jo nepaliaujamų pastangųdėka ESBO tapo pagrindine tautiniųmažumų padėties regione nagrinėjimoorganizacija“, - sakė A. Ažubalis.„Gedime mirusio pirmojo aukštojokomisaro tautinių mažumųklausimams ir su dėkingumu vertinameviską, ką jis pasiekė per savogyvenimą“, - sakė K. Vollebaekas.M. van der Stoelis 1992 m. buvopaskirtas pirmuoju ESBO aukštuojukomisaru tautinių mažumų klausimamsir šias pareigas ėjo iki 2001-ųjų liepos.Šiuo neramiu Europos istorijos laikotarpiujis įkūrė ir formavo AKTMKinstituciją, apibrėžė jos konfliktųprevencijos mandatą.M. van der Stoelis 1998 m. lankėsiLietuvoje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)19

T A U T I N Ė S M A Ž U M O S U Ž S I E N Y J ETautinės mažumos ČekijojeČekijoje gyvena 10,5 mln. žmonių.Čekai sudaro 90,4 proc., moravai– 3,7 proc., slovakai – 1,9 proc.Šioje šalyje gyvenantys lenkai, vokiečiai,vengrai, romai, žydai, ukrainiečiaisudaro mažiau nei po vieną procentągyventojų.Valstybė finansiškai remia tas tautinesmažumas, kurios, kaip teigiamaTautinių mažumų teisių įstatyme,tradiciškai ir ilgai gyvena ČekijosRespublikos teritorijoje. Tiesa, įstatymenenurodoma, kokios tautinėsmažumos priklauso šiai kategorijai.Tačiau apie jas galima spręsti pagalkitus dokumentus. Pavyzdžiui, prievyriausybės veikia Tautinių mažumųtaryba. Tarybos nariais yra bulgarų,kroatų, vengrų, vokiečių, lenkų,romų, rusinų, rusų, graikų, slovakų,serbų ir ukrainiečių atstovai. Panašųsąrašą galima perskaityti ir kituoseteisiniuose aktuose.Čekijos vyriausybėje yra Žmogausteisių ir tautinių mažumų reikalų ministras.Vienu metu šį postą užėmėkazachė Džamilija Stechlikova.Nuo 2002 m. vietovėse, kuriosedaugiau kaip 10 proc. gyventojų yratautinės mažumos atstovai, leidžiamagatvių pavadinimus rašyti dviemkalbomis.Tautinės mažumos turi lengvatųšvietimo srityje. Čekų klasėse privalobūti ne mažiau kaip po 17 mokinių,o tautinių mažumų klasėse užtenkair 12. Dėl lėšų taupymo mokyklosjungiamos ir tampa mišriomis.Lenkai (šios tautybės žmoniųČekijoje gyvena 52 tūkst.) turi 24mokyklas. Kitos mažumos nesiekiakurti savo mokyklų. Slovakų šioješalyje yra apie 200 tūkst. Dėl slovakųir čekų kalbų panašumo slovakų atstovaimokyklų nesteigia. Vokiečių irukrainiečių gyvena po 40 tūkst., tačiaušios mažumos integravosi į Čekijosvisuomenę ir nekuria savo mokyklų.2007 m. merijos rūpesčiu Prahojeatidaryti Tautinių mažumų namai.Juose įsikūrė vokiečių, lenkų, rusų,bulgarų, ukrainiečių, vengrų, graikų,slovakų, serbų, rusinų ir romų bendrijos.Sostinės Tautinių mažumų namuoseyra iškilmių ir posėdžių salės,archyvas, biblioteka, kavinė ir 24patalpos, kiekvienoje iš kurių įsikūrusikokia nors bendrija. Namuosevyksta konferencijos, seminarai,parodos, koncertai.Čekijoje gyvena nuo 200 iki400 tūkstančių romų. Tiesa, romųskaičių sudėtinga nustatyti, nesper gyventojų surašymą jie nurodoesantys čekai. Dėl šios priežastiesnekuria ir savo mokyklų. Romųproblemos panašios kaip ir kitosešalyse, kuriose gyvena ši tautinėgrupė. Tai žemas išsilavinimo lygis,nedarbas, nepalankus visuomenėspožiūris ir kt.Valstybė siekia spręsti romųproblemas. Pavyzdžiui, svarstomassiūlymas suteikti romų jaunimuikvotų stojant į aukštąsias mokyklas.Siekiama, kad policininkai, kuriemstenka bendrauti su romais, šiek tiekpramoktų romų kalbos. Rengiamoskonferencijos romų švietimo, integracijosklausimais.S U M M A R YMore Lessons in Lithuanian for Pupilsin Schools of National Minorities.According to new revision of theLaw on Education, as adopted bySeimas on the 17 th of March thisyear, schools of national minoritieswell have more lessons in Lithuanian.Seimas has laid down thatthese schools will give lessons inLithuanian when teaching subjectsfrom Lithuanian history and geography,world knowledge, and basicsof civil society. The law also stipulatesthat Lithuanian will be used asteaching language from as early askindergarten – in pre-school andpre-primary educational institutionsof national minorities, four hoursper week at least must be dedicatedto teaching in Lithuanian. The lawalso introduces uniform examinationof Lithuanian language for leavers ofall the schools – both Lithuanian andthose of national minorities. It is laiddown that the uniform examinationof Lithuanian language will be heldalready in 2013. The law will comeinto force on the 1 st of July.J. Rumša. History of One Photo.Beatification on the Pope John PaulII on 1 May 2011 has again attractedattention of the world to this manand his great and noble works, andreminded of his pilgrim journeys tomany countries (Pope John Paul IIhas visited 150 countries in total), includingthe visit to Lithuania and histhoughts expressed in its course. Thearticle describes the meeting of theHoly Father with representatives ofMuslims, Jews, Karaites and othertraditional confessions of Lithuania.Subject of European Week in Seimas– National Minorities in Lithuania. On11 th of May in Vilnius, the SeimasHuman Rights Committee, in cooperationwith European InformationOffice, organised discussion ‘TheEuropean Unity – in Diversity ofNations. National Minorities in Lithuania’.Representatives of publicinstitutions and non-governmentalorganisations discussed on suchsubjects as integration of nationalminorities, preservation of nationalidentity, education in languages ofnational minorities, promotion oftolerance, and fight against xenophobia.20 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 2 (37)

Naujos knygosЛитературный альманахсовременной русскойпоэзии и прозы,2005-2008. Автор идеи исоставитель ЛюдмилаХорошилова. Вильнюс.Salybus. Клуб „Desiderija“,2011. Каунас, Aušra.239 p., iliustr., portr. Tiražas200 egz.p. 11Saulėtas šaltas pavasaris.Prisiminimai. LevasFeigelovičius. Vertė IrenaMiškinienė. Vilnius. Žydųkultūros ir informacijoscentras. 2009. Vilnius. Petroofsetas. 155 p., iliustr., portr.Tiražas 700 egz.Knyga apie Lietuvosžydų likimus.p. 19Vokiečiai Šiauliuose ir apskrityje.Betty Neniškienė. Šiauliai. Titnagas.D. 1. 88p., iliustr.Tai vokiečių apsigyvenimo Šiauliuoseistorija, jų gamybinė, ūkinė,švietėjiška, kultūrinė, visuomeninėveikla, dirbant Lietuvos labui, išlaikantsavo tautiškumą.p. 12Per spygliuotą vielą. Atsiminimai.Mironas Ginkas.Vilnius. Žydų kultūros irinformacijos centras. 2009.Vilnius. Petro ofsetas. 303 p.,iliustr., portr. Tiražas 700 egz.Gydytojo M. Ginko prisiminimųknyga apie metus,praleistus Kauno gete1941 – 1943 m. ir stebuklingąišsigelbėjimą.p. 19Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai.Gražina Navalinskienė. Vilnius. Homo liber.2011. Vilnius. 207 p. Tiražas 500 egz.p. 4

Balandžio 21 d. Vilniaus m.Tomo Zano bibliotekoje buvoatidaryta Lietuvos rusų kultūrosir švietimo bendruomenės „Svietlica“vaikų piešinių paroda. Darbeliuose– atbundančios pavasariogamtos, Velykų akcentai ir kt.Tai ne pirmas bendras Tautiniųbendrijų namų ir šios bibliotekosprojektas. Pernai, minint Žalgiriomūšio 600 – ąsias metines, jojebuvo surengta paroda „Lietuvostotorių vaikai piešia Žalgiriomūšį“, o taip pat vaikų piešiniųparoda „Visų tautų vaikų kalbaviena – draugystė“, skirta Tarptautineivaikų gynimo dienai –Birželio 1 – ajai.Vlado Uznevičiaus nuotr.Balandžio 20 d. Tautinių bendrijų namuose buvo surengtasapskritojo stalo pokalbis „Įvairių tautų Velykų šventimo tradicijosir papročiai“. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo įvairiųtautų atstovų, pasakojo apie savo tautų tradicijas ir papročius,švenčiant Velykas.p. 15Gegužės 11 d. Tautinių bendrijų namuosebuvo surengta „Popietė su lietuviųkalba“, kurios metu pristatyta kompaktinėplokštelė. Joje pateikta 17 temų, atitinkančiųvalstybinės kalbos I kategorijosreikalavimus ir skirta mokytis suaugusiems.„Rengdami kompaktinę plokštelę,pirmiausia galvojome apie kasdieniuskalbinius poreikius. Ši mokomoji priemonėturėtų būti naudinga pradedantiems mokytislietuvių kalbos“, - sakė viena plokštelėsautorių Aušra Pakalkienė (nuotraukoje -sėdi prie kompiuterio) .Vlado Uznevičiaus nuotr.TBN nuotr.Gegužės 12 d. Tautinių bendrijų namuose paskaitą „Dylantystotoriškumo Vilniuje pėdsakai“ skaitė Vilniaus universitetodocentė, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkėGalina Miškinienė. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažintisu totorių apsigyvenimo Lietuvojeistorija, virtualiai pakeliauti po sostinėsISSN 2029-7394vietas, susijusias su šios tautos gyvenimu,kultūra, tradicijomis, architektūra.