teritorijos tarp geguÅ¾iÅ³, lieporiÅ³, s.dariaus ir s.gir no gatvi Å³ ...

UŽSAKOVAS 

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA 

OBJEKTAS 

TERITORIJOS TARP GEGUŽIŲ, LIEPORIŲ, S.DARIAUS IR 

S.GIRĖNO GATVIŲ ŠIAULIUOSE DETALUSIS PLANAS 

DALIS 

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 

ŽYMUO 

SS 10–042–DPL 

DIREKTORIUS 

PROJEKTO VADOVĖ 

DONATAS MISIŪNAS 

dr. KRISTINA GAUČĖ, TP AT. NR. 17693, 24203 

VILNIUS 

2011 

UAB „Statybos strategija“ Smolensko g. 10, LT–03201 Vilnius 

Įm.k.126163297, PVM mok. k. LT261632917, Tel. (8~5) 2788433, 

Faks. (8~5) 2788789; A/s LT177300010076870601, AB bankas 

„Swedbank“ Banko kodas 73000

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalusis planas SS-10-042-DPL 

DETALIOJO PLANO 

SUDEDAMOSIOS DALYS 

I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ; 

II. KONCEPCIJA; 

III. SPRENDINIAI. 

UAB “Statybos strategija“

UŽSAKOVAS 


OBJEKTAS 



DALIS 

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 

ŽYMUO 

SS 10–042–DPL 

VILNIUS 

2011 




„Swedbank“ Banko kodas 73000 

UAB “Statybos strategija“ 

1


Rengėjų sąrašas: 

Funkcijos projekte 

Vardas, pavardė 

Projekto vadovė dr. Kristina Gaučė (at. Nr. 17693, 24203) 

Projekto dalies vadovė Jovita Petkuvienė (at. Nr. 17689) 

Vyr. inžinierė 

Inžinierė 

Inžinierius 

Energetinės dalies analizė: 

Projekto vadovas 

Inžinierius - konsultantas 



Eleonora Grablevskienė 

Ana Indriliūnienė 

Marius Berulis 

Ramūnas Bankauskas 

Jurij Astafjev 

Mantas Marčiukaitis 

Mantas Morkvėnas 


2


TURINYS 

ĮVADAS ........................................................................................................................................................ 6 

I. ESAMOS BUKLĖS ANALIZĖ .............................................................................................................. 8 

1. Teisinės aplinkos analizė ir vertinimas.................................................................................................. 8 

1.1. Pagrindinės detaliojo plano sąvokos ............................................................................................................. 8 

1.2. Teritorijų planavimo dokumentų planuojamoje teritorijoje analizė ir vertinimas ....................................... 10 

1.2.1. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą ........................................... 10 

1.2.2. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių miesto strateginį plėtros planą ............................. 11 

1.2.3. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių mieste parengtų specialiųjų planų 

sprendinius .......................................................................................................................................................... 12 

1.2.4. Planuojamoje teritorijoje parengti detalieji planai .................................................................................... 13 

Išvados ........................................................................................................................................................ 14 

2. Planuojamos teritorijos apibūdinimas ................................................................................................ 15 

2.1. Viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijos .......................................................................... 16 

2.2. Nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis ...................................................................... 17 

2.3 Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose .................................................................. 19 

2.4 Socialinė infrastruktūra, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia ............................................................ 21 

2.5 Automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir alternatyvių būdų panaudojimas .................... 22 

2.6 Inžinerinė infrastruktūra ir atliekų tvarkymas ........................................................................................ 26 

2.6.1. Geriamojo vandens tiekimas .................................................................................................................... 26 

2.6.2. Nuotekų tvarkymas ................................................................................................................................... 27 

2.6.3. Paviršinių nuotekų tvarkymas .................................................................................................................. 27 

2.6.4. Elektros tiekimas ...................................................................................................................................... 27 

2.6.5. Dujų tiekimas ........................................................................................................................................... 28 

2.6.6. Šilumos ūkis ............................................................................................................................................. 29 

2.6.7. Telekomunikaciniai tinklai ....................................................................................................................... 30 

2.6.8. Susisiekimo sistema ................................................................................................................................. 30 

2.6.9. Atliekų tvarkymas .................................................................................................................................... 30 

2.7 Darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimas ...................................................................... 30 

2.7.1. Šiluminės energijos tiekimo infrastruktūra............................................................................................... 31 

2.7.1. Šilumos energijos vartotojai ..................................................................................................................... 31 

2.7.2. Centralizuotos šilumos tiekimo vamzdynai .............................................................................................. 31 

2.7.3. Vamzdynų termohidraulinė analizė .......................................................................................................... 31 

2.7.4. Kvartalo termohidraulinė analizė ............................................................................................................. 32 

2.8. Daugiabučių pastatų tipai ir ir būklės įvertinimas ....................................................................................... 35 

2.9. Pasirinktų daugiabučių pastatų energetinis auditas ..................................................................................... 41 

2.9.1. Bendros žinios apie daugiabučius pastatus ir jų būklę ............................................................................. 41 

2.9.2. Energijos sąnaudų balansai....................................................................................................................... 46 

2.9.3. Objekto atitvarų analizė ............................................................................................................................ 48 

2.9.3.1. Išorinės sienos ....................................................................................................................................... 48 

2.9.3.2. Langai ir išorinės durys ......................................................................................................................... 48 

2.9.3.3. Stogo perdanga ...................................................................................................................................... 49 

2.9.4. Šilumos energijos sutaupymai atitvarose įdiegus taupymo priemones .................................................... 49 

2.9.5. Objekto ir statinio inžinerinių sistemų analizė ......................................................................................... 53 

2.9.5.1. Šildymo ir buitinio karšto vandens ruošimo sistemos ........................................................................... 53 

2.9.5.2. Oro vėdinimo sistemos .......................................................................................................................... 53 

2.9.6. Energijos taupymo priemonių ekonominio efektyvumo įvertinimas ....................................................... 53 

Išvados ........................................................................................................................................................ 57 

3. Registro duomenų surinkimas ir sutikrinimas ................................................................................... 58 

4. Gyventojų apklausa............................................................................................................................... 59 

4.1. Apklausos rezultatai .................................................................................................................................... 59 

4.2. Gyventojų pasiūlymai, pageidavimai .......................................................................................................... 61 

Išvados ........................................................................................................................................................ 62 

5. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė ............................................................................ 63 


3


5.1 Viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijos ........................................................................... 63 

5.2 Nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis ....................................................................... 63 

5.3 Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose .................................................................. 64 

5.4 Socialinė infrastruktūra, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia ............................................................ 65 

5.5 Automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir alternatyvių būdų panaudojimas .................... 65 

5.6 Darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimas ...................................................................... 66 

5.7 Energijos taupymo pastatuose bei teritorijoje būdai ir priemonės, energijos tiekimo infrastruktūra, 

esamų daugiabučių pastatų tipų aprašymas ir būklės įvertinimas ...................................................................... 67 

6. Išvados, prielaidos koncepcijai ............................................................................................................. 69 

SANTRAUKA ............................................................................................................................................ 70 

SUMMARY ................................................................................................................................................ 73 

Priedas Nr. 1 .............................................................................................................................................. 76 

Priedas Nr. 2 .............................................................................................................................................. 77 

Priedas Nr. 3 .............................................................................................................................................. 80 


4


Priedų sąrašas: 

Priedas Nr. 1. UAB „Šiaulių energija“ duomenys apie renovuotas trasas; 

Priedas Nr. 2. Pateikto klausimyno daugiabučių namų pirmininkams ir administruojančioms 

įmonėms pavyzdys; 

Priedas Nr. 3. Daugiabučių namų nuotraukos. 

Detaliajame plane naudojami sutrumpinimai: 

LR – Lietuvos Respublika; 

UAB – Uždara akcinė bendrovė; 

ŠSPP – Šiaulių strateginis plėtros planas; 

ŽN – Žmonės su negalia; 

VĮ – Valstybinė įmonė; 

DNSB – Daugiabučių namų savininkų bendrija. 


5


ĮVADAS 

UAB „Statybos strategija“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymu rengia 

„Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalųjį planą“ 

(teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindai–2009 m. vasario mėn. 21 d. Šiaulių miesto 

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-205 “ ir 2010 m. rugpjūčio mėn. 25 d. 

sutartis Nr. SS–T/10–109/R/SŽ–799). 

Planavimo tikslai ir uždaviniai: 

1. Suformuoti žemės sklypus prie teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitas 

teritorijas, esančias planuojamame kvartale (želdiniai, infrastruktūra ir kitos bendro 

naudojimo teritorijos); 

2. Nustatyti suformuotų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį bei tvarkymo ir naudojimo rėžimus. 

Planuojamos teritorijos dydis: Planuojamos teritorijos plotas apie 91,0 ha, nagrinėjamos 

teritorijos plotas apie 185 ha. 

Detaliojo plano uždaviniai: 

1. Esama būklė. Atlikti SSGG analizę tokiais aspektais: 

- viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijų; 

- nuosavybės formų planuojamoje teritorijoje, socialinės gyventojų sudėties; 

- gretimybių ir įvauraus pobūdžio centrų teritorijoje ir prieigose; 

- socialinės infrastruktūros, tame tarpe aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia; 

- automobilių stovėjimo vietų, kitų transport priemonių ir alternatyvių būdų 

panaudojimo; 

- darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimo; 

- energijos taupymo pastatuose bei teritorijoje būdų ir priemonių; energijos teikimo 

infrastruktūros (magistralinių tinklų analizė), esamų daugiabučių pastatų tipų 

aprašymas ir būklės įvertinimas. 

2. Koncepcija. Pateikti pasiūlymus dėl: 

- daugiabučių namų renovacijos pagal pastatų tipus, įvertinant priestatų ir antstatų 

statybos galimybes; 

- galimų inovacijų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir kt. panaudojimo planuojamoje 

teritorijoje; 

- atliekų rūšiavimo aikštelių ir konteinerių išdėstymo atskiruose sklypuose ar 

grupuojant. 

3. Sprendiniai. Parengti detalaus planavimo projektą, numatatnt teritorijos planavimo 

režimo privalomuosius reglamentus. 

Detaliojo plano rengimo tvarka: Bendra. 

Šiauliai - Šiaurės Lietuvos miestas, savo metus skaičiuojantis nuo Saulės mūšio (1236 m.). 

Pagal gyventojų skaičių, Šiauliai yra ketvirtasis pagal dydį Lietuvos miestas, turintis 126 215 

gyventojų, bendras miesto žemės plotas 81,13 km2. Šiauliai yra regiono (apskrities) centras, rajono 

centras. 

Dauguma Šiaulių miesto pastatų pastatyti po antrojo pasaulinio karo, ikikarinių pastatų 

išlikę nedaug. Iki 1940 m. 77,5 proc. viso būsto mieste sudarė vieno ir dviejų butų namai. Pokario 

metais Šiauliuose kaip ir visoje Lietuvoje masiškai buvo statomi nauji standartiniai daugiabučiai 

pastatai pagal tipinius projektus su labai mažais butais. 1961–1990 metais buvo pastatyta apie 40 

proc. dabartinių miesto pastatų, iš kurių vieno ir dviejų butų namai sudarė 17,4 proc., likusieji buvo 

penkiaaukščiai namai. Po 1991 metų gyvenamųjų namų statybų pobūdis pasikeitė. 1991–2002 

metais daugiabučių namų statyba sumažėjo, 2003 metais buvo statomi tik vieno ir dviejų butų 


6


namai. 91 proc. daugiabučių pastatų Šiaulių mieste pastatyta iki 1990 metų, iš jų 68 % statyti 1961– 

1990 metais. Tuo metu buvo masiškai kuriami (statybos apimtys padidėjo nuo 1960 - 5,7 karto) 

nauji gyvenamieji rajonai, vadinami “miestų miegamaisiais”. 

Gyvenamųjų namų ir gyventojų pasiskirstymas mieste yra labai netolygus. 48 proc. miesto 

gyventojų gyvena miesto “miegamuosiuose” Dainų, Lieporių, Gytarių rajonuose, kuriuose yra 

daugiabučiai stambiaplokščiai namai, nors šios teritorijos teužima 8,8 proc. ploto. Didžiausias 

gyventojų tankumas yra Dainų rajone, tačiau ir Lieporių rajonas, nagrinėjamas šioje ataskaitoje, yra 

panašiai tankiai apgyvendintas. 

Iki 2008 m. Šiaulių miesto plėtra vykdyta vadovaujantis 1980 metais parengtu generaliniu 

planu, kurio sprendiniai, iš esmės pasikeitus socialinei - politinei situacijai, tapo nebetinkami dėl 

pasibaigusio galiojimo laiko, iš esmės pasikeitusios juridinės bazės, žemės nuosavybės santykių. 

2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 buvo patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis 

planas. Bendrojo plano sprendiniuose pagrindinis dėmesys skiriamas urbanistinės struktūros 

architektūriniam - estetiniam aspektui, nes susiklosčiusio miesto rekonstrukcija vyksta tobulinant 

esamą struktūrą, įvertinus susiformavusią geometrinę miesto plano schemą, architektūrinę - 

urbanistinę kompoziciją, taip pat funkcinius ir kompozicinius ryšius tarp struktūros elementų. 

Šiaulių miesto teritorijoje siūloma urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų visuma. 

Gyvenamųjų teritorijų funkcinė struktūra suabsoliutinta – tai yra, taip vadinami 

„miegamieji“ rajonai. Šiauliuose tokie rajonai – Lieporiai, Gytariai, Dainai. Funkcijų integravimu 

siekiama sukurti pilnavertę gyvenamąją aplinką, kuriai būdingas polifunkciškumas, socialinių 

sluoksnių įvairovė, būsto tipų įvairovė ir pan. Ryšys su miesto struktūriniu branduoliu (miesto 

centru) – siekiama integruoti naujus gyvenamuosius rajonus į miesto urbanistinę struktūrą. 


7



I. ESAMOS BUKLĖS ANALIZĖ 

1. Teisinės aplinkos analizė ir vertinimas 

Šiame skyriuje pateikiama patvirtintų teisinių norminių aktų, parengtų nacionalinio, regiono 

ir vietovės teritorijų ir strateginių planavimo dokumentų analizė. 

1.1. Pagrindinės detaliojo plano sąvokos 

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 21–617): 

Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų 

ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). 

Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo 

riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. 

Formuojamas žemės sklypas – žemės sklypas, kurio planuojamoje teritorijoje nustatomos 

ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo 

režimas. 

Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar 

pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais 

užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. 

Planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir 

teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, 

taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių 

institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. 

Planavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo 

savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų 

planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos. 

Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto 

konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma 

rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. 

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo 

proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais 

aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo 

galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. 

Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje 

suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar 

buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų 

reikalavimų. 

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin. 1996, Nr. 32–788; 2001, Nr. 101–3597): 

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi 

kiti statiniai, kurie nėra pastatai. 

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti 

komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, 

technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) 

linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. 

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą 

(Žin.,1996, Nr. 82–1965; 2000 Nr. 34–1128): 

Planuojama ūkinė veikla – naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų 

technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas ar keitimas, 

8


gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas, žemės gelmių ir kitų gamtos 

išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose 

numatoma ūkinė veikla. 

Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė 

veikla. 

Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai 

išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas 

priemones. 

Pagal LR Energetikos įstatymą (Žin.2002, Nr. 56–2224; 2003, Nr. 69-3118; 2005, Nr.142– 

5104; 2007, Nr. 55–2124; 2008, Nr.135–5228; 2009, Nr. 10–352; 2010, Nr. 67–3337): 

Energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos 

žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, 

prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. 

Energijos ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami energijai 

gaminti. 

Atsinaujinantieji energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės, 

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos atsiradimą ir 

atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją galima vartoti arba naudoti energijos 

gamybai. 

Efektyvumas – energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis. 

Detalusis planas parengtas vadovaujantis: 

1. LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX–1962 

(Žin., 2004, Nr. 21–617 su vėlesniais pakeitimais); 

2. LR statybos įstatymu 1996 m. kovo 19 d. Nr. I–1240 (Žin., 2001, Nr. 101–3598 su 

vėlesniais pakeitimais); 

3. LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymu 2004 m. sausio 27 d. Nr. IX–1983 (Žin., 2004, Nr. 

28–868); 

4. LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo 

teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 90–2099 su vėlesniais 

pakeitimais); 

5. LR Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų 

rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 79–2809 su vėlesniais pakeitimais); 

6. LR Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų 

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ 

(Žin., 2005, Nr. 41–1317 su vėlesniais pakeitimais); 

7. LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D- 

37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų 

turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-450 

su vėlesniais pakeitimais); 

8. Statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų 

susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773 su vėlesniais pakeitimais); 

9. LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 

452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo 

taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420 su vėlesniais pakeitimais); 

10. LR Vyriausybės nutarimu 1992–05–12 Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško 

naudojimo sąlygos“ (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais); 

11. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr.V-586 „Dėl 

sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 134– 

4878 su vėlesniais pakeitimais); 


9


12. LR Energetikos įstatymu 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884 (Žin.2002, Nr. 56–2224 su 

vėlesniais pakeitimais); 

12. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklės; 

13. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. 

1.2. Teritorijų planavimo dokumentų planuojamoje teritorijoje analizė ir 

vertinimas 

Rengiant „Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus, S. Girėno gatvių Šiauliuose 

detalųjį planą“ buvo išanalizuoti ir įvertinti šie planuojamojoje teritorijoje galiojantys teritorijų 

planavimo strateginiai dokumentai bei institucinės sąlygos: 

Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas; 

Šiaulių miesto strateginis plėtros planas; 

Šiaulių miesto vandenviečių sanitarinių zonų nustatymo specialusis planas; 

Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schema; 

Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialusis planas ir 

reglamentas; 

Didelio gabarito atliekų aikštelių teritorijų Šiauliuose specialusis planas; 

Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros 

specialusis planas; 

Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių aikštelių Šiauliuose specialusis 

planas; 

Pietinio gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo koregavimas. 

Tik planuojamam sklypui taikomi dokumentai: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygų sąvadas 

detaliojo planavimo dokumentui rengti 2009 m. kovo 25 d. Nr. DP-31 (09); 

Planavimo organizatoriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 

2009 m. išduota Planavimo užduotis. 

1.2.1. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą 

Gyvenamasis rajonas (kvartalas) – urbanizuota Lietuvos teritorijos dalis, kurioje vyrauja 

gyvenamieji namai, iš visų pusių ribojama susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų ar 

natūralių gamtinių elementų. 

Detaliuoju planu nagrinėjamas kvartalas, apribotas Tilžės, Gegužių, S.Dariaus ir S.Girėno 

gatvėmis. Planuojamos teritorijos plotas yra apie 91 ha, o nagrinėjama teritorija užima apie 191 ha. 

Pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą nagrinėjamas kvartalas, turi vyraujantį reglamentą uGd 

– 1 – tai gyvenamosios, didelio užstatymo intensyvumo teritorijos. Dominuoja intensyviai 

užstatomos daugiaaukščio užstatymo teritorijos (iki 9 aukštų) su privaloma socialine ir aptarnavimo 

infrastruktūra įvairiuose miesto dalyse. 

Zonai aplink Tilžės gatvę bendrajame plane priskirtas uC2 – 1 reglamentas – tai Miesto 

periferiniai centrai – multifunkcinės intensyviai užstatomos teritorijos. Sudaromos prielaidos 

aukštybinių pastatų statybai. 

Teritorijoje tarp Statybininkų ir V.Grinkevičiaus gatvių nuamtomi intensyvaus naudojimo 

želdynai - nZ1 (žr. 1.1 pav.). 


10


planą 


1.1 pav. Ištrauka iš Šiaulių miesto bendrojo plano. 

1.2.2. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių miesto strateginį plėtros 

2006 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Šiaulių strateginis 

plėtros planas (ŠSPP), kuriame parengta miesto socialinės-ekonominės būklės analizė, sukurta 

miesto vizija iki 2025 metų. Šiaulių m. vizija Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus. 

Nustatyti 2007–2016 metų miesto plėtros prioritetai: 

- atvira, kūrybinga ir atsakinga bendruomenė; 

- miesto ekonomikos konkurencingumas; 

- gyvenamosios aplinkos kokybė. 

Rengiant teritorijos tarp Gegužių, Lieporių bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių detalųjį planą, 

orientuojamasi į trečiąjį prioritetą pagal ŠSPP – gyvenamosios aplinkos kokybę. Siekiant pagerinti 

gyvenamosios aplinkos kokybę, daug dėmesio yra skiriama būsto problemoms. ŠSPP rengimo metu 

apklausus Šiaulių miesto gyventojus, vieną didžiausių problemų mieste jie nurodė nusidėvėjusį 

gyvenamąjį fondą, o jo atnaujinimas ir modernizavimas, gyventojų nuomone, turėtu būti viena iš 

prioritetinių Strateginio plano krypčių. Todėl būsto gerinimo srityje numatoma siekti: miesto 

gyvenamųjų rajonų modernizavimo, gyvenamosios aplinkos kokybės pagerinimo ir naujo būsto 

plėtros skatinimo. Šių tikslų įgyvendinimui turėtų būti subalansuota gyvenamojo fondo plėtra, 

skatinama daugiabučių namų renovacija ir modernizavimas, sudaromos palankios salygos naujo 

gyvenamojo fondo plėtrai, sprendžiamos socialinio būsto problemos, sutvarkomos gyvenamųjų 

rajonų viešosios erdvės, tobulinama komunalinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sistema 

bei mažinamas triukšmo ir oro užterštumo lygis gyvenamojoje aplinkoje. 

Vienas iš veiksmų subalansuotai gyvenamojo fondo plėtrai vystyti ŠSPP nurodytas: esamų 

daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų detaliųjų planų parengimas, žemės sklypų suformavimas ir 

jų priskirimas daugiabučiams namams. Žemės sklypų teisinis įregistravimas suteiktų galimybę 

vystyti daugiabučių namų modernizavimą, būtų lengviau kontroliuojamas gyvenamosios aplinkos 

priežiūros ir eksploatacijos vykdymas. 

Kaip priemonė planuojamo gyvenamojo rajono viešųjų erdvių sutvarkymui ŠSPP numatytas 

Lieporių parko sutvarkymo su vaikų žaidimų aikštelių įrengimu projekto parengimas. Šiuo metu 

Lieporių parko teritorijai nėra suformuotas ir priskirtas sklypas, kaip tai numatyta Šiaulių miesto 

bendrajame plane. Labai svarbus gyvenamosios aplinkos gerinimo aspektas yra aplinkos 

pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. 

11


Vadovaujantis Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane numatytais prioritetais ir veiksmais 

tikslams siekti, galimybių ir būtinybių nustatymui, teritorijos tarp Gegužių, Lieporių bei S.Dariaus 

ir S.Girėno gatvių detaliojo plano esamos būklės analizėje vetinami tokie aspektai: 

- viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijos; 

- nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis; 

- gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose; 

- socialinė infrastruktūra ir aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia; 

- automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir alternatyvių būdų 

panaudojimas; 

- inžinerinės infrastruktūros bei atleikų tvarkymo įvertinimas; 

- darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimas; 

- energijos taupymas, energijos tiekimo infrastruktūra. 

1.2.3. Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija pagal Šiaulių mieste parengtų 

specialiųjų planų sprendinius 

Šiaulių miesto vandenviečių sanitarinių zonų nustatymo specialusis planas (2005 m). Šiaulių 

miestas centralizuotu vandeniu aprūpinamas iš 3 vandenviečių: Lepšių, Birutės, Bubių. Šiaulių m. 

vandenviečių sanitarinių zonų nustatymo specialiajame plane nurodoma, kad planuojamas kvartalas 

patenka į miesto teritorijoje esančios Birutės vandenvietės sanitarinės apsaugos zoną, į III-iąją 

apsaugos juostą, kurioje draudžiama naudoti pesticidus ir herbicidus, gaminti bei sandėliuoti 

pesticidus bei kitas chemines medžiagas, įrengti buitinių ir pavojingų atliekų sąvartynus. Tokia 

veikla planuojamame kvartale nevykdoma, tad prieštaravimo galiojantiems apribojimams esamoje 

būklėje nėra. Vanduo į planuojamą kvartalą tiekiamas iš Bubių vandenvietės. Vandentiekio tinklai 

yra gerai išvystyti pietiniame gyvenamajame rajone (planuojamoje teritorijoje) abipus Tilžės gatvės, 

čia įrengtos trečiojo kėlimo vandens siurblinės, užtikrinančios aukštuminių pastatų aprūpinimą 

vandeniu. 

Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schema (1999 m.). Pagal Dviračių transporto 

vystymo schemą, planuojamame kvartale yra esamos dviračių trasos palei Tilžės ir Gegužių gatves. 

Schemoje įvardintos kaip planuojamos artimiausiu metu dviračių trasos numatomos Gegužių 

gatvėje (kitapus esamos trasos), S.Dariaus ir S.Girėno bei Statybininkų gatvėse. Schemoje 

nurodomi kaip planuojami perspektyvoje dviračių takai turėtų būti įrengti: Saulės take, sujungiant 

Tilžės bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvėmis einančius dviračių takus į bendrą tinklą, taip pat Gegužių 

gatvės bei S.Dariaus ir S.Girėno dviračių takus apjungiant per Lieporių gatvę, be to viena 

perspektyvinio dviračių tako atšakos dalis turėtų eiti per Lieporių parką. Šiuo metu planuojamoje 

teritorijoje įrengti dviračių takai daugiausiai dubliuojami su pėsčiųjų takais. 

Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių m. specialusis planas ir reglamentas 

(2008 m.). Šiame specialajame plane nurodoma, kad planuojamas kvartales patenka į centralizuoto 

šilumos tiekimo zoną, kur siūloma išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą šilumos tiekimo 

būdą kaip ekologišką, patikimą ir ekonomišką energijos šaltinį. Rekomenduojama pirmenybę teikti 

gamtinėms dujoms, elektros energijai kaip ekologiškai švarioms energijos rūšims. Šiame 

specialiajame plane numatomos trumpalaikės priemonės (2007 -2011 m.), sietinos su planuojamu 

kvartalu – tai esamų katilinių modernizacija ir naujų vartotojų prijungimas, o ilgalaikės priemonės 

(2007-2016 m.) – tai termofikacinio tinklo renovacija. 2006-2025 m. numatomas šilumos taupymo 

priemonių įgyvendinimas pastatuose – pastatų šiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemų 

rekonstrukcija. 


12


Didelio gabarito atliekų aikštelių teritorijų Šiauliuose specialusis planas (2008 m.). Didelio 

gabarito atliekų aikštelių teritorijų Šiauliuose specialajame plane buvo suplanuotos keturios 

aikštelės, išsidėsčiusios Šiaulių miesto teritorijoje. Arčiausiai planuojamos teritorijos yra 

specialiajame plane pažymėta Nr. 1 aikštelė, esanti Garažų gatvėje ir aptarnaujanti centrinę miesto 

dalį. Suplanuota aikštelė užima 2700 m². Įvažiavimas į aikštelę numatytas iš Garažų gatvės. 

Suplanuotos aikštelės sanitarinės apsaugos zona 50 m. Planuojama teritorija nuo Centrinės miesto 

dalies didelio gabarito atliekų aikštelės nutolusi mažiausiai 300 m. 

Šiaulių m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas 

(2009m.). Šiame specialiajame plane matoma, kad planuojamas kvartalas patenka į centralizuotai 

aptarnaujamą vandnens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją. Sprendiniai planuojamame kvartale 

atspindi esamą būklę ir vandentiekio ar nuotekų tinklų plėtra nenumatoma. Šiaulių miesto 

pietiniame (planuojamame) kvartale vandentiekio ir nuotekų tinklai yra labai gerai išvystyti. Tačiau 

specialiajame plane pažymima, kad būtina modernizuoti esamus vamzdynus, ypatingu priorotetu 

vandtiekio sistemos vamzdžius, kadangi nuotekų tinklai yra ilgaamžiškesni. 

Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių aikštelių Šiauliuose specialusis planas 

(2009 m.). Vadovaujantis šiuo planu, mišrių atliekų konteinerių aikštelės su 1,1 m 3 tūrio 

konteneriais turėtų būti planuojamos kiekvienam daugiabučiui atskirai, o didelio tūrio konteineriai 

turėtų būti naikinami. Antrinių žaliavų aikštelės (rūšiuojant stiklą, popierių, plastmasę) planuojamos 

po vieną 600 gyventojų. Iš viso planuojamame kvartale numatomos 24 antrinių žaliavų aikštelės 

(esamos bei naujai įrengiamos.) 

1.2.4. Planuojamoje teritorijoje parengti detalieji planai 

Pietinio gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo koregavimas (1968 m.). 1968 

m. parengtame Pietinio gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus planavimo koregavime parengti 

sprendiniai, kuriais vadovaujantis buvo statomas šiuo metu planuojamas kvartalas. Principiniai 

planiniai sprendiniai, soacielinės infrastruktūros objektų išdėstymas esamoje būklėje atitinka šio 

plano sprendinius, tik pavienių namų išdėstymas, konfigūracija, orientacija Pasaulio šalių atžvilgiu 

statybos metu buvo kiek pakoreguoti. Šio detalaus planavimo koregavime nebuvo formuojami 

sklypai, vadovaujantis tuometiniais planavimo principais. Aptvėrimai ir ribų nustatymai buvo 

taikomi tik mokykloms ir vaikų darželiams, o daugiabučių namų teritorijos buvo planuojamos kaip 

bendros. Šiame plane projektuoti privažiavimai, nedidelio ploto automobilių stovėjimo aikštelės, 

tačiau pabrėžtinai nenagrinėti želdynai, bendrojo naudojimo teritorijos, nesužymėtos vaikų žaidimų 

aikštelės. Vertinant tai, kad planuojamas kvartalas nuo pirminio projekto beveik nenutolęs, galima 

teigti, kad jo statyba ir plėtra plačiąja prasme yra baigtinė (nevertinant pavienių galimų naujų 

objektų statybos) ir šiuo metu būtinas tik gyvenamosios aplinkos gerinimas ir maksimalus 

gyvenamųjų sąlygų pritaikymas šiuolaikinėms normoms. 

Teritorijoje parengti sklypų suformavimo detalieji planai. Rengiant teritorijos tarp Gegužių, 

Lieporių, S.Dariaus ir S.Girėno gatvių detalųjį planą, pažymėtina, kad daliai teritorijoje esančių 

pastatų yra suformuoti ir priskirti žemės sklypai. Mažaaukščių individualių gyvenamųjų namų, 

socialinės infrastruktūros objektų sklypai buvo formuojama be detaliųjų planų, tačiau keletos 

daugiabučių namų bei kitų objektų sklypams suformuoti buvo parengti detalieji planai. 

2004 m. balandžio mėn. Šiaulių m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-141 patvirtino 

12033 m 2 ploto komercinės paskirties žemės sklypo Gvazdikų take 1 suformavimo detalųjį planą. 

2004 m. liepos mėn. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-604 


13


buvo patvirtinti trys inžinerinės infrastruktūros objektams (siurblinėms) skirti sklypai: Gvazdikų 

takas 2B 127 m 2 ploto, Krymo g. 24B 87 m 2 ploto ir Grinkevičiaus g. 16C 80 m 2 ploto. 2004 m. 

gruodžio mėn. Šiaulių m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-327 patvirtino 828 m 2 ploto žemės 

sklypo Lieporių g. 25 detalųjį planą. Šie sklypai yra įregistruoti. 

2008 m. balandžio mėn. Šiaulių m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-170 patvirtino 

septynių žemės sklypų detalųjį planą, kurio pagrindu buvo suformuoti penki sklypai prie esamų 

daugiabučių namų (Gegužių g. 9, 7, S.Dariaus ir S.Girėno g. 30, 26, 24), vienas sklypas skirtas 

transformatorinei (S.Dariaus ir S.Girėno g. 30A) ir vienas sklypas bendrojo naudojimo (Gegužių g. 

9A). 2008 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-283 patvirtino žemės 

sklypo Gvazdikų takas 6 detalųjį planą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas prie esamo 

daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis. 2008 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių m. savivaldybės 

taryba sprendimu Nr. T-286 patvirtino šešių žemės sklypų detalųjį planą, kurio pagrindu buvo 

suformuoti keturi sklypai prie esamų daugiabučių namų (Krymo g. 16, 18, 24 ir 26), vienas sklypas 

inžinerinės infrastruktūros skirtas pravažiavimui ir vienas sklypas bendrojo naudojimo (Krymo g. 

26A). Šie sklypai dar nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 

Anksčiau suformuotų sklypų ribos bei nustatyti reglamentai neturėtų būti keičiami rengiant 

visos teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S.Dariaus ir S.Girėno gatvių detalųjį planą. 

Išvados 

- Šiaulių m. bendrojo plano (2009 m.) sprendiniai atspindi esamus kvartalo užstatymo 

principus; 

- Vadovaujantis Šiaulių strateginiu plėtros planu siekiama subalansuoti gyvenamojo fondo 

plėtrą, formuojant sklypus aplink esamus daugiabučius namus bei vykdant namų 

modernizavimą; 

- Pagal Šiaulių m. vandenvičių sanitarinių zonų nustatymo specialųjį planą, planuojamas 

kvartalas patenka į Birutės vandenvietės III-ąją apsaugos juostą; 

- Pagal Dviračių transporto vystymo schemą, planuojamame kvartale įrengiamas 

pakankamai tankus dviračių transporto tinklas; 

- Pagal energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo specialųjį planą, planuojamas kvartalas 

priskiriamas centralizuoto šilumos tiekimo zonai; 

- Apie 300 m nuo planuojamo kvartalo yra suplanuota didelio gabarito atliekų aikštelė 

(Garažų g.), kurios SAZ 50 m; 

- Pagal Šiaulių m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą, planuojamame 

kvartale nauji tinklai nevystomi, bet numatoma esamų tinklų modernizacija; 

- Pagal Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių aikštelių Šiauliuose specialųjį 

planą planuojamame kvartale numatoma įrengti mišrių atliekų konteinerių aikšteles prie 

kiekvieno daugiabučio bei 24 antrinių žaliavų aikšteles; 

- Pagal Pietinio gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo koregavimą 

pastatytas šiame detaliajame plane planuojamas kvartalas, kuriame suplanuoti pastatai, 

bet nesuformuoti sklypai; 

- Planuojamas kvartalas kaip urbanistinis kompleksas yra baigtinis, o šiuo metu būtinas tik 

gyvenamosios aplinkos gerinimas, šiuolaikinių normų pritaikymas; 

- Planuojamoje teritorijoje detaliasiais planais yra suformuoti pavieniai sklypai, bet dar ne 

visi įregstruoti Nekilnojamojo turto registre. 


14


2. Planuojamos teritorijos apibūdinimas 

Pietinio gyvenamojo rajono, planuojamo detaliajame plane, pastatai, kaip ir dauguma 

Šiaulių miesto gyvenamųjų pastatų buvo pastatyti jau po II-ojo pasaulinio karo. Pagrindiniai 

daugiabučių namų bei socialinės infrastruktūros pastatai šiame gyvenamajame rajone buvo statomi 

1968 – 1982 m. Šis šalia Šiaulių miestui reikšmingos Tilžės gatvės įsikūręs „miegamasis“ rajonas 

pasižymi urbanistiniu vientisumu, socialinės infrastruktūros išpildymu, be to planuojamas rajonas 

turi ir didelio ploto viešojo naudojimo žaliąjį plotą – Lieporių parką (žr. 2.1 pav.). 

Užstatymas planuojame rajone yra pasiskirstęs gana tolygiai – kiek tankesnis užstatymas 

vyrauja palei Tilžės gatvę, o gilyn į planuojamojo rajono vidurį link S. Dariaus ir S. Girėno g. 

užstatymo tankis ir intensyvumas mažėja, didėja erdvės tarp gyvenamųjų namų. Pagal Šiaulių 

miesto bendrąjį planą, miesto periferinio centro zona (palei Tilžės gatvę) pasižymi užstatymo 

intensyvumu >2,0, o nagrinėjamo rajono viduje, kur teritorija reglamentuojama kaip didelio 

užstatymo intensyvumo, leistinas Ui - 1,4 (1,6). Užstatymas planuojamoje teritorijoje yra mišrus, 

bet ir pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą, ir pagal esamą būklę (status quo), dominuoja gyvenamoji 

statyba. 

Planuojamas kvartalas (dataliuoju planu planuojama teritorija) urbanistiniu aspektu yra 

baigtinis kompleksas, turintis išvystytą socialinę, inžinerinę infrastruktūrą. Naujų didelių 

kompleksinių objektų projektavimas su šiuo kvartalu nesiejamas, galimi tik nauji pavieniai objektai. 

Rengiant detalųjį planą orientuojamasi ne į naujų objektų suplanavimą, bet į esamos gyvenamosios 

aplinkos gerinimą. Planuojamas kvartalas buvo statytas prie keturiasdešimt metų, ankstesnėje 

politinėje sistemoje, kur galiojo kitos planavimo normos. Šiuo metu vienu svarbiausių planavimo 

uždavinių yra stengtis priartėti prie šiuolaikinių projektavimo normų, įvertinant šiuolaikinius 

gyventojų poreikius. 

2.1 pav. Planuojamo gyvenamojo rajono ribos. 


15


2.1. Viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijos 

Žalieji plotai, viešosios erdvės ir bendrojo naudojimo teritorijos yra labai svarbi kiekvieno 

miesto urbanistinė komponentė, kuri įtakoja visuomenės rekreacinę, socialinę aplinką, bei 

generuoja urbanizuotų teritorijų ir gamtinės aplinkos sintezę. ŠSPP rengimo metu atlikta Šiaulių 

miesto gyventojų apklausa parodė, kad miestiečiams parkai arba žaliosios zonos yra vieni 

reikalingiausių objektų gyvenamojoje aplinkoje. Tarp opiausių miesto problemų buvo įvardijama 

netvarkoma aplinka ir ekologinės problemos. Todėl vienas pagrindinių tikslų, gerinant gyvenamąją 

aplinką, yra gamtinės aplinkos išsaugojimas urbanizuotose zonose. 

Planuojamas kvartalas žaliųjų plotų, viešųjų erdvių ir bendrojo naudojimo teritorijų aspektu, 

vertinamas dviprasmiškai. Stiprioji pusė būtų – beveik 13 ha ploto Lieporių parkas, esantis šiaurės 

rytinėje planuojamojo kvartalo dalyje. Tačiau šiuo metu parkas nors ir prižiūrimas, bet nėra 

tinkamai adaptuotas visuomeninam naudojimui, parkui nėra suformuotas sklypas, nenustatyta 

funkcinė paskirtis. Pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą Lieporių parkas yra skirtas rekreacijai – 

ramiam ir aktyviam poilsiui. Vadovaujantis „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų 

normomis“ Lieporių parkas yra rajoninis želdynas, esantis miesto gyvenamajame rajone, bei 

apribotas pagrindinėmis gatvėmis: S.Dariaus ir S.Girėno, Lieporių, Statybininkų ir V.Grinkevičiaus. 

Vadovaujantis aukščiau minėtomis normomis, nustatoma didžiausias Lieporių parko pasiekiamumo 

spindulys – 800 m. Taigi, Lieporių parkas kaip rajoninės reikšmės želdynas pasiekiamumo 

spinduliu dengia visą planuojamą kvartalą, t.y. jį pilnai aptarnauja. 

Teritorijoje šalia Tilžės ir Statybininkų gatvių sankirtos (abipus Statybininkų gatvės) yra 

įrengtos bendrojo naudojimo teritorijos su želdynais – 0,61 ha ir 1,04 ha ploto. Pagal dydį tai galėtų 

vietinės reikšmės želdynai, kurių pasiekiamumo spindulys yra 300 m. Šie želdynai aptarnauja tik 

dalį planuojamo kvartalo (šiaurinę, šiaurės rytinę dalį), tačiau siekint įgyvendinti „Atskirųjų 

rekreacinės paskirties želdynų plotų normas“ dar dvi tokios teritorijos turėtų būti įrengtos 

planuojamame kvartale. 

Pagal „Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą“, daugiaaukščių 

gyvenamųjų namų statybos sklypuose priklausomieji želdynai turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % 

žemės sklypo ploto. Kol planuojamoje teritorijoje nėra suformuoti sklypai, negalima objektyviai 

įvertinti priklausomųjų želdynų įrengimo galimybių. Tikėtina, kad pavieniuose sklypuose, kur 

užstatymo tankumas yra didesnis (palei Tilžės g.), šių reikalavimų nebus galima įgyvendinti. Tačiau 

šis tvarkos aprašas netaikomas sklypams, esantiems miestų centro susiklosčiusioje užstatymo 

zonoje, tik esamų želdynų plotas, atitinkantis normas tuose sklypuose, neturi būti mažinamas. 

Vadovaujantis ‚Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu“, vaikų 

darželiams nustatomas priklausomųjų želdynų procentas yra 60, bendrojo lavinimo mokyklų, 

specialiųjų mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų – 50 %. Mokymo ir 

ikimokyklinių įstatigų sklypuose priklausomųjų želdynų poreikis yra tenkinamas. 

Šiuo metu planuojamame kvartale bendrojo naudojimo teritorijų stygius šalia daugiabučių 

namų yra labai jaučiamas, trūksta kokybiškų vaikų žaidimų, poilsio ir sporto aikštelių, o bendrojo 

naudojimo teritorijos yra labiausiai sietinos su švietimo ir ugdymo įstaigomis, esančiomis tarp 

gyvenamųjų namų. Planuojamame kvartale šalia mokyklų yra įrengti stadionai, gana dideli 

mokyklų ir vaikų darželių sklypai yra apželdinti, sutvarkyti, daug kur teritorijos aptvertos. Tačiau 

šių želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijų naudojimas labiau orientuotas į vaikų poreikius buvimo 

mokykloje ar darželyje metu. Popamokinei ir savaitgalinei veiklai bendrojo naudojimo teritorijų 

trūksta. 

Vertinant žaliuosius plotus ir bendrojo naudojimo zonas tarp daugiabučių namų, vientisumo 

nėra. Kadangi planuojamas gyvenamasis kvartalas buvo pradėtas statyti prieš keturiasdešimt metų, 

atskirų zonų poreikis nebuvo įvertintas, o šiuo metu jis yra labai aktualus. Ypatingai tai pažymėtina 

kalbant apie automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą. Padidėjus automobilizacijos lygiui, bendrojo 

naudojimo teritorijų sąskaita šalia namų yra stichiškai įrengiamos nelegalios parkavimo aikštelės. 

Teritorijose tarp daugiabučių namų mažai dėmesio skiriama jautriajai visuomenės daliai, vaikams ir 

vyresnio amžiaus žmonėms, trūksta vaikų žaidimo, poilsio ir sporto aikštelių. 


16


2.2. Nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis 

Statistikos departamento duomenimis Šiauliuose 2009 metų pabaigoje miesto gyvenamasis 

fondas sudarė 2,74 mln. kv. metrų naudingojo ploto. Lietuvoje (panašiai ir Šiaulių mieste) apie 97 

procentus gyvenamojo fondo sudaro privati nuosavybė, valstybei ir savivaldybėms priklauso 3 

procentai. 

Vertinant planuojamąjį kvartalą, matoma, kad teritorijoje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji 

namai. Dažnai daugiabučiuose nuosavybės teise priklauso butas, o žemė, ant kurios pastatytas 

namas, yra valstybinė. Labai dažnai daugiabučiai namai neturi suformuoto ir jiems priskirto sklypo. 

Analizuojamame kvartale daugiabučių gyvenamųjų namų yra 82, individualių - 6, 9 komerciniai 

objektai, o švietimo ir ugdymo įstaigos 9 (žr. 2.2 pav.). 

2.2.1 pav. Planuojamo kvartalo užstatymo fukcinis pasiskirstymas. 

Vertinant analizuojamame kvartale suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų skaičių, 

situacija nuosavybės aspektu labai skiriasi. Individualių gyvenamųjų namų, komercinių ir 

visuomeninių objektų atveju sklypai yra suformuoti ir įregstruoti 100 proc. Daugiabučiai 

gyvenamieji namai suformuotų ir įregistruotų sklypų praktiškai neturi, yra tik apie 4 proc. 

suformuotų ir įregistruotų daugiabučių namų sklypų visame analizuojamame kvartale (žr. 2.3 pav.). 


17


2.2.2 pav. Suformuoti sklypai planuojamoje teritorijoje. 

Informacijos šaltinis: VĮ „Registrų centras”. 

Planuojamame kvartale, net ir suformavus sklypus aplink esamus pastatus, lieka pavienės 

atskiros laisvos valstybinės žemės zonos – potencialas naujai statybai ir bendram kvartalo teritorijos 

užstatymo tankinimui. Viena didžiausių šių zonų yra Lieporių ir V. Grinkevičiaus gatvių sankirtoje. 

Vertinant daugiabučių namų pastatų nuosavybę ir administravimą, pastebimi vyraujantys 

skirtingi pastatų eksplotavimo būdai. Dalis namų turi įsisteigę daugiabučių namų savininkų 

bendrijas (DNSB), kitais atvejais juos administruoja įmonės – UAB „Šiaulių namų valda”, UAB 

„Apkaba” ir UAB „Paskirtis” (žr. 2.4 pav.). 

22 

6 1 

53 

DNSB Šiaulių namų valda Apkaba Paskirtis 

2.2.3 pav. Pastatų pasiskirstymas pagal administravimą. 

Informacijos šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės administracija. 

Vertinant gyventojų socialinę padėtį, pažymėtina, kad planuojamas kvartalas yra orientuotas 

į vidutiniąją gyventojų klasę, o socialinė sudėtis yra panaši kaip ir visame Šiaulių mieste. 


18


Šiaulių mieste gyvena 126 215 gyventojų (žr. 2.2.1 lentelę). 

2.2.1 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Šiaulių mieste: 

Viso 

Viso 

procentais, % 

Vyrai 

Moterys 

Vaikų iki 14 metų skaičius 18 971 15,0 8 817 8 485 

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius 84 917 67,0 42 542 44 662 

Pensijinio amžiaus gyventojų skaičius 22 327 18,0 6 040 15 669 

Iš viso gyventojų skaičius 126 215 57 399 68 816 

Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. 

Gyventojai pagal tautinę sudėtį pasiskirsto taip: 92,8 proc. Šiaulių miesto gyventojų yra 

lietuvių tautybės, rusų tautybės žmonių - 4,8 proc. gyventojų, mažiau nei 1 proc. yra ukrainiečių ir 

baltarusių, 0,2 proc. – lenkų. 

Šiaulių miesto gyventojų struktūra pagal išsilavinimą atitinka miesto socioekonominę 

situaciją. Daugiau kaip trečdalis žmonių turi aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, panašiai kaip ir 

kituose Lietuvos miestuose, nors Šiauliuose yra mažiau žmonių įgyjusių aukštąjį mokslo 

išsilavinimą. 

Planuojamojo kvartalo socialinė sudėtis kiek skiriasi nuo Statistikos departamento pateiktų 

duomenų Šiaulių miestui. Planuojamame kvartale darbingo amžiaus žmonės sudaro kiek daugiau 

nei 40%, o pensijinio amžiaus 32% visų kvartalo gyventojų. Apibendrintas planuojamo kvartalo 

socialinės sudėties vertinamas pagal atsakytas anketas pateiktas skyriuje Nr.3. 

2.3 Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose 

Nagrinėjant planuojamą kvartalą gretimybių atžvilgiu, visų pirma būtų atkriepiamas 

dėmesys į kitapus Tilžės gatvės esančius didelius komercinius objektus – Akropolį ir Areną, kurie 

yra vakarinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje. Šie objektai puikiai aptarnauja planuojamą teritoriją, 

gyventojams teikiamos kasdieninio aptarnavimo, pramoginės ir poilsio paslaugos. Nors šie du 

komerciniai objektai ir nepatenka į planuojamą kvartalą, bet jie tenkina ir šio kvartalo gyventojų 

poreikius. Vetinant šiuos du objektus – Akropolį ir Areną - silpnoji pusė yra ta, kad dvi didelės 

prekybos įmonės yra šalia viena kitos, prekybos centrų aptarnaujamų teritorijų plotas yra toks pats, 

be to, vienoje vietoje yra generuojami labai dideli automobilių srautai, kas įtakoja didelį oro 

užterštumą ir triukšmą. Šiuo požiūriu planuojamas kvartalas patiria neigiamą poveikį gretimybių 

atžvilgiu. Dar vienas gretimas objektas, šiuo metu įtakojantis taršą analizuojamame kvartale yra B1 

kategorijos Tilžės gatvė. 

Planuojamą kvartalą pietinėje, pietrytinėje dalyje S.Dariaus ir S.Girėno gatvė atskiria nuo 

mūrinių garažų ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių teritorijos. Ši gretimybė 

analizuojamam kvartalui yra labai palanki, kadangi padidėjus visuotiniam automobilizacijos lygiui 

ir ryškėjant automobilių stovėjimo vietų stygiui daugiabučių namų kiemuose, gretimybėje esantys 

garažai dalinai nukrauna planuojamo kvartalo automobilių stovėjimo aikšteles. Žinoma, šių garažų 

naudojimas labiau aktualus gyventojams, gyvenantiems arčiau S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, o palei 

Tilžės gatvę esančių namų gyventojams atstumas iki šių garažų yra per didelis – siekia apie 1 km. 

Ryškaus kultūrinio ar komercinio centro planuojame kvartale nėra. Dalinai tai galėtų būti 

šalia Tilžės gatvės esantis daugiafunkcinis pastatas (KUBAS), tačiau jis yra gana nedidelis, lyginant 

su šiuolaikiniais prekybiniais centrais. Būdamas netoliese nuo dviejų didžiųjų prekybos įmonių 

KUBAS yra nekonkurencingas. Prekybiniu aspektu šis objektas labiau panašus į smulkiojo verslo 

objektą. Pastate įsikūrusios kitos paskirties patalpos (Šeimos gydytojų kabinetas, vaistinė, vaikų 

laisvalaikio centras ir t.t.) aptarnauja planuojamo kvartalo gyventojus (žr. 2.3.1 pav.). 


19


Rekreaciniu planuojamojo kvartalo centru galėtų būti Lieporių parkas. Tikrajam rekreacinio 

centro įrengimui turėtų būti numatomas rekreacinės infrastruktūros vystymas, adekvačių ir 

gyventojams aktualių priemonių parinkimas, teritorijos ir prieigų tvarkymas. Šių veiksmų 

įgyvendinimui visų pirma būtų reikalingas Lieporių parko sklypo suformavimas, infrastruktūros 

vystymo projekto parengimas ir gaunamas reikalingas finansavimas. Lieporių parkas kaip 

rekreacinis centras kiek atsvertų planuojamo kvartalo orientaciją į prekybos centrus. 

2.3.1 pav. Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai. 

Gyventojų kasdieninio aptarnavimo įstaigų aptarnavimo spindulys yra 1000 m, todėl 

nagrinėjamame kvartale nėra būtinybės įrengti papildomų kasdieninio aptarnavimo įstaigų, kadangi 

komerciniai objektai Arena ir Akropolis visiškai patenkina viso kvartalo gyventojų poreikius (žr. 

2.3.3 pav.). 

2.3.2 pav. Komercinių objektų aptarnavimo zona. 


20


2.4 Socialinė infrastruktūra, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia 

Lieporių kvartale jau pirminiame projekte buvo numatytos mokyklos, vaikų darželiai, viena 

paslaugų įmonė ir prekybos centras (Krymo g. 28), vėliau kūrėsi naujos mažos prekybos įmonės, 

centrinių bankų, vaistinių, savivaldybės įstaigų (Socialinių paslaugų centrai) filialai. 

Analizuojamame kvartale yra 9 mokymo ir ugdymo įstaigos: 1 kolegija, 2 gimnazijos, 1 

pagrindinė mokykla, 5 vaikų darželiai. Papildomai kultūrinei ar sportinei veiklai vystyti skirtos 

įstaigos analizuojamame kvartale yra įsikūrusios ugdymo įstaigų patalpose (Avilio teatras, vaikų 

klubas Draugystė) arba daugiafunkciniame pastate (moterų tinklinio klubas Linas) (žr. 2.4.1 pav.). 

2.4.1 pav. Mokymo ir ugdymo įstaigos analizuojamame kvartale. 

Vaikų lopšelių-darželių pasiekiamumo spindulys yra 600 m, norminis jų poreikis 

skaičiuojamas taip, kad 2000-4000 gyventojų reikalingas vienas darželis. Skaičiuojant, kad kvartale 

gyvena apie 11600 gyventojų, norminis darželių poreikis yra tenkinamas. Bendrojo lavinimo 

mokyklų pasiekiamumo spindulys yra 750 m, skaičiuojamoji norma – viena mokykla 4000-15000 

gyventojų. Skaičiuojant, kad kvartale gyvena apie 11600 gyventojų, norminis darželių bei mokyklų 

poreikis yra tenkinamas. 

Didelės kompleksinės sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos) analizuojamame kvartale 

nėra, yra tik šeimos gydytojų kabinetas. Pirminis sveikatos priežiūros punktas turi būti pasiekiamas 

1500 m atstumu. Planuojamame kvartale yra 3 vaistinės, kurios yra sutelktos vienoje vietoje. Jos 

galėtų būti labiau „paskleistos“ kvartale, kad būtų aptarnaujamas kuo didesnis arialas. 


21


Didesnės maisto prekių parduotuvės (kasdienio aptarnavimo) analizuojamame kvartale yra 

trys: Cento parduotuvė, Norfa, Supernetto. Jų pasiekiamumo spindulys yra 1000 m. Šių parduotuvių 

išsidėstymo schema yra gera, parduotuvės nėra sutelktos į vieną vietą ir gali patogiai (šalia namų) 

aptarnauti gana didelį gyventojų skaičių. Paštas, banko skyrius, bankomatai yra tik vienoje vietoje – 

Krymo g. 28. 

Apibendrinant galima teigti, kad socialinės infrastuktūros objektų išvystymas 

analizuojamame kvartale ir gretimose teritorijose yra geras, nes yra ir ikimokyklinių ugdymo, 

mokymo, gydymo, kultūrnei veiklai vystyti skirtų įstaigų, yra paštas, banko skyrius bei keletas 

parduotuvių. Pagrindas socialinės infrastruktūros vystymui analizuojamame kvartale buvo padėtas 

kvartalo projekte, parengtame beveik prieš pekiasdešimt metų. 

Anksčiau buvusioje politinėje sistemoje, kai buvo statomas planuojamas kvartalas, nebuvo 

numatomos bažnyčios, tačiau šiuolaikinei visuomenei bažnyčia yra svarbi socialinės infrastruktūros 

dalis. 

Vienas šiuoalikinėje visuomenėje labai opus socilainės adaptacijos klausimas, kuris nebuvo 

spręstas prieš pekiasdešimt metų – tai neįgalių žmonių (ŽN) integravimas į visuomenę. Laikmetis, 

kai buvo statomas planuojamas kvartalas, pasižymėjo tuo, kad galvojant apie socialinės 

infrastruktūros plėtrą, daugiabučių namų projektavimą, nebuvo visiškai atsižvelgta į labai jautrią 

visuomenės dalį – neįgaliuosius. Tad analizuojamame kvartale aplinkos pritaikymas ŽN yra 

neišspręstas, nėra numatytų net pačių paprasčiausių priemonių, tokių kaip nuleistų gatvių bortų, 

pandusų įrengimas, automobilių stovėjimo akštelėse šalia daugiabučių namų nenumatytos vietos 

negalią turintiems žmonėms. Tai yra viena silpniausių socialinės infrastruktūros grandis 

analizuojamame kvartale. 

2.5 Automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir 

alternatyvių būdų panaudojimas 

Šiaulių mieste 2009 m. transporto priemonių parką sudarė 52145 lengvieji automobiliai. 

Automobilizacijos lygis Šiaulių mieste 2009 m. siekė 416 aut./1000 gyv. Nuo 1999 iki 2009 metų 

automobilizacijos lygis Šiaulių mieste išaugo 30,5 proc. 

Automobilizacijos lygio didėjimas įtakoja ir didesnį automobilių stovėjimo aikštelių poreikį 

šalia daugiabučių namų lyginant su tuometinėmis normomis, kai buvo projektuojamas ir statomas 

kvartalas. Pagal naujausią STR 2.06.01:1999 redakciją daugiabučiams namams šiuo metu yra 

reglamentuojama 1+0,2 automobilių stovėjimo vieta 1 butui. Analizuojamame kvartale esančiuose 

daugiabučiuose namuose butų skaičius svyruoja nuo 60 iki 120. Reglamentuojamas vieno 

automobilio vietos plotas yra 25 m 2 , taigi automobilių stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių namų 

turėtų būti 1800 – 3600 m 2 ploto arba numatytos reikiamo dydžio automobilių saugyklos. Šiuo metu 

šalia daugiabučių namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės yra 500-800 m 2 ploto. Apklausos 

metu gyventojai nurodė, jog viena didžiausių gyvenamosios aplinkos problemų yra nepakanakamas 

automobilių stovėjimo vietų skaičius. Nepatenkinus realaus autostovėjimo aikštelių poreikio 

kvartale, automobiliai yra statomi visur, net ir neleistinose vietose: yra užstatotmos kvartalo gatvės, 

įvažiavimai, net ir bendrojo naudojimo žalieji plotai. Akivaizdu, kad yra būtina planuojamojo 

kvartalo modernizacija, pritaikant aplinką realiam poreikiui ir maksimaliai priartinant sprendinius 

prie šiuolaikinių projektavimo normų. Automobilių stovėjimo vietų poreikį palnuojamame kvartale 

dalinai kompensuoja rytuose gretimybėje esantys mūriniai garažai. Tačiau jie priklauso tik daliai 

analizuojamame kvartale gyvenančių žmonių, be to, net ir turėdami garažą, savininkai nebūtinai 

automobilius laiko jame, dažnai linkę savo transporto priemonę statytis šalia namų. 


22


2.5.1 lentelė. Norminis automobilių poreikis šalia daugiabučių namų 

Namo adresas 

Auto. 

Poreikis 

vnt./m 2 

1 S. Dariaus ir S.Girėno g. 8 72/1800 










11 Gegužių g. 7 72/1800 

12 Gegužių g. 9 71/1775 

13 Gegužių g. 13 143/3575 

14 Gegužių g. 15 120/3000 

15 Gegužių g. 17 72/1800 

16 Gegužių g. 19 72/1800 

17 Gegužių g. 23 142/3540 

18 Gegužių g. 25 72/1800 

19 Gegužių g. 27 71/1775 

20 Gegužių g. 29 54/1350 

21 Gegužių g. 31 90/2250 

22 Gegužių g. 33 90/2250 

23 Gegužių g. 35 120/3000 

24 Gegužių g. 37 90/2250 

25 Lieporių g. 1 119/2975 

26 Lieporių g. 3 120/3000 

27 Lieporių g. 5 120/3000 

28 Lieporių g. 9 120/3000 

29 Lieporių g. 11 120/3000 

30 Lieporių g. 13 120/3000 

31 Lieporių g. 15 72/1800 

32 Lieporių g. 17 72/1800 

33 Lieporių g. 19 71/1775 

34 Lieporių g. 21 119/2975 

35 Saulės takas 3 120/3000 



38 Gvazdikų takas 2 72/1800 



41 Sevastopolio g. 1 54/1350 







23



48 V.Grinkevičiaus g. 2 90/2250 









57 Krymo g. 2 90/2250 

58 Krymo g. 4 54/1350 

59 Krymo g. 6 130/3250 

60 Krymo g. 8 54/1350 

61 Krymo g. 10 54/1350 

62 Krymo g. 12 90/2250 

63 Krymo g. 14 90/2250 

64 Krymo g. 16 90/2250 

65 Krymo g. 18 130/3250 

66 Krymo g. 20 54/1350 

67 Krymo g. 22 54/1350 

68 Krymo g. 24 65/1625 

69 Krymo g. 26 65/1625 

70 Krymo g. 34 65/1625 

71 Krymo g. 36 90/2250 

72 Krymo g. 38 90/2250 

73 Krymo g. 40 54/1350 

74 Krymo g. 42 90/2250 

75 Krymo g. 44 54/1350 

76 Statybininkų g. 5 120/3000 


78 Statybininkų g.11 120/3000 


80 J.Sondeckio g. 22 120/3000 

81 Tilžės g. 24 72/1800 

82 Tilžės g. 24A 72/1800 

Automobilių stovėjimo vietų didinimas – tai tik viena sprendinių dalis, siekiant pagerinti 

gyvenamosios aplinkos kokybę. Labai svarbu strategiškai keisti susidariusias aplinkybes. Vienas 

svarbiausių uždavinių, vertinant susisiekimo sistemą mieste – skatinti visuomeninio transporto bei 

ekologiškų transporto priemonių naudojimą, taip mažinant bendrą automobilizacijos lygį. 

Svarbiausia gyventojų susisiekimo poreikio priežastis–gyventojų ir įmonių, įstaigų ir firmų 

interesus tenkinančių objektų teritorinis išsibarstymas, tad viešasis transportas turi užtikrinti 

susisiekimo poreikį, kuris traktuotinas kaip noras turėti tokias susisiekimo galimybes, kurios 

nevaržo gyvenimo būdo, socialinės ir ekonominės veiklos. Visuomeninio transporto tinklas mieste 

turi būti gerai išplėtotas, visuomeninio transporto priemonės greitos, patogios, patrauklios. STR 

2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” reglamentuojama, kad maksimalus 

ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas turi būti 500–800 m. 

Analizuojamame kvartale visuomeninis transportas važinėja Tilžės, Gegužių, S.Dariaus ir 

S.Girėno gatvėmis. Visuomeninio transporto sustojimo vietos visiškai aptarnauja pietinę, rytinę, 


24


vakarinę planuojamo kvartalo dalis, o šiaurinė dalis, nors ir praeina visuomeninio transporto trasa, 

bet trūksta sustojimo vietų (stotelių) (žr. 2.5.1 pav.). 

2.5.1 pav. Visuomeninio transporto stotelių išsidėstymas ir aptarnavimo zonos analizuojamame 

kvartale. 

Apibendrinant visuomeninio transporto situaciją analizuojamame kvartale, siūloma 

visuomeninio transporto sistemą tobulinti. Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane numatytos 

priemonės visuomeninio transporto gerinimui, sietinos su planuojamu kvartalu: 

a) pagerinti visuomeninio transporto teikiamų paslaugų kokybę, atnaujinus autobusų parką 

ir pritaikius jį neįgaliesiems; 

b) optimizuoti visuomeninio transporto maršrutų tinklą; 

c) įrengti modernią autobusų stovėjimo, jų priežiūros ir gamybos bazę. 

Gyventojai apklausos metu daugeliu atveju nurodė, kad visuoemininis transportas jiems 

nepatrauklus dėl per mažo maršrutų skaičiaus. 

Kitas prioritetas, numatytas ŠSPP ir labai svarbus susisiekimo sistemai – tai dviračių ir 

pėsčiųjų takų tinklo vystymas. Priemonės tikslams pasiekti siejamos su pėsčiųjų ir dviračių takų 

rekonstravimu ir nauja plėtra. 


25


Pagal Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schemą, analizuojamame kvartale turėtų 

būti gana plačiai išvystytas dviračių takų tinklas. Nagrinėjamoje teritorijoje šiuo metu dviračių takai 

įrengti tik palei Tilžės ir Gegužių gatves (žr. 2.5.2 pav.). 

2.5.2 pav. Dviračių takų schema nagrinėjamame kvartale. 

Informacijos šaltinis: Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schema. 

Taigi, perpektyvinė dviračių tinklo plėtra yra numatyta pakankama, tačiau nėra apibrėžtas 

sprendinių įgyvendinimo terminas. Išvysčius dviračių eismo infrastruktūrą, galima tikėtis, kad bent 

šiltuoju metų laiku kaip ekologišką susisiekimo priemonę mieste žmonės vis dažniau rinksis dviratį. 

2.6 Inžinerinė infrastruktūra ir atliekų tvarkymas 

Inžinerinė infrastruktūra planuojamame kvartale yra labai gerai išvystyta: kvartalui 

centralizuotai tiekiamas vanduo, surenkamos butinės ir lietaus nuotekos, gerai išvystyti elektros 

tinklai, dujotiekio, tiekiamas centralizuotas šildymas, yra įrengti telekomunikaciniai ryšiai. Visų 

inžinerinių tinklų eksploatavimo kokybę blogina jų amžius: visos inžinerinės komunikacijos 

paklotos maždaug 1975 m., tad šiuo metu yra jau susidėvėję, reikalinga jų modernizacija. 

2.6.1. Geriamojo vandens tiekimas 

Geriamas vanduo Šiaulių miestui tiekiamas iš trijų vandenviečių. Dvi iš jų (Lepšių ir 

Birutės vandenvietės) yra miesto teritorijoje. Šios vandenvietės yra išsidėsčiusios miesto rytinėje ir 

vakarinėje dalyse, o Bubių – už miesto ribos. Šioms vandenvietėms yra nustatytos apsaugos zonos: 

I-oji griežto režimo apsaugos juosta, II-oji mikrobinės taršos apribojimo juosta ir III-oji cheminės 

taršos apribojimo 3b sektorius. Planuojamas teritorija patenka į miesto teritorijoje esančios Birutės 

vandenvietės trečiąją cheminės taršos juostą, kurioje pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo 

sąlygas (Žin. 1992 m. Nr. 343) draudžiama: 


26


Statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti 

nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus; 

Naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą. 

Šiaulių mieste už geriamojo vandens gavybą, gerinimą ir paskirstymą bei butinių 

nuotekų surinkimą yra atsakinga UAB „Šiaulių vandenys“. Centralizuotu vandentiekiu Šiaulių 

mieste naudojasi 85% gyventojų, planuojamoje teritorijoje 100% pastatai yra aptarnaujami 

centralizuotais vandentiekio tinklais. Planuojamame kvartale vandentiekio ir nuotekų tinklai yra 

labai gerai išvystyti, centralizuotai vandeniu aprūpinami visi kvartale esantys pastatai, yra įrengtos 

trys vanentiekio III kėlimo siurblinės. Tačiau maždaug 19 % UAB „Šiaulių vandenys“ balanse 

esančių vandentiekio vamzdžių yra senesni nei 30 metų, tame tarpe ir planuojamame kvartale 

esantys vandentiekio tinklai. Siekiant gerinti tiekiamo vandens kokybę, reikėtų modernizuoti 

vamzdynus, visų pirma keičiant plieninius (jų eksploatavimo laikotarpis nurodomas 25 metai), 

paskui ir ketinius (tarnavimo laikas 50 metų) vamzdžius. 

2.6.2. Nuotekų tvarkymas 

Šiaulių mieste prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos yra prisijungę ~85% 

miesto gyventojų. Šiaulių miesto nuotekos nuvedamos ir valomos Aukštrakių nuotekų valymo 

įrenginiuose. UAB „Šiaulių vandenys“ duomenimis 14% nuotekyno vamzdžių yra eksploatuojami 

30–50 metų, tame tarpe ir planuojamame kvartale esantys butinių nuotekų tinklai. Nuotekų 

surinkimo tinklų būklė didžiąja dalimi prasta, dažni vamzdžių įlūžiai, įtrūkimai. Pagrindinė nuotekų 

surinkimo sistemos problema yra gelžbetoninių ir keraminių vamzdžių skilimai, bet kita vertus 

nuotekų vamzdynas yra ilgaamžiškesnis nei vandentiekio, nes tik nedidelė jo dalis dirba slėginiu 

rėžimu. 

2.6.3. Paviršinių nuotekų tvarkymas 

Šiaulių mieste naudojama uždara paviršinių nuotekų nuvedimo sistema, kuri savo 

struktūra atkartoja gatvių tinklą. Šiaulių mieste naudojama uždara paviršinių nuotekų nuvedimo 

sistema, kuri savo struktūra atkartoja gatvių tinklą. Iš kolektorių vanduo yra nuvedamas į paviršinių 

lietaus nuotekų valymo įrenginius Kalinausko g., kurie buvo pradėti eksploatuoti 2002 ir 2003 m. Į 

šiuos valymo įrenginius paviršinės lietaus nuotekos surenkamos nuo miesto teritorijos. Šiaulių 

mieste įrengta 248 km lietaus nuotekų tinklų (d150 iki d1600), daugiausia gelžbetoniniai, 

keraminiai ir asbocementiniai. 

Dalis paviršinių lietus nuotekų nuvedama ir į atvirus griovius ir kanalus, kuriais lietaus 

vanduo patenka į miesto teritorijoje esančius ežerus. Šiuo metu prieš išleidžiant į paviršinius 

vandenis išvaloma tik nedidelė lietaus nuotekų dalis. Šios nuotekos tiesiogiai įtakoja Talkšos, 

Ginkūnų ežerų ir kitų paviršinių vandens telkinių ekologinę pusiausvyrą, todėl prieš išleidžiant į 

paviršinius vandenis lietaus nuotekas būtina apvalyti. Pagal UAB „Šiaulių vandenys“ išduotas 

planavimo sąlygas numatoma projektuojamus naujus paviršinių nuotekų tinklus jungti prie 

artimiausių pakankamo pralaidumo ir įgilinimo miesto paviršinių nuotekų tinklų, pajėgių priimti 

projektuojamus paviršinių nuotekų kiekius. 

2.6.4. Elektros tiekimas 

Šiaulių miestui elektros energiją tiekia AB „VST“, kuri elektros rinkoje atlieka 

elektros energijos skirstomojo tinklo operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo funkcijas. Miesto elektros 

tinklai yra gerai išvystyti visoje miesto teritorijoje. Elektra aprūpinami praktiškai visi gyventojai ir 

įmonės. Per metus realizuojama apie 290 mln. kWh. Šiaulių miesto skirstomųjų elektros tinklų 

bendras ilgis sudaro 2050 km. Planuojamoje teritorijoje elektros energija yra skirstoma 10/0,4 kV 

elektros energijos tinklais su šešiomis 10/0,4kV transformatorinių pastotėmis. Pagal LR 

Vyriausybės įsakymu Nr. 343 patvirtintas „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“ (su 

vėlesniais pakeitimais) iki 1 kV įtampos elektros linijoms yra nustatytas 2 m apsaugos zonos plotis. 

Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, 


27


lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros 

linijos apsaugos zonoje draudžiama: 

įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto 

stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į 

kuriuos susirenka daug žmonių; 

sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; 

įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; 

įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus; 

užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; 

leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros 

oro linijos izoliaciją; 

sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos 

elektros oro linijų apsaugos zonose). 

AB „VST“ duomenimis didelė dalis įrangos ir tinklų yra susidėvėjusi (ypatingai virš 20 

metų ekploatuojami skirstomieji tinklai), tačiau Šiaulių mieste numatytas elektros ūkio 

modernizavimas. Parengtame Šiaulių miesto 2007 – 2016 metų strateginiame plėtros plane 

numatyta modernizuoti skirstomuosius punktus ir transformatorius, plėsti elektros skirstomuosius 

elektros tinklus. 

2.6.5. Dujų tiekimas 

Dujų tiekimą Šiaulių mieste organizuoja AB “Lietuvos dujos” Šiaulių filialas. Šiaulių 

miestui gamtinės dujos yra tiekiamos iš Šiaulių miesto dujų skirstymo stoties 

(DSS). Maksimalus Šiaulių miesto DSS projektinis našumas siekia 81500 nm3/h. Šiaulių miesto 

DSS pilnai patenkina esamą gamtinių dujų poreikį ir yra pajėgi aptarnauti papildomą vartotojų 

skaičių. 

Šiaulių mieste veikia trijų laipsnių dujų tiekimo sistema. Gerai išvystyti vidutinio slėgio 

skirstomieji dujotiekio tinklai, kurie apima praktiškai visą miesto teritoriją. Tinklai išvedžioti 

daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartaluose, centrinėje miesto dalyje, o taip pat individualių namų 

bei pramoniniuose rajonuose. Gamtinių dujų deginimas yra vienas pagrindinių individualių namų 

aprūpinimo šilumine energija būdų. Daugiabučiuose namuose dujos pagrinde naudojamos maisto 

ruošimui. 

Bendras vidutinio ir didelio gamtinių dujų skirstomojo tinklo ilgis sudaro apie 160 km. 

Įmonės personalo vertinimu, dujų tiekimo vamzdyno techninė būklė yra gera. Pagal LR 

Vyriausybės įsakymu Nr. 343 patvirtintas „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“ (su 

vėlesniais pakeitimais) vidutinio slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai 

vamzdynų trasos, kurios plotis – po 2 metrus abipus vamzdyno ašies. Dujotiekio apsaugos zonoje 

draudžiama: 

statyti pastatus ir įrenginius; 

sandėliuoti statybines medžiagas ir konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti gruntą; 

rengti lauko stovyklas, kurti laužus; 

užtverti ir užversti kelius prie dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių; 

sodinti medžius ir krūmus; 

kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; 

atidaryti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių) 

duris ir atidengti liukų dangčius, užversti juos; 

daryti geologines nuotraukas, atlikti paieškas, geodezinius ir kitus tyrinėjimus, 

kasti duobes ir imti grunto pavyzdžius; 

griauti, rekonstruoti ir remontuoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali 

užversti dujotiekio tinklus ir įrenginius, arba statinius, kuriuose įrengti dujotiekio 

tinklai ir įrenginiai. 

Planuojamoje teritorijoje yra įrengti elektrocheminės dujotiekių apsaugos nuo korozijos 

įrenginiai. 


28


2.6.6. Šilumos ūkis 

Šiaulių mieste centralizuotai šilumą tiekia AB “Šiaulių energija”. Mieste yra gerai 

išvystyta centralizuoto šilumos tiekimo sistema (CŠT) su termofikacinio vandens tiekimo 

vamzdynais ir katilinėmis. Miesto katilinių stovis yra geras. Katilinėse nuolat diegiamos techninės 

priemonės, siekiant sumažinti gamybos sąnaudas. 

Bendras Šiaulių miesto CŠT tinklų ilgis sudaro apie 178 km. Įmonės balanse 

priklausomų ir eksploatuojamų trasų ilgis sudaro apie 139 km. Didžioji vamzdynų dalis paklota iki 

1985 metų, vidutiniškai vamzdynai yra eksploatuojami 30–40 metų. Šilumos tiekimo tinklų 

susidėvėjimo laipsnis didelis, bendra būklė yra patenkinama. Daugelyje vietų gana prasta šiluminė 

izoliacija, vamzdžiai paveikti korozijos. Metiniai šilumos nuostoliai sudaro apie 20 % nuo 

pagaminto kiekio. Šiluminių trasų keitimas naujo tipo pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais buvo 

vykdomas nedidelėmis apimtimis – keičiamos labiausiai susidėvėjusios atkarpos. Šiuo metu 

renovuota apie 3,4 % viso tinklo, kas sudaro apie 6 km. 

Pagal Energijos rūšies parinkimo ir naudojimo Šiaulių mieste specialųjį planą ir 

reglamentą planuojama teritorijoje patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje siūloma 

išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą šilumos tiekimo būdą kaip ekologišką, patikimą ir 

ekonomišką energijos šaltinį. Pagal minėto specialiojo plano nuostatas ir AB „Lietuvos energija“ 

išduotas planavimo sąlygas nauji vartotojai turėtų būti prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo 

sistemos. 

Didžioji dalis kvartalo vamzdžių paklota dar 1975 metais, nuo tinklo paklojimo 

laikotarpio didesnių rekonstrukcijų kvartale nebuvo atliekama. Šiai dienai į naujo tipo nekanalines 

trasas pakeisti tik du DN200 ir DN100 skersmens vamzdžio ruožai kurių bendras ilgis siekia 306 m, 

kai tuo tarpu suminis trasų ilgis kvartale siekia 10,5 km. Kvartalo vamzdynų ilgis suskirstytas pagal 

skersmenis pateikiamas 2.6.6.1 lentelėje. 

2.6.1 lentelė. Kvartalo šilumos tiekimo vamzdynai: 

Skersmuo, mm Nepraeinami kanalai Nekanalinės trasos Techniniai koridoriai 

DN40 40 

DN50 217 30 

DN70 712 754 

DN80 1023 544 

DN100 775 47 829 

DN125 513 427 

DN150 425 417 

DN200 1611 259 178 

DN300 665 13 

DN350 213 

DN400 157 

DN500 214 

DN600 470 

Iš viso: 7035 306 3192 


29


2.6.7. Telekomunikaciniai tinklai 

Telekomunikacijų tinklus Šiaulių mieste aptarnauja AB „TEO LT“ Šiaulių filialas. 

Telekomunikacijų tinklai planuojamame kvartale įrengti statant kvartalą – maždaug 1975 m. 

Telekomunikaciniai tinklai išplėtoti visame planuojamame kvartale. Visoje planuojamos teritorijos 

urbanizuotoje dalyje yra galimybė prisijungti prie fiksuotojo telefono ryšio ir kabelinės televizijos 

tinklų, kurių pagalba galima naudotis telefonijos, interneto, televizijos paslaugomis. Planuojamoje 

teritorijoje telekomunikaciniais tinklais naudojasi ne visi kvartalo gyventojai, dalis gyventojų AB 

„TEO LT“ teikiamų paslaugų yra atsisakę. 

2.6.8. Susisiekimo sistema 

Planuojama teritorija apribota keturiomis gatvėmis, kurioms Šiaulių miesto 

bendrajame plane nustatytos kategorijos: Tilžės gatvė B1 kategorija, atstumas tarp raudonųjų linijų 

(RL) 40-70 m, šalia planuojamos teritorijos 70 m, Gegužių g. B1 kategorija, RL 40-70 m, palei 

kvartalą 40 m, Statybininkų g. C1 kategorija, RL 20-40m, šalia planuojamos teritorijos 30 m, S. 

Dariaus ir S. Girėno g. C2 kategorija, RL 20-40m, ties planuojama teritorija 30 m. Vidinių kvartalo 

gatvių (Lieporių, V.Grinkevičiaus, Krymo, Sevastopolio, Gvazdikų takas, Saulės takas) kategorijos 

bendrajame plane nenustatytos, planuojant šios gatvės turėtų būti vertinamos kaip D1, D2 

kategorijos gatvės, aptarnaujančios kavratalą jo viduje. Formuojant sklypus rekomenduotina 

aptarnaujančioms gatvėms išlaikyti mažiausiai 15 m atstumą tarp raudonųjų linijų. 

2.6.9. Atliekų tvarkymas 

Planuojamame kvartale butinės atliekos yra surenkamos centralizuotai. Vadovaujantis 

Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių aikštelių Šiauliuose specialiuoju planu, mišrių 

atliekų konteinerių aikštelės su 1,1 m3 tūrio konteneriais turėtų būti planuojamos kiekvienam 

daugiabučiui atskirai, o didelio tūrio konteineriai turėtų būti naikinami. Antrinių žaliavų aikštelės 

(rūšiuojant stiklą, popierių, plastmasę) planuojamos po vieną 600 gyventojų. Šiuo metu didelio tūrio 

(5-7,5 m3) konteneriai yra plačiai naudojami, vienas konteineris aptarnauja iki keturių daugiabučių 

namų. 

2.7 Darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimas 

Išlaikyta centralizuoto šildymo sistema Lietuvos miestuose lėmė, kad sieros dioksido ir 

anglies monoksido koncentracijos aplinkos ore - nedidelės. Atominė energetika užtikrino, kad net 

didėjant energijos suvartojimui ir naudojant mažai atsinaujinančių energijos išteklių, šiltnamio 

efektą sukeliančių dujų kiekis per visą nepriklausomybės laikotarpį iš esmės nepakito. Tačiau 

palyginti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų į atmosferą išmetama dėl vis dar labai 

neefektyviai naudojamos šiluminės energijos, pasenusių šilumos tiekimo sistemų ir daugumos 

anksčiau statytų namų prastų šiluminių savybių. 

Ne išimtis yra ir planuojamas kavartalas, statytas daugiau nei prieš keturiasdešimt metų. Per 

kvartalo gyvavimo laikotarpį susidėvėjo energijos tiekimo infrastruktūra, daugiabučiai gyvenamieji 

namai, be to, pasikeitė projektavimo ir statybos normos, reikalavimai bei atsirado naujos 

technologijos, mažinančios energijos tiekimo nuostolius bei gerinančios pastatų termoizoliacines 

savybes. 

Apibendrintai vertinant inžinerinės infrastruktūros sąsajas su ekologija, galima teigti, kad 

ekologijos lygis planuojmamme kvartale yra gana aukštas, nes yra išvystyta centralizuota 

infrastruktūra: šilumos ir elektros energijos, vandens tiekimas, buitinių ir lietaus nuotekų surinkimas 

taip pat ir buitinių atliekų centralizuotas surinkimas. Visą centralizuotą inžinerinę infrastruktūrą 

reikia saugoti, modernizuoti ir gerinti eksploatavimo sąlygas bei mažinti sąnaudas. 


30


2.7.1. Šiluminės energijos tiekimo infrastruktūra 

Šiuo metu dėl per mažos namų sienų ir langų šiluminės varžos, būstui šildyti 

naudojama daug energijos (per dieną vidutiniškai apie 200 kJ vienam laipsniui 1 kv. metrui): 2–2,5 

karto daugiau, negu daugumoje ES šiaurės valstybių. Siekint gerinti šiluminės energijos tiekimą bei 

mažinant šiluminius nuostolius magistralinėse trasose, palaipsniui yra renovuojami šiluminiai 

vamzdynai. UAB „Šiaulių energija“ duomenys apie renovuotas trasas pateikiami priede Nr. 1. 

2.7.1. Šilumos energijos vartotojai 

Remiantis turimais duomenimis nagrinėjamoje teritorijoje iš centralizuoto šilumos 

tiekimo tinklo šiluminė energija iš viso tiekiama 100 vartotojų, iš jų tik 13 sudaro visuomeninės ir 

komercinės paskirties pastatai, likusieji vartotojai- daugiabučiai arba nuosavi gyvenamieji pastatai. 

Suminė visų šilumos punktų instaliuota galia patalpų šildymui bei vėdinimui kvartale sudaro apie 

26,5 MW. Skaičiuojant šilumos energijos poreikį karšto vandens ruošimui naudojama tokia 

priklausomybė: 

Čia n ekvivalentinis - butų naudojančių karštą vandenį skaičius. 

2.7.1 lentelė. Analizuojamo kvartalo šiluminės galios: 

Rodiklis 

Galia šildymui/vėdinimui 

Perskaičiuota galia karštam vandeniui ruošti 

Suminė katilinių pareikalaujama galia 

Reikšmė 

26,52 MW 

3,17 MW 

29,69 MW 

2.7.2. Centralizuotos šilumos tiekimo vamzdynai 

Šiai dienai visas nagrinėjamas tinklas veikia aukštais termofikacinio vandens 

parametrais. Nagrinėjamoje teritorijoje išsidėsčiusios buvusios grupinės boilerinės nenaudojamos, 

todėl atliekant tinklo rekonstrukcijas būtina vertinti ne tik pasikeitusius šilumos energijos poreikius 

bei neatitinkančius jų esamų vamzdynų pralaidumus, bet ir nagrinėti galimybes keisti tinklo 

konfigūraciją. Nagrinėjamas tiktai esamos konfigūracijos tinklo vamzdyno pralaidumas ir 

vamzdynų skersmenų optimizavimas. 

Atliekant šilumos energijos nuostolių skaičiavimą įvertintas vamzdynų šiluminės 

izoliacijos kokybės pablogėjimas, siekiant prilyginti skaičiuotinus bei faktinius šilumos energijos 

nuostolius, teorinis izoliacijos laidumo koeficientas (0,04 W/mK) dauginamas iš pataisos 

koeficiento 1,75, kas praktikoje atitiktų neženklų šiluminės izoliacijos sudrėkimą (iki 10%) bei 

viršutinių izoliacijos sluoksnių sutankėjimą. Skaičiuojama, kad norminiais metais nuo esamos 

konfigūracijos tinklo patiriama 6764 MWh/metus šilumos energijos nuostolių. 

2.7.3. Vamzdynų termohidraulinė analizė 

Hidraulinio modelio sudarymo sąlygos bei naudotos prielaidos 

• Užtikrinamas slėgio perkritis pas šilumos vartotojus – 12 mH 2 O st.; 

• Vietinių kliūčių slėgio nuostoliai vertinami 10 % nuo slėgio nuostolių dėl trinties; 

• Šilumos vartotojams tiekiamas aukštų parametrų termofikacinis vanduo. Temperatūrinis 

grafikas pas šilumos vartotojus 100/70 °C; 

• Termofikacinio tinko optimizavimui naudojami ABB firmos standartiniai (iš anksto izoliuoti 

su laidais avarijos signalizacijai) vamzdžiai; 


31


• Vamzdynų rekonstravimo darbai vertinami pagal „Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo 

nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikos 1 priedas“; 

• Termofikacinio tinklo altitudžių kitimas nevertinamas; 

• Vamzdžių šiurkštumas naujiems vamzdžiams priimamas 0,5 mm, seniems 0,7 mm. 

2.7.2 lentelė. Naudotas vamzdžių asortimentas: 

Vamzdžio tipas 

Vidinės 

senelės 

šiurkštumas, 

mm 

Vidinis 

skersmuo, 

mm 

Trasos 

paklojimo 

kaina, Lt/m 

42.4/110 bekanaliu būdu klojamas vamzdis su laidu 0,5 37,2 484 









273/400 bekanaliu būdu klojamas vamzdis su laidu 0,5 263,0 1660 

323,9/450 bekanaliu būdu klojamas vamzdis su laidu 0,5 312,7 1880 






2.7.4. Kvartalo termohidraulinė analizė 

Atlikus hidraulinius skaičiavimus bei įvertinus slėgio kritimą termofikaciniuose 

vamzdynuose nustatyta, kad esant maksimaliam termofikacinio vandens debitui, slėgių skirtumas 

tarp paduodamo ir grįžtamų vamzdynų labiausiai nutolusiems vartotojams siekia 12 mH 2 O st. Iš to 

galima daryti išvadą, kad bendru atveju tinklo magistralinių vamzdžių skersmenys nėra per dideli ir 

vamzdyno pralaidumas išnaudojamas optimaliai, tačiau nustatyti atskiri tinklo ruožai, kuriose 

rekonstruojant vamzdžius įmanomas vamzdžių skersmenų mažinimas. Vertinant tinklo 

rekonstrukcijos kainą šie ruožai buvo įvertinti kaip mažesnio skersmens. 

Reikia atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamame kvartale paklotos miesto sužiedinimo 

magistralės. Norint įvertinti šių magistralių pralaidumą bei siekiant nustatyti optimalu jų skersmenį, 

reikalingas viso miesto tinklo hidraulinis modeliavimas, todėl šios analizės apimtyje įvertinama, 

kad magistralės bus keičiamos to paties skersmens vamzdžiais. Centralizuoto šilumos tiekimo tinklo 


32


schema su išskirtais ruožais, kurių pakeitimas duos santykinai didžiausius šilumos energijos 

sutaupymus pateikiamas 2.7.1 paveiksle. 

2.7.1 pav. Kvartalo CŠT tinklo schema. 

Preliminariais skaičiavimais nustatyta, kad nagrinėjamo rajono viso šilumos tiekimo 

tinklo rekonstrukcija kainuotų 13 499 tūkst.Lt. (iš jų 2366 tūkst.Lt. sužiedinimo magistralės 

rekonstrukcija). Šilumos energijos nuostolių sutaupymai, rekonstravus šilumos tiekimo tinklą, 

siektų vidutiniškai 46 % ir norminiais metais būtų apie 3655 MWh/metus. Tinklo trasos ilgio 

pasiskirstymas pagal skersmenis prieš ir po rekonstrukcijos pateikiamas 2.6.4 lentelėje. 


33


2.7.3 lentelė. Vamzdžių ilgių pasiskirstymas kvartale: 

Esama situacija 

Skersmuo, 

mm 

Nepraeinami 

kanalai 

Nekanalinės 

trasos 

Techniniai 

koridoriai 

Po rekonstrukcijos 

Nekanalinės 

trasos 

Techniniai 

koridoriai 

DN32 82 

DN40 40 256 159 

DN50 217 30 565 319 

DN65 962 526 

DN70 712 754 73 

DN80 1023 544 588 521 

DN100 775 47 829 680 727 

DN125 513 427 492 435 

DN150 425 417 587 264 

DN200 1611 259 178 1496 168 

DN250 410 

DN300 665 13 539 

DN350 213 

DN400 157 

DN500 214 214 

DN600 470 470 

Iš viso: 7035 306 3192 7341 3192 

Atkreiptinas dėmesys, kad tinklo konfigūracija, atliekant techninį rekonstrukcijos projektą 

gali pasikeisti, ir bendras tinklo ilgis sutrumpės, tuo pačiu sumažėtų rekonstrukcijos kaina ir 

šilumos energijos nuostoliai nuo rekonstruoto tinklo. 


34


2.8. Daugiabučių pastatų tipai ir ir būklės įvertinimas 

Teritorijoje esančius 82 daugiabučius galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus: 5-aukščiai 

stambiaplokščiai (jų yra daugiausia – 70), 9-aukščiai stambiaplokščiai (9) ir mūriniai 

dvylikaaukščiai (3). Stambiaplokščius daugiabučius galima skirstyti į grupes pagal butų skaičių. 

9/108 

9/106 

9/54 

Aukštingumas/butų sk. 

5/119 

5/118 

5/100 

5/99 

5/75 

5/60 

5/59 

5/45 

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 

Daugiabučių sk. 

2.8.1 pav. Daugiabučių namų pasiskirstymas 

Dauguma daugiabučių statyti iki 1975 m. (2.8.1 pav.). 6 daugiabučiai yra renovuoti, 6 – iš 

dalies renovuoti, t.y. apšiltinta tik viena, kelios arba dalis sienos (-ų). 

1976-1982 m. 

(12) 

1968-1970 m. 

(21) 

1971-1975 m. 

(49) 

2.8.2 pav. Kvartalo daugiabučių pasiskirstymas pagal statybos metus. 

Pagal gautus duomenis iš AB „Šiaulių energija“ apskaičiuotas santykinis šilumos energijos 

suvartojimas atskirų namų 1 m 2 ploto šildymui (kWh/m 2 ). Šis rodiklis leidžia spręsti apie šilumos 

energijos vartojimo efektyvumą nagrinėjamuose pastatuose. Jis apskaičiuotas pastate suvartotą 

šilumos kiekį patalpų šildymui (kWh) padalinus iš pastato bendrojo naudingojo ploto (m²). 

Apskaičiuotos vidutinės 2008-2010 m. santykinės šilumos energijos sąnaudos svyruoja nuo 40 iki 

101 kWh/m 2 . Pastatai surūšiuoti santykinių energijos sąnaudų mažėjimo tvarka. 


35


2.8.1 lentelė. Santykinės šilumos energijos sąnaudos daugiabučiuose: 

Pastato Santykinis šilumos suvartojimas kWh/m 2 

Adresas 

Statybos 

metai 

aukštingumas/ 

butų sk. 

2008 m. 2009 m. 

2010 m. (iki 

08-31) 

Vidutinis 

2008-2010 

m. 

Sevastopolio g. 11 1975 9/54 114,46 112,65 76,25 101,12 


Krymo g. 24 1976 9/54 91,82 103,49 76,68 90,67 

V.Grinkevičiaus g. 18 1977 9/108 108,18 98,11 62,06 89,45 

Krymo g. 34 1977 9/54 104,08 97,16 66,82 89,35 

Krymo g. 42 1974 5/75 101,37 98,89 63,06 87,78 

Krymo g. 44 1973 5/45 95,67 95,53 65,12 85,44 

Krymo g. 2 1975 5/75 93,07 92,74 69,67 85,16 

Gvazdikų takas 8 1979 12/60 94,59 91,50 62,41 82,83 


Krymo g. 10 1978 5/45 85,46 91,61 69,06 82,04 

Krymo g. 18 1974 9/108 87,97 94,24 63,32 81,84 



Krymo g. 4 1974 5/45 91,39 92,29 61,07 81,58 

Krymo g. 38 1974 5/75 94,98 88,46 58,32 80,59 

Krymo g. 36 1974 5/75 85,25 97,74 57,97 80,32 

Saulės takas 6 1971 5/60 85,36 92,90 62,29 80,18 

Krymo g. 8 1982 5/45 89,51 88,27 60,47 79,42 

Gegužių g. 35 1974 5/100 87,35 90,67 60,21 79,41 

S. Dariaus ir S.Girėno g. 24 1971 5/60 81,28 93,32 62,88 79,16 

Gegužių g. 37 1974 5/75 88,24 88,61 59,74 78,86 

Krymo g. 20 1974 5/45 83,17 91,01 62,25 78,81 


36


Pastato 

Santykinis šilumos suvartojimas kWh/m 2 

Adresas 

Statybos 

metai 


butų sk. 

2008 m. 2009 m. 

2010 m. (iki 

08-31) 

Vidutinis 

2008-2010 

m. 


Krymo g. 16 1975 5/75 83,20 87,17 63,14 77,84 

Krymo g. 40 1974 5/45 85,47 85,43 61,07 77,32 

Saulės takas 4 1971 5/100 84,33 86,94 58,77 76,68 

Gegužių g. 29 1974 5/45 88,07 83,46 57,06 76,20 

Gegužių g. 33 1974 5/75 83,10 80,95 62,07 75,37 

Krymo g. 22 1975 5/45 82,38 82,46 59,86 74,90 


Lieporių g. 15 1972 5/60 77,36 86,32 55,50 73,06 

Gegužių g. 27 1971 5/59 80,00 81,70 56,94 72,88 



Gegužių g. 15 1971 5/100 81,56 80,10 55,89 72,52 



Lieporių g. 3 1969 5/100 79,53 80,64 56,85 72,34 

Lieporių g. 17 1971 5/60 78,39 79,80 58,12 72,10 

Lieporių g. 1 1969 5/99 84,11 76,21 55,74 72,02 

Gegužių g. 7 1970 5/60 75,06 81,50 57,95 71,50 

Tilžės g. 24 1969 5/60 80,06 79,70 53,88 71,21 

Krymo g. 12 1974 5/75 73,81 79,45 59,96 71,08 



Statybininkų g. 13 1969 5/100 79,79 79,89 51,02 70,24 


37


Pastato 


Adresas 

Statybos 

metai 


butų sk. 

2008 m. 2009 m. 

2010 m. (iki 

08-31) 

Vidutinis 

2008-2010 

m. 

Krymo g. 6 1976 9/108 76,25 80,37 52,87 69,83 


Krymo g. 14 1974 5/75 72,86 77,91 57,85 69,54 

Gegužių g. 31 1973 5/75 72,55 76,53 58,37 69,15 

Lieporių g. 19 1971 5/59 74,52 78,90 53,88 69,10 

Saulės takas 3 1972 5/100 74,22 78,41 54,40 69,01 


Gegužių g. 13 1971 5/119 70,39 77,11 58,64 68,71 

Tilžės g. 24A 1969 5/60 76,03 77,77 51,23 68,34 


Statybininkų g.11 1968 5/100 71,14 76,39 56,36 67,96 


Lieporių g. 9 1972 5/100 76,45 77,10 49,53 67,69 


J.Sondeckio g. 22 1969 5/100 72,84 75,56 52,22 66,87 



Lieporių g. 21 1972 5/119 69,21 77,14 53,04 66,46 



Lieporių g. 11 1970 5/100 69,55 72,54 53,76 65,29 



Lieporių g. 5 1970 5/100 65,59 72,67 52,24 63,50 


38


Pastato 


Adresas 

Statybos 

metai 


butų sk. 

2008 m. 2009 m. 

2010 m. (iki 

08-31) 

Vidutinis 

2008-2010 

m. 

Gegužių g. 23 1971 5/118 66,86 69,10 50,28 62,08 

Gegužių g. 25 1971 5/60 66,20 70,63 48,86 61,90 

Gegužių g. 9 1970 5/59 69,63 67,03 43,79 60,15 




Lieporių g. 13 1972 5/100 57,86 65,08 42,24 55,06 

Gegužių g. 17 1970 5/60 51,94 59,25 36,96 49,38 


Krymo g. 26 1976 9/54 49,36 51,96 38,44 46,59 

Gegužių g. 19 1971 5/60 54,43 40,21 25,58 40,07 

Iš gautų rezultatų matyti, kad santykinis šilumos suvartojimas daugiabučiuose nepriklauso 

nuo jų senumo, tačiau priklauso nuo pastatų aukštingumo (2.8.3 pav.). 

5 aukštai 

5/99-119 

5/59-75 

5/45 

9 aukštai 

9/106-108 

9/54 

12 aukštų 

60 65 70 75 80 85 

kWh/m 2 

2.8.3 pav. Santykinės kvartalo daugiabučių šilumos energijos sąnaudos 2008-2010 m. 

Aukštingumo atžvilgiu didžiausios 2008-2010 m. vidutinės santykinės šilumos energijos 

sąnaudos nustatytos 9-aukščiuose daugiabučiuose – apie 80 kWh/m 2 , mažiausios – 5-aukščiuose 

(apie 71 kWh/m 2 ). Šilumos sąnaudos taip pat priklauso ir nuo butų skaičiaus. 


39


Iš 5-aukščių neefektyviausi šilumos vartotojai yra mažiausi, 45 butus turintys, daugiabučiai 

(76,1 kWh/m 2 ), o mažiausiai šilumos suvartoja 5-aukščiai su 99-119 butais (67,4 kWh/m 2 ). 

9-aukščiai su 54 butais yra didžiausi šilumos švaistytojai kvartale (83,9 kWh/m 2 ), o turintys 

106-108 butus sunaudoja 74,8 kWh/m 2 . 

Mūrinių 12-aukščių santykinis šilumos suvartojimas yra šiek tiek mažesnis už 9-aukščių – 

77,8 kWh/m 2 . 2010 m. spalio 7 d. atlikta bendra išorinė daugiabučių apžiūra. Kvartale esančių 

stambiaplokščių daugiabučių būklė yra prastesnė nei mūrinių. Daugumos jų stogai neremontuoti, 

daug senų medinių langų, nemažai atvirų balkonų. Tikėtina, kad dėl šių pagrindinių priežasčių 

stambiaplokščiai daugiabučiai suvartoja palyginti daug šilumos energijos. 6 iš 79 stambiaplokščių 

daugiabučių yra renovuoti, dar 6 renovuoti iš dalies. 

2.8.3 paveiksle pavaizduoti planuojamo kvartalo namai pagal vidutinį santykinį šilumos 

suvartojimą 2008-2010 metais. Daugiausia šiluminės energijos naudojantys namai pažymėti 

raudona spalva, mažiausiai naudojantys – žalia. 

2.8.3 pav.Vidutinės santykinės kvartalo daugiabučių šilumos energijos sąnaudos 2008-2010 m. 


40


2.9. Pasirinktų daugiabučių pastatų energetinis auditas 

Planuojamame kvartale trys skirtingų tipų pastatai su didžiausiais santykinės šilumos 

suvartojimo rodikliais pasirinkti energetiniam auditui - Sevastopolio g. 11, Grinkevičiaus g. 18 ir 

Krymo g. 42. 9-aukščio daugiabučio Sevastopolio g. 11 vidutinės santykinės šilumos sąnaudos yra 

didžiausios tarp 54 butus turinčių 9-aukščių, daugiabutis Grinkevičiaus g. 18 yra didžiausias 

šilumos vartotojas tarp 106-108 butus turinčių 9-aukščių. Iš 5-aukščių pastatų daugiausia šilumos 

sunaudoja daugiabutis Krymo g. 42. 

2.9.1. Bendros žinios apie daugiabučius pastatus ir jų būklę 

Remiantis faktinėmis šilumos sąnaudomis bei esamų atitvarų techninėmis ir 

šiluminėmis charakteristikomis nustatytas pastatų šilumos poreikis esant norminėms sąlygoms. 

2.9.1 lentelė. Energijos poreikio charakteristikos: 

Sevastopolio g. 

1. Šilumos energijos suvartojimo rodikliai: 

11 

V. Grinkevičiaus g. 

18 

Krymo g. 42 

1.1. 

1.2. 

1.3. 

1.4. 

Šilumos energijos sąnaudos pastato patalpų 

šildymui norminiais metais, MWh/metus 

Šilumos energijos sąnaudos bendrojo 

šildomų patalpų ploto vienetui per šildymo 

sezoną norminiais metais, kWh/m 2 /metus 

Šilumos energijos sąnaudos vienam 

dienolaipsniui, kWh/DL 

Šilumos energijos sąnaudos bendrojo 

šildomų patalpų ploto vienetui ir 

dienolaipsniui , Wh/m 2 /DL 

402,93 737,49 479,21 

137,46 119,73 120,70 

124,94 229,97 153,08 

42,62 37,34 38,56 

1.5. Savitieji šilumos nuostoliai, W/K 2798,13 5134,29 3371,69 

2.9.2 lentelė. Duomenys apie namus: 

1. Duomenys apie viešojo naudojimo paskirties pastatą (toliau – pastatas) 

1.1. Pastato paskirtis 

Gyvenamoji (trijų ir 

daugiau butų 

pastatai) 


daugiau butų 

pastatai) 


daugiau butų 

pastatai) 

1.2. Adresas 

Sevastopolio g. 11, 

Šiauliai 

V. Grinkevičiaus g. 

18, Šiauliai 

Krymo g. 42, Šiauliai 

1.3. 

Pastato valdytojas arba jo 

įgaliotas asmuo, telefonas, 

elektroninis paštas 

UAB "Šiaulių namų 

valda" 

1.4. Pastato aukštų skaičius 9 9 5 


41


1.5. 

Laiptinių kiekis ir jų 

apibūdinimas 

2 4 5 

1.6. Butų skaičius 54 107 75 

1.7. Pastato pastatymo metai 1975 1977 1974 

1.8. 

1.9. 

Pastato geometriniai 

matmenys (ilgis x plotis x 

aukštis virš žemės) 

Pastato patalpų aukštis nuo 

grindų iki lubų 

39x14x29 79x14x29 86x14x16 

2,55 2,55 2,55 

1.10. 

Vidutinis rūsio ir cokolio 

aukštis, langų kiekis rūsyje 

cokolio aukštis 

1,15m, 26 langai 


1,07m, 48 langai 


1,27m, 50 langų 

2. Pastato patalpų (toliau – patalpos) plotas, m 2 

2.1. 

Patalpų bendrasis plotas (iš 

viso) 

3356,79 6841,64 4739,36 

2.2. Patalpų naudingas plotas 2931,30 6096,69 3970,81 

2.3. Gyvenamų patalpų plotas 1868,76 3981,19 2522,75 

2.4. 

Bendrasis šildomų patalpų 

plotas 

2931,30 6159,35 3970,35 

2.5. Rūsio plotas 330,25 678,07 768,55 

3. Pastato patalpų tūriai, m 3 

3.1. Pastato tūris 12212 23703 17310 

3.2. Rūsio tūris 906 1858,63 2036 

4. Pastato atitvaros 

4.1. 

4.2. 

4.3. 

Laikančiosios konstrukcijos 

(pvz.: plytų mūras arba 

gelžbetonio paneliai) 

Pertvaros (pvz.: plytų mūras 

arba gelžbetonio paneliai) 

Išorinės sienos (pvz.: iš 30 

cm gelžbetonio plokščių, 

neapšiltintos, tinkuotos iš 

vidaus) 

Gelžbetonio plokštė Gelžbetonio plokštė Gelžbetonio plokštė 




42


4.4. 

4.5. 

Rūsio perdenginys (pvz.: 30 

cm gelžbetonio plokštė, 

medinės grindys ant 

gulekšnių, apšiltintos 5 cm 

mineralinės vatos sluoksniu) 

Aukšto perdenginys (pvz.: 

30 cm gelžbetonio plokštė, 

medinės grindys ant 

gulekšnių, neapšiltintos, 

tarpas 10 cm) 



4.6. 

Stogas (pvz.: plokščias, 

neapšiltintas, arba šlaitinis, 

su apšiltinta pastoge šlaite 

20 cm mineralinės vatos 

sluoksniu) 

Plokščias, vyksta 

šiltinimo darbai 

Plokščias, vyksta 

šiltinimo darbai 

Plokščias, pakeista 

hidroizoliacinė danga 

4.7. 

Langai (pvz.: mediniais 

atskirais rėmais su dvigubu 

įstiklinimu, su orlaidėm, 

50% balkonų įstiklinta, dalis 

langų užsandarinta) 

Mediniai dvigubi, 

dalis pakeista naujais 

plastiniais su stiklo 

paketais 




paketais 




paketais 

5. Pastato fasadų plotai, m 2 

5.1. Sienos (be langų ir durų) 2761,71 4542,86 3086,81 

5.2. Langai 598,72 1167,66 710,95 

5.3. Lauko durys 10,00 20,00 25,00 

5.4. F atitvarų plotų suma 3370,43 5730,52 3822,76 

6. Pastato stogo plotas, m 2 

6.1. Stoglangių plotas 

6.2. Bendras stogo plotas 452,93 929,31 1017,78 

7. Pastato angų ir durų matmenys, m 

7.1. Pagrindiniai langai 2,27x1,50 2,27x1,50 2,27x1,50 

7.2. Lauko durys 2,10x2,00 2,10x2,00 2,10x2,00 

7.3. Kita 

8. Pastato vėdinimo sistema 

8.1. 

Tipas (pvz.: natūrali 

kanalinė, mechaninė ir t. t.): 

Natūrali kanalinė Natūrali kanalinė Natūrali kanalinė 


43


8.2. 

Vėdinimo sistemos darbo 

laikas per parą. 

24 24 24 

9. Pastato karšto vandens tiekimo sistema 

9.1. 

Karšto vandens (toliau – 

KV) ruošimo apibūdinimas 

Ruošiamas 

centralizuotai namo 

šilumos punkte 

Ruošiamas 



Ruošiamas 



9.2. 

KV šilumokaitis (pvz., 

nežinomas / vamzdelinis –2 

sekcijos, kiekviena iš jų po 2 

m ilgio) 

Plokštelinis 

šilumokaitis 

Plokštelinis 

šilumokaitis 

Plokštelinis 

šilumokaitis 

9.3. KV temperatūra 55 55 55 

10. Pastato šildymo sistema (toliau – ŠS) 

10.1. 

10.2. 

10.3. 

10.4. 

10.5. 

10.6. 

Šilumos energijos šaltinis 

(pvz.: šilumos punktas ar 

vietinė katilinė) 

Šilumos paskirstymas ŠS 

stovuose (viršutinis ar 

apatinis) 

Magistralinių vamzdynų 

izoliacija (izoliuoti 

vamzdynai ar ne) 

ŠS prijungimas šilumos 

punkte (priklausomas / 

nepriklausomas) 

Šilumos punkto tipas 

(elevatorinis / su 

šilumokaičiu / kitoks – 

nurodyti, koks) 

Vyraujantys šildymo 

prietaisai (sekciniai ketiniai / 

plokšti plieniniai / …) 

Šilumos punktas Šilumos punktas Šilumos punktas 

Apatinis Apatinis Apatinis 

Vamzdynai izoliuoti Vamzdynai izoliuoti Vamzdynai izoliuoti 

Nepriklausomas Nepriklausomas Nepriklausomas 

Su šilumokaičiu Su šilumokaičiu Su šilumokaičiu 

Plokšti plieniniai Plokšti plieniniai Plokšti plieniniai 

11. ŠS reguliavimas ir šiluminis komfortas 

11.1. 

ŠS reguliavimas 

(automatinis ar rankinis; 

pagrindinio veiklos ciklo 

trukmė) 

Automatinis Automatinis Automatinis 


44


11.2. 

11.3. 

11.4. 

Vidutinė šildymo sezono 

patalpų vidaus temperatūra 

(apytikriai) 

Pastato patalpų oro 

temperatūros apibūdinimas 

(ar yra šildomų patalpų, 

kuriose yra gerokai šalčiau 

ar šilčiau?) 

Ar kas nors keitė radiatorius 

atskirose patalpose ir ar tai 

turėjo įtakos kitoms 

patalpoms? 

18 18 17,5 

Taip Taip Taip 


12. Pastato šilumos energijos ir KV apskaita 

12.1. 

12.2. 

12.3. 

12.4. 

Ar yra pastato 

atsiskaitomieji šilumos 

apskaitos prietaisai? 

Ar yra bendri atsiskaitomieji 

pastato karšto vandens 

apskaitos prietaisai? 

Ar šilumos energija KV 

ruošti registruojama (atskiru 

atsiskaitomuoju KV 

apskaitos prietaisu / ar kartu 

su šildymu / 

neregistruojama) 

Taikomi šilumos energijos 

tarifai 



Kartu su šildymu Kartu su šildymu Kartu su šildymu 

199,5 199,5 199,5 


45


2.9.2. Energijos sąnaudų balansai 

Nustatant šilumos poreikius esant norminėms sąlygoms naudotasi paskutinių dviejų 

metų faktiniais duomenimis. Analizuojamų gyvenamųjų namų sąnaudos šildymui ir karšto vandens 

ruošimui 2008-2009 metais pateikiamos žemiau esančioje lentelėje. Karšto vandens sąnaudų kitimą 

lemia techninių sistemų galimybės, vartotojų elgsena. Tuo tarpu šilumos sąnaudos šildymui 

tiesiogiai priklauso nuo lauko išorės temperatūros kitimo 

2.9.3 lentelė. Faktinės šilumos ir karšto vandens ruošimo sąnaudos 2008 - 2009 metais: 

2008 metai 2009 metai 

Daugiabučio namo 

adresas 

Iš viso, 

Iš to sk. 

karštas 

vanduo, 

Iš to sk. 

patalpų 

šildymas, 

Iš viso, 

Iš to sk. 

karštas 

vanduo, 

Iš to sk. 

patalpų 

šildymas, 

MWh 

MWh 

MWh 

MWh 

MWh 

MWh 

Sevastopolio g. 11 496,324 160,801 335,523 497,680 167,466 330,214 

V. Grinkevičiaus g. 991,542 325,246 666,296 910,491 306,185 604,305 

Krymo g. 42 18 620,583 218,098 402,485 615,914 223,270 392,643 

2.9.4 lentelė. Faktiniai ir norminiai šilumos nuostoliai Sevastopolio g. 11 namo atitvarose: 

Išorės 

atitvaros 

pavadinimas 

Šilumos 

perdavimo 

koeficientas 

U, 

W/(m²K) 

Išorės 

atitvaros 

plotas 

A, 

m² 

Vidaus ir 

išorės 

Temperatūrų 

skirtumas 

θ vid. –θ iš., 

C 

Šildymo 

sezono 

trukmė, 

paromis 

MWh 

Šilumos nuostoliai 

Atitva- 

rose, 

% 

Viso 

pastato, 

% 

Šilumos 

nuostoliai, 

perskaičiuoti 

norminiams 

metams 

MWh 

Išorinės sienos 1,22 2761,71 17,7 182 115,53 64,82 34,97 140,92 

Langai (seni) 2,50 180,98 17,7 182 15,51 8,70 4,70 18,92 

Lauko durys 2,00 10 17,7 182 0,69 0,38 0,21 0,84 

Stogas 0,77 452,93 17,7 182 12,02 6,74 3,64 14,66 

I a grindys 1,50 452,93 5 182 6,57 3,69 1,99 8,02 

Langai (nauji) 1,60 417,74 17,7 182 22,92 12,86 6,94 27,95 

Cokolis 1,44 227,39 7,9 182 4,98 2,79 1,51 6,07 

Iš viso per atitvaras 182 178,22 53,95 217,39 

Dėl infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo 182 152,11 46,05 185,54 

Iš viso šilumos nuostolių: 330,33 100,00 402,93 


46


2.9.5 lentelė. Faktiniai ir norminiai šilumos nuostoliai V. Grinkevičiaus g. 18 namo atitvarose: 

Išorės 

atitvaros 

pavadinimas 

Šilumos 

perdavimo 

koeficientas 

U, 

W/(m²K) 

Išorės 

atitvaros 

plotas 

A, 

m² 


išorės 

Temperatūrų 



C 

Šildymo 


trukmė, 

paromis 


MWh 

Atitva- 

rose, 

% 

Viso 

pastato, 

% 

Šilumos 

nuostoliai, 



metams 

MWh 


Langai (seni) 2,50 297,05 17,6 182 25,24 8,19 4,17 30,79 

Lauko durys 2,00 20 17,6 182 1,36 0,44 0,22 1,66 

Stogas 0,77 929,31 17,6 182 24,45 7,94 4,04 29,82 

I a grindys 1,50 929,31 4,9 182 13,18 4,28 2,18 16,07 

Langai (nauji) 1,60 870,61 17,6 182 47,34 15,37 7,83 57,75 

Cokolis 1,44 370,79 7,9 182 8,10 2,63 1,34 9,87 




2.9.6 lentelė. Faktiniai ir norminiai šilumos nuostoliai Krymo g. 42 namo atitvarose: 

Išorės atitvaros 

pavadinimas 

Šilumos 

perdavimo 

koeficientas 

U, 

W/(m²K) 

Išorės 

atitvaros 

plotas 

A, 

m² 


išorės 

Temperatūrų 



C 

Šildymo 


trukmė, 

paromis 

MWh 


Atitva- 

rose, 

% 

Viso 

pastato,% 

Šilumos 

nuostoliai, 



metams 

MWh 


Langai (seni) 2,50 214,19 17,2 182 17,53 8,09 4,46 21,38 

Lauko durys 2,00 25 17,2 182 1,64 0,76 0,42 2,00 

Stogas 0,77 1017,78 17,2 182 25,78 11,90 6,56 31,45 


47


I a grindys 1,50 1017,78 4,5 182 13,02 6,01 3,31 15,88 

Langai (nauji) 1,60 496,76 17,2 182 26,02 12,00 6,62 31,73 

Cokolis 1,44 440,03 7,9 182 9,48 4,37 2,41 11,56 




2.9.3. Objekto atitvarų analizė 

Daugiabučiai gyvenamieji namai yra pastatyti pagal ankstesnius (jau nebegaliojančius) 

reikalavimus, todėl jie neatitinka tokio pobūdžio statiniams šiuo metu keliamų techninių ir 

energetinių reikalavimų. 

Nuo pastatų eksploatacijos pradžios, dalis senų langų buvo pakeista naujais 

plastikiniais su stiklo paketais. Seni mediniai langai yra nesandarūs, langų rėmai deformavęsi, dideli 

plyšiai tarp langų ir rėmų. Varstymo mechanizmai veikia blogai arba visai neveikia. Dėl didelės oro 

infiltracijos per nesandarumus, patiriami nemaži šilumos nuostoliai. 

2.9.3.1. Išorinės sienos 

Išorinės sienos – gelžbetonio plokštės. Išorės atitvarų šiluminės varžos neatitinka STR 

2.05.01:2005 ir HN 42:2004 reikalavimų. Pastatų vidaus atitvarų būklė patenkinama. Siūloma 

išorines sienas apšiltinti. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos sienų charakteristikos. 

2.9.7 lentelė. Numatomų apšiltinti sienų charakteristikos: 

Objektas 

Esamas šilumos 

perdavimo 

koeficientas 

Šilumos perdavimo 

koeficientas po 

renovacijos 

Kiekis, m 2 

Bendra 

priemonės 

kaina, Lt su 

PVM 

U (W/m 2 K) U (W/m 2 K) 

Sevastopolio g. 11 1,22 0,25 2.989,10 542.521,65 

V. Grinkevičiaus g. 18 1,22 0,25 4.913,65 891.827,48 

Krymo g. 42 1,22 0,25 3.526,84 640.121,46 

2.9.3.2. Langai ir išorinės durys 

Dalis langų mediniai sudvejinti, varstomi, didžioji dalis langų pakeista plastikiniais. 

Vidaus palangės medinės, išorės – skardinės. Seni langai su mediniais rėmais neatitinka dabartinių 

norminių reikalavimų, yra nesandarūs. 

2.9.8 lentelė. Numatomų keisti langų plotai ir šiluminės charakteristikos: 

Objektas 


perdavimo 

koeficientas 




Kiekis, 

m 2 

U (W/m 2 K) 

U (W/m 2 K) 

Bendra 

priemonės 

kaina, Lt su 

PVM 

Sevastopolio g. 11 2,5 1,6 180,98 98.543,61 

V. Grinkevičiaus g. 18 2,5 1,6 297,05 161.743,73 

Krymo g. 42 2,5 1,6 214,19 116.626,46 


48


2.9.9 lentelė. Numatomų keisti durų plotai ir šiluminės charakteristikos: 

Objektas 


perdavimo 

koeficientas 




Kiekis, 

m 2 

U (W/m 2 K) 

U (W/m 2 K) 

Bendra 

priemonės 

kaina, Lt su 

PVM 

Sevastopolio g. 11 - - - - 

V. Grinkevičiaus g. 18 - - - - 

Krymo g. 42 - - - - 

2.9.3.3. Stogo perdanga 

Stogas yra sutapdintos konstrukcijos. Stogo hidroizoliacinė danga pakeista 

V.Grinkevičiaus g. 18 ir Krymo g. 42 namuose. Sevastopolio g. 11 namui apžiūros metu buvo 

atliekami stogo šiltinimo darbai. Vytauto. Dėl nepakankamos stogo šiluminės izoliacijos patiriami 

šilumos nuostoliai. Lentelėje žemiau pateikiama informacija apie technines ir šilumines 

charakteristikas, šiltinant stogus. 

2.9.10 lentelė. Numatomų apšiltinti stogų techninės ir šiluminės charakteristikos: 

Objektas 


perdavimo 

koeficientas 




Kiekis, 

m 2 

U (W/m 2 K) 

U (W/m 2 K) 

Bendra 

priemonės 

kaina, tūkst. 

Lt be PVM 

Sevastopolio g. 11 0,77 0,19 452,93 82.206,80 

V. Grinkevičiaus g. 18 0,77 0,19 929,31 168.669,77 

Krymo g. 42 0,77 0,19 1.017,78 184.727,07 

2.9.4. Šilumos energijos sutaupymai atitvarose įdiegus taupymo priemones 

Šilumos energijos taupymo priemonių išorinėse pastato atitvarose įdiegimas leistų ne 

tik sutaupyti šilumos, bet ir pagerintų viso pastato būklę bei estetiką. Tačiau tokių priemonių 

įdiegimas reikalauja didelių investicijų, kurių atsipirkimo laikas yra ilgesnis nei 5 metai. 

Kiekvieno namo sutaupytas šilumos kiekis ir jo perskaičiavimas norminiams metams 

pateiktas sekančiose lentelėse. 


49


2.9.11 lentelė. Sutaupytas šilumos kiekis atitvarose, įdiegus siūlomas taupymo priemones Sevastopolio g. 11 name: 

Eil. 

Nr. 

Atitvaros 

pavadinimas 

Atitvaros 

šilumos 

perdavimo 

koeficiento 

vertė prieš 

taupymo 

priemonių 

diegimą 

Atitvaros 

šilumos 

perdavimo 

koeficientas 

įvertinus 

taupymo 

priemonių 

diegimą 

Šilumos 

energijos 

sąnaudos 

prieš 

taupymo 

priemonių 

diegimą 

Šilumos 

energijos 

sąnaudos prieš 

taupymo 

priemonių 

diegimą, 

perskaičiuotos 

norminiam 

šildymo 

sezonui 

Šilumos 

energijos 

sąnaudos, 

įvertinus 

taupymo 

priemonių 

diegimą 

Šilumos 

energijos 

sąnaudos, 

įvertinus 

taupymo 

priemonių 

diegimą, 



šildymo 

sezonui 

Sutaupytas šilumos 

energijos kiekis, 

perskaičiuotas 

norminiam šildymo 

sezonui 

Šilumos 

energijos 

vieneto 

kaina 

Šilumos energijos 

sutaupymai 

U, W/(m²K) MWh/metus MWh/metus % Lt/MWh Lt/metus Lt/m²gr 

1. 

Išorinės 

sienos 

1,22 0,25 115,53 140,92 23,20 28,30 112,62 27,95 

22467,63 7,66 

2. 

Langai 

(seni) 

2,50 1,60 15,51 18,92 9,93 12,11 6,81 1,69 1359,09 0,46 

3. Lauko durys 2,00 2,00 0,69 0,84 0,69 0,84 0,00 0,00 0,00 0,00 

4. Stogas 0,77 0,19 12,02 14,66 3,00 3,66 11,01 2,73 2195,74 0,75 

5. I a grindys 1,50 1,50 6,57 8,02 6,57 8,02 0,00 0,00 199,50 0,00 0,00 

6. 

Langai 

(nauji) 

1,60 1,60 22,92 27,95 22,92 27,95 0,00 0,00 0,00 0,00 

7. Cokolis 1,44 0,25 4,98 6,07 0,87 1,07 5,01 1,24 998,98 0,34 

Dėl infiltracijos, natūralaus ir mechaninio 

vėdinimo 

152,11 185,54 134,94 164,59 20,95 5,20 4179,18 1,43 

Iš viso 330,33 402,93 202,12 246,54 156,39 38,81 31200,62 10,64 


50


2.9.12 lentelė. Sutaupytas šilumos kiekis atitvarose, įdiegus siūlomas taupymo priemones V. Grinkevičiaus g. 18 name: 

Šilumos 

Šilumos 

energijos 

Atitvaros Atitvaros 

energijos 

sąnaudos, 

Šilumos 

Šilumos 

šilumos šilumos 


įvertinus 

energijos 

energijos 


perdavimo perdavimo 

taupymo 

taupymo 

sąnaudos 

sąnaudos, 


koeficiento koeficientas 

priemonių 

priemonių 

prieš 

įvertinus 


Eil. Atitvaros vertė prieš įvertinus 

diegimą, 

diegimą, 

taupymo 

taupymo 


Nr. pavadinimas taupymo taupymo 


perskaipriemonių 

priemonių 

sezonui 

priemonių priemonių 


čiuotos 

diegimą 

diegimą 

diegimą diegimą 

šildymo 


sezonui 

šildymo 

sezonui 

Šilumos 

energijos 

vieneto 

kaina 


sutaupymai 


1. Išorinės 1,22 0,25 188,37 229,77 37,83 46,14 183,63 24,90 

36633,63 5,95 

2. 


Langai 2,50 1,60 25,24 30,79 16,15 19,70 11,08 1,50 2211,15 0,36 

3. 

(seni) 

Lauko durys 2,00 2,00 1,36 1,66 1,36 1,66 0,00 0,00 0,00 0,00 

4. Stogas 0,77 0,19 24,45 29,82 6,10 7,44 22,38 3,04 4465,63 0,73 

5. I a grindys 1,50 1,50 13,18 16,07 13,18 16,07 0,00 0,00 

199,50 

0,00 0,00 

6. Langai 1,60 1,60 47,34 57,75 47,34 57,75 0,00 0,00 0,00 0,00 

7. 

(nauji) 

Cokolis 1,44 0,25 8,10 9,87 1,42 1,73 8,14 1,10 1623,83 0,26 


vėdinimo 

296,58 361,76 267,91 326,79 34,97 4,74 6976,52 1,13 

Iš viso 604,61 737,49 391,29 477,28 260,20 35,28 51910,77 8,43 


51


2.9.13 lentelė. Sutaupytas šilumos kiekis atitvarose, įdiegus siūlomas taupymo priemones Krymo g. 42 name: 

Šilumos 

Šilumos 

energijos 

Atitvaros Atitvaros 

energijos 

sąnaudos, 

Šilumos 

Šilumos 

šilumos šilumos 


įvertinus 

energijos 

energijos 


perdavimo perdavimo 

taupymo 

taupymo 

sąnaudos 

sąnaudos, 


koeficiento koeficientas 

priemonių 

priemonių 

prieš 

įvertinus 


Eil. Atitvaros vertė prieš įvertinus 

diegimą, 

diegimą, 

taupymo 

taupymo 


Nr. pavadinimas taupymo taupymo 


perskaipriemonių 

priemonių 

sezonui 

priemonių priemonių 


čiuotos 

diegimą 

diegimą 

diegimą diegimą 

šildymo 


sezonui 

šildymo 

sezonui 

Šilumos 

energijos 

vieneto 

kaina 


sutaupymai 


1. Išorinės 1,22 0,25 123,26 150,35 24,75 30,19 120,16 25,07 

23971,84 6,04 

2. 


Langai 2,50 1,60 17,53 21,38 11,22 13,68 7,70 1,61 1535,42 0,39 

3. 

(seni) 

Lauko durys 2,00 2,00 1,64 2,00 1,64 2,00 0,00 0,00 0,00 0,00 

4. Stogas 0,77 0,19 25,78 31,45 6,43 7,84 23,61 4,93 4709,96 1,19 

5. I a grindys 1,50 1,50 13,02 15,88 13,02 15,88 0,00 0,00 

199,50 

0,00 0,00 

6. Langai 1,60 1,60 26,02 31,73 26,02 31,73 0,00 0,00 0,00 0,00 

7. 

(nauji) 

Cokolis 1,44 0,25 9,48 11,56 1,67 2,03 9,53 1,99 1901,14 0,48 


vėdinimo 

176,15 214,86 155,60 189,80 25,07 5,23 5000,92 1,26 

Iš viso 392,87 479,21 240,33 293,15 186,06 38,83 37119,28 9,35 


52


2.9.5. Objekto ir statinio inžinerinių sistemų analizė 

2.9.5.1. Šildymo ir buitinio karšto vandens ruošimo sistemos 

Į pastatus energija tiekiama aukštais parametrais. Namo šilumos punkte ruošiamas 

karštas vanduo, tiekiama energija į šildymo sistemą. 

Pastatų vidaus šildymo sistemų schema - nepriklausomo jungimo (atskirtas šilumnešis 

šilumos perdavimo tinklų nuo pastato šildymo sistemos šilumnešio per šilumokaitį) vertikalios 

apatinio paskirstymo. Naudojami seno tipo sekcijiniai – plieniai ir ketiniai šildymo prietaisais, be 

termostatinių ventilių. 

2.9.5.2. Oro vėdinimo sistemos 

Pastatuose įrengta natūralios traukos, kanalinė vėdinimo sistema, šalinanti užterštą orą 

iš tualetų ir virtuvių. Oro pritekėjimas numatytas per langus ir duris. Ši vėdinimo sistema 

neužtikrina efektyvaus darbo, nes vasaros metu dėl vienodų temperatūrų lauke ir patalpoje, beveik 

neveikia, o žiemos metu, pašalina per daug oro, tuo pačiu didindama ir su šiltu oru pašalinamos 

šilumos nuostolius. 

2.9.6. Energijos taupymo priemonių ekonominio efektyvumo įvertinimas 

Lentelėje žemiau pateikiama siūlomų renovacijos priemonių investicijos ir numatomi 

energijos taupymo priemonių sutaupymai. 


53


2.9.14 lentelė. Sevastopolio g. 11 namo renovacijos priemonių paketas: 

Išlaidos Vienetas Vnt. sk. 

Vnt. 

Kaina (be 

PVM), Lt 

Bendra suma 

(be PVM), Lt 

PVM, Lt 

Bendra 

suma, Lt 

Metiniai 

sutaupymai, 

MWh 

Metiniai 

sutaupymai, 

Lt 

Paprastasis 

atsipirkimo 

laikas 

(PAL), 

metai 

1. DARBAI, IŠ VISO 640.783,18 134.564,47 775.347,64 156,39 31.200,62 24,85 

1.1. Rekonstrukcija 597.745,50 125.526,56 723.272,06 156,39 31.200,62 23,18 

Senų langų keitimas m² 180,98 450 81.441,00 17.102,61 98.543,61 27,76 5.538,27 17,79 

Išorinių sienų 

(įskaitant cokolio) 

m² 2.989,10 150 448.365,00 94.156,65 542.521,65 117,63 23.466,61 23,12 

apšiltinimas 

Stogo renovacija m² 452,93 150 67.939,50 14.267,30 82.206,80 11,01 2.195,74 37,44 

2. PASLAUGŲ 

43.037,68 9.037,91 52.075,59 

PIRKIMAS, IŠ VISO 

2.1. 

Projektavimo ir 

inžinerinės 

43.037,68 9.037,91 52.075,59 

paslaugos: 

2.1.1. Statinio 

vnt. 1 29.887 29.887,28 6.276,33 36.163,60 

projektas 

2.1.2. Ekspertizė vnt. 1 3.586 3.586,47 753,16 4.339,63 


projekto vykdymo 

priežiūra 

vnt. 1 

2.1.4. Statybos 

techninė priežiūra vnt. 1 

3.586 3.586,47 753,16 4.339,63 

5.977 5.977,46 1.255,27 7.232,72 


54


2.9.15 lentelė. V. Grinkevičiaus g. 18 namo renovacijos priemonių paketas 


Vnt. 

Kaina (be 

PVM), Lt 

Bendra suma 

(be PVM), Lt 

PVM, Lt 

Bendra 

suma, Lt 

Metiniai 

sutaupymai, 

MWh 

Metiniai 

sutaupymai, 

Lt 

Paprastasis 


laikas 

(PAL), 

metai 

1. DARBAI, IŠ VISO 1.082.844,89 227.397,43 1.310.242,31 260,20 51.910,77 25,24 

2. 

1.1. Rekonstrukcija 1.010.116,50 212.124,47 1.222.240,97 260,20 51.910,77 23,55 

Senų langų 

keitimas 

m² 297,05 450 133.672,50 28.071,23 161.743,73 46,05 9.187,67 17,60 


(įskaitant cokolio) 

apšiltinimas 

m² 4.913,65 150 737.047,50 154.779,98 891.827,48 191,77 38.257,47 23,31 

Stogo renovacija m² 929,31 150 139.396,50 29.273,27 168.669,77 22,38 4.465,63 37,77 

PASLAUGŲ 

PIRKIMAS, IŠ VISO 

72.728,39 15.272,96 88.001,35 


inžinerinės 

72.728,39 15.272,96 88.001,35 

2.1. paslaugos: 


projektas vnt. 1 

50.506 50.505,83 10.606,22 61.112,05 

2.1.2. Ekspertizė vnt. 1 6.061 6.060,70 1.272,75 7.333,45 



6.061 6.060,70 1.272,75 7.333,45 

priežiūra vnt. 1 



10.101 10.101,17 2.121,24 12.222,41 


55


2.9.16 lentelė. Krymo g. 42 namo renovacijos priemonių paketas 


Vnt. 

Kaina (be 

PVM), Lt 

Bendra suma 

(be PVM), Lt 

PVM, Lt 

Bendra 

suma, Lt 

Metiniai 

sutaupymai, 

MWh 

Metiniai 

sutaupymai, 

Lt 

Paprastasis 


laikas 

(PAL), 

metai 

1. DARBAI, IŠ VISO 834.100,15 175.161,03 1.009.261,18 186,06 37.119,28 27,19 

1.1. Rekonstrukcija 778.078,50 163.396,49 941.474,99 186,06 37.119,28 25,36 

Senų langų 

keitimas 

m² 214,19 450 96.385,50 20.240,96 116.626,46 32,76 6.536,35 17,84 


(įskaitant cokolio) m² 3.526,84 150 529.026,00 111.095,46 640.121,46 129,69 25.872,98 24,74 

apšiltinimas 

Stogo renovacija m² 1.017,78 150 152.667,00 32.060,07 184.727,07 23,61 4.709,96 39,22 

PASLAUGŲ 

2. PIRKIMAS, IŠ VISO 

56.021,65 11.764,55 67.786,20 


inžinerinės 

56.021,65 11.764,55 67.786,20 

2.1. paslaugos: 


projektas vnt. 1 

38.904 38.903,93 8.169,82 47.073,75 

2.1.2. Ekspertizė vnt. 1 4.668 4.668,47 980,38 5.648,85 



4.668 4.668,47 980,38 5.648,85 

priežiūra vnt. 1 



7.781 7.780,79 1.633,96 9.414,75 


56


Išvados 

- Detaliuoju planu planuojamas kvartalas yra baigtinis ankstesnės sistemos kompleksas, turintis 

išvystytą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą; 

- Planuojamame kvartale esantis 13 ha ploto Lieporių parkas yra rajoninis želdynas, kurio 

pasiekiamumo spindulys yra 800 m, aptarnaujantis visą planuojamą kvartalą; 

- Planuojamame kvartale šalia Tilžės ir Statybininkų gatvių sankirtos yra vietinės reikšmės želdynai 

su 300 m pasiekiamumo spinduliu, aptarnaujantys tik dalį kvartalo; 

- Mokymo ir ikimokyklinių įstatigų sklypuose priklausomųjų želdynų poreikis yra tenkinamas; 

- Planuojamame kvartale vyrauja daugiabučiai namai, kurių daugeliui nėra suformuoti ir įregistruoti 

žemės sklypai; 

- Individualiems namas, komerciniams ir visuomeniniams pastatams sklypai suformuoti 100 %; 

- Planuojamame kvartale gyvenančių žmonių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes kiek skiriasi nuo 

bendrų Šiaulių miesto rodiklių – kvartale gyvena daugiau pensijinio amžiaus žmonių; 

- Planuojamo kvartalo gretimybėse esantys prekybos centrai (Akropolis ir Arena) pilnai aptarnauja 

ir planuojamo kvartalo gyventojų poreikius, todėl papildomų prekybos centrų kvartale nereikia; 

- Planuojamame kvartale ryškaus centro nėra, tačiau tinkamai adaptavus rekreaciniu centru galėtų 

tapti Lieporių parkas; 

- Planuojamame kvartale esančių mokyklų ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų skaičius yra 

pakankamas; 

- Socialinė infrastruktūra planuojamame kvartale yra gerai išvystyta, tenkinamos šiuo metu 

galiojančios normos, papildomų socialinės infrastruktūros objektų plėtra nėra reikalinga; 

- Teritorija planuojamame kvartale nėra pritaikyta negalią turintiems žmonėms; 

- Planuojamame kvartale šalia daugiabučių namų įrengtų automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 

nepakankamas, aikšteles reikėtų didinti dvigubai; 

- Visuomeninis transportas planuojamame kvartale yra išvystytas, tačiau naudojamas nenoriai; 

- Dviračių transporto tinklas planuojamame kvartale yra numatomas gerai išvystytas, tačiau 

užtrukus sprendinių įgyvendinimui, ši transporto šaka negali būti pilnai naudojama; 

- Inžinerinė infrastruktūra planuojamame kvartale yra labai gerai išvystyta, tačiau daugelis 

vamzdynų yra susidėvėję, tad būtina juos modernizuoti; 

- Siekiant pilnai rekonstruoti nagrinėjamo kvartalo šilumos tiekimo tinklus reikėtų apie 13 499 

tūkst.Lt, iš šios sumos 2 366 tūkst.Lt sudarytų investicijos į magistralinių sužiedinimo tinklų 

rekonstrukciją, kurių negalima tiesiogiai priskirti tiktai nagrinėjamam kvartalui. Maksimali tinklų 

rekonstrukcija sumažintų šilumos energijos nuostolius nuo nagrinėjamo tinklo apie 3655 

MWh/metus; 

- Tikėtina, kad parengus techninius šilumos trasų rekonstrukcijos projektus, centralizuoto šilumos tiekimo 

tinklo ilgis sumažės, tuo pačiu sumažės investicija į tinklo rekonstrukciją ir dar labiau sumažins šilumos 

energijos nuostolius. Techninio projekto rengimo metu, rekomenduojama atlikti pakartotinį termohidraulinį 

skaičiavimą, įvertinant galimus tinklo konfigūracijos pasikeitimus; 

- Centralizuotas inžinerinės infrastruktūros tiekimas planuojamam kvartalui sąlygoja ekologiškumą, 

todėl siektina vengti inžinerinės infrastruktūros decentralizavimo; 

- Buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema funkcionuoja labai prastai, nėra įrengtas reikiamas 

kiekis buitinių atliekų konteinerių; 

- Nustatyta, kad nagrinėtoje CŠT sistemoje seno tipo vamzdynų šiluminės izoliacijos nebeatitinka 

projektinių duomenų. Atlikti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad esama izoliacija yra 

pažeista mechaniškai arba sudrėkusi (apie 10-15 %); 

- Atlikus analizę, nebuvo rasta tinklo vartotojų, kuriems galimi šilumos energijos tiekimo sutrikimai 

dėl nepakankamo slėgio perkričio pastatų įvaduose, priešingai nustatyti atskiri tinklo ruožai 

kuriose galimas vamzdynų skersmenų sumažinimas. 

UAB “Statybos strategija“ 57

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalusis planas 

SS-10-042-DPL 

3. Registro duomenų surinkimas ir sutikrinimas 

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detaliojo plano 

parengiamajame etape buvo surinkti duomenys apie esančius pastatus, žemės sklypus ir jų savininkus, 

naudotojus. Detaliojo plano rengėjas UAB „Statybos strategija“ naujausius duomenis apie pastatus ir 

žemės sklypus pirko iš VĮ „Registrų centras“. Pagal gautus išrašus buvo nustatyti nekilnojamojo turto 

savininkai. Dalis daugiabučių namų turi įsisteigę daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB), kitais 

atvejais juos administruoja įmonės – UAB „Šiaulių namų valda”, UAB „Apkaba” ir UAB „Paskirtis”. 

Duomenis apie DNSB pirmininkus ir aministruojančių įmonių kontaktinius pateikė detaliojo plano 

organizatorius – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovai. 

22 

6 1 

53 

DNSB Šiaulių namų valda Apkaba Paskirtis 

3.1 pav. Pastatų pasiskirstymas pagal administravimą. 

Informacijos šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės administracija. 

Juridinių asmenų kontaktai buvo nustatomi pagal internetiniuose puslapiuose skelbiamą 

informaciją bei sutikrinami bendraujant telefoniniais skambučiais. Detaliojo plano rengėjas duomenis 

apie savininkų - fizinių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas pirko iš VĮ „Gyventojų tarnyba“. 

Analizuojamame kvartale daugiabučių gyvenamųjų namų yra 82, individualių - 6, 9 komerciniai 

objektai, o švietimo ir ugdymo įstaigos 9. 

Surinkus ir sutikrinus gautus duomenis, teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai, 

naudotojai buvo informuoti apie teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių 

Šiauliuose detaliojo plano pradžią. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkams ir daugiabučius 

administruojančioms įmonėms kartu su pranešimais buvo išsiųstos apklausos (Skyrius Nr.4). Šeši laiškai, 

siųsti DNSB pirmininkams grįžo, adresatai nepasiėmė laiškų. 



SS-10-042-DPL 

4. Gyventojų apklausa 

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių detaliojo plano 

parengiamajame etape informuojant apie detaliojo plano pradžią, plano organizatorius kartu su rengėju 

daugiabučių namų pirmininkams ir namus administruojančioms įmonėms pateikė anketas (žr. Priedą 

Nr.2), siekiant apaklausti vietinius gyventojus apie nuosavybės formą ir socialinę gyventojų sudėtį, 

socialinę infrastruktūrą ir aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia, automobilių stovėjimo vietų, kitų 

transporto priemonių ir alternatyvių būdų panaudojimą, ekologiją, energijos sunaudojimą pastatuose. 

Apklausa buvo vykdoma 2010 m. rugsėjo 19 d – 2010 m. spalio 27 d. Apklausos tikslas - objektyviai ir 

teisingai įvertinti nagrinėjamo kvartalo poreikius, prioritetus ir problematiką. 

4.1. Apklausos rezultatai 

Iš viso buvo išsiųsta 81 anketa, atsakė tik 7 daugiabučių namų bendrijų pirmininkai. Bendras 

aktyvumas tik 8,64%. Nors aktyvumas ir mažas, tačiau tam tikras prielaidas apie planuojamą kvartalą 

galima daryti. 

4.1 pav. Apklausoje dalyvavusių daugiabučių namų bendrijų adresai (respondentų sklaida). 



SS-10-042-DPL 

Socialinė sudėtis 

4.1 lentelė. Gyventojų socialinė sudėtis pagal apklausos rezuktatus 

Statybininkų 

5 

Dariaus ir 

Girėno 24 

Krymo 

4 

Krymo 

14 

Krymo 

22 

Gegužių 

29 

Grinkevičiaus 

12 

Butų skaičius 100 60 45 75 45 45 45 

Gyventojų 173 170 85 137 96 102 85 

skaičius 

Šeimų su 

15 25 11 23 10 14 9 

vaikais skaičius 

Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes: 

Nuo 18 iki 25 

Nuo 25 iki 45 

Nuo 45 iki 60 

Daugiau nei 60 

Vaikai: 

Iki 3 m 

Nuo 3 iki 7 m 

Nuo 7 iki 14 m 

Nuo 14 iki 18 m 

13 

37 

38 

65 

3 

5 

9 

3 

10 

25 

70 

36 

5 

6 

10 

8 

7 

26 

17 

23 

3 

2 

3 

4 

1 

16 

27 

44 

3 

9 

6 

5 

7 

20 

8 

46 

1 

5 

3 

6 

13 

33 

17 

16 

5 

7 

7 

4 

8 

16 

28 

43 

1 

2 

3 

3 

Neįgaliųjų 

skaičius 

0 0 2 11 13 2 6 

Vidutiniškai viename bute gyvena 2,04 žm. Suskaičiavus bendrą planuojamame kvartale esančių 

daugiabučių namų butų skaičių gauname 5650 butų. Darome prielaidą, kad planuojamame kvartale 

gyvena apie 11600 gyventojų, kadangi teritorijoje dominuoja daugiabučiai namai, o vienbučiai yra tik keli 

ir jų gyventojų skaičius bendram kvartalo gyventojų skaičiui beveik neturi įtakos. 

Vertinant gyventojų šeimyninę sudėtį matoma, kad tik 25,78 % yra šeimos su vaikais, tai reiškia, 

kad vidutiniškai tik kas 

ketvirtame bute yra 

vaikų. Vidutiniškai 

šeimose, auginančiose 

vaikus, auga 1,37 vaikų. 

Iš viso vaikai iki 

aštuoniolikos metų 

sudaro tik apie 17,33 % 

visų kvartalo gyventojų. 

Vertinant 

kvartalo gyventojų 

sudėtį pagal amžių, 

matoma, kad 

daugiausiai net 32 % 

yra pensijinio amžiaus 

žmonės. Ši amžiaus 

grupė kvartale yra 

dominuojanti. 

4.2 pav. Planuojamo kvartalo gyventojų sudėtis pagal amžių 

Darbingo amžiaus žmonių gyvenančių planuojamame kvartale yra beveik tiek pat kiek ir 

pensijinio – 24 % yra žmonių nuo 45 iki 60 metų ir 20 % sudaro žmonės nuo 25 iki 45 metų amžiaus. 



SS-10-042-DPL 

Vaikų daugiausiai yra mokyklinio amžiaus (7-14 metų) ir jie sudaro 7 % visų kvartalo gyventojų. 

Mažiausiai kvartale yra vaikų iki 3 metų. 

Socialinė infrastruktūra. Apklausos metu gyventojai buvo apklausiami ir apie kvartalo socialinės 

infrastruktūros išvystymą, apimant parduotuvių tinklą, gydymo įstaigas, mokslo, mokymo ir 

priešmokyklines įstaigas. Apibendrinant gyventojų vertinimą, teigiama, kad gyventojai kvartalo socialinę 

infrastruktūra vertina 4 iš 5, tad manoma, kad vertinimas yra gana aukštas ir visumoje gyventojai yra 

patenkinti socialinės infrastruktūros išvystymu. Parduotuvių tinklas, siūlantis kasdienes prekes yra gerai 

išvystytas, tik vienu atveju buvo nurodyta, kad trūksta prekių įvairovės. 

Vertinant gydymo įstaigas, gyventojai nurodė, kad daugumoje naudojasi kvartale esančios 

gydymo įstaigos paslaugomis, tačiau problemų kelia didelės pacientų eilės. 

Taip pat gyventojai leidžia savo vaikus į kvartale esančias priešmokyklines bei mokymo įstaigas, 

tik vienoje anketoje buvo nurodoma, kad trūksta vietų. 

Pagal pateiktus apklausų atsakymus, matyti, kad negalią turintys žmonės planuojamame kvartale 

sudaro beveik 4% visų kvartalo gyventojų. Taip pat gyventojų buvo klausiama apie gyvenamosios 

aplinkos pritaikymą neįgaliems žmonėms. 100 % nurodė, kad aplinka nėra pritaikyta negalią turintiems 

žmonėms. 

Transportas. Visų pirma gyventojų buvo klausiama, kiek gyventojų naudojasi visuomeniniu 

transportu. Vidutiniškai būtų apie 50 % kvartalo gyventojų. Klausiant apie priežastis, kodėl nesinaudoja, 

50 % anketų buvo nurodoma, kad yra nepakankamas visuomeninio transporto maršrutų skaičius. 

Apklausiant apie automobilių stovėjimo vietų skaičių kieme, respondentai nurodė, kad šalia namo 

yra talpinama tik apie 50 % namo gyventojų automobilių ir visais atvejais nurodoma, kad per mažas 

esamas automobilių stovėjimo vietų skaičius. 

Ekologija. Apklausiant apie buitinių atliekų konteinerius, paaiškėjo, kad daugeliu atvejų vienu 

butinių atliekų konteineriu naudojasi keli namai, nėra specialiai skirtų aikštelių konteineriams laikyti, 

aptarnaujančiam transportui sunku pravažiuoti siaurais kiemais. 

4.2. Gyventojų pasiūlymai, pageidavimai 

Pagal gyventojų apklausų rezultatus nurodytas problemas, pasiūlymus, pageidavimus būtų galima 

suskirstyti į grupes: 

- buitinių atliekų tvarkymo sistemos problemos; 

- žėldynų ir bendrojo naudojimo teritorijų tvarkymas, įrengimas; 

- automobilių stovėjimo vietų skaičiaus stygius. 

Dviejuose iš septynių pateiktų atsakymų respondentai nurodė, kad butinių atliekų tvarkymo 

sistema funkcionuoja problemiškai. Atliktos apklausos metu gyventojai nurodė, kad dažnai buitinių 

atliekų konteineriams nėra priskirtos aikštelės, tad būna atvejų, kad buitinių atliekų konteineris yra 

paliekamas ant pravažiavimo. 

4.3 pav. Gyventojų pateikta fotofiksacija, atspindinti butinių atliekų surinkimo problematiką. 



SS-10-042-DPL 

Kitoje anketoje pageidaujama naikinti šiukšlių konteinerį, kadangi labai dažnai šiukšlės paliekmos 

šalia konteinerio. Tačiau šios sąlygos detaliojo plano rengimo metu įgyvendinti negalima. 

Mišrių atliekų konteineriai turi būti įrengti prie kiekvieno daugiabučio namo, naikinant 

didžiatūrius konteinerius, aptarnaujančius keletą namų ir specialiose aikštelėse įrengiant reikiamą kiekį 

naujų mažo (1,1 m 3 ) tūrio konteinerių, priklausomai nuo name gyvenančių žmonių skaičiaus. Kiekvienam 

namui administruojant savo konteinerį, turėtų būti labiau išsaugoma aplinka, o parinkus tinkamą 

konteinerių kiekį, butinės atliekos neturėtų būti mėtomos šalia konteinerių. 

Taip pat dviejose anketose gyventojai nurodė, kad nėra įrengtos arba nesutvarkytos vaikų 

žaidimų, sporto aikštelės. Detaliojo plano rengimo metu, formuojant sklypus gali paaiškėti, kad bendrojo 

naudojimo zonos negali būti įrengtos prie kiekvieno daugiabučio namo, kadangi prieš 40 metų 

projektuojant kvartalą ir galiojant kitiems standartams, vietomis užstatytmas buvo per daug sutankintas. 

Tokiu atveju bendrojo naudojimo teritorijos būtų planuojamos namų grupėms, tačiau bet kokiu atveju 

bendrojo naudojimo teritorijų įrengimo klausimas detaliuoju planu bus sprendžiamas. Dviejose anketose 

buvo nurodoma, kad dėl didelių medžių, augančių šalia daugiabučių namų, yra ribojamas natūralus 

apšvietimas gyvenamosiose patalpose. Situaciją pagerinti galėtų medžių priežiūra, šakų genėjimas. 

Želdynų priežiūra detaliuoju planu nėra sprendžiama, tačiau peržiūrimi želdiniai, augantys per arti 

gyvenamųjų namų. 

Trijose anketose buvo išreikštas pageidavimas numatyti automobilių stovėjimo aikštelių didinimą. 

Įvertinus auotmobilių stovėjimo vietų norminį poreikį detaliojo plano rengimo metu bus planuojamos 

reikiamo dydžio atomobilių stovėjimo aikštelės. 

Išvados 

- Atliktoje gyventojų apklausoje dalyvavo tik 8,64% procento apklaustųjų; 

- Vertinant pagal amžių, kvartale vyrauja pensijinio amžiaus gyventojai; 

- Tik kas ketvirtame bute gyvena vaikus auginančios šeimos; 

- Kvartalo socialinės infrastruktūros išvystymą gyventojai vertina gana palankiai; 

- Visuomeniniu transportu naudojasi apie 50 % kvartalo gyventojų; 

- Anketose nurodomas automobilių stovėjimo vietų skaičiaus stygius – aikštelės turėtų būti 

dvigubai didesnės, nes šiuo metu talpina tik 50 % kvartalo gyventojų automobilių; 

- Butinių atliekų surinkimo sistema nėra sutvarkyta, neįrengtos specialios aikštelės prie 

kiekvieno daugiabučio namo, gyventojai išreiškė pageidavimą tai įvertinti; 

- Apklausos metu gyventojai pageidavo bendrojo naudojimo zonų įrengimo ir didinti esamas 

automobilių stovėjimo aikštelių zonas. 



SS-10-042-DPL 

5. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė 

Rengiant nagrinėjamo kvartalo strateginę analizę, išskirti aspektai apimantys darnios teritorijos 

plėtros vystymo ir pastatų energetinio efektyvumo visumą. Gyvenamosios aplinkos kokybę įtakoja šie 

veiksniai: energetinės infrastruktūros ir ekologijos sintezė; viešosios erdvės, želdynai ir bendro naudojimo 

teritorijos; nuosavybės formos teritorijoje ir socialinė gyventojų sudėtis; gretimybės ir įvairaus pobūdžio 

centrai teritorijoje ir prieigose; socialinė infrastruktūra ir aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia; 

susisiekimo sistema, automobilių stovėjimo vietos. 

5.1 Viešųjų erdvių, želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijos 

STIPRYBĖS SILPNYBĖS GALIMYBĖS GRĖSMĖS 

Lieporių parkas nėra 

tinkamai sutvarkytas, 

trūksta parko 

infrastruktūros 

išvystymo. 

Planuojamame 

kvartale yra Lieporių 

parkas, kvartale 

vertinamas kaip 

rajoninis želdynas, 

kurio pasiekiamumo 

spindulys 800 m. 

Planuojamame 

kvartale yra nemažai 

bendrojo naudojimo 

teritorijų. 

Planuojamame kvartale 

trūksta vietinės reikšmės 

želdynų, kurių 

pasiekiamumo spindulys 

300 m. 

Bendrojo naudojimo 

teritorijos labiausiai 

sietinos su švietimo 

įstaigomis, todėl yra 

prieinamos ne visiems, 

ir ne visada. 


zonos šalia daugiabučių 

namų yra nuniokotos, 

daugelyje vietų bendrojo 

naudojimo zonas užėmę 

automobiliai. 

Suformavus Lieporių parkui 

sklypą, parengus parko 

vytymo projektą ir jį 

įgyvendinus, Lieporių 

parkas galėtų būti 

rekreacinis centras, 

reikšmingas ne tik kvartalo 

gyventojams, bet ir Šiaulių 

miestui. 

Įrengus bendrojo naudojimo 

teritorijas tolygiai 

planuojamame kvartale, jos 

būtų prieinamos visiems 

kvartalo gyventojams. 

Suformavus sklypus aplink 

daugiabučius namus, 

parengus sklypų 

sutvarkymo projektus, 

kompleksiškai sprendžiant 

zonavimo klausimus, būtų 

galima atskirti berndojo 

naudojimo teritorijas. 

5.2 Nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis 

Planuojamame 

kvartale didžiąją dalį 

daugiabučių namų 

butų sudaro privati 

nuosavybė. 

Viena Lieporių parko 

sutvarkymo grėsmė – 

tai neaiškus 

finansavimas, 

reikalingas projektui 

įgyvendinti. 

Kita grėsmė - 

netinkamas parko 

eksploatavimas, kai 

nėra aiškaus 

šeimininko. 


zonų įrengimui 

reikalingas 

finansavimas. 


zonos dažnai būna 

laužomos, niokojamos 

net ir pačių kvartalo 

gyventojų. 


Nuosavybės teise priklauso 

Gyventojai nebus 

tik butas, o žemės sklypas 

linkę gauti didesnio 

dažniausiai nesuformuotas, 

ploto sklypų, kuriuos 

tai valstybinė žemė. 

reikia eksploatuoti. 

Daug daugiabučių namų 

neturi įsisteigę bendrijų. 

Suformuoti sklypus 

aplink daugiabučius 

namus ir paskirti 

atsakingus asmenis 

sklypų eksploatavimui ir 

priežiūrai. 



SS-10-042-DPL 

Daugiabučiams 

namams, kai nėra 

įsteigtos bendrijos, 

yra paskirti pastatų 

administratoriai. 

Komercinių, 

visuomeninių ir 

individualių objektų 

sklypų suformavimas 

yra įvykdytas 100 %. 

Socialinė gyventojų 

sudėtis kvartale 

atspindi miesto 

pavyzdį - vyrauja 

vidurinioji klasė. 

Namų administratoriai 

dažnai formaliau prižiūri 

namus, mažiau suinteresuoti 

gerinti gyvenamąją aplinką. 

Gyventojų finansinės 

galimybės yra labai ribotos, 

dėl to sudėtingas 

modernizacijos ar kitų 

projektų vykdymas, kur 

reikalinga ir privačių lėšų 

dalis. 

Gyventojų sudėtis pagal 

amžių rodo, kad pensijinio 

amžiaus gyventojų Šiaulių 

mieste yra daugiau nei vaikų. 

Skatinti daugiabučių 

namų gyventojus steigti 

bendrijas bei dalyvauti 

modernizacijos 

projektuose. 

Modernizavus keletą 

namų ir nuolat pateikiant 

viešai ataskaitas apie 

šilumos suvartojimus ir 

išlaidų mažėjimą, diegti 

gyventojams norą 

dalyvauti įvairiuose 

projektuose. 

Viena priemonių 

„jauninti“ visuomenę, tai 

gimstamumą skatinančių 

programų diegimas ir 

vykdymas. 

Gimstamumo 

skatinimo programos 

vykdomos valstybės 

lygmeniu, o ne vienos 

savivaldybės 

iniciatyva. 

5.3 Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose 


Šie centrai yra šalia 

vienas kito, todėl 

aptarnaujamos tos 

pačios kvartalo zonos. 

Planuojamo kvartalo 

gretimybėje yra du 

dideli komerciniai 

centrai (Akropolis ir 

Arena), kuriais 

naudojasi ir kvartalo 

gyventojai. 

Planuojamas 

kvartalas ribojasi su 

Šiaulių miesto 

susisiekimo sistemai 

Planuojamas kvartalas 

neturi akivaizdaus 

traukos centro, o esamas 

paslaugų ir prekybos 

daugiafunkcinis pastatas 

yra netoli gretimų 

komercinių centrų. 

Gretimybėje esantys 

prekybos centrai ir 

Tilžės gatvė įtakoja 

didelį planuojamo 


sutvarkius Lieporių parką jis 

galėtų tapti rekreaciniu 

centru, reikšmingu ne tik 

planuojamam kvartalui, bet 

ir visam Šiaulių miestui. 

Parkas po atviru dangumi 

yra patrauklus tuomet, kai 

yra geras oras, esant lietui, 

darganai, šalčiams 

patrauklesni bus 

komerciniai centrai. 

Savivaldybės mastu turėtų 

būti nagrinėjamos taršos 

mažinimo priemonės. 

Taršos mažinimo 

priemonių 

įgyvendinimui 

reikalingos lėšos, 



SS-10-042-DPL 

svarbiomis gatvėmis, 

todėl ir planuojamo 

kvartalo susisiekimas 

su miesto centru bei 

kitomis zonomis yra 

ganėtinai geras. 

Pietinėje ir 

pietrytinėje dalyje 

nagrinėjamas 

kvartalas per 

S.Dariaus ir S.Girėno 

gatvę ribojasi su 

mūriniais garažais, 

kuriais naudojasi ir 

dalis planuojamo 

kvartalo gyventojų. 

kvartalo vakarinės dalies 

užterštumą. 

Šie mūriniai garažai 

sutelkti vienoje vietoje, 

blogina estetinį vaizdą ir 

nuo tolimiausių kvartalo 

namų nutolę apie 1 km. 

kurių kilmė nežinoma. 

5.4 Socialinė infrastruktūra, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia 


Planuojamame kvartale Galėtų būti plečiamas 

nėra kompleksinės bankomatų išdėstymo tinklas 

pirminės sveikatos planuojamame kvartale šalia 

priežiūros įstaigos, esamų parduotuvių. 

trūksta bankomatų. 

Socialinė 

infrastruktūra iš 

esmės planuojamame 

kvartale yra gerai 

išvystyta: yra 

pastatytos mokyklos, 

darželiai, 

parduotuvės, vaistinė, 

paštas, banko skyrius, 

šeimos gydytojų 

kabinetas. 

Teritorija ir kvartale 

esantys pastatai 

nepritaikyti negalią 

turintiems žmonėms. 

Esamas šeimos gydytojų 

kabinetas galėtų plėstis ir 

pasiūlyti pacientams platesnį 

paslaugų spektrą. 

Šalia visuomeninių ir 

komercinių objektų turėtų 

būti įrengti pandusai arba 

keltuvai. Esamų gatvių bortai 

prie sankryžų, pėsčiųjų 

perėjų turėtų būti nuleisti. 

Automobilių stovėjimo 

aikštelėse turėtų būti 

numatytos vietos neįgalių 

žmonių automobiliams. 

Viena pagrindinių 

grėsmių, vilkinančių 

projektų 

įgyvendinimą - 

finansavimas 

5.5 Automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir alternatyvių 

būdų panaudojimas 


Išaugus 

automobilizacijos 

lygiui, automobilių 

Suformavus sklypus 

aplink daugiabučius 

namus ir parengus 

Yra prielaida, kad ir 

rekonstravus kiemus 

automobilių stovėjimo 



SS-10-042-DPL 

Gretimoje 

planuojamojo 

kvartalo zonoje yra 

mūriniai garažai, 

kuriais dalinai 

naudojasi ir kvartalo 

gyventojai. 

Visuomeninio 

transporto sistema 

planuojamame 

kvartale yra gana 

gerai išvystyta. 

Dviračių eismo 

tinklas planuojamo 

kvartalo atžvilgiu yra 

patogus ir nuolat 

plėtojamas. 

stovėjimo vietų stygius 

šalia daugiabučių namų 

labai išryškėjo. 

Net ir turėdami 

garažus, ne visi 

gyventojai yra linkę 

jais naudotis, dažnai 

automobilius laiko 

šalia namų. 

Trūksta visuomeninio 

transporto sustojimo 

vietų – stotelių 

šiaurinėje kvartalo 

dalyje. 

Šiuo metu 

planuojamame kvartale 

trūksta visiškai įrengtų 

dviračių takų. 

projektus, būtų galima 

rekonstruoti daugiabučių 

kiemus, įrengiant 

papildomas automobilių 

stovėjimo vietas. 

Skatinti gyventojus 

naudotis visuomeniniu 

transportu, dviračiais, 

mažiau naudotis 

automobiliais. 

Plėtoti visuomeninio 

transporto tinklą, gerinti 

sąlygas, modernizuoti 

transporto priemonių 

parką. 

Toliau vykdant dviračių 

eismo plėtrą ir 

įgyvendinant planavimo 

dokumentų sprendinius, 

bus realios galimybės 

saugiai naudotis dviračiu 

visiems norintiems, bus 

lengviau mokinami vaikai 

naudotis ekologišku 

transportu. 

vietų poreikis nebus 

visiškai patenkintas ir 

vietų truks. 

Skatinimo priemonių 

naudojimas didesnių 

rezultatų duotų tik po 

ganėtinai ilgo laiko. 

Yra grėsmė, kad net ir 

visuomeniniam 

transportui pasiekus labai 

aukštą aptarnavimo lygį 

bus sunku priversti 

gyventojus atsisakyti 

įpročio – visur važiuoti 

asmeniniu automobiliu. 

Kaip ir daugeliu atvejų, 

projekto įgyvendinimą 

gali lėtinti finansavimo 

stygius. 

5.6 Darnios energetiniu ir ekologiniu požiūriu aplinkos kūrimas 


Išvystytos 

Numatyti susidėvėjusių 

infrastruktūros elementų ar jų dalių 

susidėvėjimas, atnaujinimą. 

pasikeitusios normos, 

nurodančios pastatų 

atitvarų šiluminės 

varžos poreikius. 

Gerai išplėtoti 

energetiniai pajėgumai: 

elektrinės, gamtinių 

dujų tiekimo sistema, 

centralizuoto šilumos 

tiekimo sistemos ir kt. 

Centralizuotas 

inžinerinių sistemų 

naudojimas įtakoja 

mažesnį oro 

užterštumą, skatina 

ekologišką vartojimą. 

Iki 1990 m. pastatytų 

gyvenamųjų namų ir 

kitų pastatų centrinio 

šildymo ir karšto 

vandens tiekimo 

sistemos yra 

susidėvėjusios ir 

nepritaikytos 

racionaliam energijos 

naudojimui. Vartotojai 

Brangstant 

importuojamam 

organiniam kurui, turimi, 

tačiau iki šiol dar 

nepakankamai 

panaudojami vietiniai ir 

atsinaujinantys energijos 

ištekliai (mediena, 

šiaudai, durpės, biodujos, 

komunalinės ir kitos 

Magistralinių vamzdynų 

ir daugiabučių namų 

modernizavimui 

reikalingų lėšų gavimas 

gali tapti problema, 

siekiant pagrindinių 

sprendinių įgyvendinimo. 



SS-10-042-DPL 

Visapusiškas 

inžinerinės 


išvystymas, 

centralizuotas atliekų 

surinkimas 

demonstruoja 

ekologiškai teisingą 

požiūrį. 

negali savarankiškai 

reguliuoti suvartojamos 

šilumos kiekio. 

Praeityje per mažai 

investicijų buvo 

skiriama inžinerinei 

infrastruktūrai 

atnaujinti. 

Per mažai panaudojami 

vietiniai ir 

atsinaujinantys 

energijos ištekliai. 


trūksta mišrių atliekų 

konteinerių. 

degiosios atliekos, vėjo 

bei hidroenergija ir 

žaliavos biodegalams 

gaminti) gali įnešti vis 

didesnį indėlį į pirminės 

energijos balansą, 

sumažinti priklausomybę 

nuo kuro importo ir 

sušvelninti neigiamus 

organinio kuro kainų 

augimo padarinius. 

Esamo energijos taupymo 

potencialo panaudojimas 

sumažins energijos 

poreikių bei 

generuojančių šaltinių 

galios augimo tempus, o 

kartu ir importuojamo 

kuro kiekį, palengvins 

aplinkosaugos problemų 

sprendimą. 

Įrengti mišrių atliekų 

konteinerius šalia 

kiekvieno daugiabučio 

namo. 

5.7 Energijos taupymo pastatuose bei teritorijoje būdai ir priemonės, energijos 

tiekimo infrastruktūra, esamų daugiabučių pastatų tipų aprašymas ir būklės 

įvertinimas 


Susidėvėjusi įvairių 

energijos rūšių tiekimo 

infrastruktūra 

(magistraliniai tinklai), 

patiriami dideli 

nuostoliai (ypatingai 

šiluminiai). 

Dalis magistralinių 

vamzdynų jau 

modernizuota, kitą 

dalį numatoma 

modernizuoti. 

Pereinamuoju į rinkos 

ekonomiką laikotarpiu 

labai sumažėjus 

šilumos poreikiams, 

daugelis centralizuoto 

šilumos tiekimo 

Modernizavus esamas 

centralizuoto šilumos 

tiekimo sistemas, galima 

gerokai išplėsti bendrą 

šilumos ir elektros 

gamybą, o kartu daug 

efektyviau panaudoti 

pirminės energijos 

išteklius, padidinti 

energetinį saugumą. 



SS-10-042-DPL 

Inžinerinės 


grandyse dirba 

aukštos kvalifikacijos 

specialistai. 

sistemų dirba ne 

optimaliomis 

sąlygomis ir todėl 

panaudojamos 

neefektyviai. Šilumos 

tinklai atnaujinami per 

lėtai. 

Senos statybos 

gyvenamuosiuose 

namuose padėtis per 

pastaruosius 10 metų 

energijos vartojimo 

efektyvumo požiūriu 

mažai pagerėjo, todėl 

lyginamosios energijos 

sąnaudos pastatams 

šildyti yra dvigubai 

didesnės nei 

išsivysčiusiose 

Europos valstybėse 

Reiktų vykdyti 


modernizavimą 

nagrinėjant ir taikant 

alternatyvius šilumos 

tiekimo šaltinius. 

Nauddotis ES struktūrinių 

fondų parama, 

modernizuojant šilumos 

tiekimo trasas. 

Politinės - teisinės 

aplinkos nestabilumas, 

nepasitikėjimas 

Vyriausybės parengta 

daugiabučių renovacijos 

programa, jos 

nepatrauklumas 


gyventojams. 

Gyventojai gali nesutikti 

modernizuoti savo 

daugiabučius namus. 

Kvalifikuotų specialistų 

emigracija gali 

komplikuoti modernių 

technologijų įdiegimą ir 

sukelti kvalifikuotų 

specialistų stygių 

inžinerinės 


sektoriuje, apsunkinti ES 

skiriamos paramos 

įsisavinimą. 

Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, visų pirma reikia 

suformuoti ir įteisinti planuojamame kvartale esančių daugiabučių namų slypus, numatyti inžinerinių 

koridorių įrengimą. Parengus teritorijų planavimo dokumentus planuojamame kvartale, kitas žingsnis bus 

techninių projektų rengimas, statybos leidimų gavimas, projektų įgyvendinimas. Kompleksinis viso 

kvartalo modernizavimas, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas, teigiamai įtakotų kvartalo estetinį 

vaizdą, ekonominį ir socialinį aspektus. 



SS-10-042-DPL 

6. Išvados, prielaidos koncepcijai 

Teritorija tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose yra išvystyta 

(užstatyta pastatytais) 1968 – 1975 m. Politiniu, socialiniu, gyventojų poreikių ir planavimo normų 

aspektais detaliajame plane planuojamas kvartalas yra ankstesnės sistemos objektas, šiuo metu 

laikomas baigtiniu kompleksu. Tad detaliojo plano sprendinius labiausiai turėtų įtakoti esamos 

gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo paieškos, šiuolaikinių normų pritaikymas esamai būklei. 

Naujų objektų suplanavimas šioje teritorijoje turėtų būti siejamas su esamais ar atsirandančiais 

kvartalo gyventojų poreikiais. Potencialiai galimose užstatyti teritorijose, daugiausiai centrinėje 

kvartalo dalyje, būtų galima nagrinėti želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijų įrengimo galimybes, 

atsižvelgiant į Šiaulių vyskupijos pageidavimą, panagrinėti neužstatytas teritorijas, potencialiai 

tinkamas bažnyčios statybai, naujų komercinių ar visuomeninių ar kitų objektų statybai. 

Prieš formuojant sklypus aplink esamus daugiabučius namus, reikėtų pamodeliuoti planines 

schemas, kai bendrojo naudojimo teritorijos ir vaikų žaidimų aikštelės įrengiamos šalia kiekvieno 

daugiabučio namo, ir kai minėtos zonos planuojamos namų grupėms. 

Dar viena gyvenamosios aplinkos gerinimo priemonė – reikalingų automobilių stovėjimo vietų 

įrengimas. Automobilių stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių namų turėtų būti projektuojamos 

atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias projektavimo normas. 

Inžinerinės infrastruktūros sprendiniai detaliajame plane neturėtų keistis lyginant su esama 

būkle, tačiau reikėtų panagrinėti inžinerinių koridorių suplanavimo galimybes. 

Formuojant sklypus būtina įvertinti buitinių atliekų kontenerių aikštelių įrengimą šalia 

kiekvieno daugiabučio namo. 



SS-10-042-DPL 

SANTRAUKA 

„Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detaliuoju planu“ 

nagrinėjama teritorija yra Šiaulių miesto pietvakarinėjė dalyje Lieporių mikrorajone. Planuojamos 

teritorijos plotas yra apie 91,0 ha, o nagrinėjamos teritorijos plotas yra apie 185 ha. Detaliojo plano 

tikslas yra suformuoti žemės sklypus prie teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat 

suformuoti ir kitas teritorijas, esančias planuojamame kvartale, tai yra: želdinių, infrastruktūros ir kitas 

bendro naudojimo teritorijas; nustatyti suformuotų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį bei nustatyti 

tvarkymo ir naudojimo rėžimus. 

Rengiant nagrinėjamo kvartalo strateginę analizę, išskirti aspektai apimantys darnios teritorijos 

plėtros vystymo ir pastatų energetinio efektyvumo visumą. Gyvenamosios aplinkos kokybę įtakoja šie 

veiksniai: energetinės infrastruktūros ir ekologijos sintezė; viešosios erdvės, želdynai ir bendro 

naudojimo teritorijos; nuosavybės formos teritorijoje ir socialinė gyventojų sudėtis; gretimybės ir 

įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose; socialinė infrastruktūra ir aplinkos pritaikymas 

žmonėms su negalia; susisiekimo sistema, automobilių stovėjimo vietos. Šioje santraukoje pateikiama 

suvestinė šių veiksnių analizė. 

Energetinės infrastruktūros ir ekologijos sintezė 


1. Esamos energetinės 1. Numatyti susidėvėjusių 


elementų ar jų dalių 

susidėvėjimas, per mažos atnaujinimą – modernizuoti 

namų sienų ir langų magistralinius šilumotiekio 

šiluminės varžos, todėl vamzdynus, optimizuoti 

patiriami dideli šiluminiai vamzdžių parametrus. 

nuostoliai, būstui šildyti 2. Numatyti daugiabučių 

naudojama daug namų modernizavimą 

energijos. Pasikeitusios nagrinėjant ir taikant 

normos, nurodančios alternatyvius šilumos 

pastatų atitvarų šiluminės tiekimo šaltinius. 

varžos poreikius. 3. Papildomai įrengti atliekų 

2. Atliekų rūšiavimo rūšiavimo konteinerius. 

konteinerių trūkumas. 

1. Nagrinėjamame kvartale 

centralizuotas šilumos 

naudojimas įtakoja mažesnį oro 

užterštumą, skatina ekologišką 

vartojimą. Visapusiškas 

inžinerinės infrastruktūros 

išvystymas, centralizuotas 

atliekų surinkimas 

demonstruoja ekologiškai 

teisingą požiūrį. 

2. Dalis magistralinių 

vamzdynų jau modernizuota, 

kitą dalį numatoma 

modernizuoti. 

1. Magistralinių 

vamzdynų ir 


modernizavimui 

reikalingas 

finansavimas, kuris gali 

tapti problema, siekiant 

pagrindinių sprendinių 

įgyvendinimo. 

2.Gyventojai gali 

nesutikti modernizuoti 


Viešosios erdvės, želdynai ir bendro naudojimo teritorijos 


1. Nagrinėjamame 

kvartale yra nemažai 

bendrojo naudojimo 

teritorijų. Lieporių 

parkas, reikšmingas 

kaip kvartalo žaliasis 

plotas. 

1. Nagrinėjamame kvartale 

didžiąją dalį daugiabučių namų 

butų sudaro privati nuosavybė. 

2. Daugiabučiai namai, kurie nėra 

1. Bendrojo naudojimo zonos šalia 

daugiabučių namų yra nuniokotos, 

daugelyje vietų bendrojo 

naudojimo zonas užėmę 

automobiliai. 

2. Bendrojo naudojimo teritorijos 

labiausiai sietinos su švietimo 

įstaigomis, todėl yra prieinamos 

ne visiems ir ne visada. 

3. Lieporių parkas nėra tinkamai 

sutvarkytas, trūksta parko 

infrastruktūros išvystymo. 

1. Įrengus bendrojo 

naudojimo teritorijas tolygiai 

planuojamame kvartale, jos 

būtų prieinamos visiems 

kvartalo gyventojams. 

2. Suformavus Lieporių 

parkui sklypą, parengus parko 

vystymo projektą ir jį 

įgyvendinus, Lieporių parkas 

galėtų būti rekreacinis 

centras, reikšmingas ne tik 

kvartalo gyventojams, bet ir 

Šiaulių miestui. 

1. Lieporių parko 

sutvarkymui reikalingas 

finansavimas. 

2. Bendrojo naudojimo 

zonos dažnai būna 

laužomos, niokojamos 

net ir pačių kvartalo 

gyventojų. Netinkamas 

parko eksploatavimas, 

kai nėra aiškaus 

šeimininko. 

Nuosavybės formos teritorijoje, socialinė gyventojų sudėtis 


1. Nuosavybės teise 1. Suformuoti sklypus aplink 1. Dalis lėšų turi 

priklauso tik butas, o žemės daugiabučius namus ir būti iš privačių 

sklypas dažniausiai paskirti atsakingus asmenis asmenų. 

nesuformuotas, tai valstybinė sklypų eksploatavimui ir 2. Daugiabučių 



SS-10-042-DPL 

įsteigę bendrijų, turi namo 

administratorių. 

3. Komercinių, visuomeninių ir 

individualių objektų sklypų 

suformavimas yra įvykdytas 100 

%. 

4. Nagrinėjamas kvartalas 

orientuotas į vidutinę gyventojų 

klasę. 

1. Nagrinėjamo kvartalo gretimybėje yra 

du dideli komerciniai centrai (Akropolis ir 

Arena), kuriais naudojasi ne tik kvartalo 

gyventojai, bet ir visi Šiaulių miesto 

gyventojai ir svečiai. 

žemė. 

2. Namų administratoriai 

dažnai formaliai prižiūri 

namus, mažai suinteresuoti 

gerinti gyvenamąją aplinką. 

3. Gyventojų finansinės 

galimybės yra labai ribotos, 

dėl to sudėtingas 

modernizacijos ar kitų 

projektų vykdymas. 

priežiūrai. 

2. Skatinti steigti bendrijas. 

3. Modernizavus keletą namų 

ir nuolat pateikiant atskaitas 

apie šilumos suvartojimus ir 

išlaidų mažėjimą, diegti 

gyventojams norą dalyvauti 

įvairiuose projektuose. 

namų gyventojai 

nebus linkę gauti 

didesnio ploto 

sklypų, kuriuos 

reikia 

eksploatuoti. 

Gretimybės ir įvairaus pobūdžio centrai teritorijoje ir prieigose 


1. Esami komerciniai centrai yra šalia 

vienas kito, todėl aptarnaujamos tos 

pačios kvartalo zonos. 

Socialinė infrastruktūra, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia 


1. Nėra 

1. Galėtų būti plečiamas bankomatų išdėstymo 1. Reikalingas 

kompleksinės tinklas nagrinėjamame kvartale šalia esamų finansavimas. 

pirminės sveikatos parduotuvių. 

priežiūros 2. Esamas šeimos gydytojų kabinetas galėtų plėstis 

įstaigos, trūksta ir pasiūlyti pacientams platesnį spektrą paslaugų. 

bankomatų. 3. Šalia visuomeninių ir komercinių objektų turėtų 

2. Pastatai būti įrengti pandusai arba keltuvai. Esamų gatvių 

nepritaikyti bortai prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų turėtų būti 

žmonėms nuleisti. Automobilių stovėjimo aikštelėse turėtų 

turintiems negalią. būti numatytos vietos neįgalių žmonių 

1. Socialinė infrastruktūra 

iš esmės nagrinėjamame 

kvartale yra gerai 

išvystyta: yra pastatytos 

mokyklos, darželiai, 

parduotuvės, vaistinės, 

paštas, banko skyrius, 

šeimos gydytojų kabinetas. 

automobiliams. 

Susisiekimo sistema, automobilių stovėjimo vietos 


1. Gretimybėje esantys 1. Savivaldybės mastu turėtų būti 1. Reikalingas 

prekybos centrai ir Tilžės nagrinėjamos taršos mažinimo finansavimas 

gatvė įtakoja didelį priemonės. 

2. Skatinimo 

planuojamo kvartalo 2. Papildomų automobilių stovėjimo priemonių 

vakarinės dalies vietų įrengimas. 

diegimas 

užterštumą 

3. Skatinti gyventojus naudotis naudotis 

2. Automobilių stovėjimo visuomeniniu transportu, dviračiais, visuomeniniu 

vietų stygius šalia mažiau naudotis automobiliais. Plėtoti transportu gali 

daugiabučių namų. visuomeninio transporto tinklą, ilgai užtrukti ir 

3. Šiaurinėje kvartalo gerinti sąlygas, modernizuoti neduoti norimų 

dalyje trūksta 

transporto priemonių parką. Toliau rezultatų. 

visuomeninio transporto vykdant dviračių eismo plėtrą ir 

sustojimo stotelių. įgyvendinant planavimo dokumentų 

4. Šiuo metu 

sprendinius, bus realios galimybės 

nagrinėjamame kvartale saugiai naudotis dviračiu visiems 

trūksta pilnai įrengtų norintiems, bus lengviau mokinami 

dviračių takų. 

vaikai naudotis ekologišku transportu. 

1. Nagrinėjamas kvartalas 

ribojasi su Šiaulių miesto 

susisiekimo sistemai 

svarbiomis gatvėmis, todėl ir 

planuojamo kvartalo 

susisiekimas su miesto centru 

bei kitomis zonomis yra 

ganėtinai geras. 

2. Visuomeninio transporto 

sistema nagrinėjamame 

kvartale yra gana gerai 

išvystyta. 

3. Dviračių eismo tinklas 

nagrinėjamo kvartalo atžvilgiu 

yra patogus ir nuolat 

plėtojamas. 



SS-10-042-DPL 

Atlikus SSGG analizę buvo nustatyti strateginiai ryšiai: 

Stiprybių panaudojimas galimybėms įgyvendinti: 

Sutvarkyti žalieji plotai pasitarnautų kaip rekreaciniai 

veiksniai palankiai veikiantys bent vieną iš žmogaus 

sveikatos komponenčių – fizinę, dvasinę ar socialinę 

sveikatą. 

Pritraukiamos lėšos į kvartalą gerintų jo socialinę 

ekonominę situaciją. 

Kompleksinis kvartalo modernizavimas teigiamai įtakotų 

kvartalo estetinį vaizdą, ekonominį, socialinį ir energetinį 

aspektus. 

Suplanuotų dviračių takų įrengimas sudarytų galimybes 

saugiai naudotis dviračiais visiems norintiems, būtų 

lengviau mokinami vaikai naudotis ekologišku transportu. 

Grėsmių sumažinimas panaudojant stiprybes: 

Gamtinių išteklių efektyvus naudojimas didintų kvartalo 

patrauklumą ir prisidėtų prie darnios aplinkos sukūrimo. 

Silpnybių įveikimas pasinaudojant galimybėmis: 

Miesto gyventojų ir svečių lankomas Lieporių parkas 

taptų patrauklesnis ir patiems gyventojams. 

Pritraukiant investicijas, privatų kapitalą būtų 

sprendžiamos infrastruktūros sutvarkymo problemos. 

Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia sudarytų 

vienodas gyvenimo galimybes nagrinėjamame 

kvartale. 

Gyventojų skatinimas naudotis visuomeniniu 

transportu ir dviračiais, visuomeninio tinklo 

plėtojimas prisidėtų prie nagrinėjamo kvartalo taršos 

mažinimo. 

Sklypų aplink daugiabučius suformavimas prisidėtų 

prie automobilių stovėjimo vietų stygio problemų 

sprendimo. 

Silpnybių šalinimas siekiant sumažinti grėsmes: 

Gyventojų motyvavimas modernizuoti daugiabučius 

namus mažintų šilumos suvartojimą, o tuo pačiu ir 

žmonių kaštus. 

Viešųjų erdvių sutvarkymas, jų tolygus 

pasiskirstymas didintų kvartalo patrauklumą ir šių 

teritorijų prieinamumą. 

Pagrindinės išvados ir prielaidos tolimesnei kvartalo analizei ir darniam planavimui: 

1. Tik kompleksinis kvartalo modernizavimas gali teigiamai įtakoti kvartalo estetinį vaizdą, 

ekonominį, socialinį ir energetinį aspektus, todėl daugiabučių namų modernizavimu bus siekiama 

sumažinti šilumos suvartojimą bei energijos kaštus, bus siekiama išspręsti infrastruktūros 

sutvarkymo problemas (pandusų arba keltuvų įrengimas, esamų gatvių bortų prie sankryžų, 

pėsčiųjų perėjų įrengimas ir t.t.), sutvarkius viešąsias erdves, padidinus jų prieinamumą padidės 

kvartalo patrauklumas. 

2. Lieporių parko sutvarkymas gali teigiamai įtakoti kvartalo estetinį vaizdą ir žmonių gerovę – 

miesto gyventojų ir svečių lankomas Lieporių parkas taptų patrauklesnis ir patiems gyventojams, 

sutvarkyti žalieji plotai teigiamai veiktų žmonių fizinę, dvasinę ar socialinę sveikatą. 

3. Visuomeninio ir dviračių tinklo plėtojimas bei propagavimas gali prisidėti prie nagrinėjamo 

kvartalo taršos mažinimo, padėti išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą kvartalo viduje, 

gyventojai galės naudotis dviračiais, būtų skatinamas ekologiško transporto naudojimas bei 

didinamas gyventojų sveikatingumas. 



SS-10-042-DPL 

SUMMARY 

“The detailed plan of the area between Gegužių, Lieporių, S. Darius and S. Girėnas streets in 

the city of Šiauliai” analyzes the area located in the south-western part of the city, Lieporiai micro 

district. The planned area covers approximately 91.0 ha and the analyzed one – approximately 185 ha. 

The purpose of this detailed plan is to plan land parcels near the blocks of flats as well as other areas in 

the district, i. e.: landscape gardening, infrastructure, other common areas; to establish the type and 

purpose of the formed land parcels, their use and management. 

When doing the strategic analysis of the territory, the aspects encompassing sustainable area 

development and energy effectiveness in buildings were highlighted. The quality of the residential 

environment is affected by the following factors: energy infrastructure and ecology synthesis, public 

spaces, landscape gardening and common areas, types of ownership in the area and social layers of the 

residents, various centres and facilities in the vicinity, social infrastructure and arrangement of the 

environment for the disabled, transport and parking. This paper summarizes the analysis of these 

factors. 

Energy infrastructure and ecology synthesis 

STRENGHTS WEAKNESSES OPPORTUNITIES THREATS 

1. The analyzed block uses 

central heating, resulting in 

lower air pollution and 

promotes ecological usage of 

energy. Comprehensive 

development of engineering 

infrastructure, centralized 

municipal waste collection 

demonstrates an 

environmentally friendly 

attitude. 

1. The existing 

infrastructure shows sings 

of wear; too low thermal 

resistance of walls and 

windows results in a huge 

thermal loss; high energy 

consumption for heating. 

Change in the norms of 

thermal resistance for 

building barriers. 

2. Lack of waste sorting 

1. To plan the renewal of 

worn elements or their parts: 

modernize the magistral 

heating pipes; optimize the 

parameters of the pipes. 

2. To plan the 

modernization of the blocks 

of flats by researching and 

implementing alternative 

sources of heating. 

3. Install additional waste 

1. The modernization of 

the magistral pipes and 

blocks of flats requires 

financing which may 

become a problem when 

trying to achieve the 

main goals. 

2. The residents may 

reject the proposal to 

modernize their blocks 

of flats. 

2. Some magistral pipes have 

already been modernized; 

modernization of the rest has 

been scheduled. 

containers. 

sorting containers. 

Public spaces, landscape gardening and common areas 

STRENGHTS WEAKNESSES POSSIBILITIES THREATS 

1. There are 

numerous common 

areas in the analyzed 

block. The 

"Lieporiai" park 

plays a significant 

part as the green area 

of the block. 

1. The common areas near the 

blocks of flats are devastated; 

many common areas serve as 

parking spaces. 

2. The majority of common areas 

are educational institutions, thus 

having limited availability. 

3. The "Lieporiai" park isn‘t 

maintained properly, its 

infrastructure is underdeveloped. 

1. Setting up common areas 

gradually in the planned block 

would make them available to 

all the residents of the block. 

2. By modelling a land parcel 

for the "Lieporiai" park, 

preparing a park development 

plan and implementing it the 

"Lieporiai" park could be 

turned into a recreational 

centre, significant not only to 

the residents of the block, but 

1. Proper maintenance 

of the "Lieporiai" park 

requires financing. 

2. Common areas are 

usually vandalized, 

even by the very 

residents of the block. 

With a clear owner 

unknown, the park may 

be managed 

inappropriately. 

the entire city of Šiauliai. 

Types of ownership in the area and social layers of the residents 


1. The majority of blocks of flats 1. The ownership right 1. To plan land parcels 1. Some funds 

in the analyzed block are includes the flat only; the around the blocks of flats have to come 

privately owned. 

land parcel is usually not and appoint persons from private 

2. Those blocks of flats that don‘t planned, being the property responsible for the 

persons. 



SS-10-042-DPL 

have communities, have an 

administrator instead. 

3. The planning of commercial, 

public land parcels as well as land 

parcels for individual objects has 

been completed 100%. 

4. The analyzed block is oriented 

towards the middle class. 

of the State. 

2. The administrators 

technically are responsible 

for the block of flas, but have 

little interest in improving 

residential environment. 

3. The financial capabilities 

of the residents are very 

limited making 

modernization or other 

projects difficult to 

implement. 

exploitation and maintenance 

of the land parcels. 

2. Encourage the 

establishment of 

communities. 

3. To modernize a couple of 

blocks of flats and constantly 

provide the residents with 

data about heat consumption 

and decreasing costs to 

encourage their participation 

in other projects. 

2. The residents 

may be reluctant 

to receive bigger 

land parcels for 

exploitation. 

Various centres and facilities in the vicinity 


1. There are two big commercial centres 

near the analyzed block (“Akropolis” and 

1. The commercial centres are 

near one another, so both are 

“Arena”). The centres are popular not only providing services to the same 

among the nearby residents, but among all block. 

the residents of Šiauliai as well as guests. 

Social infrastructure, arrangement of the environment for the disabled 


1. Overall, the analyzed 

block has well developed 

social infrastructure: with 

schools, kindergartens, 

shops, pharmacies, post 

office, bank, family 

doctors’ clinic. 

1. No integrated 

general check-up 

facility, too few 

ATMs. 

2. The buildings 

are unsuited for 

the disabled. 

1. A possible increase in the numbers of ATMs in 

the block, near the shops. 

2. The existing family doctors' clinic could expand 

and provide more services. 

3. Public and commercial facilities should have 

rams or elevators. The kerbs near intersections and 

zebra crossings should be lowered. The parking 

1. Financing 

needed. 

lots should have special places for the disabled. 

Transport, parking 


1. The analyzed block is near 1. Nearby supermarkets 1. The pollution issue should be 

some major streets of the city and Tilžės street will addressed by the municipality. 

of Šiauliai that is why the cause huge pollution in 2. Additional parking space should be 

planned block has good road the western part of the created. 

infrastructure to the city centre planned block. 3. The residents should be encouraged 

and other areas. 

2. Lack of parking spaces to ride bicycles and use public 

2. The public transport system near the blocks of flats. transport more, instead of cars. To 

in the analyzed block is quite 3. The northern part of expand the public transport network, 

well developed. 

the block has too few bus improve conditions, modernize the 

3. The cycleway network is stops. 

public transport fleet. By continuing 

convenient and is constantly 4. Currently, the the expansion of cycleways and 

under development. 

analyzed block lacks implementing planning solutions, it 

fully fitted cycleways. will be possible to ride a bike safely, 

easier to teach children to use 

ecological transport. 

1. Financing 

needed. 

2. The 

implementation 

of public 

transportation 

promotion 

measures may 

take too long and 

not give the 

effects desired. 



SS-10-042-DPL 

The SWOT analysis revealed the following strategic connections: 

Using the strengths to implement the opportunities: 

Properly maintained green areas would serve as recreation 

factors, positively affecting at least one of the following 

aspects of human wellbeing: physical, spiritual or social 

health. 

Attracted funds to the block would improve its 

socioeconomic situation. 

An integrated modernization of the block would 

positively affect its aesthetic, economic, social and energy 

aspects. 

The building of planned cycleways would make it 

possible to drive bicycles safely; it would be easier to 

teach children to use ecological transport. 

Using the strengths to lessen the threats: 

Effective use of natural resources would make the block 

more attractive and contribute to the creation of 

sustainable environment. 

Using the opportunities to overcome the 

weaknesses: 

The "Lieporiai" park would be become more 

attractive to the nearby residents and city guests. 

By attracting investments, private capital, 

infrastructure management problems could be solved. 

The arrangement of the environment for the disabled 

would provide equal living conditions. 

The promotion to use public transport and bicycles, 

expansion of community network would help to 

decrease pollution in the block. 

The planning of land parcels around the blocks of 

flats would contribute to the solution of the parking 

space problem. 

Eliminating the weakness to lessen the threats: 

Motivating the residents to modernize their blocks of 

flats would decrease the use of heat and costs. 

By managing the public spaces properly and 

allocating them gradually the block could be made 

more attractive, and those territories – more 

accessible. 

Main conclusions and assumptions for further analysis and sustainable planning of the block: 

1. Only integrated modernization of the block can positively affect the aesthetic, economic and 

energy aspects of the block that is why the modernization of the blocks of flats will aim at 

decreasing heat usage and costs, solving infrastructure management problems (installing ramps or 

lifts, lowering kerbs near intersections and zebra crossings etc.). Properly managing public spaces, 

increasing their availability will make the block more attractive. 

2. Proper management of the “Lieporiai” park can improve the aesthetics of the block and the 

well being of the residents: the park will become more attractive to the citizens and city guests and 

can bring positive benefit to the physical, spiritual and social health of the residents 

3. The expansion and promotion of public transport and cycleway network can help to decrease 

pollution in the block, solve parking space problems. The residents will be able to drive bikes 

safely, use of ecological transport would be promoted, people would be healthier. 



Priedas Nr. 1 

Teritorijoje tarp Gegužių, Tilžės, Sondeckio ir S.Dariaus ir S.Girėno g. Šiauliuose paklotų šilumos tiekimo tinklų duomenys 

Planuojamoje teritorijoje paklotos Viso, Trasų ilgis pagal vamzdynų skersmenis, m 

šilumos tiekimo ir karšto vandens trasos m. 32 40 50 70 80 100 125 150 200 300 350 400 500 600 

I. Šiuo metu eksploatuojamų trasų ilgis 11560 19 276 1417 1512 1670 929 792 2302 663 269 1015 194 502 

1.1. tame sk. trasų ilgiai pagal paklojimo būdą: 

požeminiuose nepereinamuose g/b kanaluose 8619 19 191 782 983 765 884 417 1935 663 269 1015 194 502 

bekanaliu būdu 300 47 253 

techniniuose koridoriuose su seno tipo 

izoliacija 2641 85 635 529 858 45 375 114 

1.2. tame sk. pagal statybos metus: 

1970 m. 1096 19 98 37 91 17 123 409 302 

1973 m. 4100 18 453 735 968 403 389 640 494 

1975 m. 5788 160 927 686 638 513 280 737 169 269 1015 194 200 

1992 m. 263 263 

2007 m. 266 13 253 

2009 m. 47 47 

II. Neveikiančių šilumos tiekimo ir k.vand. trasų ilgis 3831 167 283 649 733 767 646 261 207 118 

2.1 tame sk. neveikiančios, nurašytos karšto vandens 

trasos 3538 167 244 634 733 722 452 261 207 118 

2.2. tame sk. neveikiančios, atjungtos šilumos tiekimo 

trasos 293 39 15 45 194 

III. Bendras šilumos tiekimo ir karšto vandens trasų 

ilgis 15391 186 283 925 2150 2279 2316 1190 999 2420 663 269 1015 194 502 

AB "Šiaulių energija" nuosavybės teise priklausančių eksploatuojamų šilumos tiekimo tinklų ilgis - 11300 m. 

AB "Šiaulių energija" nepriklausančių trasų (eksploatuojamų) ilgis - 234 m. 



Priedas Nr. 2 

UAB „Statybos strategija“ rengia Gegužių, Lieporių, 

S.Dariaus ir S.Girėno gatvių Šiauliuose detalųjį planą. 

Siekdami objektyviai ir teisingai įvertinti detaliuoju planu 

nagrinėjamo kvartalo poreikius, prioritetus ir problematiką, 

parengėme klausimyną. Mums svarbu išsiaiškinti kvartalo 

gyventojų poziciją, todėl šią informaciją galite pateikti tik Jūs. 

Kadangi gyvenimo šioje vietoje pagrindinius aspektus įvertinti 

ir kokybišką dokumentą parengti galime tik glaudžiai 

bendradarbiaudami su kvartalo gyventojais, todėl nuoširdžiai 

prašome atsakyti į pateiktus klausimus. 

Įrašykite namo, apie kurį pateiksite duomenis, adresą 

______________________________________________________ 

Nuosavybės formos ir socialinė gyventojų sudėtis 

Klausimas 

1. Kiek butų yra Jūsų bendrijos ar administruojamame name? [nurodyti 

skaičių] 

2. Kiek gyventojų gyvena Jūsų bendrijos ar administruojamame name? 

[nurodyti preliminarų skaičių] 

3. Kiek šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, gyvena Jūsų bendrijos ar 

administruojamame name? [nurodyti preliminarų skaičių] 

4. Kiek Jūsų name preliminariai gyvena skirtingų amžiaus grupių žmonių? 

[nurodyti preliminarų skaičių] 

Suaugusieji nuo 18 iki 25 metai 

Suaugusieji nuo 25 iki 45 metai 

Suaugusieji nuo 45 iki 60 metų 

Suaugusieji virš 60 metų (pensijinio amžiaus) 

Vaikai iki 3 metų 

Vaikai nuo 3 iki 7 metų 



5. Ar yra Jūsų name socialiai remtinų šeimų/asmenų? [ Jei yra, tai kiek 

nurodyti preliminarų skaičių, jei nėra, įrašyti 0] 

6. Ar yra Jūsų name socialinio būsto fondo butų? [ Jei yra, tai kiek nurodyti 

preliminarų skaičių, jei nėra, įrašyti 0] 

Atsakymas 



Socialinė infrastruktūra ir aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia 

7. Kokiu balu nuo 1 iki 5 įvertintumėte Jūsų kvartalo socialinės infrastruktūros 

išvystymą (parduotuvių tinklą, gydymo įstaigas, mokslo ir mokymo bei 

priešmokyklines įstaigas)? 

8. Kaip dažnai apsiperkate Jūsų kvartale esančiose parduotuvėse (Norfoje, cento, supernetto ir t.t.)? 

[tinkamiausius atsakymus pažymėkite „+”] 

Kasdien 

Tris kartus per savaite 

Kartą per savaitę 

Kartą per mėnesį 

Visai kvartale neapsipirkinėju 

9. Jei ne, tai kodėl? [tinkamiausius atsakyus pažymėkite „+”] 

Toli nuo namų 

Nepatogus susisiekimas 

Trūksta automobilių parkavimo 

vietų 

Brangu 

Trūksta pasiūlos 

Norfa Cento Supernetto 

Norfa Cento Supernetto 

10. Ar daugumoje gyventojai naudojasi kvartale esančia pirminės sveikatos 

priežiūros įstaiga ? (poliklinika) [taip arba ne] 

11. Jei ne, tai kodėl? [atsakymas žodžiais, pvz. Trūksta specialistų, 

nekompetetingi specialistai, didelės eilės ar pan.] 

12. Ar daugumoje gyventojai naudojasi kvartale esančiomis priešmokyklinėmis 

ir mokymo įstaigomis? [taip arba ne] 

13. Jei ne, tai kodėl? [atsakymas žodžiais, pvz. Trūksta specialistų, 

nekompetetingi specialistai, trūksta vietų ar pan.] 

14. Kiek negalią turinčių žmonių gyvena Jūsų name? [nurodyti preliminarų 

skaičių, jei nėra, įrašyti 0] 

15. Ar Jūsų name yra liftas? [taip arba ne] 

16. Ar teritorija aplink Jūsų namą ir namo laiptinė yra pritaikyta neįgaliems 

žmonėms (įrengti pandusai, teritorijoje nuleisti bortai ir t.t.)? [taip arba ne] 

Automobilių stovėjimo vietos, kitų transporto priemonių ir alternatyvių būdų panaudojimas 

17. Kiek maždaug namo gyventojų naudojasi visuomeniniu trasportu? [nurodyti 

preliminariai procentą] 

18. Kuo nepatrauklus visuomeninis transportas? [tinkamiausius atsakymus 

pažymėkite „+”] 



Toli stotelė 

Nepakankamas maršrutų skaičius 

Didelės žmonių grūstys 

Nepatrauklus estetiškai 

Kitos priežastys 

19. Kiek automobilių, priklausančių Jūsų namo gyventojams, statoma Jūsų 

namo kieme? [nurodyti preliminariai procentą] 

20. Ar pakankamas esamas automobilių stovėjimo vietų skaičius? [taip arba ne] 

Ekologija 

21. Kur yra Jūsų namo gyventojams skirtas buitinių atliekų koteineris 

[nurodyti, name ar namo kieme]? 

22. Ar yra netoliese konteineriai, skirti rūšiuotoms atliekoms? 

Efektyviam energijos taupymo pastatuose būdų ir priemonių įverinimui, prašome pateikti: 

23. Daugiabučių namų kasmetinės apžiūros aktus nuo 2009 m. sausio mėn., šis dokumentas 

privalomas remiantis STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji 

reikalavimai ir jų įrengimo tvarka“; 

24. Nurodyti daugiabučių namų šildomus plotus; 

25. Nurodyti daugiabučiuose namuose atliktų renovacijų apimtis, pvz. Rekonstruotas šilumos punktas 

2008 m., rekonstruotas stogas (įrengiant termoizoliacijos sluoksnį) 2005 m. ir t.t.; 

26. Nurodyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki dabar bei užpildyti žemiau 

esančia lentelę: 

Laikotarpis 

2008 m. sausio 1d. – 

2008 m. gruodžio 31 d. 

2009 m. sausio 1d. – 

2009 m. gruodžio 31 d. 

2010 m. sausio 1d. – 

2010 m. liepos 31 d. 

Suvartotos šilumos 

energijos pastato 

šildymui, MWh 

Suvartotos šilumos 

energijos karštam 

vandeniui ruošti, MWh 



Priedas Nr. 3 

Sevastopolio g. 11 



Krymo g. 42 



V. Grinkevičiaus g. 18 


UŽSAKOVAS 


OBJEKTAS 



DALIS 

KONCEPCIJA 

ŽYMUO 

SS 10–042–DPL 

VILNIUS 

2011 





Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalusis planas SS-10-042-DP 




Projekto vadovė dr.Kristina Gaučė (at. Nr. 17693, 24203) 


Energetinės dalies vadovas 


Inžinierė 

Inžinierius 






Donata Baltrušaitytė 






2


TURINYS 

ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 4 

I. KONCEPCIJOS NUSTATYMAS ..................................................................................................... 4 

1. Pirma koncepcija ................................................................................................................................. 5 

2. Antra koncepcija.................................................................................................................................. 9 

3. Koncepcijų palyginimas .................................................................................................................... 13 

4. Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................................ 14 

5. Gauti pasiūlymai ir pageidavimai .................................................................................................... 16 

II. ENERGETINĖ DALIS ..................................................................................................................... 18 

6. Alternatyvių pastatų šildymo būdų analizė..................................................................................... 18 

7. Šilumos daliklių sistemos diegimo daugiabučiuose galimybių analizė ......................................... 21 

8. Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo daugiabutyje galimybių analizė ..................... 23 

9. Alternatyvių šilumos gamybos būdų ir šilumos taupymo galimybių apibendrinimas ................ 25 

10. Magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizacijos įvertinimas................................................ 25 

III. KONCEPCIJOS VIEŠINIMAS ....................................................................................................... 28 


3


ĮVADAS 


„Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalųjį planą“ (teritorijų 

planavimo dokumento rengimo pagrindai–2009 m. vasario mėn. 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės 

administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-205 “ ir 2010 m. rugpjūčio mėn. 25 d. sutartis Nr. SS–T/10– 

109/R/SŽ–799). 



teritorijas, esančias planuojamame kvartale (želdiniai, infrastruktūra ir kitos bendro naudojimo 

teritorijos); 





I. KONCEPCIJOS NUSTATYMAS 

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S.Dariaus ir S.Girėno gatvių Šiauliuose detaliojo plano koncepcija 

rengiama ant aktualios topografinės nuotraukos. 

Detaliojo plano koncepcijos pagrindiniai uždaviniai: 

- Išnagrinėti analizuojamos teritorijos suplanavimo, sklypų suformavimo galimybes bei pateikti 

konceptualius sprendinius; 

- Įvertinti automobilių stovėjimo vietų ir bendrojo naudojimo teritorijų poreikį; 

- Pateikti pasiūlymus dėl galimų priestatų ar antstatų. 

Planuojamos teritorijos detaliojo plano esamos būklės analizės metu buvo nustatyta, kad suformuoti 

ir įregistruoti sklypai teritorijoje daugiausiai yra visuomeninės, komercinės paskirties, mažaaukščių 

gyvenamųjų namų, o daugiabučiai namai, kurių viso teritorijoje yra 82, suformuotų sklypų turi labai 

nedaug. Įregistruoti nekilnojamojo turto registre yra tik dviejų daugiabučių namų sklypai, dešimčiai 

namų sklypai buvo formuoti, tačiau nėra įregistruoti. Todėl koncepcijos rengimo metu daugiausiai yra 

akcentuojamas sklypų formavimas aplink esamus daugiabučius namus, kadangi kiti objektai daugumoje 

sklypus turi, o naujų objektų planavimas iš esmės nėra galimas dėl ir taip tankaus užstatymo kvartale. 

Pažymėtinas vienas visai naujai formuojamas 8075 m 2 ploto visuomeninės paskirties (V2) sklypas, 

maldos namų statybai Lieporių ir V.Grinkevičiaus gatvių sankirtoje priešais Lieporių parką. Kiti 

formuojami sklypai daugiau sietini su esamais objektais. Didžiausias kvartalo formuojamas sklypas 

esamam objektui yra beveik 13 ha ploto bendrojo naudojimo sklypas (B3) Lieporių parkui. Kvartalo 

viduje esamoms gatvėms – Statybininkų, Lieporių, V.Grinkevičiaus, Krymo, Sevastopolio, Saulės takui, 

Gvazdikų takui yra formuojami inžinerinės infrastruktūros sklypai (I2). Naujas inžinerinės 

infrastruktūros sklypas (I2) planuojamas tarp Saulės tako ir Lieporių gatvės, kur šiuo metu yra įrengtas 

pėsčiųjų takas. Ši gatvė daugiau skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, o eismas automobiliais turėtų būti 

ribojamas (leistinas tik keliems privažiavimams prie pavienių objektų arčiau Saulės tako). Ši nauja gatvė 

ribojasi su naujai formuojamu visuomeninės paskirties sklypu ir veda į Lieporių parko dviračių taką. 

Detaliajame plane numatoma, kad daugiabučiuose namuose, esančiuose šalia Tilžės gatvės, gali būti 

įrengiamos komercinės paskirties patalpos (kaip numato Šiaulių miesto bendrasis planas), o jų 

aptarnavimas numatomas nuo Tilžės gatvės, kur gatvių raudonųjų linijų zonoje įrengiamos automobilių 

stovėjimo aikštelės. 

Planuojamoje teritorijoje esantys sklypai: visuomeninės, komercinės paskirties, mažaaukščių 

gyvenamųjų namų – neperplanuojami, išskyrus komercinės paskirties sklypą Gvazdikų takas 1, kur 

žemės sklypas yra dalinamas, nekeičiant žemės paskirties (formuojami du komercinės paskirteis 

4


sklypai). Taip pat paliekami ir ankstesniais detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypai aplink esamus 


Fromuojant sklypus aplink daugiabučius namus yra atsižvelgiama į esamą užstatymą, automobilių 

stovėjimo vietų poreikį, bendrojo naudojimo teritorijų poreikį, be to stengiamasi įgyvendinti šiuo metu 

LR galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus. Šis uždavinys yra sudėtingas, kadangi planuojamas 

kvartalas yra pastatytas prieš 40 metų, kai galiojo visai kiti reikalavimai. Tuo metu nebuvo formuojami 

sklypai, buvo labai nedidelis automobilizacijos lygis. Pagal šiuo metu galiojančias normas automobilių 

stovėjimo vietų poreikis yra 1 vieta/butui. Iš viso planuojamame kvartale yra 5650 butų. Skaičiuojama, 

kad vienai automobilio vietai įrengti reikalingas plotas sudaro 25 m 2 , tad bendras ploto poreikis viso 

planuojamo kvartalo automobilių vietoms įrengti sudarytų apie 14 ha, t.y. daugiau nei visas Lieporių 

parkas. Pažymėtina, kad įrengiant antžemines automobilių stovėjimo aikšteles šalia esamų daugiabučių 

namų, nėra galimybių išlaikyti automobilių stovėjimo aikštelėms nustatomų sanitarinių apsaugos zonų. 

Teorinis siūlymas, reikalaujantis didelių finansinių lėšų bei keliantis didelių problemų su požeminiais 

inžineriniais tinklais, bet gerinantis estetinį vaizdą - tai požeminių automobilių saugyklų įrengimas tarp 

daugiabučių namų. Įrengiant eksploatuojamą stogą, antžeminėje dalyje vietoj ištisinių automobilių 

stovėjimo aikštelių, būtų galima įrengti sporto aikštynus, vaikų žaidimų aikšteles, kitas bendrojo 

naudojimo teritorijas. Antžeminėje sklypo dalyje būtų numatyta tik nedidelė automobilių stovėjimo 

aikštelių dalis, daugiausiai skirta negalią turintiems žmonėms. 

Želdynai ir bendrojo naudojimo teritorijos, turėtų būti projektuojamos pagal PRIKLAUSOMŲJŲ 

ŽELDYNŲ NORMŲ (PLOTŲ) NUSTATYMO TVARKOS APRAŠĄ, kuriuo vadovaujantis daugiaaukščių 

gyvenamųjų namų sklypuose želdynai turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % sklypo ploto, bet į šį plotą 

neįeina sporto aikštynai. Tačiau daugeliu atveju, formuojant sklypus aplink esamus daugiabučius namus, 

normos įgyvendinimas nėra galimas. 

Ieškant optimalaus teritorijos suplanavimo sprendinio, koncepcijos nustatymo metu buvo parengti du 

teritorijos suplanavimo variantai. 

Pirmosios siūlomos koncepcijos atveju sklypai yra formuojami aplink kiekvieną daugiabutį, 

bendrojo naudojimo teritorijoms yra formuojami atskiri sklypai. Antrosios koncepcijos atveju siūloma 

žemės sklypus formuoti kelių namų grupėms, o želdynai ir bendrojo naudojimo teritorijos integruojamos 

į tą patį sklypą. 

1. Pirma koncepcija 

Pirmosios koncepcijos atveju kiekvienas daugiabutis namas yra įvertinamas individualiai. Sklypo 

ribose stovi vienas daugiabutis namas, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės bei turi būti įrengti 

priklausomieji želdynai (teoriškai 30 % planuojamo sklypo ploto). Formuojant sklypus atsižvelgiama į 

gatvių raudonąsias linijas, gretimų įregistruotų sklypų ribas, sklypo poreikį priklausomai nuo pastato 

dydžio, norminius atstumus nuo pastato iki sklypo ribos (stengiantis išlaikyti bent 3 m atstumą) ir į 

natūralius riboženklius: aikštelių ribas, šaligatvius. Suformuotų sklypų dydžiai svyruoja nuo 25 iki 80 

arų. 

Suformuotiems žemės sklypams apskaičiuojamas užstatymo intensyvumas. Jis svyruoja nuo 0,5 iki 

1,6 (žr. I koncepcijos brėžinį). 

Suformavus sklypus, buvo atliktas teorinis paskaičiavimas, rodantis ploto balansą – ar sklypo dydis 

pakankamas esamam pastatui, automobilių stovėjimo aikštelių ir želdynų įrengimui. Pažymėtina, kad 

skaičiavimas tik teorinis, kuriame nėra įvertinami šaligatviai, aikštelių konfigūracijos, esamų želdynų 

vieta, norminiai atstumai ir pan. 


5


Teorinis suplanuotų sklypų plotų balansas I koncepcijos atveju 

Namo adresas 

Sklypo 

plotas, m 2 

Pastato 

užstatymas, 

Želdynų 

poreikis, 

m 2 

m 2 

Auto. 

Poreikis, 

vnt./ m 2 

Ploto 

balansas 

1 S. Dariaus ir S.Girėno g. 8 4148 689 1244 60/1500 +715 



4 S. Dariaus ir S.Girėno g. 14 4879 1106 1464 100/2500 -191 

5 S. Dariaus ir S.Girėno g. 16 4764 1467 1429 119/2975 -1107 



13 Gegužių g. 13 8159 1498 2448 119/2975 +1238 

14 Gegužių g. 15 5061 1170 1518 100/2500 -127 

15 Gegužių g. 17 2918 706 875 60/1500 -163 

16 Gegužių g. 19 3111 731 933 60/1500 -53 

17 Gegužių g. 23 6822 1514 2047 118/2950 +311 

18 Gegužių g. 25 2918 706 875 60/1500 -163 

19 Gegužių g. 27 4152 689 1246 59/1475 +742 

20 Gegužių g. 29 3601 645 1080 45/1125 +751 

21 Gegužių g. 31 4707 1063 1412 75/1875 +357 

22 Gegužių g. 33 6470 1053 1941 75/1875 +1601 

23 Gegužių g. 35 5327 961 1598 100/2500 +268 

24 Gegužių g. 37 5483 1056 1645 75/1875 +907 

25 Lieporių g. 1 5356 1106 1607 99/2475 +168 

26 Lieporių g. 3 6010 1106 1803 100/2500 +601 

27 Lieporių g. 5 6537 1143 1961 100/2500 +933 

28 Lieporių g. 9 5292 1107 1588 100/2500 +97 

29 Lieporių g. 11 5706 1145 1712 100/2500 +349 

30 Lieporių g. 13 4772 1107 1432 100/2500 -267 

31 Lieporių g. 15 2821 709 846 60/1500 -234 

32 Lieporių g. 17 3394 689 1018 60/1500 +187 

34 Lieporių g. 21 6101 1487 1830 119/2975 -191 

35 Saulės takas 3 4897 1107 1469 100/2500 -179 

36 Saulės takas 4 6359 1105 1908 100/2500 +846 

37 Saulės takas 6 3161 689 948 60/1500 +24 

38 Gvazdikų takas 2 3323 476 997 60/1500 +350 

40 Gvazdikų takas 8 3189 817 957 60/1500 -85 

41 Sevastopolio g. 1 2056 630 617 45/1125 -316 

42 Sevastopolio g. 3 2783 630 835 45/1125 +193 






48 V.Grinkevičiaus g. 2 3001 608 900 45/1125 +368 

49 V.Grinkevičiaus g. 4 3888 1038 1166 106/2650 -966 






6





57 Krymo g. 2 6005 1106 1801 75/1875 +1223 

58 Krymo g. 4 2881 639 864 45/1125 +253 

59 Krymo g. 6 4217 905 1265 108/2700 -653 

60 Krymo g. 8 3478 656 1043 45/1125 +654 

61 Krymo g. 10 2481 637 744 45/1125 -25 

62 Krymo g. 12 4371 1058 1311 75/1875 +127 

63 Krymo g. 14 5929 1057 1779 75/1875 +1218 

66 Krymo g. 20 3160 630 948 45/1125 +457 

67 Krymo g. 22 2481 619 744 45/1125 -7 

70 Krymo g. 34 2747 461 824 54/1350 +112 

71 Krymo g. 36 5967 1103 1790 75/1875 +1199 

72 Krymo g. 38 4604 1103 1381 75/1875 +245 

73 Krymo g. 40 3212 629 964 45/1125 +494 

74 Krymo g. 42 5776 1100 1733 75/1875 +1068 

75 Krymo g. 44 2738 649 821 45/1125 +143 

77 Statybininkų g. 9 5354 1106 1606 100/2500 +142 

78 Statybininkų g.11 4801 1110 1440 100/2500 -249 

79 Statybininkų g. 13 3967 1106 1190 100/2500 -829 

80 J.Sondeckio g. 22 6330 1106 1899 100/2500 +825 

81 Tilžės g. 24 2477 689 743 60/1500 -455 

82 Tilžės g. 24A 2661 689 798 60/1500 -326 

Šie atlikti skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad atskirais atvejais sklypuose yra žemės ploto stygius, 

o kitais atvejais – perteklius, tačiau ne visada galima perstumti sklypo ribą optimizuojant sklypų dydžius. 

Atskirais atvejais namai yra sustatyti per tankiai, atstumas tarp jų yra per mažas, kad sklypo riba būtų 

patraukiama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad tam tikrų normatyvų įgyvendinimo 

būtina atsisakyti. Užstatymas pastatu mažinamas negali būti. Keliais atvejais, atsižvelgiant į didelį žemės 

sklypo plotą, siūloma esamą užstatymą didinti (lentelėje pažymėta žalia spalva). Tai galėtų būti 

V.Grinkevičiaus gatvėje esantys du penkiaaukščiai namai Nr. 8 ir 12. Atsižvelgiant į pastatų tipą 

(blokiniai namai), siūloma užstatymą didinti priestatais po vieną laiptinę su individualiu konstruktyviniu 

karkasu, bet ne antstatais, kurie keltų grėsmę esamų pastatų kostrukcijoms. Keletai namų (lentelėje 

pažymėti oranžine spalva) užstatymo tankinti nerekomenduojama, neatsižvelgiant į žemės ploto 

perteklių. Gegužių g. 13, Krymo g. 2 ir 14 namams negali būti statomi priestatai, nes jie sklype 

orientuoti taip, kad papildomai laiptinei sklype fiziškai nėra vietos. Gegužių g. 33 (pažymėtas geltona 

spalva) namo priestatas galėtų būti numatomas tik šalia Tilžės gatvės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje 

vietoje didelė tarša ir triukšmas nuo gatvių bei gretimybėse esančių prekybos centrų (Akropolio ir 

Arenos), papildomas užstatymas gyvensmosiomis patalpomis nerekomenduojamas, todėl siūlomos tik 

komercinės patalpos. 

Rengiamos koncepcijos atveju siūloma mažinti želdynų plotus sklypuose, įrengiant kelių namų 

grupėms atskirus bendrojo naudojimo sklypus, kur būtų įrengiamos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės bei 

numatyta kita poilsiui skirta infrastruktūra. 

Automobilių stovėjimo vietas numatoma įrengti sklypų ribose. Žemiau pateiktoje lentelėje yra 

apskaičiuotas automobilių stovėjimo vietų poreikis kiekvienam namui pagal STR 2.06.01:1999, kur 

nurodoma, kad daugiabučiams namas taikoma norma yra - 1 vieta/butui. 


7


Norminis automobilių poreikis šalia daugiabučių namų (I koncepcija) 

Namo adresas 

Auto. 

Poreikis 

vnt./m 2 

Esamos 

aikštelės 

Planuojama 

aikštelė sklype 

m 2 /vnt. 

m 2 /vnt. 

1 S. Dariaus ir S.Girėno g. 8 60/1500 325/13 1700/68 +8 

2 S. Dariaus ir S.Girėno g. 10 119/2975 460/18 1690/67 -52 






13 Gegužių g. 13 119/2975 820/32 2850/114 -5 

14 Gegužių g. 15 100/2500 820/32 1325/53 -47 

15 Gegužių g. 17 60/1500 600/24 680/27 -33 

16 Gegužių g. 19 60/1500 790/31 1050/42 -18 

17 Gegužių g. 23 118/2950 820/32 1950/78 -40 

18 Gegužių g. 25 60/1500 600/24 730/29 -31 

19 Gegužių g. 27 59/1475 420/16 1925/77 +18 

20 Gegužių g. 29 45/1125 700/28 1130/45 0 

21 Gegužių g. 31 75/1875 450/18 1440/57 -18 

22 Gegužių g. 33 75/1875 740/29 1500/60 -15 

23 Gegužių g. 35 100/2500 580/23 2160/86 -14 

24 Gegužių g. 37 75/1875 950/35 2025/81 +6 

25 Lieporių g. 1 99/2475 800/32 1380/55 -44 

26 Lieporių g. 3 100/2500 800/32 1600/64 -36 

27 Lieporių g. 5 100/2500 620/24 2850/114 +14 

28 Lieporių g. 9 100/2500 420/16 1635/65 -35 

29 Lieporių g. 11 100/2500 510/20 1650/66 -34 

30 Lieporių g. 13 100/2500 950/38 1260/50 -50 

31 Lieporių g. 15 60/1500 350/14 1035/41 -19 

32 Lieporių g. 17 60/1500 710/28 1050/42 -18 

34 Lieporių g. 21 119/2975 900/36 1450/58+51 -10 

35 Saulės takas 3 100/2500 975/39 1665/66 -34 

36 Saulės takas 4 100/2500 825/33 2000/80 -20 

37 Saulės takas 6 60/1500 570/22 1500/60 0 

38 Gvazdikų takas 2 60/1500 360/14 1260/50 -10 


41 Sevastopolio g. 1 45/1125 460/18 715/28 -17 



44 Sevastopolio g. 7 45/1125 275/11 1235/49 +4 




48 V.Grinkevičiaus g. 2 45/1125 300/12 1185/47 +2 

49 V.Grinkevičiaus g. 4 106/2650 625/25 1500/60 -46 





Trūksta 

vietų, vnt. 


8





57 Krymo g. 2 75/1875 830/33 1400/56 -19 

58 Krymo g. 4 45/1125 700/28 700/28 -17 

59 Krymo g. 6 108/2700 700/28 1460/58 -50 

60 Krymo g. 8 45/1125 550/22 1000/40 -5 

61 Krymo g. 10 45/1125 250/10 250/10 -35 

62 Krymo g. 12 75/1875 550/22 1025/41 -34 

63 Krymo g. 14 75/1875 625/25 1950/78 +3 

66 Krymo g. 20 45/1125 250/10 775/31 -14 

67 Krymo g. 22 45/1125 550/22 625/25 -20 

70 Krymo g. 34 54/1350 700/28 925/37 -26 

71 Krymo g. 36 75/1875 1000/40 1900/76 +1 

72 Krymo g. 38 75/1875 725/29 1600/64 -11 

73 Krymo g. 40 45/1125 300/12 800/32 -13 

74 Krymo g. 42 75/1875 725/29 1875/75 0 

75 Krymo g. 44 45/1125 300/12 475/19 -26 

76 Statybininkų g. 5 100/2500 880/35 2240/89 -11 


78 Statybininkų g.11 100/2500 1150/46 1575/63 -37 


80 J.Sondeckio g. 22 100/2500 550/22 1925/77 -23 

81 Tilžės g. 24 60/1500 360/14 600/24 -36 

82 Tilžės g. 24A 60/1500 480/19 1250/50 -10 

Pagal šią koncepciją automobilių stovėjimo vietų stygius 1329. Šis skaičius nustatytas neįvertinus 

galimų įrengti automobilių stovėjimo vietų gatvių raudonųjų linijų zonose. Įrengiant automobilių 

stovėjimo vietas gatvių raudonųjų linijų zonose (palei Tilžės gatvę įrengiant aikšteles, o kvartalo viduje 

papildomas vietas įrengiant gatvių praplėtimuose), būtų įrengtos papildomai apie 600 vietų, o numatant 

automobilių stovėjimo aikšteles pavieniuose sklypuose, dar būtų galima įrengti 370 vietų. Bendras 

trūkumas sudarytų apie 350 vietų. Šio stygiaus kompensavimas siejamas su gretimybėse esančiais 

antžeminiais garažais. 

2. Antra koncepcija 

Antrosios koncepcijos esminė planinė struktūra siejama su pirminiu kvartalo projektu, kuriame 

kvartalo daugiabučiai namai bei gyventojų poreikiai buvo vertinti kompleksiškai, neskaidant teritorijos į 

smulkius pavienius objektus. Antrojoje detaliojo plano koncepcijoje žemės sklypai yra formuojami 4-6 

namų grupėms, o tų sklypų ribose numatomas želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijų, automobilių 

stovėjimo aikštelių įrengimas. Šia koncepcija siekiama vientisos estetikos tvarkant teritorijas, darnaus ir 

tikslingo teritorijų panaudojimo. Fromuojant sklypus atsižvelgiama į gatvių raudonąsias linijas, gretimų 

įregistruotų sklypų ribas, sklypo poreikį priklausomai nuo pastato dydžio, norminius atstumus nuo 

pastato iki sklypo ribos (stengiantis išlaikyti bent 3 m atstumą) ir į natūralius riboženklius: aikštelių 

ribas, šaligatvius. Suformuotų sklypų dydžiai svyruoja nuo 33 arų iki 3,2 ha. 

Suformuotiems žemės sklypams apskaičiuojamas užstatymo intensyvumas. Jis svyruoja nuo 0,73 iki 

1,33 (žr. II koncepcijos brėžinį). 

Suformavus sklypus, buvo atliktas teorinis paskaičiavimas, rodantis ploto balansą – ar sklypo dydis 

pakankamas esamam pastatui, automobilių stovėjimo aikštelių ir želdynų įrengimui. Pažymėtina, kad 


9


skaičiavimas tik teorinis, kuriame nėra įvertinami šaligatviai, aikštelių konfigūracijos, esamų želdynų 

vieta, norminiai atstumai ir pan. 

Teorinis suplanuotų sklypų plotų balansas II koncepcijos atveju 

Namo adresas 

Sklypo 

plotas, 

Pastato 

užstatymas, 

Auto. 

Poreikis, 

Želdynų 

poreikis, m 2 

Ploto 

balansas 

m 2 m 2 

vnt./ m 2 

14 S. Dariaus ir S.Girėno g. 8 31907 689 60/1500 9572 +4884 

S. Dariaus ir S.Girėno g. 10 1457 119/2975 

Lieporių g. 1 1106 99/2475 

Lieporių g. 3 1106 100/2500 

Lieporių g. 5 1143 100/2500 

13 S. Dariaus ir S.Girėno g. 12 32762 689 60/1500 9828 +6926 





1 Gegužių g. 13 25898 1498 119/2975 7769 +3360 

Gegužių g. 15 1170 100/2500 

Gegužių g. 17 706 60/1500 

Gegužių g. 19 731 60/1500 

Saulės takas 6 689 60/1500 

3 Gegužių g. 23 28335 1514 118/2950 8500 +2933 

Gegužių g. 25 706 60/1500 

Gegužių g. 27 689 59/1475 

Lieporių g. 21 1487 119/2975 

Saulės takas 4 1105 100/2500 

6 Lieporių g. 9 28892 1107 100/2500 8668 +1360 

Lieporių g. 11 1145 100/2500 

Lieporių g. 13 1107 100/2500 

Lieporių g. 15 709 60/1500 

Lieporių g. 17 689 60/1500 

Saulės takas 3 1107 100/2500 

8 Gvazdikų takas 2 3323 476 60/1500 997 +350 

9 Gvazdikų takas 8 3742 817 60/1500 1122 +303 

4 Sevastopolio g. 1 21243 630 45/1125 6373 +4904 

Sevastopolio g. 3 630 45/1125 




19 V.Grinkevičiaus g. 2 26974 608 45/1125 8092 +5222 

V.Grinkevičiaus g. 4 1038 106/2650 





20 V.Grinkevičiaus g. 16 28630 608 45/1125 8589 +5239 



Krymo g. 2 1106 75/1875 


10


Krymo g. 8 656 45/1125 

Krymo g. 10 637 45/1125 

21 Krymo g. 4 24704 639 45/1125 7411 +2560 

Krymo g. 6 905 108/2700 

Krymo g. 12 1058 75/1875 

Krymo g. 14 1057 75/1875 

Krymo g. 20 630 45/1125 

Krymo g. 22 619 45/1125 

5 Krymo g. 34 26433 461 54/1350 7930 +4233 

Krymo g. 36 1103 75/1875 

Krymo g. 38 1103 75/1875 

Krymo g. 40 629 45/1125 

Krymo g. 42 1100 75/1875 

Krymo g. 44 649 45/1125 

16 Statybininkų g. 9 18875 1106 100/2500 5663 +2390 

Statybininkų g.11 1110 100/2500 

Statybininkų g. 13 1106 100/2500 

17 Statybininkų g. 5 21526 1106 100/2500 6458 +3478 

J.Sondeckio g. 22 1106 100/2500 

Tilžės g. 24 689 60/1500 

Tilžės g. 24A 689 60/1500 

Šie atlikti skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypų formavimas namų grupėms 

planuojamame kvartale atspindi subalansuotą planavimą, kai žemės plotas yra pakankamo ploto bei 

paliekamas rezervas kitai infrastruktūrai (šaligatviams ar pan.) vystyti. Užstatymo tankinimas, kaip ir 

pirmosios koncepcijos atveju, tikslingiausias būtų V.Grinkevičiaus gatvėje esančių dviejų penkiaaukščių 

namų - Nr. 8 ir 12, taip pat statant nedidelius priestatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, o 

Gegužių g. 33 numatant priestatą komercijai, o namuose palei Tilžės gatvę numatomi du naudojimo 

pobūdžiai – G2 ir K1. 

Automobilių stovėjimo vietas numatoma įrengti sklypų ribose, neskirstant, kiek prie kiekvieno namo 

bus įrengta vietų, bet skaičiuojant bendrą aikštelių ploto ir sklype esančių namų butų santykį. Žemiau 

pateiktoje lentelėje yra apskaičiuotas automobilių stovėjimo vietų poreikis kiekvienam namui pagal STR 

2.06.01:1999, kur nurodoma, kad daugiabučiams namas taikoma norma yra - 1 vieta/butui. 

Norminis automobilių poreikis šalia daugiabučių namų (II koncepcija) 

Namo adresas 

Auto. 

Poreikis 

vnt./m 2 

Esamos 

aikštelės 

m 2 /vnt. 

Planuojama 

aikštelė sklype 

m 2 /vnt. 


S. Dariaus ir S.Girėno g. 10 119/2975 460/18 

Lieporių g. 1 99/2475 800/32 

Lieporių g. 3 100/2500 800/32 

Lieporių g. 5 100/2500 620/24 






1 Gegužių g. 13 119/2975 820/32 10000/400 +1 

Gegužių g. 15 100/2500 820/32 

Gegužių g. 17 60/1500 600/24 

Trūksta 

vietų, vnt. 


11


Gegužių g. 19 60/1500 790/31 

Saulės takas 6 60/1500 570/22 

3 Gegužių g. 23 118/2950 820/32 10000/400 -56 

Gegužių g. 25 60/1500 600/24 

Gegužių g. 27 59/1475 420/16 

Lieporių g. 21 119/2975 900/36 

Saulės takas 4 100/2500 825/33 

6 Lieporių g. 9 100/2500 420/16 9250/370 -150 

Lieporių g. 11 100/2500 510/20 

Lieporių g. 13 100/2500 950/38 

Lieporių g. 15 60/1500 350/14 

Lieporių g. 17 60/1500 710/28 

Saulės takas 3 100/2500 975/39 




Sevastopolio g. 3 45/1125 400/16 





V.Grinkevičiaus g. 4 106/2650 625/25 








Krymo g. 2 75/1875 830/33 

Krymo g. 8 45/1125 550/22 

Krymo g. 10 45/1125 250/10 

22 Krymo g. 4 45/1125 700/28 9200/368 -25 

Krymo g. 6 108/2700 700/28 

Krymo g. 12 75/1875 550/22 

Krymo g. 14 75/1875 625/25 

Krymo g. 20 45/1125 250/10 

Krymo g. 22 45/1125 550/22 

5 Krymo g. 34 54/1350 700/28 7050/282 -87 

Krymo g. 36 75/1875 1000/40 

Krymo g. 38 75/1875 725/29 

Krymo g. 40 45/1125 300/12 

Krymo g. 42 75/1875 725/29 

Krymo g. 44 45/1125 300/12 


Statybininkų g.11 100/2500 1150/46 

Statybininkų g. 13 100/2500 1200/48 


J.Sondeckio g. 22 100/2500 550/22 

Tilžės g. 24 60/1500 360/14 


12


Tilžės g. 24A 60/1500 480/19 

Pagal šią koncepciją automobilių stovėjimo vietų stygius sklypų ribose 337. Šis skaičius 

nustatytas neįvertinus galimų įrengti automobilių stovėjimo vietų gatvių raudonųjų linijų zonose. 

Įrengiant automobilių stovėjimo vietas gatvių raudonųjų linijų zonose (palei Tilžės gatvę įrengiant 

aikšteles, o kvartalo viduje papildomas vietas įrengiant gatvių praplėtimuose), būtų įrengtos papildomai 

apie 600 vietų, o numatant automobilių stovėjimo aikšteles pavieniuose sklypuose, dar būtų galima 

įrengti 370 vietų. Bendras galimų įrengti automobilių vietų skaičius kvartale gali viršyti iki 600 

automobilių vietų. 

Privalumai 

3. Koncepcijų palyginimas 

I koncepcija. Sklypai formuojami 

aplink kiekvieną daugiabutį, 

bendrojo naudojimo teritorijos 

planuojamos atskirtuose sklypuose ir 

yra skirtos naudotis keliems 

daugiabučiams namams 

- Kiekvienam daugiabučiui išskirtas 

sklypas, aiškūs prižiūrimi plotai; 

- Automobilių aikštelės skirtos 

kiekvienam namui. 

II koncepcija. Sklypai formuojami 

daugiabučių namų grupėms, 

automobilių stovėjimo aikštelės ir 

bendrojo naudojimo teritorijos 

integruojamos į sklypą 

- Formuojant sklypus daugiabučių namų 

grupėms diegiamas estetinis vientisumas; 

- Nedidelis užstatymo intensyvumas; 

- Kvartale nebelieka neadministruojamų 

plotų prie daugiabučių namų; 

Trūkumai 

- Tvarkant sklypus kiekvienam 

daugiabučiui individualiai, atsiranda 

estetinio vientisumo trūkumas; 

- Didelis užstatymo intensyvumas; 

- Nepriskiriant atsakingo naudotojo 

bendrojo naudojimo teritorijoms, 

- Automobilių stovėjimo aikšteles bei 

želdynus galima įrengti tenkinant šiuo 

metu LR galiojančių normų reikalavimus; 

- Žemės sklypų plotai pagal teorinius 

skaičiavimus yra pakankami esamiems 

pastatams, priklausomiesiems želdynams, 

automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti 

sklypo ribose; 

- Siūlomas teritorijos suplanavimas 

atspindi pirminį kvartalo projektą; 

- Žemės sklypus viduje galima sudalinti, 

priskiriant kiekvienam namui 

individualius priežiūros plotus, kurie galės 

būti lengvai keičiami naudojimosi eigoje. 

- Teisine prasme didėja sklypo naudotojų 

skaičius, tuo pačiu ir konfliktinių situacijų 

galimybės. 


13


didesnė tikimybė infrastruktūros 

niokojimui; 

- Ne visuose sklypuose pakanka ploto 

automobilių aikštelėms ir želdynams, 

todėl nėra tenkinamos šiuo metu 

galiojančios normos; 

- Ryškėja nesubalansuotas plotų 

paskirstymas, kai vienuose sklypuose 

yra žemės perteklius, o kituose – 

stygius; 

- Didėja socialinė atskirtis; 

-Didelei daliai sklypų turės būti 

nustatyti pravažiavimo servitutai, o tai 

dažnai tampa konfliktų objektu; 

- Žemės sklypų naudojimo eigoje, 

išreiškus gyventojams nepasitenkinimą 

dėl sklypų dydžių, formų, konfliktų dėl 

servitutų, žemės sklypų ribos negalės 

būti pakeistos; 

- Automobilių stovėjimo aikštelėms 

šalia kiekvieno namo turės būti 

nustatytos SAZ nuo kaimyninių sklypų 

namų, ir taip įrengiant aikšteles nebus 

išlaikytos higieninės normos. 

4. Išvados ir rekomendacijos 

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detaliojo plano rengėjas 

UAB “Statybos strategija”, rengiant planuojamojo kvartalo esamos būklės analizę, nustatė pagrindines 

planuojamojo kvartalo stiprybes ir silpnybes bei pagrindinius uždavinius, siekiamybes detaliojo plano 

koncepcijai. Vienas pagrindinių uždavinių, formuojant žemės sklypus aplink daugiabučius namus, 

suplanuoti želdynus su bendrojo naudojimo teritorijomis ir suprojektuoti reikalingą automobilių 

stovėjimo vietų kiekį. 

• Koncepcijos nustatymo etape daugiausiai akcentuojamas sklypų suformavimas aplink esamus 

daugiabučius namus; 

• Sklypai daugiausiai formuojami aplink esamus statinius, o naujai statybai formuojamas 

visuomeninės paskirties sklypas Lieporių ir V.Grinkevičiaus gatvių sankirtoje; 

• Koncepcijos nustatymo metu siekiama daugiabučių namų sklypams įgyvendinti šiuo metu LR 

galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus, numatant automobilių stovėjimo aikšteles, 

želdynus; 

• Parengti du koncepcijų variantai, kurių viename žemės sklypai formuojami kiekvienam 

daugiabučiui individualiai, o bendrojo naudojimo sklypus numatant atskirai; antrosios 

koncepcijos atveju sklypai formuojami daugiabučių namų grupėms; 

• I koncepcijos atveju sklypai formuojami 25 – 80 arų ploto, užstatytmo intensyvumas 0,5-1,6; 


14


• I koncepcijos atveju atlikus žemės sklypų plotų balansų skaičiavimą, matoma, kad toks 

planavimas nėra subalansuotas, nes vienu atveju yra žemės ploto stygius, kitu – perteklius, 

• I koncepcijos atveju automobilių stovėjimo vietų stygius sklypuose kvartalo mastu siekia 1329, o 

papildomai įrengiant automobilių stovėjimo vietas gatvių praplėtimuose, papildomose aikštelės 

bendras stygius yra apie 350; 

• II koncepcijoje žemės sklypai formuojami 33 arų – 3,2 ha, užstatymo intensyvumas 0,73-1,33; 

• II koncepcijos atveju pagal sklypų plotų balanso skaičiavimą, žemės sklypai yra pakankamo 

dydžio, kad sklype būtų įrengtos reikiamo dydžio automobilių stovėjimo aikštelės ir želdynai su 

bendrojo naudojimo teritorijomis; 

• II koncepcijoje automobilių stovėjimo vietų skaičiaus stygius yra 337 visame kvartale, o įrengus 

papildomas aikšteles poreikis gali būti viršytas. 

Rengiant koncepciją Nr. 1, kur žemės sklypai formuojami aplink kiekvieną daugiabutį namą, ir 

atlikus išsamius plotų balansų skaičiavimus, tapo akivaizdu, kad šios koncepcijos atveju pagrindiniai 

uždaviniai nebus išspręsti: 

• Bendrojo naudojimo teritorijos, įrengtos namų grupėms, turinčioms individualius sklypus, liks 

neadministruojamos; 

• Daugelyje sklypų truks vietos automobilių stovėjimo aikštelėms ir priklausomiesiems želdynams 

įrengti; 

• Bus būtinybė projektuoti servitutus daugeliui sklypų, nes namai tarpusavyje yra labai susieti ir 

įvažiavimai nuo pagrindinių gatvių skirti keletui namų. 

Parengus detaliojo plano alternatyvią koncepciją Nr. 2, kur žemės sklypai formuojami namų 

grupėms, ir apskaičiavus plotų balansus, matoma, kad žemės sklypų plotai pasiskirstę tolygiai, 

išsprendžiami ir pagrindiniai uždaviniai: 

• Sklypuose pakanka vietos esamiems pastatams, priklausomiesiems želdynams su bendrojo 

naudojimo teritorijomis ir automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti; 

• Teritorijoje nebelieka neadministruojamų plotų; 

• Atsiranda estetinis vientisumas, išsaugoma pirminė kvartalo planinė idėja. 

II koncepcija yra pranašesnė už I koncepciją, nes turi akivaizdžius privalumus: formuojant sklypus 

daugiabučių namų grupėms diegiamas estetinis vientisumas; nedidelis užstatymo intensyvumas; kvartale 

nebelieka neadministruojamų plotų prie daugiabučių namų; automobilių stovėjimo aikšteles bei želdynus 

galima įrengti tenkinant šiuo metu LR galiojančių normų reikalavimus; siūlomas teritorijos 

suplanavimas atspindi pirminį kvartalo projektą. 

Įvertinus esamą būklę, vyraujančią problematiką bei siekiant įgyvendinti šiuo metu LR galiojančių 

įstatymų bei normų reikalavimus, detaliojo plano rengėjas UAB “Statybos strategija” siūlo detaliojo 

plano organizatoriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, pritarti koncepcijai Nr. 2 ir leisti 

formuoti sklypus namų grupėms. Žemės sklypai viduje galės būti sudalinti ir daugiabučiams namams 

nuomojamos žemės sklypų dalys, kurios naudojimo eigoje galės būti nesudėtingai keičiamos, jei būtų 

išreikšti tokie gyventojų pageidavimai. Lietuvoje tokia praktika dar nėra plačiai taikoma, tačiau Vakarų 

Europos šalyse, pvz. Vokietijoje, žemės sklypų formavimas daugiabučių namų grupėms taikomas labai 

dažnai. 


15


5. Gauti pasiūlymai ir pageidavimai 

Pasiūlymas, pageidavimas 

Atsakymas 

1. Gyventojų anketose nurodytas pageidavimas 

didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių 

1. Koncepcijos rengimo metu atlikti skaičiavimai 

automobilių stovėjimo vietų poreikiui nustatyti 

prie kiekvieno daugiabučio namo, parinkti 

sprendimai: 

- didinti automobilių stovėjimo aikšteles 

sklypuose; 

- numatyti papildomas aikšteles Tilžės gatvės 

raudonųjų linijų zonoje; 

- planuojamo kvartalo viduje platinti gatves ir 

praplėtimuose įrengti papildomas automobilių 

stovėjimo vietas; 

- kvartale numatyti keli infrastruktūriniai sklypai, 

kuriuose turėtų būti automobilių stovėjimo 

aikštelės; 

- junktis gretimų namų grupėms ir naudotis 

didesnėmis aikštelėmis. 


įrengti vaikų žaidimų aikšteles 

2. Rengėjo pasiūlyti sprendimai: 

- I koncepcijos atveju siūloma bendrojo naudojimo 

teritorijoms numatyti atskirus sklypus, kuriuose 

būtų įrengtos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės; 

- II koncepcijos atveju bendrojo naudojimo 

teritorijos integruojamos į sklypą, skirtą naudotis 

keliems namas. 

Aikštelių infrastruktūros parinkimui, išdėstymui 

turėtų būti parengti atskiri projektai. 


spręsti buitinių atliekų surinkimo problemas. 

3.1. Gyventojai nurodė, kad dažnai buitinių atliekų 

konteineriams nėra priskirtos aikštelės, tad būna 

atvejų, kad buitinių atliekų konteineris yra 

paliekamas ant pravažiavimo. 

3.2. Buvo pageidaujama naikinti šiukšlių 

konteinerį, kadangi labai dažnai šiukšlės paliekmos 

šalia konteinerio. 


3. 1. Šiaulių miesto savivaldybė yra parengusi 

Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių 

aikštelių Šiauliuose specialųjį planą (2009 m.). 

Vadovaujantis šiuo planu, mišrių atliekų 

konteinerių aikštelės su 1,1 m 3 tūrio konteneriais 

turėtų būti planuojamos kiekvienam daugiabučiui 

atskirai, o didelio tūrio konteineriai turėtų būti 

naikinami. Rengiant detaliojo plano sprendinius 

bus vadovaujamasi minėtu specialiuoju planu. 

3.2. Šios sąlygos detaliojo plano rengimo metu 

įgyvendinti negalima. Kiekvienam namui 

administruojant savo konteinerį, turėtų būti labiau 

išsaugoma aplinka, o parinkus tinkamą konteinerių 

kiekį, laiku jį išvalius, buitinės atliekos neturėtų 

būti mėtomos šalia konteinerių 

16


4. Gyventojų pageidavimuose buvo nurodoma, kad 

dėl didelių medžių, augančių šalia daugiabučių 

namų, yra ribojamas natūralus apšvietimas 

gyvenamosiose patalpose. 

5. Šiaulių vyskupija pageidavo suformuoti sklypą 

bažnyčios statybai 

6. Susipažinimo su parengta koncepcija metu, 

gauti pageidavimai (Krymo g. 4, 12, 14 gyventojų) 

dėl sklypų formavimo šiems namams. Buvo 

pageidaujama nejungti į namų grupę, o formuoti 

namams atskirus sklypus 

7. Susipažinimo su parengta koncepcija metu, 

gauta pretenzija (Lieporių g. 13) dėl automobilių 

stovėjimo aikštelės priskirimo kitam namui 

(Lieporių g. 11) sprendinio, kuris nurodytas I-oje 

koncepcijoje 

4. Situaciją pagerinti galėtų medžių priežiūra, šakų 

genėjimas. Želdynų priežiūra detaliuoju planu nėra 

sprendžiama, tačiau sprendinių etape bus 

peržiūrimi želdiniai, augantys per arti gyvenamųjų 

namų 

5. Koncepcijos metu formuojamas 8075 m 2 ploto 

visuomeninės paskirties (V2) sklypas, maldos 

namų statybai Lieporių ir V.Grinkevičiaus gatvių 

sankirtoje priešais Lieporių parką 

6. Sprendimą dėl tinkamesnio sklypų 

suformavimo, renkantis iš dviejų pateiktų 

koncepcijų, turėtų priimti planavimo 

organizatorius (Šiaulių miesto savivaldybė), 

įvertinusi gyventojų pageidavimus. Pažymėtina, 

kad net ir formuojant žemės sklypus namų 

grupėms, bus numatomas vidinis sklypo 

sudalinimas, kurio pagrindu bus paskirtos namams 

tvarkymo ir priežiūros teritorijos. 

7. Detaliojo plano rengėjai pastabą priėmė, 

sprendinys bus pataisytas 


17



II. ENERGETINĖ DALIS 

6. Alternatyvių pastatų šildymo būdų analizė 

Teoriškai tiekti šilumą kvartalo daugiabučiams galima įvairiais būdais – CŠT būdu arba 

decentralizavus šilumos tiekimą, individualiose katilinėse šildymui naudoti gamtines ar suskystintas 

dujas, medieną, elektros energiją bei kitas kuro rūšis. Kiekvienas iš šių būdų bus aptartas atskirai. 

Kaip pavyzdys pasirinktas tipinis 5-ių aukštų 45 butų namas esantis Krymo g. 44. Namo bendras 

naudingas plotas 2325m 2 , instaliuota galia šildymui 244 kW, galia karšto vandens ruošimui 296 kW. 

Daugiabučio namo metinis šilumos suvartojimas sudaro apie 357,22 MWh per metus. Svarstomos 

atsijungimo nuo esamos CŠT sistemos ir autonominės katilinės įsirengimo galimybės. 

Šiame name instaliuojamos katilinės galia turi padengti vartotojų maksimalius poreikius – 540 kW. 

Daroma prielaida, kad autonominės katilinės finansavimas yra atliekamas paimant paskolą 15-ai metų su 

8% metinėmis palūkanomis. Remiantis Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo 

sistemų ekonominio įvertinimo metodikoje 3 lentelėje pateikiama formule: 60000+295×P, kur P – galia 

[kW], investicija tokio galingumo katilinei sudarytų apie 220 tūkst. Lt, o su banko palūkanomis bendra 

suma sudarytų 385,5 tūkst.Lt. Metinė grąžintina suma (anuitetas) bus 25,7 tūkst.Lt. Katilinės tarnavimo 

laikas 15 metų. 

Kiekvienu atveju bus įvertinama šiluminės energijos kaina, gaminant ją autonominėje katilinėje, 

esant skirtingoms kuro rūšims. Daroma prielaida, kad kūrenant gamtinėmis dujomis, skystu kuru ar 

suskystintomis dujomis, investicijos katilinės įrengimui išlieka tokios pačios. 

Gamtinės dujos. Atitinkamai pagal suvartojamą metinį šilumos kiekį - 357,22 MWh, dujų 

suvartojimas sudarys apie 42541 nm 3 /metus. Priimtas katilinės vidutinis efektyvumas 90%, dujų 

energetinė vertė - 9,33 kWh/nm 3 (2009 m. vidurkis). Dujų kaina 1560 Lt/tūkst.nm 3 (su PVM) plius 14,05 

Lt/mėn. (su PVM) pastovioji dedamoji. Kaina paimta iš AB “Lietuvos dujos” šiuo metu patvirtinto 

oficialaus kainininko, galiojančio iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pinigine išraiška metinės sąnaudos kurui 

sudarys 66,53 tūkst.Lt. 

Bendros metinės kuro ir investicijų sąnaudos sudarys: 

66,53+25,7 = 92,23 tūkst. Lt/metus. 

Remiantis šiais skaičiavimais šilumos kaina vartotojams bus lygi: 

92230 [Lt/metus] / 357220 [kWh/metus] = 0,2582 Lt/kWh, arba 25,82 ct/kWh. 

Kuro dedamosios kainą sudaro 18,62 ct/kWh, o investicijų dedamoji 7,20 ct/kWh. Matome, kad 

apskaičiuota bendra kaina 25,82 ct/kWh yra aukštesnė nei nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos 

vienanarė kaina, kuri lygi 24,2 ct/kWh. Pabrėžtina, kad į autonominės katilinės sąnaudas papildomai įeis 

eksploatavimo išlaidos vandeniui, elektrai, einamiesiems remontams bei priežiūrai, taip pat neįvertintas 

galimas dujų kainos kilimas, kas papildomai padidins šilumos kainą. Todėl galime konstatuoti, kad 

autonominės katilinės instaliavimas vartotojams ekonominio efekto neduoda. 

Analizuojant atvejį, kuomet kiekvienas gyventojas įsirengtų autonominį šildymą, šilumos kaina 

būtų dar aukštesnė nei bendros katilinės atveju, kadangi padidėtų dujų tarifas mažesnės grupės 

vartotojams. Be to dujinių įrenginių įrengimo taisyklėse yra nustatyti reikalavimai dūmtraukių 

prijungimui: „75 punktas. Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų vartotojų 

dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato aukštuose esančių dujinių šildymo katilų 

prijungimo prie dūmtraukio taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie 

bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, turi būti įrengtas atskiras dujinio 

šildymo katilo dūmtraukis, užtikrinantis reikiamą trauką“. Kaip matome, šie reikalavimai yra gana 

sunkiai techniškai įvykdomi, kadangi įrengiant dujinius įrenginius visiems daugiaaukščio namo 

gyventojams, reikia numatyti daugiau nei vieną dūmtraukį, o tai ženkliai didina bendras investicijas. 

Suskystintos dujos. Viena iš techninių galimybių yra naudoti suskystintas naftos dujas 

autonominėse katilinėse, tačiau tam tikslui šalia apšildomų pastatų turi būti įrengti rezervuarai, kas 

techniškai yra sunkiai realizuojama. Suskystintų naftos dujų (propano butano mišinio) pardavimo kaina 

AB „Orlen Lietuva“ (2010.11.24) yra 3419,87 Lt/t (su PVM). Dujinės fazės tankis 2,32 kg/nm 3 , 

kaloringumas 104650 kJ/nm 3 . Esant vidutiniam 90 % katilinės efektyvumui, kuro dedamosios kaina būtų 

18


apie 30,32 ct/kWh. Tai yra žymiai brangiau nei centralizuotos šilumos kaina, netgi neįvertinus 

investicijų į katilinės įrengimą. Su investicijom šilumos kaina siektų 37,52 ct/kWh. Šiuo atveju, 

vartotojai atsijungdami nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ne tik negaus ekonominio efekto, 

bet ir patirs nemažus nuostolius. 

Skystas kuras. Techniškai sunkiai realizuojamas variantas, kadangi, kaip ir suskystintų dujų 

atveju, būtina įrengti specialias kuro talpas šalia gyvenamųjų namų. Be to, tai susiję su nemažomis 

investicijomis. Dyzelinio kuro pardavimo kaina AB „Orlen Lietuva“ (2010.11.24) yra 3210,12 Lt/1000 l. 

Kaloringumas 42480 kJ/kg. Esant vidutiniam 90 % katilinės efektyvumui, kuro dedamosios kaina būtų 

apie 36,38 ct/kWh. Su investicijom į katilinės įrengimą šilumos kaina siektų 43,58 ct/kWh, todėl negali 

konkuruoti su centralizuotos šilumos kaina. 

Biokuras (skiedros, pjuvenos, malkos). Sunkiai techniškai realizuojamas variantas, kadangi 

reikia įrengti specialius kuro bunkerius ar sandėlius šalia gyvenamųjų namų. Tankiai užstatytuose 

daugiaaukščių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kvartaluose toks variantas atmetamas kaip techniškai 

negalimas. Biokuro panaudojimo galimybė gali būti svarstoma retai apstatytose gamybinio pobūdžio 

teritorijose. 

Preliminariai įvertinsime biokuro katilinėje pagaminamos šilumos tikėtiną kainą. Valstybinės 

kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio mėn. duomenimis, vidutinė šilumos, pagamintos 

naudojant biokurą, kaina yra 63,09 Lt/MWh (kai su tiekėjais atsiskaitoma už pagamintos šilumos kiekį). 

Vadinasi, šilumos energijos kuro dedamosios kaina būtų apie 6,3 ct/kWh. 

Įvertinus investicijas įrangos pirkimui (priimame 20% didesnes nei gamtinių dujų atveju) ir banko 

palūkanas, gauname, kad šiluminės energijos kaina deginant medieną gali sudaryti apie 14,94 ct/kWh. 

Tokia šilumos kaina gaunama tuomet, kai nėra vertinamas asmeninis darbas kuro paruošimui, 

katilo priežiūrai ir kūrenimui (taip daroma individualiuose namuose). Jeigu katilinė yra didesnės galios ir 

aptarnauja stambesnius objektus – daugiaaukščius namus, kvartalus ar įmones, tuomet katilinei yra 

būtinas aptarnaujantis personalas – dispečeriai, kūrikai. Daroma prielaida, kad šildymo sezonu priežiūrai 

reikia keturių etatų, o nešildymo sezonu – vieno etato. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 

duomenimis, 2010 m. II-ąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje siekė 2055,8 

Lt. Atlyginimą apytiksliai prilyginant 2000 Lt, per metus bendra suma atlyginimams sudarys: 

4 x 2000 [Lt/mėn] x 7 [mėn] + 1 x 2000 [Lt/mėn] x 5 [mėn] = 66000 Lt/metus 

Atlyginimų dalis tenkanti pagamintos šilumos vienetui bus: 

66000 [Lt/metus] / 357220 [kWh/metus] = 0,0185 Lt/kWh, arba 18,5 ct/kWh. 

Matome, kad atlyginimai katilinės priežiūros darbuotojams sudaro didelę dalį, todėl galutinė kaina 

gaminant šilumą iš sąlyginai pigaus biokuro padidėja iki 33,4 ct/kWh. 

Pjuvenų granulės. Techniškai realizuojamas variantas, lengvai automatizuojamas degimo 

procesas. Gali būti įrengti požeminiai bunkeriai kuro atsargoms. Tačiau tankiai užstatytuose 

daugiaaukščių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kvartaluose toks variantas atmetamas kaip techniškai 

negalimas dėl vietos sandėliams trukūmo. 

Preliminariai įvertinsime granulių katilinėje pagaminamos šilumos kainą. Granulių kaina yra apie 

485 Lt/t (perkant dideliais kiekiais). Vidutinė kuro energetinė vertė - 4,84 kWh/kg. Esant vidutiniam 80 

% katilinės efektyvumui, kuro dedamosios kaina būtų apie 12,5 ct/kWh. 

Įvertinus investicijas (20% didesnes nei gamtinių dujų atveju), banko palūkanas, ir darant 

prielaidą, kad visus metus katilinės priežiūrai užtenka vieno etato (procesas automatizuotas), vidutinė 

šilumos kaina gali pakilti iki 27,85 ct/kWh. 

Elektros energija. Šildymas bei karšto vandens ruošimas su elektros energija techniškai gana 

nesunkiai realizuojamas, tačiau tam reikia papildomų investicijų esamos sistemos rekonstrukcijai. Pagal 

šiuo metu galiojančius tarifus, gyventojams tektų mokėti 45 ct/kWh vien už suvartotą elektros energiją. 

Netgi maksimaliai išnaudojant lengvatinį tarifą, taikomą naktimis ir savaitgaliais, kuris yra lygus 34 

ct/kWh, vidutinė šilumos kaina bus lygi apie 40 ct/kWh, t.y. žymiai didesnė už centralizuotos šilumos 

kainą. Įvertinus investicijas ši kaina bus dar didesnė, todėl ekonomiškai netikslinga diegti elektrinį 

šildymą daugiaaukščiuose gyvenamuose bei kitos paskirties pastatuose. 


19


Elektros energiją tikslinga naudoti termoakumuliacinėse sistemose su šiluminiais siurbliais. Tačiau 

šiai dienai investicijos tokiai sistemai yra nemažos ir galutinės šiluminės energijos kaina gaunama gana 

aukšta. 

Skirtingų kuro rūšių ir tipo katilinių generuojamos šiluminės energijos kainų palyginimas pateiktas 

6.1 lentelėje. 

Lentelė 6.1. Šilumos kainų palyginimas įsirengiant individualias katilines 

Naudojamas 

energijos 

šaltinis 

Kuro 

dedamoji, 

ct/kWh 

Investicijų 

dedamoji, 

ct/kWh 

Bendra 

kaina, 

ct/kWh 

Pastabos 

CŠT - - 24,2 

Gamtinės 

dujos 

Suskystintos 

dujos 

Dyzelinis 

kuras 

18,62 7,20 25,82 

30,32 7,20 37,52 

36,38 7,20 43,58 

Techniškai įmanoma realizuoti. 

Šiluminės energijos kaina 

konkurencinga CŠT kainai 

Techniškai įmanoma realizuoti, tačiau 

šiluminės energijos kaina žymiai 

didesnė nei CŠT 




Biokuras 

(skiedros, 

malkos) 

6,3 

investicijos 

8,64 

atlyginimai 

12 

33,4 

Kaina aukštesnė nei CŠT, be to, 

daugiabučių namų atveju sunkiai 

realizuojamas būdas dėl vietos 

trūkumo kuro sandėliams, 

eksploatavimo nepatogumų, taršos. 

Pjuvenų 

granulės 

12,5 

investicijos 

7,65 

atlyginimai 

4,37 

27,85 

Techniškai įmanoma realizuoti. 

Šiluminės energijos kaina 

konkurencinga CŠT kainai, lengvai 

automatizuojamas kuro tiekimas į 

katilą. 

Elektros 

energija 

40 - 40 




Iš pateiktų duomenų matome, kad CŠT šilumos kaina yra žemiausia tarp pateiktų alternatyvų. 

Papildomai galima būtų išskirti kitus rizikos faktorius bei veiksnius, darančius įtaką apsisprendimui 

atsijungti, ar ne nuo CŠT sistemos: 

• alternatyvaus šilumos šaltinio nebuvimas. Nutrūkus, pavyzdžiui, gamtinių dujų tiekimui, 

vartotojai kuriam laikui liktų be šildymo. Elektros instaliacijos galia nėra paskaičiuota 

šildymo poreikiams, o esamos CŠT sistemos karšo rezervo palaikymas būtų papildomos 

išlaidos, mažinančios investicijos tikslingumą; 

• šilumos vartotojų nemokumas – ne visi gyventojai yra pajėgūs atsiskaityti (bent laiku) už 

paslaugas, todėl tai gali atsiliepti kitiems daugiabučio namo gyventojams; 


20


• išlaidų už šildymą padidėjimas dėl kompensacijos kitiems sistemos vartotojams, kadangi 

remiantis Šilumos ūkio įstatymu, atsijungiantiems vartotojams turi būti įvertintas 

kompensacijos mokestis, kad kompensuotų sąnaudų padidėjimą kitiems sistemos 

vartotojams; 

• namo ir aplinkos estetinės išvaizdos praradimas dėl atsiradusio katilinės pastato, kamino ir 

t.t. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia tada, kuomet gyventojai įsirengdami autonominį 

šildymą, kaminus išveda per sienas. Tai ne tik gadina pastato estetinį vaizdą, tačiau žalingai 

veikia gyvenamąją aplinką. Dažnai dūmai yra prisiurbiami į gyvenamas patalpas; 

• šilumos energijos vartojimo reguliavimo galimybės ir apskaitos sistemos atskiruose butuose 

nebuvimas. Atsijungus nuo CŠT ir nekeičiant daugiabučio šilumos tiekimo sistemos išlieka 

gyventojų piktnaudžiavimo sistemos trūkumais galimybė. 

7. Šilumos daliklių sistemos diegimo daugiabučiuose galimybių 

analizė 

Atsižvelgiant į vartotojo interesus, lengviausias būdas sumažinti sąskaitas už šilumą yra galimybė 

pačiam sumažinti šilumos vartojimą. Tam reikėtų daugiabučių butų radiatoriuose įmontuoti 

termoreguliatorius (7.1 pav.) ir įdiegti šilumos daliklių (7.2 pav.) sistemą, leidžiančią individualiai 

išmatuoti bute suvartotą šilumos kiekį. Sistema turi būti įdiegta visame name. 

Pav. 7.1 Termoreguliatorius 

Pav. 7.2. Šilumos daliklis 

Daugiabutyje įdiegus šilumos daliklių sistemą, atsiranda daug privalumų: 

- galimybė individualiai reguliuoti šilumos suvartojimą pagal poreikius; 

- atsiranda motyvacija taupyti šilumą bei rūpintis buto šilumos izoliacija (keisti langus, šiltinti 

sienas); 

- eliminuojama persišildymo, piktnaudžiavimo galimybė, kai gyventojai savavališkai įsirengia per 

daug šildymo sekcijų; 

- duomenis nuskaitant nuotoliniu būdu tampa neįmanoma klastoti skaitiklių rodmenų; 

- nuskaityti šilumos daliklių rodmenys kompiuterine programa koreguojami buto padėties, 

radiatoriaus temperatūros perdavimo ir jo tipo (konstrukcijos, medžiagos, iš kurios pagamintas) 

koeficientais, todėl kampinių, viršutinių bei apatinių butų gyventojams dėl jų buto specifinės 

padėties nebus skaičiuojamas didesnis mokestis už šildymą; 

- gyventojai kiekvieną dieną gali sekti sąskaitos pokyčius ir, viršijus savo finansines galimybes, 

apriboti poreikius. 

- Šilumos daliklių sistema leidžia sumažinti sąskaitas už šilumos suvartojimą iki 20-30 %. 

Kelių metų sistemos naudojimo šalies daugiabučiuose patirtis parodė, kad nepaisant visų 

privalumų, šilumos daliklių sistema turi vieną trūkumą – tai daugiabučio gyventojų nesutarimai dėl 

šilumos suvartojimo apskaitos metodikos. 


21


Pastebėtina, kad šilumos apskaita daugiabučių butams ekonomiškai pasiteisina naujai statomuose 

arba kompleksiškai renovuojamuose namuose. Senuose nerenovuotuose pastatuose šilumos apskaita 

butams netenka prasmės dėl didelio jų šilumos poreikio šildymui. Senų daugiabučių butų savininkai 

praranda galimybę taupyti šilumą, nes komforto sąlygų butuose užtikrinimui visada jiems reikia patiekti 

maksimalų šilumos kiekį. Todėl tikslingiausia yra pirmiausia pagerinti seno daugiabučio atitvarų 

šilumines savybes, ir tik po to (arba tuo pat metu kompleksiškai renovuojant pastatą) investuoti į šilumos 

apskaitos prietaisų įrenginėjimą kiekviename bute. 

Investicijų įvertinimas 

Įvertinsime šilumos daliklių sistemos įdiegimo kaštus standartiniam senos statybos 5 aukštų, 45 

butų daugiabučiui. Sistemą verta diegti tik renovuotame name. Tipinio senos statybos 5 aukštų 45 butų 

namo renovacija, kurią sudaro: senų langų keitimas, sienų ir cokolio šiltinimas, stogo dangos šiltinimas 

ir daliklių sistemos įrengimas, kainuotų apie 900 tūkst.Lt. Šių priemonių įgyvendinimas leistų sutaupyti 

apie 40- 50% pastato suvartojamos šilumos energijos. Šių renovacijos priemonių atsipirkimo laikas būtų 

maždaug 25 metai. Žemiau įvertintos tik pačios šilumos daliklių sistemos įdiegimo investicijos. 

Kai namo šilumos mazgas renovuotas (pvz. Gegužių g. 29, Sevastopolio g. 1, Krymo g. 4 ir t.t.), 

tai atliekami stovų ir butų radiatorių pertvarkymo darbai: šildymo sistemos atskiruose stovuose 

montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo 

patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija. Prie radiatorių įrengiami termoreguliatoriai ir šilumos 

apskaitos prietaisai – dalikliai. 

UAB „Vilniaus energija“ duomenimis, šilumos daliklių sistemos įrengimo kaina siekia apie 

29,5 Lt už kvadratinį metrą buto ploto. Standartinio 45 butų penkiaaukščio bendras naudingas plotas 

apytiksliai lygus 2325 m 2 . Taigi tokiam namui šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemos įdiegimas 

kainuotų apie 68588 Lt. 

Šilumos daliklių sistemos įdiegimo investicijų atsipirkimo laikotarpis standartiniam 45 butų 

penkiaaukščiui apskaičiuotas keliais atvejais (7.1 lentelė). Pabrėžtina, kad į investicijas neįskaičiuotos 

namo sienų (atitvarų) šiltinimo ir šilumos mazgo renovavimo išlaidos. 

Lentelė 7.1. Šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemos įdiegimo 5 aukštų daugiabutyje 

ekonominiai rodikliai 

Sutaupytas 

šilumos kiekis % 


kiekis kWh 

Sutaupytos lėšos 

Lt/metus 

30 107166 25934 2,6 

25 89305 21612 3,17 

20 71444 17289 3,97 

15 53583 12967 5,29 

10 35722 8645 7,93 

5 17861 4322 15,87 

Atsipirkimo 

laikotarpis metais 

Įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir 

karšto vandens tiekimo sistemomis šilumos suvartojimą sumažina 15-20 %, o investuotos lėšos atsiperka 

per 3-5 metus. Reikia pažymėti, kad termoreguliatorių su šilumos dalikliais įrengimas tik suteikia 

galimybę gyventojams patiems reguliuoti temperatūrą patalpoje. Sutaupyti gali tie gyventojai, kurie 

dažnai būna išvykę, ar gyvena ne visą laiką, arba patalpose palaiko žemesnę nei +18 o C temperatūrą, 

kitaip sakant taupydami komforto sąskaita. 

Pastebėtina, kad daliklių sistemos įdiegimas yra įtrauktas į rekomenduojamų namų renovacijos 

priemonių sąrašą, todėl gyventojai gali tikėtis 15 proc. išlaidų kompensacijos. Tokiu atveju atsipirkimo 

laikotarpis būtų dar mažesnis. 


22


8. Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo daugiabutyje 

galimybių analizė 

Analizuojant galimybes šilumos energijos gamybai daugiabutyje panaudoti atsinaujinantį energijos 

šaltinį, galimi du pasirinkimo variantai: saulės arba vėjo energija. Vėjo jėgainės ir saulės fotoelementai 

skirti gaminti elektros energiją. Techniškai įmanoma elektros energijos pagalba gaminti šilumą, tačiau 

norint pagaminti daugiabučio metinį suvartojamą šilumos kiekį, reikalinga 250-300 kW galios vėjo 

jėgainė arba apie 450 kW galios saulės fotoelektrinė, kuri užimtų virš 3000 m 2 plotą, o tai vienam 

daugiabučiui techniškai neįgyvendinama užduotis. Dėl šių priežasčių šie variantai atmetami kaip 

techniškai neįmanomi. 

Šilumai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti yra skirti saulės kolektoriai, kurie pagal saulės 

spindulius sugeriančių elementų gamybos technologiją dažniausiai skirstomi į du tipus: plokščiuosius ir 

vakuuminius. Plokštieji, mažiau efektyvūs, gaminami saulės energiją sugeriančias metalines plokšteles 

patalpinus į gerai izoliuotą dėžę ir uždengus stiklu. Kitas tipas - vakuuminiai saulės šildytuvai, turi didelį 

efektyvumą pasiekiančius vakuuminius elementus (8.1 pav.). 

a 

Pav. 8.1 Saulės kolektorių tipai: plokščiasis (a) ir vakuuminis (b) 

Vakuuminių saulės kolektorių pranašumai prieš plokščiuosius atsiskleidžia mūsų platumų klimato 

sąlygomis. Esant šaltam aplinkos orui vakuuminių saulės kolektorių efektyvumas yra didesnis nei 

plokščiųjų. Taip pat jie efektyvesni saulės kolektoriui veikiant aukštose, artimose 100 laipsnių 

temperatūrose (saulės kolektoriaus paviršiaus temperatūra) vasaros metu. Paprastai tokios konstrukcijos 

vamzdžio gyvavimo laikas yra 25-30 metų, gamintojai teikia garantiją efektyvumui pasiekti iki 10 metų. 

Šilumos nuostolių koeficientas vakuume labai mažas, todėl šilumos nešiklį galimą pašildyti iki 120- 

160°С. 

Nėra vienareikšmio atsakymo, kuris saulės kolektorių tipas turėtų būti naudojamas daugiabutyje. 

Aukštos kokybės vakuuminių kolektorių kaina apie du kartus didesnė už tokios pat galios plokščiųjų, o 

spalio-vasario mėnesiais konvertuojamos energijos kiekio padidėjimas yra nedidelis, todėl, siekiant 

mažesnių investicijų, galimybių įvertinimui pasirinkti plokštieji kolektoriai. 

b 

Ekonominiai skaičiavimai 

Įvertinsime vakuuminių saulės kolektorių panaudojimo daugiabučio karšto vandens gamybai 

galimybes. Skaičiavimams pasirinktas daug šilumos energijos sunaudojantis 9-aukštis Sevastopolio g.11. 

Skaičiavimams naudota programa EnergyPro. 


23


Daugiamečių stebėjimų duomenimis, vidutinis metinis suminės saulės radiacijos kiekis, krintantis į 

horizontalų paviršių Lietuvoje yra apie 1000 kWh/m 2 . Tai beveik tiek pat kaip Danijoje ir daugiau kaip 

Švedijoje, kuriose saulės energijos panaudojimas ypač populiarus. Apie 88 proc. metinės saulės 

energijos, krintančios statmenai Žemės paviršiui, tenka septyniems mėnesiams - kovui, balandžiui, 

gegužei, birželiui, liepai, rugpjūčiui ir rugsėjui. Toks saulės energijos kiekio pasiskirstymas leidžia 

priderinti saulės kolektorių darbą prie pastatų šildymo sezoniškumo - žiemą karštas vanduo gaunamas iš 

individualių namų centrinio šildymo sistemos, ne šildymo sezono metu - iš saulės. 

Saulės kolektorių sistema vandens šildymui montuojama ant stogo (8.2 pav.), todėl sistema 

skaičiuojama pagal stogo plotą. 

Pav. 8.2 Daugiabučio namo Sevastopolio g. 11 stogas 

Stogo plotas – 452 m 2 , bendras galimas naudoti saulės kolektorių montavimui stogo plotas – 410 

m 2 . Saulės kolektorių instaliuojamos sistemos galią sąlygoja galimo naudoti daugiabučio stogo ploto 

konfigūracija. Preliminariai vertinamas galimas instaliuoti kolektorių plotas – iki 300 m 2 . Kolektorių 

pasvirimo kampas – 35°, orientacija – į pietus. 

Saulės kolektorių pagaminta šiluma būtų kaupiama vandens talpoje, kurios tūris apskaičiuojamas 

pagal namo gyventojų karšto vandens poreikius per parą. Daromos prielaidos, kad vienas gyventojas 

suvartoja apie 30 l karšto vandens per parą, o 54 butų daugiabutyje gyvena 135 gyventojai. Tuomet jų 

karšto vandens poreikis apytiksliai lygus 4 m 3 /parą. Įvertinus poreikio svyravimus, vandens talpa 

padidinama iki 5 m 3 . 

Tokio ploto saulės kolektorių sistema per metus gamins apie 71,5 MWh. Daugiabutis Sevastopolio 

g. 11 karšto vandens ruošimui 2009 m. sunaudojo 167466 kWh šilumos energijos. Gaunama, kad saulės 

kolektorių sistema tiektų 43 % viso šilumos poreikio daugiabučio karšto vandens tiekimo sistemoje, o 

CŠT turėtų būti papildomai patiekti apie 96 MWh/metus arba 57 % šilumos. 

Vokiškų plokščiųjų 300 m 2 ploto kolektorių kaina siekia 187740 Lt (UAB „Terma“ kainininkas). 5 

m 3 tūrio talpos karštam vandeniui orientacinė kaina – 16200 Lt (UAB „Terma“ kainininkas). Montavimo 

medžiagų orientacinė kaina – apie 35000 Lt, montavimo darbų kaina – apie 50000 Lt. Bendros 

orientacinės saulės kolektorių sistemos įdiegimo investicijos – 288940 Lt. Pažymėtina, kad kaina 

priklauso nuo įrenginių kokybės ir technologijos. 

Skaičiavimai rodo, kad naudojant saulės kolektorius karšto vandens ruošimui per metus būtų 

sutaupoma apie 17300 Lt. Tai reiškia, kad sistemos paprastasis atsipirkimo laikotarpis siektų apie 16-17 

metų ir viršytų saulės kolektorių tarnavimo amžių. Projekto įgyvendinimui gavus ES paramą, 

atsipirkimo laikotarpis sutrumpėtų, ir atsirastų galimybė panaudoti aukštesnės kokybės įrengimus. 


24


9. Alternatyvių šilumos gamybos būdų ir šilumos taupymo 

galimybių apibendrinimas 

Dalinė arba pilna esamos CŠT sistemos decentralizacija kvartale techniškai yra išpildoma. 

Pakankamai gerai yra išvystytas mažo slėgio gamtinių dujų tinklas, kuris užtikrina dujų tiekimą 

buitiniams poreikiams. 

Nagrinėjant alternatyvius daugiaaukščių pastatų šildymo būdus, siekiama rasti visai miesto 

bendruomenei aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu optimalų sprendimą, kaip garantuoti patikimą 

šilumos tiekimą. Išanalizavus galimus individualius apsirūpinimo šiluma variantus, buvo nustatyta, kad 

esant dabartinėms dujų ir kitų energijos išteklių kainoms, ekonomiškai vartotojams nėra tikslinga 

atsijungti nuo CŠT sistemos. Visais atvejais įvertinta šilumos kaina buvo aukštesnė už centralizuotos 

šilumos kainą. Tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje vartotojų išlaidos šildymui būtų aukštesnės nei 

centralizuoto šilumos tiekimo atveju. Tai neatitinka mažiausių sąnaudų koncepcijos. 

Šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemos įdiegimo ekonominis vertinimas parodė, kad tai vienas 

geriausių būdų sumažinti gyventojų sąskaitas už šilumą. Taip pat investicijų atsipirkimo laikotarpis 

tiesiogiai priklauso nuo sutaupytos šilumos kiekio, todėl gyventojai suinteresuoti taupyti šilumą ir 

rūpintis namo šiluminėmis savybėmis. Šilumos sutaupymams esant 15-20 %, investicijos atsipirktų per 

3-5 metus. 

Saulės kolektorių sistemos karštam vandeniui ruošti įdiegimo ekonominis įvertinimas parodė, kad 

projektas nėra pakankamai gyvybingas vertinant techninį saulės kolektorių tarnavimo amžių, ir jis 

neduos esminės ekonominės naudos artimiausiu periodu. Esminį poveikį projekto rodikliams turėtų 

gaunama parama subsidijos forma. 

10. Magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizacijos 

įvertinimas 

Nagrinėjamoje teritorijoje paklota apie 3 km magistralinių tinklų. Pagal preliminarius vertinimus 

šiuo metu nuo nagrinėjamų magistralinių vamzdynų norminiais metais patiriami 2954 MWh/metus 

šilumos energijos nuostoliai. Reikia atkreipti dėmesį, kad dalis teritorijoje paklotų magistralinių 

vamzdynų (apie 684 metrus) atlieka miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo sužiedinimo funkciją, 

todėl net ir pilnai atsisakius centralizuoto šilumos tiekimo šioje teritorijoje šios magistralės turės būti 

išlaikytos ir toliau funkcionuoti. Magistralinių vamzdžių schema pateikiama 10.1 paveiksle. 


25


10.1 pav. Magistralinių šilumos tiekimo vamzdynų schema 

Remiantis vamzdynų hidraulinio modeliavimo rezultatais esamų magistralinių vamzdynų 

pralaidumas vietomis yra didesnis negu to reikalauja esami šilumos energijos vartotojai, o tai reiškia, kad 

rekonstruojant vamzdynus dalies ruožų skersmenys gali būti keičiami mažesniais. 

Magistralinių vamzdynų ilgių suvestinė prieš ir po rekonstrukcijos pateikiama 10.1. lentelėje. 

10.1. lentelė. Magistralinių vamzdžių ilgių suvestinė 

Sąlyginis vamzdžio Esami magistralinių 

skersmuo 

vamzdžių ilgiai, m 

Magistralinių vamzdžių ilgiai 

po rekonstrukcijos, m 

DN150 460 

DN200 964 1424 

DN250 410 

DN300 539 579 

DN350 213 

DN400 157 

DN500 214 214 

DN600 470 470 


26


Pakeitus visus magistralinius vamzdžius šilumos energijos nuostoliai nuo šių vamzdynų sumažės 

perpus ir sudarys apie 1550 MWh/metus, t.y sutaupymai atlikus rekonstrukciją sieks 1404 MWh/metus, 

arba esant dabartinei šilumos energijos gamybos kainai sieks 161,46 tūkst.Lt./metus. Pasinaudojant 

sustambintais statybos darbų kainos skaičiavimo rodikliais įvertinta, kad visų magistralinių tinklų 

rekonstrukcija sudarys 6 648 tūkst.Lt, todėl paprastas atsipirkimo laikas sudarys 6 648/161,46 = 41 

metai. 


27


III. KONCEPCIJOS VIEŠINIMAS 

2010 m. gruodžio 6 d. Šiaulių m. savivaldybės internetiniame tinklalapyje, 2010 m. gruodžio 7 d. 

laikraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbta apie Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. 

Girėno gatvių Šiauliuose detaliojo plano koncepcijos pristatymą visuomenei. Taip pat registruotais 

pranešimais detaliojo plano organizatorius informavo daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkus 

bei administratorius. Detaliojo plano koncepcijos alternatyvos buvo eksponuojamos Šiaulių m. 

savivaldybės skelbimų lentoje bei internetiniame tinklalapyje. 

2010 m. gruodžio 22 d. 10 val. Šiaulių m. savivaldybės patalpose (Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, 

I a., 116 kab.) įvyko viešasis detaliojo plano koncepcijos aptarimas, kuriame dalyvavo 52 dalyviai. 

Viešojo aptarimo metu buvo pristatyta esama būklė, apžvelgta planuojamojo kvartalo problematika bei 

aptartos dvi alternatyvios analizuojamos teritorijos planavimo galimybės – I koncepcijos atveju sklypai 

formuojami aplink kiekvieną daugiabutį namą, o II koncepcijoje siūloma sklypus formuoti 4-6 namų 

grupei. Detaliojo plano rengėjai pateikė dviejų alternatyvų palyginimą, kuriame akivaizdžiai 

atsispindėjo, kad pirmosios koncepcijos atveju pastebima daugiau trūkumų nei privalumų, o tuo tarpu 

antroji koncepcija kompleksiškai spręstų kvartalo problemas, būtų skatinamas bendruomeniškumas. 

Viešojo svarstymo metu visuomenės atstovai pateikė keletą klausimų, susijusių su vienu ar kitu 

koncepcijos variantu, tačiau vieningos nuomonės visuomenė neišreiškė. Koncepcijos viešinimo metu 

trijų daugiabučių namų atstovai išreiškė pageidavimą neformuoti sklypų namų grupėms, bet kiekvienam 

namui individualiai. Atsakant į gyventojų pageidavimą buvo pasiūlytas modelis, kad sklypo viduje būtų 

nustatomi namų prižiūrimi plotai, t.y. priežiūrai ir tvarkymui skirtos teritorijos būtų nustatomos 

kiekvienam daugiabučiui namui individualiai, bendrojo naudojimo teritorijomis bei automobilių 

stovėjimo aikštelėmis besinaudojantys namai pasidalintų teritorijomis, atsižvelgiant į namo butų skaičių. 

Detaliojo plano koncepcijos viešojo svarstymo metu buvo nutarta, kad įvertinęs visuomenės 

pageidavimus, planavimo organizatorius (Šiaulių miesto savivaldybės administracija) pasirinks ir 

patvirtins koncepciją, bet siūloma pritarti akivaizdžius privalumus turinčiai koncepcijai Nr. 2, 

formuojant sklypus namų grupėms. 


28

UŽSAKOVAS 


OBJEKTAS 



DALIS 

SPRENDINIAI 

ŽYMUO 

SS 10–042–DPL 

VILNIUS 

2011 









Projekto vadovė dr. Kristina Gaučė (at. Nr. 17693, 24203) 



Inžinierė 

Inžinierius 

Energetinės dalies analizė: 

Projekto dalies vadovas 





Ana Indriliūnienė 







2


TURINYS 

ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 4 

I. KONCEPCIJA ..................................................................................................................................... 4 

II. SPRENDINIAI ................................................................................................................................. 5 

1. Reglamentų nustatymas ...................................................................................................................... 5 

2. Vidinis daugiabučių namų sklypų sudalinimas ................................................................................ 8 

3. Inžinerinė infrastruktūra ir eismo organizavimas ......................................................................... 10 

4. Papildomų laiptinių statybos finansavimo modelis ........................................................................ 12 

4.1. Priestatų statybos galimybės ......................................................................................................... 12 

4.2. Energijos suvartojimo pokyčiai pastačius priestatą ................................................................... 16 

Išvados ........................................................................................................................................................ 17 

III. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS ................................................................................ 19 

IV. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA ......................................................... 20 


3


ĮVADAS 


„Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių Šiauliuose detalųjį planą“ (teritorijų 

planavimo dokumento rengimo pagrindai–2009 m. vasario mėn. 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės 

administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-205 “ ir 2010 m. rugpjūčio mėn. 25 d. sutartis Nr. SS–T/10– 

109/R/SŽ–799). 



teritorijas, esančias planuojamame kvartale (želdiniai, infrastruktūra ir kitos bendro naudojimo 

teritorijos); 




Detaliojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybė tarybos 2011 m. 

sausio 27 d. sprendimu Nr. T-23 patvirtinta koncepcija. 

I. KONCEPCIJA 

Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S.Dariaus ir S.Girėno gatvių Šiauliuose detaliojo plano 

koncepcijos metu buvo daugiausiai nagrinėjamos žemės sklypo suformavimo galimybės aplink esamus 

daugiabučius namus bei naujų objektų atsiradimo galimybės planuojamoje teritorijoje. Formuojant 

sklypus aplink daugiabučius namus buvo atsižvelgiama į esamą užstatymą, automobilių stovėjimo vietų 

ir bendrojo naudojimo teritorijų poreikį, be to stengiamasi įgyvendinti šiuo metu LR galiojančių teisės 

aktų ir normų reikalavimus. Koncepcijos etape buvo siūlomos dvi žemės sklypų suformavimo aplink 

daugiabučius namus alternatyvos. Taip pat buvo formuojamas visuomeninės paskirties sklypas Lieporių 

ir V.Grinkevičiaus gatvių sankirtoje naujai statybai. Šis sprendinys atsispindėjo abiem koncepcijos 

atvejais. 

Pirmuoju atveju buvo siūloma formuoti žemės sklypus aplink kiekvieną daugiabutį namą. 

Antruoju atveju buvo siūloma žemės sklypus formuoti 4 - 6 daugiabučių namų grupėms. Pirmosios 

alternatyvos atveju trūkumų buvo daugiau nei privalumų – pastebimas didelis automobilių vietų 

trūkumas, sklypai nevienodo dydžio, sklypai tarpusavyje neišvengiamai turi būti susieti servitutais ir 

kitais apribojimais, kadangi statant kvartalą buvo orientuojamasi į vientisą teritoriją, o ne suskaidytus 

vienetus. 

Antrosios alternatyvos atveju teritorijos suplanavimas labiau atspindi pirminio projekto planinę 

struktūrą, padeda kompleksiškai spręsti automobilių stovėjimo vietų, želdynų įrengimą. Suformavus 

sklypus abiem koncepcijų atvejais, buvo atliktas teorinis paskaičiavimas, rodantis ploto balansą – ar 

sklypo dydis pakankamas esamam pastatui, automobilių stovėjimo aikštelių ir želdynų įrengimui. Pirmu 

atveju atlikti skaičiavimai parodė, kad atskirais atvejais sklypuose yra žemės ploto stygius, o kitais 

atvejais – perteklius, tačiau ne visada galima perstumti sklypo ribą optimizuojant sklypų dydžius. Be to 

pagal šią koncepciją automobilių stovėjimo vietų stygius sudarytų 350 automobilių vietų. 

Antrosios koncepcijos atveju atlikti skaičiavimai parodė, kad žemės sklypų formavimas namų 

grupėms planuojamame kvartale atspindi subalansuotą planavimą, kai žemės plotas yra pakankamo ploto 

bei paliekamas rezervas kitai infrastruktūrai (šaligatviams ar pan.) vystyti. Taip pat buvo nustatyta, kad 

bendras galimų įrengti automobilių vietų skaičius kvartale gali viršyti norminį poreikį iki 600 

automobilių vietų. Įvertinus visus privalumus buvo pasirinkta ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 

patvirtinta antroji koncepcija. 


4


II. SPRENDINIAI 


sprendiniai rengiami ant 2010 m. spalio mėn. UAB „Geokada“ parengtos topografinės nuotraukos. 

Detaliojo plano sprendinių rengimo pagrindiniai uždaviniai: 

- Detalizuoti koncepcijos sprendinius; 

- Peržvelgti visų planuojamoje teritorijoje esamų sklypų ribas, esant reikalui, jas koreguoti; 

- Nustatyti reglamentus naujai formuojamiems bei esamiems sklypams, kuriems nebuvo rengti 

detalieji planai; 

- Pasiūlyti preliminarias vidines sklypų ribas daugiabučiams namams, kuriomis vadovaujantis būtų 

nustatomos tvarkymo sąlygos; 

- Nustatyti vidinių gatvių kategorijas; 

- Numatyti principinius preliminarius eismo organizavimo sprendinius; 

- Apskaičiuoti koncepcijos metu numatytai galimų priestatų ekonominį efektyvumą. 

1. Reglamentų nustatymas 

Detalizuojant koncepcijos sprendinius, principinis teritorijos planavimas nebuvo keičiamas. Žemės 

sklypai aplink daugiabučius namus buvo sprendinių etape buvo detalizuoti, sklypų ribos pasikeitė labai 

nežymiai, lyginant su nustatytomis koncepcijos etape. Naujai formuojamų žemės sklypų ribos detaliojo 

plano sprendinių etape sukoordinuojamos. Esami sklypai, kurių ribos nustatytos kadastriniais 

matavimais, naujai nėra perkoordinuojamos, išskyrus kelis atvejus, kai žemės sklypų ribos keičiamos. 

Pažymėtini būtų keli atvejai. 

Iš viso planuojamoje teritorijoje yra aprašomi 92 sklypai, iš kurių 48 sklypų ribos yra suformuotos 

atliekant kadastrinius matavimus ir jos yra nekeičiamos, trijų esamų sklypų ribos keičiamos 44 sklypas 

yra naujai formuojamas. 

Esamas žemės sklypo ribas siūloma keisti Gegužių pagrindinės mokyklos teritorijai (S.Dariaus ir 

S.Girėno g. 22), kadangi formuojant žemės sklypą nebuvo įvertintos perspektyvinės Saulės tako 

raudonosios linijos. Mokyklos teritorijos dalis, dengianti Saulės tako raudonąsias linijas, nėra tikslingai 

naudojama, šioje zonoje neįrengta mokyklai reikalinga infrastruktūra. Panaikinus esamas žemės sklypo 

ribas ir suformavus naujas, žemės sklypo plotas sumažėja nuo 31136 m 2 iki 30061 m 2 , pokytis sudaro 

mažiau nei 5% ploto. 

Žemės sklypo ribos keičiamos ir Lieporių gimnazijos teritorijoje (Lieporių g. 2). Šiuo atveju žemės 

sklypas yra didinamas nuo 25546 m 2 iki 27036 m 2 , kas sudaro 6%. Naujai formuojant žemės sklypo 

ribos sutapatinamos su S.Dariaus ir S.Girėno gatvės RL rytinėje dalyje, Lieporių gatvės RL pietinėje 

dalyje, Logopedinio darželio ribomis vakarinėje dalyje, o šiaurinė riba paliekama esama. 

Kitų esamų įregistruotų sklypų ribos yra nekeičiamos. 

Formuojant naujus sklypus aplink daugiabučius namus gairėmis tampa gatvių RL, kaimyninių sklypų 

ribos, norminiai atstumai. 

Pats didžiausias (beveik 13 ha ploto) planuojamoje teritorijoje esantis sklypas yra skirtas Lieporių 

parko įrengimui. Detaliojo plano sprendinių metu yra siūlomi principiniai parko suplanavimo 

sprendiniai, numatant aktyvaus bei ramaus poilsio zonas, parkavimo zonas bei sudarant galimybę 

atsirasti nedideliam administraciniam pastatui bei kavinei. 

Planuojamoje teritorijoje žemės sklypų reglamentai nustatomi, vadovaujamasi esama būkle bei 

Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniais. 

Pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą nagrinėjamas kvartalas, turi vyraujantį reglamentą uGd – 1 

– tai gyvenamosios, didelio užstatymo intensyvumo teritorijos. Dominuoja intensyviai užstatomos 

daugiaaukščio užstatymo teritorijos (iki 9 aukštų) su privaloma socialine ir aptarnavimo infrastruktūra 

įvairiuose miesto dalyse. 


5


Zonai aplink Tilžės gatvę bendrajame plane priskirtas uC2 – 1 reglamentas – tai Miesto 

periferiniai centrai – multifunkcinės intensyviai užstatomos teritorijos. Sudaromos prielaidos 

aukštybinių pastatų statybai. 

Teritorijoje tarp Statybininkų ir V.Grinkevičiaus gatvių numatomi intensyvaus naudojimo želdynai - 

nZ1. Šioje zonoje yra formuojamas žemės sklypas Lieporių parkui. 

Nustatant žemės sklypų reglamentus planuojamoje teritorijoje, visų žemės sklypų paskirtis – kita, o 

nustatomų skirtingų naudojimo pobūdžių – dešimt. Teritorijoje yra gyvenamosios teritorijos – 6 sklypai 

mažaaukštės ir 21 sklypas daugiabutės statybos, visuomeninės paskirties teritorijos – 1 religinių 

bendruomenių bei 10 mokslo ir mokymo įstaigų statybai, komercinės paskirties teritorijos – 13 prekybos 

ir paslaugų bei 1 sklypas laidojimo paslaugų objektų statybos, vienas sklypas skirtas bendrojo naudojimo 

teritorijoms, 2 sklypai atskirųjų želdynų teritorijoms, inžinerinės infrastruktūros teritorijų – 19 

inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo objektams skirtų sklypų ir 18 inžinerinės infrastruktūros 

koridoriui skirtų sklypų. 

G1 (kitos paskirties žemė, gyvenamosios 

teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų vienbučių 

ir dvibučių namų statyba) 

0,4 (leistinas užstatymo tankumas, t.y. 

užstatymo ir sklypo plotų santykis) 

G2 (kitos paskirties žemė, gyvenamosios 

teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų 

statyba) 

0,15-0,2 (leistinas užstatymo tankumas, t.y. 


8 (pastato aukštis metrais) 

0,8 (leistinas užstatymo intensyvumas, t.y. 

bendro pastato ir sklypo plotų santykis) 

18-30 (pastato aukštis metrais) 

0,8-2,0 (leistinas užstatymo intensyvumas, 

t.y. bendro pastato ir sklypo plotų santykis) 

V2 (kitos paskirties žemė, visuomeninės 

paskirties teritorija, religinių bendruomenių 

pastatų statyba, žemės sklypas, kuriame 

numatoma statyti bažnyčią) 



V3 (kitos paskirties žemė, visuomeninės 

paskirties teritorija, mokslo ir mokymo, kultūros 

ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių 

statybos, žemės sklypai, kuriuose yra vaikų 

darželiai, mokyklos, gimnazijos, kolegija, 

numatomas stadionas) 

0,1 – 0,3 (leistinas užstatymo tankumas, t.y. 





8, 12, 15 (pastato aukštis metrais) 

0,3 – 1,2 (leistinas užstatymo intensyvumas, 


K1 (kitos paskirties žemė, komercinės 

paskirties teritorija, prekybos, paslaugų ir 

pramogų objektų statybos, žemės sklypai, 

kuriuose yra prekybos įmonės) 







6


K2 (kitos paskirties žemė, komercinės 

paskirties teritorija, laidojimo paslaugų statinių 

statybos, žemės sklypas, kuriame yra laidojimo 

namai) 






B3 (kitos paskirties žemė, bendrojo - 

naudojimo teritorijos, urbanizuotų teritorijų 

viešųjų erdvių, žemės sklypas, kuriame 

numatoma įrengti aikštę) 

- - 

E1 (kitos paskirties žemė, atskirųjų želdynų 

teritorija, rekreacinės paskirties želdynai, žemės 

sklypai, kuriuose numatoma įrengti parką ir 

skverą) 






I1 (kitos paskirties žemė, inžinerinės 

infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir 

inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objekto 

statyba, žemės sklypas, kuriame yra 

transformatorinė, siurblinė, boilerinė) 


užstatymo ir sklypo plotų santykis)- 




I2 (kitos paskirties žemė, inžinerinės - 

infrastruktūros teritorijos, Susisiekimo ir 

inžinerinių tinklų koridorius, Žemės sklypas, 

kuriame numatoma gatvė ) 

- - 


sprendinių etape reglamentai nėra nustatomi žemės sklypams, kurie suformuoti pagal rengtą detalųjį 

planą. Tokie sklypai būtų Gvazdikų takas 1 ir Lieporių g. 25. 

Kadangi planuojamos teritorijos yra su tankiai išvystyta inžinerine infrastruktūra, pastatai seniai 

pastatyti, seniai eksploatuojami, daugeliu atveju privažiavimai prie inžinerinės infrastruktūros objektų, 

įvažiavimai į kitus sklypus įrengti pro kaimyninius namus, o sklypai aplink esamus pastatus formuojami 

tik dabar, dėl to daugumai sklypų yra nustatomi servitutai. Servitutai nustatomi ir daugiabučių namų 

teritorijoje esantiems inžinerinio aprūpinimo objektams. 

Planuojamų sklypų servitutai 

Kodas Servituto pavadinimas 

105 Statinio servitutas (viešpataujantis daiktas). 

201 Teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) 

Kadangi planuojamoje teritorijoje yra labai tankiai išvystyta inžinerinė infrastruktūra, neišvengiamai 

kiekvienam naujai formuojamam sklypui turi būti nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo 


7


sąlygos. Visiems sklypams be išimties yra taikomos aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos 

bei požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos. Esamiems kadastriniais 

matavimais suformuotiems sklypams naujai naudojimo sąlygos nenustatomos. 

Viso sklypams taikomos šios specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: 

Kodas 

Apribojimai 

1(I) 

Ryšių linijų apsaugos zona 

5(V) 

Aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zona 

6(VI) 

Elektros linijų apsaugos zona 

9(IX) 

Dujotiekių apsaugos zona 

20(XX) Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės a.z. 

48(XLVIII) Šilumos ir karšto vandens tiekimo a.z. 

49(XLIX) Vandentiekio, lietaus ir fek. kanalizacijos tinklų ir įrenginių a.z. 

Pabrėžtina, kad servitutai ir žemės sklypų naudojimo sąlygos turi būti tikrinamos ir tikslinamos 

atliekant sklypų kadastrinius matavimus. 

2. Vidinis daugiabučių namų sklypų sudalinimas 

Planuojamos teritorijos detaliojo plano sprendinių etape žemės sklypai aplink daugiabučius namus 

yra formuojami 4 – 6 namų grupėms. Įvertinus koncepcijos nustatymo metu gautus gyventojų 

pageidavimus, detaliojo plano sprendinių etape siūlomos preliminarios žemės sklypų vidinės ribos, 

kuriomis vadovaujantis turėtų būti nustatytos daugiabučių namų tvarkymo ir priežiūros taisyklės. 

Siūlomos vidinės ribos nėra griežtai nustatomos, jos galės būti keičiamos, atsižvelgiant į gyventojų 

pageidavimus. Tai daugiau siejama su vidinėmis žemės sklypo naudojimo taisyklėmis. 

Rengiant detaliojo plano sprendinius, vidinis žemės sklypų sudalinimas vaizduojamas sklypų ribų 

plane. Daugiabučių namų prižiūrimi plotai nustatomi atsižvelgiant į daugiabučio namo butų skaičių, 

įvertinant bendrą sklypo plotą ir sklype esančių namų butų skaičių. 

Teorinis skaičiavimas, daugiabučių namų priežiūros teritorijoms nustatyti 

Namo adresas 

Sklypo 

plotas, 

Butų 

skaičius 

Bendras 

butų 

m 2 

Priklausanti 

sklypo dalis, 

m 2 

skaičius 

1 S. Dariaus ir S.Girėno g. 8 31785 60 478 3990 

S. Dariaus ir S.Girėno g. 10 119 7913 

Lieporių g. 1 99 6582 

Lieporių g. 3 100 6650 

Lieporių g. 5 100 6650 









Gegužių g. 7 60 3665 

Gegužių g. 9 59 3604 


8


9 Gegužių g. 13 25898 119 399 7725 

Gegužių g. 15 100 6491 

Gegužių g. 17 60 3894 

Gegužių g. 19 60 3894 

Saulės takas 6 60 3894 

12 Gegužių g. 23 28207 118 456 7299 

Gegužių g. 25 60 3711 

Gegužių g. 27 59 3650 

Lieporių g. 21 119 7361 


17 Lieporių g. 9 29044 100 520 5585 

Lieporių g. 11 100 5585 

Lieporių g. 13 100 5585 

Lieporių g. 15 60 3352 

Lieporių g. 17 60 3352 


53 Krymo g. 34 25673 54 369 3757 

Krymo g. 36 75 5218 

Krymo g. 38 75 5218 

Krymo g. 40 45 3131 

Krymo g. 42 75 5218 

Krymo g. 44 45 3131 

55 Sevastopolio g. 1 21026 45 255 3710 

Sevastopolio g. 3 45 3710 




57 Gegužių g. 29 31045 45 478 2923 

Gegužių g. 31 75 4871 

Gegužių g. 33 75 4871 

Gegužių g. 35 100 6495 

Gegužių g. 37 75 4871 


Sevastopolio g.13 54 3507 

69 Krymo g. 16 19031 75 291 4903 

Krymo g. 18 108 7064 

Krymo g. 24 54 3532 

Krymo g. 26 54 3532 

71 Krymo g. 4 24466 45 393 2801 

Krymo g. 6 108 6725 

Krymo g. 12 75 4669 

Krymo g. 14 75 4669 

Krymo g. 20 45 2801 

Krymo g. 22 45 2801 

72 V.Grinkevičiaus g. 16 28790 45 393 3297 

V.Grinkevičiaus g. 18 108 7911 


Krymo g. 2 75 5494 

Krymo g. 8 45 3297 

Krymo g. 10 45 3297 


9


75 V.Grinkevičiaus g. 2 26901 45 361 3353 






80 Statybininkų g. 5 21763 100 320 6800 

J.Sondeckio g. 22 100 6800 

Tilžės g. 24 60 4081 

Tilžės g. 24A 60 4082 

92 Statybininkų g. 9 18931 100 300 6310 

Statybininkų g.11 100 6310 

Statybininkų g. 13 100 6311 

Vadovaujantis aukščiau nurodytu apskaičiavimu, sklypų ribų plane buvo pažymėtos preliminarios 

ribos, kurios nurodo kiekvieno daugiabučio namo prižiūrimą teritoriją. Kadangi užstatymas nėra labai 

tolygus – vietomis sutankintas, kitur erdvesnis, realiai nubrėžti teoriškai apskaičiuoto dydžio teritoriją 

aplink kiekvieną daugiabutį namą yra neįmanoma, todėl realybėje galimi neatitikimai nuo teorinių 

skaičiavimų. Šie teoriniai teritorijų dalinimo skaičiavimai būtų naudingiausi apskaičiuojant aptarnavimo 

mokesčius daugiabučiams namams. Kadangi vidinis sudalinimas yra rekomendacinio pobūdžio, 

detaliojo plano sprendiniuose šios ribos nefiksuojamos kaip privalomasis reglamentas ir naudojimo metu 

gali būti laisvai koreguojamos, atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus. Siūlant teorinį žemės sklypų 

priežiūros modelį, būtų skatinamas vieno administratoriaus paskyrimas namų grupei, patenkančiai į 

vieną sklypą. Tokiu būdu būtų puoselėjamas estetinis vientisumas, vieningas infrastruktūros vystymas 

(automobilių stovėjimo aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas) ir mažėtų tame pačiame sklype 

esančių daugiabučių namų gyventojų nepasitenkinimas dėl skirtingo dydžio priežiūros plotų ir pan. 

Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimas daugiabučių namų grupėms yra tikslingas planuojamoje 

teritorijoje, kuri buvo kompleksiškai urbanizuota prieš 40 metų, kadangi formuojant sklypą aplink 

kiekvieną daugiabutį teritorija būtų planuojama netolygiai – vienų namų sklypai būtų dideli, erdvūs, 

tinkami automobilių stovėjimo bei vaikų žaidimų aikštelėms įrengti, o kituose sklypuose truktų ploto bet 

kokios infrastruktūros įrengimui. Be to visiems gyventojams būtų labai opus mokesčių klausimas, 

kadangi didesnių sklypų gyventojai mokėtų ženkliai didesnes sumas, o įsirengta infrastruktūra privalėtų 

dalintis su mažesnių sklypų gyventojais. 

3. Inžinerinė infrastruktūra ir eismo organizavimas 

Detaliuoju planu planuojama teritorija yra gerai išvystyta, inžinerinė infrastruktūra visapusiškai gerai 

išplėtota. Kadangi detaliajame sklypai daugiausiai formuojami aplink esamus objektus, inžinerinis 

aprūpinimas yra esamas, funkcionuojantis, todėl inžinerinių tinklų ir kitos inžinerinės infrastruktūros 

plėtra detaliajame plane nenumatoma. Esamiems inžinerinio aprūpinimo objektams – elektros 

transformatorinėms pastotėms ir dujų reguliavimo punktams yra nustatomos 10 m spindulio sanitarinės 

apsaugos zonos. Esamiems inžineriniams tinklams, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško 

naudojimo sąlygomis, yra nustatomos apsaugos zonos: 

- Ryšių linijoms nustatoma po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos; 

- Požeminėms elektros linijoms po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų; 

- Dujotiekiui po 2 metrus abipus vamzdyno ašies; 

- Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklams po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros 

išorinės sienos; 

- Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklams po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. 


10


Teritorijoje numatomų naujų objektų (bažnyčios, Lieporių parko administracinių patalpų) inžinerinis 

aprūpinimas detaliajame plane nėra sprendžiamas, kadangi sprendiniai daugiau orientuoti į suplanavimo 

galimybes, bet nėra žinomi tikslūs poreikiai. Rengiant nurodytų objektų techninius projektus inžinerinis 

aprūpinimas turėtų būti nesudėtingai sprendžiamas, kadangi visa teritorija inžineriškai yra labai gerai 

išvystyta, galimos kelios prisijungimų prie inžinerinių tinklų alternatyvos. Siektinas dalykas, kad 

inžinerinių tinklų trasuotės eitų gatvių raudonųjų linijų ribose ir nepažeistų trečiųjų asmenų interesų. 

Esminiai inžinerinės infrastruktūros sprendiniai detaliajame plane siejami su eismo organizavimo ir 

gatvių modernizavimu. Vienas pagrindinių siūlymų, lemsiančių ir automobilių stovėjimo vietų skaičiaus 

didinimą – tai kvartalo gatvių praplėtimai automobilių vietoms įrengti. Kadangi planuojamas kvartalas 

yra gausiai apželdintas bei seniai apgyvendintas, esamų vertingų medžių yra gana daug, taip pat ir gatvių 

raudonųjų linijų zonose. Platinant gatves papildomam automobilių parkavimui, siūloma esamus medžius 

išsaugoti ir automobilių stovėjimo vietas įrengti tik tarpuose tarp medžių. Gatvių praplėtimai numatomi 

V.Grinkevičiaus g-vėje, Krymo g-vėje, Sevastopolio g-vėje bei Saulės take. Gatvių praplėtimų bei 

specialių automobilių stovėjimo vietų ženklinimų sprendiniams detalizuoti yra būtini techniniai 

projektai. 

Formuojant sklypus planuojamoje teritorijoje viena svarbiausių gairių buvo gatvių raudonosios 

linijos, kadangi stengiamasi sklypo ribą sutapatinti su gatvių raudonosiomis linijomis. Šiaulių miesto 

bendrajame plane nustatytos planuojamą kvartalą ribojančių gatvių kategorijos: Tilžės gatvė B1 

kategorija, atstumas tarp raudonųjų linijų (RL) 40-70 m, šalia planuojamos teritorijos 70 m, Gegužių g. 

B1 kategorija, RL 40-70 m, palei kvartalą 40 m, Statybininkų g. C1 kategorija, RL 20-40m, šalia 

planuojamos teritorijos 30 m, S. Dariaus ir S. Girėno g. C2 kategorija, RL 20-40m, ties planuojama 

teritorija 30 m. Vidinių kvartalo gatvių (Lieporių, V.Grinkevičiaus, Krymo, Sevastopolio, Saulės takas) 

kategorijos bendrajame plane nenurodytos, todėl rengiant teritorijos detalųjį planą minėtoms gatvėms 

kategorijos nustatomos. 

Eil. 

Nr. 

Gatvės 

pavadinimas 

Kategorija Paskirtis Atstumas 

RL, m 

1. Lieporių D 1-2 Ramaus eismo gatvė. 20 

2. V.Grinkevičiaus D 1-2 Ramaus eismo gatvė. 20 

3. Krymo D 2-3 Skersgatvis 12 

4. Sevastopolio D 2-2 Akligatvis 15 

5. Saulės takas D 1-2 Ramaus eismo gatvė. 15 

6. Nauja gatvė į parką D 1-3 Parko gatvė ar kelias 10 

D 1-2: Mišriam pėsčiųjų, dviratininkų ir šios zonos gyventojų lengvųjų automobilių eismui su 

greičio apribojimo ženklais, specialia inžinerine įranga ir kitais būdais. Prireikus, galimas viešojo 

keleivinio, aptarnaujančiojo transporto priemonių eismas. Leistinas transporto priemonių statymas. 

D 1-3: Lengvųjų automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui į rekreacines zonas ir jų ribose. 

D 2-2: Privažiuoti ir prieiti prie atskirų pastatų ar objektų. 

D 2-3: Trumpa atkarpa (jungtis) tarp D gatvių: privažiavimui, priėjimui prie atskirų pastatų ar 

objektų. 

Vienas didžiausių eismo organizavimo pokyčių planuojamoje teritorijoje – tai naujos gatvės 

atsiradimas. Naujoji gatvė numatoma nuo Saulės tako tarp dviejų vaikų darželių link Lieporių parko 

lygiagrečiai Gvazdikų takui. Naujos gatvės atsiradimas įtakoja pokyčius ir esamoje eismo organizavimo 

sistemoje. Visų pirma, siekiant išvengti nepageidaujamo tranzito minėtomis gatvėmis, prie įvažiavimo į 

Saulės taką planuojamas ženklas Nr. 303, nurodantis, kad motorinis transportas draudžiamas. Be to, ši 

zona žymima ir ženklais Nr. 552 “Gyvenamoji zona” Saulės tako pradžioje ir Nr. 553, naujos gatvės 

pabaigoje. Išskirtinis naujos gatvės bruožas ir tas, kad joje leistinas tik vienpusis eismas. Saulės take 

dvipusis eismas leistinas tik tam tikroje atkarpoje. Naujosios gatvės tąsa per Lieporių parką virstų 

pėsčiųjų ir dviračių taku, o kiek labiau į vakarus pereitų į V.Grinkevičiaus gatvę. 


11


Šio transporto mazgo sprendinių įgyvendinimui turės būti parengtas techninis projektas, kuriame 

būtų nustatomi gatvės parametrai bei eismo organizavimas. Papildomu projektu turėtų būti detalizuoti ir 

kiti eismo saugumą skatinantys veiksniai – papildomų pėsčiųjų perėjų įrengimas, ypatingai šalia 

mokyklų ir vaikų darželių. 

4. Papildomų laiptinių statybos finansavimo modelis 

4.1. Priestatų statybos galimybės 

Ruošiant detalųjį planą, be sklypų formavimo aplink daugiabučius namus buvo svarstomos kai kurių 

daugiabučių priestatų statybos galimybės. Priestatai buvo siūlomi po vieną laiptinę šiuose pastatuose (4.1 

lentelė). 

Lentelė 4.1. Informacija apie pastatus, kuriems planuojami priestatai 

Statybos Aukštingumas/ 

Bendras Naudingas 

Adresas 

Būklė 

metai butų skaičius 

plotas m 2 plotas m 2 

Grinkevičiaus g. 8 1975 5/75 Renovuotas 5015,39 3985,40 

Grinkevičiaus g. 12 1975 5/45 Nerenovuotas 2680,51 2353,95 

Gegužių g. 33 1974 5/75 Nerenovuotas 4801,12 3987,38 

Kadangi siūloma pristatyti vieną laiptinę, nekeičiant pastatų aukštingumo, numatoma, kad kiekvieno 

planuojamo priestato bendras plotas bus lygus vienos analizuojamo daugiabučio laiptinės bendram 

plotui. 75 butų penkiaaukštyje yra 5 laiptinės po 15 butų, o 45 butų penkiaaukštyje – 3 laiptinės. Siūlomų 

priestatų plotai apskaičiuoti bendrą pastato plotą padalinus iš laiptinių skaičiaus ir pateikti 4.2 lentelėje. 

Lentelė 4.2. Planuojamų priestatų plotai 

Adresas Priestato bendras plotas m 2 

Grinkevičiaus g. 8 1003,78 

Grinkevičiaus g. 12 893,50 

Gegužių g. 33 960,22 

Tikėtina, kad statant daugiabučio namo priestatą bus atliekami viso namo renovacijos darbai, tačiau 

šių darbų kaina nebus pridedama prie investicijų priestato statybai, nes renovacijos darbai turi būti 

atliekami ir apmokami pagal specialią programą. 5 aukštų 75 butų namo renovacijos darbai su 

projektavimo ir inžinerinėmis paslaugomis kainuotų 834100 Lt (be PVM). Tai sudaro apie 176 Lt 

vienam kvadratiniam metrui bendro namo ploto (4739,36 m 2 ). Remiantis šiais duomenimis, renovacijos 

darbų kaina namui Grinkevičiaus g. 12 sudarytų (be PVM) 471769,76 Lt, o namui Gegužių g. 33 – 

844997,12 Lt. Namas Grinkevičiaus g. 8 yra renovuotas. 

Priestatų statybos kaina apskaičiuota daugiabučio namo statybos įkainį vienam kvadratiniam metrui 

padauginus iš planuojamo priestato ploto. Skaičiavimai atlikti statybos įkainių diapazonui nuo 1500 

Lt/m 2 iki 2500 Lt/m 2 (4.3 lentelė). Tikslesni įkainiai galimi tik įvertinus planuojamų priestatų statybos 

projektus. 


12


Lentelė 4.3. Planuojamų priestatų statybos kainos 

Statybos 

įkainis Lt/m 2 1500 

1600 

1700 1800 1900 2000 2300 2500 

Priestato statybos kaina Lt 

Grinkevičiaus 1505670 1606048 1706426 1806804 1907182 2007560 2308694 2509450 

g. 8 

Grinkevičiaus 1340250 1429600 1518950 1608300 1697650 1787000 2055050 2233750 

g. 12 

Gegužių g. 33 1440330 1536352 1632374 1728396 1824418 1920440 2208506 2400550 

Planuojamų priestatų atsipirkimas šiame modelyje pagrįstas naujų butų pardavimo rodikliais. 

Investicijų atsipirkimo laikotarpis priklausys nuo naujų butų priestatuose pardavimo greičio, kurį 

numatyti sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo potencialių pirkėjų skaičiaus bei pageidavimų, ir nuo 

pardavėjų sumanumo, ir nuo bendros valstybės ekonominės padėties. Tačiau galima apskaičiuoti, kiek 

naujų butų reikia parduoti, kad investicijos atsipirktų. 

Remiantis rinkos tyrimu nustatyta, kad butų naujos statybos daugiabučiuose namuose kainos Šiaulių 

mieste prasideda nuo 2500 Lt/m 2 . Kadangi investicijų į priestatų statybą atsipirkimas priklauso ir nuo 

naujų butų kainos, skaičiavimai kiekvieno namo atveju atlikti naujų butų kainų diapazonui nuo 2500 

Lt/m 2 iki 4000 Lt/m 2 (4.1-4.3 pav.). 

Parduotų butų dalis % 

110 

100 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

Naujų butų kaina Lt/m2 

3700 

3800 

3900 

4000 

Statybos įkainis 

2000 Lt/m2 

1900 Lt/m2 

1800 Lt/m2 

1700 Lt/m2 

1600 Lt/m2 

1500 Lt/m2 

Pav. 4.1. Namo Grinkevičiaus g. 8 planuojamo priestato atsipirkimo skaičiavimo rezultatai 


13



110 

100 

90 

80 

70 

60 

50 

40 


2300 Lt/m2 

2000 Lt/m2 

1900 Lt/m2 

1800 Lt/m2 

1700 Lt/m2 

1600 Lt/m2 

1500 Lt/m2 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

3700 

3800 

3900 

4000 


Pav. 4.2. Namo Grinkevičiaus g. 12 planuojamo priestato atsipirkimo skaičiavimo rezultatai 


120 

110 

100 

90 

80 

70 

60 

50 

40 


2300 Lt/m2 

2000 Lt/m2 

1900 Lt/m2 

1800 Lt/m2 

1700 Lt/m2 

1600 Lt/m2 

1500 Lt/m2 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

3700 

3800 

3900 

4000 


Pav. 4.3. Namo Gegužių g. 33 planuojamo priestato atsipirkimo skaičiavimo rezultatai 

Skaičiavimai rodo, kad didėjant butų pardavimo kainai, mažėja butų dalis, kuriuos reikia parduoti, 

kad investicijos atsipirktų. Pavyzdžiui, jei už namo Grinkevičiaus g. 8 priestato statybą bus mokama 

2000 Lt/m 2 , o naujų butų kaina bus 2500 Lt/m 2 , reikės parduoti visus naujus butus, kad investicijos 

atsipirktų. Tačiau butų kainą pakėlus iki 3000 Lt/m 2 , investicijos atsipirks pardavus 85% butų. Pav. 4.3 

viršutinė kreivė rodo, kad statybos įkainiui esant 2300 Lt/m 2 , butų pardavimo kaina turi viršyti 2800 

Lt/m 2 , norint, kad investicijos atsipirktų. Kuo mažesnė dalis butų parduodama iki investicijų atsipirkimo, 

tuo didesnis gaunamas pelnas, todėl siektinos tokios sąlygos, kai statybos įkainis yra kuo mažesnis, o 

butų pardavimo kaina – kuo didesnė. Pažymėtina, kad į investicijų sumą neįskaičiuotos palūkanos 

bankui, kurios priverstų kelti apskaičiuotas butų pardavimo kainas. 

Atskirai nagrinėtinas atvejis, kai priestatas statomas už namo gyventojų pinigus. 


14


Statybos kainą padalinus iš namo butų skaičiaus gautos investicijos kiekvienam butui esant 

skirtingiems statybos įkainiams. Duomenys rodo, kad didesnio namo gyventojams investicijos yra 

mažesnės, nes investicijos būtų skirstomos didesniam butų skaičiui. 

Lentelė 4.4. Namo priestato statybos kainos vienam butui 


Lt/m 2 1500 

Priestato statybos kaina vienam butui Lt 

2000 

Grinkevičiaus g. 8 20075 26767 

Grinkevičiaus g. 12 29783 39711 

Gegužių g. 33 19204 25605 

Esant tiems patiems priestato statybos ir butų pardavimo kainų diapazonams, apskaičiuotas pelnas, 

tenkantis vienam butui (nepriklausomai nuo kambarių skaičiaus), jei statybos kaina visiems butams 

padalinama po lygiai (4.4-4.6 pav.). 

25000 

Pelnas 1 butui Lt 

20000 

15000 

10000 

5000 


1500 Lt/m2 

2000 Lt/m2 

0 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

3700 

3800 

3900 

4000 


Pav. 4.4. Namo Grinkevičiaus g. 8 planuojamo priestato generuojamas pelnas pardavus visus 

priestato butus 


45000 

40000 

35000 

30000 

25000 

20000 

15000 

10000 

5000 

0 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

3700 

3800 

3900 

4000 



1500 Lt/m2 

2000 Lt/m2 


15


Pav. 4.5. Namo Grinkevičiaus g. 12 planuojamo priestato generuojamas pelnas pardavus visus 

priestato butus 

25000 


20000 

15000 

10000 

5000 


1500 Lt/m2 

2000 Lt/m2 

0 

2500 

2600 

2700 

2800 

2900 

3000 

3100 

3200 

3300 

3400 

3500 

3600 

3700 

3800 

3900 

4000 


Pav. 4.6. Namo Gegužių g. 33 planuojamo priestato generuojamas pelnas pardavus visus priestato 

butus 

Gyventojams investavus į priestato statybą, jų investicijos atsipirktų pardavus didžiąją dalį naujų 

butų už kainą, viršijančią 2500 Lt/m 2 . Tačiau esant dabartinėms daugiabučių renovacijos finansavimo 

sąlygoms, abejotina, ar gyventojai ryžtųsi imti papildomą paskolą priestato statybai. Todėl pagrindinė 

nauda gyventojams būtų šilumos energijos vartojimo sumažėjimas ir komforto sąlygų būstuose 

pagerėjimas. 

4.2. Energijos suvartojimo pokyčiai pastačius priestatą 

Analizuojamas atvejis, kai statant priestatą renovuojamas visas namas. Remiantis anksčiau atlikto 

skaičiavimo rezultatais tipiniam penkių aukštų daugiabučiui, įgyvendinus namo renovacijos priemonių 

paketą šilumos energijos suvartojimas namo šildymui sumažėja 38,83%. Numatant šilumos energijos 

suvartojimą priestate, daroma prielaida, kad jame šilumos namo šildymui bus suvartojama 50% mažiau 

nei name prieš renovaciją. Šilumos suvartojimo pokyčių skaičiavimai pateikti 4.7 lentelėje. 

Lentelė 4.7. Šilumos suvartojimo namo šildymui pokyčiai pastačius priestatą ir renovavus namą 

Adresas 

Vidutinis 

šilumos 

suvartojimas 

2008-2009 m. 

kWh 

Vidutinis 

šilumos 

suvartojimas 

2008-2009 m. 

kWh/m 2 

Numatomas 

metinis 

šilumos 

suvartojimas 

name po 


kWh/m 2 

Numatomas 

metinis 

šilumos 

suvartojimas 

priestate 

kWh/m 2 

Numatomas 

metinis 

šilumos 

suvartojimas 

name po 


(su priestatu) 

kWh 

Grinkevičiaus g. 12 201534 85,6 52,36 42,8 156836 

Gegužių g. 33 327089 82 50,16 41 232702 

Skaičiavimai rodo, kad pastačius priestatą ir įgyvendinus viso namo renovacijos priemonių 

paketą šilumos suvartojimas namo Grinkevičiaus g. 12 šildymui sumažėtų apie 22%, o namui Gegužių g. 

33 – apie 29%. 


16


Namas Grinkevičiaus g. 8 yra renovuotas. Jame 2009 m., po renovacijos, šildymui suvartota 

166240,36 kWh, t.y. 41,71 kWh/m 2 . Darant prielaidą, kad priestate per metus bus suvartojama apie 

41 kWh/m 2 šilumos energijos, bendras namo su priestatu suvartojamas šilumos kiekis namo šildymui 

sudarytų 198920 kWh/metus, t.y. padidėtų apie 16%. 

Pastačius namo priestatą ir atlikus viso namo renovaciją, alternatyvių šilumos energijos šaltinių 

naudojimo ekonominiai rodikliai gali skirtis nuo tipinių. Atlikus skaičiavimus analizuojamiems namams, 

gamtinių dujų katilinės atveju gaunami rezultatai: 

Adresas 

Metinė 

grąžintina 

paskolos 

suma Lt 

Metinės kuro 

sąnaudos Lt 

Numatomas 

bendras 

suvartojamas 

šilumos 

kiekis 

kWh/metus 

Šilumos 

kaina ct/kWh 

Grinkevičiaus g. 8 28446 77429 415877 25,46 

Grinkevičiaus g. 12 23742 52036 279191 27,14 

Gegužių g. 33 28550 85193,5 457667 24,85 

Skaičiavimai rodo, kad šilumos kaina nepasiekia CŠT tiekiamos šilumos kainos. Pažymėtina, kad 

gamtinių dujų kaina nuolat didėja, todėl šilumos kaina laikui bėgant gali tik kilti. Remiantis gautais 

rezultatais galima daryti išvadą, kad pastačius priestatą ir atlikus namo renovaciją, šilumos vartotojams 

atsijungti nuo CŠT tinklo nenaudinga. 

Išvados 

- Detaliojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybė tarybos 2011 m. 

sausio 27 d. sprendimu Nr. T-23 patvirtinta koncepcija, kurioje žemės sklypai aplink 

daugiabučius namus formuojami namų grupėms; 

- Detaliojo plano sprendiniuose aprašant 92 žemės sklypus, 48 sklypai yra esami, o naujai 

formuojami 44; 

- Dviejų esamų mokyklų sklypų ribos keičiamos, sutapatinant ribas su gatvių raudonosiomis 

linijomis; 

- Žemės sklypų reglamentai nustatomi pagal esamą būklę ir bendrojo plano sprendinius; 

- Viso teritorijoje nustatoma dešimt skirtingų žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių; 

- Naujai formuojamiems ir esamiems žemės sklypams, kuriems nebuvo rengtas detalusis planas, 

nustatomi privalomieji reglamentai; 

- Servitutai ir žemės sklypo naudojimo sąlygos, nustatyti detaliajame plane turės būti tikslinamos 

atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus; 

- Daugiabučių namų sklypams detaliajame plane pasiūlomos vidinės naudojimo sąlygas 

apibrėžiančios ribos – teorinės ir faktinės – aplink kiekvieną daugiabutį; 


17


- Individualūs sklypai aplink esamus daugiabučius negali būti formuojami dėl netolygaus 

teritorijos užstatymo ir siekiant kvartale estetinio vientisumo; 

- Inžinerinių tinklų plėtros sprendiniai detaliajame plane nenagrinėjami, kadangi tinklai yra esami, 

funkcionuojantys; 

- Inžinerinės infrastruktūros plėtra detaliajame plane siejama su eismo organizavimu: planuojama 

nauja gatvė, siūlomi principiniai ženklinimo sprendiniai, siūloma platinti esamas gatves; 

- Nagrinėjant priestatų galimybes ir atlinkus skaičiavimus nustatyta, kad pastačius priestatą ir 

įgyvendinus viso namo renovacijos priemonių paketą šilumos suvartojimas namo Grinkevičiaus 

g. 12 šildymui sumažėtų apie 22%, namui Gegužių g. 33 – apie 29%, namui Grinkevičiaus g. 8 

padidėtų apie 16%. 


18


III. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS 

I. Poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai 

Formuojant žemės sklypus planuojamoje teritorijoje ir nustatant privalomuosius bei papildomus 

reglamentus, yra skatinamas darnus teritorijos vystymas. Iš esmės sklypų formavimas aplink esamus 

objektus labai žymaus, esminio poveikio teritorijos vystymui neturi, tačiau kompleksinis teritorijos 

planavimas, esamos būklės įteisinimas, atveria galimybes ir naujai plėtrai. Nustatytos sklypų ribos bus 

naujos plėtros gairės. Suformavus sklypus detaliajame plane aplink esamus objektus, atsivėrė galimybė 

numatyti naują objektą – bažnyčią, suformavus sklypą Lieporių parkui sudaromos sąlygos parko 

infrastruktūros įrengimui. Todėl detaliojo plano sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai 

numatomas teigiamas ir ilgalaikis. 

II. Poveikis ekonominei aplinkai 

Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas turės nežymią įtaką ekonominei aplinkai, kadangi 

nesiekiama vystyti naujos veiklos. Naujai numatomi objektai – bažnyčia ir Lieporių parkas, savo 

paskirtimi nėra orientuoti į ekonominę naudą, tačiau dalinai net ir tokių naujų objektų atsiradimas 

kvartale įtakoja nežymią ekonominę plėtrą, bus kuriamos darbo vietos. Šiuo aspektu poveikis 

numatomas teigiamas. Visi kiti kvartalo komerciniai objektai yra esami, papildoma jų plėtra 

nenumatoma. 

III. Poveikis socialinei aplinkai 

Socialinę būklę, gyventojų užimtumą, bendruomenės raidą, kultūrą detaliojo plano sprendinių 

įgyvendinimas įtakos labai teigiamai. Visų pirma, formuojant sklypus namų grupėms bus skatinamas 

gyventojų bendruomeniškumas. Kadangi infrastruktūra (vaikų žaidimų aikštelės, bendrojo naudojimo 

zonos) bus naudojama kelių namų bendrai, gyventojai daugiau bendraus tarpusavyje. Kitas svarbus 

faktorius, įtakojantis gyventojų užimtumą, kultūrinį ir dvasinį gyvenimą – tai bažnyčios atsiradimas 

kvartale bei Lieporių parko infrastruktūros išvystymas. Poveikis socialinei aplinkai visapusiškai 

numatomas teigiamas ir ilgalaikis. 

IV. Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui 

Įgyvendinus detaliojo plano sprendinius poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui tikimasi 

teigiamo ir ilgalaikio. Sprendiniai yra siejami su esamos gamtinės aplinkos išsaugojimu, jos 

puoselėjimu. Detaliajame plane siūloma maksimaliai išsaugoti esamus medžius, sutvarkyti ir išvystyti 

Lieporių parką. Be to, suformavus žemės sklypus kelių namų grupėms, tikimasi estetinio vientisumo 

tvarkant aplinką, tokiu būdu darant teigiamą poveikį kraštovaizdžiui. 


19


1 

. 

IV. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA 

Teritorijų planavimo dokumento organizatorius. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 

direktorius 

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas. UAB „Statybos strategija“ 

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas. Teritorijos tarp Gegužių, Lieporių, S.Dariaus ir 

S.Girėno gatvių Šiauliuose detalusis planas 

4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. 

Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas; 

Šiaulių miesto vandenviečių sanitarinių zonų nustatymo specialusis planas; 

Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schema; 

Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialusis planas ir 

reglamentas; 

Didelio gabarito atliekų aikštelių teritorijų Šiauliuose specialusis planas; 

Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis 

planas; 

Antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerinių aikštelių Šiauliuose specialusis planas; 

Pietinio gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo koregavimas. 

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais. 

Šiaulių strateginis plėtros planas (ŠSPP), kuriame parengta miesto socialinės-ekonominės būklės 

analizė, sukurta miesto vizija iki 2025 metų, numato Lieporių parko sutvarkymą su vaikų žaidimų 

aikštelėmis 

6. Status quo situacija. Šiuo metu planuojama teritorija (91 ha) yra apgyvendinta, kvartale yra keletas 

mažaaukščių gyvenamųjų namų, 82 daugiabučiai, vaikų darželiai, mokyklos, komerciniai, 

inžinerinės infrastruktūros objektai. Šiuo metu planuojamame kvartale yra suformuoti 48 sklypai, 

daugiausiai švietimo įstaigų, komercinių objektų, keletas gyvenamųjų teritorijų bei inžinerinės 

infrastruktūros objektų. Planuojamas kvartalas yra pastatytas maždaug prieš 40 metų, tad 

infrastruktūra čia gerai išvystyta vyrauja nusistovėjusios gyvenimo taisyklės. Teritorija yra kaip ir 

baigtinis vienetas, vietomis turintis per tankiai, kitur – per erdviai sustatytus daugiabučius namus. 

Žemės sklypai aplink daugiabučius namus daugumoje nėra suformuoti. 

7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius. Detaliojo plano tikslas - 

suformuoti žemės sklypus Teritorijoje tarp Gegužių, Lieporių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių 

Šiauliuose, nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Įgyvendinus detaliojo plano 

sprendinius, siekiama tikslingai suskirstyti teritoriją. Ypatingai svarbus sklypų formavimas aplink 

esamus daugiabučius namus, preliminariai numatant zonas automobilių stovėjimo bei vaikų 

žaidimų aikštelėms. Be to, įgyvendinus sprendinius, atsiras galimybė teisiniam sklypų 

įregistravimui. 


20


8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir 

įvertinimas). Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas teigiamai veiks miesto plėtros vientisumą, 

suteiks galimybę teisinei sklypų registracijai, teritorijos funkciniam zonavimui. Sklypų 

formavimas aplink esamus pastatus iš esmės nekeičia fizinio teritorijos būvio, tačiau teigiamai 

veikia teritorijos eksploatavimą teisiniu/administraciniu požiūriu. Atsižvelgiant į esamą 

planuojamos teritorijos būklę, esamų pastatų ir teritorijų naudojimą, numatoma, kad detaliojo 

plano sprendinių įgyvendinimas nesukels jokio neigiamo poveikio. 

Vertinimo aspektai 

9. Sprendinio poveikis: 

teritorijos vystymo darnai ir (ar) 

planuojamai veiklos sričiai 

ekonominei aplinkai 

socialinei aplinkai 

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui 

10. Siūlomos alternatyvos poveikis. - 

Teigiamas 

(trumpalaikis, 

ilgalaikis) 

poveikis 

Teigiamas 

ilgalaikis 

Teigiamas 

ilgalaikis 

Teigiamas 

ilgalaikis 

Teigiamas 

ilgalaikis 

Neigiamas 

(trumpalaikis, 

ilgalaikis) 

poveikis 

PV atest. Nr. 17693, 24203 

PDV atest. Nr. 17689 

Kristina Gaučė 

Jovita Petkuvienė 


21

teritorijos tarp geguÅ¾iÅ³, lieporiÅ³, s.dariaus ir s.gir no gatvi Å³ ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?