Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nitratų koncentracijos tyrimai Šiaulių<br />
<strong>miesto</strong> gyventojų šulinių vandenyje. Šiauliuose<br />
iki 2009 m. apie 15 proc. <strong>miesto</strong> gyventojų (daugiausia<br />
Medelyno, Kalniuko, Pabalių individualių<br />
gyvenamųjų namų rajonų) vartojo šachtinių šulinių<br />
vandenį, nes šiuose rajonuose nebuvo centralizuotos<br />
vandentiekio ir nuotekų sistemos. Šachtinių<br />
šulinių vandens kokybės tyrimų duomenimis, apie<br />
30 proc. mieste esamų šulinių nitratų koncentracija<br />
viršijo leistinas normas. Gruntinis vanduo labiausiai<br />
teršiamas azoto junginiais dėl nesandarių<br />
nuotekų surinkimo talpų.<br />
UAB „Šiaulių vandenys“, vykdydami ES<br />
Sanglaudos fondo finansuojamų projektų „Vandens<br />
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra<br />
Šiauliuose“, nuo 2009 m. atlieka vandentiekio<br />
ir nuotekų tinklų plėtrą Medelyno, Kalniuko<br />
ir Pabalių mikrorajonuose bei Tilžės – Verdulių<br />
– Kanapių - Girulių g. kvartale. Įgyvendinus projektą,<br />
prie centralizuotos sistemos planuojama prijungti<br />
2887 sklypus. Vis daugiau <strong>miesto</strong> gyventojų<br />
persikeliant gyventi į šalia <strong>miesto</strong> esančias sodų<br />
bendrijas, aktuali tampa apsirūpinimo kokybišku<br />
geriamuoju vandeniu bei tinkamo buitinių nuotekų<br />
tvarkymo problema. Gyventojų informavimui<br />
apie šulinio vandens užterštumą nitratais, jų poveikį<br />
sveikatai bei galimas apsaugos priemones, tinkamos<br />
šulinio vietos parinkimo bei eksploatavimo,<br />
laboratorijoje kiekvieną pavasarį, Žemės dienos<br />
renginiuose, organizuojame atvirų durų dienas.<br />
Šulinio vandens mėginius tyrimams į laboratoriją<br />
gyventojai atsineša patys, nitratų koncentracijos<br />
tyrimai akcijos metu atliekami nemokamai.<br />
2010 m. buvo ištirtas 200 šachtinių šulinių<br />
vandens užterštumas nitratais. Daugiausia mėginių<br />
į laboratoriją pristatė gyventojai iš Medelyno,<br />
Kalniuko, Pabalių mikrorajonų bei sodų bendrijų<br />
„Vyturys“, „Lelija“, „Užuovėja“, „Ramybė“,<br />
„Vijoliai“. Nitratų koncentracija viršijo DLK<br />
(50 mg/l) 20 proc. ištirtų šulinių. Maksimali nitratų<br />
koncentracija, viršijanti DLK 8,6 karto<br />
(430 mg/l) gauta šulinio vandenyje Šiaulių mieste,<br />
M. Montvilos g.; daugiausia viršijimų nustatyta<br />
Medelyno mikrorajono, „Vijolių“ ir „Lelijos“ sodų<br />
bendrijose.<br />
Šiaulių <strong>miesto</strong> maudyklų vandens kokybės<br />
rezultatai. Šiaulių <strong>miesto</strong> savivaldybės visuomenės<br />
<strong>sveikatos</strong> biuras per vasaros sezoną reguliariai teikia<br />
informaciją apie keturių Šiaulių <strong>miesto</strong> maudyklų<br />
vandens kokybės rezultatus. Į stebimų maudyklų<br />
sąrašą yra įtraukta Talkšos ežero prie Salduvės parko<br />
maudykla, Prūdelio tvenkinys, Rėkyvos ežero<br />
prie Bačiūnų maudykla ir Rėkyvos maudykla.<br />
Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos<br />
higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų<br />
maudyklų vandens kokybė“. Ši higienos norma<br />
reglamentuoja maudyklų vandens kokybės reikalavimus,<br />
vandens kokybės rodiklių nustatymo<br />
metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir<br />
klasifikavimą.<br />
Iš kiekvienos maudyklos vienas vandens mėginys<br />
turi būti paimtas prieš pat kiekvieno maudymosi<br />
sezono pradžią. Per maudymosi sezoną turi<br />
būti paimta ir ištirta ne mažiau 8 mėginių, įskaitant<br />
ir pirmą mėginį prieš sezono pradžią.<br />
Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas<br />
remiantis mikrobiologiniais parametrais<br />
(žarninių enterokokų ribinis skaičius neturi viršyti<br />
100, žarninių lazdelių ribinis skaičius neturi viršyti<br />
1 000) bei fizikiniais - cheminiais ir biologiniais<br />
parametrais (paviršiaus aktyviosios medžiagos –<br />
neturi būti putų, atliekos, nuolaužos – neturi būti,<br />
skaidrumas).<br />
2010 m. Šiaulių <strong>miesto</strong> maudyklų vandens<br />
mikrobiologiniai parametrai buvo viršyti 6 kartus:<br />
Talkšos ežero prie Salduvės parko maudykloje<br />
– 3 kartus, Rėkyvos ežero prie Bačiūnų maudykloje<br />
– 2 kartus, Rėkyvos maudykloje – 1 kartą<br />
(13 lentelė).<br />
VI. FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI<br />
75
Change language