Å iauliÅ³ miesto gyventojÅ³ sveikatos bÅ«klÄ - Å iauliÅ³ miesto savivaldybÄ

More documents

Recommendations

Info

Vandens telkinys kinta nežymiai ir neviršija didžiausio leistino kiekio. Didžiausia tarša fiksuojama upės atkarpoje į Prūdelį iki įtekėjimo į Talkšos ežerą. Čia nustatomi didžiausi nitratų, nitritų ir bendrojo azoto kiekiai. Vidutinė nitratų koncentracija Kulpėje ties ištekėjimu iš Rėkyvos ežero siekė 0,11 mgN/l, o Kulpėje ties įtekėjimu į Prūdelio tvenkinį 1,54 mgN/l, Kulpėje į Talkšos ežerą – 2,00 mgN/l. Bendrojo azoto koncentracija šioje atkarpoje padidėja nuo 2,2 mg/l iki 3,3 mg/l. Vijolės upėje didžiausia tarša maistinėmis ir organinėmis medžiagomis fiksuojama žemupyje, Medelyno mikrorajone ir žemiau jo. Dėl patenkančių nevalytų paviršinių (lietaus) nuotekų, šioje upės atkarpoje fosfatų ir bendrojo fosforo koncentracija padidėja 5 kartus, nitritų nuo 2 iki 6 kartų, amonio azoto nuo 7 iki 9 kartų. Polaidžio metu, po gausių kritulių upelyje fiksuojami dideli skendinčių medžiagų, naftos angliavandenilių, chloridų kiekiai. Šių teršalų koncentracijos upelyje žemiau Medelyno rajono padidėja nuo 2 iki 5 kartų. Deguonies koncentracijos kitimas paviršiniuose vandens telkiniuose. Ištirpusio deguonies koncentracija Šiaulių <strong>miesto</strong> ežeruose ir Prūdelio tvenkinyje 2010 m. nepasiekė kritinės ribos - 3 mg/l O 2 ir kito nuo 5,2 iki 11,0 mg/l O 2 . Mažiausia deguonies koncentracija išmatuota vasario mėn., kai vandens telkiniai buvo padengti 40 - 56 cm storio ledu. Vijolėje žemiau <strong>miesto</strong> ir Kulpėje ties ištekėjimu iš Ginkūnų ežero mažiausia deguonies koncentracija (2 - 5mg/l O 2 ) gauta buvo vasarą, liepos - rugpjūčio mėn., kai vandens temperatūra siekė +26ºC. Didžiausias deguonies kiekis ežeruose nustatytas gegužės - liepos mėn., prisotinimas deguonimi siekė 99 - 108 proc. Mažiausia deguonies koncentracija nustatyta rugsėjo - spalio mėn., prisotinimas deguonimi buvo 77 - 83 proc. Vasario - kovo mėn. vandens telkiniai buvo padengti storu 40-56 cm ledo sluoksniu. Ištirpusio deguonies koncentracija vasario mėn. kito nuo 9,8 iki 6,0 mg/l O 2 , kovo mėn. nuo 7,6 iki 5,2 mg/l O 2 ir kovo mėn. prisotinimas deguonimi ežeruose siekė 53 - 37 proc. (10 lentelė). Deguonies koncentracijos kitimas vandens telkiniuose 2010 m. vasario-kovo mėn. Matuojami parametrai Ledo storis cm. Vandens temperatūra, t °C Rėkyvos ežeras 52-56 1,0-08 Talkšos ežeras 51-52 1,1-1,2 Ginkūnų ežeras 41-48 Prūdelio tvenkinys 40-42 1,1-1,9 Ištirpusio deguonies koncentracija mg/l O 2 2,0 m gylyje 9,4-7,2 0,5 m gylyje 9,8-7,6 2,5 m gylyje 9,4-7,4 0,5 m gylyje 9,8-7,8 1,1-1,5 2,5 m gylyje 5,4-4,7 0,5 m gylyje 6,0-5,2 Šaltinis: Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija 2,5 m gylyje 6,9-5,2 0,5 m gylyje 7,2-5,8 10 lentelė Prisotinimas deguonimi proc. 68-50 69-53 66-52 70-55 38-34 42-37 49-37 51-42 VI. FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI Buitinių atliekų sąvartyno Kairiuose poveikis Ginkūnų tvenkiniui. Melioracijos griovyje, pratekančiame pro sąvartyną ir įtekančiame į Ginkūnų tvenkinį, organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių bei chloridų vidutinė metų koncentracija neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų nuotekoms, išleidžiamoms į gamtinę aplinką. Melioracijos griovyje ties įtekėjimu į Ginkūnų tvenkinį amonio azoto ir nitritų koncentracija, lyginant jas su foninėmis vertėmis aukščiau sąvartyno, padidėjo 3 kartus, o chloridų - 2 kartus. Lyginant su 2009 m. tyrimų duomenimis, 2010 m. vidutinė metų bendrojo fosforo koncentracija ties įtekėjimu į Ginkūnų tvenkinį sumažėjo 7 proc., bendrojo azoto koncentracija sumažėjo 5 proc., o chloridų koncentracija sumažėjo nuo 73 iki 72 mg/l. (11 lentelė). 73
11 lentelė Maistinių medžiagų ir chloridų vidutinės metų koncentracijos kitimas melioracijos griovyje 2009 – 2010 m. Vandens telkinys Parametrai Melioracijos griovyje aukščiau sąvartyno Melioracijos griovyje ties įtekėjimu į Ginkūnų tvenkinį Melioracijos griovyje aukščiau sąvartyno Melioracijos griovyje ties įtekėjimu į Ginkūnų tvenkinį Bendrasis fosforas mg/l Nitritai mgN/l 2010 m. Nitratai mgN/l Amonio azotas mgN/l Bendrasis azotas mg/l Chloridai mg/l 0,022 0,011 2,9 0,05 3,5 35 0,066 0,033 3,0 0,12 4,0 72 2009 m. 0,049 0,005 3,3 0,05 3,8 34 0,071 0,013 3,2 0,16 4,2 73 DLK 4 0,45 23 5 30 1 000 Šaltinis: Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija Paviršinės nuotekos iš Šiaulių oro uosto teritorijos. Paviršinėse nuotekose, patenkančiose į Kairių ežerą ir Šimšės upelį, naftos produktų ir skendinčių medžiagų koncentracija neviršijo leistinų normatyvų. Naftos produktų koncentracija paviršinėse nuotekose į Kairių ežerą kito nuo 0,20 iki 0,55 mg/l, vidutinė metų koncentracija 0,34 mg/l ir skendinčių medžiagų nuo 6,0 iki 12,0 mg/l, vidutinė metų koncentracija - 7,2 mg/l. Į Šimšės upelį patenkančiose nuotekose naftos produktų koncentracija kito nuo 0,10 iki 0,15 mg/l, vidutinė metų vertė lygi 0,12 mg/l ir skendinčių medžiagų koncentracija kito nuo 8,0 iki 14,0 mg/l, vidutinė metų koncentracija - 10,0 mg/l. Lyginant su 2009 m. tyrimų duomenimis, naftos produktų koncentracija paviršinėse nuotekose į Kairių ežerą 2010 m. sumažėjo 7 proc., skendinčių medžiagų - 9 proc. Paviršinėse nuotekose į Šimšės upelį naftos produktų koncentracija sumažėjo nuo 0,14 iki 0,12 mg/l, o skendinčių medžiagų nuo 11,5 iki 10 mg/l (12 lentelė). 12 lentelė Skendinčių medžiagų ir naftos produktų vidutinė metų koncentracija oro uosto paviršinėse nuotekose Vandens mėginio paėmimo vieta Skendinčių medžiagų vidutinė metų koncentracija, mg/l 2010 m. Naftos produktų vidutinė metų koncentracija, mg/l Paviršinės nuotekos į Kairių ežerą 7,2 0,34 Paviršinės nuotekos į Šimšės upelį 10,0 0,12 2009 m. Paviršinės nuotekos į Kairių ežerą 8,4 0,39 Paviršinės nuotekos į Šimšės upelį 11,5 0,14 DLK 25/30 1/5 Šaltinis: Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija 74 VI. FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI
Page 1 and 2:
ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ SVEIKAT
Page 3 and 4:
Parengė: Šiaulių miesto savivald
Page 5 and 6:
I. ĮVADAS Leidinyje „Šiaulių m
Page 7 and 8:
Lyginant gyventojų skaičių pagal
Page 9 and 10:
Gyventojų skaičiaus mažėjimą n
Page 11 and 12:
15 10 5 0 13,5 13,1 14 12,6 12,8 13
Page 13 and 14:
Šiaulių mieste 2010 m. perinatali
Page 15 and 16:
800 600 535,7 605,4 400 200 0 270,6
Page 17 and 18:
2.2. Gyventojų užimtumas Lietuvos
Page 19 and 20:
2.3. Motinos ir vaiko sveikata Liet
Page 21 and 22:
jog tarp aborto ir patiriamo smurto
Page 23 and 24: III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS
Page 25 and 26: Alerginiai susirgimai Skeleto-raume
Page 27 and 28: 3.2. Sergamumas širdies ir kraujag
Page 29 and 30: Bronchinės astmos atvejų daugiaus
Page 31 and 32: 3.3. Sergamumas užkrečiamomis lig
Page 33 and 34: 3.3.4 pav. Sergamumas tuberkulioze
Page 35 and 36: Paskiepytų gyventojų skaičius Š
Page 37 and 38: 1,2 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 0,97 0,99 0
Page 39 and 40: 2010 m. 665 nėščiosios ištirtos
Page 41 and 42: 2010 m. Šiaulių mieste buvo užre
Page 43 and 44: Priešinės liaukos Gimdos kaklelio
Page 45 and 46: 3.7. Traumos ir nelaimingi atsitiki
Page 47 and 48: 25 20 15 10 5 0 20 18 14 14 5 6 2 3
Page 49 and 50: 2010 m. Lietuvoje užregistruota 11
Page 51 and 52: Iš jų ištirta Nusikalstamos veik
Page 53 and 54: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
Page 55 and 56: IV. PREVENCINIŲ PROGRAMŲ VYKDYMAS
Page 57 and 58: Širdies ir kraujagyslių ligos Lie
Page 59 and 60: Vaikų dantų dengimo silantinėmis
Page 61 and 62: 10 8 6 4 2 0 7,5 7,7 6,8 7 6,5 6,4
Page 63 and 64: Urogenitalinės sistemos ligos Jung
Page 65 and 66: Tuberkuliozės Psichiatrijos Onkolo
Page 67 and 68: VI. FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI 6.1
Page 69 and 70: Maršrutinių aplinkos oro kokybės
Page 71 and 72: 6.2. Triukšmas, jo šaltiniai ir p
Page 73: Ežerų ekologinės būklės klasė
Page 77 and 78: Šiaulių miesto maudyklų vandens
Page 79 and 80: VII. APIBENDRINIMAS Leidinyje patei
Page 81 and 82: 2011 12 19. Tiražas 60 egz. Užsak
show all

Å iauliÅ³ miesto gyventojÅ³ sveikatos bÅ«klÄ - Å iauliÅ³ miesto savivaldybÄ

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Å iauliÅ³ miesto gyventojÅ³ sveikatos bÅ«klÄ - Å iauliÅ³ miesto savivaldybÄ