Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
800<br />
600<br />
535,7<br />
605,4<br />
400<br />
200<br />
0<br />
270,6<br />
207,7<br />
Piktybiniai augliai<br />
Kraujotakos sistemos<br />
ligos<br />
41,2<br />
Kvėpavimo sistemos<br />
ligos<br />
154,1<br />
22,3 43<br />
Mirties išorinės<br />
priežastys<br />
Vyrai<br />
Moterys<br />
2.1.17 pav. Mirties priežasčių struktūra lyginant pagal lytį Šiaulių <strong>miesto</strong> savivaldybėje<br />
2010 m. (100 000 gyv.)<br />
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas<br />
Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia<br />
65 m. amžiaus ir vyresnių žmonių mirties priežastis.<br />
2010 m. šalyje dėl šios priežasties mirusių asmenų<br />
iki 62 metų amžiaus buvo trys su puse tūkstančio,<br />
tuo tarpu 65 m. amžiaus ir vyresnių tokių asmenų<br />
buvo per dvidešimt tūkstančių. Šiaulių mieste išliko<br />
panašios tendencijos: iki 65 m. amžiaus numirė<br />
135 žmonės, o 65 m. ir vyresnių – 572.<br />
Piktybiniams augliams tenka antroji vieta<br />
mirties priežasčių struktūroje. 2010 m. dėl šios<br />
mirties priežasties Lietuvoje daugiausia numirė<br />
65 m. ir vyresnių asmenų - 5 481. Iki 65 m. amžiaus<br />
mirusių nuo piktybinių auglių buvo 2 629<br />
asmenys. Šiaulių mieste didžiausiais mirtingumas<br />
buvo toje pačioje amžiaus grupėje (65 m. ir vyresnių<br />
numirė 194 asmenys). Mirusių iki 65 m. amžiaus<br />
buvo 97 asmenys.<br />
Mirtingumo priežasčių struktūroje išorinės<br />
mirties priežastys užima trečiąją vietą. Lietuvos<br />
<strong>sveikatos</strong> programoje buvo numatyta iki 2010 m.<br />
sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų<br />
ir traumų 30 proc. Vadovaujantis minėta nuostata,<br />
šis rodiklis nuo 98,28 atv./100 000 gyv. turėjo sumažėti<br />
iki 69,04 atv./100 000 gyv. Šis tikslas liko<br />
nepasiektas. Vertinant nuo 1998 m., traumatizmas<br />
mažėjo iki 2000 m., po to pradėjo augti ir 2003 m.<br />
sudarė 100 atv./100 000 gyv. Norint iki 2010 m.<br />
pasiekti 69,04 atv./100 000 gyv., per likusį 7 m.<br />
laikotarpį sumažėjimas turėjo sudaryti 30,96 proc.<br />
Mirtingumas nuo išorinių priežasčių<br />
2010 m. kiek sumažėjo Šiaulių mieste (93,4<br />
atv./100 000 gyv.), Šiaulių apskrityje (107,6<br />
atv./100 000 gyv.) bei Lietuvoje (123,1 atv./100 000<br />
gyv.). (2009 m. Šiauliuose siekė 108,1 atv./100 000<br />
gyv., apskrityje buvo 120,7 atv./100 000 gyv., o šalyje<br />
- 124,8 atv./100 000 gyv.).<br />
Analizuojant mirtingumo nuo išorinių<br />
priežasčių struktūrą, daugiausia mirčių buvo dėl<br />
tyčinių susižalojimų (savižudybių), kurie Šiaulių<br />
mieste sudarė 20,3 atv./100 000 gyv., šalyje - 31,0<br />
atv./100 000 gyv., apskrityje – 28,9 atv./100 000<br />
gyv. (2.1.18 pav.).<br />
35<br />
30<br />
25<br />
20<br />
15<br />
10<br />
5<br />
0<br />
31<br />
20,3<br />
28,9<br />
11,3<br />
9,4<br />
9,7 10,7<br />
2,3 2,4 0,8 1,8 0,6<br />
Lietuvos Respublika<br />
Šiaulių <strong>miesto</strong><br />
savivaldybė<br />
Šiaulių apskritis<br />
Transporto įvykiai<br />
Apsinuodijimai alkoholiu<br />
Tyčiniai susižalojimai<br />
Pasikėsinimai<br />
2.1.18 pav. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių struktūra Šiaulių <strong>miesto</strong> savivaldybėje,<br />
Šiaulių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2010 m. (100 000 gyv.)<br />
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras<br />
14<br />
II. ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ – EKONOMINĖ BŪKLĖ
Change language