Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Å iaulių miesto gyventojų sveikatos bÅ«klÄ - Å iaulių miesto savivaldybÄ
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Šiaulių mieste 2010 m. perinatalinio mirtingumo<br />
rodiklis išaugo ir buvo 6,4 atv./1 000 gimusiųjų,<br />
gimusių negyvų buvo 5,9 atv./1 000 gimusiųjų.<br />
Perinatalinio mirtingumo ir gimusių negyvų<br />
kūdikių rodiklis buvo didesnis už šalies ir Šiaulių<br />
apskrities (2.1.14 pav.).<br />
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
6 6,4<br />
4,7<br />
1,3<br />
Lietuvos Respublika<br />
5,9<br />
Šiaulių <strong>miesto</strong><br />
savivaldybė<br />
5,9<br />
0,5 0,8<br />
5<br />
Šiaulių apskritis<br />
Perinatalinis mirtingumas<br />
Gimę negyvi<br />
Ankstyvasis neonatalinis<br />
mirtingumas<br />
2.1.14 pav. Perinatalinis mirtingumas 2010 m. Šiaulių <strong>miesto</strong> savivaldybėje, Šiaulių apskrityje ir<br />
Lietuvos Respublikoje (1 000 gimusiųjų)<br />
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras<br />
Gyventojų <strong>sveikatos</strong> būklę tiksliau atspindi<br />
ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo pagrindinių<br />
priežasčių vertinimas. Jis rodo, kokios <strong>sveikatos</strong><br />
problemos visuomenėje yra aktualiausios ir<br />
kaip jos kinta.<br />
Mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų<br />
nekinta. 2000 - 2010 m. Lietuvoje, Šiaulių mieste<br />
ir apskrityje daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos<br />
sistemų ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties<br />
priežasčių (transporto įvykių, apsinuodijimų<br />
alkoholiu, savižudybių, nužudymų ir kt.). Lietuvos<br />
<strong>sveikatos</strong> programoje iki 2010 m. buvo numatyta<br />
sumažinti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą<br />
nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių<br />
navikų 15 proc.<br />
Jaunesnių nei 65 m. amžiaus gyventojų mirtingumas<br />
nuo širdies ir kraujagyslių ligų 1998 m.<br />
siekė 108,89 atv./100 000 gyv. Sumažinus<br />
15 proc., 2010 m. šis rodiklis turėjo pasiekti 92,39<br />
atv./100 000 gyv. Šis tikslas liko nepasiektas.<br />
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nuo<br />
2000 m. didėjo ir tik nuo 2007 m. pradėjo nežymiai<br />
mažėti.<br />
Jaunesnių nei 65 m. amžiaus gyventojų<br />
mirtingumas nuo piktybinių auglių 1998 m. siekė<br />
85,98 atv./100 000 gyv. Sumažinus 15 proc.,<br />
2010 m. turėjo pasiekti 72,95 atv./100 000 gyv. Šis<br />
tikslas liko taip pat nepasiektas. Mirtingumas nuo<br />
piktybinių auglių Lietuvoje 2000 – 2003 m. nežymiai<br />
mažėjo, o nuo 2004 m. pradėjo didėti.<br />
2010 m. Lietuvoje daugiau nei pusė – 23 627<br />
(56,1 proc.) visų mirusių asmenų mirė nuo kraujotakos<br />
sistemos ligų, 8 110 (19,1 proc.) – nuo piktybinių<br />
navikų, 4 045 (9,6 proc.) – nuo išorinių<br />
mirties priežasčių.<br />
2010 m. Šiaulių mieste mirusieji nuo kraujotakos<br />
sistemos ligų sudarė daugiau nei pusę<br />
(51,5 proc.) visų mirusiųjų, Šiaulių apskrityje<br />
– 56,7 proc. Apskrityje 2010 m. mirtingumas<br />
nuo kraujotakos ligų buvo didesnis už Lietuvos<br />
ir Šiaulių <strong>miesto</strong> gyventojų mirtingumą. Taip pat<br />
Šiaulių apskrityje buvo didesnis mirtingumo rodiklis<br />
nuo piktybinių auglių lyginant su šalies ir<br />
Šiaulių <strong>miesto</strong> rodikliais (2.1.15 pav.).<br />
12<br />
II. ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ – EKONOMINĖ BŪKLĖ
Change language