gimnazijos 2012 - 2013 metų veiklos planas - Visagino „Atgimimo ...

2
Iš viso Visagino „Atgimimo“ gimnazija 2011 – 2012 m. m. dalyvavo 43 miesto,
apskrities, respublikos ir tarptautiniuose renginiuose.
Prizinės vietos ar paskatinamieji raštai miesto renginiuose skirti 30-iai mokinių;
respublikos – 7-iems mokiniams; apskrities – 1-am mokiniui; tarptautiniuose – 5-iems mokiniams.
Iš viso renginiuose dalyvavo 215 mokinių.
Miesto sporto renginiuose laimėtojų – 7 komandos.
Respublikos sporto varžybose – 2 komandos.
10. Išorės lėšų pritraukimas (dalyvavimas projektuose, programose, organizacijų
investicijos, 2 procentų GPM lėšos).
Dalyvavimas projektuose „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ apie
118 000,00 Lt, „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ apie 73 000,00 Lt, „Bendrojo
lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ apie 80 000,00 Lt.
Švietimo mainų paramos fondo mokymosi visą gyvenimą programa, tarptautinis
Comenius dvišalis projektas (21 000,00 EU). Rėmėjų lėšos ir 2 proc. GPM – 1313,00 Lt.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
Vienas iš 2011 – 2012 m. m. metinės programos tikslų – sukurti gimnazijoje aplinką,
skatinančią teigiamą ugdytinių motyvaciją ir atitinkančią ugdymo(si) poreikius. Tam tikslui buvo
įgyvendinami gimnazijos bendruomenės projektai „Integruotos pamokos – efektyvus darbas pagal
atnaujintas programas“, „Mokomės objektyviai vertinti save ir kitus“, „Idėjų turgus“. Buvo
tobulinama bei palaikoma ugdytinius motyvuojanti ir ugdymo kokybę įtakojanti mokymosi aplinka.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, apibrėždamas mokyklos veiklą, numato, kad
mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms bei
žalingiems įpročiams aplinką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos gimnazijos klasėse
mokymosi aplinka traktuojama kaip nuolatinių santykių kūrimas, kartu besimokančių
bendruomenės narių ugdymas ir kaip erdvė, kurioje mokiniai būna, mokosi, bendrauja, realizuoja
savo gebėjimus, ugdo tam tikras kompetencijas. Tokia ir yra gimnazijos edukacinė aplinka, kuri
leido formuotis mokinių pomėgiams, kultūrai. Ji yra svarbi gimnazijos ugdytinių patirčiai,
saviugdai, turi įtakos rezultatams (mokiniai nori lankyti mokyklą, nori veikti kartu su
bendraklasiais). Gimnazijoje buvo akcentuojamas siekis kurti saugią mokymosi aplinką, kurioje
mokinių ir mokytojų santykiai būtų grindžiami tolerancija, reiškiančia, kad norima ir gebama
priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra.
Ugdymas visada suponuoja ir vertybes, todėl gimnazijoje akcentuojama, kad kartu
besimokančios bendruomenės santykių kūrimas grindžiamas laisve, atsakomybe ir
bendradarbiavimu. Mokiniui sudaroma galimybė rinktis (užduotis, individualų darbo tempą, veiklos
planą, papildomą veiklą ir kt.) ir kartu ugdomas supratimas, kad už savo pasirinkimus jis yra
atsakingas; mokinys kartu su kitais kuria gerbūvio taisykles, įsipareigoja jų laikytis ir laikosi;
ugdomas supratimas, kad mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu, kad jo sėkmė priklauso nuo
kiekvieno bendruomenės nario įsipareigojimo aktyviai dalyvauti veikloje, prisiimti atsakomybę,
dalytis patirtimi, informacija, idėjomis, išgirsti kitą. Mokytojas irgi yra besimokančiųjų
bendruomenės narys, labiau patyręs kolega, kuris pataria, vadovauja diskusijoms ir kartu mokosi.
Kuriami ir bendradarbiavimu grįsti santykiai su mokinių tėvais ar globėjais. Apie mokinių
pasiekimus informuojama konstruktyviai, numatant būdus, kaip sutelktomis šeimos ir mokyklos
pastangomis padėti vaikui plėtoti gabumus, įveikti sunkumus. Mokymosi aplinka skatina mokinių
kūrybingumą: ugdomas mokinių mąstymo novatoriškumas, sudaromos sąlygos įžvelgti problemas,
eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, lavinama vaizduotė, žadinamas
smalsumas.
Buvo stengiamasi padaryti edukacinę aplinką funkcionalia, t. y. pritaikytą įvairių
poreikių mokiniams ir įvairiems jų poreikiams, mobili: sudaromos sąlygos individualiai ir grupinei
mokinių veiklai, pritaikoma įranga ir priemonės, atitinkančios šiuolaikinio ugdymo proceso