psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija
30.04.2015 • Views
Share Embed Flag

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
psichiatrija.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

START NOW

ISSN Nr. 1648–1259<br />

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams<br />

2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

2 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

REDAKCIJOS ÞODIS<br />

Turinys<br />

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë<br />

Redakcijos þodis 3<br />

Metø sandûra vël grasina permainomis.<br />

Praeitø metø pabaigoje Sveikatos<br />

apsaugos ministerija paskelbë<br />

Kauno ir Vilniaus ligoniniø restruktûrizacijos<br />

planus, kuriuose numatyta Vilniaus Psichikos<br />

sveikatos centrà prijungti prie Vilniaus Respublikinës<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligoninës, o Kauno <strong>psichiatrijos</strong> ligoninæ<br />

perkelti á Þiegþdrius. Stacionariniø <strong>psichiatrijos</strong> ástaigø<br />

reformos bûtinumu maþai kas abejoja, bet taip reorganizuojant<br />

sostinës ástaigas konfliktas uþprogramuotas ne tik<br />

psichiatriniø ástaigø, bet ir politiniame lygmenyje: susiduria<br />

vyriausybës ir Vilniaus savivaldybës interesai. Vilniaus<br />

miesto meras A. Zuokas kreipësi á <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijà, praðydamas iðdëstyti specialistø pozicijà ðiuo<br />

klausimu. LPA valdyba parengë atsakymà, kurá rasite<br />

aktualijø rubrikoje.<br />

Ðiame numeryje rasite ir neseniai ávykusio LPA suvaþiavimo<br />

protokolà, kuriame apþvelgiami svarstyti klausimai bei<br />

priimtoji rezoliucija. Suvaþiavimas tikrai pavyko, nors ir<br />

nebuvo ataskaitinis rinkiminis. Asociacijos nariai buvo iðties<br />

aktyvûs, ne tik gausiai dalyvavo, bet ir diskutavo, këlë ir<br />

svarstë problemas. Suvaþiavime priimta ir beveik istorinë<br />

rezoliucija, kurios jau senokai laukë dauguma ambulatorinëje<br />

<strong>psichiatrijos</strong> grandyje dirbanèiø psichiatrø. LPA nuosekliai<br />

dirbdama stengiasi ágyti daugiau átakos sprendþiant<br />

psichiatrø bendruomenei svarbius klausimus. Ðákart galutinai<br />

átvirtinta nauja asociacijos struktûra: ásteigti LPA filialai<br />

ir patvirtinti jø ástatai, bei priimtas pirmasis juridinis narys<br />

„<strong>Lietuvos</strong> vaikø ir paaugliø psichiatrø draugija”. Taigi<br />

decentralizacijos psichiatrijoje siekiama ne tik rezoliucijomis,<br />

bet ir tobulinant realià organizacijos struktûrà, pleèiant<br />

padaliniø ágaliojimus.<br />

Nepraranda savo aktualumo licencijavimo klausimai.<br />

Pirmoji licencijø atnaujinimo banga praëjo sëkmingai,<br />

taèiau neiðvengta nerimo atskiriems psichiatrams sukëlusiø<br />

situacijø. Gyd. D. Survilaitë pateikia iðsamø straipsná ðia<br />

Aktualijos 6-10<br />

• Dël Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centro veiklos perspektyvø<br />

• Dël psichikos sveikatos paslaugø<br />

plëtros Vilniaus mieste<br />

• Dar kartà apie licencijas<br />

• Narkotikø vartojimo prevencija<br />

bendruomenëje<br />

Valdybos informacija 11-14<br />

• <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

suvaþiavimo protokolas<br />

• <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

suvaþiavimo rezoliucija<br />

• LPA valdybos posëdþio protokolas<br />

• Kaip skirti 2 proc. savo pajamø<br />

mokesèio <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

<strong>asociacija</strong>i<br />

Renginiai 15-17<br />

• Meno terapija – ispaniðkasis<br />

sielos flamenkas<br />

• <strong>Lietuvos</strong> Geðtaltinës psichoterapijos<br />

asociacijos konferencija<br />

• Teatras, teatras!..<br />

Informacija 18-20, 26<br />

• Atidaryta nauja paaugliø gydymo<br />

programa<br />

• Grotuotø lovø Slovakijoje<br />

atsisakoma ne visur<br />

• Rytø Europos ir NVS politikos<br />

rengëjai áspëjami apie ÞIV (AIDS)<br />

epidemijos iðplitimo pavojus<br />

• Vieningi nemokamø psichologinës<br />

pagalbos jaunimui ir vaikams<br />

telefono numeriai<br />

Klinikinis atvejis 21-23<br />

• Ðizofrenija ir nëðtumas<br />

Citatos 23<br />

Klinikinë praktika 25<br />

• Antrosios kartos antipsichotikø<br />

veiksmingumo metaanalizë<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

3

tema. Suvaþiavime taip pat svarstyta, jog LPA turëtø turëti didesnæ reikðmæ<br />

licencijavime ir profesiniame tobulinime, taèiau ðios diskusijos neásikûnijo<br />

atskiroje rezoliucijoje. Galbût pavyks daugiau dëmesio ðiam klausimui skirti<br />

artëjanèiame ataskaitiniame rinkiminiame suvaþiavime ðiø metø pabaigoje.<br />

Netruks prabëgti dar penkeri metai ir kvalifikacijos tobulinimo pripaþinimas<br />

vël taps reikðmingu.<br />

Ðiose „Psichiatrijos þiniose” rasite informacijos apie jau ávykusius ir naujus<br />

profesinius ir laisvalaikio renginius. Á atgaivintà kolektyvinio teatro lankymo<br />

tradicijà gyd. Survilaite atsiliepia kritiniu straipsniu. Tikimës, kad þvilgsniu ir<br />

ðalies ir nepiktu juoku, pradþiugins naujas „Citatø” skyrelis.<br />

Daþnai pasigirsta itin prieðtaringos nuomonës dël <strong>Lietuvos</strong> psichikos sistemos<br />

reformos pasiekimø: vieni teigia nuoseklià ir sparèià paþangà, kiti dejuoja, dël<br />

to, kad mes vos kelis þingsnius atsitraukëme nuo sovietinës <strong>psichiatrijos</strong>. Tiesa<br />

greièiausiai iðryðkëja lyginant. Skaitydami informacinius praneðimus pasidþiaugsime,<br />

kad Lietuva beveik áveikë atstumà psichiatrijoje skiriantá jà nuo<br />

iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø. Nors ekonominiu poþiûriu dar atsiliekame nuo<br />

turtingesniø Europos sàjungos valstybiø, visgi grotuotø lovø <strong>Lietuvos</strong> <strong>psichiatrijos</strong><br />

ir socialinëse ástaigose nepamatysi, o ir Sveikatos apsaugos ministerijai<br />

turbût á galvà neðautø propaguoti tokias suvarþanèias priemones. Lietuva daug<br />

pasiekë ir narkomanijos bei ÞIV/AIDS prevencijos srityse, psichiatrø bendruomenë<br />

jau seniai nagrinëja ir praktiðkai ágyvendina psichikos sveikatos prieþiûros<br />

sistemos reformà, diegia naujas <strong>psichiatrijos</strong> ir socialines paslaugas bendruomenëje,<br />

siekia bendro <strong>psichiatrijos</strong> biudþeto, atlieka ambulatorinës<br />

grandies audità, tuo tarpu Slovakijoje ir kai kuriose kitose á Europos sàjungà<br />

þengianèiose ðalyse tebesvarstomas teigiamas grotuotø lovø poveikis pacientø<br />

psichikos bûklei.<br />

Didþiojo <strong>Lietuvos</strong> Kunigaikðèio<br />

Gedimino ordinu apdovanojami<br />

nusipelnæ Lietuvai asmenys,<br />

pasiþymëjæ uoliu ir sàþiningu darbu<br />

valstybinëje tarnyboje ar<br />

visuomeninëje veikloje. Aukðèiausieji<br />

valstybës apdovanojimai – Vytauto<br />

Didþiojo, Vyèio Kryþiaus ir Didþiojo<br />

<strong>Lietuvos</strong> Kunigaikðèio Gedimino<br />

ordinai – yra paveldëti ið<br />

Nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong>. Didþiojo<br />

<strong>Lietuvos</strong> Kunigaikðèio Gedimino<br />

ordino ðventë yra Vasario 16-oji –<br />

<strong>Lietuvos</strong> valstybës atkûrimo diena.<br />

Ðiais metais vasario 16 d. prezidentûroje<br />

Didþiojo <strong>Lietuvos</strong> Kunigaikðèio<br />

Gedimino ordinu buvo apdovanotas<br />

hab. dr. prof.A.Dembinskas.<br />

,,Psichiatrijos þiniø” redakcija<br />

nuoðirdþiai sveikina<br />

profesoriø Algirdà Dembinskà<br />

su ðiuo garbingu apdovanojimu.<br />

Nuoðirdþiai dëkojame<br />

<strong>2003</strong> 11 21 ávykusio<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

suvaþiavimo<br />

generaliniam rëmëjui<br />

Astra Export and Trading AB<br />

ir rëmëjams<br />

Eli Lilly<br />

Egis<br />

Entafarma<br />

Janssen Pharmaceutica<br />

Leciva A.S.<br />

Lundbeck Lietuva<br />

Novartis<br />

Organon<br />

Sanofi-Synthelabo Groupe<br />

Servier International<br />

Solvay Pharmaceuticals<br />

Wyeth<br />

Psichiatrijos þinios<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

specializuotas informacinis leidinys<br />

gydytojams<br />

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje<br />

recenzuojami<br />

Vyr. redaktorë<br />

Nijolë Goðtautaitë Midttun<br />

Redakcinë kolegija<br />

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas<br />

doc. Emilis Subata<br />

doc. Eugenijus Laurinaitis<br />

doc. Dainius Pûras<br />

dr. Gintautas Daubaras<br />

gyd. Valdonë Matonienë<br />

gyd. Onutë Davidonienë<br />

gyd. Alvydas Navickas<br />

gyd. Danguolë Survilaitë<br />

gyd. Eugenijus Mikaliûnas<br />

gyd. Stefa Naujokienë<br />

Projektø koordinatorë<br />

Laura Blinstrubaitë<br />

Kalbos redaktorë<br />

Regina Dobelienë<br />

Dizaineris–maketuotojas<br />

Donaldas Andziulis<br />

otografë<br />

Edita Larionovaitë<br />

Leidëjai:<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong><br />

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva”<br />

Sumaketavo ir iðleido<br />

UAB „Ex Arte”<br />

Redakcijos adresas:<br />

Vasaros 5, Vilnius 2001<br />

nigomi@hotmail.com<br />

Tiraþas 1000 egz.<br />

Ðiame leidinyje pateikiama informacija<br />

skiriama tik gydytojams.<br />

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa<br />

su straipsniø autoriø nuomone.<br />

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà<br />

neatsako.<br />

Virðelyje – Donaldo Andziulio nuotrauka.<br />

© Nijolë Goðtautaitë, 2004<br />

© <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong>, 2004<br />

Psichiatrijos þinios<br />

2004 m. vasaris Nr. 1 (27)<br />

4 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

5

AKTUALIJOS<br />

<strong>Lietuvos</strong> Psichiatrø Asociacijos Prezidentui<br />

Emiliui Subatai<br />

Dël Vilniaus miesto<br />

psichikos sveikatos centro<br />

veiklos perspektyvø<br />

Kreipiuosi á Jus, kaip <strong>Lietuvos</strong><br />

Psichiatrø Asociacijos Prezi<br />

dentà, praðydamas pateikti profesionalià<br />

<strong>psichiatrijos</strong> specialistø nuomonæ<br />

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø<br />

plëtros strategijos klausimais.<br />

Svarstant Vilniaus miesto ligoniniø restruktûrizacijos<br />

planà, ið esmës iðsiskyrë<br />

Vilniaus miesto savivaldybës Tarybos<br />

ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos<br />

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø<br />

plëtros klausimu.<br />

<strong>2003</strong> m. gruodþio 22 d. Sveikatos apsaugos<br />

ministro J.Oleko ásakyme Nr. V-<br />

754 minimas sprendimas „2004 m. prijungti<br />

Vilniaus miesto psichikos sveikatos<br />

centrà prie Respublikinës Vilniaus<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligoninës”. Ðios nuostatos<br />

ágyvendinimas reikðtø, kad perkëlus stacionaro<br />

paslaugas ið Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centro á Respublikinæ<br />

Vilniaus <strong>psichiatrijos</strong> ligoninæ, Vasaros<br />

gatvëje esantis Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centras bankrutuotø ir bûtø<br />

uþdarytas. Tokiu bûdu Sveikatos apsaugos<br />

ministerija pradeda vykdyti strateginæ<br />

nuostatà visà <strong>psichiatrijos</strong> stacionarinæ<br />

pagalbà Vilniaus mieste ir apskrityje<br />

koncentruoti Respublikinëje Vilniaus<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligoninëje.<br />

Mes laikome ðià pozicijà strategiðkai<br />

klaidinga ir prieðtaraujanèia ðiuolaikiniam<br />

poþiûriui á psichikos sveikatos prieþiûros<br />

paslaugø plëtrà. Siekdamas tapti<br />

Rytø ir Vidurio Europos regiono lyderiu<br />

psichikos sveikatos prieþiûros srityje,<br />

Vilniaus miestas ëmësi naujø iniciatyvø,<br />

atsiliepdamas á Pasaulio sveikatos organizacijos<br />

ir kitø tarptautiniø organizacijø<br />

rekomendacijas ir pradëdamas plëtoti<br />

á bendruomenæ integruotø <strong>psichiatrijos</strong><br />

paslaugø tinklà Vilniaus miesto gyventojams.<br />

Jums turëtø bûti þinoma, kad<br />

Vilniaus miesto savivaldybë kartu su Nyderlandø<br />

uþsienio reikalø ministerija ir<br />

„Þenevos iniciatyva psichiatrijoje“ pradëjo<br />

vykdyti projektà, kurio tikslas – sukurti<br />

Vasaros gatvëje esanèiame Vilniaus<br />

miesto psichikos sveikatos centre lanksèiø<br />

(ambulatoriniø, pusiaustacionariniø,<br />

stacionariniø) paslaugø grandinæ. Ðá projektà<br />

konsultuoja ir remia garsûs Europos<br />

akademinës <strong>psichiatrijos</strong> atstovai, jø<br />

tarpe – buvæs Pasaulio psichiatrø asociacijos<br />

prezidentas prof. N. Sartorius.<br />

Mes tikëjomës ir iki ðiol tikimës, kad<br />

ðis projektas suvienys visø <strong>Lietuvos</strong> valdþios<br />

struktûrø pastangas priartinti <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrijà prie Europos Sàjungos<br />

valstybëse sukurtø pagalbos modeliø ir<br />

iðvaduoti jà ið neefektyviø ir prieðtaraujanèiø<br />

laikmeèio iððûkiams paslaugø centralizavimo<br />

ir monopolizavimo tendencijø.<br />

Mes taip pat siekiame ir sieksime, kad<br />

<strong>psichiatrijos</strong> stacionaro paslaugos Vilniaus<br />

mieste bûtø pradëtos teikti ne tik<br />

<strong>psichiatrijos</strong>, bet ir bendrojo profilio sveikatos<br />

prieþiûros ástaigose. Mûsø ásitikinimu,<br />

Vasaros gatvëje pradëtas kurti paslaugø<br />

modelis taps geru pavyzdþiu tiek<br />

kitiems <strong>Lietuvos</strong> regionams, tiek ir kaimyninëms<br />

Europos valstybëms.<br />

Deja, Sveikatos apsaugos ministerija<br />

dël mums sunkiai suprantamø prieþasèiø<br />

siekia koncentruoti visas <strong>psichiatrijos</strong><br />

stacionaro paslaugas vienoje, jai pavaldþioje<br />

didþiausioje <strong>Lietuvos</strong> <strong>psichiatrijos</strong><br />

ástaigoje. Mûsø ásitikinimu, tai bûtø<br />

strategiðkai klaidingas þingsnis, ignoruojantis<br />

Pasaulio sveikatos organizacijos<br />

rekomendacijas, daugeliui metø átvirtinantis<br />

19-ajame amþiuje suformuotà<br />

stigmatizavimo tradicijà – <strong>psichiatrijos</strong><br />

plëtros izoliacijà nuo bendruomenës paslaugø<br />

infrastruktûros ir nuo bendrosios<br />

medicinos plëtros. Ásivyrautø paslaugø<br />

teikimo ir idëjiniø nuostatø psichiatrijoje<br />

monopolis, o pacientai netektø galimybës<br />

rinktis stacionaro paslaugas teikianèios<br />

gydymo ástaigos.<br />

Mûsø nuomone, ðá nuostatø skirtumà<br />

reikëtø vertinti ne kaip santykiø tarp<br />

dviejø ligoniniø problemà, o kaip skirtingus<br />

strateginius poþiûrius á <strong>Lietuvos</strong><br />

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø<br />

modelá ateities Lietuvoje.<br />

Vilniaus miestas siekia ir sieks, kad<br />

psichikos ligoniams, siekiant geriau<br />

juos integruoti á visuomenæ ir patenkinti<br />

jø poreikius, bûtø teikiamos plataus<br />

spektro, ir ne vien tik stacionaro paslaugos.<br />

Ðiandien jau aiðku, kad pirminiame<br />

lygyje kuriamø savivaldybiø psichikos<br />

sveikatos centrø plëtra neleidþia uþtikrinti<br />

pilnavertës ambulatorinës ir pusiaustacionarinës<br />

pagalbos psichikos ligomis<br />

sergantiems þmonëms. Tuo tarpu<br />

Sveikatos apsaugos ministerija nerodo<br />

pakankamos iniciatyvos keisti<br />

ydingà paslaugø kainø politikà, kai<br />

ástaiga (tokia, kaip Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centras) gali iðgyventi<br />

tik teikdama stacionaro paslaugas ir<br />

kaipmat bankrutuotø, teikdama itin<br />

svarbias ir reikalingas ambulatorines,<br />

dienos stacionaro ir kitas integracijà á<br />

bendruomenæ uþtikrinanèias paslaugas.<br />

Taigi Vasaros gatvëje pradëtas vykdyti<br />

projektas galëtø susilaukti specialios<br />

SAM ir LPA paramos kaip modelinis<br />

projektas, padësiantis visai <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrijai uþpildyti dideles spragas<br />

paslaugø teikimo spektre.<br />

Nors turime tvirtà nuomonæ ðiuo klausimu<br />

ir nesirengiame vykdyti minëto<br />

SAM ásakymo nuostatos, vis tik suvokiame,<br />

kad reikia siekti konstruktyviø<br />

sprendimø. Todël mums yra labai svarbi<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos kaip<br />

psichiatrø profesinës organizacijos pozicija.<br />

Praðytume, kad LPA valdybos ekspertai<br />

atsakytø á tokius mus dominanèius<br />

klausimus.<br />

1. Ar atitinka Pasaulio sveikatos orga-<br />

6 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

AKTUALIJOS<br />

Vilniaus miesto merui<br />

Artûrui Zuokui<br />

Dël psichikos sveikatos<br />

paslaugø plëtros<br />

Vilniaus mieste<br />

nizacijos ir kitø tarptautiniø organizacijø<br />

poþiûrá Sveikatos apsaugos ministerijos<br />

strateginë nuostata visà <strong>psichiatrijos</strong><br />

stacionaro pagalbà Vilniaus mieste<br />

ir apskrityje sukoncentruoti vienintelëje,<br />

didþiausioje ðalyje <strong>psichiatrijos</strong> ástaigoje?<br />

2. Ar <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong><br />

pritaria Vilniaus miesto savivaldybës vizijai<br />

plëtoti lanksèiø <strong>psichiatrijos</strong> ambulatoriniø,<br />

pusiaustacionariniø ir stacionariniø<br />

paslaugø modelá Vilniaus miesto<br />

psichikos sveikatos centre (Vasaros g.)<br />

ir Vilniaus miesto bendrojo profilio ligoninëse?<br />

3. Kokius kompromisinius siûlymus<br />

LPA galëtø pateikti, Vilniaus miesto savivaldybei<br />

ir Sveikatos ministerijai nesutariant<br />

dël optimalaus <strong>psichiatrijos</strong> paslaugø<br />

iðdëstymo Respublikinëje Vilniaus<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligoninëje, Vilniaus<br />

miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus<br />

miesto bendrojo profilio ligoninëse?<br />

Praðydamas kaip galima greièiau atsakyti<br />

á ðiuos klausimus ir pateikti rekomendacijas<br />

iðkilusiai situacijai konstruktyviai<br />

spræsti, kartu nuoðirdþiai tikiuosi,<br />

kad konstruktyvus <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybës<br />

ir Sveikatos apsaugos ministerijos<br />

bendradarbiavimas padës sukurti ir ágyvendinti<br />

paþangø, laikmeèio iððûkius atitinkantá<br />

<strong>psichiatrijos</strong> paslaugø modelá<br />

Vilniuje ir Lietuvoje.<br />

Kvieèiu <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijà<br />

tapti Vilniaus miesto savivaldybës<br />

partneriu, ágyvendinant naujà Vilniaus<br />

miesto psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø<br />

plëtros modelá.<br />

Pagarbiai,<br />

Vilniaus miesto meras<br />

Artûras Zuokas<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong><br />

2004 m. vasario 11 d. posëdy<br />

je apsvarstë Jûsø raðte „Dël<br />

Vilniaus miesto psichikos sveikatos<br />

centro veiklos perspektyvø” iðdëstytas<br />

mintis ir klausimus. Dþiaugiamës,<br />

kad Vilniaus miesto vadovas asmeniðkai<br />

rûpinasi psichikos sveikatos problemomis<br />

mieste ir tai suteikia viltá,<br />

kad Vilniaus miestas ir toliau iðliks<br />

vienas ið regiono lyderiø formuojant<br />

ðiuolaikiðkà psichikos sveikatos pagalbos<br />

sistemà. Tikimës, kad mûsø<br />

nuomonë bus naudinga priimant tolimesnius<br />

sprendimus.<br />

Pasaulio sveikatos organizacija savo<br />

2001 m. praneðime „Psichikos<br />

sveikata: naujas supratimas, nauja viltis”,<br />

taip pat kituose svarbiausiuose<br />

dokumentuose, skirtuose psichikos<br />

sveikatai, akcentuoja keletà svarbiausiø<br />

vystymosi krypèiø: decentralizacijà,<br />

integracijà á bendràjà medicinà<br />

bei palaipsná daugumos psichikos<br />

sveikatos paslaugø perkëlimà á bendruomenæ.<br />

Kartu ðiame praneðime nëra<br />

tiksliai apibûdinama kokia konkreèiai<br />

psichikos sveikatos prieþiûros<br />

sistema turëtø bûti kiekvienoje ðalyje<br />

ir siûloma kurti kiekvienos ðalies,<br />

kiekvieno regiono ateities planus, remiantis<br />

nurodytomis kryptimis bei turimais<br />

resursais.<br />

Atsakydama á Jûsø pateiktus klausimus,<br />

LPA savo valdybos susirinkime<br />

suformulavo tokià nuomonæ.<br />

1. Kaip jau minëta, Pasaulio sveikatos<br />

organizacija savo 2001 m. praneðime<br />

„Psichikos sveikata: naujas<br />

supratimas, nauja viltis” akcentuoja<br />

decentralizacijà, integracijà á ben-<br />

druomenæ ir <strong>psichiatrijos</strong> ligoniniø<br />

maþinimà. Skyrelis, lieèiantis <strong>psichiatrijos</strong><br />

ligonines, taip ir vadinasi<br />

„Maþinant <strong>psichiatrijos</strong> ligonines”,<br />

jame sakoma: „O tuo metu, kol bus<br />

ruoðiamasi ligonius ið ligoniniø integruoti<br />

á bendruomenes ir ten jiems bus<br />

teikiama reikiama parama, reikia maþinti<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligonines, gerinti ligoniø<br />

gyvenimo jose sàlygas (…)”.<br />

Todël LR SAM <strong>2003</strong> 12 22 d. ásakyme<br />

Nr. V-754 minimas sprendimas<br />

„2004 m. prijungti Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centrà prie Respublikinës<br />

Vilniaus <strong>psichiatrijos</strong> ligoninës”<br />

prieðtarauja ðioms rekomendacijoms<br />

ir decentralizacijos bei paslaugø<br />

artinimo prie gyvenamosios vietos<br />

dvasiai. Tokie sprendimai stiprintø psichikos<br />

ligoniø izoliacijà ir stigmatizacijà.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong> savo<br />

suvaþiavime, ávykusiame <strong>2003</strong> m.<br />

lapkrièio 21 d., priëmë rezoliucijà, kuria<br />

parëmë psichikos sveikatos paslaugø<br />

decentralizacijà ir integracijà á bendruomenæ<br />

(þr. priedà).<br />

2. <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong> ið<br />

esmës pritaria Vilniaus miesto savivaldybës<br />

siekiams plëtoti kuo platesná<br />

psichikos sveikatos paslaugø spektrà<br />

ávairiose Vilniaus miesto ástaigose,<br />

taip pat ir Vilniaus miesto psichikos<br />

sveikatos centre. Taip pat labai<br />

sveikintina tendencija, rekomenduojama<br />

ir daugelyje Pasaulio sveikatos<br />

organizacijos dokumentø, yra psichikos<br />

sveikatos paslaugø integracija á<br />

bendràjà medicinà. Tame tarpe, labai<br />

svarbus yra stacionariniø <strong>psichiatrijos</strong><br />

skyriø sukûrimas bendrojo profilio<br />

ligoninëse.<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

7

AKTUALIJOS<br />

Dar kartà apie licencijas<br />

Danguolë Regina Survilaitë<br />

3. Norime pabrëþti, kad LPA yra<br />

visos <strong>Lietuvos</strong> psichiatrus vienijanti<br />

specialybinë draugija, todël negalime<br />

pateikti aiðkiø ir vienareikðmiðkø<br />

siûlymø, kaip pertvarkyti Vilniaus<br />

miesto esanèiø stacionariniø<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ástaigø teikiamas psichikos<br />

sveikatos paslaugas.<br />

Taèiau manome, kad Vilniaus<br />

miesto savivaldybë galëtø imtis iniciatyvos<br />

suburti <strong>Lietuvos</strong> ir uþsienio<br />

psichikos sveikatos bei sveikatos<br />

administravimo specialistø grupæ,<br />

kuri, remdamasi anksèiau minëtomis<br />

Pasaulio sveikatos organizacijos<br />

rekomendacijomis ir kitais<br />

tarptautiniais dokumentais, suformuluotø<br />

aiðkià Vilniaus miesto stacionariniø,<br />

pusiau stacionariniø,<br />

bendruomeniniø ir kitø psichikos<br />

sveikatos paslaugø plëtros ilgalaikæ<br />

vizijà. Ðis dokumentas, apsvarsèius<br />

já vieðai ávairiuose lygmenyse,<br />

ateityje galëtø tapti susitarimo<br />

tarp ávairiø suinteresuotø institucijø<br />

pagrindu. Tai leistø konsoliduoti<br />

ávairias jëgas bendram problemø<br />

sprendimui, taip pat ateityje padëtø<br />

iðvengti galimø konfliktø tarp atskirø<br />

ástaigø ar jø steigëjø.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong><br />

nuoðirdþiai priima Jûsø kvietimà<br />

tapti Vilniaus miesto savivaldybës<br />

partneriu psichikos sveikatos srityje.<br />

Mes esame pasiryþæ prisidëti<br />

prie tokios komisijos darbo, taip<br />

pat prie kitø Vilniaus miesto savivaldybës<br />

þingsniø modernizuojant<br />

ir humanizuojant psichikos sveikatos<br />

paslaugas Vilniaus mieste.<br />

Pridedama. <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijos suvaþiavimo rezoliucija<br />

– 2 lapai, 1 egz.<br />

LPA prezidentas<br />

doc. Emilis Subata<br />

Jau susitvarkiau visus dokumentus,<br />

reikalingus licencijai gauti.<br />

Beliko tik nuneðti juos á Akreditavimo<br />

tarnybà. Nors trumpai kalbëjau<br />

apie tai LPA suvaþiavime <strong>2003</strong> 11<br />

21 (visko nespëjau pasakyti, nes pirmininkas<br />

porà minuèiø „nukando“), þmonës<br />

vis kreipiasi ir kreipiasi patikslinimø.<br />

Girdëjau, kad Akreditavimo tarnybos<br />

darbuotojos telefonu informacijos<br />

neteikia ir liepia skambinti likus 40 dienø,<br />

tuo tarpu dokumentus pageidauja<br />

gauti prieð 2 mën. Neþinau, kodël bûtent<br />

að taip susirûpinau licencijos tæsimu,<br />

– matyt, paveikë visuotinë panika.<br />

Suskaièiavusi tobulinimosi valandas<br />

gavau daugiau kaip 600, todël komisijai<br />

nurodþiau ne visas.<br />

Visas tas licencijavimo bumas man<br />

atrodo pakankamai iðpûstas, o pati procedûra<br />

– þeminanti. Ar normalu, kad<br />

moteris, norëdama suspëti á tobulinimosi<br />

kursus, turi anksèiau gráþti ið dekretiniø<br />

atostogø, kitaip praras licencijà?<br />

Atmenu, kaip ðviesios atminties<br />

SAM vyr. neurologas È. Grizickas, vadovavæs<br />

kategorijø teikimo komisijai,<br />

paklausë, kodël keletà metø nebuvau<br />

tobulinimosi kursuose. Atsakiau, kad nespëjau,<br />

nes gimdþiau vaikus. Tuomet jis<br />

nusijuokë ir pasakë, kad vaikai – þymiai<br />

svarbesnis tobulinimasis. Man atrodo,<br />

kad þema versti pagyvenusius þmones,<br />

gerus savo srities specialistus, rankioti<br />

3–4 val. sertifikatus ið abejotinos vertës<br />

konferencijø. Ir dar skaièiuoti visus antspaudus,<br />

paraðus. Kai kurie dar darbingi<br />

mano kolegos atsisakë ðios nemalonios<br />

procedûros ir nutarë pasitraukti uþtarnauto<br />

poilsio. Mums vis primenama,<br />

kaip yra uþsienyje. Patikimi ðaltiniai sako,<br />

kad uþsienyje reikia ilgiau ir sunkiau<br />

mokytis, iki pradedi dirbti savarankiðkai.<br />

Bet ten ir dirbti galima tol,<br />

kol kojomis á prieká neiðneð. Be jokiø<br />

amþiaus apribojimø. Jau nekalbant apie<br />

atlyginimà. Þemintis reikia ir tvarkant<br />

dokumentus kvalifikacijos këlimo skyriuje<br />

Santariðkiø ligoninëje. Sklinda legendos<br />

apie tai, kaip reikia „graþiai praðyti“<br />

tobulinimosi kursø. (Apie tai, kaip<br />

dëstytojai reketuoja studentus, spauda<br />

jau paraðë, gal kada paraðys ir apie tai,<br />

kaip menki valdininkai „sunkia“ gydytojus.)<br />

Po ðios áþangos epigrafas, kurá buvau<br />

pasirinkusi savo praneðimui suvaþiavime,<br />

bus kaip sykis: „Skæstanèiøjø gelbëjimas<br />

– paèiø skæstanèiøjø reikalas“<br />

(I. Ilfas ir J. Petrovas). Nes labiausiai<br />

mums patiems ir turi rûpëti mûsø licencijos<br />

ir galimybë dirbti. Tiesa, Akreditavimo<br />

tarnyboje man aiðkino, kad dokumentus<br />

licencijai perregistruoti turës<br />

surinkti ir pateikti darbovietës, kad<br />

þmonës po vienà nevaikðèiotø. Tarnyba<br />

þadëjo iðsiøsti visoms ástaigoms raðtus<br />

su licencijavimo reikalavimais. Taèiau,<br />

kiek man þinoma, iki ðiol ástaigos<br />

jokiø raðtø negavo.<br />

Ruoðdamasi suvaþiavimui nusiunèiau<br />

klausimus á Valstybinæ akreditavimo<br />

sveikatos prieþiûros veiklai tarnybà<br />

prie Sveikatos apsaugos ministerijos<br />

(toks tos ástaigos oficialusis pavadinimas)<br />

ir gavau iðsamius atsakymus,<br />

pasiraðytus generalinio direktoriaus<br />

Silverijaus Ðukio, kuris, beje, yra<br />

psichiatras, tik niekad jo jokiose mûsø<br />

konferencijose matyti neteko (ádomu,<br />

ar jis turi licencijà?). Svarbiausius<br />

dalykus èia ir pateiksiu.<br />

Visuotinis gydytojø licencijavimas<br />

Lietuvoje pradëtas 1998 07 01. Nuo<br />

to laiko iki dabar gydytojø profesinës<br />

kvalifikacijos tobulinimà reglamentavo<br />

trys nuosekliai vienas kità keitæ teisës<br />

aktai – SAM ministro ásakymai:<br />

1998 06 26 Nr.361, 2001 03 28 Nr.204<br />

ir 2002 03 18 Nr.132. <strong>Lietuvos</strong> ástatymai<br />

ásigalioja kità dienà nuo paskelbimo<br />

„Valstybës þiniose“ dienos ir ne-<br />

8 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

AKTUALIJOS<br />

taikomi atgaline data. Todël laikotarpá<br />

nuo visuotinio gydytojø licencijavimo<br />

pradþios iki dabar galima suskirstyti á<br />

3 teisës aktø galiojimo laikotarpius:<br />

1) 1998 07 01 – 2001 04 04;<br />

2) 2001 04 05 – 2002 03 27;<br />

3) 2002 03 28 – iki dabar.<br />

Perregistruojant licencijas bus þiûrima,<br />

kada gydytojas tobulino kvalifikacijà<br />

ir kokie reikalavimai atitinkamu<br />

metu buvo keliami tobulinimuisi ir já<br />

patvirtinantiems dokumentams. Nuo<br />

1998 07 01 galioja reikalavimas – 200<br />

tobulinimosi val. per 5 metus. Nuo<br />

2001 04 05 iki dabar galioja reikalavimas,<br />

kad tobulinimasis ðvietimo institucijoje<br />

sudarytø ne maþiau kaip 60<br />

proc. privalomojo profesinës kvalifikacijos<br />

tobulinimo trukmës (t.y. 120 val.).<br />

Taigi gydytojai, gavæ licencijas iki 2001<br />

04 05, iki tol savo profesinæ kvalifikacijà<br />

gali bûti tobulinæ vien, pavyzdþiui,<br />

specialybiø moksliniø draugijø organizuotose<br />

konferencijose. Taèiau uþ vëlesná<br />

laikotarpá gydytojas privalës pateikti<br />

dokumentus, patvirtinanèius, kad<br />

jis tobulinosi universitetiniuose kursuose<br />

ne maþiau kaip 72 val., jei licencija<br />

galioja iki 2004 05 01. Vidurkis apskaièiuojamas<br />

taip: tobulinimasis per 1 metus<br />

turi sudaryti 40 val., ið jø 24 val. –<br />

universitetiniuose kursuose.<br />

Kai kurie kolegos man pasakojo mokæsi<br />

universitetiniuose kursuose iki minëto<br />

laikotarpio – 2001 04 05 ir surinkæ,<br />

pavyzdþiui, 110 val. Tokiems gydytojams<br />

nepasisekë – jiems bûtinai<br />

reikës surinkti ir trûkstamas universitetines<br />

10 val. Lengviau tiems, kurie<br />

iki minëto laikotarpio kursuose nebuvo,<br />

– jiems uþteks ir 72 val.<br />

Vienà kartà per 5 metus ið valstybës<br />

biudþeto apmokama iki 75 proc. tobulinimosi<br />

universitetinëse institucijose<br />

iðlaidø, trûkstamas lëðas turi skirti<br />

darbdavys, rëmëjai ar pats asmuo.<br />

Kaip skaièiuojamos valandos?<br />

Viena staþuotës diena – 6 val. (uþsienyje<br />

– 9 val.); 1 val. paskaitos kursams<br />

ar seminarams parengimas – 10 val.<br />

(uþsienyje – 15 val.). Skaitytas mokslinis<br />

praneðimas – 20 val. (uþsienyje –<br />

30 val.). Tezës be praneðimo – 4 val.<br />

(uþsienyje – 6 val.). Beje, jei gydytojas<br />

ir dalyvavo konferencijoje (turi tà<br />

patvirtinantá dokumentà), ir skaitë praneðimà<br />

arba jei yra paskelbtos jo praneðimo<br />

tezës (nors praneðimas neskaitytas),<br />

atitinkamos valandos sudedamos.<br />

Dëstytojas, skaitantis tobulinimosi<br />

kursà, negalëtø gauti ir tø kursø dalyvio<br />

paþymëjimo. Jam tokios formos<br />

tobulinimasis áskaitomas kaip pasirengimas<br />

atitinkamos trukmës paskaitai.<br />

Tobulinantis kitose su profesine kvalifikacija<br />

susijusiose srityse (vadyba,<br />

kompiuterija, neurologija, sveikatà<br />

stiprinanèiø ligoniniø konferencijos,<br />

meno terapija ir kt.) áskaitoma tik 1/3<br />

val. Be to, tokio tobulinimosi laikas negali<br />

sudaryti daugiau kaip 20 proc. privalomojo<br />

profesinës kvalifikacijos tobulinimo<br />

trukmës. Esame pasiekæ tokià<br />

specializacijà, kad áskaitoma tik 1/<br />

3 vaikø psichiatrø tobulinimosi suaugusiø<br />

<strong>psichiatrijos</strong> kursuose valandø.<br />

Tas pats ir su narkologija, nors, man<br />

rodos, beveik kiekvienas psichiatras<br />

gali dirbti narkologu, o narkologas –<br />

toli graþune...<br />

Valandos uþ straipsnius skaièiuojamos<br />

taip: uþsienio ar tarptautiniuose<br />

moksliniuose þurnaluose su citavimo<br />

indeksu – 90 val., be citavimo indekso<br />

– 75 val.; pripaþintuose <strong>Lietuvos</strong><br />

mokslo þurnaluose – 30 val.; <strong>Lietuvos</strong><br />

suorganizuotos mokslinës-praktinës<br />

konferencijos leidinyje – 10 val., t.p.<br />

leidinyje uþsienyje –15 val.<br />

Metodiniø nurodymø, vadovëliø,<br />

taip pat straipsniø populiariojoje medicinos<br />

literatûroje rengimas profesinës<br />

kvalifikacijos tobulinimo forma<br />

nelaikomi.<br />

Reikalavimai paþymëjimams galioja<br />

nuo 2001 04 05 iki dabar (nors<br />

tik <strong>2003</strong> m. mûsø konferencijose imta<br />

iðdavinëti paþymëjimus, atitinkanèius<br />

visus reikalavimus):<br />

• Paþymëjimà iðdavusi institucija<br />

• Registracijos numeris<br />

• Data<br />

• Tema<br />

• Valandø skaièius<br />

• Kam skirtas renginys (pvz.,<br />

gydytojams psichiatrams)<br />

• Institucijos vadovo paraðas,<br />

antspaudas<br />

Jei renginio organizatoriai keli, paþymëjimo<br />

registracijos numerá áraðo<br />

kiekviena institucija (t. p. turi bûti keli<br />

paraðai, antspaudai)<br />

Kokius dokumentus reikia pateikti<br />

Akreditavimo tarnybai? Turimà licencijà,<br />

pasà, tobulinimosi paþymëjimus,<br />

paþymà apie paskutinius 5 metus ið darbovietës,<br />

kurioje bûtinai turi bûti nurodyta,<br />

kad asmuo dirbo psichiatru ir kokiu<br />

ásakymu remiantis juo paskirtas, arba<br />

atðviestus Sodros paþymëjimo duomenis<br />

uþ paskutinius 5 metus, kur yra<br />

áraðyta, jog asmuo dirbo psichiatru ir<br />

sveikatos paþymà (forma 46a). Visø dokumentø,<br />

iðskyrus licencijà ir sveikatos<br />

paþymà, patvirtintas kopijas. Reikia<br />

pridëti ir 66 Lt mokesèio (ámokos kodas<br />

5710) Vilniaus mokesèiø inspekcijai<br />

kvità (sàskaita 10002458204, AB<br />

Hansabanke, kodas 73000). Akreditavimo<br />

tarnyba pageidauja, kad bûtø pateikti<br />

atskiri tobulinimosi kursø, konferencijø<br />

ir moksliniø darbø sàraðai su<br />

susumuotomis valandomis.<br />

Tad sëkmës! Ir ateinanèius penkerius<br />

metus vël bûsime tikri psichiatrai, nesibaiminantys<br />

pristigti duonos... Nebent<br />

toje Europos Sàjungoje kas nors<br />

pasikeistø...<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

9

AKTUALIJOS<br />

Narkotikø vartojimo<br />

prevencija bendruomenëje<br />

Jau treti metai svarstoma ir tobulinama<br />

„Ankstyvo mokiniø narkotiniø<br />

ir psichotropiniø medþiagø<br />

vartojimo nustatymo tvarka“ susilaukë<br />

prieðtaringø visuomenës ir specialistø<br />

vertinimø. Atnaujintame Sveikatos apsaugos<br />

ministerijos interneto tinklalapyje<br />

patvirtinto ðios tvarkos galutinio varianto<br />

rasti nepavyko, taèiau SAM praneðimai<br />

spaudai informuoja apie tai, kad<br />

2004 m. sausio 1 d. turëjo bûti ásteigtas<br />

Narkotikø kontrolës departamentas prie<br />

LRV, atsakingas uþ Vyriausybës narkotikø<br />

kontrolës ir narkomanijos prevencijos<br />

strategijos bei programos ágyvendinimà<br />

2004–2008 metais. Vyriausybinës<br />

narkotikø kontrolës komisijos pavedimu<br />

ðis departamentas kontroliuos ir<br />

koordinuos institucijø darbà, ankstyvo<br />

mokiniø narkotiniø, psichotropiniø medþiagø<br />

vartojimo nustatymo tvarkos ágyvendinimà.<br />

Tvarkos projekte numatoma,<br />

kad testavimà turi teisæ atlikti Narkotikø<br />

kontrolës departamento ágaliota sveikatos<br />

prieþiûros specialistø komisija, jos<br />

veiklos nuostatas tvirtins departamentas.<br />

Specialistø komisija vykdys kontroliná<br />

mokiniø testavimà,<br />

Svarstant bet kokias narkotikø vartojimo<br />

prevencijos priemones verta prisiminti<br />

Sveikatos apsaugos ministerijos<br />

vyriausiosios specialistës O. Grimalauskienës<br />

ir bendraautoriø (L. Bulotaitë,<br />

E. Subata, Z. Javtokas, O.Davidonienë,<br />

R. Vainauskienë) parengtà ir 2002 m. iðkleistà<br />

knygà „Narkotikø vartojimo prevencija<br />

bendruomenëje“. Tai þinynas,<br />

skirtas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams,<br />

kuriame aiðkiai iðdëstyti pagrindiniai<br />

narkotikø prevencijos principai.<br />

Ðioje knygoje yra nuosekliai pristatoma<br />

piktnaudþiavimo narkotikais samprata,<br />

politikos Lietuvoje ir pasaulyje metmenys,<br />

pateikiami epidemiologiniai priklausomybæ<br />

sukelianèiø medþiagø vartojimo<br />

duomenys. Svarbi knygos dalis<br />

yra skirta bûtent prevencinei veiklai: aptariama<br />

jos metodai ir strategija, prevencijos<br />

programø rengimo principai bei<br />

programø vertinimas.<br />

Pabrëþiant privalomà moksleiviø testavimà<br />

ignoruojamas faktas, kad tradicinës<br />

supaprastintos perauklëjimo, baudimo<br />

ir gelbëjimo strategijos nëra veiksmingos<br />

sprendþiant narkomanijos problemà.<br />

Dëstant pagrindinius prevencijos<br />

principus ðiame þinyne taip pat aiðkiai<br />

iðskirta, kad „prevencijos priemonës turi<br />

apimti visas svaiginimosi formas – nuo<br />

rûkymo, alkoholio vartojimo iki stipriø<br />

narkotikø vartojimo“, o ne vienà ribotà<br />

svaiginimosi bûdà. Ðitai atsispindi ir<br />

Sveikatos apsaugos ministerijos praneðimuose<br />

spaudai – skatinama taikyti<br />

kompleksinæ tabako, alkoholio ir narkotikø<br />

prevencijà.<br />

Nors testavimas vadinamas narkotikø<br />

vartojimo prevencijos priemone, visiðkai<br />

neaiðku, kuriai prevencijos krypèiai<br />

ðià priemonæ reikëtø priskirti, – tai greièiau<br />

gàsdinimo priemonë. Tuo tarpu minimame<br />

þinyne vëlgi nurodoma: „Daugumos<br />

ðiuolaikiniø prevencijos programø<br />

dëmesio centre – psichologiniai bei<br />

socialiniai veiksniai, darantys átakà narkotikø<br />

vartojimui. Pagal ðias programas<br />

ugdomi grieþto atsisakymo vartoti, prieðinimosi<br />

socialiniam spaudimui ágûdþiai,<br />

atliekamas „psichologinis skiepijimas“,<br />

ugdomi asmeniniai ir socialiniai arba gyvensenos<br />

ágûdþiai“.<br />

Ðios programos yra veiksmingesnës,<br />

nes pagrástos daug platesne paaugliø narkotikø<br />

vartojimo prieþasèiø samprata ir<br />

psichologinëmis þmogaus elgesio teorijomis,<br />

jas ágyvendinant naudojamasi patikimomis<br />

intervencijos technikomis ir<br />

mokslo tyrimø duomenimis.<br />

Valstybinio psichikos sveikatos centro<br />

duomenimis, asmens sveikatos prieþiûros<br />

ástaigose pagal amþiaus grupes<br />

1999 m. dël priklausomybës nuo narkotikø<br />

áregistruota: iki 14 m. – 0,6 proc.<br />

(l7), 15–19 m. – 7,5 proc. (232), – bendras<br />

skaièius nesiekia net 300. Tiesa,<br />

<strong>2003</strong> m. ESPAD tyrimo duomenimis,<br />

narkotikø vartojimas stabilizavosi, nelegalius<br />

narkotikus vartojo 15,6 proc.<br />

moksleiviø. Rodiklis dar didesnis didþiuosiuose<br />

miestuose ir rizikos vaikø<br />

grupëse. Beje, dauguma moksleiviø, sudaranèiø<br />

tuos gàsdinanèius 15 procentø,<br />

neteisëtas psichotropines medþiagas<br />

vartoja atsitiktinai, kartà per mënesá ar<br />

reèiau. Keista, kad negirdëti labai iðsigandusiø<br />

balsø dël beveik ðimtaprocentinio<br />

alkoholio vartojimo vyresnëse klasëse.<br />

Gaila, kad kol kas þinynai ir moksliniai<br />

tyrimai yra skiriami specialistams,<br />

o politiniai sprendimai priimami remiantis…<br />

tarpþinybinëmis grupëmis. Todël<br />

svarbu, kad narkotikø prevencijà bendruomenëje<br />

iðmanytø ne tik programas<br />

ágyvendinantys specialistai, bet ir strateginius<br />

sprendimus priimantys politikai.<br />

Ðis þinynas – ne tik specialistams, bet ir<br />

politikams.<br />

Parengë<br />

N. Goðtautaitë<br />

L. Dobelytë<br />

INORMACIJA DIRBANTIEMS SU PRIKLAUSOMYBE NUO AZARTINIØ LOÐIMØ:<br />

Anoniminiai loðëjai<br />

mob. 8-685 49035<br />

mob. 8-687 95285<br />

10 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

LPA VALDYBOS INORMACIJA<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos suvaþiavimas<br />

<strong>2003</strong> m. lapkrièio 21 d<br />

Protokolas<br />

Suvaþiavime dalyvavo 223 <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrø asociacijos nariai. <strong>2003</strong> m.<br />

lapkrièio 21 d. asociacijoje yra 440<br />

nariø.<br />

1. Suvaþiavimo atidarymas. Sveikinimo<br />

þodis. Suvaþiavimo dalyvius pasveikino<br />

LPA prezidentas doc. E.Subata,<br />

paminëdamas aktualias problemas:<br />

maþi atlyginimai, nepakankamas psichiatrø<br />

atstovavimas paslaugø teikimà,<br />

<strong>psichiatrijos</strong> finansavimà bei specialistø<br />

kvalifikacijà reglamentuojanèiose<br />

institucijose.<br />

2. <strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos politika<br />

ir paslaugø plëtros strategija – kai<br />

kurie esanèios sistemos vertinimo rezultatai.<br />

Praneðëjas doc.D.Pûras pristatë<br />

<strong>Lietuvos</strong> ir þymiø Europos psichikos<br />

sveikatos politikos ekspertø atliktø nepriklausomø<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos<br />

sistemos ir jos vystymosi tyrimø tikslus<br />

ir iðvadas. Gyd. A.Alekseièikas teiravosi,<br />

kokios interesø grupës, trukdo<br />

<strong>psichiatrijos</strong> vystymuisi. Doc. D. Pûras<br />

nurodë, kad medicinoje svarbios interesø<br />

grupës: specialistai (Lietuvoje aktyviausi<br />

gydytojai psichiatrai, maþiausiai<br />

aktyvûs psichologai ir socialiniai darbuotojai),<br />

pacientai ir jø artimieji, politikai<br />

ir visuomenë. Praneðëjas pabrëþë,<br />

kad Lietuva yra tarp labiausiai stigmatizuojanèiø<br />

psichiatrijà ðaliø, o ðiuo metu,<br />

kuriant <strong>psichiatrijos</strong> politikà, geriausiai<br />

girdimas ástaigø vadovø balsas. Doc.<br />

D. Pûro nuomone psichikos sveikatos<br />

sistemos vystymosi trukmë priklauso<br />

nuo strategijos suformulavimo ir po to<br />

trunka apie 20 metø.<br />

3. Kai kurie psichiatrø kvalifikacijos<br />

këlimo ir licencijavimo klausimai.<br />

Praneðëja D.Survilaitë iðanalizavo ir pristatë<br />

galiojanèius <strong>Lietuvos</strong> gydytojø kvalifikacijos<br />

këlimo reikalavimus, ástatymus,<br />

kvalifikacijos këlimo valandø apimtá<br />

ir paskirstymà. Pateikë informacijà<br />

dël apmokëjimo uþ kvalifikacijos këlimo<br />

kursus bei dokumentus, kuriø reikalauja<br />

licencijavimo komisija.<br />

4. Klaipëdos kraðto psichiatrø bei<br />

medicinos psichologø socialinës apklausos,<br />

vertinant psichiatrinæ pagalbà<br />

Klaipëdos kraðte rezultatai. Praneðëjas<br />

S.Liutkus pateikë Klaipëdos<br />

kraðto psichikos sveikatos prieþiûros<br />

darbuotojø apklausos, rezultatus. Respondentø<br />

teirautàsi kaip jie vertina psichikos<br />

sveikatos pagalbà (ambulatorinæ<br />

ir stacionarinæ), psichikos sveikatos prieþiûros<br />

darbuotojø skaièiø, atlygá, taip pat<br />

klausta, koks atlyginimas bûtø pakankamas.<br />

Praneðime palyginti <strong>2003</strong> ir 1993<br />

m. analogiðko tyrimo duomenys, vertinant<br />

<strong>psichiatrijos</strong> vystymosi tendencijas.<br />

5. Etika, þiniasklaida ir informavimas.<br />

Praneðëjas L.Sluðnys pristatë savo<br />

darbo Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijoje<br />

patyrimà, reikalavimus, keliamus<br />

informacijai, kurià pateikia þiniasklaidos<br />

priemonës, aptarë Þurnalistø ir leidëjø<br />

etikos komisijos rekomendacijas: vengti<br />

vien smalsumà kelianèios informacijos<br />

bei skaudþiø ávykiø pavertimo sensacija.<br />

Buvo aptartas terminas „nestabilios<br />

psichikos asmuo”, dël kurio naudojimo<br />

buvo kreiptasi á Þurnalistø ir leidëjø<br />

etikos komisijà. Jeigu toká iðsireiðkimà<br />

vartoja þurnalistas, tai vertinama kaip<br />

etikos paþeidimas, o jeigu medicinos<br />

specialistas – turëtø bûti sprendþiama ar<br />

nepaþeisti medicinos ir profesinës etikos<br />

reikalavimai. Sveikatos apsaugos ministerija<br />

kelis kartus buvo informuota raðtu,<br />

áspëjant dël tokiø iðsireiðkimø neleistinumo.<br />

6. LPA Kraðtø veiklos aktualijos.<br />

Pirmininkauja doc. E.SUBATA.<br />

Kauno kraðto aktualijas pristatë gyd.<br />

V.Matonienë, praneðime aptarë PSC savarankiðkumo<br />

problemas, akcentuojant<br />

komandiná darbà ir aptarnaujamos teri-<br />

torijos (20–30 tûkst. gyventojø) nustatymas.<br />

Praneðëja taip pat svarstë bûtinybæ<br />

uþsitikrinti bendrà „psichiatriná“<br />

biudþetà, ir lëðas, likusias sumaþinus lovø<br />

ir personalo psichiatrijoje, skirti dienos<br />

centrø bei naujø paslaugø kûrimui.<br />

Svarstant specialistø kvalifikacijos këlimà<br />

rekomendavo, kad licencijavimui<br />

galiojanèius paþymëjimus, galëtø iðduoti<br />

ne tik universitetai.<br />

Ðiauliø kraðo aktualijas pristatë gyd.<br />

V.Bartkevièius. Ðiauliø kraðtas vietos<br />

specialistams organizuoja pertraukiamus<br />

universitetinius kvalifikacijos këlimo<br />

kursus Ðiauliuose, nepasitraukiant ilgesniam<br />

laikui ið darbo vietos. Ðiauliø kraðtas<br />

rengia dalykines kraðto konferencijas,<br />

didelis dëmesys skiriamas psichosocialinei<br />

reabilitacijai. Praneðëjas pritarë<br />

PSC savarankiðkumui ir aptarnaujamos<br />

teritorijos nustatymui bei sutaupytø<br />

lëðø panaudojimui naujoms paslaugoms<br />

kurti.<br />

Klaipëdos kraðto aktualijas pristatë<br />

gyd. S.Liutkus, kuris pasakojo apie konferencijø<br />

metu po teorinës dalies vykstantá<br />

klinikiniø atvejø nagrinëjimà, kuriuo<br />

siekiama tobulinti klinikiná màstymà.<br />

Klaipëdos kraðte organizuojami seminarai<br />

bei jø ciklai, kuriuose dësto Vilniaus<br />

universiteto specialistai, yra ásteigta<br />

psichoterapijà taikanèiø specialistø<br />

grupë. Apþvelgiant psichiatrinæ pagalbà<br />

Klaipëdos mieste nurodyta, kad èia veikia<br />

vienas savarankiðkas PSC, ir deja nebuvo<br />

pasinaudota galimybe stacionarines<br />

<strong>psichiatrijos</strong> paslaugas integruoti á<br />

3 somatines ligonines, kol kas atotrûkis<br />

tarp <strong>psichiatrijos</strong> ir likusios medicinos<br />

yra itin didelis. Praneðime aptarta priverstinai<br />

gydomø pacientø problema,<br />

nes Klaipëdos kraðte nëra skyriaus, galinèio<br />

uþtikrinti tokiø pacientø gydymà,<br />

slaugà, ir personalo saugumà. (Gyd.<br />

V.Matonienë informavo, kad priverstinai<br />

gydomi pacientai bus perkeliami á<br />

Rokiðkio PL). Klaipëdos kraðto aktualijø<br />

pristatymà tæsusi gyd. S. Naujokienë<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

11

LPA VALDYBOS INORMACIJA<br />

teigë, kad svarbu uþtikrinti, kad psichikos<br />

sveikatos prieþiûra bûtø teikiama ne<br />

tik vieðosiose, bet ir privaèiose ástaigose.<br />

Paslaugø kokybæ turi uþtikrinti savivaldybë,<br />

nepriklausomai nuo PSC nuosavybës<br />

formos, nes esant reikalui gali<br />

atsisakyti pirkti paslaugas. Praneðëja priminë,<br />

kad gydant psichikos sutrikimus<br />

bendrose ligoninëse, ryðkiai maþëja stigma,<br />

pacientai noriau kreipiasi, taèiau per<br />

pastaruosius 4 metus, tokiø skyriø skaièius<br />

sparèiai maþëja ir pabrëþë bûtinybæ<br />

ðiems skyriams vienytis.<br />

Vilniaus kraðto aktualijas pristatë gyd.<br />

A. Navickas. Jis teigë, kad reikia suteikti<br />

kraðtams daugiau savarankiðkumo organizuojant<br />

seminarus ir konferencijas, kuriø<br />

paþymëjimai galiotø licencijuojant.<br />

Informavo, kad yra parengti Vilniaus<br />

kraðto filialo nuostatai ir siûlë tiksliai<br />

apibrëþti kraðtø filialø ágaliojimus kvalifikacijos<br />

këlimo srityje, nes tikslinga,<br />

kad Vilniaus kraðto filialas gautø ágaliojimus<br />

rûpintis Vilniaus kraðto psichiatrø<br />

kvalifikacijos këlimu.<br />

Diskusijose buvo aptarti praneðimuose<br />

iðdëstyti klausimai: doc. E. Subata pasisakë<br />

uþ tai, kad didëtø LPA vaidmuo<br />

specialistø kvalifikacijos këlime. Gyd.<br />

S. Liutkus nurodë buvimo savarankiðku<br />

padaliniu privalumus bei teigë, kad kraðtø<br />

bei filialø antspaudai, iðduodant paþymëjimus<br />

apie kvalifikacijos këlimà,<br />

galiotø kaip ir LPA antspaudas. Gyd.<br />

A. Navickas nurodë, kad iki ðiol neiðspræsta<br />

patvirtintø taikymui psichologiniø<br />

testø problema, tuo tikslu reikëtø<br />

ásteigti komisijà, kuri iðanalizuotø ir<br />

spræstø klausimà dël psichologiniø testø<br />

taikymo. Naujai siûlomus klausimus<br />

doc. E.Subata siûlë pirmiausiai iðnagrinëti<br />

ir paruoðti LPA valdybos posëdyje,<br />

ten pat turëtø bûti sudaromos ir komisijos.<br />

Gyd. E. Mikaliûnas informavo, kad<br />

SAM sudarë darbo grupæ, rengianèià<br />

paslaugø detalizavimà bei reikalavimus<br />

jas teikianèioms ástaigoms, pabrëþë realistiðkø<br />

standartø svarbà ir paragino<br />

psichiatrus aktyviai dalyvauti komisijos<br />

darbe. Gyd. D. Survilaitë nurodë,<br />

kad mokymus gali rengti daug kas, taèiau<br />

galioja tik paþymëjimai su universitetø<br />

katedrø vadovø paraðais, todël<br />

tikslinga parengti kreipimàsi á Valstybinæ<br />

akreditavimo tarnybà, Sveikatos<br />

apsaugos ministerijà ir kitas institucijas,<br />

kad á LPA rekomendacijas bûtø atsiþvelgiama<br />

iðduodant ar pratæsiant licencijà.<br />

Gyd. L. Lazauskas pasiûlë sukurti<br />

darbo grupæ, kuri padëtø susigràþinti<br />

buvusias LPA teises kvalifikacijos<br />

këlimo ir vertinimo srityje.<br />

7. LPA filialø nuostatø projekto pristatymas,<br />

priëmimas. Suvaþiavimui pateikti<br />

tvirtinti kraðtø filialø nuostatai –<br />

kraðtai steigiasi kaip LPA filialai, kuriø<br />

kiekvienas deleguoja á LPA valdybà po<br />

vienà atstovà. Diskusijoje informuota,<br />

kad perregistravus LPA ástatus, pagal<br />

Asociacijø ástatymo reikalavimus, kraðtai<br />

gali bûti savarankiðkos organizacijos,<br />

bet tada negali bûti LPA dalimi. Gyd.<br />

S. Liutkus iðsakë abejones dël Klaipëdos<br />

kraðto organizacijos perregistravimo<br />

á filialà. Taip pat aptarti nario mokesèio<br />

paskirstymo klausimai. Parengti ir kraðtuose<br />

apsvarstyti buvo Vilniaus, Kauno<br />

ir Ðiauliø kraðtø filialø nuostatai, todël<br />

jie pateikti tvirtinimui, atidedant Klaipëdos<br />

kraðto klausimo svarstymà. Balsuojant<br />

LPA suvaþiavimas pritarë ðiø filialø<br />

steigimui ir nuostatams (uþ – 210,<br />

prieð – 4 balsai, susilaikë – 8).<br />

8. Juridiniø nariø priëmimas á LPA<br />

Siûloma <strong>Lietuvos</strong> vaikø ir paaugliø draugijà<br />

(LVPD) priimti á LPA, draugija suvaþiavime<br />

turëtø vienà balsà. E.Subata<br />

pasiûlë stojimo mokestá numatyti 50 Lt.,<br />

o gyd. D.Survilaitë – 100 Lt. Balsuojant<br />

LPA suvaþiavimas pritarë, kad<br />

LVPD bûtø priimta á LPA juridiniu asmeniu,<br />

nustatant stojimo mokestá –<br />

100 Lt, o LPA valdyba ágaliota nustatyti<br />

juridiniø nariø metiná mokestá, atsiþvelgiant<br />

á organizacijos nariø skaièiø (uþ –<br />

220, prieð – 0, susilaikë – 2).<br />

9. Pasaulio psichiatrø <strong>asociacija</strong> ir<br />

Lietuva. Marianne Kastrup pristatë Pasaulio<br />

psichiatrø asociacijos istorijà bei<br />

tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas.<br />

10. <strong>Lietuvos</strong> sutrikusios psichikos<br />

þmoniø <strong>asociacija</strong> pirmininkë V.Kaðubienë<br />

pristatë organizacijos istorijà ir<br />

tikslus.<br />

11. Atskiru klausimu, gavus Klaipëdos<br />

kraðto praðymà, patvirtinti LPA<br />

Klaipëdos filialo nuostatai (uþ – 220,<br />

prieð – 0, susilaikë – 2)<br />

12. Prievartos psichiatrijoje aspektai.<br />

Praneðëjas V.Raèkauskas informavo<br />

apie prievartinio gydymo taikymà<br />

ávairiose ðalyse bei tarptautiná tyrimà<br />

„Prievartos taikymo psichiatrijoje ávertinimas<br />

Europoje“, kuriame dalyvauja ir<br />

<strong>Lietuvos</strong> tyrëjai. Juo siekiama ávertinti<br />

priverstinio gydymo situacijà Lietuvoje<br />

bei pateikti rekomendacijas apie optimalø<br />

prievartos taikymà psichiatrijoje. Kol<br />

kas nëra oficialiø duomenø apie priverstinai<br />

be teismo sprendimo stacionarizuotø<br />

pacientø skaièiø.<br />

13. Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos<br />

strategija Vilniaus mieste. Praneðëja<br />

J.Sajevièienë informavo apie darbo<br />

grupæ, finansuojamà Atviros <strong>Lietuvos</strong><br />

fondo, kuri kuria vieningà ir ilgalaikæ<br />

vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos<br />

strategijà Vilniuje bei strategijos ágyvendinimo<br />

rekomendacijas. Joje siekiama<br />

tiksliai apibrëþti kiekvienos institucijos,<br />

susijusios su vaikø ir paaugliø prieþiûra<br />

funkcijas, pareigas ir atsakomybæ, numatyti<br />

kaip vaikams ir paaugliams bûtø teikiama<br />

pilnavertë ir nenutrûkstama pagalba.<br />

14. Dël LPA suvaþiavimo <strong>2003</strong> m. lapkrièio<br />

21 d. rezoliucijos Apsvarstyta ir<br />

vienbalsiai priimta LPA suvaþiavimo rezoliucija,<br />

dël Psichikos sveikatos centrø.<br />

Pagrindiniai rezoliucijos teiginiai: PSC turi<br />

bûti savarankiðkos ástaigos, aptarnauti<br />

ne maþiau 20–30 tûkst. Gyventojø, veikti<br />

teritoriniu principu. Lëðos, sutaupytos<br />

maþinant <strong>psichiatrijos</strong> stacionarines paslaugas,<br />

turi bûti skiriamos naujø paslaugø<br />

bendruomenëje plëtrai.<br />

15. Suvaþiavimo uþdarymas. Doc.<br />

E. Subata padëkojo LPA nariams uþ dalyvavimà,<br />

praneðëjams uþ ádomius ir turiningus<br />

praneðimus, LPA valdybos nariams<br />

uþ suvaþiavimo organizavimà ir<br />

paskelbë suvaþiavimà baigusiu darbà.<br />

Prezidentas<br />

Emilis Subata<br />

Sekretorë<br />

Eglë Pincevièiûtë<br />

12 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

LPA VALDYBOS INORMACIJA<br />

1995 metais buvo priimtas Psichikos<br />

sveikatos prieþiûros ástatymas,<br />

reglamentuojantis, kad ambulatorinæ<br />

psichikos sveikatos prieþiûrà teikia<br />

savivaldybiø Psichikos sveikatos centrai<br />

(PSC). Jau sukaupta maþdaug<br />

penkeriø metø patirtis, nes PSC pradëjo<br />

kurtis 1998 metais.<br />

PSO dokumentai (The World Health<br />

Report 2001) rekomenduoja, kad<br />

PSC paslaugas teiktø arti paciento gyvenamosios<br />

vietos. PSC veikiant bendruomenëje<br />

galima vykdyti saviþudybiø,<br />

priklausomybës ligø, vaikø elgesio<br />

sutrikimø prevencijà, dirbti su ðeimomis,<br />

ðvietimo ástaigomis, analizuoti<br />

bendruomenës psichikos sveikatos<br />

poreikius, atstovauti psichikos ligonius,<br />

átraukti bendruomenæ á psichikos<br />

sveikatos prieþiûros procesà, skatinti<br />

pacientø organizacijø kûrimàsi,<br />

vykdyti psichikos ligoniø reabilitacijà<br />

ir abilitacijà, bendradarbiauti su visomis<br />

institucijomis, teikianèiomis<br />

psichikos sveikatos ir socialines paslaugas,<br />

teikti prieþiûrà asmenims neprisiraðiusiems<br />

prie gydymo ástaigos,<br />

asocialiems, iðëjusiems ið ákalinimo<br />

vietø.<br />

Pasiekti ðiø tikslø bûtina specialistø<br />

komanda: gydytojas psichiatras,<br />

psichologas, vaikø paaugliø psichiatras,<br />

socialinis darbuotojas, psichikos<br />

sveikatos slaugytoja bei psichoterapeutas.<br />

Adekvaèiai materialinei bazei<br />

ir specialistams iðlaikyti ið TLK skiriamø<br />

lëðø reikia paslaugas teikti ne<br />

maþiau kaip 20-30 000 gyventojø. Aptarnaujant<br />

maþiau gyventojø, neámanoma<br />

vykdyti PSC keliamø uþduoèiø.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø <strong>asociacija</strong><br />

Lithuanian Psychiatric Association<br />

LR Sveikatos apsaugos Ministrui<br />

Juozui Olekui<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijos suvaþiavimo<br />

rezoliucija<br />

PSC veikla ir bendradarbiavimas su<br />

kitomis ástaigomis pasunkëja bûnant<br />

pirminës sveikatos prieþiûros centro<br />

padaliniu. Daþnai nuo pirminës sveikatos<br />

prieþiûros ástaigos direktoriaus<br />

geros valios priklauso, kad visos TLK<br />

lëðos skirtos psichikos sveikatos prieþiûrai<br />

ir sukauptos ið kitø ðaltiniø, bûtø<br />

skiriamos Psichikos sveikatos centro<br />

veiklai, o ne panaudotos kitiems<br />

padaliniams iðlaikyti.<br />

Siekiant uþtikrinti PSC veiklà pagal<br />

<strong>Lietuvos</strong> SAM 1999 m. kovo 9 d. ásakymà<br />

Nr. 110, bûtina skatinti savivaldybes<br />

plëtoti savarankiðkus PSC. Savarankiðkuose<br />

PSC uþtikrinamos geresnës<br />

darbo sàlygos ir atlyginimai,<br />

darbuotojai aktyviau dalyvauja skirstant<br />

ir kontroliuojant uþdirbtas lëðas,<br />

lanksèiau organizuojama PSC veikla<br />

ágyvendinant bendrosios medicinos ir<br />

<strong>psichiatrijos</strong> reformà.<br />

Suvaþiavimo dalyviai vienbalsiai<br />

pasisako, kad:<br />

1. Psichikos sveikatos centrai turi<br />

bûti savarankiðkos ástaigos (juridiniai<br />

asmenys).<br />

2. Psichikos sveikatos centrai turi<br />

aptarnauti ne maþiau kaip 30 000 gyventojø.<br />

3. Psichikos sveikatos centrø veikla<br />

turëtø bûti grindþiama teritoriniu principu.<br />

4. Apskrièiø <strong>psichiatrijos</strong> tarnybø<br />

sutaupytos lëðos turi bûti panaudotos<br />

<strong>psichiatrijos</strong> reikmëms arba naujø <strong>psichiatrijos</strong><br />

paslaugø kûrimui.<br />

Prezidentas<br />

doc. Emilis Subata<br />

2004 m. vasario 11 d. 14 val.<br />

ávykusio LPA valdybos posëdþio<br />

Vilniaus priklausomybës ligø<br />

centre, Gerosios Vilties 3<br />

Protokolas<br />

Dalyvavo: Prof. A. Dembinskas, E. Mikaliûnas,<br />

V. Matonienë, V. Bartkevièius,<br />

S. Naujokienë, A. Navickas, N. Goðtautaitë<br />

Midttun, doc. E. Subata, G. Daubaras,<br />

V. Matulionienë<br />

Dienotvarkëje:<br />

1) Svarstyta: LPA atsakymas á Vilniaus mero<br />

A.Zuoko laiðkà dël Vilniaus psichikos<br />

sveikatos centro (du valdybos nariø paruoðti<br />

LPA pozicijos variantai) – pristatë prof.<br />

A.Dembinskas.<br />

Nutarta: vienbalsiai balsuota uþ II atsakymo<br />

variantà, 1 punkto pabaigoje áraðant, kad<br />

papildomai pridedama LPA rezoliucija (pasiûlë<br />

E.Mikaliûnas, G.Daubaras).<br />

2) Svarstyta: <strong>2003</strong> m. LPA suvaþiavimo vykusio<br />

<strong>2003</strong> 11 21 finansinë ataskaita – pristatë<br />

E.Subata. paþymëjo, kad suvaþiavimo<br />

metu gauta daugiau lëðø, negu buvo iðleista.<br />

Nutarta: pritarti lëðø panaudojimo atskaitai.<br />

3) Svarstyta: LPA suvaþiavimo ir kitø LPA<br />

renginiø planas 2004 m. – pristatë E. Subata<br />

Nutarta:<br />

a) ðiemet lapkrièio 20 d. (ðeðtadiená) surengti<br />

ataskaitiná rinkiminá suvaþiavimà kartu pasikvieèiant<br />

L.Kastrup;<br />

b) suvaþiavimo proga iðleisti specialø „Psichiatrijos<br />

þiniø“ numerá, kuriame apþvelgti<br />

LPA veiklà ataskaitiniu laikotarpiu, kraðtø,<br />

mokslo, specialybiø pasiekimus.<br />

4) Svarstyta: einamieji reikalai.<br />

a) LPA valdyba delegavo N. Goðtautaitæ<br />

Midttun á WPA (Pasaulio psichiatrø asociacijos)<br />

jaunøjø psichiatrø tarybà;<br />

b) gautas <strong>Lietuvos</strong> sutrikusios psichikos<br />

þmoniø globos bendrijos pirmininkës D. Kaðubienës<br />

pritarimas LPA suvaþiavimo rezoliucijai<br />

raðtu, adresuotam SAM ministrui<br />

J.Olekui;<br />

c) pasiûlyti norintiems pervesti 2 % pajamø<br />

mokesèio dalá á LPA sàskaità;<br />

d) nesvarstyti konsensuso elektroninëje<br />

konferencijoje paskelbto teksto apie Prezidento<br />

sveikatà, panaðius klausimus spræsti<br />

patvirtinus etikos kodeksà;<br />

e) paskelbti konkursà LPA etikos kodeksui<br />

parengti.<br />

Pirmininkas E.Subata<br />

Sekretorius G. Daubaras<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

13

LPA VALDYBOS INORMACIJA<br />

Kaip skirti 2 proc. savo<br />

pajamø mokesèio <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrø <strong>asociacija</strong>i<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikos gyventojø pajamø<br />

mokesèio ástatymo 34 str. 3 dalies<br />

nuostatos átvirtina naujà nuolatinio <strong>Lietuvos</strong><br />

gyventojo teisæ – nuo per mokestiná<br />

laikotarpá, kalendorinius metus, gautø<br />

pajamø mokesèio dalimi iki 2 procentø<br />

paremti pasirinktà ûkio subjektà, kuris pagal<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikos labdaros ir paramos<br />

ástatymà turi teisæ gauti paramà. Ðis<br />

paramos teikimo bûdas nereikalauja ið gyventojo<br />

papildomø materialiniø iðlaidø.<br />

Gyventojas, nusprendæs per pajamø<br />

mokestá suteikti paramà <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

<strong>asociacija</strong>i, turi:<br />

– uþpildyti bei pateikti mokesèiø administratoriui,<br />

kurio veiklos teritorijoje<br />

jis nuolat gyvena, nustatytos R0512 formos<br />

praðymà (toliau – Praðymas) pasibaigus<br />

kalendoriniams metams iki kitø<br />

metø geguþës 1 dienos. Toks yra praðymo<br />

pateikimo galutinis terminas (pvz.<br />

<strong>2003</strong> metø mokestinio laikotarpio – iki<br />

2004 05 01).<br />

Praðymo blankus nemokamai iðduoda<br />

apskrièiø valstybinës mokesèiø inspekcijos<br />

ir jø teritoriniai skyriai. Valstybinës mokesèiø<br />

inspekcijos interneto svetainëje<br />

www.vmi.lt skelbiama Praðymo R0512<br />

forma, skirta pildyti kompiuteriniu bûdu.<br />

Praðyme gyventojas turi nurodyti savo<br />

vardà, pavardæ, asmens kodà, nuolatinæ<br />

gyvenamàjà vietà (adresà) ir tokius<br />

duomenis apie paramos gavëjà:<br />

Pavadinimas: <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

<strong>asociacija</strong><br />

Adresas: Gerosios Vilties g. 3,<br />

LT–2009 Vilnius, Lietuva<br />

Identifikacinis kodas: 9136713<br />

A/s Nr. 10000548077, AB bankas<br />

Hansa–LTB, kodas 73000<br />

Ataskaitinis mokestinis laikotarpis:<br />

<strong>2003</strong> m.<br />

Kokià mokesèio dalá procentais<br />

pervesti (iki 2 procentø)<br />

Mokesèiø administratorius privalo patikrinti,<br />

ar Praðyme yra áraðyti visi rei-<br />

kalingi duomenys. Praðymai, kuriuose<br />

áraðyti ne visi privalomi duomenys, nenagrinëjami<br />

ir apie tai informuojamas<br />

Praðymà pateikëjas, kuris turi teisæ patikslinti<br />

(naujai uþpildyti) Praðymà, taèiau<br />

ne vëliau kaip iki 2004 liepos<br />

1 dienos.<br />

Pavyzdys: jeigu gyventojas dirba pagal<br />

darbo sutartá ir mënesio atlyginimas<br />

– 450 Lt, tada per metus bus sumokëta<br />

633,60 Lt pajamø mokesèio. 2 proc.<br />

sumokëto pajamø mokesèio sudarys<br />

12,67 Lt. Ðià sumà galima pervesti tik<br />

vienam paramos gavëjui, nes pervedama<br />

suma negali bûti maþesnë nei 10 Lt.<br />

Kokiu bûdu galima pateikti Praðymà?<br />

Praðymà gyventojas gali tiesiogiai pristatyti<br />

á vietos AVMI, atsiøsti paðtu,<br />

pats arba per ágaliotà asmená.<br />

Tais atvejais, kai gyventojas privalo<br />

mokesèiø administratoriui pateikti metinæ<br />

pajamø mokesèio deklaracijà, Praðymas<br />

turi bûti pateikiamas kartu su deklaracija.<br />

Deklaracijos nepateikus Praðymas<br />

nenagrinëjamas ir apie tai informuojamas<br />

jo pateikëjas.<br />

Jeigu gyventojas neprivalo teikti mokesèiø<br />

administratoriui metinës pajamø<br />

mokesèio deklaracijos, Praðymà pateikia<br />

pats arba per savo darbdavá, jeigu<br />

pastarasis sutinka. Tokiu atveju Praðymà<br />

reikia ádëti á vokà, uþklijuoti ir pasiraðyti<br />

ant voko uþklijos linijos taip, kad<br />

voko nebûtø ámanoma atplëðti nepaþeidus<br />

paraðo vientisumo. Darbdavys ðá<br />

Praðymà turi pateikti tam mokesèiø administratoriui,<br />

kuriam teikia pajamø mokesèio,<br />

iðskaièiuoto ið A klasës pajamø,<br />

deklaracijà.<br />

Teisës aktus ir papildomà informacijà<br />

galima rasti VMI prie M interneto<br />

svetainëje<br />

www.vmi.lt<br />

Pagal VMÁ informacijà parengë<br />

L. Dobelytë<br />

Gerbiami<br />

kolegos!<br />

<strong>Lietuvos</strong> Geðtaltinës<br />

psichoterapijos <strong>asociacija</strong><br />

organizuoja konferencijà<br />

„Geðaltinë psichoterapija:<br />

galimybës ir ribos”<br />

Konferencija ávyks Vilniuje<br />

2004 m. balandþio 24 d. Maloniai<br />

kvieèiame dalyvauti ðioje konferencijoje.<br />

Praðome ir dràsiname skaityti<br />

konferencijoje praneðimus ir<br />

siøsti jø temas bei tezes. Praneðimø<br />

trukmë – 20 – 30 minuèiø. Planuojame<br />

iðspausdinti praneðimø<br />

tekstus.<br />

Kvieèiame dalyvauti konferencijoje<br />

bei informuoti apie ðià konferencijà<br />

savo kolegas.<br />

Praðome uþpildyti registracijos<br />

formà ir atsiøsti jà mums iki<br />

2004 m. vasario 1 d.<br />

Konferencijos dalyvio mokestis:<br />

LGPA nariams – 25 Lt, nariams studentams<br />

– 20 Lt, ne nariams –<br />

30 Lt, ne nariams studentams –<br />

25 Lt.<br />

Nuoðirdþiai,<br />

Dr. Vitalija Lepeðkienë<br />

<strong>Lietuvos</strong> Geðtaltinës<br />

psichoterapijos<br />

asociacijos prezidentë<br />

Adresas:<br />

Dþiaugsmo 74,<br />

LT-2020, Vilnius, Lietuva.<br />

E.paðtas: vilep@delfi.lt<br />

14 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

RENGINIAI<br />

Meno terapija –<br />

ispaniðkasis sielos flamenkas<br />

Agnë Balod<br />

Gyd. rezidentë<br />

Uþ lango – bjauri þiema, ðalta, o<br />

dar toji ðlapdriba... Taip ir nori<br />

si viskà mesti ir atsidurti ten,<br />

kur nesibaigia vasara, kur karðta saulë<br />

ir daug laisvo, tingaus laiko. Lëtai<br />

gurkðnoti kavà ir klausytis jausmingos<br />

ispaniðkos muzikos...<br />

Gal bûtent todël dabar ir prisiminiau<br />

7-àjà tarptautinæ meno terapijos konferencijà,<br />

vykusià rugsëjo 18–21 d. Madride.<br />

Konferencijà rengë ECArtE (European<br />

Consortium for Art Therapies<br />

Education). Ðià organizacijà 1991 m.<br />

ákûrë bendradarbiaujantys Hartfordðyro,<br />

Miunsterio, Nijmegeno ir Paryþiaus<br />

universitetai. Pagrindinis organizacijos<br />

tikslas – skatinti ávairiø meno terapijos<br />

ðakø vystymàsi Europoje, rengti profesionalius<br />

ir akademiðkai pripaþástamus<br />

bei vertinamus specialybës mokymus,<br />

ruoðti meno terapeutus, reprzentuoti jø<br />

veiklà. Meno terapijos sàvoka ðiuo metu<br />

apima dailës terapijà, ðokio terapijà,<br />

dramos ir muzikos terapijas, kurios savo<br />

ruoþtu dar skirstomos á smulkesnes<br />

sritis. ECArtE dalyvauja 31 organizacija<br />

ið 11 Europos ðaliø, jai vadovauja<br />

profesorë Line Kossolapow ið Miunsterio<br />

universiteto Vokietijoje. Taip pat<br />

organizacija siekia skatinti tarptautiná<br />

bendradarbiavimà – jau 5-ojoje konferencijoje<br />

(1999 m.) dalyvavo 26 ðaliø<br />

atstovai. Kitas ne maþiau svarbus uþdavinys<br />

– vertinimo ir mokymo kriterijø<br />

standartizavimas, t.y. pastangos juos<br />

suvienodinti ir padaryti tinkamus naudoti<br />

visoje ES. ECArtE pastangomis buvo<br />

parengta ECTS (European Community<br />

Course Credit Transfre System) ir<br />

ásteigta tarptautinë meno terapijos magistrantûra.<br />

Kiekvienos konferencijos tema atskira,<br />

su ja susijæ klausimai padeda atspindëti<br />

ir aptarti individualø menininkø patyrimà,<br />

o jø sprendimas praturtina ir paèià<br />

disciplinà, ir ðios srities paþinimà.<br />

Madrido konferencijos tema buvo „Meno<br />

terapija: pripaþinta disciplina ar<br />

sielos grafitai?“. Toks provokuojamas<br />

klausimas gali bûti suprantamas ir kaip<br />

esminë meno terapijos dilema: „ Ar meno<br />

terapija yra mokslo sritis, ar tik trumpalaikiø<br />

sielos virpesiø eskizai?“ Apie<br />

200 praneðimø buvo suskirstyti á keturis<br />

srautus: teorijos, meno, socialinës ir<br />

bendrosios pakraipø. Taip pat lygiagreèiai<br />

vyko ir praktiniai seminarai, kuriø<br />

metu galima buvo paþinti ir patirti, kokiais<br />

metodais dirba meno terapeutai visame<br />

pasaulyje. Madridas – be galo ðiltas<br />

ir spalvingas miestas, ástabi pietietiðka<br />

kultûra labai dera prie konferencijos<br />

atmosferos. Renginys ið esmës priminë<br />

spalvingà ir linksmà fiestà, spektaklá,<br />

kuriame viskas juda ir keièiasi.<br />

Dalyviai buvo paèiø ávairiausiø specialybiø<br />

ir kultûrø atstovai: mokytojai, socialiniai<br />

darbuotojai, gydytojai psichiatrai,<br />

psichoterapeutai ir psichologai, taèiau<br />

beveik visi jie kartu buvo ir diplomuoti<br />

meno terapeutai. Patys dëstytojai,<br />

kà tik atrodæ tokie susikaupæ ir iðkalbingi,<br />

po praneðimø tapdavo uoliais<br />

savo kolegø mokiniais, ásiþiebdavo ir<br />

uþgesdavo aistros, bendravimas, áspûdþiai.<br />

Norisi pasidþiaugti, kad ðiais metais<br />

konferencijoje iðklausyti net 3 praneðimai<br />

ið <strong>Lietuvos</strong>:<br />

• J. Suèylaitës „Gydanti poezijos jëga:<br />

raðymas kaip kelias á geresnæ savivertà<br />

ir bendravimà“,<br />

• D. Survilaitës „Menas ir psichikos<br />

ligonis <strong>psichiatrijos</strong> stacionare“,<br />

• S. Lesinskienës, A. Dabkutës ir<br />

A. Balod „Vaikø, turinèiø lingvistinës<br />

raidos sutrikimø, pieðiniø analizë“.<br />

Kadangi fiziðkai buvo neámanoma<br />

visko aprëpti, nuolat tekdavo rinktis<br />

tarp keliø praneðimø ir seminarø, vyks-<br />

tanèiø tuo pat metu, nestigo visuotinës<br />

sumaiðties, ðurmulio ir vëlavimo. Dalyvavimas<br />

renginyje labai priminë lankymàsi<br />

garsiajame Madrido Prado muziejuje:<br />

dël laiko stokos ið gausybës kûriniø<br />

ir saliø esi priverstas kukliai pasirinkti<br />

vos keletà. Taèiau be galo norisi<br />

paminëti nors tai, kas labiausiai ásiminë.<br />

Profesorius Robertas J. Landy, dramos<br />

terapijos programos ákûrëjas ir vadovas<br />

Niujorko universitete, pademonstravo<br />

ir pakomentavo videofilmà<br />

apie darbà su moksleiviais, kurie buvo<br />

rugsëjo 11-osios ávykiø liudytojai. Terapijos<br />

procese jau patys moksleiviai<br />

kûrë scenarijus ir vaidino istorijas apie<br />

didvyrá, aukà ir uþpuolikà. Plastiðkos<br />

meno kalbos dëka jie patys galëjo keisti<br />

ir modeliuoti ávykius, o drauge ir ágyti<br />

naujà patyrimà bei kitoká emociná santyká<br />

su jais.<br />

Mary Booker ið Anglijos, meno terapeutë<br />

ir vaikø su ávairiapusiðkais raidos<br />

sutrikimais bei sutrikusia rega mokytoja,<br />

surengë praktiná seminarà. Jo<br />

dalyviai uþsidëjo specialius tamsius akinius,<br />

kad geriau suprastø ir pajustø, kaip<br />

savotiðkai suvokia pasaulá ðie pacientai.<br />

O paskui... Paskui mes tamsoje vaidinome<br />

mità apie pasaulio sukûrimà,<br />

apie sielos kelionæ per keturis pasaulius:<br />

ropliø, gyvûnø, þmoniø ir Dievo.<br />

Mokytoja papasakojo, kad yra iðbandþiusi<br />

daugelá scenarijø, taèiau bûtent<br />

ðià istorijà labiausiai pamëgo vaikai.<br />

Blogiausia, kai negali aiðkiai matyti<br />

daiktø, negali jø ir ásivaizduoti, kai sutrikæs<br />

ne tik suvokimas, bet ir numatymas,<br />

kai negali turëti ir pakankamai aiðkiø<br />

vidiniø vaizdiniø. Pasaulio sukûrimo<br />

mitas tarsi ágalina sukurti daiktus ið<br />

nieko, sutiekia jiems pradþià, istorijà,<br />

vystymàsi ir pabaigà. Kuomet pats gali<br />

tai patiri, jau gali kiek geriau ásivaizduoti<br />

ir save bei aplinkà. Mary labai<br />

ákvëptai pasakojo, kad neágalûs vaikai<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

15

RENGINIAI<br />

Teatras, teatras!..<br />

Danguolë Survilaitë<br />

kuria ðá mità keliolikos uþsiëmimø metu,<br />

o proceso pabaigoje tampa þymiai<br />

ramesni, pagerëja jø mokymasis, bendravimas<br />

ir elgesys.<br />

Inger Oster, dirbanti Ðvedijos Umea<br />

universiteto Socialinës medicinos katedroje,<br />

pristatë savo moksliná darbà<br />

su onkologinëmis pacientëmis. Moterys,<br />

serganèios krûties vëþiu, po chirurginës<br />

bei chemoterapijos kurso dalyvavo<br />

ir meno terapijos projekte. Darbas<br />

su jomis buvo labiau nukreiptas á<br />

moteriðkumo kaip savo lyties suvokimà.<br />

Pacientës savo pieðiniais stengësi<br />

perteikti, kaip jos jauèia pasikeitimus<br />

savo kûne ir iðgyvena baimæ, apatijà<br />

ir depresijà, nes po krûties operacijos<br />

nebegali vël pasijusti moterimi, priimti<br />

pasikeitusio savo kûno. Dailës terapija<br />

padëjo atrasti vidiniø iðtekliø ir iðplësti<br />

bei atnaujinti moteriðkumo sàvokà,<br />

ágyti individualià savo moteriðkumo<br />

pajautà.<br />

Montse Omenantas Garcia, meno terapijos<br />

mokytojas ið Ispanijos, pasidalijo<br />

patirtimi, ágyta dienos stacionare<br />

dirbant su paaugliu, kuriam buvo diagnozuotas<br />

autizmas ir psichozinis sutrikimas.<br />

Terapija uþtruko apie 2 m. Pradþioje<br />

berniukas savo kûriniais daugiausiai<br />

siekë izoliuotis nuo aplinkos<br />

arba jà paneigti. Ilgainiui juose ëmë<br />

gausëti elementø, kuriuos mokytojas<br />

galëjo panaudoti kaip bendravimo<br />

priemones, t. y. patys kûriniai tapo savotiðkais<br />

tarpininkais tarp jo ir paciento.<br />

Ðis teigiamas patyrimas vëliau buvo<br />

naudojamas ir grupiniuose uþsiëmimuose.<br />

Neblëstantys Madrido konferencijos<br />

áspûdþiai vis dar ðildo, skatina semtis<br />

naujos patirties ir tæsti pradëtus darbus.<br />

Gal ið tiesø meno kalba ir yra labai<br />

lanksti ir ypaè laisva priemonë, leidþianti<br />

geriausiai suvokti þmogaus sielos<br />

virpesius ir posûkius?..<br />

Vilniaus kraðto LPA jau antrà kartà<br />

apsilankë Nacionalinio dramos teatro<br />

maþojoje scenoje – <strong>2003</strong> m. kovo<br />

28 d. þiûrëjome spektaklá „Sveèias“<br />

pagal Erico Emmanuelio Schmitto<br />

pjesæ („PZ“ <strong>2003</strong> m. Nr.3/23 spausdinome<br />

klubo „13 ir K o“ narës Zinos<br />

mintis apie spektaklá); gruodþio 19 d.<br />

palydëjome metus su Thomo Bernhardo<br />

„Áproèio jëga“. Yra dar daug<br />

spektakliø (daugiau ar maþiau susijusiø<br />

su psichiatrija), kuriuos siûlyèiau<br />

pasiþiûrëti kolegoms: „Meistras<br />

ir Margarita“, „Ugnies veidas“ O.<br />

Korðunovo teatre, „Lûðies valanda“<br />

Rusø dramos teatre, „Helverio naktis“<br />

Nacionaliniame dramos teatre ir<br />

daug kitø.<br />

Kaþin ar reikia masiðkai, su „klanu“,<br />

lankyti spektaklius? Kai kurie<br />

kolegos, kai jiems siûlai bilietà á teatrà,<br />

tiesiai sako nenorá eiti kartu su<br />

bendradarbiais. Man atrodo, kad jei-<br />

gu eini þiûrëti spektaklio, tai koks<br />

skirtumas, su kuo? Pagaliau, daugeliui<br />

ið mûsø sunku patiems pasirûpinti<br />

bilietais. Tai tokia ir nauda. Esu sena<br />

teatro mëgëja, daugelá spektakliø esu<br />

maèiusi su klubo nariais, kitus – su<br />

ðeima. Paþástu ir nemaþai teatro veikëjø.<br />

Norisi surengti bent kuklø aptarimà,<br />

susitikimà su aktoriais, reþisieriais,<br />

padiskutuoti, pasidalyti mintimis.<br />

Atmenu, kaip kadaise po Jaunimo<br />

teatro spektakliø su kolege Nijole<br />

Ðopauskiene ilgai sëdëdavome<br />

skvere ir aptarinëdavome, kaip supratome<br />

reþisieriø idëjas. Ar mes nusenome,<br />

ar teatrai jau nieko gero nebepastato,<br />

kad nebesinori aptarinëti?<br />

Neþinau, kodël ëmiausi organizuoti<br />

tokius renginius. Kad kiltø kolegø iðprusimas<br />

ar kad nusibodo konferencijos<br />

tik apie vaistus? Greièiau dël<br />

pastarosios prieþasties. Nes, atvirai<br />

pasakius, nelabai man rûpi kolegø ið-<br />

16 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

RENGINIAI<br />

prusimas. Kad kai kurie jø nekà nusimano<br />

apie teatrà, supratau, kai, per kaþin<br />

kurià konferencijà pasakiusi, kad<br />

þiûrësime absurdo pjesæ, susilaukiau<br />

garsaus juoko.<br />

Renginiai visada susijæ su organizaciniais<br />

rûpesèiais: Alvydui Navickui tenka<br />

ieðkoti rëmëjø ir dalinti bilietus,<br />

man – tartis dël spektaklio datos, rûpintis<br />

bilietais, gëlëmis aktoriams, iðklausyti<br />

pretenzijas dël vietø, po spektaklio –<br />

pretenzijas dël netinkamo kalbëtojø pasirinkimo<br />

ir „ne tokiø“ jø iðtartø þodþiø.<br />

Kà galëèiau pasakyti apie abiejø spektakliø<br />

aptarimus? Atrodë, kad esame televizijos<br />

ringe, kur vieni su kitais rungiamës,<br />

kas ið mûsø protingesnis. Aktoriai,<br />

matyt, jauèia pareigà árodinëti, kad<br />

jie – ne psichiatrø pacientai, o psichiatrai<br />

tikrina, ar teisingai aktoriai „vaidina<br />

psichiatrijà“ ir ar jie – ne ið „mûsiðkiø“...<br />

Deja. Abu kartus psichiatrai neparodë<br />

„aukðtumø“. Po „Sveèio“ aktoriai Romas<br />

Ramanauskas ir Vytautas Grigolis<br />

labai ádomiai ávedë mus á savo kûrybos<br />

„virtuvæ“. Pakalbëjo E.Laurinaitis, ir viskas.<br />

Diskusijos neuþsimezgë. Buvo nedràsu<br />

raginti psichiatrus ásitraukti á pokalbá<br />

– sakys: atëjome pailsëti, o èia mus<br />

egzaminuoja. Vis dëlto po to spektaklio<br />

liko noras surengti susitikimà su R. Ramanausku,<br />

tikru intelektualu, pakalbëti<br />

apie Vilniuje gyvenusá prancûzø raðytojà<br />

Romainà Gary, kurá Lietuvai „atrado“<br />

aktorius.<br />

Po „Áproèio jëgos“ ávykusios A. Alekseièiko<br />

„kautynës“ su V. Masalskiu parodë,<br />

kad abu vienas kito verti. Aktorius<br />

ir reþisierius kaltino auditorijà, kad jautë<br />

„sienà“, matyt, dël to, kad spektaklis<br />

buvo „nupirktas“. A. Alekseièikas nerado<br />

kà daugiau pasakyti, kaip tik tà, kad<br />

aktoriai labai garsiai ðaukë (jie ið tiesø<br />

ðaukë ir ne kiekvienà þodá galima buvo<br />

suprasti net pirmoje eilëje). Dar norëjo<br />

„ðviesios pabaigos“. Vëliau, klausydamasi<br />

V. Masalskio samprotavimø apie teatrà,<br />

kûrybà, elità ir kt., negalëjau atsikratyti<br />

minties, kad vyksta antras spektaklis.<br />

Nesulaukæs reikiamo dëmesio scenoje<br />

(neþinau, ko trûko, – ar aðarø, ar<br />

isteriniø priepuoliø, ar ekstazës, ar dar<br />

ko), V. Masalskis su kaupu atsiëmë hole.<br />

Apspistas vyresniø ir dar tik pradedanèiø<br />

histrioniniø asmenybiø – psichiatriø<br />

(kai kurios klûpojo prieð já ant<br />

keliø ir þiûrëjo nuostabos pilnomis akimis),<br />

aktorius rûkë cigaretæ po cigaretës<br />

ir kalbëjo visokias erezijas laisvomis temomis<br />

bei mëgavosi dëmesiu. Niekas<br />

neprotestavo net tada, kai jis dëstë akivaizdþias<br />

nesàmones apie psichikos ligonius.<br />

Maèiau, kaip ironiðkai ðypsojosi<br />

Þonglieriø vaidinæs aktorius atiduodamas<br />

reþisieriui raktus. V. Masalskio kolegos<br />

turbût prie tokiø spektakliø pripratæ (kaip<br />

mes prie A. Alekseièiko...). Turiu galvoje<br />

tà antràjá „spektaklá“. Kliuvo ir man –<br />

kad nepakankamai „atsidaviau“ vaidinimui,<br />

nes galvojau apie tai, kaip pavyks<br />

renginys. Aktorius buvo teisus – apie<br />

renginá galvojau, bet nei verkti, nei pulti<br />

á ekstazæ man nesinorëjo (o viena sakë<br />

verkusi...). Prieð spektaklá perskaièiau<br />

beveik visà pjesæ (dël laiko stokos iki<br />

galo neáveikiau). Buvo ádomu, kaip tokià<br />

abrakadabrà suvaidins aktoriai. Vëliau<br />

ið programëlës suþinojau, kad norvegø<br />

psichiatras innas Skarderudas<br />

T. Bernhardui paskyrë visà savo knygos<br />

skyriø. Ar mums, lietuviams, galima lygintis<br />

su norvegais, jei net apie savàjá<br />

M. K. Èiurlioná nesugebam nieko paraðyti...<br />

Vëliau pagalvojau, kad aktorius, teigdamas,<br />

jog tikras kûrëjas kuria tik sau,<br />

vis dëlto skelbë didelæ demagogijà. Norëèiau<br />

paþiûrëti, kaip jaustøsi aktoriai,<br />

jei niekas neitø á jø superprotingus spektaklius,<br />

kai tuos spektaklius dël nepaklausumo<br />

uþdraustø meno vadovai. Nemanau,<br />

kad „Áproèio jëga“ – komercinis<br />

spektaklis. Kartais tie „nupirkti“ spektakliai<br />

padeda teatrui gyventi…<br />

Pats V. Masalskis apie savo herojø yra<br />

sakæs („Respublika“, <strong>2003</strong> 11 13): „Kuo<br />

skiriasi mano personaþas nuo manæs?<br />

Niekuo. Jis klaus apie regëjimà, jis sakys:<br />

mokykitës klausyti, mokykitës girdëti<br />

menà, mokykitës skaityti literatûrà,<br />

mokykitës drausmës. Bet visa tai vien þodþiai,<br />

kad paþemintum kità. Vadinasi, jeigu<br />

mano tikslas paþeminti kitus ir tapti<br />

garbëtroðka, að tai turiu iðtarti su tam tikra<br />

energija“. Taigi lyg ir turëtø bûti aiðku,<br />

kodël kai kas ið þiûrovø turëjo pasijusti<br />

visiðkas kvailys...<br />

Pjesë gali patikti ar nepatikti nepriklausomai<br />

nei nuo intelekto lygio, nei<br />

nuo reþisieriaus talento. Kartais vertinimà<br />

lemia ir nuo nuotaika, nuovargis<br />

ar dar kas nors. Manau, kad po átemptos<br />

darbo savaitës eiti spræsti „intelektualø<br />

galvosûká“ – nemaþas didvyriðkumas.<br />

Ir visai nesupykèiau, jeigu kolegos<br />

priekaiðtautø – „kur tu mus atvedei?“.<br />

Ir að galvoju – kur ir kam?.. Ar<br />

neuþtektø vieno furðeto?<br />

P.S. Pamaèiau ir antràjá V. Masalskio<br />

spektaklá (kaip jis pats sakë, „padariau<br />

„Nuolankiàjà“). Prieð tai „pasiruoðiau“ –<br />

perskaièiau ðá Dostojevskio apsakymà<br />

originalo kalba. Nors dabar ir labai madingas<br />

vieno aktoriaus teatras, deja, man<br />

teatras – tai ne tik monologas...<br />

Vilniaus priklausomybës ligø centro Dienos centre atidaryta<br />

nauja paaugliø gydymo programa<br />

Vilniaus priklausomybës ligø centro<br />

Dienos centre (Savanoriø pr.74, Vilnius)<br />

pradëta vykdyti paaugliø ambulatorinio<br />

gydymo programa, kurios tikslas – padëti<br />

paaugliui susilaikyti nuo narkotikø<br />

vartojimo. Ði programa skirta 15–18 m.<br />

paaugliams, turintiems priklausomybæ<br />

nuo opioidø. Programa savanoriðka, todël<br />

bûtina teigiama paauglio motyvacija<br />

gydymuisi. Be to, reikalingas tëvø<br />

(globëjø) sutikimas kontroliuoti paauglio<br />

dalyvavimà gydymo programoje bei<br />

dalyvauti pacientø tëvams skirtuose uþsiëmimuose.<br />

Programos trukmë 3 mën.<br />

Dalyvavimas programoje nemokamas,<br />

todël prieinamas daugeliui besikreipianèiø.<br />

Susidomëjusiems dël iðsamesnës informacijos<br />

kreiptis adresu Savanoriø<br />

pr. 74, Vilnius arba skambinti tel.<br />

(8 5) 233 62 02. Priëmimo laikas darbo<br />

dienomis nuo 9.00 iki 18.00 val.<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

17

INORMACIJA<br />

Grotuotø lovø Slovakijoje<br />

atsisakoma ne visur<br />

Jau senokai Slovakijos Psichikos negalios atstovavimo<br />

centras (Mental Disability Advocacy Center/MDAC) ir<br />

Slovakijos Helsinkio komitetas ragina Vyriausybæ atsisakyti<br />

grotuotø lovø*. <strong>2003</strong> m. buvo paskelbtas praneðimas<br />

„Grotuotos lovos: nehumaniðkas ir þeminantis elgesys<br />

keturiose á Europà stojanèiose ðalyse“ apie grotuotø lovø<br />

naudojimà <strong>psichiatrijos</strong> ástaigose ir globos namuose Èekijos<br />

Respublikoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovënijoje. Tai<br />

vienintelës ið Europos Sàjungos valstybiø ir ðaliø kandidaèiø,<br />

taikanèios ðá pacientø suvarþymo bûdà.<br />

Ðios organizacijos pasveikino Socialiniø reikalø ministerijà,<br />

neseniai uþdraudusià naudoti grotuotas lovas socialinës<br />

globos namuose, taèiau apgailestavo, jog praëjus 5 mënesiams<br />

nuo JT Þmogaus teisiø komiteto primygtinio reikalavimo,<br />

kad Slovakijos Vyriausybë uþdraustø grotuotas<br />

lovas, ðalies Sveikatos ministerija kol kas ðito daryti neketina.<br />

Ðios pacientø izoliavimo priemonës naudojimà pasmerkë<br />

Europos Parlamentas, Europos Taryba<br />

2004 m. sausá Slovakijos Parlamentas priëmë Socialinës<br />

pagalbos ástatymo 195/1998 pataisà, kurioje numatyta, kad<br />

priþiûrint asmenis su psichikos negalia socialinës globos<br />

ástaigose draudþiama naudoti fizinæ ir nefizinæ prievartà,<br />

áskaitant ir grotuotas lovas. Deja, ástatymas taikomas tik socialinës<br />

globos namuose, kurie pavaldûs Socialiniø reikalø<br />

ministerijai, ir negalioja Sveikatos ministerijos valdomose<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ligoninëse.<br />

Sveikatos ministerijos atstovas Andrejus Mayeris patvirtino,<br />

kad ministerija neplanuoja naikinti grotuotø lovø. Slovakijos<br />

psichiatrø asociacijos atstovas Pavelas Éernakas taip<br />

pat teigë, kad grotuotas lovas galima panaikinti tik ádiegus<br />

jø alternatyvas.<br />

Psichikos negalios gynimo centro direktorius teisës klausimams<br />

Oliveris Lewisas palankiai ávertino naujà Socialinës<br />

pagalbos ástatymo pataisà, kuria atsisakyta grotuotø lovø<br />

ir kitø prievartos formø socialinës globos namuose, ir<br />

pabrëþë, kad „siekiant humaniðkos ir bendruomeninës psichiatrinës<br />

bei socialinës prieþiûros bûtina atsisakyti grotuotø<br />

lovø ir kelti personalo kvalifikacijà. Tarptautinë bendruomenë<br />

atmeta bet kokius tokiø priemoniø taikymo paaiðkinimus.<br />

Psichikos negalios atstovavimo centras ragina<br />

Slovakijà, þengianèià á Europos Sàjungà, laikytis tarptautiniø<br />

ásipareigojimø dël þmogaus teisiø ir atsisakyti ðiø viduramþiðkø<br />

priemoniø“.<br />

Minëtasis Psichikos negalios atstovavimo centras yra tarptautinë<br />

nevyriausybinë organizacija, propaguojanti ir ginanti<br />

psichikos sveikatos sutrikimø ir proto negalià turinèiø þmoniø,<br />

gyvenanèiø Centrinëje ir Rytø Europoje, buvusioje Tarybø<br />

Sàjungoje ir Centrinëje Azijoje, teises. Centras siekia<br />

gerinti ðiø þmoniø gyvenimo kokybæ atstovaudamas neágaliesiems<br />

teisme, atlikdamas tyrimus ir gindamas tarptautinius<br />

interesus, bendradarbiauja su Europos Taryba ir Tarptautine<br />

Helsinkio þmogaus teisiø federacija.<br />

Daugiau informacijos apie MDAC ieðkokite<br />

www.mdac.info.<br />

Parengë<br />

Lina Dobelytë<br />

*Grotuota lova – tai lova, gaubiama metalinio narvo, neleidþianèio pacientui<br />

ið jos iðlipti.<br />

18 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

INORMACIJA<br />

Naujame praneðime Rytø Europos<br />

ir NVS politikos rengëjai áspëjami apie<br />

ÞIV (AIDS) epidemijos iðplitimo pavojus<br />

Rytø Europoje ir Nepriklausomø<br />

valstybiø sandraugoje itin spar<br />

èiai plinta ÞIV ir AIDS. Ðitai<br />

skatina visuomenës neiðprusimas, infekuotøjø<br />

atstûmimas ir netinkama politika,<br />

kuri didina epidemijos iðplitimo tikimybæ.<br />

Kai kurios ðalys ëmësi tinkamø<br />

priemoniø, ir daugiau ðaliø turëtø<br />

pasekti jø pavyzdþiu.<br />

Maskvoje 2004 m. vasario 17 d. paskelbtame<br />

praneðime Jungtiniø Tautø<br />

vystymo programa (JTVP) pateikë pirmà<br />

iðsamià ÞIV ir AIDS epidemijos 28-<br />

iose Rytø ir Pietryèiø Europos, Baltijos<br />

ir Nepriklausomø valstybiø sandraugos<br />

(NVS) ðalyse apþvalgà, kurioje aptaria<br />

politikos galimybes sustabdyti ðios<br />

ligos plitimà.<br />

Praneðime, pavadintame „Kaip sustabdyti<br />

epidemijà“, pateikiamos ÞIV ir<br />

AIDS paplitimo regiono ðalyse apþvalgos,<br />

apibûdinamos didelës rizikos grupës<br />

ir elgesio tipai bei nagrinëjama<br />

þmogaus teisiø veiksnys siekiant paþaboti<br />

epidemijà. Praneðime taip pat raginama<br />

faktiðkai dekriminalizuoti intraveniniø<br />

narkotikø vartojimà, ágyvendinti<br />

esmines kalëjimø reformas bei á politinius<br />

procesus átraukti visuomenës uþribyje<br />

atsidûrusias grupes.<br />

Rusijoje, Ukrainoje ir Estijoje uþfiksuotas<br />

ÞIV infekcijos plitimas yra vienas<br />

sparèiausiø pasaulyje. Praneðama,<br />

kad ðiuo virusu yra uþsikrëtæs vienas ið<br />

ðimto ðiose trijose ðalyse gyvenanèiø<br />

suaugusiøjø, taigi riba, kurià pasiekusios<br />

daugelis kitø ðaliø nebesugebëjo<br />

sustabdyti ir sumaþinti epidemijos plitimo.<br />

Spartus ÞIV plitimas kelia grësmæ<br />

regiono plëtros tendencijoms, bei<br />

gali iðplisti kitose ðalyse.<br />

Regiono duomenys vienareikðmiðkai<br />

atskleidþia ðios epidemijos socialinius<br />

ekonominius ir valdymo aspektus. Rizikos<br />

grupiø atstovai daþnai patiria socialinæ<br />

atskirtá, skurdà, stigmatizmà arba<br />

atsiduria laisvës atëmimo vietose.<br />

Didelá susirûpinimà kelia ir didesnis uþ<br />

vidutiná ÞIV paplitimas regiono perpildytose<br />

bausmës atlikimo ástaigose, kurios<br />

ataskaitoje vadinamos „tikraisiais<br />

ÞIV inkubatoriais“.<br />

Praneðime teigiama, kad vyriausybiø<br />

ir pilietinës visuomenës gebëjimas paþaboti<br />

ligà yra susijæs su socialinëmispolitinëmis<br />

institucijomis: kuo atviresnë<br />

ir demokratiðkesnë visuomenë, tuo<br />

geriau kontroliuoja ÞIV ir AIDS plitimà.<br />

Demokratinës institucijos skatina<br />

vieðas diskusijas apie ÞIV ir AIDS, gina<br />

infekuotøjø ir visuomenës uþribyje<br />

atsidûrusiø þmoniø teises. Taigi visuomenës<br />

atvirumas ir aprëptis yra itin<br />

svarbus vykdant sëkmingà AIDS/ÞIV<br />

plitimo prevencijà.<br />

Ið 80 000 þmoniø visame regione, kuriuos,<br />

remiantis PSO duomenimis, ðiuo<br />

metu reikia gydyti nuo AIDS, tik 7 000<br />

gauna ðias gydymo paslaugas. Taip yra<br />

nepaisant geresnio gydymo paslaugø<br />

prieinamumo ir naujø iniciatyvø, kuriomis<br />

siekiama maþinti antiretrovirusinës<br />

terapijos iðlaidas. Praneðime teigiama,<br />

kad platus monoterapiniø antiretrovirusiniø<br />

gydymo bûdø taikymas regione didina<br />

vaistams atsparios ÞIV atmainos<br />

atsiradimo pavojø, kurá bûtina atidþiai<br />

ávertinti.<br />

Dalis Vidurio ir Pietryèiø Europos ðaliø,<br />

tarp jø Lietuva, Lenkija, Èekija ir<br />

Slovakija, jau yra pasiekusios svarbiø<br />

laimëjimø stabdydamos epidemijos plitimà<br />

ar maþindamos jos mastus. Joms<br />

pavyko pasistûmëti pirmyn kuriant tvir-<br />

tà demokratijà, prisidedanèià prie veiksmingos<br />

kovos su ÞIV ir AIDS. Taèiau<br />

ðie gana sëkmingi pereinamojo laikotarpio<br />

rezultatai patys savaime neuþtikrina<br />

efektyviø ilgalaikiø rezultatø, kaip<br />

akivaizdþiai rodo Estijos pavyzdys: Estijos<br />

pereinamasis laikotarpis buvo vienas<br />

sëkmingiausiø, taèiau joje uþregistruota<br />

vienas aukðèiausiø ÞIV paplitimo<br />

rodikliø.<br />

ÞIV paplitimas Lietuvoje – þemiausias<br />

ið visø Baltijos ðaliø ir ðito pavyko<br />

pasiekti vykdant savalaikæ koordinuotà<br />

prevencinæ veiklà, kuri buvo<br />

nukreipta á labiausiai rizikuojanèias<br />

uþsikrësti ÞIV infekcija þmoniø grupes.<br />

Lietuvoje itin aktyviai veikiantis<br />

Atviros <strong>Lietuvos</strong> fondas, koordinuotai<br />

ir nuosekliai remia þalos maþinimo,<br />

narkomanijos prevencijos programas.<br />

Prevencinis darbas narkotikø<br />

vartotojø bendruomenëje ir þalos maþinimo<br />

programos Lietuvoje buvo<br />

pradëtos dar 1991 metais, tuo tarpu<br />

pirmasis ÞIV uþsikrëtæs intraveniniø<br />

narkotikø vartotojas uþregistruotas<br />

þymiai vëliau - 1994 metais. Todël galima<br />

teigti, jog savalaikis naujø prevenciniø<br />

programø diegimas rizikos<br />

grupëse leidþia pristabdyti bendrà<br />

ÞIV infekcijos plitimà ðalyje. Taip<br />

Lietuvoje pavyko pristabdyti pirmàsias<br />

ÞIV plitimo bangas tarp homoseksualiø<br />

vyrø, jûreiviø, intraveniniø<br />

narkotikø vartotojø, romø, kaliniø.<br />

Kol kas, Lietuvoje ÞIV infekcija plinta<br />

tik tarp aukðtos rizikos (ypaè intraveniniø<br />

narkotikø vartotojø) grupiø.<br />

Pagal JTVP Lietuvoje<br />

praneðimà parengë<br />

L. Dobelytë<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

19

INORMACIJA<br />

Vieningi nemokamos<br />

psichologinës<br />

pagalbos jaunimui<br />

ir vaikams telefono<br />

numeriai<br />

Nuo ðiol, vietoje trijø skirtingø numeriø,<br />

visoje Lietuvoje á „Jaunimo linijà”<br />

galima prisiskambinti numeriu<br />

8 800 28888. „Vaikø linijos” konsultantai<br />

atsiliepia paskambinus naujai ávestu<br />

bendru numeriu 8 800 11111.<br />

Vaikø telefono linijos numeris, remiant<br />

Ðiaurës Ministrø Tarybai ir Nyderlandø<br />

karalystës ambasadai aktyviai reklamuojamas<br />

nuo 2004 m. pradþios. Informacinæ<br />

medþiagà gaus 2 tûkst. <strong>Lietuvos</strong> mokyklø,<br />

gydymo ástaigø bei nevyriausybiniø<br />

organizacijø.<br />

Apie bendrà „Jaunimo linijos” numerá<br />

informuoja specialûs plakatai miestø vieðojo<br />

transporto stotelëse. Ðià informacinæ<br />

medþiagà bendrovë „Unicom”, savo<br />

lëðomis atspausdinusi ir didelæ dalá plakatø,<br />

talpins nemokamai. Pasak LTPPTA<br />

www.savizudybes.lt<br />

valdybos nario Paulius Skruibio, plakatai<br />

stotelëse galës kabëti, kol sudils.<br />

„Tikimës, kad maþdaug per pusæ metø<br />

jaunuoliai, kuriems aktualus ðie numeris,<br />

já ásimins. O kitiems ði reklama<br />

tiesiog primins, kad yra tarnyba, á kurià<br />

galima kreiptis psichologinës pagalbos”,–<br />

sakë P. Skruibis. Pasak jo,uþmirðus<br />

reikiamos linijos numerá, já gali priminti<br />

ir informacijos telefonai.<br />

Nacionaliniai „Jaunimo linijos” ir<br />

„Vaikø linijos” numeriai buvo ávesti <strong>Lietuvos</strong><br />

telefoniniø psichologinës pagalbos<br />

tarnybø asociacijos (LTPPTA), LR Socialinës<br />

apsaugos ir darbo ministerijos<br />

bei AB „<strong>Lietuvos</strong> telekomas“ iniciatyva.<br />

„<strong>Lietuvos</strong> telekomas” ðio projekto<br />

ágyvendinimui skyrë beveik 50 tûkst. litø.<br />

Beveik tokia paèia suma bendro „Vaikø<br />

linijos” numerio ádiegimà parëmë<br />

Ðiaurës Ministrø Taryba.<br />

Jaunimo ir vaikø psichologinës pagalbos<br />

linijø numeriø suvienodinimas visoje<br />

Lietuvoje yra labai svarbus, nes paèiø<br />

psichologinës pagalbos tarnybø þinomumas<br />

yra labai didelis, taèiau numerius,<br />

besiskirianèius kiekviename mieste, þino<br />

nedaugelis. Bendri numeriai leis<br />

mums efektyviau juos reklamuoti, o jø<br />

didesnis þinomumas gerokai padidins<br />

mûsø paslaugos prieinamumà ir efektyvumà”,<br />

– sakë LTPPTA valdybos narys<br />

P. Skruibis.<br />

Pasak jo, ateityje <strong>asociacija</strong> stengsis<br />

suvienodinti per 20 skirtingø telefoniniø<br />

tarnybø numeriø iki 4-5 bendrø linijø.<br />

Artimiausiu metu prie vieningo „Jaunimo<br />

linijos” numerio prisijungs Ðiauliuose<br />

veikianti tarnyba, o prie „Vaikø linijos”<br />

– Klaipëdos tarnyba.<br />

Rengiantis vieningø „Jaunimo linijos”<br />

ir „Vaikø linijos” numeriø ávedimui, buvo<br />

suvienodinti ir savanoriø ruoðimo<br />

standartai.<br />

„Jaunimo linija”, ypaè daug dëmesio<br />

skirianti saviþudybiø prevencijai, dirba<br />

nuo 16 iki 7 val., ðeðtadiená ir sekmadiená<br />

– visà parà. Vilniaus, Kauno, Klaipëdos<br />

ir Ðiauliø „Jaunimo linijose” ið viso<br />

dirba virð 100 savanoriø. Per metus<br />

ðios tarnybos sulaukia per 41 tûkst.<br />

skambuèiø.<br />

„Vaikø linija”, skirta spræsti ávairiausius<br />

vaikø ir paaugliø rûpesèius, kiekvienà<br />

dienà galima prisiskambinti nuo<br />

16 iki 21 val. Vilniaus ir Kauno tarnybos,<br />

kuriose dirba apie 40 savanoriø, per<br />

metus sulaukia per 25 tûkst. skambuèiø.<br />

20 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

KLINIKINIS ATVEJIS<br />

Ðizofrenija ir nëðtumas<br />

Giedrë Danytë<br />

Gydytoja psichiatrë<br />

Bet kuria liga serganti nëðèioji yra<br />

galvosûkis gydytojui: tenka<br />

ávertinus rizikà parinkti gydymo<br />

taktikà, kuri kiek ámanoma padëtø motinai,<br />

bet kuo maþiau kenktø vaisiui. Psichikos<br />

sutrikimø turinèios moterys yra<br />

savita nëðèiøjø grupë, nes tik dalis jø objektyviai<br />

vertina savo bûsenà ir laikosi<br />

gydytojø rekomendacijø. Perinataliniu<br />

poþiûriu svarbûs ðie psichikos sutrikimai:<br />

priklausomybës ligos (alkoholizmas,<br />

narkomanija), valgymo sutrikimai<br />

(nervinë anoreksija), nuotaikos ir nerimo<br />

sutrikimai (10-15% nustatoma pogimdyminë<br />

depresija, 0,1% – pogimdyminë<br />

psichozë), ðizofrenija.<br />

Duomenø apie psichikos sutrikimø<br />

varginamø þmoniø tëviðkus gebëjimus literatûroje<br />

nëra daug. Taèiau pastebëta,<br />

kad tarp jø vaikø psichikos sutrikimai pasitaiko<br />

maþdaug 2,5 karto daþniau nei<br />

likusioje populiacijoje. Menkesni ir ðiø<br />

vaikø akademiniai gebëjimai. Dalis vaikø<br />

auga globos namuose arba pas gimines,<br />

nes dël daþnø hospitalizacijø ar blogos<br />

ligos baigties motinos negali jais pilnavertiðkai<br />

rûpintis. Tinkamai gydomi<br />

daug psichikos ligomis serganèiø þmoniø<br />

gali gyventi produktyvø gyvenimà,<br />

taèiau tam bûtinas adekvatus ligos suvokimas.<br />

Ðizofrenija sergantys þmonës<br />

retai bûna kritiðki savo sveikatos atþvilgiu:<br />

liga pakeièia jø màstymà, elgesá, suvokimà,<br />

realybës vertinimà ir emociná atsakà<br />

á ávairius reiðkinius.<br />

Pagal galiojanèio <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />

psichikos sveikatos prieþiûros ástatymo<br />

II skyriaus 3 ir 4 straipsnius: „Psichikos<br />

ligoniai turi visas politines, ekonomines,<br />

socialines ir kultûrines teises.<br />

Jie negali bûti diskriminuojami dël jø<br />

psichikos sveikatos sutrikimø. Asmuo,<br />

praeityje sirgæs psichikos liga, negali bûti<br />

dël ðios prieþasties diskriminuojamas.<br />

(...)<br />

Psichikos ligoniai gali bûti pripaþinti<br />

neveiksniais tik teismo sprendimu“. Pagal<br />

ástatymus ir sunkiu psichikos sutrikimu<br />

serganti moteris turi teisæ pastoti<br />

ir gimdyti. Ar psichiatras, þinodamas<br />

nëðèiosios psichikos sutrikimo ypatumus,<br />

vaiko vystymuisi nepalankià jos socialinæ<br />

aplinkà, gali rekomenduoti moteriai<br />

nutraukti nëðtumà? Ar nëðtumo nutraukimas<br />

tokiu atveju gali bûti vertinamas<br />

kaip gydymo procedûra ir atliekamas<br />

priverstinai? Tai svarbu ne tik juridine,<br />

bet – ypaè – etine prasme.<br />

Nëðtumo ir gimdymo rizikos<br />

veiksniai<br />

Pastebëta, kad serganèiø ðizofrenija<br />

nëðèiøjø grupëje daþniau pasitaiko ðie<br />

nëðtumo rizikos veiksniai: vëlyvas nëðtumo<br />

nustatymas, klaidinga somatiniø<br />

pokyèiø interpretacija, sutrikæs gimdymo<br />

simptomø atpaþinimas. Sergant ðizofrenija<br />

neretai pakinta moters gebëjimas<br />

rûpintis savimi ir bûsimuoju vaiku:<br />

Ðvedijoje atliktame tyrime (Nilsson E.<br />

et al., Department of Medical Epidemiology,<br />

Karolinska Institutet, Stockholm)<br />

lygintos nëðtumo baigtys serganèiøjø ðizofrenija<br />

grupëje (1438 gimdymai) ir<br />

bendroje populiacijoje (1 555 975 gimdymai).<br />

Nustatyta, kad serganèiøjø ðizofrenija<br />

grupëje þymiai daþnesnës ðios komplikacijos:<br />

maþas naujagimio svoris, prieðlaikinis<br />

gimdymas, naujagimio mirtis.<br />

Didþiausios rizikos grupë – nëðtumo metu<br />

psichozës epizodà patyrusios moterys.<br />

Antipsichotikø saugumas nëðtumo metu<br />

Maþa rizika Vidutinë rizika Didelë rizika<br />

Sulpiridum Butyrophenones Quetiapinum<br />

Tioksantenai: Clozapinum * Zotepinum<br />

Chroprotixenum Olanzapinum<br />

lupentixolum Phenothiazines<br />

ZuclopenthixolumRisperidonum<br />

Klozapinas(Briggs et al. 1994)<br />

Gydymo problemos<br />

Gydytojas, gydantis psichikos sutrikimø<br />

varginamà nëðèiàjà, turi pasverti gydymo<br />

þalà ir naudà kiekvienu konkreèiu<br />

atveju: neskiriant gydymo moteris<br />

nepajëgia pilnaverèiai pasirûpinti savimi<br />

ir bûsimu kûdikiu, taèiau psichotropiniai<br />

vaistai þalingai veikia vaisiø, o ilgalaikis<br />

motinos hospitalizavimas ardo<br />

ðeimos struktûrà.<br />

Klinikinis atvejis<br />

25 metø Vilniaus dailës akademijos<br />

netekëjusi studentë. Psichikos sutrikimas<br />

prasidëjo 2000 m. ûmia paranoidine<br />

simptomatika, lydima ryðkiai pakitusio,<br />

neadekvataus elgesio (nuoga<br />

bëgiojo bendrabuèio koridoriais, neprasmingai<br />

kalbëjo). Dël to atveþta<br />

GMP ir pirmà kartà hospitalizuota<br />

VMPSC ir su nedidelëmis pertrauomis<br />

gydyta beveik 4 mënesius. Dar kartà<br />

hospitalizuota praëjus 10 mën. Nuo pirmojo<br />

stacionarizavimo, iðraðuose apraðomas<br />

psichomotorinis susijaudinimas,<br />

neadekvatus ir neprognozuojamas elgesys,<br />

pakilus afektas, padrikas, simbolinis,<br />

rezonuojantis màstymas, agresijos<br />

protrûkiai skyriuje. Gydyta haloperidoliu,<br />

risperidonu, olanzapinu, cisordinolio<br />

depo injekcijomis. Iðraðyta vaistø<br />

vartojimà netrukus nutraukdavo, studi-<br />

pagal „Psychotropic drug directory 2000, The professional’s pocket handbook and aide<br />

memoire”<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

21

KLINIKINIS ATVEJIS<br />

Paraðas po iliustracija<br />

javo toliau. Nepastoviai vartojo hipnogenà<br />

nuo nemigos.<br />

<strong>2003</strong> m. hospitalizuojama RVPL<br />

ûmios psichozës bûsenoje, atveþta<br />

GMP ið policijos nuovados. Policijos<br />

sulaikyta dël to, kad naktá nuoga bëgo<br />

gatvëmis, tepësi purvu, slapstësi. Atvyko<br />

be dokumentø, aprengta svetimais<br />

drabuþiais, meluoja savo pavardæ, teigdama<br />

norëjusi pabëgti nuo draugo, su<br />

kuriuo gyvena. Draugas yra kitos valstybës<br />

pilietis, su juo paþástami pusæ metø,<br />

kartu gyveno nuomotame bute. Nei<br />

mergina, nei jos draugas oficialiai nedirba,<br />

gyvena ið stipendijos ir naðlaitës<br />

paðalpos, pacientæ hospitalizavus draugas<br />

gráþo á gimtinæ.<br />

Po 12 gydymosi stacionare dienø pacientei<br />

nustatytas 5 savaièiø nëðtumas.<br />

Ji nori gimdyti, nes vaikas esàs numatytas.<br />

Gyvenimo anamnezë<br />

Gimë asocialioje ðeimoje, vyriausia ið<br />

trijø vaikø. Tëvas buvæs „keistas“, agresyvus,<br />

su ðautuvu vaikydavæsis ðeimà<br />

apie namus. Kai pacientei buvo 6–7 metai,<br />

jos motina staiga mirë (prieþastis neþinoma),<br />

tëvas vaikø atsisakë ir ryðius<br />

su jais nutraukë. 2 metus pacientë gyveno<br />

vaikø globos namuose, 9-18 metø buvo<br />

priglausta globëjø ðeimoje, jaunesnë<br />

sesuo ir brolis uþaugo atskirai. Globëjai<br />

nurodo, kad paauglystëje pacientë buvo<br />

jautri, lipðni, taèiau namuose vagiliaudavo,<br />

kartais neáspëjusi kelioms savaitëms<br />

dingdavo ið namø. Mokësi gerai,<br />

buvo gabi menams, fantazuotoja. Baigusi<br />

vidurinæ mokyklà mokësi Kauno aukðtesniojoje<br />

dailës mokykloje. Jà baigë su<br />

pagyrimu ir ástojo á Vilniaus dailës akademijà,<br />

mokslo ástaigoje apibûdinama<br />

kaip labai gabi studentë. Su globëjais ryðiai<br />

nutrûkæ, su broliu nebendrauja, o sesuo,<br />

kuri pacientæ susirado prieð pusæ<br />

metø, suþinojusi apie planuojamà nëðtumà,<br />

kategoriðkai atsisako remti pacientæ<br />

ir tvirtina, kad santykiø su ja ateityje<br />

nepalaikys.<br />

Ligos anamnezë<br />

2000 m. Dailës akademijoje pagal<br />

skelbimà, ëmë lankyti meditacijos uþsiëmimus.<br />

Pastebëjusi, kad paskaitø<br />

dëstytojo akys raudonos, suprato, kad<br />

jis jà myli, ir pamilusi dëstytojà pati.<br />

Nuo tada dëstytojas apsigyveno jos galvoje,<br />

matomas ligonës vidiniu matymu<br />

ir girdimas mintimis, ir reguliavo jos gyvenimà,<br />

valdë ligonës elgesá, jai ásakinëjo.<br />

Pacientë jautë, kad ðis þmogus valdo<br />

ne tik jà, bet ir aplinkà, kitus þmones<br />

– pvz., ið jos draugo orgazmo metu<br />

nusiurbdavo energijà (tai juto ir draugas).<br />

Pacientë pastebëjo, kad viskas aplink<br />

tapo simboliðka, kiekviena smulkmena<br />

këlë <strong>asociacija</strong>s ir buvo reikðminga.<br />

Pajuto galinti valdyti radijo programà,<br />

mintimis perjungti televizijos<br />

kanalus, TV transliavo dëstytojo ir jos<br />

mintis, dëstytojo ásakymai girdëjosi galvoje,<br />

kartais tai atrodydavo kaip savos<br />

mintys. Gydantis ligoninëje anksèiau<br />

minëti simptomai tik sumaþëdavæ, taèiau<br />

ryðkus simboliø pastebëjimas ir interpretavimas<br />

likæ. Pacientë pasakojo<br />

antrà kartà buvusi hospitalizuota dël to,<br />

kad sutikusi dëstytojà parduotuvëje jo<br />

akyse pamatë „tamsius tunelius“ ir, supratusi<br />

apie meilæ, puolë jam ant kaklo,<br />

o dëstytojas atveþæs jà á ligoninæ.<br />

Blogëjant bûsenai namuose sutrikdavo<br />

moters miegas, pagreitëdavo mintys, vël<br />

paryðkëdavo simboliai, ji medituodavo<br />

ne po vienà, o po 30 kartø per dienà,<br />

nuo ávairiø ritualø jausdavosi persitempusi.<br />

Atvykusi á RVPL nurodë, kad kelias<br />

naktis visai nebemiegojo, su draugu<br />

degino þvakes „pagal Kundalini“ ir<br />

laikësi ypatingos dietos. Naktá prieð<br />

hospitalizavimà jos draugas fiziðkai<br />

ûmiai pasikeitæs, lyg tapæs velniu, pacientë<br />

labai iðsigando, naktá slapstësi<br />

namuose, o paryèiais nuoga pabëgo á<br />

gatvæ. Purvu tepësi ir pavardæ priëmime<br />

pamelavo dël to, kad bûtø neatpaþástama.<br />

Priëmimo metu klinikiniame<br />

vaizde dominavo psichomotorinis susijaudinimas<br />

su pagreitëjusiu, nenuosekliu,<br />

paralogiðku, rezonuojanèiu màstymu,<br />

pakiliu afektu, neadekvaèiomis<br />

emocijomis ir haliucinaciniu elgesiu.<br />

Gydymo eiga<br />

12 pirmøjø dienø skirti antipsichoziniai<br />

vaistai injekcijomis: haloperidolis<br />

20 mg., chlorpromazinas 100 mg.<br />

Pacientë tapo ramesnë, miegas pagerëjo,<br />

taèiau iðliko màstymo sutrikimai,<br />

pakilus ir neadekvatus afektas. Suþinojusi<br />

apie nëðtumà, labai apsidþiaugë:<br />

sakë vaikà planavusi, norinti gimdyti,<br />

auginti. Praðë paraðyti laiðkà jos<br />

draugui á uþsiená. Negalëjo atsakyti á<br />

klausimus, kaip vaikà iðlaikys, kur gyvens,<br />

dirbs, tikino, kad sulauks gráþtanèio<br />

draugo ir „viskas bus gerai“. Paskirtas<br />

maþesnæ rizikà vaisiui keliantis<br />

sulpiridas per os (400–600 mg).<br />

Prasidëjus skausmams pilvo apaèioje<br />

ginekologas skyrë Mg ir B6 bei folio<br />

rûgðtá. Ligonei patarta gulëti, bet ðio<br />

nurodymo ji nesilaikë, vengë gerti ir<br />

skiriamus vaistus. Per 10 dienø jos psichikos<br />

bûsena labai pablogëjo: pasikartojo<br />

psichomotorinis susijaudinimas<br />

su agresyviu haliucinaciniu elgesiu<br />

(muðë personalà, pagalbinius darbuotojus,<br />

puldinëjo kitas pacientes),<br />

dël to buvo fiksuota ir gydymo planas<br />

pakeistas. Paskirti sedaciná poveiká turintys<br />

neuroleptikai injekcijomis á raumenis:<br />

Cisordinol Acutard 100 mg +<br />

Cisordinol depo 500, chlorpromazinas<br />

150 mg à tisercinas 100 mg. Elgesys<br />

normalizavosi, taèiau prasidëjo kraujavimas<br />

ið lytiniø organø ir ligonë buvo<br />

perkelta á moterø klinikà. Dgn.:<br />

abortus incompletus spontaneus. Po<br />

gimdos abrazijos gràþinta á mûsø skyriø<br />

tæsti gydymo nuo ðizofrenijos.<br />

Buvo skiriamas haloperidolis (iki<br />

20 mg), chlorpromazinas 200 mg. ,<br />

trifluoperazinas (iki 15), vëliau Moditen<br />

depo po 50 mg kas 2 sav., Cisordinol<br />

Acutard 150 mg, 2 k./d., ir Cisordinol<br />

depo po 500 mg kas 7 dienas,<br />

klonazepamas (iki 8 mg), ciklodolis<br />

22 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

KLINIKINIS ATVEJIS<br />

(10 mg). Ðiais deriniais gydyta 6 savaites,<br />

taèiau psichikos bûsena negerëjo:<br />

paranoidinë simptomatika gilëjo<br />

ir plëtësi, iðliko neadekvatus elgesys<br />

su labai pakiliu afektu, miego sutrikimais.<br />

Atsirado ryðkûs EPS, ypaè stiprus<br />

kûno tremoras. Ligonë tvirtino<br />

esanti ðventoji dvasia arba misionierë,<br />

skyriuje matydavo persikûnijusias<br />

blogàsias ir geràsias jëga, kurios apsigyvenusios<br />

skirtingose pacientëse bei<br />

slaugytojose ir jà energetiðkai veikianèios<br />

– tai jautusi savo kûnu, suprasdavusi<br />

ið rûbø spalvos. Sakë atliekanti<br />

misijà: energetiðkai valanti þmones.<br />

Nuo jos nuotaikos priklausë oras uþ<br />

lango, mintimis galëjusi pakelti saulæ,<br />

iðsklaidyti debesis, perjungti televizijos<br />

kanalus, galvoje nuolat toliau girdëdavo<br />

balsus.<br />

Konstatavus rezistentiðkumà gydymui<br />

skirtas leponeksas, pamaþu didinant<br />

dozæ iki 150 mg per parà. Kiti antipsichoziniai<br />

vaistai ir korektoriai palaipsniui<br />

nutraukti, iðskyrus Moditen<br />

depo 50 mg injekcijas kas 14 d. Per<br />

porà savaièiø iðryðkëjo pastebimai teigiamas<br />

gydymo poveikis: ligonës màstymas<br />

tapo nuoseklesnis, maþiau paralogiðkas<br />

ir rezonuojantis, palaipsniui<br />

nublanko regos ir klausos pseudohaliucinacijos,<br />

automatizmai; kliedesiai<br />

neteko aktualumo, elgesys tapo adekvatesnis.<br />

Afekto pakilumas sumaþintas<br />

padidinus leponekso dozæ nuo 150<br />

iki 200 mg., iðnyko ekstrapiramidinë<br />

simptomatika. Ligonë pasijuto darbinga,<br />

maþiau varginama aplinkos simboliø,<br />

pradëjo pieðti, rûpintis neiðlaikytais<br />

sesijos egzaminais. Ëmë planuoti,<br />

domëjosi akademiniø atostogø forminimu,<br />

bendrabuèio kambario sutvarkymu.<br />

Atsirado kritika buvusiems iðgyvenimams,<br />

ligonë atvirai juos papasakojo.<br />

Aktyviai domëjosi ambulatorinio<br />

gydymo niuansais ir rekomendacijomis,<br />

kaip iðvengti ligos pasikartojimø.<br />

Buvo paskatinta nenutraukti vaistø<br />

vartojimo, tæsti studijas ir uþsiimti realia<br />

veikla (darbu). Rekomenduota<br />

kreiptis á gydytojà ginekologà ir pasitarti<br />

dël tinkamiausio kontracepcijos<br />

bûdo. Nëðtumus derinti su remisijomis.<br />

Gydydami jaunas sunkiais psichikos<br />

sutrikimais serganèias moteris turëtume<br />

prisiminti ir jø nëðtumo planavimo<br />

klausimà.<br />

Citatos<br />

Ateis tokia diena, kai psichoterapeutà reikës pasiøsti ant trijø raidþiø.<br />

Jis tai supras.<br />

Paþiûri psichoterapeutas ir pacientas vienas á kità, ir abu kaþkà pajauèia.<br />

Geras terapeutas – tas, kuris persirgo dauguma savo pacientø ligø.<br />

Olegas Lapinas<br />

„Psichoterapeuto ir paciento santykiai”<br />

www.DELI.lt<br />

Tiriant prievartautojø bei seksualiniø maniakø praeitá, visada stebina<br />

tai, kokia laiminga ir graþi buvo jø vaikystë.<br />

„Vaikystës þaidimai nulemia ateitá”<br />

Edita Èekuolienë<br />

„Apdorojus” smegenis elektrine ir magnetine audromis, atmintis iðlieka<br />

kaip ir buvusi. Neiðsitrina ji ir uþðaldyta skystu azotu.”<br />

„Smegenys – tik tarp kitko”<br />

Daiva Karpavièiûtë, „Bûrëja”<br />

Uþsitæsæ, nekonkretûs santykiai átraukia tarsi pelkë. Ir kuo smarkiau<br />

spardomasi, tuo giliau klimpstama.<br />

Bendravimas su vedusiu vyru moteriai seksualine prasme yra vertingas,<br />

nes jis turi ðeimyninio gyvenimo patirties.<br />

Viktoras Ðapurovas<br />

„Seksualinë priklausomybë ir kaip nuo jos pabëgti”<br />

„<strong>Lietuvos</strong> sveikata“ Nr. 13 (490)<br />

Lietuvaitës padejuoja, kad Lietuvoje lyg kokie dinozaurai iðnyko tikri<br />

vyrai – stotingi, madingai apsirengæ, paþástantys stalo árankius ir mokantys<br />

jais naudotis, gerai ávaldæ kalbos dovanà.<br />

Auðra Griðkonytë<br />

„Tobulos moters ieðkantys vyrai skæsta iliuzijø pasaulyje”<br />

„<strong>Lietuvos</strong> rytas“ Nr.192/<strong>2003</strong><br />

Medicinos paslaugø reklama „<strong>Lietuvos</strong> ryte”: „Jauna daili mergina daro<br />

ðvelnø viso kûno masaþà.”<br />

Kodël moterys bijo peliø? […] Pagrindinis moterø rûpestis buvo prasimaitinti.<br />

Jos turëdavo daug vaikø, ir tik maþa jø dalis iðgyvendavo. Ið<br />

medþioklës atneðtà mamuto straublá moterys slëpdavo po akmenimis. Bet<br />

pasirodydavo pelës. Siaubas! […] Ið straublio likdavo tik odos skutai.<br />

Vadinasi, vël keli vaikai, o gal ir visa gentis, mirs ið bado. Tad kaip kità<br />

kartà neklykti pamaèius pelæ?<br />

Edita Èekuolienë<br />

„Nuoðirdûs pokalbiai –<br />

ginklas nuo kûnà kaustanèios baimës”<br />

„<strong>Lietuvos</strong> rytas“ Nr.198/<strong>2003</strong><br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

23

24 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

KLINIKINË PRAKTIKA<br />

Antrosios kartos antipsichotikø<br />

veiksmingumo metaanalizë<br />

John M. Davis MD, Nancy Chen, MS<br />

Ilinojaus universiteto Èikagoje <strong>psichiatrijos</strong> institutas<br />

Ira D. Glick, MD<br />

Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos<br />

<strong>psichiatrijos</strong> ir elgesio mokslø katedra<br />

Apibendrinimas<br />

Specialistø rekomendacijos dël antipsichoziniø<br />

vaistø (APV) parinkimo ðizofrenijai<br />

gydyti labai skiriasi, taèiau<br />

dauguma ekspertø atipinius APV laiko<br />

vienalyte grupe. Manyta, kad atipiniai<br />

APV nëra veikmingesni nei klasikiniai<br />

APV, o klaidingas geresnio veiksmingumo<br />

áspûdis susidaro dël to, kad tyrimuose<br />

palyginimui naudojamo haloperidolio<br />

yra skiriamos nepagrástai didelës, dël<br />

to poveiká maþinanèios, dozës. Ðiame<br />

straipsnyje pateikiama tyrimø metaanalizë,<br />

kurioje vertinamas klasikiniø ir atipiniø<br />

APV veiksmingumas, lyginamas<br />

ávairiø atipiniø APV veiksmingumas bei<br />

didesnës haloperidolio dozës átaka veiksmingumo<br />

palyginimams.<br />

Institucijos ir specialistai teikia prieðtaringas<br />

ðizofrenijos gydymo rekomendacijas,<br />

tai ypaè akivaizdu renkantis APV.<br />

Geddesas ir bendraautoriai atlikæ metaanalizæ<br />

pateikë iðvadà: „Nëra aiðkiø árodymø,<br />

kad atipiniai antipsichiziniai vaistai<br />

yra veiksmingesni ar geriau toleruojami<br />

nei klasikiniai“. Amerikos psichiatrø<br />

<strong>asociacija</strong> teigia, kad ðizofrenijai gydyti<br />

skirtini visi antipsichoziniai vaistai ir nenurodo,<br />

ar kurie ið jø yra pranaðesni. Tad<br />

gydytojui parinkti tinkamiausià gydymui<br />

preparatà nëra paprasta.<br />

Ðiame straipsnyje pristatoma atipiniø<br />

ir klasikiniø APV atsitiktinës atrankos<br />

veiksmingumo tyrimø metaanalizë, kurioje<br />

iðnagrinëta 4 kartus daugiau tyrimø<br />

nei ankstesnëse. Pradþioje vertinant<br />

dozës veiksmingumà iðanalizuoti 24 tyrimai,<br />

kuriuose lyginamas klasikiniø<br />

APV veiksmingumas priklausomai nuo<br />

dozës. Geddesas ir bendraautoriai teigia,<br />

kad didelës klasikinio APV vaisto dozës<br />

maþiau veiksmingos nei vidutinës,<br />

todël tyrimuose nustatomà didesná atipiniø<br />

APV vaistø veiksmingumà lemia<br />

lyginimas su netinkama klasikinio preparato<br />

doze. Siekiant ávertinti lyginamojo<br />

vaisto dozës átakà veiksmingumo tyrimø<br />

rezultatams ir iðvadoms, atlikta<br />

Geddeso apþvelgtø 30 tyrimø neapdorotø<br />

duomenø ir 33 lyginamøjø klasikiniø<br />

bei atipiniø APV efektyvumo tyrimø<br />

(6464 pacientai) Cochrane duomenø<br />

bazëje metaregresinë analizë.<br />

Papildomus metodus, paieðkos strategijà,<br />

lenteles ir kita medþiagà rasite mûsø<br />

tinklalapyje http://www.psych.uic.edu/<br />

faculty/davis/meta_analysis) (Ilinojaus<br />

universitetas Èikagoje, Psichiatrijos katedra,<br />

<strong>2003</strong>) arba papraðæ ðios medþiagos<br />

ið autoriø. Ði metaanalizë tinklalapyje bus<br />

atnaujinama kas ketvirtá.<br />

Metodai<br />

Ðiai metaanalizei atlikti buvo atrinkti<br />

ðizofrenijos ir ðizoafektinio sutrikimo tyrimai,<br />

kuriuose taikyta atsitiktinë atranka,<br />

bei kontrolinë grupë. Ðiais tyrimais<br />

atipiniø APV: amisulprido, aripiprazolio,<br />

klozapino olanzapino, kvetiapino fumarato,<br />

remoksiprido hidrochlorido, risperidono,<br />

sertindolo, ziprazidono hidrochlorido<br />

ir zotepino, poveikis lygintas<br />

su klasikinio ar kito atipinio APV poveikiu.<br />

Taip pat analizuoti tyrimai, kuriø<br />

metu lygintos klasikiniø ir atipiniø APV<br />

dozës, lemianèios terapiná efektà. Ankstesniø<br />

tyrimø metu nustatyta, kad visi<br />

klasikiniai APV vienodai veiksmingi.<br />

Rezultatai vertinti pagal pozityviø ir negatyviø<br />

simptomø skalæ (PANSS), Trumpà<br />

psichiatrinio ávertinimo skalæ (BPRS),<br />

Bendro klinikinio ávertinimo skalæ (GCI)<br />

arba vertinant pokytá tyrimo metu. Veiksmingumas<br />

nustatytas ið atipinio APV pa-<br />

gerëjimo áverèio atimant klasikinio APV<br />

pagerëjimo ávertá ir dalijant rezultatà ið<br />

jø bendrojo standartinio nuokrypio.<br />

Siekiant uþtikrinti ávairiø metaanalitiniø<br />

metodø atitiktá analizei naudotos<br />

penkios Hedgeso–Olkino kompiuterinës<br />

programos: Cochrane MetaView (versija<br />

4.1.1), dvi SAS programos (versija<br />

8.2), MetaWin (versija 2.0) 29 , Comprehensive<br />

Meta-Analysis (versija 1.0.25;<br />

Biostat, Englewood, NJ) ir DOS programa.<br />

Kadangi tyrimo iðvados skyrësi nuo<br />

Geddeso ir bendraautoriø iðvadø, siekta<br />

ávertinti, ar taip ávyko dël metaanalizës<br />

metodø, ar dël interpretacijos skirtumo.<br />

Rezultatai.<br />

Veiksmingumo skirtumai<br />

Atlikus klozapino, amisulprido, risperidono<br />

ir olanzapino veiksmingumo tyrimø<br />

metaanalizæ nustatyta, kad ðiø vaistø<br />

poveikis (95 proc. pasikliautiniame intervale)<br />

buvo atitinkamai 0,49 (0,32–<br />

0,67), 0,29 (0,16–0,41), 0,25 (0,18–<br />

0,33) ir 0,21 (0,14–0,28). Ðie rezultatai<br />

statistiðkai patikimi (P = 10 -7 – 10 -12 ).<br />

Klozapinas buvo veiksmingesnis nei klasikiniai<br />

APV, ðio efekto reikðmë buvo<br />

d=0,49; amisulprido, risperidono ir olanzapino<br />

efektyvumo reikðmës svyravo<br />

apie 0,25 (tai atitinka 4–6 PANSS taðkus<br />

arba 3–4 BPRS taðkus).<br />

Ðia metaanalize nustatyta, kad amisulprido,<br />

risperidono ir olanzapino veiksmingumas<br />

palyginti su klasikiniu APV<br />

yra perpus maþesnis nei klasikinio APV<br />

efektas palyginti su placebu ar klozapino<br />

efektas palyginti su klasikiniu APV.<br />

Didesniuose risperidono ir olanzapino<br />

tyrimuose nustatyti pastovûs skirtumai<br />

nuo klaisikiniø APV, nors taip buvo ne<br />

visose maþesnëse studijose.<br />

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

25

KLINIKINË PRAKTIKA<br />

Tyrimo metu buvo atmestas Geddeso<br />

ir kt. teiginys, kad atipiniai APV<br />

yra vienodai efektyvûs, nes pastarøjø<br />

poveikio skirtumai buvo dideli<br />

(Q 9<br />

=58,8; P=10 -8 atsitiktiniø efektø<br />

modelis). Aripiprazolo, kvetiapino,<br />

remoksiprido, sertindolo ir ziprazidono<br />

efektyvumas statistiðkai patikimai<br />

nesiskyrë nuo klasikiniø APV, taèiau<br />

tai irgi neárodo, kad ðie vaistai tolygûs<br />

klasikiniams, – yra galimybë, kad<br />

tai árodys tolesni tyrimai.<br />

Analizuojant duomenis nustatyta,<br />

kad dozës átaka klasikinio APV vaisto<br />

veiksmingumui nebuvo statistiðkai<br />

patikima, o tendencija netgi buvo<br />

prieðinga Geddeso ir bedraautoriø 1<br />

postuluojamai tendencijai.<br />

Atlikæ metaregresijà Geddesas ir<br />

bendraautoriai 1 padarë iðvadà, kad<br />

efektyvumo skirtumà lëmë per didelë<br />

haloperidolio dozë. Mûsø analizëje<br />

palyginamojo klasikinio ATP preparato<br />

átaka yra nedidelë (p=0,02), o heterogeniðkumo<br />

testas statistiðkai patikimas<br />

(p0,05).<br />

Kai kurie atipiniai APV - klozapinas,<br />

amisulpridas, risperidonas ir<br />

olanzapinas – þymiai veiksmingesni<br />

nei klasikiniai APV, uþtikrina geresná<br />

funkciná atsistatymà, sumaþina<br />

bendràsias prieþiûros iðlaidas, nes sumaþëja<br />

hospitalizavimo iðlaidos. Kadangi<br />

tarp atipiniø APV yra kokybiniø<br />

bei kiekybiniø ðalutiniø reiðkiniø<br />

ir efektyvumo skirtumø, tyrimo autoriai<br />

ásitikinæ, kad priskirti atipinius<br />

APV vienalytei klasei nëra tikslu. Ðio<br />

veiksmingumo skirtumø prieþastys<br />

kol kas nëra þinomos.<br />

Neapdorotø duomenø, gautø atliekant<br />

olanzapino ir risperidono registracinius<br />

tyrimus, metaanalizë atskleidë,<br />

kad abu ðie APV nedaug veiksmingesni<br />

uþ klasikinius APV malðinant<br />

pozityvius simptomus, taèiau vidutiniðkai<br />

veiksmingesni malðinant<br />

negatyvius, kognityvinius nuotaikos<br />

ir impulsø kontrolës simptomus. Taigi<br />

veiksmingumo skirtumai nëra vien<br />

semantiniai.<br />

Geddesas ir kt. teigia: „Kontroliuojant<br />

didesnæ nei rekomenduojama tradiciniø<br />

APV dozæ (…) efektyvumo ir<br />

bendrojo toleravimo skirtumai iðnyksta“.<br />

Ðio tyrimo autoriai su tuo nesutinka,<br />

nes tradiciniø APV toleravimas pagrástas<br />

bendruoju „nubyrëjimo“ skaièiumi.<br />

Kadangi skiriant maþiau veiksmingà<br />

preparatà ið tyrimo pasitraukia<br />

daugiau pacientø, ðis reiðkinys skiriasi<br />

nuo pasitraukimo dël ðalutiniø reiðkiniø<br />

ir „neþinomo“ eksperimentiniø<br />

vaistø toksiðkumo (þr. mûsø tinklalapá,<br />

„Nubyrëjimo procento reikðmë“).<br />

Þinoma, metaanalizës iðvados automatiðkai<br />

netampa gydymo rekomendacija.<br />

Vienas ið metaanalizës<br />

trûkumø yra tas, kad neámanoma subalansuoti<br />

kokybiniø skirtumø, pvz.,<br />

nevienodø ðalutiniø reiðkiniø. Kai<br />

vaistas vartojamas ilgà laikà, gydytojai<br />

praktikai turi pasverti ir ávertinti<br />

ðalutiniø reiðkiniø rizikà, daþná ir<br />

sunkumà (pvz., agranulocitozës vartojant<br />

klozapinà; ðirdies laidumo sutrikimus<br />

vartojant sertindolá; svorio<br />

didëjimà ir cukriná diabetà vartojant<br />

olanzapinà ir klozapinà, prolaktino<br />

padidëjimà vartojant risperidonà ir<br />

kt.). Yra tyrimø, rodanèiø, kad kai kurie<br />

atipiniai APV (t.y., risperidonas<br />

ir amisulpridas) sukelia nuo dozës<br />

priklausomus ekstrapiramidinius<br />

simptomus (EPS). Kiti atipiniai APV<br />

sukelia taip maþai EPS, kad jø daþnis<br />

tampa placebo daþniu.<br />

Apibendrinant galima teigti, kad<br />

kai kurie atipiniai antispichoziniasi<br />

vaistai – klozapinas, amisulpridas,<br />

risperidonas ir olanzapinas – veiksmingesni<br />

uþ klasikinius, nes malðina<br />

ne tik pozityvius, bet ir negatyvius ir<br />

kognityvinius ðizofrenijos simptomus,<br />

todël uþtikrina visapusiðkesnæ<br />

reabilitacijà. Vadinasi, dël efektyvumo<br />

ir EPS pranaðumø olanzapinà,<br />

risperidonà ir amisulpridà reikia laikyti<br />

pirmosios eilës vaistais.<br />

Parengë gyd. rezidentë<br />

L. Blinstrubaitë<br />

Kauno medicinos universitetas<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichoanalizës draugija<br />

Psichoanalitinës<br />

psichoterapijos<br />

mokymo<br />

programa<br />

Praðymai dalyvauti programoje priimami<br />

nuo 2004 sausio 1 iki 2004 m. geguþës 1 d..<br />

Psichoanalitinës psichoterapijos mokymo<br />

programa – podiplominio mokymosi programa,<br />

turintiems universitetiná psichologo (magistro)<br />

arba gydytojo diplomà.<br />

Ðià programà organizuoja <strong>Lietuvos</strong> psichoanalizës<br />

draugija ir Kauno medicinos universitetas.<br />

Programa sudaryta remiantis Europos<br />

psichoanalitinës psichoterapijos federacijos<br />

(EPP) standartais ir atitinka KMU profesinio<br />

tobulinimosi kursø reglamentà.<br />

Programos trukmë – 4 metai.<br />

Mokymas vyks lietuviø kalba, taèiau didþioji<br />

dalis literatûros teorinëms studijoms – anglø<br />

kalba (dalis – rusø kalba).<br />

Mokytojai – LPaD pripaþinti asmeniniai terapeutai,<br />

supervizoriai ir teorijos mokytojai.<br />

Sëkmingai baigus pilnà studijas KMU iðduoda<br />

psichoanalitinës psichoterapijos programos<br />

baigimo paþymëjimà.<br />

Registracijos formas praðome siøsti<br />

elektroniniu paðtu<br />

mokymo komiteto pirmininkei R.Þidonienei:<br />

remutez@one.lt<br />

arba paprastu paðtu:<br />

Mokymo komitetui<br />

Vilniaus psichoterapijos ir<br />

psichoanalizës centras<br />

Latviø 19a, Vilnius, LT – 2004<br />

Kauno medicinos universitetas<br />

Podiplominiø studijø skyriaus<br />

vyr.specialistë Laima Vasiliauskaitë<br />

e-paðtas laiva@one.lt<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichoanalizës draugija<br />

www.elnet.lt/psychoanalysis/<br />

psychoanalysis/<br />

Malonioji 5, Vilnius<br />

Prezidentë Aurelija Markevièienë<br />

e-paðtas: aurema@takas.lt<br />

26 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)<br />

27

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!