Lietuvos totoriai Nr. 73 - Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai Nr. 73 - Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai Nr. 73 - Tautinių bendrijų namai
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Nr</strong>.2(<strong>73</strong>) 2004 m. vasario mën. <strong>Lietuvos</strong> totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis<br />
www.tatary-litwy.8k.com<br />
Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.<br />
Kurban Bairamo ðventë Lietuvoje<br />
V i l n i a u s<br />
Ðiai didþiausiai musulmonø ðventei<br />
visi tikintieji ruoðiasi ið anksto. Vilniaus<br />
maldø namuose, kur kas penktadiená<br />
vykdavo pamaldos, imamas Kemalis Ðahinas<br />
aiðkino tikintiesiems ðios ðventës<br />
prasmæ ir kvietë jai tinkamai pasiruoðti.<br />
Kai kas, tame tarpe ir muftijus Romualdas<br />
Krinickis, ruoðdami kurbanà<br />
Keturiasdeðimt totoriø kaime devynias<br />
dienas atliko pasninkà. Ið ankstaus ryto<br />
vasario 1 d. á maldos namus, Vivulskio<br />
g. 3, rinkosi tikintieji atlikti rytinæ maldà.<br />
Po to lygiai 9 val. prasidëjo Kurban<br />
Adomas ASANAVIÈIUS<br />
K a u n e<br />
k r a ð t e<br />
bairamo ðventinis namazas, kuriame dalyvavo<br />
apie 50 þmoniø. Á nedidelæ maldø<br />
salæ visi atëjusieji sutilpti negalëjo, dalis<br />
klausësi maldø kitame kambaryje.<br />
Pasveikinæ vienas kità, ðventës dalyviai<br />
pasiskirstë á tris grupes vaþiuoti ið<br />
anksto uþsakytø kurbanø ritualiniam<br />
atlikimui. Keletas automobiliø iðvaþiavo<br />
á Nëmëþá, kiti á Raiþius, o 10 þmoniø trimis<br />
automobiliais nuvykome prie pat Latvijos<br />
sienos á Turmantà, kur buvo nupirktas<br />
didelis raguotis ir du avinai.<br />
(Nukelta á 4-tà psl.)<br />
Inesa MAÞITOVA<br />
Neseniai baigësi antroji didþioji musulmonø<br />
ðventë – Kurban Bairam arba Taèiau jam nebuvo leista paaukoti savo<br />
Tai buvo jam iðbandymas nuo Dievo.<br />
Eid al-Adha. Ði ðventë tæsiasi keturias sûnaus ir vietoj jo Pranaðui Ibrahimui<br />
dienas deðimtà Zul-hidþà mënesá. Jos (tebûnie Dievo palaima) buvo atsiøstas<br />
uþbaigimo metu yra papjaunamas gyvulys<br />
kaip ir anais laikais vardan Visagalio aukojimas yra atliekamas dël Allah ir nëra<br />
gyvulys, kurá jis ir paaukojo. Tad gyvulio<br />
Allah. Mësa yra dalinama þmonëms, kurie<br />
sunkiau gyvena, vargstantiems. Ði gomis. Kadangi Dievas davë iðbandymà<br />
susijæs su kokiais nors stabmeldþiø apei-<br />
gyvulio aukojimo tradicija yra tæsiama Pranaðui Ibrahimui (tebûnie Jam Dievo<br />
nuo senø laikø. Pranaðas Ibrahimas (tebûnie<br />
Jam Dievo palaima) Allah palie-<br />
gilø tikëjimà, paklusnumà ir pagarbà.<br />
palaima) ði ðventë primena mums apie<br />
pimu turëjo paaukoti savo sûnø Ismailà.<br />
(Nukelta á 3-èià psl.)<br />
Vyksta Islamo þinovø viktorina.<br />
N ë m ë ë y j e<br />
Aiða ILJASEVIÈ<br />
Nemëþio totoriø bendruomenës<br />
pirmininkë<br />
2004 m. vasario 1 d. 10.00 ryto visi<br />
Nemëþio musulmonai, sveèiai ið Vilniaus,<br />
Alytaus Butrimoniø ir sveèiai ið<br />
Turkijos susirinko prie meèetës á ðventiná<br />
namazà Kurbam bairamo garbei. Prie<br />
meèetës susirinko apie 200 þmoniø, ne<br />
visi galëjo patekti á vidø, daugelis stovëjo<br />
lauke. Maldà skaitë mûsø imamas<br />
Mikas Chaleckas, jam padëjo muedzinas<br />
Ivanas Vilèinskis ir kiti.<br />
Po maldos visi iðëjo á kiemà, kur tarpusavyje<br />
dalinosi sodoga, o paskui pagal<br />
nusistovëjusá paprotá nuëjo á miziarà<br />
aplankyti artimø mirusiøjø kapø. Neþiûrint<br />
á þiemos metà ir sniegà, visi kapai<br />
buvo iðvalyti nuo sniego taip, kad buvo<br />
lengva prie jø prieiti. Tuo metu kieme<br />
jau ruoðtasi pjauti du kurbanus. Vienà<br />
kurbanà pjovë jaunas verslininkas<br />
Aleksandras Gimbickis. Jis gimæs Baltarusijoje,<br />
vedæs Nemëþio musulmonæ<br />
Taidæ Dzenajavièiûtæ. Aleksandras ir<br />
Taidë augina du vaikus: penkiolikametæ<br />
dukrà Emilijà ir dvylikametá sûnø Eldarà.<br />
Abu vaikai mokosi Vilniuje vidurinëje<br />
mokykloje ir lanko sekmadieninæ mokyklà<br />
Vilniaus totoriø kultûros centre<br />
(Vivulskio g.3), kur mokosi skaityti Koranà<br />
ir totoriø kalbà.<br />
Taip pat pas mus kurbanà pjauti atvaþiavo<br />
sveèiai ið Turkijos - jauni verslininkai<br />
ir studentai. Jiems labai patiko totoriðki<br />
koldûnai ir pyragas „ðimtalapis“.<br />
Mësa buvo padalinta ir iðveþiota po<br />
namus.<br />
Vakare visi norintys atëjo á barà „Nemëþis“,<br />
kur vyko diskoteka ir linksmintasi iki<br />
vidurnakèio. Dalyvavo apie 70 þmoniø.<br />
Diskotekoje dalyvavo jaunimas, jø tëvai,<br />
o taip pat vyresnio amþiaus þmonës. Buvo<br />
labai linksma. Diskotekà vedë atsakingas<br />
uþ jaunimo sektoriaus darbà, KTU statybos<br />
ir architektûros fakulteto IV kurso<br />
studentas Artûras Muchlia.
2 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>) 2004 m. vasario mën.<br />
VLADAS ÞALNERAUSKAS: “LIETUVOS<br />
TARPTAUTINËS IZOLIACIJOS NEPASTEBIU”<br />
Galimas SITDYKOVAS<br />
Apie dabartinæ politinæ padëtá Lietuvoje mûsø laikraðèiui davë interviu LR<br />
Seimo narys Vladas Þalnerauskas.<br />
- Kaip Jûs vertinate dabartinæ politinæ<br />
ir ekonominæ padëtá Lietuvoje?<br />
- Vertinu labai gerai tarptautinæ <strong>Lietuvos</strong><br />
padëtá. Bet yra labai blogø þenklø<br />
apie eiliniø <strong>Lietuvos</strong> þmoniø gyvenimo<br />
sàlygø stagnacijà ir net blogëjimà. Nors<br />
Vyriausybë dabar skelbia, kad didins<br />
atlyginimus biudþetiniø ástaigø darbuotojams<br />
ir pensijas, vis tiek tai kelià nerimà,<br />
nes visa tai neturi realaus ekonominio<br />
pagrindo ir planuojama tai daryti<br />
ið skolintø lëðø, todël kaþkam tà skolà<br />
reikës graþinti. Taigi, gyvenimo pagerëjimas<br />
planuojamas mûsø vaikø ir anûkø<br />
sàskaita.<br />
- Kokios, Jûsø manymu, iðpuolio<br />
prieð <strong>Lietuvos</strong> Respublikos prezidentà<br />
Rolandà Paksà prieþastys?<br />
- Korumpuotø politikø sàmokslas.<br />
- Kaip Jûs galvojate, kokias klaidas<br />
prezidentas padarë ið tikrøjø?<br />
- Tikëjosi ið politiniø oponentø<br />
sàþiningumo.<br />
- Mano manymu, prezidentui nereikëjo<br />
atleisti savo padëjëjø. Kà Jûs<br />
apie tai pasakysit?<br />
- Pritariu.<br />
- Kà Jûs galite pasakyti apie, taip vadinamà,<br />
<strong>Lietuvos</strong> tarptautinæ izoliacijà?<br />
Ar Uþsienio reikalø ministras turi<br />
teisæ vieðinti privaèius pokalbius, netgi<br />
nesakant, su kuo buvo kalbëta ir interpretuojant<br />
juos, kaip oficialià kitø<br />
ðaliø pozicijà?<br />
- <strong>Lietuvos</strong> tarptautinës izoliacijos<br />
nepastebiu. Ministras Valionis pasielgë<br />
neetiðkai.<br />
- Norëèiau suþinoti Jûsø nuomonæ:<br />
kokios pozicijos dabartinëje padëtyje<br />
turi laikytis mûsø ðalies tautinës maþumos?<br />
- Turëtø bûti lojalios <strong>Lietuvos</strong> Respublikai<br />
ir prezidentui. Kai kurie tautiniø<br />
maþumø atstovai pasiraðë laiðkà prezidentui<br />
su reikalavimu atsistatydinti, bet<br />
tie þmonës atstovauja tik save. Ir, kaip<br />
að þinau, tarp tø þmoniø nëra <strong>Lietuvos</strong><br />
totoriø atstovo.<br />
- Prie Prezidentûros sudaryta Tautiniø<br />
maþumø taryba. Beveik visi tos<br />
tarybos nariai - valstybës tarnautojai.<br />
Ir tik vienas - tautiniø maþumø atstovas.<br />
Bet, mano manymu, jis vienas negali<br />
atstovauti visø tautiniø maþumø<br />
interesø. Ar galima aptarti klausimà,<br />
kad ta prezidentinë taryba bûtø papildyta<br />
ir kitø, pagrindiniø tautiniø maþumø<br />
atstovais?<br />
- Pritariu. Jei á mane kreiptøsi, padëèiau<br />
tai padaryti.<br />
- Kaip Jûs manote, kokià átakà daro<br />
dabartinë politinë krizë <strong>Lietuvos</strong><br />
tarptautiniams santykiams su ES<br />
ðalimis, NATO ir Rusija?<br />
- Politinës krizës nëra, yra tik skandaliukas,<br />
neturintis átakos <strong>Lietuvos</strong><br />
tarptautiniams santykiams.<br />
- Kaip Jûs vertinate Darbo partijos<br />
galimybes Seimo rinkimuose? Ar galima<br />
prognozuoti Liberaldemokratø<br />
partijos bendradarbiavimà su Darbo<br />
partija?<br />
- Vertinu gerai. Liberaldemokratai<br />
neatmeta galimybës bendradarbiauti ir<br />
su Darbo partija.<br />
- Mano manymu, iðpuoliai prieð Lie-<br />
Pokalbio metu; ið kairës LR Seimo<br />
narys Vladas Þalnerauskas.<br />
tuvos prezidentà Rolandà Paksà bus tæsiami<br />
maþiausiai iki Seimo rinkimø?<br />
Jûsø prognozë?<br />
- Norinèiø nuversti tautos iðrinktà<br />
prezidentà visada bus. Todël ir ákurtas<br />
judëjimas „Uþ teisingumà ir demokratijà“.<br />
Svarbu, jog ðis judëjimas nesukurtas<br />
ið virðaus, o kilo spontaniðkai,<br />
tautos iniciatyva. Vasario 16-oji - <strong>Lietuvos</strong><br />
valstybës atkûrimo diena - turi<br />
bûti tautos vienybës, o ne skaldymo<br />
diena. Turime ieðkoti, kas mus jungia,<br />
o ne prieðina.<br />
- Kai kurie <strong>Lietuvos</strong> prezidento ir<br />
Liberaldemokratø partijos oponentai<br />
aiðkina, kad erelis - tai faðizmo simbolis.<br />
Ar tai turi pagrindà?<br />
- Pagal heraldikos principus, erelis<br />
simbolizuoja stiprià ir tvarkingà valstybæ.<br />
Liberaldemokratø þenklas - skrendantis<br />
erelis, naguose laikantis àþuolo<br />
lapø vainikà. Kaip pavyzdá galiu pateikti<br />
JAV herbà - tai irgi skrendantis erelis,<br />
tik naguose laiko strëliø kuokðtà. Yra<br />
daug kitø demokratiniø valstybiø,<br />
kurios savo herbuose vaizduoja erelá,<br />
tarp kuriø ir Vokietija, ir Lenkija.<br />
- Aèiû uþ pokalbá.<br />
Ðiø metø vasario 26 d. ávyko Kauno tautiniø maþumø<br />
kultûros centro prezentacija. Ðiame renginyje dalyvavo<br />
tautiniø maþumø bendrijø atstovai, tautiniø maþumø ir<br />
iðeivijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav<br />
Vidtmann, Kauno miesto savivaldybës kultûros skyriaus<br />
vedëjas Sigitas Ðliaþas, Centro direktorius Dainius Babilas.<br />
Susirinkusieji apþiûrëjo patalpas. Ðiame 2-jø aukðtø pastate,<br />
bendro ploto 500 kvadratiniø metrø, yra aktø salë ir keletas<br />
kabinetø. Pirmajame aukðte Romø bendrijoms paskirti du<br />
kabinetai. O kitos patalpos skirtos visø kitø tautiniø maþumø<br />
bendrijø tikslams.<br />
Po pastato apþiûrëjimo prasidëjo posëdis, kuriame buvo<br />
aptarta busima Centro veikla. Buvo nustatytos dvi pagrindinës<br />
Centro veiklos kryptys: pirma - metodinë informacinë<br />
kryptis ir antra - tautiniø maþumø bendruomeniø renginiai.<br />
Oficialus Centro atidarymas ávyks kovo 11 dienà.<br />
Ávyko Kauno tautiniø maþumø kultûros centro prezentacija<br />
Ið deðinës: Kauno Kultûros skyriaus vedëjas S.Ðliaþas,<br />
Centro direktorius D.Babilas, TMID gen.direktoriaus pav.<br />
S.Vidtmann.
(Atkelta ið 1-o psl.)<br />
Sekmadiená Kauno meèetëje ávyko rytinës<br />
pamaldos Kurban Bairam ðventës<br />
proga. Po pamaldø buvo skaitomas pamokslas<br />
arabø, lietuviø ir anglø kalbomis.<br />
Á meèetæ susirinko nemaþai þmoniø,<br />
kurie taip pat kartu atsivedë ir vaikø. Po<br />
pamokslo þmonës sveikino vieni kitus,<br />
linkëjo tvirtybës, sveikatos, kantybës ir<br />
pan. Paskui buvo vaiðinamasi vaiðiais<br />
ir, jau kaip tradicja, totoriðku pyragu<br />
ðimtalapiu.<br />
Praëjus savaitei, ðventës proga Kaune<br />
buvo organizuotas koncertas. Ðá renginá<br />
organizavo <strong>Lietuvos</strong> Musulmonø Jaunimo<br />
bendrija. Tai jau buvo treèias tokio<br />
pobûdþio bendrijos organizuojamas renginys.<br />
Pirmas buvo ávykæs Kaune Ramadan<br />
ðventës proga, antras - organizuotas<br />
Alytuje Kurban Bairam ðventës proga.<br />
Ðá kartà renginys vël vyko Kauno<br />
maisto pramonës kolegijoje.<br />
Á koncertà suvaþiavo nemaþas bûrys<br />
vaikø ið Vilniaus ir jo rajonø, (Grigiðkiø,<br />
Nemëþio, 40 totoriø miestelio), Alytaus,<br />
Butrimoniø, Raiþiø. Netgi atvyko vaikø<br />
su suaugusiais ið tolimo <strong>Lietuvos</strong> kampelio<br />
– Visagino. Taip pat susirinko nemaþai<br />
vaikø su tëveliais ið Kauno. Taigi,<br />
per ðá renginá buvo didelë proga vaikams<br />
vël susitikti kartu, taip pat susipaþinti<br />
su kitais, tëveliams pabendrauti tarpusavyje.<br />
Atvyko taip pat ir merginø, priëmusiø<br />
islamà. Taèiau nemaþai vaikø susirgo,<br />
dël ko negalëjo atvykti á renginá. Taèiau<br />
salë buvo pilna: susirinko virð pusantro<br />
ðimto þmoniø. Sulaukemë sveèiø -<br />
<strong>Lietuvos</strong> totoriø bendrijos pirmininko<br />
Ado Jakubausko, taip pat kitø bendrijos<br />
atstovø.<br />
Renginys prasidëjo skaitymu iðtraukos<br />
ið Korano. Paskui susirinkæ þmones<br />
buvo pasveikinti, pasakyta kodël, kokia<br />
proga ðiandien visi susirinkome, ir<br />
prasidëjo ðventinis koncertas. Renginio<br />
metu savo koncertinæ programà turëjo<br />
paruoðti ið kiekvieno miestelio atvykæ<br />
vaikai. Taèiau ne visi atvyko pasiruoðæ,<br />
tad koncerto metu teko jiems stebëti kitø<br />
pasirodymus ir imti ið jø pavyzdá.<br />
Á ðá renginá taip pat buvo atvyko èeèënø<br />
vaikai su savo programa, afganistanieèiai.<br />
Taip pat aktyviai á koncertinæ<br />
programà ásitraukë ir studentai uþsienieèiai,<br />
studijuojantys Lietuvoje, kurie taip<br />
pat padëjo organizuoti ðá renginá. Jie atliko<br />
dainas „anaðidus“ islamiðka tematika.<br />
Þaismingà, visai salei pakëlusià nuotaikà<br />
improvizuotà vaidinimà atliko vaikai su<br />
vadove ið 40 totoriø miestelio, kurie<br />
savaidino jø miestelyje vykstanèià<br />
sekmadieninæ pamokà, kurià praveda<br />
studentas uþsienietis. Renginio metu<br />
girdëjosi ávairiø vaikø atliekamø dainø,<br />
ðokiø. Mergaitë Dina ið Vilniaus iðraiðkingai<br />
padëklamavo eileraðtá turkø kalba ir iðvertë<br />
já á lietuviø kalbà. Vienas dràsus atlikëjas ið<br />
Visagino suþavëjo publikà atlikæs totoriðkas<br />
melodijas akordeonu.<br />
Renginio metu buvo pravesta viktorina.<br />
Vaikai atsakinëjo á klausimus, - uþ tai<br />
<strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>)<br />
2004 m. vasario mën.<br />
Kurban Bairamo ðventë Kaune<br />
Koncerte<br />
dalyvavo<br />
èeèënai,<br />
libanieèiai<br />
ir berniukas<br />
ið Visagino<br />
gavo apdovanojimus. Ypaè aktyvûs savo<br />
þiniomis pasirodë Kauno, Raiþiø ir<br />
kt. vaikai. Taèiau kiti taip pat nenorëjo<br />
atsilikti nuo jø. Tai parodë kitiems vaikams,<br />
kad jie dar turi pasimokyti, geriau<br />
pagilinti savo þinias, kad nereiktø atsilikti<br />
nuo savo draugø.<br />
Koncertas praëjo greitai. Iðkart po jo<br />
sveèiø laukë puikus vaiðiø stalas. Salëje,<br />
prie vaiðiø stalo girdëjosi þaismingi vaikø<br />
balsai, tëvø pasiðnekuèiavimai, buvo<br />
dalijimasi áspûdþiais, susipaþástama ir t.t.<br />
Pagal programà po vaiðiø laukë kelionë<br />
á Kauno meèetæ. Kadangi nemaþai vaikø<br />
dar nei karto nebuvo apsilankæ meèetëje,<br />
- jie su nekantrumu laukë ðios iðvykos.<br />
Taip pat kai kurie tëveliai buvo patenkinti,<br />
nes jau seniai nesilankë Kauno<br />
meèetëje.<br />
Meèetë buvo pilnut pilnutëlë atvykusiø<br />
sveèiø. Pirmame aukðte susëdusiems ratu<br />
vaikams studentas Fawzi paaiðkino, kaip<br />
reikia pasiruoðti maldai, kad prieð maldà<br />
kiekvienas turi atlikti apsiprausimà – Vudu.<br />
Vienas ið vaikø - Albertas buvo pakviestas<br />
pasakyti maldø pavadinimus. Po nedidelës<br />
Bendras salës vaizdas.<br />
3<br />
pamokëlës vaikai nubëgo atlikti apsiprausimà,<br />
ir paskui visi kartu sustojo bendrai<br />
maldai. Po maldos buvo iðdalintos visiems<br />
knygutës lietuviø kalba. Laikas prabëgo<br />
greitai, ir po maldos jau turëjo visi skirstytis<br />
namo. Renginys praëjo sëkmingai. Buvo<br />
malonu matyti spindinèius, patenkintus<br />
vaikø veidus. Mums reikia daþniau<br />
pravesti tokio pobûdþio renginius, kurie<br />
yra labai svarbûs mûsø vaikams.<br />
Tarpusavyje mes esame broliai ir sesërys,<br />
tad turime siekti ir stengtis padëti vieni<br />
kitiems, teikti dþiaugsmà vieni kitiems.<br />
Tesaugo mus ir mûsø vaikus Allah.
4 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>) 2004 m. vasario mën.<br />
Ponas R.Makaveckas teisingai raðo,<br />
kad tarpukario laikotarpiu didþiausià postûmá<br />
kultûros baruose áneðë þymûs tø<br />
metø <strong>totoriai</strong>:Krièinskiai, Achmatovièiai,<br />
Synkievièiai, Romanovièiai ir kiti veikëjai.<br />
Bet persikelkime á ðiuos laikus. Kaip<br />
þinote, ðiuo metu <strong>Lietuvos</strong> totoriø tarpe<br />
yra nemaþai iðsilavinusiø þmoniø, tame<br />
tarpe garbingø mokslo daktarø, dirbusiø<br />
ávairiuose mokslo srityse. Atrodo, kad<br />
totoriø tauta Lietuvoje neiðnyko, ji áneða<br />
savo indëlá á bendrà mûsø valstybës<br />
technikos ir kultûros aruodà.<br />
Tad kyla klausimas, kodël mûsø mokslininkai,<br />
specialistai iki ðiol nesugeba<br />
panaudoti savo þinias mûsø <strong>Lietuvos</strong><br />
totoriø tautinës kultûros iðsaugojimui?<br />
Raðyti straipsnius, savo pastabas ir<br />
pamokymus yra lengviausia, taèiau jaunosios<br />
kartos labui, savo tautos iðsaugojimui,<br />
bûtinas mûsø tautos ðviesuoliø<br />
indëlis.<br />
Norëèiau paklausti: Kà Jûs p. Makaveckai,<br />
turëdamas didþiulá savo mokslo<br />
darbo staþà, padarëte <strong>Lietuvos</strong> totoriø<br />
labui? Kà padarë kiti mûsø mokslo<br />
veikëjai?<br />
Mes nemëgstame girtis ir, be jokio pavydo<br />
kitiems mûsø tautos atstovams,<br />
gyvename, pagal galimybæ stengiamës<br />
auklëti savo jaunàjà kartà mûsø tautos<br />
dvasia.<br />
Vilniuje jau 11 metø veikia totoriø sekmadieninë<br />
mokykla. Ji yra nevalstybinë,<br />
oficialiai registruota ðvietimo mokslo<br />
ástaiga, turinti ástatus, mokymo programà.<br />
Mûsø sekmadieninë mokykla, tai ne<br />
prie meèeèiø ikikarinë taip vadinama<br />
medrese, kur mokë vien tikybos. Tai, aið-<br />
Pamàstymai po p. R. Makavecko straipsnio<br />
"Kas mes-kultûros poþiûriu"<br />
Elena Aleksandravièienë<br />
Vilniaus totoriø sekmadieninës mokyklos vadovë<br />
ku, savo laiku vaidino didþiulá vaidmená<br />
iðsaugant tikybà, paproèius ir tautines<br />
tradicijas. Pamirðæ gimtàjà kalbà, tik<br />
Ðv.Korano dëka mes dar ðiek tiek esame<br />
ðios tautos atstovais. Taèiau, ar gali save<br />
vadinti pilnaverèiu tautieèiu þmogus,<br />
kuris neþino savo kalbos, savo tautos<br />
istorijos, muzikos, tautiniø tradicijø, kultûros<br />
bruoþø?<br />
Todël pagal mokymo programà mûsø<br />
mokykloje dëstoma ne tik religija, bet ir<br />
totoriø kalba, etnokultûra, kur mokoma<br />
tautos istorija, geografija, muzika, meno,<br />
tautiniø patiekalø gaminimas ir kiti<br />
dalykai.<br />
Mokyklà lanko Vilniaus ir aplinkiniø<br />
kaimø vaikai.<br />
Mes esame nuoðirdþiai dëkingi mokytojams<br />
Kemaliui Ðahin, Galijai Chanum,<br />
Natelai Nasibovai uþ jø nesavanaudiðkà<br />
paramà <strong>Lietuvos</strong> totoriø jaunimui.<br />
Tik dëka jø dalis sekmadieninës mokyklos<br />
moksleiviø iðmokæ maldos kartu<br />
su tëvais, atlieka religines apeigas meèetëse,<br />
laidojimo bei minëjimø apeigose.<br />
Dauguma moksleiviø tæsia mokslus<br />
aukðtosiose mokymo ástaigose, tame<br />
tarpe uþsienyje.<br />
Pavyzdþiui, buvusi ðios mokyklos<br />
moksleivë Þanna Iljaseviè, baigusi Ankaros<br />
Universiteto filologijos fakultetà,<br />
jau ðiais metais gaus turkø kalbos magistro<br />
diplomà.<br />
Atostogø metu ði gabi studentë mielai<br />
dirbo mûsø mokykloje ir, gerai mokëdama<br />
lietuviø, rusø, lenkø kalbas, padëjo turkø<br />
kalbos mokytojui dëstyti vaikams<br />
turkø kalbà.<br />
Taip, mes nelaukiame paramos ið dangaus<br />
aukðtybiø ar dar kaþko kito. Mes<br />
patys iðugdëme savo mokytojus.<br />
Norisi suþinoti, kà padarë ðiuo klausimu<br />
Kauno ar kitos bendruomenës? Gal<br />
mes galëtumëme perimti jø gerà darbo<br />
patirtá, uþ tai bûtume jums labai dëkingi!<br />
Gerbiamas p. R.Makaveckas aimanuoja<br />
dël meno saviveiklos. Kiek prisimename,<br />
Kaune buvo vaikø meno kolektyvas,<br />
taèiau jis mirë. Kodël?<br />
Vilniaus etnografinio ansamblio “Alija”,<br />
vadovaujamo Aleksandro Melecho,<br />
dalyvës - tai buvusios mûsø sekmadieninës<br />
mokyklos moksleivës. Malonu,<br />
kad pravedant totoriø vakarones, kur<br />
dalyvauja ne tik Vilniaus, bet ir Kauno,<br />
Alytaus bei kitø rajonø atstovai, ðio meno<br />
kolektyvo pasirodymas bûna þiûrovø<br />
tinkamai ávertintas.<br />
Mes sutinkame, kad dalis mûsø tautieèiø<br />
yra kilæ ið Krymo totoriø. Ir kaip<br />
raðo p. R.Makaveckas: "Mes turime remtis<br />
Krymo totoriø folkloru." Taèiau mûsø<br />
ansamblis, atlikdamas totoriø ir turkø<br />
dainas, ðokius, pilnai patenkina ne tik<br />
tiurkø kilmës, bet ir kitus þiûrovus.<br />
Bendradarbiaujant su Turkijos ambasada,<br />
gerai besimokantiems moksleiviams<br />
paþadëta organizuoti iðvykà á Turkijà,<br />
kad jie geriau paþintø ðio kraðto istorijà,<br />
kultûrà, uþmegztø ryðius su bendros<br />
tikybos moksleiviais.<br />
Aiðku, pasiekti pasitikëjimà bei paramà<br />
galima tik abipusiu supratimu ir pagarba<br />
vieni kitiems.<br />
Tad gal palikime memuarus savo vaikams<br />
ir anûkams, o kibkim prie darbo.<br />
Mieli broliai mano, gal ne akimirksniu,<br />
bet ið naujo atgimsim!<br />
KURBAN BAIRAMO ÐVENTË RAIÞIUOSE<br />
Raiþiø kultûros centre prie ðventinio stalo susirinko apie ðimtas þmoniø.
Perskaièiusi laikraðtyje “<strong>Lietuvos</strong> <strong>totoriai</strong>”<br />
Jûsø straipsná “Kas mes - kultûros<br />
poþiûriu” man kilo mintis iðsakyti<br />
savo nuomonæ tik apie tai, kas lieèia sekmadieniniø<br />
mokyklø moksleiviø totoriø<br />
kalbos mokymà.<br />
Taip, Jûs teisus “jog mes savo tarpe<br />
turime du aukðtai iðlavintus religijos<br />
autoritetus” ir ”turime labai aukðtos<br />
kvalifikacijos istorikus, kalbø specialistus.<br />
Pakankamai turime ir muzikos mokytojø<br />
bei meno saviveiklos vadovø.” Taèiau<br />
ðie mûsø aukðtø kategorijø specialistai<br />
nedirba su sekmadieniniø mokyklø<br />
moksleiviais.<br />
Ir Jûs puikiai suprantate, kodël.<br />
Todël, kad dirbti reikia, kaip dirba tie<br />
“arabai, turkai ir Volgos <strong>totoriai</strong> - t.y. nemokamai.<br />
Jûs teisingai ásitikinæs, kad<br />
"ðis darbas neturi bûti neapmokamas.”<br />
Taèiau, kaip mes visi þinome, visame pasaulyje<br />
nevalstybinës sekmadieninës<br />
mokyklos iðlaikomos paèiø bendruomeniø<br />
lëðomis. Þydø, lenkø ir rusø valstybiniø<br />
mokyklø mokytojai kaip ir lietuviø<br />
tikrai gauna atlyginimus. O mes, gyvendami<br />
ávairiuose miestø rajonuose, ar turime<br />
galimybæ ásteigti valstybinæ mokymo<br />
ástaigà ir ar tai tikslinga? Nevalstybinës<br />
ðvietimo ástaigos, ásigaliojus naujam<br />
ðvietimo ástatymui bûtø gerai, kad ateityje<br />
bûtø finansuojamos, taèiau kaþin<br />
ar taip bus?<br />
Jûs p. Makaveckai neprieðtaraujate<br />
“ateiviams”-” jog dirbtø ir turkai ar Volgos<br />
<strong>totoriai</strong>, bet tik ðalia, o ne vietoje<br />
mûsø paèiø. “<br />
Aèiû Jums, p. Makaveckai, kad “leidþiate”<br />
mums ‘’ateiviams” dirbti, taèiau<br />
kol mes sulauksime “mûsø” specialistø,<br />
jau nebebus kà mokyti. Skaitai Jûsø komentarà<br />
ir darai iðvadà, jog visi Jums<br />
skolingi. “Ðvietimo Ministerija privalo<br />
apmokëti uþ totoriø kalbos pamokas,<br />
dëstomas totoriø vaikams. “O” Turkijos<br />
pasiuntinybë privalo organizuoti suaugusiøjø<br />
ir vaikø ekskursijas á Turkijà,<br />
apmokëti vasaros stovyklas”.<br />
O kodël ne atvirkðèiai?<br />
Jûs teigiate: “bet pagrindinë dominantë<br />
yra Krymo totoriø tradicijos”. Prisimename,<br />
buvo pas mus Krymo studentai.<br />
Jie Lietuvoje ásigijo aukðtàjá iðsilavinimà,<br />
sukûrë ðeimas, liko èia gyventi, gavo <strong>Lietuvos</strong><br />
pilietybæ, dirba ávairiose srityse.<br />
Taèiau kaþkodël nesigirdi, kad jie panorëtø<br />
mokyti mûsø vaikus Krymo totoriø kalbos.<br />
O galëtø, kaip Jûs raðote, iðmokyti<br />
bent 300 þodþiø ne turkø ar Volgos totoriø<br />
<strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>)<br />
ATVIR<br />
TVIRA ÐIRDIMI PONUI<br />
ROMUALDUI MAKAVECKUI<br />
Galija FEDOSIUK<br />
Totoriø kalbos mokytoja<br />
2004 m. vasario mën.<br />
kalbos. Jie<br />
nemoko mus<br />
tos kalbos,<br />
gal Jûs nepraðot?<br />
Kodël?<br />
Toliau, Jûs p. Makaveckai, raðote, kad<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>totoriai</strong> pamirðo savo gimtàjà<br />
kalbà dar 17-me amþiuje ir teigiate: “Að<br />
puikiai suprantu, jog to, kas prarasta,<br />
nesugraþinsi.”Nejaugi Jûs neþinote, kad<br />
pasaulyje yra tautø, kurios atgavo savo<br />
raðmenijà, prabëgus tûkstantmeèiams?!<br />
Todël ir <strong>Lietuvos</strong> <strong>totoriai</strong>, ne tokie jie<br />
atsilikæ, kad negalëtø atgaivinti savo<br />
gimtàjà kalbà.<br />
Te padeda mûsø ásitikinimams ir tegul<br />
palaimina Vieðpats mûsø triûsà <strong>Lietuvos</strong><br />
totoriø jaunosios kartos labui.<br />
Keliais þodþiais noriu pasisakyti ir<br />
apie ðventæ “Sabantui”.<br />
Jûs raðote “Mûsø temperamentas ir<br />
mentalitetas jau kitas ir tokià pasilinksminimo<br />
priemonæ pas mus sunku organizuoti”.<br />
Að esu daugkartinë ðiø ðvenèiø<br />
dalyvë Visagine ir, atrodo, gerai supratau<br />
tas prieþastis. Ten susirenka ðimtai<br />
ávairaus amþiaus þmoniø su vaikais.<br />
Dauguma jø Volgos <strong>totoriai</strong>, turintys<br />
aukðtàjá iðsilavinimà, kuriø pasilinksminimui<br />
nebereikalingi svaiginantys gërimai<br />
arba alus. Ten vyksta visai kitokio<br />
pobûdþio pasilinksminimas. Gamtoje<br />
vyksta sporto varþybos, kuriose dalyvauja<br />
tiek suaugæ, tiek ir jaunimas, vyksta<br />
koncertai, apdovanojimai, pasisakymai,<br />
vaiðinimasis tautiniais patiekalais,<br />
saldumynais.<br />
Pas mus pasilinksminimai vyksta “kitaip...”<br />
Jûs gerai þinote, kaip. Ir jeigu,<br />
pagal Jus p. Makaveckai, skiriasi Jûsø<br />
temperamentas ir mentalitetas nuo Kazanës<br />
totoriø, að su Jumis pilnai sutinku.<br />
Galø gale, jeigu mes prisilaikome musulmoniðkø<br />
tradicijø ir esame ðios garbingos<br />
tautos atstovais, gerbkime jas. Baigdama<br />
savo mintis keliamu klausimu, noriu<br />
pabrëþti, kad Vilniuje jau 11 metø veikia<br />
sekmadieninë mokykla.<br />
Turkijos teologas moko vaikus religijos<br />
paþinimo, islamo istorijos ir Ðv. Korano<br />
skaitymo, kurio dëka iðaugo tikinèiøjø<br />
gretos. Baðkirijos totorë, gyvenanti<br />
Lietuvoje beveik 40 metø, mokytojametodininkë<br />
moko vaikus totoriø kalbos<br />
ir etnokultûros. Gerai tai ar blogai? Tegul<br />
tai ávertins Alachas. Ðventas reikalas<br />
nelieka tuðèiu, tai sutinkate, ponai Makaveckai,<br />
tai aksioma!<br />
5<br />
Kurban Bairamo ðventë<br />
Vilniaus kraðte<br />
(Atkelta ið 1-o psl.)<br />
Ten mus jau laukë visas bûrys Visagino<br />
totoriø bendruomenës atstovø. Imamas<br />
Kemalis Ðahinas atliko ritualinæ<br />
kurbano aukojimo maldà, ir greitai visi<br />
trys kurbanai buvo papjauti ir iðdalinti.<br />
Visagino <strong>totoriai</strong> ið anksto buvo pasiruoðæ<br />
sutikti sveèius ið Vilniaus. Mokyklos<br />
salëje jau buvo paruoðti stalai.<br />
Bendruomenës ðeimininkiø sutikti,<br />
mums truputi suðalusiems buvo pasiûlyta<br />
karðta arbata. O ðeimininkiø ðypsenos,<br />
nuoðirdumas bei draugiðkumas dar<br />
labiau suðildë sveèius.<br />
Mokyklos salë buvo pilnutëlë. Joje<br />
susirinko apie ðimtas visaginieèiø. Reikia<br />
atkreipti dëmesá, kad dalyvaujanèiø<br />
tarpe garbingiausià vietà uþëmë vyresnio<br />
amþiaus þmonës.<br />
Viena garbaus amþiaus moteris atliko<br />
maldà. Po imamo Kemalio Ðahino<br />
sveikinimø ir maldø ðeimininkës neðë<br />
ant stalø sriubà, antrus patiekalus,<br />
saldumynus ir vaisius. Sveèiams ið<br />
Vilniaus, ypaè Turkijos pilieèiams,<br />
buvo malonu bendrauti, kadangi jie<br />
laisvai galëjo suprasti totoriø kalbà,<br />
kuria kalbëjo ðeimininkai, o ðeimininkai<br />
gerai suprato turkø kalbà.<br />
Pasaulinio totoriø<br />
kongreso renginys<br />
Kazanëje<br />
2003 m. gruodþio 1 d. Tatarstano Respublikos<br />
sostinëje Kazanëje ávyko Tarptautinës<br />
visuomeniniø organizacijø sàjungos<br />
“Pasaulinis Totoriø Kongresas”<br />
renginys, skirtas apibendrinti ðios organizacijos<br />
2003 metø veiklos rezultatus.<br />
Renginyje dalyvavo <strong>totoriai</strong> ið daugelio<br />
pasaulio valstybiø. Pagrindiná praneðimà<br />
perskaitë PTK vykdomojo komiteto<br />
pirmininkas R.Zakirovas. Renginyje taip<br />
pat dalyvavo Tatarstano Prezidentas<br />
M.Ðaimijevas, kuris vertingomis dovanomis<br />
apdovanojo daugiausiai PTK<br />
veikloje nusipelniusius aktyvistus.<br />
Tos paèios dienos vakare posëdþio<br />
sveèiams organizuotas geriausiø Respublikos<br />
estrados atlikëjø koncertas.<br />
“LT” informacija<br />
Vilniaus kraðto <strong>Lietuvos</strong> totoriø<br />
bendruomenë reiðkia gilià uþuojautà<br />
UAB ,,Baltik garant“ generalinio direktoriaus<br />
pavaduotojui Bogdanui<br />
Jablonskiui dël jo mylimos mamytës<br />
Faridos mirties.
6 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>) 2004 m. vasario mën.<br />
Totoriø jaunimo veikla II pasaulinio karo metais<br />
1939 m. rugsëjo 1 d. prasidëjo II pasaulinis<br />
karas. Vokietija uþpuolë Lenkijà. Laike<br />
trijø savaièiø lenkø kariuomenë buvo<br />
sutriuðkinta ir kapituliavo. Tuo pasinaudojo<br />
Tarybø Sàjunga. Jos kariuomenë,<br />
remdamasi garsiuoju Molotovo - Ribentropo<br />
paktu, áþengë á tuo metu Lenkijai<br />
priklausiusias Vakarø Baltarusijà ir Vakarø<br />
Ukrainà, nepriklausomas Baltijos<br />
valstybes, tame tarpe ir Lietuvà. Tuo bûdu<br />
Vilniaus kraðtas su didþiausia mûsø<br />
totoriø diaspora, su muftijatu, su gerai<br />
organizuota jo veikla atsidûrë pas bolðevikus.<br />
1939 m. <strong>Lietuvos</strong> kariuomenei,<br />
kuri jau buvo priklausoma nuo Tarybø<br />
Sàjungos, buvo duota komanda uþimti<br />
Vilniø ir visà ðá kraðtà prijungti prie<br />
<strong>Lietuvos</strong>. Tai 1939 m spalio 25 d. atliko<br />
generolo V.Vitkausko vedama <strong>Lietuvos</strong><br />
kariuomenë. Vilnius kaip mat buvo paskelbtas<br />
<strong>Lietuvos</strong> respublikos sostine. Ið<br />
jo masiðkai pradëjo bëgti ten gyvenæ ir<br />
dirbæ lenkai - valdininkai, inteligentija.<br />
Muftijus Jokûbas Ðynkievièius neemigravo<br />
ið Vilniaus, liko jame gyventi,<br />
tapo <strong>Lietuvos</strong> pilieèiu ir naujoje Tarybø<br />
Lietuvoje gyvenusiø totoriø muftijumi.<br />
Jis gyveno name, kuris priklausë profesoriui<br />
Stefanui Bazarevskiui, Dainavos<br />
g 16-2. Pats profesorius bëgo nuo vokieèiø<br />
okupacijos, pradþioje emigravo á Lietuvà,<br />
kur su þmona tris mënesius gyveno<br />
pas mano tëvus, po to, nematydamas<br />
sau perspektyvø Lietuvoje, - emigravo<br />
á Belgijà ir ten gyveno iki mirties. Jo butas<br />
Dainavos 16-1 liko laisvas, ir Jokûbas<br />
Ðynkievièius pasikvietë á já gyventi<br />
Raiþiø imamo Adomo Chalecko vaikus.<br />
1940 m. pradþioje ten persikëlë gyventi<br />
Borisas Chaleckas ir jo dvi seserys Zina<br />
ir Liusë. Per Lietuvoje likusiø Vilnijos<br />
totoriø susirinkimà Borisas buvo iðrinktas<br />
muftijaus pavaduotoju Lietuvai. Tuo<br />
metu tai buvo valdþios apmokamas etatinis<br />
darbas. Karo metais <strong>Lietuvos</strong> totoriø<br />
gyvenime jis suvaidino tam tikrà<br />
vaidmená, paliko ryðkø pëdsakà savo<br />
tautieèiø tarpe. Nuo to laiko praëjo apie<br />
60 metø. Daug kas þmoniø atmintyje iðsitrynë,<br />
o kai kas ir nieko neþino apie to<br />
laiko ávykius. Man norisi, kad ta jo ir jo<br />
bendraþygiø veikla bûtø iðsaugota, jei<br />
ne mûsø atmintyje, tai nors mûsø laikraðtyje,<br />
kad mes galëtumëme tuos laikus<br />
vertinti per nûdienos prizmæ.<br />
1941m. birþelio 22 d. Hitlerinë Vokietija<br />
uþpuolë Tarybø Sàjungà. Karas pradþioje<br />
vystësi labai greitai, ir visi LDK <strong>totoriai</strong><br />
atsidûrë vokieèiø okupuotose teritorijose.<br />
1942 m Minske buvo ásteigta oficiali<br />
Vilniaus muftijaus atstovybë Baltarusijoje.<br />
Jos lyderiu tapo buvusio Minsko<br />
meèetës imamo Konstantino Smaikievièiaus<br />
sûnus Aleksandras. Pats Minsko<br />
Romualdas MAKAVECKAS<br />
Edige Ðynkievièius (Kirimalas). Ði labai<br />
reta nuotrauka gauta tarpininkaujant<br />
poniai Dþamilei Murmam-Smaikieviè,<br />
uþ kà jai aèiû.<br />
meèetës imamas Konstantinas Smaikievièius<br />
buvo Vilniaus imamo Ibrahimo<br />
Smaikievièiaus vyresnis brolis. Tuo bûdu<br />
muftijus Jokûbas Ðynkievièius tapo<br />
jaunimo - Edige Ðynkievièiaus, Boriso<br />
Chalecko ir Aleksandro Smaikievièiaus<br />
vadovu.<br />
Kadangi iðkilo Edige Ðynkievièiaus<br />
asmenybë, pateiksiu apie já pagrindinæ<br />
informacijà, nes tolesniame pasakojime<br />
jo vaidmuo vienas ið svarbiausiø. Du<br />
broliai - bûsimasis muftijus Jokûbas ir<br />
Mustafas Ðynkievièiai, abu kilæ ið Liachovièiø<br />
(rajoninis miestas ðalia Minsko),<br />
prieð I pasauliná karà studijavo Peterburgo<br />
Technologijos institute.<br />
Po revoliucijos jaunesnis brolis Jokûbas<br />
griþo á Lenkijà, kurioje po 1918 metø<br />
atsidûrë jo gimtieji Liachovièiai, ið ten<br />
iðvaþiavo á Berlynà. 1923 metais jis baigë<br />
Humbolto Universiteto orientalistikos<br />
specialybæ, po to ten pasiliko kaip doktorantas<br />
ir apsigynë disertacijà ágydamas<br />
filosofijos daktaro laipsná. Sugráþæs<br />
á Vilniø 1925 m. gruodþio mën 31 d. I-<br />
ame Lenkijos musulmonø suvaþiavime<br />
jis buvo iðrinktas muftijum.<br />
Vyresnysis brolis Mustafas po mokymosi<br />
Peterburge realizavo savo svajonæ,<br />
- persikëlë gyventi á Krymà, Bachèisarajø.<br />
Ten pradëjo dirbti, sukûrë ðeimà,<br />
ten gimë jo sûnus, kurá pavadino vieno<br />
ið Èingis chano sûnø - Edige vardu. Po<br />
1917 m revoliucijos Kryme susiorganizavo<br />
<strong>Lietuvos</strong> – Lenkijos totoriø sàjunga.<br />
Jos pirmininku buvo iðrinktas Mustafas.<br />
Ðios sàjungos bûstine buvo Simferopolis,<br />
kur ðeima persikëlë gyventi.<br />
Èia tenka paminëti tà faktà, jog Krymas<br />
tuo metu buvo traukos centru ne vienam<br />
Borisas Chaleckas<br />
<strong>Lietuvos</strong> - Lenkijos totoriui. Ðá reiðkiná<br />
pastebëjo Krymo totoriø kultûrinio ir<br />
tautinio atgimimo judëjimo kûrëjas Ismailas<br />
Bejus Gasprinskis. <strong>Lietuvos</strong>-Lenkijos<br />
<strong>totoriai</strong> inicijavo ir organizavo Krymo<br />
valstybës (chanato) atkûrimà 1917<br />
– 1920 m. 1918 m. birþelio mën. buvo<br />
suformuotas ministrø kabinetas, o jo<br />
pirmininku tapo generolas Motiejus Sulkievièius.<br />
Ðis kabinetas veikë iki tø pat<br />
metø spalio mën. Jis buvo iðformuotas<br />
dël tipinës tiems laikams iðdavystës.<br />
Totoriø liaudies partijos kairioji frakcija,<br />
kurios lyderiu buvo Veli Ibrahimovas,<br />
susitarë su bolðevikais ir tapo pagrindine<br />
politine jëga, kuriant Krymo totoriø<br />
autonominæ Respublikà. Deja, jie buvo<br />
apgauti, tos respublikos vadais tapo<br />
VKP(b) nariai, kurie greitai jà likvidavo.<br />
Edige Ðynkievièius baigë licëjø Jaltoje<br />
ir pradëjo mokytis Aukðtojoje Pedagoginëje<br />
mokykloje Simferopolyje. 1928 m.<br />
per pirmàjà Stalino represijø bangà Kryme<br />
buvo areðtuoti Veli Ibrahimovas, Mustafas<br />
Ðynkievièius ir jo sûnus Edige.<br />
Jie buvo iðtremti á lagerá Rusijos ðiaurëje.<br />
Ið ten 1932 m. Edige pabëgo. Azerbaidþane<br />
sëkmingai perëjo valstybës sienà<br />
ir atsidûrë Irane. Ten ið Lenkijos ambasados<br />
kreipësi á savo dëdæ, Vilniaus muftijø<br />
Jokûbà Ðynkievièiø, ið kurio gavo<br />
reikiamà finansinæ ir politinæ pagalbà. Ið<br />
Irano jis iðvaþiavo á Turkijà, Stambulà,<br />
kur porai mënesiø uþsilaikë pas 1917-18<br />
m.m. buvusá Krymo totoriø kurultajaus<br />
pirmininkà Dþafarà Sejdametà. Pastarasis<br />
iki savo mirties 1961 m. gyveno Turkijoje<br />
ir buvo Krymo totoriø emigracijos<br />
lyderiu, jos atstovu Nacijø Lygoje. Gráþæs<br />
á Lenkijà, Edige Ðynkievièius apsigyvena<br />
Vilniuje, veda vietinæ totoræ Tamarà<br />
Bieliak, studijuoja Europiniø tyrimø instituto<br />
Politiniø Mokslø Mokykloje. 1936
<strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>)<br />
2004 m. vasario mën.<br />
7<br />
Aleksandras Smaikievièius (Ði nuotrauka<br />
gauta ið Bostone (JAV) gyvenanèio<br />
sûnaus Konstantino, tarpininkaujant<br />
ponui Adamui Murman).<br />
m kartu su totoriø jaunimo grupe jie organizuoja<br />
ir oficialiai áteisina Totoriø<br />
Jaunimo Bendrijà. Totoriø judëjimui Lenkijoje<br />
jis suteikë politiná kryptingumà,<br />
nuteikë já Krymo totoriø atgaivinimui,<br />
remiantis Lenkijos ir Turkijos parama.<br />
Kilus II pasauliniam karui 1939 m rugsëjá<br />
Edige Ðynkievièius, kaip asmuo be pilietybës,<br />
kartu su Turkijos ambasada ið<br />
Varðuvos evakuojasi á Turkijà. Antrà<br />
kartà atsiradæs Turkijoje jis pakeièia savo<br />
politinës veiklos turiná ir nukreipia já<br />
á suverenios Krymo totoriø valstybës<br />
atstatymà.<br />
Gráþkime prie ávykiø Lietuvoje. Nuo<br />
1942 m. pradþios Jokûbas Ðynkievièius<br />
vedë derybas su V.Kube, vokieèiø generaliniu<br />
konsulu Baltarusijoje, apie totoriø<br />
atstovø ájungimà á vietines administracines<br />
struktûras. Kartu jis siûlë sukurti<br />
totoriø jaunimo sàjungà (TJS) ir eilæ jaunimo<br />
komitetø. Kadangi vokieèiai þinojo<br />
apie jo ryðius su Lenkijos kariuomenës<br />
generaliniu ðtabu ir su Lenkijos karinës<br />
þvalgybos organais, jie pradþioje nereagavo<br />
á jo siûlymus. Ir tik 1942 m gale<br />
V.Kube pavedë J.Ðynkevièiaus pavaduotojams<br />
B.Chaleckui ir A.Smaikievièiui<br />
kurti Totoriø Jaunimo Sàjungà. Aplink<br />
ðià þmoniø grupæ pradëjo burtis<br />
Baltarusijos ir <strong>Lietuvos</strong> <strong>totoriai</strong>. 1943 m.<br />
vasarà .Ðynkievièiaus praðymu V.Kubë<br />
organizavo jaunø totoriø kelionæ á Reichà,<br />
kur jie susipaþino su „Hitlerjugendo“<br />
struktûra. Tos organizacijos struktûros<br />
pagrindu buvo daromi Totoriø jaunimo<br />
sàjungos ástatai. Leidimas ðiai organizacijai<br />
ákurti buvo gautas 1944 m.<br />
pradþioje. Galutinës derybos dël TJS<br />
ákûrimo 1944 m. kovo mën. vyko Vilniuje<br />
tarp ðturmbanfiurerio Ðulco ir muftijaus<br />
J.Ðynkievièiaus. Vilnius tapo TJS bûstine,<br />
jos vadovu buvo iðrinktas B.Chaleckas.<br />
Jis turëjo du pavaduotojus: Baltarusijai<br />
A.Smaikievièiø ir Lietuvai K.Jakubovská.<br />
TJS nariais galëjo bûti totoriø<br />
jaunimas nuo 6 iki 20 metø ir net vyresnio<br />
amþiaus þmonës. Totoriø jaunimo<br />
sàjungos skyriai buvo ásteigti Liachovièiuose,<br />
Klecke, Minske. Savo veiklà jaunimo<br />
tarpe jie pradëjo gana aktyviai.<br />
Apie tai man pasakojo Ch.Aleksandrovièius,<br />
chemikas, akademikas ið Minsko<br />
ir Romualdas Sobolevskis, personalinis<br />
pensininkas ið Poznanës. Dël didelio<br />
uþimtumo B.Chaleckas tø pareigø 1944<br />
kovo pabaigoje atsisakë ir jo pareigas uþëmë<br />
K.Jakubovskis (Nemëþiaus totorius,<br />
po II pasaulinio karo emigravæs á JAV).<br />
Nuo karo pradþios 1941 m. Berlyno<br />
ideologai kûrë planus kaip panaudoti<br />
pantiurkistinæ ideologijà tiurkø - totoriø<br />
tautø apjungimui kovai prieð TSRS Imperijà.<br />
Ávairiø Turkijos organizacijø siûlymu<br />
jie á savo sferà pirmiausiai nutarë patraukti<br />
Krymo totorius. Ta mintis buvo<br />
keliama dël eilës prieþasèiø. Totoriø<br />
visuomenëje dar gaji buvo Krymo totoriø<br />
respublikos idëja, ir juos masino vokieèiø<br />
paþadai sukurti atskirà nepriklausomà<br />
valstybæ. Be to, jiems nesudarë<br />
sunkumø patraukti savo pusën Krymo<br />
totorius - kareivius, esanèius vokieèiø<br />
nelaisvëje. Vokieèiai galvojo, jog, suteikæ<br />
Krymo totoriams galimybæ ákurti nuosavà<br />
valstybæ, jie á kariná konfliktà su TSRS<br />
savo pusën patrauks ir Turkijà. Juk Vokietija<br />
18 a. Rusijos - Turkijos karuose<br />
palaikë pastarosios pusæ, todël turkai<br />
visada simpatizavo vokieèiams.<br />
Visø ðiø minèiø ágyvendinimui Vokietijos<br />
uþsienio reikalø ministerija jau 1941<br />
m. á Krymà nusiuntë tariamø totoriø emigrantø<br />
grupæ, kurioje buvo Edige Ðynkievièius<br />
(Kirimalas), Mustedþibas<br />
Ulkusala (Dobrudþos totoriø atstovas,<br />
jø laikraðèio redaktorius) ir kiti. Jiems vadovavo<br />
URM darbuotojas majoras Verneris<br />
Otto von Chentigas. Jø tikslais buvo<br />
kariuomene neapimto Krymo totoriø<br />
jaunimo ir totoriø belaisviø perëjimas<br />
vokieèiø pusën.<br />
Jie 1941m. lapkrièio 23 d. suorganizavo<br />
laikinà Krymo totoriø-musulmonø komitetà,<br />
kurio vadovybëje buvo Dþemilis<br />
Abduraðitovas, Ilmi Kermenèikli, Memetas<br />
Osmanovas. Po to jie ir iðrinktojo<br />
komiteto atstovai pravedë totoriø visuomenës<br />
susirinkimus Bachèisarajuje, Eupatorijoje,<br />
Jaltoje, Aluðtoje, Karasubazare,<br />
Senajame Kryme ir Sudake. Tie susirinkimai<br />
iðrinko savo ágaliotinius, ir 1942<br />
sausio 10 d. Chanø meèetëje, Bachèisarajuje<br />
pastarieji iðrinko centriná musulmonø<br />
komitetà (17 asmenø), kurio pagrindiniu<br />
uþdaviniu tapo aktyvus Vermachto<br />
interesø, vokieèiø administracijos<br />
ir policijos palaikymas ir totoriø gyventojø<br />
interesø atstovavimas. Ðio komiteto<br />
ðtabas buvo perkeltas á Simferopolá.<br />
Centrinis musulmonø komitetas vadovavo<br />
atitinkamiems komitetams vietose.<br />
Iki 1942 vasario ðiø komitetø verbavimo<br />
komisijos surinko apie 20 tûkstanèiø<br />
jaunimo savanoriø-pagalbininkø vokieèiø<br />
kariuomenei, kai tuo tarpu Tarybinëje<br />
armijoje tebuvo 10 tûkstanèiø totoriø..<br />
Vokieèiai kiek galëdami ribojo musulmoniðkø<br />
komitetø veiklà, kad ji netaptø<br />
politine, kad jie nepradëtø kovos dël valdþios.<br />
Bet neþiûrint visø kliûèiø centrinis<br />
musulmonø komitetas prisiëmë sau totoriø<br />
atstovavimo organo teises, uþgriebë<br />
pagrindines politinës veiklos pozicijas<br />
ir su permaininga sëkme atstovavo Krymo<br />
totorius.<br />
1942 m. balandyje Simferopolyje centrinio<br />
totoriø komiteto nariø grupë sudarë<br />
taip vadinamo „Milli Firko“ ástatus, kuriuose<br />
numatë savarankiðkos Krymo<br />
valstybës, esanèios po vokieèiø protektoratu,<br />
kûrimà, totoriø armijos kûrimà.<br />
Ðie ástatai buvo pasiøsti á Berlynà, bet<br />
ten nepatvirtinti. Vokieèiai toje situacijoje<br />
sunerimo ir pilnateisiais Krymo totoriø<br />
atstovais pripaþino dar 1941 gruodyje<br />
sudarytà Edige Ðynkievièiaus grupæ.<br />
1942 m. birþelyje jiems buvo praneðta,<br />
kad Edige ir jo komitetas pripaþástami<br />
Krymo totoriø interesø atstovais tik su<br />
ekonominiais ir humanitariniais ágaliojimais.<br />
Edyge Ðynkievièiaus grupæ palaikë<br />
þinomas Rusijos pantiurkistinio judëjimo<br />
specialistas prof. G.Menge.<br />
1942 m. gruodþio 16 d. Simferopolyje<br />
susitiko Vokietijos URM, SD, Ðynkievièiaus<br />
komitetas ir centrinë musulmonø<br />
komiteto valdyba. Ðiame posëdyje Edige<br />
informavo apie savo veiklà, praneðë, jog<br />
gavo leidimà perkelti á Krymà 25 tûkstanèius<br />
totoriø gyventojø ið <strong>Lietuvos</strong>,<br />
Baltarusijos ir gretimø valstybiø ir 600<br />
þemës ûkio specialistø. Po keliø posëdþio<br />
dienø centrinis musulmonø komitetas<br />
patvirtino, jog palaiko Berlyno komiteto<br />
ir Edigë, Balièiaus ir kitø veiklà. Pastarieji<br />
buvo iðrinkti á centrinio komiteto<br />
valdybos sudëtá.1943 m. sausyje ði Krymo<br />
totoriø atstovybë Berlyne buvo pripaþinta<br />
de fakto. Ðynkievièiø palaikë Reicho<br />
okupuotø rytiniø þemiø ministerija,<br />
kuri skaitë, kad jie turi rûpintis Krymo<br />
<strong>totoriai</strong>s Vokietijos okupuotose teritorijose.<br />
Visgi, neþiûrint visø vokieèiø pastangø<br />
Turkijos vyriausybë nenorëjo ásijungti á<br />
karà Vokietijos pusëje. Dël to vokieèiai<br />
nusprendë baigti svarstyti klausimus<br />
apie bûsimàjá tiurkø tautø, gyvenusiø<br />
okupuotose teritorijose, statusà. Á Krymo<br />
totorius nustota þiûrëti kaip á riðamàjà<br />
turkø - vokieèiø santykiø grandá. Kiti politiniai<br />
vëjai pradëjo vyrauti ir Simferopolio<br />
musulmonø komiteto nariø tarpe.<br />
Ryðium su 1943 m rudens Tarybinës<br />
Armijos puolimu ir iðkilus Krymo iðlaisvinimo<br />
galimybei, 1943 m.spalio 29 d.<br />
Vokieèiø vadovybë pasiraðë ásakymà<br />
(Nukelta á 8-tà psl.)
8<br />
<strong>Nr</strong>. 2(<strong>73</strong>)<br />
2004 m. vasario mën.<br />
Totoriø jaunimo veikla<br />
II pasaulinio karo metais<br />
(Atkelta ið 7-to psl.)<br />
apie galimà savanoriðkà totoriø evakuacijà<br />
ið Krymo. Edige, bandydamas gelbëti<br />
politiðkai aktyvius Krymo totorius,<br />
kreipësi á Jeruzalës vyriausiàjá muftijø el<br />
Huseinà. Gavæs jo paþadus, jis praneðë<br />
Simferopolio musulmonø komitetui, jog,<br />
kai vokieèiø kariuomenë pasitrauks ið<br />
Krymo, visi <strong>totoriai</strong> bus evakuoti kartu<br />
su jø turtu. Visgi jo pastangos buvo nerezultatyvios.<br />
Krymo totoriams teko ið<br />
Krymo bëgti patiems. Ðynkevièius sugebëjo<br />
uþtikrinti tik 60 Krymo totoriø ðeimø<br />
priëmimà Vokietijoje.<br />
1944 kovo - balandþio mën., vokieèiams<br />
traukiantis, su jais iðvyko ne maþiau<br />
2000 Krymo totoriø. Didþioji jø dalis<br />
ásitvirtino pas Dobrudþo totorius - Rumunijoje.<br />
Èia juos vëliau iðryðkino KGB<br />
ir daugumà jø iðtrëmë á Sibirà.<br />
Koks tolesnis mûsø veikëjø likimas?<br />
1944 m. geguþës mën. muftijaus Ðynkievièiaus<br />
ðeima kartu su Chaleckø vaikais<br />
Borisu, Liusia ir Zina per Austrijà,<br />
Egiptà persikëlë á JAV, kur apsigyveno<br />
ðalia Kanados sienos. Kadangi visi jie<br />
buvo paieðkomi KGB struktûrø, tarp totoriø<br />
buvo paskleistas mitas, jog jie iðvyko<br />
á Brazilijà. Tolesnis tos ðeimos likimas<br />
praktiðkai man neþinomas. Man teko<br />
matyti tik Jokûbo Ðynkievièiaus kapo<br />
nuotraukà, kur ðalia jo kapo stovi þmona.<br />
Jinai buvo Kaune gyvenusios ponios<br />
Marijos Radkevièienës sesuo, bet pastaroji<br />
apie savo seserá jokiø þiniø neturëjo.<br />
A.Smaikievièius su ðeima emigravo á<br />
JAV. Kiek man þinoma, jo sûnus su ðeima<br />
gyvena Bostone.<br />
Þinoma, jog Edige Ðynkievièius dirbo<br />
„Laisvosios Europos radijuje“ tiurkø redakcijoje.<br />
Tà jis pasakojo maþdaug prieð<br />
10 metø atvykæs pavieðëti á Lenkijà. Jis<br />
mirë berods 1996 m. ir palaidotas Miunchene.<br />
Vaikø jis neturëjo. Ið jo þinoma,<br />
jog Borisas Chaleckas persikëlë gyventi<br />
ðalia savo draugo Edige á Ðveicarijà, kur<br />
jam matomai ið Miuncheno pastarasis<br />
duodavo darbo. Jis ir mirë Ðveicarijoje.<br />
Kokios ðio straipsnio iðvados? Man<br />
rodosi, jog nepriklausomai nuo tø teritorijø,<br />
kur mes gyvename, politinës santvarkos,<br />
- mums totoriams reikia uþsiimti<br />
savo tautos humaninëmis, kultûrinëmis<br />
bei ekonominëmis problemomis ir nesikiðti<br />
á politiná gyvenimà. Mano þiniomis,<br />
per ilgà Tarybø valdþios egzistavimo<br />
laikotarpá KGB ieðkojo pagrindiniø<br />
ðio pasakojimo herojø. Buvo paieðkoma<br />
bet kokia informacija apie jø gyvenamà<br />
vietà. Vertëtø prisiminti, jog visuose<br />
konfliktuose kaltu iðlieka ieðmininkas ir<br />
nereikia bûti jo vaidmenyje. Be to, manau,<br />
jog tas didelis darbas, kurá padarë<br />
mûsø bendruomenei to meto totoriø jaunimas,<br />
paliko gilø pëdsakà apsiðvietusio<br />
pokario totoriø jaunimo tarpe. Tà man<br />
patvirtino bendravimas su broliais Ismailu<br />
ir Chasieniu Aleksandrovièiais ið<br />
Minsko, iðkiliais mûsø diasporos nariais,<br />
taipogi ir bendravimas su broliais Romualdu<br />
ir Janu Sobolevskiais, Lenkijos<br />
totoriø diasporos atstovais. Uþ þymià<br />
èia pateiktos informacijos dalá esu dëkingas<br />
hab dr Selimui Chazbijievièiui ir<br />
poniai Dþamilei Murman-Smaikeviè (abu<br />
ið Gdansko).<br />
Mirus Aleksui Bagdanavièiui,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame mamà Tanæ,<br />
seseris Lionæ, Marytæ, Zofijà ir kitus<br />
artimuosius.<br />
Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Mirus Stepui Radlinskui,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Marytæ,<br />
seseris Elenà, Sonæ, Roþytæ, Zinà<br />
ir kitus artimuosius.<br />
Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Mirus Zosei Chaleckienei,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Stepà ir<br />
kitus artimuosius.<br />
Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Ið totoriðkos virtuvës<br />
Troðkinta mësa<br />
totoriðkai<br />
150-160 gr. jautienos arba arklienos<br />
supjaustyti 2 cm ploèio ir 5 cm ilgio<br />
gabaliukais, iðtrinti druska, pipirais<br />
ir truputi apkepti keptuvëje.<br />
Perdëti mësà á puodà, ádëti pomidorø<br />
padaþo, þiedeliais supjaustyti svogûnà<br />
ir ratukais supjaustyti morkà. Ant<br />
virðaus uþdëti þalià bulvæ, dar karta<br />
pasûdyti ir ápilti pipirø, uþpilti sultinio<br />
ir troðkinti iki visiðko paruoðimo.<br />
Skanaus!<br />
Mirus Elenai Jakubauskienei,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame sûnus Tomà,<br />
Romà, Kostà, dukrà Liolæ<br />
Dzenajavi-èienæ ir kitus<br />
artimuosius.<br />
Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Mirus Marytei Bagdanavièienei,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame sûnus Aleksà,<br />
Danà ir kitus artimuosius.<br />
Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Mirus Stepui Jakubauskui,<br />
nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Elenà,<br />
dukrà Lionæ, sûnø Motiejø ir kitus<br />
artimuosius. Alytaus apskrities<br />
totoriø bendruomenë<br />
Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.lt<br />
Ats. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328<br />
Redakcinës kolegijos nariai:<br />
R. Makaveckas 8-37-390641,<br />
M. Milkamanavièienë 8-315-27929,<br />
J.Ridzvanavièius 8-37-<strong>73</strong>6802,<br />
<strong>Lietuvos</strong> totoriø bendruomeniø<br />
sàjungos laikraðtis<br />
Totoriø g. 6, 3000 Kaunas<br />
E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt I. Maþitova 8-37-725758<br />
Leidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo <strong>Nr</strong>. Tiraþas - 500 egz.<br />
SL <strong>Nr</strong>.238<br />
Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.<br />
R. Jakubauskas 8-37-716885 mob.<br />
8-674-17710 E-mail: rrj<strong>73</strong>@kalnieciai.lt,<br />
A. Asanavièius 8-5-2771821
Change language