Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Religija<br />
Nr. 1–3 (113–115)<br />
2008 m. sausis–vasaris–kovas 25<br />
Vardan Alacho Gailestingojo, Maloningojo!<br />
SIEKIS GYVENTI TEISINGAI – AUKŠČIAUSIAS<br />
MUSULMONO TIKSLAS<br />
(Pabaiga, pradžia nr. 7–8 (107–108), nr.11–12(111–112)<br />
MUSTAFA GEMBICKIS<br />
3 skyrius Nuo žinių iki religinės<br />
praktikos<br />
Šioje dalyje atskleisiu mano mokymosi<br />
ir pažinimo priežastis. Paliesiu ir<br />
kitas skaudžias problemas.<br />
Pažinimo nauda, aprašyta daugelyje<br />
chadisų, yra didžiausia žmonių vertybė.<br />
Viename iš chadisų Pranašas, tegul jis<br />
būna palaimintas Alacho, sako, kad<br />
žinios turi būti panaudotos. Žmogus<br />
miršta ir visa jo žemiška veikla baigiasi,<br />
bet, jei jis patyrimą perduoda kitiems,<br />
tuomet užsitarnauja malonę (sadaka).<br />
Viename laikraščio „Lietuvos totoriai“<br />
interviu, kai dar buvau studentas, redaktorius<br />
Galimas Sitdykovas paklausė,<br />
dėl ko aš pasiryžau mokytis. Atsakiau,<br />
kad tikėjimu ir tiesa noriu tarnauti tautiečiams.<br />
Tegul skaitytojai nemano, kad<br />
mokiausi trokšdamas praturtėti, išgarsėti<br />
ar užimti geresnę padėtį visuomenėje.<br />
Man jau 65-eri ir minėtos vertybės man<br />
nesvarbios – nieko nenusinešiu anapus.<br />
Žmogus ateina į šį gyvenimą ir išeina<br />
nuogas. Pasilieka tik dvasinės vertybės.<br />
Kaupdamas materialines gėrybes, žmogus<br />
negalvoja apie savo dvasią, o susimąsto<br />
apie ją tik palikdamas šį pasaulį.<br />
Tai mane labiausiai ir jaudina.<br />
Drauge aplankykime bendruomenes<br />
ir susipažinkime su jų dvasiniu gyvenimu.<br />
Pradėkime nuo Vilniaus miesto<br />
bendruomenės. Ilgametis jos imamas<br />
buvo Mikas Chaleckas. Dabar jam jau<br />
80 metų ir jis dėl silpnos sveikatos neatlieka<br />
apeigų. Turkijos Respublikos<br />
ambasada padeda mums – atsiunčia imamą<br />
ketveriems metams. Esame dėkingi<br />
Turkijos Vyriausybei ir Lietuvoje dirbusiems<br />
religijos mokytojams. Jų dėka<br />
Vilniuje nuolat vyksta penktadieninės<br />
maldos bei atliekamos visos švenčių<br />
apeigos. Muedzino pareigas atlieka kuris<br />
nors vietos ar atvykusiųjų tikinčiųjų.<br />
Noriu pabrėžti, kad šalia muftiato veikia<br />
sekmadieninė mokykla, kurioje mokoma<br />
religijos bei turkų kalbos. Deja,<br />
mokančių skaityti Koraną nepadaugėjo.<br />
Priežastis galiu paaiškinti. Penktadienio<br />
maldai totorių susirenka vos 5–6, o už-<br />
sienio piliečių – keletą kartų daugiau.<br />
Kyla klausimas, ar tuomet reikia statyti<br />
mečetę Vilniuje, kaip „fantazuoja“<br />
kai kurie asmenys? Ne geriau ir Kauno<br />
bendruomenėje. Jiems palankesnės sąlygos,<br />
nes, garbė Alachui, yra mūrinė<br />
mečetė, kuri dabar remontuojama.<br />
Imamas Romas Jakubauskas – puikus<br />
imamas, o šiuo metu jis veda apeigas ir<br />
Raižių kaimo mečetėje Alytaus rajone.<br />
Čia liko tik vienas pagyvenęs, silpnos<br />
sveikatos imamas Stepas Dzenajevičius.<br />
Kauno mečetėje reguliariai vyksta maldos,<br />
bet vietinių totorių į jas susirenka<br />
mažai. Į Namazą (maldą) daugiausia<br />
ateina Kauno aukštosiose mokyklose<br />
studijuojantys piliečiai iš islamiškų<br />
šalių.<br />
Apsilankykime Vilniaus rajono Keturiasdešimties<br />
Totorių kaime. Čia esanti<br />
mečetė – architektūros paminklas.<br />
Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę,<br />
ji buvo restauruota. O kaip gi čia atliekami<br />
religiniai bei dvasiniai dalykai?<br />
Čia geresnė padėtis, bet penktadieninės<br />
ir kasdieninės maldos nevyksta. Apeigos<br />
atliekamos tik kai kurių religinių<br />
švenčių metu. Jas veda muftijus Ramazanas<br />
Krinickis ir jo padėjėjas Liucijanas<br />
Milkamanovičius, kuriam jau per 70<br />
metų.<br />
Netoli Vilniaus, Nemėžio kaime, gyvena<br />
nemažai mūsų tautiečių. Mečetė<br />
stovi miziaro (kapinių) teritorijoje,<br />
kur palaidota daug totorių inteligentų<br />
– kunigaikščių ir jų šeimų narių, žymių<br />
karių, generolų, caro armijos karininkų.<br />
Tai liudija užrašai ant antkapių.<br />
Grąžinus mečetę, joje imamo pareigas<br />
ėjo Ibrahimas Vilčinskis. Jo senelis<br />
ir tėvas irgi buvo imamai. Ibrahimas<br />
Vilčinskis dvasines apeigas mečetėje<br />
atliko neilgai, nes susirgo ir buvo paralyžiuotas.<br />
Skubiai reikėjo naujo imamo.<br />
Bendruomenės pirmininkas Adamas<br />
Jakubovskis apeigoms atlikti pakvietė<br />
imamą Suleimaną Rafalovičių iš Baltarusijos.<br />
Jis atvažiuodavo tik metinių<br />
švenčių metu ar kviečiamas atlikti<br />
ritualinių apeigų. Po 2–3-jų metų ir jis<br />
nebegalėjo atvykti – atsirado valstybinės<br />
sienos. Vėl reikėjo imamo. Tuo metu į<br />
pensiją išėjo Mikas Chaleckas. Jis kilęs<br />
iš Raižių, gyvena Vilniuje. Chalecko<br />
tėvas buvo Raižių mečetės imamas.<br />
Taigi Nemėžio mečetėje Mikas Chaleckas<br />
dirbo apie 15 metų – kol leido sveikata.<br />
Koks gi šiuo metu Nemėžio kaimo<br />
dvasinis gyvenimas? Pasistengsiu trumpai<br />
apibūdinti. Imamo pareigas bandė<br />
perimti Jachja Vilčinskis, Ibrahimo<br />
Vilčinskio sūnus, bet dėl religinių žinių<br />
stokos negalėjo atlikti visų apeigų. Nuo<br />
2006 m. jam į pagalbą atėjo Ramazanas<br />
Krinickis. Atlikęs per šventes religines<br />
apeigas Keturiasdešimties Totorių kaime,<br />
nuolat skuba į Nemėžio mečetę.<br />
Skaitytojai gali paklausti, o kodėl gi<br />
aš, baigęs Islamo universitetą ir gavęs<br />
islamo teologo vardą, nesiimu imamo<br />
pareigų? Manau, muftijus Ramazanas<br />
Krinickis laikraščio „Lietuvos totoriai“<br />
puslapiuose atsakys į šį ir kitus aktualius<br />
klausimus.<br />
Savo straipsnyje apžvelgiau penkių<br />
bendruomenių, turinčių mečetes, religinę<br />
veiklą. Manau, kad visose totorių<br />
bendruomenėse yra neabejingų tikėjimui<br />
bei religijai žmonių, kurie savo problemas<br />
aprašys laikraštyje.<br />
Vardan Alacho Maloningojo ir Gailestingojo!<br />
Garbė Alachui! Mes aukštiname<br />
Jį, prašome pagalbos ir atleidimo,<br />
meldžiame apsaugoti nuo blogio bei<br />
netinkamų poelgių. Ką Alachas veda<br />
teisingu keliu, tas niekada nesuklysta, o<br />
tas, kurį Jis apleidžia, niekada nesugrįš<br />
į teisingą kelią. Liudiju, kad nėra kito<br />
Dievo, tik Alachas, ir kad jis neturi sau<br />
lygių. Liudiju, kad Mahometas – jo vergas<br />
ir pasiuntinys.
Change language