Lietuvos totoriai - VšĮ Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai - VšĮ Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai - VšĮ Tautinių bendrijų namai
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Iš praeities<br />
Nr. 7-8 (107–108)<br />
2007 m. liepa–rugpjūtis 23<br />
įlindo į vagoną, atidarė langą. Per langą<br />
jis paėmė iš manęs mašinėlę, o paskui už<br />
rankų įlaipino ir mane.<br />
Vieną kartą su žmona nuvykome į Vilnių<br />
nusipirkti medžiagos kostiumui. Atgal<br />
palydėjau žmoną į traukinį, nes man<br />
dar reikėjo likti Vilniuje. Stebėjau, kaip ji<br />
lipo į vagoną, bet įlipusi ji pasigedo apie<br />
50 červoncų pinigų ir talonų, kuriuos buvo<br />
įsidėjusi į megztinio kišenę, užsegtą<br />
žiogeliu, ir ant viršaus užsivilkusi paltą.<br />
Vilnius pokario metais buvo labai silpnai<br />
apšviestas. Kai buvau kursuose, nakvojau<br />
pas pažįstamą Milkamanavičienę<br />
Žalgirio gatvėje. Paskaitos vykdavo iki<br />
vėlaus vakaro, nei autobusai, nei troleibusai<br />
tada dar nekursavo, tad reikėdavo<br />
nakvynėn tapoti pėsčiomis ilga ir neapšviesta<br />
Dzeržinskio gatve. Eidavau gatvės<br />
viduriu, kad netyčia neužpultų iš pakiemių<br />
ar pavarčių.<br />
O vieną kartą teko pasinaudoti ginklu.<br />
Buvau komandiruotėje su kultūros skyriaus<br />
vedėju. Ėjome pas jo tetą, gyvenusią<br />
Žvėryne. Tamsioje gatvėje prikibo<br />
prie mūsų keli vyriškiai. Tik kai išėmiau<br />
naganą ir iššoviau į viršų, jie nuo mūsų<br />
atsitraukė.<br />
1950 m. vyko <strong>Lietuvos</strong> TSR administracinio<br />
padalijimo reorganizacija. Buvo<br />
panaikintos apskritys ir valsčiai. Vietoje<br />
jų buvo sudarytos keturios sritys – Vilniaus,<br />
Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, rajonai<br />
ir apylinkės. Varėnos apskritis buvo<br />
padalinta į du rajonus – Varėnos ir Druskininkų.<br />
Tuo metu buvęs Varėnos apskrities<br />
vykdomojo komiteto pirmininkas<br />
Kalinas jau dirbo Druskininkuose. Jis pasiūlė<br />
man važiuoti kartu su juo į Druskininkus<br />
dirbti žemės ūkio skyriaus vedėju.<br />
Butą aš gavau Kirovo gatvėje prie Druskonio<br />
ežero.<br />
Ant Merkinės tilto, 1934 m.<br />
Mano žurnalistinis darbas tam tikra<br />
prasme prasidėjo bene 1927 m., jau baigus<br />
pradinę mokyklą. Po gerai išlaikytų<br />
egzaminų Butrimonių pradinės mokyklos<br />
mokytojas Barzdaitis man padovanojo<br />
knygą „Haufo pasakos“ ir išrašė vaikams<br />
skirtą mėnesinį žurnalą „Žvaigždutė“.<br />
Tai buvo Angelo sargo draugijos leidinys<br />
– nors ir katalikiškas, bet folklorinės ir<br />
pažintinės krypties žurnalas, kurį redagavo<br />
Kulvos (Kaišiadorių rajono) pradinės<br />
mokyklos mokytojas Stasys Tijūnaitis.<br />
„Žvaigždutėje“, be kitos medžiagos, buvo<br />
spausdinamos pasakos, mįslės, priežodžiai<br />
ir patarlės bei kita tautosakinė medžiaga,<br />
eilėraščiai, straipsneliai gamtos<br />
klausimais ir kt. Man ypač patiko lyriniai<br />
poeto Bernardo Brazdžionio (pasirašinėjusio<br />
Vytės Nemunėlio pseudonimu) eilėraščiai.<br />
Patiko man ir paties redaktoriaus<br />
S. Tijūnaičio spausdinami atsiminimai<br />
apie savo vaikystę, jo gimtinės gyvenimo<br />
papročius.<br />
Pabandžiau rašyti ir aš. Siunčiau į redakciją<br />
iš senų žmonių išgirstas pasakas,<br />
mįsles, patarles ir priežodžius, linksmus<br />
anekdotus. Vieną tokį anekdotą „Kaip<br />
mokė caro kareivius“, papasakotą man<br />
dėdės, išspausdino „Žvaigždutėje“. Vieną<br />
mano humoristinį pasakojimą S. Tijūnaitis<br />
pasiuntė tada leidžiamam katalikų<br />
humoro žurnalui „Gandras“, ir tas jį išspausdino.<br />
Nemažai rašiau ir gamtos pažinties<br />
rašinėlių. Būdavo, ganau karves ir<br />
skaičiuoju, kiek veda sėklų vienas ar kitas<br />
augalas, kada jis pradeda žydėti, nokti<br />
ir pan. – irgi spausdino. Pabandžiau rašyti<br />
net eilėraščius. Vieną irgi išspausdino.<br />
Prasidėjo jis taip:<br />
Mažas buvau vaikas –<br />
Vargo neturėjau<br />
Žaidžiau su sesutėm<br />
Tėvelius mylėjau<br />
Tarpu Rusios ir Vokės<br />
Karas prasidėjo<br />
Tada ir tėvelis<br />
Į karą išėjo...<br />
Žurnalo redaktorius žinojo mane esant<br />
totoriuką ir pasiūlė parašyti apie <strong>Lietuvos</strong><br />
totorius. Parašiau, kiek žinojau – kaip <strong>totoriai</strong><br />
atsirado Lietuvoje, kokie jų gyvenimo<br />
ir religiniai papročiai, kokios jų pavardės<br />
ir kt. Spausdino mano rašinį „<strong>Lietuvos</strong><br />
<strong>totoriai</strong>“ keliuose „Žvaigždutės“<br />
numeriuose tęsiniais.<br />
Man, kaip vienam aktyviausių „Žvaigždutės“<br />
bendradarbių, redaktorius S. Tijūnaitis<br />
atsiuntė savo, sėdint už darbo stalo,<br />
nuotrauką su autografu atminimui,<br />
kurią išsaugojau iki šiol... O žurnale buvo<br />
išspausdinta ir mano nuotrauka su<br />
„Žvaigždute“ rankose. „Žvaigždutėje“<br />
bendradarbiavo ir rašęs eilėraščius, daugiausia<br />
pasakėčias, mano kraštietis iš<br />
Plasapnykų kaimo Adomas Kerevičius?–<br />
Keraitis, rašė ir kitas kraštietis – Senuta.<br />
Tad mūsų trijulės atvaizdas taip pat buvo<br />
publikuotas „Žvaigždutėje“.<br />
Honorarų tada mums nemokėjo. Užprenumeruodavo<br />
nemokamai „Žvaigždutę“,<br />
atsiųsdavo išleidžiamas „Liaudies pasakų“<br />
knygas.<br />
Smetoninėje Lietuvoje plėtėsi pieno<br />
perdirbimo bendrovių tinklas. Buvo<br />
sprendžiamas ir karvių veislės pagerinimo<br />
klausimas. Tai vykdė apskričių kontroltechnikai<br />
(dabartiniai zootechnikai).<br />
Jie kontroliavo ūkininkų karvių bandas<br />
pagal pieno produktyvumą ir jo riebumą,<br />
darydavo geresnių galvijų atranką. Pienininkų<br />
ir kontroltechnikų sąjunga pradėjo<br />
leisti mėnesinį žurnalą „Pieno ir gyvulių<br />
ūkis“. Šiame žurnale buvo įvestas skyrelis<br />
„Grietinės nugriebimo punktai“. Aš<br />
ir tapau aktyvus šio skyrelio bendradarbis.<br />
Kadangi mano vadovaujamas punktas<br />
buvo didžiausias Alytaus apskrityje ir<br />
vienas didžiausių respublikoje, buvo pavyzdinis<br />
pagal tvarką, pristatomo pieno<br />
kiekį ir jo kokybę, tai rašiau apie savo pasiekimus,<br />
apie punktų vedėjų darbo sąlygų<br />
gerinimą ir kt. Čia aš jau gaudavau honorarą<br />
už rašinius, o kai žurnalas minėjo<br />
savo išėjimo į pasaulį dešimtmetį, jame<br />
buvo išspausdinta mano, kaip aktyvaus<br />
bendradarbio, nuotrauka.<br />
Bandėme leisti savo satyrinį laikraštį.<br />
Redakcija – aš ir draugas gimnazistas Jonas<br />
Chaleckas. Nusipirkome šapirografą,<br />
parašėme tekstą ir išleidome dviejų lapelių<br />
laikraštėlį, pavadintą berods „Špyga“.<br />
Man pasisekė nupaišyti ir vieną karikatūrą<br />
– verkiančią merginą.<br />
(Bus daugiau)
Change language