Lietuvos totoriai Nr. (136) - Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai Nr. (136) - Tautinių bendrijų namai
Lietuvos totoriai Nr. (136) - Tautinių bendrijų namai
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Lukiškės. Įvairių šaltinių duomenimis<br />
čia keitėsi gyventojų skaičius, taip pat ir<br />
valdų savininkai. Čia buvusiose kapinėse<br />
palaidoti garsiausi <strong>Lietuvos</strong> <strong>totoriai</strong> ir jų<br />
giminės. Tai Achmatovičiai, Asanovičiai,<br />
Baranovskiai, Čainskiai, Kričinskiai, Sobolevskiai<br />
ir kt. Totorių Lukiškių mečetei<br />
priklausė nemažas plotas žemių, kurį<br />
sudarė trys atskiri žemės sklypai. Vienas<br />
sklypas 1818 m. valdžios sprendimu buvo<br />
paimtas ir jame pastatytas kalėjimas,<br />
kuris veikia iki šių dienų. Kiti du sklypai<br />
baigė savo egzistavimą 1968 m. kartu su<br />
kapinių ir mečetės sunaikinimu.<br />
Visus totorius, gyvenančius Lietuvoje<br />
ir už jos ribų, kitų tautybių ir<br />
konfesijų žmones, visus tuos, kurie yra<br />
neabejingi ir nori prisidėti prie Lukiškių<br />
vietovės įamžinimo, paminklo pastatymo<br />
kapinių bei mečetės sunaikinimo<br />
vietai pažymėti prašome aukoti į Vytauto<br />
Didžiojo paminklo pastatymo fondo<br />
sąskaitą <strong>Nr</strong>. LT 634010040900309307<br />
DnB NORD Alytaus skyriuje.<br />
Šio fondo surinktomis lėšomis pastatytas<br />
paminklas Žalgirio mūšio 600–<br />
osioms metinėms ir Vytautui Didžiajam<br />
atminti Raižiuose. Fondas savo veiklą<br />
tęsia toliau ir deda visas pastangas, kad<br />
būtų įamžinta kapinių bei mečetės sunaikinimo<br />
vieta.<br />
Jonas Jagėla. Gimė ir augo Kupiškio<br />
krašte, Čivų kaime, vietovėje tarp Kupiškio<br />
ir Skapiškio. <strong>Lietuvos</strong> dailininkų<br />
sąjungos narys, ordino „Už nuopelnus<br />
Lietuvai“ kavalierius. Jo kūrybinė biografija<br />
prasidėjo 1969–aisiais, kai jis<br />
pradėjo dirbti Respublikinio paminklų<br />
restauravimo tresto skulptoriumi, kur<br />
išdirbo iki 1994 metų.<br />
Po to šis skulptorius darbavosi <strong>Lietuvos</strong><br />
gyventojų genocido ir rezistencijos<br />
tyrimo centro <strong>Lietuvos</strong> gyventojų aukų<br />
atminimo instituto, vėliau Memorialinio<br />
departamento Memorialinio meno<br />
skyriaus vadovu, vyriausiuoju specialistu,<br />
kur sėkmingai triūsia ir dabar.<br />
Skulptoriaus Jono Jagėlos darbų galima<br />
pamatyti ir Lietuvoje, ir svetur.<br />
Jis įamžino figūriniais portretais šešis<br />
žymiausius Vilniaus universiteto profesorius<br />
bei auklėtinius, sukūrė keturiolikos<br />
šio universiteto profesorių biustų<br />
galeriją, sukūrė nemažai kitų dėmesio<br />
vertų darbų. Per pastarąjį dešimtmetį jis<br />
kuria paminklus, įamžinančius kovotojus<br />
už <strong>Lietuvos</strong> laisvę ir nepriklausomybę,<br />
pagerbiančius partizaninio judėjimo<br />
dalyvius.<br />
Taip gimė paminklas <strong>Lietuvos</strong> laisvės<br />
kovų sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko<br />
generolo Jono Žemaičio–Vytauto<br />
atminimui, Daugyvenės krašto kovotojams<br />
už Laisvę, Didžiosios kovos apygardos<br />
partizanams ir kiti memorialiniai<br />
darbai. Anykščių rajone, Troškūnuose<br />
skulptorius J. Jagėla 1996 metais sukūrė<br />
paminklą „Atminimo vartai“, skirtą Algimanto<br />
apygardos partizanams.<br />
Esu dėkingas likimui už tai, kad mane<br />
suvedė su šiuo žmogumi, taip pat už tai,<br />
kad tapome artimais draugais. Didelė<br />
<strong>Nr</strong>. 6–8 (<strong>136</strong>–138)<br />
2011 m. birželis-spalis <br />
Lukiškių paminklo maketas<br />
garbė dirbant įkūnyti jo kūrybines vizijas.<br />
Su Jonu Jagėla esu pažįstamas apie<br />
penkiolika metų, esame atlikę daugiau<br />
kaip dvidešimt jo autorinių darbų: tai<br />
paminklai <strong>Lietuvos</strong> tremtiniams Jakutijoje<br />
(Vilnius, 2006), generolui Jonui<br />
Žemaičiui (Palanga, 2004), Svėdasų<br />
krašto kovotojams dėl <strong>Lietuvos</strong> laisvės<br />
(Svėdasai, 2009) ir kt.<br />
Vilniuje atidengtas paminklas labdariams<br />
2011 m. gegužės 25 d. <strong>Lietuvos</strong> sostinėje Vilniuje atidengtas<br />
paminklas labdariams. Įamžinti geradarius nusprendė <strong>Lietuvos</strong><br />
televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, kurios projektas<br />
„Bėdų turgus“ atšventė dešimtmetį. Aštuonias tonas sveriantis<br />
žaliojo granito paminklas atidengtas Mindaugo ir Vivulskio<br />
gatves jungiančiame skvere. Paminklo, kuriam granitas buvo<br />
gabenamas specialiai iš Indijos, autorius – Romas Kvintas.<br />
„Obuolio puselės formos paminklas simbolizuoja širdies<br />
gerumą ir yra skirtas visų laikų ir visų tautybių Vilniaus<br />
labdariams“, – sakė Labdaros ir paramos fondo „Bėdų<br />
turgus“ prezidentė Edita Mildažytė. – Ant jo abėcėlės tvarka<br />
užrašyta pusšimtis gerumu pagarsėjusių žmonių pavardžių,<br />
pradedant Pacais, Radvilomis, Chodkevičiais ir baigiant Alma<br />
Adamkiene, atgaivinusia Lietuvoje labdaros tradicijas.<br />
Paminkle iškaltos ir keturių <strong>Lietuvos</strong> totorių – Aleksandro<br />
Iljasevičiaus, Zofijos Kričinskos, Jokūbo Šinkievičiaus, Alijaus<br />
Aleksandrovičiaus, pagarsėjusių savo gerumu, pavardės.<br />
„LT“ informacija<br />
Paminklas labdariams. A. Jakubausko nuotr.
Change language