Vaikų mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose
Vaikų mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose
Vaikų mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Aukso Ordos epochos lengvasis ir sunkusis<br />
raiteliai. Remo Samsutdinovo<br />
rekonstrukcija.<br />
Saraj al Dþadid, Bulgaras, Dþuketau,<br />
Azakas, Krymas, Ukekas, Madþaras,<br />
Mukða, Chadþitarchanas, Chorezmas,<br />
Solchatas, Saraièikas, Urgenèas ir kt.,<br />
kuriuose vystësi amatai ir virë prekyba.<br />
Arabø keliautojas Ibn Batuta, aplankæs<br />
ðalá 1333 metais, Saraj al Dþadid apraðo<br />
taip: “Vienas ið graþiausiø miestø,<br />
neátikëtino dydþio, plytintis lygumoje,<br />
perpildytas þmonëmis, su graþiomis turgavietëmis,<br />
plaèiomis gatvëmis.” Miestas<br />
buvo toks didelis, kad keliautojui<br />
já apvaþiuoti prireikdavo pusës dienos.<br />
Kai kurie Aukso Ordos miestai savo<br />
dydþiu ir gyventojø skaièiumi stipriai<br />
lenkë tuometines Vakarø Europos<br />
sostines. Palyginimui galima paminëti,<br />
kad Roma XIII amþiuje teturëjo 35<br />
tûkstanèius gyventojø, Paryþius XIV<br />
amþiuje – 58 tûkstanèius, tuo tarpu<br />
Aukso Ordos sostinë Saraj al Dþadid –<br />
75 tûkstanèius (kai kuriais duomenimis,<br />
daugiau negu 100 tûkstanèiø).<br />
Valstybë palaikë tamprius tarptautinius<br />
ryðius, aktyviai prekiavo su Persija,<br />
Uþkaukaze, Vidurine Azija, Indija,<br />
Kinija, Europa ir kitais kraðtais.<br />
Aukso Ordà sudarë dvi dalys, kurios<br />
vadinosi Ak Orda (Baltoji Orda) ir Kok<br />
Orda (Mëlynoji Orda). Jos savo ruoþtu<br />
dalijosi á maþesnius ulusus su savo<br />
pavadinimais. Tradiciðkai Aukso Ordos<br />
gyventojai dalijosi á klajoklinæ aristokratijà,<br />
(chanus, nojonus, bekus,emyrus,<br />
murzas), kariðkiø luomà (temnikus,<br />
batyrus, nukerus) ir paprastus þmones<br />
(kara chalyk). Aukðèiausiuoju Aukso<br />
Ordos valdovu buvo chanas, bet bûtinai<br />
ið Dþuèi (Èingizidø) giminës. Vietose<br />
valdë chano vietininkai – baskakai,<br />
vëliau – ulusbekai. Valdanèiosioms<br />
giminëms priklausë Argynø, Barynø,<br />
Kipèakø, Ðirinø gentys, kuriø tradicijos<br />
tæsësi Kazanës ir dalinai – Krymo<br />
chanate. XIV a. antroje pusëje Aukso<br />
Ordos chanai surengë þygius á Volynæ,<br />
Nr. 9-10(80-81)<br />
2004 m. rugsëjo-spalio<br />
Lenkijà, Lietuvà, Balkarijà, dalyvavo<br />
rusø kunigaikðèiø tarpusavio kovose,<br />
sprendë jø likimà, iðduodami jarlykus<br />
valdyti. Didþiausià galybæ Aukso Orda<br />
pasiekë valdant chanui Uzbekui. Jo<br />
valdymo laikotarpiu Islamas tapo<br />
valstybine religija, taèiau ðalyje buvo<br />
iðsaugota tradicinë tolerancija kitø<br />
religijø atþvilgiu.<br />
Aukso Orda buvo aukðtai iðvystyta<br />
valstybë, kurioje verþliai vystësi miestai,<br />
taikomoji dailë, mokslas. Reikia<br />
paminëti, kad prieð daugiau kaip ðimtà<br />
metø iki Mikalojaus Koperniko, Aukso<br />
Ordos mokslininkas Saif Sarai iðsakë<br />
mintá, kad Þemë sukasi aplink Saulæ.<br />
Ðioje valstybëje susidarë pavolgio tiurkø<br />
literatûrinë kalba, kurios pagrindu buvo<br />
kuriama groþinë literatûra (Saif Sarai,<br />
Sarai Achmad Chodþa, Sarai Gulistani<br />
Machmud ir kt.).<br />
XIV a. 60 – 70 metais Aukso Ordà<br />
draskë vidaus kovos dël chano sosto. Jos<br />
pasibaigë deðiniame Volgos krante valdþià<br />
uþgrobus chanui (emyrui) Mamajui.<br />
Nepriklausydamas Dþuèio giminei<br />
jis valdë keleto chanø, neturëjusiø<br />
pakankamai valdþios, vardu. Mamajus<br />
pralaimëjo Kulikovo mûðá (1380 m.), po<br />
to buvo sumuðtas Tochtamyðo.<br />
Tochtamyðui pavyko apjungti didþiàjà<br />
Aukso Ordos dalá. 1380 – 1396 metais<br />
vyko nuoþmûs mûðiai tarp jo ir Vidurinës<br />
Azijos valdovo Timûro (Tamerlano). Jie<br />
pasibaigë Tochtamyðo kariuomenës<br />
visiðku sutriuðkinimu, Aukso Ordos<br />
miestø nuniokojimu, ðimtø tûkstanèiø<br />
þmoniø þûtimi.<br />
XV ðimtmeèio pradþioje Aukso Ordà<br />
suvienijo murza (emyras) Idegejus. Po<br />
jo mirties, dël tarpusavio vaidø Aukso<br />
Orda nustojo gyvuoti, o jos vietoje<br />
ásisteigë keletas savarankiðkø valstybiø:<br />
Kazanës, Krymo, Astrachanës, Sibiro<br />
chanatai, Didþioji ir Nogajø Ordos. Kai<br />
Krymo chanas 1502 metais iki pamatø<br />
sudegino Aukso Ordos sostinæ Saraj<br />
al Dþadid, jau niekas nepriminë apie<br />
kitados galingà valstybæ, prieð kurià<br />
du su puse ðimtmeèiø drebëjo pusë<br />
pasaulio.<br />
Aukso Ordos istorijos periodai<br />
Valstybës istorijà santykinai galima<br />
suskirstyti á tris periodus. Kûrimosi periodas<br />
(Batu ir Berke valdymo laikotarpis)<br />
apytikriai apima 1242 – 1266 metus.<br />
Tuo metu uþtvirtintos valstybës sienos,<br />
susiklostë stabili valdymo sistema,<br />
nusistovëjo santykiai tarp ulusø, jø<br />
valdovø, sustiprëjo chano valdþia.<br />
Aukso Ordos klestëjimo laikotarpis,<br />
kuomet ji pasiekë ekonominio,<br />
kultûrinio, politinio ir karinio iðsivystymo<br />
virðûnæ, datuojamas 1267 – 1359 metais,<br />
Mengu – Timûro, Uzbeko, Dþanibeko<br />
ir Birdibeko valdymo laikotarpiu. Ðiuo<br />
periodu (remiantis 1257 – 1259 metø<br />
gyventojø suraðymo duomenimis)<br />
Ansamblio "Alije" pasirody-<br />
7<br />
Aukso Ordos epochos vidutinio sunkumo<br />
ir sunkusis raiteliai. Remo Samsutdinovo<br />
rekonstrukcija.<br />
Aukso Orda ið visø uþkariautø<br />
þemiø rinko duoklæ. Ðá darbà atliko<br />
chano paskirti þmonës. Deðimtininkai,<br />
ðimtininkai, tûkstantininkai ir<br />
temnikai (deðimt tûkstantininkai)<br />
saugojo duoklës rinkëjus ir valdininkus.<br />
Bûtent ðiuo laikotarpiu buvo nutraukti<br />
santykiai su Karakorumu ir Aukso Orda<br />
iðsikovojo pilnà nepriklausomybæ.<br />
Jos irimas prasidëjo XIV a. 60–tais metais<br />
ir baigësi sekanèio amþiaus 80–taisiais.<br />
Aukso Ordos suirimo prieþastimi buvo<br />
socialiniai–politiniai ir ekonominiai<br />
faktoriai. Nuo 1346 metø miestuose<br />
siautë maras, atkeliavæs ið Kinijos.<br />
Amþininkai epidemijà laikë didele<br />
nelaime, “juodàja mirtimi”. Þmonës<br />
masiðkai bëgo ið miestø. Tuo paèiu metu<br />
stepëje siautë didelë sausra, kuri padarë<br />
nepataisomos þalos þemdirbystei ir<br />
gyvulininkystei. Dël minëtø prieþasèiø<br />
þuvo daugybë þmoniø. XV a. treèiàjá<br />
deðimtmetá ðalá vël nuniokojo stipri<br />
sausra ir epidemijos. Egiptietis istorikas<br />
al-Makrizi paþymëjo, kad 1429 – 1430<br />
ir ankstesniais metais Aukso Ordos teritorijoje<br />
siautë baisi sausra ir epidemijos,<br />
Aleksandro Melecho vadovaujamas<br />
Lietuvos totoriø folkloro kolektyvas<br />
“Alije”, Alytaus rajono savivaldybës<br />
kvietimu, 2004 m. spalio 16 d. koncertavo<br />
Butrimoniø kultûros namø salëje. Butrimoniðkiai<br />
labai ðiltai sutiko ðá puikø<br />
ansamblá. Labai gaila, kad apie renginá<br />
nebuvo pakankamai informacijos,<br />
nes jame galëjo gausiau dalyvauti<br />
mûsø tautieèiai, gyvenantys Alytaus<br />
apskrityje.<br />
Ðiø metø lapkrièio 6 dienà “Alije”<br />
vyksta á Këdainius, ðios savivaldybës<br />
kultûros ir sporto skyriaus kvietimu.<br />
Tradiciðkai Këdainiuose kasmet vyksta<br />
tautiniø grupiø, gyvenanèiø Lietuvoje,<br />
“LT” informacija
Change language