Vaikų mokomoji religinė vasaros stovykla Trakuose

Nr. 9-10(80-81)
Ið ðio seminaro man ásiminë vienas dalykas. Tai, kad ðiame
seminare ið Lenkijos ir Baltarusijos dalyvavo nemaþai musulmonø,
priëmusiø Islamà visai neseniai. Tai nudþiugino ir
nuvylë mano ðirdá: viena vertus, að dþiaugiausi, kad pasipildo
mûsø, musulmonø, gretos naujais stipriais siela ir kûnu þmonëmis,
einanèiais teisingu keliu, bet, kita vertus, að gailëjausi,
kad maþai matau tradiciniø ðiø vietoviø musulmonø – totoriø.
2004 m. rugsëjo-spalio
LIETUVOS TOTORIØ IR KARAIMØ ISTORIJA BEI AGROTURIZMAS:
KAS BENDRO?
(Atkelta ið 1-o psl.)
Dar daugiau, seminaro metu tapo akivaizdu, jog agroturistas,
kaip bet kuris kitas þmogus “ne vien tik duona sotus”.
Agroturistus taip pat traukia kultûrinis ir istorinis ðalies ar
regiono paveldas. Lenkijos kaimo turizmo mëgëjams Vilniaus
kraðtas patrauklus tuo, jog iki II-ojo Pasaulinio karo buvo
Lenkijos teritorijos dalis, o viduramþiais Lenkija ir Lietuva
sudarë vienà federacinæ valstybæ – Þeèpospolità. Todël èia
ryðkûs Lenkijos kultûros veikëjø pëdsakai. Paminësime, jog
seniausia Lietuvos ir Rytø Europos aukðtojo mokslo ástaiga
– Vilniaus universitetas, neseniai paminëjæs savo 425-metá,
buvo ákurtas Lenkijos karaliaus Stepono Batoro ir daugelá
metø buvo vadinamas jo vardu.
Dël istoriniø metamorfoziø buvusios Þeèpospolitos teritorijoje
susikûrë trys valstybës – Lenkija, Lietuva ir Baltarusija.
Tokiu bûdu, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës totoriai, taip
vadinami Lietuvos totoriai ir karaimai, atsikëlæ á Lietuvà prieð
600 metø, atsidûrë trejose valstybëse.
Ðis seminaras buvo unikalus tuo, kad jo organizatoriai ir
dalyviai atkreipë ypatingà dëmesá á Lietuvos totoriø, kurie iki ðiol
kompaktiðkai gyvena atskirose vietovëse, istorijà ir kultûrà. O
Ðvenèioniø rajone, Vilniaus rajone – Nemëþio ir Keturiasdeðimt
totoriø kaimuose veikia totoriø bendruomenës, iðliko senos
medinës meèetës, kapinës. O Trakuose, kur restauruota sena
Lietuvos kunigaikðèiø pilis, iki ðiol gyvena karaimai, atvykæ á
Lietuvà ið Krymo kunigaikðèio Vytauto kvietimu.
Teorinëje seminaro dalyje dalyviai atidþiai iðklausë praneðimus
apie Lietuvos totoriø ir karaimø istorijà bei religines tradicijas,
kuriuos skaitë Lietuvos totoriø sàjungos pirmininkas,
dr. Adas Jakubauskas, Vilniaus universiteto docentë, totoriø
rankraðèiø tyrinëjimo specialistë Galina Miðkinienë.
Filologijos magistrë Natela Nasibova socialiniø tyrimø pagrindu
skaitë praneðimà apie Keturiasdeðimties totoriø kaimo
kalbinæ situacijà ir etninæ savimonæ. Praneðimà apie totoriø
visuomeniniø organizacijø veiklà nuo 1988 iki 2000 metø ruoðë
dr.Romualdas Makaveckas, nors pats seminare nedalyvavo.
Ðiø eiluèiø autorius apsistojo ties totoriø gyvenimo Lietuvos
Didþiojoje Kunigaikðtystëje istoriniais aspektais ir tautinës
savimonës iðsaugojimo problemomis.
Seminaro dalyviai neapsiribojo teoriniu susipaþinimu su
Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, bet taip pat pabuvojo
paþintinëse ekskursijose Keturiasdeðimties totoriø kaime,
Nemëþyje, kur apsilankë meèetëse ir musulmonø kapinëse,
pabuvojo Trakø mieste, kur susipaþino su karaimø kultûros
bei religijos ypatumais, lankësi Trakø istoriniame muziejuje,
kuriame surinkti eksponatai apie karaimø istorijà ir karaimø
maldos namus kinesæ.
Ádomu tai, kad karaimø maldos namø pavadinimas kilæs ið
arabiðko þodþio "kanisa", kuriuo arabai vadina nemusulmoniðkus
religinius pastatus. Karaimai iðsaugojo gimtàjà kalbà, tai
buvo ámanoma dël dviejø prieþasèiø. Pirma – dar iki atvykimo
á LDK jie spëjo sukuri savo raðtà, ir antra – jie iðpaþásta savo
religijà gimtàja kalba. Karaimø religija savo vieninteliu ðaltiniu
laiko Senàjá Testamentà ir deðimt ásakymø, iðdëstytø jame.
Kinesëje nëra ðventøjø ikonø, pripaþástamas vienas Dievas,
kaip visko Kûrëjas, ir kuris neturi bendrininkø. Kinesë iðpuoðta
augaliniais ornamentais, altorius pastatytas pietø kryptimi ir ið
Seminaro dalyviai Nemeþio totoriø kapinëse (miziare).
3
Galbût tai tik sutapimas, galbût specialiai buvo nusiøsti tie,
kurie dar nëra stiprûs savo tikëjimu, kad galëtø sudalyvauti
ir átvirtinti naujà tikëjimà kitø tautø atstovai, – tai, be abejo,
gerai, taèiau gali bûti ir tai, kad ið tikrøjø mus veikia stipri
asimiliacija, atneðanti nemalonius savo vaisius.
Bet kuriuo atveju, að dþiaugiuosi pabuvojæs tokiame renginyje,
trokðtu vël ten nuvaþiuoti ir kvieèiu bei patariu visiems
Seminaro dalyviai Trakø karaimø kenesëje.
jo deðinës ir kairës pusiø, karaimø ir lietuviø kalbomis iðraðyti
deðimt Dievo ásakymø. Virð galvos iðkilæs mëlynos spalvos
kupolas, iðsëtas ryðkiomis geltonomis þvaigþdëmis. Trakø
kinesëje saugoma medinë dokumentø spinta, kurià 1933
metais karaimams padovanojo Lenkijos prezidentas Ignacijus
Mostickis uþ didelius nuopelnus Þeèpospolitai.
Daugelis Lietuvos þmoniø dël informacijos stokos mano,
jog totoriø ir karaimø ta pati religija, bendra kilmë. Tame
yra dalelë tiesos, jei áskaitysime, jog karaimø kaip ir totoriø
kalbos priklauso tiurkiðkø kalbø grupei, abi tautas jungia
bendra 600 metø gyvenimo ðiose þemëse istorija. Dabartiniu
laiku Lietuvoje liko 250 karaimø, tiek pat – Lenkijoje, O pati
didþiausia karaimø diaspora yra Kryme – 2,5 tûkstanèiai.
Atgimimo metais Lietuvos totoriai ir karaimai, pratæsdami
istorinæ tradicijà, aktyviai rëmë lietuviø tautos kovà uþ Lietuvos
valstybingumo atstatymà ir pelno lietuviø simpatijas.
Dauguma seminaro dalyviø buvo Lenkijos mokslo institucijø
ir turistiniø organizacijø atstovai, turizmo vadybos specialistai.
Þinoma, ávykæs seminaras suteikë visiems medþiagos
ne tik buitiniø, materialiniø-techniniø kaimo turistø, masiðkai
plûstanèiø ið Lenkijos á Lietuvà, poilsio sàlygø, bet taip pat ir
kultûriniø-istoriniø Vilniaus kraðto, iðskirtinai pasiþyminèio
daugianacionaliniu kultûriniu paveldu, kurio ryðkia ir unikalia
dalimi yra Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, kultûra ir tradicijos,
kaimo turizmo aspektø reklamai.